BESIKREIPIANČIŲJŲ Į KAUNO IR SANDNESO JAUNIMO CENTRUS PRIEINAMUMO IR PASITENKINIMO VERTINIMAS

Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra

Laura Sunelaitytė

BESIKREIPIANČIŲJŲ Į KAUNO IR SANDNESO

JAUNIMO CENTRUS PRIEINAMUMO IR

PASITENKINIMO VERTINIMAS

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas: Dr. R.Radišauskas

TURINYS

2.1. Jaunimo centrų veiklos vertinimas Lietuvoje ... 10

2.2. Jaunimo centrų veiklos vertinimas Norvegijoje ... 14

2.3. Sveikatos prieţiūros prieinamumas ir pacientų pasitenkinimas paslaugomis ... 18

2.4. Tyrimai sveikatos prieţiūros prieinamumo ir pasitenkinimo paslaugomis tematika ... 25

3. TYRIMO METODAI ... 30

3.1 Tyrimo kontingentas ... 30

3.2 Statistinė analizė ... 31

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32

4.1. Besikreipiančiųjų į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus socio-demografinis įvertinimas .. 32

4.2. Paslaugų prieinamumo Kauno ir Sandneso jaunimo centre vertinimas ... 37

4.3. Besikreipiančiųjų į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus pasitenkinimo suteiktomis paslaugomis vertinimas ... 41

5. IŠVADOS ... 53

6. REKOMENDACIJOS ... 55

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 56

SANTRAUKA

BESIKREIPIANČIŲJŲ Į KAUNO IR SANDNESO JAUNIMO CENTRUS

PRIEINAMUMO IR PASITENKINIMO VERTINIMAS Laura Sunelaitytė

Mokslinis vadovas dr. Ričardas Radišauskas

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2007 m.

Tikslas – įvertinti Kauno ir Sandneso jaunimo centrų prieinamumą ir besikreipiančiųjų į juos asmenų pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis.

Uţdaviniai:

1. Nustatyti bei įvertinti besikreipiančių jaunų ţmonių socio-demografinę struktūrą Kaune ir Sandnese, jų nusiskundimus bei kreipimosi profilį.

2. Nustatyti Kauno ir Sandneso jaunimo centrų prieinamumą.

3. Įvertinti jaunų ţmonių pasitenkinimą Kauno ir Sandneso jaunimo centrų teikiamomis paslaugomis.

Metodika: Tyrimas vyko 2005-2006 m. Kauno ir Sandneso jaunimo centre. Apklausai naudota anoniminė anketa. Anketavimo vykdymas ir organizavimas suderintas su jaunimo centrų administracija. Tiriamųjų imtį sudarė 165 Kauno Dainavos jaunimo centro ir 182 Sandneso jaunimo centro lankytojų, besikreipiantys dėl įvairių prieţasčių. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant MS Excel ir SPSS statistinius paketus.

Rezultatai: Išanalizavus gautus duomenis buvo nustatyta, kad tiek į Kauno, tiek į Sandneso jaunimo centrus daţniau kreipėsi moteriškos lyties atstovės. Kaune daţniau kreipėsi besimokantis jaunimas (61,3 proc.), o Sandnese daugiau kreipėsi jaunuolių, kurie niekur nedirba ir niekur nesimoko (23,9 proc.). Atskirai nuo tėvų gyvena (37,2 proc.) besikreipiančiųjų į Kauno jaunimo centrą ir (26,4 proc.) Sandneso jaunimo centrą. Besikreipiantys į Sandneso jaunimo centrą (23,3 proc.) daţniau lankėsi dėl ligos, nei į Kauno jaunimo centrą (13,3 proc.). Kauno jaunuoliai reikšmingai daţniau nei Sandneso jaunuoliai kreipėsi dėl nesutarimų su šeima atitinkamai (8,8 proc. ir 6,0 proc.), dėl nesutarimų su draugais (atitinkamai 18,2 proc. ir 1,6 proc.) ir dėl lytinių problemų (20,0 proc. ir 5,5 proc.). Sandneso jaunimo centrą daţniau lankė jaunuoliai dėl ţalingų įpročių (15,9 proc. ir 6,1 proc.) ir pasitikrinti profilaktiškai sveikatą (47,8 proc. ir 27,3 proc.).

Maţiau laiko (iki 10 min.) sugaišta vykstant į jaunimo centrą Kauno jaunimo centro lankytojai. Priėmimo jaunimo centre ilgiau tenka laukti (daugiau nei 30 min.) jaunuoliams besikreipiantiems į Kauno jaunimo centrą, nei į Sandneso jaunimo centrą (atitinkamai 11,4 proc. ir 1,9 proc.). Priėmimas trumpiausiai vyksta (iki 10 min.) Sandneso jaunimo centre lyginant su Kauno jaunimo centru (atitinkamai 16,3 proc. ir 3,3 proc.). Besikreipiančiųjų į Kauno jaunimo centrą ir patenkintų to centro darbo valandomis buvo 3 kartus daugiau, nei besikreipiančiųjų į Sandneso jaunimo centrą (atitinkamai 75,6 proc. ir 22,9 proc.). Daugiau jaunuolių besikreipiančių į Kauno jaunimo centrą konsultavo psichologas, ginekologas, o į Sandneso jaunimo centrą daugiau konsultavo socialinis darbuotojas ir šeimos gydytojas. Besikreipiantys jaunuoliai į Kauno jaunimo centrą tris kartus labiau patenkinti jaunimo centro darbuotojais, nei Sandneso jaunimo centro lankytojai (atitinkamai 78,1 proc. ir 24,2 proc.) ir apie 2,5 karto daţniau buvo patenkinti darbuotojų kompetencija. Keturi penktadaliai patenkinti ir tik trečdalis besikreipiančiųjų į Sandneso jaunimo centrą daţniau yra informuojami apie savo sveikatos būklę besikreipiantys į Kauno jaunimo centrą 80,9 proc. ir 56,3 proc. Atvykimas į Kauno jaunimo centrą dviem trečdaliam (67,1 proc.) jaunuolių atvykimas pas jaunimo centro specialistus padėjo išspręsti susidariusias problemas kai Sandneso jaunimo centro lankytojų buvo patenkintų pusė. Taip pat dauguma 86,5 proc. besikreipiančiųjų, Į Kauno jaunimo centrą norėtų kreiptis į šį centrą ir toliau, o tokių Sandneso jaunimo centre buvo tik pusė 54,7 proc.

SUMMARY

Management of Public Health

The estimation of satisfaction and ability of people who take medical advice in youth centers in Kaunas and Sandnes

Laura Sunelaitytė

Supervisor – Dr. R. Radišauskas

Kaunas University of Medicine, Department of Management of Public Health, Faculty of Public Health, Kaunas,2007

The aim of the work – identify the accessibility and satisfaction of visitors of youth centers in Kaunas and Sandnes.

The objectives of the work:

1. To determine and measure the socio-demographic structure of young people, their complaints and profile of consulting in Kaunas and Sandnes.

2. To identify the possibilities of young people to have the use of services of the youth centers in Sandnes and Kaunas.

3. To identify the young people satisfaction with service of the youth centers in Kaunas and Sandnes.

Methods: The study was followed in 2005-2006. The anonymous questionnaire was used for research. Questioning was agreed with authority of youth center. There were questioned 165 visitors of Kaunas and 182 visitors of Sandnes, who visited the youth center for various reasons. The statistical analysis was done using the statistical package of MS Excel and SPSS.

Results: After exploring the sociodemographic structure of visitors of Kaunas and Sandnes youth centers the dependence between visitors of the centers and their gender was identified. According to that in both countries the youth centers are more popular between women than men. The dependence between the subject of research and young people age was also identified: in Kaunas the youth center was mostly visited by students (61.3 proc) while in Sandnes the same centers were popular among unemployed and those who didn’t go to school or university. 23.9 percent. Separate from their parents live 37.2 percent visitors’ in Kaunas and 26.4 percent visitors’ in Sandnes. The dependence between the visitors who have visited the center concerning illnesses and the center was identified. The young people in Sandnes more often visited the center

concerning illnesses (23.3 percent) than the young people in Kaunas 13.3 percent The young people in Kaunas more often visited the center because of misunderstandings with their family members pro rata (8.8 percent and 6 percent) because of misunderstandings with their friends - 18.2 percent and 1.6 percent. The young people more often visited the youth center in Kaunas concerning sexual problems than the young people in Sandnes - 20.0 percent and 5.5 percent.

To get to the center in Kaunas takes the less time than to get to the youth center in Sandnes. The lees than 10 minutes to get there delayed for 15.2 percent visitors’ in Kaunas. From 20 – 40 minutes delayed for 16.7 percent of the visitors in Kaunas and 36.0 percent of the visitors in Sandnes. For the acceptance in the youth center in Kaunas the young people must wait longer than in the same center in Sandnes pro rata 11.4 percent and 1.9 percent. The time of acceptance is longer in Kaunas as compare with Sandnes.

The dependence between the working hours of the center and the visitors was identified. The visitors of the youth center in Kaunas were 3 times more satisfied with the working hours of the center than the visitors of the same center in Sandnes.The psychologist and gynecologist more often consulted visitors in Kaunas youth center, while the GP and the social worker were the most popular in Sandnes. The visitors of the youth center in Kaunas were 3 times more satisfied with personnel competence than the youth center visitors in Sandnes . The visiting of the youth center helped to solve their problems for 67.1 percent young people in Kaunas as compare in Sandnes only 54,7 percent young people with satisfied with the service. According to research about 86,5 percent people in Lithuania would like to visit the same center, while in Sandnes only 50 percent visitors would like to come back to the same place.

ĮVADAS

Jauni ţmonės daţnai laikomi sveikiausiais tarp visų amţiaus grupių, tačiau tyrimai atskleidţia, jog šios kartos sveikatos būklė yra grėsminga. Grėsmingai auga psichinės sveikatos problemos (paauglių depresijos, suicidiniai bandymai, priklausomybės, antisocialus elgesys), prastėja reprodukcinė sveikata (didėja lytiniu keliu plintančių ligų ir neplanuoto nėštumo lygis, didėja ŢIV/AIDS plitimo rodiklis). Lietuvoje paauglių reprodukcinę sveikatą atspindintys rodikliai yra kritinio lygio. Kasmet Lietuvoje gimdo daugiau nei 1200 jaunesnių nei 18 metų, kasmet atliekama apie 2500 abortų; tai sudaro 7-8 proc. nuo bendro abortų skaičiaus. Bendras abortų skaičius, nepaisant maţėjimo tendencijų beveik prilygsta gimdymų skaičiui.

Paauglystė – pereinamasis asmenybės raidos laikotarpis, kurio metu labai svarbus šeimos vaidmuo, ypač tėvų elgesys su paaugliu, tėvų tarpusavio santykiai. Tačiau ne visi tėvai supranta kas vyksta su jų paaugliu, kaip reikia elgtis. Negaudami tinkamos supratimo iš tėvų, daugumas paauglių pradeda maištauti, kas neretai iššaukia konfliktus su tėvais. Reikia pripaţinti, kad ne visas problemas tėvai pajėgia išspręsti patys. Negaudami iš šeimos tinkamo palaikymo ir supratimo, paaugliai pradeda eksperimentuoti: pradeda lytinį gyvenimą, pabando vartoti alkoholį, narkotikus, ima rūkyti. Nuo šiuo laikotarpiu pradėjusių formuotis įpročių ir gyvenimo būdo priklauso būsima ţmogaus sveikata ir asmenybės raida. PSO nustatė, kad 70 proc. ankstyvų jaunimo mirčių prieţasties reikia ieškoti paauglystės laikotarpio elgesyje.Be to, dar paauglystėje susiformavę tokie įpročiai, kaip nesaugūs lytiniai santykiai ir psichotropinių medţiagų vartojimas, gali prisidėti prie ŢIV, kitų lytiniu būdu uţkrečiamų ligų plitimo, baigtis neplanuotu nėštumu, taip pat sukelti priklausomybę nuo ţalingų sveikatai medţiagų. Jaunus ţmones reikia šviesti, ugdyti jų gyvenimo įgūdţius, sudaryti jiems galimybes gauti paslaugas, kad padėtume sveikai išgyventi pereinamąjį į suaugusius laikotarpį. Turi būti uţtikrinta jų fizinė ir lytinė sveikata, psichinė bei emocinė gerovė, laisvė nuo išnaudojimo bei piktnaudţiavimo, gyvenimo įgūdţiai bei galimybės. Ypatingai svarbu skatinti jaunimo sveiką brendimą ir vystimąsi plečiant jaunimui palankias ir patrauklias paslaugas. Daugumoje pasaulio šalių, siekiant uţtikrinti paauglių ir jaunimo poreikiams adaptuotą sveikatos prieţiūrą, steigiami jaunimo centrai, kurių pagrindinė veiklos sritis – pirminė ligų prevencija.

Nuo 2007 m. iki 2013 m. ES kasmet išleidţia 50 mln. € tam, kad pagerintų duomenų rinkimą, informacijos mainus ir mūsų suvokimą apie tai, kokį poveikį sveikatai turi ES politika. Kiti prioritetai yra strategijos, kuriomis siekiama valdyti tokių veiksnių kaip mityba, fizinis

aktyvumas, tabakas, alkoholis, narkotikai, genetiniai veiksniai, amţius bei lytis, poveikį sveikatai ir gerinti psichinę sveikatą ES taip pat finansuoja tyrimus, kuriais ieškoma būdų uţtikrinti, kad visi ţmonės galėtų dţiaugtis kiek įmanoma geresne sveikata. Pagrindinės sveikatos problemos, tokios kaip nutukimas ar kai kurios vėţio formos, daţnai yra labai nevienodai paplitusios Europos Sąjungoje. Po ES plėtros iškilo specifinių problemų kovojant su nelygybėmis, nes apskritai naujosiose valstybėse narėse vidutinė gyvenimo trukmė yra trumpesnė ir kūdikių bei motinų mirtingumas yra didesnis. Europos Komisija taip pat vertina tokių medţiagų kaip, pvz., plaukų daţai ar naujų technologijų keliamą pavojų sveikatai. 2005 m. ji pradėjo vertinti nanotechnologijų keliamą grėsmę [9].

Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros strategijos atnaujinimo tikslas – nustatyti visuomenės sveikatos prieţiūros sistemos tolesnio plėtojimo kryptis, kuriomis siekiama gerinti gyventojų, ypač vaikų ir jaunimo sveikatą, ilginti gyvenimo trukmę, maţinti sergamumą uţkrečiamomis ir neinfekcinėmis ligomis, mirtingumą bei neįgalumą.

Formuojant šiuolaikinę sveikatos politiką, visose Europos Sąjungos šalyse akcentuojamas sveikos gyvensenos ugdymas ir daţniausių susirgimų bei mirties prieţasčių – nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies-kraujagyslių, onkologinių ligų, ţalingų sveikatai įpročių bei psichikos sveikatos sutrikimų prevencija. Didelis dėmesys skiriamas sveikos gyvensenos ugdymui, visuomenės sveikatos vadybos tobulinimui.

Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos strategijoje nurodyti pagrindiniai šiuolaikinės visuomenės sveikatos uţdaviniai, pagal juos parengtos strategijos įgyvendinimo priemonės. Įgyvendinant Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją, siekiama gerinti ligų profilaktiką, plėtoti galimybes greitai reaguoti į sveikatai iškylančias grėsmes ir reformuoti visuomenės sveikatos sistemą, priartinant ją prie bendruomenės.

Efektyvios visuomenės sveikatos prieţiūros sistemos sukūrimas siejamas su teisine reforma, socialinių ir ekonominių procesų valdymu. Numatoma Lietuvoje suformuoti šiuolaikinę visuomenės sveikatos prieţiūros viešojo administravimo sistemą, kuri efektyviai veikia daugelyje Europos Sąjungos šalių. Itin svarbi visuomenės sveikatos prieţiūros savivaldybėse plėtra – visuomenės sveikatos biurų steigimas. Išvystytas tarpţinybinis bendradarbiavimas leis gerinti Lietuvos ţmonių sveikatos ir gyvenimo kokybę, įtvirtinti visuomenės sveikatos svarbą valstybės bei savivaldybių politikoje [9].

1. TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas – įvertinti Kauno ir Sandneso jaunimo centrų prieinamumą ir besikreipiančiųjų į juos asmenų pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis.

Uţdaviniai:

1. Nustatyti bei įvertinti besikreipiančių jaunų ţmonių į Kauno ir Sandneso jaunimo centrą sociodemografinę struktūrą, jų nusiskundimus bei kreipimosi profilį.

2. Nustatyti Kauno ir Sandneso jaunimo centrų prieinamumą.

3. Įvertinti jaunų ţmonių pasitenkinimą Kauno ir Sandneso jaunimo centrų teikiamomis paslaugomis.

2. LITERATŪROS APŢVALGA

2.1. Jaunimo centrų veiklos vertinimas Lietuvoje

Remiantis ilgalaike (30 metų) Švedijos Vekšio m. Jaunimo centro patirtimi, Kauno m. Rotary ir Vekšio Rotary klubų, Dainavos poliklinikos dėka, buvo įkurtas Dainavos Jaunimo centras. Tai vienintelis centras Kaune, kuriame paaugliams reikalingos paslaugos skiriasi nuo suaugusiems teikiamų paslaugų, orientuotų į psichologinę pagalbą, sveikatos stiprinimą, prevencines sveikatos paslaugas.

Dainavos Jaunimo centro vykdomos veiklos tikslas - stiprinti paauglių ir jaunimo fizinę ir psichinę sveikatą, atkreipiant dėmesį į ţalingų įpročių, lytiškai plintančių ligų, nepageidaujamų ir ankstyvų nėštumų, saviţudybių prevenciją, ugdant ir lavinant socialinius įgūdţius ir psichologinį atsparumą. Teikiamos paslaugos yra nemokamos ir anonimiškos, kadangi paaugliams ypač svarbus privatumo ir konfidencialumo uţtikrinimas. Per penkerių metų laikotarpį Dainavos Jaunimo centro teikiamomis individualiomis specialistų konsultacijomis pasinaudojo apie 5000 jaunuolių, į prevencinio pobūdţio paskaitas ir renginius įtraukta apie 16 000 jaunuolių, taip pat specialistų dirbančių su jaunimu, paauglių tėvų. Dainavos Jaunimo centro paslaugos yra pagrįstos paauglių ir jaunų ţmonių teisėmis bei suaugusių atsakomybe skatinti jaunų ţmonių sveikatos stiprinimą, supaţindinti ţiniasklaidos, sveikatos, švietimo, socialinių sričių atstovus, tėvus su sveikatos ir raidos ypatybėmis bei jaunimo poreikiais, teikiant sveikatos prieţiūrą.

Programa bus įgyvendinama Dainavos Jaunimo centre VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos patalpose. Jaunimo Centras turi gerai įrengtus ir šiai veiklai pritaikytus 3 kabinetus: registratūrą, ginekologo kab., ir psichologo, socialinio darbuotojo kab. Centre dirba psichologas, socialinis darbuotojas, bendruomenės slaugytoja, ginekologas ir šeimos gydytojas. Jaunimo centre yra video-audio aparatūra, kompiuteriai, kopijavimo aparatas, telefonas, faksas. Todėl galima teigti, kad centras turi gerai sukomplektuotą techninę bazę, gali naudotis poliklinikos esančia auditorija seminarams. Centras dirba palankiu laiku kasdien nuo 16-20 val. Skirtingai nei kitų asmens sveikatos prieţiūros įstaigų, į centrą gali kreiptis visi jaunuoliai (10-19 m.) nepriklausantys šiai gydymo įstaigai teritorinių ligonių kasų atţvilgiu.

Programos adresatas yra labiausiai paţeidţiama, linkusi į rizikingą elgesį visuomenės grupė – 10-19 m. paaugliai ir jaunuoliai. Siekiant stiprinti jų fizinę bei psichinę sveikatą, lavinti

saugumo bei socialinius įgūdţius, ugdyti psichologinį atsparumą, vykdyti ţalingų įpročių, lytiškai plintančių ligų, ankstyvų nėštumų bei saviţudybių prevenciją, programoje bus apimtos šios dalyvių grupės: apie 1200 paauglių ir jaunimo, apie 200 paauglių tėvų/globėjų ir apie 600 specialistų, dirbančių su jaunimu.

Apie Jaunimo centro vykdomą programą ir teikiamas paslaugas nuolat bus informuojamos Kauno miesto įstaigos: policijos nuovados ir komisariatas, bendrojo lavinimo bei profesinės mokyklos, kolegijos, gydymo įstaigos ir kt. Nemaţa dalis lankytojų ateis šių institucijų nukreipimu. Platesnis visuomenės informavimas apie paslaugas vyks per TV ir radijo laidas, numatytas programoje. Individualiai konsultuojant paauglius ir jaunuolius. Psichologė konsultuos dėl emocinės būsenos, bendravimo, adaptacijos, savęs vertinimo, mokymosi bei elgesio problemų. Bus vedami grupiniai uţsiėmimai paauglių psichologinio-socialinio atsparumo ugdymui, bendravimo įgūdţių lavinimui. Socialinė darbuotoja teiks konsultacijas socialiniai klausimais, informuos apgyvendinimo bei mokymosi, socialinės paramos gavimo klausimais. Šeimos santykių konsultantė konsultuos besikreipiančias dėl paauglių problemų šeimas (tėvų tarpusavio santykių pagerinimo, santykių tarp tėvų ir vaikų, vaikų auklėjimo ir drausminimo klausimais). Ginekologė konsultuos dėl efektyvios kontracepcijos, centre nemokamai suteikiama galimybė gauti kontraceptines tabletes, prezervatyvus, atlikti nėštumo testą. Siekiant išaiškinti lytiškai plintančių ligų atvejus, atlikti bakterioskopinius tyrimus, rekomenduoti atlikti kitus diagnostinius tyrimus.

Turėtų pagerėti paauglių ir jaunuolių gyvenimo kokybė. Maţinant abortų ir lytiškai plintančių ligų skaičių, turėtų sumaţėti nevaisingumo problema, apsigimimų skaičius, sumaţėtų kūdikių sergančių infekcinėmis ligomis. Turėtų pagerėti paauglių pasitikėjimas kreipiantis į asmens sveikatos prieţiūros specialistus, iškilus jiems aktualioms problemoms. Tikimasi, kad paaugliai dalyvavę seminaruose, forumuose įgaus daugiau pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, sąmoningo apsisprendimo dėl savo tikslų ir norų, gerbiant ir kito asmens erdvę. Savo dalyvavimu šiuose renginiuose jauni ţmonės įtakos savo bendraamţius, ko pasėkoje turėtų maţėti ţalingų įpročių plitimas, nusikalstamumas paauglių tarpe. Pagerės paauglių psichinė sveikata, sumaţės suicidinių bandymų atvejų. Pagerės bendra visuomenės sveikata. Pagerės tarpusavio santykiai tarp tėvų ir vaikų. Sumaţės adaptacijos problemų bendraamţių tarpe, sumaţės depresinio spektro problemų. Turėtų sumaţėti teisės paţeidimų, problemų susijusių su rizikingu elgesiu. Gerės paauglių uţimtumas, įsitraukimas į savanorišką veiklą, bendravimas su bendraamţiais.

Per penkerius Dainavos Jaunimo Centro darbo metus nuolat teikiamos paslaugos rizikos grupės jaunuoliams, skirtos stiprinti paauglių ir jaunimo fizinę ir psichinę sveikatą, atkreipiant dėmesį į ţalingų įpročių, lytiškai plintančių ligų, nepageidaujamų ir ankstyvų nėštumų, saviţudybių prevenciją, ugdant ir lavinant socialinius įgūdţius ir psichologinį atsparumą. Jaunimo Centro veiklą nuo 1999m. remia Kauno m. Savivaldybės Sveikatos fondas (86 000Lt), 40000 USD finansinę paramą suteikė Švedijos Vekšio miesto Rotary klubai (pinigai skirti patalpų įrengimui, įrangos įsigijimui, darbuotojų atlyginimams, profesiniam tobulinimuisi ir projekto koordinavimui). 2002-2003 m. vykdytas projektas “Paţeidţiamų paauglių socialinio-psichologinio atsparumo didinimas“, skirtas socialiai nuskriaustiems paaugliams, kurį parėmė Šiaurės Ministrų Taryba ir Didţiosios Britanijos ambasada. 2002-2003m vykdytoje Kauno m Savivaldybės Sveikatos fondo programoje buvo pravesti uţsiėmimai pedagogams, tėvams, slaugytojoms dirbančioms su jaunimu vaikų globos namuose. Dainavos Jaunimo Centras ir ateityje planuoja tęsti veiklą, orientuotą į jaunimo rizikingos elgsenos prevenciją.

1 lentelė. Kauno Dainavos jaunimo centro veiklos rezultatai 2000-2005 m.

Data Viso lankytojų Paskaitos Ginekologo konsultac. Psichologo konsultac. Social. darbuotojo konsultac. Bendr. slaugytojos konsultac. 2000 m. 444 114 261 125 58 95 2001 m. 1005 143 424 341 28 527 2002 m. 1077 199 537 314 95 672 2003 m. 1188 198 580 216 738 2004 m. 1346 119 791 322 781 2005 m. 1304 220 603 423 160 387 VISO 6364 993 3196 1744 341 3200

2 lentelė. Kompleksinė jaunimo rizikingos elgsenos prevencija Kauno Dainavos jaunimo centre 2005 metais

VISO Gyd. ginekologės

konsultacijos Psichologės konsultacijos Soc.darbuotojos konsultacijos 580 200 198 160

Paskaitos Grupinės terapijos

užsiėmimai Šeimų konsultavimas Mokomieji seminarai specialistams Seminarai jaunimui Paskaitos- diskusijos 14 100 50 50 150

Informacijos sklaida visuomenėje

Straipsniai dienraštyje Kauno diena

Televizijos laidos Radijo laidos Konferencija

2 2 4 1

Psichikos sveikata – viena didţiausių ir kartu paţeidţiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Tai sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti ţmogaus gebėjimą paţinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus. PSO duomenimis (2001 metų pranešimas) 450 mln. ţmonių turi psichikos ir elgesio sutrikimus, kurie sudaro 12proc. visų ligų pasaulyje. Šie sutrikimai turi poveikį ne tik patiems ţmonėms, bet ir jų šeimoms bei bendruomenėms. Mokslo pasiekimai rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimai yra sudėtingos biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos rezultatas.

Lietuvoje tik dabar pradedama susivokti, kad psichikos sveikata – tai viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, ir kad ši problema turi būti sprendţiama ne tik psichiatrijos įstaigose, o esant tarpţinybiniam bendradarbiavimui, kuris apimtu ne tik pasidalinimą

informacija, bet ir formuotų bei vykdytu vietos savivaldų ir organizacijų programas, susijusias su vaikų ir paauglių sveikatos problemų sprendimu (Konferencijos medţiaga., 2002).

Vertinant visuomenės sveikatos perspektyvas, pagrindiniai veiksniai, siekiant sumaţinti psichikos sutrikimų naštą, turėtų būti:

 Psichikos sveikatos bendruomenėje vertinimas ir stebėjimas, įtraukiant paţeidţiamas vaikų,jaunimo, moterų ir pagyvenusių ţmonių grupes.

 Sveikos gyvensenos skatinimas ir psichikos bei elgesio sutrikimų rizikos veiksnių (tokių kaip: nestabili aplinka šeimoje, prievarta) maţinimas.

 Stabilaus šeimyninio gyvenimo, susitelkimo ir ţmonijos raidos rėmimas. (Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys., 2002)

Siekiant priartinti psichiatrinę pagalbą bendruomenei ir vykdyti psichikos ligų prevenciją nuo 1996 metų Lietuvoje pradėti steigti psichikos sveikatos centrai pirminiame asmens sveikatos prieţiūros lygyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti psichikos sveikatos prieţiūros centrų nuostatai. Dalis centrų yra somatinių gydymo įstaigų sudėtyje, kiti veikia kaip atskiras juridinis vienetas. Šiuo metu Lietuvoje veikia devyni juridiškai nepriklausomi ir keturiasdešimt aštuoni somatinės asmens sveikatos prieţiūros sudėtyje esantys centrai.

Kauno Dainavos jaunimo centro organizacinė struktūra sudaryta iš suaugusiųjų padalinio bei jaunimo padalinio. Centre dirbama komandiniu principu. Komandoje dirba: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas. Visi specialistai turi reikiamą kvalifikaciją darbui. Profesionalus socialinis darbas psichikos sistemoje atsirado kaip poreikis propaguoti sveiką gyvenseną, vykdyti prevencinę globą (tam, kad išvengti hospitalizacijos), teikti socialinę paramą pagrįsta bendruomenės tinklo sudarymu [63].

2.2. Jaunimo centrų veiklos vertinimas Norvegijoje

Sandnesas – devintas pagal dydį Norvegijos miestas, kuriame gyvena 55 000 gyventojų, turintis dviračių miesto vardą. Taip pat - sveiko miesto vardą. Tai vienintelis miestas Norvegijoje priklausantis PSO tinklui – Sveiki miestai.

Sandnese kaip ir kiekviename Norvegijos mieste yra jaunimo centras. Kuriame laukiamas jaunimas nuo 13 iki 17 val. iš anksto uţsiregistruoti nereikia, priimama atėjus. Garantuojamas anonimiškumas. Kasdien čia apsilanko 10–30 jaunų ţmonių, kurie ieško pagalbos centre. Taip pat čia vyksta uţsiėmimai skirti jaunoms mamoms, kurios mokomos auginti vaiką nuo pat pirmų

jo gyvenimo dienų. Jaunoms mamoms tai labai padeda, atsiţvelgiant į tai, kad tuo pačiu, mokomos ne tik motinos, bet ir tėvai.

Jaunimo centre konsultuojama šiais klausimais 1. Problemos mokykloje 2. Konfliktai šeimoje 3. Santykiai su draugais 4. Homofilija 5. Rūkymas 6. Seksas paauglystėje 7. Nėštumas 8. Menstruacijos 9. Narkotikai 10.Lieknejimas

Sandnese taip pat veikia dienos centras vaikams ir jaunimui iki 19 m. amţiaus. Gydomi ţmonės sergantys bulimija, anoreksija, ţalojantys save, sergantys depresija, taip pat sergantys šizofrenija ir kitomis psichozėmis.

Visuomenės sveikatos departamentas, Medicinos institutas ir Sahlgrenska Akademija Gioteburgo Universitete (Švedija). Buvo darytas tyrimas tarp 16–66 m. ţmonių Norvegijoje. Tyrimas vyko 1994; 1996; 1998; 2000 metais (n=2,282,761) . Tyrimas prasidėdavo sausio 1 diena ir baigdavosi gruodţio 31 diena. Tyrime dalyvavo 77 proc. Norvegijos gyventoju 16-66 metu. Per šiuos tyrimo metus ligų atvejų padaugėjo. Sergančių moterų 1994 metais buvo 1,7 proc. ir 2000 metais 4,6 proc. Sergančių vyrų 1994 metais buvo 0,8 % ir 2000 metais 2,2 %. Taigi per šešerius metus moterų susirgimo atvejų padaugėjo 2,9 proc. ir vyru 1,4 proc. Daugiausia susirgimų pastebėta vidurinėje amţiaus grupėje, tarp 30–59 metų ţmonių. Sostinėje Osle daţniausia psichinių susirgimų prieţastys yra alkoholis ir narkotikai [64].

Psichologijos departamentas, Norvegijos technikos mokslu universitete tyrė seksualinės orientacijos įtaką bulimijai. Buvo tiriami Norvegijos moksleiviai 14-19 metų (n=2,924). Tiriamieji buvo tos pačios lyties, tokios pačios seksualines patirties. Tie patys ţmonės po 5 metų buvo testuojami dar kartą. Ţmonės, kurie, pirmajame teste nurodė, kad jaučia simpatiją tos pačios lyties atstovams, turėjo didesnį polinkį sirgti bulimija, nei heteroseksualūs jaunuoliai.

Darbo grupė dirbo vadovaujama sveikatos apsaugos ministerijos tarnybų ir sveikatos ir socialinių reikalų direktoratu. Darbo grupes veikloje dalyvaus aplinkos, vaiko ir šeimos, socialinių reikalų, mokslo ir tyrimų, regioninės valdţios ir kultūros ministerijos taip pat ir imigracijos ir profesinių organizacijų atstovai. Jaunų ţmonių dalyvavimas bus labai svarbus. Norvegija įsipareigojo:

 Plėsti nacionalini planą vaiku ir jaunimo aplinkai ir sveikatai gerinti 2006–2016 m,  Atkreipti dėmesį i socialinius ir fizinius reiškinius, kurie sąlygoja vaikų ir jaunimo sveikatą.

 Sveikatos ir aplinkos politikos įdiegimas, sąlygos tolimesniems politiniams sprendimams.

 Uţtikrinti realų jaunų ţmonių dalyvavimą projekte Tikslai:

 Uţtikrinti jaunų ţmonių įtaka bendruomenės planavime.  Gilinti ţinias apie aplinkos įtaką vaikų sveikatai.

 Sumaţinti socialinius skirtumus ligos atveju.  Atkreipti dėmesį i socialinę aplinką.

Uţdaviniai:

 Nustatyti tarptautinės ir vietinės aplinkos iššūkius bendradarbiaujant su jaunimu.

 Bendradarbiaujant su vaikais ir jaunais ţmonėmis padėti išspręsti atsiradusius sunkumus.  Uţtikrinti vaikų saugumą

Nacionalinės visuomenės sveikatos instituto atliktos apklausos pirmieji rezultatai leidţia konstatuoti faktą, kad rūkančių moterų skaičius vis maţėja. Kasdien rūkančių moterų skaičius per du metus sumaţėjo nuo 150000 iki 116000. Taigi skaičius sumaţėjo nuo 19% per 2004 metus iki 15 proc. per 2006 metus. Tuo tarpu, per analogišką laikotarpį rūkančiųjų vyrų skaičius sumaţėjo kur kas maţiau, nuo 14 proc. iki 13 proc. Galutiniai tyrimo rezultatai parodė, jog priklausomybę tabako gaminiams vis dar turi 32% vyrų ir 19% moterų [65].

Philip Morris buvo nubaustas beveik 114000 svarų bauda uţ tai, kad ţiniasklaidoje buvo patalpintos dvi tabako gaminius reklamuojančios reklamos. Šios reklamos susijusios su rūkymu buvo publikuotas dar 2004 metų vasarą. Pagaliau teismui pavyko įvykdyti teisingumą ir nubausti kaltininką uţ reklamas, šiurkščiai paţeidusias įstatymus, draudţiančius bet kokią tabako gaminių reklamą [66].

Ţiniasklaidos (spausdintuose šaltiniuose) priemonėse reklamuojas tabakas turi įtakos jaunuoliu pasirinkimui. Norvegijoje buvo darytas tyrimas kiek tai veikia ţmones. 1998-1999 mm. buvo registruojamos reklamos 19 ţurnaluose, 7 laikraščiuose- trijų mėnesių laikotarpyje. 610 publikacijų, raginančios rūkyti ir tik 26 - prieš rūkymą. Maţiausiai publikacijų prieš rūkymą buvo rasta laikraščiuose ir daugiausia vyrams skirtuose ţurnaluose [67].

Svarbiausios alkoholio vartojimo pasekmės sveikatai neapsiriboja vien tik kepenų ciroze ar alkoholinėmis psichozėmis. Alkoholio vartojimas padidina riziką susirgti šiomis ligomis ir mirti nuo jų, rizika auga didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui.

3 lentelė. Alkoholio vartojimo pasekmės sveikatai

MIRTIES PRIEŢASTIS Proc. dėl alkoholio

vartojimo

Alkoholinė psichozė 100

Alkoholinės priklausomybės ir abstinencijos sindromas 100

Alkoholinė kardiomiopatija 100

Ūmus alkoholinis hepatitas 100

Alkoholinė kepenų cirozė 100

Kepenų cirozė nealkoholinės kilmės 50

Ūmus pankreatitas 42

Lėtinis pankreatitas 60

Apsinuodijimas alkoholiu 100

Alkoholinė polineuropatija 100

Burnos ertmės, lūpos, ryklės vėţys 40-50

Stemplės vėţys 75

Skrandţio vėţys 20

Kepenų vėţys 15

Gerklų vėţys 40-50

Esencialinė hypertenzija 8

Smegenų kraujagyslių ligos 7

Pneumonija ir gripas 5

Diabetas 5

Autoavarijos 42

Dviračių ir vandens sporto nelaimingi atsitikimai 20

Mirtys gaisruose 45

Nuskendima 38

Oro transporto nelaimės 16

Kritimai iš aukštumos 35

Kiti nelaimingi atsitikimai 25

Saviţudybės 28

Ţmogţudystės 46

2.3. Sveikatos prieţiūros prieinamumas ir pacientų pasitenkinimas

paslaugomis

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme numatyta, kad gyventojų sveikatos potencialą ir palaikymo sąlygas lemia ekonominės sistemos raidos stabilumas, ir prieinama, priimtina ir tinkama sveikatos prieţiūra [29].

Sveikatos prieţiūros prieinamumas - valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei.

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos ir teikiamų paslaugų uţsakovais gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos valstybinės institucijos, apskričių viršininkai, savivaldybių tarybos, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos bei kitos LNSS ištekliais disponuojančios institucijos. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomųjų subjektų kitos veiklos ir teikiamų paslaugų uţsakovais gali būti ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys arba įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių.

Lietuvos Respublikoje sveikatinimo veiklos būtinosios sąlygos yra teisės verstis tam tikrų rūšių sveikatinimo veikla įgijimas; asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūros prieinamumas,

priimtinumas ir tinkamumas; asmens sutikimas gauti sveikatos prieţiūros paslaugas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tokios paslaugos gali būti suteiktos be jo sutikimo.

Teisė į sveikatos apsaugą yra grindţiama draudimu, o bazinės sveikatos prieţiūros paslaugos teikiamos visiems gyventojams. Dėl to ir socialiai skurdiems asmenims tam tikros sveikatos prieţiūros paslaugos yra prieinamos. Visgi dėl lėšų stokos dalis ţmonių, ypač vieniši tėvai su vaikais, priversti kai kurių paslaugų atsisakyti: dantų gydymo (17,5 proc.), dantų protezavimo (13,4 proc.), apsilankymo pas gerą specialistą (15 proc.) [30]. Maţas pajamas turintiems asmenims sunkiai pakeliamos net ir išlaidos vaistams, kurių dalis kompensuojama. Didelį susirūpinimą kelią vaikų, ypač mokyklinio amţiaus sveikata [31]. Sveiki, nesergantys lėtinėmis ligomis, neturintys jokių defektų ir funkcinių sutrikimų, retai sergantys ūminėmis ligomis vaikai sudaro 43,5 proc. profilaktiškai patikrintų vaikų. LR Nacionalinės kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų plane 2004-2006 m. iškeltas uţdavinys stiprinti vaikų profilaktinę sveikatos prieţiūrą ir uţtikrinti sveikatos apsaugos prieinamumą visoms be išimties gyventojų grupėms.

Statistikos departamento prie LR Vyriausybė duomenimis [32], 2003 m. 66,8 proc. Lietuvos gyventojų gyveno miestuose, 33,2 proc. kaime. Maţinti SP teikimo ir prieinamumo skirtumus miesto ir kaimo gyventojams numatyta Sveikatos prieţiūros reformos strateginiame veiklos plane [33]. Jame numatyta gerinti SP paslaugų kokybę ir prieinamumą, siekti, kad SP Lietuvoje būtų lygiavertė sveikatos prieţiūrai kitose Europos šalyse.

Lietuvos Respublikos SAM įsakymu “Dėl teikiamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo kontrolės” [33] apibrėţtos ambulatorinės sveikatos prieţiūros paslaugos. Jos apima prisirašymo prie PSP įstaigos ir pas PSP specialistus galimybes, PSP įstaigos medicinos paslaugų sąrašą ir medicinos pagalbos apimtis, BPG arba gydytojo specialisto pasirinkimo tvarką, registratūros darbo reglamentą, informacijos prieinamumą, o taip pat BPG darbo vertinimo kriterijus (pacientų skaičius, tyrimų tikslingumas, siuntimo pas specialistus ir į gydymo įstaigas tvarka). Apsilankymų pas BPG skaičius nėra ribojamas.

Pagrindinis ambulatorinių paslaugų teikimo rodiklis yra apsilankymų SP įstaigose skaičius. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis jų raida 1996-2003 m. pateikta 3 lentelėje [16].

2003 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko 6,6 apsilankymų per metus. Šis rodiklis buvo kiek ţemesnis uţ Europa vidurkį (7,42/1-am gyv. per metus) [16]. Būtinosios medicinos pagalbos

kokybės uţtikrinimas nemaţiau svarbus SP paslaugų kokybės rodiklis. Būtinoji medicinos pagalba yra vienodai prieinama visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, teikiama taip pat ir pirminės SP įstaigose. Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba, institucinė (nestacionarinė ar stacionarinė) skubi medicinos pagalba.

2004 m. balandţio mėn. priimtame būtinosios medicinos pagalbos teikimo įstatyme [6] teigiama, kad skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija), arba neatidėliotinai (2, 3 kategorijos) dėl ūmių klinikinių būklių. ASP įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubioji medicinos pagalba yra kvalifikuota asmens sveikatos prieţiūros paslauga, kurią teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais ASP specialistais. Būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba asmens SP įstaigose teikiama visiems pacientams. Būtinoji medicinos pagalba teikiama etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji institucinė pagalba. Kreipiantis į ASP įstaigą dėl skubiosios medicinos pagalbos gydytojo siuntimas neprivalomas. Kiekviena asmens sveikatos prieţiūros įstaiga pagal kompetenciją privalo uţtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą. Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medţiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba.

Taigi, būtinosios medicininės pagalbos teikimo įstatymas numato skubios pagalbos prieinamumą visoms be išimties gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo sveikatos draudimo buvimo, socialinės padėties. O neprivalomas gydytojo siuntimas sumaţina laiko sąnaudas ir pacientų nepasitenkinimo paslaugomis galimybes.

Pacientų pasitenkinimas gautomis sveikatos prieţiūros paslaugomis ta yra paciento nuomonė, kokiu laipsniu sveikatos prieţiūros paslaugos atitinka jo lūkesčius, poreikius ar norus. Vartotojų pasitenkinimo psichologija grindţiama subjektyvaus suvokimo ir objektyvios tikrovės skirtumais. Objektyvios ir subjektyvios kokybės skirtumai vadybai labai reikšmingi [20]. Paslaugų organizacijose kokybė turi būti grindţiama daugiau psichologija nei inţinerija.

Subjektyvaus vertinimo reikšmę įrodo organizacijų pastangos įtikinti vartotoją gera paslaugų kokybe. Bendrąja prasme vartotojų patirtą pasitenkinimą galima apibrėţti kaip pozityvų jausmą, kuris atsiranda palyginus suvokiamą gautos paslaugos rezultatą su lūkesčiais. Vartotojų pasitenkinimo laipsnis priklauso nuo vartotojų lūkesčių ir patirties tarpusavio ryšio [21].

Daţniausiai vartotojų pasitenkinimas aiškinamas neatitikimo modeliu. Pagal jį pasitenkinimo laipsnis, kurį vartotojas patiria sąlytyje su paslauga, nusakomas vartotojo laukiamos ir gautos paslaugos neatitikimu: teigiamas neatitikimas reiškia, kad gauta paslauga geresnė, nei tikėtasi (pasitenkinimas), neigiamas – paslauga blogesnė nei tikėtasi (nepasitenkinimas), neutrali būsena – paslauga pateisina lūkesčius. Kadangi pasitenkinimas yra emocinis atsakas į paslaugą, tai jį atspindi būsenų įvairovė: pyktis, susierzinimas, abejingumas, malonumas, susiţavėjimas. Kokios būsenos bus vartotojas priklauso nuo to, kiek jo lūkesčiai patenkinti ar nepatenkinti.

Laukiančio ţmogaus psichologija būtų tokia [22]:

 Daugelis ţmonių nurodo ilgesnį laiką, nei iš tikrųjų laukia,

 Laikas nieko neveikiant ţmogui atrodo ilgesnis nei kuo nors uţsiėmus  Laukimo laiką ilgina nerimas

 Nepaaiškinus, kad teks laukti, vartotojui visada atrodys, kad jis laukia ilgiau nei iš tikrųjų yra

 Kuo maţesnis asmeninės kontrolės laipsnis, tuo maţesnis pakantumas laukimui, nepateisinamas laukimas ilgesnis uţ pateisinamą

 Kuo vertingesnė paslauga, tuo pakantesnis vartotojas  Vienam laukti visada ilgiau nei grupėje

 Streso būsenoje laukimas varginantis, įtampą keliantis reiškinys

Lūkesčiai – tai išankstinė vartotojo nuomonė apie paslaugą [23]. Jie priklauso nuo išorinių ir vidinių veiksnių. Išoriniams priskirtini rinkodaros veiksniai, kitų ţmonių rekomendacijos, įvairi gauta informacija, aplinkos stimulai. Vidiniams – motyvai, suvokimas, patirtis, nuomonė. Neapibrėţti, nerealūs lūkesčiai daţnai nulemia nepasitenkinimą gauta paslauga.

Nemaţai mokslininkų paslaugų kokybę sutapatina su vartotojų pasitenkinimu, tačiau vartotojų pasitenkinimo tyrimo ekspertai laikosi nuostatos, kad kokybės ir pasitenkinimo koncepcijos skirtingos. Tai aiškinama tuo, kad suvokiama kokybė yra racionalumo pasireiškimas, o pasitenkinimas - vidinis emocinis atsakas. Jei lūkesčiai pasitenkina, kokybės lygis tenkina vartotoją, todėl tikėtina, kad vartotojas ir toliau naudosis organizacijos paslaugomis. Tuo atveju, kai lūkesčiai viršyti, vartotojas jaučia pasitenkinimą ir teigiamai vertina tokios organizacijos paslaugas [24].

Aptariant sveikatos prieţiūros sistemos reformą, daug diskutuojama dėl paciento galimybės pasirinkti jam patinkantį gydytoją ar sveikatos prieţiūros įstaigą. Gydytojo pasirinkimas priklauso nuo paciento pasitenkinimo jo konsultacija [25].

Pasitenkinimas labiausiai priklauso nuo paciento ir gydytojo tarpusavio santykių [26]. Pacientų nuomonė apie suteiktas paslaugas labai priklauso ne tik nuo pačių paslaugų kokybės ir rezultatų (atliktas tyrimas, operacija, paskirti vaistai), bet ir nuo daugelio veiksnių, susijusių su sveikatos darbuotojų elgesiu su pacientu. Tyrimo ir gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo paciento ir sveikatos darbuotojo emocinio bendravimo, bet ir nuo to, kiek pats pacientas įsitraukia į šį procesą, kaip nuodugniai tyrimo ir gydymo plano vykdymas aptariamas su pacientu [28].

Poreikis - reikšmė, ko nors reikiamybė, būtinumas. Apie poreikių egzistavimą sprendţiama iš elgesio. Sąmoningai jaučiamas poreikis skatina veiklą ir norą pasiekti tikslą. Tikslas šiuo atveju - priemonė savo poreikių patenkinimui. Pasiekęs tikslą, ţmogus savo poreikius arba patenkina, arba nepatenkina, arba patenkina iš dalies. Visus poreikius galima suskirstyti į pirminius ir antrinius. [9].

Kokios temos patraukia didţiausią mokslininkų dėmesį? S.W.Brown, R.P.Fisk ir M.J. Bitner nuomone, galima išskirti šias tyrimų sritis:

 Paslaugų kokybė. Jos tyrimo ištakos, pasak straipsnių autorių, yra ankstyvuosiuose Vakarų Europos mokslininkų (Lehtinen, Lehtinen 1982, Gronroos, 1983) darbuose, šiandien taikoma ir vis svarstoma A.Parasuraman, L.L.Berry ir V.A. Zeithaml (1991) pasiūlyta kokybės matavimo metodika Servgual. Daug dėmesio skiriama vartotojų pasitenkinimo tyrimams. Paslaugų marketingo specialistai diskutuoja, ar vartotojo pasitenkinimas yra tapatus paslaugų kokybei, tačiau vienareikšmiško atsakymo nėra;

 Paslaugų teikėjo ir vartotojo sąveika( pasak R. Normann, tiesos momentai). Mokslininkai daro prielaidą, kad ši sąveika svarbi vartotojo pasitenkinimui, kokybės suvokimui, be to, ji sąlygoja ištikimybę paslaugų teikėjui. Tiriama kaip vartotojas vertina šią sąveiką ir kaip derėtų ją valdyti, koks vartotojo vaidmuo paslaugos teikimo procese ir kaip vartotojo ir kaip teikėjo. Sąveika veikia fizinė paslaugos teikimo paslauga;

 Paslaugos projektavimas apima visų paslaugos teikimo proceso numatymą. Šią paslaugų marketingo tyrimų kryptį sustiprino visuotinės kokybės vadybos principai. Tačiau standartizuoti visus paslaugos teikimo procesus, kaip tai daroma prekių gamyboje, dėl ţmonių sąveikos neįmanoma. Nepaisant to paslaugų marketingo mokslininkų nuomone, būtina parengti

paslaugos teikimo eigos diagramas, kuriose būtų numatyti ir teikėjo, ir vartotojo veiksmai. Ši paslaugų marketingo tyrimų kryptis labai svarbi ir perspektyvi;

 Vartotojų ištikimybės ugdymas ir ryšių (santykių ) marketingas. Ryšių (santykių) marketingo studijų pradininkų, kaip minėta, laikomas L.L. Berry. Jo nuomone, paslaugų įmonėms ţymiai svarbiau esamųjų vartotojų išlaikymas ir jų ištikimybės ugdymas, nei naujų pritraukimas. Paslaugų teikėjams tai reiškia tradicinių marketingo metodų keitimo būtinybę. Šios tyrimų krypties aspektai labai įvairūs: vieni mokslininkai domisi, ar tam tikri atributai, pvz., pasitikėjimas ir ryšiai, veikia vartotojo pasitenkinimą ir ištikimybę, kiti sutelkia dėmesį į vartotojų išlaikymo strategiją, kai esama paslaugos trūkumų, arba tiria, kokios teikėjo garantijos galėtų sumaţinti vartotojo riziką ir ugdytų jo lojalumą. Šių tyrimų praktinę naudą greit pripaţino paslaugų verslo specialistai

 Vidinis marketingas XX a. 9-ajame dešimtmetyje susiformavo vidinio marketingo kertinės nuostatos:

1. organizacijos darbuotojai laikomi vidiniais vartotojais ( Gronroos,1981). Tai riškia, kad vienas darbuotojas teikia paslaugą kitam darbuotojui;

2. vidiniai vartotojai turi būti patenkinti darbu, kad galėtų efektyviai parduoti

paslaugą išoriniam vartotojui. Todėl marketingo priemonės ( pvz., segmentacija, marketigo tyrimai), taikytinos išoriniams vartotojams, turi būti taikomos ir vidiniams vartotojams – darbuotojams . (L.L.Berry 1981)[1]

Vietos pasirinkimas – sudėtingas ir atsakingas strateginis sprendimas, daţnai

lemiantis veiklos rezultatus. Jis priimamas steigiant įmonę ir plėtojant tinklus. Mokslinėje literatūroje išskiriami du vietos parinkimo sprendimų lygiai – makro ir mikro. Pirmasis susijęs su regiono( kartais sakoma arealo), su konkrečios vietos tame regione parinkimu.

Vietos parinkimo veiksnius galima suskirstyti į objektyvius ir subjektyvius, o šiose grupėse dar išskirti kiekybiškai įvertinamus ir kiekybiškai neįvertinamus. Vadinasi, priimant vietos sprendimus, paslaugų organizacijos turi išlaikyti objektyvaus ir subjektyvaus vertinimo pusiausvyrą. Tačiau klaidų išvengiama retai. Daţniausios esti šios :

 nevertinamos sąnaudų kitimo tendencijos. Paprastai vietos parinkimo sprendimai priimami, išanalizavus dabarties( esamuosius) veiksnius ir numačius jų galimą įtaką ateityje:

 nepakankamai atsiţvelgiama į organizacijos veiklos pobūdį. Kitaip tariant, organizacija daugiau rūpinasi tuo, kaip atrodys jų pastatas pasirinktoje vietoje, o ne tuo, kokią įtaką ši vieta darys teikiamų paslaugų apimčių augimui:

 per daug dėmesio skiriama ţemės kainai. Aukštos ţemės kainos būdingos kotiruojamoms teritorijoms. Taigi tai sudaro tam tikras pajamų augimo prielaidas ateityje:

 atsainus vadybininkų poţiūris į personalo persikėlimą į naują vietą. Išskirtinės kompetencijos darbuotojų praradimas, jei jie atsisako vykti dirbti į naują vietą, gali būti nemaţų keblumų prieţastis:

 nepakankami dėmesio skiriama ţmonių judėjimo sąnaudoms:  neįvertinami vietinių darbuotojų kultūros ypatumai;

 per daug sureikšminami darbo uţmokesčio augimo tempai, palyginti su produktyvumo;

 nepakankamai koordinuojamas įsikūrimas naujojoje vietoje su jau vykdoma veikla. Ch. Hope ir A. Muhlemann(1997) teigia, kad paslaugų prieinamumą lemia:

 pėsčiųjų srautai ;

 viešasis transportas( tipai, kainos, potencialas);  nuosavų automobilių skaičius;

 kelių tinklas(vaţiavimo sąlygos, leistinas greitis, judėjimo apribojimai);  parkavimas (aikštelės didumas, patogumas, kaina);

 paslaugų įmonės matomumas.

Nagrinėjant Ch. Hope ir A. Muhlemann pateiktus veiksnius, nesunku pastebėti, kad didţiosios jų dalies, išskyrus įmonės matomumą, ir iš dalies parkavimą, paslaugų teikėjas nevaldo.

Siekiant geresnio paslaugų prieinamumo, dar būtina įvertinti: 1. būsimosios paslaugos ypatumus

2. vartotojo dalyvavimą paslaugos teikimo procese 3. bendrąjį konkurencinį patrauklumą

4. paslaugos ir kitų pasirinktinoje teritorijoje teikiamų paslaugų komplementarumą.[1]

Paslaugų prigimtinės savybės sąlygoja komunikacijos ypatumus. Pirmiausia pasakytina apie komunikacijų priemones ir perduodamos informacijos turinį. Numatant komunikacijos priemones, ypaač atkreiptinas dėmesys į spausdintą ir televizijos

reklamą,paslaugų perdavimų rėmimą (paskatas), nes tai suteikia informacijos apie siūlomą paslaugą, jos teikimą, kainų nuolaidas ir kt. informaciją būtina perduoti taip, kad vartotojas ją suprastų teisingai. J.E.G. Bateson ir K.D. Hoffman manymu, perduodant informaciją turėtų būti paisoma šių taisyklių:

 ţadėti vartotojui tik tai, ką iš tiesų galima atlikti,  sušvelninti neapčiuopiamumo poveikį vartotojams,  parodyti,kaip vyksta vartotojo ir darbuotojo sąveika,  skirti tinkamą dėmesį personalui,

 sustiprinti pranešimo teiginius patikrinamais faktais,

 akcentuoti reikšmingiausias vartotojui paslaugos kokybės dimencijas.[1]

2.4. Tyrimai sveikatos prieţiūros prieinamumo ir pasitenkinimo paslaugomis

tematika

Apţvelgsime Lietuvoje ir uţsienio šalyse atliktus naujausius tyrimus SP prieinamumo ir pacientų pasitenkinimo paslaugomis tematika. Lietuvoje pagal bendrą projektą su PSO atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 3514 atsitiktinės atrankos principu atrinktų ţmonių duomenimis, 4,2 proc. moterų ir 5,3 proc. vyrų išreiškė neigiamą nuomonę apie medicinos paslaugų skubumą [31]. Labai gerai vertino tik 10,7 proc. moterų ir 9,8 proc. vyrų. Pusė respondentų nurodė, kad darbuotojai visada su jais elgėsi pagarbiai. 0,8 proc. atsakė, kad su jais niekad nebuvo elgiamasi pagarbiai, 1,7 proc. nurodė, kad gydytojai ir slaugytojos nekada jų neišklausė. Pusė apklaustųjų nurodė, kad SP darbuotojai visada juos atidţiai išklausė, 3,2 proc. nurodė, kad jie niekada nebuvo suprantamai informuojami. Pasirenkant patinkantį gydytoją, 10 proc. apklaustųjų turėjo didelių sunkumų. Didţioji dalis (59,5 proc.) atsakė, kad jiems PSP įstaigose visada pagalba buvo suteikta iš karto.

Tirtas Klaipėdos rajono Paupių PSP centro bendruomenės kreipimasis į įvairių sveikatos prieţiūros lygių įstaigas ir poţiūris į sveikatos prieţiūros sistemą atsiţvelgiant į pasirinktą pirminės sveikatos prieţiūros įstaigą ir gydytoją. Bendruomenės apklausos rezultatai rodo, kad gyventojai, pasirinkę pirminės sveikatos prieţiūros centrą, kurio veikla orientuota į vietos bendruomenę ir pagrįsta šiuolaikiškos PSP organizavimo principais, palyginti su pasirinkusiaisiais tolimesnes (Klaipėdos, Gargţdų, Kretingos ar Palangos) PSP paslaugas teikiančias įstaigas, daţniau dėl sveikatos problemų pirmiausia kreipėsi į pasirinktą šeimos

gydytoją (atitinkamai 84,4 proc. ir 74,9 proc. dėl sveikatos problemų) ir rečiau tiesiogiai į antro sveikatos prieţiūros lygio specialistus (atitinkamai 12,0 proc. ir 19,3 proc. dėl sveikatos problemų). Aukštojo išsimokslinimo gyventojai 8 kartus daţniau kreipėsi tiesiogiai į gydytojus specialistus nei pradinio. Tiesiogiai į antro sveikatos prieţiūros lygio specialistus daţniausiai kreipėsi prisirašę prie apylinkės terapeuto gyventojai, rečiau pacientai, pasirinkę persikvalifikavusį iš apylinkės gydytojo šeimos gydytoją, ir rečiausiai – pasirinkę stacionarinę rezidentūrą baigusį šeimos gydytoją. Šeimos gydytoją pasirinkę gyventojai geriau vertino esamą sveikatos prieţiūros sistemą nei pasirinkusieji apylinkės terapeutą. 13,2 proc. bendruomenės narių, pasirinkusių stacionarinę rezidentūrą baigusius šeimos gydytojus, sveikatos prieţiūros sistemą vertino gerai, 65,8 proc. vidutiniškai ir 9,6 proc. blogai, tuo tarpu apylinkės terapeutą pasirinkę – atitinkamai 6,7 proc. gerai, 52,8 proc. vidutiniškai ir 30,3 proc. blogai [44].

Siekiant suţinoti pacientų nuomonę apie KMU Šeimos medicinos klinikos gydytojų teikiamas paslaugas ir apklausos rezultatus sulyginti su sveikatos prieţiūros kokybės metmenų rodikliais, 2000-2001 metais atliktas tyrimas [52]. Tirti KMU Šeimos medicinos klinikoje registruoti ligoniai. Apklausa buvo vykdoma tiesioginiu būdu, anketa įteikiama respondentui asmeniškai ir prašoma ją uţpildyti po konsultacijos. Apklausti 462 pacientai, tinkamai anketas uţpildė 391 pacientas (86 proc.), kurių atsakymai ir buvo analizuojami. 44,4 proc. apklaustųjų tvirtino, jog sugaišta daug laiko, kol uţsiregistruoja. 15,1 proc. apklaustųjų, laukdami gydytojo, laukiamajame uţtrunka iki 10 minučių, 30,2 proc. – nuo 10 iki 20 min., 54,7 proc. – daugiau nei 20 min. Kad šeimos gydytojo konsultacija tęsiasi iki 10 minučių, nurodė 31,0 proc. pacientų, 10-20 minučių – 56,8 proc., daugiau nei 10-20 minučių – 12,3 proc.

52,2 proc. KMU Šeimos medicinos klinikos apklaustųjų teigė, kad šeimos gydytojai skiria jiems pakankamai dėmesio, ir 9,4 proc. apklaustųjų tvirtino, kad šeimos gydytojo dėmesio jiems per maţa. Gyventojai BPG teikiama pagalba labiau patenkinti negu specialisto dėl holistinio poţiūrio į ţmogų ir atsakomybę uţ jo sveikatą [45].

Pacientų nuomonė apie suteiktas paslaugas labai priklauso ne tik nuo pačių paslaugų kokybės ir rezultatų (atliktas tyrimas, operacija, paskirti vaistai ir kt.), bet ir nuo daugelio veiksnių, susijusių su sveikatos darbuotojų elgesiu su pacientu, jų tarpusavio santykiais Gydytojo ir paciento tarpusavio santykiai svarbesni pacientui negu elgsenos bei paţinimo aspektai. Kuo daugiau paciento lūkesčių įgyvendinama, tuo didesnis paciento pasitenkinimas paslaugomis. Svarbiausi lūkesčiai apima paciento sveikatos sutrikimų išsiaiškinimą bei emocinę paramą.

Paciento lūkesčių įgyvendinimas gali būti vertinamas kaip vienas iš SP paslaugų kokybės rezultatų, SP įstaigų vidaus audito taisyklė [46].

Siekiant ištirti, kaip keitėsi gyventojų pasitenkinimas PSP paslaugomis 2001-2003 metais bei palyginti gyventojų, pasirinkusių valstybinę arba privačią PSP įstaigą, pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis, apklausti Kauno miesto suaugusių gyventojų (2001 ir 2003 m. atitinkamai n=1692 ir n=1438) apie gautas PSP paslaugas. Privačią PSP įstaigą pasirinkusių gyventojų skaičius 2003 m., palyginti su 2001 m., padidėjo nuo 3,8 proc. iki 25,2 proc. 78 proc. respondentų 2001 m. buvo patenkinti PSP paslaugomis. Antrosios apklausos metu (2003 m.) patenkintų PSP paslaugomis skaičius statistiškai reikšmingai padidėjo (iki 81,1 proc.). Pacientų pasitenkinimas privačiu PSP įstaigų teikiamomis paslaugomis buvo kiek didesnis nei pasirinkusiųjų valstybinę PSP įstaigą, bet skirtumas statistiškai nereikšmingas.

2002 m. Lietuvos pirminės sveikatos prieţiūros grandyje tiriant lūkesčių priklausomybę nuo socialinių ir demografinių paciento charakteristikų, nustatyta statistiškai reikšmingų psichologinės paramos lūkesčių skirtumų pacientų grupėse, tuo tarpu biomedicininiai lūkesčiai (ištyrimas, tyrimų paskyrimas, diagnozės nustatymas, gydymas) bei paciento ir gydytojo bendradarbiavimo (paciento lūkesčiai, susiję su paciento sveikatos įvertinimu bei išsamiu jo paaiškinimu pacientui) nesiskyrė. Pastebėta, kad su amţiumi psichologinės paramos poreikis didėja. Našliai daţniau negu kiti pacientai tikėjosi iš gydytojo emocinės paramos. [33].

Įgyvendinant programą “Sveikatos prieţiūros paslaugų poreikio, kokybės ir prieinamumo įvertinimas Lietuvoje”, 2003 m. geguţės mėnesį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas. Tyrimo duomenys lyginti tarp didţiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėţio, rajonų miestų ir centrų, miestelių bei kaimų [48]. Paaiškėjo, kad permainas SP įstaigose pacientai daţniau linkę vertinti negatyviai. Didţiausiais palankiais pokyčiais poliklinikose respondentai laiko gydytojo dėmesį pacientui (27 proc.), o negatyvius pokyčius įţvelgia registratūros darbuotojų darbe (24 proc.). 40 proc. respondentų nepatenkinti pasunkėjusiomis patekimo pas gydytojus-konsultantus procedūromis. Ambulatorinio ištyrimo galimybes 38 proc. vertina kaip pablogėjusias. Net 38 proc. respondentų neigiamai vertina poliklinikų suskirstymą į PSP įstaigas bei konsultacines poliklinikas, net 42 proc. neigiamai vertina BPG institucijos atsiradimą. Eilės prie kabinetų bei didelė biurokratija – tai pagrindinės respondentų įvardijamos problemos, su kuriomis tenka susidurti pirminio lygio gydymo įstaigose.

Kitos daţniau minėtos problemos – eilės registratūrose, kyšiai gydytojams bei sunkumai registruojantis konsultacijoms pas norimą gydytoją.

Vilniaus m. Šeškinės poliklinikoje tiriant SP prieinamumo rodiklį – per kiek laiko pacientas gali patekti pas gydytoją, atlikti procedūras ir pan., - nustatyta, kad pacientai vidutiniškai sugaišta registratūroje 16 minučių, prie gydytojo kabineto – 30 minučių, prie procedūrų kabineto – 17 minučių. Nors laiko sąnaudos poliklinikoje didelės, tačiau dauguma apklaustųjų mano, kad tai neišvengiama, o gydytojo darbo vertinimas nebuvo susijęs su sugaištu laiku, laukiant eilėse.

Uţsienio šalyse taip pat vyksta sveikatos prieţiūros reformos, siekiant gerinti teikiamų medicininių paslaugų kokybę ir labiau patenkinti pacientų lūkesčius. JAV ištyrus 15613 suaugusių asmenų, nustatyta, kad 8 proc. tiriamųjų buvo nepatenkinti sveikatos prieţiūros prieinamumu, nepriklausomai nuo draudimo rūšies. Be to, sveikatos prieţiūra buvo sunkiau prieinama neapsidraudusiems asmenims. Apibendrinus 140 sveikatos prieţiūros kokybės rodiklių ir 100 prieinamumo rodiklių, prieita išvados, kad daugumai gyventojų JAV nėra prieinama aukštos kokybės sveikatos prieţiūra [49].

Ištyrus 16528 vaikų iš dirbančių vargingų šeimų, nustatyta, kad šie vaikai beveik 3 kartus buvo daţniau neapdrausti, palyginus su pasiturinčių šeimų vaikais. Šie skirtumai buvo ypatingai ryškūs burnos ertmės prieţiūros ir stomatologinių paslaugų prieinamumo srityje [37]. Siektina draudiminių kompensacijų šiems vaikams išrūpinimo. Sveikatos prieţiūros kokybės ir prieinamumo subjektyvus suvokimas priklauso netgi nuo to, ar ligoniai pastoviai naudojasi, ar keičia sveikatos prieţiūros įstaigą. Ţemesnis pasitenkinimo paslaugomis laipsnis buvo tarp tų ligonių, kurie keitė sveikatos prieţiūros įstaigą. Tai galėjo sąlygoti jų asmenybės tipas. [48].

Sveikatos prieţiūros prieinamumo subjektyvų vertinimą atspindi tyrimas, atliktas JAV [47]. Tyrimas parodė, kad tiek baltųjų, tiek negrų sveikatos prieţiūros prieinamumo vertinimas priklauso nuo to, kuriame rajone jie gyvena: ar tame kur vyrauja baltieji, ar tame kur vyrauja kitų rasių atstovai.

Vokietijoje atliktame tyrime daroma išvada, kad naujų vaistų prieinamumas skiriasi nuo sveikatos draudimo tipo. Nors visi Vokietijos gyventojai yra apdraudţiami ir turi teisę gauti kompensuojamus vaistus, tačiau privačių sveikatos draudimo kompanijų apdraustieji turi geresnes sąlygas įsigyti naujus vaistus, pvz.: migrenai gydyti [39].

JAV atlikus 974 benamių moterų (paţeidţiama visuomenės grupė) tyrimą, nustatyta, kad benamėms moterims sunkiau prieinamas stacionarinis gydymas, joms rečiau suteikiama ambulatorinė pagalba, ne visos turi sveikatos draudimą [35]. JAV ištyrus 41 209 ligonių pasitenkinimą medicinos darbuotojo – paciento tarpusavio bendravimu rasta, kad pacientai labiau vertino bendravimą su gydytojo padėjėju arba bendruomenės slaugytoja, palyginus bendravimą su gydytoju [40]. Išimtimi buvo cukriniu diabetu sergantys ligoniai. Jiems maloniau buvo bendrauti su gydytoju, palyginus bendravimą su gydytojo padėjėju arba bendruomenės slaugytoja.

Plačioje studijoje, apimančioje JAV 20 miesto ligoninių ir 40 padalinių, buvo tirta priklausomybė tarp medicinos slaugytojų “perdegimo“ sindromo ir ligonių pasitenkinimo slauga. Nustatyta, kad tuose padaliniuose, kur vyravo draugiški medicinos slaugytojų ir gydytojų tarpusavio santykiai, administracijos parama slaugai, medicinos slaugytojoms rečiau nustatytas “perdegimo” sindromas, o ligonių pasitenkinimas medicinos slauga buvo 2 kartus didesnis [43]. Pasitikėjimas gydytoju, mediko profesija ar sveikatos draudimo tipu yra subjektyvus veiksnys, psichologiškai susijęs su pasitenkinimu gydytoju, mediko profesija ir pan., tačiau gali ir skirtis [48]. Tai rodo, kad tiek pasitikėjimas, tiek pasitenkinimas gydytoju yra labai asmeniški, subjektyvūs reiškiniai.

JAV plačioje (320 000 suaugusių) gydytojų darbo kokybę (meistriškumą, kuris apėmė 4 rodiklius: cukrinio diabeto valdymas, vėţio skriningai, pacientų pasitenkinimą ir ambulatorinės išlaidos) vertinusioje studijoje gauti stebinantys rezultatai, kad aukštas pacientų pasitenkinimo laipsnis buvo susijęs su ambulatorinės pagalbos kaštais ir vėţio skriningo tampais [10]. Kuo aukštesni buvo ambulatorinės pagalbos kaštai, tuo pacientų pasitenkinimas gydytojo meistriškumu buvo didesnis.

Taigi, medicinos prieţiūros prieinamumas ir pasitenkinimas paslaugomis Lietuvoje ir uţsienio šalyse yra rodikliai, atspindintys ne tik objektyvią prieţiūros kokybės pusę (ištekliai, geresnis prieinamumas turintiems tam tikros rūšies sveikatos draudimą), bet ir subjektyvūs, ţmogiški, psichologijos ţiniomis paremti terminai, labiau atspindintys sveikatos paslaugų teikėjų ir pacientų tarpusavio santykių darną. O ši darna savo ruoţtu priklauso tiek nuo medikų, tiek nuo pacientų asmenybių vidinės pusiausvyros, teigiamo poţiūrio į aplinkinį pasaulį ir kasdienybėje sutinkamus ţmones, noro ir pastangų emociškai paremti vieni kitus.

3. TYRIMO METODAI

3.1 Tyrimo kontingentas

Siekiant nustatyti ir įvertinti besilankančiųjų jaunimo centruose Kaune (Lietuva) ir Sandnese (Norvegija) prieinamumą bei pasitenkinimą centrų teikiamomis paslaugomis buvo atliktas vienmomentinis anketinis tyrimas naudojant jaunimo centruose besilankančiųjų apklausą. Tyrimo pradţioje pirmiausia buvo atliktas pilotinis tyrimas: išdalinta po 20 anoniminių anketų abiejų jaunimo centrų lankytojams. Lietuvoje uţpildytų anketų sugrįţo – 18, Norvegijoje – 19. Išanalizavus duomenis buvo nustatytas tolygus tirtųjų poţymių pasiskirstymas, todėl vėliau buvo atliekamas pagrindinis tyrimas. Tyrimas buvo vykdomas 2005-2006 m. ir tęsėsi 4 mėnesius. Kiekvienas besikreipiantis į Kauno ir Sandneso jaunimo centrą ir sutikęs dalyvauti tyrime turėjo uţpildyti anketą, kuri buvo sudaryta iš trijų dalių: pirmoje anketos dalyje buvo pildomi tiriamųjų socio-demografiniai duomenys, besikreipiančiųjų asmenų nusiskundimai, bei kreipimosi profilis, antroje – buvo klausimai liečiantys jaunimo centrų prieinamumo vertinimą, o trečioje anketos dalyje – buvo vertinamas tirtųjų asmenų pasitenkinimas jaunimo centrų teikiamomis paslaugomis. Visai anketai uţpildyti tiriamiesiems reikėjo 7-15 minučių. Anketavimo vykdymas ir organizavimas buvo suderintas su jaunimo centrų administracija.

Tiriamųjų imtį sudarė 200 asmenų besikreipiančių į Kauno Dainavos jaunimo centrą ir 200 Sandneso (Norvegija) jaunimo centro lankytojų. Iš 200 Dainavos jaunimo centro lankytojų pilnai anketą uţpildė 165 (82,5 proc.) asmenys; 36 vyrai ir 129 moterys, o iš 200 Sandneso jaunimo centro lankytojų pilnai anketą uţpildė 182 (91,0 proc.) asmenys, 85 vyrai ir 97 moterys. (4 lentelė). Tiriamųjų atrankos kriterijai: jaunimas, kurie kreipėsi dėl vienokios ar kitokios prieţasties į jaunimo centrą.

4. lentelė. Tiriamųjų kontingentas Kaune ir Sandnese

Jaunimo centras Lytis Viso Vyrai Moterys Kaunas 36 129 165 Sandnesas 85 97 182

3.2 Statistinė analizė

Duomenų analizei ir vertinimui buvo naudojami MS Excel ir SPSS programų paketai. Demografinių rodiklių ir atsakymų daţnių pasiskirstymui buvo naudota aprašomosios statistikos daţnių lentelės. Vidurkių (amţiaus, apsilankymo daţnumo) skirtumams įvertinti buvo naudotas Stjudento t kriterijus. Poţymių (šalies ir lyties) nepriklausomumui tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (chi2) kriterijus. Skirtumas ir priklausomybė laikyti statistiškai reikšmingi, jei p<0,05 (reikšmingumo lygmuo).

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1. Besikreipiančiųjų į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus

socio-demografinis įvertinimas

Tiriant besikreipiančiųjų į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus pasiskirstymą pagal lytį buvo nustatyta reikšminga priklausomybė ( 2=25,41, p=0,0001). Moterys daţniau kreipdavosi į jaunimo centrą tiek Kaune, tiek Sandnese, lyginant su vyrais: 78,2 proc. moterų lankėsi Kauno jaunimo centre ir 53,3 proc. Sandneso jaunimo centre.

Sandnesas 47% 53% vyrai moterys Kaunas 22% 78% vyrai moterys ( 2=25,41, p=0,0001)

1 paveikslas. Besikreipiančiųjų į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus pasiskirstymo pagal lytį skirstinys (proc.)

Analizuojant besikreipiančiųjų į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus pasiskirstymą pagal išsilavinimą buvo nustatyta reikšminga priklausomybė tarp Sandneso ir Kauno jaunimo ( 2= 14,80, p=0,05). Jaunimas besikreipiantis į Kauno jaunimo centrą daugiausia turėjo vidurinį išsilavinimą – 58,2 proc. ir Sandneso jaunimo centre besilankantys 39,1 proc. turėjo vidurinį išsilavinimą.

Sandnesas 25% 38% 20% 9% 6% 2% pradinis vidurinis aukštesnysis nebaigtas aukštasis aukštasis nenurodė Kaunas 15% 58% 12% 7% 7% 1% pradinis vidurinis aukštesnysis nebaigtas aukštasis aukštasis nenurodė ( 2=14,80, p=0,05)

2 paveikslas. Besikreipiančiųjų į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus pasiskirstymo pagal išsilavinimą skirstinys (proc.)

Vertinant besikreipiančiųjų į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus pasisskirstymą pagal šeiminę padėtį buvo nenustatyta reikšminga priklausomybė tarp Sandneso ir Kauno jaunimo ( 2=5,88, p=0,11). Jaunimas besikreipiantis į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus buvo 66,7 proc. nevedusių tarp Kauno jaunimo centro lankytojų ir 76,4 proc. nevedusių tarp Sandneso centro lankytojų. Sandnesas 74% 15% 8% 3% nevedęs vedęs gyvena kartu nesusituokęs išsiskyręs Kaunas 66% 17% 16% 1% nevedęs vedęs gyvena kartu nesusituokę s išsiskyręs ( 2=5,88, p=0,11)

3 paveikslas. Besikreipiančiųjų į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus pasiskirstymo pagal šeimyninę padėtį skirstinys (proc.)

Įvertinant besikreipiančiųjų į Kauno ir Sandneso jaunimo centrus pasisskirstymą pagal mokymosi įstaigą buvo nustatyta reikšminga priklausomybė tarp Sandneso ir Kauno jaunimo centrų ( 2=14,05, p=0,05). Jaunimas besikreipiantis į Kauno jaunimo centrą daugiausia mokėsi