LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS LSMUL KK PSICHIATRIJOS KLINIKA
BAIGIAMASIS MAGISTRINIS MOKSLINIS DARBAS
ŪMINIŲ IR PRAEINANČIŲ PSICHOZINIŲ SUTRIKIMŲ KLINIKINĖS
YPATYBĖS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ BEI SUAUGUSIŲ AMŽIUJE
Parengė: Elena Meškauskaitė LSMU MA MF VI kurso 28 grupė
Mokslinis vadovas: prof. dr. Benjaminas Burba LSMUL KK Psichiatrijos klinika
2 TURINYS 1. SANTRAUKA ... 3 2. ABSTRACT ... 4 3.PADĖKA ... 5 4. ĮVADAS ... 6
5. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 6
6. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7
7. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 9
8. REZULTATAI ... 11
8.1 Sociodemografiniai duomenys ... 11
8.2 Sutrikimo klinikos ypatumai amžiaus grupėse... 18
9. REZULTATŲ APTARIMAS ... 21
10. IŠVADOS ... 24
11. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 25
3
1. SANTRAUKA
ŪMINIŲ IR PRAEINANČIŲ PSICHOZINIŲ SUTRIKIMŲ KLINIKINĖS YPATYBĖS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ BEI SUAUGUSIŲ AMŽIUJE.
Autorė: Elena Meškauskaitė
Įvadas. Pirmas psichozės epizodas dažniausiai manifestuoja jauname amžiuje. Psichozės klinikinio pasireiškimo ypatumų įvairiose amžiaus grupėse ištyrimas gali padėti greičiau diagnozuoti sutrikimus ir paskirti savalaikį gydymą. Šio retrospektyvinio tyrimo metu siekiama ištirti ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų ypatumus vaikų, paauglių ir suaugusių amžiuje. Tikslas siekiamas tiriant sociodemografinius duomenis, pozityvios ir negatyvios psichopatologijos ypatybes amžiaus grupėse. Metodika. Tyrimas atliktas retrospektyviai analizuojant pacientų ligos istorijas. Tirti 172 pacientai patyrę pirmą psichozės epizodą ir hospitalizuoti į LSMUL KK Psichiatrijos kliniką 2010-2014 metų laikotarpiu su TLK-10 - AM diagnozėmis F23 (Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai). Nagrinėti sociodemografiniai duomenys, pasireiškę pozityvieji ir negatyvieji simptomai, jų turinio ypatybės bei sąsajos su amžiumi. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22.0 ir Microsoft Excell 2010 programas.
Rezultatai. Atrinkti 67 pacientai. Tarp tiriamųjų daugiau buvo moterų (56,7%), amžiaus vidurkis 22,63 metų, mieste gyveno 80,6%, mokėsi mokykloje arba studijavo aukštojoje mokykloje 49,3%. Nagrinėjant informaciją apie rizikos veiksnius trečdalis (34,3%) nurodė psichikos sutrikimus šeimos narių tarpe, PAM vartojimą pripažino 44,8%, didžioji dalis tiriamųjų (70,1%) neišsakė suicidinių tendencijų. Tyrimo metu vertinti pasireiškę pozityvūs ir negatyvūs simptomai, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp minėtų simptomų ir amžiaus nerasta. Haliucinacijos pasireiškė daugiau nei pusei (56,7%) tiriamųjų, dažniausios buvo klausos haliucinacijos. Kliedesiai pasireiškė beveik visiems tiriamiesiems (94,0%) ir vyravo persekiojimo, santykio ir nuodijimo kliedesiai.
Išvados. 18-25 metų amžiaus tiriamieji dažniau gyveno vieni ir sulaukė mažiau palaikymo iš artimųjų (p=0,009). Socialinė izoliacija, kaip negatyvus simptomas, pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau I amžiaus grupėje nei II ir III (p=0,018). Dėl amžiaus grupių suskirstymo specifiškumo užimtumas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su amžiumi (p=0,000). Sutrikimo pradžia I amžiaus grupėje statistiškai reikšmingai dažniau buvo palaipsnė (p=0,02). Vertinant pozityvios ir negatyvios psichopatologijos ypatybes nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp simptomų ir amžiaus.
4
2. ABSTRACT
ACUTE AND TRANSIENT PSYCHOTIC DISORDER: CLINICAL FEATURES IN CHILDREN, ADOLESCENTS AND ADULTS
Author: Elena Meškauskaitė
Introduction. First episodes of psychosis usually manifest at a young age. The analysis of clinical features of psychosis in various age groups is essential in order to make an accurate diagnosis and provide a timely treatment. The goal of this retrospective research is to investigate Acute and transient psychotic disorder’s peculiarities of children, adolescents and adults. This will be achieved by analyzing socio-demographic data, as well as positive and negative symptoms in the aforementioned age groups.
Methods. The medical records of 172 patients had been analyzed as part of the retrospective study. The study included patients, hospitalised at a Psychiatry ward of the LSMUL KK during the period of 2010-2014, with the first occurrence of the psychotic disorder and a F23 diagnosis (acute and transient psychotic disorder, ICD-10). Socio-demographic data, positive and negative symptoms had been analysed and compared among various age groups. The statistical analysis was conducted using IBM SPSS Statistics 22.0 and Microsoft Excell 2010 programs.
Results. In a sample of 67 patients, 56,7% were females; the age mean - 22,63 years; the majority lived in urban areas (80,6%), and were secondary school/university students (49,3%). About one third of patients (34,3%) reported having family members with mental disorders and nearly half of subjects (44,8%) reported substance abuse. Most patients were outside of suicide risk factor (70,1%). There was no statistical sinificance between age and positive or negative symptoms. Half of patients (56,7%) had had hallucinations. Auditory type of hallucinations was the most common type. Delusions manifested in 94,0% of patients. The most common were delusions of persecution, reference, and delusion of poisoning.
Conclusions. 18-25 year old patients were more likely to live alone and therefore have less support (p=0,009). Social isolation as a negative symptom occurred statistically significantly more frequent in the age group I rather than II or III (p = 0.018). The begginning of acute and transient psychotic disorder was gradual in age group I (p=0,02). There was no statistical sinificance between age and positive or negative symptoms.
5
PADĖKA
Dėkoju gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrei Daliai Vėlavičienei už pagalbą ir bendradarbiavimą ruošiant baigiamąjį magistrinį mokslinį darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo. Rėmėjų paramos nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6
4. ĮVADAS
Pirmas psichozės epizodas dažniausiai manifestuoja jauname amžiuje. Ankstyvam gydymui ir diagnostikai ypatingai svarbus detalus ištyrimas, klinikinių simptomų analizavimas bei diferencinė diagnostika tarp somatinės būklės sukeltos psichozės ir psichikos sutrikimo. Vaikų ir paauglių amžiuje pirmas psichozės epizodas dažniau pasireiškia netipiškai. Pirmo epizodo atsiradimas vaikystės ir paauglystės laikotarpyje gali turėti skirtingas klinikines išraiškas ir indvidualiai skirtis lyginant su psichozės atvejais suaugusiųjų amžiuje [1,2]. Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai (F23) pasižymi staigia pradžia, polimorfiškumu, tipiniais, šizofrenijai būdingais požymiais ir ankstyva remisija [3]. Šių sutrikimų paplitimas vyrauja nuo 3,9 iki 9,6 atvejų 100000 žmonių išsivysčiusiose Europos šalyse, būdingesnis jaunoms moterims [4,5]. Daugiausia dėmesio diagnostikoje skiriama pozityviems psichozės simptomams (kliedesiams ir haliucinacijoms). Literatūros šaltiniuose nurodomi tyrimai nagrinėja galimą ryšį tarp demografinių, socialinių, kultūrinių ir religinių požymių ir kliedesių ar haliucinacijų tematikos. Psichozės klinikinio pasireiškimo ypatumų įvairiose amžiaus grupėse ištyrimas gali padėti greičiau diagnozuoti sutrikimus ir paskirti savalaikį gydymą. Šio retrospektyvinio tyrimo metu siekiama ištirti ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų ypatumus vaikų, paauglių ir suaugusių amžiuje.
5. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Šiame darbe siekiama ištirti ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų klinikos ypatybių sąsajas su amžiumi.Tyrimas atliktas retrospektyviai analizuojant medicininę dokumentaciją pacientų, kurie pirmą kartą hospitalizuoti į LSMUL KK Psichiatrijos kliniką pirmo psichozės epizodo gydymui. Analizuoti sociodemografiniai duomenys ir klinikiniai požymiai (teigiamos psichopatologijos ypatybės bei pasireiškianti neigiama psichopatologija).
Tyrimo metu, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą Nr. BEC - MF - 20, retrospektyviai nagrinėtos visos ligos istorijos gautos iš LSMUL KK Archyvo. Į tyrimą įtraukti pacientai (amžius sutrikimo pasireiškimo metu iki 35 metų imtinai), kuriems pasireiškė pirmas psichozės epizodas (diagnozės pagal TLK- 10 F23 kodą- ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai), gydyti LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje 2004-2014 metais.Tiriamųjų duomenų konfidencialumo išlaikymas užtikrintas, duomenys teikiami ir publikuojami tik apibendrinti.
7
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti sociodemografinius duomenis tarp ūminius ir praeinančius psichozinius sutrikimus turinčių pacientų;
2. Įvertinti pozityvios psichopatologijos ypatybes amžiaus grupėse; 3. Įvertinti negatyvios psichopatologijos ypatumus amžiaus grupėse;
6. LITERATŪROS APŽVALGA
Pirmasis psichozės epizodas manifestuoja įvairiame amžiuje, todėl aktualu tirti ir diferencijuoti galimą psichozės kilmę, ypatingai jei psichozė pasireiškia vaikų ir paauglių amžiuje. Pirmo epizodo atsiradimas vaikystės ir paauglystės laikotarpyje gali turėti skirtingas klinikines išraiškas ir indvidualiai skirtis lyginant su psichozės atvejais suaugusiųjų amžiuje [1,2].
8
tyrimo ūminio ir praeinančio psichozinio sutrikimo dažnumas buvo 9,6 / 100 000 gyventojų, dažnesnis tarp moterų nei vyrų (9,8 ir 9,4) ir atvirkščias tarp vyresnių pacientų [8]. Dažniausiai ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai pasireiškia jauno amžiaus moterims [2, 7, 8]. Savo tyrime Castagnini ir bendraautoriai nustatė, kad sutrikimai turintys šizofrenijos požymių (F23.1 ir F23.2) buvo dažnesni tarp vyrų ir sutrikimas pirmą kartą pasireiškė anksčiau nei F23.0 pasireiškimo amžiaus vidurkis (atitinkamai 31,8 metų, 27,8 metų ir 42,2 metų) [8].
9
prasidedančių ir ilgai besitęsiančių remisijų, sutrikimo išeitys yra geresnės lyginant su šizofrenija [20,21].
Kliedesių ir haliucinacijų tematika tiriamas objektas, nagrinėjant ryšį tarp lyties, amžiaus, diagnozės, kultūrinių ir religinių aspektų bei pasireiškusios pozityvios psichopatologijos temų. Tačiau Aschebrock ir bendraautoriai ištyrę gydytojų psichiatrų nuomonę apie kliedesių ir haliucinacijų tematikos reikšmingumą gavo prieštaringus rezultatus. Tiriamieji įvardijo galimus privalumus - gilesnį pacientų supratimą, stipresnius terapinius santykius ir geresnį rizikos vertinimą, tačiau šalia nurodo galimus trūkumus - laiko sąnaudas, pacientų distreso ir sutrikimo turinio sureikšminimą, ribos tarp realybės ir derealizacijos mažinimą [22]. Kliedesių ir haliucinacijų tematiką tarp jaunų pacientų su pirmu psichozės epizodu Australijoje tyrė Rajapakse ir bendraautoriai. Anot autoriaus, ankstyva diagnostika ir savalaikis pacientų įtraukimas į gydymo procesą yra svarbus iššūkis pirmo psichozės epizodo metu [23]. Rudalevičienė daktaro laipsnio disertacijoje diskutuoja apie kultūros ir asmeninės tikėjimo svarbos reikšmę psichikos sutrikimams. Anot autorės gydytojo žinios ir supratimas apie kultūrinius skirtumus gali padėti rasti bendrą kalbą su pacientais ir geriau suprasti jų psichopatologiją [24]. Rudalevičienės P., Adomaitienės V. ir kitų atliktame tyrime, nagrinėtas ryšys tarp šizofrenija sergančių pacientų kliedesių pasireiškimo ir sociokultūrinių veiksnių bei religinio požiūrio [25]. Tiriant asmeninių religinių įsitikinimų poveikį kliedesių tematikai asmeninė tikėjimo svarba nei persekiojimo, nei nuodijimo kliedesių dažniui nenustatyta. Persekiojimo kliedesiai susieti su moteriška lytimi, kuriai tikėjimas neturėjo asmeninės svarbos. Nepilna šeima ir lėtinė ligos eiga buvo dažniau siejama su persekiojimo kliedesiais tačiau nerasta asociacijų tarp persekiojimo kliedesių ir pacientų amžiaus.Tuo tarpu nuodijimo kliedesių dažnis nepriklausė nuo lyties ar asmeninės tikėjimo svarbos, tačiau buvo siejamas su ilgesne ligos trukme, vienišumu, aukštesniu išsilavinimu ir vyresniu pacientų amžiumi [25].
7. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo organizavimas
10
Tyrimo objektas
Pacientai (amžius psichikos sutrikimo pasireiškimo metu iki 35 metų imtinai), patyrę pirmą psichozės epizodą ir hospitalizuoti į LSMUL KK Psichiatrijos kliniką 2010-2014 metų laikotarpiu.
Tiriamųjų atranka
Buvo surinktos pacientų, kurie gydėsi LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje 2010-2014 metais, su TLK-10 - AM diagnozėmis F23 (Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai) ligos istorijos. Viso surinktos 172 istorijos, iš kurių įtraukimo kriterijus atitiko 95 istorijos (kriterijų neatitiko ir į tyrimą nebuvo įtrauktos 77 ligos istorijos). Įtraukimo kriterijai:
1. Pirmą kartą gydėsi LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje 2010-2014 metais;
2. Galutinės diagnozės kriterijų atitikimas (TLK -10 - AM klasifikacijos F23.0, F23.1, F23.2, F23.3, F23.8, F23.9);
3. Amžius nuo 14 iki 35 metų.
Pagrindinis ekskliudavimo kriterijus - galutinės diagnozės keitimas ir diagnostinių kriterijų neatitikimas.
Tyrimo metodai
11
Duomenų analizės metodai
Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22.0 programą ir Excell 2010 programą. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos juos aprašančios skaitinės charakteristikos (vidurkis, reikšmių dažnis bei santykinis dažnis), tikrinamos hipotezės apie kokybinių požymių priklausomumą. Duomenys apdoroti naudojant neparametrinius kriterijus (χ2
, Mann- Whitney ir Spearman’o kriterijus). Šie kriterijai pasirinkti dėl mažos imties (n=67). Kiekybinių požymių, kurie netenkino normalumo sąlygų, reikšmių palyginimui tiriamosiose grupėse taikytas neparametrinis Mano-Vitnio kriterijus mažoms imtims (angl. Mann – Whitney test). Kokybiniai požymiai tarpusavyje lyginti taikant χ2
požymių nepriklausomumo (homogeniškumo) kriterijų. Ryšys tarp požymių reikšmių laikytas statistiškai reikšmingu, kai apskaičiuotoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktąjį reikšmingumo lygmenį α =0,05.
8. REZULTATAI
Analizuotos 172 ligos istorijos pacientų, kurie 2010-2014 metais buvo gydomi LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje, iš jų 95 ligos istorijos, kuriose nurodyta diagnozė pagal TLK-10 AM sisteminį ligų sąrašą buvo F23 ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai. Amžiaus kriterijų neatitiko 29 pacientai, kurių amžius svyravo nuo 37 iki 56 metų. 67 pacientai buvo paskirstyti į tris amžiaus grupes: I grupė (<18 metų) - 26 pacientai; II grupė (18-25 metai) - 20 pacientų, III grupė (26-35 metai) - 20 pacientų. 77 ligos istorijos buvo atmestos dėl diagnozės pasikeitimo stacionarinio gydymo metu:
29 pacientų pakeistos diagnozės nebepateko į šizofrenijos, šizotipinio ir kliedesinių sutrikimų (F20-F29) sąrašą
5 pacientų diagnozės kito į F25
6 pacientų diagnozės kito į F22
4 pacientų diagnozės kito į F21
33 pacientų diagnozės kito į F20
8.1 Sociodemografiniai duomenys
12
1 pav. Tiriamųjų lyties pasiskirstymas amžiaus grupėse
Vertinant diagnozių ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų (F23) diagnozių pasiskirstymą tarpusavyje, daugiausiai pacientų buvo hospitalizuota dėl ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo su šizofrenijos simptomais (F23.1) 37,3% (n= 25), mažiau dėl ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo be šizofrenijos simptomų (F23.0) 20,9% (n= 14) ir ūminio panašaus į šizofreniją psichozinio sutrikimo (F23.2) 16,4% (n= 11). Rečiau pasireiškė kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai (F23.3, 14,9% n= 10; F23.8 6,0% n= 4; F23.9 4,5% n= 3) (2pav.).
2 pav. Diagnozių pasiskirstymas amžiaus grupėse.
13
psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais. Kadangi p=0,329 (p> 0, 05), diagnozės pasireiškimo dažnis nėra statiškai reikšmingai susijęs su pacientų amžiumi.
3 pav. Gretutinių ligų pasireiškimas.
Beveik pusė 47,8% (n=32) visų tiriamųjų turėjo gretutinių ligų. Daugiausia gretutinių ligų rasta tarp vaikų ir paauglių (I amžiaus grupė) 31,3% (n=21), tuo tarpu II (18-25 metų) amžiaus grupėje 9,0% (n=6), mažiausiai gretutinių ligų rasta analizuojant III (26-35 metai) amžiaus grupės pacientų dokumentaciją 7,5% (n=5). Gretutinių ligų pasiskirstymas išdėstytas 3 pav.
14
Didžioji dauguma tiriamųjų gyveno mieste 80,6% (n=54) ir tik penktadalis 19,4% (n=13) tiriamųjų gyveno kaime (4 pav.). Amžiaus grupėse gyvenamosios vietos pasiskirstymas atitinkamasir nėra statistiškai reikšmingai susijęs su amžiumi (p=0,355).
5 pav. Užimtumo pasiskirstymas amžiaus grupėse
Vertinant pacientų užimtumą didžioji dalis 49,3% (n=33) mokėsi mokykloje arba studijavo aukštojoje mokykloje. 5 paveiksle matoma, kad kaip ir tikėtasi I amžiaus grupėje mokėsi 88,5 % ir pusė (50,0%) pacientų II amžiaus grupėje. Dirbo beveik ketvirtadalis visų tiriamųjų 23,9% : penktadalis II grupės pacientų ir daugiau nei pusė III amžiaus grupės pacientų. Ketvirtadalis visų tiriamųjų 26,9% neturėjo jokio užimtumo, iš jų: 11,5% I amžiaus grupės pacientų, 30,0% II amžiaus grupės pacientų ir daugiausiai 42,9% III amžiaus grupės pacientų. Pacientų užimtumas yra statistiškai reikšmingai susijęs su amžiumi, duomenų reikšmingumas p=0,000.
15
Tiriant ar pacientai turi palaikymą vertinta ar jie gyvena vieni ar su šeima, I amžiaus grupėje ar šeimoje abu tėvai (6 pav.). Duomenų apie nepilną šeimą rasta 46,3% (n=31) pacientui. Daugiau nei pusė pacientų 53,7% (n=36) gyveno pilnoje šeimoje. Pirmosios ir trečiosios amžiaus grupių pacientai dažniausiai gyveno pilnose šeimose, tuo tarpu antrosios amžiaus grupės pacientai ženkliai dažniau gyveno nepilnoje šeimoje - vieni. Šeimos sudėtis statistiškai reikšmingai susijusi su pacientų amžiumi (p=0,009). Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad 18-25 metų amžiaus pacientai statistiškai reikšmingai dažniau gyveno vieni ir turėjo mažiau palaikymo iš artimųjų.
7 pav. Psichikos sutrikimai šeimoje. Pasiskirstymas amžiaus grupėse.
16
8 pav. PAM vartojimo pasiskirstymas amžiaus grupėse.
Psichoaktyvių medžiagų (PAM) vartojimą pripažino 44, 8% (n=30) visų tyriamųjų, amžiaus grupėse pasiskirstė panašiai (8 pav.). Visose amžiaus grupėse dažniausia PAM buvo alkoholis. I amžiaus grupėje tabako ir marihuanos vartojimas, tuo tarpu II ir III amžiaus grupėse dažniau buvo vartojamas tabakas nei marihuana. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp PAM vartojimo ir amžiaus nustatyta nebuvo (p=0,407).
9 pav. Kritika savo būklei ir jos pasiskirstymas amžiaus grupėse.
17
nei kitose amžiaus grupėse. Tuo tarpu III amžiaus grupės pacientai dažniausiai buvo nekritiški savo būklei. Pacientų kritika savo būklei nėra statistiškai reikšmingai susijusi su amžiumi (p=0,454).
10 pav. Suicido rizikos pasiskirstymas amžiaus grupėse.
Įvertinus pacientų savižudybės rizika iš turimos medicininės dokumentacijos didžioji dalis tiriamųjų 70, 1% (n=47) neišsakė suicidinių tendencijų. Pirmoje amžiaus grupėje 7,5% visų pacientų išsakė suicidines mintis ir 4,5% buvo anksčiau bandę nusižudyti ar apie tai galvojo. Antrojoje amžiaus grupėje po 4,5% visų pacientų išsakė suicidines mintis ar atvyko po bandymo nusižudyti, o ankstesnių bandymų buvo vos 3,0%. Trečioje amžiaus grupėje 4,5% pacientų buvo anksčiau bandę nusižudyti ar apie tai galvojo (10 pav.). Savižudybės rizika nėra statistiškai reikšmingai susijusi su pacientų amžiumi (p=0,192).
18
Tyrimo metu vertinta sutrikimo pasireiškimo pradžia - staigi (pasireiškė per kelias dienas) ar palaipsnė (pasireiškė per kelias savaites) (11 pav.). Daugiausiai sutrikimas prasidėjo staiga 62, 7% (n=42), tuo tarpu palaipsniui prasidėjo 37, 3% (n=25) visų tiriamųjų (11 pav.). I amžiaus grupės pacientai išsiskyrė tuo, kad dažniausiai 60,0% sutrikimas prasidėjo palaipsniui. Tuo tarpu II ir III amžiaus grupės pacientams, atitinkamai 38, 1% ir 35, 7% dažnesnė buvo staigi pradžia. Sutrikimo pradžia yra statistiškai reikšmingai susijusi su pacientų amžiumi (p=0,02, p<0,05).
8.2 Sutrikimo klinikos ypatumai amžiaus grupėse
Tyrimo metu nagrinėti duomenys apie pacientų psichikos sutrikimo klinikinius simptomus. Vertinti pasireiškę pozityvūs simptomai (nenuoseklus mąstymas, neadekvatus elgesys, neadekvatus afektas, kliedesiai ir haliucinacijos) (1 lentelė).
Pozityvūs simptomai I amžiaus grupė (<18 m.) II amžiaus grupė (18-25 m.)
III amžiaus grupė (26-36 m.) p reikšmė Nenuoseklus mąstymas n=17 (32, 7%) n=17 (32, 7%) n=18 (34, 6%) 0,161 Neadekvatus elgesys n=11(37, 9%) n=10 (34, 5%) n=8 (27, 6%) 0,738 Neadekvatus afektas n=7 (26, 9%) n=9 (34, 6%) n=10 (38, 5%) 0,279 Haliucinacijos n=16 (42, 1%) n=11 (28, 9%) n=11 (28, 9%) 0,806 Kliedesiai n=26 (41, 3%) n=18 (28, 6%) n=19 (30, 2%) 0,367
1 lentelė. Pozityvių simptomų pasiskirstymas amžiaus grupėse.
19
reikšmingo ryšio tarp minėtų simptomų ir amžiaus nerasta (1 lentelė). Haliucinacijos pasireiškė daugiau nei pusei 56,7% (n=38) visų tiriamųjų. Klausos haliucinacijų pasireiškimas amžiaus grupėse pasiskirstė panašiai, dažniausiai I amžiaus grupėje. Regos haliucinacijos ženkliai dažniau pasireiškė pirmoje amžiaus grupėje nei kitose. Uoslės haliucinacijos pasireiškė I ir III amžiaus grupėse, tuo tarpu skonio ir taktilinės haliucinacijos pasireiškė tik II amžiaus grupės pacientams. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp haliucinacijų tipų ir amžiaus nerasta (2 lentelė).
Haliucinacijos I amžiaus grupė (<18 m.)
II amžiaus grupė (18-25 m.)
III amžiaus grupė (26-36 m.) p reikšmė Klausos haliucinacijos n=11 (36,7%) n=10 (33,3%) n=9 (30,0%) 0,367 Regos haliucinacijos n=8 (61,5%) n=3 (23,1%) n=2 (15,4%) 0,196 Uoslės haliucinacijos n=3 (60,0%) n=0 n=2 (40,0%) 0,309 Skonio haliucinacijos n=0 n=1(100%) n=0 0,284 Taktilinės haliucinacijos n=0 n=1 (100%) n=0 0,284
2 lentelė. Haliucinacjų tipų pasiskirstymas amžiaus grupėse
20
Kliedesiai I amžiaus grupė (<18 m.)
II amžiaus grupė (18-25 m.)
III amžiaus grupė (26-36 m.) p reikšmė Persekiojimo kliedesiai n=14 (38, 9%) n=10 (27, 8%) n=12 (33, 3%) 0,900 Santykio kliedesiai n=16 (44, 4%) n=7 (19, 4%) n=13 (36, 1%) 0,134 Ekspansyvus kliedesys n=2 (100%) n=0 n=0 0,197 Poveikio kliedesiai n=5 (22, 7%) n=8 (36, 4%) n=9 (40, 9%) 0,165 Inscenizavimo kliedesiai n=1 (25, 0 %) n=2 (50, 0 %) n=1 (25, 0 %) 0,656 Nuodijimo kliedesiai n=6 (60, 0%) n=2 (20, 0%) n=2 (20, 0%) 0,329 Nihilistinis kliedesys n=1(100%) n=0 n=0 0,449 Užvaldymo kliedesiai n=1 (50, 0%) n=1 (50, 0%) n=0 0,609 Mistiškas kliedesys n=1 (100%) n=0 n=0 0,449 Kenkimo kliedesiai n=1(50, 0%) n=0 n=1 (50, 0%) 0,634 Dismorfomanijos kliedesys n=1 (50, 0%) n=1 (50, 0%) n=0 0,609 Didybės kliedesiai n=1 (16, 7%) n=3 (50, 0%) n=2 (33, 3%) 0,420 Neigiamo/teigiamo dvynio kliedesiai n=0 n=2 (100%) n=0 0,089
3 lentelė. Kliedesių temų pasiskirstymas amžiaus grupėse.
21
linkę į socialinę izoliaciją, atsiribojimą nei kitų amžiaus grupių pacientai. Socialinė izoliacija statistiškai reikšmingai susijusi su pacientų amžiumi (p=0,018).
Negatyvūs simptomai I amžiaus grupė (<18 m.) II amžiaus grupė (18-25 m.)
III amžiaus grupė (26-36 m.) p reikšmė Pasireiškė n=14 (48, 3%) n=8 (27, 6%) n=7 (24, 1%) 0,347 Blankus afektas n=8 (36, 4%) n=7 (31, 8%) n=7 (31, 8%) 0,064 Apsileidimas n=3 (75, 0%) n=1 (25, 0%) n=0 0,403 Socialinė izoliacija n=9 (81, 8%) n=1 (9, 1%) n=1 (9, 1%) 0,018 4 lentelė. Negatyvių simptomų pasisirstymas amžiaus grupėse.
9. REZULTATŲ APTARIMAS
22
pripažino mažiau nei pusė (44,8%) pacientų, dažniausia PAM buvo alkoholis (38,8%), tabakas (26,9%) ir marihuana (22,4%). Tačiau Australijoje atliktame tyrime daugiau dviejų trečdalių (74,8%) vartojo psichoaktyvias medžiagas per paskutinius 3 mėnesius iki hospitalizacijos. Iš jų alkoholį (42,2%) ir marihuaną (48,3%) vartojo dažniau negu nagrinėjamame tyrime [22].
Išnagrinėjus klinikinius psichozių ypatumus rasta, kad haliucinacijos pasireiškė daugiau nei pusei pacientų (56,7%) - dažniausiai klausos haliucinacijos (78,9%), regos haliucinacijos (34,2%) ir uoslės haliucinacijos (13,2%). Rajapakse tyrime ženklai daugiau pacientų (72,7%) patyrė haliucinacijas. Iš jų klausos haliucinacijos buvo dažniausios (36,4%), regos haliucinacijos pasireiškė 21% [22]. Abiejuose minėtuose tyrimuose statistiškai reikšmingo ryšio tarp haliucinacijų pasireiškimo ir amžiaus nebuvo rasta. Anot Rudalevičienės regos haliucinacijos pasireiškė 31,9% tyriamųjų ir buvo susijusios su sutrikimo pasireiškimo amžiumi: reikšmingai dažniau (58,5%) pasireiškė pacientams iki 20 metų negu 21-35 metų amžiaus pacientams (33,2%) [25].
Kliedesiai pasireiškė beveik visiems tiriamiesiems 94,0%. Dažniausiai pasireiškė santykio ir persekiojimo (po 53,7%), poveikio (32,8%), nuodijimo kliedesiai (14,9%) ir didybės kliedesiai (9,0%). Lyginant su kitais tyrimais Indijoje persekiojimo kliedesiai pasireiškė mažiau 34,4% (n=15) pacientų, užvaldymo kliedesiai 13,6% (n=6), didybės kliedesiai 9,1% (n=4), santykio 20,5% (n=9), magiškas 6,8% (n=3) [23]. Tuo tarpu Australijoje kliedesiai pasireiškė 74,1% visų tyriamųjų. Dažniausiai pasireiškė persekiojimo (53,7%), santykio (24,5%) ir didybės (13,3%) kliedesiai. Minčių atvirumas pasireiškė 9,1% pacientų [22]. Rudalevičienės atlikto tyrimo metu rasta, kad beveik trims ketvirtadaliams (74,7%) pacientų buvo nustatyti persekiojimo kliedesiai, kurie buvo dažnesni tarp moterų lyginant su vyrais, kas patvirtina lyties reikšmę kliedesių pasireiškimui, tačiau nebuvo nustatyta ryšio tarp persekiojimo kliedesių ir amžiaus. 57,8% pacientų nustatyti nuodijimo kliedesiai, jų dažnis nepriklausė nuo lyties, tačiau buvo susijęs su šizofrenija sergančiųjų vyresniu amžiumi [24]. Rudalevičienės ir kitų atutorių tyrimas buvo dalis tarptautinio tyrimo, kurio duomenys surinkti iš Austrijos, Lenkijos, Lietuvos, Pakistano, Nigerijos, Guanos. Nepriklausomai nuo kultūros įtakos persekiojimo kliedesiai buvo dažniausi visose šalyse, antroje vietoje pagal pasireiškimo dažnumą - didybės kliedesiai [25].
23 Tyrimo trūkumai
24
10. IŠVADOS
1. Statistinis tiriamasis - moteris, amžiaus vidurkis 22,63 metų, gyvenanti mieste. Gretutinių ligų pasireiškimas, psichikos sutrikimų pasireiškimas šeimos narių tarpe, PAM vartojimas, kritika savo būklei bei savižudybės rizika nebuvo statistiškai reikšmingai susijusi su pacientų amžiumi.
18-25 metų amžiaus tyriamieji statistiškai reikšmingai dažniau gyveno vieni ir sulaukė mažiau palaikymo iš artimųjų (p=0,009).
Dėl amžiaus grupių suskirstymo specifiškumo užimtumas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su amžiumi (p=0,000), kadangi I ir II grupėse vyravo mokymasis mokykloje ar aukštojoje mokykloje. Sutrikimo pradžia I amžiaus grupėje statistiškai reikšmingai dažniau buvo palaipsnė, o II ir III amžiaus grupėse - staigi (p=0,02).
2. Vertinant pozityvios psichopatologijos ypatybes nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp nenuoseklaus mąstymo, neadekvataus elgesio, neadekvataus afekto, kliedesių ar haliucinacijų ir amžiaus. I amžiaus grupėje dažniausi buvo persekiojimo, poveikio ir santykio kliedesiai, II amžiaus grupėje- santykio, persekiojimo ir poveikio kliedesiai, o III amžiaus grupėje - santykio, persekiojimo ir poveikio kliedesiai. Visose amžiaus grupėse dažniausiai pasireiškė klausos haliucinacijos.
25
11. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Remberk B, Bazynska AK, Krempa-Kowalewska A, Rybakowski F. Adolescent insanity revisited: Course and outcome in early-onset schizophrenia spectrum psychoses in an 8-year follow-up study. Compr Psychiatry. 2014 m.;55(5):1174–81.
2. Parellada M, Fraguas D, Bombín I, Otero S, Castro-Fornieles J, Baeza I, et al. Insight correlates in child- and adolescent-onset first episodes of psychosis: results from the CAFEPS study. Psychol Med [Prieiga per internetą]. 2009 m.;39(9):1433–45. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19091160
3. Organization WH. The ICD-10 classification of mental and behavioural disorders : clinical descriptions and diagnostic guidelines. Geneva : World Health Organization; 1992.
4. Castagnini A, Berrios GE. Acute and transient psychotic disorders (ICD-10 F23): A review from a European perspective. Eur Arch Psychiatry Clin Neurosci. 2009 m.;259(8):433–43. 5. Singh SP, Burns T, Amin S, Jones PB, Harrison G. Acute and transient psychotic disorders :
precursors , epidemiology , course and outcome Acute and transient psychotic disorders : precursors , epidemiology , course and outcome. 2012 m.;(c):452–9.
6. Udomratn P, Burns J, Farooq S. Acute and transient psychotic disorders: An overview of studies in Asia. Int Rev Psychiatry. 2012 m.;24(5):463–6.
7. Cooper JE, Jablensky A SNISC et al (eds). WHO collaborative studies on acute psychoses using the SCAAPS schedule. Amsterdam: Elsevier,; 1990. p. pp 185–92.
8. Castagnini A, Bertelsen A, Berrios GE. Incidence and diagnostic stability of ICD-10 acute and transient psychotic disorders. Compr Psychiatry [Prieiga per internetą]. [cituojama pagal 2016 m. gegužės 12 d.];49(3):255–61. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18396184
9. Sajith SG, Chandrasekaran R, Sadanandan Unni KE, Sahai A. Acute polymorphic psychotic disorder: diagnostic stability over 3 years. Acta Psychiatr Scand. 2002 m.;105(2):104–9.
10. Castagnini AC, Munk-Jorgensen P, Bertelsen A. Short-term course and outcome of acute and transient psychotic disorders: Differences from other types of psychosis with acute onset. Int J Soc Psychiatry. 2015 m.;
11. Hill MK SM. Genetic counselling for psychiatric disorders. Med J. (185(9)):507–10.
12. Cristofaro SL et al. Measuring Trauma and Stressful Events in Childhood and Adolescence among Patients with First-Episode Psychosis: Initial Factor Structure, Reliability, and Validity of the Trauma Experiences Checklist. Psychiatry Res. 2013 m.;(210.2).
26
Psychiatry Rep. 2003 m.;Jul(5(3)):178–86.
14. Leclerc E, Noto C, Bressan RA, Brietzke E. Determinants of adherence to treatment in first-episode psychosis : a comprehensive review. 2015 m.;168–76.
15. Mph JPW, Lmsw JIM, Wisdom JP, Manuel JI. Prevalence of Substance Use in People With First- Episode Psychosis Prevalence of Substance Use in People With First-Episode Psychosis. 2016 m.;4263(March).
16. Conus P, Lambert M, Cotton S, Bonsack C, McGorry PD SB. Rate and predictors of service disengagement in an epidemiological first-episode psychosis cohort. Schizophr Res. 2010 m.;118:256–63.
17. Schimmelmann BG, Conus P, Schacht M, McGorry P LM. Predictors of service disengagement in first-admitted adolescents with psychosis. J AmAcad Child Adolesc Psychiatry. 2006 m.;(45):990–9.
18. Anderson KK, Fuhrer R, Schmitz N MA. Determinants of negative pathways to care and their impact on service disengage- ment in first-episode psychosis. Soc Psychiatry Psychiatr Epidemiol. 2013 m.;(48):125–36.
19. Jäger M, Bottlender R, Strauss A, Möller H-J. On the Descriptive Validity of ICD-10 Schizophrenia: Empirical Analyses in the Spectrum of Non-Affective Functional Psychoses. Psychopathology [Prieiga per internetą]. 2003 m. [cituojama pagal 2016 m. gegužės 12 d.];36:152–9. Gauta: www.karger.com
20. Marneros A, Pillmann, Haring, Balzuweit, Bloink. What is schizophrenic in acute and transient psychotic disorder? Schizophr Bull [Prieiga per internetą]. 2003 m.;29(2):311–23. Gauta: http://ovidsp.ovid.com/ovidweb.cgi?T=JS&PAGE=reference&D=emed6&NEWS=N&AN=200 3395413
21. Marneros A, Pillmann F, Haring A, Balzuweit S, Blöink R. Features of acute and transient psychotic disorders. Eur Arch Psychiatry Clin Neurosci. 2003 m.;253(4):167–74.
22. Aschebrock Y, Gavey N, McCreanor T, Tippett L. Is the content of delusions and hallucinations important? Australas Psychiatry [Prieiga per internetą]. 2003 m. rugsėjo [cituojama pagal 2016 m. gegužės 15 d.];11(3):306–11. Gauta: http://apy.sagepub.com/lookup/doi/10.1046/j.1440-1665.2003.00560.x
23. Rajapakse T, Garcia-Rosales A, Weerawardene S, Cotton S, Fraser R. Themes of delusions and hallucinations in first-episode psychosis. Early Interv Psychiatry. 2011 m.;5(3):254–8.
24. Rudalevičienė P. The Impact of Personal Religiosity and Culture on the Content of Delusions and Hallucinations in Schizophrenia. Kaunas University of Medicine; 2008.
27
Delusions of persecution and poisoning in patients with schizophrenia : sociocultural and religious background. Medi. 2010 m.;46(3):185–92.
28
12. PRIEDAI
Priedas Nr.1 - Sociodemografinių veiksnių klausimynas
Sociodemografiniai veiksniai
1. Diagnozė (TLK -10-AM F23.0, F23.1, F23.2, F23.3, F23.8, F23.9);
2. Gretutinės ligos: (somatinė liga/ psichikos sutrikimas/ somatinė liga ir psichikos sutrikimas) 3. Lytis: (moteris/ vyras)
4. Amžius (skaitinė reikšmė)
5. Gyvenamoji vieta: (miestas/ kaimas)
6. Užimtumas: ( nieko/ mokslai (mokykla arba universitetas)/ darbas )
7. Šeimos sudėtis: (Nepilna- nėra vieno iš tėvų/ gyvena vienas /Pilna – gyvena šeimoje su abiem tėvais/ turi partnerį/ sutuoktinį)
8. Psichikos sutrikimai šeimoje ( nėra/ yra)
9. Suicido rizika: ( nėra / mintys/planas / bandymas / ankstesnės mintys/ bandymai) 10. PAM vartojimas (nėra / yra)
11. Alkoholis (nėra / yra) 12. Rūkymas (nėra / yra) 13. Marihuana (nėra / yra) 14. Kita PAM (nėra / yra)
15. Stresogeniniai veiksniai: (nėra / yra)
16. Kritika savo būklei (nepakankama/ dalinė/ pakankama) 17. Sutrikimo pradžia: (staigi/ palaipsnė)
Priedas Nr. 2 - Pozityvių ir negatyvių simptomų klausimynas
Pozityvūs simptomai:
29
7. Kliedesiai (nėra / yra)
8. Persekiojimo kliedesiai (nėra / yra) 9. Santykio kliedesiai (nėra / yra) 10. Ekspansyvus kliedesys (nėra / yra) 11. Poveikio kliedesiai (nėra / yra) 12. Inscenizavimo kliedesiai (nėra / yra) 13. Nuodijimo kliedesiai (nėra / yra) 14. Nihilistinis kliedesys (nėra / yra) 15. Užvaldymo kliedesiai (nėra / yra) 16. Mistiškas kliedesys (nėra / yra) 17. Kenkimo kliedesiai (nėra / yra)
18. Dismorfomanijos kliedesys (nėra / yra) 19. Didybės kliedesiai (nėra / yra)
20. Neigiamo/teigiamo dvynio kliedesiai (nėra / yra) 21. Pavydo kliedesys (nėra / yra)
22. Hipochondrinis kliedesys (nėra / yra) 23. Mąstymo nenuoseklumas (nėra / yra) 24. Keistas (neadekvatus) elgesys (nėra / yra) 25. Neadekvatus afektas (nėra / yra)
Negatyvūs simptomai: 1. Blankus afektas (nėra / yra) 2. Abulija (nėra / yra)
