KAUNO MIESTO IR RAJONO PIRMOKŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR SĄSAJOS SU ŠEIMOS BEI MOKYKLOS VEIKSNIAIS

MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Profilaktinės medicinos katedra

SIMONA TAMULEVIČIENĖ

KAUNO MIESTO IR RAJONO PIRMOKŲ FIZINIS

AKTYVUMAS IR SĄSAJOS SU ŠEIMOS BEI

MOKYKLOS VEIKSNIAIS

Magistro baigiamasis darbas

(Visuomenės sveikata: Vaikų ir jaunimo sveikata)

Mokslinė vadovė ._________ doc. dr. Aušra Petrauskienė

2011 m. geguţės mėn.27 d.

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata. (Vaikų ir jaunimo sveikata)

KAUNO MIESTO IR RAJONO PIRMOKŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR SĄSAJOS SU ŠEIMOS BEI MOKYKLOS VEIKSNIAIS

Simona Tamulevičienė

Mokslinio darbo vadovė doc. dr. Aušra Petrauskienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2011. 69 p

Darbo tikslas. Išanalizuoti sąsajas tarp pirmokų fizinio aktyvumo ir šeimos bei mokyklos veiksnių.

Darbo uţdaviniai: Išanalizuoti pirmokų fizinį aktyvumą. Išanalizuoti pirmokų fizinio aktyvumo galimybes Kauno miesto ir rajono mokyklose. Įvertinti tirtųjų šeimų socioekonominę padėtį. Nustatyti vaikų fizinio aktyvumo ir šeimų socioekonominės padėties sąsajas.

Tyrimo metodika. Atliktas darbas – tarptautinio tyrimo, atlikto pagal PSO ekspertų sukurtą metodiką, dalis. Naudotas epidemiologinių tyrimų metodas – vienmomentinė anketinė tėvų apklausa ir mokyklų atstovų apklausa bei matematinė statistinė duomenų analizė. Tiriamasis kontingentas – Buvusios Kauno apskrities mokyklų pirmokai.

Rezultatai. Daugiau negu pusė buvusios Kauno apskrities pirmokų lanko sporto ar šokių būrelius, reikšmingai daugiau mergaičių (58,2 proc.) negu berniukų (47,9 proc.). Miesto mokyklas lankantys vaikai reikšmingai daţniau lanko būrelius, negu rajono. 82,9 proc. mokyklų kūno kultūros pamokos vysta apie 2 valandas per savaitę. Ţaidimo aikštelės ir patalpos vaikams sportuoti per pertraukas ir po pamokų yra ne visose mokyklose. Dauguma apklaustųjų šeimų yra pilnos. Penktadalis pirmokų gyvena su vienu iš tėvų. Daugiau nei pusė tėčių ir mamų yra įgiję aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą. Darbo neturi kas aštuntas tėtis ir kas dvylikta mama. Tėvų nuomone, dauguma vaikų (89,3 proc.) yra labai ar pakankamai fiziškai aktyvūs.

Išvados. Pagal IFAR fiziškai aktyvių vaikų iš visų tirtųjų buvusioje Kauno apskrityje yra maţiau negu pusė (43,2 proc.). Aukštąjį išsimokslinimą įgijusių mamų vaikai reikšmingai daţniau fiziškai aktyvūs, nei ţemesnio išsimokslinimo. Tarp šeimos sudėties ir vaiko IFAR reikšmingų skirtumų nenustatyta. Maţiausias pajamas (< 600 Lt) gaunančiose šeimose statistiškai reikšmingai nustatyta daugiausiai fiziškai neaktyvių vaikų.

SUMMARY

Public Health (Children’s and Adolescent’s health)

KAUNAS CITY AND DISTRICT FIRST GRADERS PHYSICAL ACTIVITY AND LINKS WITH FAMILY AND SCHOOL FACTORS

Simona Tamulevičienė

Supervisor Aušra Petrauskienė, Assoc. prof., PhD.

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas: 2011 69 p.

Objectives: To analyze the activity for first graders. To analyze first graders opportunities for physical activity in Kaunas city and district schools. Patients assess the socio-economic status of families. Set physical activity for children and families in socioeconomic status interfaces. Methods. Epidemiological research method was applied: onetime anonymous questionnaire survey and mathematical statistical data analysis using SPSS for Windows program. Investigation contingent - the former Kaunas County Schools first graders.

Results. More than half of the former Kaunas County first graders attending sports or dance clubs, significantly more girls (58.2 percent.) than boys (47.9 percent). Children who attend urban schools more frequently visited clubs than the district. Parents think that the majority of children (89.3 percent). Is whether a sufficiently physically active. According to DPAI physically active children in Kaunas in the analyzed region is less than half (43.2 percent). 82.9 percent. school physical education classes are about two hours a week. Not all the playgrounds and sports facilities for children during breaks and after school. Most of the families surveyed are full. One-fifth of first graders living with one parent. More than half of fathers and mothers have completed college or higher education.

Conclusions. Physically active children in Kaunas in the analyzed region is less than half (43.2 percent). Higher education attainment of mothers children significantly more physically active than the lower educated. Most children are physically inactive was significantly more frequent among fathers with lower education. Lowest income (<600 Lt) in families receiving the most statistically significant physically inactive children.

TURINYS

ĮVADAS...6

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ...8

1. LITERATŪROS APŢVALGA... ....9

1.1. Fizinis aktyvumas...9

1.1.1. Fizinio aktyvumo įtaka vaiko fizinei sveikatai...10

1.1.2. Fizinio aktyvumo įtaka psichinei sveikatai...11

1.1.3. Fizinio pasyvumo įtaka sveikatai...12

1.2. Kūno kultūros ir sporto programų įgyvendinimas mokyklos...16

1.3. Fizinio aktyvumo rekomendacijos...20

1.4. Fizinis aktyvumas ir šeimos socioekonominiai veiksniai...21

2. TYRIMO METODIKA ... ...24

2.1.Duomenų rinkimas ir ištirto kontingento apibūdinimas...24

2.2. Apklausos anketos ir kintamieji...25

2.3.Statistinė duomenų analizė ir metodai...26

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...28

3.1. Pirmokų fizinis aktyvumas...28

3.2. Pirmokų fizinio aktyvumo galimybės Kauno miesto ir rajono mokyklose...37

3.3. Šeimų apibūdinimas pagal kai kuriuos socioekonominius rodiklius...40

3.4. Vaikų fizinio aktyvumo ir šeimų socioekonominės padėties sąsajos...43

IŠVADOS...49

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...50

LITERATŪRA...51

SANTRUMPOS

CNS – Centrinė nervų sistema FA – Fizinis aktyvumas

IFAR – išvestinis fizinio aktyvumo rodiklis PSO – Pasaulio Sveikatos organizacija SEP - socioekonominė padėtis

Statistinių rodiklių ţymėjimas χ2 – chi kvadrato kriterijus lls – laisvės laipsnių skaičius n – tiriamųjų skaičius

p – statistinis reikšmingumas proc. – procentai

ĮVADAS

Fizinis aktyvumas (FA) būtinas vaikų augimui ir vystimuisi, gerina psichinę būseną, ugdo sveikos gyvensenos įgūdţius, lavina taisyklingą laikyseną. Optimalus FA vaikystėje, yra gyvybiškai svarbus veiksnys, kuris uţtikrina harmoningą vystymąsi, tausoja, stiprina ir puoselėja vaiko sveikatą, maţina ligų atsiradimo, vystymosi ir pasikartojimo riziką (3).

Vaiko laikysenai didelę reikšmę turi bendra sveikatos būklė, kurią lemia pilnavertė mityba, pakankamas poilsis, miegas. Be abejo, reguliarus raumenų pajėgumo ir lankstumo ugdymas teigiamai veikia laikyseną. Sustiprinus nugaros ir pilvo raumenis stuburui suteikiama tvirta atrama (14). Vaiko sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau vienas iš svarbiausių ikimokyklinio amţiaus vaikų sveikatos ugdymo komponentų yra kūno kultūra. Vaikystėje būtina ugdyti aktyvios fizinės veiklos įgūdţius, padedančius tausoti sveikatą ir uţtikrinti gerą darbingumą visą gyvenimą (3).

Fizinis ugdymas, vaikų judėjimo poreikio tenkinimas, fizinių galių plėtojimas yra nepaprastai svarbus ir nelengvai sprendţiamas uţdavinys. FA yra viena svarbiausių moksleivių laisvalaikio formų, geros sveikatos, socialinės bei emocinės gerovės sąlyga. Vaikų poţiūris į fiziškai aktyvų gyvenimą labai priklauso nuo tėvų išsilavinimo lygio (63). Tyrimais įrodyta, kad aukštesnis tėvų išsilavinimas bei didesnės pajamos teigiamai įtakoja vaikų fizinį aktyvumą (30).

Mokslininkai teigia, jog pradėję lankyti mokyklą, vaikai juda dvigubai maţiau, tai neigiamai veikia jų fizinį ir psichinį brendimą: pakinta atskirų organų veikla, susilpnėja raumenys, vystosi netaisyklinga laikysena (75). Todėl labai svarbu laisvalaikiu pasirinkti aktyvią veiklą. Teigiamą poţiūrį į FA ţmogus turi įgyti dar vaikystėje. Tam didelės įtakos turi šeima, tik vėliau įsijungia mokykla, bendraamţiai ir jį supanti aplinka (14).

Vidutinio intensyvumo fizinė veikla sumaţina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Reguliarus FA gali padėti palaikyti reikiamą kūno svorį ar net sumaţinti vaikų nutukimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama sveikatą stiprinančio (gerinančio) FA trukmė ir intensyvumas vaikams ir jaunimui – ne maţiau 60 minučių per dieną vidutinio intensyvumo veikla ir bent 3 kartus per savaitę – intensyvi fizinė veikla (69).

Darbo aktualumas ir naujumas: Vaikai yra labiausiai paţeidţiama gyventojų dalis. Mokykliniame amţiuje tęsiasi ir galutinai susiformuoja daugelis gyvensenos bruoţų. Mokinių FA pastaruoju metu yra stipriai sumaţėjęs, vis daugiau vaikų ir paauglių turi antsvorio ar yra

nutukę. Apie mokinių FA yra atlikta nemaţai mokslinių tyrimų, tačiau tokio masto tyrimo, reprezentuojančio Lietuvos pirmokų imtį, atlikto pagal PSO ekspertų pasiūlytą metodiką, nebuvo atlikta. Šiame darbe analizuojamas buvusios Kauno apskrities pirmokų FA ir sąsajos su šeimų socioekonominias veiksniais.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas:

Išanalizuoti sąsajas tarp pirmokų fizinio aktyvumo ir šeimos bei mokyklos veiksnių.

Uţdaviniai:

1. Išanalizuoti pirmokų fizinį aktyvumą.

2. Išanalizuoti pirmokų fizinio aktyvumo galimybes Kauno miesto ir rajono mokyklose. 3. Įvertinti tirtųjų šeimų socioekonominę padėtį.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Fizinis aktyvumas

Fiziniam aktyvumui apibūdinti randama įvairių terminų – judėjimo aktyvumas, fizinis aktyvumas, motorinė veikla, fizinė veikla ir kita.

Lietuvos kūno kultūros akademijos docentės, I.J.Zuozienės su bendraautoriais, teigimu fizinio aktyvumo sampratą tikslingiausia apibūdinti remiantis sporto terminų ţodyne pateiktu apibrėţimu, kuris labiausiai atitinka tarptautinėje mokslinėje literatūroje vartojamą terminą „physical activity―. Šiame ţodyne fizinis aktyvumas apibrėţimas kaip laikotarpis, kurį ţmogus sąmoningai skiria fiziniams pratimams ar tikslingam fiziniam darbui (80). Sporto terminų ţodyne fizinis aktyvumas dar apibūdinamas kaip griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje (70). C.Bouchard fizinį aktyvumą apibūdina kaip tikslingą ţmogaus judėjimo veiklą, kuria siekiama stiprinti sveikatą bei ugdyti fizinį potencialą (15). Dar fizinio aktyvumo sąvoka apibūdina bet kokį griaučių raumenų atliktą judesį, kurio padarinys – energijos išeikvojimas (17). T.Mäkinen teigia, jog fizinis aktyvumas yra, kai padaţnėja pulsas, kvėpavimas. Toks lygis pasiekiamas greitai einant, sportuojant, bėgiojant (51). Vaikų judesiai, sportinė veikla, fiziniai pratimai, judrieji ir sporto ţaidimai laikomi fizinio aktyvumo forma. Tai yra veikla, kurios metu vaikai mankštinasi, aktyviai juda, bėgioja, ţaidţia, sportuoja. Fiziniai veiklai priskiriami vaikų ţaidimai kieme, gamtoje, salėje, aikštelėje ir kituose sporto įrenginiuose (1).

Medicinos, psichologijos bei pedagogikos srityse sukaupta daug mokslinės medţiagos, įrodančios fizinio aktyvumo įtaką ţmonių motorikos ontogenezei – judesių ir judėjimo galių kitimui jo gyvenime. Tyrimais nustatyta, kad ne visi ţmogaus judesiai yra įgimti. Judesiai, mokėjimai ir įgūdţiai tobulėja gyvenant, vaiko individualios praktinės patirties pagrindu. S. N. Blair teigia, jog kiekvienas ţmogus gimdamas atsineša genetiškai uţkoduotą biologinį judėjimo poreikį. Judėjimas būtinas normaliam ţmogaus gyvenimui. Įrodyta, kad patirtas fizinis aktyvumas vaikystėje ir paauglystėje teigiamai veikia sveikatą suaugus (13).

Organizmo reakcija į fizinę veiklą priklauso nuo to, kokia fizinio aktyvumo forma, rūšis, daţnis, intensyvumas ir jo trukmė. FA dydis nustatomas įvairiais būdais: išeikvotos energijos kiekiu, laiko trukme, daţnumu kasdieniniame gyvenime, judesių skaičiumi tam tikru laiko tarpu. FA gali būti matuojamas tiesioginės ir netiesioginės kolorimetrijos būdu, kai

naudojamas širdies ritmo monitoriai ir judesių davikliai (pedometrai, akcelerometrai); naudojant fizinio aktyvumo klausimynus (20).

1.1.1. Fizinio aktyvumo įtaka vaiko organizmui, fizinei sveikatai

Harmoningam vaiko augimui ir vystymuisi reikalingas bent minimalus judėjimas. Visuomenės sveikatos poţiūriu pagrindinis judėjimo aktyvumo skatinimo tikslas – išsaugoti ir stiprinti individo sveikatą, uţtikrinti sveikatos balansą ir gerinti sveikatą bei gyvenimo kokybę (38).

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog fizinis aktyvumas stimuliuoja augimo procesus, tobulinama termoreguliacija, didėja nespecifinis organizmo reaktyvumas patogeniniams mikroorganizmams ir nepalankiems išoriniams aplinkos veiksniams, didėja atsparumas peršalimo ligoms. Vaikui judant skatinamas judėjimo analizatorių ir pagrindinių fizinių ypatybių (jėgos, greitumo, ištvermės, judesių pusiausvyros ir koordinacijos) formavimasis, didinamas galvos smegenų ţievės tonusas, sukeliamos teigiamos emocijos. Fiziniais pratimais gydomi organų bei funkcinių sistemų sutrikimai, įgimti ir įgyti fizinės raidos defektai (38).

Teisingai pasirenkamas ir dozuojamas fizinis aktyvumas padeda stiprinti sveikatą, gerina medţiagų apykaitą, padeda išvengti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, sumaţina širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį, tinka įvairių diabeto formų profilaktikai, ilgina sveiko bei produktyvaus gyvenimo trukmę (67).

Kad vaikas būtų sveikas, stiprus, ištvermingas, sugebėtų atlikti įvairius darbus, svarbu treniruoti jo širdį, stiprinti raumenis atliekant fizinius pratimus. Vaikui reguliariai mankštinantis, pakankamai judant, sportuojant, suaktyvėja širdies veikla, raumuo gauna daugiau maisto medţiagų ir deguonies, todėl geriau vystosi ir stiprėja (2). Vaikų širdies ir kraujagyslių sistema dar nesusiformavusi, todėl perkrauti širdį labai pavojinga. Fizinis krūvis turi atitikti vaikų amţių, fizinį pajėgumą, sveikatą. Vaikų širdies raumenys kur kas jautresni nei suaugusiųjų, todėl jų širdis gali daţniau plakti netgi atliekant nesunkų fizinį darbą (43).

Daugelis autorių teigia, kad FA lavina taisyklingą laikyseną, mankština kūną, stiprina organizmą, ugdo sveikos gyvensenos įgūdţius (3,18). Vaiko organizmas, jo nervų sistema gali normaliai funkcionuoti ir vystytis tik įgyvendinant genetiškai uţkoduotą biologinį būtinumą judėti (68). Sumaţėjusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencija yra susijusi su padidėjusiu FA ir gera savijauta. Mirtingumo rodikliai koreliuoja su vidutiniu bei dideliu fiziniu aktyvumu (13,59).

Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, yra nepalankus sveikatai, lėtina organizmo augimą ir vystymąsi, maţina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą (68).

Normalus fizinis krūvis suintensyvina kraujo apytaką smegenyse, judamajame aparate. Saikingi fiziniai pratimai padeda sėkmingiau mokytis, o per dideli fiziniai krūviai ir organizmo fizinis pertempimas neigiamai veikia ne tik judamąjį aparatą, bet ir CNS (43).

Reguliarūs pratimai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Dauguma atliktų tyrimų įrodo, kad nejudrus gyvenimo būdas ir maţas fizinis pajėgumas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis (8), dideliu cholesterolio kiekiu (21), aukštu kraujospūdţiu (56). R. S. Paffenbargeris su kolegomis atliko tyrimą, kuris truko 16 metų. Tytrimo imtį sudarė 16936 Harvardo universiteto absolventai. Buvo vertinami mankštinimosi įpročiai. Fizinio aktyvumo indeksas buvo skaičiuojamas kilokalorijomis (kcal) per dieną. Šis mokslinis tyrimas parodė aktyvų ţmonių gyvenimo trukmės padidėjimą. Ţmonės, kurie fizinei veiklai išeikvodavo 2000 kcal per savaitę, gyveno maţdaug dvejais metais ilgiau uţ ţmones, kurie išeikvodavo 500 kcal per savaitę ar maţiau (55).

1.1.2. Fizinio aktyvumo įtaka psichinei sveikatai

Ţmogaus fizinė sveikata glaudţiai susijusi su psichikos sveikata. Judėjimas ramina nervų sistemą, padeda įveikti nerimą, įtampą, stresą. Gerėja miegas, greičiau uţmiegama vakare ir geriau miegama visą naktį, todėl didėja darbingumas. Sustiprėja pasitikėjimas savimi, pagerėja nuotaika, ugdoma savitvarda. Judėjimas padeda išsikrauti, pajusti emocinį pasitenkinimą, susirasti naujų draugų (74).

Aktyviai judant gerėja nuotaika, ţmogus jaučiasi tvirtesnis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai (65), taip pat maţėja depresijos atvejų (77). Nerimas, lėtinis stresas ir depresija yra vienos iš pagrindinių fizinio negalavimo, psichosocialinių sutrikimų ir mirtingumo prieţasčių visame pasaulyje (9). Šie negalavimai daro poveikį milijonams ţmonių neatsiţvelgiant į jų etinį priklausomumą, išsilavinimą, lytį ar pajamas. Dėl depresijos kenčia nuo 5 iki 25 proc. Ţmonių, dėl nerimo sukeltų sutrikimų – šiek tiek maţiau (9).

Nemaţai mokslinių straipsnių, kuriuose nagrinėjamas trumpalaikis ir nuolatinis fizinio aktyvumo poveikis nerimui. S.Petruzzello pagal Spielbergerio laikino ir nuolatinio nerimo anketą, nustatė, kad fiziniai pratimai veikia mąstymą, padeda atsipalaiduoti, sumaţina nerimą.

Minėtame tyrime nustatyta, kad aerobika turėjo didesnį poveikį nei sunkumų kilnojimas ir lankstumo pratimai. Kontroliniam palyginimui, nudojant kitus nerimo maţinimo būdus (ramų poilsį, meditaciją arba atsipalaidavimą), buvo nustatyta, kad tarp pratimų ir kitų nerimo maţinimo būdų yra nedidelis skirtumas. Po nuolatinių fizinių pratimų taikomos nuolatinio nerimo maţinimo priemonės davė teigiamų rezultatų. Nustatyta, kad nuolatinis nerimas sumaţėtų, pratimų trukmė turi būti ne maţesnė kaip 21 minutė, o visos programos trukmė 10 savaičių (57).

A.Steptone ir N.Butler tyrė 5061 sveikų paauglių, berniukų ir mergaičių emocinę savijautą, remdamiesi nerimo ir sveikatos būklės anketomis. Nustatė, jog fizinis aktyvumas daro teigiamą poveikį savijautai, nepriklausomai nuo lyties, socialinės padėties, sveikatos. Prieita prie išvados, jog skatinant paauglių aktyvią gyvenseną, galima pagerinti jų emocinę būklę. Nustatytas psichologinių simptomų ir sirgimo daţnio ryšys, rodantis, kad emocinė įtampa yra didesnė tarp silpnesnės sveikatos paauglių (70). Įrodyta, jog net po vieno fizinės veiklos kurso pagerėja nuotaika ir kūrybingumas (69).

Lietuvoje buvo atliktas tyrimas Klaipėdos miesto darţeliuose. Tyrimo metu nustatytos sąsajos tarp vaiko fizinio aktyvumo ir geros savijautos. Aktyvūs vaikai pasiţymi linksma nuotaika, noriai renkasi kitą veiklą, nuoširdţiai bendrauja su draugais. Išvados siejasi su D. Britanijos mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, jog nuolatinis dalyvavimas fizinėje veikloje ir aukštas fizinio tinkamumo lygis turi didesnį teigiamą poveikį nuotaikai (23).

1.1.3. Fizinio pasyvumo įtaka sveikatai

Fizinio aktyvumo stoka – viena svarbiausių nutukimo plitimo prieţasčių daugumoje pasaulio šalių (29). Todėl fiziškai pasyvūs ţmonės ţymiai daţniau būna nutukę (50). Remiantis moksline literatūra, fizinė nejudra kasmet sąlygoja daugiau nei 2 milijonus mirčių.

Pastaruoju metu pasaulyje stebimas ne tik maţėjantis suaugusiųjų fizinis aktyvumas ir didėjanti nutukusių ţmonių dalis, bet ir maţėjantis vaikų fizinis aktyvumas. Vaikai daug laiko praleidţia sėdėdami prie kompiuterio, televizoriaus (62). Televizoriaus ţiūrėjimas yra susijęs su nutukimu ir sumaţėjusia fizine veikla vaikų tarpe. Amerikoje atliktu tyrimu nustatyta, neigiamas ryšys tarp televizoriaus ţiūrėjimo ir fizinės veiklos. Autoriai teigia, kad daugiau laiko ţiūrint TV, maţėja vaikų fizinė veikla (25). Daugelis vaikų neturi galimybės ne tik

pakankamai judėti darţelyje ir mokykloje, bet ir savo laisvalaikį daţniausiai leidţia pasyviai prie kompiuterio ar televizoriaus (58).

R.Jago tyrime teigiama, kad 6 – 7 metų amţius kritiškas, kai televizijos ţiūrėjimas ir fizinis aktyvumas gali įtakoti kūno masės indeksą (KMI). Maţinant televizoriaus ţiūrėjimo laiką ir daugiau uţsiimant fiziškai aktyvia veikla, galima sėkmingai sustabdyti nutukimo plitimą tarp šio amţiaus vaikų (36).

Nutukimo pavojų didina fizinis pasyvumas. Mokslininkai pastebėjo, kad 6 – 8 metų vaikai didţiąją dalį savo laisvalaikio leidţia pasyvioje veikloje, ypač savaitgaliais (63).

Sumaţinus televizoriaus ţiūrėjimą tarp 7 – 11 metų mergaičių, sumaţėtų pavojus svorio padidėjimui vėlesniame amţiuje. Televizoriaus ţiūrėjimo rekomendacija vaikams yra ≤ 2val. per dieną. Mergaitės, kurios viršija TV ţiūrėjimo normą, 13,2 kartų labiau tikėtina jog jos turės antsvorį, nei tos, kurios neviršija TV ţiūrėjimo normos (19).

Ilgalaikių tyrimų duomenimis, fiziškai neaktyvių ţmonių mirtingumo rizika yra 1,2 – 2 kartus didesnė nei fiziškai aktyvių. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kurdama lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos strategiją, fizinio aktyvumo skatinimo programoms skiria ypatingą dėmesį (80).

Daugelyje epidemiologinių tyrimų duomenimis stebima fizinio aktyvumo maţėjimo tendencijos suaugusių ţmonių populiacijoje ir kartu su tuo susijęs antsvorio bei nutukimo paplitimo augimas (26).

Nutukimas – tai energijos balanso sutrikimas, kuris išsivysto dėl per didelio energijos kiekio patekimo su maistu, palyginus su jos sunaudojimu. Dėl to nutukusiųjų organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis. (10, 3).

Per praėjusį dešimtmetį daugumoje Europos valstybių nutukimo paplitimas padidėjo 10 – 40 proc. (27). Nutukimo paplitimas šiuolaikinėje visuomenėje vadinamas epidemija. Tai tampa pasauliniu reiškiniu, nes nutukimas pasaulyje plinta ne tik ekonomiškai stipriose, bet ir neturtingose valstybėse.

Nutukimo pobūdį rodo liemens ir šlaunų apimties santykis. Jis susijęs su intraabdominalinių riebalų kiekiu, nustatomu kompiuterinės tompografijos metodu. Riebalų kaupimasis viršutinėje kūno dalyje sukelia sveikatos sutrikimus. Tai 2-ojo tipo cukrinį diabetas, širdies ligos, vėţys, hipertenzija, infarktas, artritas, nuotaikų kaita, miego, virškinimo sutrikimai, tulţies pūslės akmenligė, taip pat didesnė mirtingumo rizika.

Mokslininko G.A.Bray teigimu, ţmogaus, turinčio nuo KMI lygį 29 – 32 kg/m2, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išauga 4,2 karto palyginus su tuo kuris turi normalų KMI. Reibalų kaupimasis apatinėje kūno dalyje (liemens ir šlaunų santykis <0,8) ne toks pavojingas (16).

Antsvorio ir nutukimo paplitimas yra sveikatos sutrikimo problema tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Vengrijoje atlikto tyrimo duomenimis tarp 7 – 10 metų vaikų buvo pastebėtas antsvorio ir nutukimo paplitimas nuo 10,3 iki 23,4 proc. Nustatyta, jog sprendţiant nutukimo problemą, įtakos turi intensyvesnė fizinė veikla bei mitybos įpročių keitimas (29).

Fizinis aktyvumas gali apsaugoti individus nuo nutukimo vystymosi, didindamas energijos išlaidas. Vaikų fizinio aktyvumo veiklas įgyvendinant mokyklose, šeimose bei bendruomenėse, būtų galima sumaţinti nutukimo plitimą vaikystėje (32). Fizinis aktyvumas vaidina nemaţą vaidmenį stabdant nutukimo vystymąsi vaikystėje. Mokslininkai teigia, kad televizija yra siejama su vaikų nutukimo pradţia bei fizinio aktyvumo sumaţėjimu. Yra manančių, jog televizoriaus ţiūrėjimas (neaktyvumas) ilgą laiką, didina nutukimo vystymąsi tarp vaikų. Fizinis aktyvumas vaikystėje yra susijęs su reguliariu FA vyresniame amţiuje (32).

Fizinio aktyvumo didinimas yra labai svarbus tiek svorio sumaţinimui, tiek svorio priaugimo prevencijai. Fizinių pratimų dėka, maţėja rizika atsirasti abdominaliniam nutukimui, kuris pastaruoju metu įvardijamas kaip vienas iš rizikos faktorių daugeliui lėtinių ligų. (46).

J.Kain 2004 m. atliko tyrimą, kurio metu buvo tirti 6 - 10 metų amţiaus vaikai. Jie buvo padalinti į dvi grupes – eksperimentinę grupę ir kontrolinę. Tyrimo metu eksperimentinei grupei buvo taikoma vaikų šviečiamoji programa (5 – 16val. per 6 mėnesius) ir papildomos sporto pratybos (90 min. per savaitę). Kontrolinėje grupėje gyvensena nebuvo keičiama. Nustatyta, kad berniukų KMI (kg/m2 _{) neţymiai pamaţėjo (eksperimento pradţioje –} 19,5±3,7, pabaigoje – 19,5±3,5), o kontrolinėje grupėje padidėjo (pradinė reikšmė – 18,9±3,3, galutinė – 19,2±3,1). Liemens apimtis (mm) eksperimentinėje grupėje taip pat šiek tiek sumaţėjo (pradţioje 674±109, pabaigoje – 665±96). Kontrolinėje grupėje nustatytas liemens padidėjimas (pradinė reikšmė – 646±93, galutinė – 655±89). Prieita išvados, jog pastebima fizinio aktyvumo sąsaja su antsvoriu ir nutukimu (41).

Saudo Arabijoje tarp 8 – 12 metų berniukų yra aukštas nutukimo bei fizinio pasyvumo lygis. H.M.Al-Hazzaa aprašyto tyrimo duomenimis, aktyvių berniukų kūno riebalų

procentinis dydis bei KMI buvo ţymiai ţemesnis nei neaktyvių. Nutukę berniukai yra daug maţiau aktyvūs, nei turintys normalų kūno masės indeksą (7).

Bostono mokslininkų grupė nustatė, kad 1 valanda pailginus aktyvų kasdieninį laisvalaikį, mergaičių KMI sumaţėjo 0,06 kg/m2

per metus. Tai pat, tiek berniukų , tiek mergaičių valandos sėdėjimas, uţuot aktyviai judėjus, yra susijęs su 0,026 – 0,038 kg/m2 didesniu KMI per metus.

J.Warren tyrė 6,1±0,6 metų amţiaus berniukus ir mergaites taikydamas 14-kos mėnesių gyvensenos kaitą. Tai buvo tinkamo mitybos reaţimo palaikymas bei skatinimas kasdieninis FA ir maţinamas TV ţiūrėjimas. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, jog vaikų, turinčių antsvorį arba nutukusių, kūno svoris sumaţėjo (76).

Norint uţkirsti kelią antsvoriui ir nutukimui rekomenduojamas apytiksliai 45 – 60 min. per dieną vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (11).

Šveicarijoje nustatytas antsvorio paplitimas tarp vaikų, turinčių padidėjusią riziką hipertenzijai. Šioje šalyje 6 – 14 metų vaikai vartojo 20 proc. daugiau riebalų ir 50 proc. riebiųjų rūgščių nei rekomenduojama. Didesnis baltymų ir mėsos vartojimas bei didesnis valandų skaičius leidţiamas ţiūrint televizorių ir ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus, yra siejamas su svorio padidėjimu tarp pradinių klasių vaikų (5).

C.Bouchard su bendraautoriais teigimu, svorio maţinimui rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, kad veiklos metu būtų pasiekta kuo didesnė riebalų oksidacija. Riebalų oksidacijos laipsnis susijęs su riebalų masės kaita (15). Energijos sąnaudos fizinio krūvio metu priklauso nuo kūno masės, todėl daţnai išreiškiamos metaboliniais ekvivalentais, kitaip tariant medţiagų apykaitos vienetais – metomis (MET). MET rodo energijos išeikvojimą vienam kilogramui kūno svorio per minutę, palyginti su energijos išeikvojimu ramybėje. Vaikščiojant išeikvojama apie 3,3 MET, vidutinio intensyvumo fizinė veiklos metu – 4,0 MET, intensyvaus krūvio metu – 8,0 MET.

B.E.Ainsworth su bendraautoriais paskelbė išsamius MET skaičiavimus fizinės veiklos metu, tačiau jų teigimu šie duomenys gali būti netokie tikslūs juos taikant nutukusiems asmenims (6). Energijos sąnaudų absoliuti reikšmė atliekant pratimus, kurių metu nereikia išlaikyti svorio, pvz: vaţiuojant dviračiu, yra didesnė nutukusių nei normalaus svorio asmenų (39). Atliekant 70 W krūvį dviratiniu ergometru, nutukusių moterų energijos sąnaudos 16 proc. didesnės nei lieknų (35). Toks pat polinkis nustatytas, kai reikia išlaikyti savo kūno svorį pvz.: vaikščiojant. Nutukusios moterys pėsčiomis įveikdamos tokį pat nuotolį energijos

suvartoja daugiau nei lieknos. Pasak autoriaus tokius rezultatus lemia didesnis nutukusiųjų kvėpavimo koeficientas ir papildomas krūvis dėl svorio (31).

Antsvoriui maţinti ir optimaliai kūno masei palaikyti reikalingos ne maţesnės nei 2000 kcal per savaitę energijos sąnaudos. Tokiam energijos kiekiui sunaudoti rekomenduotina padidinti ne tik fizinį aktyvumą, bet ir aerobinį darbingumą (38).

1.2. Kūno kultūros ir sporto programų įgyvendinimas mokyklose

Kūno kultūra – svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis – ţmogaus fizinė ir dvasinė raida ir jos rezultatas (fizinė ir psichinė darna, groţis, fizinis pajėgumas ir aktyvumas, sveikata).

Kūno kultūros pamoka – pamoka, per kurią mokoma sveikos elgsenos, ugdomas mokinių fizinis aktyvumas skatinti jų motyvaciją, sudarant fizinius įgūdţius, įpročius, ypatybes, lavinant kompleksinius gebėjimus, siekiant fizinės ir dvasinės darnos (48).

Švietimo įstaigų vadovai atsako uţ kūno kultūros mokytojų kvalifikaciją, sporto bazių būklę, aprūpinimą mokymo priemonėmis, saugią ir sveiką sportavimo aplinką per pamokas, po pamokų ir mokinių atostogų metu.

Visose formaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose kiekvienais mokslo metais mokinių fizinis parengtumas testuojamas.

Įgyvendinant specialiojo ugdymo programas, kūno kultūros ir sporto pratybos organizuojamos pagal ugdymo planus ir programas. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vaikams aktyvi veikla yra privaloma visą ugdymosi laikotarpį skiriant ne maţiau kaip po vieną valandą per dieną. Kūno kultūros pamokos formaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose, išskyrus aukštąsias mokyklas, yra privalomos ne maţiau kaip 3 valandas per savaitę ir organizuojamos vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiomis programomis, išsilavinimo standartais ir bendraisiais sveikatos saugos reikalavimais (48).

Vaikų FA reiškiasi jiems lankant kūno kultūros pamokas, savarankiškai sportuojant ne pamokų metu su draugais, būreliuose, klubuose ar sporto mokyklose Ši veikla puikiai įprasmina moksleivių norą judėti (10).

glaudţiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti asmens fizinės, psichinės ir dvasinės darnos, t.y. stiprina įvairaus amţiaus ţmonių sveikatą. Kūno kultūra atveria galimybę patirti išlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kūno ir judesių groţio keliamą dţiaugsmą, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir savirealizacijai. Apimdama įvairias asmens fizinio aktyvumo raiškos formas, kūno kultūra sudaro sąlygas asmeniui paţinti save ir ugdytis fizinę bei dvasinę ištvermę, reikalingą kritinėse situacijose, individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės bei dvasinės sveikatos (48).

Kūno kultūros pamokų metu siekiama:

sudaryti galimybę kuo daţniau išgyventi dţiaugsmą, patenkinus natūralų fizinio aktyvumo, saviraiškos, savirealizacijos ir kūrybos poreikį, stiprinti nusiteikimą ir gebėjimą sieti mokymąsi, darbą bei poilsį su fiziniu aktyvumu;

laiduoti harmoningą kiekvieno mokinio fizinę, socialinę bei kultūrinę raidą;

stiprinti mokinių sveikatą, laiduojant darnią asmens fizinės, dvasinės ir socialinės sveikatos sklaidą, puoselėti sveikos gyvensenos įtvirtinimui reikalingas ţinias, įgūdţius ir nuostatas, gebėjimą nustatyti savo fizinę būklę;

puoselėti kūno groţį, judesių kultūrą, asmens estetinį skonį;

plėtoti ţinias ir gebėjimus, būtinus ţmogui, praktikuojančiam įvairias kūno kultūros formas, sporto šakas, taip pat įgūdţius, padedančius saugiai elgtis, išvengti traumų;

teikti korekcinę pagalbą mokiniams su fizinio vystymosi sutrikimais bei fizinėmis negaliomis siekiant pašalinti ar sušvelninti fizinio vystymosi spragas ar sutrikimus; puoselėti mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdţius, ugdyti savigarbą, pagarbą kitam asmeniui, savitarpio pagalbos ir rūpinimosi kitais, paslaugumo nuostatas, atsakomybę uţ gamtą ir aplinką;

puoselėti ţinias, gebėjimus ir nuostatas, įgalinančias asmenį kompetentingai dalyvauti kuriant (šeimoje, mokykloje, vietinėje bendruomenėje) kūno kultūrai ir sveikatos stiprinimui palankią aplinką;

ugdyti šiuolaikinę kūno kultūros ir sporto sampratą, gebėjimą kritiškai analizuoti ir vertinti aktualias sporto pasaulio problemas, suvokti kūno kultūros, sveikatos, sporto ir kitų socialinio bei kultūrinio gyvenimo sričių įvairiapusį savitarpio sąlygotumą ir priklausomybę.

Kūno kultūra bendrojo lavinimo mokykloje apima mokinių fizinio aktyvumo raišką bei teorines kūno kultūros, sveikatos ir sporto ţinias (51).

Teorinės ţinios kūno kultūros pamokose sudaro galimybę susipaţinti su sveikos gyvensenos pagrindais, ţmogaus organizmu ir veiksniais, sąlygojančiais jo sveiką ir darnų funkcionavimą, organizmo veiklą paţeidţiančiais veiksniais ir būdais bei priemonėmis organizmo darnai atstatyti (56).

Vieni iš pirmųjų tyrimų nagrinėjančių mokinių fizinį aktyvumą buvo atlikti V.Volbekienės. Šių tyrimų metu buvo įvertinta I – VIII klasių moksleivių FA trukmė. Nustatyta, kad tirti moksleiviai vidutiniškai 8 proc. viso paros laiko praleido fiziškai aktyvioje veikloje. Teigiama, jog toks FA lygis ne tik nepakankamas, bet ir lemia neigiamus sveikatos pakitimus [96]. Dar vieni moksleivių FA tyrimai atlikti E.Grinienės. Tyrimas atliktas įvairiuose šalies miestuose atskleidė, kad 50 proc. jaunesniojo mokyklinio amţiaus vaikų juda per maţai. Mokykloje organizuojamos fizinio lavinimo pamokos bei šeimos gyvenimo tradicijos nepatenkina vaikų biologinio poreikio judėti (34).

2005 m. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko tyrimą, siekdamas išaiškinti fizinio pasyvumo prieţastis tarp Vilniaus miesto moksleivių. Tyrime dalyvavo 26 atsitiktinai atrinktos mokyklos, reprezentuojančios kiekvieną mikrorajoną. Tyrimo duomenimis daugumai (60 proc.) mokinių kūno kultūros pamokos yra vienintelė galimybė uţsiimti fiziškai aktyvia veikla. Tik 39,8 proc. Vilniaus miesto moksleivių papildomai lanko sporto būrelius, daugiau berniukų (45,1 proc.) nei mergaičių (35,2 proc.). Papildoma sportine veikla daţniau uţsiima jaunesnių klasių moksleiviai (6 kl. - 45 proc., 8 kl. – 37 proc., 11 kl. – 37,5 proc.). Moksleiviai sporto būrelius mieliau renkasi ne mokykloje, tik 7,5 proc. apklaustų vaikų lankė mokyklose organizuojamą sporto būrelį.

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (1995 m. gruodţio 20 d. Nr. I – 1151) reglamentuoja, kad kūno kultūros pratybos yra privalomos bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose ne maţiau kaip po 3 valandas per savaitę, visą mokymosi laikotarpį. 2005 – 2007 metų bendrieji ugdymo planai patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandţio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-663 numato, kad vidurinio ugdymo programos mokiniui privaloma 2 – 3 kūno kultūros pamokos per savaitę, mokiniui pageidaujant gali būti derinami ir keli pasirinkimai, pvz., bendroji kūno kultūra ir sportiniai šokiai.

10,2 proc Vilniaus miesto mokyklas lankančių mokinių mano, kad mokykloje organizuojamos kūno kultūros pamokos nereikalingos Taip galvoja daugiau mergaičių nei

berniukų (atitinkamai 12,2 proc. ir 7,8 proc.). Vyresnėse klasėse taip pat daugiau mokinių galvoja, kad ši disciplina nenaudinga (6 kl. - 5,5 proc., 8 kl. – 10 proc., 11 kl. – 15,5 proc.). Kūno kultūros pamokos naudingos ir palaiko fizinę formą – taip mano 52,1 proc. mokinių, 44,4 proc. galvojo, kad stiprina sveikatą, 25,5 proc. – padeda atsigauti po protinio darbo, 19,8 proc. – suformuoti graţų kūną. Berniukų ir mergaičių nuomonė apie kūno kultūros pamokų naudingumą nelabai skyrėsi, mergaitėms šiek tiek aktualesnis graţaus kūno formavimas. Vyresnėse klasėse keitėsi nuomonė dėl kūno kultūros pamokų poveikio sveikatai stiprinti (6 kl. – 58,3 proc., 8 kl. – 37,3 proc., 11 kl. – 37,9 proc. mokinių manė, kad kūno kultūros pratybos padeda stiprinti sveikatą) (39). Taip pat buvo tirta moksleiviams suteiktų ţinių apie fizinį aktyvumą nauda sveikatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad tik trečdaliui mokinių pasakojama apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai (26,8 proc.). Apie atliekamų pratimų poveikį sveikatai – 19,4 proc., apie sveiką gyvenseną – 9,2 proc. mokinių.

Kūno kultūra mokykloje atveria mokiniams galimybę plėtoti savo organizacinius gebėjimus, įsitraukti į mokyklos, šeimos, vietinės bendruomenės reikalų ir problemų, susijusių su sveikata ir sportu, svarstymą, ugdytis kritišką, pilietiškai brandų poţiūrį į jas, pratintis pagal išgales praktiškai prisidėti prie šių klausimų sprendimo. Kūno kultūra yra reikšmingas mokinių socialinės, pilietinės kultūros puoselėjimo veiksnys.

Mokinių fizinio aktyvumo rūšys paprastai uţima nevienodą vietą kūno kultūros pamokose. Ją lemia mokinių amţius, asmeninio fizinio išsivystymo lygis, sveikatos būklė, lytis, individualūs interesai, polinkiai bei gebėjimai, mokyklos materialinė bazė. Mokiniai skatinami sąmoningai rinktis tinkamiausias fizinio aktyvumo formas bei rūšis atsiţvelgiant į savo interesus bei polinkius.

Labai svarbi mokyklos veiklos sritis – korekcinė gimnastika, kuri reikalinga koreguoti mokinių fizinio vystymosi sutrikimams. Ji sudaro sąlygas visiškai ar iš dalies pašalinti mokinių fizinio vystymosi sutrikimus arba bent sušvelninti juos. Korekcinė gimnastika skiriama mokiniams, turintiems fizinių negalių, ugdymuisi per pamokas, popamokiniu metu ir namuose. Kūno kultūros pamokos, sporto renginiai, išvykos į gamtą, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir vaikai su fizinio vystymosi sutrikimais ir fizine negalia, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus (78).

Kūno kultūros programa sudaro galimybę suvokti kūno kultūros psichologijos pradmenis, tautines kūno kultūros tradicijas, asmens higieną.

tiek per įvairius papildomajam ugdymui skirtus popamokinius, kūno kultūros uţsiėmimus ne mokykloje, sporto, turizmo renginius. Siekiama, kad visas mokyklos gyvenimas, popamokinė bei kita veikla sudarytų kuo daugiau sąlygų mokinių fiziniam aktyvumui reikštis.

Moksliniais tyrimais neigiamas fizinio aktyvumo poveikis sveikatai retai aprašomas. Ţala sveikatai padaroma kai fiziniai krūviai pranoksta fiziologines ţmogaus galimybes arba kaip treniruojantis ignoruojamos lėtinės ligos, įgimtos ydos ir kiti sveikatos sutrikimai. Fiziniai krūviai turėtų būti labai atidţiai normuojami vaikams ir paaugliams. Forsuojant sportinį pasirengimą ypač paţeidţiama širdies ir kraujagyslių sistema. Labai retai, tačiau pasitaiko staigių mirties atvejų treniruojantis. Jie daţniausiai susiję su nediagnozuotomis širdies ligomis, kurios paprastai galėtų būti aptiktos profilaktinių patikrinimų metu. Yra duomenų, kad labai intensyvios treniruotes sukelia vaikų ir paauglių mikrotraumas kaulų augimo centruose ir taip juos paţeidţia, tačiau ši problema ne iki galo ištirta. Kai kurie autoriai teigia, kad dėl aktyvaus sportavimo nustatę mergaitėms ankstyvesnę skeleto brandą ir ankstyvesnę menarchės pradţią, tačiau reprodukciniai funkcijai apskritai neigiamo poveikio nepastebėta (41).

1.3. Fizinio aktyvumo rekomendacijos

PSO fizinio aktyvumo rekomendacijose išskiriamos trys amţiaus grupės: 5 – 17 metų, 18 – 64 metų ir 65 metų ir vyresni ţmonės. Šios amţiaus grupės buvo atrinktos atsiţvelgiant į moksliniais įrodymais pagrįstą lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją fizinei veiklai.

Vaikų ir jaunų ţmonių fizinė veikla apima ţaidimus, sportą, fizinį lavinimą, keliones; šios veiklos vyksta šeimose, mokykloje ir bendruomenėje.

Siekiant pagerinti raumenų, kaulų, širdies ir kraujagyslių sistemos ir medţiagų apykaitos veiklą 5 – 17 metų vaikams rekomenduojamas toks fizinis aktyvumas:

1. Šio amţiaus vaikai ir paaugliai turėtų sukaupti bent 60 minučių vidutinio sunkumo, intensyvumo, fizinio aktyvumo per dieną.

2. Daugiau nei 60 minučių fizinio aktyvumo, teikia papildomą naudą sveikatai. 3. Dauguma kasdienio fizinio aktyvumo turėtų būti aerobinis.

4. Intensyvi fizinė veikla turėtų būti bent 3 kartus per savaitę (įskaitant raumenų ir kaulų stiprinimą). Šiai amţiaus grupei, kaulų stiprinimo veikla gali būti vykdoma kaip ţaidimai, bėgiojimas, šokinėjimas.

Moksliniais įrodymais pagrįsta bendra 5 – 17 metų amţiaus grupės išvada, jog toks fizinis aktyvumas (60 min per dieną) teikia naudą sveikatai. Tinkamo fizinio aktyvumo nauda: sveiki kaulai ir raumenų audiniai, sąnariai; sveika širdies ir kraujagyslių sistema, plaučiai; koordinavimo ir judėjimo kontrolė; palengvina sveiko kūno svorio prieţiūrą.

Fizinis aktyvumas yra susijęs su psichologine nauda jaunų ţmonių poţiūriu: gerina nerimo ir depresijos symptomų kontrolę, padeda socialinei plėtrai sudarant galimybes saviraiškai, pasitikėjimo savimi, socialinės sąveikai ir integracijai.

Šios rekomendacijos yra aktualios visiems sveikiems vaikams nuo 5 – 17 metų, nebent konkrečiomis sąlygomis nurodoma kitaip. Jos taikomos visiems vaikams ir jaunimui nepriklausomai nuo lyties, rasės, etninės kilmės ar pajamų lygio.

Tikslinga pradėti nuo trumpesnio fizinio aktyvumo laiko ir laikui bėgant palaipsniui didinti trukmę, daţnumą ir intensyvumą.

Vaikams ir jaunimui su negalia šios rekomendacijos taip pat atitinka, tačiau jie turėtų dirbti kartu su sveikatos prieţiūros paslaugų specialistais, parenkančiais jiems tinkamus fizinio aktyvumo tipus ir laiką, atsiţvelgiant į jų negalią (PSO).

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas reglamentuoja, jog kūno kultūros pamokos formaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose, yra privalomos ne maţiau kaip 3 valandas per savaitę (48). Kad pasiektų PSO rekomenduojamą FA lygį mokiniai turėtų beveik kasdien dar lankyti šokių ar sporto būrelį.

1.4. Fizinis aktyvumas ir šeimos socioekonominiai veiksniai

Sveikata yra susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Didţiausią įtaką sveikatai turi šeimos veiksniai, susiję su profesija, atliekamu darbu, kultūra bei ekonomine ţmogaus padėtimi, socialiniais ryšiais visuomenėje. Socioekonominė padėtis daţniausiai apibrėţiama išsilavinimo lygiu, pajamomis, gyvenimo sąlygomis, prestiţu visuomenėje; socialinė ekonominė nelygybė – šių veiksnių skirtumas. Visuomenės sveikatos poţiūriu, socialiniai veiksniai lemia daugiau negu pusę ligų (66). Socioekonominė padėtis (SEP) skirtingais vaiko gyvenimo periodais įvairiai veikia jo sveikatą (31).

Vaikų populiacija socialiniu poţiūriu yra labai paţeidţiama. Bedarbystė, menkas tėvų išsilavinimas bei prastai apmokamas darbas, nepatenkinama psichologinė šeimos atmosfera

lemia ţemesnį vaikų sveikatos potencialą, bei gyvenimo įgūdţius. Daugelio pasaulio ir Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad iš ţemesnio socialinio sluoksnio kilusių vaikų sergamumo bei gyvensenos rodikliai yra prastesni. Tai atsispindi Anglijos, Škotijos ir Velso populiacijos socialinių veiksnių įtakos sveikatai tyrimuose. Tiriamųjų kohorta buvo atrinkta pasinaudojant naujagimių registro duomenimis, respondentai buvo 33 metų amţiaus. Šeimos būsto kokybė, pajamos, būtiniausių poreikių tenkinimo galimybės turėjo įtakos naujagimių svoriui, ūgiui, bei suaugusiųjų kūno masės indeksui. Šeimos sudėtis (pvz., išsiskyrę tėvai, vaiką augina globėjai) turėjo reikšmės socialinei ţmogaus integracijai paauglystėje ir jaunystėje, jo pasiekimų lygiui moksle ir karjeroje, bedarbystei, saugumui ir savivertei. Paaugliai iš geresnę socialinę ir ekonominę padėtį turinčių šeimų turi geresnius bendravimo bei saugos šeimoje ir mokykloje įgūdţius, palankiau vertina savo sveikatą (66).

Italijoje atliktu tyrimu įvertintos paauglių FA sąsajos su jų šeimos socioekonomine padėtimi. Tyrimas buvo vykdytas 2003 metais, jame dalyvavo 2411 moksleivių nuo 11 iki 17 metų. 71,1 proc. tiriamųjų nurodė, jog dalyvauja popamokinėje fizinėje veikloje. Nustatyta, kad tėvų išsilavinimo lygis bei atliekamas darbas yra reikšmingi apsprendţiant moksleivių FA: aukštesnis išsilavinimas ir didesnės pajamos turėjo teigiamą įtaką vaikų FA (31).

Pietų Afrikoje atliktas tyrimas kuriame dalyvavo 381 vaikas. Šeimose, kur mamos buvo labiau išsilavinusios, vaikai gyveno su abiem tėvais, buvo gera socioekonominė padėtis, vaikai buvo fiziškai aktyvesni, ţiūrėjo maţiau TV, lyginant su šeimų, kuriose gyveno tik vienas iš tėvų, bei kur mama turėjo ţemesnį išsilavinimą, vaikais (52).

Australijoje, 2001 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatytos namų ūkio pajamų ir FA sąsajos. Šeimose, kurių namų ūkio pajamos buvo nedidelės, daugiau berniukų turėjo antsvorį ar buvo nutukę, negu berniukai iš didesnes pajamas turinčių namų (75).

Minesotos tyrimas atskleidė, kad 84 proc. baigusiųjų kolegiją yra fiziškai aktyvūs, tuo tarpu iš turinčių ţemesnį išsilavinimą – 64 proc.

Nustatyta, kad FA didėja augant šeimų pajamoms. Pvz., Minesotoje buvo nustatyta, kad 80 proc. suaugusiųjų, gaunančių 50 tūkst. dolerių ir didesnes metines pajamas, buvo fiziškai aktyvūs, tuo tarpu, iš maţesnes nei 15 tūkst. dolerių pajamas per metus gaunančių asmenų fiziškai aktyvūs buvo 69 proc. Šiam tyrime buvo tiriamas laisvalaikio FA (53).

Suomijoje atlikto tyrimo apie širdies kraujagyslių rizikos veiksnių prevencijos programą metu (1980-1989 m.) buvo tirti 3596 (3, 6, 9, 12, 15, 18 metų) vaikai ir apklausti jų tėvai. Nustatyta, kad vaikų FA koreliavo su šeimos socioekonomine padėtimi ir jų tėvų fizinio aktyvumo lygiu, bei su aplinka, kurioje vaikai gyvena (62).

Lietuvos šeimose aktyviai laisvalaikį leidţia tik trečdalis pradinukų, netinkama tėvų gyvensena skatina pasyvią vaikų veiklą (39).

Kalbant apie pradinių klasių mokinių fizinį aktyvumą, ypač pirmokų, akcentuotina, kad tėvų drąsinimas, kaip socialinės paramos metodas, lemia jų vaikų mankštinimosi intensyvumą, daţnį ir trukmę laisvalaikiu (44). Atlikta nemaţai tyrimų, įrodančių, kad vaikui augant maţėja tėvų įtaka jų fizinio aktyvumo intensyvumui (13), o bendraamţių — didėja (Eriksson ir kt., 2008), tačiau visgi išlieka svarbus tėvų, kaip savo vaikų fizinio aktyvumo skatintojų, vaidmuo, orientuojant juos mankštintis su bendraamţiais. Rūpinantis vaiko fiziniu aktyvumu, svarbios ir šeimos pajamos, kaip viena iš vaikui teikiamos socialinės paramos formų ir pirmokų tėvų identitetas (44).

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

2.1. Duomenų rinkimas ir ištirto kontingento apibūdinimas

Atliktas tyrimas – tai tarptautinio Europos vaikų nutukimo stebėsenos tyrimo (angl., „WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative―), koordinuojamo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), dalis. Tyrimo metodiką ir protokolą parengė PSO ekspertai. Remiantis protokolu, šalys, dalyvaujančios tyrime, turėjo ištirti nacionalinę, reprezentuojančią šalį 2800 mokinių imtį, kurios amţius galėjo būti pasirinktinai nuo 6 iki 9 metų. Tyrimui atlikti buvo įsigyta PSO rekomenduota antropometrinė įranga. Šiame tyrime 2010 m. Lietuva dalyvavo jau antrą kartą. Buvo suplanuota 156 Lietuvos mokyklose ištirti pirmų ir trečių klasių mokinių imtis visose dešimt buvusių apskričių. Mokyklos buvo atrinktos atsitiktiniu būdu iš visų Lietuvos mokyklų, kuriose mokosi pradinių klasių mokiniai, sąrašo.

Tyrimo vykdymui buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas, apie tyrimą mokyklose buvo informuota LR Švietimo ir mokslo ministerija, kuri pritarė tyrimo vykdymui. Informaciniai laiškai su kvietimu dalyvauti „Lietuvos vaikų augimo stebėsenos― tyrime buvo išsiuntinėti pasirinktųjų mokyklų vadovams. Mokyklose, kurių direktoriai sutiko dalyvauti tyrime, per klasių auklėtojas pirmųjų ir trečiųjų klasių mokinių tėvams buvo išdalinti informaciniai lapeliai apie tęstinį tarptautinį tyrimą, pirmokų tėvams – vokai su apklausos anketomis. Specialiai apmokyti ir standartizuoti tyrėjai matavo sutikusių dalyvauti tyrime mokinių ūgį ir svorį, mokyklų atstovai buvo prašomi uţpildyti „Mokyklos grįţtamąjį lapą―.

Darbo autorė 2010 m. tyrimą organizavo Kauno miesto ir rajono mokyklose. Antropometriškai ištyrė pirmokus ir trečiokus, atliko pirmokų tėvų ir mokyklų atstovų anketinę apklausą. Šiame darbe bus analizuojamas buvusios Kauno apskrities pirmų klasių mokinių fizinis aktyvumas, sąsajos su šeimos sociodemografiniais ir mokyklos veiksniais.

Tyrimo objektas: Atsitiktinė Kauno miesto ir rajono mokyklų pirmų klasių mokinių imtis,apklausiant pirmokų tėvus, mokyklų atstovus.

Pagrindiniai tyrimo metodai: antropometriniai mokinių tyrimai, vienmomentinė anketinė vaikų tėvų ir mokyklų atstovų apklausa, matematinė – statistinė duomenų analizė.

Tyrimas vykdytas 2010 m. balandţio – geguţės mėnesiais. Tiriamųjų imtis Kauno miesto ir rajono mokyklose apskaičiuota, remiantis LR Statistikos departamento duomenimis.

Suţinojus, kiek Lietuvoje ir dešimtyje jos apskričių yra septynmečių vaikų, apskaičiuotas pirmokų skaičius, proporcingai miesto ir kaimo atţvilgiu, santykiu 2:1. Iš mokyklų sąrašo atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinktos mokyklos (kas šešta). Atrinktose Kauno apskrities mokyklose buvo išdalintos 1195 „Šeimos apklausos― anketos pirmokų tėvams. Sugrąţintos 1073 uţpildytos anketos, atsako daţnis 89,7 proc. Kadangi buvo atliekama neanoniminė anketinė apklausa, siekiant apsaugoti tiriamųjų duomenis, anketos tėvams buvo dalinamos su vokais, prašant jas grąţinti uţklijuotuose vokuose. „Mokyklos grįţtamąjį lapą― uţpildė visos 23 pasirinktos buvusios Kauno apskrities mokyklos, atsako daţnis – 100 proc.

1 lentelė. Tyrime dalyvavusių moksleivių charakteristika.

Amţius Berniukai Mergaitės Abi lytys

n (proc.) n (proc.) n (proc.)

6 metų 1 (0,2) 8 (1,4) 9 (0,8)

7 metų 350 (67,2) 388 (70,3) 738 (68,8)

8 metų 167 (32,1) 155 (28,1) 322 (30,0)

9 metų 3 (0,6) 1 (0,2) 4 (0,4)

Iš viso: 521 (100,0) 522 (100,0) 1073 (100,0)

Ištirtąjį kontingentą sudarė 1073 vaikai, iš jų 521 (48,6 proc.) berniukas ir 552 (51 proc.) mergaitės. Tiriamųjų amţiaus grupės buvo gana vienodo dydţio

2.2. Apklausos anketos ir kintamieji

Tyrimo metu naudotos trys PSO parengtos anketos. „Šeimos apklausos― anketą sudarė 45 uţdarojo ir atvirojo tipo klausimai. Šiuos klausimus galima suskirstyti į penkias grupes: bendrieji klausimai (vardas, pavardė, tautybė, gimimo data, lytis; informacija apie pirmokų sveikatą (pvz., ar vaikas serga lėtine liga); fizinio aktyvumo ypatumai (pvz., ar vaikas lanko sporto arba šokių būrelį); vaiko mitybos klausimai (pvz., ar vaikas pusryčiauja); ir šeimos sociodemografiniai rodikliai (pvz., koks tėvų amţius, išsilavinimas).

Šiame darbe analizuojami klausimai, susiję su pirmokų fiziniu aktyvumu bei šeimos ir mokyklos veiksniais. Darbe nagrinėti šie šeimos anketos klausimai: kaip vaikai vyksta į mokyklą ir grįţta iš jos; kaip toli nuo jų namų yra mokykla; ar vaikas lanko sporto ar šokių būrelį; kiek laiko darbo dienomis bei savaitgaliais praleidţia ţaisdamas lauke, ruošdamas

pamokas, ţaisdamas kompiuteriu bei ţiūrėdamas televizorių; ar vaikas, tėvų nuomone, yra fiziškai aktyvus; ar vaikas gyvena su abiem tėvais; koks tėvų amţius, išsilavinimas; darbinė veikla; kokios vidutinės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį.

„Mokyklos grįţtamajame lape― buvo prašoma suteikti informaciją apie mokyklą. Grįţtamojo lapo klausimus galima suskirstyti į tris grupes: bendrieji klausimai; mokinių maitinimosi sąlygos mokykloje; fizinio aktyvumo galimybes mokykloje.

Kadangi šiame darbe nagrinėsiu fizinį aktyvumą, analizuosiu tik 3 – iosios klausimų grupės atsakymus: kiek minučių per savaitę pirmų ir trečių klasių mokiniams skiriama kūno kultūros pamokoms; ar mokykla turi sporto salę; ar sudarytos sąlygos vaikų fiziniam aktyvumui pertraukų metu; ar mokykloje yra vaikų ţaidimo aikštelė ar vidaus patalpos, kur vaikai galėtų ţaisti per pertraukas; ar veikia sporto būreliai.

„Tyrėjo uţrašuose― buvo paţymima bendra informacija apie mokyklą, antropometriškai tiriamą vaiką, uţrašomi matavimų duomenys. Šios anketos duomenų šiame darbe nenaudosiu.

2.3. Statistinė duomenų analizė ir metodai

Rezultatų analizei naudota SPSS for Windows programos 11.0 versija.

Apskaičiuoti duomenys pateikiami lentelėse ir grafikuose. Analizuojamų poţymių skirstiniai pateikiami atvejų skaičiumi n ir procentais. Mokinių fizinis aktyvumas buvo vertintas grupuojant tėvų atsakymus apie būrelių lankymo daţnį.

Pirmokai pagal būrelių lankymo daţnį per savaitę suskirstyti į dvi grupes: lankantys retai, jei vaikas lanko būrelį tik 1 kartą; ir daţnai, jei būrelius lanko 2, 3, 4, 5, 6 ar 7 kartus per savaitę.

Tėvų nuomonė apie vaikų fizinį aktyvumą grupuojama į dvi dalis: fiziškai aktyvūs (jei paţymėta „labai aktyvus― ir „pakankamai aktyvus―) ir fiziškai neaktyūs (kai tėvai anketoje nurodė, kad jų vaikas „nelabai aktyvus― ir „neaktyvus―).

Tėvų amţius buvo suskirstytas į tris grupes: jauno (23-30), vidutinio (31-40) ir vyresniojo (41 ir vyresni) amţiaus.

Tėvų išsimokslinimas buvo suskirstytas į 3 grupes: ţemesnio, aukštesnio ir aukštojo. Ţemesnio išsimokslinimo grupei priskirti tėvai, paţymėję „nebaigtą vidurinį ir vidurinį― išsilavinimą. Tėvai, įgiję bakalauro ir magistro laipsnius, priskirti aukštojo išsilavinimo grupei, baigę technikumus – priskirti aukštesnio išsimokslinimo grupei.

Šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį suskirstytos į tris grupes: maţos (atsakymai- iki 400 Lt, 400-600 Lt,); vidutinės (jei paţymėti atsakymai 601-800 Lt, 801-1200 Lt) ir didelės (jei paţymėta, jog pajamos daugiau nei 1200 Lt).

Gyvenamoji vieta buvo suskirstyta pagal tai kurias mokyklas pirmokai lanko. Miestui priskirtos mokyklos, esančios miestuose, rajonui – mokyklos esančios miesteliuose ir kaimuose.

Fizinio aktyvumo rodiklis. Pirmokų fizinio aktyvumo rodiklis buvo apskaičiuotas remiantis PSO fizinio aktyvumo rekomendacijomis, kur teigiama, kad 5 – 17 m. vaikai kasdien turi uţsiimti bent po 60 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla. Aukšto intensyvumo fiziniu aktyvumu reikia uţsiimti bent tris kartus per savaitę. Pirmokai, kurie darbo dienomis ir savaitgaliais bent po 1 valandą ţaidė lauke, priskirti prie atitinkančių PSO fizinio aktyvumo daţnio rekomendacijas. Aukšto intensyvumo FA apskaičiuotas sumuojant kūno kultūros pamokų trukmę paverstą valandomis, bei pridedant sporto būrelių lankymo daţnį per savaitę. Daryta prielaida, kad treniruotė trunka 1 valandą laiko. Vaikai, kurie atitiko FA daţnio ir intensyvumo rekomendacijas, buvo laikomi pakankamai fiziškai aktyviais.

Hipotezės apie dviejų kintamųjų vidurkių lygybę tikrinamos taikant t (Stjudento) testą. Visais atvejais vertinta nulinės hipotezės (nėra ryšio/skirtumo) tikimybė p. Naudoti tokie statistinių išvadų apie ryšio arba skirtumo egzistavimą populiacijoje lygiai: 0,01<p≤0,05 – reikšminga (*); 0,001<p≤0,01 – labai reikšminga (**); p≤0,001 – itin reikšminga (***).

Ryšys tarp poţymių buvo vertinamas taikant chi kvadrato kriterijų ( 2

). Pagal chi kvadrato kriterijų ( 2

) ir jo laisvės laipsnių skaičių (lls) buvo tikrinamos hipotezės apie poţymių ryšio tikimybę (p). Ryšys tarp poţymių buvo statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Skirtumo tarp atvejų daţnio dviejose tiriamųjų grupėse reikšmingumas įvertintas taikant dvipusį z kriterijų.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 . Pirmokų fizinis aktyvumas

Analizuojant Kauno miesto ir jo rajono pirmokų fizinį aktyvumą, nustatyta, kad 53,3 proc. vaikų lanko sporto ar šokių būrelius, iš jų statistiškai reikšmingai daugiau mergaičių negu berniukų (1 pav.).

47,9 52,1 41,80 58,2** 0 10 20 30 40 50 60 70

Lanko būrelius Nelanko

Proc.

Berniukai Mergaitės

2=8,707, lls=1, p=0,003 ** - lyginant su berniukais

1. pav. Pirmokų būrelių lankymo skirstinys pagal lytį (proc.)

Bobrovos su bendraautoriais 2006 m atlikto tyrimo duomenimis, pradinėse klasėse sporto būrelių veikla nėra populiari, nes ribota pasiūla. Autoriai teigia, kad tokio pobūdţio veikla daţniau uţsiima berniukai nei mergaitės (14). Mūsų tyrimo duomenimis, mergaitės reikšmingai daţniau lanko sporto ar šokių būrelius negu berniukai.

Analizuojant pirmokų sporto ar šokių būrelių lankymo daţnį, nustatyta, kad dauguma (84,3 proc.) pirmokų būrelius lanko 2 kartus per savaitę ir daţniau. Įvairius būrelius vaikai daţniausiai lanko 2 arba 3 dienas per savaitę (atitinkamai, 37 ir 31,4 proc.). Vieną kartą per savaitę būrelius lanko 15,7 proc. pirmokų.

Analizuojant pirmokų sporto ir šokių būrelių lankymo daţnį pagal lytį, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai ( 2

=16,677, lls=6, p=0,011) (2 pav.). Du kartus per savaitę sportuoja 1,4 karto daugiau mergaičių nei berniukų (p=0,004). Tačiau tris kartus per savaitę

sportuoja 1,6 karto daugiau berniukų, negu mergaičių (p=0,001). Keturis ir penkis kartus per savaitę sportuoja taip pat daugiau berniukų negu mergaičių.

0 0 7.5 10.2 39,8 29.6 12.9 0.4 0.4 4.9 8.9 25,1*** 42,5*** 17.8 0 10 20 30 40 50

1 diena 2 dienas 3 dienas 4 dienas 5 dienas 6 dienas 7 dienas

Proc.

Berniukai Mergaitės

2=16,677, lls = 6, p = 0,011

*** - p< 0,001,lyginant su berniukais

2. pav. Berniukų ir mergaičių būrelių lankymo daţnio pasiskirstymas procentais

Analizuojant sugrupuotą vaikų būrelių lankymo daţnį pagal gyvenamąją vietą, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (3 pav.). Miesto mokyklas lankantys vaikai daţniau lanko sporto ir šokių būrelius negu vaikai, lankantys rajono mokyklas.

13,1 21,6 78,4 86,9** 0 20 40 60 80 100 Miestas Rajonas Proc. Retai 2 ir daugiau kartų per savaitę

2=8,707, lls=1, p=0,003

** - p< 0,003,lyginant su gyvenančiais rajone

Analizuojant, kaip toli nuo namų yra mokykla, nustatyta, kad apie pusė pirmokų lanko mokyklas, kurios yra ne toliau nei 1 kilometras nuo namų.

Analizuojant atstumo iki mokyklos pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (4 pav.): daţniau mokyklas arčiausiai namų lanko miesto nei rajono vaikai. Ketvirtadalis rajono pirmokų gyvena 1 – 2 km atstumu nuo namų iki mokyklos, kas dešimtas – daugiau nei 6 km.

5,8 16,5 11,8 11,1 54,7* 6,4 11,2 24 11,2 47,2 0 10 20 30 40 50 60 Mažiau nei 1 km. 1-2 km. 3-4 km. 5-6 km. daugiau nei 6 km. Proc. Miestas Rajonas χ²=7,95, lls=1, p=0,05 * - p< 0,05,lyginant su rajonu

4 pav. Atstumo nuo namų iki mokyklos skirstinys pagal gyvenamąją vietą (proc.)

Tyrimo anketoje buvo klausiama tėvų, kaip jų vaikas daţniausiai atvyksta ir grįţta namo iš mokyklos. Nustatyta, kad šiek tiek maţiau nei pusę pirmokų tėvų į mokyklą atveţa automobiliu, kas dvyliktas vaikas atvaţiuoja visuomeniniu transportu ar mokyklos autobusu, o pėsčiomis į mokyklą ateina daugiau nei du penktadaliai vaikų (5 pav.). Namo daţniausiai pėsčiomis grįţta daugiau nei pusė tiriamųjų, dar trečdalį tėvai parsiveţa automobiliu, kas devintas namo grįţta viešuoju arba mokyklos transportu.

4,3 4,3 46,3 0,1 44,5 0,5 4,4 6,2 0,2 56,7 0,1 32,3 0 10 20 30 40 50 60 Mokyklos autobusu Visuomeniniu transportu

Automobiliu Dviračiu Pėsčiomis kita

Proc.

Atvyksta į mokyklą Grįžta iš mokyklos

5 pav. Vaikų atvykimo ir grįţimo iš mokyklos būdų skirstinys (proc.)

Analizavome, kiek laiko vaikai ţaidţia lauke (6 pav.). Nustatyta, kad darbo dienomis du trečdaliai pirmokų (66,2 proc.) lauke praleidţia apie 2 –3 valandas, ketvirtadalis – apie 1 valandą. Savaitgalį septyni vaikai iš dešimties ţaidţia lauke 3 valandas ir daugiau.

3 6 24,9 37,1 29,1 1,1 5,6 16,2 76,4 0,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Visai nežaidžia žaidžia pusę val.

Apie 1 val. Apie 2 val. Apie 3 val. ir daugiau Proc.

Darbo dienomis Savaitgaliais

6 pav. Vaikų praleidţiamo laiko lauke skirstinys proc.

Remiantis Petronienės ir kt. 2001 m. atlikto panašaus tyrimo rezultatais, Lietuvos šeimose aktyviai laisvalaikį leidţia tik trečdalis pradinukų, kartais aktyviai juda 58 proc. vaikų, pasyviai – 7,5 proc. Bobrovos su bendraautoriais 2006 m. pradinėse klasėse atliktas tyrimas rodo, kad didţiausią mokinių laisvalaikio dalį uţima aktyvi veikla, tiesiogiai nesusijusi su kryptingu fiziniu tobulėjimu (14).

Tyrimo anketoje buvo klausimų apie vaiko pasyvią – sėdimą veiklą. Viena iš jų – pamokų ruoša (7 pav.). Nustatyta, kad šiek tiek daugiau nei trečdalis pirmokų darbo dienomis pamokas ruošia apie valandą, beveik du penktadaliai tiriamųjų pamokas ruošia maţiau nei valandą ir antra tiek vaikų – apie 2 valandas. Savaitgaliais apie du ketvirtadalius vaikų ruošia pamokas maţiau nei valandą antra tiek – apie valandą.

0,8 19,9 _18,2 2 13,3 24,3 25,7 10,1 1 37,6 0 5 10 15 20 25 30 35 40

Visai neruošia Mažiau nei 1 val.

Apie 1 val. Apie 2 val. Apie 3 val. ir daugiau Proc.

Darbo dienomis Savaitgaliais

7 pav. Pirmokų laiko, skiriamo pamokų ruošai darbo dienomis ir savaitgaliais skirstinys, proc.

Prie sėdimos veiklos priskiriama ir laikas, leidţiamas prie kompiuterio (8 pav.). Mokyklinio amţiaus vaikams rekomenduojama per dieną prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 2 valandas. Tyrimo duomenimis, trečdalis pirmokų kompiuteriu visai neţaidţia arba ţaidţia apie 1 valandą, beveik ketvirtadalis apie pusė valandos. Savaitgalį dalis vaikų visai neţaidţia (22,7 proc.), trečdalis vaikų ţaidţia apie 1 valandą, dar penktadalis apie 2 valandas, ir kas dešimtas ţaidţia kompiuteriu 3 valandas ir daugiau. Reikšmingų skirtumų nenustatyta, tačiau galima teigti, kad savaitgaliais pirmokai ilgiau ţaidţia kompiuteriu, nei darbo dienomis. Gautus rezultatus lyginant su L. Dregval ir bendraautorių atlikto šeimų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, gyvensenos tyrimo rezultatais gauti rezultatai, kad panašus procentas pirmokų pasyviai leidţia laiką. Minėto tyrimo duomenimis beveik du penktadaliai (39,7 proc.) vaikų prie kompiuterio būna 1-2 valandas (24).

2,5 11,4 30,5 23,9 31,7 10,1 22,0 31,9 13,3 22,7 0 5 10 15 20 25 30 Visai nežaidžia Žaidžia apie pusę val.

Apie 1 val. Apie 2 val. Apie 3 val. ir daugiau

Proc. Darbo

dienomis Savaitgaliais

8 pav. Laiko, praleidţiamo prie kompiuterio, skirstinys darbo dienomis ir savaitgaliais

Televizoriaus ţiūrėjimas – taip pat sėdima veikla (9 pav.). Vaikams televiziją be pertraukos ţiūrėti rekomenduojama ne ilgiau kaip 1 – 1,5 valandos. Atlikto tyrimo duomenimis paaiškėjo, jog darbo dienomis šiek tiek daugiau nei trečdalis vaikų televizorių ţiūri apie 1 ir antra tiek – apie 2 valandas. Televizoriaus ţiūrėjimo trukmė ţenkliai padidėja savaitgaliais, ypač tarp ţiūrinčių televizorių 3 val. ir daugiau. HBSC tyrimo duomenimis nustatyta, kad savaitgaliais išauga ilgiau televizorių ţiūrinčių mokinių procentas (83).

3,8 9,3 37,6 38,3 11 1,1 3,6 18 38,7 38,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Visai nežiūri Žiūri apie pusę val.

Apie 1 val. Apie 2 val. Apie 3 val. ir daugiau Proc.

Darbo dienomis Savaitgaliais

Anketoje tėvų buvo prašoma įvertinti savo vaikų fizinį aktyvumą. Trečdalis vaikų, tėvų nuomone, yra labai fiziškai aktyvūs, kad vaikas pakankamai aktyvūs manė du trečdaliai tėvų, kas dešimtas vaikas vertintas kaip nelabai aktyvus (10 pav.) Analizuojant pagal lytį reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tačiau stebima tendencija, kad labai aktyvūs berniukai vertinti daţniau nei mergaitės. Daugiau nei pusė mergaičių vertintos kaip pakankamai aktyvios. 32,5 56 10,8 0,8 27 63,2 9,6 0,2 0 10 20 30 40 50 60 70

Labai aktyvus Pakankamai aktyvus

Nelabai aktyvus Visai neaktyvus Proc.

Berniukai Mergaitės

10 pav. Tėvų nuomonės apie pirmokų fizinį aktyvumą skirstinys (proc.)

Tėvų nuomonės apie vaiko aktyvumą atsakymai buvo sugrupuoti į fiziškai aktyvius (jei paţymėjo jog vaikas labai aktyvus ir pakankamai aktyvus) ir neaktyvius (jei atsakė kad vaikasnelabai ar visai neaktyvus).

Atsiţvelgiant į tėvų nuomonę apie vaiko fizinį aktyvumą, analizuota pirmokų ţaidimo trukmė lauke darbo dienomis. Daugiau nei du trečdaliai, anot tėvų, fiziškai aktyvių vaikų lauke praleidţia 2 – 3 valandas. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp tėvų nuomonės, kad vaikas fiziškai neaktyvus ir laiko praleidţiamo ţaidţiant lauke 3 val. ir daugiau (11 pav.).

3 4,7 24,2 37,9 3,4 17,2 31 31 17,2 30,2** 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Visai nežaidžia Apie pusę val.

Apie 1 val. Apie 2 val. Apie 3 val ir daugiau Proc. Fiziškai aktyvūs Neaktyvūs χ²=27,42, lls=4, p=0,001

** - lyginant su fiziškai neaktyviais vaikais

11 pav. ţaidimo lauke darbo dienomis skirstinys pagal fizinį aktyvumą

Analizuojant tėvų nuomonę ir vaikų lauke praleidţiamo laiko trukmę nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (χ²=62,799, lls=4, p=0,001). Tėvų nuomone, 78,9 proc. fiziškai aktyvių vaikų savaitgaliais lauke ţaidţia 3 valandas ir daugiau, neaktyvių vaikų – 53, 6 proc .

Pakankamo fizinio aktyvumo paplitimas tarp buvusios Kauno apskrities pirmokų. Kad įvertinti kiek pirmokų yra pakankamai fiziškai aktyvūs, buvo išvestas specialus

pakankamo fizinio aktyvumo rodiklis (ţr. 2.3. skyrių).

Vertinant šį rodiklį pakankamai fiziškai aktyvių ir neaktyvių pirmokų paplitimas tirtose buvusios Kauno apskrities mokyklose pateikiamas 12 paveiksle. Matyti, kad pagal išvestinį IFA rodiklį fiziškai aktyvių vaikų iš visų tirtųjų Kauno apskrityje yra maţiau negu pusė.