PACIENTŲ, PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ PUSIAUSVYROS POKYČIAI, NAUDOJANT VIZUALINĮ GRĮŽTAMĄJĮ RYŠĮ

PATVIRTINTA LSMU Slaugos fakulteto tarybos posėdyje 2015-08-27 protokolo Nr.SLF-15-09

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

RŪTA BITINAITĖ

PACIENTŲ, PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ

PUSIAUSVYROS POKYČIAI, NAUDOJANT VIZUALINĮ

GRĮŽTAMĄJĮ RYŠĮ

Magistro studijų programos „Klinikinė kineziterapija“ (valst. kodas 621B30005) baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Doc. Dr. Eglė Lendraitienė Konsultantė: Lektorė Jurgita Knašienė

TURINYS

1.1. Galvos smegenų infarktas ... 11

1.1.1. Epidemiologija ... 11

1.1.2. Etiologija ... 11

1.2. Pusiausvyros sutrikimai po galvos smegenų infarkto... 12

1.3. Pusiausvyros lavinimas po galvos smegenų infarkto ... 15

1.3.1. Vizualinio grįžtamojo ryšio priemonės reabilitacijoje ... 17

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 20

2.1. Tyrimo metodai ir kontingentas ... 20

2.2.1. Dinaminės pusiausvyros vertinimas. ... 21

2.2.2. „Brunell pusiausvyros skalė“... 24

2.2.3. „Berg pusiausvyros skalė“ ... 24

2.2.4. Pusiausvyros lavinimo metodai ... 24

3. REZULTATAI ... 27

3.1. Ašinių poslinkių pasiskirstymas testavimo metu. ... 27

3.2. Ašinių poslinkių tarp grupių palyginimas ... 33

3.3. Ašinių poslinkių sumažėjimo palyginimas grupėse ... 39

3.4. Ašinių poslinkių sumažėjimo tarp grupių palyginimaS ... 46

REZULTATŲ APTARIMAS ... 55

IŠVADOS ... 58

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59

MOKSLINIŲ PRANEŠIMŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 60

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 61

SANTRAUKA

Rūta Bitinaitė. „Pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą pusiausvyros pokyčiai, naudojant vizualinį grįžtamąjį ryšį“. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė doc. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas 2017, 68p.

Tyrimo pagrindimas. Nors mirtingumas nuo insulto per pastaruosius 40 metų ženkliai sumažėjo ir iš trečios pagal dažnumą mirties priežasties populiacijoje nukrito į penktąją, insultas iki šiol laikomas ilgalaikės negalios ir sumažėjusio darbingumo priežastimi. Pusiausvyros sutrikimai yra vienas pavojingiausių liekamųjų reiškinių, didinančių, lūžių, ilgalaikio hipomobilumo, darbingumo sumažėjimo ir mirties riziką. Todėl tinkamas pusiausvyros įvertinimas ir tikslingas lavinimas gali užkirsti kelią galimiems ir sveikatai pavojingiems liekamiesiems reiškiniams.

Tikslas. Įvertinti pusiausvyros pokyčius pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą, naudojant vizualinį grįžtamąjį ryšį. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros parametrus prieš taikant įprastinę kineziterapijos programą ir jos pabaigoje. 2. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros parametrus prieš vizualinio grįžtamojo ryšio taikymą ir tyrimo pabaigoje. 3. Palyginti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros pokyčius po įprastos kineziterapijos programos ir po kineziterapijos programos taikant vizualinį grįžtamąjį ryšį.

Metodika. Iš 35 tyrime dalyvavusių, išeminį galvos smegenų infarktą patyrusių VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriuje besigydančių tiriamųjų 21 baigė tyrimą. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 64±2,25 (vidurkis±standartinė paklaida).

Sisteminės atrankos būdu tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: Pirmos grupės tiriamiesiems taikoma įprasta, pusiausvyrą lavinanti kineziterapijos programa. Antrosios grupės tiriamiesiems taikomas pusiausvyros lavinimas su grįžtamuoju ryšiu, naudojant sensorinę pusiausvyros platformą tris kartus per savaitę, keturias savaites. Tyrimo dalyviai buvo testuojami du kartus (tyrimo pradžioje ir pabaigoje). Pusiausvyros parametrai vertinami naudojant dinaminės pusiausvyros vertinimo platformą. Duomenys apdoroti naudojant „Microsoft Exel“ ir „IBM SPSS Statistics 23.0“ programinę įrangą. Kadangi tiriamąsias grupes sudarė <30 tiriamųjų, buvo taikyti neparametriniai kriterijai. Dviems nepriklausomoms imtims palyginti, taikytas Manio Vitnio U testas, priklausomoms imtims – neparametrinis Vilkoksono kriterijus. Rezultatuose pateiktose duomenų lentelėse, vaizduojami ašinių poslinkių (sagitalioje ir frontalioje plokštumoje) duomenų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Rezultatų skiltyje duomenys pateikiami kaip ašinių poslinkių vidurkių mediana (xme) (minimali (xmin) ir maksimali reikšmė (xmax)). Statistiškai reikšmingais skirtumai laikyti kai p<0,05.

Darbo išvados. 1. Vizualinio grįžtamojo ryšio taikymas, asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros lavinime yra veiksminga priemonė, mažinanti ašinius poslinkius frontalioje plokštumoje, stovint atsimerkus ir užsimerkus. 2. Įprastinės kineziterapijos taikymas, asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros lavinime yra veiksminga priemonė mažinanti ašinius poslinkius sagitalioje plokštumoje, žvalgantis per kairįjį petį. 3. Vizualinis grįžtamasis ryšys gali būti taikomas kaip papildoma, asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros lavinimo priemonė. Tačiau vizualinis grįžtamasis ryšys nėra efektyvesnė pusiausvyros lavinimo priemonė už tradicinę kineziterapijos programą, asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros lavinime.

ABSTRACT

Rūta Bitinaitė. „Visual biofeedback impact for balance changes in patients after stroke“, master‘s thesis, supervisor PhD Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinical Department of Rehabilitation, Kaunas 2017 68p.

The aim of the research. To evaluate visual biofeedback (virtual reality) therapy impact for dynamic balance changes in patients after subacute stroke.

Objectives of the study: 1. To evaluate dynamic balance parameters before usual physical therapy intervention in patients after stroke. 2. To evaluate balance parameters before visual biofeedback intervention in patients after stroke. 3. To compare balance changes between the groups in patients after stroke before and after different methods of rehabilitation. 4. To determinate in which plane dynamic balance ranges the most doing different tasks after stroke before the intervention.

Methods. 35 stroke patients were invited to participate in the study of which 21 subject finished the study. Participants were systemic selectively divided (classifield) into two exercise program groups.

First group consisted of visual biofeedback training (n=11) with sensoric balance platform and second group consisted of task-oriented training (n=10). All of the subjects were at the second stage of rehabilitation in Kaunas Clinical Hospital physical medicine and rehabilitation chapter II. Participants were a mean (SE) age of 64(±2,25) years. All of the subjects were assigned to either a first or a second group. Subjects from the first group underwent 60 minutes of conventional rehabilitation while those in the second group underwent 60 minutes of convention rehabilitation and 30 minutes of visual biofeedback training balance rehabilitation three times a week for four weeks. Berg balance scale, Brunel balance assessment (BBA) and dynamic balance were evaluated before and after the study. Dynamic balance was evaluated by the dynamic balance evaluation platform. Statistical data analysis was performed using „Microsoft Excel“ and „IBM SPSS 23.0“ software. Since both the first and the second group participants were <30 the application of non-parametric criteria were used. The two independent samples comparison of Manio Whitney U test for dependent samples - nonparametric Wilcoxon test. Data are presented as median (xme), minimum (xmin), maximum (xmax) – xme (xmin - xmax). Differences at p<0,05 were considered statistically significant.

Conclusion. Visual biofeedback application using „exergaming“ for patients after ischaemic stroke is effective method to reduce axial displacement in frontal plate with eyes closed. Conventional physical therapy is an effective method to reduce axial displacement in sagital plate during „looking

over the left shoulder“ tasks. Visual biofeedback can be used as additional method for patients after ischaemic stroke balance rehabilitation. But visual biofeedback using „exergaming“ can‘t be used instead of conventional physical therapy.

SANTRUMPOS

GSI - galvos smegenų infarktas.

GS - galvos smegenys.

PSO - pasaulinė sveikatos organizacija.

VR - virtuali realybė.

GR - grįžtamasis ryšys.

GRP - grįžtamojo ryšio priemonė.

ŽODYNĖLIS

Dinaminė pusiausvyros platforma - tai nestabili platforma registruojanti kūno masės centro ašinius poslinkius sagitalioje ir horizontalioje plokštumose.

Grįžtamojo ryšio žaidybinai pratimai - tai į užduotis orientuoti, žaidybine forma virtualioje erdvėje pateikiami kūno masės centro perkėlimo pratimai. Kuomet stebint užduotis monitoriaus ekrane, pacientas yra skatinamas atlikti tam tikrus judesius realybėje. Pvz., šiame tyrime pacientas atlikdamas svorio centro perkėlimo judesius, nuo vienos kojos ant kitos ir nuo pirštų galų ant kulnų, atlieka tam tikras užduotis matomas monitoriaus ekrane.

Ašiniai poslinkiai - tai dinaminės pusiausvyros platformos plokštumos, ant kurios stovi tiriamasis, judėjimas, pusiausvyros vertinimo metu.

ĮVADAS

Galvos smegenų infarktas yra ilgalaikės negalios ir mirties priežastis visame pasaulyje [1]. Europos kardiologijos asociacijos 2014 metų duomenimis per metus Europoje galvos smegenų infarktas ištinka apie 1,1 mln. Žmonių [2]. Pusiausvyros sutrikimai, viršutinių ir apatinių galūnių parezė, laikysenos sutrikimai, griuvimai ir sumažėjęs mobilumas yra pagrindiniai įvykusio insulto požymiai. Daugybė tyrimų įrodė, kad orientuoti į užduotis, intensyvūs, pakartotiniai fizinės reabilitacijos metodai, kurių metu skatinamas judesių mokymasis ir neuroplastiškumas yra veiksmingi gerinant judėjimo funkcijas, pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą [3]. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad pakartotinis užduočių atlikimas, įtraukiant funkciškai svarbias didelio intensyvumo užduotis, gerina statinę ir dinaminę pusiausvyrą ir apatinių galūnių funkcijas [4]. Reabilitacijoje grįžtamojo ryšio technologija, naudojant žaidybinus pratimus, yra alternatyvi pakartotinės užduoties atlikimo forma interaktyvioje ir skirtingoje aplinkoje. Be to „žaidybiniai pratimai“ reikalauja dvigubos užduoties atlikimo, kai tiriamasis turi stebėti užduoties pokyčius monitoriaus ekrane ir atsižvelgdamas į tai, keisti kūno svorio centro padėtį. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dvigubos užduoties pratimai yra efektyvesnė pusiausvyros lavinimo priemonė nei vienos užduoties pratimai, asmenims patyrusiems galvos smegenų infarktą [5].

Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad VGR gali būti naudojamas pacientų fizinio aktyvumo skatinimui, pacientams turintiems pusiausvyros sutrikimų ir sergantiems ūminėmis ligomis [6,7,8].

Šiame tyrime naudojama grįžtamojo ryšio priemonė, paremta žaidybinių pratimų taikymu, daugelyje užsienio šalių jau kurį laiką naudojama kaip pusiausvyros lavinimo priemonė pacientams turintiems įvairių nervų sistemos pažeidimų [8,9]. Vieno mokslinio tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad taikant vizualinį grįžtamąjį ryšį atliekant žaidybines užduotis, vieno užsiėmimo metu, per standartinę 30 min. treniruotę, pacientai vidutiniškai atlieka 61,9 viršutinių galūnių ir 109,7 svorio pernešimo judesius [10]. Šiame išmaniųjų technologijų amžiuje, kai technologijos taip sparčiai tobulėja, sukuriama vis daugiau grįžtamojo ryšio priemonių, tačiau tik nedaugelis jų yra prieinamos dėl didelės jų kainos ir kylančių transportavimo sunkumų [9]. Mūsų tyrime naudojama VGR priemonė nereikalauja didelių investicijų, ją lengva transportuoti, todėl gali būti naudojama daugelyje gydymo įstaigų [11]. Tyrimai rodo, kad VGR priemonių taikymas reabilitacijoje skatina pacientus noriau įsitraukti į treniruočių programą ir didina jų susidomėjimą individualiomis pusiausvyros treniruotėmis. [12].

Daugelyje Europos šalių jėgos platforma laikoma auksiniu standartu posturalinės kontrolės vertinime [11]. Tačiau šį statinės pusiausvyros vertinimo prietaisą kaip ir daugelį kitų nepatogu transportuoti ir jam įsigyti reikalingos didelės gydymo įstaigų išlaidos. Siekdami surasti

optimalų pusiausvyros vertinimo prietaisą, nusprendėme savo tyrime naudoti naują, lengviau transportuojamą ir priimtinesnį savo kaina dinaminės pusiausvyros vertinimo prietaisą. Skirtingai nei dauguma kitų šiuo metu rinkoje esančių testavimo priemonių šis prietaisas leidžia įvertinti tiriamųjų dinaminę pusiausvyrą sagitalioje ir horizontalioje plokštumoje.

Savo tyrime siekėme geriau ištirti, straipsniuose mažai nagrinėtus, pacientų po GSI pusiausvyros ypatumus atliekant pusiausvyros reikalaujančius kasdieninius judesius.

Darbo tikslas - įvertinti pusiausvyros pokyčius pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą, naudojant vizualinį grįžtamąjį ryšį.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros parametrus prieš taikant įprastinę kineziterapijos programą ir jos pabaigoje. 2. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros parametrus prieš vizualinio grįžtamojo ryšio taikymą ir tyrimo pabaigoje. 3. Palyginti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą pusiausvyros pokyčius po įprastos kineziterapijos programos ir po kineziterapijos programos taikant vizualinį grįžtamąjį ryšį.

1.LITERATŪROS

APŽVALGA

1.1. Galvos smegenų infarktas

1.1.1. Epidemiologija

Per metus Europoje galvos smegenų infarktas ištinka apie 1,1 mln. žmonių, 2014 metais skelbė Europos kardiologijos asociacija. Jungtinėse Amerikos valstijose apie 795 000 žmonių kasmet patiria insultą, iš jų apie 610 000 insultą patiria pirmąjį kartą [13]. Nuo 1975 iki 2015 metų mirčių nuo insulto sumažėjo ir insultas pagal mirčių skaičių iš trečios nukrito į penktąją vietą (5.2% mirčių per 2015 metus). Su amžiumi susijusių mirčių nuo insulto 1975-2015 laikotarpiu sumažėjo 70% [14]. Indonezijos mokslininkai 2012-2013 m. atliko tyrimą, kurio metu ištyrė 1807 pacientus iš 11 skirtingų ligoninių. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis patirtų insultų buvo išeminiai (67,1 proc) lyginant su hemoraginiais (32,9 proc.). Taip pat buvo nustatyta, kad hipertenzija yra labiausiai paplitęs rizikos veiksnys tiek patyrusių hemoraginį GSI (71,2 proc.) tiek išeminį insultą (63,4 proc.), lyginant su cukriniu diabetu (CD) ir dislipidemija. Indonezijos mokslininkai apskaičiavo, kad 20,3 proc. mirčių atvejų įvyko po 48 val. ir 18,3 proc. mirčių per ≤48 val nuo įvykusio hemoraginio GSI. Tuo metu mirčių nuo išeminio GSI po 48 val. apskaičiuota 8,3 proc., ir 3,5 proc. per ≤ 48 val. [15]. Galvos smegenų infarktą Lietuvoje kasmet patiria daugiau kaip 11 000 vyresnių kaip 25 metai asmenų, iš kurių apie ¼ tampa neįgaliais ir 14 proc. reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba [16]. Kiti tyrimų duomenys rodo, kad po patirto GSI apie 80-87 proc. pacentų tampa priklausomi nuo kitų asmenų. Šie skaičiai mažėja, priklausomai nuo taikomos reabilitacijos efektyvumo. Savarankiškumas prarandamas dėl atsiradusių motorinės ir sensorinės sistemų sutrikimų, tokių kaip sutrikusi pusiausvyra, kuri sukelia griuvimo baimę ir riboja pacientų aktyvumą kasdieninėje veikloje. [17].

1.1.2. Etiologija

Galvos smegenų infarktas (GSI) - dėl smegenų ar precerebrinių arterijų užsikimšimo ar susiaurėjimo atsiradęs smegenų audinio pažeidimas. Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos GSI apibūdinamas kaip liga atsiradusi dėl sustojusio kraujo tiekimo į smegenis, dažniausiai dėl kraujagyslių plyšimo arba krešulio susidarymo galvos smegenų kraujagyslėse. Pagal savo pobūdį

insultas skirstomas į: išeminį galvos smegenų infarktą, hemoraginį - intracerebrinį kraujavimą ir subarachronodinį (kraujas išsilieja į subarachnoidinį tarpą).

Insulto sukeltas poveikis organizmui priklauso nuo to, kuri smegenų dalis ir koks smegenų plotas buvo pažeistas. Kai kuriais atvejais insulto sukelti patologiniai reiškiniai gali sukelti staigią paciento mirtį. Smegenų pažeidimo dydžiui didelę reikšmę turi laikas nuo įvykusio insulto iki pirmosios medicininės pagalbos suteikimo [18]. Geriausios GSI ligos baigtys pastebimos laikino išemijos priepuolio atveju kai: simptomai pasireiškia per mažiau kaip 24 valandas, teigia Pasaulinė sveikatos organizacija.

Klinikinėje praktikoje vyrauja židininiai, o ne bendrieji galvos smegenų infarkto simptomai [18]. Kol kas mokslininkai dar nenustatė optimalaus fizinio aktyvumo veiklos rūšies, intensyvumo ir trukmės. Nepaisant to dauguma mokslinių tyrimų teigiamai vertina intensyvių ir pakartotinių užduočių poveikį, asmenų patyrusių GSI gydyme [19]. Papildomos kliūtys su kuriomis susiduria pacientai patyrę galvos smegenų infarktą yra riboti ištekliai, papildomo gydymo ir priežiūros poreikis, motyvacijos stoka, visi šie veiksniai gali riboti fizinį sergančiųjų aktyvumą ne tik namuose, bet ir ligoninėse [20].

1.2. Pusiausvyros sutrikimai po galvos smegenų infarkto

1. Pusiausvyros sutrikimus lemiantys veiksniai. Vertikalioje, stovėjimo padėtyje, žmogaus kūnas tampa nestabilus, kai sutrinka pastovus pusiausvyros palaikymas, kurį užtikrina, regimoji, vestibulinė ir propriocepcinė sistema [21] (1 pav.). Už tinkamą pusiausvyros palaikymą atsakingos dvi pagrindinės sistemos: žvilgsnį stabilizuojanti sistema ir padėtį stabilizuojanti sistema [22]. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad regėjimas yra labai svarbus veiksnys dinaminės pusiausvyros palaikyme atliekant įvairias užduotis. Galvos smegenų infarktas taip pat siejamas su regimojo lauko sumažėjimu. Tyrimai rodo, kad silpnaregiams asmenims, labiau nei gerą regėjimą turintiems, būdingi didesni pusiausvyros svyravimai, atliekant „Tandem ėjimo testą“, stovėjimo ant vienos kojos ir stovėjimo ant minkštų plokštumų užduotis. Taip pat silpną regėjimą turintiems asmenims būdingas didesnis žingsnio plotis ir lėtesnis ėjimo greitis [23]. Po patirto GSI atsiradę pusiausvyros ir posturalinės kontrolės sutrikimai riboja pacientų apatinių galūnių ir judėjimo funkcijas, mažindami pacientų savarankiškumą kasdieninėje veikloje, didindami griuvimų riziką, o kartu su ja traumų, hipomobilumo ir ankstyvos mirties riziką. [24].

Yra skiriamos dvi pagrindinės pusiausvyros rūšys: statinė ir dinaminė pusiausvyra. Statinė pusiausvyra išlaikoma, kai kūno masės centras (KMC) yra atramos ploto ribose ir kai KMC yra išsidėstęs virš kūno slėgio centro (KSC). Įvairūs pokyčiai veikdami kūno padėtį ar jie būtų išoriniai, pavyzdžiui pagrindo ant kurio stovima poslinkis, ar vidiniai - staigus kojos, rankos judesys, sukelia kūno masės centro pokyčius. Kai kūno masės centras priartėja prie atramos ploto ribų, sutrinka kūno masės centro ir kūno slėgio centro išsidėstymas, t.y. KMC nebėra virš KSC. Šie pokyčiai sutrikdo pusiausvyrąą ir provokuoja griuvimų atsiradimą. Siekdama sumažinti pusiausvyros sutrikimus, CNS naudoja išankstinę posturalinę korekciją, aktyvuojant juosmens ir kojų raumenis [25]. Dinaminė pusiausvyra. Moksliniuose šaltiniuse nurodoma daugybė veiksnių, galinčių daryti poveikį dinaminei pusiausvyrai. Tokie veiksniai yra: jėgos paskirstymo, sensorikos jautrumo sumažėjimas, hipertonusas, hipotonusas, išankstinė posturalinė kontrolė ir taip pat antriniai veiksniai tokie kaip: sutrumpėjęs raumenų ilgis, raumenų atrofija, judesių amplitudės apribojimai [26]. Pakitusi eisena taip pat gali daryti poveikį pusiausvyros palaikyme.

Pradinis judėjimo medelis žingsnio metu yra sukuriamas nugaros smegenyse, o eisenos kontrolę palaiko įvairios CNS sritys, tokios kaip galvos smegenų žievė, smegenėlės ir smegenų kamienas. Nugaros smegenyse esantys bendrieji judesių modeliai sudaryti iš nervinių ląstelių tinklų, kurie generuoja ir koreguoja nervinius impulsus, taip, kad eisenos metu motoriniai neuronai įsijungtų sinchroniškai tam tikra tvarka ir užtikrintų sklandžią eiseną [27]. Padidėjęs asmenų patyrusių GSI kelio ir kulkšnies tiesiamųjų raumenų hipermobilumas ėjimo metu yra susijęs su pokyčiais tarpsegmentiniuose skatinamuosiuose keliuose. Tai gali prisidėti prie pusiausvyros sutrikdymo ne laiku aktyvuojant kojų tiesiamuosius raumenis ėjimo atramos fazės metu. [28].

Galvos smegenų infarktą patyrusiems asmenims gali pasireikšti daugybiniai neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui hemiparezė, kognityviniai ir bendravimo sutrikimai ir net bendri erdvinio suvokimo sutrikimai. Visi šie simptomai kartu su pusiausvyros sutrikimais kelia dar didesnę griuvimų riziką. Yra žinoma, kad po reabilitacijos kurso maždaug 50-60 proc., asmenų patyrusių GSI vis dar išlieka tam tikro laipsnio judėjimo sutrikimai. Apie 50 proc., asmenų lieka mažų mažiausiai iš dalies priklausomi nuo kitų asmenų [27]. Šie rodikliai gali būti susiję su prarastu arba susilpnėjusiu pacientų gebėjimu keisti sensorinės informacijos šaltinį, pusiausvyros išlaikymo procese.

Labai svarbi žmogaus kūno padėties palaikymo sistemos dalis yra gebėjimas keisti sensorinės informacijos šaltinį taip prisitaikant prie kintančių aplinkos sąlygų [29]. Pavyzdžiui, kai viena iš jutiminių sistemų tampa nepatikima ir įvyksta staigus regimos informacijos pokytis. Šiuo atveju regimosios informacijos nauda pusiausvyros kontrolei ir griuvimų rizikai mažinti staiga sumažėja ir itin svarbi tampa iš proprioceptorių gaunama informacija [30;31]. Jeigu asmuo geba staiga pakeisti sensorinį šaltinį, jis geba išvengti griuvimo. Žmogaus gebėjimas greitai suvokti ir

atsirinkti reikiamą jutiminę informaciją byloja apie puikų galvos smegenų neuroplastiškumą [31]. Taigi, pusiausvyros palaikymui reikalinga ne tik darni visų jutiminių sistemų veikla, tačiau taip pat ir nervų sistemos gebėjimas greitai ir laiku atsirinkti reikiamus informacinius signalus iš tų sistemų, kurios skirtingomis sąlygomis suteiks reikšmingiausią informaciją, padedančią išvengti griuvimų.

2. Pusiausvyros sutrikimų pasekmės po GSI. Sutrikus pusiausvyrai, nervų sistema aktyvina kompensacinius mechanizmus, mažinančius griuvimų riziką. Pavyzdžiui, padidėjus ašiniams kūno masės centro poslinkiams sagitalioje plokštumoje pailgėja žingsnio ilgis. Didėjant ašiniams poslinkiams frontalioje plokštumoje didėja žingsnio plotis. To paties tyrimo rezultatai parodė, kad ėjimo metu labiau sukontroliuojami ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje [21]. Pusiausvyros sutrikimai gali sukelti ėjimo greičio, savarankiškumo sumažėjimą ir didinti priklausomybę nuo kitų asmenų. Eisena apibūdinama kaip apatinių ir viršutinių galūnių judėjimas, kuris sudarytas iš kūno masės centro perkėlimo, naudojant tam tikrą energijos kiekį [29]. Taigi, pusiausvyros sutrikimai daro neigiamą poveikį ne tik asmenų sergančių galvos smegenų infarktu eisenai, tačiau taip pat ir sukelia energijos nuostolius, dėl papildomų pastangų atliekant elementarius judesius. Galvos smegenų infarktą patyrę asmenys, kur kas dažniau nei sveiki, pusiausvyrai stovėjimo metu palaikyti naudoja čiurnos strategiją. Simetriniai kūno masės centro perkėlimo judesiai yra susiję su raumenų aktyvacija čiurnos srityje, naudojant pagrindo reakcijos jėgas [29].

Dėl judėjimo ir nervų sistemos pažeidimų, pacientams patyrusiems GSI kaip kompensacinė reakcija pusiausvyros kontrolės palaikyme dominuoja regimoji, o ne vestibulinė sistema. Asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą regimojo lauko sumažėjimas siekia 8-67 proc. Dažniausiai pasitaikanti regimojo lauko sumažėjimo forma yra homogeninė hemianopsija, kai tampa nematoma ta pati regimojo lauko pusė abejose akyse. Šis sutrikimas pasireiškia maždaug 2/3 visų regimojo lauko sumažėjimą dėl GSI patiriančių asmenų [32]. Taigi šiems asmenims regimajai informacijai gauti yra reikalingi dažnesni galvos sukamieji judesiai. Tačiau galvos sukamieji judesiai gali tapti veiksniu, didinančiu griuvimų riziką. Greiti galvos padėties pokyčiai gali sukelti galvos svaigimą. Taip pat staigūs galvos judesiai gali sukelti tinklainės slydimą ir pabloginti regėjimą [29]. Tai dar labiau didina griuvimų, traumų ir ilgalaikio hipomobilumo riziką, ypač vyresnio amžiaus asmenims. O su galvos judesiais susiję pusiausvyros sutrikimai su amžiumi vis didėja ir kelia vis didėjantį griuvimų ir traumų pavojų. Atsižvelgiant į visus veiksnius, galinčius daryti poveikį pusiausvyrai, siekiama atrasti tinkamiausią gydymo programą, padedančią užtikrinti optimalų pacientų po GSI pusiausvyros atsistatymą.

1pav. Kompleksinių sistemų sąveika pusiausvyros palaikyme (Nashner, 2001).

1.3. Pusiausvyros lavinimas po galvos smegenų infarkto

Pusiausvyros išlaikymas yra vienas svarbiausių elementų darančių poveikį asmenų aktyvumui kasdieninėje veikloje ir nepriklausomumui nuo kitų asmenų. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą pusiausvyros ir posturalinės kontrolės sutrikimai neigiamai veikia gebėjimą judėti, apatinių galūnių funkcijas, taip ribojamas ėjimas ir prastėja veikla kasdieniniame gyvenime [5]. Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 40 proc., griuvimų sukelia rimtus sveikatos būklės sužalojimus tokius kaip lūžiai ir hipomobilumas. Jorgenso ir jo kolegų tyrimas parodė, kad net 73 proc. asmenų patyrė griuvimus nepraėjus 6 mėn. nuo ištikusio GSI. 21 proc. asmenų patyrė griuvimus praėjus 6 mėn. po ištikusio GSI. Taip pat šis tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė griuvimų įvyko ėjimo metu, dėl pusiausvyros sutrikimų, neteisingo aplinkos įvertinimo ir sumažėjusios pėdos dorzifleksijos (pėdos vilkimo) [33].

Siekiant atkurti GSI patyrusių asmenų pusiausvyrą naudojami judesių mokymo metodai, tokie kaip šoniniai svorio perkėlimai, pratimai su kamuoliais, kojos kėlimo iki tam tikro aukščio pratimai, vizualinio grįžtamojo ryšio treniruotės ir auditorinio grįžtamojo ryšio pratimai [5].

Treniruotės ant nestabilių plokštumų, labiau nei ant stabilių, sukelia didesnius ašinius poslinkius sagitalioje plokštumoje. Pusiausvyros lavinime, naudojant nestabilius paviršius pasiekiama geresnių posturalinės kontrolės lavinimo rezultatų. Taip pat treniruočių ant nestabilių paviršių metu į pusiausvyros palaikymą įsijungia didesnis raumeninių skaidulų skaičius, gerinami propriocepciniai jutimai. Potencialiai pratimai ant nestabilių plokštumų gali pakeisti neuroraumeninį judėjimo modelį [34].

Kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kad mosavimas rankomis bėgimo metu padeda pagerinti pusiausvyrą (ašinius poslinkius frontalioje plokštumoje) ir sumažinti energijos sąnaudas [49]. Su GSI patyrusiais asmenimis atlikti tyrimai, taikant mosavimo rankomis pratimus, atskleidė, kad mosavimo rankomis pratimų taikymas neturi jokio terapinio poveikio pusiausvyros lavinime [32].

Nors daugumoje tyrimų taikytos pusiausvyros ir eisenos lavinimo metodikos tokios kaip Tai Chi, bendro fizinio aktyvumo didinimas buvo veiksmingos apatinių galūnių stiprinimui, fizinėms funkcijoms ir pusiausvyrai. Tačiau yra mažai duomenų rodančių šių metodų efektyvumą griuvimų prevencijai [25].

Eisenos lavinimo metodus sudaro: standartinės eisenos lavinimo technikos (neurofiziologiniai ir judėjimo mokymosi metodai), funkcinė elektrinė stimuliacija. Tyrimais nustatyta, kad funkcinės elektrostimuliacijos naudojimas su kitomis eisenos atkūrimo metodikomis pagerina hemipleginę eiseną [27].

Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad naudojimasis ranktūriais padeda sutaupyti papildomos energijos, kuri reikalinga raumenų aktyvacijai. Ranktūrių naudojimas didina žingsnio ilgį, mažina žingsnio plotį ir žingsniai tampa simetriškesni [35]. Taigi iš šių tyrimo rezultatų galime daryti išvadą, kad siekiant prailginti pusiausvyros ir eisenos lavinimo trukmę ir kokybę silpnesniems, GSI patyrusiems asmenims, ranktūriai yra veiksminga priemonė. Nepaisant visų teigiamų įprastos kineziterapijos pusiausvyros lavinimo metodų efektyvumo tyrimai rodo, kad, po reabilitacijos kurso maždaug 50-60 proc., asmenų patyrusių GSI išlieka tam tikro laipsnio judėjimo sutrikimai [27]. Siekiant sumažinti šiuos skaičius, įvairių šalių specialistai, vis dažniau į reabilitaciją įtraukia, objektyvesnes, vizualinio grįžtamojo ryšio priemones.

1.3.1. Vizualinio grįžtamojo ryšio priemonės reabilitacijoje

Vizualinio grįžtamojo ryšio priemonės – tai prietaisai, kurių pagalba sudėtingos organizmo sistemos veikla perteikiama suprantamais regimaisiais, girdimaisiais ar juntamaisiais signalais. Biologinis grįžtamasis ryšys reabilitacijoje buvo naudojamas daugiau kaip penkiasdešimt metų, siekiant pagerinti ir atkurti taisyklingus judėjimo modelius po patirtų sveikatos būklės sutrikimų. Reabilitacijoje naudojami grįžtamojo ryšio tyrimų ir gydymo aparatai, yra paremti biomechaninėmis žiniomis ir fiziologinių organizmo sistemų matavimais [36]. Biomechaniniai stebėjimai tiek anksčiau tiek ir dabar nukreipti į judesių atlikimą, posturalinę kontrolę ir biomechanikoje analizuojamą išorinių veiksnių poveikį organizmui. Fiziologiniai stebėjimai, naudojant grįžtamąjį ryšį yra susiję su neuroraumeninės, širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos diagnostika [37, 47]. (2 pav.).

Grįžtamojo ryšio prietaisai gali būti skirstomi į diagnostikai arba pažeistoms funkcijoms atkurti skirtas priemones. Kai kurie diagnostikoje naudojami prietaisai gali būti naudojami reabilitacijoje. Pavyzdžiui, elektromiografas (EMG) yra labiausiai ištirta grįžtamojo ryšio diagnostikos priemonė. EMG yra pripažintas efektyvia diagnostikos priemone daugelio griaučių raumenų ligų gydyme ir reabilitacijoje po širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Realiu laiku atliekami ultragarso (RLU) grįžtamojo ryšio aparatai buvo veiksmingi gydant nugaros skausmą ir dubens raumenų disfunkciją [38]. Šių dienų GSI gydymo pažanga siejama su pažengusia diagnostinių grįžtamojo ryšio prietaisų įvairove, naudojama kraujagyslių sistemos tyrimuose. Geresnis supratimas ir pažanga reperfuzijos terapijoje tapo įmanomi dėl šiuo metu jau ištobulintos kompiuterinės tomografijos angiografijos, magnetinio rezonanso angiografijos, neuroraumeninio ultragarso ir vėl išaugusio susidomėjimo kateterine angiografija [39,45]. Taip pat buvo įrodyta, kad širdies ir kraujagyslių sistemos grįžtamojo ryšio prietaisai yra veiksmingi daugelio sveikatos sutrikimų, tokių kaip hipertenzija, širdies nepakankamumas ir fibromialgija [36, 40] gydyme. Judesių vertinimo, posturalinio stabilumo matavimai ir kūno svorio pasiskirstymas gali būti vertinami naudojant daugybę įvairių prietaisų, siekiant ištirti biomechaninį grįžtamąjį ryšį. Tyrimai rodo, kad vizualinis grįžtamasis ryšys su žaidybiniais pratimais yra efektyvus gydymo būdas, siekiant pagerinti motorinius įgūdžius, asmenims patyrusiems galvos smegenų infarktą [41].

Vizualinio grįžtamojo ryšio technologijos jau 1997 metais buvo naudojamos pacientų patyrusių insultą pusiausvyros atkūrimo tikslais [36]. Šiuo metu egzistuoja ne vienas grįžtamojo ryšio prietaisas skirtas ne vien pacientų diagnostikai, bet ir efektyvesniam jų gydymui. Tokie grįžtamojo ryšio prietaisai yra jėgos platformos, elektrogoniometrijos aparatai, sensoriais ir kameromis papildyti aparatai, teikiantys grįžtamąjį ryšį ne tik gydymo paslaugas teikiančiam specialistui, bet ir pačiam pacientui. Aktyvūs VGR žaidybiniai pratimai, yra naudojami kai kurių Europos sąjungos šalių neurologinėje reabilitacijoje [42, 49].Naujausi tyrimai parodė, kad tokio pobūdžio grįžtamasis ryšys yra efektyvus gerinant su skeleto raumenimis susijusias pacientų judesių atlikimo technikas. Pastaruoju metu „žaidybinių pratimų“ technologijos buvo naudojamos kaip biologinio grįžtamojo ryšio priemonė neurologinių pacientų gydyme [43]. (2 pav.) pateikiama grįžtamojo ryšio veikimo schema taikant žaidybinius pratimus.

3 pav. https://www.slideshare.net/shreelakshmit/emg-biofeedback

2.

TYRIMO

ORGANIZAVIMAS

IR

METODIKA

2.1. Tyrimo metodai ir kontingentas

Į tyrimą buvo pakviesti 35 išeminį galvos smegenų infarktą patyrę, VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriaus pacientai (4 pav.). Į tyrimą buvo įtraukiami asmenys atitikę šiuos įtraukimo kriterijus 1. Išeminį galvos smegenų infarktą patyrę asmenys, po vidurinės smegenų arterijos pažeidimo. 2. Pagal trumpą protinės būklės tyrimą: turintys lengvą protinės veiklos funkcijų sutrikimą (21-24 balai) ir neturintys protinės veiklos sutikimų (24-30 balai). 3. Pagal Berg pusiausvyros skalę (einantys su pagalba (21-40 balai) ir savarankiškai judantys (41-56 balai). 4. Barthel indeksas (≥65 balų). 5. Gydomi II reabilitacijos etape. Tiriamieji buvo supažindinami su tyrimo protokolu (tikslais uždaviniai ir tyrimo eiga). Tyrime taikytų užsiėmimų atlikimo trukmė 4 savaitės. Visi asmenys, sutinkantys dalyvauti tyrime, turėjo pasirašyti sutikimo formą. Iš 35 pakviestų dalyvauti 21 baigė tyrimą. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 64±2,25 (vidurkis±standartinė paklaida).

4 pav. Tyrimo organizavimo schema

Tiriamieji atitikę atrankos kriterijus buvo suskirstyti į dvi grupes (pirmąją ir antrąją). Pirmos grupės tiriamiesiems (n=11) taikyta į užduotį orientuota pusiausvyros lavinimo programa ir papildomai taikytas pusiausvyros lavinimas su grįžtamuoju ryšiu naudojant „žaidybinius pratimus“ su sensorine į kūno masės centro pokyčius reaguojančia platforma. Tiriamųjų pusiausvyros parametrai buvo vertinti 2 kartus (prieš tyrimą ir jo pabaigoje), naudojant dinaminės pusiausvyros vertinimo platformą (5 pav.), „Brunell“ (3 priedas) ir „Berg“ (4 priedas) pusiausvyros skales. Tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos centro leidimas (1 priedas).

2.2.1. Dinaminės pusiausvyros vertinimas

Dinaminė pusiausvyros platforma yra nestabili plokštuma turinti keturias tvirtinimosi vietas, nuo kurių priklauso plokštumos judėjimo amplitudė (6 pav.). Pacientų saugumą padeda užtikrinti platformos šonuose pritaisyti reguliuojamo aukščio ranktūriai. Platforma gali būti tvirtinama dvejuose lygiuose. 1 lygyje pritvirtintos plokštumos judėjimo amplitudė yra didžiausia, 2 lygyje platforma tvirtinama tiems asmenims, kurie negali atlikti užduočių 1 lygyje.

Nuo tiriamųjų asmenų pusiausvyros sutrikimų, priklauso, kuriame lygyje bus tvirtinama platforma. Pirmo bandymo metu nustatėme, kuriame lygyje pacientai geba taisyklingai atlikti visas užduotis. Pritvirtinus platformą antrame lygyje tiriamųjų ašiniai poslinkiai buvo minimalūs, o pritvirtinus platformą pirmame lygyje tiriamieji gebėjo atlikti užduotis taisyklingai. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta dinaminės pusiausvyros matavimo platformos plokštumą tvirtinti pirmame lygyje.

Tiriamiesiems testavimo metu buvo skiriamos šešios skirtingos užduotys, kurias jie turėjo atlikti su kiek įmanoma mažesne rankų pagalba. Tačiau pacientai buvo informuoti, kad prireikus gali įsikibti arba prisilaikyti už šalia jų esančių, dinaminę pusiausvyros platformą sudarančių ranktūrių. Tiriamieji buvo prašomi atlikti 6 skirtingas užduotis. Kiekviena užduotis buvo atliekama 2 kartus. Vienos užduoties atlikimo trukmė 1 min. Po kiekvienos užduoties buvo skiriama vienos minutės pertrauka, kurios metu tiriamieji sėdėdami atlikdavo raumenų atpalaidavimo (rotacinius judesius ir kvėpavimo) pratimus.

Testavimo užduotys naudojant dinaminę pusiausvyros vertinimo platformą. Pirmoji užduotis „stovėjimas atsimerkus“. Pradinė paciento padėtis buvo: pėdos suglaustos, kojų pirštai vienoje linijoje, nugara tiesi, rankos nuleistos greta šlaunų lateralinės dalies. Akys ir smakras nukreipti tiesiai. Tokioje padėtyje pacientas buvo prašomas išstovėti vieną minutę, su kiek įmanoma mažesniais ašiniais poslinkiais ir rankų pagalba. Po minutės pacientas buvo prašomas atsisėsti ir 30 sekundžių atlikti atpalaiduojančius kvėpavimo pratimus (ilgesnis iškvėpimas), o kitas 30 sekundžių atlikti rotacinius kojų raumenų atpalaidavimo pratimus. Po kiekvienos užduoties buvo skiriama vienos minutės pertrauka.

Antroji užduotis „stovėjimas užsimerkus“ Pradinė paciento padėtis: pėdos šalia viena kitos, nugara tiesi, rankos nuleistos ir ištiestos greta, taip, kad nesiliestų su ranktūriais. Kaklas tiesus akys ir smakras nukreipti tiesiai prieš save. Pacientas buvo prašomas užsimerkti ir išstovėti tokioje padėtyje vieną minutę. Po minutės tiriamasis kviečiamas atsisėsti ir minutę pailsėti (atlikti kvėpavimo ir raumenų atpalaidavimo pratimus). Po poilsio pertraukos testo užduotis atliekama dar kartą.

Trečioji užduotis „žvelgimas per kairįjį petį“ Pradinė paciento padėtis: pėdos šalia viena kitos, nugara tiesi, rankos nuleistos, ištiestos greta lateralinės šlaunų pusės. Akys ir smakras nukreipti tiesiai. Tiriamasis prašomas pažiūrėti per kairįjį petį ir grįžti į pradinę padėtį. Užduoties trukmė viena minutė. Po kurios seka vienos minutės poilsio pertrauka ir pakartotinis užduoties atlikimas.

5 pav. Dinaminės pusiausvyros vertinimas platforma (archyvai)

Ketvirtoji užduotis „žvalgymasis per dešinįjį petį“. Pradinė paciento padėtis: pėdos šalia viena kitos, nugara tiesi, rankos nuleistos ir ištiestos greta, taip, kad nesiliestų su ranktūriais. Užduoties reikalavimai tokie kaip trečiojoje užduotyje, tik skirtumas nuo trečiosios užduoties tas, kad šį kartą tiriamasis žvalgosi per dešinįjį petį.

Penktoji užduotis „žvalgymasis per abu pečius“. Pradinė padėtis buvo tokia pati kaip ir pirmosios užduoties metu. Tik dabar tiriamasis buvo prašomas, jam įprastu tempu, pažvelgti per vieną ir per kitą petį ir grįžus į pradinę padėtį užduotį kartoti vieną minutę. Po šios užduoties skiriama vienos minutės pertrauka ir užduotis atliekama antrąjį kartą.

Šeštoji užduotis „Rankų mosavimas“. Pradinė paciento padėtis: pėdos šalia viena kitos, nugara tiesi, rankos nuleistos ir ištiestos greta, taip, kad nesiliestų su ranktūriais. Kaklas tiesus akys ir smakras nukreipti tiesiai prieš save. Atliekant užduotį pacientas prašomas mosuoti abejomis rankomis pakaitomis. Mosuojant rankas laikyti šiek tiek sulenktas per alkūnių sąnarius. Tiriamieji buvo prašomi viso testavimo metu išlaikyti pilną mostą t.y. tiek į priekį tiek atgal (buvo pastebėta, kad mostas atgal dažnai lieka užmirštas vos įpusėjus užduoties atlikimui). Po testavimo atliekama vienos minutės pertrauka ir užduotis atliekama dar kartą. Atlikus pakartotinį šios užduoties testavimą pacientams buvo suteikiama galimybė pailsėti ir jiebuvo palydimi į savo palatas.

Siekiant užtikrinti paciento saugumą kiekvieno testavimo ir treniruotės metu su pacientu buvo ir jo saugumu rūpinosi kineziterapeutas. Taip pat kineziterapeutas teiraudavosi paciento kaip šis jaučiasi, stebėjo jo kvėpavimą, kalbėseną ir odos spalvą.

6 pav. Dinaminės pusiausvyros vertinimo platforma (archyvai)

2.2.2. „Brunell pusiausvyros skalė“

Tiriamųjų pusiausvyra buvo vertinta, atliekant 12 skirtingų užduočių: sėdint, stovint ir einant. Už kiekvieną atliktą užduotį gaunamas 1 balas. Taigi, maksimali surinktų balų suma už visas įvykdytas užduotis galėjo būti 12 b. (3 priedas).

Siekiant išsamiau įvertinti tiriamųjų pusiausvyrą, buvo atliktas modifikuotas Brunell pusiausvyros gebėjimų: siekimo sėdint ir stovint rezultatų (cm.) palyginimas.

2.2.3. „Berg pusiausvyros skalė“

Tiriamųjų pusiausvyra buvo vertinta tiriamiesiems atlikus 14 skirtingų užduočių. Užduotys buvo atliekamos tiriamajam sėdint, stovint ir žengiant žingsnius. Kiekvienos užduoties atlikimas buvo vertintas nuo 0 iki 4 balų. Maksimali galima bendra visų 14 užduočių surinktų balų suma 56 b. (4 priedas).

Siekiant geriau išanalizuoti tiriamųjų pusiausvyros parametrų pokyčius ir jų priklausomybę buvo atliktas modifikuotas Berg pusiausvyros gebėjimo „stovėti suglaudus kojas“ ir „stovėti užsimerkus 10s.“ rezultatų palyginimas.

2.2.4. Pusiausvyros lavinimo metodai

Tiriamieji atitikę atrankos kriterijus buvo suskirstyti į dvi grupes (pirmąją ir antrąją).

Pirmos grupės tiriamiesiems (n=11) taikyta į užduotį orientuota pusiausvyros lavinimo

programa ir papildomai taikytas pusiausvyros lavinimas su grįžtamuoju ryšiu naudojant „žaidybinius pratimus“ su sensorine, į kūno masės centro pokyčius reaguojančia platforma. Monitoriaus ekrane pacientas stebėdavo virtualųjį personažą, kurio judesius turėjo valdyti perkeldamas savo kūno masės centra sagitalioje ir horizontalioje plokštumose stovint ant stabilios sensorinės platormos. Nuo to kuria kryptimi ir kiek kūno svorio pacientas perkeldavo priklausė kuria kryptimi ir kaip greitai judės ekrane matomas personažas (7 pav.). Pavyzdžiui, kai tiriamasis perkeldavo kūno masės centrą ant

dešiniosios kojos žaidimo personažas judėdavo dešinėn, kaip daugiau kūno svorio perkeldavo ant kairės kojos, personažas judėjo kairėn. Paciento tikslas, pernešant kūno masės centrą su virtualiu personažu, pasiekti kuo geresnių žaidimo rezultatų.

Vizualinio grįžtamojo ryšio žaidybiniais pratimais treniruočių programą sudarė: 1) Pingvino čiuožimas ledu (Penguin Slide); 2) Kalnų slidinėjimas (Ski Slalom); 3) Lentelė (Table tilt); 4) Futbolas (Soccer). Vieno užsiėmimo trukmė, naudojant grįžtamąjį ryšį buvo 30 min. Užsiėmimo metu pacientų buvo prašoma atlikti visas keturias užduotis. Žaidybiniai pratimai buvo taikomas vieną kartą per dieną 3 k. per savaitę 4 savaites. Jei pusiausvyros lavinimo metu kurios nors grupės pacientui atsirasdavo diskomfortą sukelianti raumenų įtampa, buvo suteikiama pertrauka, kurios metu pacientas atlikdavo raumenis atpalaiduojančius pratimus (rotacinius judesius). Po pertraukos pacientas tęsdavo treniruotę. Jei tiriamiesiems prireikdavo papildomo laiko pailsėti, užsiėmimo trukmė būdavo pratęsiama tiek, kad intervencijos trukmė būtų 30 min.

Antrosios grupės tiriamiesiems (n=10) taikyta įprasta, į užduotį orientuota, pusiausvyros lavinimo programa. Pusiausvyros lavinimo programą sudarė viengubos ir dvigubos užduoties, ėjimo ir sėdėjimo pratimai, naudojant stabilias ir nestabilias, skirtingo minkštumo platformas ir įvairių dydžių kamuolius.

7 pav. Pusiausvyros lavinimas naudojant vizualinį grįžtamąjį ryšį (archyvai)

2.2.5. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta standartiniais programinės įrangos paketais: „Microsoft Office Excel 2016“ ir „IBM SPSS 23“. Kiekybiniams požymiams aprašyti ir vaizduoti naudotas: vidurkis (x) ir standartinis nuokrypis (SN). Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui naudotas Mann-Whitney U testas, priklausomų imčių palyginimui – neparametrinis Vilkoksono kriterijus. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, esant ne didesnei kaip 5 proc. paklaidai t.y. kai p<0,05.

3.

REZULTATAI

3.1. Ašinių poslinkių pasiskirstymas testavimo metu

„Stovėjimo atsimerkus“ užduotyje, asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje buvo 0,57( 0-2,99) cm., sagitalioje plokštumoje 0,8( 0,04-3) cm. (8 pav.)

„Stovėjimo užsimerkus užduotyje“ pacientų patyrusių galvos smegenų infarktą ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje 1,1(0,04-8,7) cm. ir 0,7(0,04-6,67) cm. poslinkiai sagitalioje plokštumoje (9 pav.). 0,74 1,02 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 ↔ ↕ Aši nių po slin kių vidu rk ia i (cm )

Ašiniai poslinkiai frontalioje ir sagitalioje plokštumoje

1,6 1,42 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 ↔ ↕ A ši nių posl ink ių vi du rki ai (cm ).

Ašiniai poslinkiai frontalioje ir sagitalioje plokštumoje

8 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašiniai poslinkiai frontalioje ir sagitalioje plokštumoje, atliekant stovėjimo atsimerkus

užduotį.

9 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašiniai poslinkiai frontalioje ir sagitalioje plokštumoje, atliekant stovėjimo užsimerkus užduotį.

„Žvalgymosi per kairįjį petį“ užduotyje tiriamųjų ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje buvo 0,42 (0,27-2,68) cm., o sagitalioje plokštumoje 0,7 (0,31-2,59)cm. (10 pav.).

Atliekant „žvalgymosi per dešinįjį petį“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje buvo 0,27(0,08-2) cm. Atliekant tą pačią užduotį ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje buvo 0,5(0,21-2,11) (11 pav.)

0,82 1,02 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 ↔ ↕ Aši nių po slin kių vidu rk ia i (cm ).

Ašiniai poslinkiai frontalioje ir sagitalioje plokštumoje

0,5 0,7 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 ↔ ↕ Aši nių po slin kių vidu rk ia i (cm ).

Ašiniai poslinkiai frontalioje ir sagitalioje plokštumoje

10. pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašiniai poslinkiai frontalioje ir sagitalioje plokštumoje, atliekant „žvalgymosi per kairįjį petį“ užduotį.

11. pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašiniai poslinkiai skersinėje ir frontalioje plokštumoje, atliekant žvalgymosi per dešinįjį petį užduotį.

Atliekant žvalgymosi per abu pečius užduotį pacientų patyrusių galvos smegenų infarktą ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje buvo 0,5(0,11-2,99) cm., o ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje buvo 0,5(0,27-1,80) cm. (12 pav.).

Atliekant „mosavimo rankomis“ užduotį pacientų patyrusių galvos smegenų infarktą poslinkiai frontalioje plokštumoje buvo 0,58(0,11-1,95) cm., o poslinkiai sagitalioje plokštumoje buvo 0,73(0,23-3,28) cm. (13 pav.). . 0,76 0,65 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 ↔ ↕ A ši nių posl ink ių vi du rki ai ( cm ).

Ašiniai poslinkiai frontalioje ir sagitalioje plokštumoje

0,66 1,06 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 ↔ ↕ A ši nių posl ink ių vi du rki ai (cm ).

Ašiniai poslinkiai frontalioje ir sagitalioje plokštumoje 12 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašiniai poslinkiai frontalioje ir

sagitalioje plokštumoje, atliekant „žvalgymosi per abu pečius“ užduotį.

13 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašiniai poslinkiai frontalioje ir sagitalioje plokštumoje, atliekant „mosavimo rankomis“ stovint užduotį

Palyginus tiriamųjų ašinius poslinkius skersinėje ir frontalioje plokštumoje „stovėjimo atsimerkus“ užduotyje buvo nustatyta, kad 16 iš 21 tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje buvo didesni už poslinkius frontalioje plokštumoje 0,18(-1,88-2,34)cm. (14 pav.).

Atlikus ašinių poslinkių frontalioje ir sagitalioje plokštumoje analizę, „stovėjimo užmerktomis akimis“ užduotyje paaiškėjo, kad didesni ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje 0,23(-3,15-7,21) buvo būdingi net 12 iš 21 tiriamojo, o didesni sagitaliniai poslinkiai buvo nustatyti tik 9 iš 21 tiriamojo (15 pav.).

-2,5 -2 -1,5 -1 -0,5 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 Aši nių po slin kių vidu rk ia i ( cm ). Tiriamųjų skaičius -8 -6 -4 -2 0 2 4 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 Aši nių po slin kių vidu rk ia i (cm ). Tiriamųjų skaičius

14 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių sagitalioje ir frontalioje plokštumoje dominavimo nustatymas

15 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių sagitalioje ir frontalioje plokštumoje dominavimo nustatymas

Išanalizavus galvos smegenų infarktą patyrusių asmenų ašinius poslinkius frontalioje ir sagitalioje plokštumose atliekant „žvalgymosi per kairįjį petį“ užduotį buvo nustatyti šie tyrimo rezultatai. Atliekant „žvalgymosi per kairįjį petį“ užduotį 14 iš 21 tiriamojo dominavo poslinkiai frontalioje plokštumoje 0,27(-0,92-1,57), lyginant su poslinkiais sagitalioje plokštumoje (n=7; iš 21). (16 pav.).

4. Iš 21 tiriamojo 13 tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje buvo didesni už poslinkius frontalioje plokštumoje. 8 tiriamųjų iš 21 ašiniai poslinkiai horizontalioje plokštumoje buvo didesni nei poslinkiai sagitalioje plokštumoje. „Žvalgymosi per dešinįjį petį“ užduotyje didesni tiriamųjų ašiniai poslinkiai 0,14(-0,97-1,95) cm. buvo nustatyti sagitalioje plokštumoje (17 pav.).

-1,5 -1 -0,5 0 0,5 1 1,5 2 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 Aši nių po slin kių vidu rk ia i ( cm ). Tiriamųjų skaičius -1,5 -1 -0,5 0 0,5 1 1,5 2 2,5 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 Aš in ių p os lin kių v id urk ia i (cm ). Tiriamųjų skaičius

16 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių sagitalioje ir frontalioje plokštumoje dominavimo nustatymas.

17 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių sagitalioje ir frontalioje plokštumoje dominavimo nustatymas.

Atlikus ašinių poslinkių frontalioje ir sagitalioje plokštumose analizę, „žvalgymosi per abu pečius“ užduotyje, nedideliu skirtumu (11 iš 21) tiriamųjų poslinkiai sagitalinėje plokštumoje buvo didesni 0,03(-1,88-0,59) už poslinkius frontalioje plokštumoje (10 iš 21). (18 pav.).

Palyginus tiriamųjų ašinius poslinkius frontalioje ir sagitalioje plokštumose „mosavimo rankomis“ užduotyje 17 iš 21 tiriamųjų buvo nustatyti didesni poslinkiai sagitalioje plokštumoje 0,25(-0,88-1,88) cm. 4 iš 21 tiriamojo buvo nustatyti didesni poslinkiai frontalioje plokštumoje atliekant „mosavimo rankomis“ užduotį (19 pav.).

-2,5 -2 -1,5 -1 -0,5 0 0,5 1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 Sv yra vim ų vidu rk ių sk irt um a i (cm ) Tiriamųjų skaičius -1,5 -1 -0,5 0 0,5 1 1,5 2 2,5 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 Sv yra vim ų vid urk ių s kirtum ai (cm ) Tiriamųjų skaičius

18 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių sagitalioje ir

frontalioje plokštumoje dominavimo nustatymas

19 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių sagitalioje ir frontalioje plokštumoje dominavimo nustatymas.

3.2. Ašinių poslinkių tarp grupių palyginimas

Pirmosios grupės ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje buvo 0,49(0,08-1,39) cm., antrosios grupės 1,06(0,04-3) cm. Prieš tyrimą atliekant „stovėjimo atsimerkus“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=72,5;p=0,223) (20 pav.).

Prieš tyrimą atliekant „stovėjimo atsimerkus“ užduotį tiriamųjų svyravimai frontalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=64;p=0,557). Pirmosios grupės poslinkiai frontalioje plokštumoje buvo 0,43(0-2,99) cm, antrosios grupės 0,64(0,04-1,65) cm. (21 pav.) 0,72 1,36 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 Pirma gr. Antra gr. Aši nių po slin kių vidu rk ia i sa git alio je plo kš tum oj e (cm ) Tiriamųjų grupės 0,76 0,71 0,62 0,64 0,66 0,68 0,7 0,72 0,74 0,76 0,78 0,8 Pirma gr Antra gr Aš in ių p os lin kių v id urk ia i fro nta lio je plo kš tum oj e (cm ) Tiriamųjų grupės

21 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (frontalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „stovėjimo atsimerkus“ užduotį.

20 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (sagitalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „stovėjimo atsimerkus“ užduotį

Prieš tyrimą atliekant „stovėjimo užsimerkus“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=52;p=0,863). Pirmosios grupės poslinkiai buvo 0,7(0,3-6,67) cm., antrosios grupės 0,845(0,04-5,79) cm. (22 pav.)

Prieš tyrimą atliekant „stovėjimo užsimerkus“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=34,5;p=0,15). Pirmosios grupės poslinkiai buvo 1,19(0,15-8,7) cm., antrosios grupės poslinkiai buvo 0,635(0,04-2,64) cm. (23 pav.) 1,44 1,39 1,3 1,32 1,34 1,36 1,38 1,4 1,42 1,44 1,46 1,48 Pirma gr Antra gr A ši nių posl ink ių vi du rki ai sagi tal ioj e plokš tumoj e (cm ) Tiriamųjų grupės 2,19 0,97 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 Pirma gr Antra gr A ši nių posl ink ių vi du rki ai front al ioj e plokš tumoj e (cm .) Tiriamųjų grupės

22 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (sagitalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „stovėjimo užsimerkus“ užduotį

23 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (frontalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „stovėjimo užsimerkus“

Prieš tyrimą atliekant „žvalgymosi per kairįjį petį“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=63,5;p=0,557). Pirmosios grupės ašiniai poslinkiai buvo 0,7(0,32-2,59) cm., antros grupės buvo 1(0,31-2,37) cm. (24 pav.).

Prieš tyrimą atliekant „žvalgymosi per kairįjį petį“ užduotį tiriamųjų svyravimai frontalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=58,5;p=0,81). Pirmosios grupės ašiniai poslinkiai buvo 0,42(0,27-2,68) cm., antrosios grupės 0,51(0,33-2,10) cm. (25 pav.).

0,94 1,11 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 Pirmos gr Antros gr A ši nių posl ink ių vi du rki ai sagi tal ioj e plokš tumoj e (cm .) Tiriamųjų grupės 0.84 0.79 0,7 0,72 0,74 0,76 0,78 0,8 0,82 0,84 0,86 0,88 Pirma gr Antra gr A ši nių posl ink ių vi du rki ai front al ioj e plokš tumoj e (cm .) Tiriamųjų grupės

24 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (sagitalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „žvalgymosi per kairįjį petį“ užduotį

25 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (frontalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „žvalgymosi per kairįjį petį“ užduotį.

Prieš tyrimą atliekant „žvalgymosi per dešinįjį petį“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=61; p=0,705). Pirmosios grupės poslinkiai buvo 0,5(0,21-2,11) cm., antrosios grupės poslinkiai buvo 0,6(0,3-2,03) cm. (26 pav.).

Prieš tyrimą atliekant „žvalgymosi per dešinįjį petį“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=62,5;p=0,605). Pirmosios grupės poslinkiai buvo 0,27(0,10-1,12) cm, antrosios grupės 0,42 (0,08-2) cm. (27 pav.) 0,67 0,75 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 Pirma gr Antra gr A ši nių po sl ink ių vidurk iai sagi tal ioj e plokš tumoj e (cm .) . Tiriamųjų grupės 0,38 0,64 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 Pirma gr Antra gr A ši nių posl ink ių vi du rki ai front al ioj ee plokš tumoj e (cm .) . Tiriamųjų grupės

26 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (sagitalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „žvalgymosi per dešinįjį petį“ užduotį.

27 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (frontalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „žvalgymosi per dešinįjį petį“ užduotį.

Prieš tyrimą atliekant „žvalgymosi per abu pečius“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=50;p=0,756). Buvo nustatyta, kad pirmosios grupės poslinkiai buvo 0,7(0,27-1,62) cm., antros grupės 0,49(0,3-1,8) cm. (28 pav.).

Prieš tyrimą atliekant „žvalgymosi per abu pečius“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=68; p=0.387). Pirmosios grupės ašiniai poslinkiai buvo 0,34(0,11-2,99) cm. antrosios grupės 0,625(0.27-1.88) cm. (29 pav.).

0,68 0,61 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 Pirma gr Antra gr A ši nių posl ink ių vi du rki ai sagi tal ioj e plokš tumoj e (cm .) . Tiriamųjų grupės 0,756 0,766 0,74 0,745 0,75 0,755 0,76 0,765 0,77 0,775 Pirma gr Antra gr Aši nių po slin kių vidu rk ia i fro nta lio je plo kš tum oj e (cm ). Tiriamųjų grupės

28 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (sagitalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „žvalgymosi per abu pečius“ užduotį.

29 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (frontalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „žvalgymosi per abu pečius“ užduotį

Prieš tyrimą atliekant „mosavimo rankomis“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=43,5; p=0,426). Pirmosios grupės poslinkiai buvo 0,98(0,29-3,28) cm., antrosios grupės 0,6(0,23-2,15) cm.(30 pav.).

Prieš tyrimą atliekant „mosavimo rankomis“ užduotį tiriamųjų ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=45;p=0.512). Pirmojoje grupėje ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje buvo 0.65(0.22-1.95) cm. antrojoje grupėje 0.48(0.11-1.26) cm. (31 pav.). 1,2 0,92 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 Pirma gr Antra gr A ši nių posl ink ių vi du rki ai sagi tal ioj e plokš tumoj e (cm .) . Tiriamųjų grupės 0,73 0,59 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 Pirma gr Antra gr A ši nių posl ink ių vi du rki ai front al ioj e plokš tumoj e (cm .) Tiriamųjų grupė

30 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (sagitalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „mosavimo rankomis“ užduotį

31 pav. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių (frontalioje plokštumoje) vidurkių palyginimas tarp grupių, atliekant „mosavimo rankomis“ užduotį.

3.3. Ašinių poslinkių sumažėjimo palyginimas grupėse

Išanalizavus pirmos grupės duomenis „stovėjimo atsimerkus“ užduotyje paaiškėjo, kad 9 iš 11 tiriamųjų ašiniai poslinkiai tiek sagitalioje tiek frontalioje plokštumoje sumažėjo ir 2 iš 11 tiriamųjų ašiniai poslinkiai minėtose ašyse padidėjo. Tai rodo, kad teigiamas vizualinio grįžtamojo ryšio poveikis buvo pastebėtas 9 iš 11 pacientų. Tačiau pirmosios grupės ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje (Z=-1,601; p=0,109) ir frontalioje plokštumoje (Z=-1,061; p=0,110) statistiškai reikšmingai nesumažėjo (32 pav.).

Išanalizavus antrosios grupės duomenis „stovėjimo atsimerkus“ užduotyje paaiškėjo, kad 9 iš 11 tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje sumažėjo šešiems (6) iš dešimties (10) tiriamųjų ir keturių (4) iš dešimties (10) tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje padidėjo. Tačiau ašinių poslinkių sumažėjimas sagitalioje plokštumoje buvo statistiškai nereikšmingas (Z=-1,172; p=0,241). Atlikus pacientų patyrusių galvos smegenų infarktą ašinių poslinkių analizę frontalioje plokštumoje, ašinių poslinkių sumažėjimas buvo nustatytas aštuoniems (8) iš dešimties (10) tiriamųjų, vieno (1) tiriamojo ašiniai poslinkiai padidėjo ir vieno (1) išliko nepakitę. Ašinių poslinkių sumažėjimas frontalioje plokštumoje buvo statistiškai reikšmingas (Z=-2,547; p=0,011). (33 pav.). 0,49 0,43 0,38 0,3 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 Prieš ↕ Prieš ↔ Po ↕ Po ↔ A šini ų po slin kių vidu rk ia i sa g it a lio je ir fro nta lio je plo kš tum oj e (cm ).

Ašiniai poslinkai sagitalioje ir frontalioje plokštumoje prieš ir po tyrimo

32 pav. Pirmosios grupės asmenų ašiniai poslinkiai sagitalioje ir frontalioje plokštumoje prieš ir po tyrimo, atliekant „stovėjimo atsimerkus“ užduotį.

Buvo įvertinti pirmos grupės ašinių poslinkių sagitalioje plokštumoje rezultatai atliekant “stovėjimo užsimerkus” užduotį pirmoje grupėje. Rezultatai parodė, kad 6 iš 11 tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje sumažėjo, 4 padidėjo ir 1 liko nepakitę. Taip pat buvo nustatyta, kad pirmosios grupės ašinių poslinkių sumažėjimai sagitalioje plokštumoje nebuvo statistiškai reikšmingi (Z=-1,070; p=0,285). Atliekant “stovėjimo užsimerkus” užduotį pirmosios grupės ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje statistiškai reikšmingai sumažėjo (Z=-2,090; p=0,037). Nustatyta, kad 9 iš 11 tiriamųjų ašiniai poslinkiai frontalioje plokštumoje sumažėjo ir 2 padidėjo (34 pav.). 1,05 0,64 0,88 0,29 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 Prieš ↕ Prieš ↔ Po ↕ Po ↔ Aš in ių p os lin kių v id urk ia i sa g it a lio je ir fro nta lio je plo kš tum oj e (cm ).

Ašiniai poslinkiai sagitalioje ir frontalioje plokštumoje prieš ir po tyrimo 0,7 1,19 0,9 0,95 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 Prieš ↕ Prieš ↔ Po ↕ Po ↔ A šin ių p os lin kių v id urk ia i sa g it a lio je ir fro nta lio je plo kš tum oj e (cm ).

Ašiniai poslinkiai sagitalioje ir frontalioje plokštumoje prieš ir po tyrimo

33 pav. Antrosios grupės asmenų ašiniai poslinkiai sagitalioje ir frontalioje plokštumoje prieš ir po tyrimo, atliekant „stovėjimo atsimerkus užduotį

*statistiškai reikšmingas *p<0,05 lyginant skirstinius.

34 pav. Pirmosios grupės asmenų ašiniai poslinkiai sagitalioje ir frontalioje plokštumoje prieš ir po tyrimo, atliekant „stovėjimo užsimerkus užduotį. ;

*statistiškai reikšmingas* p<0,05 lyginant skirstinius.

*

Išanalizavus antrosios grupės gautus ašinių poslinkių sagitalioje plokštumoje rezultatus atliekant „stovėjimo užsimerkus“ užduotį paaiškėjo, kad 7 iš 10 tiriamųjų ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje sumažėjo ir 3 padidėjo. Tačiau ašinių poslinkių sumažėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (Z=-1,376; p=0,169). Išanalizavus ašinius poslinkius frontalioje plokštumoje buvo nustatyta, kad 7 iš 10 tiriamųjų ašiniai poslinkiai sumažėjo ir 3 padidėjo. Tačiau ašinių poslinkių sumažėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (Z=-1,274; p=0,203) (35 pav.).

Įvertinus ašinius poslinkius sagitalioje plokštumoje “žvalgymosi per kairįjį petį” užduotyje paaiškėjo, kad 7 iš 10 pirmosios grupės tiriamiesiems ašiniai poslinkiai sagitalioje plokštumoje sumažėjo ir 4 padidėjo. Gautas ašinių poslinkių sumažėjimas buvo statistiškai nereikšmingas (Z=-0,978; p=0,328). Įvertinus pirmosios grupės ašinius poslinkius frontalioje plokštumoje paaiškėjo, kad ašinių poslinkių sumažėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (Z=-1,867; p=0,062) (36 pav.). 0,85 0,64 0,42 0,44 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1 Prieš ↕ Prieš ↔ Po ↕ Po ↔ Aši nių po slin kių vidu rk ia i sa g ita li o je ir f ro n ta li o je plo kš tum oj e (cm ).

Ašiniai poslinkiai sagitalioje ir frontalioje plokštumoje prieš ir po tyrimo 0,7 0,42 0,73 0,31 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 Prieš ↕ Prieš ↔ Po ↕ Po ↔ Aši nių po slin kių vidu rk ia i sa g it a lio je ir fro nta lio je plo kš tum oj e (cm ).

Ašiniai poslinkiai sagitalioje ir frontalioje plokštumoje prieš ir po tyrimo

35 pav. Antrosios grupės asmenų ašiniai poslinkiai sagitalioje ir frontalioje plokštumoje prieš ir po tyrimo, atliekant „stovėjimo užsimerkus užduotį.

36 pav. Pirmosios grupės asmenų ašiniai poslinkiai sagitalioje ir frontalioje plokštumoje prieš ir po tyrimo, atliekant „žvalgymosi per kairįjį petį“ užduotį.