LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Eglė Lūžė
TĖVŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ POŽIŪRIO Į
PROFILAKTINĮ VAIKŲ IR PAAUGLIŲ SVEIKATOS TIKRINIMĄ
VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinė vadovė
Eglė Lūžė dr. Loreta Marmienė
2019-05-15 2019-05-15
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
TĖVŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ POŽIŪRIO Į PROFILAKTINĮ VAIKŲ IR PAAUGLIŲ SVEIKATOS TIKRINIMĄ VERTINIMAS
Eglė Lūžė
Mokslinis vadovas dr. Loreta Marmienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2019. 69 psl.
Darbo tikslas. Įvertinti tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo prieinamumą ir organizavimą Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centre.
Uždaviniai. 1. Nustatyti tėvų požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą dėl profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo; 2. Įvertinti tėvų pasitenkinimą profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo organizavimu sveikatos priežiūros įstaigoje; 3. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų, kurie vykdo profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą, požiūrį į profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą sveikatos priežiūros įstaigoje.
Metodika. Kiekybinis momentinis tyrimas, kuris buvo vykdomas VšĮ Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centre. Tyrime dalyvavo: 326 tėvai, kurių vaikai yra ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus, atsako dažnis - 88,1% bei 52 sveikatos priežiūros specialistai, atsako dažnis - 96,3%.
Rezultatai. 51,2% respondetų nurodė, jog renkantis sveikatos priežiūros centrą, patogi geografinė padėtis yra svarbi. 85% apklaustų tėvų ir 75% sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros centro darbo organizavimą vertino teigiamai. 79,3% tėvų rekomenduotų šį sveikatos priežiūros centrą kitiems, o tik 5,5% - nerekomenduotų. Didžioji dalis tėvų nurodė, kad sveikatos priežiūros specialistai išsiaiškina, dėl kokios priežasties jie atvyko, įvertina bendrą paciento būklę. Daugiau nei pusė gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų nurodė, jog tarp jų ir kitų gydytojų specialistų vyksta bendradarbiavimas dėl pacientų.
pas gydytojus specialistus, vasaros metu dauguma gydytojų atostogauja, ilgas laukimo laikas pas gydytojus antram - pakartotiniam vizitui. 3. Didžioji dalis sveikatos priežiūros specialistų profilaktinį sveikatos tikrinimą šiame sveikatos priežiūros centre vertina teigiamai. Specialistai nurodo, jog dokumentacijos pildymas, receptų rašymas, didelis darbo krūvis, pašalinių žmonių trukdymas bei tai, kad tėvai atveda vaikus per vėlai atlikti sveikatos tikrinimą yra neskalndumai, su kuriais jiems tenka susidurti atliekant profilaktinį sveikatos tikrinimą.
SUMMARY
Public health Management
EVALUATION OF PARENTS AND HEALTH CARE PROFESSIONALS APPROACH TO PROFILING CHILDREN AND ADULTS HEALTH INSPECTION
Eglė Lūžė
Scientific supervisor dr. Loreta Marmienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculity of Public Health, Departament of Health Management. Kaunas; 2019. 69 pg.
Aim of the study. To evaluate the attitudes of parents and health care professionals to the preventive accessibility and organization of the health check-ups of children and adolescents in Klaipėda City Health Care Center.
Objectives. 1. To identify the attitudes of parents and health care professionals to the preventive accessibility and organization of the health checkups of children and adolescents 2. To evaluate the organisation of the facilities of the health check-ups of children and adolescents; 3. To rate the attitudes of health care professionals to the preventive accessibility and organization of the health check-ups of children and adolescents in Health Care Center.
Methods. Quantitative instantaneous survey, which was carried out at the Public Health Center of Klaipėda City and its study included: 326 parents with children in pre-school and school age, with a response rate of 88.1% and 52 healthcare professionals, with a response rate of 96.3%.
Results. 51.2% of respondents indicated that a convenient geographic location is important while choosing a health center. 85% of surveyed parents and 75% of health care professionals rated the work of the health center as positive. 79.3% of parents would recommend this health center to others and only 5.5% would not recommend it. The majority of parents indicated that healthcare professionals find out why they had arrived and evaluated their overall condition. More than half of doctors and nurses said there was the collaboration between the patients and the other doctors.
majority of health care professionals consider the preventive health check in this health center as positive. Professionals point out that completing dossiers, writing prescriptions, a lot of work while obstructing outsiders, and parents bringing their children to a late check-up are the issues that they face when carrying out preventive health checks.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei, dr. Loretai Marmienei, už suteiktą pagalbą rašant antrosios pakopos studijų baigiamąjį darbą, skirtą savo dėmesį bei nuoširdumą bendradarbiaujant, skirtą brangų laiką, susitikimus, duotus patarimus ir pastabas. Darbo vadovės dėka, pavyko įgyvendinti šio darbo viziją.
Taip pat, nuoširdžiai dėkoju, Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centro vyriausiąjai gydytojai Loretai Venckienei ir jos komandai, už suteiktą galimybę vykdyti tyrimą šia tema, palaikant glaudų bendradarbiavimą, bendravimą bei duotus patarimus.
TURINYS
SANTRUMPOS ...11
SĄVOKOS ...12
ĮVADAS ...13
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 16
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...17
1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas... 17
1.2. Profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo organizavimas ... 22
1.3. Pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis ... 26
2. TYRIMO METODAI ... 31
3. TYRIMO REZULTATAI ... 34
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji statistika... 34
3.2. Tėvų požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą dėl profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo ...37
3.3. Tėvų pasitenkinimas profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo organizavimu sveikatos priežiūros įstaigoje... 44
3.4. Sveikatos priežiūros specialistų požiūris į vaikų ir paaulgių sveikatos tikrinimą sveikatos priežiūros įstaigoje... 48
3.5. Tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų požiūrių palyginimas ... 51
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 57
IŠVADOS ... 62
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 63
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 64
LENTELIŲ SĄRAŠAS
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Prieinamumo užtikrinimo koncepcijos ...17
2 pav. Lean koncepcijos taikymo sveikatos priežiūros institucijoje teorinis modelis ... 22
3 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas apie darbo laiko tinkamumą (proc.) ...37
4 pav. Vyrų ir moterų atsakymų pasiskirstymas apie darbo laiko tinkamumą (proc.)...38
5 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, kodėl pasirinko šį sveikatos priežiūros centrą (proc.)... 39
6 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal laukimo laiką ir registracijos būdą (proc.)... 40
7 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, apie laukimo prie registratūros laiką (proc.)...41
8 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, apie laukimo prie sveikatos priežiūros specialisto kabineto laiką (proc.)... 41
9 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas apie laiką, kiek teko laukti vizito pas skirtingus specialistus (proc.) ...42
10 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, vertinant atskirtus registratūros darbo aspektus (proc.)45 11 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, vertinant atskirus gydytojo, atliekančio profilaktinį sveikatos tikrinimą, darbo aspektus (proc.)...46
12 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, vertinant atskirtus bendrosios praktikos slaugytojų darbo aspektus (proc.)... 47
13 pav. Sveikatos priežiūros specialistų atsakymų pasiskirstymas, ar tarp jų ir kitų gydytojų specialistų yra tarpusavio bendradarbiavimas dėl pacientų (proc.)... 49
14 pav. Sveikatos priežiūros specialistų atsakymų pasiskirstymas, apie tai, ar tėvai laiku kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą (proc.)...50
15 pav. Tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų atsakymų pasiskirstymas, apie paslaugų organizavimą (proc.)...52
16 pav. Tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų atsakymų pasiskirstymas, apie registratūros darbo organizavimą (proc.)... 52
17 pav. Tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų atsakymų pasiskirstymas, apie kitų gydytojų specialistų darbo organizavimą (proc.)... 53
SANTRUMPOS
HI – Higienos institutas KMI – kūno masės indeksas LR – Lietuvos Respublika
PSD – Privalomasis socialinis draudimas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija Proc. – procentai
SĄVOKOS
Organizavimas (angl. Organization) – viena iš vadybos funkcijų, kurios dėka nepertekliniu sistemos tvarkymo būdu yra planuojama įstaigos profesinė, finansinė, organizacinė bei technologinė veikla [30].
Pasitenkinimas (angl. Satisfaction) – vartotojų (pacientų) lūkesčių ir norų išpildymas, teikiant efektyvias paslaugas komunikuojant. Vartotojo pasitenkinimo matavimai yra svarbūs organizacijai, norint sužinoti atsiliepimus ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, mažinant įstaigos išlaidas [4].
Prieinamumas (angl. Accessibility) – sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientui, sudarant palankias sąlygas gauti aukščiausios kokybės paslaugas jo nediskriminuojant, socialiniu bei ekonominiu prieinamumu, patogiu laiku bei jam tinkamoje geografinėje vietoje [22; 28].
ĮVADAS
Sveikata žmogui yra turtas, kuris yra reikšmingas jo kasdienybėje, sprendžiant įvairius klausimus, įveikiant socialinius ir ekonominius iššūkius, o valstybei – ekonominiui augimui bei sveikatos netolygumo mažinimui. Žvelgiant į Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos (toliau LR) Seimo, siekiama užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, tenkinant gyventojų poreikius, plėtojant šiuolaikines sveikatos priežiūros technologijas. Pabrėžiama svarba, plėtoti sveikatos infrastruktūrą, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sprendžiant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problemas, sudarant pacientui tinkamas sąlygas, gauti sveikatos priežiūros paslaugas jam tinkamoje geografinėje vietoje [22].
Vaikai yra taip pat visuomenės ateitis ir turtas. Jų sveikatos priežiūra bei profilaktika, reikalauja ne tik didelių sveikatos išteklių, bet ir atsakingos priežiūros. Vaikams, teikiant kompleksinę sveikatos priežiūrą bei jos paslaugas, reikalingi įvairių sričių, skirtingos kvalifikacijos gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai, kurie ne tik gebėtų tinkamai gydyti, bet ir išsaugoti vaikų sveikatą, užkertant kelią naujų ligų atsiradimui [20].
Vaikas turi teisę turėti užtikrintas gyvenimo sąlygas, įskaitant teisė į jo sveikatą, kuri yra svarbi raidos procesams. Daugelis komponentų yra reikšmingi fiziniam, protiniam bei dvasiniam vystymuisi. Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, visoms valstybės narėms, yra apibrėžiama naudotis visomis aukščiausiomis sveikatos priežiūros sistemos paslaugomis, vykdant ligų gydymą bei sveikatos atstatymą, šalinant veiksnius, kurie yra siejami su neigiamu poveiku vaikų sveikatai. Prie viso to, svarbu visuomenei, ypač tėvams ir jų vaikams, plėtoti švietimą apie vaikų sveikatą, tinkamus mitybos įpročius, higienos įgūdžius bei apie palankias vaiko gyvenamosios aplinkos sąlygas, taip sudarant galimybę jiems ne tik lavintis, bet ir tomis žiniomis pasinaudoti [21].
Lietuvoje vaikų populiacija sudaro apie 18 proc. šalies gyventojų. Vaikų amžius apima šias grupes: naujagimiai nuo gimimo iki 28 dienų amžiaus, kūdikiai nuo gimimo iki 1 m. amžiaus, ankstyvojo amžiaus vaikai – nuo 1 iki 4 m. amžiaus, viduriniojo amžiaus vaikai – nuo 4 iki 10 m. amžiaus ir paaugliai – nuo 10 iki 18 m. amžiaus [5].
sveikatos priežiūros įstatymas, apimantis vaikų sveikatos saugą ir stiprinimą, nurodo, kad ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos turi vykdyti vaikų sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, siekiant užtikrinti vaikų sveikatos priežiūrą, todėl kiekvienais metais, vaikas prieš pradedant lankyti švietimo ir mokslo įstaigą, turi laiku pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą apskaitos forma Nr. 027-1/a, išduotą ne anksčiau kaip prieš metus [5; 17; 25].
Remiantis 2016 m. Higienos instituto (toliau HI) duomenimis, vertinant 7-17 m. amžiaus vaikus, 90,03 proc. pateikė sveika tos pažymėjimus ugdymo įstaigoms. Tais metais mokėsi 286 864 vaikai, iš jų 261 269 - buvo nustatyta pirma sveikatos grupė, tai reiškia, jog vaikas yra sveikas ir gali lankyti ugdymo įstaigą be apribojimų, o tai sudarė 91 proc. viso besimokančių vaikų. Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacine sistema, 2017-2018 mokslo metais, sveikatos pažymėjimus iš 354 649 vaikų, pateikė – 303 666, o tai sudarė 85,62 procentinę mokinių dalį [23; 24].
Dauguma sveikatos priežiūros įstaigų, organizuodama ir vykdydama sveikatos priežiūros paslaugas, kasdienybėje susiduria su daugybe problemų, kurios turi įtakos sveikatos vadybos ir politikos vystymuisi bei teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimui. Dideli pacientų srautai, ilgas laukimo laikas, sveikatos priežiūros specialistų tankumo skirtumai, bei pacientų nepasitenkinimas yra šių dienų problema [14].
Sveikatos nuostatų vykdymas, įvairių reglamentų bei koncepcijų paisymas būtent ir yra reikšmingas sveikatos priežiūros paslaugų organizavimui, užtikrinant paslaugų kokybę, prieinamumą paslaugoms, atsižvelgiant į paciento finansines galimybes bei jo poreikius. Visa tai yra glaudžiai siejama su pasitenkinimu, o savo ruožtu tai turi įtakos sveikatos priežiūros paslaugų našumui, įgyvendinant visuomenės sveikatos gerinimą bei ligų atsiradimo mažinimą.
Darbo aktualumas. Gautais rezultatais, siekiama sužinoti tėvų požiūrį į profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo prieinamumą ir organizavimą bei apie tai palyginti su sveikatos priežiūros specialistais. Tikimasi atskleisti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų problemines puses, telkiant didelį dėmesį jų veiksmingumo gerinimui, tenkinant pacientų lūkesčius. Taip pat, kad tai sveikatos priežiūros įstaigai padės imtis konkrečių priemonių, gerinant profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo prieinamumą ir organizavimą, o savo ruožtu, tai bus veiksminga ikimokyklinėms bei bendrojo lavinimo ugdymo įstaigoms, laiku gaunant išvadas ir rekomendacijas iš gydymo įstaigos apie vaiko sveikatą. Tai yra svarbu ne tik užtikrinant tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir vykdant kontrolę, laiku pastebint vaikų sveikatos sutrikimus ir užkertant kelią naujų ligų atsiradimui.
Mokslinis naujumas. Vykdytų kiekybinių tyrimų Lietuvoje, kurie atskleistų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus turinčių vaikų tėvų bei sveikatos priežiūros specialistų, kurie vykdo profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą, požiūrį į profilaktinį sveikatos tikrinimo paslaugų organizavimą bei pasitenkinimą, šiomis sveikatos priežiūros paslaugomis - nėra.
Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Aptariama prieinamumo reikšmė sveikatos priežiūros paslaugomis. Apžvelgiama ir analizuojama profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo organizavimo teorinė reikšmė Lietuvoje, lyginant su kitų šalių praktiniais pavyzdžiais. Pateikiama sveikatos priežiūros specialistų, kurie vykdo profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą pareigybių bei funkcijų apžvalga. Aptariama pasitenkinimo reikšmė sveikatos priežiūros paslaugomis.
Šio tyrimo dėka, gautais rezultatais, galima prisidėti prie profilaktinių sveikatos tikrinimų organizavimų, siejant su prieinamumo gerinimu bei pacientų pasitenkinimu.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: įvertinti tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo prieinamumą ir organizavimą Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centre.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti tėvų požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą dėl profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo;
2. Įvertinti tėvų pasitenkinimą profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo organizavimu sveikatos priežiūros įstaigoje;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau PSO), apibrėždama žmogaus teises ir sveikatą, nurodo, jog sveikatos priežiūros įstaigose paslaugų prieinamumas turi būti lengvai pasiekiamas visiems pacientams [28].
Prieinamumas visuotinai yra įvardijamas, kaip galimybė naudotis visomis reikalingomis, kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis ar sveikatinimo priemonėmis, gaunant visą reikiamą informaciją, pacientui tinkamomis darbo valandomis bei kuo mažesniu laukimo laiku, atsižvelgiant į jo finansines galimybes, nepriklausomai, kur pacientas gyvena ir be jokios diskriminacijos. Taigi užtikrinant paslaugų prieinamumą, 1 pav. akcentuojami keturi svarbūs aspektai [6; 28]:
1 pav. užtikrinimo koncepcijos (sudaryta darbo autorės)
PSO pastebėjo, jog beveik 100 milijonų žmonių kasmet įveikia didžiulį skurdą ir finansinį nepriteklių, dėl ko neturi galimybių naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pasaulyje vyrauja socialinė ir ekonominė nelygybė – skurdas bei skirtingos finansinės žmonių galimybės tampa dideliu iššūkiu, kuris yra glaudžiai siejamas su ribotu sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu. Šias problemas lemia netinkami politiniai sprendimai, sveikatos priežiūros finansavimo sistema, išteklių pasiskirstymas [6; 15].
priežiūros paslaugų. Dauguma gydytojų, į tokius pacientus žvelgia taip pat atsainiai, vėluoja atlikti diagnostinius tyrimus, vengia kreiptis į pačius pacientus. Prie viso to, čia išryškėja diskriminacinė problema, kurią galime susieti su prieinamumo kliūtimi [37].
PSO pabrėžė, kad prieinamumas turėtų būti užtikrinamas nediskriminuojant paciento. Diskriminavimas pasireiškia žvelgiant į pacientą atsainiai ar atsisakant suteikti jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas dėl jo rasės, tautybės, socialinės klasės, išsilavinimo, amžiaus, lyties ar negalios. Nagrinėjat tyrimus apie Europos Sąjungos šalių sveikatos priežiūros prieinamumą, daroma prielaida, jog pacientų diskriminacija, norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas, vyrauja daugelyje šalių skirtingai. Italijos, Graikijos, Bulgarijos, Suomijos, Ispanijos, Švedijos ir net Lietuvos šalių duomenimis, pastaruosius 12 mėnesių pacientai jautė diskriminaciją, tačiau Liuksemburgo, Šveicarijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Islandijos ir Austrijos šalių pacientai, diskriminaciją patyrė ženkliai mažiau. Diskriminacija, norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas, pasireiškė dėl socialinių bei ekonominių skirtumų, išsilavinimo lygio, lyties bei amžiaus. Pastebima, jog jaunesni pacientai nei vyresni, pažeidžiami šiuo aspektu buvo labiau [38].
Autoriai J. Kairys (2015), M.Lamanauskaitė (2015), R.Šturienė (2015) taip pat atliko tyrimą tarp Lietuvoje, kuriuo siekė išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugų sąsajas su paciento išsilavinimu, užsiėmimu ir pajamomis. Tyrimo rezultatai parodė, jog specialisto ar tarnautojo pareigas užimantys respondentai patenka pas gydytoją talonėlyje nurodytu laiku, o tuo tarpu darbininkams prie gydytojo kabineto tenka laukti ilgiau kaip 30 min. Didesnes pajamas gaunantys respondentai konsultacijai pas kardiologą patenka greičiau, o specialistai bei tarnautojai konsultacijos pas neurologą laukia 21-30 dienų. Dauguma mokslininkų teigia, jog pacientų amžius, lytis ir jų išsilavinimas yra subjektyvus ir yra siejamas su teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų pasitenkinimu [6; 33].
Prieinamumas taip pat yra reikšmingas, vertinant fizines prieinamumo galimybes, atstumą bei atvykimo laiką iki sveikatos priežiūros įstaigos, nustatant kokiomis susisiekimo priemonėmis pacientas pasiekia įstaigą. Pacientų bei sveikatos priežiūros specialistų laukimas, netinkamų patalpų išplanavimo ar techninių priemonių išdėstymas yra siejamas su dideliais pacientų srautais ir eilėmis. Laukimas yra savitas nuostolis sveikatos priežiūros įstaigai, kuris prisideda prie prieinamumo problemos [6; 14; 15].
gyventojai labiausiai pasitiki šalies sveikatos sistema - net 91,6 proc., Olandijos gyventojai pasitiki - 86,1 proc., tačiau Lietuvos gyventojai pasitikėjimą sveikatos sistema vertina kiek mažiau - 64,3 proc. Vertinant pasitenkinimą sveikatos priežiūros sistema, tarp Danijos (81,1 proc.) ir Olandijos (83 proc.) gyventojų nuomonių atsiskleidė panašūs rezultatai, tačiau Lietuvos gyventojai pasitenkinimą sveikatos priežiūros sistema jaučia tik 37,2 proc. Labai svarbu paminėti ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. 73,6 proc. Danijos ir 60,8 proc. Olandijos apklausoje dalyvavusių gyventojų mano, jog sveikatos paslaugos yra prieinamos, tačiau Lietuvoje tokią nuomonę išreiškė tik 36,4 proc. apklaustųjų. Lietuvos gyventojai nurodė, jog gydytojui yra svarbiau materialus faktorius, o ne pacientas. Taip pat, negalėjo gauti gydymo dėl finansinių galimybių, gydymas buvo sunkiai prieinamas toje vietovėje, kur pacientas gyvena bei vyrauja ir ilgas laukimo laikas gauti sveikatos priežiūros paslaugoms [8].
Lietuvos Valstybės kontrolė - aukščiausioji audito institucija, 2018 metais parengė audito ataskaitą, apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir orientaciją į pacientą. Tyrimo rezultatai parodė, jog 55 proc. Lietuvos gyventojų nuomone - pagrindinė problema sveikatos priežiūros sistemoje yra ilgas laukimo laikas. Beveik penktadalis respondentų - 18 proc. nurodė, jog patekti pas šeimos gydytoją laukė beveik 10 darbo dienų, o 28 proc. - nurodė, jog pas antrinio lygio sveikatos priežiūros specialistus teko laukti daugiau nei 30 darbo dienų. Nustatyta, jog ilgas laukimo laikas vyrauja pas gydytojus kardiologus, endokrinologus, oftalmologus bei neurologus. Nustatyta, jog 17 proc. šalies gyventojų norėdami išspręsti šią problemą, renkasi mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, o 19 proc. - gydosi patys [50].
B.Jogaitė (2016), apžvelgdama sveikatos priežiūros paslaugų pokyčius Lietuvoje, akcentavo, jog sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra visos sveikatos sistemos pagrindas, kurį nuolat reikia gerinti sveikatos politikos atstovams. Autorė, žvelgdama plačiau į atliktus mokslinius tyrimus bei remdamasi kitais mokslininkais, nurodė jau anksščiau apžvelgtus kriterijus, kurie yra svarbūs prieinamumo gerinimui: medicininiai ištekliai, kurie užtikrina paslaugų teikimą, tinkama geografinė padėtis bei laikas, per kurį pacientui yra suteikiama paslauga [31].
Autorės V.Aguonytė, G.Petronytė, ir R.Valintėlienė (2016), analizavo Lietuvos tarpsektorinį bendradarbiavimą sveikatos netolygumų srityje. Lyginant sveikatos sektoriaus specialistus su kitų sričių specialistais, tyrimo rezultatuose išryškėjo, jog įstaigos bendradarbiauja sveikatos netolygumų srityje, įsitraukdamos į darbo grupes, komisijas arba komitetų veiklas. Sveikatos sektoriaus specialistai pažymėjo, kad jų įstaigos aktyviai bendradarbiauja ne tik su sveikatos sektoriumi, bet ir su socialiniu, švietimo bei aplinkos sektoriais, tačiau su transporto, žemės ūkio, finansų ir teisėsaugos sektoriais pasireiškė pasyvus bendradarbiavimas. Pagrindinis tarpsektorinis bendradarbiavimas pasižymi, rengiant strateginius dokumentus ar teisės aktus, įsitraukiant į įvairias darbo grupes [34].
Sveikatos bendradarbiavimas vyksta ne tik vietos lygiu, bet ir tarp Europos Sąjungos šalių. Įskaitant pasaulinę sveikatos gerovę, pripažįstant tvarius vystymosi tikslus 2015 m. Europos Sąjungos šalys patvirtino bendrą veiksmų pagrindą iki 2030 m., kitaip įvardijama bendradarbiavimo programa, kurios viena iš sričių yra sveikata. Bendradarbiaujant siekiama pasiekti geresnių rezultatų, pripažįstant užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą, galimybę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir prieinamumą prie šios sistemos [7].
Telkiant dėmesį įstaigų infrastruktūrai, sudarant pacientui palankias sąlygas gauti sveikatos priežiūros paslaugas jam tinkamoje geografinėje vietoje, arčiau jo gyvenamosios vietos, palankiai ir tolygiai išplėtojant pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, galima taip pat užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Apžvelgus 2016 metų HI geografinio prieinamumo tyrimą, daroma prielaida, jog Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos geografiniu prieinamumu yra išvystytos gerai ir tinkamai. Duomenys parodė, jog apie 75 proc. Lietuvos gyventojų gyvena ne toliau, kaip 2 kilometrai nuo jiems artimiausios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri teikia šeimos medicinos paslaugas, o 93,3 proc. pacientų sveikatos priežiūros įstaigą pasiekia per 10 minučių [22; 32; 36].
Kad užtikrinti geografinio prieinamumo aspektus, yra svarbu plėtoti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, atliekant įvairius tyrimus, analizes bei duomenų susisteminimus, pasitelkiant įvairias informacines technologijas. Sprendžiant geografinio prieinamumo nepatogumus yra svarbu vykdyti geografinio prieinamumo tyrimus, taikant geografinius analizės metodus, kurie padeda išsiaiškinti pagrindines kliūtis, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Būtent šiam problemos sprendimo būdui, galima pasitelkti kompleksiškai naudojant šiuolaikinę Geografinę informacinę sistemą - tai informacinė programa, kompiuterinė sistema, kuri lankščiai sieja dalykų vietą ir požymius į vieną analitinę erdvę. Ši sistema yra veiksminga priemonė sveikatos priežiūros įstaigoms, nustatant geriausią geografinę vietą, pajėgumus ir naujų sveikatos priežiūros įstaigų išlaidas. Didesni atstumai, įskaitant keliones, laiką yra sveikatos priežiūros paslaugų eikvojimas. Tai ypatingai pasireiškia pacientams, kurie gyvena kaimo vietovėse. Jiems mažėja geografinė prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, atsižvelgiant į ilgalaikius atstumus ir kelionės laiką, skirtą priežiūrai bei paslaugų įvairovei gauti [36; 39].
Autorės A.Gaižauskienė ir A.Tautvaišaitė (2017), įžvelgė visai kitokias prieinamumo problemas, nei buvo aptarta anksčiau. Nagrinėdamos savidiagnostikos galimybes ir perspektyvas sveikatos priežūros įstaigose, įžvelgė šių dienų aktualijas, kurios rodo didelę gydytojų emigraciją, kas yra siejama su didelėmis eilėmis sveikatos priežiūros įstaigose. Gydymo paslaugų centralizacija, nevykstanti gydytojų kaita, jaunų gydytojų emigracija, nepatrauklios darbo sąlygos bei pačių gyventojų tankumo mažėjimas, reikalauja stiprios sveikatos priežiūros politikos, kuri yra reikšminga sprendžiant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problemas [29; 34; 35].
2 pav. Lean koncepcijos taikymo sveikatos priežiūros institucijoje teorinis modelis
Šaltinis: Čiarnienė R, Smilgevičiūtė I. Lean koncepcija sveikatos priežiūroje: galimybės ir iššūkiai. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2017 [14].
Apibendrinant, galima pabrėžti, jog sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas priklauso nuo daugybės kriterijų: socialinės-ekonominės žmogaus klasės, paciento diskriminacijos, fizinio prieinamumo, laiko bei gyvenamosios vietos geografinės padėties. Analizuojant mokslinius straipsnius, galima susidurti su daugybę tyrimų, kurie nagrinėja prieinamumo koncepciją. Vieni prieinamumą vertina geografiniu palankumu, kiti jį sieja ne tik su sveikatos priežiūros netolygumais, bet ir su sveikatos priežiūros specialistų tankumo skirtumais, o dar kiti, neatmeta ir bendradarbiavimo aspektų. Naujausių technologijų, įvairių tyrimų ir analizių taikymas yra reikšmingas sveikatos priežiūroje, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą. Visi šie kriterijai yra svarbūs tiek pacientui, tiek sveikatos priežiūros įstaigai, siekiant užtikrinti visuotiną prieinamumą, gaunant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas visiems žmonėms vienodai.
1.2 Profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo organizavimas
PSO teigia, jog visuomenei, įtraukiant ir vaikus, sveikatos priežiūrą paprastai teikia šeimos gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos, sveikatos priežiūros įstaigų personalas ir kiti sveikatos priežiūros specialistai [13].
Pažvelgus į šių dienų situaciją Europos šalyse, autoriai Van Esso D et al., apžvelgė vaikų pirminės sveikatos priežiūros ypatumus, nustatyta, jog Europos šalyse vyrauja ne vienodos arba susideda iš skirtingų profesinių kategorijų sveikatos priežiūros specialistai, tai yra skiriasi gydytojų komandos sudėtis ar profesinė kvalifikacija, teikiant vaikų sveikatos priežiūros paslaugas. Tokios šalys, kaip Izraelis, Slovakija, Ispanija, Slovėnija, Kipras bei Graikija, vaikų sveikatos sistemoje užtikrina paslaugas ir priežiūrą teikia pediatrai. Airijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Estijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Portugalijoje bei Anglijoje vaikų sveikatos priežiūra rūpinasi bendrosios praktikos gydytojai, o Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, kaip ir Lietuvoje, veikia kombinuota sveikatos priežiūros specialistų grupė [47].
Įdomu pastebėti ir tai, jog Europos šalys, skirtingai apibrėžia vaikų amžių. Didžioji dauguma šalių, tarp jų ir Lietuva, vaikų amžių apibrėžia 0-18 metų, kitose šalyse, vaikai yra laikomi iki 14-16 metų amžiaus [47].
PSO rekomenduoja, kad sveikatos priežiūros įstaigose vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos ne tik įrodymais pagrįstomis bei saugumą užtikrinančiomis, bet ir veiksmingomis priemonėmis, kurios atitiktų jų amžių bei vystymosi stadiją, nes tai yra svarbu sveikatos rizikos veiksnių šalinimui bei naujų ligų atsiradimo mažinimui [11].
Profilaktiniai sveikatos tikrinimai yra svarbūs ir reikšmingi, siekiant išsaugoti tinkamą vaikų sveikatą, tačiau šiomis dienomis vis dar trūksta įrodymų, kuri sveikatos tikrinimo programa yra efektyviausia, todėl Europos šalių teikiama vaikų sveikatos profilaktika yra pagrįsta skirtingais metodais. Išskiriant Nyderlandus, šioje šalyje vaikų sveikatos profilaktiką teikia bendrosios praktikos gydytojai ir šis principas užtikrina aukštą teikiamų programų lygį [47].
Lietuvoje vaikų ir paauglių sveikatos profilaktinį tikrinimą teikia kombinuota sveikatos priežiūros specialistų grupė, priklausomai nuo jo einamų gyvenimo metų. Profilaktinį sveikatos tikrinimą vykdo šeimos gydytojas (toliau ŠG), vaikų ligų gydytojas (pediatras) bei bendrosios praktikos slaugytoja [5].
skiriamas, siekiant ne tik laiku pastebėti bei koreguoti rizikos veiksnius darančius įtaką vaiko sveikatai, bet ir identifikuoti, ar vaiko sveikatos būklė atitinka augimo ir brendimo normatyvus pagal jo amžių ir lytį bei tinkamai nustatyti ir pateikti išvadas, ar vaikas dėl savo sveikatos būklės yra tinkamas lankyti ugdymo ar kitą švietimo įstaigą [5].
Prevencinės pediatrinės sveikatos priežiūros rekomendacijos yra skirtos šeimoms, siekiant rūpintis jų vaikais nuo ankstyvos vaikystės iki pat paauglystės. Teikiant profilaktinį sveikatos tikrinimą, gali prireikti dažnų konsultacijų ir apsilankymų pas gydytojus, stebint ne tik vystymosi procesus, bet ir psichosocialinius bei lėtinius ligų procesus [16].
Reglamentuotos higienos normos skirtos mokykloms, kurios vykdo bendrojo ugdymo programas, pabrėžia bendruosius sveikatos saugos reikalavimus ir nurodo, jog vaikui prieš pradedant lankyti ikimokyklinę, mokyklinę ar kitą švietimo įstaigą yra privaloma atlikti kasmetinį profilaktinį asmens sveikatos priežiūros tikrinimą ir pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą apskaitos forma Nr. 027-1/a, išduotą ne anksčiau kaip prieš metus, kuriame įrašomi reikiami duomenys apie jo fizinę sveikatą bei dantų ir žandikaulių būklės įvertinimą, nustatoma vaiko fizinio lavinimo grupė (pagrindinė, parengiamoji ar specialioji) bei pateikiamos išvados ir rekomendacijos iki rugsėjo 15 dienos. Tačiau, naujausiais duomenimis, nuo 2018 metų birželio 1 dienos, duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu, visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu ir pažymėjimo forma keičiama į Vaiko sveikatos pažymėjimą apskaitos forma Nr. E-027-1 [17; 27].
Nuo 2016 metų, Lietuvos ugdymo įstaigos ir Higienos institutas pradėjo tarpsektorinį bendradarbiavimą, naudojant bendrą Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą, kuriai būtent ir yra reikšmingas vaiko sveikatos pažymėjimas, siekiant centralizuotai kaupti nacionalinius duomenis apie vaikų sveikatos būklę. Pateiktas gydytojo išvadas ir rekomendacijas sveikatos pažymėjimo formose, susistemina ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai [26].
Norint atlikti profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą, į Asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje asmuo yra priregistruotas, reikia užsiregistruoti apsilankymui iš anksto ir atvykti nustatytu laiku, kreipiantis į savo ŠG, gydytoją odontologą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nurodo, jog sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos priklauso vaiko tėvams ar jo globėjui, jei vaikas nėra sulaukęs šešiolikos metų amžiaus [5; 18].
masės indeksą (toliau KMI). Matuoja arterinį kraujo spaudimą. Identifikuoja mokyklinę brandą, paaugliams - lytinę brandą, vertindamas ir nustatydamas lytinio ir fizinio brendimo normatyvus. ŠG įvertina ne tik vaiko fizinę, bet ir psichinę sveikatos būklę, o skatindamas sveiką gyvenimo būdą, teikia metodines rekomendacijas, aptardamas jų mitybos įpročius bei higienos įgūdžius. Laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai atliekami siunčiant reikiamos profesinės kvalifikacijos specialisto konsultacijai, remiantis Vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, esant medicininėms indikacijoms ar esant poreikiui tikslinti diagnozei [5].
Nuo 2013 metų, vaikų dantų ir burnos higienos būklę, pagal kompetenciją, gydytojas odontologas arba gydytojas odontologas specialistas, ne tik tikrina, bet ir pildo Vaiko sveikatos pažymėjimą [5].
Lyginant Lietuvos vaikų ir paauglių profilaktinį sveikatos tikrinimą su kitomis Europos šalimis, organizavimo ypatumai ir intervencinės priemonės yra skirtingos. Anglijos mokyklinio amžiaus vaikams, profilaktinis sveikatos tikrinimas yra vykdomas tris kartus per vaiko gyvenimo metus: pirmąjį kartą, prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą, antrąjį kartą, kai vaikas yra 10-12 amžiaus laikotarpio, trečiąjį - 15-16 metų laikotarpyje. Profilaktinis tikrinimas yra atliekamas daug paprasčiau nei Lietuvoje: vaiko sveikata yra įvertinama laisvos formos būdu, vertinant bendrą sveikatos būklę, psichinę sveikatą, atliktų skiepų istoriją bei kitus poreikius [9].
Škotijoje 2005 metais profilaktiniame vaikų sveikatos organizavime įvyko perversmas, iki tol, vaikams sveikatos patikra buvo vykdoma papildomai tik suėjus 10-11 metų. Šiomis dienomis, vykdant profilaktinį vaikų sveikatos tikrinimą, ši šalis vadovaujasi naujai įdiegta Hall 4 sveikatos sistema (angl.
Health for All Children, 4th edition, Hall 4). Ši sistema, vadovaujasi tuo, jog kiekvienas vaikas,
pradedantis lankyti mokyklą, turi pasitikrinti sveikatos būklę ir užpildyti formą P1. Mokyklai, pagrindinė informacija turi būti pateikiama apie vaiko KMI ir kitus nustatytus sveikatos sutrikimus. Vaikas yra tikrinamas toliau, tik jei yra norima nustatyti tikslesnė diagnozė, kurios metu yra pildoma oficiali tos šalies nustatyta forma. Vertinant vaiko sveikatos fizinę būklę, veiksmai yra panašūs, kaip ir mūsų šalyje: atliekamas ūgio bei svorio matavimas, KMI nustatymas, taip pat patikros metu yra įvertinama klausa, nustatomi regos sutrikimai, identifikuojama dantų būklė bei teikiamos burnos ertmės sveikatinimo metodai ir rekomendacijos [12].
duomenys yra naudojami stebėsenai. Tuo tarpu, Australija, vaikų sveikatos profilaktinį tikrinimą vykdo pasyviai – sveikatos būklė vertinama tik 3-5 metų vaikams [9].
Nagrinėjant, Norvegijos vaikų profilaktinio tikrinimo organizavimą, pastebima, jog kitaip nei kitose minėtose šalyse, sveikatos priežiūros specialistų ir ŠG, vykdomos funkcijos, atliekant profilaktinį vaiko tikrinimą – skiriasi. ŠG sveikatos paslaugas teikia tik ligų nustatymui, jų gydymui ar paciento nukreipimui pas kitą kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą. Mokyklinio amžiaus profilaktinį sveikatos patikrinimą vykdo jaunimo centrų ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Jaunimo centro specialistai teikia individualias prevencines paslaugas, siejančius su fiziniu bei psichologiniu sveikatos tikrinimu, o mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai vykdo ne tik sveikatinimo paslaugas, bet ir profilaktinius patikrinimus vaikams 0, 4 ir 9 metų, kuriuo metu yra matuojamas ūgis ir svoris, vertinama rega bei klausa. Tikslios sveikatos tikrinimo formos Norvegija neturi, todėl visa tai priklauso nuo savivaldybės ar mokyklos nustatytos tvarkos [10].
Apibendrinant, vaikų sveikatos būklė yra labai svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo metų, todėl tinkamas organizavimas bei vaiko profilaktinis sveikatos tikrinimo vykdymas yra reikšmingas raidos ir vystymosi indikacijų nustatymui, įvairių korekcijos bei sveikatos sutrikimų išvengimui. Žvelgiant į profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą, pastebimi Lietuvos ir kitų Europos šalių skirtumai, ne tik sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijų, bet ir teikiamų profilaktinių tikrinimų organizavimo ir vykdymo heterogeniškumas. Nors šiomis dienomis vis dar trūksta įrodymų, kuri vaikų sveikatos tikrinimo programa yra efektyviausia, dalis Europos šalių vykdo vaikų sveikatos profilaktiką, pasiekdami aukštus rezultatus.
1.3 Pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis
Pasak mokslininkų, pacientų demografiniai rodikliai, įtraukiant jų amžių, lytį, pajamas bei socialinę ir ekonominę padėtį, yra glaudžiai siejami su pacientų atsakymais, atliekant pasitenkinimo tyrimus. Sveikatos priežiūros specialistų charakteristikos, jų demografiniai rodikliai, darbo patirtis, kvalifikacija ir bendravimo kultūra yra taip pat reikšmingi pacientų pasitenkinimui. Kiti labai svarbūs veiksniai yra gydytojo ir paciento rasės atitikimai, požiūris į amžių ar lytį, kalbą, seksualinę orientaciją, bendravimo stilių. Pacientų pasitenkinimas yra siejamas ir su jų laukimo laiku, norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas bei gydytojo jiems skirtu laiku [41].
Autorius A.M.Mosadeghrad (2014), buvo suinteresuotas į sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybę, kuri yra susijusi su pacientų pasitenkinimu, tad atliko kokybinį tyrimą su sveikatos priežiūros specialistais, vertinant su gydytoju susijusius veiksnius, kurie turi įtakos pacientų pasitenkinimui. Rezultatai atskleidė, jog paciento socialiniai ir demografiniai rodikliai veikia gydytojo ir paciento tarpusavio ryšius. Gydytojai teigė, jog yra sunku gauti rezultatą esant sociokultūriniam barjerui. Žinios apie pacientų socialinius ir demografinius aspektus, padeda gauti paciento pasitikėjimą. Savo kompetencijoje, gydytojas turi tinkamai priimti paciento kultūrą bendraujant. Vienas iš būdų, kad užtikrinti paciento pasitenkinimą ir pasitikėjimą gydytoju, yra patikrinti paciento gimimo vietą, o tai leidžia žinoti paciento kultūrinę kilmę ir naudoti žodžius ta kultūros kalba, kuri pacientui labiau suprantama. Kai pacientas supranta ir turi pakankamai žinių apie jo ligos diagnozę ir tolimesnius gydymo procesus, jis pasitiki gydytoju, o žinios apie jų teises, patenkina jų lūkesčius, gaunant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas [45].
Gydytojo socialiniai ir demografiniai aspektai yra taip pat reikšmingi, teikiant tinkamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Jie turi būti atsakingi pacientams, už suteiktas kokybiškas ir jų lūkesčius patenkinačias sveikatos priežiūros paslaugas. Charakteris, asmenybė, išvaizda, bendravimo ypatumai, pagarba, naudingumas bei patikimumas yra svarbūs, teikiant pacientui pasitikėjimą, užtikrinant informacijos skaidrumą ir tinkamą paslaugų teikimą [45].
svarbus, su visais pacientais turima elgtis vienodai, nepriklausomai nuo jo seksualinio pasirinkimo, odos spalvos ar religijos. Gydytojo vienodas požiūris ir elgesys apima ne tik įsakymus, o etinius principus [46]. Gydytojo kompetencija ir žinios yra svarbūs veiksniai, teikiant aukštos kvalifikacijos paslaugas. Gydytojo požiūris į žinių tobulinimą ir atnaujinimą teikia ne tik galimybes naudotis naujausiais duomenimis, bet tai turi naudos pacientui ir sveikatos priežiūros istaigai. Gydytojo pasitenkinimas darbu, tinkama darbo aplinka, organizacine politika, užtikrintu saugumu, galimybėmis tobulėti bei tinkamu darbo užmokesčiu, turi įtakos jo atliekamo darbo kokybei, o visa tai yra glaudžiai siejama su pacientų pasitenkinimu [45].
Tarpasmeninių gydytojo ir paciento santykių ryšys, tinkamas bendravimas, konfidencialumo užtikrinimas yra reikšmingas, patenkinant paciento lūkesčius, gaunant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Draugiškas gydytojų bendravimas, pagarbus elgesys yra reikšmingas pacientų psichinei bei dvasinei būsenoms, teikia pasitikėjima gydytoju, o savo ruožtu, tai leidžia gydytojui gauti išsamią informaciją apie paciento būklę. Efektyvus gydytojo bendravimas su pacientu yra siejamas ne tik su pasitenkinimo aspektais, bet taip pat, tai turi atitinkamos naudos ir sveikatos skatinimo ir ligų prevencijos srityje. Tai yra puiki niša tinkamai konsultuoti ir diagnozuoti pacientus. Gydytojo konfidencialumo užtikrinimas garantuoja ne tik paciento teisę į privatumą jos nepažeidžiant, bet ir teikia pasitikėjimą [44; 46].
Tačiau, kaip ir bendravimas, svarbus veiksnys yra paciento ir gydytojo bendradarbiavimas. Tai yra reikšminga, siekiant pasiekti gydymo tikslų, užtikrinant tinkamą paslaugų gavimą. Pacientui yra svarbu būti atviram ir gydytojui teikti visą reikiamą informaciją apie save, laikantis visų medicinos įsakymų bei informuojant gydytoją apie visus jo buvusius ar esamus sveikatos sutrikimus, kurių gydytojas gali nežinoti [45].
Kalbant apie pacientų pasitenkinimą ŠG teikiamų paslaugų organizavimu, galima palyginti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių gyventojų nuomonę. Šalys, kurių sveikatos priežiūros apsaugos lygis yra aukštas, ŠG teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę teigiamai vertino Austrijos, Danijos bei Vokietijos gyvnetojai. O šalyse, kuriose sveikatos priežiūros apsaugos lygis žemesnis, gyventojų vertinimas buvo žemiausias - Latvijos, Rumunijos, tarp jų ir Lietuvos gyventojų. Tokius rezultatus nulemė gyventojų nuomonė, jog sveikatos priežiūros paslaugos yra sunkiai prieinamos tiek organizaciniu, tiek ekonominiu aspektu, o tai reiškia, jog teikiamų paslaugų kokybė yra prastesnė [49].
2016 metais, atliktas lyginamasis tyrimas tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos gyventojų, pasitenkinimą apie teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ambulatorijose. Vertinant gydytojo reputaciją ir gebėjimus, ranguojant svarbumą nuo 1 iki 7 balų, visų šalių - Bulgarijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos bei Ukrainos gyventojai, apie tai teikė didžiausią svarbą. Analizuojant, kelionės laiką iki gydytojo kabineto, visų šalių gyventojų rezultatai pasiskirstė taip pat vienodai -ranguojant 6 balams, atsakymai rodo, jog tai yra mažai svarbus prioritetas. Bendru pasitenkinimu paslaugomis, rezultatai rodo, jog 10-14 proc. gyventojų nėra patenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis. Vengrijos gyventojai yra vidutiniškai patenkinti paslaugų kokybe ir prieinamumu - 67,3–70,3 proc., Lenkijos - 39,6–51,0 proc., Ukrainos - 41,4–45,9 proc. gyventojų [51].
2017 m. duomenimis, SAM analizavo Lietuvos gyventojų pasitenkinimą sveikatos priežiūros specialistais. Vertinant nuomonę, 72 proc. gyventojų pasitiki savo šeimos gydytoju, 61 proc. - pasitiki gydymo įstaiga, kurioje jie yra prisiregistravę. Vertinant, ar sveikatos priežiūros paslaugų kokybė atitinka jų lūkesčius, rezultatai parodė, jog 3,5 iš 5 - atitinka. Nustatyta, kad siekiant gauti sveikatos priežiūros paslaugas, pacientai susiduria su sunkumais. 65 proc. nurodė, jog yra ilgos eilės pas gydytojus specialistus, 38 proc. - ilgas laukimo laikas, norint atlikti medicininius tyrimus, 34 proc. nurodė, jog yra sunku prisiskambinti į registratūrą ar pačiam gydytojui, 25 proc. pacientų pasigenda bendros informacijos, 24 proc. - sudėtinga pacientų registravimosi sistema, 23 proc. teigė, jog yra atsainus įstaigos darbuotojų požiūris į pacientą, o 18 proc. nurodė, jog gydymo įstaigų personalui trūksta kvalifikacijos [50].
Tačiau nors daugelis šalių vadovaujasi standartizuotų klausimynų patikimumu ir jų atilikimo patirtimi, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Švedijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje, buvo atliktas priešingas tyrimas, panaudojant trumpalaikius klausimynus PPEQ-15, kurių rezultatai atskleidė aukštą rezultatų pagrįstumą visose šalyse [40].
Kiti pasitelkia trumpąją pacientų pasitenkinimo klausimyno forma PSQ-18. Šis metodas sukurtas trumpinant didesnius klausimynus bei užtikrinant patikimumą. PSQ-18 klausimynas yra ypatingas tuo, kad jį gali naudoti ne tik sveikatos priežiūros sistemos, bet ir kitos organizacijos. Vertinimo gairės apima bendrą pasitenkinimą, techninę kokybę, ryšį tarp paciento ir gydytojo, bendravimą, praleistą laiką su gydytoju, prieinamumą bei patogumą [42].
2. TYRIMO METODAI
Tyrimo tipas. Atliekamas kiekybinis momentinis tyrimas, kurio metu anonimine anketine apklausa siekta įvertinti tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo prieinamumą ir organizavimą Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centre.
Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo vykdomas VšĮ Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centre. Apklausa buvo vykdoma gavus Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos raštišką sutikimą. Šio tyrimo respondentai:
- tėvai, kurių vaikai yra ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus;
- VšĮ Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai, vaikų ligų gydytojai bei kartu su jais dirbančios bendrosios praktikos slaugytojos.
Tiriamiesiams klausimynus išdalino tyrimo autorė kartu su Klaipėdos sveikatos priežiūros centro administracijos darbuotoja bei vyriausiąja bendrosios praktikos slaugytoja. Užpildyti klausimynai grąžinti tyrimo autorei.
Tėvų apklausa vykdyta nuo 2018 metų kovo mėnesio iki rugsėjo mėnesio galo. Tyrimas buvo vykdomas laukiamajame, prie gydytojo, kuris atlieka profilaktinį sveikatos tikrinimą, kabineto.
Sveikatos priežiūros specialistų (šeimos gydytojų, vaikų ligų gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų), kurie vykdo profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą, apklausa buvo vykdoma balandžio mėnesį. Klausimynai buvo dalinami sveikatos priežiūros centro vyriausiosios bendrosios praktikos slaugytojos, sveikatos priežiūros specialistų darbo metu.
Tiriamasis kontingentas/tiriamieji. Tyrime dalyvauja tėvai, kurių vaikai yra ikimokyklinio arba mokyklinio amžiaus. Taip pat, šeimos gydytojai, vaikų ligų gydytojai bei kartu su jais dirbančios bendrosios praktikos slaugytojos, kurie vykdo profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. VšĮ Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centro 2017 metų statistiniais duomenimis, iš viso buvo atlikta 9362 profilaktinių vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimų, iš jų 0-14 metų patikrinti 7820 vaikai, 15-17 metų – 1542 vaikai. Panaudojus 2017 metų statistinius duomenis, imtis sudaryta pagal formulę: n=1/(Δ2+1/N). Siekiant, kad ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvų apklausa būtų reprezentatyvi ir patikima, buvo išdalinta 370 klausimynų, o iš jų grįžtamumas buvo 326. Atsako dažnis - 88,1%.
27 bendrosios praktikos slaugytojos. Šiems sveikatos priežiūros specialistams buvo paruošti ir išdalinti 54 klausimynai, iš kurių grįžtamumas buvo 52 klausimynai. Atsako dažnis - 96,3%.
Įtraukimo kriterijai. Klausimynai buvo dalinami tik ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus turintiems tėvams, kurie kreipėsi į sveikatos priežiūros centrą pirminiam vizitui dėl profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo. Tėvams, turintiems du vaikus ir daugiau, kurie yra priregistruoti šiame sveikatos priežiūros centre, buvo nurodyta atsakymus žymėti tik apie vieną iš savo vaikų.
Atmetimo kriterijai. Klausimynai nebuvo teikiami:
- Tėvams, kurie atvyko antriniam vizitui iš kitų gydytojų specialistų; - Tėvams, atvykusiems su naujagimiais;
- Vaikams, kurie atvyko atlikti profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą be tėvų.
Klausimynai buvo teikiami tik tiems sveikatos priežiūros specialistams, kurie vykdo profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Anoniminiai klausimai buvo sudaryti tyrimo autorės remiantis literatūros šaltiniais [1; 2; 3; 4; 52]. Parengtas klausimyno projektas derintas su Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centro vyriausiąja gydytoja. Klausimai sudaryti taip, kad geriausiai atspindėtų nagrinėjamą problemą. Kuriant klausimyną buvo siekiama, kad klausimai būtų paprasti, aiškūs ir nebūtų dviprasmiški. Klausimynas buvo sudarytas iš uždaro tipo klausimų. Respondentai iš pateiktų atsakymų galėjo pasirinkti jiems labiausiai tinkančius variantus.
Klausimyną, skirtą tėvams, sudaro 33 klausimai (2 priedas). 1–4 ir 8 klausimai buvo bendrai respondentų informacijai surinkti: socialinės, ekonominės, charakteristikos. 5–7 klausimais buvo siekiama išsiaiškinti vaikų socialines charakteristikas. 9-33 klausimais buvo siekiama sužinoti tėvų požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei pasitenkinimą organizavimu dėl profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo. 14-15 bei 30 ir 32 klausimams buvo pateikta grupė teiginių, prašant pagal penkiabalę skalę, vadinama Likerto skalę, nurodyti sutikimo ar nesutikimo su kiekvienu teiginiu laipsnį. Šie klausimai skirti siekiant išsiaiškinti iškeltus 1 ir 2 tyrimo uždavinius.
priežiūros centre. 14 ir 15 klausimai buvo skirti sveikatos priežiūros specialistams, kurie atlieka porfilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą, apie atliekamą jų veiklą. Respondentams buvo pateikta grupė teiginių apie sveikatos priežiūros specialistų veiklą, vykdant profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą, prašant pagal penkiabalę skalę, vadinama Likerto skalę, nurodyti sutikimo ar nesutikimo su kiekvienu teiginiu laipsnį. Šie klausimai skirti, siekiant išsiaiškinti iškeltą 3 tyrimo uždavinį.
Visi gauti rezultatai buvo analizuojami, siekiant sužinoti ir palyginti tėvų bei sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo prieinamumą ir organizavimą Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centre.
Duomenų analizės metodai. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programa. Grafiniam duomenų vaizdavimui buvo naudojama MS Excel (2010). Tyrime buvo apskaičiuoti procentai, dažniai, vidurkis, standartinis nuokrypis. Ieškant ryšio tarp dviejų kintamųjų buvo naudotas Chi kvadrato kriterijus (X2) bei Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas, kuris taip pat parodo ryšį tarp kintamųjų: vieno kintamojo reikšmei didėjant, kito kintamojo reikšmei didėjant arba mažėjant. Norint įvertinti, ar skiriasi intervalinis kintamasis bei norint palyginti ar vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, buvo naudotas Stjudento t kriterijus [52].
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji statistika
Klausimynus, kurie buvo skirti tėvams, užpildė 326 asmenys, iš kurių - 263 buvo moterys (80,7 proc.), 57 vyrai (17,5 proc.) ir 6 asmenys nenurodė savo lyties (1,8 proc.). Pusė respondentų buvo 30-39 metų amžiaus (52,1 proc.) ir 40-49 metų amžiaus (32,2 proc.). 76,7 proc. apklaustųjų nurodė šiuo metu dirbantys, 9,2 proc. esantys motinystės/tėvystės atostogose, 8 proc. namų šeimininkės, 4 proc. -bedarbiai, 1,5 proc. - studentai, ir tik 0,6 proc. - pensininkai. Apžvelgiant respondentų išsilavinimą, matoma, kad beveik pusė jų yra turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą - 145 (44,5 proc.), profesinį išsilavinimą - 75 (23 proc.) bei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą - 72 (22,1 proc.), kita likusi dalis respondentų nurodė, jog yra vidurinio išsilavinimo 26 (8 proc.), ir nebaigto vidurinio 6 (1,8 proc.), o 2 asmenys - nenurodė (0,6 proc.).
Pusė tėvų (53,1 proc.), kurie atvedė atlikti profilaktinį vaiko sveikatos tikrinimą, nurodė, jog jų vaikai lankė mokyklinę ugdymo įstaigą, o likusi dalis - 153 (46,9 proc.) ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Iš jų, 169 (51,8 proc.) buvo mergaitės, 155 (47,5 proc.) - berniukai, o 2 (0,6 proc.) - lyties nenurodė. Apibrėžiant vaikų amžių, gautais tyrimo rezultatais nustatyta, jog pusė iš jų buvo 5-9 metų amžiaus vaikai - 136 (41,7%), 1-4 metų amžiaus - 87 (26,7%) bei 10-14 metų amžiaus - 80 (24,5%). Kiek mažesnė dalis buvo 15-18 metų amžiaus vaikai - 23 (7,1%).
273 (83,7 proc.) respondentai nurodė, jog jų gyvenamoji vieta yra miestas bei 52 (16,0 proc.) -kaimas, o likusi dalis - 1 (0,3%) - nenurodė.
1 lentelė. Tėvų/globėjų aprašomoji statistika
Demografiniai ypatumai Skaičius (n) Procentas
Lytis Moterys 263 80,7 Vyrai 57 17,5 Nenurodė 6 1,8 Amžius Iki 18 metų 4 1,2 19-29 metai 35 10,7 30-39 metai 170 52,1 40-49 metai 105 32,2 50-64 metai 10 3,1 65 ir daugiau metų 2 0,6 Veikla Studentai 5 1,5 Dirbantys 250 76,7 Bedarbiai 13 4,0 Namų šeimininkės 26 8,0
Motinystės / tėvystės atostogose 30 9,2
Pensininkai 2 0,6 Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 6 1,8 Vidurinis 26 8,0 Profesinis 75 23,0 Aukštasis neuniversitetinis 72 22,1 Aukštasis universitetinis 145 44,5 Nenurodė 2 0,6
Ugdymo įstaiga Ikimokyklinė ugdymo įstaiga 153 46,9
Mokykla 173 53,1
Gyvenamoji
vieta MiestasKaimas 273 83,7
Nenurodė 1 0,3 Vaiko lytis Mergaitė 169 51,8 Berniukas 155 47,5 Nenurodė 2 0,6 Vaiko amžius 1-4 metai 87 26,7 5-9 metai 136 41,7 10-14 metų 80 24,5 15-18 metų 23 7,1
Tyrime dalyvavo 52 sveikatos priežiūros specialistai, iš kurių 27 (51,9 proc.) buvo bendrosios praktikos slaugytojai, 18 (34,6 proc.) - šeimos gydytojai bei 7 (13,5 proc.) - vaikų ligų gydytojai. Respondentai, taip pat, nurodė darbo stažą šiame sveikatos priežiūros centre, didžiausia dalis sveikatos priežiūros specialistų nurodė, jog dirba 8 metai ir daugiau - 49 (94,2%), o likusi dalis, dirbanti 6-8 metus, tik 3 (5,8%) apklaustųjų (2 lentelė).
2 lentelė. Sveikatos priežiūros specialistų aprašomoji statistika
Demografiniai ypatumai Skaičius (n) Procentas
Pareigos
Šeimos gydytojas/-a 18 34,6
Bendrosios praktikos slaugytoja/-s 27 51,9
Vaikų ligų gydytojas/-a 7 13,5
Darbo stažas šiame sveikatos priežiūros centre 6-8 metai 3 5,8 8 metai ir daugiau 49 94,2
rezultatai atskleidė, jog sveikatos priežiūros specialistų, kurie atlieka vaikų ir paauglių profilaktinį vaiko sveikatos tikrinimą iš viso buvo - 52, iš kurių 27 (51,9 proc.) buvo bendrosios praktikos slaugytojai, 18 (34,6 proc. ) - šeimos gydytojai bei 7 (13,5 proc.) - vaikų ligų gydytojai.
3.2 Tėvų požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą dėl profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo
Vertinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tarp tėvų analizuota, kokiu būdu jie atvyksta į sveikatos priežiūros centrą, kiek patogus jiems šios įstaigos darbo laikas, kiek laiko užtrunka įvairios procedūros bei kiek laiko tekdavo laukti, gavus siuntimą pas kitą gydytoją ir pan.
Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai tėvai atvyksta nuosavu automobiliu - 63,5 proc., rečiau viešuoju transportu - 18,4 proc. ir pėsčiomis - 16,9 proc.
3 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas apie darbo laiko tinkamumą (proc.)
3 paveiksle pateikiami respondentų atsakymai apie sveikatos priežiūros centro darbo laiko patogumą, pagal atvykimo būdą. Reikšmingų skirtumų, vertinant darbo laiko patogumą, tarp respondentų atvykstančių viešuoju transportu, nuosavu automobiliu ar pėsčiomis nenustatyta (χ2 (8, N=322)=8,63, p=0,37).
apklaustiesiems. Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad sveikatos priežiūros centro darbo laikas jiems nėra patogus (χ2(2, N=319)=12,46, p=0,002).
*p<0,05, palyginus su vyrais
4 pav. Vyrų ir moterų atsakymų pasiskirstymas apie darbo laiko tinkamumą (proc.)
Dėl kokių priežasčių tėvai pasirinko tyrime dalyvavusį sveikatos priežiūros centrą pavaizduota 5 paveiksle. Respondentai galėjo pažymėti keletą jiems tinkamų atsakymo variantų. Nustatyta, kad patogi geografinė padėtis buvo svarbi pusei respondentų, taip pat didelė dalis tėvų nurodė kvalifikuotos medikų komandos svarbą, perpus rečiau buvo atsižvelgiama į kitų pacientų rekomendacijas.
5 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, kodėl pasirinko šį sveikatos priežiūros centrą (proc.)
Nagrinėjant komunikacinį sveikatos priežiūros centro prieinamumą, tarp tėvų analizuota, kokiu būdu jie dažniausiai registruojasi vizitui pas sveikatos priežiūros specialistus, kurie atlieka profilaktinį sveikatos tikrinimą. Didžioji dalis respondentų pas sveikatos priežiūros specialistus registruojasi telefonu (64,6%), rečiau internetu (19,4%) ir atvykus į registratūrą (15,9%).
3 lentelė. Respondentų atsakymų apie registracijos būdą, pasiskirstymas pagal lytį ir gyvenamą vietą
Telefonu Internetu Registratūr oje
Iš viso χ2 df p
Pagal lytį Vyrai 36 (72%) 7 (14%) 7 (14%) 50 (100%) 1,466 2 0,48 Moterys 165 (64%) 54 (20,9%) 39 (15,1%) 258 (100%) Pagal gyvenam ą vietą Miestas 172 (64,4%) 55 (20,6%) 40 (15%) 267 (100%) 2,275 2 0,32 Kaimas 30 (65,2%) 6 (13%) 10 (21,7%) 46 (100%)
internetu iki apsilankymo pas sveikatos priežiūros specialistą laukia 1-3 dienas (41%), o besiregistruojantys registratūroje ir telefonu dažniausiai nurodė laukiantys 4 - 7 dienas (atitinkamai 46% ir 42,4%). Tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (χ2(6, N=314)=5,47, p=0,48).
6 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal laukimo laiką ir registracijos būdą (proc.)
7 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, apie laukimo prie
registratūros laiką (proc.)
8 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, apie laukimo prie sveikatos priežiūros specialisto kabineto laiką (proc.)
Tėvai nurodė, kad dažniausiai profilaktinis vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimas trukdavo nuo 10 iki 15 minučių. Retais atvejais, toks apsilankymas trukdavo trumpiau nei 5 minutės (6,1%) arba ilgiau nei 30 minučių (5,8%). Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta nei tarp gyvenančių mieste ar kaime (χ2 (2, N=325)=0,898, p=0,64), nei skirtingo amžiaus (χ2(10, N=326)=11,487, p=0,32) ar išsilavinimo (χ2(8, N=324)=5,07, p=0,75) respondentų.
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, taip pat vertinamas, atsižvelgiant į teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų rūšis. Todėl analizuotos galimybės šiame sveikatos priežiūros centre, kreipiantis į kitus gydytojus specialistus (pvz. neurologą, kardiologą ir t.t.), kurių teikiamos konsultacijos priskiriamos antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugoms. 73,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiame sveikatos priežiūros centre jiems buvo suteikta galimybė gauti II lygio gydytojų specialistų konsultacijas.
Tyrimo metu nustatyta, į kiek II lygio specialistų tėvai nurodė, kad teko kreiptis. Dažniausiai buvo nurodoma, kad kreipėsi į vieną (17,8%), du (16,9%), tris (17,5%) arba keturis (16%) specialistus. Daug rečiau tėvai žymėdavo, kad teko kreiptis į daugiau specialistų.
Lyginant su kitais gydytojais specialistais, pacientai pas šiuos specialistus yra siunčiami dažniau: odontologo konsultacijai, kuriai buvo siusti 74,5% apklaustųjų bei kardiologo konsultacijai 69,6%.
9 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas apie laiką, kiek teko laukti vizito pas skirtingus specialistus (proc.)
koreliacijos nustatytos tarp respondentų amžiaus ir į kiek gydytojų specialistų teko kreiptis. Kadangi koreliacijos koeficientas mažiau nei 0,2, tai galime kalbėti tik apie tendenciją, kad vyresni respondentai nurodydavo didesnį skaičių kreipimųsi į gydytojus specialistus.
4 lentelė. Sąsajos tarp respondentų savybių ir įvardintų nusiskundimų skaičiaus Respondentų
amžius Išsilavinimas Vaiko amžius Į kiek gydytojų specialistų nurodė,
kad yra kreipęsi
rs 0,133* 0,044 0,194**
N 326 324 326
Skaičius nesklandumų, su kuriais susiduria sveikatos priežiūros
specialistai
rs -0,007 0,053 0,076
N 326 324 326
Skaičius nesklandumų, su kuriais susiduria pacientai
rs 0,135* 0,027 0,155**
N 326 324 326
Pastaba: * p<0,05, ** p<0,01
Taip pat, didėjant respondentų amžiui, jie buvo linkę pažymėti didesnį skaičių nesklandumų, su kuriais gali susidurti pacientai (nustatytas statistiškai reikšminga, tačiau labai silpna koreliacija tarp šių kintamųjų). Panaši tendencija rasta ir kalbant apie vaiko amžių, kuo vyresnį vaiką respondentai augino, tuo dažniau į daugiau II lygio gydytojų specialistų jiems yra tekę kreiptis ir tuo daugiau nesklandumų, su kuriais susiduria pacientai nurodė (labai silpna koreliacija). Respondentų išsilavinimo lygis su šiais kintamaisiais nekoreliavo.
Tėvai nurodė, kad ilgiausiai laiko teko laukti vizito pas kardiologą. Rasta silpna koreliacija, kuri rodo nežymią tendenciją, kad didėjant tėvų amžiui ir auginamų vaikų amžiui, respondentai buvo linkę nurodyti, jog kreipėsi į daugiau II lygio gydytojus specialistus ir truputį daugiau, jiems iškyla nesklandumų, atliekant profilaktinį sveikatos tikrinimą.
3.3 Tėvų pasitenkinimas profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo organizavimu sveikatos priežiūros įstaigoje
Analizuojant tėvų pasitenkinimą vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo organizavimu šiame sveikatos priežiūros centre, buvo nustatomi įvairūs įstaigos darbo aspektai, pasikeitimai per pastaruosius metus, bendras pasitenkinimas sveikatos priežiūros centru, sveikatos priežiūros specialistais. Taip pat, analizuota, ar rekomenduotų šią įstaigą, savo sveikatos priežiūros specialistą kitiems žmonėms.
Didžioji apklaustų tėvų dalis, profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo organizavimą vertina gerai ir labai gerai (85%). Kalbant apie sveikatos tikrinimo organizavimo vertinimą statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta nei tarp skirtingo amžiaus (χ2(25, N=324)=24,53, p=0,49), išsilavinimo (χ2 (20, N=322)=26,71, p=0,14), gyvenamosios vietos (χ2(5, N=323)=11,04, p=0,06), lyties (χ2(5, N=318) =8,562, p=0,13) respondentų.
5 lentelė. Respondentų atsakymai apie registratūros ir kitų gydytojų specialistų darbo organizavimą
Labai blogai
/blogai Patenkinamai Labai gerai/gerai nuomonėsNeturiu Viso Registratūros darbo organizavimas 22 (6,9%) 82 (25,7%) 197 (61,8%) 18 (5,6%) 319 (100%) Kitų gydytojų specialistų darbo organizavimas 6 (1,9%) 43 (13,5%) 262 (82,4%) 7 (2,2%) (100%)318
Taip pat, buvo analizuojami registratūros darbo organizavimo įvairiūs aspektai. Palankiausiai tėvai vertino informacijos suteikimą apie sveikatos priežiūros specialistų, kurie atlieka profilaktinį sveikatos tikrinimą, darbo laiką 82,3% (vertino gerai ir labai gerai) ir registraciją pas juos - 78,9%. Taip pat palankiai tėvai palankiai vertino informacijos suteikimą apie registraciją pas kitus II lygio gydytojus specialistus (76%) ir apie skubius vizitus (71,2%). Mažiausiai palankiai iš aspektų, buvo vertinimas registratūros personalo bendravimas ir aptarnavimo laikas. Tačiau apie mažiau palankų vertinimą galime kalbėti tik kitų aspektų vertinimo kontekste, nes personalo bendravimą gerai ir labai gerai vertino 67% tėvų, o aptarnavimo laiką atitinkamai 66,8%.
Labai palankiai tėvai vertino ir įvairius šeimos gydytojų bei vaikų ligų gydytojų darbo aspektus, jų atsakymai pateikiami 11 paveiksle. Net 89,1% tėvų nurodė, kad šie sveikatos priežiūros specialistai išsiaiškina, dėl kokios priežasties atvyko, 84,3% įvertina bendrą paciento būklę, 83,6% tėvų teigė, kad sulaukia išsamaus atsakymo į savo klausimus. Iš visų sveikatos priežiūros specialisto darbo aspektų vertinimų, žemiausiai buvo įvertintas skatinimas bendradarbiauti konsultacijos metu (tačiau ir čia 76,6% vertino teigiamai), bei išsamios informacijos suteikimas apie numatomų tyrimų, procedūrų galimas šalutines reakcijas (tačiau ir čia 70% vertino teigiamai).
11 pav. Respondentų atsakymų procentinis pasiskirstymas, vertinant atskirtus gydytojo, atliekančio profilaktinį sveikatos tikrinimą, darbo aspektus (proc.)
tinkamai numatomas ir vykdomas procedūras (89,7%), saugos taisyklių ir higienos normų laikymąsi (89,2%). Mažiausiai palankiai tėvai vertino bendrosios praktikos slaugytojų bendradarbiavimą su kitais gydytojais specialistais, tačiau net ir šį teiginį palankiai įvertino net 79,8% apklaustųjų.
12 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, vertinant atskirtus bendrosios praktikos slaugytojų darbo aspektus (proc.)
6 lentelė. Respondentų atsakymai, ar rekomenduotų sveikatos priežiūros specialistą ir šį sveikatos priežiūros centrą kitiems
Respondentų atsakymai Viso
Taip Ne Neturi nuomonės
Rekomenduotų savo gydytoją kitiems 216 (74,5%) 11 (3,8%) 66 (21,7%) 293 (100%) Rekomenduotų šį sveikatos priežiūros centrą kitiems 230 (79,3%) 16 (5,5%) 44 (15,2%) 290 (100%)
Apibendrinant rezultatus, dėl sveikatos priežiūros paslaugų, nustatyta, kad apklaustieji tėvai labai palankiai vertino profilaktinį sveikatos tikrinimą šiame centre. 85% apklaustų tėvų profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo organizavimą vertino gerai ir labai gerai. Gydytojų, kurie atlieka profilaktinį sveikatos tikrinimą ir bendrosios praktikos slaugytojų darbų vertinimai buvo labai palankūs, kai net žemiausiai įvertinti teiginiai gavo palankius atsakymus iš ne mažiau nei 70% apklaustųjų. Didžioji dalis tėvų nurodė, kad rekomenduotų šį centrą ir savo gydytoją kitiems žmonėms.
3.4 Sveikatos priežiūros specialistų požiūris į vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą sveikatos priežiūros įstaigoje
Analizuojant sveikatos priežiūros darbuotojų požiūrį į vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą, šeimos gydytojų ir vaikų gydytojų atsakymai buvo apjungti. Analizuota, kaip vertina šių paslaugų organizavimą, kokybės pokyčius bei darbo organizavimą.
Pakankamai teigiamai, sveikatos priežiūros specialistai, vertina registratūros darbo organizavimą -88,2% ir kitų specialistų darbo organizavimą - 82%. Tik vienas asmuo nurodė, kad kitų specialistų darbo organizavimą vertino labai blogai.
Daugiau nei tarp pusės gydytojų, kurie atlieka profilaktinį sveikatos tikrinimą ir bendrosios praktikos slaugytojų, nustatyta, kad tarp jų ir kitų gydytojų specialistų vyksta bendradarbiavimas dėl pacientų. Grafiškai atsakymų pasiskirstymas pavaizduotas 13 paveiksle. Tačiau šie atsakymų skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (χ2(4, N=52)=2,963, p=0,564).
13 pav. Sveikatos priežiūros specialistų atsakymų pasiskirstymas, ar tarp jų ir kitų gydytojų specialistų yra tarpusavio bendradarbiavimas dėl pacientų (proc.)
7 lentelė. Sveikatos priežiūros specialistų atsakymai apie bendrą paslaugos organizavimo vertinimą ir pokyčius
Teikiamų paslaugų kokybė per pastaruosius metus:
Profilaktinio vaiko sveikatos tikrinimo paslaugos organizavimo
vertinimas Viso
Patenkinamai Gerai / labai gerai Neturi nuomonės
Pagerėjo n (%) 1 (5,3) 17 (89,5) 1 (5,3) 19 (39,6)
Pablogėjo n (%) 1 (25) 3 (75) 0 (0) 4 (8,3)
Nepakito n (%) 1 (4) 23 (92) 1 (4) 25 (52,1)
Kalbant apie tai, ar tėvai laiku kreipiasi profilaktinio vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimui, gydytojų bei bendrosios praktikos slaugytojų vertinimai buvo nevienareikšmiški. Beveik toks pat procentas gydytojų atsakė, kad tėvai kreipiasi laiku ir, kad kreipiasi ne laiku. Tarp bendrosios praktikos slaugytojų didesnis procentas atsakė, kad tėvai kreipiasi laiku. Tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (χ2(4, N=50)=6,97, p=0,137).
14 pav. Sveikatos priežiūros specialistų atsakymų pasiskirstymas, apie tai, ar tėvai laiku kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą (proc.)
