KAUNO MIESTO VIDUTINIO IR SENYVO AMŽIAUS ŽMONIŲ ODONTOLOGINIŲ LIGŲ EPIDEMIOLOGINĖS SITUACIJOS VERTINIMAS

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Jūratė Zūbienė

KAUNO MIESTO VIDUTINIO

IR SENYVO AMŽIAUS ŽMONIŲ

ODONTOLOGINIŲ LIGŲ

EPIDEMIOLOGINĖS SITUACIJOS

VERTINIMAS

Daktaro disertacija

Disertacija rengta 2005–2009 metais Kauno medicinos universitete. Mokslinis vadovas

Prof. dr. Jūratė Klumbienė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 10 B)

Konsultantas

Doc. dr. Simona Milčiuvienė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, odontologija – 08 B)

TURINYS

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS...5

ĮVADAS... 6

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9

2. LITERATŪROS APŽVALGA...10

2.1. Odontologinių ligų etiologija ... 10

2.1.1. Periodonto ligų etiologija ... 11

2.1.2. Dantų ėduonies etiologija ... 15

2.1.3. Dantų erozijų etiologija ... 17

2.2. Odontologinių ligų epidemiologija... 19

2.2.1. Periodonto ligų epidemiologija... 19

2.2.2. Dantų ėduonies epidemiologija ... 23

2.2.3. Pagyvenusių žmonių burnos būklė ... 24

2.2.4. Dantų erozijų epidemiologija ... 27

2.3. Odontologinių ligų profilaktikos metodai... 28

3. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI...32

3.1. Tiriamasis kontingentas ... 32

3.2. Tiriamųjų burnos sveikatos būklės vertinimas... 33

3.2.1. Periodonto būklės vertinimas ... 33

3.2.2. Dantų būklės vertinimas... 35

3.2.3. Protezų būklės ir poreikio vertinimas... 37

3.2.4. Burnos higienos vertinimas ... 37

3.3. Tiriamųjų anketinė apklausa... 37

3.4. Statistinė analizė ... 38

4. REZULTATAI...39

4.1. Periodonto ligų paplitimas ir intensyvumas ... 39

4.2. Periodonto ligų gydymo poreikis ... 43

4.3. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas... 47

4.4. Šakninio ėduonies paplitimas... 54

4.7. Nekarioziniai dantų pažeidimai... 60

4.8. Burnos higienos būklė ir burnos higienos įgūdžiai bei įpročiai 63 4.9. Gyventojų subjektyvus sveikatos vertinimas ir naudojimasis burnos sveikatos priežiūros paslaugomis... 75

5. REZULTATŲ APTARIMAS... 82

IŠVADOS... 96

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 98

MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS IR PRANEŠIMAI DARBO TEMA ... 102

BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ... 103

PRIEDAI... 118

1 priedas... 118

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS

KPI – ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų skaičius K – ėduonies pažeistas dantis

P – plombuotas dantis

I – pašalintas (ištrauktas) dantis

CPITN – periodonto ligų gydymo reikmių indeksas

(angl. Community Periodontal Index of Tretment Needs)

Statistinių rodiklių žymėjimas: GS – galimybių santykis PI – pasikliautinis intervalas SN – standartinis nuokrypis χ² – Chi kvadrato kriterijus p – statistinis reikšmingumas n – atvejų skaičius grupėje proc. – procentai

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Sveikata – svarbiausia žmogaus gyvenime. Tai yra 2008–2013 m. Europos sąjungos strateginis požiūris [193]. Vykdant naująją Europos sveikatos politiką Lietuvoje bei Lietuvos nacionalinę sveikatos programą, sveikatos išsaugojimas, sveikos gyvensenos įtvirtinimas bei ligų profilaktika tampa prioritetinėmis Lietuvos sveikatos politikos kryptimis. Vienas svarbiausių odontologinės priežiūros uždavinių yra burnos sveikatos išsaugojimas, kadangi sėkmingas jų vykdymas duotų nemažą ekonominį efektą [107].

Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad labiausiai paplitusios dantų ėduonies ir periodonto ligos. Pagrindinė dantų netekimo priežastis Lietuvoje ir visame pasaulyje – dantų ėduonis [67, 148]. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms būdingas šakninis dantų ėduonis, dažnai pasitaiko danties kaklelio srityje pleištinių defektų, abrazijų. Šių ligų priežastis – kieto šepetėlio, pastos su dideliu abrazyvinių medžiagų kiekiu naudojimas [142].

Tyrimai rodo, kad periodonto ligomis serga daug žmonių visame pasau-lyje [144, 167]. Dėl periodonto ligų netenkama 23–36 proc. dantų, procentai didėja priklausomai nuo individo amžiaus [70]. Periodonto ligos yra antroje vietoje pagal dažnumą. Sergantys jomis Lietuvos gyventojai netenka dantų, nepatenkinti burnos sveikata, dažnai jiems nustatomas pastovus užslėptas infekcijos židinys organizme [82, 110, 205].

Periodonto ligoms vystytis turi įtakos išsilavinimas, socialinė-ekonominė padėtis, žalingi įpročiai (rūkymas) [167]. Diskutuojama, kokią įtaką sveika gyvensena ir burnos higiena turi periodonto būklei [110, 148, 157, 171].

Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti periodonto ligas ir pašalinti rizi-kos faktorius bei sukeliančias arba palaikančias jų vystymąsi priežastis [144, 167]. Šios ligos diagnostikai PSO ekspertai rekomenduoja periodonto ligų gydymo reikmių indeksą (CPITN indeksą), kuris ne tik atspindi periodonto būklę, bet ir gydymo poreikį. Atlikta nemažai epidemiologinių tyrimų, ku-riuose analizuojama burnos higienos reikšmė, vertinama periodonto būklė panaudojant CPITN indeksą [33, 157, 158, 167, 178].

Vyresniems žmonėms pasireiškia ir kitos burnos ligos, tokios kaip: kse-rostomija, priešvėžiniai ir vėžiniai susirgimai [144].

Teigiama, kad gera burnos sveikata – tai ne tik sveiki dantys ir dantenos, bet nuo to labai priklauso ir viso organizmo sveikata. Norint išsaugoti bur-nos sveikatą, pagerinti bendrą organizmo būklę, siūloma taikyti profilak-tikos priemones: pirmiausia visus asmenis mokyti asmens burnos higienos, laiku šalinti susikaupusias apnašas [148, 167]. Profesionali burnos higiena –

tai dantų apnašų ir akmenų šalinimas. Tai yra vienas iš profilaktikos metodų periodonto ligoms išvengti ar sustabdyti jų progresavimą [127].

Burnos sveikata yra neatsiejama bendrosios sveikatos dalis. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, dažnai patiriantys stresą, gali sirgti sunkesnėmis periodonto ligų formomis [83, 88, 130, 175, 176]. Bloga burnos sveikata gali turėti įtakos visai organizmo sveikatai ir gyvenimo kokybei, ypač vyresnio amžiaus žmonėms [134, 148, 164].

Pasaulio sveikatos organizacijos strategijoje numatoma ir toliau domėtis senyvo amžiaus žmonių burnos bei viso organizmo sveikata. Viena iš strategijos krypčių – lėtinių ligų profilaktika, kuri būtina vyresnio amžiaus žmonėms [142, 144, 179, 187]. Deja, šiuo metu Lietuvoje mažai dėmesio skiriama šiai problemai spręsti. Nepakanka duomenų apie suaugusių žmonių dantų ėduonies ir periodonto ligų paplitimą, todėl nėra galimybės pagrįsti pirminės profilaktikos programos reikalingumo. Iki šiol Lietuvoje nebuvo sukurta profilaktikos programos, skirtos suaugusiems žmonėms. Tokia prog-rama būtų labai naudinga, nes vyresni asmenys gautų tinkamą informaciją, kaip išsaugoti sveikus dantis ir išvengti odontologinių ligų išsivystymo bei progresavimo. Populiaresnės yra odontologinių ligų profilaktikos programos vaikams ir paaugliams. Suaugę žmonės, ypač sulaukę senyvo amžiaus, neišvengia didelių sveikatos problemų, taip teigiama ir PSO dokumentuose [194, 197]. Siekiant išsaugoti burnos sveikatą vidutinio ir senyvo amžiaus žmonėms, reikia surinkti kruopščius duomenis apie šio amžiaus gyventojų burnos būklę.

Siekiant išsiaiškinti suaugusiųjų periodonto ligų paplitimą ir burnos būk-lę buvo atlikti tyrimai Vilniaus mieste ir Vilniaus krašte bei penkiuose Lie-tuvos rajonų centruose, tačiau odontologinių ligų profilaktikos priemonės suaugusiesiems nebuvo taikytos. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas tarp vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių nebuvo tirtas. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste, t. y. Kaune, iki šiol nebuvo atlikta išsamių mokslinių tyrimų, įvertinančių vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių odontologinių ligų paplitimą ir gydymo poreikį bei burnos higienos būklę.

Mokslinis naujumas. Kauno mieste iki šiol nebuvo atlikta išsamių moks-linių tyrimų apie suaugusiųjų burnos būklę, apie tai yra labai mažai duomenų ir mokslinėje literatūroje. PSO duomenų banke nėra visai duome-nų apie Lietuvos vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų burnos sveikatos būklę. Epidemiologinio tyrimo metu buvo siekiama įvertinti Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių periodonto ligų, dantų ėduonies papliti-mą, burnos higienos būklę, protezavimo ir burnos ligų profilaktikos poreikį bei galimybes. Pirmą kartą nustatytas šakninio ėduonies paplitimas ir jo są-sajos su periodonto ligomis, dantų erozijų paplitimas ir jų sąsą-sajos su

skran-išsiaiškinta, kaip patys Kauno miesto gyventojai rūpinasi savo burnos svei-kata, kokias naudoja burnos priežiūros priemones, kokios priežastys lemia lankymosi pas odontologą ar burnos higienistą dažnumą, kokie rizikos veiksniai susiję su burnos ligomis.

Praktinė reikšmė. Ištyrus Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių burnos sveikatos būklę nustatyta odontologinių ligų profilaktikos priemonių įdiegimo ir profilaktikos programos sukūrimo ir įgyvendinimo reikmė. Įgyvendinus šias priemones galima būtų sumažinti tiek dantų ėduo-nies, tiek periodonto ligų paplitimą tarp suaugusiųjų.

Žinant vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių burnos sveikatos būklę gali-ma planuoti ne tik suaugusiųjų žmonių burnos ligų profilaktikai, bet ir gydy-mo bei protezavigydy-mo reikmėms reikalingas lėšas.

Gauti rezultatai gali būti naudojami studentų, burnos priežiūros specialis-tų, gydytojų odontologų, visuomenės sveikatos specialisspecialis-tų, bendrosios prak-tikos gydytojų švietimui.

Šio darbo pagrindu paruoštos ir įdiegtos praktinės suaugusiųjų burnos priežiūros rekomendacijos gydytojams odontologams, burnos higienistams galėtų būti taikomos ne tik Kauno mieste, bet ir šalies mastu.

Asmeninis indėlis. Įgyvendinant tyrimą disertacijos autorė, konsultuoda-masi su moksline vadove bei konsultante, sudarė disertacinio darbo planą bei tyrimo anketą. Siekdama įvertinti klausimyno tinkamumą, KMU Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje atliko bandomąjį tyrimą bei pakoregavo anketą. Autorė atliko visą tyrimą, konsultavo tyrimo dalyvius. Disertantė, konsultuodamasi su darbo vadovu ir konsultantu, pateikė ir interpretavo tyrimo rezultatus. Taip pat autorė pristatė tyrimo rezultatus mokslinėse konferencijose, rengė publikacijas.

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Įvertinti Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių burnos būklę, odontologinių ligų paplitimą ir jų rizikos veiksnius.

Uždaviniai:

1. Nustatyti vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių periodonto ligų pa-plitimą ir intensyvumą bei gydymo poreikį.

2. Įvertinti vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių dantų ėduonies papli-timą ir intensyvumą.

3. Nustatyti vidutinio ir senyvo amžiaus bedančių žmonių skaičių ir jų protezavimo poreikį.

4. Įvertinti vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių nekariozinių ligų pa-plitimą.

5. Įvertinti Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių burnos higienos būklę bei burnos higienos įgūdžius.

6. Nustatyti socialinių, gyvensenos ir burnos higienos įgūdžių sąsajas su pagrindinėmis odontologinėmis ligomis.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

Socialinė aplinka ir gyvenimo būdas yra žinomi daugumos lėtinių ligų etiologiniai veiksniai. 2.1.1 paveiksle pateikiami socialiniai veiksniai, le-miantys burnos sveikatą.

2.1.1 pav. Ligas lemiantys socialiniai veiksniai [190]

Dažniausiai šiuo metu manoma, kad rizikos veiksniai yra susiję su jų sukeliamomis lėtinėmis ligomis. Insultas, širdies ir kraujagyslių ligos, vėži-niai susirgimai, cukrinis diabetas, psichikos sutrikimai ir burnos ligos – tai dažniausiai pasitaikantys lėtiniai sveikatos sutrikimai (2.1.2 pav.).

2.1.2 pav. Bendri rizikos veiksniai [190]

Netinkama mityba, rūkymas, bloga higiena, stresas, traumos yra daugelio lėtinių ligų, įskaitant ir burnos ligas, rizikos veiksniai [55, 190, 204]. Burnos sveikata ir bendra organizmo sveikata yra tarpusavyje susiję, todėl burnos sveikatos sutrikimai turi įtakos kitiems lėtiniams susirgimams, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, bronchinė astma gali turėti įtakos odontologinių ligų progresavimui, užtikrinti gydymo sėkmę ar lemti nesėkmę [17, 37, 48, 81, 83, 88, 93, 175].

Kad sumažėtų odontologinių ligų, pirmiausia reikėtų keisti žmonių elgse-ną ir gyvenimo būdą. Richar G.Watt (2000) pažymi, kad žmones reikia mo-kyti burnos higienos, keisti netinkamos mitybos įpročius ir skatinti dažnai pasitikrinti dantis [190].

2.1.1. Periodonto ligų etiologija

išplitęs tik dantenose (viename iš periodonto audinių), jis nepaliečia epiteli-nės jungties [188]. Antropologiniais ir klinikiniais tyrimais nustatyta, kad dantenų uždegimas (gingivitas) yra stabilus ir nepažeidžia alveolinio kaulo. Kol gingivitas stabilus, neplintantis, jis turėtų būti apibūdinamas kaip fizio-loginė, gynybinė organizmo reakcija. Kaip liga, jis turi būti apibūdinamas tik tada, kai progresuoja ir dėl to gali būti pažeistas alveolinis kaulas [69, 181, 184].

Periodontitas – tai patologinis procesas, pažeidžiantis ne tik dantenas, bet ir kitas periodonto struktūras ir pasireiškiantis jungiamojo audinio netekimu [188]. Periodontitas išsivysto iš gingivito, bet ne visada gingivitas progre-suoja iki periodontito. Suaugusiesiems periodontitas dažniausiai vystosi lė-tai [25, 37, 48].

Daugiau kaip šimtą metų kalbama apie tokius periodonto pažeidimų etio-logijos veiksnius, kaip bakterijų poveikis periodonto audiniams, vietinius faktorius, kurie leidžia joms daugintis, bei sisteminių poveikių sąveiką [130]. Ilgai buvo nesutariama dėl šios problemos, tačiau pastaruoju metu prieita prie vienos bendros nuomonės, kad ligos atsiradimo ir progresavimo pagrindinė priežastis yra bakterijos, kurios tampa aktyvesnės dėl nepakan-kamų apsauginių mechanizmų periodonto audiniuose [137, 182].

Newman (1996) teigia, kad labiausiai susiję su periodonto ligomis yra šie mikroorganizmai: A. actinomycetemcomitans, Porphyromonas gingivalis,

Prevotella intermedia, Fusobacterium nucleatum, Campylobacter rectus, Treponema denticola ir Eikenella [37]. Periodonto liga laikoma socialine,

nes jai atsirasti turi įtakos socialiniai faktoriai. Visuotinai pripažinta, kad lytis, socioekonominis ir išsilavinimo statusai, amžius ir vedybinio gyveni-mo kokybė sąlygoja periodonto pažeidigyveni-mo laipsnį [55, 132, 174, 184]. Re-miantis socialine hierarchija, periondonto ligos vyrauja tarp mažesnes paja-mas gaunančių ir neišsilavinusių žmonių [26]. Tačiau tiesioginis ryšys tarp apnašų ir periodonto pažeidimų išsivystymo ir progresavimo buvo nustaty-tas prieš 30 metų ir išlieka [197]. Tik lėtinių uždegiminių periodonto pažei-dimų priežastys gali būti svarstomos, priklausomai nuo to, kokie mikro-organizmai vyrauja. Daugybė požymių rodo, jog pagrindinė gingivito ir pe-riodontito priežastis yra mikrobinių apnašų sankaupos ant dantų paviršių prie dantenų krašto ir tarpdančiuose [37, 181].

Mineralizuotos dantų apnašos yra vienas svarbiausių periodonto ligų etio-loginių veiksnių. Dantų akmenims atsirasti turi įtakos burnos higienos įgū-džiai bei profesionalaus dantų valymo dažnumas. Prie dantų akmenų tvirtinasi minkštosios apnašos, kurios tiesiogiai liečiasi su dantenomis. Apnašose esan-čios bakterijos veikia dantenas ir sukelia gingivitą, o vėliau progresuoja į periodontitą [48, 63, 159, 181, 199].

Dantų akmenys trukdo natūraliam burnos valymuisi, blogina burnos hi-gieną, mažina dantenų vagelės skysčio drenažą, taip sulaikydami bakterijas. Kieti akmenys gali ir tiesiogiai pažeisti, traumuoti dantenas. Tik atliekant profesionalią burnos higieną galima pašalinti porėtus, pilnus bakterijų dantų akmenis ir išgydyti dantenas ar sustabdyti periodonto ligų progresavimą [37, 149, 199].

Dantų akmenys yra inertiški ir veikia kaip predisponuojantis faktorius, turintis įtakos apnašoms atsirasti. Kiti vietiniai veiksniai, pavyzdžiui, neko-kybiškos plombos, kabantys protezų kraštai, mitybos pobūdis yra pagrin-diniai faktoriai, turintys įtakos apnašų kaupimuisi [4, 71, 133, 182]. Kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į populiacijos jautrumą ir polinkį sirgti periodonto ligomis, Klarke ir Hirsch (1995) pasiūlė naują periodontitų etio-logijos modelį – didžiausias dėmesys kreipiamas į asmenines žmogaus orga-nizmo savybes: bendrą savijautą, optimalų gynybinių ląstelių atsaką į šalu-tines reakcijas, imuninės sistemos būklę, dietą, gyvenimo būdą, psichoso-cialinį aktyvumą, bakterijas ir jų savybes [55, 99].

Periodonto liga yra lėtinė. Galima skirti būtinas ir pakankamas priežastis jos atsiradimui atskleisti [158]. Mokslinėje literatūroje periodonto ligų etio-logija buvo apibūdinta, remiantis Dodge ir Martin lėtinių žmogaus ligų mo-deliu. Sakoma, kad psichosocialinė būklė, gyvenimo būdas, bendros ir so-cialinės aplinkos veiksniai gali sutrikdyti normalias žmogaus organizmo gy-nybos funkcijas. Šis modelis susijęs su asmeniniais rizikos veiksniais, kurie gali būti svarbiausi sergant periodontitu, todėl jis yra pritaikytas šiai ligai atpažinti. Modelis nesiejamas su visais rizikos veiksniais, galinčiais sukelti ligą, tačiau pagrindinis šio modelio faktorių turi būti tiksliai apibrėžtas. Kuo daugiau šalutinių rizikos veiksnių egzistuoja, tuo didesnė generalizuoto periodontito atsiradimo rizika. Rizikos veiksniai susideda iš:

• pagrindinio rizikos veiksnio (bakterijos); • gyvenimo būdo pasirinkimo;

• sisteminių komponentų; • psichosocialinių poveikių.

Šio modelio pagrindinis veiksnys yra bakterijos, kurios turi būti išaiškin-tos, jei liga pasireiškia, tačiau šios bakterijos vienos periodonto pažeidimo nesukelia. Bakterija gali būti viena arba jų gali būti kelios, tačiau būtina sąlyga yra ta, kad ji/jos turi būti iš tų bakterijų, kurios gali sudaryti dantų apnašas. Bakterijoms kauptis ir daugintis gali turėti įtakos tokie veiksniai: nekokybiškos dantų restauracijos, nelygūs dantų paviršiai, dantų anatomija (vagelės), ėduonis bei maistas. Dėl jų įtakos greičiau kaupiasi apnašos, sun-kiau jas nuvalyti.

no kaip individo nesugebėjimą adaptuotis prie stresinių situacijų aplinkoje. Tokio streso pasekmės per nervų sistemą gali pasireikšti dantenose, pulpoje ar bet kokioje kitoje vietoje. Burna – svarbi vieta, ieškant psichosocialinio streso pėdsakų. Stresas gali sumažinti organizmo gynybinės sistemos efek-tyvumą, taip padidindamas organizmo pažeidžiamumą, mūsų atveju, perio-donto pažeidžiamumą. Aplinkybes, skatinančias stresą socialinėje aplinkoje, galima sieti su blogėjančiais socialiniais santykiais, patirta netektimi, pra-monės pokyčiais, atleidimu iš darbo arba neišvengiamu politiniu sąmyšiu ar skurdu. Skirtingi streso padariniai žmogaus organizmui ir ryšys tarp streso ir ligos yra pagrįsti [26, 55, 69, 99].

Stresas gali būti svarbus faktorius, nulemiantis dantenų uždegimo inten-syvumą, iš dalies moduliuodamas imuninę sistemą ir turėdamas įtakos dan-tenų pažeidimo laipsniui. Periodonto pažeidimai sunkesni ir greičiau plinta, kai patiriama daug stresinių situacijų gyvenime [17, 26, 34, 138]. Litera-tūroje nurodoma keletas gerai žinomų gyvenimo būdo pasirinkimo aspektų, kurie veikia lėtinių ligų vystymąsi. Dietos pasirinkimas, tabako vartojimas turi įtakos periodontitui vystytis [65, 150, 182].

Rūkymas yra svarbi priežastis stipriam ūminiam, nekrotiniam dantenų uždegimui atsirasti. Buvo iškelta hipotezė, kad ši sunki ligos forma pasireiš-kia dantenų spenelio nekroze, kuri atsiranda dėl arterinio audinio uždegi-minės reakcijos, sukeliančios kolateralių susidarymą, ir atsirandančios kaip kombinuoti veiksniai, tokie kaip stresas, rūkymas, pasekmė. Ši būklė atsi-randa dėl to, kad nekrotinis audinys sudaro anaerobines sąlygas, kurios ir reikalingos fuzospirochetų florai daugintis [98, 150]. Remiantis hipotetiniu priežastiniu šios ligos modeliu, galima teigti, kad bakterija yra būtina, bet nebūtinai pagrindinė ligos priežastis. Spėjama, kad gleivinės vientisumą pa-kenkė askorbo rūgšties trūkumas ir sumažėjusios neutrofilų funkcijos. Ap-linkos stresoriai sumažina ląstelės gynybines funkcijas, rūkymas sumažina neutrofilų veiksmingumą, o nikotino sukelta vazokonstrikcija sukelia dan-tenų audinio irimą [90, 200].

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad periodonto ligų išsivystymas ir progresavimas priklauso nuo visos grupės asmeninių rizikos veiksnių, kurie dažniausiai nelaikomi priežastimis. Organizmo apsaugos veiksniai nėra vie-ninteliai, dėl kurių gali atsirasti liga. Manoma, kad visiems individams, kurie patyrė neigiamą psichosocialinių veiksnių poveikį, rūkymo, nesubalansuotos ir nekokybiškos mitybos poveikį, gali greičiau išsivystyti ir progresuoti lėtiniai susirgimai, taip pat ir periodonto pažeidimai [65, 98, 150, 182].

2.1.2. Dantų ėduonies etiologija

Dantų ėduonis buvo ir yra paplitęs visame pasaulyje. Ėduonies intensy-vumas įvairiose pasaulio dalyse skiriasi priklausomai nuo:

• įgimtų populiacijos ypatybių, • įpročių (higienos, mitybos),

• fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje,

• šalies žmonių burnos sveikatos apsaugos lygio (vykdomų burnos ligų profilaktikos programų, galimybių gauti kvalifikuotą dantų gydymo ir burnos ligų profilaktikos pagalbą) [166].

Vertinant karieso išplitimą ir intensyvumą, pirmiausia reikia išsiaiškinti pagrindinius šios ligos atsiradimo rizikos veiksnius. Dantų ėduonies rizikos veiksnių schemų yra daug – ir paprastų, ir sudėtingų. Pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių sąveiką vaizdžiai iliustruota trijų skritulių sche-moje. Dantų ėduonis prasideda tik ilgesnį laiką sąveikaujant trims pagrin-diniams veiksniams (trijų skritulių susikirtimas). Iš šios schemos matome, kad dantų ėduonis išsivysto sąveikaujant mikroflorai, substratui ir neatspa-riam danties paviršiui. Šį procesą gali lėtinti arba spartinti aplinkos sąlygos, t. y. seilių kiekis ir savybės. Jei nėra bent vieno iš trijų pagrindinių veiksnių, dantų ėduonis neišsivystys. Tai buvo įrodyta atliekant daug tyrimų ir ste-bėjimų [85].

Pirmasis veiksnys yra mikrobinės dantų apnašos, kuriose gausu mikroor-ganizmų, tačiau dantų ėduoniui vystytis turi įtakos acidogeninės bakterijos. Rūgštys gaminasi bakterijų medžiagų apykaitos ciklo metu, fermentuojant angliavandenius. Streptococus mutans grupės bakterijos sukelia lygaus pavir-šiaus ėduonį, nes jos gali gaminti gliukanus, fruktanus, mutanus – lipniuosius polisacharidus, kurie padeda prisitvirtinti prie dantų paviršiaus. Laktobacilos dažniausiai būna vagelių srityje, o šakninio ėduonies atveju nustatomi aktino-micetai ir enterokokai, streptokokai ir laktobacilos [125].

Mikroorganizmų vaidmuo, susidarant ėduoniui, paaiškinama ekologinėje apnašų teorijoje. Joje teigiama, kad ligą sukeliančių mikroorganizmų randa-ma ir dantų sveikose srityse, tik kliniškai negaliranda-ma nusakyti jų kiekio. Liga sukeliama tada, kai pakinta mikrofloros balansas dėl vietinės aplinkos po-kyčių. Dantų ėduonies atveju nuolatinis žemas apnašų pH ir dažnas cukraus patekimas (ar lėtas jo pašalinimas dėl mažo seilių išsiskyrimo) skatina ėduo-nį sukeliančių mikroorganizmų augimą ir lemia ėduonies išsivystymą [59, 74].

Jei bakterijų gaminamos rūgštys patektų į seiles, jos būtų praskiedžiamos ir neutralizuojamos, todėl rūgščių koncentracija sumažėtų ir poveikis dan-tims būtų neryškus. Rūgštys gaminamos apnašų viduje, todėl ilgai išlieka didelė jų koncentracija [11,12].

Antrasis veiksnys – substratas, t. y. maisto medžiagos, kurias bakterijos vartoja savo funkcijoms palaikyti ir daugintis. Vartojamas maistas turi įta-kos dantų ėduoniui išsivystyti, nes teikia maisto medžiagų burnoje gyvenan-tiems mikroorganizmams. Dieta, t. y. maisto rūšis ir per dieną suvartojamas kiekis, veikia demineralizacijos ir remineralizacijos procesą [71, 185].

Šiuolaikinė mityba pasižymi cukraus gausumu, „greitu“ maistu, krakmo-lo ir cukraus kombinacijomis, minkštos konsistencijos maistu. Krakmolin-gas, stipriai termiškai ir mechaniškai apdorotas maistas gali (negalima kategoriškai tvirtinti) sukelti ėduonį. Tai yra susiję ir su laiko veiksniu, nes daug kartų besikartojanti emalio demineralizacija būna didesnė už reminera-lizacijos galimybes [166] .

Trečiasis veiksnys – neatsparūs danties audiniai, t. y. danties cheminė struktūra, kurioje gali vystytis dantų ėduonis. Esant nepilnavertei ar nevi-siškai mineralizacijai, mineralų molekulės dėl rūgščių poveikio lengviau pašalinamos iš emalio [59, 170]. Vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems nuogas dantų šaknis, gali prasidėti šakninis ėduonis, nes šiurkštesnis šak-nies paviršius sąlygoja geresnę apnašų retenciją, šakšak-nies cementas ir den-tinas – mažiau mineralizuoti audiniai, juos greičiau gali paveikti bakterijų gaminamos rūgštys bei proteoliziniai fermentai [58, 152, 163, 168].

Seilių sudėties ir savybių pakitimai taip pat turi didelės įtakos dantų ėduoniui atsirasti. Sumažėjus seilėtekiui (norma 0,5–1,5 1 per parą), tai dar

vadinama kserostomija, seilės per mažai nuplauna dantis, todėl mažėja ap-sauginių medžiagų [51, 186]. Seilių išsiskyrimas mažėja, vartojant kai kuriuos vaistus (antidepresantus, diuretikus, antihistamininius, neurolepti-kus, narkotikus), atliekant galvos ir kaklo rentgenoterapiją, sergant seilių liaukų ligomis, akmenlige, autoimuninėmis ligomis, pažeidžiančiomis seilių liaukas (reumatoidinis artritas, Šjegreno sindromas, sarkoidozė), I tipo cuk-riniu diabetu, skydliaukės ligomis, anorexia nervosa [43]. Seilėtekis gali su-mažėti, sergant ūmine infekcine liga, menopauzės metu, senyvo amžiaus žmonėms. Kuo seilės klampesnės, tuo blogiau jos nuplauna apnašas, blogėja mineralinių medžiagų ir rūgščių difuzija tarp seilių ir apnašų bei danties paviršiaus, didėja galimybė susirgti dantų ėduonimi. Seilių klampumas didėja, sumažėjus seilėtekiui, mažai geriant, netekus daug skysčių, miegant. Ėduonies rizika padidėja ir susilpnėjus seilių antibakterinėms savybėms [62, 120, 140].

2.1.3. Dantų erozijų etiologija

Dantų erozijos – tai negrįžtamas progresuojantis dantų kietųjų audinių netekimas, kurį sukelia nebakterinės kilmės rūgštys. Erozijų vystymasis yra cheminis procesas, kai, veikiant išorinės ar vidinės kilmės rūgštims, tirpsta danties kietieji audiniai [73, 89]. Ir erozijų, ir ėduonies formavimosi metu vyksta emalio mineralų tirpimas, tačiau susiformuoja dvi kliniškai ir histolo-giškai skirtingos ertmės. Ėduonies ertmė formuojasi dėl apnašose esančių bakterijų iš cukraus gaminamų rūgščių žalingo poveikio, o erozijos susidaro dėl cheminio audinių tirpimo, kurį sukelia kitos kilmės rūgštys, bet šiame procese bakterijos nedalyvauja. Popaviršinė ėduonies ertmė, kurios pavir-šiuje yra daug apnašų, turi nepažeistą emalio sluoksnį. Erozijos pažeidžia emalio paviršių, kuriame mineralai tirpsta sluoksnis po sluoksnio. Popa-viršinis emalio sluoksnis lieka nepažeistas [57, 104].

Labai dažnai dantų erozijos pastebimos kartu su dantų nusidėvėjimu ar dantų abrazijomis. Erozijų paveikti danties kietieji audiniai lengviau suyra dėl mechaninio poveikio [57]. Erozijas sukelia išorinės ir vidinės kilmės rūgštys. Dažniausi išoriniai erozijų rizikos veiksniai – rūgštus maistas ir gėrimai:

• Dažnai valgant citrusinius vaisius ir geriant jų sultis (dažniau kaip du kartus per dieną, ypač prieš miegą ir naktį).

• Dažnai geriant gazuotus gėrimus (4–6 kartus per savaitę ir dažniau, ypač prieš miegą ir naktį).

Vidiniai erozijų rizikos veiksniai:

• Skrandžio ir stemplės refliuksas, regurgitacija (atsirandantys dėl stemplės rauko nepakankamumo, nervinės įtampos, metabolinių ir endokrininių ligų, šalutinio vaistų poveikio).

• Dažnas vėmimas (vieną kartą per savaitę ir dažniau), kurį gali sukelti skrandžio disfunkcija nėštumo metu, stresas ar vaistų vartojimas, dėl valgymo sutrikimų – sergant bulimija, nervine anoreksija, dažnai apsinuodijant alkoholiu.

• Seilėtekio sumažėjimas (< 0,1 ml/min.) [19, 64, 73, 89].

Nustatyta, kad erozijos atsiranda, kai skrandžio turinys liečiasi su danti-mis reguliariai, ne rečiau kaip kelis kartus per savaitę, mažiausiai vienerius dvejus metus [19]. Erozijas gali sukelti ir dujos ar kiti chemikalai, įkvepiant juos darbo aplinkoje. Nurytas netinkamai chloruoto baseino vanduo taip pat gali sukelti dantų erozijas [38]. Iki šiol mažai žinoma apie seilių įtaką dantų erozijų patologijai. Jarvinen (1988) ištyrė daug mažesnį seilių sekrecijos kiekį asmenims, kenčiantiems nuo erozijų, lyginant su kontroline grupe [89]. Tačiau Meurman (1994) nerado skirtumų tirdamas endoskopiškai pa-cientus, kurie skundėsi dėl dantų erozijų, ir tuos, kurių seilėtekis buvo dide-lis ir mažas. Nepaisant to, mažas seilėtekis buvo dažniau būdingas pacien-tams, kuriems buvo nustatytos dantų erozijos [118]. Mokslininkai teigia, kad gali būti įgimtų seilių buferinio gebėjimo skirtumų. Pastebėtas mažas buferinis seilių talpumas tų pacientų, kurie sirgo gastroezofaginiu refliuksu [117]. Šiuo atveju stiprų rūgštingumą sukelia skrandžio sultys, kurių nesu-gebėtų gerai neutralizuoti seilės ir esant normaliam buferiniam talpumui, todėl nepavyktų apsaugoti dantų. Dėl dantų erozijų pažeidimų prarandamas emalio vientisumas, o vėliau turi įtakos ir popaviršinio sluoksnio mineralų praradimui [118].

Labiausiai studijose tirti stambūs morfologiniai pakitimai, mėgintuvėlyje tiriant dantų kietųjų audinių erozinius pažeidimus. Erozijas sukelia rūgštus maistas, gėrimai, skrandžio turinio patekimas į burną, vėmimas, refliuksas. Rečiau erozijas sukelia medikamentų vartojimas. „Išgrauždamas“ emalį jis netenka apatito kristalų. Pažeisdamos emalį, rūgštys pradeda emalio pavirši-nių sluokspavirši-nių prizmių destrukciją. Dentine procesas vystosi dentino tubulėse ir galiausiai pasiekia pulpos audinį. Padidėjęs dantų jautrumas dirgikliams yra pagrindinis erozijų simptomas. Tačiau, jei procesas lėtas, jautrumas gali būti uždelstas dėl tretinio dentino kaupimosi danties pulpoje. Remiantis erozijų sunkumu ir ilgaamžiškumu, procesas gali baigtis visišku danties audinių sugriuvimu [117].

Kad būtų galima išvengti sudėtingo ir brangaus gydymo, svarbu anksti diagnozuoti erozijas ir jas lemiančius veiksnius, laiku skiriant profilaktikos priemones: mitybos konsultacijas, fluoridų aplikacijas (klinikoje ir

namuo-se), jei reikia, patarti naktį dėvėti apsauginę kapą. Odontologai gali pirmi diagnozuoti skrandžio ir stemplės refliuksą ir siųsti pas gastroenterologą konsultuotis.

2.2. Odontologinių ligų epidemiologija 2.2.1. Periodonto ligų epidemiologija

Pasaulio periodontologų konferencijoje 1996 m. Papapanou, apžvelgda-mas periodonto ligų epidemiologiją, pabrėžė, kad sunkios periodonto ligų formos nustatomos mažai daliai žmonių išsivysčiusiose šalyse, galbūt ne daugiau kaip 10 proc. gyventojų, periodonto ligų progresavimas derinamas siejamas su noru išsaugoti sveikus dantis visą gyvenimą, bet šių ligų progresavimas senatvėje neišvengiamas [133]. Periodonto ligų paplitimas siekia 90–100 proc. tarp pasaulio gyventojų [27, 148].

Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis įrodoma, kad periodonto ligos skirtingai paplitusios ir jų intensyvumas nevienodas. Tiek Jungtinių Ame-rikos Valstijų, tiek Europos mokslininkai pritaria Papapanou išvadoms. Burt ir kiti mokslininkai, atlikę tyrimus, nustatė, jei palaikoma gera burnos higie-na, amžius nėra toks svarbus, kad periodonto ligos progresuotų [5, 10, 35]. Papapanou, Lindhe, Sterrett nustatė, nors gingivitas ir tiriamas periodonto kišenės gylis didėja priklausomai nuo amžiaus, tačiau esant lengvam periodonto pažeidimo laipsniui alveolinis kaulo praradimas neprogresuoja kintant amžiui [20, 132].

Dauguma gilesnių periodonto kišenių yra nustatoma asmenims, kuriems daugiau kaip 65 metai [192]. Burt įvertino duomenis apie periodonto ligų paplitimą ir progresavimą Europoje, teigė, kad tiktai mažai daliai asmenų diagnozuojamas sunkaus laipsnio periodontitas, ir tai nėra pagrindinė suaugusiųjų dantų praradimo priežastis [34].

Brown, Oliver ir kiti mokslininkai nustatė, kad 15 proc. suaugusių gyven-tojų dantenos buvo sveikos, 50 proc. – išsivystęs gingivitas, 33 proc. nusta-tytos 4–5 mm gylio kišenės ir 12 proc. asmenims būdingas didžiausias pe-riodonto pažeidimas (6 mm ir gilesnės kišenės). Tie skaičiai rodo, kad perio-donto ligos yra labai paplitusios [32]. Vėlesnėje nacionalinėje JAV studijoje Albandar, Brunelle ir Kingman nustatė, kad 65 proc. 30–90 metų amžiaus asmenims kraujavo dantenos ir didžiajai daliai (90 proc.) nustatytos mažes-nės nei 4 mm dantenų kišemažes-nės, o 5 mm periodonto kišenių gylis rastas 5,9 proc. ir tiktai 3,1 proc. tiriamųjų diagnozuotas sunkus periodontitas (autoriai apibūdina šį pažeidimą kaip išmatuojamos >5 mm gylio periodonto kišenes prie dviejų ar daugiau dantų) [3].

Brazilijoje periodonto ligomis serga 90 proc. suaugusių gyventojų [114]. Europoje paplitusi alveolės kaulo rezorbcija ir periodonto jungties praradi-mas. Baerum, Holst ir Rise Norvegijoje atliktų tyrimų duomenimis teigia, kad maždaug 13 proc. 45–54 metų norvegų buvo rastos periodonto kišenės gilesnės nei 6 mm [18]. Sheiham, Smales ir kiti nustatė, kad dantenų krauja-vimas būdingas daugumai Britanijos suaugusiųjų, 5 mm ar daugiau perio-donto kišenių gylis buvo išmatuojamas retai ir tik kelių dantų srityje [167].

Nacionalinės epidemiologinės suaugusiųjų studijos metu Jungtinėje Ka-ralystėje Morris, Steele ir White nustatė 5,5 mm ir gilesnes periodonto kiše-nes 5 proc. visos suaugusiųjų populiacijos: tarp 35–44 metų amžiaus asme-nų buvo nustatyta 5 proc., o tarp 55–64 metų amžiaus asmeasme-nų jau buvo diagnozuota 17 proc. 15 proc. 65 metų ir vyresniems asmenims buvo nusta-tytos 5,5 mm ir gilesnės periodonto kišenės, 4 proc. buvo išmatuojamos periodonto kišenės >8,5 mm. Ir tik 12 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų buvo išmatuojamos 3,5 mm periodonto kišenės [123].

Rentgenologiškai ir klinikiškai įvertinus švedų pagyvenusių asmenų periodonto būklę, sunkus periodonto pažeidimas retai nustatytas. Švedijoje atlikus burnos sveikatos studiją nuo 1973 m. iki 1993 m., 13 proc. gyventojų nustatytas alveolinio kaulo nutirpimas, esantis nuo 1/3 iki 2/3 normalaus alveolinio kaulo lygio iki 2/3 normalaus alveolinio kaulo lygio su kauli-nėmis kišekauli-nėmis bei furkacijų defektais. Be to, iš šios studijos duomenų pa-aiškėjo, kad 1973 m. 49 proc. bei 60 proc. gyventojų 1993 m. buvo sveikos dantenos ar tik pastebėtas lengvo laipsnio dantenų uždegimas. 1993 m. užfiksuota 20 proc. gyventojų, kurių alveolinio kaulo aukštis siekė 1/3 normalaus [77, 79].

Kierkegaard, Borgnakke ir kiti mokslininkai, atlikę tyrimus Danijoje, nustatė sunkų periodonto pažeidimo laipsnį 5 proc. tarp 50 metų ir vyresnių tiriamųjų [41]. Panašūs duomenys užfiksuoti ir Šveicarijoje: gilios periodon-to kišenės buvo išmatuojamos 2–3 proc. ir 25 proc. buvo nustaperiodon-tomas leng-vas periodonto pažeidimo laipsnis [3]. Atlikus tyrimus Prancūzijoje, paaiš-kėjo, kad 78 proc. tiriamųjų turi sunkų periodonto pažeidimą, 18 proc. – vidutinį ir 4 proc. – lengvo laipsnio periodonto pažeidimą [29].

Graikijos mokslininkai taikė rentgenologinį tyrimą, siekdami įvertinti periodonto pažeidimo laipsnį tarp 25–64 metų amžiaus Graikijos kaimo ir miesto gyventojų. Jie nustatė visiems gyventojams būdingus alveolės kaulo pažeidimus, o sunkų pažeidimą (>6 mm kaulo rezorbciją) nustatė 18 proc. kaimo ir 8 proc. miesto gyventojų [53]. Klinikinio tyrimo metu gilios perio-donto kišenės (>6 mm) buvo rastos 1,7–8,0 proc. tarp visų ištirtų asmenų amžiaus grupių ir 20–51 proc. tiriamųjų kiekvienoje amžiaus grupėje turėjo bent vieną gilią (>6 mm) periodonto kišenę [13].

Steele, Walls ir kiti mokslininkai epidemiologinių studijų metu nustatė labai paplitusį lengvą – vidutinį periodonto pažeidimo laipsnį tarp pagyve-nusių Anglijos asmenų [177]. Vokietijoje ištyrus 45–54 metų amžiaus gyventojus buvo užfiksuotos >6 mm periodonto kišenės 22 proc. tiriamųjų [109].

Pastaruoju metu periodonto būklei įvertinti dažnai naudojamas CPITN (Community Periodontal Index of Treatment Needs) indeksas. Juo remiantis įvertinamas dantenų kraujavimas, dantų akmenys, patologinės dantenų kiše-nės, periodonto ligų gydymo poreikis. PSO buvo išanalizuota 500 mokslinių straipsnių bei ataskaitų, publikuotų iki 1995 m., turint tikslą sukaupti CPITN duomenis. Dauguma duomenų įtraukta į PSO duomenų banką [151]. Žene-voje, PSO būstinėje, pasaulinėje duomenų bazėje (Global Oral Data Bank) yra gaunami, analizuojami ir saugomi CPITN duomenys iš įvairių šalių. PSO publikuojami Periodontal Profile (World Health Organization, 1994) pirmą kartą pasirodė 1990 m. ir nuo to laiko vis atnaujinami. Duomenys suskirstyti pagal tris pagrindines amžiaus grupes. Mus domino vyriausia (65–74 metų) grupė, nes 45–64 metų amžiaus grupių duomenų PSO duomenų banke nėra [66], o Lietuvos gyventojų duomenys visai nenurodomi (2.2.1.1 lentelė).

2.2.1.1 lentelė. Senyvo amžiaus asmenų (65–74 m.) periodonto ligų epide-miologiniai duomenys, remiantis CPITN indeksu [66]

Asmenų, turinčių aukščiausią kodą (proc.)

0 1 2 3 4

Šalis Metai Asmenų _skaičius

Sv ei ka s pe ri od on ta s K ra uj av im as zo nd u oj an t A km en ys 4– 5 m m ki še nė s ≥ 6 m m ki še nė Bulgarija 1999 259 10 5 21 45 10 Čilė 1995 147 0 0 0 29 71 Kinija 1997 1286 0 1 55 37 7 Danija 2000/01 290 2 9 23 46 20 Estija 1987 174 0 1 4 26 69 Suomija 1982/83 92 2 2 37 32 27 Prancūzija 1995 483 17 12 39 29 3 Vokietija 2005 786 1 4 7 48 40 Honk Kongas 1990/91 453 0 0 34 51 15

2.2.1.1 lentelės tęsinys.

Asmenų, turinčių aukščiausią kodą (proc.)

0 1 2 3 4

Šalis Metai Asmenų

skaičius Sv ei ka s pe ri od on ta s K ra uj av im as zo nd u oj an t A km en ys 4– 5 m m ki še nė s ≥ 6 m m ki še nė Vengrija 2000/01 787 44 7 30 16 3 Indija 199? 81 0 3 25 38 16 Korėja 1991 600 20 2 28 34 17 Kirgizija 1987 75 0 0 1 8 91 Madagaskaras 2002 525 1 0 17 5 2 Olandija 1986 132 1 10 32 42 15 Naujoji Zelandija 1989 190 10 2 45 36 7 Lenkija 1990 310 10 15 52 19 4 Slovakija 2000 100 63 4 18 11 4 Slovėnija 198? 198 0 0 12 45 43 Ispanija 1989 271 3 8 65 20 4 Turkmėnistanas 1987 93 0 0 3 13 84 Jungtinė Karalystė 1988 175 3 1 19 60 17 JAV 1991 422 5 8 24 31 32

Lietuvos mokslininkų duomenimis, Lietuvos gyventojų burnos sveikata yra bloga, dantų ėduonies ir periodonto ligų paplitimas tarp suaugusiųjų siekia 100 proc. [172]. Lietuvos rajonų centrų gyventojų periodonto ligų pa-plitimas yra 95,7 proc. Pastebėta, kad 3,6 proc. vyrų ir 5,2 proc. moterų iki 34 metų amžiaus periodontas sveikas, tačiau 8,3 proc. moterų ir 12,0 proc. vyrų serga gingivitu ir periodontitu. Tik 0,5 proc. vyrų ir 0,7 proc. moterų, vyresnių nei 54 metų amžiaus, periodontas sveikas, 56,9 proc. moterų ir 61,0 proc. vyrų, vyresnių nei 54 metų amžiaus, serga gingivitu ir periodonti-tu. Moterys rečiau serga periodontitu nei vyrai. Vyresni Lietuvos rajonų gy-ventojai serga dažniau nei jaunesni. Aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys daž-niau sirgo gingivitu, o periodontitu rečiau, negu įgijusieji pradinį bei vidu-rinį išsilavinimą [67]. Ištyrus periodonto gydymo reikmes, nustatyta, kad Lietuvos gyventojų burnos priežiūra yra nepakankamai gera [110].

Vilniaus universiteto tyrėjų duomenimis, 96–98 proc. Lietuvos gyventojų burnos higiena nepakankamai gera, skirtingose amžiaus grupėse nuo 38 iki 80 proc. gyventojų reikalinga profesionali burnos higiena, t.y. dantų akmenų higieninis valymas, asmens burnos higienos mokymas. Tarp 0,3 proc. 15–17 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, 24 proc. 18–65 metų ir iki 65 proc. vyresniems kaip 65 metų amžiaus tirtiems asmenims reikalingas kompleksi-nis periodonto ligų gydymas, įskaitant periodonto chirurginį gydymą. Vil-niaus miesto ir VilVil-niaus krašto gyventojų burnos higiena yra nepatenkinama (vidutinė burnos higiena sudaro 46,7 proc., o bloga – 5,2 proc.). Burnos higienos būklė tiesiogiai susijusi su periodonto ligų kompleksinio gydymo reikalingumu [111].

Pauraitės ir Saldūnaitės (2000) tyrimo duomenimis, periodonto pažeidi-mai nustatyti tarp 94,1 proc. 45–54 metų gyventojų ir daugumos tiriamųjų rasta patenkinama (58,8 proc.) ar bloga (21,6 proc.) burnos higienos būklė. Nuo burnos higienos būklės priklauso periodonto ligų gydymo reikalingu-mas [139].

2.2.2. Dantų ėduonies epidemiologija

Visame pasaulyje suaugusiųjų dantų ėduonies paplitimas skaičiuojamas 100 proc.

Daugiausia pramoninėse šalyse ir keliose Lotynų Amerikos šalyse nuro-doma aukšta KPI-D reikšmė, tuo tarpu dantų ėduonies intensyvumas yra daug žemesnis besivystančiose Afrikos ir Azijos šalyse. Keliose pramo-ninėse šalyse vyresnio amžiaus asmenims dažniau gana anksti jų gyvenime ištraukti savi dantys dėl skausmo ar diskomforto sukeliančio pavojų gyve-nimo kokybei [40, 146, 202]. Bourgeois ir kitų mokslininkų duomenimis, Europoje 1986–1996 m. KPI-D buvo nustatytas 22,2–30,2 tarp 65–74 metų amžiaus grupės tiriamųjų [30]. Vokietijoje tarp 65-74 metų amžiaus grupės asmenų nustatytas KPI-D buvo lygus 23,6 [160].

Vengrijos mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, dantų ėduonis labiau paplitęs tarp moterų nei tarp vyrų visose amžiaus grupėse. Tyrime dalyvavo 4606 Vengrijos 20–74 metų amžiaus gyventojai. Nustatytas KPI-D 15,55±7,0 45-64 metų amžiaus grupėje: vyrų 14,07±7,56 ir moterų – 17,03±6,87, o 65-74 metų amžiaus grupėje KPI-D – 21,90±9,0: atitinkamai vyrų – 18,99±8,45, o moterų – 24,81±8,5. Vengrijos gyventojų, turinčių mažiau kaip 21 dantį, buvo 23,8 proc. 45–64 metų amžiaus grupėje ir 17,9 proc. 64-74 metų amžiaus grupėje, o bedančių nustatyta 6,2 proc. 45-64 metų ir 19,8 proc. 65-74 metų amžiaus Vengrijos gyventojų [112].

Kauno medicinos universiteto tyrėjų duomenimis, 20–64 metų Lietuvos gyventojų dantų būklė nepatenkinama. Tik 12,5 proc. vyrų ir 13,2 proc.

mo-terų turėjo visus dantis. Priklausomai nuo amžiaus daugėja žmonių, kuriems trūksta daugiau nei penkių dantų, t. y. 55–64 metų amžiaus grupėje buvo 65,6 proc. Per praėjusius 12 mėnesių pas odontologą lankėsi 51 proc. vyrų ir 69,9 proc. moterų. Dauguma kreipėsi dėl dantų skausmo, tik 12,5 proc. vyrų ir 22,2 proc. moterų lankėsi norėdami pasitikrinti profilaktiškai. Nustatyta, kad dažniau nei kartą per dieną valė dantis 20,6 proc. vyrų ir 44,2 proc. moterų. Jaunesnio amžiaus žmonės geriau prižiūrėjo dantis nei vyresnieji. Gyventojai, kurie kreipėsi į odontologą dėl dantų skausmo, rečiau valė dantis nei tie, kurie lankėsi norėdami pasitikrinti profilaktiškai. Įvertinus tyrimo duomenis, daroma išvada, kad labai svarbu keisti gyventojų požiūrį į dantų priežiūrą, nuo vaikystės diegti tinkamus burnos higienos įgūdžius [171].

Skudutytės ir Aleksejūnienės (2001) tyrimo duomenimis, 11,0 proc. 65– 74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų buvo bedančiai, o šioje amžiaus grupė-je KPI-D buvo 21,0 asmenų, vartojančių vandenį, kuriame yra padidintas fluoro kiekis, ir KPI-D 23,1 asmenų, vartojančių vandenį, kuriame yra ma-žai fluoro [172]. Bielskienė ištyrė įvairaus amžiaus suaugusius asmenis, gy-venančius Tauragėje. Bendras visų amžiaus grupių KPI-D tarp vyrų buvo 15,06±7,03, o moterų – 17,1±7,04. Gauti rezultatai rodo, kad KPI-D 45–54 metų amžiaus grupėje: vyrų – 19,2±8,14, moterų – 19,9±8,19, o vyresnių kaip 50 metų amžiaus grupėje: vyrų KPI-D – 18,2±8,81, moterų – 19,4±8,13 [24]. Daugiau tyrimų duomenų apie Lietuvos vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų burnos sveikatos būklę nebuvo aptikta. Todėl tai dar kartą įrodo mūsų studijos reikalingumą.

2.2.3. Pagyvenusių žmonių burnos būklė

Analizuojant tyrimų duomenis apie pagyvenusių asmenų burnos būklę Europoje ir pasaulyje, paaiškėjo, kad mažai dėmesio buvo skiriama vyresnio amžiaus asmenų burnos sveikatai. Suomijoje klinikinių tyrimų duomenų apie pagyvenusių asmenų burnos sveikatą XX a. viduryje yra nedaug, bet tendencija, kad mažėja bedančių pagyvenusių asmenų yra pakankamai aiški. 1950 m. Suomijoje populiacija vyresnių kaip 70 metų amžiaus buvo beveik bedantė, 1970 m. bedančių buvo 67 proc., 2000 m. tokio amžiaus asmenys Suomijoje vidutiniškai turėjo 9 dantis, o 2010 m. prognozuojama, kad jie turės 14 dantų ir daugiau [2]. Šie asmenys su pavieniais dantimis ar dideliais dantų eilių defektais, sergantys gal net keletu progresuojančių lėtinių ligų ir vartojantys daugybę medikamentų, taps odontologams nauja didele pacientų grupe. Nuo 1980 m. iki 2000 m. Suomijos moterų, turinčių nors kelis savus dantis, padaugėjo 20 proc., vyrų – 10 proc. [14]. Pozityvūs pokyčiai Suomi-joje pastebimi nuo 1980 m. Tai bandoma paaiškinti tuo, kad 1972 m. buvo

pradėta Pirminės sveikatos priežiūros programa, kurios tikslas – šviesti vi-suomenę sveikatos priežiūros ir profilaktikos srityje, kuriai priskiriamas ir švietimas burnos higienos srityje, sveiko gyvenimo būdo, mitybos propa-gavimas.

Kita priežastis – dantų pastos su fluoru dažnesnis vartojimas nuo 1962 m. Žinoma, turėjo teigiamos įtakos ir kitos socioekonominės sąlygos [14]. Panaši situacija būdinga ir kitų Europos šalių gyventojams [97]. 1978 m. Didžiojoje Britanijoje tarp pagyvenusių ir senyvo amžiaus asmenų bedančių buvo 79 proc. Vėliau tarp pagyvenusių žmonių 1988 m. – 57 proc., 1998 m. – 36 proc., o tarp senyvo amžiaus žmonių 1988 m. – 80 proc., 1998 m. – 36 proc. [97]. 1950 m. JAV vyresnių kaip 65 metų asmenų daugiau negu pusė buvo bedančiai arba beveik bedančiai. Dabar tokių yra mažiau negu 30 proc. [31]. Pažvelgus į 2003 m. PSO protokolą, galima matyti bedančių pagyvenusių asmenų skaičių pasaulio šalyse pagal 2000 m. duomenis (2.2.3.1 lentelė) [31].

2.2.3.1 lentelė. Pagyvenusių bedančių asmenų paplitimas (proc.) pasaulyje [31]

PSO regionas/šalis Bedančių paplitimas Amžiaus grupės

Gambija 6 ≥ 65

Afrika

Madagaskaras 25 65–74

Kanada 58 ≥ 65

Amerika

Jungtinės Amerikos Valstijos 26 65–69

Egiptas 7 ≥ 65 Libanas 20 64–75 Rytų šalys Saudo Arabija 31–46 ≥ 65 Albanija 69 ≥ 65 Austrija 15 65–75 Bosnija ir Hercogovina 78 ≥ 65 Bulgarija 53 ≥ 65 Danija 27 65–74 Suomija 41 65–74 Vengrija 27 65–74 Islandija 15 65–74 Italija 19 65–74 Lietuva 14 65–74 Europa

2.2.3.1 lentelės tęsinys

PSO regionas/šalis Bedančių paplitimas Amžiaus grupės

Rumunija 26 65–74 Slovakija 44 65–74 Slovėnija 16 ≥ 65 Europa Jungtinė Karalystė 46 ≥ 65 Indija 19 65–74 Indonezija 24 ≥ 65 Šri Lanka 37 65–74 Tailandas 16 ≥ 65 Kombodžia 13 65–74 Kinija 11 65–74 Malaizija 57 ≥ 65 Pietryčių Azija Singapūras 21 ≥ 65

Nuolatinių dantų netekimo psichologinis poveikis dar santykinai nežino-mas. Žinoma tai, kad visiškas dantų praradimas yra svarbus įvykis žmogaus gyvenime, patiriamas stresas didesnis negu kiti gyvenimo momentų periodai (santuokos iširimas, atleidimas iš darbo, išėjimas į pensiją). Mūsų visuome-nėje idealus kūno įvaizdis suvokiamas kaip jaunas, gražus, stiprus, sveikas. Vyrauja nuomonė, kad dantis praranda tik pagyvenę asmenys, todėl dantų netekimas suvokiamas kaip galutinis jaunystės ir gyvybingumo praradimas. Kaip teigia Davis, Fiske ir bendraautoriai, 45 proc. bedančių asmenų mažiau pasitiki savimi, prasčiau atlieka kasdienius darbus ir sunkiai susitaiko su veido pasikeitimu, netekus dantų [50].

Būti patraukliam labai svarbu. Pagal Ernulf (1995), gražūs, liekni asme-nys turi didžiausią pasisekimo galimybę ir privačiame ir profesiniame gyve-nime. Patrauklumas ir gražus įvaizdis nėra svarbūs tik jaunimui. Apklausos parodė, kad pagyvenę asmenys supranta patrauklumą taip pat, kaip ir pa-augliai. Burnos sveikata turi didesnį poveikį moterų gyvenimo kokybei negu vyrų. Analizuojant tokią situaciją kyla klausimas, ar bedančių mityba neblo-gina bendros sveikatos būklės. Kai netenkama dantų, sumažėja kramtymo efektyvumas, todėl natūralu, kad žmogui sunku kramtyti kietesnį maistą. Daugelyje studijų šia tema pateikiamos panašios išvados, kad turintys dau-giau dantų asmenys gali kramtyti kietesnį maistą. Remiantis šia išvada, gali-ma daryti prielaidą, kad bedančių mityba yra nepilnavertė. Didelė studija SENECA 1993 m. 12 miestų 10 Europos šalių ir viename mieste

Konekti-kute parodė, kad bedančiai neprotezuoti gauna su maistu mažiau angliavan-denių, vitaminų B6, Bl, C, A, skaidulinio maisto, kalcio, geležies [60].

Jones ir kiti mokslininkai atliko pagyvenusių protezuotų ir neprotezuotų pacientų gyvenimo kokybės tyrimą, kuriuo nustatė, kad beveik pusė pacientų, turinčių 0–10 dantų, priversti atsisakyti įprasto maisto, kai tuo tarpu turintys 11–24 dantis – 30 proc., o turintys daugiau nei 25 dantis – 15 proc. [92].

PSO yra susirūpinusi pagyvenusių asmenų burnos sveikata, nes milijonai senyvų žmonių visame pasaulyje negauna reikiamos pagalbos burnos li-goms gydyti todėl, kad šalių vyriausybės nepakankamai supranta ar nepa-kankamai yra informuotos apie šią pagyvenusių žmonių problemą. Remian-tis PSO Pasaulio burnos sveikatos protokolu 2003 m., burnos ligų gydymas yra ketvirtoje vietoje pagal reikalingas išlaidas gydymui išsivysčiusiose ša-lyse. Petersen teigia, kad daugelyje besivystančių šalių vienintelis gydymas yra dantų rovimas dėl skausmo ar kitų problemų. Nors ir daroma pažanga, bet šiandien daugelis šalių negali sumokėti už gydymo programas [148]. Petersen, PSO Burnos sveikatos programos vadovas, teigia, kad burnos (dantų) ligos dažnėja išsivysčiusiose šalyse dėl neteisingos mitybos, padi-dėjusio cukraus vartojimo, rūkymo. Išsivysčiusių šalių vyriausybės skiria 5– 10 proc. iš sveikatos biudžeto burnos ir dantų priežiūrai [144], o Lietuvoje skiriama gerokai mažiau.

2.2.4. Dantų erozijų epidemiologija

Dantų erozijos yra didėjanti problema keliose šalyse, paveikusi 8 -13 proc. suaugusiųjų. Manoma, kad didėjantis pažeidimų lygis gali būti susijęs su gausiu gazuotų saldintų gėrimų ir citrusinių vaisių sulčių vartojimu [73]. Labai dažnai dantų erozijos pastebimos kartu su dantų nusidėvėjimu ar dantų abrazijomis. Mechaninis dantų nusidėvėjimas ir erozijų paveiktų audinių netekimas paprastai vyksta kartu, kadangi erozijų paveikti danties kietieji audiniai lengviau yra dėl mechaninio poveikio [64].

Suaugusiųjų dantų erozijų paplitimas Šveicarijoje 45–50 metų amžiaus asmenų grupėje buvo nustatytas nuo 13,2 proc. iki 42 proc., o 26–30 metų amžiaus ištirtų asmenų buvo nuo 7,7 proc. iki 29,9 proc. Tyrimų rezultatais įsitikinta, kad tarp suaugusiųjų (26–30 ir 46–50 metų amžiaus grupėse) dantų erozijų paplitimas didėja priklausomai nuo amžiaus, t. y. per 6 metus erozijų padaugėjo 28 proc. Buvo nustatyta, kad dantų erozijos labiau papli-tusios tarp vyrų nei tarp moterų. Anglijoje 56–65 metų amžiaus grupėje ero-zijų ir patologinio dantų nusidėvėjimo paplitimas – 8,2 proc. [84]. Epide-miologinių tyrimų dėl dantų erozijų paplitimo poreikis aktualus visame pa-saulyje, nes didėjant apdoroto kulinarinio maisto vartojimui šios patologijos daugės [197]. Lietuvoje nepavyko rasti dantų erozijų paplitimo duomenų.

2.3. Odontologinių ligų profilaktikos metodai

Moksliniais tyrimais įrodyta, kaip išvengti dantų ėduonies ir periodonto ligų. Naudojant tinkamas priemones, galima užkirsti kelią dantų ėduonies vystymuisi ir emalio įtrūkimams. Atitinkamas mechaninis ir/arba chemote-rapinis metodas akmenims pašalinti/kontroliuoti yra taikomas norint paša-linti arba kontroliuoti periodonto ligas [37, 48, 75].

Norint išvengti burnos ligų, reikia taikyti mokslinių tyrimų rezultatus atitinkamoms vartotojų grupėms. Sveikatos mokymas yra būtinas visų lygių ir visiems asmenims, kai sveikatos priežiūros procedūra yra numatyta arba įgyvendinama. Vis labiau pripažįstamas informacijos ir žinių vaidmuo. Tiks-lios žinios leidžia asmenims, grupėms, bendruomenėms ir valdžios įstaigoms priimti pagrįstus sprendimus dėl sveikatos ir ligų. Be tikslios informacijos, asmenys negali tikėtis burnos sveikatos pagerėjimo. Sveikos gyvensenos mokoma, tačiau nepakankamai, siekiant užkirsti kelią ligoms, nes papras-čiausiai turint teisingą informaciją nėra garantijos, kad atitinkami veiksmai gali vykti. Nepaisant to, žinios yra svarbus ginklas kovojant su liga [75].

Pasauliniai burnos sveikatos tikslai buvo apibrėžti pagal PSO ir daugelis paskelbti. Šie tikslai, susiję su prevencija, padeda apibrėžti prioritetus, grin-džiamus tam tikrais gyventojų poreikiais ir lėšų gavimu. Tikslais numatoma sutelkti dėmesį į specialistų, mokslininkų, studentų ir politikos veikėjų pa-stangas [148, 197].

Sveikatos švietimas ir žmonių sveikatos skatinimas padeda vykdyti pasi-rinktas priemones. Daugelis žmonių nenaudoja atitinkamų profilaktinių prie-monių, todėl, kad jie niekada nebuvo mokomi, neturi įgūdžių, kaip ieškoti tokios informacijos, neturi prieigos prie jų [75, 122, 190].

Išsivysčiusiose šalyse daug rasinių grupių, nuskriaustų mažumų grupių, kurios labiausiai kenčia nuo žinių ir finansinių išteklių trūkumo. Sveikatos ugdymas ir sveikatos propagavimas gali padėti sumažinti atotrūkį. To nepa-darius, prastėja gyvenimo kokybė ir nustatoma finansinė našta visuomenei. Reikėtų sumažinti atotrūkį tarp to, ką mes žinome, ir to, ką mes darome [75]. Svarbiausios mintys, kurios vienija PSO dokumentus, minėtus visose diskusijose ir pasiūlymuose, susijusios su burnos ligų profilaktika ir sveika-tos skatinimu, kuris yra būtinas siekiant integruoti burnos sveikatą į bendrą-ją sveikatos priežiūrą [148].

Tiriamos galimybės, kaip burnos sveikatos priemonės galėtų būti įtrauk-tos į bendrą pirminės sveikaįtrauk-tos priežiūros spektrą. Be to, programomis, skirtomis konkrečių gyventojų grupių burnos higienai gerinti, įsitikinta, kaip svarbu įtraukti burnos higienos standartus ir procedūras į bendrą sveikatos politiką [21, 122, 156, 169].

Pirminė sveikatos priežiūra lieka PSO politikos ir strategijų centre, naujai orientuota burnos higienos programa suteikia prioritetus burnos higienos integracijai į bendrosios sveikatos programas, o burnos higienistų pagalba paspartintų burnos sveikatos integraciją į pirminės sveikatos priežiūrą. Bur-nos higiena būtų prieinama, ypač atsižvelgiant į įtikinamus įrodymus. Pir-miausia, norintiems pasirinkti savo pirminės burnos sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, reikia užtikrinti „vartotojų teises“ [197, 203]. Pagrindiniai pirminės sveikatos priežiūros veiksniai, kurie yra susiję su burnos higiena, priimti Almatos konferencijoje:

• Gyvensenos, kuri turi įtakos sveikatai gerinti. • Švietimas.

• Savarankiška apsauga, prevencija ir reguliarus sveikatos tikrinimas

[122].

Amerikos burnos sveikatos visuotinėje ataskaitoje [10] pabrėžiama, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų įvykęs ženklus JAV gyventojų burnos sveikatos pagerėjimas atspindi stiprią burnos ligų profilaktikos mokslinę bazę. Tai buvo pasiekta žemiau išvardintų visuomeninių, profesionalių ir individualių profilaktikos metodų, kurių visuma yra efektyvus būdas užkirsti kelią burnos ligoms vystytis [10].

Kadangi mikroorganizmų įtaka periodonto ligoms vystytis yra tikrai įrodyta, pagrindinis profilaktikos ir gydymo tikslas būtų sumažinti dantų apnašose esančių patogeninių mikroorganizmų, veikiančių periodonto audi-nius, skaičių. Dantų apnašas galima pašalinti mechaniškai (valant šepetėliu ir pasta) arba cheminėmis medžiagomis, sutrikdant jų kaupimąsi. Dantų va-lymas šepetėliu ir pasta yra dažniausiai naudojama burnos ertmės higienos priemonė. Valant dantis labai svarbu kokybiškai pašalinti dantų apnašas, to-dėl dantis reikėtų valyti ilgai [48, 119], ir valymo efektyvumas ženkliai pa-gerėja kartu naudojant dantų pastą [7, 93].

Taisyklingas dantų valymas, derinamas su periodiška profesionalia bur-nos ertmės higiena, užtikrina ir palaiko puikią burbur-nos ertmės higiebur-nos būklę bei gali užkirsti kelią gingivitui ir periodontitui vystytis ir progresuoti. Vyk-dant profilaktikos programas ir taikant tinkamus metodus, išnyko Vyk-dantenų uždegimo požymiai, sumažėjo naujų ėduonies pažeidimų atsiradimo tiki-mybė [127, 159].

Daugelyje literatūros šaltinių minima, kad burnos higienos būklė tiesio-giai susijusi su periodonto ligų kompleksinio gydymo reikalingumu. Savo tyrime tai įrodė ir Mackevičienė, Pūrienė, Balčiūnienė (1999), tyrusios Vil-niaus miesto ir VilVil-niaus krašto gyventojų burnos ertmės būklę. Jeigu 48,9 proc. 45–54 metų tirtų asmenų, turinčių gerą burnos higieną, reikėjo kompleksinio periodonto gydymo, tai neprižiūrinčių savo burnos ertmę

Hugoson, Koch et al (1995), atlikę ilgalaikį stebėjimą, nustatė, kad Šve-dijoje 1973–1983 m. laikotarpiu labai sumažėjo burnos higieninio indekso, dantų akmenų ir gingivito indeksų reikšmės, nes 1974 m. buvo įdiegtos nau-jos burnos sveikatos profilaktikos programos [76, 78].

Pagrindinis burnos higienos metodas – valant dantų šepetėliu du kartus per dieną, pašalinti apnašas, maisto likučius, sustabdyti dantų apnašose esančių mikroorganizmų poveikį periodonto audiniams. Būtina atkreipti dė-mesį į dantų valymo dažnį [127]. Dantų valymas šepetėliu ir pasta yra efek-tyvus, kai šalina apnašas nuo liežuvinių ir skruostinių dantų paviršių, bet ne-pašalina jų nuo tarpdantinių paviršių. Tai padaryti padeda kitos burnos hi-gienos priemonės: dantų siūlai, tarpdantiniai šepetėliai, dantų krapštukai. Reguliarus higieninio siūlo naudojimas, derinamas su dantų valymu pasta ir šepetėliu, yra efektyvus uždegiminių periodonto ligų profilaktikos metodas [165].

Dantų šepetėlių šereliai į podantenines sritis prasiskverbia tik 0,9 mm, nepasiekia giliose dantenų kišenėse esančių patogeninių mikroorganizmų. Dantų valymas tarpdančių siūlu ar krapštukais suardo interproksimalines apnašas, pašalina didelę dalį apnašų nuo dantų vainikų bei užkerta kelią periodonto ligoms progresuoti [16, 78, 159].

Vengrijos mokslininkų Madlena, Hermann (2007) atlikto tyrimo, kurio tikslas buvo įvertinti suaugusiųjų burnos priežiūros įpročius, duomenimis, tik 7 proc. naudoja tarpdančių siūlą ir 11 proc. – dantų krapštukus [113].

Burnos skalavimo skysčiai yra papildoma individualios burnos higienos priemonė [165, 195]. Priklausomai nuo sudėties, skysčiai gali naikinti mik-roorganizmus (bakterijas ir virusus), stabdyti jų dauginimąsi ir gyvybinę veiklą, suardyti apnašų matriksą, stabdyti apnašų susidarymą [15, 155, 68, 173, 201]. Skalavimo skysčiuose dažniausiai būna šie antiseptikai: chlor-heksidinas, triklozanas, eteriniai aliejai, cetilpiridino chloridas.

Tarp šiuo metu naudojamų antimikrobinių skalavimo skysčių efektyviau-si yra preparatai, kurių sudėtyje yra chlorhekefektyviau-sidino. Šis ingredientas yra efektyvus ir kontroliuojant dantų apnašų susidarymą, ir mažinant dantenų uždegimą [46]. Geri rezultatai vartojant chlorheksidiną pasiekiami tiek ilga-laikėse, tiek trumpalaikėse klinikinėse studijose: ženklus apnašų bei gingi-vito indeksų reikšmių, dantenų kraujavimo sumažėjimas stebimas dvejų me-tų trukmės tyrime [39, 135] bei pusės meme-tų trukmės tyrime [39, 103]. Nei-giamos chlorheksidino savybės yra tos, kad ilgai jį naudojant gali atsirasti geltonų dėmių ant dantų paviršiaus ir gali pakisti skonis.

Tokiu būdu, apžvelgiant burnos higienos priemones ir būdus jai page-rinti, galima teigti, kad šiuo metu yra gausus burnos higienos priemonių asortimentas, kurį tinkamai pasirenkant galima būtų pasiekti dantų apnašų, mikroorganizmų veiklos sumažinimo. Tuo pačiu būtų galima išvengti

pasto-vaus apnašų kaupimosi ant dantų paviršių, dantenų uždegimų atsiradimo ir progresavimo.

Atlikta mokslinės literatūros šaltinių analizė rodo, kad burnos ligos pla-čiai paplitę suaugusių populiacijose ir didėjant amžiui, auga jų paplitimas ir intensyvumas. Lietuvoje mažai duomenų apie odontologinių ligų paplitimą ir intensyvumą tarp vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių, mažai analizuoti šių ligų rizikos veiksniai, jų tarpusavio sąveika bei jų reikšmė ligos išsi-vystymui ir netaikomos burnos sveikatos profilaktikos priemonės suaugu-siems bei pagyvenusuaugu-siems žmonėms. Nežinant epidemiologinės situacijos, neįmanoma tinkamai parinkti ir taikyti profilaktines priemones suaugusiųjų populiacijoje, parengti ir įdiegti odontologinių ligų profilaktikos programą suaugusiems žmonėms.

3. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Darbas atliktas vykdant Tarptautinę programą „Sveikatos netolygumai ir senėjimas pereinamojo laikotarpio visuomenėse“ (HAPIEE), kurios atsakin-gas vykdytojas Lietuvoje yra KMU Kardiologijos institutas. 2006 – 2008 metais buvo atliktas momentinis epidemiologinis tyrimas Atsitiktinės atran-kos būdu iš Lietuvos gyventojų registro sudaryta stratifikuota pagal amžių ir lytį tiriamųjų imtis. Iš viso buvo atrinkta 7000 45–72 metų amžiaus Kauno miesto gyventojų. Į sveikatos patikrinimą atvyko 60 proc. kviestų Kauno miesto gyventojų.

Išsamus burnos būklės ištyrimas atliktas apskaičiavus imtį visiems atvykusiems į sveikatos patikrinimą nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. birželio mėn., t. y. 1141 45–72 metų Kauno miesto gyventojui. Šiam tyrimui atlikti buvo gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (1 priedas).

Tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes, iš kurių 336 45–54 metų amžiaus gyventojai (141 vyras ir 195 moterys), 388 tiriamieji 55–64 metų amžiaus (164 vyrai ir 224 moterys) ir 417 65–72 metų amžiaus gyventojų (199 vyrai ir 218 moterų). Tiriamuosius suskirstėme į amžiaus tarpsnius ir 45–64 metų skaitėme vidutinio amžiaus, o 65–72 metų – senyvo amžiaus [86]. Tiriamųjų kontingentas nurodytas 3.1.1 lentelėje.

3.1.1 lentelė. Tiriamųjų skirstinys, atsižvelgiant į amžių ir lytį

Lytis

Vyrai Moterys Iš viso

Amžius

n proc. n proc. n proc.

45–54 141 42,0 195 58,0 336 29,4

55–64 164 42,3 224 57,7 388 34,0

65–72 199 47,7 218 52,3 417 36,5

Iš viso 504 44,2 637 55,8 1141 100

Tyrimo metu buvo atliekamas išsamus burnos būklės ištyrimas ir anke-tinė apklausa.

KMU Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje 2005 metais buvo atliktas bandomasis tyrimas. Jame dalyvavo 50 dalyvių. Jo metu įver-tinta apžiūros ir apklausos trukmė, tikrinta ar tiriamieji gerai supranta

anke-tos klausimus ir galimus atsakymus, ar tinkama apklausos procedūra. Pagal bandomojo tyrimo rezultatus ir tiriamųjų išsakytas pastabas koreguota an-keta, patikslinti kai kurie klausimai ir galimi atsakymų variantai.

3.2. Tiriamųjų burnos sveikatos būklės vertinimas

Tyrimo rezultatai registruojami anketoje, parengtoje pagal PSO rekomen-dacijas. Joje taip pat rašomas tiriamojo studijos dalyvio numeris, amžius, ly-tis, tautybė, gyvenamoji vieta, tyrimo data.

3.2.1. Periodonto būklės vertinimas

Periodonto būklei vertinti buvo naudojamas CPITN indeksas (Community

Periodontal Index of Treatment Needs). Juo remiantis galima nustatyti

periodonto būklę ir paskirti gydymą. Jį 1982 metais pasiūlė Ainamo, Barmes ir kt.

Šio indekso vertinimui naudojami trys požymiai: • dantenų kraujavimas;

• virš dantenų ir po dantenomis esančių konkrementų buvimas; • periodonto kišenės: negilios (4–5 mm) ir gilios (6 mm ir daugiau). Periodonto audiniams įvertinti naudojamas specialiai sukonstruotas lengvas zondas, kurio galiukas baigiasi 0,5 mm diametro rutuliuku ir juoda linija 3,5–5,5 mm atstumu nuo zondo galiuko. Darbinėje dalyje yra atžymos 3,5 mm, 2,0 mm, 3,0 mm, 3,0 mm atstumu nuo viršūnės. Zondo gale esantis 0,5 mm diametro rutuliukas padeda aptikti konkrementus bei kitus pavir-šiaus nelygumus, palengvina periodonto kišenės gylio matavimą bei apsau-go nuo dantenų pažeidimo zondavimo metu.

Suaugusiųjų žandikauliai ir juose esantys dantys padalinami į šešis šešta-dalius: 18–14, 13–23, 24–28, 38–34, 33–43, 44–48. Šeštadalis vertintas tik tuo atveju, jeigu jame yra ne mažiau kaip du dantys ir nereikia jų rauti. Jeigu šeštadalyje yra išlikęs tik vienas dantis, jis tiriamas kartu su gretimu šešta-daliu. Šeštadalis, kuriame nėra arba yra tik vienas dantis, nevertinamas ir žy-mimas raide X. Tretieji krūminiai dantys tiriami tik tuomet, kai jie funkcio-nuoja vietoj antrųjų krūminių dantų.

Vyresniems kaip 19 metų žmonėms užrašomas didžiausias šeštadalio in-deksas, nustatytas tame šeštadalyje tiriant visus dantis [Ainamo J. Nordb-lad A. et al, 1984].

Zonduojant buvo tirtas bendras kišenės gylis, prieš tai atlikus zondavimą šešiose kiekvieno danties vietose (medialinėje-skruostinėje, skruostinėje (vi-durinėje), distalinėje-skruostinėje bei trijose atitinkamose gomurio

(liežu-vio) pusės vietose). Vertinama kiekviename šeštadalyje rasta didžiausia pa-tologija ir užrašoma lentelėje. Netiriami šeštadaliai žymimi X.

Užrašymui naudojama paprasta lentelė, kurioje sužymėti šeštadaliai:

1 2 3

6 5 4

Lentelėje sužymėti šeštadaliai apima dantų grupes: • 1-as apima 18–14 dantis,

• 2-as – 13–23 dantis, • 3-as – 24–28 dantis, • 4-as – 38–34 dantis, • 5-as – 33–43 dantis, • 6-as – 44–48 dantis.

Periodonto audinių vertinimui naudojami 5 kodai: • Kodas 0 – sveiki periodonto audiniai; • Kodas 1 – kraujavimas zonduojant;

• Kodas 2 – konkrementai virš ir po dantenomis; • Kodas 3 – 4–5 mm periodonto kišenės;

• Kodas 4 – 6 mm ir gilesnės periodonto kišenės; • X – nėra šeštadalio (sektanto).

Remiantis šiuo indeksu, apskaičiuotas periodonto ligų paplitimas bei šių ligų gydymo poreikis, kuris žymimas laipsniais. Periodonto ligų gydymo poreikis (laipsnis) nustatomas pagal didžiausią CPITN indekso kodą, nusta-tytą tyrimo metu.

Gydymo reikmės:

0° – nereikia skirti gydymo (kodas 0).

I° – reikalingas burnos higienos mokymas ir profilaktinių priemonių tai-kymas (kodas 1).

II° – reikalingas burnos higienos mokymas, dantų apnašų ir konkrementų šalinimas, dantų šaknų lyginimas bei poliravimas, kabančių plombos kraštų lyginimas bei kitų apnašų užsilaikymą skatinančių faktorių šalini-mas, naujas plombavišalini-mas, vainikėlių ar tiltų pakeitimas (kodas 2). III° – reikalingas burnos higienos mokymas, apnašų ir konkrementų šali-nimas, šaknų lyginimas bei poliravimas, kabančių plombos kraštų lygini-mas bei kitų apnašų išsilaikymą skatinančių faktorių šalinilygini-mas, naujas plombavimas, vainikėlių ar tiltų pakeitimas, kompleksinis periodonto gy-dymas (kodas 3,4).