Psoriaze sergančių pacientų nerimo-depresijos simptomų sąsajos su pacientų sociodemografinėmis ir psoriazės klinikinėmis charakteristikomis bei su liga susijusia gyvenimo kokybe

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS

Psoriaze sergančių pacientų nerimo-depresijos simptomų

sąsajos su pacientų sociodemografinėmis ir psoriazės

klinikinėmis charakteristikomis bei su liga susijusia gyvenimo

kokybe

Darbo autorė: Gintarė Lobanovaitė MF 6 kursas Mokslinio darbo vadovė: dr. Vesta Steiblienė

Kaunas 2016

TURINYS

SANTRAUKA ... 3

ABSTRACT ... 4

PADĖKA ... 5

INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

SANTRAUPOS ... 6

SĄVOKOS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 11

Tyrimo planavimas (organizavimas) ... 11

Tyrimo objektai ... 12

Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis) ... 12

Tyrimo metodai ... 12

Duomenų analizės metodai ... 14

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 15

IŠVADOS ... 23

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 25

PRIEDAI ... 29

Priedas Nr.1. Sociodemografinių – klinikinių charakteristikų klausimynas ... 29

Priedas Nr.2. DQLI skalė ... 31

SANTRAUKA

Gintarė Lobanovaitė. „Psoriaze sergančių pacientų nerimo-depresijos simptomų sąsajos su pacientų sociodemografinėmis ir psoriazės klinikinėmis charakteristikomis bei su liga susijusia gyvenimo kokybe“.

Darbo tikslas buvo įvertinti psoriaze sergančių pacientų nerimo-depresijos simptomų sąsajas su pacientų sociodemografinėmis ir psoriazės klinikinėmis charakteristikomis bei su liga susijusia gyvenimo kokybe. Iškelti trys uždaviniai: 1) nustatyti pacientų sergančių psoriaze sociodemografines ir ligos klinikines charakteristikas, bei vaistų vartojimą; 2) įvertinti pacientų, sergančių psoriaze, nerimo-depresijos simptomų sunkumą ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę; 3) nustatyti sąsajas tarp nerimo-depresijos simptomų sunkumo, su sveikata susijusią gyvenimo kokybės ir psoriazės klinikinių charakteristikų tarp psoriaze sergančių pacientų. Tiriamieji pildė autorių sudarytą sociodemografinį-klinikinį klausimyną, HAD skalė (HAD) nerimastingumo ir depresiškumo simptomų sunkumui įvertinti ir Dermotologinį gyvenimo kokybės indekso klausimyną (DQLI) įvertinti psoriaze sergančiųjų tiriamųjų gyvenimo kokybę. Tyrime dalyvavo 104 pacientai (57 vyrai; 47 moterys). Dažniausia ligos forma tarp tiriamųjų buvo paprastoji žvynelinė – 81,7%. 69% visų pacientų nurodė sergantys psoriaze ilgiau nei 10 metų. Nustatytas DQLI klausimyno vidurkis 5,81 ± 4,77, t.y. vidutinis ligos poveikis į gyvenimo kokybę; HAD nerimastingumo vidurkis 6,35 ± 4,43 – normalus nerimo išreikštumas; HAD depresiškumo vidurkis 4,41 ± 3,35 – normali nuotaika. Nustatytos reikšmingas teigiamos sąsajos tarp nerimo simptomų išreikštumo ir ligos poveikio į gyvenimo kokybę, r (102) = 0,42 (p < 0,001) bei tarp depresijos simptomų išreikštumo ir ligos poveikio į gyvenimo kokybę, r (102) = 0,32 (p < 0,001). Nustatyta teigiama sąsaja tarp depresiškumo išreikštumo ir pacientų amžiaus grupių (r (102) = 0,3, p < 0,01, SD = 0,089). Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp nerimastingumo, depresiškumo ir gyvenimo kokybės ir depresijos kriterijų nenustatyta.

Išvada: psoriaze sergantiesiems nustatytas reikšmingas nerimastingumas trečdaliui ir depresiškumas kas aštuntam. Šie simptomų siejosi su ryškesniu ligos poveikliu gyvenimo kokybei. Sociodemografinės ir ligos klinikinės charakteristikos neturėjo sąsajų su depresiškumu, nerimastingumu ir gyvenimo kokybe, tik vyresnis amžius siejosi su amžiaus įtaka sunkesniu depresiškumo išreikštumu ir mažėjančiu nerimastingumu.

ABSTRACT

Gintarė Lobanovaitė. „Anxiety-depression symptoms correlation with sociodemographic and clinical characteristics of psoriasis and disease-related quality of life in psoriasis patients“. The aim is to estimate anxiety-depression symptoms correlation with sociodemographic and clinical characteristics of psoriasis and disease-related quality of life in psoriasis patients. Three goals were set: 1) identify sociodemographic and clinical characteristics in psoriasis patiens and drugs usage; 2) estimate anxiety-depression symptoms severity and with health-realated quality of life in psoriasis patients; 3) estimate correlation between anxiety-depression symptoms severity, with health-realated quality of life and psoriasis clinical characteristic in psoriasis patients. Patients filled in the authors created siocodemographic-clinical questionnaire, Hospital Anxiety and Depression scale (HAD) to estimate severity of anxiety and depressivity symptoms and Dermatology Quality of Life Index (DQLI) to estimate quality of life in psoriasis patients. 104 patients (57 men; 47 women) participated in the survey. The most commom form of disease between patients was plaque psoriasis – 81,7%. 69% of all patients stated being ill for more than 10 years. The survey found the mean of DQLI 5,81 ± 4,77, i.e. moderate effect on patient‘s life; the mean of HAD anxiety symptoms 6,35 ± 4,43 – normal anxiety; the mean of HAD depressivity 4,41 ± 3,35 – normal mood in psoriasis patients. There was a significant positive relationship between anxiety symptoms and quality of life, r(102) = 0,42 (p < 0,001) and between expression of depression symptoms and quality of life r(102) = 0,32 (p < 0,001). Correlation has been found between expression of depressivity symptoms and patients age groups (r (102) = 0,3, p < 0,01, SD = 0,089). Anxiety, depression and quality of life doesn‘t have statistically significant correlation with major depression criterias (p > 0,05).

Conclusion: significant anxiety found in every third and depression found in every eighth psoriasis patients, These symptoms correlate wih noticeable disease impact on quality of life. Sociodemographic and disease realated clinical charakteristics have no correlation with depressivity, anxiety and quality of life, except the age has correlation with more severe expression of depression symptoms and decreasing anxiety

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą ir palaikymą ruošiant baigiamąjį mokslinį darbą Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėjui gydytojui Vytautui Toliušiui, poliklinikos vedėjai Aldonai Kajutytei, gydytojai Reginai Kriščiūnienei, gydytojai rezidentei Agnei Bagdonei, poliklinikos fizioterapinio kabineto fizioterapiautėms, apskaitos ir medicinos statistikos vadovei Inesai Grikšaitei bei Lietuvos Žvynelinės Draugijai.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimo protokolas ir tiriamųjų asmens sutikimo forma buvo patvirtinta Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro, Nr. BEC-MF-558, 2015-03-02.

SANTRAUPOS

Dermotologinis gyvenimo kokybės indekso klausimynas (angl. Dermatology Quality of Life Index )

DQLI

HAD skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression scale ) HAD

Diagnostinis ir statistinis psichikos sutrikimų vadovas (angl. Diagnostic and statistical manual of mental disorders)

DSM

Standartizuotas 5 gyvenimo kokybės aspektų klausimynas (angl.

EuroQol five dimensions questionnaire)

EQ-5D

Jungtinės Amerikos Vastijos JAV

Kūno masės indeksas KMI

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos LSMUL KK

Lietuvos Žvynelinės Draugija LŽD

Miokardo infarktas MI

P-reikšmė p

Pearsono koreliacijos koeficiantas r

Psoraleno ir ultravioletinių A spindulių fotochemoterapija PUVA

Respublikinė Klaipėdos ligoninė RKL

Standartinis nuokrypis SD

Tumoro nekrozės faktoriaus TNF

SĄVOKOS

Amitriptilinas - triciklis antidepresantas. Bromazepamas - benzodiazepinas.

Citalopramas - selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius. Diazepamas - benzodiazepinas.

Klonazepamas - antiepileptinis vaistas, benzodiazepinas Kvetiapinas – atipinis antipsichozinis vaistas.

Tiapridas - atipinis antipsichozinis vaistas Triazolamas - benzodiazepinas.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti psoriaze sergančių pacientų nerimo-depresijos simptomų sąsajas su pacientų sociodemografinėmis ir psoriazės klinikinėmis charakteristikomis bei su liga susijusia gyvenimo kokybe.

Uždaviniai:

1. Nustatyti pacientų sergančių psoriaze sociodemografines ir ligos klinikines

charakteristikas, bei vaistų vartojimą.

2. Įvertinti pacientų, sergančių psoriaze, nerimo-depresijos simptomų sunkumą ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

3. Nustatyti sąsajas tarp nerimo-depresijos simptomų sunkumo, su sveikata susijusią gyvenimo kokybės ir psoriazės klinikinių charakteristikų tarp psoriaze sergančių pacientų.

LITERATŪROS APŽVALGA

Psoriazė - tai lėtinė sisteminė, uždegiminė odos liga, kuri sukelia kūno odos, galvos plaukuotosios dalies bėrimus ir nagų pažeidimus. Žvynelinės pagrindinis imunopatogenezės mediatorius yra T limfocitai (1).

Psoriazės paplitimas Lietuvoje yra apie 120 tūkstančių (apie 4%). Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai. (2). Remiantis statistikos duomenimis, 2014 metais Kauno Klinikinėje ligoninėje buvo stacionarizuoti 278 psoriaze sergantys pacientai, užvestos 2986 ambulatorinės kortelės, pakartotinai ambulatoriškai apsilankė 6206 pacientai. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (RKL) buvo stacionarizuoti 124 pacientai. Vilniaus Odos ir veneros ligų centro direktoriaus Gintauto Lileikio vadovo ataskaitos duomenimis, 2014 metais nustatyti naujai išaiškinti 870 ligos atvejai (22% mažiau lyginant su 2013 metais) ir bendras susirgimų skaičius (suaugusiųjų sergamumas) buvo 3315 per metus. Hospitalizuoti 22 asmenys sergantys psoriaze (http://www.vovlc.lt/get.php?f.100). Liga paplitusi visame pasaulyje, nors gana netolygiai - šiltesnėse ir saulėtesnėse klimato juostose susirgimų mažiau, o pasireiškimo dažnis didėja tolstant nuo ekvatoriaus: Europoje apie 1-5%, Jungtinėse Amerikos Valstijose

(JAV) apie 4-6%. Rytų Afrikoje, tarp juodaodžių amerikiečių ir indėnų 0-7%, o kiniečių populiacijoje paplitimas tesiekia 0-4%. Visoje Šiaurės Europoje ir Skandinavijoje serga 1,5-3% iki 8,5% Norvegijoje (3). Paplitimas Lietuvoje yra panašus lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Vidutinis sergamumo dažnis didėja iki 39 metų (Norvegijoje, Airijoje, Ispanijoj ir Tailande), 40-49 metų grupėje sumažėja ir antras dažnumo pikas pasiekiamas apie 50-59 metus. Kitose šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir JAV) sergamumas didėja su amžiumi iki maždaug 60 metų (3).

Kadangi žvynelinė yra matoma estetinė problema, nuolatinis išbėrimas ir pleiskanų byrėjimas turi įtakos rengimosi stiliui, drabužių spalvai, gyvensenai, darbo pobūdžiui, sportui bei pomėgiams. Sergantiems žvyneline nerimą kelia ne tik pati liga, bet ir neigiamas aplinkinių požiūris, mat vis dar manoma, kad ši liga užkrečiama(2). Pacientai dažnai patiria sunkumų santykiuose tarp artimųjų ir draugų, mažėjantį pasitikėjimą savimi, jaučiasi depresiškos nuotaikos, stigmatizuoti ir labai nerimastingi (4). Šiai ligai būdingi pažeidimai gali pasireikšti skirtingomis klinikinėmis formomis, sukelti didelį diskomfortą ir socialines problemas, o kai kuriais sunkiais ligos atvejais − organizmo dehidratacija ir metabolinius sutrikimus (2).

Žvynelinė sunki liga, bloginanti daugelio pacientų gyvenimo kokybę: apsunkina kasdienę buitį, įtakoja miego kokybę, dėl ligos tenka dažniau keisti rūbus, maudytis. Sergantieji patiria bendravimo problemų su artimaisiais, draugais, vengia naujų pažinčių, rodytis viešumoje, riboja savo laisvalaikį. Daugumą sergančiųjų aplanko nepasitikėjimo, nepilnavertiškumo jausmas, kai kuriuos – mintys apie savižudybę (5). Atakan su bendraautoriais 2015 metais Turkijoje atliktame tyrime nustatė, kad 49,2% iš 3971 pacientų sergančių psoriaze gyvenimo kokybė yra vidutiniška, sunki arba labai sunki. Anot autorių, vidutinė-sunki psoriazė forma turi didelę įtaką gyvenimo kokybei (6). Tais pačiais metais paskelbtame Irano tyrėjų straipsnyje ,,Sveikatos būklė ir gyvenimo kokybė pacientų sergančių psoriaze" skelbiamas EQ-5D dažniausias komponentas skausmas/diskomfortas (63% visų atsakymų) ir nerimas/depresija (63%), DQLI vidurkis - 8 balai bei žymiai sumažėjusi gyvenimo kokybė sergant psoriaze (7).

Greta žvynelinės simptomų gali išryškėti psichiatriniai simptomai. Depresijos simptomai ir stresas yra susiję su odos ligomis - depresija gali inicijuoti psoriazę arba ja pasireikšti (8,9). Taip pat psoriazė yra rizikos veiksnys depresijai, tačiau jos sunkumas nesusijęs su didžiosios depresijos rizika (10). Kadangi psoriaze susergama bet kuriame amžiaus tarpsnyje, ankstyvos neigiamos patirtys dažnai įtakoja asmenybės vystymąsi ir gali sukelti psichines

ligas, nerimą ir depresiją suaugus. Kuo anksčiau simptomai pasireiškia, tuo didesnė tikimybė, kad liga išplis ir nuolat kartosis. Su anksti prasidėjusia psoriaze (<20 metų amžiaus) pacientai žymiai dažniau jaučia nerimą ir depresiją negu pacientai su vėliau prasidėjusia psoriaze. Psichinio pažeidžiamumo bruožai ir pesimistinės asmenybės bruožai turi didesnę įtaką psoriazės pasireiškimui jauname amžiuje (11). Nerimo ir depresijos dažnis tarp psoriaze sergančiųjų galimas iki 62% depresijos ir iki 42% nerimo atvejų (11).

2003 metais Didžiojoje Britanijoje atliktame Kohortiniame tyrime, nustatyta sąveika tarp PUVA terapijos efektyvumo ir nerimo lygio: žemo lygio nerimo pacientai greičiau pasveiko negu aukšto lygio nerimo grupė, o vidutinis gydymo trukmės pailgėjimas buvo 19 dienų. Todėl siūloma papildoma psichologinė intervencija prieš gydymą ir gydymo metu (12). Korman su bendraautoriais 2016 metais atliktoje PubMed ir Google Scholar apžvalgoje įvertino pacientų, kurie serga psoriaze, depresijos įtaką ir jos valdymą. Jų išvadose išskirti 6 dažniausiai turintys įtakos faktoriai. Lyginant su bendra populiacija, depresija sergantys psoriazės pacientai turi didesnę riziką, kad depresija sukels seksualinę disfunkciją 53,7% atvejais lyginant su 17,5% bendroje populiacijoje (13); kils savižudybės idėjos ar veiksmai 17,3% atvejais lyginant su 8,2% (14,15); sukelts miego sutrikimus 81,8% atvejais lyginant su 59,1%. Faktoriai, kurie susiję su depresija: niežulys (16), kuriam mažėjant, pagerėdavo depresijos simptomai; stigmatizacija; psoriatinis artritas (17). Daugumoje atvejų gydant psoriaze vaistais, depresijos simptomai pagerėdavo. Šioje apžvalgoje nurodomi trys biologiniai vaistai pagerinantys sergančių psoriaze depresijos simptomus: etanerceptas - sumažina depresiją 29%, sergant

minimalia depresija; ustekinumabas - sumažina 55%; adalimumabas - sumažina 18,5%.

Tačiau kiti biologiniai vaistai - apremilas - turi nedidelę depresijos riziką, o brodalumabas siejamas su savižudybės idėjomis, tačiau savižudybės įvykių rizika ypatingai žema (18).

Sergantys žvyneline 1,5 karto dažniau patiria depresijos simptomus negu nesergantys psoriaze (galimybės santykis 1,57; 95% pasikliautiniai intervalai 1,40-1,76) (18). 2016 metų sausio 20 dieną paskelbtame danų nacionaliniame lygyje atliktame Kohortiniame tyrime, kuris apima apie 5 mln. psoriaze sergančių žmonių 2001-2011 metų periode, nustatyta sergančiųjų žvyneline ir turinčių gretutinių ligų didesnę riziką pasireikšti naujiems depresijos epizodams, išskyrus jaunų individų su sunkia psoriaze, kur psoriazė yra rizikos veiksnys depresijos pasireiškimui (19). Kuo daugiau gretutinių vidaus organų ligų būna sergant žvyneline, tuo sudėtingesnis šios ligos valdymas. Kitais duomenimis psoriazė yra susijusi su depresija,

miokardo infarktu (MI) ir insultu (20). Remiantis naujausiais tyrimais, psichiatriniai susirgimai gali neigiamai paveikti psoriazės gydymą (fotochemoterapiją) (14).

Psoriaze sergantys pacientai patiria neigiamą įtaką darbe ir tai tiesiogiai gali priklausyti nuo ligos sunkumo - sumažėja darbo produktyvumas ir socialinis integravimasis darbe. Tai atsispindi padidėjusiais kaštais makroekonominiuose ir mikroekonominiuose lygiuose (21). Frankel ir bendraautorių atliktame 2012 metais Kohortiniame tyrime, kuriame dalyvavo 27-44 metų amžiaus JAV moterys slaugytojos, pildžiusios detalizuotą fizinio aktyvumo klausimyną 1991, 1997 ir 2001 metais, įvertinta, kad intensyvus fizinis aktyvumas sumažina psoriazės riziką (santykinė rizika 0.66, P<0.0001) (22). Rūkymas, ypač daug ir ilgai rūkantiems (23), yra padidėjusios psoriazės rizikos veiksnys ir pacientai rečiau nustoja rūkyti negu pacientai nesergantys psoriaze (24). Alkoholio vartojimas - stipraus alaus - taip pat padidina riziką susirgti žvynelinę (25).

Šiame tyrime suformulavome kelias hipotezės: jei psoriaze sergantieji turi didesne riziką susirgti depresija ir/ar nerimo sutrikimais, tai dėl šių psichiatrinių susirgimų blogėja gyvenimo kokybė; sociodemografinės ir ligos klinikinės charakteristikos gali turėti poveikį gyvenimo kokybei, nerimastingumo ir depresiškumo pasireiškimui. Turimais duomenimis, toks tyrimas Lietuvoje dar nebuvo atliktas. Taip nusprendėme atlikti tyrimą ir patvirtinti išsikeltas hipotezes.

TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimo planavimas (organizavimas)

❖ Tyrimo plano parengimas. Baigiamojo mokslinio darbo planavimą pradėjau nuo temos suformulavimo bei problemos apibrėžimo: jei psoriaze sergantieji turi didesnę riziką susirgti depresija ir/ar nerimo sutrikimais, tai dėl šių psichiatrinių susirgimų blogėja gyvenimo kokybė; sociodemografinės ir ligos klinikinės charakteristikos gali turėti poveikį gyvenimo kokybei, nerimastingumo ir depresiškumo pasireiškimui. Atlikau literatūros apžvalgą, išsikėliau tikslą ir uždavinius bei pasirinkau tyrimo modelį.

❖ Tyrimo rezultatų analizė. Gautų rezultatų interpretavimas, publikavimas bei pristatymas gynimo komicijai magistrinio baigiamojo darbo įvertinimui.

Tyrimo objektai

Dalyvauti tyrime buvo pakviesti žvyneline sergantys pacientai: ❖ Stacionarizuoti LSMUL KK Odos ir venerinių ligų skyriuje; ❖ Stacionarizuoti RKL Odos ir venerinių ligų skyriuje;

❖ RKL ambulatoriškai lankantys fizioterapines procedūras; ❖ Lietuvos Žvynelinės Draugijos (LŽD) nariai.

Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)

Vyrai ir moterys >18 metų amžiaus, kalbantys ir suprantantys lietuviškai. Viso 110 ligonių buvo pakviesti dalyvauti tyrime nuo 2015 metų kovo 17 dienos iki gruodžio 15 dienos (9 mėnesiai). Visi tiriamieji pasirašė asmens sutikimo formas dalyvauti tyrime. Iš 110 sutikusių dalyvauti tyrime - 2 tiriamieji anketos negražino (1,8%), 2 tiriamieji atsisakė pildyti anketa dėl asmeninių priežasčių (1,8%) bei 2 anketos buvo nepilnai užpildytos - netinkamos tolesniam duomenų analizės etapui (1,8%). Todėl galutinei duomenų analizei naudoti 104 (94,6%) tiriamųjų duomenys.

Tyrimo metodai

Tiriamieji pildė autorių sudarytą sociodemografinį-klinikinį klausimyną, HAD skalę nerimastingumo ir depresiškumo simptomų sunkumui įvertinti ir DQLI skalę- įvertinti psoriaze sergančiųjų tiriamųjų gyvenimo kokybę. Sociodemografiniame-klinikiniame klausimyne buvo klausiama apie (i) pacientų amžių, išsilavinimą, darbingumą, šeimyninę padėtį; (ii) klinikinius požymius susijusius su pagrindine liga (žvynelinės forma, ligos trukmė, naudojami gydymo

būdai) ir klinikinius požymius susijusius su didžiąja depresija (depresijos simptomai, požymių pasireiškimo trukmė, psichotropinių vaistų vartojamas); ir (iii) surinkta papildoma informacija apie gretutines ligas, stresą, fizinį aktyvumą bei žalingus įpročius.

Klausimynas apie didžiosios depresijos simptomus sudarytas remiantis specialia anketa „Paciento sveikatos klausimynas - 9" (angl. Patient Health Questionnaire - 9 Item)(26). Pacientų klausiama: „Ar per pastaruosius 2 metus turėjote nusiskundimų psichine sveikata: nerimas, pažeminta nuotaika, sumažėjęs domėjimasis sau malonia veikla, padidėjęs nuovargis, susilpnėjusi koncentracija ar dėmesys, beviltiškumo jausmas, niūrios mintys apie ateitį, žalojimosi ar savižudybės idėjos ar veiksmai, miego sutrikimai, apetito sumažėjimas/padidėjimas (nesilaikant dietos)?" arba pažymi nusiskundimų neturintys. Taip pat teiraujamasi kiek laiko vargino minėti simptomai: „Mažiau nei 2 savaites", „Daugiau nei 2 savaites", „Daugiau nei 6 mėnesiai", „Didžiąją laiko dalį per pastaruosius 2 metus" arba „Nevargino". Remiantis naujausiu diagnostiniu ir statisniniu psichinių sutrikimų vadovo leidimu (DSM-5), nustatant didžiąją depresiją būtini bent 5 iš 9 depresiją charakterizuojančių simptomų, kurie trunka ilgiau nei dvi savaites (27,28). Būtinai 1 arba 2 simptomai turi būti - sumažėjęs domėjimasis sau malonia veikla arba pažeminta nuotaika (28).

HAD buvo sukurta 1983 m. A. S. Zigmont’o ir R. P. Snaith’o. Į lietuvių kalbą išverstas 1991 metais ir plačiai naudojamas daugiau nei 25 pasaulio šalyse depresijos ir nerimo sutrikimų atrankai, taip pat šių sutrikimų simptomų sunkumui nustatyti, pacientams, gydomiems nuo įvairių sutrikimų bendrojo profilio ir specializuotose ne psichiatrijos medicinos įstaigose, bendrosios populiacijos tyrimuose. Šis instrumentas yra vienas iš dažniausiai gydytojų naudojamų klausimynų, nustatant nerimo ir depresijos lygį. Jis yra nesudėtingas, trumpas, trunka 2–5 min. Atliekant testą, paciento prašoma pažymėti atsakymą, kuris, jo nuomone, labiausiai apibūdina savijautą praėjusią savaitę. Nurodoma atsakymus surašyti kuo greičiau, ilgai negalvoti, nes pirma reakcija geriau atspindi emocinę būklę. Instrumentą sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 susiję su depresija, kiti 7 atspindi nerimą. Pasirenkamas 1 atsakymas iš 4, kuris vertinamas nuo 0 (simptomo nėra) iki 3 balų (sunkaus laipsnio simptomas). Taigi balų suma depresijos ir nerimo grupėje gali varijuoti nuo 0 iki 21. Balų suma rodo nerimo arba depresijos sunkumo laipsnį: nuo 0 iki 7 balų – normalus nerimas arba nuotaika; nuo 8 iki 10 balų – lengvi simptomai; nuo 11 iki 14 balų – vidutinio sunkumo simptomai; o nuo 15 iki 21 balų yra sunkūs nerimo arba depresijos simptomai (29,30).

DQLI - tai viena dažniausiai naudojamų instrumentinių anketų dermatologijoje (31,32). DLQI sudaro 10 klausimų, kurie yra susiję su simptomais ir pojūčiais, kasdiene veikla, laisvalaikiu, darbu ir mokslais, asmeniniais santykiais ir gydymu. Klausimynas yra pritaikytas serganties odos ligomis, todėl visuose klausimuose yra minima odos būklė. Taip pat visi klausimai susiję su savijauta per praėjusią savaitę. Vidutiniškai pacientai užtrunka nuo 1 iki 3 minučių užpildyti klausimyną. Tai leidžia greitai ir tiksliai įvertinti paciento gyvenimo kokybę su minimaliomis instrukcijomis didelės apimties studijose (33,34). Vertinima balais pagal atsakymus: „Labai smarkiai“/„Labai daug“/„Taip“ - 3 balai; „Smarkiai“/„Daug“ - 2 balai; „Šiek tiek“/„Nedaug“ - 1 balas; „Visai ne“/„Ne“/„Netaikoma“ - 0 balų. Suskaičiavus bendra balų sumą įvertinama odos būklės įtaka ir poveikis gyvenimo kokybei: nuo 0 iki 1 balų - normali gyvenimo kokybė; nuo 2 iki 5 balų - nedidelis poveikis gyvenimo kokybei; nuo 6 iki 10 balų - vidutinis poveikis gyvenimo kokybei; nuo 11 iki 20 balų - labai didelis poveikis gyvenimo kokybei; nuo 21 iki 30 balų - labai stiprus poveikis gyvenimo kokybei(35).

Duomenų analizės metodai

Statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft® _{Excel 2016. Tolydieji kintamieji išreikšti}

vidurkiu su standartiniais nuokrypiais (SD) 95% pasikliautiniuose intervaluose (PI), o kategorinis kintamasis išreikštas dažniu (procentais). Pearsono koreliacijos koeficientas buvo naudotas nustatyti sąsajas tarp tolydžiųjų kintamųjų, o kategoriniai koeficientai analizuoti pagal linijinės regresijos modelį, nustatant β-koeficientą atitinkantį 95% PI. Dvipusio kriterijaus p-reikšmė <0,05 laikyta statistiškai patikima. Analizuojant duomenis, šeimyninė padėtis apjungti į dvi grupes. Pirma grupė – vedęs/ištekėjusi, įsipareigojęs, -usi; antra grupė – vienišas, -a, išsiskyręs, -usi ir našlys, -ė. Darbingumas grupėje apjungti du pogrupiai į vieną, t.y. nedarbingas kartu su esu nedarbingumo atostogose.

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Tyrime dalyvavo 57 vyrai (55%) ir 47 moterys (45%). Pacientų pasiskirstymas amžiaus grupėse didžiausias tarp 50-69 metų pacientų (42,3%). Tai yra panašus dažnis su kitų šalių

duomenimis, nurodantis antrą sergamumo piką (3). 41,3% pacientų turi pagrindinį

išsilavinimą, 30,8% - aukštąjį neuniversitetinį, 25% - universitetinį išsilavinimą ir 1,9% - pradinį išsilavinimą. Yra žinoma, kad aukštesnis išsilavinimas lemia geresnį supratimą apie ligą ir mažiau nerimaujama, kai liga užsitęsia ilgesnį laiką (6). Tačiau tuo pat metu tai gali turėti įtakos ir gyvenimo kokybei, ko pasekoje įtakoti DQLI skalės rezultatus (6).

Tik 60,6% tiriamieji pažymėjo esantys tuo metu darbingi, 1,9% nedarbingumo

atostogose, 15,4% pensinio amžiaus, 4,8% studijuojantys, 1,9% namų šeimininkės ir 15,4% pacientų įvardijo esantys nedarbingi. 53,5% pacientų yra santuokoje, 9,6% – įsipareigoję, 18,3% – vieniši, 10,6% – išsiskyrę, 7,7% – našliai.

Dažniausia ligos forma tarp tiriamųjų buvo paprastoji žvynelinė – 81,7% atvejai, kitų pasiskirstymas: 6,7% delnų-padų pustilinė žvynelinė, 5,8% psoriatinė eritrodermija, 4,8% ląšinė žvynelinė, 1% atvejis generalizuotos pustulinės žvynelinės. Diagnozės sutikrintos su nustatyta pagrindine diagnoze ligos istorijose, ambulatorinėse kortelėse arba fizioterapinių procedūrų kortelėmis. Lyginant su kitomis šalimis, paprastosios žvynelinės pasiskirstymas panašus – apie 80% (6). Net 69,3% visų pacientų nurodė sergantys psoriaze ilgiau nei 10 metų. Buvo 15,4% naujai diagnozuotų atvejų (sergantys <6 mėn.), 3,8% sergantys iki vienerių metų, 3,8% sergantys 1-3 metus, 7,7% sergantys 4-10 metus. Dauguma pacientų gydosi vietiniais drėkinamaisiais kremais ir tepalais (n = 81; 78%). 48-51% tiriamųjų nurodė, kad taiko natūralios saulės šviesos terapiją, fototerapiją ir/ar gydosi vietiniais kortikosteroidais, 20% PUVA terapija. 33% vengia rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo, 17% laikosi dietos. 27% tiriamųjų taikomas sisteminis gydymas: 15% (n = 16) metotreksatu, 3% (n = 3) retinoidais ir 9% (n = 9) biologiniais vaistais. Gydymas ciklosporinu nebuvo taikytas nei vienam tiriamajam. 3,8% tiriamųjų nesigydo (1 lentelė).

Yra žinoma, kad kompleksinis adekvatus vietinis ir sisteminis gydymas bei fototerapija gali suretinti ligos paūmėjimus ir pailginti jos remisijas (2). PUVA terapija - tai gydymas fotochemoterapija, kurios esmę sudaro cheminis fotosensibilizuojantis preparatas psoralenas (P) ir 320-400 nm bangos ilgio ultravioletiniai spinduliai A (UVA) (39). Taikoma PUVA kabina, prietaisai rankoms ir pėdoms bei šukos (plaukuotosios galvos dalies vietoms). 2009 metų

apklausoje dalyvavę pacientai (75,4%) nurodė, kad geriausiai padėjo PUVA terapija (5). Gydymas retinoidais gali būti siejamas su depresija ir savižudybės rizika (14).

1 lentelė. Pacientų sergančių žvyneline sociodemografinai ir ligos klinikiniai parametai (n = 104)

n (%)

Lytis (vyras) 57 (55)

Amžiaus grupė (metais) <19 20-29 30-39 40-49 50-69 >70 1 (1,0) 16 (15,4) 13 (12,5) 19 (18,3) 44 (42,3) 11 (10,6) Išsilavinimas Pradinis Pagrindinis Aukštasis neuniversitetinis Universitetinis 2 (1,9) 43 (41,3) 32 (30,8) 26 (25) Darbingumas Darbingas Studijuoju Namų šeimininkė Pensininkas

Nedarbingas ir nedarbingumo atostogose

63 (60,6) 5 (4,8) 2 (1,9) 16 (15,4) 18 (17,3) Šeimyninė padėtis Susituokę ar įsipareigoję Gyvenantys vieni 66 (63,5) 38 (36,5) Žvynelinės forma Paprastoji žvynelinė Psoriatinė eritrodermija Ląšinė žvynelinė

Delnų-padų pustulinė žvynelinė Generalizuota pustulinė žvynelinė

85 (81,7) 6 (5,8) 5 (4,8) 7 (6,7) 1 (1) Ligos trukmė (metais)

<0,5 <1 1-3 4-10 >10 16 (15,4) 4 (3,8) 4 (3,8) 8 (7,7) 72 (69, 3) Naudojami gydymo metodai*

Natūrali saulės šviesa Dieta

Rūkymo, alkoholinių gėrimų vengimas Drėkinamieji kremai ir tepalai

Fototerapija (UVA ar UBA spinduliai) Vietiniai gliukokortikoidai PUVA Metotreksatas Retidoidai Biologiniai vaistai 50 (48) 18 (17) 34 (33) 81 (78) 53 (51) 51 (49) 21 (20) 16 (15) 3 (3) 9 (9) Nesigydo 4 (3,8)

Šioje apklausoje, tik 20% pacientų taikyta PUVA terapija ir 27% taikytas sisteminis gydymas. Remiantis ankstesnėmis publikacijomis, sunkią psoriazės formą galima nustatyti pagal naudojamus gydymo metodus, t.y. PUVA, metotreksatas, retinoidai, ciklosporinas, biologiniai vaistai (14). Pagal mūsų duomenis matyti, kad mažiau nei pusė tiriamųjų turėjo nustatytą sunkią psoriazės forma. Nurodoma, kad Lietuvoje registruotų biologinių vaistų vartojimas - adalimumabas, etenerceptas ir infliksimabas (36) - gali sumažinti depresiškumą 18,5-29% (18). Bet šiuos vaistus nurodė vartojantys tik 9%.

75% tiriamųjų nurodė sergantys gretutinėmis ligomis: 44%- sąnarių ligomis, 32%- padidėjęs kraujo spaudimas, 20% turi širdies ligų. Kitomis ligomis - cukriniu diabetu, kitomis endokrininemis ligomis, šlapimo sistemos ligomis, kvėpavimo sistemos ligomis, virškinimo sistemos ligomis - serga rečiau, jų pasiskirstymas yra 9-14%. Ligų pasiskirstymas panašus su kitų straipsnių duomenimis, kur sąnarių ligos ir kardiovaskulinės sistemos ligos dominuoja tarp psoriaze sergančiųjų gretutinių susirgimų (9,37,38).

Iš visų apklaustųjų 32% nurodė nepatiriantys streso kasdieninėje veikloje. Iš likusiųjų patiriančių stresą, net 47% jį patiria darbe. JAV kasmet išleidžiama 800 milijonų dolerių psoriaze sergantiesiems dėl nedarbingumo. Lyginant su kitomis ligomis, tai aštuonis kartus didesnės išlaidos. Tai gali turėti įtakos makroekonominiuose ir mikroekonominiuose lygiuose, t.y. padidėjusiais jų kaštais (21).

Klausiant apie fizinį aktyvumą, 45,2% atsakė nesportuojantys ir tik 11% nurodė sportuojantys bent 3 kartus per savaitę po 60-75 minutes, kas atitinka rekomendacijos iš ankstesnių publikacijų (22). Yra nustatyta, kad vaikščiojimas ir intensyvūs pratimai siejasi su mažėjančia rizika sirgti II tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kuo intensyvesnis fizinis aktyvumas, tuo mažesnė ligų rizika. Intensyviai sportuojant, pavyzdžiui, 105 minutės bėgimo ar 180 minutės plaukimo per savaitę, sumažina psoriazės riziką 25-30%. Todėl pacientų mažas fizinis aktyvumas gali įtakoti psoriazės paūmėjimų dažnį (22).

71% apklaustųjų nurodė vartojantys alkoholinius gėrimus. Lyginant su tyrimu atliktu tarp JAV moterų – alkoholio vartojimas buvo 59%, neatsižvelgiant į vartojimo dažnį (25). 37% – rūko, 27 iš 39 rūkančiųjų rūko kasdien (69%). Pasaulyje dažnis skiriasi tarp 14% ir 56,4% įvairių tyrėjų duomenimis. Meta-analizės duomenimis rūkymas tarp vidutine ar sunkia psoriaze sergančiųjų 1,72 karto dažnesnis (95% PI 1,33-2,22) (24). Tik 1% (n = 2) apklaustųjų pažymėjo vartojantys narkotines medžiagas dažnai arba saikingai.

Vertinant psoriaze sergančių pacientų nerimastingumo rodiklio vidurkį (HAD-N) 6,35 ± 4,43 – nustatyta kliniškai nereikšmingas nerimas (HAD-N<7). Psoriaze sergančių pacientų depresiškumo rodiklio vidurkis (HAD-D) 4,41 ± 3,35 – atitiko kliniškai nereikšmingą depresiškumą (normali nuotaika) (HAD-D<7). Psoriaze sergantiems pacientams gyvenimo kokybės (DQLI klausimyno) vidurkis buvo 5,81 ± 4,77, t.y. nustatytas vidutinis ligos poveikis į gyvenimo kokybę. Normalus nerimas ir normali nuotaika tarp psoriaze sergančiųjų buvo nustatyta ir ankstesniuose tyrimuose (11). Lengvi nerimo simptomai (HAD-N 8,8 ± 5,1) ir normali nuotaika (HAD-D 5,2 ± 4,2) nustatyta Fortune su bendrauautoriais tyrime (12). Šiame tyrime kliniškai reiškingas nerimas (HAD-N >8) 31,7% tiriamųjų, o depresija (HAD-D >8) 12,5%.

Šiame tyrime nustatytas DQLI vidurkis 5,81 ± 4,77 vidutiniškai įtakoja gyvenimo kokybę. Lyginant su kitų autorių duomenimis, jis panašus: Turkijoje DQLI vidurkis 7,03 ± 6,02. Pasiskirstymas pagal psoriazės sunkumą lengvos formos DQLI ≤ 5 - 58,7%, o sergantys vidutine arba sunkia psoriazės forma DQLI >10 – 46,9%. Taip pat visi EQ-5D komponentai įtakojantys gyvenimo kokybę dažnesni tarp vidutiniškai arba sunkiai sergančiųjų psoriaze (6). Poveikis gyvenimo kokybei gali sukelti depresiją, kuri neigiamai veikia gydymosi rėžimą. Remiantis meta-analizės duomenimis, depresijos dažnis tarp žvyneline sergančiųjų yra 20-30% (18). Taip pat depresija dažniau nustatoma pacientams sergantiems sunkia psoriazės forma (14).

Statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys nustatytas tarp nerimo simptomų pasireiškimo stiprumo ir ligos poveikio į gyvenimo kokybę r (102) = 0,42 (p < 0,001) bei tarp depresijos simptomų pasireiškimo stiprumo ir ligos poveikio į gyvenimo kokybę , r (102) = 0,32 (p < 0,001). Tai rodo, kad esant ryškesnio laipsnio nerimastingumui ir depresiškumui, psoriaze sergančiųjų gyvenimo kokybė yra blogesnė. Yang su bendraautoriais atliktame tyrime kinų populiacijoje nerimastingumas siekia HAD-N 10,1 ± 7,3, kas atitinka vidutinio sunkumo nerimo simptomus ir turi statistiškai reikšmingos įtakos gyvenimo kokybei (r (91) = 0,46, p < 0,001), tuo tarpu depresiškumas HAD-D 4,9 ± 3,9 – atitinka normalią nuotaiką, tačiau rodiklis taip pat reikšmingai teigiamai siejasi su gyvenimo kokybe (r (91) = 0,53, p < 0,001) (4).

Gautus rezultatus išskaidėme į atskiras grupes, nustatėme jų DQLI vidurkius ir palyginome su sociodemografinėmis charakteristikomis (2 lentelė).

2 lentelė. Gyvenimo kokybės vidurkių palyginimas tarp nerimo ir depresijos pogrupių ir jų sąsajos su sociodemografinėmis charakteristikomis tarp grupių.

t-testo dvipusis kriterijus Pearsono koreliacijos koeficientas (r) DQLI Vidurkis ± SD N>8 vs. N<8 DQLI vidurkis D>8 vs. D<8 DQLI vidurkis Am ži us Iš si lav in im as Dar bi n g u mas Š ei my ni nė pa dė tis HAD-N 6,35 ± 4,43 HAD-N >8 (n = 33) 8,33 ± 5,21 3,65* p = 0,008 -0,358 p = 0,04 n. n. n. HAD-N <8 (n = 71) 4,63 ± 4,04 n. n. 0,236 p = 0,047 n. HAD-D 4,41 ± 3,35 HAD-D >8 (n = 13) 8,31 ± 5,15 1,83 p = 0,09 n. n. n. n. HAD-D <8 (n = 91) 5,45 ± 4,68 0.237 p = 0,023 n. n. n.

HAD-N – HAD nerimastingumas; HAD-D – HAD depresiškumas; DQLI – dermatologinis

gyvenimo kokybės indeksas;

* tkritinis>2,01; ** tkritinis>2,13; n.: statistiškai nepatikima sąsaja

Antroje lentelėje pateikti duomenys statistiškai skyrėsi tarp nerimastingumo DQLI vidurkių. Nerimastingumo išreikštumas įtakoja pacientų gyvenimo kokybę (3,65, p = 0,008). Tuo tarpu depresiškumo išreikštumas reikšmingai nesiskyrė. Taip pat pastebėta sąsajos su sociodemografinėmis charakteristikomis. Pacientų nerimastingumo išreikštumas mažėja su vyresniu amžiumi (-0,358, p = 0,04), tuo tarpu depresiškumo išreikštumas didėja (0.237, p = 0,023). Taip pat darbingumas siejasi su padidėjusiu nerimastingumo išreikštumu (0,236, p = 0,047).

Klinikiniai požymiai susiję su didžiąja depresija (≥5 simptomai, vienas iš jų yra pažeminta nuotaika arba sumažėjęs domėjimasis sau malonia veiklia ir skundai trunkantys ilgiau 2 savaičių) nustatyti 14% mūsų tiriamųjų. Kitų autorių duomenimis depresijos dažnis yra tarp 9% ir 28% (10); naudojant DSM-V kriterijus – 19%, HAD skale – net 23% (18). 2016 metų meta-analizės duomenimis psoriaze sergantieji 1,5 karto dažniau patiria depresijos simptomus lyginant su sveikais tiriamaisiais ir apie 25% jų turi depresijos simptomus. Taip pat vienam iš 10 pacientų pasireiškia klinikiniai depresijos požymiai (19).

Mūsū tyrime 13,5% nurodė vartojantys psichotropinius vaistus. Trys pacientai atitinkantys depresijos ir 7 tiriamieji neatitinkantys depresijos sutrikimo kriterijų: Clonazepamą, Kvetiapiną, Citalopramą, Tiapridą, Amitriptiliną, Alprazolamą, Diazepamą, Zolpidemą, Bromazepamą, Triazolamą. Kadangi tai skirtingų farmakologinių grupių psichotropiniai vaistai ir buvo naudojame skirtingoms gydymo indikacijoms į duomenų analizę jie neįtraukti.

4,8% pacientų išreiškė galvojantys apie žalojimosi ar savižudybės idėjas arba veiksmus. 14,4 % pažymėjo turintys niūrias mintis apie ateitį. Kitų autorių duomenimis, minčių apie mirtį dažnis tarp žvyneline sergančių yra 9,7% ir idėjos apie savižudybę - 5,5% (15).

37% tiriamiųjų nusiskundimų psichine sveikata neturėjo.

Tačiau kaip matyti 3 lentelėje, nerimastingumo, depresiškumo ir gyvenimo kokybės reikšmingų sąsajų su su didžiosios depresijos kriterijais nenustatyta.

3 lentelė. Nerimastingumo, depresiškumo ir ligos poveikio gyvenimo kokybei sąsajos su didžiosios depresijos kriterijais.

Vidurkis ± SD

Didžiosios depresijos kriterijai

Klausimyno rezultatai Pearsono koreliacijos koeficientas (r) P-reikšmė (p) HAD - Nerimas 6,35 ± 4,43 0,643 n. Normalus nerimas -0,265 n.

Lengvi nerimo simptomai 0,212 n.

Vidutinio sunkumo nerimo simptomai 0,251 n.

Sunkūs nerimo simptomai 0,462 n.

HAD - Depresija 4,41 ± 3,35 0,361 n.

Normali nuotaika 0,059 n.

Lengvi depresijos simptomai 0,276 n.

Vidutinio sunkumo depresijos simptomai 0,104 n.

Sunkūs depresijos simptomai -0,045 n.

DQLI 5,81 ± 4,77 0,267 n.

Normali gyvenimo kokybė 0,016 n.

Nedidelis poveikis gyvenimo kokybei -0,205 n.

Vidutinis poveikis gyvenimo kokybei 0,166 n.

Labai didelis poveikis gyvenimo kokybei 0,195 n.

Labai stiprus poveikis gyvenimo kokybei 0,000 n.

rkritinis ≥ 0,16, kai p < 0,05

Taip pat nenustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp psoriazės ligos formos/trukmės ir nerimo-depresijos simptomų pasireiškimo sunkumo bei gyvenimo kokybės (rkritinis ≥ 0,16) (4

lentelė).

4 lentelė. Sąsaja tarp ligos formos/trukmės ir nerimo-depresijos simptomų bei gyvenimo kokybės

Psoriazės forma Psoriazės trukmė

Klausimyno rezultatai Koreliacijos (r)

HAD - Nerimas -0,065 0,104

HAD - Depresija -0,022 0,128

DQLI 0,029 0,030

p > 0,05

Vertinant sociodemografinius rodiklius, šeimyninė padėtis neturi įtakos nerimo-depresijos simptomų pasireiškimui bei gyvenimo kokybei. Psoriaze sergančiųjų gyvenimo kokybė nepriklauso nuo sociodemografinių charakteristikų (5 lentelė).

5 lentelė. Gyvenimo kokybės sąsaja su sociodemografinėmis charakteristikomis.

Charakteristikos DQLI (r) p Amžius -0,045 0,52 Išsilavinimas -0,56 0,56 Darbingumas -0,005 0,82 Šeimyninė padėtis 0,036 0,55 rkritinis > 0,16, p > 0,05

Sąsaja tarp nerimastingumo ir darbingumo statistiškai nepatikima (p = 0,063). Statistiškai reikšminga teigiama sąsaja nustatyta tarp: depresiškumo ir pacientų amžiaus grupių (r (102) = 0,3, p = 0,002): su amžiumi išryškėja depresiškumo simptomai (1 paveikslas). Taip pat įvertinta, kad moterys statistiškai dažniau nei vyrai patiria nerimo simptomus (r (102) = 0,26, p = 0,009) (2 paveikslas).

1 paveikslas. Depresiškumo simptomų pasireiškimo sąsajos su pacientų amžiaus grupėmis (p < 0,003, SD = 0,089).

2 paveikslas. Nerimastingumo simptomų pasireiškimo sąsajos su pacientų lytimi (p < 0,009, SD = 0,066).

Didėsnė rizika depresiškumo simptomams nustatyta vyresnio amžiaus pacientams ir kituose tyrimuose (OR, 1,02 [95% PI, 1,01-1,02]; p < 0,001). Jų siūloma tirti visus sergančiuosius dėl galimos depresijos (10). Kitų tyrimų įvertintas griežtas nurodyto gydymo laikymasis tik iki 40-50% atvejų. Psichiatriniai susirgimai turi didelės įtakos gydymo nesilaikymui, todėl sergantiesiems psoriaze depresija sumažina tikimybę laikytis paskirto gydymo, o tai lemia sunkėjančia psoriazės formą ir depresiją (18).

Kitų tyrimų duomenimis, ligos trukmė, lytis, šeimyninė padėtis, išsilavinimas ir darbingumas neturėjo sąsajų su nerimastingumu ir depresiškumu. Tačiau ankstyva ligos pradžia turi neigiamą įtaką šiem sociodemografinėms charakteristikom: išsilavinimo pasirinkimui, darbo galimybėms, santykiuose šeimoje. Taip pat pabrėžiama, kad amžius turėjo įtakos nerimastingumo išreikštumui (11). Fortune su bendraautoriais atliktame tyrime taip pat nerasta sąsajų tarp nerimastingumo ir depresiškumo išreikštumo ir ligos trukmės, ligos sunkumo formos (t < 1,60; p = 0,11) (12). Atakan su bendraautoriais taip pat pažymi, kad ligos klinikinės charakteristikos neturi įtakos pacientų nerimui ir depresijai (6). Depresijos gydymas kognityvine elgesio terapija sumažina stresą, nerimą, depresiją ir klinikinius psoriazės bėrimo požymius. SSRI (selektyvūs serotonino receptorių inhibitorių) grupei priklausantys escitalopramas sumažina depresijos ir fizinius simptomus 78% is 38 pacientų sergančių vidutine arba sunkia ligos forma lyginant su placebo poveikiu – 22% (18). Svarbu gydyti ne tik žvynelinę, bet ir psichiką.

IŠVADOS

1. Psoriaze sergančiųjų dažniai buvo vienodi abiems lytims, dažniausia pacientų

amžiaus grupė - 50-69 metų, apie pusė turi aukštesnį nei pagrindinį išsilavinimą, dauguma darbingi, gyvenantys santuokoje, sergantys paprastąja žvyneline, net du trečdaliai - ilgiau nei 10 metų, gydosi vietiniais drėkinamaisiais kremais/tepalais, natūralios saulės šviesos terapiją, fototerapiją ir/ar gydosi vietiniais kortikosteroidais, vienas penktadalis - PUVA terapija; kas trečias vengia rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo; kas šeštas laikosi dietos.

2. Psoriaze sergantiems pacientams trečdaliui nustatytas kliniškai reiškingas nerimas,

depresija kas aštuntam bei vidutinis psoriazės poveikis į gyvenimo kokybę.

Nerimastingumo išreikštumas įtakoja pacientų gyvenimo kokybę.

3. Nerimastingumo ir depresiškumo simptomų pasireiškimo stiprumas psoriaze sergantiems pacientams tiesiogiai siejosi su blogesne gyvenimo kokybe.Tarp pacientų sociodemografinių bei psoriazės klinikinių parametrų ir gyvenimo kokybės sąsajų nenustatyta, tik vyresnis pacientų amžius tiesiogiai siejosi su ryškesniais depresiškumo

simptomais, o nerimastingumo išreikštumas mažėja. Taip pat darbingumas siejasi su padidėjusiu nerimastingumo išreikštumu.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

(1) Domarkaitė-Jakovlevė I, Klimenko O, Kavaliauskienė S. Maisto įtaka žvynelinės kontrolei ir gydymui, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2010;14(6):455-461.

(2) Marčiukaitienė IO. Klinikiniai žvynelinės požymiai ir gydymas. Gydymo menas 2006(6):26-29.

(3) Parisi R, Symmons DP, Griffiths CE, Ashcroft DM, Identification and Management of Psoriasis and Associated ComorbidiTy (IMPACT) project team. Global epidemiology of psoriasis: a systematic review of incidence and prevalence. J Invest Dermatol 2013 Feb;133(2):377-385.

(4) Yang Y, Koh D, Khoo L, Nyunt SZ, Ng V, Goh CL. The psoriasis disability index in Chinese patients: contribution of clinical and psychological variables. Int J Dermatol 2005 Nov;44(11):925-929.

(5) Rasa Buciutė, Irena Ona Marčiukaitienė. Psoriaze sergančiųjų gyvenimo kokybės tyrimas : bakalauro darbas / Rasa Buciutė ; Vilniaus universitetas. Medicinos fakultetas. Vilnius: Vilnius : Vilniaus universitetas, 2009; 2009.

(6) Atakan N, Yazici AC, Özarmağan G, İnalÖz HS, Gürer MA, Sabuncu İ, et al. TUR-PSO: A cross-sectional, study investigating quality of life and treatment status of psoriasis patients in Turkey. The Journal of Dermatology 14 SEP 2015;43(3):298-304.

(7) Moradi M, Rencz F, Brodszky V, Moradi A, Balogh O, Gulacsi L. Health status and quality of life in patients with psoriasis: an Iranian cross-sectional survey. Arch Iran Med 2015

Mar;18(3):153-159.

(8) Magin P, Sibbritt D, Bailey K. The relationship between psychiatric illnesses and skin disease: a longitudinal analysis of young Australian women. Arch Dermatol 2009

Aug;145(8):896-902.

(9) Schmitt J, Ford DE. Psoriasis is independently associated with psychiatric morbidity and adverse cardiovascular risk factors, but not with cardiovascular events in a population-based sample. J Eur Acad Dermatol Venereol 2010 Aug;24(8):885-892.

(10) Cohen BE, Martires KJ, Ho RS. Psoriasis and the Risk of Depression in the US

Population: National Health and Nutrition Examination Survey 2009-2012. JAMA Dermatol 2016 Jan 1;152(1):73-79.

(11) Remrod C, Sjostrom K, Svensson A. Psychological differences between early- and late-onset psoriasis: a study of personality traits, anxiety and depression in psoriasis. Br J

Dermatol 2013 Aug;169(2):344-350.

(12) Fortune DG, Richards HL, Kirby B, McElhone K, Markham T, Rogers S, et al. Psychological distress impairs clearance of psoriasis in patients treated with photochemotherapy. Arch Dermatol 2003 Jun;139(6):752-756.

(13) Molina-Leyva A, Almodovar-Real A, Carrascosa JC, Molina-Leyva I, Naranjo-Sintes R, Jimenez-Moleon JJ. Distribution pattern of psoriasis, anxiety and depression as possible causes of sexual dysfunction in patients with moderate to severe psoriasis. An Bras Dermatol 2015 May-Jun;90(3):338-345.

(14) Kurd SK, Troxel AB, Crits-Christoph P, Gelfand JM. The risk of depression, anxiety, and suicidality in patients with psoriasis: a population-based cohort study. Arch Dermatol 2010 Aug;146(8):891-895.

(15) Gupta MA, Gupta AK. Depression and suicidal ideation in dermatology patients with acne, alopecia areata, atopic dermatitis and psoriasis. Br J Dermatol 1998 Nov;139(5):846-850.

(16) Remrod C, Sjostrom K, Svensson A. Pruritus in psoriasis: a study of personality traits, depression and anxiety. Acta Derm Venereol 2015 Apr;95(4):439-443.

(17) Marčiukaitienė IO, Valiukevičienė S, Garbaravičienė J. Žvynelinės gydymo dabartis ir perspektyva. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2005;9(9):629-633.

(18) Korman AM, Hill D, Alikhan A, Feldman SR. Impact and management of depression in psoriasis patients. Expert Opin Pharmacother 2016 Feb;17(2):147-152.

(19) Jensen P, Ahlehoff O, Egeberg A, Gislason G, Hansen PR, Skov L. Psoriasis and New-onset Depression: A Danish Nationwide Cohort Study. Acta Derm Venereol 2016 Jan 20;96(1):39-42.

(20) Egeberg A, Khalid U, Gislason GH, Mallbris L, Skov L, Hansen PR. Impact of Depression on Risk of Myocardial Infarction, Stroke and Cardiovascular Death in Patients with Psoriasis: A Danish Nationwide Study. Acta Derm Venereol 2016 Mar 1;96(2):218-221.

(21) Pearce DJ, Singh S, Balkrishnan R, Kulkarni A, Fleischer AB, Feldman SR. The negative impact of psoriasis on the workplace. J Dermatolog Treat 2006;17(1):24-28.

(23) Li W, Han J, Choi HK, Qureshi AA. Smoking and risk of incident psoriasis among women and men in the United States: a combined analysis. Am J Epidemiol 2012 Mar 1;175(5):402-413.

(24) Armstrong AW, Harskamp CT, Dhillon JS, Armstrong EJ. Psoriasis and smoking: a systematic review and meta-analysis. Br J Dermatol 2014 Feb;170(2):304-314.

(25) Qureshi AA, Dominguez PL, Choi HK, Han J, Curhan G. Alcohol intake and risk of incident psoriasis in US women: a prospective study. Arch Dermatol 2010 Dec;146(12):1364-1369.

(26) Richardson LP, McCauley E, Grossman DC, McCarty CA, Richards J, Russo JE, et al. Evaluation of the Patient Health Questionnaire-9 Item for Detecting Major Depression Among Adolescents. American Academy of Pediatrics 2010;126(6):1117-1123.

(27) Zimmerman M, McGlinchey JB, Young D, Chelminski I. Diagnosing major depressive disorder IV: relationship between number of symptoms and the diagnosis of disorder. J Nerv Ment Dis 2006 Jun;194(6):450-453.

(28) American Psychiatric Association. Diagnostic and statistical manual of mental disorders. Fifth Edition ed. Arlington, VA: American Psychiatric Association; 2013.

(29) Zigmond AS, Snaith RP. The hospital anxiety and depression scale. Acta Psychiatr Scand 1983 Jun;67(6):361-370.

(30) Burkauskas J, Bunevičius R. HAD skalė: depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimo instrumentas. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija 2013;15(2):59-61.

(31) Basra MK, Fenech R, Gatt RM, Salek MS, Finlay AY. The Dermatology Life Quality Index 1994-2007: a comprehensive review of validation data and clinical results. Br J Dermatol 2008 Nov;159(5):997-1035.

(32) Finlay AY, Khan GK. Dermatology Life Quality Index (DLQI)--a simple practical measure for routine clinical use. Clin Exp Dermatol 1994 May;19(3):210-216.

(33) Lewis V, Finlay AY. 10 years experience of the Dermatology Life Quality Index (DLQI). J Investig Dermatol Symp Proc 2004 Mar;9(2):169-180.

(34) Jasaitienė D, Valiukevičienė S, Marčiukaitienė IO, Bylaitė M. Žvynelinės biologinis gydymas. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2008;7(9):581-589.

(35) Hongbo Y, Thomas CL, Harrison MA, Salek MS, Finlay AY. Translating the science of quality of life into practice: What do dermatology life quality index scores mean? J Invest Dermatol 2005 Oct;125(4):659-664.

(36) Skaidra Valiukevičienė. Kada pradėti žvynelinės gydymą biologiniais vaistais. Kaunas: LSMU Spaudos namai; 2011.

(37) Qureshi AA, Choi HK, Setty AR, Curhan GC. Psoriasis and the risk of diabetes and hypertension: a prospective study of US female nurses. Arch Dermatol 2009 Apr;145(4):379-382.

(38) Cohen AD, Weitzman D, Dreiher J. Psoriasis and hypertension: a case-control study. Acta Derm Venereol 2010;90(1):23-26.

(39) Marčiukaitienė IO. Fotochemoterapija dermatologinėje praktikoje. Medinfo : informacinis leidinys gydytojams ir farmacininkams 2003(3):69-71.

PRIEDAI

Priedas Nr.1. Sociodemografinių – klinikinių charakteristikų

klausimynas

ANKETA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studentė Gintarė Lobanovaitė magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti psoriaze sergančių pacientų nerimo-depresijos simptomų sąsajos su pacientų sociodemografinėmis ir psoriazės klinikinėmis charakteristikomis bei su liga susijusia gyvenimo kokybe. Tyrimo dalyviai – sergantys vidutinės ir sunkios formos psoriaze 6 mėnesius ir daugiau, kurie lankosi sveikatos priežiūros įstaigose ir gauna ar negauna gydymą. Tiriamieji bus apklausti palatose ir(ar) sveikatos priežiūros įstaigoje anoniminiu anketavimo būdu. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: Tel.: 32-63-63, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrikos klinika.

Prašome prie kiekvieno klausimo kryželiu (×) pažymėti tinkamą/-us variantą/us.

I. BENDRA INFORMACIJA

1. Pažymėkite savo lytį: M / V 2. Jūsų amžius:  <19  20-29  30-39  40-49  50-69  >70 3. Išsilavinimas:  Pradinis  Pagrindinis  Aukštasis neuniversitetinis  Universitetinis 4. Darbingumas:  Darbingas  Nedarbingas  Studijuoju  Namų šeimininkė  Pensininkas

 Esu nedarbingumo atostogose

5. Šeimyninė padėtis:  Vedęs/ Ištekėjusi  Įsipareigojęs, -usi  Vieniša, -s  Išsiskyręs, -usi  Našlys, -ė

II. SPECIALIOJI DALIS

6. Kiek laiko sergate žvyneline?

 <6 mėnesių

 <12 mėnesių

 1-3 metus

 4-10 metų

 >10 metų

7. Kokia ligos forma sergate?

 Paprastoji žvynelinė (P.vulgaris)

 Psoriatinė eritrodermija (Erythrodermia psoriatica)

 Ląšinė žvynelinė (P.guttata)

 Inversinė (raukšlių) žvynelinė (P.inversa)

 Delnų-padų pustulinė žvynelinė

 Generalizuota pustulinė žvynelinė

 Išcentrinė žiedo formos eriteminė pustulinė žvynelinė

8. Kaip gydotes? (pažymėti visus naudojamus metodus)

 Natūralia saulės šviesa

 Dieta

 Rūkymo, alkoholinių gėrimų vengimas

 Drėkinantys kremai ir tepalai

 Fototerapija (ultravioletiniai A ar B spektro spinduliai)

 Gliukokortidais (kremai, tepalai, losjonai, šampūnai,

aliejai, tirpalai)

 PUVA (psoralenas ir UVA spinduliai) vonios; tabletės

 Metotreksatas

 Retinoidai (vitamino A preparatai)

 Ciklosporinas

 Biologiniai vaistai (Eternacetas; Infliksimabas;

Adalimumabas; Ustekimumabas)

 Nesigydau

9. Ar per pastaruosius 2 metus turėjote nusiskundimų psichine sveikata?

 Nerimas

 Pažeminta nuotaika

 Sumažėjęs domėjimasis sau malonia veikla

 Padidėjęs nuovargis

 Susilpnėjusi koncentracija ar dėmesys

 Beviltiškumo jausmas

 Niūrios mintys apie ateitį

 Žalojimosi ar savižudybės idėjos ar veiksmai

 Miego sutrikimai

 Apetito sumažėjimas/padidėjimas (nesilaikant dietos)

 Neturiu

10. Kiek laiko vargino šie skundai dėl psichinės sveikatos ?

 Mažiau nei 2 savaites

 Daugiau nei 2 savaites

 Daugiau nei 6 mėnesiai

 Didžiąją laiko dalį per pastaruosius 2 metus

 Nevargino

11. Ar per pastaruosius 2 metus vartojote psichotropinius vaistus?

 Ne

 Taip (įrašykite kokius, jei žinote ir dozę):

1____________________________________________ 2____________________________________________ 3____________________________________________ 4____________________________________________

III. PAPILDOMA INFORMACIJA

12. Kokiomis gretutinėmis ligomis sergate?  Sąnarių ligos  Širdies ligos  Padidėjęs kraujospūdis  Cukrinis diabetas  Endokrininės ligos  Kvėpavimo ligos

 Šlapimo sistemos ligos

 Virškinimo sistemos ligos

 Sisteminės ligos

 Kita (įrašykite)

____________________________

 Nesergu

13. Kur dažniausiai patiriate stresą?

 Darbe  Studijose  Namuose  Šeimoje  Nepatiriu 14. Ar aktyviai sportuojate?

 3 kartus per savaitę 60-75 min

 2 kartus per savaitę iki 75 min

 1 kartą per savaitę iki 75 min

 Sportuoju nereguliariai, bent kartą į

mėnesį

 Nesportuoju

15. Ar per paskutinius metus (išsirinkite tinkamiausią/us atsakymą/us ir apibraukite):

 Vartojote alkoholį:

a) Taip, vartoju dažnai b) Taip, vartoju saikingai c) Taip, vartoju retai d) Nevartoju

 Vartojote narkotines medžiagas:

a) Taip, vartoju dažni b) Taip, vartoju saikingai c) Taip, buvau priklausomas d) Nevartoju

 Rūkėte cigaretes:

a) Taip, rūkau kasdien b) Taip, rūkau kartais

c) Taip, rūkau prie kompanijos d) Nerūkau

Priedas Nr.2. DQLI skalė

Dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas

Šio klausimyno tikslas – nustatyti, kaip odos problema paveikė Jūsų gyvenimą PASTARĄJĄ SAVAITĘ. Prašome prie kiekvieno klausimo kryželiu (×) pažymėti vieną atsakymą.

1. Ar pastarąją savaitę Jūsų oda buvo opi, skausminga, ją niežėjo arba dilgėjo?

Labai smarkiai Smarkiai Šiek tiek Visai ne     2. Ar pastarąją savaitę dėl savo odos varžėtės ar

drovėjotės? Labai smarkiai Smarkiai

Šiek tiek Visai ne 3. Ar pastarąją savaitę dėl Jūsų odos būklės kilo

sunkumų apsiperkant, tvarkantis namuose ar dirbant sode? Labai daug Daug Nedaug Visai ne     Netaikoma 

4. Ar pastarąją savaitę Jūsų odos būklė turėjo įtakos pasirenkant dėvimus drabužius?

Labai daug Daug Nedaug Visai ne     Netaikoma 

5. Ar pastarąją savaitę Jūsų odos būklė turėjo įtakos visuomeninei veiklai ar laisvalaikio užsiėmimams? Labai daug Daug Nedaug Visai ne     Netaikoma 

6. Ar pastarąją savaitę patyrėte sunkumų dėl savo odos būklės sportuodami?

Labai daug Daug Nedaug Visai ne     Netaikoma 

7. Ar pastarąją savaitę dėl savo odos būklės negalėjote dirbti ar mokytis?

Taip Ne



 Netaikoma 

Ar pastarąją savaitę dėl Jūsų odos būklės kilo Jums problemų dirbant ar mokantis?

Daug Nedaug Visai ne    8. Ar pastarąją savaitę dėl Jūsū odos būklės kilo

problemų bendraujant su partneriu ar artimais draugais ar giminaičiais?

Labai daug Daug Nedaug Visai ne     Netaikoma 

9. Ar pastarąją savaitę dėl Jūsū odos būklės kilo lytinio gyvenimo problemų?

Labai daug Daug

 

Nedaug Visai ne



 Netaikoma 

10. Ar pastarąją savaitę Jūsų odos gydymas kėlė problemų, pvz., dėl jo kilo netvarka namuose arba užėmė daug laiko?

Labai daug Daug Nedaug Visai ne     Netaikoma 

Priedas Nr.3. HAD skalė

Depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimo skalė

Šio klausimyno tikslas – nustatyti, kaip Jūs jautėtės PASTARĄJĄ SAVAITĘ. Prašome prie kiekvieno klausimo kryželiu (×) pažymėti vieną atsakymą. Ilgai nesvarstykite, nes pirma reakcija į kiekvieną klausimą, tiksliau atspindi Jūsų savijautą nei ilgai svarstytas atsakymas.

___________________________________________________________________________

N Aš jaučiu įtampą ir nerimą

 Beveik visą laiką, nuolat (3)

 Didelę laiko dalį, dažnai (2)

 Laikas nuo laiko, retkarčiais (1)

 Niekada nejaučiu (0)

D Man linksma

 Niekada (3)

 Labai retai (2)

 Kartais (1)

 Didžiąją laiko dalį (0)

N Jaučiu, kad nerimstu vietoje

 Labai stipriai (3)

 Gana stipriai (2)

 Truputį (1)

 Visiškai ne (0)

D Mane ir dabar džiugina tai, kas teikė džiaugsmo anksčiau

 Visiškai tiek pat (0)

 Mažiau nei anksčiau (1)

 Žymiai mažiau (2)

 Beveik visai nedžiugina (3)

N Aš galiu ramiai sėdėti ir atsipalaiduoti

 Visada (0)

 Dažnai (1)

 Retai (2)

 Niekada (3)

D Iš gyvenimo aš laukiu kažko malonaus

 Tiek pat kiek visada (0)

 Mažiau nei anksčiau (1)

 Žymiai mažiau nei anksčiau (2)

 Visiškai nelaukiu (3)

N Aš jaučiu baimę, lyg kažkas siaubingo turėtų atsitikti

 Labai aiškiai ir stipriai (3)

 Taip, bet nestipriai (2)

 Nežymiai, bet tai manęs nejaudina

(1)

 Visiškai ne (0)

D Aš jaučiuosi užslopintas ir lėtesnių judesių

 Beveik visą laiką (3)

 Labai dažnai (2)

 Kartais, nežymiai (1)

 Visiškai ne (0)

N Mane staiga apima didelis nerimas ir baimė

 Tikrai labai dažnai (3)

 Pakankamai dažnai (2)

 Retai (1)

 Visiškai ne (0)

D Aš galiu juoktis ir suprasti humorą

 Taip pat kaip anksčiau (0)

 Mažiau ir sunkiau (1)

 Žymiai mažiau ir sunkiau (2)

 Visiškai negaliu (3)

N Mane apima baimė, kartu atsiranda vidinis virpulys arba spaudimas po krūtine

 Visiškai ne (0)

 Kartais (1)

 Gana dažnai (2)

 Labai dažnai, nuolat (3)

D Man suteikia džiaugsmo gera knyga, radijo arba TV laida

 Dažnai (0)

 Kartais (1)

 Retai (2)

 Labai retai (3)

N Mane vargina neramios mintys ir rūpesčiai

 Didžiąją laiko dalį, nuolat (3)

 Daug laiko, dažnai (2)

 Laikas nuo laiko, bet ne dažnai (1)

 Tik retkarčiais (0)

D Aš nustojau rūpintis savo išvaizda

 Pradėjau visiškai nesirūpinti (3)

 Nesirūpinu tiek, kiek anksčiau (2)

 Rūpinuosi, bet mažiau nei anksčiau

(1)

 Rūpinuosi tiek pat kiek visuomet (0)