Kaimo ir miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų būklės ir jų tėvų žinių apie burnos ligų profilaktiką analizė

Asta Eidininkaitė

Kaimo ir miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų būklės

ir jų tėvų žinių apie burnos ligų profilaktiką analizė

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Dr. I. Vasiliauskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

Kaimo ir miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų būklės ir jų tėvų žinių apie burnos ligų profilaktiką analizė

Baigiamsis magistrinis darbas

Darbą atliko Darbo vadovas……….. studentas ……… (parašas)

(parašas)

………... ………... (vardas, pavardė, kursas, grupė) (moksl. laipsnis, vardas, pavardė)

20…..m……… 20…...m……….

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

……….. (moksl. laipsnis, vardas, pavardė) 20……m………. (mėnuo, diena)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:...

Recenzentas:...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo

turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo

esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota

problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje

susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Literatūros apžvalga (1,5 balo) Ar pakankamas autoriaus

susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra

pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

0,3 0,1 0

11 Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo

metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

12

Medžiaga ir metodai (2

balai)

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos

kriterijai?

0,6 0,3 0

13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo

medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14 Ar tinkamai aprašytos statistinės

programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?

0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas

atitinka reikalavimus?

0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija?

0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas?

0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė

analizė? 0,4 0,2 0 20 Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų

santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją?

0,4 0,2 0

23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo

pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?

0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama

medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?

0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1

balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?

0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą

yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui?

0,2 0,1 0

30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10

metų, sudaro ne mažiau nei 70%

šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą?

+0,2 +0,1 0

32 Praktinės

rekomendaci jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai

-1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo

darbo rengimo reikalavimus?

-1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

-0,5 balo

-1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus,

kompiuterinio raštingumo klaidų?

-2 balai

-1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,

vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert. )

40 Ar turinys (skyrių, poskyrių

pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo

-0,5 balo

41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka

tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas?

-1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo

44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo

-0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________ _____________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

Padėka

Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei Dr. Ingai Vasiliauskienei už kantrybę, pagalbą, konsultacijas, rašant baigiamąjį mokslinį darbą. Taip pat dėkoju darželių direktorėms už leidimą atlikti tyrimą, darželių auklėtojoms už pagalbą tyrimo metu bei visiems tėvams ir vaikams, sutikusiems dalyvauti tyrime. Autoriui interesų konfliktų nebuvo.

Turinys SANTRAUKA ... 11 SUMMARY ... 12 PAGRINDINĖS SANTRUMPOS ... 13 ĮVADAS ... 14 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15

1.1 Dantų karieso etiologija ... 15

1.1.1 Biologiniai dantų karieso veiksniai. ... 16

1.1.2. Žmogaus elgsenos veiksniai, įtakojantys karieso atsiradimą ... 16

1.1.3. Psichosocialiniai veiksniai, įtakojantys dantų ėduonies atsiradimą ... 17

1.2 Dantų ėduonies epidemiologija... 18

1.3 Socioekonominių veiksnių įtaka karieso vystymuisi ... 20

1.4 Tėvų žinių apie burnos sveikatą įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų ėduonies vystimuisi . 21 2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 23

2.1. Tiriamasis kontingentas ... 23

2.2. Tyrimo organizavimas ... 23

2.3 Ėduonies paplitimo ir intensyvumo vertinimas ... 24

2.4. Tyrimo etika ... 25

2.5. Statistinė duomenų analizė. ... 25

3. TYRIMO REZULTATAI ... 25

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika. ... 25

3.2 Tėvų rūpinimasis vaiko burnos sveikata ... 28

3.4 Mitybos įpročiai ir burnos priežiūra ... 36

3.5 Tėvų požiūris į dantų gydymą ir profilaktiką ... 38

3.6 5-6 metų mieste ir kaimo vietovėse gyvenančių vaikų karieso paplitimas ir intensyvumas43 4. Karieso paplitimo bei intensyvumo priklausomybė nuo gyvenamos vietos, tėvų žinių, vaiko mitybos ir profilaktikos ... 44

Rezultatų aptarimas ... 52

Išvados ... 55

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57

11

Kaimo ir miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų būklės ir jų tėvų žinių apie burnos ligų profilaktiką analizė

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: vaikų ėduonis yra plataus masto visuomenės

problema, turinti įtakos vaiko fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Šio tyrimo tikslas ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų susirgimą ėduonimi, išanalizuoti ryšį tarp mieste ir provincijoje gyvenančių tėvų išsilavinimo, turimų žinių bei vaikų dantų ėduonies vystymosi.

Medžiaga ir metodai: 2017 m. rugsėjo–spalio mėnesiais buvo atliekamas anketinis ir

klinikinis tyrimas pasirinktose Kauno miesto ir Prienų rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrime dalyvavo 120 tėvų / globėjų ir 120 5–6 metų amžiaus vaikų. Buvo parengta 150 anoniminių anketų, sudarytų iš 21 klausimo. Anketose pateikti klausimai padėjo išsiaiškinti tėvų gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį, išsilavinimą, vaikų dantų priežiūros būdus, informacijos apie tinkamą burnos higieną šaltinius, lankymosi pas odontologą priežastis ir dažnį, vaikų mitybos įpročius. Klinikinis tyrimas buvo atliekamas vertinant kp-p indeksą pieniniuose dantyse, tokiu būdu nustatant ėduonies paplitimo ir intensyvumo mastą. Statistinė analizė atlikta naudojant standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS 15.0 (Statistical Package for Social Sciences). Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.

Rezultatai: Bendras dantų ėduonies paplitimas 77,5 proc., gautas ėduonies intensyvumas

yra vidutinis - 2,93(3,975). kp-p vidurkis didesnis provincijoje gyvenančių respondentų vaikų – 3,25(4,024), tuo tarpu mieste – 2,60(3,932). Plombuotų paviršių vaikai turi ženkliai mažiau nei kariozinių. Daugiau plombuotų paviršių stebima mieste. Tėvai vaikų dantų priežiūrai skiria nepakankamai dėmesio. Nustatyta ryški priklausomybė tarp tėvų išsilavinimo, skiriamo dėmesio vaikų dantų priežiūrai, turimų žinių, gyvenamos vietos ir vaikų karieso intensyvumo.

Išvados: Ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumas kariesu išlieka didelis. Karieso

paplitimas 77,5 proc., intensyvumas 2,93(3,932). Siekiant sumažinti vaikų sergamumą kariesu reikalingas intensyvesnis visuomenės švietimas, aktyvesnis profilaktinių programų vykdymas, didesnis gydytojų odontologų, tėvų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimas.

12

Raktiniai žodžiai: ankstyvasis dantų ėduonis, tėvų žinios, ėduonies paplitimas,

ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Oral health status of urban and country-side preschool age children and parental knowledge regarding prevention of oral diseases

SUMMARY

The relevance of the problem and aim of the research: children‘s caries has always

been a widespread social problem which has had influence on child‘s physical, mental and social health. The aim of this research was to investigate preschool children‘s tendency to be ill with caries, to identify links between education of the parents who live in town and village, their knowledge about oral care and the development of caries.

Material and methods: In September and October 2017 the survey and clinical research

were carried out in certain preschool institutions in Kaunas town and Prienai region. 150 questionaires of 21 questions were prepared. 120 parents (custodians) and 120 children aged 5–6 years took part in the research. The answers of the questionaire provided possibility to find out residence of the parents, their marital status, education. It also provided information about children‘s eating habits, how parents take care of the children‘s teeth, where they get information about oral care, the frequency and the reasons why they visit dentists. During clinical research kp-p index of deciduous teethwas evaluated as well as caries prevalence and intensity. Statistical analysis was done using SPSS 15.0 (Statistical Package for Social Sciences), the significance level of 0,05 was chosen.

Results: Total prevalence of caries is 77,5%, the resulting of caries intensity is medium -

2,93 (3,975). Average kp-p index was higher among the children who live in the countryside – 3,25 (4,024), whereas among those, who reside in town – 2,6 (3,932). Children have significantly more teeth with decayed surface than with filled surface. More filled surfaces are observed among the children who live in town. Parents don‘t pay enough attention to the dental care of their children. There is a strong connection between parental education, place of residence, acquired knowledge, attention paid to the oral care of the children and children‘s caries intensity.

13

Conclusions: The incidence of caries among pre-school age children remains high. Total

prevalence of caries is 77,5%, intensity 2,93 (3,975). Enhanced public education, more active implementation of prevention programs, more active cooperation of dentists, family doctors and parents are necessary to reduce the incidence of caries among pre-school age children.

Keywords: early childhood caries, parental knowledge, dental caries prevalence,

preschool children

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

kp-p – pieninių dantų paviršių ėduonies intensyvumo indeksas k-p – karioziniai paviršiai

p-p – plombuoti paviršiai k+p-p – plomba ir kariesas

Statistinių rodiklių žymėjimas:

N – tiriamųjų skaičius Ils – laisvės laipsnių skaičius χ2 – chi kvadrato kriterijus p – reikšmingumo lygmuo proc. procentai

14

ĮVADAS

Žmogaus gyvenimo kokybė susideda iš daugelio veiksnių, iš kurių neabejotinai vienas svarbiausių yra sveikata. Ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų sveikatai, kadangi jie yra viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių [1]. Be to, tinkamų sveikatos priežiūros įgūdžių susiformavimas ankstyvame amžiuje turi teigiamos įtakos tolimesnio žmogaus gyvenimo kokybei [2,3].

Burnos sveikata yra vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių lemti gerą vaikų savijautą. Ėduonis yra labiausiai paplitusi vaikų liga visame pasaulyje [4], PSO duomenimis 60–90 % vaikų Lietuvoje susiduria su dantų kariesu [5] ir tai sukelia dideles problemas tiek populiacijose, tiek individualiose šeimose [4]. Turint omenyje dabartinį civilizacijos išsivystymą, medicininių paslaugų prieinamumą ir informacijos apie dantų higienos svarbą pasiekiamumą, toks skaičius iš tiesų stebina. Juk dantų kariesas gali neigiamai paveikti daugybę vaikų gyvenimo sričių, t. y. ne tik sukelti dantų skausmą, bet ir nulemti nevisavertę mitybą, kalbos sutrikimus, socialinę atskirtį (dažnai ėduonis pablogina estetinę dantų išvaizdą, dėl to vaikas gali patirti patyčias ar tiesiog gėdindamasis savo šypsenos gali vengti bendrauti su bendraamžiais) ir netgi tokius psichologinius sutrikimus kaip, pavyzdžiui, padidėjęs dirglumas ar nervingumas [6]. Be to, vaikystėje dantų ėduonimi sirgęs žmogus jo naštą jaus visą gyvenimą [7, 8] , nes pažeidus danties struktūrą ją reikia atkurti ir periodiškai atnaujinti [8]. Atsižvelgiant į nurodytas dantų ėduonies pasekmes, įrodančias šios ligos sunkumą, kyla pagrįstas klausimas, kodėl daugelis tėvų / globėjų vis dar neskiria pakankamo dėmesio savo vaikų dantų sveikatai. Juk, nepaisant to, kad kariesą sukelia daugybė veiksnių, susirgimo juo galima išvengti tinkamai prižiūrint vaiko dantis nuo pat jų išdygimo bei nuo pat ankstyvo amžiaus ugdant vaiko burnos higienos įgūdžius [7]. Tačiau daugelis vaikų dar nėra pajėgūs patys pasirūpinti savo dantų higiena, todėl jų burnos sveikatos priežiūra priklauso nuo tėvų sąmoningumo ir žinių. Galima teigti, kad būtent šeima vaidina patį svarbiausią vaidmenį formuojant vaiko burnos higienos įgūdžius ir nulemia tolimesnį burnos sveikatos vystymąsi [7, 9].

Kaip minėta anksčiau, dantis svarbu pradėti prižiūrėti nuo pat pirmojo dantuko išdygimo, tačiau bene svarbiausias laikotarpis tinkamų dantų priežiūros įgūdžių formavimuisi vaikams yra 3–6 metai, t. y. sulaukus ikimokyklinio amžiaus. Būtent šiuo laikotarpiu vaikai yra imliausi tinkamiems dantų higienos įgūdžiams ugdyti [4]. Dėl šios priežasties tyrime dalyvauja

15

ikimokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai. Sprendžiant jau minėtą vaikų dantų ėduonies paplitimo itin dideliu mastu klausimą, yra labai svarbu įvertinti tėvų turimas žinias apie dantų priežiūrą ir higieną bei sužinoti, iš kur tėvai gauna minėtą informaciją bei ar sėkmingai ją pritaiko kasdienybėje. Taip pat yra svarbu nustatyti, ar tarp vaikų sergamumo ėduonimi ir šeimos gyvenamosios vietos, tėvų išsilavinimo bei jų turimų žinių egzistuoja priežastinis ryšys [9].

Tyrimo tikslas – ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų susirgimo ėduonimi

paplitimą, išanalizuoti ryšį tarp mieste ir provincijoje gyvenančių tėvų išsilavinimo, turimų žinių bei vaikų dantų ėduonies intensyvumo

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų pieninių dantų ėduonies paplitimą ir intensyvumą.

2. Įvertinti, ar yra ryšys tarp vaikų ėduonies intensyvumo ir šeimos gyvenamosios vietos bei tėvų išsilavinimo.

3. Įvertinti ryšį tarp tėvų žinių, vaikų dantų priežiūrai skiriamo dėmesio, lankymosi pas odontologą dažnio ir vaikų ėduonies paplitimo ir intensyvumo.

4. Nustatyti, kaip tėvai vertina savo vaikų burnos sveikatą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Dantų karieso etiologija

Dantų ėduonies atsiradimą sąlygoja daugelis veiksnių. Visus veiksnius galima suskirstyti į tris dideles grupes :

1. biologinius (burnos mikroflora, danties kietieji audiniai, seilių savybės); 2. elgesio (mityba, burnos higiena, apsilankymų pas odontologą dažnumas);

3. psichosocialinius veiksnius (socialinė kultūrinė aplinka, tėvų išsilavinimas, šeimos socialinė padėtis, demografiniai veiksniai) [10].

Tam, kad ėduonis galėtų vystytis, būtina ilgalaikė sąveika tarp trijų veiksnių – danties kietųjų audinių, substrato, t. y. angliavandenių, ir burnos ertmės mikrofoloros (bakterijų). Nesant nors vienam iš šių komponentų karieso nebus.

16

1.1.1. Biologiniai dantų karieso veiksniai.

Vartojant fermentuojamų angliavandenių turinčio maisto, apnašose ant danties paviršiaus vyksta angliavandenių skaidymo procesas, kurio metu susidaro rūgštys ir mažėja apnašų pH, vyksta danties audinių demineralizacija, tačiau tai kompensuoja seilių buferinės savybės ir tuo pačiu metu burnoje vyksta remineralizacija – išlaikoma pusiausvyra. Tačiau jei suvartojamas labai didelis kiekis fermentuojamų angliavandenių, pusiausvyra prarandama, apnašose vyrauja rūgštinė pH, kariesogeniniai mikroorganizmai tampa ypač aktyvūs ir sukelia dantų kariesą.

1.1.2. Žmogaus elgsenos veiksniai, lemiantys karieso atsiradimą

Dažniausiai dantų ėduonis yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė, todėl neretai yra vadinamas elgsenos liga [11]. Iš tiesų netinkami elgsenos įpročiai turi ypač didelę įtaką ėduonies atsiradimui. Vienas svarbiausių elgsenos įpročių, lemiančių ėduonies vystymąsi, yra netinkamas rūpinimasis burnos sveikata. Juk dantų ėduonį dažniausiai sukelia apnašos ir jose esantys mikroorganizmai, kuriuos tinkamai pašalinus, galima išvengti ir karieso atsiradimo. Pats paprasčiausias būdas tai padaryti yra valyti dantis šepetėliu ir pasta. Be to, valant dantis šepetėliu ir pasta, yra ne tik mechaniškai pašalinamos apnašos, bet ir ant danties paviršiaus patenka

Danties paviršius Kariesogeniškas biofilmas Substratas Laikas Kariesas

17

fluoridai [11]. Todėl yra labai svarbu burnos higienos procedūras pradėti atlikti nuo pat pirmųjų vaiko gyvenimo metų [11]. Vaiko dantis reikia pradėti valyti išdygus pirmajam dantukui [10]. Kol išdygę tik apatiniai kandžiai, jie valomi drėgna marle, o išdygus ir viršutiniams kandžiams pradedama valyti minkštu kūdikiams skirtu dantų šepetėliu ir pasta, turinčia 500 ppm fluoro [12]. Vaikų dantų valymą iki 8 metų amžiaus turi kontroliuoti tėvai, kadangi jaunesni nei 8 metų amžiaus vaikai nesugeba kokybiškai jų išsivalyti dėl nevisiškai išsivysčiusios rankų raumenų motorikos. Dantys turi būti valomi du kartus per dieną – ryte ir vakare.

Dar vienas labai svarbus veiksnys, lemiantis dantų ėduonies vystymąsi, yra netinkami mitybos įpročiai. Karieso atsiradimui ankstyvame amžiuje didelę įtaką turi saldžių gėrimų (saldinto pieno, sulčių, saldintos arbatos, limonado), ypač prieš miegą, vartojimas [12]. Nakties metu seilių išsiskyrimas mažėja, o greitai skaidomi angliavandeniai, kurių gausu minėtuose gėrimuose, tampa acidogeninių bakterijų mitybos šaltiniu. Tai ir lemia karieso vystymąsi. Kadangi maži vaikai šiais gėrimais dažniausiai girdomi iš buteliuko su žinduku, tai sąlygoja buteliuko karieso atsiradimą, t. y. plačiai išplitusius kariozinius pažeidimus ant pieninių dantų. Norint to išvengti, patartina kuo anksčiau pratinti vaiką gerti iš puodelio, prieš miegą ar nakties metu negirdyti vaiko saldžiais gėrimais. Taip pat labai svarbu apskritai riboti daug cukraus turinčių produktų vartojimo dažnį.

Prie netinkamos žmogaus elgsenos veiksnių, turinčių įtakos dantų ėduonies atsiradimui, priskiriamas ir apsilankymų pas odontologą dažnumas. Labai svarbu, kad pirmasis vaiko vizitas pas odontologą būtų atliktas iki vienerių metų amžiaus arba išdygus pirmiesiems dantims [11]. Juk kuo anksčiau vaikas nuvedamas pas odontologą, tuo greičiau galima pastebėti pirmuosius dantų karieso pažeidimus ir imtis jų prevencijos priemonių. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad pas odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui privaloma apsilankyti bent kartą per metus.

1.1.3. Psichosocialiniai veiksniai, įtakojantys dantų ėduonies atsiradimą

Remintis užsienyje atliktais tyrimais, nustatyta, kad ėduonimi dažniau serga vaikai iš skurdžių šeimų, taip pat priklausantys tam tikroms socialinėms, rasinėms ar etninėms grupėms, pvz., emigrantų vaikai [12]. Taip dažniausiai yra todėl, kad žemesnio socialinio statuso žmonės negali skirti pakankamai lėšų visavertei mitybai, burnos higienos priemonėms, reguliariems vizitams pas odontologą. Pagal J. Razmienės Lietuvoje atliktą tyrimą nustatyta, kad vaikų sergamumas kariesu ženkliai didesnis ne tik mažas pajamas gaunančiose šeimose, tačiau ir tose šeimose, kuriose tėvai turi žemesnį nei aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą [13].

18

Taigi darytina išvada, kad vaiko burnos sveikatai įtakos turi ne tik paties vaiko, bet ir jo tėvų sveikata, šeimos įpročiai, socialinė ir ekonominė padėtis [13]. Todėl galima teigti, kad karieso vystymuisi įtakos turi daugybė vienas nuo kito priklausančių veiksnių [14].

1.2. Dantų ėduonies epidemiologija

Dantų ėduonis yra opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nors dabartinėje visuomenėje netrūksta informacijos apie susirgimo kariesu priežastis, rizikos veiksnius, pasekmes, gydymo būtinybę ir prevencijos priemones, sergamumas įvairiose šalyse mažėja neženkliai. Tai įrodo ne vienas mokslinis tyrimas.

Pagal 2011 metais atliktą tyrimą nustatyta, kad Europoje ankstyvojo karieso paplitimas vyrauja nuo 25 proc. (Škotijoje) (kpi-d 1,1) iki 86,31 proc. (Kosove, Pietrytinėje Europoje) (kpi-d 5,8).

Pagal atliktų trijų tyrimų duomenis nustatyta kad kpi-d reikšmės yra labai didelės Kosove (5,8) ir Latvijoje (5,0). Švedijos, Turkijos, Vokietijos, Norvegijos, Portugalijos, Lietuvos ir Graikijos kpi-d reikšmės svyruoja nuo 2,05 iki 3,19. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje, Velse, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje) nustatytas gerokai mažesnis karieso intensyvumo indeksas, kurio vidutinė reikšmė <2.

Lyginant tyrimus nustatyta, kad sergamumas kariesu didėja didėjant vaiko amžiui [15]. Atlikus tyrimą Čekijos Respublikoje, nustatyta, kad vaikų, nesergančių kariesu, padaugėjo nuo 23,9 proc. 1998 metais iki 44,9 proc. 2010 metais.[16] Nyderlandų šalyse karieso paplitimas tarp 5 metų amžiaus vaikų yra 41 proc. [17], o Norvegijoje 5 metų amžiaus vaikų sergamumas kariesu sumažėjo nuo 50 proc. 1985 m. iki 20 proc. 2010 m. [18]

2016 metais Lenkijoje taip pat buvo atliekamas tyrimas siekiant išsiaiškinti karieso paplitimą 3–6 metų vaikų amžiaus grupėse priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Pagal gautus kpi duomenis nustatyta, kad mieste didžiausias karieso paplitimas vyrauja 6 metų vaikų amžiaus grupėje, o kaime karieso paplitimas pradeda didėti jau 4 metų amžiaus grupėje. Tyrimo autorius teigia, kad sergamumas kariesu Lenkijoje šiek tiek mažėja, tačiau vis vien yra labai aukštas lyginant su kitomis Europos valstybėmis [16].

Bosnijos ir Hercegovinos federacijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 3–5 metų amžiaus vaikų grupėje karieso neturėjo tik 17 proc. vaikų, 3 metų grupėje sveiki buvo 41,3 proc., 4 metų –

19

13,6 proc., 5 metų – tik 1,7 proc. Didžiausias negydyto karieso skaičius buvo 5 metų amžiaus grupėje – 98,3 proc. Pasak tyrimo autoriaus, tokį didelį karieso dažnį 5 metų amžiaus grupėje lėmė didesnis savarankiškas dantų valymas lyginant su kitomis grupėmis. Šio tyrimo metu gauta duomenų, kad karieso paplitimas nuo 2001 metų iki 2014 metų padidėjo nuo 87,7 proc. iki 88,8 proc. [19] Panašūs karieso paplitimo rezultatai buvo gauti Serbijoje (30,5proc.) [20], Bulgarijoje (32 proc.) [19]. Mažiausias karieso paplitimas nustatytas Kanadoje – tik 5 proc. [21]

Lietuva priskiriama prie aukštą karieso intensyvumą turinčių šalių. 2003 m. gydytoja V. Vaitkevičienė atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad vaikų, kurių burnos higiena bloga arba

patenkinama, yra 43,2 proc. [22]. 2013 metais gydytoja J. Razmienė atliko tyrimą kuriuo nustatė, kad 4–6 metų amžiaus vaikų ėduonies paplitimas yra 89,7 proc., jis taip pat dar didėja su amžiumi [13].

Kadangi, pasak Lietuvos odontologų asociacijos, ėduonies paplitimas Lietuvoje tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų yra milžiniškas, problema pradėta spręsti valstybės mastu. 2016 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinta Nacionalinės burnos sveikatos 2016–2020 metų programa. Šia programa siekiama sumažinti Lietuvos gyventojų burnos ligų paplitimą ir intensyvumą taikant individualios, tikslinių grupių ir visuomeninės profilaktikos priemones bei optimizuojant odontologinės sveikatos priežiūros sistemą. Pagrindinis programos tikslas – 20 proc. sumažinti burnos ligų paplitimą ir intensyvumą bei 20 proc. sumažinti Sillness-Loe indeksą.

Būdai, kuriais siekiama įgyvendinti minėtus tikslus, yra šie:

 Renginių apie asmens burnos higieną organizavimas mokytojams ir tėvams;

 Individualių užsiėmimų vaikų ugdymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose

organizavimas;

 Įvairių leidinių, skatinančių tinkamą burnos priežiūrą bei formuojančių tinkamą

saveikatos priežiūros elgseną, leidyba ir platinimas;

 Kartą per metus kiekvienoje savivaldybėje vykdomi profilaktiniai burnos sveikatos tikrinimai;

 Vaikų mokymas apie taisyklingus burnos higienos įpročius, vaikų mitybos analizė ir individualių profilaktikos priemonių parinkimas;

20

Įgyvendinus šią programa tikimasi pagerinti Lietuvos gyventojų burnos sveikatą bei sistemingą profilaktikos priemonių taikymą. Tikimasi, kad visi šalies gyventojai gaus kokybiškas odontologines paslaugas ir pagerės šių paslaugų prieinamumas.

Taigi, pagal atliktus mokslinius tyrimus galime matyti, kad ne visose pasaulio šalyse karieso paplitimas mažėja. Įvertinus klinikinius tyrimus, kuriuose anketinėmis apklausomis buvo apklausti tėvai ir klinikinės apžiūros metu įvertinta jų vaikų burnos būklė, galima teigti, kad karieso paplitimas priklauso nuo daugelio tarpusavyje sąveikaujančių faktorių, kurie susiję ne tik su šeimos elgsenos ypatumais, jos padėtimi visuomenėje, bet ir šalių ekonominiais, socialiniais, ir kultūriniais veiksniais [4, 7, 9, 13, 19].

1.3. Socioekonominių veiksnių įtaka karieso vystymuisi

Kaip jau žinome, ėduonį sukelia daugybė tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių. Vienas iš jų, nuo kurio priklauso šios ligos atsiradimas, yra socioekonominis statusas [23]. Pasaulyje atliktas ne vienas tyrimas, parodantis labai didelę vaikų ėduonies atsiradimo priklausomybę nuo tėvų socialinės padėtis ir išsilavinimo [4, 8, 13, 23, 24, 25]. Nustatyta, kad ryšys tarp socialinių sąlygų ir dantų sveikatos yra stipresnis ikimokyklinio amžiaus vaikams nei vyresniems vaikams [8, 18, 26]. Atliktos studijos rodo, kad aukštam socialiniam statusui priklausančių vaikų susirgimas ėduonimi ir negydyto ėduonies skaičius yra ženkliai mažesnis lyginant su socialiai žemesnio statuso šeimomis [24, 27, 28]. Tai sąlygoja finansiniai skirtumai, leidžiantys vaiką nuvesti pas odontologą anksčiau ir dažniau, įsigyti kokybiškas profilaktines priemones, maitintis visaverčiu maistu bei vartoti visus vaikų augimui būtinus vitaminus ir mikroelementus [24, 28, 29]. Kuo žemesnis socialinis statusas, tuo didesnis sergamumas kariesu dėl neišgalėjimo susimokėti už gydymą, žinių apie burnos priežiūrą ir motyvacijos trūkumo, neteisingo tėvų supratimo apie pieninių dantų gydymo reikalingumą [23, 30, 31, 32]. Žemo socialinio statuso tėvai dažniausiai vaikus pas odontologą veda tik tuomet, kai šie pradeda skųstis dantų skausmu [9].

Tėvų išsilavinimas taip pat turi didelę įtaką domėjimusi vaiko burnos sveikata ir priežiūra. Išsilavinę tėvai dažniausiai patys valo dantis savo vaikams arba griežtai kontroliuoja savarankišką valymąsi [18, 33]. Pagal atliktus tyrimus nustatyta ryški priklausomybė tarp tėvų, ypač mamos, išsilavinimo, jos turimų žinių apie vaiko burnos sveikatą ir ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumo kariesu [8, 9, 13]. Vaikai, kurių tėvų išsilavinimo lygis yra žemesnis, pasižymi

21

didesniu negydyto ėduonies paplitimu [34]. Tad galima teigti, kad aukštesnį išsilavinimą turintys tėvai turi didesnį žinių bagažą apie tinkamą vaikų dantų priežiūrą ir jų vaikų sergamumas kariesu mažesnis [9, 31, 35]. Žinių trūkumas sąlygoja netinkamą supratimą apie karieso vystymąsi ir pieninių dantų gydymą [13, 29].

Be to, vaikų sergamumas kariesu mažesnis socialiai išsivysčiusiose šalyse [17, 18]. Pagrindinė to priežastis yra platus visuomenės švietimas, profilaktikos programų kūrimas, pakankamas lėšų profilaktinėms priemonėms skyrimas, efektyvus šių priemonių naudojimas [27]. Nors Lietuvoje vaikams iki 18 metų dantų gydymas pirminės sveikatos priežiūros centruose yra nemokamas, sergamumas kariesu nelinkęs mažėti, todėl galima spręsti, kad mūsų šalyje reikalingas gerokai didesnis švietimas apie vaiko burnos sveikatos svarbą ir pieninių dantų gydymo būtinumą. Karieso paplitimui įtakos turi ne tik socialinis visos šalies išsivystymas, bet taip pat ir gyvenamoji vieta. Pagal atliktus klinikinius tyrimus galima teigti, kad didelis sergamumas kariesu ir mažas gydytų dantų skaičius yra gerokai didesnis provincijoje nei miestuose [30].

Taigi, socialinio ir ekonominio statuso gerinimas, gyvenimo būdo pokyčiai, veiksmingas burnos sveikatos paslaugų ir profilaktikos priemonių vartojimas ir tinkama burnos higiena turi didelę reikšmę dantų ėduonies vystymuisi. Norint pasiekti gerą ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos sveikatos būklę, labai svarbu tobulinti ir keisti tėvų bei pedagogų požiūrį, skatinti profilaktinių priemonių naudojimą ir nuo pat mažens skatinti vaikus tinkamai prižiūrėti dantis [36].

1.4. Tėvų žinių apie burnos sveikatą įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų ėduonies vystymuisi

Atsakomybę už vaiko sveikatą prisiima tėvai. Būtent jie priima sprendimus, susijusius su savo vaiko sveikata. Todėl labai svarbu įvertinti ir suprasti tėvų nuomonę apie tai, kaip burnos sveikatos problemos, įskaitant įgūdžius, ligą ir jos gydymo svarbą, daro įtaką jų vaikų gyvenimo kokybei [6, 37].

Tėvai turi suvokti, kad nuo jų pastangų rūpintis savo burnos sveikata, priklauso ne tik jų, bet ir jų vaikų dantų būklė [11]. Vaiko sveikatos priežiūra prasideda jam dar esant įsčiose. Labai svarbu, kad nėštumo metu motinos mityba būtų visavertė, joje netrūktų įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų. Prenataliniu laikotarpiu vaikas privalo iš motinos organizmo gauti visas reikalingas medžiagas burnos ertmės vystymuisi ir kokybiškam dantų audinių formavimuisi. Dantų formavimuisi ypač svarbus vitaminas D, nes jo trūkumas prenataliniu laikotarpiu lemia

22

danties kietųjų audinių mineralizacijos sutrikimus, o tai sudaro salygas kariesogeninių bakterijų kolonizacijai ir ankstyvojo dantų karieso atsiradimui [38]. Remiantis atliktomis studijomis, nustatyta ryški priklausomybė tarp vitamino D kiekio organizme ir vaiko sergamumo ėduonimi bei emalio hipoplazijos [35, 38]. Mamos jau nėštumo metu turėtų susirūpinti savo burnos sveikata, kadangi jų burnos ertmė yra pirminis kariesogeninių bakterijų šaltinis, tiesiogiai perduodamas vaikui.

Augdami dauguma vaikų net nesąmoningai stengiasi atkartoti savo tėvų elgesį, todėl tėvų dantų valymo įgūdžiai turi ryšį su vaikų sergamumu kariesu [9, 13]. Pasaulyje atliktomis studijomis įrodyta, kad vaikų, kurių tėvai rūpinasi savo individualia burnos higiena ir dantis valosi 2 kartus per dieną, ėduonies paplitimas yra ženkliai mažesnis [9, 13, 37, 39]. Tai galima paaiškinti tuo, kad šiuos įgūdžius turintys tėvai to paties stengiasi išmokyti ir savo vaikus. Vaiko amžius, kai tėvai pradeda valyti dantis, ir pačių tėvų dantų sveikata yra glaudžiai susiję su vaikų karieso vystymusi [8]. Tyrimai rodo, kad karieso intensyvumas didėja su vaiko amžiumi [13, 8]. Tai sąlygoja pasikeitusi vaiko mityba, padažnėjęs saldumynų vartojimas ir užkandžiavimas, sumažėjusi tėvų priežiūra dantų valymosi procese [32]. Kitas veiksnys, turintis svarbų ryšį su vaikų sergamumu ėduonimi, yra profilaktiniai apsilankymai pas odontologą. Tėvai, kurie patys profilaktiškai lankosi pas odontologą 1–2 kartus per metus, dažniausiai atveda savo vaiką pirmajam vizitui anksti ir ne tik tuomet, kai vaikas pradeda skųstis dantų skausmu [8]. Tai padeda nustatyti ėduonies vystymąsi dar ankstyvoje fazėje, išvengiant didelio skausmo ir psichologinės žalos vaikui.

Karieso vystymuisi įtakos taip pat turi ir suvartojamo cukraus kiekis bei dažnis. Vaikai, kuriems saldumynus leidžiama vartoti kasdien arba beveik kasdien, pasižymi dideliu sergamumu ėduonimi[40]. O vaikų, kurių šeimose yra kontroliuojamas cukraus vartojimas ar kartą per savaitę nustatyta saldumynų diena, karieso dažnis yra ženkliai mažesnis [8, 40].

Taigi, tėvai yra asmenys, kontroliuojantys mažų vaikų sveikatą, todėl labai svarbu, kad jie suprastų, kad nuo jų pačių elgesio, dėmesingo rūpinimosi savo bei vaikų dantimis ir tinkamo supratimo apie dantų gydymą priklauso jų vaikų burnos būklė, kuri lemia ne tik dabartinę psichologinę ir socialinę vaiko gerovę, tačiau turi reikšmingos įtakos tolimesnei vaiko sveikatos raidai bei socialiniam vystymuisi.

23

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tiriamasis kontingentas

Tyrimo kontingentas – dviejų Prienų rajono ir vienos Kauno miesto ikimokyklinės

ugdymo įstaigos auklėtiniai bei jų tėvai / globėjai. Tyrime dalyvavo visi atrinktas ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys 5–6 metų vaikai, kurių tėvai raštiškai išreiškė sutikimą dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 120 tiriamųjų.

Tyrimo tipas – epidemiologinis stebėjimo tyrimas.

Tyrimui atlikti pasirinktas antras pagal dydį Lietuvos miestas – Kaunas – ir atsitiktinai parinkti Prienų rajone esantis Skriaudžių kaimas ir Veiverių miestelis. Tyrimas buvo vykdomas viename Kauno lopšelyje-darželyje ir dviejuose Prienų rajone esančiuose darželiuose.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais Kauno miesto savivaldybėje buvo 14 657 ikimokyklinio amžiaus vaikų, o Prienų raj. savivaldybėje – 679 vaikai [13]. Tiriamųjų imtis nustatyta naudojant Panijoto formulę (su 0,05 paklaida):

kur:

n – imties dydis;

∆ – imties paklaidos dydis; N – generalinis visumos dydis.

Apskaičiuota, kad reikia ištirti n=390 vaikų Kauno mieste ir n=252 vaikus Prienų rajone. Tačiau dėl ribotų galimybių ištirta 60 vaikų Kauno mieste ir 60 vaikų Prienų rajone.

2.2. Tyrimo organizavimas

24

rugsėjo–spalio mėnesiais pasirinktose Kauno miesto ir Prienų rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Tyrimo metu buvo parengta 150 anoniminių anketų su užklijuojamu voku, iš kurių susigrąžinta 135 anketos (Priedas Nr. 2 ). Tėvų (globėjų) apklausa atlikta pagal klausimyną (Priedas Nr. 4), sudarytą iš 21 klausimo. Anketose pateiktais klausimais buvo norima išsiaiškinti šeimos demografinę padėtį, tėvų žinias apie vaikų burnos sveikatą ir skiriamą laiką vaikų burnos priežiūrai. Kaip jau nurodyta anksčiau, šie klausimai yra labai svarbūs norint išsiaiškinti vaikų burnos sveikatą.

Su anketų turiniu ir klinikinio burnos ertmės patikrinimo tvarka buvo supažindintos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kuriose buvo atliekamas tyrimas, darbuotojos. Gautas jų leidimas vykdyti tyrimą. Priede Nr. 1 pateikiamas gautas Bioetikos komisijos leidimas. Tėvai buvo supažindinti su klausimynu ir anketų pildymo taisyklėmis. Minėtas anketas tėvams pateikė (o vėliau ir surinko atgal) ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojos.

Klinikinio tyrimo metu buvo ištirta 120 vaikų, nors tyrime sutiko dalyvauti 135 tėvai, tačiau tyrimo metu ne visos anketos buvo pilnai užpildytos, ne visi vaikai buvo ikimokyklinėse įstaigose, šie vaikai ir jų tėvų anketos nebuvo įtrauktos į tyrimą. Tiriant vaikus, buvo vertinami pieniniai dantys pagal kp-p indeksą ir duomenys suvedami į lentelę pažymint paviršių, kuriame rastas kariesas, plomba, plomba ir kariesas (Priedas Nr. 5). Kiekvienas danties paviršius buvo atidžiai apžiūrimas naudojant šviesos šaltinį, veidrodėlį bei švelniai braukiant zondu. Klinikinis tyrimas buvo vykdomas su grupių auklėtojomis sutartu metu.

2.3. Ėduonies paplitimo ir intensyvumo vertinimas

Tyrimo metu karieso paplitimas ir intensyvumas buvo vertinamas tarp 5–6 metų amžiaus vaikų. Ėduonies paplitimas įvertintas nustatant kariesu sergančių vaikų skaičių iš visų ištirtų vaikų ir išreiškiamas procentais. Karieso intensyvumas nustatytas taikant kp-p indeksą pieniniams dantims. Indeksas nusako kariesą ir plombas esančias visuose paviršiuose. Šis metodas leidžia plačiau įvertinti pažeidimų dydį. Ėduonies intensyvumas apskaičiuojamas sudėjus visas individualias tiriamųjų kp-p reikšmes ir padalinus iš tirtųjų skaičiaus.

25

2.4. Tyrimo etika

Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus leidimas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Priedas Nr. 1 ) Nr. BEC-OF-86 pasirašytas 2017-06-20.

Tyrimo metu buvo garantuota, kad klausimyno atsakymai ir informacija apie vaiko sveikatą bus anonimiški ir panaudoti tik šiam tyrimui.

2.5. Statistinė duomenų analizė.

Kaimo vietovės ir miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų tėvų žinių apie vaikų burnos sveikatą ir šių žinių pritaikymą individualioje vaikų burnos priežiūroje įvertinimui surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS 15.0 (Statistical Package for Social Sciences). Pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo, kai p<0,05. Priklausomybė tarp kokybinių parametrų buvo įvertinta remiantis (χ2) kriterijumi. Rezultatams pavaizduoti buvo naudojamos stulpelinės ir skritulinės diagramos, procentinių ir absoliučių dažnių lentelės.

3. TYRIMO REZULTATAI 3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika.

Tyrime dalyvavusių tėvų pasiskirtymas pagal gyvenamąją vietą buvo tolygus 50 proc. (n=60) Kauno miesto gyventojų ir 50 proc. (n=60) kaimo gyventojų.

Pagal amžių tiriamieji buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 18–30 metų – n=30, 30 metų ir daugiau – n=70. Tyrime daugiausiai dalyvavo 30 metų ir vyresnio amžiaus respondentų (75%). Respondentų pasiskirstymas pagal lytį buvo netolygus, didžioji dauguma tyrimo respondentų buvo moterys – 84,2 proc. (n=101) , tuo tarpu vyrų – 15,8 proc. (n=19).

Nagrinėjant tiriamųjų pasiskirstymą pagal amžių ir lytį matoma, kad abiejose amžiaus grupėse vyravo moterys (Pav. Nr. 1).

26

Pav. Nr 1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

Atliekant tyrimą buvo labai svarbu išsiaiškinti tiriamųjų pasiskirstymą pagal išsilavinimą. Iš diagramos galima spręsti, kad daugiau nei pusė respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą (Pav. Nr. 2).

Pav. Nr. 2. Respondentų išsilavinimas

Lyginant tėvų / globėjų amžių ir išsilavinimą buvo gauti statistiškai reikšmingi duomenys, kad vidurinis išsilavinimas buvo labiau paplitęs 18–30 amžiaus grupėje, o aukštasis – 30 metų ir vyresnio amžiaus grupėje (Lentelė Nr. 1).

27

Lentelė. Nr. 1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir išsilavinimą Tiriamųjų išsilavinimas Tiriamųjų amžius p 18-30 metų % (N) 30 m. ir vyresni % (N) Vidurinis 36,7% (11) 14,4% (13) p<0,01 Aukštesnysis 26,7 (8) 20% (18) Aukštasis 36,7% (11) 65,6% (59) p<0,01 χ2_{=9.236, lls=2, p<0,01}

Mums buvo svarbu, kaip pagal išsilavinimą pasiskirstė tiriamieji, gyvenantys kaimo vietovėse ir mieste. Gautas reikšmingas skirtumas, kad provincijoje daugiau buvo žemesnio išsilavinimo žmonių, aukštąjį išsilavinimą turėjo mažiau nei pusė respondentų, o tuo tarpu mieste aukštąjį išsilavinimą turėjo didžioji dalis apklaustųjų (Pav. Nr. 3).

Pav. Nr. 3. Tėvų/globėjų pasiskirstymas pagal amžių ir išsilavinimą χ2=16,760, lls=2, p<0,001; *p<0,001;**p<0,05;***p<0,001

28

Anketoje tėvų / globėjų buvo prašoma pažymėti, kiek jie turi vaikų. Rezultatai pasiskirstė apylygiai, vieną vaiką turėjo 30 proc., du vaikus – 27,5 proc., o tris ir daugiau – 42,5 proc. respondentų.

3.2. Tėvų rūpinimasis vaiko burnos sveikata

Kadangi mažamečiai vaikai nesugeba patys tinkamai išsivalyti dantų, anketine apklausa siekėme išsiaiškinti, ar tėvai / globėjai padeda tai daryti savo atžaloms. Todėl tyrimo metu domėjomės, ar vaikai valosi dantis savarankiškai, o gal šį procesą kontroliuoja ir vienas iš tėvų / globėjų. Pagal gautus atsakymus matome, kad beveik pusė respondentų leidžia vaikui dantis valytis pačiam, vėliau juos pervalo iš naujo. Tačiau taip pat nemaža dalis vaikų dantis valosi patys, be suaugusiojo pagalbos (Pav. Nr. 4).

Pav. Nr. 4. Kas valo vaikui dantis?

Pagal gautus apklausos duomenis galima spręsti, kad dažniausiai tėvai / globėjai savo vaikui dantis valo iki 6 metų. Tačiau net penktadalis apklaustųjų nepadeda savo vaikui valytis dantų (Pav. Nr. 5.).

29

Pav. Nr. 5. Iki kelių metų vaikui dantis valo artimieji

Respondentų buvo prašoma atsakyti, kiek laiko šie valo vaikui dantis. Daugiau nei pusė tėvų /globėjų teigė savo vaikų dantų valymui skiriantys 2–3 minutes (Pav. Nr. 6).

Pav. Nr. 6. Kiek laiko tiriamieji skiria savo vaikų dantų valymui

Neabejotina, jog tėvai / globėjai daro didžiausią įtaką vaikų įpročių ir elgsenos formavimuisi. Paklausus tėvų / globėjų, ar šie pasakoja savo vaikams apie burnos higienos svarbą, beveik visi respondentai nurodė teigiamą atsakymą – 99,2 proc. (n=119), ir tik vienas respondentas atsakė neigiamai 0,8 proc. (n=1).

30

Svarbu ne tik pasakoti vaikams apie tinkamą burnos higieną, tačiau taip pat ugdyti ir manualinius įgūdžius, todėl anketoje tėvų / globėjų buvo klausiama, kiek kartų per dieną jų vaikas valo dantis. Maža dalis apklaustųjų nurodė, jog vaikai dantų kasdien nevalo, o du kartus ar daugiau valo daugiau nei pusė vaikų (Pav. Nr. 7).

Pav. Nr. 7. Kiek kartų per dieną vaikas valo dantis

Provincijoje gyvenantys vaikai dantis vieną kartą per dieną valo statistiškai dažniau nei mieste, o du kartus ir daugiau statistiškai dažniau dantis valo mieste gyvenantys vaikai, skirtumai statistiškai reikšmingi (Pav. Nr. 8).

Pav. Nr. 8 Dantų valymo dažnis mieste ir kaime

χ2_{=6,437, lls=2, p<0,05; *p<0,05;}

Mūsų atliekamame tyrime buvo svarbu sužinoti, ar tiriamųjų pasakojimas vaikams apie burnos higienos svarbą, skiriamas laikas ir pagalba valant dantis turėjo ryšį su jų išsilavinimu ir

31

gyvenamąja vieta. Palyginus atsakymus į klausimus apie tiriamųjų skiriamą laiką ir vaikų dantų valymą provincijoje ir mieste gyvenusių tėvų / globėjų, stebima, kad iki 2 metų amžiaus dantis dažniau valo kaimo o ne miesto gyventojai. O iki 6 metų statistiškai dažniau dantys valomi mieste nei kaime, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. Palyginus rezultatus pagal dantų valymui skiriamą laiką ir tėvų / globėjų gyvenamąją vietą, rezultatai pasiskirstė panašiai, tačiau mieste respondentų, neskiriančių laiko vaikų dantų valymui, nebuvo (Lentelė Nr. 2).

Lentelė Nr. 2. Tiriamųjų vaikų dantų valymas ir laiko skyrimas dantų valymui pagal

gyvenamąją vietą Ar tiriamieji valo vaikui dantis Gyvenamoji vieta p Miestas % (N) Kaimas % (N) Kartais 13,3 % (8) 26,7 % (16) Iki 2 metų 5,0 % (3) 16,7 % (10) p<0,05 Iki 6 metų 68,3 % (41) 41,7 % (25) p<0,01 iki 8 metų 13,3 % (8) 15,0 % (9) χ2_{=10.374, lls=3, p<0,05}

Laikas skiriamas vaikų dantų valymui

Neskiriu 0 % (0) 10 % (6) p<0,01

30–60 sekundžių 41,7 % (25) 35,0 % (21)

2–3 min. 58,3 % (35) 55,0 % (33)

χ2_{=6.407, lls=2, p<0,05}

Atsižvelgiant į respondentų gyvenamąją vietą ir pasakojimą apie burnos sveikatą savo vaikams, atsakymai pasiskirstė beveik taip pat, visi, išskyrus vieną respondentą provincijoje, pasakoja savo vaikams apie burnos sveikatos svarbą.

32

Palyginus respondentų išsilavinimą ir vaikų dantų valymą, stebima, kad iki 6 metų dažniausiai valo tėvai / globėjai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Vertinant gautus rezultatus apie laiką skiriamą vaikų dantų valymui, matyti, kad aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai statistiškai dažniau vaikams dantis valo 2–3min, o aukštąjį išsilavinimą turinčioje grupėje respondentai vaikų dantų valymui dažniausiai skiria 30–60 sekundžių (Lentelė Nr.3).

Lentelė Nr. 3 Tiriamųjų vaikų dantų valymo ir skiriamo laiko pasiskirstymas pagal tėvų / globėjų

išsilavinimą Ar tiriamieji valo vaikui dantis Išsilavinimas p Vidurinis % (N) Aukštesnysis % (N) Aukštasis % (N) Kartais 41,7 % (10) 30,8 % (8) 8,6 % (6)* p<0,001 Iki 2 metų 12,5 % (3) 11,5 % (3) 10,8 % (7) Iki 6 metų 37,5 % (9) 38,5 % (10) 67,1 % (47)* P<0,01 iki 8 metų 8,3 % (2) 19,2 % (5) 14,3 % (10) χ2_{=17.385, ll.s=6, p<0,008}

Laikas, skiriamas vaikų dantų valymui

Neskiriu 20,8 % (5)¹ 0 % (9)² 1,4 % (1)³ ¹˒²p<0,01 p¹˒³<0,001 30–60 sekundžių 37,5 % (9)¹ 11,5 % (3)² 38,3 % (46)³ ¹˒²p<0,05 p¹˒³<0,001 2–3 min. 41,7 % (10) 88,5 (23)* 56,7 % (35) p<0,001 χ2_{=28.047, lls=4, p<0,000}

Remiantis tyrime dalyvaujančių respondentų anketos atsakymais, galima teigti, kad visų grupių pagal išsilavinimą tiriamieji pasakoja savo vaikams apie burnos sveikatos svarbą.

33

Kiekvienos išsilavinimo grupės 50 proc. ir daugiau tiriamųjų teigė, kad jų vaikai dantis valosi 2 ir daugiau kartų per dieną. Duomenys nebuvo statistiškai reikšmingi (Lentelė Nr. 4).

Lentelė Nr. 4. Tiriamųjų pasakojimas savo vaikams apie burnos sveikatos svarbą ir vaikų dantų

valymosi dažnio pasiskirstymas pagal tėvų / globėjų išsilavinimą.

Kiek kartų per dieną jūsų vaikas valo dantis?

Išsilavinimas

Vidurinis % (N) Aukštesnysis % (N) Aukštasis % (N)

Kasdien nevalo 4,2 % (1) 3,8 % (1) 5,7 % (4)

1 k/d 45,8 % (11) 30,8 % (8) 30 % (21)

2 ir daugiau k/d 50 % (12) 65.4 % (17) 64,3 % (45)

3.3. Tėvų žinios apie vaikų burnos higieną

Moderniais laikais informacija apie vaikų burnos sveikatą yra laisvai prieinama. Tėvai gali nevaržomai pasirinkti sau priimtiniausią informacijos šaltinį. Mums buvo įdomu išsiaiškinti, iš kur vaikų tėvai ar globėjai dažniausiai gauna jiems reikiamas žinias. Džiugu, kad daugiau negu pusė atsakiusiųjų nurodė, jog daugiausia informacijos gauna iš odontologo (Pav. Nr. 9).

Pav. Nr. 9. Pagrindinis žinių apie vaikų burnos sveikatą šaltinis

Tyrimu norėjome nustatyti priklausomybę tarp tėvų / globėjų amžiaus ir pasirinkto informacijos šaltinio. Gauta, kad 18-30 metų amžiaus grupėje respondentai statistiškai dažniau

34

renkasi internetą, o 30 ir vyresnė amžiaus grupė dažniau naudoja visus informacijos šaltinius, nei jaunesni respondentai (Lentelė Nr.5) . Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas.

Lentelė Nr. 5. Priklausomybė tarp tėvų /globėjų amžiaus ir informacijos šaltinio

Informacijos šaltinis Amžius p

18–30 m. % (N) 30 ir daugiau m. % (N) Internetas 43,3 % (13) 13,3 % (12)* p<0,001 Televizija 6,7 % (2) 6,7 % (6) Odontologas 50 % (15) 67,8 % (61) Visi atsakymai 0 % (0) 12,2 % (11)* p<0,05 χ2_{=14,509, lls=3, p<0,05}

Tyrimo metu norėta sužinoti priklausomybę tarp tėvų / globėjų pasirenkamo informacijos

gavimo būdo ir išsilavinimo. Nustatyta, kad pagrindinis žinių šaltinis visose grupėse pagal išsilavinimą yra odontologas. Duomenys nebuvo statistiškai reikšmingi (Lentelė. Nr. 6)

Lentelė Nr. 6. Išsilavinimo ir informacijos šaltinio priklausomybė Informacijos šaltinis Išsilavinimas

Vidurinis % (N) Aukštesnysis % (N) Aukštasis % (N)

Internetas 25,0 % (6) 26,9 % (7) 17,1 % (12)

Televizija 8,3 % (2) 7,7 % (2) 5,7 % (4)

Odontologas 62,5 % (15) 50,0 % (13) 68,6 % (48)

Visi atsakymai 4,2 % (1) 15,4 % (4) 8,6 % (6)

Mums buvo įdomu palyginti tėvų / globėjų gyvenamąją vietą ir pagrindinį informacijos šaltinį. Rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei ir mieste, ir kaime gyvenančių tėvų / globėjų

35

informaciją apie vaikų dantų priežiūrą suteikia odontologas, o mažiausiai – televizija (Lentelė Nr. 7). Statistiškai reikšmingo skirtumo nėra.

Lentelė Nr. 7. Tiriamųjų gyvenamosios vietos ir gaunamų žinių šaltinio priklausomybė.

Tam, kad tėvai tinkamai galėtų perduoti žinias apie burnos higienos svarbą savo vaikams, būtina, jog jie suprastų ir žinotų, kas sukelia dantų ėduonį. Paklausus, kas, tėvų manymu, turi įtakos karieso vystymuisi, beveik pusė respondentų teigė, kad šią ligą sukelia bakterijos, esančios burnoje (Pav. Nr. 10).

Pav. Nr. 10. Kas tėvų manymu sukelia dantų kariesą

Palyginus tėvų išsilavinimą ir atsakymą į klausimą, kas sukelia dantų kariesą, gauta, kad vidurinį išsilavinimą turinti tiriamųjų grupė mano, jog dantų kariesą sukelia netinkama mityba, o

Informacijos šaltinis Gyvenamoji vieta

Miestas % (N) Kaimas % (N)

Internetas 16,7 % (10) 25,0 % (15)

Televizija 8,3 % (5) 5 % (3)

Odontologas 63,3 % (38) 63,3 % (38)

36

aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai teigė, kad šios ligos pagrindinė priežastis – bakterijos, esančios burnoje. Duomenys nebuvo statistiškai reikšmingi (Pav. Nr. 11).

Pav. Nr. 11. Karieso atsiradimo priežastys ir tėvų išsilavinimas

3.4. Mitybos įpročiai ir burnos priežiūra

Tinkama vaikų mityba yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių sveikų dantų būklę. Anketoje buvo norima išsiaiškinti, ar tėvai riboja saldaus maisto ir gėrimų vartojimą savo vaikams. Dauguma apklaustųjų atsakė teigiamai (Pav. Nr. 12) .

Pav. Nr. 12. Ar ribojate saldžių gėrimų ir maisto produktų vartojimą savo vaikui?

O paklausus, ar po valgio vaikus skatina burną išsiskalauti vandeniu, rezultatai pasiskirstė taip: (Pav. Nr. 13)

37

Pav. Nr. 13. Ar po valgio skatinate vaiką išsiskalauti burną vandeniu arba atsigerti vandens?

Saldžių skysčių vartojimas prieš miegą skatina ankstyvojo ėduonies vystymąsi, kuris gali turėti rimtų pasekmių vaiko sveikatai. Tik 3,3 proc. (n=4) respondentų nurodė leidžiantys savo vaikams prieš miegą gerti saldžius gėrimus, o visi likusieji 96,7 proc. (n=116) tai draudžia.

Tyrimo metu lyginome vaikų burnos skalavimo po valgio, saldžių maisto produktų ir gėrimų ribojimo bei saldžių skysčių prieš miegą vartojimo įpročius su respondentų išsilavinimu. Dažniausiai vaikus skalauti burną vandeniu po valgio skatina aukštesnįjį išsilavinimą turintys tėvai / globėjai. Saldžių maisto produktų vartojimą riboja beveik pusė visų grupių tiriamųjų. Ir beveik visi tyrime dalyvaujantys visų trijų išsilavinimo grupių respondentai neleidžia savo vaikams prieš miegą gerti saldžių skysčių iš buteliuko (Lentelė Nr. 8).

38

Lentelė Nr. 8. Vaikų mitybos ypatumai ir respondentų išsilavinimas Ar skatinate burnos skalavimą po valgio? Išsilavinimas p Vidurinis% (N) Aukštesnysis % (N) Aukštasis % (N) Taip 33,3 % ¹(8) 61,5 % ² (16)* 32,9 % ³ (23) ¹˒²p<0,05 ²˒³p<0,01 Ne 37,5 % (9)* 11,5 % (3) 28,6 % (20)* *p <0,05 Kartais 29,2 % (7) 26,9 % (7) 38,6 % (27)

Ar ribojate saldžių produktų vartojimą?

Taip 58,3 % (14) 46,2 % (12) 54,3 % (38)

Ne 16,7 % (4) 15,4 % (4) 11,4 % (8)

Kartais 25 % (6) 38,5 % (10) 34,3 % (24)

Ar leidžiate vaikui gerti saldžius gėrimus prieš užmiegant?

Taip 8,3 % (2) 0 % (0) 2,9 % (2)

Ne 91,7 % (22) 100 % ( 26) 97,1 % ( 68)

3.5. Tėvų požiūris į dantų gydymą ir profilaktiką

Vienas iš svarbiausių tinkamos burnos higienos įpročių – tai reguliarūs vizitai pas odontologą. Paklausus, kada tėvai savo vaikus atveda pas odontologą, didžioji dalis apklaustųjų – 93,3 proc. (n=112) atsakė, kad tai daro profilaktiškai kartą ar du per metus ir tik 6,7 proc. (n=8) savo vaikus pas odontologą atveda tuomet, kai šis pradeda skųstis dantų skausmu.

39

Taip pat tyrimo metu norėjome sužinoti, kaip dažnai tiriamųjų vaikai skundžiasi dantų skausmu. Nedidelė dalis tėvų / globėjų nurodė, kad jų vaikas dantų skausmu skundžiasi kartą per vieną ar kelis mėnesius, pusės apklaustųjų vaikai skausmu skundžiasi kartą per pusę metų, o nemaža dalis tėvų nurodė, kad jų atžalos visai nesiskundžia dantų skausmu (Pav. Nr. 14).

Pav. Nr. 14. Kaip dažnai tiriamųjų vaikai skundžiasi dantų skausmu

Į klausimą, pas kokį odontologą dažniausiai veda savo vaiką, daugumos tėvų / globėjų atsakymas buvo – šeimos odontologas (Pav. Nr. 15).

Pav. Nr. 15. Pas kokį odontologą tiriamieji dažniausiai veda savo vaikus

Per anksti praradus pieninius dantis, yra galimos nuolatinio sąkandžio komplikacijos, tokios kaip dantų lankų susiaurėjimas, dantų susigrūdimas, vietos stoka. Todėl mums buvo labai svarbu sužinoti tėvų / globėjų nuomonę apie pieninių dantų išsaugojimą. Beveik visi tėvai sutiko, kad pieninius dantis išsaugoti yra svarbu (Pav. Nr. 16).

40

Pav. Nr. 16. Ar svarbu išsaugoti pieninius dantis?

Anketoje buvo prašoma išreikšti respondentų nuomonę apie jų pačių vaikų burnos ertmės sveikatą. Daugiau negu pusė respondentų mano, kad jų vaikų sveikata yra gera (Pav. Nr. 17).

Pav. Nr. 17. Kaip tiriamieji vertina savo vaikų burnos sveikatą

Nagrinėdami atsakymus apie vaikų dantų skausmo dažnį, pastebėjome, kad tiek mieste, tiek kaimo vietovėse gyvenančių respondentų vaikai dantų skausmu dažniausiai skundžiasi kartą per pusę metų arba nesiskundžia visai. O paklausus, pas kokį odontologą tėvai / globėjai dažniausiai veda savo vaikus, nustatyta, kad kaimo vietovėse gyvenantys tiriamieji dažniausiai lankosi pas šeimos, o mieste gyvenantys respondentai pas vaikų odontologą, skirtumas statistiškai reikšmingas (Lentelė Nr.9 ).

41

Lentelė Nr. 9. Tiriamųjų vaikų dantų skausmo dažnis ir odontologo pasirinkimas pagal

gyvenamąją vietą. Kaip dažnai jūsų vaikas skundžiasi dantų skausmu? Gyvenamoji vieta Miestas % (N) Kaimas % (N) p 1k/mėn. 3,3 % (2) 3,3 % (2) 1k/ 2-3mėn. 8,3 % (5) 10 % (6) 1k/6mėn. 48,3 % (29) 51,7 % (31) Nesiskundžia 40 % (24) 35 % (21)

Pas kokį odontologą lankotės?

Vaikų 56,7 % (34) 18,3 % (11)* p<0,001

Šeimos 40 % (24) 71,7 % (43)* p<0,001

Abu 3,3 % (2) 10 % (6)

χ2_{=19.144, lls=2, p<0,001}

Palyginus vaikų burnos sveikatos vertinimą su respondentų gyvenamąja vieta, matoma, kad labai gerai savo vaikų burnos higieną vertinančiųjų daugiau buvo tarp mieste gyvenančių tiriamųjų, o gerai vertinančiųjų – tarp kaimo vietovėse gyvenančių tėvų / globėjų. Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (Pav. Nr. 18).

42

Pav Nr. 18. Vaikų burnos higienos vertinimas ir respondentų gyvenamoji vieta.

χ2_{=11.482, lls=2, p<0,01; *p<0,001; **p<0,05}

Nagrinėjant priklausomybę tarp tėvų / globėjų išsilavinimo ir vaikų dantų skausmo dažnio, gauti statistiškai reikšmingi duomenys, kad kartą per 2–3 mėnesius reikšmingai dažniau skausmu skundžiasi vidurinį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai. Mažiausiai skausmu skundžiasi aukštojo išsilavinimo tėvų vaikai (Lentelė Nr. 10).

Lentelė Nr. 10. Tėvų (globėjų) išsilavinimas ir vaikų dantų skausmo dažnis Dantų skausmo

dažnis

Išsilavinimas p

Vidurinis % (N) Aukštesnysis % (N) Aukštasis % (N)

1k / mėn. 0% (0) 3,8 % (1) 4,3 % (3) 1k / 2–3mėn. 29,2 % (7)¹ 3,8 % (1)² 4,3 % (3)³ ¹˒²p<0,01 ¹˒³p<0,001 1k / 6mėn. 41,7 % (10) 65,4 % (17) 47,1 % (33) Nesiskundžia 29,2 % (7) 26,9 % (7) 44,3 % (31) χ2_{=17,864, lls=6, p<0,01;}

Įdomu, kad savo vaikų burnos sveikatos būklę kaip labai gerą ar gerą daugiausiai vertina aukštąjį išsilavinimą turintys tiriamieji. Patenkinamai daugiausiai vertino vidurinį išsilavinimą

43

turinčios grupės respondentai, mažiausiai – aukštojo išsilavinimo tėvai / globėjai, gauti duomenys buvo statistiškai reikšmingi. (Lentelė Nr. 11).

Lentelė Nr. 11 Tėvų/globėjų išsilavinimas ir vaikų burnos higienos vertinimas Burnos sveikatos vertinimas Išsilavinimas p Vidurinis % (N) Aukštesnysis % (N) Aukštasis % (N) L. gera 16,7 % (4) 26,9 % (7) 42,9 % (30)* p<0,05 Gera 50 % (12) 53,8 % (14) 55,7 % (39) Patenkinama 33,3 % (8) 19,2 % (5) 1,4 % (1)* p<0,001 χ2_{=21,428 lls=4, p<0,001}

3.6. 5–6 metų vaikų, gyvenančių mieste ir kaimo vietovėse, karieso paplitimas ir intensyvumas

Tyrimo metu buvo ištirta 120 vaikų, vertinant visų pieninių dantų visus paviršius. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad pažeistų paviršių turėjo 93 vaikai iš 120, taigi kp-p paplitimas – 77,5 proc., intensyvumas yra 2,93 (3,975). Plombuotų paviršių turėjo 51 vaikas (42,5 proc.) (Lentelė Nr. 12).

Lentelė Nr. 12 Plombuoti ir ėduonies pažeisti paviršiai Paviršiai su kariesu N (%) Paviršiai su plombom N (%) 0 52 (43,3) 0 69 (57,5) 1 24 (20) 1 26 (21,7) 2 16 (13,3) 2 14 (11,7) 3 8 (6,7) 3 7 (5,8) 4 5 (4,2) 4 2 (1,7) 5 ir daugiau 15 (12,5) 5 ir daugiau 2 (1,6)

44

Vieną karieso pažeistą paviršių turėjo 24 ištirti vaikai. Didžiausias skaičius pažeistų paviršių pas vieną tiriamąjį buvo 23. Vieną plombuotą paviršių turėjo 26 vaikai, o didžiausias plombuotų paviršių skaičius pas vieną tiriamąjį buvo 11. Labiausiai ėduonies pažeisti buvo 55 danties okliuzinis paviršius (n=25) ir 51 danties medialinis paviršius (n=16), daugiausiai plombų turėjo 55 danties (n=16) ir 75 danties (n=13) okliuziniai paviršiai.

4. Karieso paplitimo bei intensyvumo priklausomybė nuo gyvenamos vietos, tėvų žinių, vaiko mitybos ir profilaktikos

Mums įdomu, ar skiriasi kariozinių ir plombuotų dantų intensyvumas kaimo vietovėse ir mieste. Kariozinių dantų vidurkis didesnis kaimo vietovėse gyvenančių vaikų, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. O plombuotų dantų daugiau turi mieste gyvenantys vaikai, skirtumas statistiškai reikšmingas (Pav. Nr. 19).

Pav. Nr. 19. Karieso intensyvumas mieste ir kaime

* χ2_{=10,207 lls=1, p<0,01; **χ}2_{=14,586 lls=1, p<0,001}

Tyrimo metu norėjome išsiaiškinti vaikų ėduonies intensyvumo vidurkio priklausomybę nuo tėvų rūpinimosi savų vaikų burnos sveikata. Beveik visi (99,2 proc.) tėvai / globėjai pasakoja savo vaikams apie burnos higienos svarbą, tačiau 65,5 proc. jų vaikų turi ėduonies pažeistų paviršių. Palyginus ėduonies intensyvumo vidurkį pagal tai, ar tėvai valo savo vaikui dantis ir iki kelių metų tai atlieka, gauta, kad didžiausias karieso vidurkis yra tų respondentų, kurie nepadeda

45

savo vaikui valyti dantų, grupėje, o mažiausias – grupėje, kurioje tėvai vaikams dantis valo iki 8 metų amžiaus (Lentelė Nr. 13). Lyginant ėduonies intensyvumo vidurkį su laiko trukme, skiriama vaiko dantų valymui, nustatyta, kad grupėje, kurioje tėvai visiškai neskiria laiko savo vaikų dantų valymui, ėduonies intensyvumo vidurkis yra gerokai didesnis nei kitose grupėse. Todėl gauti rezultatai tik dar kartą įrodo, kaip svarbu, kad tėvai skirtų pakankamai savo laiko ir dėmesio šiam procesui.

Lentelė Nr. 13 Karieso intensyvumo ir dantų valymo ryšys

Valymas (N) Vidurkis Valymo laikas

(N) Vidurkis k-p Kartais (24) Iki 2 m. (13) Iki 6 m. (66) Iki 8 m. (17) 3,08 (3,269) 2,38(2,987) 1,86(3,986) 1(1,541) Neskiriu (6)* 30–60 s (46)* 2–3 min (68)* 5,50 (3,619) 1,93 (3,007) 1,81 (3,650) χ2_{=10,004 lls=2,p<0,01;*p<0,05} p-p Kartais (24) Iki 2 m.(13) Iki 6 m. (66) Iki 8 m. (17) 0,79 (1,318) 0,77 (1,013) 0,89 (1,618) 0,65 (1,057) Neskiriu (5) 30–60 s (38,3) 2–3 min (56,7) 0,00 (0,000) 1,04 (1,210) 0,75 (1,587) k+p-p Kartais (24) Iki 2 m. (13) Iki 6 m. (66) Iki 8 m. (17)) 0,08 (0,282) 0,00 (0,000) 0,08 (0,267) 0,00( 0,000) Neskiriu (5) 30–60s (38,3) 2–3min (56,7) 0,00 (0,000) 0,11 (0,315) 0,03 (0,170) kp-p Kartais (24) Iki 2 m. (13) Iki 6 m. (66) Iki 8 m. (17) 3,96 (3,783) 3,15 (3,211) 2,83 (4,495) 1,65 (1,656) Neskiriu (5) 30–60s (38,3) 2–3min (56,7) 5,50 (3,619) 3,09 (3,312) 2,59 (4,358)