Mantas Juozulevičius KAUNO MIESTO 16-17 METŲ MOKINIŲ FIZINĖS RAIDOS VERTINIMAS

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktikos medicinos katedra

Mantas Juozulevičius

KAUNO MIESTO 16-17 METŲ MOKINIŲ FIZINĖS RAIDOS

VERTINIMAS

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata)

Mokslinė vadovė Doc. dr. Aušra Petrauskienė (data)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata

KAUNO MIESTO 16-17 METŲ MOKINIŲ FIZINĖS RAIDOS VERTINIMAS Mantas Juozulevičius

Mokslinė vadovė doc. dr. Aušra Petrauskienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Vaikų ir jaunimo sveikata, Kaunas, 2010, 64 p.

Tikslas: Įvertinti Kauno miesto dešimtų klasių mokinių fizinio vystymosi ypatumus, sąsajas su gyvensena ir pokyčius per dešimt metų

Uždaviniai: 1. Įvertinti 16-17 metų mokinių antropometrinius rodiklius. 2. Išanalizuoti vyresnių klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumus ir sąsajas su antropometriniais rodikliais. 3. Įvertinti mokinių fizinio vystimosi pokyčius per 10 metų. 4. Įvertinti mokinių antropometrinių rodiklių ir gyvensenos sąsajas.

Tyrimo metodai: Buvo naudojami du tyrimo metodai: antropometrinis mokinių tyrimas ir vienmomentinė anketinė apklausa. Pradžioje atliktas dešimtokų antropometrinis tyrimas, kurio metu buvo objektyviai įvertinti 217 (75,75 proc. planuoto kontingento) moksleivių fizinio išsivystymo rodikliai – ūgis ir svoris. Po to vykdyta paauglių anketinė apklausa. Kadangi anketa trumpa, ji buvo užpildoma tuoj pat po antropometrinių matavimų. Joje dalyvavo tik objektyviai ištirti mokiniai. Apklausti 120 (55,3 proc.) vaikinai ir 97 (44,7 proc.) merginų. Atliktas tęstinis tyrimas. Tie patys mokiniai antopometriniu būdu (matuojant kūno svorį ir ūgį) buvo tiriami pirmoje (n= 442), penktoje (n= 303) ir dešimtoje (n= 217) klasėje. Rezultatai: Apskaičiavus ir įvertinus KMI, paaiškėjo, kad 12,2 proc. dešimtokų - liesi, 75,1 proc. yra normalaus svorio ir 12,7 proc. turėjo antsvorį. Lyginant berniukų ir mergaičių grupes gavome statistiškai reikšmingą skirtumą χ2=2,236; p<0,005.

Išvados: Kauno miesto dešimtų klasių vaikinų ūgio vidurkis – 181,65 cm (SD=7,17), merginų – 168,44 cm (SD=6,08); vaikinų svorio vidurkis – 71,22 kg (SD=12,86), merginų – 59,48 kg (SD=10,38). Vaikinų ir merginų KMI vidurkis atitinkamai lygus 21,5 ir 20,94 kg/m². Mokinių fizinį išsivystymą vertinant pagal T.Cole metodikos ribines vertes nustatyta, kad 12,2 proc. dešimtokų buvo liesi, 75,1 proc. - normalaus svorio, 12,7 proc. - turėjo antsvorį. Lyginant berniukų ir mergaičių grupes gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=2,236; p<0,005).

SUMMARY

"KAUNAS CITY 16-17 YEAR-OLD SCHOOLCHILDREN ASSESSMENT OF THE PHYSICAL EVOLUTION"

Mantas Juozulevičius

Scientific manager dr. doc. Aušra Petrauskienė

Kaunas medicine universe; society health faculty; child and youth health, Kaunas, 2010, 64 p.

Purpose: To evaluate the Kaunas city schoolchild physical progress over ten years. Tasks:

1. To evaluate 16-17 year-old schoolchildren anthropometrics indexes (to determine the low weight, normal weight, overweight and obesity prevalence).

2. To analyzed senior classes’ schoolchildren nutrition and physical activity features and interfaces with the anthropometric indicators.

3. To evaluate schoolchild physical progress over ten years.

4. To evaluate connection between students anthropometric characteristics and lifestyle. Research methods: Were used two research methods: anthropometric schoolchildren research and one – momentary questionnaire. At the beginning were made the primary health examination, which was to objectively evaluate 217 schoolchildren - of which 120 (55.3 per cent.) boys and 97 (44.7 percent) girls - physical development indicators. After that was made teenagers questionnaire. Because the questionnaire is short, it was filled immediately after the anthropometric measurements. In this questionnaire were only objective examined schoolchildren. The response rate – 100 %.

Results: Were made the ongoing research. The same schoolchildren were examine by the anthropometrical way – (by measured weight and height) – in the first class (n=442), in the fifth class (n=303) and in the tenth class (n=217).

Conclusions: schoolchildren physical development was assessed according to Cole methodology limits body lean and overweight assessment [38, 39]. Because the small sample of subjects - the high, moderate and slight lean teenagers were combined into one - lean group. It has also been combined in obese and overweight children in one - a group of overweight.

TURINYS

ĮVADAS ... 4

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 6

SANTRUMPOS ... 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1.1 Vaikų ir jaunimo antropometrinių rodiklių svarba ... 8

1.2 Augimas ir jį įtakojantys veiksniai ... 8

1.2.1 MITYBOS ĮTAKA, BEI POVEIKIS VAIKŲ IR JAUNIMO ANTROPOMETRIJOJE ... 11

1.2.2. FIZINIO AKTYVUMO, BEI POVEIKIS VAIKŲ IR JAUNIMO ANTROPOMETRIJOJE ... 13

1.3 ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS ... 16

1.4 Lietuvos vaikų ir jaunimo antropometrinių rodiklių palyginimas su kitomis šalimis ...19

2. TIRIAMIEJI IR TYRIMO METODIKA ... 21

2.1. Tiriamųjų atranka ir charakteristika ... 21

2.2. Tyrimo organizavimas ... 21

2.3 Tyrimo metodai ... 22

2.4 Antropometrinis tyrimas ... 22

2.5 Anketinė apklausa ... 22

2.6 Statistinė duomenų bazė ... 23

3. TYRIMO REZULTATAI ... 24

3.1. Dešimtų klasių mokinių gyvensena ... 27

3.2. Dešimtų klasių mokinių KMI ir gyvensenos ypatumų sąsajos ... 49

IŠVADOS ... 51

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53

PRIEDAI...57

ĮVADAS

Lietuvoje vaikų fizinio išsivystymo klausimai plačiausiai nagrinėti S. Pavilionio ir J. Tutkuvienės darbuose. Kiti lietuvių autorių darbai dažniausiai lyginami su anksčiau minėtų autorių tyrimo rezultatais. Šiuose darbuose stebima vaikų fizinio išsivystymo dinamika, kurią įtakoja daugelis veiksnių (socioekonominės sąlygos, aplinkos užterštūmas, nesveika mityba ir t.t.), reikalauja nuolatinio vaikų augimo ir brendimo tyrimo.

Svarbu nuolat sekti augančios kartos fizinę būklę: pagal įvairių rodiklių kitimus augant galima spręsti ne tik vaiko organizmą, bet ir apie būsimos kartos bendrą sveikatos būklę, prognozuoti tam tikrus susirgimus ir patologijų tikimybę bei riziką vyresniame amžiuje. Be to, vaikų ir paauglių augimas lyg veidrodis atspindi organizmo vidinių ir išorinių sąlygų sąveiką bei pokyčius. Ištyrus socialinių, ekonominių, ekologinių veiksnių įtaką augimo procesams galima laiku imtis prevencijos priemonių. Taigi, auksologiniai tyrimai ypač aktualūs šiandien, kai Lietuvoje sparčiai keičiasi socialinė ir ekonominė situacija, gyvenimo būdas, mitybos pobūdis (didėja, greito, ekologiškai nesaugaus maisto suvartojimas), mažėja fizinis aktyvumas [4]. Vaikų augimo ir brendimo rodikliai kaip veidrodis atspindi socialinę, ekonominę bei ekologinę padėtį. Per pastaruosius 20 metų vieni fizinės būklės rodikliai padidėjo (akceleracija), kiti – sumažėjo [3]

Lietuvoje veikia apie 2100 bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose mokosi maždaug pusė milijono moksleivių. Šalyje vykstančios permainos, nors ir vykusiai būtų suplanuotos, vis tiek skaudžiai veikia besimokančio jaunimo sveikatą. Šiuo metu nėra tobulos moksleivių sveikatos priežiūros sistemos, nesveika mityba mokyklų valgyklose, menkos galimybės papildomai sportuoti ir mankštintis, sveikai praleisti vasaros atostogas [5].

Išvardiję begalę moksleivių sveikatos problemų, negalime nusiraminti ir neieškoti būdų jas sumažinti [5].

Pasak J. Tutkuvienės Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti vaikų auksologiniams tyrimams, nes daugelyje šalių valstybė finansuoja vadinamuosius vaikų nacionalinius augimo tyrimus, kuriuos atlieka antropologai kartu su kitų mokslo šakų mokslininkais (pediatrais, endokrinologais, genetikais, visuomenės sveikatos specialistais, ekonomistais, biologinės statistikos specialistais): tokios įvairių specialistų jungtinės komandos nuolat atlieka vaikų augimo ir brendimo tyrimus, nustato rizikos grupes, sudaro ir atnaujina augimo standartus, tiria ir ieško optimalių augimo ir brendimo kriterijų, išaiškina rizikos grupes, numato sveikatos grėsmes ir jų prevencijos priemones [4].

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti Kauno miesto dešimtų klasių mokinių fizinio vystimosi ypatumus per dešimt metų

Uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti 16-17 metų mokinių antropometrinius rodiklius. 2. Įvertinti mokinių fizinio vystymosi pokyčius per 10 metų.

3. Išanalizuoti dešimtų klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumus. 4. Įvertinti mokinių antropometrinių rodiklių ir gyvensenos sąsajas.

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija ES – Europos sąjunga

HSBC – Healtth Behavior in Shool-anged Children (Moksleivių gyvensenos ir sveikatos elgesys)

lls – laisvės laipsnių skaičius χ²= Chi kvadrato kriterijus FA – Fizinis aktyvumas KMI – kūno masės indeksas SD - standartinis nuokrypis

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Vaikų ir jaunimo antropometrinių rodiklių svarba

Antropometrijos mokslas apie žmogaus kūno matmenis.

Antropometrija – žmogaus kūno tyrimas, vienas antropologijos metodų. Antropometrija tiria kiekybinius požymius, kuriuos galima išreikšti absoliučiais matmenimis (ūgis, kūno masė bei jos sudedamosios dalys, kūno apimtys, skersmenys, gyliai, kampai, tūris ir kt.) ir santykiniais dydžiais (įvairūs proporcijų ir kūno sudėjimo indeksai, kūno sudėtis ir kt.), rašo J. Tutkuvienė [1].

Vaikų ligų 1 tome (2000) rašoma, jog pirmasis antropometrijos terminą panaudojo belgas A. Ketlė (Quetelet, 1796 – 1874). Šiuolaikinės antropometrijos metodikos pradininkas buvo XIX a. prancūzų antropologas, anatomas ir chirurgas P.Broka (Broca, 1824 – 1880). Jo pasiūlytas tyrimų programas ištobulino R. Martinas (Martin, 1864 – 1925) [1].

Vaiko morfologinę bei funkcinę būklę, jo augimą ir brendimą, anot Y. Wang, nusako šie rodikliai: ūgis ir kiti išilginiai matmenys, kūno svoris, aktyviosios ir pasyviosios masės santykis, skersiniai ir strėliniai matmenys, kaulų stambumo rodikliai, apimtys, dinamometriniai ir spirometriniai rodikliai, kraujospūdis [2].

Priskaičiuojama daugiau kaip šešiasdešimt įvairių žmogaus kūno dalių antropometrinių matavimų. Didžiausias dėmesys skiriamas išorinių požymių apskaitai [41].

Antropometrijos pagalba studijuojame kolektyvą, o ne individą, pastebima specialistų. Atskirų žmonių antropometriniai matavimai turi reikšmės tik tai atvejais, kai tiriamieji yra kurios tai tiriamos grupės dalis. Norint įvertinti atskirą žmonių kontingentą, būtinas masinis žmonių tyrimas [41].

1.2 Augimas ir jį įtakojantys veiksniai

Augimas – didžiausių organizmo pokyčių laikotarpis: didėja kūno matmenys, kinta proporcijos ir forma, susidaro naujų sandaros elementų, diferencijuojasi ir bręsta organai. Augančios kartos fizinės būklės rodikliai lyg veidrodis atspindi aplinkos ir visuomenės pokyčius. Suaugusio žmogaus fizinė būklė labiausiai priklauso nuo augimo ir brendimo pobūdžio. Fizinė būklė nuolat kinta erdvėje ir laike. Augimo ir brendimo procesų ryšys su bendra vaiko sveikatos būkle sudėtingas, kinta vaikui augant. Fizinės būklės kriterijai nuolat tiriami, ieškoma tokių, kurie objektyviausiai atspindėtų augimo ypatumus ir bendrą sveikatos būklę, rašo J. Tutkuvienė [3].

Augimą lemia paveldėti faktoriai, tačiau tam tikri vidiniai ir išoriniai veiksniai gali keisti paveldėtą augimo pobūdį. Daugelio genų sąveika atsako už įvairius augimo reiškinius, reguliuoja augimo ir brendimo hormonus, audinių receptorių veiklą, lemia metabolinius procesus. Genetinių veiksnių poveikis priklauso nuo lyties ir amžiaus tarpsnio, taip pat nuo sąveikos su aplinkos veiksniais (dėl individualių genetinių ypatumų skirtingi vaikai gali kitaip reaguoti į tuos pačius aplinkos veiksnius). Bendra sveikatos būklė ( tam tikros ligos, fizinis aktyvumas) ir išoriniai veiksniai gali turėti įtakos paveldėtų faktorių poveikiui: mityba, ypač baltymų, mikroelementų (Zn, Fe, Ca, P), vitaminų įsisavinimas, o taip pat ir socialinės, ekonominės bei ekologinės sąlygos, psichinė ir emocinė aplinka, urbanizacija, informacijos srautas, įtampa, stresas, net gamtiniai veiksniai ( klimatas, geografinė padėtis, deguonis, saulės aktyvumas, šviesos srautas) gali veikti augimo procesą [3]

Užsienio autoriai (Ilva Dulevska, Dzintra Kažoka, Silvija Umbraško, 2009) taip pat rašo, kad augimą sąlygoja daug veiksnių (genetinių, endokrininių, socialinių, ekonominių, geografinių ir kt.) gali atsiliepti augimui. Vaikų ir paauglių ūgio ir svorio parametrai yra svarbūs augimo, raidos ir brendimo tyrimams. Augimui vertinti daugelis šalių naudoja augimo rodiklių lenteles ir diagramas populiacijos augimo kontrolei. Kadangi augimą veikiančios sąlygos tarp geografinių regionų skiriasi, rekomenduojama turėti vietinius standartus sveikatai ir augimo nuokrypiams vertinti. Brendimą apibūdina ne tik kūno dydžio, bet ir jo sudėties pokyčiai [6].

M. Hermanussen, C. Assmann, E. Godina nuomone, augimo standartai labai svarbūs sprendžiant įvairias pediatrijos problemas, tačiau neretai kyla klausimas, kokius standartus vienai ar kitai populiacijai parinkti. Tarptautiniai standartai yra plačiai naudojami daugelyje šalių. Tačiau kartais įvairių tautų ir etninių grupių vaikų ir paauglių augimas ženkliai skiriasi net tame pačiame geografiniame regione bei panašiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis [7].

Nutukimo paplitimas šiuolaikinėje visuomenėje vadinamas epidemija [8]. Tai tampa pasauliniu reiškiniu, nes nutukimas pasaulyje plinta ne tik ekonomiškai stipriose, bet ir neturtingose valstybėse. Per praėjusį dešimtmetį daugumoje Europos valstybių nutukimo paplitimas padidėjo 10 – 40 proc. [9].

Nutukimas – tai energijos balanso sutrikimas, kuris išsivysto dėl per didelio energijos kiekio patekimo su maistu, palyginus su jos sunaudojimu. Dėl to nutukusiųjų organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis, kuris vyrams viršija 15-20 %, o moterims - 20-25 % bendrosios kūno masės [9].

Kaip J. Tutkuvienė teigia, įvairių Lietuvos regionų vaikų ūgis skiriasi nedaug: nustatyta, kad Žemaitijoje vaikai yra aukščiausi, Pietų Lietuvoje – žemiausi, o Vilniaus vaikų ūgio vidurkis gerai atitinka kitų regionų, kartu sudėjus, vaikų ūgio vidurkį. Įdomu, kad lietuvių vaikų regioniniai ūgio skirtumai taip pat buvo akivaizdesni intensyviausio augimo tarpsniais (kūdikystės ir lytinio brendimo laikotarpiu). Taigi, neesant galimybės ištirti įvairių Lietuvos regionų, vaikų, augimo standartus galima konstruoti pagal sostinės vaikų tyrimo duomenis, tačiau tuomet gaunamos siauresnės normalios įvairovės ribos. Regionų ūgio skirtumų priežastys, matyt yra adaptacinės, genetinės, tačiau negalima atmesti ir socialinių bei ekonominių veiksnių [3].

Egzistuoja tam tikri skirtumai tarp atskirų regionų vaikų KMI: Lietuvos didmiesčių vaikų KMI yra santykinai didesnis nei mažesnių miestelių ir kaimo vietovių vaikų. Be to, radome koreliaciją tarp KMI ir socialinių bei ekonominių faktorių: regionuose, kurių pagal LR Statistikos departamento duomenis vidutinis atlyginimas buvo mažesnis, o ne darbo lygis didesnis, vaikų ir paauglių KMI buvo mažesnis [3].

Svoris (kūno masė ir jos sudėtinės dalys). Šis rodiklis atspindi vidaus organų, kaulų, raumenų ir riebalinio audinio susiformavimą. Tačiau svoris labilesnis rodiklis nei ūgis, greičiau kinta dėl išorinių biologinių faktorių (mitybos, ligų), taip pat dėl socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių (priklauso net nuo mados, grožio kriterijų) [3].

Lietuvoje ryškiausia augimo ir brendimo rodiklių akceleracija įvyko 1950 – 1990 m., tačiau pastarąjį dešimtmetį šis procesas stabilizavosi: dabartinių vaikų ir paauglių ūgis, taip pat brendimo datos beveik nesiskiria nuo 1990 – 1995 metų duomenų. Lietuviai yra tarp aukštaūgių, jų kūno sudėjimas labiau leptosominis. Įdomu, kad 2000 – 2002 m. tyrimo duomenimis nutukimo paplitimas tarp Lietuvos vaikų buvo labai mažas. Tačiau būtent vėliau po 2002 m. įvyko esminių gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių. Kartu su teigiamais demokratiniais Vakarietiškais proveržiais pastaruoju metu Lietuvoje gausėja ir neigiamų gyvenimo būdo bei mitybos pokyčių (mažėja fizinis aktyvumas, plinta greitas maistas, pusfabrikačiai). 2006 – 2008 m. žvalgomieji tyrimai, rodo kad Lietuvoje pradėjo gausėti viršsvorį turinčių vaikų. Taigi, pats laikas aktyviau susirūpinti mūsų augančios kartos sveikata. Būtina jau dabar imtis prevencijos priemonių, kurios padėtų išvengti nutukimo pandemijos ir metabolinių sutrikimų. Tokiomis sąlygomis Lietuvos vaikų ir paauglių augimo kriterijų ir vertinimo metodikų patikra bei augimo rodiklių atnaujinimas tampa ypač svarbus uždavinys [3].

1.2.1. MITYBOS SVARBA VAIKŲ IR JAUNIMO ANTROPOMETRIJOS

RODIKLIAMS

Dabar yra sukaupta pakankamai mokslinių tyrimų duomenų, pagrindžiančių mitybos ir sveikatos ryšį. Dėl nesveikos mitybos atsiranda išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, piktybiniai navikai, nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas, nutukimas, osteoporozė, anemija, jodo trūkumo sukelti sveikatos sutrikimai ir kitos išsivysčiusių šalių visuomenę varginančios ligos, rašo J. Petkevičienė [10].

Pasak Currie C., sparčiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla ir įtaigi reklama veikia gyventojų mitybos įpročius. Vykstantiems pokyčiams ypač imlūs jauni žmonės. Taupydami laiką ir nesuvokdami nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, jie vis dažniau renkasi greitai pagamintą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, geria dirbtinais saldikliais saldintus gėrimus [11]. Minėtosios aplinkybės sudaro sąlygas formuotis nesveikiems mitybos įpročiams, skatinantiems lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją [12]. Netinkami mitybos įpročiai sąlygoja spartų antsvorio plitimą ne tik JAV, bet ir Europos šalyse, neaplenkiant ir Lietuvos [13] [14].

Svarbu pažymėti, jog pastaruoju metu Lietuvoje ryškėja akivaizdūs prieštaravimai tarp radikalaus mokyklų valgyklų restruktūrizacijos proceso ir moksleivių maitinimo organizavimas perduodamas privačioms tarnyboms, atsižvelgiančioms tik į komercinius kriterijus. Deja, iki šiol šalyje nėra tobulos moksleivių mitybos priežiūros sistemos. Lietuvos mokyklose vykdomos mitybos programos dažnai tėra fragmentiškos, o jų įgyvendinimo rezultatai nėra aiškūs. Taigi vis aktualesnis tampa poreikis gilintis į moksleivių mitybos problemas, ypač kai jos kyla socialinių ir ekonominių permainų metu [41].

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje išspausdinti JAV mokslininkų darbai įrodė, kad neteisinga mityba ir kai kurie maisto faktoriai tiesiogiai nulemia beveik 50% mirčių. Taigi sveika mityba iš tikrųjų yra sveikatos pagrindas [15].

Norvegų ilgalaikio tyrimo duomenimis, aukštesnis socialinis ir ekonominis statusas lemia didesnį vaisių, daržovių bei mažesnį šokolado, saldžiųjų gėrimų vartojimą [16]. Ispanijos mokslininkų grupė pateikia analogiškus tyrimo duomenis [17].

Maisto pasirinkimas priklauso nuo asmens elgesio ir aplinkos veiksnių sąveikos, kurią akcentuoja socialinė kognityvinė teorija [18].

Ne tik Lietuvos, bet ir daugelyje Europos šalių vyresnių klasių moksleiviai mažai valgo vaisių [19]. Norvegijos mokslininkai, vertinę septynių veiksnių įtaką vaisių ir daržovių

vartojimui, nurodo, kad pasirinkimo galimybė ir individualus polinkis vartoti minėtus produktus ne tik skatina mitybos pokyčius, bet ir didina tikimybę juos vartoti ateityje [18]. Apibendrinant galima teigti, kad nemokamų vaisių ar daržovių pasiūla moksleiviams, kaip tai daroma kitose šalyse, paskatintų daugiau suvartoti šių vertingų maisto produktų [20].

Kai kuriose Europos šalyse mokiniams kartą per dieną pertraukų tarp pamokų metu nemokamai siūlomi vaisiai, daržovių ar vaisių sutys. NST pataria šios gerosios sveikos mitybos praktikos pavyzdžiais remtis ir Lietuvos mokyklose. Dažnai patys vaikai dėl lėšų trūkumo neįstengia mokyklų valgyklose nusipirkti vaisių ar vaisių bei daržovių sulčių, todėl mieliau perkamos pigiau kainuojantys saldainiai ir saldieji gėrimai. Ši problema reikalauja rimtų sveikatos politikos sprendimų, rašoma Nacionalinės sveikatos tarnybos; Informaciniame pranešime [21].

1.2.2. FIZINIO AKTYVUMO REIKŠMĖ VAIKŲ IR JAUNIMO

ANTROPOMETRIJOS RODIKLIAMS

Ilgamečių mokslinių tyrimų duomenys neleidžia suabejoti, kad FA, ypač jei jis teisingai pasirenkamas ir dozuojamas, padeda stiprinti sveikatą, gerina medžiagų apykaitą, padeda išvengti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, sumažina širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį, tinka įvairių diabeto formų profilaktikai, o taip pat ilgina sveiko bei produktyvaus gyvenimo trukmę [22]. Sumažėjusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencija yra lygiagrečiai susijusi su padidėjusiu FA ir gera savijauta. Nustatyta, kad mirtingumo rodikliai koreliuoja su vidutiniu ir dideliu fiziniu aktyvumu. Įdomu pastebėti ir tai, kad daugelis žmonių, kurie pereina prie fiziškai aktyvesnio gyvenimo būdo, meta rūkyti, sumažėja jų antsvoris ir krenta kraujospūdis. Svarbu tai, kad, gerinant sveikatą, žmogus pastoviai būtų fiziškai aktyvus, rašo Sallis JF, Prochaska JJ [23].

Pasak I. Jakuševaitės visi mokslininkai sutaria, kad harmoningam vaiko augimui ir vystimuisi reikalingas bent minimalus judėjimas, tačiau diskutuojama, kiek reikia judėti. Ginčijamasi ir dėl to, kokia kasdieninio fizinio aktyvumo bei reguliarių treniruočių įtaka asmens raidai ir sveikatai. Visuomenės sveikatos požiūriu pagrindinis judėjimo aktyvumo skatinimo tikslas – išsaugoti ir stiprinti individo sveikatą, užtikrinti sveikatos balansą ir gerinti sveikatos potencialą bei gyvenimo kokybę [24].

Kaip rašoma pasak A. Skurvydo, I. Zuozienės, A. Stasiulio, S. Kamandulio, ir kt. nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystimąsi, yra nepalankus sveikatai, lėtina organizmo augimą ir vystimąsi, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą [25].

Teikiamas fizinio aktyvumo poveikis augančiam organizmui neabejotinas. Daugelis mokslinių studijų įrodė, kad optimalus fizinis aktyvumas stimuliuoja augimo procesus, tobulinama termoreguliacija, didėja nespecifinis organizmo reaktyvumas patogeniniams mikroorganizmams ir nepalankiems išoriniams aplinkos veiksniams, didėja atsparumas peršalimo ligoms. Vaikui judant skatinamas judėjimo analizatorių ir pagrindinių fizinių ypatybių (jėgos, greitumo, ištvermės, judesių pusiausvyros ir koordinacijos) formavimąsi, didinamas galvos smegenų žievės tonusas, sukeliamos teigiamos emocijos. Fiziniais pratimais gydomi atskirų organų bei funkcinių sistemų sutrikimai, įgimti ir įgyti fizinės raidos defektai, rašo E. Adaškevičienė [24].

Daugelis autorių teigia, kad FA stiprina širdies – kraujagyslių sistemą, lavina taisyklingą laikyseną, mankština kūną, stiprina organizmą, ugdo sveikos gyvensenos įgūdžius [26]. Vaiko organizmas, jo nervų sistema gali normaliai funkcionuoti ir vystytis tik įgyvendinant genetiškai užkoduotą biologinį būtinumą judėti [25].

FA nauda judamajam aparatui yra pastebėta, kad normalus fizinis krūvis suintensyvina kraujo apytaką ne tik judamajame aparate, bet ir smegenyse. Ir atvirkščiai, per dideli fiziniai krūviai, organizmo fizinis pertempimas neigiamai veikia ne tik judamąjį aparatą, bet ir CNS. Todėl saikingi fiziniai pratimai padeda sėkmingiau mokytis [27].

Žmogaus fizinė sveikata glaudžiai susijusi su psichikos sveikata. Judėjimas ramina nervų sistemą, padeda įveikti nerimą, įtampą, stresą. Gerėja miegas, greičiau užmiegama vakare ir geriau miegama visą naktį, todėl didėja darbingumas. Sustiprėja pasitikėjimas savimi, pagerėja nuotaika, ugdoma savitvarda. Judėjimas padeda išsikrauti, pajusti emocinį pasitenkinimą, susirasti naujų draugų, rašo S. Ustilaitė, V. Gudžinskienė, V. Juškelienė [28].

Kad vaikas būtų sveikas, stiprus, ištvermingas, sugebėtų atlikti įvairius darbus, svarbu treniruoti jo širdį, stiprinti jo raumenis. Atliekant fizinius pratimus, suaktyvėja širdies veikla [29]. Vaikų širdies ir kraujagyslių sistema dar nesusiformavusi, todėl perkrauti širdį labai pavojinga. Fizinis krūvis turi atitikti vaikų amžių, fizinį pajėgumą, sveikatą. Vaikų širdies raumenys kur kas jautresni nei suaugusiųjų, todėl jų širdis gali dažniau plakti netgi atliekant nesunkų fizinį darbą [27]. Jai vaikas reguliariai mankštinasi, pakankamai juda, sportuoja, jo širdies raumuo gauna daug maisto medžiagų ir deguonies, todėl geriau vystosi ir stiprėja [26].

Šiuo metu mažai abejojama, kad reguliarūs pratimai yra svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Dauguma atliktų tyrimų rodo, kad sėslus gyvenimo būdas ir žemas fizinio pajėgumo lygis yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis [30], dideliu cholesterolio kiekiu, aukštu kraujospūdžiu, ir nuo visų priežasčių imant kartu. Norvegų mokslininkai nustatė, kad tarp fizinio pajėgumo ir mirtingumo yra stipresnis atvirkštinis ryšys negu tarp fizinio aktyvumo ir mirtingumo [31]. Kitu tyrimu nustatyta, kad didesnė rizika susirgti buvo tada, kai didelis fizinis pajėgumas buvo esant mažam fiziniam aktyvumui ir atvirkščiai, rizika buvo mažesnė, jei mažas fizinis pajėgumas buvo derinamas su dideliu fiziniu aktyvumu. Ypač širdies ir kraujagyslių sistemos ligų profilaktikai svarbus esamas fizinis aktyvumas [32]. Puikus R.S.Paffenbargerio su kolegomis atliktas tyrimas kuris truko 16 metų ir imtį sudarė 16936 Harvardo universiteto absolventai. Mankštinimosi įpročiai buvo įvertinti pagal paštu pateiktus klausimus tyrimo pradžioje. Fizinio aktyvumo indeksas buvo skaičiuojamas

neaktyvius žmones (<500 kcal. per savaitę) buvo 94, o žmonių, kurie išeikvojo 2000 ar daugiau kilokalorijų per savaitę fizinės veiklos metu, šis skaičius nukrito iki 54. Tiesinis mirties atvejų mažėjimas didėjant fiziniam aktyvumui nuo <500 iki >=2000 kcal. per savaitę, patvirtina fizinių pratimų poveikį sveikatai. Šis mokslinis tyrimas parodė aktyvų žmonių gyvenimo trukmės padidėjimą. Žmonės, kurie fizinei veiklai išeikvodavo 2000 kcal. per savaitę, gyveno maždaug dvejais metais ilgiau už žmones, kurie išeikvodavo 500 kcal. per savaitę ar mažiau, rašo Paffenbarger RS, Jr., Hyde RT, Wing AL [33].

1.3 ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS

Epidemiologiniuose tyrimuose vaikų, bei paauglių antsvoriui bei nutukimui vertinti vis dažniau naudojamas kūno masės indeksas (KMI). Lietuvoje kol kas dar nėra vaikų KMI vertinimo normatyvų, todėl jų antsvorį bei nutukimą rekomenduojama vertinti pagal tarptautinius KMI vertinimo standartus. Tačiau iki šiol tik kelios šalys (pvz., Belgija, Čekija, JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija) patvirtino ir įdiegė į praktiką vaikų KMI standartus, rašo J. Tutkuvienė [34].

Bendrosios praktikos gydytojui privalu atidžiai apžiūrėti labai mažus ar labai didelius vaikus, nes labiausiai tikėtina, kad kaip tik jie gali turėti rimtų sutrikimų. Tokius vaikus reikėtų kruopščiai ištirti, stebėti jų augimą, jei reikia, skirti endokrinologo bei genetiko konsultacijas, sužinoti tėvų ūgį ir augimo ypatumus, išmatuoti vaiko morfologinius, nustatyti funkcinius ir biocheminius rodiklius, įsitikinti, ar nėra organinės patologijos. Prof. J.Tutkuvienė rekomenduoja apskaičiuoti, koks ūgio prieaugis buvo per metus ir koks yra, ar jis pakito ir kada pakito. Jei organinės patologijos nėra ir augimo tempas visada buvo panašus, tėvai taip pat yra labai žemi arba aukšti, vadinasi, toks lėtas arba greitas augimas yra asmeninė vaiko savybė. Tačiau dažnai nenormalaus ūgio, ypač labai maži vaikai, serga kokia nors liga. Jeigu vaiko ūgis labai mažas arba labai didelis, o kiti rodikliai neproporcingi ūgiui – labai tikėtina, kad toks vaikas turi rimtų sutrikimų [4].

J. Tutkuvienė, rašo, kad svorį ir kūno sudėtį reikėtų vertinti pagal amžių, lytį ir ūgį. Vaiko morfologinei ir funkcinei charakteristikai svarbiausia, kad svoris atitiktų ūgį. Tai galima nustatyti ir pagal vienmates diagramas – svorio pagal amžių kreives, tačiau tiksliau ūgio ir svorio proporcingumą galima įvertinti tik pagal dvimates (svorio pagal ūgį) kreives arba pagal kūno masės indekso dinamiką. Dėl svorio verta susirūpinti tuo atveju, jeigu vaiko svoris patenka į intervalą, kuris daugiau nei per vieną nukrypęs nuo ūgio “koridoriaus”: jei svorio intervalas ženkliai atsilieka nuo ūgio – vaikas per liesas, jei vingiuoja gerokai aukščiau – vaikas gali turėti viršsvorio [3].

Apie nutukimą sprendžiama iš kūno masės indekso (KMI, kg/m2). Esant normaliai kūno masei, KMI moterims 19-24, vyrams 20-25, esant antsvoriui 25,1-30, o esant nutukimui – viršija 30 kg/m2, rašo World Health Organisation [35].

Lietuvoje, vertinant vaiko fizinę raidą, nustatant antsvorį ar nutukimą, yra taikomas procentilinis metodas - tai yra svorio ir ūgio procentilinės diagramos [4]. Šis metodas rodo ne

tik rodiklio pasiskirstymą populiacijoje, bet ir individualaus rodiklio padėtį joje, gerai atspindi kitimus su amžiumi [1].

Kaip rašo Eglė M. Jakimavičienė ir J. Tutkuvienė procentiliai – tai skaičiai, dalijantys variacinę eilutę į 100 intervalų. 50 procentilis dalina eilutę į dvi dalis ir sutampa su imties mediana. Tarpai tarp procentilių vadinami intervalais, „koridoriais“ arba „kanalais“ [4]. Pagrindiniai intervalai yra šie: iki 3 procentilio – labai maži rodikliai; tarp 3 ir 10 procentilių – maži rodikliai; tarp 10 ir 25 procentilio – apymažiai rodikliai; tarp 25 ir 50 procentilių ir tarp 50-75 procentilių - vidutiniai rodikliai; tarp 75 ir 90 procentilių – apydidžiai rodikliai; tarp 90 ir 97 procentilių – dideli rodikliai; virš 97 procentilio – labai dideli rodikliai [36, 37].

Vaikų ir paauglių antsvoriui, nutukimui ir liesumui vertinti Tarptautinė nutukimo darbo grupė (angl.IOTF) pasiūlė KMI tarptautines vertes (antsvoriui 2000 m., liesumui – 2007 m.). Šios vertės apibrėžia antsvorį, nutukimą ir įvairaus laipsnio liesumą tarp 2-18 metų vaikų ir paauglių, atsižvelgiant į jų amžių ir lytį. KMI tarptautinės vertės apskaičiuotos iš didelės tarptautinių tyrimų duomenų bazės, kuri buvo sudaryta remiantis šešių šalių - Brazilijos (1989 m., tirti 2 - 18 metų vaikai ir paaugliai), D. Britanijos (1978-1993 m., 2 - 18 m.), Honkongo (1993 m., 2 - 18 m.), Nyderlandų (1980 m., 2 - 18 m), Singapūro (1993 m., 6 -18 m.) ir JAV (1963-1980 m., 2 - 18 m.) - tyrimais. IOTF siūlomuose standartuose KMI ribinės vertės pateikiamos 6 mėnesių intervalais. Šios T.Cole su bendraautoriais apskaičiuotos vertės yra susietos su suaugusiųjų KMI vertėmis 18 metų amžiuje. Vaikų antsvorio vertinimui pagal amžių ir lytį naudojama KMI procentilių skalė, kuri 18 metų amžiuje atitinka KMI = 25

kg/m2,o nutukimo vertinimui – KMI procentilių skalė, kuri 18 metų amžiuje atitinka KMI =

1 lentelė. KMI tarptautinės ribinės vertės vaikų antsvorio ir nutukimo vertinimui (pagal T.Cole)

Vaiko amžius (metais)

KMI ribinės vertės antsvoriui, atitinkančios 25 kg/m2 18 metų amžiuje

KMI ribinės vertės nutukimui, atitinkančios 30 kg/m2 18 metų amžiuje Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės

2 18,41 18,02 20,09 19,81 2,5 18,13 17,76 19,80 19,55 3 17,89 17,56 19,57 19,36 3,5 17,69 17,40 19,39 19,23 4 17,55 17,28 19,29 19,15 4,5 17,47 17,19 19,26 19,12 5 17,42 17,15 19,30 19,17 5,5 17,45 17,20 19,47 19,34 6 17,55 17,34 19,78 19,65 6,5 17,71 17,53 20,23 20,08 7 17,92 17,75 20,63 20,51 7,5 18,16 18,03 21,09 21,01 8 18,44 18,35 21,60 21,57 8,5 18,76 18,69 22,17 22,18 9 19,10 19,07 22,77 22,81 9,5 19,46 19,45 23,39 23,46 10 19,84 19,86 24,00 24,11 10,5 20,20 20,29 24,57 24,77 11 20,55 20,74 25,10 25,42 11,5 20,89 21,20 25,58 26,05 12 21,22 21,68 26,02 26,67 12,5 21,56 22,14 26,43 27,24 13 21,91 22,58 26,84 27,76 13,5 22,27 22,98 27,25 28,20 14 22,62 23,34 27,63 28,57 14,5 22,96 23,66 27,98 28,87 15 23,29 23,94 28,30 29,11 15,5 23,60 24,17 28,60 29,29 16 23,90 24,37 28,88 29,43 16,5 24.19 24,54 29,14 29,56 17 24.46 24,70 29,41 29,69 17,5 24.73 24,85 29,70 29,84 18 25 25 30 30

Vaikų ir paauglių įvairaus laipsnio liesumui vertinti nustatytos ribinės vertės pagal T.Cole su bendraautoriais sudarytą metodiką tuo pačiu principu, kaip ir antsvorio bei

nutukimo atveju. Nežymus liesumas vertinamas, kai KMI = 18,5 kg/m2, vidutinis liesumas – KMI = 17,0 kg/m2, didelis liesumas – KMI = 16,0 kg/m2 [36, 39].

Tarptautinės nutukimo darbo grupės (angl.IOTF) standartus galima naudoti vaikų ir paauglių nutukimui vertinti. Išskiriami šie IOTF pasiūlytų ribinių verčių pranašumai: 1) jas tikslinga naudoti, kai reikia palyginti tyrimus tarp šalių ir stebėti pasaulinę nutukimo epidemiją; 2) galima vartoti tose šalyse, kur nacionalinių augimo vertinimo standartų nėra. Tačiau autoriai pripažįsta, kad šie tarptautiniai duomenų rinkiniai negali deramai atstovauti ne Vakarų šalių gyventojų, rašo Cole TJ, Bellizzi MC, Flegal KM, Dietz WH [39].

1.4. Lietuvos vaikų ir jaunimo antropometrinių rodiklių palyginimas su

kitų šalių rodikliais

Šiuo metu antropometriniai duomenys yra laikomi vertinga priemonė chakterizuojant vieno ar kito krašto gyventojų rodiklius, parodant būklės kitimus įvairiais laikotarpiais. Tyrimai būtini norint pakeisti pageidautina kryptimi antropometrinių rodiklių išsivystymą, o taip pat sekti vykstančių pakitimų eigą, aktyviai ir racionaliai kišantis į šį procesą [41].

Augimo vertinimo rezultatai gali skirtis, kai antsvoriui arba nutukimui vertinti naudojami skirtingi kriterijai arba ribinės vertės. Todėl reikia būti atidiems, ypač, lyginant skirtingų šalių duomenis, kurie galėjo būti vertinami, remiantis skirtingais standartais [41].

5-19 metų amžiaus vaikų ir paauglių augimo standartai sudaryti matematiniu būdu, panaudojant JAV Nacionalinio sveikatos statistikos instituto (NCHS) 1977 m. duomenis [36, 40] (http://www.who.int/growthref/en/).

Vidutinis Europos populiacijų vaikų ūgis skiriasi nedaug, rašo J. Tutkuvienė. Palyginus su kitomis etninėmis grupėmis, lietuviai vaikai yra tarp aukštaūgių (aukštesni olandai, danai, o švedai, vokiečiai, estai – panašaus ūgio) [3].

Lietuvos vaikai bręsta šiek tiek vėliau nei daugelio kitų Europos, JAV ir Azijos šalių vaikai, riebalinio audinio dinamika taip pat skiriasi, t.y. lietuvių vaikų pasyviosios masės augimo šuolis įvyksta 1 – 2 metais vėliau, be to lietuviai paaugliai yra mažiau putnūs. Skiriasi ir riebalinio audinio lokalizacija: santykinai mažiau riebalinio audinio yra lietuvių berniukų galūnių, o mergaičių – liemens srityje. Taigi, lietuviai paaugliai liesesni, be to, turėtų būti mažesnė nutukimo tikimybė suaugus [3].

Palyginus lietuvių vaikų aktyviosios masės parametrus su kitų šalių duomenimis, paaiškėjo, kad lietuvių paauglių (ir berniukų, ir mergaičių), santykinė aktyvioji masė yra

didesnė nei daugelio kitų šalių panašaus amžiaus vaikų. Matyt, tai yra susiję su tuo, kad lietuviai vaikai yra aukštesni (dėl to ir jų skeletas stambesnis) ir turi santykinai mažiau riebalinio audinio. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai labai teigiamas populiacijos augimo rodiklis, tačiau, pastaruoju metu gausėja tyrimų, randančių sąsajų tarp aukšto ūgio, spartaus augimo, gausios aktyvios masės ir kai kurių patologijų (aterosklerozės, padidinto kraujospūdžio, polinkio sirgti miokardo infarktu, cukriniu diabetu). Vadinasi, pats laikas susirūpinti augančios kartos sveikata, nagrinėti akceleracijos pasekmes ir numatyti tinkamas prevencijos priemonės, rašo J.Tutkuvienė [3].

Ikimokyklinio amžiaus lietuvių vaikų, kūno masės indeksas yra panašus į daugelio kitų Europos šalių vaikų KMI. Mokyklinio amžiaus berniukų KMI yra nežymiai mažesnis ( p< 0,001), nei daugelio Europos, Azijos, ir JAV paauglių. Įdomu tai, kad mūsų 1984 – 1986 m. tyrimo duomenimis, lietuvių berniukų ir mergaičių svoris bei KMI buvo panašūs į to laikmečio daugelio kitų šalių vaikų rodiklius (labiausiai atitiko Vidurio Europos tautų vaikų duomenis, ypač vokiečių, čekų vaikų kūno stambumo rodiklius). Per pastaruosius dešimtmečius lietuvių berniukų ir mergaičių kūno stambumas pakito skirtingai [3].

Šiame magistriniame darbe buvo matuojamas svarbus antropometrinis rodiklis -ūgis. Ūgis – integralus ir paveldimas rodiklis. Augimo periodu tik kraštutiniai išoriniai veiksniai ( sunkios, lėtinės ligos, nuolatinis ir stiprus stresas, netinkama mityba) gali pakeisti paveldėtą ūgį. Lietuvos vaikų ūgis ir kiti išilginiai matmenys intensyviausiai kinta, t.y. vyksta pubertetinis augimo šuolis (PAŠ), 13 -16 metų berniukams ir 11 – 14 metų mergaitėms ( tuomet ūgio įvairovė daugiausia priklauso nuo kojų ilgio). Tąsyk yra leistini ir didžiausi ūgio nukrypimai. Lietuviai jaunuoliai auga ir po 18 metų, o mergaitės vidutiniškai nustoja augti 17 metų. Lietuvių vaikų PAŠ įvyksta palyginti vėlai, nes mūsų vaikai bręsta vėliau nei daugelio kitų Europos, JAV, Azijos šalių paaugliai [3].

Taigi, vertinant vaikų augimą ir nustatant tam tikros patologijos riziką, žemaūgystę ar aukštaūgystę reikėtų vertinti pagal šalies vaikų augimo rodiklių ribines reikšmes, rašo J. Tutkuvienė [3].

2. TIRIAMIEJI IR TYRIMO METODIKA

2.1. Tiriamųjų atranka ir charakteristika

Statistinio stebėjimo vienetu, kurio atžvilgiu buvo sudaroma imtis bei formuojama tyrimo duomenų bazė, buvo laikomas paauglys. Reikiamas minimalus imties tūris nebuvo apskaičiuotas, kadangi buvo atliktas tęstinis tyrimas, kurio metu buvo tiriami prieš dešimt metų tirti vaikai.

Tiriamąjį kontingentą sudarė 16-17 metų mokyklinio ugdymo įstaigų mokiniai, lankę 10 klasę. Buvo atliktas tęstinis tyrimas, kurio metu pagal sąrašą buvo stengiamasi surasti ir ištirti 1999 metais 12-oje Kauno miesto darželių tirtus vaikus, kurie 2004 metais lankė 56 miesto mokyklas. Numatomą tyrimo imtį, remiantis vardiniu sąrašu, sudarė 330 moksleivių. Tyrimas atliktas 2009-2010 metais. Buvo surasta ir ištirta 217 mokinių 20-je mokyklų. Daugumą neištirtų vaikų sudarė išvykę į užsienį ar kitus miestus mokiniai, dalis, išėję iš mokyklų, nenurodė, kur toliau mokysis.

2 lentelė. Mokinių pasiskirstymas pagal mokyklos tipą, n(proc.)

Lytis Pagrindinė mokykla Vidurinė mokykla Gimnazija Iš viso:

Vaikinai 5 (3,5 proc.) 91 (65,4 proc.) 43 (31,1 proc.) 139 (100,0) Merginos 6 (5,4 proc.) 66 ( 59,4 proc.) 39 ( 35,2 proc.) 111 (100,0) Iš viso: 9 (3,6 proc.) 157 (62,8 proc.) 84 (33,6 proc.) 250 (100,0)

2.2. Tyrimo organizavimas

Darbo pradžioje buvo kreiptasi į Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyrių dėl leidimo atlikti tęstinį tyrimą. Buvo gautas sutikimas aplankyti visas reikiamas mokyklas, kurių iš anksto nurodyti negalėjome, kadangi nebuvo žinoma, kur mokosi anksčiau tirtieji mokiniai.

Tyrimą pradėjome nuo mokyklų, kuriose, mūsų duomenimis, turėjo būti daugiausiai ieškomų mokinių. Atvykus į mokyklas buvo prisistatoma mokyklos vadovui, tikslinami mokinių sąrašai, išsiaiškinant, ar tęstiniam tyrimui reikalingi paaugliai mokosi šioje mokykloje bei sužinant, į kokią mokymosi įstaigą jie perėję. Surastiems pagal sąrašą mokiniams buvo paaiškinama, koks tyrimo tikslas, kviečiama dalyvauti tolimesniame tyrime. Organizuojant tyrimą daugiausiai pagalbos sulaukta iš visuomenės sveikatos specialisčių.

2.3 Tyrimo metodai

Buvo naudojami du tyrimo metodai: antropometrinis mokinių tyrimas ir vienmomentinė anketinė apklausa. Pradžioje atliktas pirminis sveikatos patikrinimas, kurio metu buvo objektyviai įvertinti 217 moksleivių fizinio išsivystymo rodikliai. Po to vykdyta paauglių anketinė apklausa. Kadangi anketa trumpa, ji buvo užpildoma tuoj pat po antropometrinių matavimų. Joje dalyvavo tik objektyviai ištirti mokiniai. Apklausti 120 (55,6 proc.) vaikinai ir 97 (44,4 proc.) merginų. Atsako dažnis – 100 proc.

2.4 Antropometrinis tyrimas

Antropometrinio tyrimo metu buvo matuojamas ūgis ir svoris. Tyrimas buvo atliekamas visuomenės sveikatos kabinete.

Ūgis matuotas nešiojama ūgio matuokle „SECA 214“, matuojančia 1 mm tikslumu. Matuojamasis turėjo stovėti laisvai, galvą laikyti tiesiai, pečius – vienodame aukštyje, nuleistom rankom. Tiriamojo kulnai suglausti, pėdų priekinės dalys kiek praskėstos. Galva, abu mentikauliai, nugara, sėdmenys ir kulnai – visos šios kūno dalys turi liesti vertikalią ūgio matuoklės dalį. Kojos turi būti tiesios per kelių ir klubų sąnarius. Matuojama slankiojančią antropometro kartelę priglaudžiant prie viršugalvio.

Kūno masės tyrimai buvo atliekami naudojant elektronines nešiojamas svarstykles „SECA 872“, sveriančias 100 g tikslumu. Matuojant kūno svorį buvo prašoma nusirengti sunkesnius viršutinius rūbus, nusiauti batus, pėdomis atsistojant į tiksliai nurodytas vietas. Tiriamasis turi stovėti nejudėdamas tol, kol monitoriaus ekrane nusistovi svorio parodymai.

2.5 Anketinė apklausa

Anketa parengta, remiantis tarptautiniu moksleivių gyvensenos klausimynu (HBSC, 2006) ir tarptautine vaikų augimo stebėsenos anketa (COSI, 2008). Dešimtų klasių mokiniams buvo pateikta 19 standartizuotų (vienodi visiems paaugliams) klausimų apie veiksnius, susijusius su paauglių fizine raida: mitybą (pvz., ar valgai pusryčius namuose? Kiek šaukštelių cukraus dedi į arbatą? Į ką dažniausiai atkreipi dėmesį, rinkdamasis patiekalus mokyklos valgykloje? Ar laikaisi dietos, kad sumažintum kūno svorį?), fizinį aktyvumą (pvz., kaip pasieki mokyklą? Ar lankai kokį nors sporto ar šokių būrelį? Kiek kūno kultūros pamokų turi per savaitę?), aktyvaus laisvalaikio praleidimo motyvaciją (pvz., norisi gerai ir gražiai atrodyti; būti tvirtu, pajėgiu, ištvermingu; galima smagiai praleisti laiką).

2.6 Statistinė duomenų bazė

Duomenų analizė buvo atliekama SPSS (Statistical Package for Social Science) for Windows statistine programa, versija 16.0, grafiniam duomenų vaizdavimui pasirinkta MS Excel 2003 programa. Atliekant statistinę duomenų analizę buvo naudojama aprašomoji ir palyginamoji (χ2 kriterijus) statistika. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo – 0,05. Tyrimo rezultatai pateikiami lentelėmis ir paveikslais.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Dešimtų klasių mokinių antropometriniai rodikliai, jų pokyčiai per

dešimt metų

Atliktas tęstinis tyrimas. Tie patys mokiniai buvo antopometriniu būdu (matuojant kūno svorį ir ūgį) tiriami pirmoje (n= 442), penktoje (n= 303) ir dešimtoje (n= 217) klasėje.

2009-2010 m. antopometrinis tyrimas atliktas 217 paauglių Kauno miesto pagrindinėse, vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. Tarp dešimtokų buvo 16-19 metų mokiniai (žr. 3 lentelė)

3 lentelė. Ištirtų dešimtokų pasiskirstymas pagal amžių (proc.) Amžius

Vaikinai Merginos Abi lytys

n (proc.) n (proc.) n (proc.)

16 metų 5 4,2 6 6,2 11 5,1

17 metų 88 73,3 63 64,9 151 69,6

18 metų 25 20,8 28 28,9 53 24,4

19 metų 2 1,7 - - 2 0,9

Iš viso: 120 100 97 100 217 100

Apskaičiuotas dešimtokų vaikinų ūgio vidurkis – 181,65 cm (SD=7,17), o merginų – 168,44 cm (SD=6,08), vaikinų svorio vidurkis – 71,22 kg (SD=12,86), o merginų – 59,48 kg (SD=10,38). Paauglių vaikinų ūgio ir svorio vidurkis buvo didesnis negu bendraamžių mergaičių. KMI apskaičiuotas pagal formulę ((svoris (kg)/ūgis (m)²) [4]. Vaikinų ir merginų KMI vidurkis atitinkamai lygus 21,5 ir 20,94 kg/m².

Mokinių fizinis išsivystymas vertintas pagal Cole metodikos ribines vertes kūno liesumui ir antsvoriui įvertinti [38, 39]. Dėl nedidelės tiriamųjų imties didelio, vidutinio ir nežymaus liesumo paaugliai buvo apjungti į vieną – liesų grupę. Taip pat buvo apjungti nutukę ir antsvorį turintys vaikai į vieną – antsvorio grupę (žr. 4 lentelė).

4 lentelė. 16-19 metų paauglių pasiskirstymas pagal kūno masės indekso įvertinimą (proc.)

Kūno masės indekso įvertinimas

Vaikinai Merginos Abi lytys

n (proc.) n (proc.) n (proc.)

Liesi 10 9 15 16 25 12,2

Norma 86 77,5 68 72,3 154 75,1

Antsvoris 15 13,5 11 11,7 26 12,7

Iš viso: 111 100 94 100 205 100

Lyginant berniukų ir mergaičių grupes χ2=2,236; p<0,005

Palygintas tirtosios imties berniukų KMI pirmoje ir penktoje klasėje (žr. 5 lentelė). Nustatytas reikšmingas skirtumas: du penktadaliai berniukų, buvusių liesais pirmoje klasėje ir penktoje liko liesais, o dauguma (60 proc.) perėjo į normalaus svorio grupę. Antsvorio turėję berniukai dažniau liko toje pačioje gurpėje, o du penktadaliai perėjo į normalaus svorio grupę.

5 lentelė. Berniukų KMI sąsajos pirmoje ir penktoje klasėje (proc.) Pirma klasė

Penkta klasė

Iš viso:

Liesas Normalus Antsvoris

n proc. n proc. n proc. n proc.

Liesi 6 40 9 60 0 0 15 100

Normalūs 10 7,6 109 82,6 13 9,8 132 100

Antsvoris 0 0 5 41,7 7 58,3 12 100

Iš viso: 16 10,1 123 77,4 20 12,6 159 100

χ²= 41,044; p<0,01

Palygintas tirtosios imties mergaičių KMI pirmoje ir penktoje klasėje (žr. 6 lentelė). Nustatytas reikšmingas skirtumas: dauguma (71,4 proc.) pirmoje klasėje buvusių liesų mergaičių, penktoje klasėje perėjo į normalaus svorio grupę. Dauguma (87,5 proc.) pirmokių, buvę antsvorio grupėje, šioje grupėje liko ir penktoje klasėje. Dauguma tirtųjų mergaičių ir pirmoje, ir penktoje klasėje liko toje pačioje – normalaus svorio grupėje.

6 lentelė. Mergaičių KMI sąsajos pirmoje ir penktoje klasėje (proc.) Pirma klasė

Penkta klasė

Iš viso:

Liesos Normalios Antsvoris

n proc. n proc. N proc. n proc.

Liesos 1 14,3 5 71,4 1 14,3 7 100

Normalios 12 11,2 89 83,2 6 5,6 107 100

Antsvoris 0 0 1 12,5 7 87,5 8 100

Iš viso: 13 10,6 95 77,9 14 11,5 122 100

χ²= 49,337; p<0,001

Palyginti tirtosios imties berniukų KMI įverčiai pirmoje ir dešimtoje klasėje (žr. 7 lentelė). Statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo. Nustatyta, kad beveik visi buvę liesi berniukai po dešimties metų pateko į normalaus kūno svorio grupę. Dauguma mokinių liko toje pačioje normalaus svorio grupėje, tačiau į liesų grupę perėjo du kartus daugiau nei į antsvorio grupę. Antsvorį turėję vaikai po dešimties metų tapo normalaus svorio ar net liesais.

7 lentelė. Berniukų KMI sąsajos pirmoje ir dešimtoje klasėje (proc.) Pirma klasė

Dešimta klasė

Iš viso:

Liesas Normalus Antsvoris

n Proc. n proc. N proc. n proc.

Liesi 0 0 7 87,5 1 12,5 8 100

Normalūs 8 18,2 32 72,7 4 9,1 44 100

Antsvoris 2 40 3 60 0 0 5 100

Iš viso: 10 17,5 42 73,5 5 8,8 57 100

χ²= 3,761; p<0,439

Palygintas tirtosios imties mergaičių fizinis išsivystymas pirmoje ir dešimtoje klasėje (žr. 8 lentelė). Nustatyta, kad, buvusios liesos mergaitės pirmoje klasėje, po dešimties metų perėjo į normalaus KMI ar antsvorio grupę, o turėjusios antsvorio – perėjo į liesų ar normalaus svorio grupę, tačiau skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi.

8 lentelė. Mergaičių KMI sąsajos pirmoje ir dešimtoje klasėje (proc.) Pirma klasė

Dešimta klasė

Iš viso:

Liesos Normalios Antsvoris

n Proc. n proc. n proc. n Proc.

Liesos 0 0 2 50 2 50 4 100

Normalios 5 10,6 36 76,6 6 12,8 47 100

Antsvoris 1 33,3 1 33,3 1 33,3 3 100

3.3. Dešimtų klasių mokinių gyvensena

Mokinių fiziniam išsivystymui labai svarbu mitybos ir fizinio aktyvumo veiksniai. Todėl analizavome kai kuriuos dešimtokų mitybos ypatumus. Mitybos įpročių susiformavimui pagrindinį vaidmenį turi šeima, taigi, tyrime, ar paaugliai pusryčiauja, pietauja, į ką kreipia dėmesį rinkdamiesi maistą mokyklos valgykloje.

Nustatyta, kad trys penktadaliai (59 proc.) respondentų kasdien pusryčiauja, o beveik trečdalis (30,9 proc.) pusryčius valgo retai arba niekada nevalgo, likusieji – pusryčiauja 3-4 kartus per savaitę.

Analizuojant mokinių pusryčiavimo įprotį pagal lytį, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas: vaikinai kasdien pusryčiauja dažniau, nei merginos (žr. 2 pav.). Tarp pusryčiaujančių 1-2 kartus ir retai merginų žymiai daugiau, nei vaikinų. Merginos visai nepusryčiauja ar pusryčiauja retai 1,2 karto dažniau, nei vaikinai.

65.5 10.1 4.3 20.1 52.7 8.2 14.5 24.5 0 20 40 60 80 100 kasdien 3- 4k. 1-2k. retai - 0 p<0,05 vaikinai merginos χ²= 9,714; p= 0,021

2 pav. Kauno m. 10 klasių mokinių pusryčiavimo dažnio skirstinys (proc.)

Analizuojant, ar paaugliai valgo šiltus pusryčius ar pietus mokykloje, nustatyta, kad tai daro tik pusė apklaustųjų. Iš jų kasdien mokykloje pietauja kas dešimtas (9,2 proc.), 3-4 kartus per savaitę – kas šeštas (16,3), 1-2 kartus per savaitę – kas ketvirtas (24,1 proc.). Analizuojant pagal lytį reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ²= 3,371; p= 0,292).

Dauguma mokinių pietus valgo namuose (žr. 3 pav.). Kas tryliktas vaikinas ir mergina namuose pietauja 1-2 kartus per savaitę ar visai nepietauja. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį nenustatyta.

77 15.1 3.6 4.3 73.8 18.7 5.6 _1.9 0 20 40 60 80 100 kasdien 3- 4k. 1-2k. retai - 0 p>0,05 vaikinai merginos χ²= 3,371; p= 0,292

3 pav. Kauno m. 10 klasių mokinių pietavimo namuose pasiskirstymas (proc.)

Analizuojant, ar paaugliai valgo vakarienę, nustatyta, kad ją valgo dauguma (77,7 proc.) apklaustųjų. 3-4 kartus per savaitę vakarieniauja kas šeštas (16,6 proc.).

Analizuojant pagal lytį (žr. 4 pav.), nustatyta, kad vaikinai kasdien vakarieniauja dažniau nei merginos, tačiau reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ²= 3,889; p= 0,274).

81.9 13.8 3.6 _0.7 20.2 4.6 _2.8 72.5 0 20 40 60 80 100 kasdien 3- 4k. 1-2k. retai - 0 p>0,05 vaikinai merginos χ²= 3,889; p= 0,274

4 pav. Kauno m. 10 klasių vaikinų ir merginų vakarienės valgymo dažnio skirstinys (proc.)

Teiravomės, ar paaugliai laikosi dietos arba mažiau valgo, kad sumažintų kūno svorį. Nustatyta, kad savo svorį normaliu laiko mažiau nei pusė apklaustų paauglių, atitinkamai

kas penktas (19,8 proc.) dešimtokas mano, kad jam reikia numesti svorio. Beveik kas dešimtas (13,6 proc.) atsakė, kad laikosi dietos.

Analizuojant kūno svorio vertinimo ir dietos laikymosi klausimą pagal lytį, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. Merginos rečiau nei vaikinai mano, kad jų svoris yra normalus. Dietos laikosi beveik trečdalis merginų (žr. 5 pav.). Taip pat dar panašus procentas dietos nesilaiko, bet mano, kad reikėtų numesti svorio. Vaikinai, priešingai nei merginos, dažniau norėtų priaugti svorio – taip teigia daugiau nei trečdalis.

48.9 13.3 34.1 3.7 41.7 27.8 4.6 25.9 0 10 20 30 40 50 60 ne ne, noriu numesti ne, noriu priaugti taip p<0,05 vaikinai merginos χ²= 53,626; p< 0,001

5 pav. Dietos laikymosi skirstinys tarp Kauno m. 10 klasių mokinių (proc.)

Analizuojant klausimą „Kiek šaukštelių cukraus dedi į puodelį arbatos?“ nustatyta, kad dešimtokai, saldindami arbatą, vidutiniškai deda 1,7 šaukštelio cukraus. Analizuojant pagal lytį, nustatyta, kad vaikinai saldina arbatą daugiau nei merginos atitinkamai 2 ir 1,3 šaukštelio.

Kiekvieno vaiko ar paauglio maisto medžiagų poreikis yra skirtingas, priklauso nuo jo amžiaus, augimo tempo, lytinio subrendimo, fizinio aktyvumo, organizmo savybių. Sveika mityba reiškia, jog produktų kiekis ir įvairovė aprūpina organizmą visomis reikalingomis maisto medžiagomis baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir kt. [42].

Analizuojant klausimą apie įvairių patiekalų įsigijimą mokyklos valgykloje, nustatyta, kad paaugliai iš viso mažai maitinasi mokykloje. Dažniausiai mokiniai perka gėrimus (sultys, kokakola), saldumynus, karštą antrąjį patiekalą.

Paauglių tam tikrų patiekalų ir produktų (sriuba, daržovių salotos, sultys, saldūs gazuoti gėrimai, saldumynai, vaisiai) vartojimo dažnis mokykloje tarp vaikinų ir merginų išanalizuotas atskirai.

Nustatyta, kad mokyklos valgykloje vaikinai retai arba niekada neperka sriubos, daržovių salotų, obuolių, bananų ir kt. vaisių (9 lentelė). Kas septintas paauglys saldumynus perka ir valgo 3-4 kartus per savaitę, kas dešimtas mokinys perka sultis, kas keturioliktas – karštą antrąjį patiekalą.

9 lentelė. Mokyklos valgykloje perkamų maisto produktų skirstinys vaikinų tarpe (proc.)

Maisto produktai Kasdien 3-4 kartus per savaitę 1-2 kartus per savaitę Retai arba niekada Iš Viso Sriubos 0 1,4 3,6 94,9 100

Karštas antrasis patiekalas 2,2 7,2 20,9 69,8 100

Daržovių salotos (atskira

porciją) 0 0 6,5 93,5 100

Sultys 4,3 10,1 18,7 66,9 100

Kokakola, limonadas arba

kiti saldūs gazuoti gėrimai 2,2 7,2 18,0 72,7 100

Saldumynai (saldainiai,

šokoladas, bandelės, kt.) 1,4 15,1 25,9 57,6 100

Obuoliai, bananai arba kiti

vaisiai 2,2 2,2 10,8 84,9 100

Įvairių maisto produktų vartojimo dažnis mokyklos valgykloje (proc.) tarp 16-17 metų merginų pateiktas 10 lentelėje. Analizuojant merginų atsakymus nustatyta, kad tik keli jų procentai kasdien perka karštą antrąjį patiekalą ar sulčių. Dažniausiai merginos perka saldumynų ar gėrimų.

10 lentelė. Mokyklos valgykloje perkamų maisto produktų skirstinys merginų tarpe (proc.)

Maisto produktai Kasdien 3-4 kartus per savaitę 1-2 kartus per savaitę Retai arba niekada Iš Viso Sriubos 9 0 3,7 95,4 100

Karštas antrasis patiekalas 5,5 5,5 17,4 71,6 100

Daržovių salotos (atskira

porciją) 1,8 1,8 2,8 93,6 100

Sultys 7,4 7,4 25,0 60,2 100

Kokakola, limonadas arba kiti

saldūs gazuoti gėrimai 0 1,8 18,3 79,8 100

Saldumynai (saldainiai,

šokoladas, bandelės, kt.) 5,5 14,5 40 40 100

Obuoliai, bananai arba kiti

vaisiai 2,8 3,7 18,3 75,2 100

Paauglių prašėme nurodyti, į ką jie kreipia daugiausia dėmesio rinkdamiesi patiekalus mokyklos valgykloje (į skonį, kainą, išvaizdą, naudą sveikatai). Daugiau nei pusė vaikinų ir merginų maistą renkasi pagal skonį. Analizuojant mokinių nuomonę apie maisto pasirinkimą pagal lytį, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (žr. 6 pav.).

21.5 5.9 8.9 8.9 54.8 13.1 15 4.7 11.2 56.1 0 20 40 60 80 100

kaina išvaizda dydis nauda skonis p<0,05

vaikinai merginos

f

χ²= 9,127; p= 0,054

6 pav. Patiekalų rinkimosi mokyklos valgykloje motyvų pasiskirstymas tarp Kauno m. dešimtokų (proc.)

Nustatyta, kad vaikinai daugiau dėmesio skiria kainai, porcijos dydžiui, o merginos – patiekalo išvaizdai, galvoja apie naudą sveikatai

Įvairių maisto produktų vartojimo dažnis (proc.) tarp 16-17 metų vaikinų pateiktas 11 lentelėje. Kaip matyti iš lentelės kasdien vaisių ir daržovių vartoja ketvirtadalis vaikinų, pieno ar kefyro, jogurto, varškės ar kitų pieno produktų – kas penktas. Penktadalis vaikinų visai negeria pieno ar kefyro, nevartoja fermentinio sūrio. Daugiau nei trečdalis dešimtokų vaikinų nevartoja kokakolos ir kt. saldžiųjų gėrimų, beveik trečdalis - bulvių traškučių, kukurūzų lazdelių, skrudintų kukurūzų, bulvyčių „fri“, mėsainių, kebabų ir kt.

11 lentelė. Tam tikrų maisto produktų vartojimo pagal dažnumą pasiskirstymas vaikinų tarpe (proc.)

Maisto produktai Kasdien

3-4 kartus per savaitę 1-2 kartus per savaitę Retai arba niekada Iš Viso Vaisiai 26,1 46,4 24,6 2,9 100

Daržovės (išskyrus bulves) 25 44,1 27,9 2,9 100

Vaisių sultys 16,7 42 37,7 3,6 100

Kokakola, limonadas, kt.

saldūs gėrimai 4,4 20,4 35,8 39,4 100

Pienas, kefyras 21,9 25,5 31,4 21,2 100

Jogurtas, varškė ir kt. pieno

produktai 21 30,4 39,1 9,4 100

Fermentinis sūris 13 23,2 43,5 20,3 100

Bulvių traškučiai, kukurūzų lazdelės, skrudinti

kukurūzai, sūris riešutai

1,4 16,7 52,2 29,7 100

Saldainiai, šokoladas 5,8 44,2 39,9 10,1 100

Sausainiai, pyragaičiai,

tortai, spurgos 8 23,9 52,2 15,9

100

Picos, bulvytės „fri“,

mėsainiai, kebabai ir kt. 2,9 17,4 50,7 29,0

100

daržovių. Apie trečdalis kasdieną geria vaisių sulčių, vartoja jogurto, varškės. Daugiau nei pusė dešimtokių merginų nevartoja kokakolos ir kt. saldžiųjų gėrimų, apie pusė - bulvių traškučių, kukurūzų lazdelių, skrudintų kukurūzų, bulvyčių „fri“, mėsainių, kebabų ir kt.; beveik trečdalis –sausainių, pyragaičių, tortų, spurgų.

12 lentelė. Tam tikrų maisto produktų vartojimo pagal dažnumą pasiskirstymas merginų tarpe (proc.)

Maisto produktai Kasdien

3-4 kartus per savaitę 1-2 kartus per savaitę Retai arba niekada Iš Viso Vaisiai 50 25 21,3 3,7 100

Daržovės (išskyrus bulves) 36,4 35,5 28 0 100

Vaisių sultys 32,7 32,7 29 5,6 100

Kokakola, limonadas, kt.

saldūs gėrimai 2,8 8,4 33,6 55,1 100

Pienas, kefyras 15 17,8 40,2 27,1 100

Jogurtas, varškė ir kt. pieno

produktai 28,7 33,3 34,3 3,7 100

Fermentinis sūris 9,3 27,8 38 25 100

Bulvių traškučiai, kukurūzų lazdelės, skrudinti

kukurūzai, sūris riešutai

3,7 6,5 39,3 49,5 100

Saldainiai, šokoladas 9,3 34,3 41,7 14,8 100

Sausainiai, pyragaičiai,

tortai, spurgos 8,4 18,7 43,9 29,0

100

Picos, bulvytės „fri“,

mėsainiai, kebabai ir kt. 1,9 7,4 41,7 49,1 100

Analizuojant pagal lytį gautas statistiškai reikšmingas skirtumas į klausymą „Ar dažnai geri vaisių sultys?“ (pav. 7): sudėjus abi lytis paaiškėjo, kad 33,9 proc. geria vaisių sultys 1-2 kartus per savaitę. Retai arba niekada negeria sulčių 4,5 proc. Kasdien geria 23,7 proc. 71,9 proc. geria sultys 1-4 kartus per savaitę.

Lyginant merginų ir vaikinų tam tikrų produktų vartojimo dažnį, matome, kad merginos maitinasi sveikiau nei vaikinai. Dvigubai daugiau merginų nei vaikinų kasdien

vartoja vaisių (χ²= 17,367; p= 0,001). Daugiau merginų kasdien vartoja daržovių, jogurto, varškės. Tačiau mažiau merginų nei vaikinų kasdien vartoja pieno ar kefyro, fermentinio sūrio.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vaikinų ir merginų sulčių vartojimo (žr. 7 pav.). Merginos reikšmingai dažniau vartoja sulčių, nei vaikinai.

16.7 42 _37.7 3.6 32.7 32.7 ₂₉ 5.6 0 20 40 60 80 100 kasdien 3- 4k. 1-2k. retai - 0 p<0,05 vaikinai merginos χ²= 9,810; p= 0,020

7 pav. Kauno m. 10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal vaisių sulčių vartojimą (proc.)

Analizuojant pagal lytį klausimą „Ar dažnai geri kokakolos, limonado, kt. saldžių gėrimų?“, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (pav. 8). Matome, kad vaikinai reikšmingai dažniau vartoja šių gėrimų, nei merginos.

4.4 20.4 35.8 39.4 2.8 8.4 33.6 55.1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 kasdien 3- 4k. 1-2k. retai - 0 p<0,05 vaikinai merginos χ²= 9,420; p= 0,024

8 pav. Kauno m. 10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal saldžių gėrimų vartojimą (proc.)

Analizuojant pagal lytį klausimą „Ar dažnai valgai traškučius?“, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (pav. 9). Vaikinai reikšmingai dažniau vartoja bulvių traškučių nei merginos. 1.4 16.7 52.2 29.7 3.7 6.5 39.3 49.5 0 20 40 60 80 100 kasdien 3- 4k. 1-2k. retai - 0 p<0,05 vaikinai merginos χ²= 15,960; p= 0,003

9 pav. Kauno m. 10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal bulvių traškučių vartojimą (proc.)

Analizuojant pagal lytį klausymą „Ar dažnai vartoji saldumynus?“ nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (10 pav.). Vaikinai, lyginant su merginomis, saldumynų vartoja reikšmingai dažniau.

5.8 44.2 39.9 10.1 9.3 34.3 41.7 14.8 0 10 20 30 40 50 kasdien 3- 4k. 1-2k. retai - 0 p<0,05 vaikinai merginos χ²= 3,629; p= 0,034

10 pav. Kauno miesto 10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal saldumynų vartojimą (proc.)

Fizinis aktyvumas ne mažiau svarbus geram mokinių fiziniam išsivystymui.

Nustatyta, kad sporto būrelius lanko 45,1 proc. dešimtokų, vaikinai (48,9 proc.) sportuoja dažniau nei merginos (40,4 proc.), tačiau skirtumas – nereikšmingas (χ²= 3,590; p=0,309).

Dešimtokų atsakymų pasiskirstymas į klausimą „Jeigu laisvalaikiu sportuoji ar šoki, kiek tau svarbios šios priežastys?“ pateikti 13 lentelėje. Kaip matome iš mokinių atsakymų, dauguma nurodo, kad sportuojant ar šokant galima sustiprinti sveikatą, du trečdaliai teigia, kad nori gerai ir gražiai atrodyti, kad tai – įdomus užsiėmimas, gali susitikti ir pabūti su draugais. Pusė dešimtokų nurodė, kad sportuojant laisvalaikiu galima išsiskirti iš kitų, būti „kietu“. Kas ketvirtas nurodė, kad sportas padeda sureguliuoti kūno svorį.

13 lentelė. Motyvacijos būti fiziškai aktyviais pasiskirstymas (proc.) tarp dešimtų klasių mokinių

Priežastys Labai

svarbu Šiaip sau Nesvarbu Iš viso

Galima smagiai praleisti laiką 55 35,1 9,9 100

Norisi būti geru sportininku, šokėju 43,5 28,2 28,2 100

Norisi nugalėti 41,5 29,2 29,2 100

Galima susirasti naujų draugų 26,9 46,9 26,2 100

Galima sustiprinti sveikatą 74,8 17,6 7,6 100

Galima susitikti ir pabūti su draugais 57,3 35,1 7,6 100

Norisi būti tvirtu, pajėgiu, ištvermingu 71 22,1 6,9 100

Norisi gerai ir gražiai atrodyti 65,4 23,8 10,8 100

Yra malonu jausti kūno galias 49,2 38,5 12,3 100

To nori tėvai 7,7 23,8 68,5 100

Norisi būti „kietu“, išsiskirti iš kitų 16,2 33,1 50,8 100

Galima sureguliuoti svorį 33,8 40,8 24,6 100

Tai įdomus užsiėmimas 62,8 27,9 8,5 100

reikšmingas skirtumas (žr. 12 pav.). Įdomumas sportuojant ar šokant praleisti laisvalaikį merginoms buvo labiau svarbus nei vaikinams: keturi penktadaliai merginų ir du trečdaliai vaikinų teigė, kad jiems tai labai svarbu.

62.8 27.9 80.6 12.9 6.5 8.6 0 20 40 60 80 100

labai svarbu šiaip sau nesvarbu

p<0,05

vaikinai merginos

χ²= 9,103; p= 0,028

12 pav. Kauno m. 10 klasių mokinių nuomonės pasiskirstymas apie sportavimo ar šokimo laisvalaikiu motyvą, kad tai įdomu (proc.)

Analizuojant mokinių nuomonę apie sportavimo motyvą, kad „to nori tėvai‘, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių (13 pav.). Pasirodo, merginoms tėvų nuomonė mažiau reikšminga nei vaikinams.

7.7 23.8 68.5 8.7 _5.4 85.9 0 20 40 60 80 100

labai svarbu šiaip sau nesvarbu

p<0,05

vaikinai merginos

χ²= 13,486; p= 0,001

13 pav. Kauno m. 10 klasių mokinių pasiskirstymas pagal sportavimą, nes „to nori tėvai“ (proc.)