Karyna Kastsiuchenka
V kursas, 5 grupėONKOLOGINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ
SKAUSMO VALDYMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Prof. habil. dr. Ričardas Kubilius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ SKAUSMO VALDYMAS Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas Darbo vadovas
... ...
(parašas) (parašas)
... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
( moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?
Santrauka
2
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
0,2 0.1 0
(0,5 balo)
bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
0,4 0,2 0
aktualumas ir reikšmingumas? tikslas
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
0,4 0,2 0
uždaviniai
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? (1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0
rezultatai ir išvados?
apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra (1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 11 Medžiaga ir
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
0,6 0,3 0
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 (2 balai) 0,6 0,3 0
kriterijai? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant 0,4 0,2 0
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0 tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis 0,4 0,2 0
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar 0,2 0,1 0 atitinka tyrimų rezultatus ?
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?
sąrašas Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5 40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5 44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ Recenzento vardas, pavardė
___________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA……….………….…..8
SUMMARY……….…….….….9
ĮVADAS...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA...12
1. 1. Onkologinio skausmo ypatumai...12
1. 1. 1. Onkologinio skausmo etiopatogenezė...12
1. 1. 2. Onkologinio skausmo įvertinimas...12
1. 2. Onkologinio skausmo kontrolė...14
1. 2. 1. Medikamentinis skausmo malšinimo metodas...14
1. 2. 2. Nemedikamentinis skausmo malšinimo metodas...16
1. 2. 3. Vėžio sukelto proveržio skausmo vertinimas ir valdymas...17
2. MEDŽIAGA IR METODAI...18
2. 1. Tyrimo apribojimas...18
2. 2. Tyrimo populiacija...18
2. 3. Tyrimo imtis...18
2. 4. Tyrimo dydis...18
2. 5. Respondentų atrankos kriterijai...19
2. 6. Tyrimo metodai ir organizavimas...19
2. 7. Tyrimo objektas...20
2. 8. Statistinė analizė...20
3. TYRIMO REZULTATAI...21
TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS...25
PADĖKA...28 IŠVADOS...29 PRAKTIKINĖS REKOMENDACIJOS...30 LITERATŪROS SĄRAŠAS...31 PRIEDAI...36
ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ SKAUSMO
VALDYMAS
SANTRAUKA
Onkologinis skausmas - aktuali klinikine problema visame pasaulyje. Nors onkologinis skausmas dažnai gali būti kontroliuojamas tinkamai jį valdant, daugelis pacientų ir toliau patiria vidutinio stiprumo ar stiprų onkologinį skausmą. Atliekamo tyrimo metu buvo siekiama išanalizuoti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo valdymą.
Tyrimas atliktas LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje, LSMUL KK Onkologijos ligoninėje, LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje, apklausiant onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, kurie jaučia skausmą, ir gydytojus, dirbančius su šios grupės pacientais. Anketinė apklausa įvykdyta panaudojus darbo autoriaus sukurtą anketą gydytojams ir pacientams. Į anketoje pateiktus klausimus atsakė 30 gydytojų ir 32 pacientai.
Tyrimo metu nustatyta, kad 64 proc. pacientų skausmą jautė pastoviai. 56,3proc. pacientų jautė vidutinio stiprumo skausmą ir 43,8proc. jautė stiprų skausmą. Vertinant onkologinėmis ligomis sergančių pacientų nuomonę apie skausmo valdymą paaiškėjo, kad beveik visi pacientai pirmenybę teikia farmakologiniam skausmo malšinimo būdui (vaistams).
Paaiškėjo, kad 70proc. apklaustų gydytojų ir 90,6proc. pacientų iš dalies patenkinti skausmo valdymu. 46,7proc. gydytojų ir 65,6proc. pacientų skausmo valdymo metodus įvertino – pakankamai(3b.). 3,1proc. pacientų ir 51,7proc. gydytojų manė, kad galima visiškai numalšinti skausmą.
PAIN MANAGEMENT FOR CANCER PATIENTS
SUMMARY
Cancer pain – relevant clinical problem in the whole world.Though the cancer pain can often be controlled while managing it properly, most patients incur averagely intensive or strong pain. During the performed research it was tried to analyze the pain management of patients having oncological diseases.
The research was made in the department of Maxillofacial Surgery of LUHS KK, in the Hospital of Oncology of LUHS KK, in the clinic of family medicine of LUHS KK, while questioning the patients having oncological diseases, who feel pain, and the doctors, who work with the patients of this group. 30 doctors and 32 patients answered the questions given in the questionnaire.
During the research it was determined that 64 pct. of patients felt pain constantly. 56, 3 pct. of patients felt pain of average intensity and 43,8 pct. felt strong pain. While evaluating the opinion of patients having oncological diseases about the pain management it became clear that almost all patients give priority to the pharmacological way of analgesia (medications.)
It became clear that 70 pct. of questioned doctors and 90, 6 pct. of patients are partially satisfied with the pain management. 46, 7 pct. of doctors and 65,6 pct. of patients evaluated the methods of pain management – sufficiently (3 points). 3, 1 pct. of patients and 51, 7 pct. of doctors thought that it is possible to soothe pain fully.
ĮVADAS
Onkologinis skausmas išlieka reikšminga klinikine problema visame pasaulyje. Vėžio skausmo priežastys yra daugiafaktoriškos ir sudėtingos, jos gali skirtis priklausomai nuo naviko ir šeimininko susijusių veiksnių bei procesų. [1]
2012 m. visame pasaulyje buvo diagnozuota daugiau nei 14 milijonų vėžio atvejų, tikimasi, kad iki 2025 m. skaičius viršys 20 milijonų. [2] Burnos vėžys yra vienas labiausiai paplitusių galvos ir kaklo vėžių visame pasaulyje, kasmet registruojama maždaug 263 000 naujų atvejų. [3]
Onkologinis skausmas pasireiškia 39% pacientų po gydymo ir iki 66-80% pacientų progresuojamoje arba galutinėje fazėje. [4] Lietuvoje tokį skausmą kasdien kenčia 3–4 tūkstančiai ligonių, iš jų apie trečdalis – labai stiprų skausmą.
Skausmas yra svarbus diagnostinis kriterijus [5] ir yra labiausiai paplitęs simptomas tarp vėžiu sergančių pacientų. [6] Skausmas yra labai individualus simptomas. Vienintelis būdas sužinoti, ar žmogus jaučia skausmą, yra paklausti apie tai, rašė Meldrumas. [7]
Tarptautinė Skausmo Tyrimo Asociacija tvirtina, jog skausmas tai- “nemalonus jutiminis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar potencialiu audinių pažeidimu arba (gali būti) aprašomas tokio pažeidimo terminu“. [8]
Vėžio skausmas yra valdomas pagal PSO skausmo kopėčias, kur įtraukiami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, opioidai, adjuvantai ir intervencinės priemonės. [9] Nuo 1986 m., kai PSO išleido analgetikų kopėčias, buvo toliau dedamos pastangos siekiant pagerinti onkologinio skausmo valdymą, naudojant įvairias gaires ir rekomendacijas. Nacionalinis visuotinis vėžio tinklas (NCCN) ir paliatyvios rūpybos Europos asociacija atnaujina vėžio skausmo valdymo gairės. [10]
Nepaisant didžiulės pažangos šioje srityje, naujausi tyrimai parodė, kad skausmas nėra tinkamai kontroliuojamas iki 31% atvejų. [11]
Daugelis pacientų yra gydomi neoptimaliai, dažniausiai dėl paciento ir sveikatos priežiūros centro darbuotojų žinių barjero. [12] Vis dar dažnai gydytojams trūksta žinių apie skausmo vertinimą ir valdymą. Mažai laiko skiriama skausmo valdymui medicinos mokyklose ir vėlesniųjų pakopų (rezidentūros) studijų metu, taip pat išlieka labai klaidingas supratimas apie analgetikus. [13]
Be to, atsirado naujų iššūkių, susijusių su proveržio ir neuropatinio skausmo valdymu. [14]
Lietuvoje susiduriama su problema, kad onkologinio skausmo valdymui skiriami ne patys efektyviausi vaistai – „tik apie 50 proc. pacientų, kurie skundžiasi onkologinės kilmės skausmu, gauna adekvatų gydymą“ . [15] (A. Ščiupokas Žurnalas „Skausmo medicina“ )
Darbo tikslas. Išanalizuoti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo valdymą. Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo diagnostikos ypatumus. 2. Įvertinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ir gydytojų nuomonę apie skausmo valdymą.
3. Palyginti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ir gydytojų nuomonę apie skaumo valdymo efektyvumą.
Mokslinis naujumas ir aktualumas
Onkologinis skausmas - aktuali klinikine problema visame pasaulyje. Nors onkologinis skausmas dažnai gali būti kontroliuojamas tinkamai jį valdant, daugelis pacientų ir toliau patiria vidutinio stiprumo ar stiprų onkologinį skausmą, o kai kurie negauna pakankamo (adekvataus) skausmo malšinimo. Nors paplitęs onkologinis skausmas paprastai gali būti valdomas farmakologinėmis ir nefarmakologinėmis intervencijomis, onkologinis skausmas vis dar kelia baimę savo gydymo pasekmėmis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.
Neseniai atlikta onkologinio skausmo valdymo per pastaruosius 40 metų apžvalga parodė reikšmingus farmakologinių ir nefarmakologinių skausmo kontrolės metodų pokyčius.
Literatūroje yra nagrinėjama, kad yra kliūčių efektyviam skausmo malšinimui, viena iš jų - žinių apie atitinkamą farmakoterapiją trūkumas. [14] Onkologams ir kitiems specialistams, gydantiems sergančius vėžiu, reikia naujų žinių ir priemonių, kad būtų užtikrinta saugi ir veiksminga skausmo kontrolė.
LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Onkologinio skausmo ypatumai
1.1.1. Onkologinio skausmo etiopatogenezė
Terminas skausmas, kilęs iš lotynų kalbos žodžio poena, reiškia bausmė, ir atspindi kūnui sukeliamą žalingą poveikį. [16]
Vėžio skausmo priežastys yra daugiafaktoriškos ir sudėtingos, jos gali skirtis
priklausomai nuo naviko ir šeimininko susijusių veiksnių bei procesų. Patofiziologija yra blogai suprantama, tačiau nauji moksliniai tyrimai rodo, kad tarp vėžio ląstelių ir ligonio imuninės, nervų sistemos yra kryžminis (glaudus) ryšys. [1]
Atlikta daug tyrimų, parodančių, kad burnos piktybinių navikų vystymąsi ir progresavimą iš dalies sukelia pakeistas epigenetinis substratas kartu su genetiniais pokyčiais ir ilgalaikiu aplinkos rizikos veiksnių poveikiu. [17]
Tuo tarpu metastazės kauluose yra labiausiai paplitusi skausmo priežastis, [18] dėl kurios atsiranda sunkus nekontroliuojamas skausmas ir poreikis taikyti įvairius farmakologinių ir nefarmakologinių intervencijų metodus, kad būtų galima valdyti onkologinį skausmą. [19] Laikui bėgant metastazės didėja, suauga į vieną konglomeratą ir dažniausiai pasireiškia vėlyvose onkologinio proceso fazėse. Maždaug 85% pacientų, kurie turi metastazių kauluose patiria skausmą, dėl to atsiranda judėjimo problemos, suprastėja gyvenimo kokybė. [20]
Kiti prisidedantys veiksniai yra ligos stadija, kaulinio audinio uždegimo tendencija, naviko priartėjimas prie nervinių struktūrų. [21]
Skausmą gali sukelti naviko augimas ir spaudimas į kaulines struktūras, nervų ar nugaros smegenų spaudimo reiškiniai, o taip pat priešvėžinis gydymas- spindulinis nudegimas, chemoterapijos sukelti flebitai. Skausmą išprovokuoja pragulos dėl priverstinės gulimos padėties, kitos gretutinės ligos - migrenos, diabetinės neuropatijos ir kt. [22]
Nustačius skausmo priežastį lengviau parinkti gydymo metodą.[22]
Tikslus ir sistemingas skausmo įvertinimas padeda nustatyti veiksmingiausią gydymo planą, onkologinį skausmą patiriantiems pacientams. [23] Jis atliekamas šiais etapais: 1. Skausmo anamnezė. 2. Ligonio apžiūra. 3. Medikamentiniai testai. 4.Diagnostinės blokados. Skausmo gydymo įstaigose išsamiau tiriama pagal protokolą, taikant specialią skausmo ligonio apklausos anketą, į kurią ligonio prašoma atsakyti raštu. [24] Galiojanti patikima klasifikavimo sistema ir bendroji terminologija padėda gydytojams specialistams, tyrėjams ir pacientams veiksmingai bendrauti tarpusavyje. [25]
Vertinant onkologinį skausmą svarbu išsiaiškinti skausmo lokalizaciją, skausmo intensyvumą, skausmo pobūdį, skausmo pradžią ir trukmę. Veiksmingam gydymui reikalingas reguliarus, adekvatus skausmo intensyvumo įvertinimas, naudojant patvirtintas vertinimo priemones. [26]
Sukurta daug skausmo vertinimo skalių, bet vertinimui paprastai pasirenkama validuota, gerai suprantama skalė.[27] Vaizdinio atitikmens skalė (VAS) yra informatyvi ir naudojama įvairaus amžiaus pacientams. (VAS) skalės pagalba skausmo intensyvumas vertinamas subjektyviai, taikant skaičius nuo 0 iki 10. Paciento pažymėtas skausmas išreiškiamas „atstumu“ milimetrais nuo 0 iki 100. [28]
Neretai, kad tiksliau įvertinti subjektyvų skausmo suvokimą vertinimui taikomi kelių skalių deriniai: vaizdinio atitikmens skalė (VAS) ir skaičių analogijos skalė (SAS), verbalinių deskriptorių skalė (VDS). [29]
Lietuvoje oficialiai įteisintos šios skausmo skalės (SAM, 2004): skaitmeninės analogijos skalė (SAS) – skaitmenys nuo 0 iki 10; žodinė analogijos skalė (ŽAS) – penkių žodinių frazių seka: „nėra skausmo, silpnas skausmas, vidutinis skausmas, stiprus skausmas, nepakeliamas skausmas“; veido grimasų skalė (VGS) – penkių nuotaiką atspindinčių „veidukų“seka.
Skausmo lokalizacija dažniausiai tiriama taikant žmogaus figūrų metodą. Ligonio prašoma pažymėti skausmo lokalizaciją ženklu „X“. [30]
Skausmo kokybinis vertinimas (skausmo pobūdžio vertinimas) atliekamas naudojant lietuviškąjį skausmo klausimyną (A. Pakula 1986)Priedas Nr.3, bei naudojant skausmažodžius. Skausmažodžiai padeda pacientui tiksliau apibūdinti skausmą, nes dažnai jam sunku greitai surasti skausmą apibūdinančių žodžių. [31]
Įvertintas skausmo intensyvumas pažymimas paciento medicinos dokumentuose ir yra laikomas pagrindu skirti atitinkamą skausmo malšinimo vaistą. (LR SAM įsakymas Nr.V-608) Skausmo intensyvumas turėtų būti tikrinamas reguliariai, kadangi skausmas, tai būklė, kuri turi tendenciją pasikeisti laikui bėgant. [32]
Paciento skausmo vertinimas turi būti visapusiškas ir apimti visus paciento skausmo aspektus – fizinius, psichologinius, socialinius, dvasinius. Skausmas yra labai subjektyvus požymis, todėl tik pats pacientas gali pasakyti, kaip jį skausmas veikia. Gydytojas privalo tikėti tuo, ką pacientas sako.
Siekiant maksimaliai padidinti skausmo kontrolės rezultatus, atliekamas įprastinis skausmo vertinimas, kuris yra esminė onkologinio skausmo valdymo dalis. [33]
1. 2. Onkologinio skausmo kontrolė
1.2.1. Medikamentinis onkologinio skausmo malšinimo metodas
Farmakologinis gydymas (farmakoterapija) yra pagrindinis onkologinio skausmo valdymo metodas. Gydymo metu vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo , silpni opioidai, stiprūs opioidai. Kartu gali būti skiriama pagalbinių vaistų- adjuvantų, kurie sustiprina analgetikų poveikį. Opioidiniai analgetikai yra pagrindiniai šiuo metu rekomenduojami vaistai vėžinio skausmo malšinimui. [34]
Skausmą malšinančių vaistų režimo laikymasis yra svarbus veiksnys norint pasiekti gerą skausmo kontrolę. [35] Lengviausiai prieinama vaisto forma – geriamieji vaistai (per os). Vaistai gali būti įvedami į veną, į raumenis ir po oda -tai yra trys dažniausiai naudojami būdai. [36]
Onkologinio skausmo valdymui vaistai skiriami pagal PSO parengtas laiptinės analgetikų skyrimo pakopas –„kopėčias“rekomendacijas.[37] Pagrindinis (bazinis) skausmą malšinantis preparatas parenkamas pagal skausmo intensyvumą. Kai kuriuos skausmo tipus sunku valdyti, todėl jiems reikia skirtingų vaistų derinių, kad būtų pasiektas didžiausias skausmo malšinimo lygis ir minimalus neigiamas poveikis.[38] Taip pat reikėtų nepamiršti, kad skausmas gydomas „valandomis“, t. y. medikamentai skiriami reguliariai, kad skausmo signalas būtų slopinamas nuolatos-24 val. per parą. [39]
Silpnas skausmas (pirmoji PSO analgetikų pakopa) (VAS 1-3 / 10))
Šios kategorijos vaistai- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo- NVNU, vartojami silpno ar silpno/vidutinio sunkumo skausmui malšinti. Nėra įrodymų, kad kai kurie NVNU yra veiksmingesni už kitus. [40] Paracetamolis yra veiksmingas vaistas bet kuriame PSO analgetikų kopėčios žingsnyje, su sąlyga, kad jo vartojimas nėra draudžiamas. Paracetamolis nesukelia
tolerancijos, tačiau maksimalios rekomenduojamos dozės viršijimas, nepadidina analgezinio poveikio, o padidina toksiškumą. [41]
Vidutinis skausmas ((antroji PSO analgetikų pakopa) (VAS 3-6 / 10))
Analgezinis gydymas parenkamas pagal VAS rezultatą. Silpni opioidai yra gydymo pagrindas (gali būti vartojami kartu su pirmoje pakopoje aprašytais vaistais). 2 pakopa apima: kodeiną, dihidrokodeiną ir tramadolį. Taip pat galima vartoti mažas fentanilio ir buprenorfino dozes. [42] Kai kurie tyrimai parodė, kad dėl nepakankamos analgezijos daugumai pacientų šių vaistų veiksmingumas antroje PSO kopėčių pakopoje trunka maždaug 1 mėnesį. Dėl padidėjusio šalutinio poveikio jų veiksmingumas yra riboto laiko - 40 dienų. [43]
Stiprus skausmas ((trečioji PSO analgetikų pakopa) (VAS> 6/10))
Neuropeptidų, tokių kaip enkefalinų, dinorfinų ir endorfinų poveikis pasireiškia jiems susijungus su specifiniais CNS receptoriais. [44] Jie skirstomi į agonistus (morfinas, fentanilis, kodeinas, heroinas, meperidinas, metadonas), mišrius agonistus – antagonistus (pentazocinas, nalbutinas), antagonistus (naloksonas), o pagal poveikį į receptorius – miu (μ), kappa (κ) ir delta (Δ). Dirginant opioidinius receptorius grynuoju agonistu, atsiranda klasikinių opioidų poveikio požymių: analgezija (μ, κ), euforija (μ), sedacija (κ), kvėpavimo slopinimas (μ, κ), fizinė priklausomybė (μ) .[45]
Stiprūs opioidai yra analgezijos kertinis akmuo. Morfinas, metadonas, oksikodonas, hidromorfonas, fentanilis ir buprenorfinas yra plačiausiai naudojami vaistai Europoje stipriam skausmui malšinti. [46] Amžius, genetika, gretutinės ligos, inkstų ar kepenų funkcialumas ir kartu vartojami vaistai gali paveikti jų metabolizmą. [47]
Tyrimų duomenys rodo, kad vartojamas per burną morfinas, hidromorfonas, oksikodonas ir metadonas pasižymi vienodu veiksmingumu.[47]
Transderminiai (TTS) opioidai (fentanilis, buprenorfinas) yra tinkama alternatyva per burną vartojamiems opioidams (morfinui). Asmenims, kurie negali nuryti vaisto, jie yra veiksmingos, neinvazinės opioidų tiekimo priemonės. [48]
Morfinas yra plačiai naudojamas analgetikas vidutiniam ir stipriam skausmui malšinti, tačiau lėtinis morfino vartojimas yra susijęs su tolerancijos ir priklausomybės raida, todėl jo analgezinis veiksmingumas ribojamas. [49]
Opioidų dozė turėtų būti nuolat koreguojama atsižvelgiant į individualią paciento reakciją – nuskausminimo efektyvumą bei pašalinių poveikių sunkumą. Opioidai pasižymi šalutiniu poveikiu, tokiu kaip vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas, hipalergija, alodinija ir mioklonija, kvėpavimo slopinimas, niežėjimas, burnos džiūvimas, hipogonadizmas, imuninė depresija. [50]
Skausmo valdymas apima: 1) paciento informavimo ir profilaktines priemones; (2) opioidų dozės mažinimą, naudojant kartu su adjuvantu ir/arba pirmos pakopos vaistu; (3) farmakologines priemones- vaistus nuo vidurių užkietėjimo, raminamuosius junginius, mieguistinius psichostimuliatorius; (4) perėjimą prie kitų opioidų ar pakopos. [14]
Onkologinį skausmą patiriantiems pacientams , dėl ligos progresavimo, skausmo ypatybių ir ilgalaikio opioidų vartojimo, dažniausiai reikia keisti opioidų terapiją. Opioidų rotacija apibrėžiama kaip stipraus, anksčiau pasirinkto opioido pakeitimas kitu, kurio tikslas gauti geresnę analgeziją ir/arba sumažinti nepriimtiną toksiškumą, kartu perskaičiuojant dozes. [51] Jei nėra patirties ar paciento negalima tinkamai stebėti, reikėtų vengti opioidų pakeitimo. Keisti opioidų terapiją gali tik gydytojas specialistas. [52]
1.2.2. Nemedikamentinis onkologinio skausmo malšinimo metodas
Pagal PSO nuo 10 iki 20% pacientų gali blogai valdyti skausmą arba gali netoleruoti analgetikų. Intervenciniai metodai leidžia tinkamai kontroliuoti skausmą ir sumažinti sisteminį analgetikų poveikį. Pagrindinės indikacijos - tai nepakankama analgezija arba nepakeliamas nepageidaujamas poveikis ir skausmas. [53]
Be medikamentinių priemonių gali būti taikomos ir nefarmakologinės- intervencinės procedūros: paliatyvi spindulinė terapija, kuri ypač efektyvi kaulų ir galvos smegenų metastazių sukeltam skausmui gydyti; invazinės procedūros: nervų blokados, akupunktūra; TENS (transkutaninė elektroneurostimuliacija); neurolizė, neurochirurginės intervencijos. [22]
Transkutalinė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) yra nefarmakologinis, neinvazinis skausmo valdymo metodas, pagrįstas žemos įtampos elektros srovių tiekimu į odą. TENS naudojamas įvairios kilmės skausmo gydymui. (Bennett et al., 2010).
Akupunktūra yra viena seniausių medicininių procedūrų pasaulyje, kuri per pastaruosius metus įgijo didelį susidomėjimą. Akupunktūra turi teigiamą poveikį skausmo kontrolei. Jos nauda apima greitą analgezinio poveikio atsiradimą, ilgalaikę remisiją, rimto šalutinio poveikio nebuvimą. [54]
Visi pacientai, turintys kaulų metastazės turėtų būti gydomi spindulinės terapijos metodu, nes tai suteikia puikų, dažnai greitą skausmo malšinimą. Toks skausmo malšinimo metodas gali būti reikalingas, kai skausmas pasikartoja, tačiau gali būti neefektyvus dėl ribotos audinių tolerancijos. [55]
1.2.3. Vėžio sukelto proveržio skausmo vertinimas ir valdymas
Nors nėra visuotinai priimtino proveržinio skausmo apibrėžimo, dauguma autorių jį apibrėžia kaip trumpalaikį skausmo paūmėjimą, kuris įvyksta spontaniškai arba susijęs su numatomu ar neprognozuojamu dirgikliu, pagrindinio opioidais kontroliuojamo skausmo fone.[56] Proveržinio skausmo (angl. breakthrough cancer pain) apibūdinimui naudojami tokie terminai kaip "epizodinis" arba "trumpalaikis" skausmas. [57]
Proveržinio skausmo charakteristika:
Lokalizacija: paprastai ta pati kaip ir pagrindinio skausmo Sunkumas: dažniau sunkesnis nei pagrindinis skausmas Greita pradžia: didžiausias sunkumas per 3-5 min. Trumpa trukmė: 15-30 min arba trumpesnė
Epizodų skaičius: 3-4 kartai per dieną
Proveržinis skausmas diagnozuojamas remiantis ligos istorija, klinikiniu ištyrimu ir papildomų testų atlikimu. [58]
Tarptautinė apklausa, kurioje dalyvavo 1095 kenčiančių onkologinį skausmą pacientų, iš 24 šalių, rodo, kad proveržinis skausmas yra susijęs su didesniais skausmo balais. [59]
Proveržinio skausmo valdymo tikslas yra sumažinti kiekvieno skausmo epizodo intensyvumą ir sunkumą, sumažinti jo neigiamą poveikį pacientų gyvenimo kokybei. Proveržinio skausmo gydymo strategija turėtų būti individualizuota, priklausomai nuo skausmo savybių- etiologijos, fiziopatologijos, klinikinių savybių, ir su pacientu susijusių veiksnių. [60]
Farmakologinis valdymas- adjuvantinių vaistų vartojimas, opioidų titravimas, opioidų rotacija yra pagrindinis proveržinio skausmo malšinimo metodas. [61]
Pacientams, kuriems proveržinis skausmas nėra gydomas, jaučia didesnį nerimą ir labiau linkę į depresiją, nepatenkinti bazinio skausmo malšinimu opioidais. Tokie pacientai dažnai hospitalizuojami dėl nekontroliuojamo skausmo, kreipiasi į skubios pagalbos skyrių. Padidėja neplanuotų vizitų pas šeimos gydytoją. [62]
Epizodinis skausmas gali atsirasti dėl judėjimo ir paprastai yra susijęs su metastazėmis ar kaulų lūžiais. Šio tipo skausmas riboja pacientų funkcinę veiklą ir fizinį aktyvumą. [63] Pacientai ar jų šeimos nariai gali padėti išspręsti epizodinį skausmą; keičiant paciento padėtį, šilumos ar šalčio kompreso pritaikymu, skausmingos srities masažu.
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas atliktas LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje, LSMUL KK Onkologijos ligoninėje, LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje 2017-2018 metais. Gautas bioetikos leidimas BEC-OF-82. (Priedas Nr. 1)
2.1. Tyrimo apribojimas
Realizuojant netikimybinę tiriamųjų atranką ne kiekvienas pacientas, ir ne kiekvienas gydytojas dirbantis su šiais pacientais, turėjo tikimybę patekti į tiriamųjų imtį. Tiriamieji į tyrimo imtį pateko tik atitikę tam tikrus kriterijus. Buvo numatyta į tiriamųjų imtį atrinkti 70 respondentų ir taip užtikrinti baigiamajam magistriniam darbui keliamus reikalavimus.
2.2. Tyrimo populiacija
Tyrimo populiacija yra tikslinė patogioji, nes pasirinktų respondentų darbo/gydymo vieta yra tiksliai žinoma, o respondentai yra lengvai pasiekiami, tai reiškia, kad dirba/gydosi LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje, LSMUL KK Onkologijos ligoninėje, LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje.
2.3. Tiriamųjų imtis
Tyrimo imtis yra patogioji netikimybinė, nes ne kiekvienam populiacijos nariui buvo tikimybė patekti į tiriamųjų imtį. Kaip buvo minėta, jie turėjo atitikti tam tikrus atrankos kriterijus. Pasak Kardelio, tai pačiai populiacijai reikalingos mažesnės tiriamųjų grupės. Praktikai reiškia nuomonė, kad jeigu tyrimo rezultatai apdorojami statistiniu būdu, tai minimalus atvejų skaičius neturėtų būti mažesnis kaip 30 (Kardelis, 2002).
3.4. Imties dydis
N = n1+n2
n1 = 32 – pacientų skaičius;
n2 = 30 – gydytojų specialistų skaičius;
3.5. Respondentų atrankos kriterijai
I respondentų grupė. Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie jaučia skausmą
Respondentų imtis: heterogeniška lyties atžvilgiu, nes apklausoje dalyvavo 32 respondentai: 12 visų apklaustųjų buvo vyrai ir 20 - moterys.
II respondentų grupė. Gydytojai specialistai palaikantys ryšį su onkologinėmis ligomis
sergančiais pacientais.
Respondentų darbo stažas: 3 respondentai dirba iki 5 metų, 9 respondentai dirba nuo 10 iki 15 metų, 18 respondentų dirba daugiau nei 15 metų.
3.6. Tyrimo metodai ir organizavimas
Taikyti šie tyrimo metodai:
1. Literatūros šaltinių analizė. Mokslo literatūros paieška vyko LSMU MA ir Lietuvos medicinos bibliotekų esančiuose informacijos ištekliuose, duomenų bazėse – PubMed, EBSCO Publishing, ScienceDirect, Researchgate ir kt. Paieškai buvo naudojami raktažodžiai: onkologinis skausmas, skausmo valdymas, opioidiniai analgetikai/cancer pain, pain management, opioid analgesics.
2. Kiekybinis tyrimas – apklausa. Tikslui pasiekti pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa.
Sudarytos 2 anketos, viena iš jų skirta gydytojams specialistams, kita pacientams patiriantiems onkologinį skausmą. Pacientams parengta anketa susideda iš kelių struktūrinių dalių: klausimų apie skausmo diagnostiką ir klausimų apie onkologinio skausmo valdymą. Skausmo lokalizacijai vertinti pasirinktas žmogaus kūno anatominis kontūras, kuriame tyrimo metu pacientai žymėjo skausmo vietą. Skausmo intensyvumo vertinimui buvo panaudotas A. Pakulos klausimynas, Priedas Nr. 3 kurį sudaro 54 kokybiniai skausmažodžiai, suskirstyti į 14 poskalių: aštuonias sensorines (1–8) ir šešias emocines (9–14). Gydytojams skirtoje anketoje pateikiami klausimai apie onkologinio skausmo valdymą. Abiejose anketose pristatytas tyrimo tikslas, pabrėžtas apklausos anonimiškumas. Pateikta pildymo instrukcija. Anketose naudoti kelių tipų klausimai – atviri, uždari ir pusiau atviri. Iš 40 klausimynų, išdalintų pacientams, sugrįžo tik 32. Iš 30 klausimynų, išdalintų gydytojamas specialistams, visi 30 sugrįžo. Taigi, pacientų klausimynų grįžtamumas yra 80%, gydytojų 100%. Buvo laikomasi savanoriškumo principo. Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai nelinkę dalyvauti apklausose ir tyrimuose,
todėl buvo bendraujama su kiekvienu respondentu individualiai jų palatose. Respondentams paaiškintas tyrimo tikslas, uždaviniai, duomenų naudojimas. Pildant klausimyną, buvo palaikomas nuolatinis ryšys su respondentais, kurie sutiko dalyvauti apklausoje.
3.7. Tyrimo objektas
Skausmą kenčiantys onkologinėmis ligomis sergantys pacientai .
3.8. Statistinė analizė
Visų anketų duomenys surinkti į Microsoft Excel programą. Duomenys apdoroti SPSS 23 programa. Priklausomybės tarp dviejų požymių įvertinmui naudotas chi kvadrato požymių priklausomybės testas, o vidurkių statistiniam reikšmingumui nustatyti t- testas (t-stjudento kriterijus). Statistinio patikimumo lygmuo pasirinktas P=95%. Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti, kai p<0.05. Naudotas grafinis duomenų atvaizdavimas.
3. TYRIMO REZULTATAI
Skausmo diagnostikos duomenys
1 pav. Tyrime dalyvavusių pacientų skausmo stiprumo vertinimas (proc.)
Tiriamojoje grupėje 56,25proc. pacientų jaučia vidutinio stiprumo skausmą ir 43,75proc. jaučia stiprų skausmą. Silpną ir nepakeliamą skausmą nejaučia nei vienas iš tiriamųjų pacientų.
2 pav. Nuskausminimo medikamentai kuriais pacientai bando malšinti skausmą (proc.) 49,2proc. pacientų skausmą malšina silpniais opioidiniais vaistais (kodeinas, tramadolis), 13,8proc. stipriais opioidiniais vaistais( morfinas, fentanilis), 36,9proc. neopioidiniais analgetikais (diklofenkas, ibuprofenas).
Gydytojų ir pacientų nuomonės apie skausmo valdymą palyginimas
3 pav. Respondentų nuomonė, ar visuomenė pakankamai informuota apie onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo valdymą. (proc.)
93,3proc. apklaustų gydytojų ir 78,1proc. pacientų mano, kad visuomenė yra nepakankamai informuota apie onkologinio skausmo valdymą. 3,3proc. gydytojų ir 21,9proc. pacientų nežino ar pakankamai informuota. 3,3proc. gydytojų mano, kad visuomenė informuota pakankamai. Statistiškai reikšmingos priklausmonybės tarp respondentų grupių ir atsakymo į klausimą nebuvo nustatyta . (χ2=5.61; p>0.05).
4 pav. Farmakologinio skausmo malšinimo metodo efektyvumo vertinimas.( proc.) Atsakymai į klausimą kokiu būdu, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai gali efektyviai malšinti skausmą pasiskirstė taip: 47,5proc. gydytojų ir 52,5proc. pacientų mano, kad pacientai onkologinį skausmą gali numalšinti tinkamais vaistais, 69,2proc. gydytojų ir 30,8proc pacientų mano, kad skausmą gali numalšinti tinkamomis dozėmis, 70,4proc. gydytojų ir 29,6proc. pacientų pasirinko atsakymą tinkamais laiko intervalais.
5 pav. Kaip dažnai, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams nustatoma skausmo priežastis.
Į klausimą kaip dažnai nustatoma skausmo priežastis 40proc. gydytojų ir 43,3proc. pacientų atsakė, jog kiekvieną kartą, 56,7proc. gydytojų ir 56,7proc. pcientų mano, kad skausmo priežastis nustatoma kartais. 3,3 proc visų gydytojų (1 gydytojas) mano, kad skausmo priežastis nenustatoma. Statistiškai reikšmingos priklausomybės nebuvo nustatyta tarp respondentų grupių ir atsakymo į klausimą. (χ2=1,04; p>0.05).
6 pav. Ar, Jūsų nuomone, onkologinėmis ligomis sergantys pacientams skiriami pagalbiniai vaistai stiprinantys analgetinį poveikį?
Į klausimą ar onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams skiriami pagalbiniai vaistai stiprinantys analgetinį poveikį teigiamai atsakė 89,7proc. gydytojų ir 15,6proc. pacientų, atsakymo variantą kartais pasirinko 10,3proc. gydytojų ir 84,4proc. pacientų. Yra nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų grupių ir atsakymo į klausimą. (χ2=33,36; p<0,05)
7 pav. Ar nefarmakologinės priemonės efektyviai malšina onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmą.
Kad nefarmakologinės priemonės efektyviai malšina skausmą atsakė 6,7proc. gydytojų ir 6,5proc. pacientų, kad iš dalies efektyviai 90proc. gydytojų ir 91,9proc. pacientų. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp respondentų grupių nebuvo nustatyta. (χ2=1,04; p>0,05).
8 pav. Skausmo malšinimo metodų vertinimas balais. (proc.)
Skausmo valdymo metodus labai gerai(5b.) įvertino 30proc. gydytojų ir 6,3proc pacientų, gerai(4b.) 46,7proc. gydytojų ir 65,6proc. pacientų, pakankamai(3b.) 20proc. gydytojų ir 28,1proc. pacientų, patenkinamai(2b.) 3,3proc. gydytojų. Statistiškai reikšmingos priklausmonybės tarp respondentų grupių ir atsakymo į klausimą nebuvo nustatyta . (χ2=7,34; p>0.05).
REZULTATŲ APTARIMAS
Siekiant išanalizuoti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo valdymą, buvo įvertinti onkologinėmis ligoms sergančių pacientų skausmo diagnostikos ypatumai, įvertinta gydytojų ir pacientų nuomonę apie skausmo valdymą, bei palygintos gydytojų ir pacientų nuomonės apie skausmo valdymo efektyvumą.
Tyrime dalyvavo 30 gydytojų ir 32 pacientai.37,5 proc. visų apklaustų pacientų buvo vyrai ir 62,5 proc.- moterys. Tyrimo metu nustatyta, kad dominavo vyresnio amžius respondentai pacientų grupėje. 63,35proc. pacientų priklauso vyresnio amžiaus grupei nuo 61 metų iki 90 metų. 36,65 proc. respondentų buvo nuo 31 metų iki 60 metų amžiaus. Dauguma iš jų 64 proc. skausmą jautė pastoviai, o 36 proc. jautė priepuolinį skausmą. Cousins su bendraautoriais nustatė, kad onkologinis skausmas tai dažnas simptomas, kuris lydi piktybiniais navikais sergančius pacientus. Nustatant diagnozę skausmas vargino iki 50 proc. pacientų, ligai
progresuojant skausmą patyrė iki 90 proc. pacientų. [64] Norint užtikrinti, kad pasirinktas gydymo metodas turėtų pageidaujamą poveikį, turi būti
atliktas išsamus skausmo įvertinimas. Hakonsen ir kiti autoriai Škotijoje atliko retrospektyvinį tyrimą ir patvirtino, jog yra spragų, susijusių su skausmo įvertinimu ir valdymų. [65]
Mūsų atliktame tyrime, dauguma pacientų skausmą jautė galvos ir kaklo - 28, 2proc., juosmens – 26,6proc., dubens - 20,4proc., pilvo – 19,2proc. srityje.
Carulla Torrent ir kiti autoriai tyrimo metu nustatė, kad skausmas turi būti vertinamas taikant patvirtintas skales.[66] Vertinant A. Pakulos skausmo klausimyno gautus duomenis, paskaičiuota emocinių, sensorinių, emocinių-sensorinių ir bendra skausmažodžių suma. A. Šavinytės atliktame tyrime, vertinant emocinio, sensorinio, bei emocinio-sensorinio komponentų išreikštumą sudėti skaičiai, pateikti šalia tų skausmažodžių, kuriuos poskalėse 1–8 ir 9–14 pažymėjo respondentai. [67] Mūsų atliktame tyrime paaiškėjo, kad labiausiai buvo išreikštas emocinis skausmo komponentas- 53,6proc., emocinis-sensorinis 30,0proc. Likę tiriamieji (16,4 proc.) nurodė sensorinio pobūdžio skausmą. Naudodamiesi A. Pakulos skausmo klausimynu, patys respondentai galėjo įvardinti savo patiriamą skausmo stiprumą. 56,3proc. jaučia vidutinio stiprumo skausmą ir 43,8proc. jaučia stiprų skausmą. Luko Radbrucho ir kitų bendraautorių atliktame tyrime santykinai didelis procentas respondentų (47%) iš 555 onkologinėmis ligomis sergančių pacientų patyrė stiprų skausmą. [68] 56,4 proc. visų pacientų skausmą lydi kiti simptomai. Lydintys simptomai tarp tiriamųjų pasiskirstė sekančiai: respondentus dažniausiai vargino miego sutrikimas 56,5proc.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 21,9proc. pacientų nejautė skausmo proveržių. Dauguma respondentų nurodė, kad proveržio trukmė daugiau nei 5 minutės, o patiriamas skausmas pagal stiprumą- stiprus 59,4proc. ir labai stiprus 15,6proc. Pasak Sebastiano Mercadante pacientams kuriems skausmo proveržis trunka nuo 30 iki 60 minučių, gali būti taikoma transmukozinė fentanilio forma. [69]
100proc. pacientų teigė, kad skausmas turi įtakos jų gyvenimo kokybei. Saunders sukurta skausmo koncepcija apima visus veiksnius, įskaitant fizinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius, kurie gali turėti įtakos sergant vėžiu. [64] Dažniausiai pasireiškė fizinio aktyvumo sumažėjimas, tai nurodė 59proc. respondentų, 41proc. jautė psichoemocinės savijautos pablogėjimą ( nerimą, baimę, depresiją, nepilnavertiškumo jausmą).
Visi apklausos respondentai manė, kad onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams yra svarbu įgyti žinių apie skausmo valdymą. 93,3proc. apklaustų gydytojų ir 78,1proc. pacientų manė, kad visuomenė yra nepakankamai informuota apie onkologinio skausmo valdymą.
Prieš pradedant gydyti skausmą, būtina nustatyti jo priežastį. Tyrimo metu nustatyta, kad 40proc. gydytojų ir 43,3proc. pacientų atsakė, jog skausmo priežastis nustatoma kiekvieną kartą. „Skausmo intensyvumas turėtų būti tikrinamas reguliariai, siekiant įvertinti gydymo efektyvumą ir laiku koreguoti gydymą.“ [15] Respondentų atsakymai į klausimą kaip dažnai onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams nustatomas skausmo intensyvumas pasiskirstė taip: 46,7 proc. gydytojų ir tik 9,4proc. pacientų manė, jog skausmo intensyvumas vertinamas kiekvieną kartą.
91,4proc. pacientų manė, kad farmakologinis būdas yra efektyvesnis skausmo malšinimo metodas nei nefarmakologinis. 49,2proc. pacientų skausmą malšino silpniais opioidiniais vaistais (kodeinas, tramadolis), 13,8proc. stipriais opioidiniais vaistais( morfinas, fentanilis), 36,9proc. neopioidiniais analgetikais (diklofenakas, ibuprofenas).
Į klausimą ar onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams skiriami pagalbiniai vaistai stiprinantys analgetinį poveikį teigiamai atsakė 89,7proc. gydytojų ir 15,6proc. pacientų, atsakymo variantą kartais pasirinko 10,3proc. gydytojų ir 84,4proc. pacientų.
Jordi Perezo ir kitų bendraautorių atliktame tyrime 57% pacientų taiko bent vieną iš penkių nefarmakologinių skausmo malšinimo metodų. Dažniausiai (38%) taiko periferinę ar radikuliarinę nervų blokadą ; (33%) taiko neurolizę. [70] Į klausimą ar onkologinėmis ligomis sergantys pacientai taiko nefarmakologines priemones skausmo malšinimui neigiamai atsakė 5proc. gydytojų ir 7 proc. pacientų. Beveik visi gydytojai ir pacientai manė, kad onkologinėmis ligomis sergantys pacientai dažniausiai taiko kelius ir įvairius nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus. Akupunktūrą pasirinko 65proc. gydytojų ir 35proc. pacientų, To-Yi Lam ir kiti bendraautoriai Onkologijos klinikoje Kinijoje atliko tyrimą, kuriuo metų nustatė, kad
akupunktūra gali būti naudinga kontroliuojant skausmą, kurį patiria daugelis vėžiu sergančių pacientų. Tai papildoma ir konservatyvi priemonė, kuri subalansuoja gyvybinės energijos srautą ir savo ruožtu padeda sumažinti skausmą. [71]
Atsakymai į klausimą kokiu būdu, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai gali efektyviau malšinti skausmą pasiskirstė taip: 47,5proc. gydytojų ir 52,5proc. pacientų manė, kad pacientai onkologinį skausmą gali numalšinti tinkamais vaistais, 69,2proc. gydytojų ir 30,8proc pacientų manė, kad skausmą gali numalšinti tinkamomis dozėmis, 70,4proc. gydytojų ir 29,6proc. pacientų pasirinko atsakymą tinkamais laiko intervalais.
Skausmo malšinimo priemonėmis patenkinta 30 proc. gydytojų ir 9, 4proc. pacientų. Skausmo malšinimo priemonėmis patenkinta iš dalies 70proc. gydytojų ir 90,6proc. pacientų. Skausmo valdymą įvertino - pakankamai(3b.) 46,7proc. gydytojų ir 65,6proc. pacientų.
Tik 3,1 proc. pacientų ir 51,7proc. gydytojų manė, kad galima visiškai numalšinti skausmą. Blogai kontroliuojamas skausmas gali padidinti pacientų nerimą ir susirūpinimą dėl ligos progresavimo ir mirties.
Gydytojų bendravimas su pacientu gali turėti įtakos efektyviam skausmo malšinimui, todėl būtina siekti įgyti paciento pasitikėjimą. Abipusė pagarba, pasitikėjimas gali palengvinti patiriamo skausmo kančią.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui prof. habil. dr. Ričardui Kubiliui, už naudingus patarimus ir diskusijoms skirtą laiką, rašant baigiamąjį magistro studijų darbą.
Doc. dr. Daliai Skorupskienei už suteiktas žinias ir vertingus patarimus rašant literatūros apžvalgą ir pagalbą atliekant respondentų apklausą.
Respondentams už nuoširdų bendradarbiavimą ir skirtą laiką anketų pildymui.
IŠVADOS
1. 64 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų jaučia pastovų skausmą. Daugumai pasireiškė emocinio pobūdžio skausmas, vidutinio stiprumo ir stiprus skausmas. Tik penktadalis visų tirtų pacientų nejaučia skausmo proveržių.
2. Vertinant onkologinėmis ligomis sergančių pacientų nuomonę apie skausmo valdymą nustatyta, kad 91,4proc. pacientų pirmenybę teikia farmakologiniam skausmo malšinimo būdui (vaistams), 8,6proc. pacientų - nefarmakologiniam būdui (intervencinėmis procedūromis).
3. Pusė tiriamųjų pacientų skausmą malšina silpniais opioidiniais vaistais, trečdalis nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
4. Vertinant gydytojų nuomonę apie onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo valdymą, visi gydytojai atsakė, kad pacientams skiriami pagalbiniai vaistai stiprinantys analgetinį poveikį.
5. Visi onkologinėmis ligomis sergantys pacientai taiko įvairius ir dažniausiai kelius nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus.
6. Nustatyta, kad pusė apklaustų gydytojų ir pacientų iš dalies patenkinti skausmo valdymu. Pusė gydytojų ir pacientų skausmo valdymo metodus įvertino – pakankamai(3b.).
7. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ir gydytojų specialistų nuomonė apie skausmo valdymo efektyvumą sutampa. Visi apklausos respondentai pirmenybę teikia farmakologiniam būdui ir mano, kad nefarmakologinės priemonės iš dalies efektyviai malšina skausmą.
8. Respondentų nuomonę, apie visišką skausmo numalšinimą skiriasi. 51,7proc. gydytojų ir 3,1proc. pacientų mano, kad skausmą galima visiškai numalšinti. 71,9proc. pacientų nežino, ar galima visiškai numalšinti skausmą. Visi apklausos respondentai mano, kad onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams yra svarbu įgyti žinių apie skausmo valdymą.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Vaistai neturėtų būti vienintelis būdas valdyti onkologinį skausmą. Norint pasiekti gerų rezultatų šioje srityje reikia šviesti pacientus ir gydytojus, tai padės sėkmingai valdyti skausmą. Šviečiamųjų skausmo malšinimo intervencijos programų projektavimas gali pagerinti lėtinio onkologinio skausmo valdymą.
Galvos ir kaklo onkologinei grupei svarbu įtraukti specialistus, atsakingus už dantų ir burnos priežiūros paslaugas, kad stebėtų šių pacientų burnos būklę.
Komandinis darbas tarp gydytojų onkologų, šeimos gydytojų ir skausmo specialistų gali pagerinti onkologinio skausmo valdymą.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Chwistek M. Recent advances in understanding and managing cancer pain. June 20, 2017. (F1000 Faculty Rev):945
2. Ferlay J, Soerjomataram I, Dikshit R, et al.: Cancer incidence and mortality worldwide: sources, methods and major patterns in GLOBOCAN 2012. Int J Cancer. 2015; 136(5): E359–86.
3. Ferlay J, Shin HR, Bray F, Forman D, Mathers C, Parkin DM Cancer incidence, mortality and prevalence worldwide in 2008.IARC, International Agency for Research on Cancer, France (2010).
4. Van den Beuken-van Everdingen MH, Hochstenbach LM, Joosten EA, Tjan- Heijnen VC, Janssen DJ. Update on prevalence of pain in patients with cancer: systematic review and meta-analysis.J Pain Symptom Manag. 2016; 51(6):1070–90.
5. National Comprehensive Cancer Network. NCCN Clinical Practice Guidelines in Oncology: Adult Cancer Pain.Version 2. 2017. Available from:
https://www.nccn.org/professionals/physician_gls/pdf/pain.pdf.Accessed June 13, 2017.
6. Escobar Alvarez Y, Rodrıguez Sanchez CA, Caballero Martınez F, Recuero Cuervo V, Camps HC.Professional survey on knowledge and clinical patterns of pain management in Spanish medical oncology. Clin Transl Oncol.2010; 12:819–24.
7. Roger Collier CMAJ A short history of pain management 2018 Jan 8; 190(1): E26–E27.
8. „IASP Taxonomy“.International Association for the Study of Pain/Welcome to IASP. International Association for the study of pain, 14 July 2011.
9. Azevedo São Leão Ferreira K, Kimura M, Jacobsen Teixeira M Support Care Cancer. 2006 Nov; 14(11):1086-93.
10. NCCN clinical practice guidelines in oncology National Comprehensive Cancer Networkhttp://www.nccn.org/professionals/physician_gls/f_guidelines.asp#supportive
11. Breivik H, Cherny N, Collett B, de Conno F, Filbet M, Foubert AJ, et al. Cancer-related pain: a pan-European survey of prevalence, treatment, and patient attitudes. Ann Oncol. 2009;20(8):1420–33.
12. Judith A. Schreiber Understanding the Cancer Pain Experience. Current Pain and Headache Reports.August 2014
13. Kwon JH: Overcoming barriers in cancer pain management.J Clin Oncol. 2014; 32(16): 1727–33. Stockler MR, Wilcken NR: Why is management of cancer pain still a problem? J Clin Oncol.2012; 30(16): 1907–8.
14. C. Jara, et al. SEOM clinical guideline for treatment of cancer pain (2017) 15. A. Ščiupokas Žurnalas „Skausmo medicina“2009, Nr. 1 (25)
16. Anxiolytic and analgesic effect of seeds of coriandrum sativum linn. International journal of research in pharmacy and chemistry.1089 p.2011, 1(4)
17. Monika Poonia, Karthikeyan Ramalingam et al; Nanotechnology in oral cancer: A comprehensive review. 2017 Sep-Dec; 21(3): 407–414.
18. Domine M, Dıaz Fernandez N, Sanchez C et al. Association of performance status and pain in metastatic bone pain management in the Spanish clinical setting. Adv Ther. 2017; 34 (1):136–47.
19. Stenseth, Bjornnes, Kaasa, et al; Handbook of Pain and Palliative Care 2007. 20. Judith A. Paice et al; AAPT Diagnostic Criteria for Chronic Cancer Pain Conditions 2017 Mar, 18(3): 233-246.
21. Tracey A. Martin, Lin Ye, Andrew J. Sanders, Jane Lane, and Wen G. Jiang; Cancer Invasion and Metastasis: Molecular and Cellular Perspective 2013 Landes Bioscience.
22. Dalia Skorupskienė Onkologinių ligų sukelto skausmo konservatyvaus gydymo gairės Medicina (Kaunas) 2004; 40(9)
23. E. J. Dansie, D. C. Turk Assessment of patients with chronic pain British Journal of Anaesthesia, Volume 111, Issue 1, 1 July 2013, Pages 19–25
24. http://www.skausmomedicina.lt/straipsniai/skausmo_diagnostika-4/ 25. Journal of Advanced Clinical & Research Insights (2016), 3, 87–90
26. Stewart SJ. The challenges of cancer pain assessment. Ulster Med J. 2014;83(1):44–6.
27. Hawker G A, Mian S, Kendzerska T, French M. Measures of adult pain. Arthritis care and research 2011; 63: S11: S240-S252.
28. Price DD, McGrath PA, Rafini A, Buckingham B. The validation of visual analogue scale as ratio scale measures for chronic and experimental pain. Pain 1983 ; 17:45 - 56.
29. Ferreira Valente et al; Validity of four pain intensity rating scales.2011 Oct; 152(10):2399-404
30. Skausmo skalės ir klausimynai „Skausmo medicina“2014 Nr. 2 – 2015 Nr. 1 31. Pakula A. Psychophysical validation of the Lithuanian Pain Questionnaire (LPQ) sensory scales: a clinical model.Pain 1984; 2:43-46.
32. Mariam K Dabbous, Fouad R Sakr, Etwal P Bouraad, Jihan H Safwan, Marwan G Akel, Michelle M Cherfan ; School of Pharmacy, Lebanese International University, Beirut, Lebanon ; Pain assessment and management in cancer patients 2017 p. 8-12
33. National Comprehensive Cancer Network. NCCN Clinical Practice Guidelines in Oncology: Adult Cancer Pain.Version 2. 2017. Available from:
https://www.nccn.org/professionals/physician_gls/pdf/pain.pdf.Accessed June 13, 2017.
34. Koyyalagunta D, Bruera E, Solanki D, et al.A systematic review of randomized trials on the effectiveness of opioids for cancer pain. Pain Physician 2012; 15:ES39-58
35. Yoong J, Traeger LN, Gallagher ER, Pirl WF, Greer JA, Temel JS.A pilot study to investigate adherence to long-acting opioids among patients with advanced lung cancer.J Palliat Med. 2013; 16:391–6.
36. Jin J, Zhu L, Chen M, et al.The optimal choice of medication administration route regarding intravenous, intramuscular, and subcutaneous injection.Patient preference and adherence.2015; 9: 923-942. doi:10.2147/PPA.S87271.
37. WHO's cancer pain ladder for adults
http://www.who.int/cancer/palliative/painladder/en/ .
38. María L. Yazde Puleio, M.D., Karina V.Gómez et al; Opioid treatment for mixed pain in pediatric patients assisted by the Palliative Care team. Five years of experience. Brief reports / Arch Argent Pediatr 2018; 116(1):56-68
39. Katherine S. Salamon et al; The Pain Frequency-Severity-Duration Scale as a Measure of Pain: Preliminary Validation in a Pediatric Chronic Pain Sample; 2014 Jan 20
40. Derry S, Wiffen PJ, Moore RA, McNicol ED, Bell RF, Carr DB, McIntyre M, Wee B. Oral nonsteroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs) for cancer pain in adults. Cochrane Database Syst Rev. 2017; 7:CD012638.
41. Stocker M, Vardy J, Pillai A, Warr D. Acetaminophen (paracetamol) improves pain and wellbeing in people with advanced cancer already receiving a Sorong opioid regimen: a randomized, doubled-blind, placebo-controlled cross-over trial.J Clin Oncol. 2004; 22(16):3389– 94.
42. Ripamonti CI, Bandieri E, Roila F, on behalf of the ESMO Guidelines Working Group. Management of cancer pain: ESMO Clinical Practice Guidelines. Ann Oncol. 2011; 22(Suppl 6):vi69–77.
43. Dupoiron D, Stachowiak A, Loewenstein O, Ellery A, Kremers W, Bosse B, et al. Long-term efficacy and safety of oxycodone-naloxone prolonged-release formulation (up to
180/90 mg daily) – results of the open-label extension phase of a phase III multicenter, multiple-dose, randomized, controlled study. Eur J Pain. 2017; 21(9):1485–94.
44. Pathan H, Williams J. Basic opioid pharmacology: an update.Br J Pain. 2012; 6(1):11–6.
45. Smith HS.Variations in opioid responsiveness. Pain Physician 2008; 11:237-248. 46. Cancer-Related Pain Management. Toronto (ON): Cancer Care Ontario; 2012 Apr 3 [Education and Information 2011 Sep]. Program in Evidence-based Care Evidence-based Series No.: 16-2 Education and Information 2011.Retrieved from http://www.cancercare.on.ca/.
47. NCCN Clinical Practice Guidelines in Oncology.Adult Cancer Pain.v. 2.2017. National Comprehensive Cancer Network. 2017.
48. Mercadante S, Porzio G, Gebbia V.New opioids.J Clin Oncol.2014; 32:1671–6. 49. Mingyue Zhang, Meng Chi, Huichao Zou. Effects of coadministration of low dose cannabinoid type 2 receptor agonist and morphine on vanilloid receptor 1 expression in a rat model of cancer pain Molecular Medicine Reports 16(5) September 2017
50. Paice J, Portenoy R, Lacchetti C, Campbell T, Cheville A, Citron M, et al. Management of chronic pain in survivors of adult cancers: American Society of Clinical Oncology Clinical Practice Guideline.J Clin Oncol.2016; 34:3325–45.
51. Dowell D, Haegerich TM, Chou R. CDC guideline for prescribing opioids for chronic pain—United States, 2016.JAMA. 2016; 315(15):1624–45.
52. MercadanteS, BrueraE. Opioid switching in cancer pain: From the beginning to nowadays.Crit Rev Oncol Hematol.2016; 99:241–8.
53. Hrachya Nersesyan and Konstantin V Slavin Current aproach to cancer pain management: Availability and implications of different treatment options 2007 Jun; 3(3): 381– 400.
54. Lam et al. BMC Complementary and Alternative Medicine (2017) 17:335 DOI 10.1186/s12906-017-1838-5
55. Francesca De Felice et al; The role of radiation therapy in bone metastases management 2017 Apr 11; 8(15): 25691–25699.
56. Davies AN, Dickman A, Reid C, Stevens AM, Zeppetella G, Science Committee of the Association for Palliative Medicine of Great Britain and Ireland. The management of cancer-related breakthrough pain: recommendations of the task group of the Association for Palliative Medicine of Great Britain and Ireland. Eur J Pain. 2009; 13(4):331–8.
57. Margarit C, Julia J, Lopez R, Anton A, Escobar Y, Casas A, et al. Breakthrough cancer pain - still a challenge. J Pain Res.2012; 5:559–66.
58. Davies AN, Dickman A, Reid C, Stevens AM, Zeppetella G, Science Committee of the Association for Palliative Medicine of Great Britain and Ireland. The management of cancer-related breakthrough pain: recommendations of the task group of the Association for Palliative Medicine of Great Britain and Ireland. Eur J Pain. 2009; 13(4):331–8.
59. Caraceni A, Martini C, Zecca E, et al. Working Group of an IASP Task Force on Cancer Pain.Breakthrough pain characteristics and syndromes in patients with cancer pain.An international survey. Palliat Med 2004; 18:177-83
60. Sebastiano Mercadante et al; Breakthrough pain and its treatment: critical review and recommendations of IOPS (Italian Oncologic Pain Survey) expert group; September 2015
61. Breivik H, Cherny N, Collett B, et al. cancer-related pain: a pan-European survey of prevalence, treatment, and patient attitudes. Ann Oncol 2009; 20:1420-33
62. A. Casuccio, S. Mercadante et al. Tratment strategies for cancer patients with breakthrough pain, 2009 Informa UK Expert Opin.Pharmocother. (2009) 10(6):947
63. Mercadante S et al; Optimization of opioid therapy for preventing incident pain associated with bone metastases. J Pain Symptom Manage; 2004 Nov; 28(5):505-10.
64. Cousins, Michael J.Fast facts: chronic and cancer pain. 2011
65. Hakonsen GD, Strelec P, Campbell D, Hudson S, Loennechen T. Adherence to medication guideline criteria in cancer pain management. J Pain Symptom Manage 2009; 37:1006-18.
66. Carulla Torrent J, Jara Sanchez C, Sanz Ortiz J, Batista Lopez N, Camps Herrero C, Cassinello Espinosa J, et al; Oncologists' perceptions of cancer pain management in Spain: The real and the ideal. Eur J Pain 2007; 11:352-9
67. A. Šavinytė. Pacientų mokymas apie vėžinį skausmą ir jo malšinimą. Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas; 2007
68. Sigridur Gunnarsdottir, Lukas Radbruch et al; A multicenter study of attitudinal barriers to cancer pain management Volume 25, pp 3595–3602, November 2017
69. Sebastiano Mercadante, Russell K. Portenoy. Breakthrough cancer pain: twenty-five years of study. 157 (2016) 2657–2663 December 2016
70. Jordi Perez et al; A Retrospective Analysis of an Interdisciplinary Approach to Cancer Pain Management December 2015
71. To-Yi Lam et al; A pilot randomized controlled trial of acupuncture at the Si Guan Xue for cancer pain; L am et al. BMC Complementary and Alternative Medicine (2017) 17:335
Priedas N2
Gerbiamas gydytojau,
kviečiame Jus dalyvauti tyrime, kurį atlieka LSMU odontologijos fakulteto, studijų programos – odontologija, diplomantė Karyna Kastsiuchenka. Tyrimo tikslas: išanalizuoti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo valdymą. Maloniai prašome atsakyti į pateiktus klausimus. Mums labai įdomi ir svarbi Jūsų nuomonė. Anketa yra anoniminė. Individualūs duomenys niekur nebus skelbiami. Tikimės, kad rasite laiko ir noro atsakyti į pateiktus klausimus. Jums tinkantį atsakymą ar atsakymus pažymėkite ,,X‘‘, arba parašykite savo atsakymo variantą ten, kur nurodyta Kita...
1. Koks Jūsų darbo stažas?
Iki 5 m 10-15 m
6-10 m daugiau negu 15 m
2. Kiek pacientų su onkologiniu skausmu Jūs turite per savaitę?
1-2 pacientus 2-4 pacientus Daugiau nei 4 pacientus Nei vieno
3. Ar, Jūsų nuomone, yra svarbu onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams įgyti žinių apie skausmo valdymą ?
Taip Ne Nežinau 4. Ar, Jūsų nuomone, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, pakanka žinių apie
skausmo valdymą?
Pakanka Nepakanka Nežinau
5. Jūsų nuomone, kad efektyviau valdyti skausmą, skausmą reikia malšinti:
Tinkamais vaistais Tinkamomis dozėmis Tinkamais laiko intervalais 6. Kaip dažnai onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams nustatomas skausmo intensyvumas?
Kiekvieną kartą Kartais Nenustato
7. Kaip dažnai, Jūsų nuomone, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams nustato skausmo priežastį?
Kiekvieną kartą Kartais Nenustato
8. Ar, nustačius vėžio sukelto skausmo priežastį onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams skiria nuolatinę analgeziją?
9. Ar, Jūsų nuomone, onkologinėmis ligomis sergantys pacientams skiriami pagalbiniai vaistai stiprinantys analgetinį poveikį?
Taip Ne Kartais
10. Ar, Jūsų nuomone, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai taiko nefarmakologines priemones skausmo malšinimui?
Taip Ne Kartais
11. Kokias, Jūsų nuomone, nefarmakologines priemones taiko onkologinėmis ligomis sergantys pacientai skausmo malšinimui?
Akupunktūra Neurolizė
TENS (transkutaninė elektroneurostimuliacija) Neurochirurginės intervencijos Paliatyvi spindulinė terapija Nervų blokados
12. Ar, Jūsų nuomone, nefarmakologinės priemonės efektyviai malšina onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmą?
Efektyviai Iš dalies efektyviai Neefektyviai
13. Ką Jūs manote apie onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo valdymą? Skausmo malšinimo priemonėmis patenkintas
Skausmo malšinimo priemonėmis patenkintas iš dalies Skausmo malšinimo priemonėmis nepatenkintas
14. Kaip Jūs vertinate onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo malšinimo metodus, balais?
6b-puikiai 3b-pakankamai 5b-labai gerai 2b-patenkinamai 4b-gerai 1b-blogai
15 . Ar galima, Jūsų nuomone, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, visiškai numalšinti skausmą?
Taip Ne Nežinau
Maloniai prašytume pateikti Jūsų pasiūlymų arba pastabų apie onkologinėmis ligomis
sergančių pacientų skausmo malšinimo metodus... ... ... Ar viską užpildėte? Patikrinkite! Iškilus klausimams, galite skambinti tel...
Priedas N3
Gerbiami pacientai,
kviečiame Jus dalyvauti tyrime, kurį atlieka LSMU odontologijos fakulteto, studijų programos – odontologija, diplomante Karyna Kastsiuchenka. Tyrimo tikslas: išanalizuoti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo valdymą. Maloniai prašome atsakyti į pateiktus klausimus. Mums labai įdomi ir svarbi Jūsų nuomonė. Anketa yra anoniminė. Individualūs duomenys niekur nebus skelbiami. Tikimės, kad rasite laiko ir noro atsakyti į pateiktus klausimus. Jums tinkantį atsakymą ar atsakymus pažymėkite ,,X‘‘, arba parašykite savo atsakymo variantą ten, kur nurodyta Kita... 1. Jūsų lytis: Vyras Moteris 2. Jūsų amžius: Iki30m. 31–60m. 60–90m.
3. Užtušuokite skausmo apimtą kūno dalį:
4. Kokio pobūdžio skausmas Jūs vargina: Pastovus Priepuolinis
