PACIENTŲ, SERGANČIŲ GERKLŲ VĖŽIU, GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS PRIEŠ IR PO SPINDULINĖS TERAPIJOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

INA KURTINAITIENĖ

PACIENTŲ, SERGANČIŲ GERKLŲ VĖŽIU, GYVENIMO

KOKYBĖS VERTINIMAS PRIEŠ IR PO SPINDULINĖS

TERAPIJOS

Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA“ baigiamasis darbas

Darbo vadovė dr. Lina Spirgienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. Jūratė Macijauskienė 2013 m....…mėn..…...d.

PACIENTŲ, SERGANČIŲ GERKLŲ VĖŽIU, GYVENIMO

KOKYBĖS VERTINIMAS PRIEŠ IR PO SPINDULINĖS

TERAPIJOS

Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA“ baigiamasis darbas

Darbo vadovė dr. Lina Spirgienė 2013 m. 05 mėn 25 d.

Recenzentas Darbą atliko

doc. dr. Laimonas Šiupšinskas Magistrantė

Ina Kurtinaitienė

2013 m. 05 mėn..…..d. 2013 m. 05 25 d.

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ... 12

1.2. Gerklų vėžys ir gyvenimo kokybė ... 16

1.3. Bendrieji galvos ir kaklo piktybinių navikų spindulinės terapijos taikymo principai ... 17

1.4. Pacientų, sergančių gerklų vėžiu, slaugos ypatumai taikant spindulinę ir chemospindulinę terapiją ... 26

1.4.1. Pacientų, sergančių gerklų vėžiu, slaugos poreikiai ... 26

1.4.2. Tracheostomija ir jos priežiūros ypatumai ... 32

1.4.3. Slaugytojų žinios ir praktiniai įgūdžiai atliekant slaugos procedūras ... 44

1.4.4. Pacientų, sergančių gerklų vėžių, mitybos ypatumai ... 53

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 56

2.1. Tiriamųjų atranka ... 56

2.2. Tyrimo organizavimas... 57

2.3. Tyrimo metodai ... 59

2.3.1. Gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-C30 (3 versija) ... 61

2.3.2. Gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-H&N35 ... 62

2.3.3. Papildomų klausimų anketa pacientams ... 62

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 63

3. REZULTATAI ... 64

3.1. Respondentų charakteristika ... 64

3.2. Pacientų gyvenimo kokybės skirtumų vertinimas po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos ... 67

3.2.1. Pacientų gyvenimo kokybės skirtumų vertinimas po spindulinės terapijos ... 68

3.2.2. Pacientų gyvenimo kokybės skirtumų vertinimas po chemospindulinės terapijos ... 69

3.3. Pacientų slaugos poreikių skirtumų vertinimas po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos ... 71

3.3.1. Pacientų slaugos poreikių skirtumų vertinimas po spindulinės terapijos ... 71

3.3.2. Pacientų slaugos poreikių skirtumų vertinimas po chemospindulinės terapijos ... 73

3.4. Pacientų gyvenimo kokybės ir slaugos poreikių priklausomybės palyginimas prieš ir po šešių savaičių spindulinės ir chemospindulinės terapijos ... 74

3.4.1. Pacientų gyvenimo kokybės skirtumų palyginimas po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos ... 75

3.4.2. Pacientų slaugos poreikių skirtumų palyginimas po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos ... 77 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 81 5. IŠVADOS ... 84 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 85 7. PUBLIKACIJOS ... 87 8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 88 PRIEDAI ... 99

SANTRAUKA

Kurtinaitienė I. Pacientų, sergančių gerklų vėžiu, gyvenimo kokybės vertinimas prieš ir po spindulinės terapijos, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. L. Spirgienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2013:97 p.

Spindulinė terapija paliečia daugelį pacientų gyvybinių veiklų, todėl svarbu laiku numatyti fizinius, psichologinius ir socialinius aspektus ir įvertinti pacientų gyvenimo kokybę.

Darbo tikslas – įvertinti pacientų, sergančių gerklų vėžiu, gyvenimo kokybę prieš ir po spindulinės ir chemospindulinės terapijos.

Uždaviniai: 1) įvertinti pacientų gyvenimo kokybės skirtumus po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos; 2) įvertinti pacientų slaugos poreikių skirtumus po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos; 3) palyginti pacientų gyvenimo kokybę ir slaugos poreikių priklausomybę prieš ir po šešių savaičių spindulinės ir chemospindulinės terapijos.

Tyrimo objektas – pacientų, sergančių gerklų vėžiu, gyvenimo kokybė.

Metodika. Apklausa atlikta 2012 m. lapkričio – 2013 m. kovo mėn. LSMUL VšĮ Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninėje. Anoniminio anketavimo metodu apklausta 130 pacientų (atsako dažnis – 96,9 proc.). Sudarytos dvi tiriamųjų grupės 100,0 proc. (n=126): pirmoji grupė (n=66) – pacientams taikyta spindulinė terapija; antroji grupė (n=60) – pacientams taikyta chemospindulinė terapija. Tiriamųjų gyvenimo kokybė buvo vertinta Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos centro (angl. The European Organisation for Research and Treatment of Cancer (EORTC)) sudarytais standartizuotais klausimynais: bendras EORTC QLQ-C30 (3 versija) ir specifinis galvos kaklo EORTC QLQ-H&N35, jų vertinimo metodikos ir 9 papildomi klausimai. Gautas autorių leidimas naudoti klausimynus ir LSMU Bioetikos centro leidimas 2012-11-29, Nr. BEC–KS(M)–107.

Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo dvi grupės pacientų, sergančių gerklų vėžiu. Pirma grupė (n=66) – spindulinė terapija, antra grupė (n=60) chemospindulinė terapija. Nustatyta, kad spindulinė terapija turėjo reikšmingos įtakos gyvenimo kokybės funkcijų pablogėjimui iš karto po 6 savaičių gydymo, gerklų vėžiu sergantiems pacientams, o chemospindulinė terapija turėjo įtakos tik pavienėms pacientų gyvenimo kokybės funkcijoms. Statistiškai reikšmingai daugiau buvo išreikšti pokyčiai po spindulinės terapijos pacientų fizinės funkcijos, užimtumo, kognityvinės, finansinės, socialinės funkcijos (p<0,05), lyginant su antra grupe. Nustatyta didesni slaugos poreikiai pacientų po spindulinė terapijos, lyginant su antra grupe. Palyginus gyvenimo kokybės ir funkcinės sveikatos pokyčių rezultatus tarp pirmos ir antros grupės po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos, pirmos grupės pacientai nurodė, kad jų gyvenimo kokybė po gydymą buvo žemesnė (blogesnė) lyginant su antra grupe (p<0,05).

Išvados: Po 6 savaičių spindulinės terapijos pacientų gyvenimo kokybė reikšmingai pablogėjo (45,20±14,18) ir (48,61±16,96) atitinkamai, (p=0,005) ir po chemospindulinės terapijos pacientų gyvenimo kokybė reikšmingai pablogėjo (53,33±16,25 ir 57,64±17,45) atitinkamai, (p=0,005) lyginant su pokyčiais prieš gydymą. Reikšmingai geresnė gyvenimo kokybė pacientų po chemospindulinės terapijos (p<0,05). Slaugos poreikių skirtumai buvo susiję su šalutiniu gydymo poveikiu (gydymo spinduliuote ir chemoterapija). Pacientų funkcinės būklės blogėjimas buvo prognostinis slaugos priežiūros poreikio veiksnys. Nustatyta stipri teigiama koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir fizinės funkcijos (r=0,74, p<0,01). Parengtos praktinės rekomendacijos slaugytojams.

SUMMARY

Kurtinaitienė I. Evaluation of quality of life in patients with laryngeal cancer befor and after radiotherapy, master’s thesis / supervisor L. Spirgienė RN, PhD; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2013:97 pages.

Radiotherapy affects many vital activities of patients, it is important in time to provide physical, social and psychological aspects and to assessment of quality of life in patients.

Aim: to assess the quality of life in patients with laryngeal cancer before and after radiotherapy and chemoradiotherapy.

Goals: 1) to evaluate the differences in the quality of life in patients after radiatiotherapy and after chemoradiotherapy; 2) to assess differences in care needs of patients following radiotherapy and after chemoradiotherapy; 3) to compare the quality of life and care needs of dependent patients before and after six weeks of radiotherapy and chemoradiotherapy.

Object of research: the quality of life in patients with laryngeal cancer.

Methodology: the survey was conducted from November 2012 till March 2013 in Oncology hospital of Kaunas Clinics of Lithuanian University of Health Sciences. Anonymous questionnaire method surveyed 130 patients (response rate – 96.9%). Involved two groups of subjects 100,0% (n=126): the first group (n=66) – patients with radiatiotherapy, the second group (n=60) – patients received chemoradiotherapy. Related the European Organisation for Research and Treatment of Cancer (EORTC) questionnaires. Quality of life was evaluated with two validated questionnaires: the global EORTC QLQ-C30 (version 3) and head and neck specific EORTC QLQ-H&N35, the assessment methodology and 9 additional questions. Received permissions from authors to use the questionnaires and the Bioethics Center of LUHS 29-11-2012 edition, No. BEC–KS (M)–107.

Results. The study included two groups of patients with laryngeal cancer. The first group (n=66) – radiotherapy, the second group (n=60) chemoradiotherapy. It was found that radiotherapy had a significant impact on quality of life impairment immediately after six weeks of treatment, patients with laryngeal cancer and chemoradiotherapy affected only individual patients' quality of life functions. Statistically significant changes were expressed after radiotherapy patients in physical function, employment, cognitive, financial, social function (P<0,05), compared with the second group. Found greater care needs of patients undergoing radiotherapy, compared with the second group. A comparison of quality of life and functional health outcomes results between the first and second groups of radiation, and after chemoradiotherapy, the first group of patients reported that their quality of life after treatment were lower (worse) than the second group (P<0,05).

Conclusion. After six weeks of radiation therapy patients quality of life has deteriorated significantly (45,20 ± 14,18) and (48,61 ± 16,96), respectively (P=0,005) and after chemoradiotherapy in patients quality of life has deteriorated significantly (53,33 ± 16,25 and 57,64 ± 17,45), respectively (P=0,005) compared with the changes before treatment. Significant improvements in quality of life in patients undergoing chemoradiotherapy (P<0,05). Differences in the needs of nursing care were associated with side effects of treatment (treatment with radiotherapy and chemotherapy). Patients' functional deterioration was prognostic factor for the needs of nursing care. There is a strong positive correlation between quality of life and physical function (r=0,74; P<0,01). Practical guidelines are prepared for nurses.

PADĖKA

- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos lektoriams už suteiktas žinias;

- LSMU MA Slaugos ir rūpybos katedros lektorei dr. Linai Spirgienei už konsultacijas atliekant magistro baigiamąjį darbą;

- LSMU MA lektoriui dr. Linui Pauliukėnui už konsultacijas ir suteiktas žinias;

- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno Klinikų filialo Onkologijos ligoninės (LSMUL VšĮ KK FOL) Direktoriui doc. dr. Sauliui Grižui už suteiktą galimybę atlikti mokslinį tyrimą;

- LSMUL VšĮ KK FOL Konservatyviosios onkologijos skyriaus vadovui gyd. Arturui Andrejaičiui už suteiktą galimybę vykdyti mokslinį tyrimą;

- LSMUL VšĮ KK FOL Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovei doc. dr. Daliai Skorupskienei už suteiktą galimybę vykdyti mokslinį tyrimą;

- LSMUL VšĮ KK FOL dr. Vykintui Liutkevičiui už konsultacijas ir suteiktas žinias; - LSMUL VšĮ KK FOL pacientams už skirtą laiką ir nuoširdžius atsakymus į klausimynus; - Savo šeimos nariams už palaikymą, supratimą ir pagalbą atliekant magistro baigiamąjį darbą.

SANTRUMPOS

DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija; DNR – dezoksiribonukleininė rūgštis; GK – gyvenimo kokybė;

Gy – grėjus;

gr. – graikų, graikiškas; LR – Lietuvos Respublika;

LSMU –Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

LSMUL VšĮ KK FOL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų filialas Onkologijos ligoninė;

MN –medicinos norma; proc. – procentai;

PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija; ŠSD –širdies susitraukimų dažnis;

TNM – T – pirminis navikas, N – regioninės metastazės, M – tolimos metastazės; žr. – žiūrėk.

ŽODYNĖLIS

Grėjus – vienas džaulis (J) spinduliuotės energijos, sugertos vieno kilogramo medžiagos. Sugertosios dozės SI vienetas yra grėjus (Gy) 1Gy = 1 J kgˉ¹ [4, 53].

Gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka [11, 21].

Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą [61].

Slaugytojas – asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą, taip pat bendrosios praktikos ir (ar) atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją [61].

Spindulinės terapijos paslauga – jonizuojančiosios spinduliuotės taikymas pacientams, sergantiems onkologinėmis ir kai kuriomis neonkologinėmis ligomis [59].

ĮVADAS

Lietuvoje gerklų vėžio gydymo metodas (chirurginis, chemoterapija, spindulinis ir kombinuotas) priklauso nuo ligos ir naviko išplitimo laipsnio, paciento bendros sveikatos būklės jo amžiaus ir kt. [2]. Lietuvos Vėžio registro duomenimis, 2011 metais gerklų vėžys nustatytas 176 vyrams ir 14 moterų, sergamumo rodiklis vyrams sudarė 11,8 atvejo 100 000 tūkst. gyventojų per metus, o moterų – 0,8 atvejo [62]. Gerklų vėžys pasaulyje sudaro 2–3 proc. visų piktybinių navikų, pagal susirgimo dažnį tarp piktybinių kvėpavimo takų navikų užima antrą vietą po plaučių vėžio. Tarp visų galvos – kaklo piktybinių navikų, gerklos – dažniausia sritis, balso klosčių navikai sudaro apie 66 proc. visų gerklų vėžio atvejų [150]. Spindulinės ir chemospindulinės terapijos metodai skiriami siekiant išgydyti ligą, prailginti laiką iki jos atkryčio, prailginti paciento gyvenimo trukmę ir pagerinti jo gyvenimo kokybę [2].

Integracijos į Europos Sąjungą kontekste, pažangi slaugos praktika formuojama šiais pagrindais: slaugos mokslo vystymu, slaugą reguliuojančių juridinių pagrindų realizavimu, slaugytojų naujų profesinių kompetencijų diegimu, įgytų profesinių žinių ir praktinių gebėjimų kvalifikacijos tobulinimu [1, 13, 19, 45]. Pagal pagrindinius visuomenės sveikatos priežiūros principus Europos regione: „Sveikata visiems 21 amžiuje“ siekia užtikrinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės, sveikatos stiprinimo, teisumo, tarp sektorinio bendradarbiavimo, sveikatos problemų sprendimo pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Sveikata ir gyvenimo kokybė priklausomos viena nuo kitos: finansiniai skirtumai, išsimokslinimas, užimtumas yra glaudžiai susiję su sveikatos rodikliais ir gyvenimo kokybe. Vienas iš „Sveikata 21“ tikslų yra sveikata ir saugi fizinė aplinka – tiesiogiai susiję su žmogaus fizine sveikata ir gyvenimo kokybe. Fizinė aplinka turi būti skirta gyvenimo sąlygų gerinimui ir gerovės kėlimui [99, 100].

Slaugos kokybę lemia slaugytojų profesinė kompetencija, naujos žinios, praktiniai įgūdžiai, motyvacija. Lietuvos slaugytojų profesinės žinios, slaugytojų funkcijos, profesinė kompetencija ir slaugos apimtis pagal tarptautinius standartus yra siauros ir ribotos apimties. Europos Sąjungos šalių slaugytojų išsilavinimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvos slaugytojų [1, 13, 19, 45]. Aukštojo išsilavinimo ir žinių siekia maža dalis slaugytojų, didesnė dalis jų yra įgiję aukštesnį išsilavinimą, tai riboja slaugytojų kompetencijos ir funkcijų savarankiškumą [19], dalyvavimą mokslinėje veikloje. Lietuvoje pacientų, sergančių gerklų vėžiu, priežiūra nėra pakankama. Po gerklų operacijos, spindulinės ir chemospindulinės terapijos pacientai patiria fizinių kūno pokyčių ir psichologinių sveikatos problemų. Gydytojai ne pilnai informuoja pacientus apie galimus kūno pokyčius po tracheostomos operacijos, spindulinės ar chemospindulinės terapijos motyvuodami tuo, kad „bijo išgąsdinti žmogų“ arba teigdami, kad „jie vis tiek nieko nesupras“. Dėl žinių ir patirties stokos slaugos personalas nėra kompetentingas informuoti pacientą apie galimus kūno pokyčius, parengiant pacientą

spindulinei ir chemospindulinei terapijai. Dažnai pacientai linkę atmesti specialisto patarimus, jei jie paremti tik techninėmis kompetencijomis. Slaugytojas ir gydytojas visada turi dirbti kaip moraliniai subjektai [6]. Slaugytojas turi gebėti pritaikyti slaugos modelį pacientui, sergančiam gerklų vėžiu, pagal jo sveikatos problemas nustatyti slaugos poreikius, mokyti sveikos gyvensenos ir skatinti paciento fizinį aktyvumą. Fizinis aktyvumas vienas pagrindinių veiksnių lemiančių gyvenimo kokybę. Dėl tinkamo fizinio aktyvumo mažėja sergamumas, gerėja savijauta, miegas, apetitas [48]. Plėtojant slaugos mokslą, Lietuvoje mažai atlikta mokslinių tyrimų, vertinančių pacientų, sergančių gerklų vėžiu gyvenimo kokybę ir slaugos poreikius prieš ir po spindulinės ir prieš ir po chemospindulinės terapijos.

Darbo naujumas, mokslinė ir praktinė reikšmė. Šis darbas – tai pirmoji iniciatyva įvertinti pacientų, sergančių gerklų vėžiu gyvenimo kokybės skirtumus ir slaugos poreikius prieš ir po spindulinės ir prieš ir po chemospindulinės terapijos. Tiriamųjų pacientų gyvenimo kokybės pokyčiams įvertinti naudoti Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos (angl. The European

Organisation for Research and Treatment of Cancer (EORTC)) sudaryti standartizuoti gyvenimo

kokybės klausimynai EORTC QLQ-C30 (3 versija), specifinis galvos – kaklo vėžio simptomų EORTC QLQ-H&N35 ir vertinimo metodikos [64, 68, 94, 95, 104], papildomi klausimai tiriamųjų charakteristikoms įvertinti. Darbe vertinti gyvenimo kokybės skirtumai, slaugos poreikių skirtumai ir jų sąsajos pacientų prieš ir po spindulinės ir prieš ir po chemospindulinės terapijos. Tyrimo metu nustatyta sąsajos tarp gyvenimo kokybės ir slaugos poreikių priklausomybės pacientų po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos. Pacientų gyvenimo kokybės tyrimai būtini ne tik gydymo efektyvumo, bet ir slaugos poreikių, klinikinių pokyčių įvertinimui. Įvertinti pacientų, sergančių gerklų vėžiu, slaugos poreikiai po spindulinės ir chemospindulinės terapijos, įgalins slaugytojus taikyti pažangią slaugos praktiką. Gyvenimo kokybės tyrimai suteikia daug informacijos apie fizinę ir psichologinę sergančiųjų būklę, slaugos ir socialinius poreikius. Tyrimo metu įvertinti gyvenimo kokybės skirtumai ir pakitimai skalėse, kurie kliniškai reikšmingi pacientui, sergančiam gerklų vėžiu. Gyvenimo kokybės tyrimas apjungia gerklų vėžio ligos, gydomąjį ir slaugos poveikį fizinei sveikatai, gyvenimo būdo pokyčiams ir emocinei gerovei.

Tyrimo objektas – pacientų, sergančių gerklų vėžiu, gyvenimo kokybė.

Tyrimo problema – stoka vertinimo slaugos poreikių ir gyvenimo kokybės skirtumų pacientų po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos.

Darbo tikslas – įvertinti pacientų, sergančių gerklų vėžiu, gyvenimo kokybę prieš ir po spindulinės terapijos.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti pacientų, sergančių gerklų vėžiu, gyvenimo kokybę prieš ir po spindulinės ir chemospindulinės terapijos.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybės skirtumus po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos; 2. Įvertinti pacientų slaugos poreikių skirtumus po spindulinės ir po chemospindulinės terapijos; 3. Palyginti pacientų gyvenimo kokybę ir slaugos poreikių priklausomybę prieš ir po šešių savaičių

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė

Gyvenimo kokybės terminas pirmą kartą pavartotas A. C. Pigou knygoje apie ekonomiką ir gerbūvį 1920 metais. Tuo metu Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) išplėtė sveikatos apibrėžimą, įtraukdama į jį fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės sąvokas [11]. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, mokslinėje literatūroje su sveikata susijusios gyvenimo kokybės koncepcija pirmą kartą paminėta 1980 metais [152]. Pastaruoju metu gyvenimo kokybės sąvoka, vartojama medicinoje, yra suprantama kaip fizinės, psichinės ir socialinės paciento gerovės įvertinimas [21].

Medicinos mokslinėje literatūroje dažniausiai naudojami gyvenimo kokybės apibrėžimai: 1. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – paciento suvokimas apie jo vietą gyvenime pasaulėžiūros ir

kultūriniame kontekste, susietame su jo tikslais, lūkesčiais, standartais ir interesais.

2. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – plyšys tarp paciento lūkesčių ir pasiekimų. Kuo mažesnis plyšys, tuo aukštesnė gyvenimo kokybė.

3. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai paciento gerovės būklė sudaryta iš dviejų komponentų: gebėjimas atlikti kasdieninę veiklą, kuri atspindi fizinę, psichologinę ir socialinę savijautą, bei paciento pasitenkinimo lygis, įvertinantis ligos kontroliavimą [75].

B. Haas išanalizavo literatūroje spausdintus straipsnius apie gyvenimo kokybę (GK), atliko jos koncepcijos analizę ir pateikė penkis šią sąvoką apibūdinančius kriterijus:

1. Tai dabartinių individo gyvenimo aplinkybių įvertinimas. 2. Savo pobūdžiu yra daugialypė.

3. Pagrįsta individualiom vertybėm ir yra kintanti. 4. Apima subjektyvius ir objektyvius vertinimus.

5. Geriausiai gali įvertinti asmenys, gebantys atlikti subjektyvią savianalizę.

Remiantis šiais kriterijais suformuluotas gyvenimo kokybės apibrėžimas: gyvenimo kokybė yra įvairiapusis kiekvieno žmogaus esamų gyvenimo aplinkybių įvertinimas kultūros, kuriai jis priklauso, ir jo vertybių sistemos požiūriu [11, 97].

T. Furmonavičius (2001) teigia, kad su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra neatitikimas tarp sveikatos, kokios mes tikimės ir kokia ji yra [11]. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės priklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka [21].

Sveikatos būklė, funkcinė būklė ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, literatūroje dažnai šie terminai vartojami kartu, o su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir sveikatos būklės sąvokos dažnai vartojamos pakaitomis. J. R. Curtis ir bendraautoriai (1997) pasiūlė šių sąvokų tarpusavio sąsajos modelį 1 paveikslas (žr. 1pav.) [11].

1 pav. Sveikatos būklės, funkcinės būklės, gyvenimo kokybės ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tarpusavio sąsajos modelis pagal J. R. Curtis (1997) [11]

Šiame modelyje matome, jog sveikatos būklė, funkcinė būklė, gyvenimo kokybė ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė susijusios viena su kita, tačiau nėra sutapatinamos. Galima teigti, kad onkologinė liga nulemia dalį gyvenimo kokybės. Gyvenimo kokybė – tai holistinis subjektyvus pasitenkinimo svarbiais individui dalykais įvertinimas. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai gyvenimo kokybės dalis, kurią įtakoja sveikata ar sveikatos priežiūra. Funkcinė būklė apibūdina asmens fizinį pajėgumą, gebėjimą bendrauti ir emocinę būseną, gebėjimą atlikti kasdieninius uždavinius. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apibūdina subjektyvų pojūtį, kaip sveikatos būklė veikia gyvenimo kokybę. Sveikatos būklė – tai žmogaus sveikatos poveikis gebėjimui atlikti kasdieninės veiklos uždavinius ir jausti pasitenkinimą juos atlikus. Ši sąvoka platesnė ir apima funkcinę būklę ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [11, 84]. Tiriant gyvenimo kokybę, siekiama informacijos apie paciento funkcinę būklę ir jo paties įvertinimo, kaip sveikata įtakoja jo gyvenimo kokybę [11, 121].

Skirtingi autoriai savo darbuose teigia, kad yra labai sunku suformuluoti visiems tinkamą ir priimtiną su sveikata susijusį gyvenimo kokybės apibrėžimą. Gyvenimo kokybė gali apibrėžti įvairiapusį žmogaus požiūrį. Literatūros autoriai sutinka, kad gyvenimo kokybė yra sudaryta iš daugelio sričių, todėl išskiria pagrindines gyvenimo kokybės sritis: fizinė būklė ir funkcinės

galimybės; psichologinė būklė ir gerovė; socialiniai ryšiai bei ekonominė būklė [11, 12, 21, 71, 75, 152, 164].

M. F. Muldoom ir bendraautoriai (1998) pasiūlė paprastą ir aiškią su sveikata susijusios gyvenimo kokybės koncepcijos schemą, skirtą medicinos tyrimams [71]. T. Furmonavičius (2004) paaiškino, kad ši, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės koncepcijos schema suskirstė sveikatą į fizinę ir psichinę, o jos vertinimą į objektyvų ir subjektyvų [12]. M. F. Muldoom ir bendraautoriai (1998) išskyrė keturis vienodai svarbius gyvenimo kokybės komponentus: objektyvų fizinį ir protinį pajėgumą bei subjektyvią psichologinę ir fizinę (sveikatos suvokimo aspektu) būklę. Fizinio pajėgumo įvertinimas apimą paciento pajėgumą atlikti kasdienės veiklos, įskaitant ir profesinę, uždavinius. Protinį pajėgumą rodo gebėjimas atlikti mąstymo reikalaujančius veiksmus (pradedant nesudėtingais ir baigiant sudėtingais). Subjektyvi fizinė būklė apima ligos simptomų keliamą diskomfortą, gyvybingumą, apibendrintą sveikatos suvokimą. Psichologinė būklė apima nerimo, depresijos ir pykčio (ne) buvimą, emocinius ir socialinius ryšius su kitais žmonėmis [12, 71].

Slaugos proceso metu slaugytojai turi gebėti taikyti pažangią slaugos praktiką, siekti pagerinti pacientų, sergančių gerklų vėžiu, fizinę sveikatą, užtikrinti savalaikius slaugos poreikius taikant spindulinę ir chemospindulinę terapiją, mokyti pacientus sveikos gyvensenos, skatinti fizinį aktyvumą ir padėti pacientui prisitaikyti prie įvykusių gyvenimo pokyčių. Sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pagrindas, apimantis gerą gyvenimo kokybę ir sergamumo mažėjimo tendenciją, svarbu tinkamai parinkti priimtiną fizinio aktyvumo formą (pvz., ėjimą, šiaurietišką ėjimą su lazdomis, kasdieninės mankštos pratimus ir kt.) [48].

PSO gyvenimo kokybės samprata akcentuoja subjektyvųjį lygmenį – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemoje, kurioje individas gyvena, požiūriu susijęs su jo tikslais, viltimis ir interesais [42]. Objektyvumo elementas apibrėžiant gyvenimo kokybę yra labai svarbus, gyvenimo kokybės suvokimas, kuriuo vadovaujasi tiek medikai, tiek vyriausybė formuodama socialinę politiką ir apibrėždama žmogaus poreikių tenkinimo valstybėje standartus. Pagrindiniai Lietuvos sveikatos apsaugos strategijos uždaviniai – stiprinti ir saugoti žmogaus sveikatą. Tačiau būtina ugdyti ir humanistinę sveikatos priežiūrą, holistinį požiūrį į žmogų, sergantį onkologine liga. Mūsų šalyje didėja sergamumas onkologinėmis ligomis [57], trūksta aukštos kvalifikacijos medikų, kurie galėtų kvalifikuotai teikti visapusišką pagalbą [45]. PSO dokumente Verona (2000), Veronos iššūkis – investicijos į sveikatą yra investicijos į plėtrą [163], tai raginimas sveikatos priežiūros sistemai atsigręžti į žmogų. Stiprinti žmonių sveikatą, pertvarkant sveikatos paslaugas taip, kad būtų vykdoma ir ekonominė plėtra, ir sveikatos stiprinimo veikla bendruomenėse. Vykdyti naujus mokslinius tyrimus, kaupti informaciją, remiančią visuomenės sveikatos politiką, didžiausią dėmesį kreipti į svarbiausius gyventojų sveikatą įtakojančius veiksnius [163].

Taigi, gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip fizinė, emocinė, socialinė žmogaus gerovė [110]. Medicina nagrinėja su sveikata susijusią gyvenimo kokybę – ligos poveikis fizinei, vaidmens, emocinei, psichologinei ir socialinei funkcijoms bei paciento gerovei. Gyvenimo kokybės vertinimui naudojami bendrieji ir ligos specifiniai, jos simptomų intensyvumui vertinti skirti klausimynai [122]. Bendrieji klausimynai tinka įvairioms onkologinių pacientų grupėms tirti, įvairias ligas ir būkles palyginti [64, 68, 94, 95, 104]. Ligos specifiniai klausimynai jautriai nustato sveikatos būklės pokyčius, ligos simptomus ir mažiau liečia kitus gyvenimo kokybės aspektus. Dažniausiai ligos specifiniai klausimynai naudojami kartu su bendraisiais gyvenimo kokybės klausimynais [64, 94, 95, 104, 122, 142].

Šiuo metu Pubmed ir Medline duomenų bazėje randama vis daugiau sukurtų specifinių klausimynų, skirtų vertinti gyvenimo kokybę, pacientų, sergančių galvos kaklo vėžiu. Tiriamųjų pacientų gyvenimo kokybės pokyčiams įvertinti daugelyje pasaulio šalių [78, 122, 126, 130, 131, 139, 141, 157, 158, 159, 161, 164, 165] plačiai naudojami Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos (angl. The European Organisation for Research and Treatment of Cancer (EORTC)) sudaryti standartizuoti ir adaptuoti gyvenimo kokybės klausimynai: EORTC QLQ-C30 (3 versija) ir specifinis galvos – kaklo vėžio simptomų skalių EORTC QLQ-H&N35 [7, 64, 73, 94, 95, 104, 141, 142].

Išanalizuota 165 bibliografiniai šaltiniai darbo tema. Literatūros apžvalgoje pastebėta, kad daugelis gyvenimo kokybės klausimynų apima pagrindinius su sveikata susijusios gyvenimo kokybės aspektus [7, 11, 12, 64, 71, 73, 78, 122, 141]. Tyrimui atlikti pasirinkti gerklų vėžiu sergantys pacientai, kuriems taikyta spindulinė ir chemospindulinė terapija. Pacientų gyvenimo kokybės pokyčiams įvertinti naudoti Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos (angl. EORTC) sudaryti standartizuoti gyvenimo kokybės EORTC QLQ-C30 (3 versija) ir specifinis galvos kaklo vėžio ligos simptomų skalių EORTC QLQ-H&N35 klausimynai, ir jų vertinimo metodikos [64, 73, 122, 141]. Gyvenimo kokybės samprata skiriasi priklausomai nuo to, kokios srities specialistai tiria šią sampratą. Šiuolaikinė gyvenimo kokybės samprata apibrėžiama kaip fiziniai gebėjimai, psichologinė, emocinė ir socialinė paciento būklė, grindžiama subjektyviais jo pojūčiais [25].

Apibendrinat gyvenimo kokybės sąvoką galima teigti, kad gyvenimo kokybę galima apibrėžti kaip subjektyvų kiekvieno žmogaus gyvenimo įvertinimo matą, apimantį fizinius gebėjimus, psichologinę būklę, nepriklausomumo laipsnį, socialinius ryšius, aplinką ir dvasingumą. Onkologiniams pacientams labai svarbu išsaugoti sveikatą, esant nepalankiom gyvenimo aplinkybėm, gebėti suvokti situaciją (pažinti ligą), gebėti kontroliuoti elgseną, motyvuoti prasmingai gyventi ir susitaikyti su esamais pokyčiais. Sveikata ir sveikatos priežiūra nulemia gyvenimo kokybę. Būtina ugdyti humanistinę sveikatos priežiūrą ir holistinį požiūrį į žmogų. Gyvenimo kokybės tyrimai yra aktualūs, nes atliekant tyrimus nustatoma sąsajos, kaip ligos eiga, gydymas ir slauga keičia paciento fizinę, funkcinę, psichologinę ir socialinę funkcijas.

1.2. Gerklų vėžys ir gyvenimo kokybė

Gerklos – kakle esantis neporinis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra: balso generavimo, kvėpavimo bei trachėjos ir žemiau esančių kvėpavimo takų apsauga nuo aspiracijos rijimo metu. Balsas yra pagrindinis žmonių bendravimo instrumentas, kurio generavime vieną didžiausių ir svarbiausių funkcijų atlieka tikrosios balso klostės. Balso aparatą sudaro balso klostės it tarp jų esąs balso plyšys, kuris yra siauriausia suaugusio žmogaus viršutinių kvėpavimo takų sritis [28]. Balso klostes dengia gleivinė, kurią sudaro dengiamasis epitelis, išsidėstęs ant bazinės membranos ir po ja esantis savasis dangalas [28, 52].

Gerklų vėžys dažniausia diagnozuojama 40–70 metų vyrams [79, 105]. PSO Europos regiono duomenimis, sergamumas vėžiu didėja, 2010 m. Lietuvoje 100 000 tūkst. gyventojų per metus teko – 541,86 atvejo, atitinkamai Europos sąjungoje – 509,66 atvejo [57]. Dažnesnis vyrų sergamumas susijęs su pagrindiniais rizikos faktoriais – intensyviu rūkymu ir alkoholio vartojimu, įrodyta, jog rūkančiųjų mirtingumas nuo gerklų vėžio net dvidešimt kartų viršija nerūkančiųjų. Keletas epidemiologinių studijų nurodo vėžio lokalizacijos gerklose priklausomybę nuo rūkymo intensyvumo [98]. Viršutinio gerklų aukšto vėžiu dažniau suserga intensyviai rūkantys lyginant su vidutiniais ir lengvais rūkoriais, kuriems dažnesnis balso klosčių ir paklosčio srities vėžys [131]. Metusiems rūkyti, vėžio rizika mažėja ilgėjant nerūkymo periodui [98]. Gerklų vėžio atsiradimui taip pat svarbūs kiti dažniau su profesija ir darbu susiję etiologiniai faktoriai: asbesto dulkės, policikliniai aromatiniai hidrokarbonatai ir įvairūs tirpikliai, naftos degimo produktai [137]. Gerklose (90–95 proc.) formuojasi plokščių ląstelių vėžys [105, 128, 150], kitų piktybinių navikų metastazės gerklose ypač retos [72]. Pacientus, sergančius gerklų vėžiu, vargina užkimimas, pasunkėjęs ir skausmingas rijimas, gerklės perštėjimas, kosulys. Veikiant žalingiems faktoriams, vėžys formuojasi lėtinių hiperpliazijų (displiazijos, atipijos) epitelio pakitimų fone. Pagal diferenciacijos laipsnį plokščių ląstelių vėžys skirstomas į: gerai, vidutiniškai ir blogai diferencijuotą. Naviko parenchimą sudaro atipinės epitelio ląstelės, kurios plinta per suardytą bazinę membraną, ardo ir perauga aplinkinius audinius. Dažnai šios ląstelės sudaro „vėžiniais perlais“ vadinamus lizdus, kurių centre kaupiasi keratinas [52, 105].

Tiesioginės laringoskopijos metu gerklų vėžys stebimas, kaip chaotiškai grublėtas, nelygiu paviršiumi, netaisyklingos formos, augantis darinys. Paviršinės kraujagyslės ir kapiliarai kontakto metu lengvai pažeidžiami, paliesti – kraujuoja. Naviko spalva dažniausiai pilkšva su baltais keratozės ploteliais ir gelsvo atspalvio išopėjimo zonomis, riba tarp naviko ir sveikų audinių neaiški [28, 52, 128, 105]. Naviko metastazės sritiniuose kaklo limfmazgiuose vieningai laikomos blogu prognoziniu faktoriumi [77, 132, 133]. Naviko metastazių rizika auga didėjant naviko invazijos gyliui bei dydžiui [28, 52, 105]. Didžiausia problema išlieka lokalių vėžio recidyvų rizika. Recidyvai dažniausi praėjus 2–3 metams po radikalaus gydymo [137]. Šiuo metu diagnozuojant piktybinius navikus bei

prognozuojant jų tolimesnę eigą remiamasi Tarptautine piktybinių navikų (TNM) klasifikacija [124], atsižvelgiant į naviko morfologinį tipą ir naviko ląstelių diferenciacijos laipsnį [105, 106, 128]. Nuo gerklų naviko išplitimo laipsnio ir tūrio priklauso, koks bus taikomas gydymo metodas. Naviko tūris leidžia prognozuoti atsaką į spindulinę ir chemospindulinę terapiją [136]. Gerklų vėžio gydymas yra chirurginis, spindulinis, chemoterapija ir kombinuotas. Jei vėžys išplitęs į abi gerklų dalis, tenka pašalinti gerklas, po operacijos pacientas lieka su pastovia tracheostoma, jam tenka mokytis kalbos specialiomis metodikomis. Kai vėžys išplitęs skiriama chemoterapija citostatiniais preparatais [26].

Esant išplitusiam gerklų vėžiui pablogėja pacientų funkcinė sveikata, ligos simptomai labiau išreikšti, žymiai sudėtingesnė pacientų slauga, tendencingai didėja slaugos poreikiai ir sąsajos su gyvenimo kokybe. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimas pripažįstamas kaip vienas iš sveikatos priežiūros kokybės matų. Mūsų žiniomis Lietuvoje atlikti tyrimai, siekiant nustatyti gerklų vėžiu sergančių pacientų slaugos poreikius [32], onkologinių pacientų skausmo sąsajas su fizine ir psichologine gyvenimo kokybe [30], nustatytas matrikso metalo proteinazių raišką koduojančių genų polimorfizmas tarp sergančiųjų nepiktybiniais gerklų dariniais, iki vėžinėmis gerklų ligomis bei balso klosčių srities vėžiu [28, 29], tirta pacientų, gydytų nuo gerklų vėžio, gyvenimo ir balso kokybė [142]. Radiologijos naujų technologijų taikymas medicinoje plačiąja prasme apima diagnozavimo, gydymo ir profilaktikos žinių kūrimo ir taikymo metodologiją, taip pat įvairių veiklos rūšių organizavimą ir koordinavimą, siekiant diagnostinio, gydomojo ar profilaktinio tikslo [6].

Apibendrinant galima teigti, kad gerklų vėžio liga ir gydymo metodai tampriai susieti su gyvenimo kokybe. Lietuvoje radiologai taiko naujausius ištyrimo ir gydymo metodus, siekiant pagerinti pacientų, sergančių gerklų vėžiu, fizinę ir funkcinę sveikatą, prailginti pacientų gyvenimo trukmę esant ligai ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Gerklų vėžys dažniausia susijęs su pagrindiniais rizikos faktoriais – intensyviu rūkymu ir alkoholio vartojimu, profesija ir darbu kenksmingomis sąlygomis. Pacientų, su išplitusiu gerklų vėžiu, sudėtingesnė slauga, tendencingai didėja slaugos poreikiai ir sąsajos su gyvenimo kokybe, todėl būtina skatinti slaugytojus atlikti tyrimus šia linkme.

1.3. Bendrieji galvos ir kaklo piktybinių navikų spindulinės terapijos taikymo

principai

Spindulinė terapija – tai klinikinė disciplina, nagrinėjanti jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimą onkologinėms ir kai kurioms neonkologinėms ligoms gydyti. Spindulinės terapijos tikslas – skirti navikui jonizuojančios spinduliuotės dozę siekiant jį sunaikinti ir apsaugoti sveikus audinius tokiu būdu užtikrinant paciento gyvenimo kokybę [20, 59]. Spindulių poveikis ląstelėms yra labai panašus kaip citostatikų: stabdomas piktybinių ląstelių dalijimasis, navikinės ląstelės žūsta [14, 20].

Spindulinės terapijos efektas realizuojamas sukeliant ląstelės reprodukcinę žūtį, t.y. sutrikdant ląstelės replikaciją (lotyn. replikatio – kartojimas). Spindulinės terapijos efektyvumas daug priklauso nuo navikinių ląstelių radiojautrumo arba radiorezistentiškumo. Spindulinė terapija pagal gydymo tikslą skirstomą į radikaliąją ir paliatyviąją [2, 53, 54]. Radikalia spinduline terapija (viena arba derinama su chemoterapija ar kt. gydymo metodais) siekiama visiškai sunaikinti naviką. Paliatyviąja spinduline terapija siekiama sumažinti naviko dydį, sumažinti arba pašalinti pacientą varginančius simptomus, tokius kaip skausmas, dusulys ir kitus [2, 16, 115].

Spindulinės terapijos paslaugos pagal klinikinį taikymo profilį skirstomos į [59]:

1. Išorinę (nuotolinę) spindulinę terapiją: 2D spindulinę terapiją, 3D konforminę (pritaikomąją) spindulinę terapiją, moduliuojamo intensyvumo spindulinę terapiją.

2. Išorinė spindulinė terapija gali būti skiriama kartu su chemoterapija (sutaptinis chemospindulinis gydymas). Išorinę (nuotolinę) spindulinę terapiją sudaro:

1) paciento paruošimas spindulinei terapijai; 2) spindulinės terapijos procedūros.

Paciento paruošimo išorinei spindulinei terapijai etapai: 1) individualių imobilizavimo priemonių paruošimas;

2) kompiuterinės tomografijos su intraveniniu kontrastavimu (ar be jo) atlikimas;

3) virtuali simuliacija ir izocentro / atskaitos taško nustatymas kompiuterinės tomografijos metu; 4) taikinių ir kritinių organų apibrėžimas, suminės dozės ir dozės frakcionavimo metodo

paskyrimas; 5) dozių planavimas;

6) plano vertinimas ir patvirtinimas;

7) spindulinės terapijos plano radiologinė simuliacija ar radiologinė verifikacija prieš pirmąją spindulinės terapijos procedūrą;

8) pakartotinė spindulinės terapijos plano radiologinė simuliacija ar verifikacija. Išorinės spindulinės terapijos procedūras sudaro: pirmoji (frakcija) ir antroji (frakcija) [59].

Brachiterapiją sudaro: 1) aplikatorių įkišimas;

2) aplikatorių radiologinis vizualizavimas; 3) dozių planavimas;

4) plano vertinimas ir patvirtinimas; 5) brachiterapijos procedūra [59].

Spindulinės terapijos paslaugų indikacijos: 2D spindulinė terapija taikoma pacientams, sergantiems šiais vietiškai išplitusiais arba metastazavusiais piktybiniais navikais, jų recidyvais. 3D konforminė spindulinė terapija taikoma radikaliai ar paliatyviai gydomiems pacientams, sergantiems pirminiais I–IV stadijų navikais ir jų recidyvais. Moduliuojamo intensyvumo spindulinė terapija taikoma, kai: planuojamojo taikinio tūris yra arti kritinių organų, kurių funkciją būtina išsaugoti [59].

Šiuo metu spindulinei terapijai naudojami megavoltiniai (MeV – energijos dydis) iki 25 MeV linijiniai greitintuvai. Linijiniuose greitintuvuose jonizuojančioji spinduliuotė išgaunama specialios rekonstrukcijos rentgeno vamzdžiuose, kurie generuoja aukštos energijos fotonus bei įvairių energijų elektronus [53, 54]. Norint apsaugoti paciento odą nuo komplikacijų naudojama didesnė energija. Elektronų skvarbumas dėl trumpesnio bangos ilgio yra nedidelis, dozės maksimumas yra paviršiuje, todėl oda pažeidžiama stipriau. Taikant išorinę spindulinę terapiją į galvos kaklo naviką iš išorės nukreipiamas suformuotas jonizuojančiosios spinduliuotės pluoštas, kuris apima naviką ir pirmąjį sritinių limfmazgių barjerą. Visi navikiniai dariniai turi pakliūti į švitinimo lauką ir gauti maksimalią jonizuojančios spinduliuotės dozę, o aplink esantys sveiki audiniai – minimalią. Todėl planuojant švitinimą būtina atsižvelgti į kritinius organus, kurių pažeidimas neleistinas (nugaros smegenys, gerklų kremzlės, paausinės liaukos, skydliaukė žandikaulio sąnarys) [16, 20, 88, 115].

Kaklo limfmazgių anatomija ir kompiuterinė tomografija. Galvos ir kaklo srityje yra gausus limfagyslių ir limfmazgių tinklas. Literatūroje pasiūlytos dvi kaklo limfmazgių klasifikacijos sistemos – Tarptautinė piktybinių navikų klasifikaciją (TNM), padalijanti juos į 12 grupių ir K. T. Robbins klasifikacija, padalijanti kaklą į 6 lygius, kuriuose yra 8 limfmazgių grupės 1 lentelė [20, 135] (žr. 10 priedas). Naujos vaizdo išgavimo technologijos (spiralinė kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, pozitronų emisijos tomografija) suteikia galimybę daug tiksliau įvertinti navikinio proceso (naviko arba taikinio) lokalizaciją, naviko dydį ir jo santykį su šalia esančiais sveikais audiniais ir organais [54]. Spindulinei terapijai naudojama kompiuterinė tomografija švitinimo taikiniui apibrėžti ir gydymui trimatėje erdvėje suplanuoti [20, 59, 123]. Tikslus skirtingų kaklo limfmazgių grupių anatominių ribų apibrėžimas kompiuterinėje tomografijoje leidžia standartizuoti šios sudėtingos anatominės srities navikų spindulinę terapiją ir palyginti skirtingų institucijų gydymo rezultatus. Anatominių ribų apibrėžimo rekomendacijos 2 lentelė [20] (žr. 11 priedas).

Kontraindikacijos spindulinei terapijai. Spindulinė terapija – agresyvus gydymo metodas, kurį galima taikyti ne visiems pacientams. Absoliučios kontraindikacijos: sunkios ūminės gretutinės ligos (miokardo infarktas, nestabili krūtinės angina, grybelinės infekcijos, atvira tuberkuliozė, kraujo krešėjimo sutrikimai, inkstų nepakankamumas), epilepsija, psichikos ligos, gausus kraujavimas, sisteminė vilkligė, situacija, kai pacientas nesuvokia radiacinio saugumo reikalavimų [2].

Pacientų mokymas ir parengimas spindulinei terapijai. Skiriant spindulinę terapiją būtina įvertinti ne tik su naviku susijusius veiksnius (dydį, išplitimą, morfologiją), bet paciento amžių, psichinę būklę, gretutines ligas, socialinius veiksnius. Prieš gydymo pradžią onkologų specialistų komanda (radioterapeutas, radiologijos technologas, medicinos fizikas, slaugytojas) turi parinkti optimaliausią gydymo ir slaugos taktiką suderinti su pacientu ir jo artimaisiais. Numatyti paciento fizinę ir psichinę reabilitaciją taikant spindulinę terapiją ir po jos [2, 16, 115].

Siekiant, kad spindulinė terapija būtų efektyvi, prieš gydymą pacientai turi būti supažindinami su radiacinio saugumo taisyklėmis, pasirašyti sutikimą gydymui. Rekomenduoti pacientams nerūkyti ir nevartoti alkoholio turinčių gėrimų spindulinės terapijos metu, saugoti odą ir gleivines nuo infekcijos patekimo, apmokyti odos priežiūros ir higienos taisyklių. Spindulinės terapijos metu pasireiškia odos spindulinės reakcijos, burnos gleivinės pažeidimas. Spindulinių reakcijų profilaktikai būtina laikytis asmeninės higienos reikalavimų: barzdą rekomenduojama skusti elektrine mašinėle, odos nedirginti su kvepalais, kremu, netrinti odos rankšluosčiu, vartoti muilą su neutraliu pH be lanolino [2].

Kasdieninėje praktikoje naudojama spindulinės terapijos įranga, kurios pagrindą sudaro: kompiuterinis tomografas, linijinis greitintuvas, simuliacijos aparatas, trimatės kompiuterinės planavimo sistemos ir pacientų fiksavimo sistemos, kurios įgalina padidinti spindulinės terapijos efektyvumą [59, 119]. Pacientas švitinamas aukštielninkas, specialiomis priemonėmis atlošus galvą ir fiksavus galvos ir kaklo sritį. Tam naudojamos specialios pagalvės ir termoplastinės kaukės. Švitinimo taikiniui lokalizuoti būtina atlikti kompiuterinę tomografiją (KT). Kompiuteriniu tomografu atliekama galvos–kaklo srities topograma ir ašiniai kompiuteriniai vaizdai, o apatinės gerklų dalies naviko atveju – dar ir viršutinis tarpuplautis, pjūviai (riekelės) atliekami kas 0,5 cm [20, 119]. Kompiuterinės tomografijos tyrimo metu pacientas turi ramiai gulėti ir neryti seilių. Esant galvos–kaklo piktybiniam navikui, atliekant spindulinės terapijos procedūrą, būtina imobilizacija, todėl pacientui individualiai yra liejama vienkartinė termoplastinė kaukė [59, 119] (žr. 2 pav.).

2 pav. Termoplastinė kaukė paciento fiksavimui spindulinės terapijos procedūros metu [pav. autorė Ina Kurtinaitienė]

Imobilizavus galvos–kaklo sritį, simuliacija atliekama simuliatoriaus (angl. Acuity, Varian) Rentgeno spindulių pagalba. Simuliacijos metu apžiūrima ir nustatoma pacientui švitinimo sritis, simuliuojama švitinimo procedūra ir patikslinami gydymo centrai, formuojamos individualios pacientų fiksavimo priemonės [59, 119] (žr. 3 pav.).

3 pav. Simuliacijos aparatas (Acuity, Varian) ir parengtas pacientas simuliacijos procedūrai [pav. autorė Ina Kurtinaitienė]

Po simuliacijos procedūros atlikimo, dar kartą, prieš spindulinės terapijos procedūrą patikslinama kompiuteriniu tomografu švitinimo sritis ir gydymo centrai [20, 54] (žr. 4 pav.).

4 pav. Kompiuteriniu tomografu patikslinama švitinimo sritis ir gydymo centrai [pav. autorė Ina Kurtinaitienė]

Kompiuterinės tomografijos pagalba gavus paciento galvos–kaklo srities vaizdus, gydytojas onkologas radioterapeutas juose apibrėžia švitinamą sritį ir parengęs gydymo planą perduoda medicinos fizikui. Medicinos fizikas tikslai apskaičiuoja apšvitos laukų skaičių, dydį, linijinio greitintuvo pasukimo kampą. Apšvitos dozė paskaičiuojama kompiuterinėmis spindulinio gydymo planavimo sistemomis. Medicinos fizikas įrašo gydomos srities apšvitos dozę ir pavaizduoja

spindulinio gydymo plane. Parenkamas optimaliausias spindulinio gydymo planas, sumažinant žalingą poveikį aplinkiniams organams ir audiniams [20, 54]. Spindulinės terapijos procedūra atliekama su linijinio greitintuvo aparato (angl. Clinax DMX, Varian) pagalba. Spindulinės terapijos procedūrą atlieka gydytojas onkologas, radiologijos technologas ir medicinos fizikas. Pacientas informuojamas, kaip reikia elgtis spindulinės terapijos procedūros metu. Pilnai parengus gydymo planą, pacientas pasirašo sutikimą ir pradedama pirmoji spindulinės terapijos procedūra (žr. 5 pav.).

5 pav. Spindulinės terapijos procedūra pacientui atliekama linijiniu greitintuvu (Clinax DMX, Varian) [pav. autorė Ina Kurtinaitienė]

Norint, kad spindulinė terapija būtų sėkminga, būtina kasdien švitinant tiksliai atkartoti paciento kūno padėtį ir švitinimo laukus, kurie buvo nustatyti planuojant spindulinę terapiją. Paciento kūno fiksavimui naudojamos įvairios fiksavimo sistemos (kaukės, vakuuminiai čiužiniai, padėklai, galvos – kaklo pagalvės ir t.t. Švitinimo laukams patvirtinti atliekamas spindulinės terapijos plano patikrinimas. Sukurti elektroniniai vizualizavimo prietaisai, užtikrinantys planuotų ir švitinamų laukų atitikimą, kuriuos naudojant švitinimo metu galima užfiksuoti paciento anatominių struktūrų padėtį bei švitinimo laukus. Pažangiausias suplanuotų ir realiai švitinamų laukų atitikimo kontrolės metodas yra, kai spindulinės terapijos seanso metu matomi švitinamo ir suplanuoto lauko vaizdai. Vaizdas sukuriamas suderintai naudojant informaciją, gaunamą iš linijinio greitintuvo ir kompiuterinės tomografijos [54]. Pacientų mokymui ir pasirengimui spindulinei terapijai reikalingos specialios edukacinės žinios. Pagal LR SAM Įsakymo 3 punktą (žr. 12 priedas) dėl spindulinės terapijos paslaugų teikimo tvarkos, spindulinės terapijos paslaugas teikia komanda, kurią sudaro: gydytojas onkologas radioterapeutas, radiologijos technologas, medicinos fizikas. Esant indikacijų anestezijai atlikti – gydytojas anesteziologas reanimatologas ir anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas, kiti specialistai (pagal poreikį). Pirmą išorinės spindulinės terapijos procedūrą (frakciją) atlieka gydytojas onkologas radioterapeutas, medicinos fizikas ir du radiologijos technologai. Eilinę išorinę spindulinės

terapijos procedūrą (frakciją) atlieka du radiologijos technologai, kontroliuojami gydytojo onkologo radioterapeuto [59].

Švitinimo tūrio apibrėžimas, dozė ir frakcionavimas [59, 91]. Tikslus naviko tūrio nustatymas ir apibrėžimas – tai žingsnis nuo standartinės spindulinės terapijos prie šiuolaikinio konformalaus (pritaikomo) spindulinio gydymo [20, 59]. Tam reikalingos žinios apie planuojamos gydyti gerklų srities anatomiją, šio naviko diagnostiką, histologiją, klasifikaciją, spindulinės terapijos vaidmenį [20], taikant pacientui kompleksinį gydymą ir slaugą. Pacientų gyvenimo trukmė ir gyvenimo kokybė priklauso nuo tikslaus švitinimo tūrio nustatymo panaudojant šiuolaikines diagnostikos technologijas, reikiamos jonizuojančios spinduliuotės dozės realizavimo bei sveikų organų ir audinių apsaugojimo išvengiant spindulinių komplikacijų [20, 91].

Planuojamas švitinimo tūrio apibrėžimas, gydant vidurinės gerklų dalies T1-T2 naviką, turi apimti žiedinę, skydinę ir vedegines kremzles, taip pat visus tris gerklų aukštus (angl. supraglottis,

glottis ir subglottis). Viršutinė švitinimo lauko riba turi siekti poliežuvinį kaulą, apatinė – 1 cm žemiau

žiedinės kremzlės. Jei vidurinės gerklų dalies T3 navikas išplitęs į viršutinę gerklų dalį, į planuojamą švitinimo tūrį įtraukti abiejų pusių viršutinius ir vidurinius jungo (3 ir 4 TNM grupė, arba II ir III lygis) limfmazgius. Jei navikas infiltravęs apatinę gerklų dalį – apšvitinti abiejų pusių apatinius jungo (5 TNM grupė, arba IV lygis) bei paratrachėjinius (8 TNM grupė, arba VI lygis) limfmazgius [20, 91].

Viršutinė gerklų dalis N0. Planuojamas švitinimo tūris turi apimti gerklų aukštus (angl.

supraglottis, glottis) bei abiejų pusių viršutinius ir apatinius jungo limfmazgius (3 ir 4 TNM grupė,

arba II ir III lygis). Būtina apibrėžti skydinę kremzlę. Viršutinė švitinimo lauko riba – tarpas tarp I ir II kaklo slankstelių, apatinė – žiedinė kremzlė.

Apatinė gerklų dalis N0. Planuojamas švitinimo tūris turi apimti gerklas, kaip aprašyta anksčiau, paratrachėjinius (8 TNM grupė), vidurinius ir apatinius jungo (4 ir 5 TNM grupė, arba III ir IV lygis) limfmazgius.

Gerklos N1-N2. Be pirminio naviko ir gerklų, į planuojamą švitinimo tūrį reikia įtraukti visus jungo (3, 4 ir 5 TNM grupė, arba II, III ir IV lygiai) ir užpakalinio kaklo trikampio (7 TNM grupė arba VI lygis) bei viršutinio tarpuplaučio limfmazgius. Apatinės gerklų dalies naviko atveju papildomai apšvitinami ir paratrachėjiniai (8 TNM grupė, arba VI lygis) bei viršutinio tarpuplaučio limfmazgiai [20, 91].

Dozės ir frakcionavimo metodo paskyrimas [20, 59]. Radikali spindulinė terapija: 60-70 Gy, 33-35 frakcijos per 6-7 savaites (sav.) į pirminį naviką ir gerklas; 50 Gy, 25 frakcijos per 5 sav. į sritinius limfmazgius (N0); 60-66 Gy, 30-35 frakcijos per 6- 6,5 sav. į pažeistus sritinius limfmazgius (N+). Esant neradikaliai gerklų operacijai, dozė į naviko (gerklų) guolį prilygsta radikaliai spindulinei terapijai. Kai gerklų operacija radikali, dozė į naviko guolį – 60-66 Gy, 30-35 frakcijos per 6 sav.; 50

Gy, 25 frakcijos per 5 sav. į sritinius limfmazgius (N0); 60-66 Gy, 30-35 frakcijos per 6- 6,5 sav. į pažeistus sritinius limfmazgius (N+) [20, 91].

Sutaptinė chemospindulinė terapija. Dozė ir frakcionavimas toks pat, kaip skiriant radikalią spindulinę terapiją. Papildomai skiriama chemoterapija cisplatina – 100 mg/m², 1-ą, 22-ą, ir 43-ią gydymo dieną.

Nuoseklusis chemospindulinis – prieš radikalią spindulinę terapiją skiriama 2-3 chemoterapijos kursai cisplatinos pagrindu (pvz., cisplatina ir 5-fluorouracilas) [20, 59, 114].

Spindulinio gydymo dozę riboja šalia naviko esančių sveikų audinių tolerancija jonizuojančiai spinduliuotei. Gydymo planavimo [88] ir dozės realizavimo pagrindinis tikslas – realizuoti radikalią jonizuojančių spindulių dozę į naviką (taikinį), kartu minimaliai apšvitinti sveikus audinius ir taip išvengti su gydymu susijusių komplikacijų. Navikinių ląstelių atsakas į jonizuojančių spindulių poveikį ir gydymo veiksmingumą, priklauso nuo naviko radiojautrumo, oksigenacijos laipsnio, proliferacijos, ląstelių ciklo fazės (persiskirstymo), gebėjimo pašalinti subletalius ir potencialiai letalius pažeidimus, suminės dozės bei vienkartinės dozės ir kitų faktorių. Vienas svarbesnių jonizuojančios spinduliuotės poveikio mechanizmų yra susijęs su DNR (dezoksiribonukleininė rūgštis) pažeidimu, kurį sukelia laisvieji deguonies radikalai (deguonies efektas) [54, 119].

Spindulinės terapijos vaidmuo gydant gerklų vėžį. Gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo pažeistos gerklų dalies, naviko išplitimo, paciento funkcinės būklės, galimybės išsaugoti balso funkciją. Svarbiausi gerklų vėžio prognozės veiksniai yra naviko išplitimas (T) ir sritinių limfmazgių pažeidimas (N), o naviko diferenciacijos laipsnis ir paciento funkcinė būklė turi mažesnę prognostinę vertę. Išplitę gerklų navikai dažnai pažeidžia rijimo funkciją, pacientai būna netekę svorio ir prastos funkcinės būklės. Šie du prognozės veiksniai taip pat svarbūs. Jaunesnio amžiaus (< 50 metų) ir moteriškos lyties pacientams būdinga geresnė prognozė [20].

Viršutinės gerklų dalies navikai retai diagnozuojami ankstyvose stadijose. Esant T1 – T2 navikui taikoma radikali spindulinė terapija, o T3 – T4 (N0 – N1) gydomi operaciniu būdu taikant pooperacinę spindulinę terapiją [20]. Jei naviko negalima išoperuoti, jei pacientas nesutinka arba atsisako operacijos, indikuotina radikali spindulinė terapija, nuoseklusis arba sutaptinis chemospindulinis gydymas [114, 153]. Sutaptiniam chemospinduliniam gydymui būdingas geresnis atsakas, geresni išgyvenimo rodikliai, tačiau jis yra toksiškas [126].

Vidurinės gerklų dalies navikai dažniausiai gydomi spinduline terapija [136] Tai leidžia išsaugoti balso funkciją ir pasilikti operacinio gydymo galimybę spindulinės terapijos nesėkmės atveju. Taikant radikalią spindulinę terapiją esant T1 navikui, 5 metų gyvenimo trukmė pasiekiama 95 proc. pacientų, o esant T2 – 80 proc. Esant T3, jei navikas nedidelis, radikalaus spindulinio gydymo rezultatai prilygsta operaciniam gydymui – 50-70 proc. pacientų išgyvena 5 metus, tačiau 60 proc.

atvejų išsaugomos gerklos [88]. Didesnio tūrio T3 ir rezektabilūs T4 navikai gydomi kombinuojant operacinį ir pooperacinį spindulinį gydymą. Neoperuojami T4 navikai gydomi taikant radikalią spindulinę terapiją, nuoseklų arba sutaptinį chemospindulinį gydymą. Jei po spindulinio gydymo naviko kontrolė nepakankama, tačiau pasiekiamas operabilumas, indikuotinas operacinis gydymas [20].

Apatinės gerklų dalies navikai dažniausiai gydomi radikalia spinduline terapija arba chemospinduliniu gydymu, o esant nepakankamam atsakui į šį gydymą, indikuotina operacija [20].

Spindulinės terapijos derinimas su chemoterapija. Daugelio piktybinių navikų gydymui naudojamas suderinto chemospindulinio gydymo metodas – tai chemoterapijos taikymas spindulinio gydymo metu. Klinikiniai tyrimai parodė, kad suderintas chemospindulinis gydymas yra veiksmingesnis už vien spindulinį gydymą, gydant galvos ir kaklo navikus [16, 65, 66, 76, 115, 160]. Šio gydymo metu navikas yra paveikiamas labiau negu naudojant kiekvieną šio gydymo komponentą atskirai. Suderintam chemospinduliniam gydymui vartojami chemoterapiniai citotoksiniai medikamentai [65, 160] ir medikamentai, kurie tiesiogiai citotoksiškai neveikia, tačiau modifikuoja spindulinio gydymo atsaką, jie vadinami radiomodifikatoriais [16, 76].

Spindulinė terapija dažniausiai skiriamas gydyti lokaliam navikui ir sritinėms metastazavimo sritims, o chemoterapija – tolimųjų metastazių prevencijai arba gydymui. Šių gydymo būdų skyrimo taikiniai gali būti ir priešingi: chemoterapija skiriama pagrindiniam navikui gydyti, o spindulinė terapija – jos metastazėms. Klinikinėje praktikoje chemoterapija ir spindulinė terapija skiriama optimaliomis dozėmis [16]. Spindulinė terapija ir įvairūs chemoterapiniai medikamentai pasižymi skirtingais citotoksinio poveikio mechanizmais. Spindulinės terapijos ir chemoterapijos metu atsirandantis naviko ląstelių atsparumas taip pat skiriasi. Todėl chemoterapijos ir spindulinės terapijos derinys dažnai padeda įveikti atsiradusius ląstelių klonus [16, 76].

Spindulinės terapijos ankstyvosios ir vėlyvosios komplikacijos. Kritiniai organai ir jų tolerancija spindulinei terapijai [91]:

1. Nugaros smegenys. 50 Gy dozė šiam organui susijusi su 5 proc. mielito rizika. 2. Gerklų kremzlės. 70 Gy dozė susijusi su 5 proc. nekrozės rizika.

3. Paausinės liaukos. Apšvitinus abi seilių liaukas 32 Gy doze 5 proc. pacientų gresia pastovi kserostomija. 46 Gy dozė susijusi su 50 proc. kserostomijos rizika.

4. Skydliaukė. 50 Gy dozė visam šiam organui susijusi su 5 proc. kliniškai pasireiškiančia hipotiroidizmo rizika.

5. Temporomandibulinis sąnarys. 60 Gy dozė šiam organui susijusi su 5 proc., 70 Gy – su 50 proc. sąnario fibrozės rizika.

Apibendrinant galima teigti, kad vėžio navikas gerklose auga greitai, nes vėžio ląstelės sparčiai dauginasi. Greitai besidauginančios ląstelės jautrios jonizuojančiųjų spindulių poveikiui. Spindulinio gydymo metodas, atsižvelgiant į gerklų vėžio naviko išplitimą, dažniausiai taikomas prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko apimtį ir efektyviau po to jį pašalinti. chemospindulinis gydymas yra veiksmingesnis už vien spindulinį gydymą, gydant galvos ir kaklo navikus.

1.4. Pacientų, sergančių gerklų vėžiu, slaugos ypatumai taikant spindulinę ir

chemospindulinę terapiją

Slaugos tikslas – padėti onkologiniam pacientui, nepaisant ligos, palaikyti priimtiną gyvenimo kokybę, taigi pacientui ir jo artimiesiems suteikiama pagalba, kurios jiems labai reikia, kad suvaldytų situaciją, prisitaikant prie gyvenimo pokyčių taikant spindulinę terapiją [14]. Slaugytojas gali padėti onkologiniam pacientui kontroliuoti nemalonius simptomus spindulinės terapijos metu, tokius kaip skausmą, pykinimą, rijimo sutrikimus, apetito praradimą, stresą ir nuovargį. Padėti sukurti pacientui ir jo artimiesiems gerą aplinką, teisę gauti informaciją, teikti kokybiškas slaugos paslaugas, gerbti onkologinio paciento apsisprendimo teisę [14]. Nežinomybė ir baimė, kad vėžys išplis, yra didžiausi rūpesčiai paciento kasdieniniame gyvenime. Onkologinio paciento reakciją į spindulinės terapijos poveikį jo gyvenimo kokybei priklauso nuo to, kokią patirtį susijusią su tais, kurie serga ar sirgo vėžiu, jis turi šeimoje ar tarp draugų [1]. Spindulinio gydymo technika nuolat tobulinama, todėl atsiranda naujos galimybės optimaliai individualizuoti spindulinę terapiją, siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę. Taikant spindulinę terapiją, dažnai reikalinga atlikti tracheostomiją dėl audinių edemos. Spindulinė terapija veikia ne tik gerklų vėžio ląsteles, bet ir sveikus audinius, esančius šalia gerklų. Dėl to gydymo metu neretai vystosi ryklės, gerklės gleivinės spindulinis uždegimas. Pajutus burnos gleivinės sausumą, perštėjimą ryklėje būtina pranešti gydytojui onkologui radioterapeutui, radiologijos technologui ar slaugytojui [20].

1.4.1. Pacientų, sergančių gerklų vėžiu, slaugos poreikiai

Savo prigimtimi „poreikis“ yra socialinio konstrukto sąvoka. Jis yra asmeninis, subjektyvus, nepastovus ir nuolat kintantis. J. Bradshaw (1972) išskyrė keturias poreikių grupes [32]:

1. Patirti poreikiai – tai subjektyvūs paslaugų gavėjo poreikiai (sužinomi klausiant pacientų).

2. Išreikšti poreikiai – atsiradę priežiūros metu (vertinant teikiamų paslaugų reikalingumą ir kokybę). 3. Normatyviniai poreikiai – poreikių įvertinimas dažnai atliekamas specialistų.

Pirmosios dvi poreikių grupės vertina poreikius iš paciento perspektyvos. Antrosios dvi – poreikius nustato kiti (sveikatos priežiūros darbuotojai, ekspertai ir kt.) [32].

Slaugos poreikius galima apibrėžti kaip tam tikrų veiksmų arba būtinų resursų poreikį, norint užtikrinti optimalią asmens savijautą. Šiuolaikinis požiūris orientuotas į slaugos tęstinumo užtikrinimą. Paciento poreikiai turėtų būti vertinami dinamikoje. Slaugos poreikių vertinimas yra ašinė slaugos proceso dalis ir kliniškai svarbus dėl daugelio priežasčių. Slaugos poreikiai gali kilti dėl fizinių, socialinių, psichologinių ir dvasinių patirčių, kurios turi prognostinę vertę visos ligos eigoje: psichinės sveikatos pokyčiams, slaugos režimo laikymuisi, gyvenimo kokybei bei jos kitimui ir ligos išeitims [32].

Pirmosiomis slaugos poreikių vertinimo teorijų kūrėjomis laikomos V. Henderson ir D. Orem Jos suprato, kad vienas iš svarbiausių slaugytojų uždavinių yra slaugos poreikių sisteminis nustatymas. Slaugos poreikių vertinimas apima ne tik sisteminį požiūrį į problemos indentifikavimą ir priežastis, bet ir klinikinius sprendimus, kurių pagrindu slauga gali būti planuojama užtikrinant paciento autonomiškumą ir išlaikant jo orumą [32, 51].

Onkologinė liga pakeičia poreikių tvarką ir prigimtį. Ligos vystymasis, nenutrūkstama kontrolė ir terapinis gydymas gali labai įtakoti kai kuriuos kasdieninio gyvenimo aspektus, kadangi jie keičia santykius su šeimos nariais ir draugais, mažina darbingumą ir laisvalaikį, pakeičia paciento socialinį vaidmenį ir mažina pasitikėjimą pačiu savimi [32, 50, 146].

Slaugytojai, slaugantys pacientus su tracheostoma, turi nustatyti poreikių kategorijas, išsiaiškinti pacientų nuomonę apie esamas paslaugas ir jų kokybę bei turimus pageidavimus slaugos poreikiams nustatyti.

Pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, poreikiams didelę reikšmę turi taikomas gydymo būdas ir jo sukeltas pašalinis poveikis. Pašalinio gydymo poveikio sukelti simptomai skiriasi priklausomai nuo to, koks gydymo metodas taikomas (chemoterapija, hormonų terapija, radioterapija, chirurginis, paliatyvus gydymas ar kiti būdai) [32, 51, 74]. Taip pat klaidinga manyti, kad bet kuris simptomas sukelia tik kurios nors srities (fizinės, socialinės, psichologinės ar dvasinės) poreikius. Silpnumas, skausmas, plaukų netekimas, nors ir skirtingos svarbos laipsniu, sukelia poreikius visose minėtose srityse. Taigi paciento su tracheostoma slauga bus tiek kokybiška ir naudinga pacientui, kokiu laipsniu gerai bus atliktas paciento slaugos poreikių įvertinimas [51]. Slaugos poreikių vertinimas – pirmas žingsnis siekiant efektyvios sveikatos priežiūros [83, 154].

Pacientai linkę išsakyti nepatenkintus poreikius, kai liga ir gydymas apriboja jų kasdieninę veiklą. Kai sumažėja jų finansinė nepriklausomybė, pacientai priversti prašyti gydytojo ar slaugytojo pagalbos [146].

Analizuojant literatūrą pastebėta, kad psichosocialinių poreikių kategorijoje dažniausiai minimos buvo: ligos recidyvo baimė, nežinomybės baimė, ligos priėmimas. Rečiausiai minimos: skausmas, informacijos poreikis, pyktis, kasdieninio gyvenimo pasikeitimas ir šeimos gerbūvis, psichologinė izoliacija nuo šeimos [83, 154]. Kiti autoriai pažymi, kad svarbiausi egzistenciniai poreikiai buvo: informacijos apie ligą, mokymo apie pašalinį gydymo poveikį, psichologinio palaikymo ir bendravimo poreikiai. Taip pat autoriai atlikę poreikių tyrimą pažymi, kad fiziniai pacientų slaugos poreikiai daugeliu atvejų buvo patenkinti, o egzistenciniai nebuvo patenkinti [32, 51, 83, 154].

Kaip atskiras poreikis išskiriamas bendravimo poreikis [146, 155]. Slaugytojai ir gydytojai turi daugiau bendrauti su pacientais. Bendraujant gali būti pateikta svarbi pacientui informacija ir išreiškiamas pasiryžimas dalyvauti priimant sprendimus savo sveikatos būklės atžvilgiu [32, 146, 155]. Slaugytojo bendravimas su pacientu turėtų būti aiškus, privalu gerbti kultūrinę kilmę ir atsižvelgti į paciento iniciatyvumą ir sugebėjimą dalyvauti ligos valdyme [146].

Tyrimų rezultatuose nurodoma, kad ambulatoriškai gydomi pacientai turi nepatenkintų poreikių kasdieninės veiklos bei socialinėje srityse [32, 51]. Psichosocialiniai rūpesčiai lieka nepastebėti (praleisti), neįvertinta jų svarba [155]. Psichosocialinis palaikymo poreikis atsiranda, kai pacientas suvokia situacijos sunkumą dėl fizinių ir emocinių priežasčių [32, 118, 146, 155].

Slaugos poreikių nustatymas slaugytojui padeda spręsti slaugos problemą ir planuoti paciento su tracheostoma priežiūrą. Slaugytojų ir šeimos narių požiūrio į paciento su tracheostoma poreikius nustatymas padėtų atsakyti į klausimą ar tikrai slaugytojai ir paciento šeima žino, ko reikia pacientui, šeimos nariui. Paciento poreikiams ir jų patenkinimo laipsniui didelę įtaką turi šeima, todėl rūpinantis pacientu neturi būti pamiršti šeimos poreikiai [51, 146, 154]. Literatūroje pažymima, kad onkologiniai pacientai ir jų šeimos nariai ieško alternatyvios galimybės išreikšti savo poreikius [154, 155]. Informacijos poreikiai pažymimi labai individualūs ir skirtingi, priklausomai nuo daugelio veiksnių (amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietos) [51, 155].

Progresuojant ligai, terminalinėse ligos stadijose didėja dvasinių slaugos poreikių svarba. Dvasiniai poreikiai susiję ne tik su religija, bet ir kitais egzistencijos poreikiais: pozityviu požiūriu į gyvenimą, draugijos turėjimą, dalyvavimą priimant sprendimus ir situacijos valdymą [32, 51, 118]. Daugelis pacientų išreiškia poreikį jaustis reikalingais savo šeimai [146].

Užsienio šalių patirtis rodo, kad sergančių vėžiu draugijų nariai atlieka vadovaujamąjį, šviečiamąjį darbą, lanko segančiuosius, dažnai pacientui gali būti gera pagalba ir parama. Tokios grupės nariai patys yra sirgę vėžiu, jų vėžio patirtis yra tikra, o ne tik teoriškai sukaupta. Norvegijoje vėžio sąjunga teikia informacinę medžiagą apie tai, kokią paramą ir kompensaciją vėžiu sergantiems žmonėms teikia visuotinis draudimas [14].