PACIENTŲ, PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ, PUSIAUSVYROS IR PAŽINIMO FUNKCIJŲ TARPUSAVIO RYŠYS TAIKANT KINEZITERAPIJĄ ANTRUOJU REABILITACIJOS ETAPU

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

GIEDRĖ ZAVECKAITĖ

PACIENTŲ, PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ,

PUSIAUSVYROS IR PAŽINIMO FUNKCIJŲ TARPUSAVIO

RYŠYS TAIKANT KINEZITERAPIJĄ ANTRUOJU

REABILITACIJOS ETAPU

Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Prof. dr. Eglė Lendraitienė __________

TURINYS

1.1. Galvos smegenų infarktas, paplitimas ir klasifikacija ... 9

1.2. Galvos smegenų infarkto rizikos veiksniai ... 11

1.3. Galvos smegenų infarkto klinikiniai simptomai ... 12

1.3.1 Motoriniai sutrikimai...14

1.3.2 Pažintinių funkcijų sutrikimai...15

1.4. Pusiausvyra, jos rūšys ir valdymas ... 15

1.5. Kineziterapija po patirto galvos smegenų infarkto ... 17

1.6. Pusiausvyros ir pažinimo funkcijų vertinimo metodai asmenims, po patirto galvos smegenų infarkto ... 18

1.7. Pusiausvyros ir pažinimo funkcijų lavinimo metodai...20

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS ... 23

2.1. Tiriamieji ... 23

2.2. Tyrimo organizavimas ir eiga ... 23

2.3. Tyrimo metodai ... 26 2.4. Matematinė statistika ... 31 3. TYRIMO REZULTATAI... 32 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50 5. IŠVADOS ... 53 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54 7. PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56

SANTRAUKA

Giedrė Zaveckaitė. Pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros ir pažinimo funkcijų tarpusavio ryšys taikant kineziterapiją antruoju reabilitacijos etapu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Prof. dr. E. Lendraitienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2020. 61p.

Tyrimo tikslas: įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros ir pažinimo funkcijų tarpusavio ryšį, taikant kineziterapiją antruoju reabilitacijos etapu.

Tyrimo uždaviniai: 1.iĮvertinti ipacientų, ipatyrusių igalvos ismegenų iinfarktą, ipusiausvyrą iprieš iir ipo ikineziterapijos. 2.iĮvertintiipacientų,ipatyrusiųigalvosismegenųiinfarktą,ipažinimo ifunkcijas iprieš iir ipoikineziterapijos.i3.iĮvertinti ipusiausvyros iir ipažinimo ifunkcijų itarpusavio iryšį iprieš iir ipo ikineziterapijos.

Tyrimo imetodika:iTyrimeidalyvavoi29iasmenys ipo ipatirto igalvos ismegenų iinfarkto. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I-oji grupė - 15 pacientų, kuriems buvo taikyta įprastinė kineziterapija ir užduotys orientuotos į pusiausvyros lavinimą, II-oji grupė - 14 pacientų, kuriems buvo taikyta įprastinė kineziterapija ir į pažinimo funkcijas orientuotos užduotys. Abiems tiriamųjų grupėms buvo taikoma kineziterapijos programa 2k/d., po 30 minučių. Visi tiriamieji prieš ir po kineziterapijos užsiėmimų buvo vertinami Biodex pusiausvyros vertinimo aparatu, kuriame buvo pasirinkta įvertinti: griuvimo riziką, liemens stabilumą, stabilumo ribas, laiką per kurį buvo atliekamas stabilumo testas bei buvo įvertintas sensorinės organizacijos pusiausvyros patikros testas. Taip pat buvo įvertinti Rivermead mobilumo indeksu, Montrealio kognityviniu testu bei Modifikuotu motyvacijos reabilitacijai klausimynu. Tyrimo duomenys apdoroti kompiuterine programine įranga SPSS 22.0.

Tyrimo rezultatai ir išvados: Įvertinus pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros rodiklius abiejose grupėse gautas reikšmingas pagerėjimas. Įvertinus pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pažinimo funkcijas abiejose grupėse gautas reikšmingas pagerėjimas. Tik pirmajai grupei, kuriai taikyta įprastinė kineziterapija ir į pusiausvyrą orientuotos užduotys, gautas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pusiausvyros užduočių atlikimo laiko ir pažinimo funkcijų. Taip pat nustatyta, kad gerėjant pažinimo funkcijoms, gerėja ir bendras pacientų mobilumas.

ABSTRACT

Giedrė Zaveckaitė. Relationship between balance and cognitive functions for patients after ischemic stroke while applying physiotherapy in the second phase of rehabilitation. Master’s thesis. Supervisor - Prof. Dr. E. Lendraitienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic. Kaunas, 2020. 61p.

The aim of this study: To evaluate the relationship between balance and cognitive functions in patients with ischemic stroke while applying physiotherapy in the second phase of rehabilitation.

Objectives of the research: 1.iToievaluateibalance iof ipatients iwith iischemic istroke ibeforeiandiafteriphysiotherapy.i2.iToievaluateicognitiveifunctionsiofipatientsiwithiischemicistroke ibeforeiandiafteriphysiotherapy.i3.iToievaluate ithe irelationships ibetween ibalance iand icognitive ifunctions ibefore iand iafter iphysiotherapy.

Research methods: The study included 29 subjects following an ischemic stroke. Participants were classified into two groups: 1st group - 15 patients who had undergoing routine physiotherapy and tasks oriented on balance training, 2nd group - 14 patients who had undergoing routine physiotherapy and tasks oriented on cognitive functions. Participants of both groups performed physiotherapy program, 2 times a day for 30 minutes. All patients were evaluated before and after physiotherapy using the Biodex balance system for: fall risk, postural stability, limits of stability, time to perform a stability test and Modified Clinical Test of Sensory Interaction in Balance. Also patients were evaluated using these clinical tests: The Rivermead mobility index, The Montreal Cognitive Assessment MoCA and Motivation for TBI Rehabilitation Questionnaire. Data analysis performed using SPSS 22.0 software.

Conclusions: There was a significant improvement in the balance of patients with ischemic stroke, in both groups. There was a significant improvement in cognitive function in both cohorts of patients with ischemic stroke. Only for the first group, which applied to the usual physiotherapy and tasks oriented on balance training, obtained statistically significant relationship between the balance task performance and cognitive functions. Improvements in cognitive function were also found to improve all patient mobility.

PADĖKA

Noriu padėkoti darbo vadovei Prof. dr. Eglei Lendraitienei už pagalbą bei konsultavimą rašant baigiamąjį darbą, tyrimo organizavime bei planavime.

Dėkoju LSMUL Kauno klinikų filialo, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovui Prof. Raimondui Kubiliui už suteiktą galimybę naudotis ligoninėje esančia įranga ištyrimo tikslais. Taip pat šios įstaigos kineziterapeutams už bendradarbiavimą bei pagalbą tyrimo metu.

Bei noriu padėkoti visiems tyrimo dalyviams, už jų aktyvumą ir atsakingumą dalyvaujant mano tyrime.

SANTRUMPOS

PSO - Pasaulio Sveikatos Organizacija; KT - kineziterapija;

TPBTT - trumpas protinės būklės testas;

m-CTSIB - sensorinės organizacijos pusiausvyros patikros testas; MoCA - Montrealio kognityvinis testas;

ĮVADAS

Viena iš dažniausių sveikatos apsaugos problemų pasaulyje - galvos smegenų infarktas. Tai dažniausių mirtingumo ir funkcinės negalios priežasčių pasaulyje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 15 mln. žmonių visame pasaulyje kiekvienais metais patiria galvos smegenų infarktą. Iš jų beveik 5 mln. žmonių miršta, o dar 5 mln. lieka visam laikui neįgalūs (1). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais sergančiųjų galvos smegenų infarktu asmenų skaičius siekė 16 545 tūkstančius, tai 5,91/1000 gyventojų (2).

Galvos smegenys yra sudėtingas kompleksinis organas, kurio pagrindinė funkcija kontroliuoti įvairias kūno funkcijas (3). Įvykus galvos smegenų infarktui, sutrinka kraujo patekimas į smegenis, todėl ta galvos smegenų sritis, kuri atsakinga už tam tikrą organizmo funkciją, nepakankamai aprūpinama krauju ir deguonimi, todėl negali tinkamai atlikti reikiamos funkcijos kaip turėtų. Pavyzdžiui, jei galvos smegenų infarktas paveiks nugarinę smegenų dalį, pakaušio sritį, tai tikėtina, kad sutriks žmogaus rega, jei bus paveikta priekinė smegenų dalis, kaktinė sritis - sutriks emocijos, koordinacija (4).

Galvos smegenų infarkto poveikis priklauso ne tik nuo vietos, kur buvo pažeistos galvos smegenys, bet ir nuo to kaip stipriai buvo paveikti audiniai. Kadangi kairysis galvos smegenų pusrutulis atsakingas už dešiniąją kūno pusę, o dešinysis - už kairiąją, įvykus galvos smegenų infarktui, pasekmės bus stebimos priešingoje kūno pusėje nei įvyko smegenų pusrutulyje (3,5).

Įvykus GSI klinikiniai simptomai kiekvienam pacientui pasireiškia individualiai, o kartais aiškiai pastebimų simptomų nematyti. Tačiau net ir menkiausi pasikeitimai sutrikdo įprastą pacientų gyvenimo kokybę. Dažniausiai pasitaiko pusiausvyros ir koordinacijos, eisenos, pažintinių funkcijų, raumenų jėgos susilpnėjimas. Sutrikusi pusiausvyra taip pat lemia ir padidėjusią griuvimų riziką, kuri turi įtakos pacientų baimių atsiradimui - psichologiniams sutrikimams. Esant įvairiems tiek fiziniams, tiek emociniams pasikeitimams, žmogus tampa socialiai izoliuotas nuo aplinkos, nes be kitų priežiūros negali laisvai judėti ir orientuotis aplinkoje. Todėl atliekami įvairūs tyrimai naudojant įprastas kineziterapijos priemones ar sudėtingas technikas, aparatus, kuriami nauji metodai siekiant efektyviau atgauti prarastas ar sutrikusias funkcijas taip padedant greičiau pacientui pasveikti (6,7).

Temos aktualumas: Galvos smegenų infarktas yra viena pirmaujančių neurologinių ligų visame pasaulyje, sukeliančiu ne tik motorinių funkcijų pažeidimus, bet ir pažinimo funkcijų sutrikimus. Visa tai priklauso nuo esančios pažeidimo vietos galvos smegenyse. Asmenims po patirto GSI neretai sutrikusi pusiausvyra trukdo judėti bei apsitarnauti save kasdienėje veikloje. Taip pat atsiradus pažinimo funkcijų sutrikimui, tokie žmonės tampa iš dalies arba visiškai

priklausomi nuo kitų asmenų, kas gali turėti įtakos asmenų psichologinių problemų atsiradimui. Todėl svarbu kuo greičiau užtikrinti tokių asmenų atsigavimą. (6).

Temos naujumas: Ieškant ir analizuojant mokslinius straipsniu, trūko informacijos ir tyrimų, kuriuose būtų analizuojamas ryšys tarp pusiausvyros ir pažinimo funkcijų asmenims, po patirto GSI. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti ar yra tarpusavio ryšys ir jei yra tai koks, ir kokio stiprumo ryšys sieja pusiausvyros ir pažinimo funkcijas asmenims po patirto GSI.

Darbo tikslas: įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros ir pažinimo funkcijų tarpusavio ryšį, taikant kineziterapiją antruoju reabilitacijos etapu.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos.

2. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pažinimo funkcijas prieš ir po kineziterapijos.

3. Įvertinti pusiausvyros ir pažinimo funkcijų tarpusavio ryšį prieš ir po kineziterapijos.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Galvos smegenų infarktas, paplitimas ir klasifikacija

Galvos ismegenų iinfarktas i(GSI)i-itai iiūminis ižidininis igalvos ismegenų ikraujotakos

isutrikimas, isukeltas iužsikimšus imaitinančiajai igalvos ismegenų ikraujagyslei iir ipasireiškiantis ižidininiais ineurologiniais isimptomais, ikurie iišlieka iilgiau ikaip i24 ivalandos inuo isusirgimo ipradžios i (8).

1 pav. Galvos smegenų infarktas (7)

Tačiau „esant didelei kompiuterinės technologijos pažangai, vis plačiau taikant modernius neurovizualinius metodus insultui diagnozuoti, paaiškėjo, kad nemažai daliai ligonių klinikiniai simptomai trunka trumpiau negu 24 valandas, bet galvos smegenyse jau susiformuoja išeminis židinys“ (Valaikienė, 2007, 225p.) (9).

GSI įvyksta, esant kraujagyslės okliuzijai, t.y. visiškas kraujagyslės užsikimšimas, to pasekoje į galvos smegenis nutrūksta deguonies ir gliukozės tiekimas, todėl sutrinka metaboliniai procesai pažeistoje smegenų audinio srityje (6). Yra žinoma, kad GSI įvykus dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje, pažeidimai pasireiškia kairėje kūno pusėje, o taip pat ir suvokimo, pažinimo, atminties sutrikimai, emocijų nevaldymas, rega. Tačiau jei paveikiamas kairysis smegenų pusrutulis, tai dešinėje kūno pusėje pasireiškia pakitimai bei kalbos, atminties sutrikimai (3).

Taiiviena iiš idažniausiai ipasitaikančių ineurologinių iligų, igalinčių isukelti ine itik iilgalaikį ineįgalumą, ibet iir ididinti imirtingumo irodiklius ipasaulyje. Nors dažniau serga senyvo

ar vidutinio amžiaus žmonės, tačiau ši liga sparčiai progresuoja ir jaunų žmonių tarpe (1). Mirtingumas esant GSI yra labai didelis - apie 15-20 proc. miršta nuo išeminio GSI ir apie 52- 66 proc. nuo hemoraginio insulto. Išsivysčiusiose ir besivistančiose šalyse dažniausiai pasitaiko išeminis GSI, net apie 75-80 proc. visų GSI atvejų, todėl užima net antrąją vietą (16,8 proc.) mirtingumo priežasčių sąraše, po širdies ir kraujagyslių ligų (1,10). Remiantis Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2018 metais, Lietuvoje nuo GSI mirė 5352 asmenų (2).

Tačiau vieni pacientai po persirgto GSI nepatiria jokių šalutinių požymių arba tik nežymius eisenos, pusiausvyros, kalbos sutrikimus, o štai kiti, net apie 80-87 proc. tampa neįgalūs esant sutrikusioms motorinėms ir pažintinėms funkcijoms. Visa tai trukdo pacientų mobilumui, riboja jų galimybes kasdienėje veikloje bei suvaržo jų dalyvumą visuomenės veikloje ar net užkerta kelią grįžti į darbą, profesionalų sportą (11).

Galvos ismegenų iinfarktas iklasifikuojamas iį ipenkias ipagrindines ikategorijas, ipagal ilokalizaciją igalvos ismegenyse, ipagal inumanomą ižidininio ismegenų ipažeidimo imechanizmą ibei i ikraujagyslinio ipažeidimo itipą (9).

Skiriamos išios ipenkios ikategorijos: i(7) i

 Didžiųjų iarterijų iateroskleroziniai iinfarktai i i(ekstrakranijiniai iarba iintrakranijiniai);  Kardioemboliniai iinfarktai;

 Galvos ismegenų iarterijų iliga;  Kitos ipriežastys: i

 arterinėidisekacija;  aneurizma;

 atvira iovalinė ianga;  hiperhomocisteinemija; i

 hiperkoaguliacinės ibūklės i i(paveldimosi itrombofilijos, iantifosfolipidiniai iantikūniai);

 pjautuvinė ianemija;

 cerebrinėi-iveninėitrombozė.

 Nenustatytos ietiologijos iinfarktai i(nėraijokiųiįrodymų,iarispecifinių ietiologinių iveiksnių, ikurie igalėjo isukelti iGSI).

Taip pat pasitaiko ir įspėjamieji signalai apie artėjanti GSI, tai praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) - tai praeinantis išeminis priepuolis, kuris yra susijęs su smegenų disfunkcija tam tikroje srityje, kurią sukelia regioninis kraujo tėkmės sumažėjimas (t.y. išemija), dėl kurios atsiranda trumpalaikių, nedidelių pastebimų klinikinių simptomų ir kurie išnyksta per 24 valandas (11).

Žmogaus smegenyse yra gausu neuronų, sinapsių ir nervinių skaidulų. Kiekvieną minutę, esant uždelstam GSI gydymui, sunaikinama apie 1,9 milijonai neuronų, 14 milijardų sinapsių ir apie 12 km nervinių skaidulų. Todėl yra ypač svarbu kuo skubiau suteikti gydymą, nes smegenų audinio pažeidimo dydis, priklauso ne tik nuo GSI tipo, lokalizacijos ar esamos pažaidos dydžio, bet ir nuo laiko per kurį buvo suteiktas gydymas (12).

1.2. Galvos smegenų infarkto rizikos veiksniai

GSI yra viena iš tų ligų, su kuria susiduria vis daugiau žmonių, todėl siekiant laiku užkirsti tam kelią, būtina žinoti ligą sukeliančius veiksnius, nes laiku nustatyti rizikos veiksniai ir jų korekcija - efektyviausias būdas kovai su šia liga (13). Todėl ypač svarbus yra ne tik pacientų švietimas, bet ir visos sveikatos priežiūros komandos įsitraukimas siekiant sustiprinti pacientų suvokimą imtis atitinkamų veiksmų, norint išvengti ligos ir ją sukeliančių komplikacijų (14,15).

Rizika patirti galvos smegenų infarktą lemia daug įvairių faktorių, kuriuos galima suskirstyti į dvi grupes: modifikuojami - veiksniai kuriuos galia koreguoti ir nemodifikuojami- tie kurių neįmanoma pakeisti (16,17).

Modifikuojami irizikos iveiksniai ilemia iapie i90 iproc. iGSI iatvejų i(14,15): i  arterine ihipertenzija;

 cukrinis idiabetas;  rūkimas;

 nutukimas;

 fizinio ikrūvio istoka;  dislipidemija;

 apolipoproteinas iB/A1  gausus ialkoholio ivartojimas;

 širdiesiligosi(prieširdžiųivirpėjimas,ikardiomiopatija,iširdiesivainikiniųiarterijųiligaiir ikt.);  geriamųjų ikontraceptikų ivartojimas;

 pjautuvinė ianemija;

 nevisavertė imityba i(dietos).

Nemodifikuojami irizikos iveiksniai:

 amžius i(50 imetų iamžiaus iir ivyresni, irizika ipatirti iGSI ipadidėja idu ikartus);  lytis i(vyrai iGSI ipatiria ikur ikas idažniau inei imoterys);

 rasė/tautybė

Genetika arba kitaip tariant paveldimumas, kaip rizikos veiksnys dažniau priskiriamas tarp modifikuojamų ir nemodifikuojamų veiksnių, nes tai vis labiau atpažįstamas kaip modifikuojamas rizikos veiksnys, kuris gali būti koreguojamas tiesiogiai arba keičiant geno ir aplinkos sąveiką (14)

Ne tik rūkimas, padidėjęs kraujospūdis, fizinio krūvio nebuvimas, genetika ar kiti rizikos veiksniai padidina riziką patirti GSI, bet ir psichologiniai aspektai, tokie kaip stresas, emocijos bei asmens savybės (18).

1.3. Galvos smegenų infarkto klinikiniai simptomai

Galvos smegenų infarktas ištinka esant užsikimšusioms ekstrakranijinėms arba intrakranijinėms kraujagyslėms arba atskirų galvos sričių hipoperfuzijai, kurią gali sukelti įvairūs mechanizmai, tokie kaip: kraujagyslinė trombozė, embolija, sisteminė hipoperfuzija ar vazospazmas (6).

GSI simptomai kliniškai pasireiškia staigiu neurologiniu deficitu. Simptomai priklauso nuo pažeistos galvos smegenų srities. Pagrindiniai bei dažniausiai pasitaikantys simptomai: staigus galūnių tirpimas ar silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje; nerišli kalba; staigus sumišimas, nesugebėjimas orientuotis; suprastėjęs regėjimas viena arba abiem akimis; galvos svaigimas; pusiausvyros ar koordinacijos praradimas; sutrikusi eisena; stiprūs galvos skausmai, kurių priežastis neaiški (5).

Net 90 proc. GSI yra supratentorialiai (lokalizacija galvos smegenyse virš smegenų padangtės), todėl pasaulyje pradėtas vartoti akronimas „F.A.S.T“ (greitai), kuris padeda žmonėms įsiminti pirmuosius bei svarbiausius GSI požymius.

 F- veidas (angl. face), atsiranda veido raumenų silpnumas, todėl viena pusė paralyžiuojama, dažniausiai paprašoma nusišypsoti ir stebima ar yra veido asimetrija;

 A- rankos (angl. arms), rankose nėra jėgos, atsiranda nutirpimas, todėl paprašoma abi rankas pakelti aukštyn ir palaikyti, esant GSI žmogus negali to atlikti;

 S- kalba (angl. speech), paprašius pakalbėti kalba tampa nerišli arba negeba aiškiai dėlioti sakinių;

 T- laikas (angl. time), pastebėjus bent kelis simptomus reikia nedelsiant skambinti į greitąją pagalbą (5,6).

Tyrimų duomenys parodė, kad žinant bent du GSI pasireiškimo simptomus buvo laiku iškviesta greitoji medicinos pagalba bei sumažinta neįgalumo ar mirties tikimybė, o tai parodo visuomenės švietimo naudą (5).

Nors galvos smegenų infarktas yra smegenų liga, tačiau jis gali paveikti visą organizmą. Įvykus galvos smegenų infarktui, atsirandantys pakitimai žmogaus organizme apima motorines, sensorines, pažinimo funkcijas, taip pat turi įtakos ir regėjimo, emocinio bei kalbos sistemos sutrikimų atsiradimui. Visi šie pokyčiai pasireiškia žmogaus funkcijų apribojimu ar negalia (19). Net apie 90 proc. išgyvenusiųjų GSI turi vienokių ar kitokių funkcijos sutrikimų (20). Vidutiniškai 15-30 proc. žmonių, po patirto GSI išlieka nedarbingi, o net 20 proc. reikalinga nuolatinė slaugos priežiūra (21).

Asmenys patyrę GSI, neišvengia ir liekamųjų reiškinių bei funkcinių apribojimų, kurie laikui einant tampa jų negalios priežastimi. Įvykus GSI pažeidžiamos galvos smegenys , todėl nuo pažeidimo sunkumo bei lokalizacijos priklauso pacientų funkcinė būklė, atsiradę funkciniai ar emociniai pakitimai (3,4).

Simptomai iir ipožymiai igalintys iatsirasti ipo iGSI i(3,4): i  raumenų ijėgos isumažėjimas;

 galūnių iparezė iar iparalyžius;

 raumenų itonuso ipakitimai i(hipotonusas,ihipertonusas)  jutimų isutrikimas;

 sutrikusi ipusiausvyra iir ikoordinacija;  galvos isvaigimas iir iskausmas;

 pažinimo ifunkcijų isutrikimai i(atmintis,idėmesys,iorientacija)  regėjimo isutrikimai;

 sutrikusi ikalba;

 nekontroliuojamos iemocijos;  sutrikęs isuvokimas iir imąstymas;

Visi šie veiksniai stipriai gali apriboti sergančiųjų fizinį aktyvumą tiek namų sąlygomis, tiek bet kurioje kitoje viešojoje erdvėje. Asmenims po patirto GSI, reabilitacijoje reikia nuolatinių ir suderintų didelių komandos pastangų, įskaitant ir patį pacientą, jo tikslus, taip pat jo šeimą, draugus bei gydytojus, slaugytojus, kineziterapeutus, ergoterapeutus, psichologus, kalbos specialistus, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus galinčius padėti kaip įmanoma efektyviau sugražinti asmeniui prarastas funkcijas ar sumažinti atsiradusius klinikinius simptomus (22).

1.3.1 Motoriniai sutrikimai

Asmenims po patirto GSI sutrinka daugybe neurologinių funkcijų, iš kurių daugumai pasireiškia motorikos sutrikimai, net 80 proc., esantys priešingoje galvos smegenų pažeidimo pusėje (23,24). Prie motorikos sutrikimų priskiriama: galūnių raumenų jėgos sumažėjimas, nusilpimas, taip pat sutrikusi pusiausvyra, koordinacija, eisena. Kalbant apie raumenų jėgos sutrikimus, ypač būdinga viršutinių galūnių hemiparezė, kuri trukdo ne tik savęs apsitarnavimui, gerai gyvenimo kokybei, bet ir yra viena ilgiausiai išliekančių padarinių po patirto GSI. Taip pat esant apatinių galūnių raumenų jėgos sumažėjimui, sutrinka eisena, sunku atsistoti, persikelti nuo lovos ant kėdės ir atvirkščiai, atsiranda griuvimo rizikos tikimybė (24,25).

Daugumai pacientų po patirto GSI pasireiškiantys pusiausvyros sutrikimai, trukdo saugiai judėti aplinkoje. Visa tai susiję su galimai nusilpusia raumenų jėga, pasislinkusiu kūno svorio centru, sulėtėjusiam reakcijos laikui, o taip pat ir atsiradusiam posturaliniam svyravimui tiek sagitalinėje, tiek frontalinėje plokštumose (26). Esant sutrikusiai pusiausvyrai, padidėja griuvimo rizika, taip pat asmuo negali saugiai vaikščioti, visa tai sukuria socialinę izoliaciją, asmuo tampa priklausomas nuo kitų, kas lemia didesnę psichologinių sutrikimų riziką (27).

Be šių pagrindinių motorikos sutrikimų gali pasireikšti ir judesių sutrikimai, kurie nėra dažni (28,29):

 distonija - nevalingi raumenų susitraukimai, kurie sukelia sukimąsi ir pasikartojančius judesius ar nenormalią laikyseną pažeistoje kūno vietoje)-;

 tremoras - ritmiškas skirtingų kūno dalių drebėjimas, dažniausiai rankų;  parkinsonizmas;

 atetozė - nevalingi, neritmiški rankų ir kojų pirštų judesiai, stiprėjantys susijaudinus, išnykstantys miegant;

 chorėja - greiti, nevalingi lenkimo, tiesimo, sukimo ar kryžiavimo judesiai, kurie gali apimti visas kūno dalis, bet daugiausia distalines dalis;

 pseudoatetozė - nenormalūs riešo judesiai, dažniausiai pirštų, atsirandantys dėl sąnario padėties jutimo sutrikimo (propriocepcijos);

 asteriksis - plazdenimo tipo tremoras.

Šie judesių sutrikimai pasireiškia iškarto arba išryškėja vėliau ir turi galimybę po tam tikro laiko išnykti (28,29). Nors ir judesių sutrikimai turi galimybę praeiti, tačiau dalis jų išlieka, todėl svarbus tampa jų gydimas. Negydomi judesių sutrikimai gali didinti negalią bei trukdyti gyvenimo kokybei (29).

1.3.2 Pažintinių funkcijų sutrikimai

Jau senai žinoma, kad asmenims patyrusiems galvos smegenų infarktą, gali pasireikšti ne tik motoriniai, bet ir įvairūs pažinimo funkcijų sutrikimai, prie kurių priskiriama: dėmesio koncentracija, atmintis, kalba, vykdomosios funkcijos, orientavimasis laike ir erdvėje. Labiausiai paveikiamos dėmesio koncentracija ir vykdomosios funkcijos (užduočių suvokimas). Net 30 proc. pacientų, po persirgto GSI pasireiškia demencija (30). O. Bruto ir jo kolegų (2015) atliktas tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus asmenys patyrę GSI, turi net du kartus didesnę riziką demencijos pasireiškimui. Visa tai gali priklausyti nuo GSI sunkumo, pasikartojimų skaičiaus, amžiaus net nuo esamo išsilavinimo (31).

Skirtingu pažintinių funkcijų sutrikimas priklauso ir nuo esančio pažeidimo galvos smegenyse. Jei pažeista kairioji galvos smegenų pusrutulio dalis dažnai stebimi atminties sutrikimo epizodai, emocionalumas, kuris greitai gali peraugti į susierzinimą, taip pat afazija bei kalbos sutrikimas. Tačiau kai pažeidžiama dešinioji galvos smegenų pusrutulio dalis, sutrinka orientacija erdvėje ir laike, tampa sunku suvokti aplinką, joje esančius daiktus, jų formas (32,33).

Nors asmenų po išeminio galvos smegenų insulto išgyvenamumas yra kur kas didesnis nei pacientų patyrusių hemoraginį galvos smegenų insultą, tačiau patyrę išeminį GSI turi didesnį polinkį sirgti psichologinėmis ligomis. Būtent pažinimo funkcijų atpažinimas ūmioje stadijoje po GSI, gali suteikti gyvybiškai svarbios informacijos gydytojui, siekiant užkirsti kelią pacientų mirtingumui bei pagerinti pažinimo funkcijų valdymą ankstyvojoje reabilitacijoje (34).

1.4. Pusiausvyra, jos rūšys ir valdymas

Pusiausvyra - tai gebėjimas išlaikyti savo kūno masės centrą atramos ploto ribose sėdint, stovint ar einant. Tai yra būtinas komponentas kasdienėje funkcinėje žmogaus veikloje, o taip pat ir vienas iš gerą gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Kiekvieno žmogaus gebėjimas išlaikyti pusiausvyra skiriasi, visa tai priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos sutrikimų, pažinimo gebėjimų bei motorinės funkcijos sutrikimų (35).

Pusiausvyra isudaro ikompleksas iįvairių ikomponentų ipadedančių iintegruotis iir ikoordinuoti isavo ikūną.iTai ivestibulinis iaparatas, irega, iklausa, imotorika, iaukštesnių ilygių ipremotorinė isistema iir ikoordinacija.iInformacija iiš isensorinės isistemos inerviniais iimpulsais iperduodama iį iCNS, iten iapdorojama, itoliau iformuojamas iatitinkamas iorganizmo iatsakas, iaktyvuojami istabilią ikūno ipadėtį iišlaikantys iraumenys, ikurie iatsakingi iuž ipusiausvyros iišlaikymą (35,36).

Svarbu prisiminti, kad pusiausvyra reikalinga ne tik ramiai stovint, bet ir norint saugiai atlikti įvairius veiksmus: atsistojimas nuo kedės, ėjimas ir galvos pasukimas, apsisukimas taip pat įvairių užduočių atlikimas stovint (36).Todėl iatsižvelgiant iįitai iišskiriamos ikelios ipusiausvyros irūšysi- statinė iir idinaminė. iStatinė ipusiausvyrai-itai igebėjimas iišlaikyti ikūno ipadėtį iatramos iploto ribose iminimaliai ijudant, io idinaminėi-itai igebėjimas iatlikti itam itikrą iužduotį iišlaikant stabilią kūno ipadėtį (37,38).

Pusiausvyros valdymas daug pastangų ir jėgų reikalaujantis procesas, kuris apima padėties išlaikymą, judėjimą erdvėje ir pusiausvyros atgavimą (36).

Centrinė ir periferinė nervų sistemos atsakingos už gebėjimą išlaikyti vertikalią kūno padėtį. Nuolat sąveikaudamos tarpusavyje kontroliuoja kūno dalių išsidėstymą ir kūno masės centrą atramos ploto ribose. Iš PNS gaunami signalai CNS apdorojami ir atsižvelgiant į norimą išlaikyti kūno padėtį, parenkamas raumenų atsakas (39) .

Pagrindiniai ikomponentai isudarantys ikūno ipadėties ivaldymąi-iorientacija iir istabilumas. Orientacija iužtikrina igebėjimą iišlaikyti iatitinkamą iryšį itarp ikūno isegmentų ibei itarp ikūno iir aplinkos, ikurioje iatliekamas iveiksmas. iSugebėjimas iišlaikyti ikūno imasės icentrą iatramos ploto iribose ipriklauso inuo istabilumo, ikurį iapima isensomotorinių ifunkcijų ikoordinavimas (40,41).

Dauguma žmonių į staiga sutrikdytą pusiausvyrą reaguoja atlikdami viršutinių galūnių judesius, tačiau greta šių veiksmų daug dažniau atliekami ir apatinių galūnių judesiai. Todėl yra išskiriamos trys judėjimo strategijos: čiurnos, klubo ir žingsnio, kurios padeda atstatyti prarasta kūno pusiausvyrą (42).

PasakiGaryiP.iJacobsoniiriNeiliT.iShephardi(2016)ikai ižmogaus ipusiausvyra isutrikdoma dėl iišorinių iar ividinių iveiksnių ipanaudojamos iviena iarba ivisos itrys ikartu ikombinuotos strategijos (42):

 Čiurnos istrategijai-inaudojama iesant inežymiam ipusiausvyros isutrikdymui, ikai paviršiaus iplotas istabilus;

 Klubo istrategijai-inaudojama, ikai istaiga iir istipriai isutrikdoma ipusiausvyra iir kai iatramos ipaviršius inestabilus, inuolydus iarba isiauresnis inei ipėda.

 Žingsnioistrategijai-inaudojama, ikai inepakanka ičiurnos iar iklubo istrategijų pusiausvyrai iatkurti iir isiekiant iužkirsti ikelią igriuvimui.

2ipav.iTrysijudėjimoistrategijosi(čiurnos,ikluboiirižingsnio) (42)

Šiosičiurnos,iklubų iir ižingsnio istrategijos ikasdienėje iveikloje ifunkcionuoja ine iatskirai, bet ivisos ikartu, itaip ipadėdamos ižmogui isaugiai ijudėti ijį isupančioje iaplinkoje (42).

Po patirto GSI, daugumai asmenų atsirandą staigūs pusiausvyros pakitimai, visa tai lemia sumažėjusi galūnių raumenų jėga, sutrikusi liemens stabilumo kontrolė, sutrikę jutimai, o kartais ir netinkamas kūno masės centro suvokimas, vertikalios ašies atžvilgiu. Dėl sutrikusios pusiausvyros sumažėja pasitikėjimas savimi, atsiranda judėjimo baimė bei padidėja griuvimo rizika (43).

1.5. Kineziterapija po patirto galvos smegenų infarkto

Kineziterapija asmenims patyrusiems GSI gali ženkliai pagerinti ir palengvinti atsigavimą. Padedami kineziterapeuto, pacientai mokomi kaip elgtis su atsiradusiais organizmo pasikeitimais, taip pat kineziterapeuto pagalba pacientai mokomi persikėlimo įgūdžių, vaikščiojimo, paprasčiausio judėjimo ir savarankiškumo, pažinimo funkcijų lavinimo. Pacientai mokomi iš naujo pažinti ir suprasti savo kūną ir jame įvykusius pasikeitimus (44,45).

Bene dažniausiai pacientai susiduria su judėjimo, vaikščiojimo, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimu, dažnai būna paveikiamos ir pažinimo funkcijos, kalba, nusilpsta regėjimas, klausa. Esant pažinimo funkcijų sutrikimams, pacientai turi atminties, suvokimo sutrikimų, negeba orientuotis vietoje ir laike, erdvėje arba paprasčiausiai nesupranta kas jam sakome, o jei ir supranta tai nežino kaip tai atlikti. Kartais tam trukdo ir esantis galvos svaigimas ar regos sutrikimas, taip pat raumenų silpnumas ar net galūnių hemiparezė, plegija, paralyžius (46).

Atsigavimo laikotarpis po GSI kiekvienam pacientui labai individualus, tačiau geriausią rezultatą galima pasiekti per pirmuosius tris ar keturis mėnesius, tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kad fizinė ir emocinė paciento būklė vis dar ženkliai gerėja pirmuosius metus po patirto GSI. Todėl ypač svarbu kuo anksčiau pradėti reabilitaciją ir užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui. Dažniausiai reabilitacijos procedūros prasideda dar esant stacionare, o kartais ir reanimacijoje jei paciento būklė blogesne, tokiu būdu siekiama išvengti galimų kontraktūrų, pragulų ar įvairių kitų komplikacijų (47).

Kineziterapijos ir visos ireabilitacijos iefektyvumui, iatsiradusios ikomplikacijos igali turėti ineigiamos iįtakos ipacientų isveikimui.iV.S.iDoshi iteigimu, ikomplikacijos ipo ipatirto GSI atsiranda ipakankamai idažnai, iypač ivyresniems, ikuriems idaugiau inei i65 imetai. iReabilitacijos metu ipatirtos ikomplikacijos isumažina isavarankiškumo ilygį ikasdienėje iveikloje ibei iužkerta kelią igeresniam ipacientų iatsigavimui (48).

Dažniausiai ipasitaikančios ikomplikacijos (49,50):

 griuvimaii-iatsirandantys, iesant isutrikusiai ipusiausvyrai iar ijudėjimo ifunkcijai;  kvėpavimo itakų iinfekcijos;

 peties isąnario iskausmaii-iatsirandantys, iesant ipeties isąnario isubliuksacijai;  atsiradus ipraguloms;

 gretutinėsiligosi(padidėjęsikraujospūdis,ipodagra,iširdiesifunkcijosinepakankamumas)iir ikt. Norint viso to išvengti, reabilitacija turi būti taikoma visiems asmenims, patyrusiems GSI, tiek esant sunkiems funkciniams ir psichologiniams sutrikimas, tiek vos pastebimus pakitimus turintiems asmenims (49). Reabilitacijos metu atliekama kineziterapija turi būti pradėta laiku, siekiant kaip įmanoma labiau išvengti komplikacijų ir kitų padarinių bei užtikrinti pacientų, patyrusių GSI, prarastų funkcijų atsigavimą ar esamų kompensavimą.

Norsiasmenų,ipatyrusiųiGSIiatsigavimoirodikliaiiyraiganėtinaiigeri,itačiauitik ikiek imažiau nei itrečdalis ipacientų ivisiškai ipasveiksta ipo ipatirto iGSI. iLikusiai ipacientų idaliai,ivisidėlto išlieka iliekamųjų ireiškinių, isu ikuriais ikasdien itenka idirbti, isiekiant iišvengti iesamų ifunkcijų pablogėjimo (51).

1.6. Pusiausvyros ir pažinimo funkcijų vertinimo metodai asmenims, po

patirto galvos smegenų infarkto

Visame pasaulyje naudojami įvairūs metodai siekiant įvertinti pacientų patyrusių GSI pusiausvyrą ir pažinimo funkcijas. Norint įvertinti pacientų gebėjimą išlaikyti savo kūno svorio

centrą atramos ploto ribose nekintant padėčiai - vertinama statinė pusiausvyra. Tačiau norint įvertinti asmenų pusiausvyrą atliekamų judesių metu arba veikiant tam tikriems išoriniams trukdžiams - vertinama dinaminė pusiausvyra (36). Pažinimo funkcijų vertinimas parodo paciento gebėjimą orientuotis vietoje ir laike, dėmesio koncentraciją, atminties sutrikimus, gebėjimą spręsti problemas bei bendrą suvokimą (52).

Asmenims ipo ipatirto igalvos ismegenų iinfarkto, imokslinėje iliteratūroje ipateikiama įvairių iskalių iir itestų iskirtų ipusiausvyros ivertinimui. iDažniausiai inaudojami iskalės iir itestai: „Tinetti ipusiausvyros itestas“, „Berg pusiausvyros testas“, „Stotisiirieitiitestas“, „6iminučių ėjimo testas“, „Pasitikėjimo pusiausvyra skalė“, „Funkcinio siekimo testas“, „Pusiausvyrą vertinanti skalė asmenims patyrusiems insultą (PASS)“, „Fullerton pusiausvyros testas“, „Dinaminis eisenos indeksas“, „Romberg testas“ (26,36,37,53).

Visos šios skalės ir testai atliekami pakankamai greitai, o taip pat nereikalauja daug pastangų ir sudėtingos ir brangios įrangos, todėl gali būti atliekami net palatos ribose. Tačiau yra ir neigiama šių vertinimo metodų pusė - nepakankamas jautrumas siekiant pastebėti mažus sutikusių funkcijų pokyčius. Taip pat metodų rezultatai yra subjektyvūs ir gali skirtis priklausomai nuo vertintojo kompetencijos ir šališkumo (26,53) .

Siekiant įvertinti pažinimo funkcijas po patirto GSI dažniausiai naudojami šie testai: Trumpas protinės būklės testas (angl. The Mini-Mental State Examination (MMSE), Žmogaus veido piešimo testas (ŽPT), Montreal kognityvinis testas (angl. The Montreal Cognitive Assessment MoCA), Trumpas kognityvinių funkcijų (angl. Mini – Cog test) testas, laikrodžio piešimo testas, AMTS testas (angl. Abbreviated Mental Test Score). Visi šie testai naudojami priklausomai nuo tyrėjo, jo įgūdžių atliekant testą bei ko tikimasi iš testo (54).

Be subjektyvių skalių ir testų pusiausvyrai vertinti taip pat naudojami ir objektyvūs vertinimo metodai. Vienas tokių metodų - „Biodex“ pusiausvyros vertinimo ir treniravimo sistema. „Biodex“ - daugiaašis prietaisas, objektyviai išmatuojantis ir užfiksuojantis gebėjimą stabiliai išlaikyti pusiausvyrą esant įvairių užduočių metu, esant statinei bei dinaminei pusiausvyrai (55). Tam naudojama apvali plokštuma, kuri gali laisvai judėti priekinėje- nugarinėje bei vidurinėje - šoninėse ašyse tuo pačiu metu, o taip pat ją galima valdyti esant 12 nestabilumo lygių bei statinei padėčiai (56). Šiame aparate yra nemažai testų skirtų įvertinti pusiausvyrai: liemens stabilumas, stabilumo ribos, sensorinės integracijos testas, sportininko vienos kojos testas bei griuvimo rizika (žiūrėti 3 pav.).

3pav. „Biodex“ testų pasirinkimo variantai

Šis iaparatas ituri ivaizdinį igrįžtamąjį iryšį, ikuris iaktyviai iįtraukia ipacientus iį iatliekamą iveiklą ibei isuteikia igalimybę itinkamai ireguliuoti isavo ikūno isvyravimus imatomus iekrane (55).

Asmenų patyrusių GSI pusiausvyros ir pažinimo funkcijų vertinimas priklauso nuo pasirinkto testo jautrumo bei platumo. Kuo testas ar skalė platesnė, tuo daugiau sužinoma apie paciento būklę bei fizines ar emocines ypatybes, tačiau esant trumpam klausimynui, testui ar skalei sužinomi tik esminiai sutrikimai ir taip sutaupoma testavimui skirto laiko. Subjektyvus vertinimas naudojamas norint gauti išsamų vaizdą, kaip dabartinė būklė veikia pacientą., o objektyvus vertinimas padeda išsiaiškinti jo fizines, emocines ir funkcines ypatybes.

1.7. Pusiausvyros ir pažinimo funkcijų lavinimo metodai

Moksliniuose tyrimuose ir literatūros šaltiniuose pateikiama įvairių metodų ir priemonių, kurie skirti pusiausvyros ir pažinimo funkcijų lavinimui asmenims, po patirto galvos smegenų infarkto. Dauguma naudojamų metodų susilaukia tiek teigiamų, tiek neigiamų nuomonių ir pastebėjimų, tačiau visos be išimties yra naudojamos ir pritaikomos priklausomai nuo esamos situacijos ar poreikio arba kaip papildomos priemonės siekiant geresnių rezultatų .

Vienas dažniausiai moksliniuose šaltiniuose minimų metodų - dvigubos užduotys. Tai dviejų ar daugiau užduočių atlikimas tuo pačiu metu (57). Pasak Karen L. ir jos kolegų (2010) dvigubos užduoties atlikimo įvertinimas daug labiau jautresnis nei vertinant vien pusiausvyrą (58).

Donghoon iK. ikartu isu ikolegomis i(2013) iatliko ityrimą, ikurio imetu ibuvo isiekiama įvertinti iregos iapribojimą iir inestabilių ipaviršių iefektyvumą ipusiausvyrai iir idėmesio kontrolei

iatliekant idvigubas ipažinimo itipo iužduotis, ipacientams ipo igalvos ismegenų iinfarkto. Tiriamieji ibuvo ipadalinti iį itris igrupes. iPirmoji igrupė idvigubas ipažinimo itipo iužduotis iatliko užrištomis iakimis itiek iant istabilių, itiek iant inestabilių iplokštumų. iAntroji igrupė itas ipačias užduotis iatliko iužrištomis itik istovint iant istabilaus ipaviršiaus, io itrečiojii-iužduotis iatliko atmerktomis iakimis, ibet iant inestabilaus ipaviršiaus. iPo i8 isavaičių itrukusio ityrimo ipaaiškėjo, kad ivisų itrijų igrupių ipusiausvyra iir idėmesio isutelkimas istatistiškai ireikšmingai ipagerėjo. Tačiau ipirmosios igrupės irezultatai, ilyginant isu ikitomis igrupėmis, ibuvo ikur ikas igeresni (59).

Dvigubų užduočių nauda taip pat pastebima ir pažinimo funkcijų lavinimui. J.H. Choi ir kolegos (2015) atliko tyrimą, kurios tikslas buvo įvertinti dvigubų užduočių efektyvumą pusiausvyros ir pažinimo funkcijų atsigavimui, pacientams sergantiems ūmiu galvos smegenų infarktu. Tiriamieji atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją ir kontrolinę. Tiriamoji grupė atliko dvigubas užduotis skirtas pusiausvyrai ir pažinimo funkcijoms naudojant BioRescue prietaisą. Tyrimo rezultatai parodė, kad dvigubų užduočių taikymas gali būti taip pat efektyvus kaip ir įprastinė pusiausvyros treniruotė siekiant pagerinti pacientų, patyrusių GSI pusiausvyrą ir pažinimo funkcijas (60).

Pakankamai didelę reikšmę pusiausvyrai turi liemens judesių kontrolė. Nuo jos priklauso gebėjimas ne tik stabiliai sėdėti, bet ir stovėti, einant perkelti kūno svorį bei atlikti įvairius judesius tiek statinės, tiek dinaminės pusiausvyros reikalaujančiuose veiksmuose (61). Ne mažiau svarbus veiksnys kūno padėties stabilumui ir valdymui yra somatosensorinės informacijos gavimas. Ši informacija gaunama pėdoms remiantis į paviršių. Asmuo, stovėdamas ant nestabilaus paviršiaus, jaučia didesnius išorinius kūno svyravimus, kurie skatina kūno koordinaciją. Visa tai skatina sensorinių ir motorinių sistemų greitesnį prisitaikymą prie nestabilumo (62). K. Haruyama ir kolegos (2017) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti stabilumo treniruočių naudą liemens funkcijai, pusiausvyrai ir mobilumui asmenims po patirto galvos smegenų infarkto. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: eksperimentinei grupei buvo taikoma įprastinė kineziterapija ir stabilumo treniruotės, kontrolinei grupei- tik įprastinė kineziterapija. Pasibaigus tyrimui paaiškėjo, kad pratimai liemens stabilumui, statistiškai reikšmingai pagerino eksperimentinės grupės tiriamųjų liemens funkciją, pusiausvyrą ir mobilumą, labiau nei kontrolinėje grupėje (63).

Vis labiau pusiausvyros lavinimui naudojamas grįžtamasis ryšys, kuris laikomas kaip efektyvi priemonė pusiausvyros funkcijos gerinimui. Tai ne tik puiki priemonė pusiausvyros lavinimui, bet ir pacientų pažinimo funkcijų lavinimui. Asmenims, po patirto galvos smegenų infarkto papildoma vaizdinė informacija, padeda suvokti jų esamą kūno padėtį erdvėje. Tokiu būdu gerėja asmenų pusiausvyra, stabilumas, mažėja griuvimų rizika (64).

L. Pellegrino ir kolegos (2017) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti, pacientų patyrusių galvos smegenų infarktą, gebėjimą išmokti naujų užduočių ir ar išmoktus naujus gebėjimus gebės

perkelti į būseną kai nebebus grįžtamojo ryšio, kitaip tariant ar pasibaigus tyrimui pacientai gebės išlaikyti pusiausvyrą nematydami savo klaidų ekrane. Tiriamieji sėdėjo ant kedės, kuri buvo specialiai pastatyta ant jėgos plokštės, o jų slėgio centro padėtis buvo pažymėta kompiuterio monitoriuje. Treniruotės metu tiriamiesiems buvo rodomos padėtys, kurias jie turėjo pasiekti perkeldami savo svorio centrą, judinant liemenį. Gauti rezultatai parodė, kad pusiausvyros lavinimas naudojant jėgos plokštes su vizualiniu grįžtamuoju ryšiu, turi reikšmės pacientų atsigavimui po patirto GSI. Tačiau norint pasiekti geresnių rezultatų vizualinį grįžtamąjį ryšį reikėtų integruoti kartu su bendrąja kineziterapijos programa (65).

Taigi, galvos smegenų infarktas yra viena iš labiausiai paplitusių, gyvybei pavojingų neurologinių ligų, lemianti žmogaus funkcinius apribojimus bei galinti sukelti ilgalaikio neįgalumo, mirtingumo priežastis. Atsiradę klinikiniai simptomai yra labai įvairūs ir individualūs kiekvienam asmeniui. Tačiau dažniausiai pasitaikantys pusiausvyros, mobilumo, pažinimo funkcijų sutrikimai, apsunkina kasdienę žmogaus veiklą bei tuo pačiu izoliuoja jį nuo išorinės aplinkos. Todėl siekiant kuo greičiau normalizuoti ir kiek įmanoma maksimaliai atgauti prarastas ar sutrikusias funkcijas skiriama kineziterapija. O kad kineziterapija būtų efektyvesnė, atliekama vis daugiau tyrimų, siekiant atrasti kuo naudingesnius metodus ar priemones, padėsiančias pasiekti geresnių atsigavimo rezultatų.

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

2.1.

Tiriamieji

Tiriamųjų kontingentą sudarė pacientai po persirgto GSI, turintys pusiausvyros ir pažintinių funkcijų sutrikimą. Prieš tyrimą visi pacientai buvo informuoti ir supažindinti su tyrimo eiga, tikslu ir priemonėmis. Tiriamiesiems buvo užtikrintas tyrimo metu gautų duomenų anonimiškumas. Visi asmenys tyrime dalyvavo savo noru.

Tiriamųjų atrankos kriterijai:  Pirmą kartą patirtas GSI;  Amžius 45-75 metai;

 Raumenų jėga ne mažiau 3-4 balų visose galūnėse, pagal Oxford raumenų jėgos vertinimo skalę;

 Pagal Trumpą protinės būklės tyrimo testą (TPBTT) įvertinti - 11-24 balais (lengvas ar vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas)

Neįtraukimo į tyrimą kriterijai:

 Esant galūnių hemiparezei, hemiplegijai arba kai raumenų jėga 0-2 balai pagal Oxford raumenų jėgos vertinimo skalę;

 Nesutinkantys dalyvauti tyrime;  Turintys labai didelę griuvimo riziką;

 Ortopediniai sutrikimai, galintys turėti įtakos motorinėms funkcijoms;

 Gretutinės ligos dėl kurių pacientas negali aktyviai dalyvauti kineziterapijos procedūrose.

2.2.

Tyrimo organizavimas ir eiga

Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filiale, Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Tyrimo laikas: 2019 m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais . Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-IR(N)-167 (1 priedas).

Tyrime dalyvavo 29 pacientai: 18 vyrų ir 11 moterų, po patirto galvos smegenų infarkto. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: I-oji grupė - asmenys, kuriems buvo taikyta įprastinė kineziterapija ir į pusiausvyros lavinimą orientuotos užduotys, II-oji grupė - asmenys, kuriems buvo taikyta įprastinė kineziterapija ir į pažinimo funkcijas orientuotos užduotys. I-ąją grupę sudarė 15

tiriamųjų (10 vyrų ir 5 moterys), II-ąją grupę - 14 tiriamųjų (8 vyrai ir 6 moterys). Pacientai buvo vertinami du kartus, tyrime numatytais vertinimo metodais. Pirmasis vertinimas vyko prieš pirmąjį kineziterapijos užsiėmimą, o antrasis - paskutiniąją procedūros dieną. Tyrimo organizavimo schema pateikta 4 paveiksle.

1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal lytį, amžių ir TPBTT

Lytis (skaičius

(proc.)) Amžius ±SD (metai) TPBTT ± SD (balais)

Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys

I-oji grupė 10(55,6) 5 (45,5) 61,5 ± 10,1 66,4 ± 2,2 20,1 ± 2,1 19 ± 2

II-oji grupė 8 (44,4) 6 (54,5) 60,6 ± 9,7 58,5 ± 8,5 21 ± 1,7 19,6 ± 2,4

Tiriamiesiems kineziterapijos užsiėmimai buvo atliekami kiekvieną dieną, po 2 kartus per dieną, po 30 minučių, 21 dieną, viso - 42 procedūros. Visi tiriamieji atliko po 21 įprastinę kineziterapijos procedūrą, ir po 21 specifinę kineziterapijos procedūrą. I-oji grupė - užduotys orientuotos į pusiausvyros lavinimą, o II-oji grupė - užduotys orientuotos į pažinimo funkcijų gerinimą.

Asmenims po patirto GSI be kineziterapijos procedūrų taip pat priklausė: ergoterapija, psichologo konsultacijos, fizioterapijos procedūros, logoterapija, masažas. Visos šios procedūros buvo atliekamos pagal reabilitacijoje gydančio gydytojo paskirtą reabilitacijos planą.

Kineziterapijos procedūra:

Įprastinė kineziterapiją sudarė bendras funkcinių judesių gerinimas, raumenų jėgos, ištvermės stiprinimo pratimai, judesių amplitudės didinimas, koordinacijos gerinimas, eisenos lavinimas bei pratimai skirti kraujotakos gerinimui. Šiems pratimams atlikti buvo naudojamos įvairios priemonės: „Pilates“ kamuoliai, „Thera-band“ elastinės juostos, lazdos, svareliai, bėgimo takelis, dviratis.

Kineziterapijos iprogramai, iorientuotai iį ipusiausvyros ilavinimą ibuvo inaudojami įvairūs ipratimai. iTai istovėjimas itiesiai isuglaustomis ikojomis; iant ivienos ikojos; istovėjimas kai ikojos ivienoje ilinijoje, itiek iatmerktomis itiek iužmerktomis iakimis, ibei isukryžiavus rankas prie ikrūtinės; itaip ipat ipasistiebimai iant ipirštųi-ikulnų; iminimalūs isvyravimai (suglaustomis kojomis ibei ipėda iprieš ipėda) ipirmyn, iatgal iir iį išonus; iėjimas itiesiai ipagal nubrėžtą iliniją, pasisukus išonu; ižygiuoti iaukštyn ikeliant ikelius; iėjimas itiesiai idedant ipėdą už ipėdos, ipirmyn ir iatbulomis; itaip ipat ipratimai inaudojant i„Gymnic“ ikamuolį. iVisi išie pratimai iatliekami keičiant iatramos iplotą, ipaviršiaus istabilumą i(nestabilius iir istabilus), naudojant isvarelius iant kojų, irankų ibei ididinant ipakartojimų iskaičių ibei iatlikimo igreitį. iBe šių iįprastų ipusiausvyros pratimų ibuvo inaudota iir iBiodex iaparatas ipusiausvyrai ilavinti. Aparate igausu iįvairių užduočių ir ižaidimų, ikuriuos ipacientas inorėdamas iatlikti ituri ipasitelkti savo ikūno isvorio ipaskirstymą kojose iesant itam itikram iatramos iplotui, istabiliai iar inestabiliai plokštumai.

Pažinimo funkcijų lavinimui buvo naudotos dvigubos užduoties metodas, įtraukiant pažintines ir motorines funkcijas (pvz.: einant išvardinti didžiuosius Lietuvos miestus; mėtantis kamuoliu atsakinėti į užduodamus klausimus; einant atlikti galvos ar rankų judesius ir pan.). Taip pat buvo naudojamas bėgimo takelis su vaizdine priemone „Zebris“. Tai virtuali realybė, asmeniui einant takeliu, buvo rodomas žaidimas, kuriame reikėjo atlikti tokius judesius, peržengti, pasilenkti, peršokti. Šiuo aparatu ne tik buvo lavinamos pažinimo funkcijos, bet tuo pačiu ir gerinama pusiausvyra bei eisena.

2.3. Tyrimo metodai

Tiriamųjų atrankai buvo taikoma Oxford raumenų jėgos vertinimo skalė bei trumpas protinės būklės testas (TPBTT).

Pusiausvyrai ir pažintinėms funkcijoms vertinti naudoti klinikiniai testai:  BIODEX pusiausvyros vertinimo aparatas:

 liemens stabilumas;  stabilumo ribos;

 sensorinės organizacijos pusiausvyros patikros testas.  Rivermead mobilumo indeksas

 Monrealio kognityvinis testas (MOCA)

Pacientų motyvaciją reabilitacijai įvertinti naudotos anketos:  Modifikuotas motyvacijos reabilitacijai klausimynas;

Raumenų jėgos įvertinimas naudojant Oxford skalę (angl. The Oxford scale).iŠi

vertinimo iskalė ibuvo ipasirinkta ikaip ivienas iiš itiriamųjų iatrankos ikriterijų, isiekiant iįsivertinti tiriamųjų iraumenų ijėgą. iBalų ireikšmės (66):

 5 ibalaii-ipilnaijudesioiamplitudė, inugalima igravitacijos ijėga iir istiprus ipasipriešinimas;  4 ibalaii-ipilnaijudesioiamplitudė,inugalimaigravitacijos ijėga iir inedidelis ipasipriešinimas;  3 ibalaii-ipilnaijudesioiamplitudė inugalint igravitacijos ijėgas;

 2 ibalaii-ipilnaijudesioiamplitudė, tik ipašalinus igravitacijos ijėgų iveikimą;  1 ibalasi-itik iraumensisusitraukimas,judesio nėra;

 0 ibalųi- inėrairaumensisusitraukimo.

Trumpas protinės būklės testas (TPBTT) (angl. The Mini-Mental State Examination (MMSE). Tai vienas plačiausiai, klinikinėje praktikoje, naudojamų pažinimo funkcijos tyrimo metodų (67). Todėl siekiant, kad tyrimo dalyviai tinkamai supratų visus tyrime atliekamus veiksmus ir paliepimus, buvo pasirinktas šis atrankos kriterijus (TPBT). Šiuo testu vertinama paciento orientacija laike ir aplinkoje, dėmesys, informacijos įsisavinimas, kalbos, konstrukciniai ir skaičiavimo gebėjimai. Rezultatų reikšmės (68):

 25 - 30 balų - nėra pažinimo funkcijų sutrikimų;  21 - 24 balai - lengvas pažinimo sutrikimas;

 11 - 20 balų - vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas;

 0 - 10 balų - sunkus pažinimo sutrikimas.

Biodex pusiausvyros vertinimo aparatas (angl. Biodex Balance System SD). Tai daugiaašis prietaisas, kuris objektyviai įvertina ir fiksuoja asmens gebėjimą stabiliai stovėti esant dinaminiam nestabilumui.

Tyrimo metu buvo naudojami šie testai:  Griuvimo rizika (angl. Fall Risk)

 Liemens stabilumas (angl. Postural stability)  Stabilumo ribos (angl. Limits of Stability)

 Sensorinės organizacijos pusiausvyros patikros testas (angl. Modified Clinical Test of Sensory Interaction in Balance m-CTSIB)

5 pav. ,,Biodex“ pusiausvyros vertinimo ir treniravimo aparatas

Vertinant igriuvimo iriziką, itesto imetu inaudojama inestabili iplatforma. iGauti irezultatai parodo igriuvimo irizikos iindeksą i(GRI), ikuo imažesnis išis iindeksas, ituo imažesnė ipacientų rizika inugriūti.iTestavimo imetu iyrai3ibandymoietapai, itrunkantys ipo i20s.,iesanti10s. pertraukai tarp ikiekvieno ibandymo (56).

Liemens istabilumo itesto imetu ivertinama istatinė ipusiausvyra.iTesto imetu ivertinama pusiausvyra ipriekinėjei-inugarinėjeibei ividinėjei-išoninėse iašyse, igauti irezultatai iparodo bendrą stabilumo iindekso i(BSI) irezultatą. iVisoibuvoiatliekamii3ibandymai,ipoi20s.,iesant10s pertraukai tarp ibandymų. iŠis iindeksas iparodo ikūno isvyravimus iapie iašį, iesančią platformos centre. Pacientas ituri ikuo itiksliau iišsilaikyti iekrane imatomame itaikinyje. iKuo mažesnis indeksas,ituo geresnis irezultatas, it.y. imažesnis inukrypimas inuo isvorio icentro i(56).

Stabilumoiribos itestas iatliekamas ipacientui ipernešant isavo ikūno imasės icentrą iatramos plotoiribose.iEkrane imatomaiužduotisiturii9itaikinius,ikurie imirksi iatsitiktine itvarka. Atlikdamas šį itestą,ipacientasituri ipernešti ikūno imasės icentrą itaip, ikad iekrane imatomas ijuodas ižymeklis

ijudėtu ilink mirksinčio burbuliuko, kaip įmanoma greičiau su kuo mažesniu nukrypimu į šonus. Skirtas įvertinti dinaminei pusiausvyrai (56).

Atliekant sensorinės organizacijos pusiausvyros patikros testą, pacientų buvo prašoma atlikti užduotis, kurios pavaizduotos ekrane. Pacientai buvo vertinami esant stabiliam ir nestabiliam paviršiui atmerktomis akimis, bei esant stabiliam, nestabiliam paviršiui užmerktomis akimis. Tai standartizuotas pusiausvyros įvertinimo testas, kuris atliekamas ant statinio paviršiaus. Šio testo metu gauti rezultatai parodo svyravimo indeksą, t.y. standartinį stabilumo indekso nuokrypį.

Viso testavimo metu buvo pasirinktas aparato platformos nestabilumo lygis nuo 12 iki 8, taip mažinant galimybę stabiliai išlaikyti pusiausvyrą. Aparato nestabilios plokštumos galimybės yra nuo 12 iki 1 lygio, kai 1 lygis - labai nestabili plokštuma. Visų atliekamų testų metu buvo matuojamas nuokrypis esantis X ir Y ašyse, gauti rezultatai išreikšti balais (69).

Rivermead mobilumo indeksas ( angl. The Rivermead mobility index (RMI). Šiuo testu buvo siekiama įvertinti pacientų bendrą mobilumą. Testas parodo, kaip asmuo gali valdyti savo kūną be jokių pagalbinių priemonių ar kito asmens pagalbos.

Šį testą sudaro 15 užduočių, tai (70):

 gebėjimas ilovoje ipasiversti inuo inugaros iant išono;  gebėjimas iiš igulimos ipadėties iatsisėsti;

 pusiausvyros iišlaikymas isėdint i(>10s.);

 padėties ipakeitimas iiš isėdimos iį istovimą i(greičiau inei iper i15s.);  stovėjimas ibe ipagalbos i(>10s.);

 padėties ipakeitimas i(persėsti inuo ilovos iant ikedės iir ipriešingai);

 vaikščiojimasipo ikambarį, ijei ireikia isu ipagalbinėmis ipriemonėmis i(daugiau inei i10m.);  lipimas ilaiptais;

 vaikščiojimas ilauke i(lygus ipaviršius);

 vaikščiojimas ipatalpoje ibe ipagalbinių ipriemonių;  daikto ipakėlimas inuo igrindų;

 vaikščiojimas ilauke i(nelygus ipaviršius);  naudojimasis ivonia ibe ipagalbos iiš išalies

 užlipimasiirinulipimasi4ilaipteliaisi(suipagalbineipriemone,ibetineįsikibusiįiranktūrius);  bėgimas iarba igreitas iėjimas i>10m.i(nešlubuojant)

Šios užduotys išrikiuotos sunkėjimo tvarka, kai pacientas tam tikros užduoties neatlieka, testavimas nutraukiamas ir toliau netęsiamas. Užduotys vertinamos „Taip“ - 1 balas ir „Ne“ - 0

balų, tai parodo ar pacientas gebėjo atlikti užduotį. Maksimali balų suma - 15, kuo aukštesnis balas, tuo paciento gebėjimas judėti aplinkoje geresnis (70).

Montrealio kognityvinis testas (angl. The Montreal Cognitive Assessment MoCA). Tai testas skirtas įvertinti asmenis turinčius lengvą pažinimo funkcijos sutrikimą.

Testą sudaro 12 klausimų, kuriais vertinama asmenų: 1. Vizualiniai- erdviniai gebėjimai (5balai) 2. Gebėjimas įvardinti daiktus/formas (3 balai) 3. Dėmesys (6 balai)

4. Kalba (3 balai)

5. Abstrahavimas (2 balai) 6. Ilgalaikė atmintis (5 balai) 7. Gebėjimas orientuotis (6 balai)

Surinkus 26 ir daugiau balų, pacientų pažinimo funkcijos atitinka teste esamą normą. Maksimalus balų skaičius - 30, kuo balas aukštesnis tuo asmens pažinimo funkcijos mažiau sutrikusios arba visai nepakitusios (67).

Modifikuotas motyvacijos reabilitacijai klausimynas (angl. Motivation for TBI Rehabilitation Questionnaire (MOT-Q) (6 priedas). Visa klausimyną sudaro 31 klausimas, kuris parodo paciento motyvaciją reabilitacijai.

Į klausimus tiriamasis galėjo atsakyti:  „Visiškai nesutinku“;

 „Nesutinku“;

 „Nei sutinku nei nesutinku“;  „Sutinku“;

 „Visiškai sutinku“.

Šie klausimai buvo suskirstyti į keturias grupes, kurias sudarė: 1. ligos neigimo faktoriai;

2. reabilitacijos efektyvumas; 3. pyktis ir apatija ;

4. požiūris į profesionalią pagalbą. Maksimalus balų skaičius - 62 (71).

2.4.

Matematinė statistika

Statistinių duomenų analizė buvo atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22.0 programine įranga ir Microsoft Excel 2010 programą. Visi iduomenys inetenkino inormalumo iprielaidos, itodėl taikyti ineparametriniai ikriterijai. iEsant idviem inepriklausomoms iimtims ipalyginti ibuvo taikytasiManoi-iVitnio-Vilkoksonoikriterijus,ipriklausomomsiimtimsi- ineparametrinis Vilkoksono kriterijus. Duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali (xmin), maksimali reikšmė (xmax) ir aritmetinis vidurkis (m) - xme (xmin; xmax; m). Kai koreliacijos koeficientas r>0, nustatomas tiesioginis ryšys tarp kintamųjų, kai r<0 - atvirkštinis ryšys. Kintamųjų tiesiniam ryšiui nustatyti taikytas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Silpnas ryšys laikomas tada, kai 0,3<|r|<0,5, vidutinis ryšys, kai 0,5≤|r|≤0,7 ir stiprus ryšys, kai 0,7<|r|>0,9. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.

3. TYRIMO REZULTATAI

Tiriamųjų kontingento charakteristika

Tyrime dalyvavo 29 asmenys, po persirgto galvos smegenų infarkto ir buvo suskirstyti į dvi grupes. I-ąją grupę sudarė 15 (51,7 proc.) asmenų, kuriems buvo taikyta įprastinė kineziterapija ir į pusiausvyrą orientuotos užduotys, II-ąją grupę sudarė 14 (48,3 proc.) asmenų, kuriems buvo taikyta įprastinė kineziterapija ir į pažintines funkcijas orientuotos užduotys. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal grupę pavaizduotas 6 paveiksle.

6 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal grupę

Asmenų, po persirgto galvos smegenų infarkto I- ąją grupę sudarė 15 tiriamųjų, iš kurių buvo 10 (66,67 proc.) vyrų ir 5 (33,33 proc.) moterys. II- oje grupėje buvo 14 tiriamųjų iš kurių 8 (57,14 proc.) vyrai ir 6 (42,86 proc.) moterys. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį grupėse pavaizduotas 7 paveiksle.

I grupė II grupė

7 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal lytį

Visų tiriamųjų amžius svyravo nuo 45 iki 73 metų. Bendras tiriamųjų amžiaus pasiskirstymas buvo 64(45;73;61,4). I grupėje pacientų amžiaus pasiskirstymas buvo 65(45;73;63,1), II grupėje - 58(47;73;59,7). Tiriamųjų amžiaus pasiskirstymas grupėse pavaizduotas 8 paveiksle.

Taip pat tiriamieji prieš pradėdami reabilitacija buvo priskirti griuvimo rizikos grupei, pagal Morse griuvimų skalę, kurią nustatinėjo gydantis gydytojas. Šis griuvimo rizikos nustatymas, prieš pradedant reabilitaciją, yra naudingas siekiant išvengti galimų griuvimų visų procedūrų metu bei yra pagalba kineziterapeutams.

Tyrimo duomenys parodė, kad I-oje grupėje pacientų visai neturinčių griuvimo rizikos buvo 3 (20 proc.), turinčių mažą griuvimo riziką 8 (53,33 proc.), vidutinę griuvimo riziką 3 (20 proc.) ir didelę griuvimo riziką 1 (6,67 proc.). (pavaizduota 9 paveiksle)

9 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas I-oje grupėje pagal griuvimo riziką

II-oje grupėje pacientų visai neturinčių griuvimo rizikos buvo 3 (21,43 proc.), turinčių mažą griuvimo riziką buvo 6 (42,86 proc.), vidutinę griuvimo riziką turėjo 3 (21,43 proc.) ir didelę griuvimo riziką turėjo 2 (14,29 proc.) tyrime dalyvavusių asmenų (pavaizduota 10 paveiksle).

10 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas II-oje grupėje pagal griuvimo riziką

Pusiausvyros parametrų rezultatai, naudojant Biodex pusiausvyros vertinimo aparatą:

Pacientų pusiausvyrai įvertinti buvo pasirinktas Biodex pusiausvyros vertinimo aparatas. Juo įvertintas griuvimo rizikos (angl. Fall risk test) testas, liemens stabilumo testas (angl. Postural stability test), stabilumo ribos testas (angl. Limits of stability test) ir buvo įvertintas gebėjimas išstovėti suglaustomis kojomis, užsimerkus ant stabilaus ir nestabilaus paviršiaus (angl. BESS test).

Griuvimo rizikos testo rezultatai grupėse

Atlikus griuvimo rizikos testą (angl. Fall risk test), I-oje grupėje testo rezultatai prieš kineziterapijos procedūras buvo 1,4(0,8;3,8;1,8) balo, o po KT 1(0,4;2,5;1,1) balas. Rezultatai parodė, kad I-oje grupėje pacientų rizika nugriūti statistiškai reikšmingai sumažėjo (Z=-3,412; p=0,001).

II-osios grupės griuvimo rizikos testo rezultatai prieš kineziterapija buvo 2(0,6;3,4;1,9) balai, o po KT užsiėmimų 1,2(0,3;2,5;1,2) balai. Šioje grupėje rizika nugriūti taip pat statistiškai reikšmingai sumažėjo (Z=-3,309; p=0,001). Pacientų griuvimo rizikos testo rezultatai pavaizduoti 11 paveiksle.

11 pav. griuvimo rizikos testo rezultatai

*- p<0,05 lyginami I-osios grupės griuvimo rizikos testo rezultatai prieš ir po tyrimo **- p<0,05 lyginami II-osios grupės griuvimo rizikos testo rezultatai prieš ir po tyrimo

Lyginant abiejų grupių griuvimo rizikos testo rezultatus prieš ir po kineziterapijos procedūrų, nustatyta, kad tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (U=119; p=0,561).

Liemens stabilumo testo rezultatai grupėse

Vertinant pacientų liemens stabilumą I-oje grupėje prieš kineziterapiją testo rezultatai buvo 1,6(0,5;4,8;2,1) balo, o po KT užsiėmimų buvo 1(0,2;2,5;1,2) balas. Rezultatai parodė, kad I-oje grupėje pacientų liemens stabilumas po kineziterapijos procedūrų statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-2,881; p=0,004).

Liemens stabilumo rezultatai prieš KT II-oje grupėje buvo 1,6(0,8;4,1;1,8) balo, o po kineziterapijos 1,2(0,6;2,3;1,2) balo. Todėl šioje grupėje buvo nustatytas statistiškai reikšmingas liemens stabilumo pagerėjimas (Z=-2,738;p=0,006). Rezultatai pavaizduoti 12 paveiksle.

12 pav. liemens stabilumo testo rezultatai

*- p<0,05 lyginami I-osios grupės liemens stabilumo testo rezultatai prieš ir po tyrimo **- p<0,05 lyginami II-osios grupės liemens stabilumo testo rezultatai prieš ir po tyrimo

Lyginant abi grupes prieš KT, rezultatai parodė, kad tiriamųjų liemens stabilumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=105; p=1), taip pat ir po KT užsiėmimų nestebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas (U=118; p=0,591)

Stabilumo ribų testo rezultatai grupėse

Taip pat įvertinus I-osios grupės stabilumo ribų rezultatai prieš kineziterapiją buvo 26(10;59;27,9) balai, o po KT užsiėmimų 35(17;71;41,1)balai. Nustatėme, kad I-oje grupėje pacientų stabilumas statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=3,412; p=0,001). Pacientų stabilumas prieš kineziterapija II-oje grupėje buvo 36,5(10;58;35,5) balo, o po užsiėmimų - 57,5(21;79;54,3) balo. Rezultatai parodė, kad II-osios grupės pacientų stabilumas taip pat statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z= 3,172; p=0,002). Stabilumo ribų testo rezultatai pavaizduoti 13 paveiksle.

*

13 pav. Tiriamųjų stabilumo ribų testo rezultatai

*- p<0,05 lyginami I-osios grupės stabilumo ribų testo rezultatai prieš ir po tyrimo **- p<0,05 lyginami II-osios grupės stabilumo ribų testo rezultatai prieš ir po tyrimo

***-p<0,05 lyginami I-osios ir II-osios grupių stabilumo testo rezultatai po tyrimo

Palyginus abi grupes prieš KT rezultatai parodė, kad tiriamųjų stabilumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=132,5; p=0,234). Tačiau lyginant abiejų grupių stabilumą po KT užsiėmimų rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (U=157; p=0,023).

Vertinant pacientų stabilumą, taip pat buvo skaičiuojamas ir laikas per kurį pacientas geba atlikti šį testą. I-osios grupės rezultatai prieš reabilitaciją buvo 1,4(0,54;2,5;1,5) minutės, o po KT buvo 1,03(0,34;1,45;1,3) minutės. Nustatyta, kad šioje grupėje pacientų stabilumo testo atlikimo laikas statistiškai reikšmingai pagreitėjo (Z=-3,352; p=0,001). Įvertinus II-ąją grupę prieš kineziterapiją pacientų testo atlikimo greitis buvo 1,3(0,38;2,21;1,2) minutės, o po KT buvo 0,43(0,33;1,48;1) sekundės. Tyrimo rezultatai parodė, kad ir II-osios grupės stabilumo testo atlikimo greitis statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-3,234; p=0,001). Rezultatai pateikti 14 paveiksle.

*

**

14 pav. Tiriamųjų stabilumo testo atlikimo greičio rezultatai

*- p<0,05 lyginami I-osios grupės stabilumo testo atlikimo greičio rezultatai prieš ir po tyrimo **- p<0,05 lyginami II-osios grupės stabilumo testo atlikimo greičio rezultatai prieš ir po tyrimo

Lyginant abi grupes prieš KT, nustatyta, kad tiriamųjų stabilumo testo atlikimo greitis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=72; p=0,158), taip pat ir po KT užsiėmimų statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta (U=61; p=0,057).

Sensorinės organizacijos pusiausvyros patikros testo rezultatai grupėse (atmerktomis akimis) Taip pat naudojant Biodex pusiausvyros vertinimo aparatą buvo įvertintas pacientų sensorinės organizacijos pusiausvyros patikros testas. Šiuo testu buvo vertinamas viso kūno svyravimai. Kaip matoma (11 pav.), I-osios grupės testo rezultatai prieš KT, esant stabiliam paviršiui, atsimerkus buvo 0,8(0,39;1,32;0,79) balo, o po KT procedūrų 0,67(0,39;0,97;0,67) balo. Vertinant II-osios grupės kūno svyravimus prieš kineziterapiją esant stabiliam paviršiui rezultatai buvo 0,81(0,39;4,65;1,2) balo, o po KT - 0,7(0,4;1,5;0,8) balo. Rezultatai pavaizduoti 15 paveiksle.

15 pav. Tiriamųjų sensorinės organizacijos pusiausvyros patikros testo rezultatai esant stabiliam paviršiui

*- p<0,05 lyginami I-osios grupės m-CTSIB testo rezultatai prieš ir po tyrimo (stabilus paviršius, atsimerkus)

**- p<0,05 lyginami II-osios grupės m-DTSIB testo rezultatai prieš ir po tyrimo (stabilus paviršius, atsimerkus)

Įvertinus pacientus I-oje grupėje, esant nestabiliam paviršiui ir atsimerkus, testo rezultatai prieš KT buvo 1,2(0,8;2,3;1,3) balo, o po užsiėmimų 1(0,4;1,7;1) balas. II-oje grupėje įvertinus kūno svyravimus esant nestabiliam paviršiui rezultatai prieš KT buvo 1,5(0,6;2,6;1,5) balo, o po užsiėmimų buvo 1(0,6;2,89;1,4) balas. Rezultatai pateikti 16 paveiksle.

Tyrimo rezultatai parodė, kad I-oje grupėje tiek esant stabiliam (Z=-3,014; p=0,003), tiek nestabiliam (Z=-3,408; p =0,001) paviršiui, atliekant testą atsimerkus, kūno svyravimo rezultatai lyginant prieš ir po kineziterapijos statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05). II-oje grupėje įvertinus kūno svyravimus esant stabiliam paviršiui rastas statistiškai reikšmingas pokytis (Z=2,622; p=0,009), o taip pat esant ir nestabiliam paviršiui gautas statistiškai reikšmingas pokyti (Z= -2,480; p=0,013).

**

*