1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Gastroenterologijos klinika
JURGA JAGMINAITĖ
„Pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir
Krono liga) gyvenimo kokybės tyrimas“
Baigiamasis magistro mokslinis darbas
Biomedicinos mokslai,
Medicina
Mokslinis vadovas:
Prof. hab. med. m. dr. Gediminas Kiudelis
2
TURINYS
SANTRAUKA... 3
SUMMARY... 4
PADĖKA...5
INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...6
SANTRUMPOS ...7
SĄVOKOS ...8
ĮVADAS ...9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...11
1.1. Opinio kolito ir Krono ligos apibrėžimas ... 11
1.2. Uždegiminių žarnyno ligų epidemiologija ...11
1.3. Uždegiminių žarnyno ligų rizikos veiksniai ...12
1.4. Uždegiminių žarnyno ligų klinikiniai simptomai ...14
1.5. Uždegiminių žarnyno ligų diagnostika...14
1.6. Uždegiminių žarnyno ligų komplikacijos ...15
1.7. Uždegiminių žarnyno ligų gydymas ...15
2. TYRIMO METODIKA ...16
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...17
IŠVADOS ...23
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...24
PRIEDAI ...26
1 priedas: Trumpa sveikatos apklausos forma (SF- 36 klausimynas)...26
3
SANTRAUKA
Darbo autorė: Jurga Jagminaitė
Darbo pavadinimas: Pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga) gyvenimo kokybės tyrimas.
Tikslas: Ištirti pacientų, pirmą kartą susirgusių opiniu kolitu ar Krono liga 2010-2011 metų laikotarpyje, gyvenimo kokybės parametrus SF – 36 ir sIBDQ validizuotomis anketomis.
Uždaviniai: Ištirti pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga), gyvenimo kokybės parametrų priklausomybę nuo amžiaus, ligos simptomų pasireiškimo įtaką darbui bei kasdienei veiklai, socialinei funkcijai ir emocinei būklei.
Metodai: Atlikta anketinė anonimiška tiriamųjų apklausa. Naudotos dvi anketos. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė vertinta Trumpa sveikatos apklausos forma, (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire). Su uždegiminės žarnyno ligos simptomais susijusi gyvenimo kokybė vertinta Trumpu uždegiminių ligų klausimynu, (angl. Short Inflammatory Bowel Disease Questionnaire). Duomenų įvedimo, redagavimo, saugojimo ir grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota “Excel 2010” programa. Statistinei duomenų analizei buvo naudojama SPSS/PC 17.0 versija.
Tyrimo dalyviai: Tyrimas atliktas LSMU KK Gastroenterologijos klinikoje. Jame dalyvavo 70 pacientų, pirmą kartą susirgusių opiniu kolitu ar Krono liga 2010 – 2011 metų laikotarpyje.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 70 pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis. Ligonių amžius buvo nuo 18m. iki 80m., amžiaus vidurkis – 43,2 ± 16,7m. Iš jų 55,7% (n=39) buvo vyrai ir 44,3% (n=31) – moterys. Analizuojant gyvenimo kokybės parametrų sąsajas su pacientų amžiumi, silpnas ryšys (0,3<|r|≤0,5), p>0,05, nustatytas tarp sergančiųjų amžiaus ir fizinės būklės. Ryšiai nustatyti su kitais gyvenimo kokybės parametrais labai silpni (0<|r|≤0,3), p>0,05. Vertinant darbo ir kasdienės veiklos priklausomybę nuo ligos simptomų pasireiškimo, stebėtas stiprus ryšys (r=0,73, p<0,001). Vertinant socialinės funkcijos priklausomybę nuo ligos simptomų pasireiškimo, stebėtas stiprus ryšys (r=0,71, p<0,01). Vertinant emocinės būklės priklausomybę nuo ligos simptomų pasireiškimo, stebėtas stiprus ryšys (r=0,73, p>0,05).
Išvados: Pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga), gyvenimo kokybės parametrų priklausomybės nuo amžiaus nestebėta. Pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga), ligos simptomų pasireiškimas turi stiprios įtakos darbui ir kasdienei veiklai, socialinei funkcijai bei emocinei būklei.
4
SUMMARY
Jurga Jagminaitė. An Assay of Life Quality in Patients with Inflammatory Bowel Disease (Ulcerative colitis and Chrones disease): Final Master Thesis. Supervisor: Prof. Gediminas Kiudelis. Lithuanian University of Health Sciences, The Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Department of Gastroenterology. – Kaunas, 2017 – X pages.
The aim: To analyze the parameters of quality of life in patients that were first diagnosed with ulcerative colitis and Chrone‘s disease in 2010 – 2011 using validated SF – 36 and sIBDQ questionnaires.
Work tasks: To analyze the correlation among age and quality of life and the impact of inflammatory bowel disease (ulcerative colitis and Chrone‘s disease) symptoms on work and daily routine, social function and emotional state.
Methods: An anonymous questionnaire survey was performed. There were applied two questionnaires. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire was used in order to evaluate the quality of life related to person’s health. Short Inflammatory Bowel Disease Questionnaire was used in order to evaluate the quality of life related to inflammatory bowel disease (ulcerative colitis and Chrone‘s disease) symptoms. To input, edit, preserve and make graphic view of the results, the program “Excel 2010” was used. Statistic data analysis was performed by using SPSS/PC 17.0 version.
Research group: The survey was performed at LSMU KK clinic of gastroenterology. There were 70 patients examined that were first diagnosed with inflammatory bowel disease (ulcerative colitis and Chrone‘s disease) in a period of 2010 – 2011.
Results: There were 70 patients examined. The age of patients were from 18 to 80 years old, the average age was 43,2 ± 16,7m. There were 55,7% (n=39) of men and 44,3% (n=31) of women. When analyzing the correlation among parameters of life quality and patients‘ age, a weak connection (0,3<|r|≤0,5), p>0,05, was identified. Connections among other life quality parameters were very low (0<|r|≤0,3), p>0,05. When evaluating the correlation of work and daily routine related to inflammatory bowel disease symptoms, a strong connection was identified (r=0,73, p<0,001). When evaluating the correlation of social function related to inflammatory bowel disease symptoms, a strong connection was identified (r=0,71, p<0,01). When evaluating the correlation of emotional state related to inflammatory bowel disease symptoms, a strong connection was identified (r=0,73, p>0,05).
Conslucions: A connection between patients’ with inflammatory bowel disease (ulcerative colitis and Chrone‘s disease) parameters of life quality and age was not identified. The impact on patients’ work, daily routine, social function and emotional state is strongly related to inflammatory bowel disease (ulcerative colitis and Chrone‘s disease) symptoms.
5
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo mokslinio darbo vadovui prof. Gediminui Kiudeliui už kompetentingą konsultaciją, pagalbą ir palaikymą bei patarimus rašant šį mokslinį magistro darbą.
6
INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Interesų konfliktas: Autoriui interesų konflikto nebuvo.Etikos komiteto leidimas: 2017–02–07 gautas bioetikos centro leidimas. Bioetikos centro leidimo Nr. BEC–MF–256.
7
SANTRUMPOS
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
BKT – bendras kraujo tyrimas
CRB – C - reaktyvusis baltymas
ENG – eritrocitų nusėdimo greitis
FKS - fibrokolonoskopija
EGFS - ezofagogastrofibroskopija
ES - enteroskopija
KE – kapsulinė endoskopija
MRT – magnetinio rezonanso tomografija
KT – kompiuterinė tomografija
MR-EK - magnetinio rezonanso entero-kolonografija
KT-EK - kompiuterinės tomografijos enterokolonografija
8
SĄVOKOS
Tenezmas - dažnas mėšlungiškas noras tuštintis, kai išmatų išsiskiria visai nedaug arba vien gleivės. Enteroklizė – radiologinis plonosios žarnos tyrimas naudojant kontrastą.
9
ĮVADAS
Uždegiminės žarnyno ligos yra grupė ligų, pažeidžiančių virškinamąjį traktą. Plačiausiai paplitusios - tai opinis kolitas ir Krono liga. Nors šių ligų išsivystymui didžiausią įtaką turi genetinė predispozicija bei sutrikęs gleivinės imuninis atsakas, vakarietiškas gyvenimo būdas, mityba bei žalingi įpročiai taip pat atlieka reikšmingą vaidmenį [1]. Daugiausia žmonių uždegiminėmis žarnyno ligomis serga industrializuotose šalyse, jos yra plačiai paplitusios visame pasaulyje [2]. Lietuvoje sergamumas uždegiminėmis žarnyno ligomis yra mažesnis nei vakarų šalyse, tačiau kasmet vis didėja [3,4].
Uždegiminės žarnyno ligos turi didelės įtakos sergančiųjų gyvenimo kokybei. Opinis kolitas ir krono liga dažniausiai prasideda ankstyvame amžiuje ir paveikia daugelį gyvenimo sričių, tokių kaip socialinis ir seksualinis gyvenimas, aktyvi fizinė veikla bei psichologinė būsena [5].
Atsižvelgiant į šių ligų poveikį kasdieniam pacientų gyvenimui, tikslinga yra tirti sergančiųjų gyvenimo kokybės parametrus, nes šie duomenys gali turėti naudos parenkant gydymo taktiką, vertinant gydymo efektyvumą bei siekiant visapusiškai pagerinti pacientų būklę. Lietuvoje nėra atlikta daug tyrimų, kurie vertintų pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis, gyvenimo kokybę, todėl šio darbo tema yra aktuali.
Gyvenimo kokybės vertinimas yra gana subjektyvus, todėl siekiant kuo objektyvesnių rezultatų, pasirinkta tyrimo metodika yra anoniminė sergančiųjų apklausa standartizuotomis anketomis, atsakymai konvertuojami į skaitines reikšmes.
Šio darbo tikslas yra ištirti pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga), gyvenimo kokybės parametrų priklausomybę nuo amžiaus, ligos simptomų pasireiškimo įtaką darbui bei kasdienei veiklai, socialinei funkcijai ir emocinei būklei.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Ištirti pacientų, pirmą kartą susirgusių opiniu kolitu ar Krono liga 2010-2011 metų laikotarpyje, gyvenimo kokybės parametrus SF – 36 ir sIBDQ validizuotomis anketomis.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga), gyvenimo kokybės parametrų priklausomybę nuo amžiaus,
2. Įvertinti pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga) ligos simptomų pasireiškimo įtaką darbui bei kasdienei veiklai.
3. Įvertinti pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga) ligos simptomų pasireiškimo įtaką socialinei funkcijai.
4. Įvertinti pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga) ligos simptomų pasireiškimo įtaką emocinei būklei.
11
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Uždegiminių žarnyno ligų apibrėžimas
Uždegiminės žarnyno ligos – tai idiopatiniai susirgimai, pažeidžiantys virškinamąjį traktą. Dvi pagrindinės šios ligų grupės atstovės yra Krono liga bei opinis kolitas. Jų patogenezė nėra visiškai aiški, manoma, kad įtakos šiems susirgimams atsirasti turi genetinė predispozicija bei aplinkos faktoriai, kurie paveikia normalią žarnyno florą ir sąlygoja sutrikusį gleivinės imuninį atsaką. [6]
Krono liga – tai lėtinė, recidyvuoti linkusi uždegiminė žarnyno liga, kuri gali pažeisti ne tik žarnyną, tačiau ir bet kurią kitą virškinamojo trakto dalį – nuo burnos iki pat išangės. Šiai ligai būdingas transmuralus uždegimas, kurio metu formuojasi gilios plyšio formos opos, apimančios visus organo sienelės sluoksnius. Dėl šios ypatybės galimos fistulės tarp žarnų kilpų, tarp žarnyno ir gretimų organų bei odoje, esančioje išangės srityje. Uždegiminiai plotai virškinamajame trakte nėra vientisi, jie segmentiškai kaitaliojasi su sveikos gleivinės plotais. Esant dažniems ligos recidyvams, susidaro daug fibrozinių randų, kurie gali sąlygoti žarnų striktūras bei sukelti žarnyno nepraeinamumą. Skiriamasis histologinis šios ligos bruožas yra epitelioidinės nekazeozinės granuliomos. [7]
Opinis kolitas – tai lėtinė, taip pat linkusi recidyvuoti uždegiminė žarnyno liga, pažeidžianti storąją žarną. Susirgimas apima gleivinę ir pogleivį, nepažeisdamas gilesnių sienelės sluoksnių. Išopėjimai yra vientisi, dažniausiai prasideda tiesiosios žarnos apatinėje dalyje ir difuziškai plinta proksimaline kryptimi. Histologiškai matoma uždegiminė gleivinės ir pogleivio infiltracija, pakitusi kriptų išvaizda, sumažėjęs taurinių ląstelių skaičius. [7]
2.2. Uždegiminių žarnyno ligų epidemiologija
Uždegiminės žarnyno ligos yra paplitusios visame pasaulyje, tačiau didesnis jų dažnis stebimas industrializuotose valstybėse. Tai siejama su vakarietišku gyvenimo būdu, mitybos įpročiais ir kitais urbanizuotos aplinkos faktoriais. 2008 metų duomenimis Europoje šis skaičius siekia 24,3 naujų opinio kolito atvejų per metus 100 000 gyventojų ir 12,7 naujų Krono ligos atvejų per metus 100 000 gyventojų. Ligotumas opiniu kolitu siekia 505 atvejų per metus 100 000 gyventojų, o Krono liga – 322 atvejų per metus 100 000 gyventojų. Azijos šalyse bei Šiaurės Amerikoje skaičiai kiek mažesni – 6,3 bei 19,2 naujų opinio kolito atvejų per metus 100 000 gyventojų ir 5,0 bei ir 20,2 naujų Krono ligos atvejų per metus 100 000 gyventojų. Ligotumas opiniu kolitu bei Krono liga Azijos šalyse yra atitinkamai 168,3 ir 67,9 atvejų per metus 100 000 gyventojų, o Šiaurės Amerikoje – 248,6 ir 318,5 atvejų per metus 100 000 gyventojų. [8]
12 1.pav Globalinis uždegiminių ligų papiltimas 2015m. Gilaad G. Kaplan Nature Reviews Gastroenterology & Hepatology 12, 720–727 (2015)
1.3. Uždegiminių žarnyno ligų rizikos veiksniai
Uždegiminių žarnyno ligų priežastys nėra iki galo žinomos, nepaisant to, kad kelis pastaruosius dešimtmečius jos buvo intensyviai tyrinėjamos. Yra nustatyti tam tikri rizikos veiksniai, kurie gali turėti įtakos opinio kolito bei Krono ligos pasireiškimui [9, 10]:
Amžius ir lytis. Uždegiminės žarnyno ligos gali būti diagnozuojamos bet kokiame amžiuje, tačiau
dažniausiai jos kliniškai pasireiškia 15 – 30 m. asmenims. Opiniu kolitu labiau linkę sirgti vyrai, o Krono liga – moterys.
Genetinis polinkis. Tiriant žmogaus genomą, buvo identifikuoti tam tikri genai, kurie dalyvauja opinio kolito ir Krono ligos patogenezėje. Nepaisant klinikinių požymių skirtumų, šioms uždegiminėms žarnyno ligoms būdingi trečdalis bendrų genų lokusų, kurie turi įtakos ligos mechanizmui.
Higiena ankstyvame amžiuje. Vaikai, kurie neturi brolių ar seserų bei nelaiko augintinių, ir/ar
13 urbanizuotose šalyse, kur higienos sąlygos yra geresnės, vaikai turi mažesnį kontaktą su virškinamojo trakto infekcijomis. Higienos hipotezė teigia, jog vaikai, kurie ankstyvame amžiuje neturi pakankamo sąlyčio su enteriniais patogenais, negeba suformuoti pakankamo žarnyno gleivinės imuninio atsako naujiems patekusiems patogenams vėliau gyvenime. Tyrimais įrodyta, kad vaikai, turėję kontaktą su H.pylori, turi mažesnę riziką susirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Žalingi įpročiai (rūkymas). Rūkymas (tiek aktyvus, tiek pasyvus) susilpnina organizmo imuninį
atsaką, pažeidžia žarnyno mikrocirkuliaciją, susilpnina lygiųjų raumenų tonusą. Šis rizikos veiksnys turi skirtingą poveikį opiniam kolitui ir Krono ligai. Rūkantieji turi mažesnę tikimybę susirgti opiniu kolitu, nei tie, kurie niekada gyvenime nerūkė arba metė rūkyti. Rūkantieji priešingai – turi didesnę riziką susirgti Krono liga, nei tie, kurie niekada gyvenime nerūkė arba metė rūkyti. Sergant Krono liga, rūkymas sutrumpina remisijos laiką, padidina atkryčių dažnį. Apendektomija. Kirmėlinė atauga yra žarnyno imuninės sistemos komponentas, kuris reguliuoja
imuninės sistemos atsaką į vietinę ir patologinę mikroflorą. Pašalinus apendiksą ankstyvame amžiuje, didėja rizika susirgti opiniu kolitu. Apenkdektomijos įtaka Krono ligai nėra nustatyta. Motinos pienas. Kūdikiai, kurie buvo maitinti krūtimi, vėliau gyvenime turi mažesnę riziką
susirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis. Laktoferinas, esantis motinos piene, turi antibakterinių, antivirusinių bei priešuždegiminių savybių. Taip pat, žindymas suteikia toleranciją mikroflorai bei maisto antigenams.
Peroraliniai kontraceptikai. Estrogenas skatina humoralinį imuninį atsaką ir makrofagų proliferaciją, tačiau turi trombogeninį poveikį, kuris gali pasireikšti multifokaliniu gastrointestinaliniu infarktu ir taip sutrikdyti žarnyno gleivinės kraujotaką. Progesteronas, kuris taip pat įeina į peroralinių kontraceptikų sudėtį, veikia imunosupresiškai.
Dieta. Mitybos įtaka uždegiminių žarnyno ligų pasireiškimui yra įrodyta. Apdorotas, keptas maistas, didelis bendras riebalų, gyvūninių riebalų, polinesočiųjų riebalų bei pieno baltymų kiekis, rafinuoto cukraus ir kitų saldintų produktų vartojimas didina riziką susirgti opiniu kolitu arba Krono liga.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. NVNU paveikia virškinamojo trakto gleivinę (skrandžio,
plonosios bei storųjų žarnų), inhibuodami ciklooksigenazę ir taip sumažindami prostaglandinų sintezę. Susilpnėjus žarnyno gleivinės imuniniam atsakui, didėja rizika susirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis.
14 Stresas. Tiek ūmus, tiek lėtinis stresas slopina imuninę funkciją. Stresas prisideda prie kitų
žalojančiai veikiančių uždegiminių žarnyno ligų rizikos faktorių ir didina galimybę jomis sirgti.
1.4. Uždegiminių žarnyno ligų klinikiniai simptomai
Uždegiminių žarnyno ligų simptomai priklauso nuo ligos, jos intensyvumo ir pažeidimo vietos. Krono liga ir opinio kolito klinikiniai požymiai yra panašūs, tačiau turi ir savitų ypatybių. [11,12] Viduriavimas. Tai pats dažniausias simptomas sergant Krono liga. Taip pat būdingas ir opiniam
kolitui, tačiau aktyvesnėse ligos stadijose.
Vidurių užkietėjimas ir tenezmai. Būdingas opiniam kolitui.
Kraujas išmatose. Esant aktyviam opiniam kolitui, matomas kraujas išmatose būdingas 95% pacientų. Krono ligos atveju, kraujas išmatose stebimas 40 – 50 % sergančiųjų.
Pilvo skausmas. Būdingas uždegiminių žarnyno ligų požymis, dažnai spazminio pobūdžio, lydymas viduriavimo.
Nuovargis, apetito stoka ir svorio netekimas. Itin būdingi Krono ligai. Sergant opiniu kolitu, šie simptomai pasireiškia aktyviose ligos stadijose.
1.5.
Uždegiminių žarnyno ligų diagnostika
Uždegiminės žarnyno ligos yra diagnozuojamos gydytojo gastroenterologo, remiantis paciento anamneze, nusiskundimais, klinikiniais ir laboratoriniais duomenimis, endoskopinių, histologinių bei radiologinių tyrimų rezultatais, atmetus kitų ligų galimybę. [13, 14]
Anamnezė. Diagnozuojant uždegiminę žarnyno ligą, svarbu išsiaiškinti, kiek laiko tęsiasi paciento nusiskundimai, ar yra šeimos narių, sergančiu opiniu kolitu ar Krono liga.
Nusiskundimai. Uždegiminių žarnyno ligų simptomai yra panašūs, tačiau turi ir savitų bruožų. Dažniausi nusiskundimai yra pilvo skausmas, tuštinimosi sutrikimai, kraujo ir/ar gleivių priemaiša išmatose, bendras silpnumas.
Klinikiniai ir laboratoriniai duomenys. Svarbu įvertinti BKT, CRB ir/ar ENG, biocheminius kraujo tyrimo rodiklius, atlikti išmatų tyrimus: bakteriologinį pasėlį, Clostrdium difficile toksino tyrimą, kalprotektino koncentracijos tyrimą. Kitus tyrimai gali būti atliekami įtariant ligos komplikacijas.
Endoskopiniai bei histologiniai duomenys. FKS ir biopsijos iš visų storosios žarnos dalių bei galinės klubinės žarnos dalies yra pagrindinis ir informatyviausias uždegiminių žarnyno ligų diagnostikos būdas. Viršutinės virškinamojo trakto dalies ir plonosios žarnos pažeidimams diagnozuoti gali būti atliekamas EGFS, ES, KE.
15 Radiologinių tyrimų duomenys. Radiologiniai tyrimai atliekami viršutinės virškinamojo trakto dalies ir plonosios žarnos pažeidimams ir įtariamoms komplikacijoms (žarnų susiaurėjimams, fistulėms, abscesams) diagnozuoti ir įvertinti. Tai MRT, KT, MR-EK, KT-EK, UG, rentgenologinis kontrastinis žarnyno tyrimas, enteroklizė.
1.6. Uždegiminių žarnyno ligų komplikacijos
Uždegiminių žarnyno ligų komplikacijos gali būti vietinės arba sisteminės. Vietinės komplikacijos pasireiškia virškinamajame trakte, o sisteminės gali pažeisti daugelį kitų organų ar jų sistemų. Ekstraintestinalinės komplikacijos dažniau pasireiškia Krono ligos (24 – 40%) nei opinio kolito (26 – 31%) atveju. [11,12]
Išangės srities pažaida. Būdinga ir Krono ligai ir opiniam kolitui. Dėl smarkaus ir ilgalaikio
viduriavimo gali atsirasti išangės įplėšos, formuotis hemoroidai. Striktūros ir fistulės.
Anemija. Jos priežastis - ilgalaikis ar smarkus kraujavimas iš virškinamojo trakto.
Enteropatinis artritas. Pasireiškia 11% pacientų, sergančių opiniu kolitu ir 20% pacientų, sergančių Krono liga, esant ligos paūmėjimo ar atkryčio epizodui.
Akių pažeidimas. Pasireiškia 3 – 6% pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis, labiau
būdinga moterims. Uveitas ir episkleritas dažniausiai manifestuoja ligos paūmėjimo ar atkryčio epizodų metu.
Kiti pažeidimai. Sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, stebėta koreliacija tarp šių susirgimų:
metabolinė osteopatija, aftinis stomatitas, astma, veninė tromboembolija, neurologiniai sutrikimai, gangreninė pioderma, žvynelinė bei plaučių ligos.
1.7. Uždegiminių žarnyno ligų gydymas
Uždegiminės žarnyno ligos yra neišgydomos, gydymo tikslas - pasiekti remisiją, sumažinti ligos atkryčių dažnį ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Uždegiminių žarnyno ligų gydymas yra nemedikamentinis, medikamentinis ir chirurginis, skiriamas individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, aktyvumą, lokalizaciją, esamus klinikinius simptomus ir jų išreikštumą, prognostinius veiksnius, ekstraintestinalinius pasireiškimus. [13,15]
16
3. TYRIMO METODIKA
3.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas atliktas LSMU KK Gastroenterologijos klinikoje. Jame dalyvavo 70 pacientų, pirmą kartą susirgusių opiniu kolitu ar Krono liga 2010 – 2011 metų laikotarpyje.
3.2. Tyrimo metodai
Tyrimas atliktas LSMU KK Gastroenterologijos klinikoje. Jame dalyvavo 70 pacientų, pirmą kartą susirgusių opiniu kolitu ar Krono liga 2010 – 2011 metų laikotarpyje.
Atlikta anketinė anonimiška tiriamųjų apklausa. Naudotos dvi anketos. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė vertinta Trumpa sveikatos apklausos forma, (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire), kuri susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą. Su uždegiminės žarnyno ligos simptomais susijusi gyvenimo kokybė vertinta Trumpu uždegiminių ligų klausimynu, (angl. Short Inflammatory Bowel Disease Questionnaire), kurį sudaro 10 klausimų, atspindinčių keturias gyvenimo sritis: ligos simptomus, emocinę būklę, socialinę funkciją bei darbą.
Pacientai buvo informuoti apie tyrimą ir jo tikslą. Tyrimui atlikti gautas LSMU bioetikos centro leidimas. Sutikusieji dalyvauti tyrime pacientai savo sutikimą patvirtino raštiškai, pasirašydami informuotą sutikimą.
3.3. Duomenų analizės metodai
Duomenų įvedimo, redagavimo, saugojimo ir grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota “Excel 2010” programa. Statistinei duomenų analizei buvo naudojama SPSS/PC (angl. Statistical Package for Social Science) 17.0 versija. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliučių (n) ir procentinių (%) dažnių pasiskirstymas. Kiekybiniai duomenys pateikti kaip aritmetiniai vidurkiai (V) su standartiniu nuokrypiu (SN). Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Ryšio stiprumas tarp ranginių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Spearmen koreliacijos koeficientą (r). Ryšio nėra, kai r=0. Ryšys tarp dviejų požymių laikomas labai silpnu kai 0<|r|≤0,3, silpnu – kai 0,3<|r| ≤0,5, vidutiniu – kai 0,5<|r| ≤0,7, stipriu – kai 0,7<|r| ≤:0,9, labai stipriu - kai 0,9<|r| ≤1.
17
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Tyrime dalyvavo 70 pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis. Ligonių amžius buvo nuo 18m. iki 80m., amžiaus vidurkis – 43,2 ± 16,7m. Iš jų 55,7% (n=39) buvo vyrai ir 44,3% (n=31) – moterys.
Analizuojant gyvenimo kokybės parametrų sąsajas su pacientų amžiumi, vertintas Spearmen koreliacijos ryšys |r|. Silpnas ryšys r = 0,38 (0,3<|r|≤0,5), p>0,05, nustatytas tarp sergančiųjų amžiaus ir fizinės būklės. Ryšiai nustatyti su kitais gyvenimo kokybės parametrais labai silpni (0<|r|≤0,3), p>0,05 (x lentelė). Pacientai skirtingai vertino savo būklę, nepriklausomai nuo amžiaus, labiau atsižvelgdami į kitus veiksnius, turinčius įtakos jų gyvenimo kokybei.
1 lentelė. Pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis gyvenimo kokybė atsižvelgiant į amžių
Gyvenimo kokybės sritys Amžius
Bendra sveikata |r| = 0,05
Fizinė būklė |r| = 0,38
Emocinė būklė |r| = 0,05
Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų |r| = 0,28 Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų |r| = 0,17
Skausmas |r| = 0,12
Energingumas |r| = 0,11
Socialinė funkcija |r| = 0,03
Užsienyje atliktų tyrimų apie pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis, gyvenimo kokybės parametrų priklausomybę rezultatai skiriasi. Yra duomenų, kad vyresniame amžiuje sergančiųjų opiniu kolitu ar Krono liga simptomai yra sunkesni, dažnesnės komplikacijos, o tai neigiamai atsiliepia jų gyvenimo kokybei įvairiose srityse. Taip pat yra duomenų, jog gyvenimo kokybė nepriklauso nuo amžiaus, didesnę įtaką turi ligos eiga ir jos aktyvumas, simptomų išreikštumas bei gydymo efektyvumas, o šie faktoriai su amžiumi nekoreliuoja [16,17]
Suskirsčius respondentus į tris amžiaus grupes (pirmoji 18 – 39m., antroji 40 – 59m., trečioji -60 – 80m.), palyginti gyvenimo kokybės parametrai, p>0,05.
18 2 pav. Pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis gyvenimo kokybė atsižvelgiant į amžių
Nepaisant to, jog statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp pacientų amžiaus ir gyvenimo kokybės nestebėta, tarpusavyje palyginus amžiaus grupes stebima tendencija, jog jaunesni respondentai linkę geriau vertinti savo būklę, tačiau yra ir tokių gyvenimo kokybės parametrų, kur geriausiai savo būklę įvertino vyriausieji pacientai. Bendrą sveikatą geriausiai vertino respondentai amžiaus grupėje nuo 40 iki 59m. - 52,0 ± 5,2 balais. Pacientai amžiaus grupėje nuo 18 iki 39m. bendrą savo sveikatą vertino 50,6 ± 2,4 balais, o pacientai amžiaus grupėje nuo 60 iki 80m. - 48,6 ± 5,7 balais. Fizinę būklę geriausiai vertino respondentai amžiaus grupėje nuo 18 iki 39m. - 91,2 ± 2,2 balais, kiek žemesnį įvertinimą skyrė respondentai amžiaus grupėje nuo 40 iki 59m. - 80,7 ± 4,4 balų. Blogiausiai savo fizinę būklę vertino pacientai amžiaus grupėje nuo 60 iki 80m. - 73,6 ± 6,5 balais, o emocinę būklę geriausiai - 66,0 ± 2,1 balais. Pacientai amžiaus grupėje nuo 18 iki 39m. savo emocinę būklę vertino 61,7 ± 3,1balais. Prasčiausiai savo emocinę būklę nusakė respondentai amžiaus grupėje nuo 40 iki 59m. - 57,3 ± 1,8 balais. Fizinės sveikatos problemos labiausiai ribojo pacientus amžiaus grupėje nuo 60 iki 80m. - 37,5 ± 7,9 balo, emocinės problemos, susijusios su sveikata ribojo kiek mažiau - 28,6 ± 6,7 balo. Veiklos apribojimą dėl fizinių problemų respondentai amžiaus grupėje nuo 40 iki 59m. vertino 30,0 ± 7,7 balų, dėl emocinių - 28,9 ± 6,9 balo. Pacientus amžiaus grupėje nuo 18 iki 39m. emocinės problemos jų veiklą ribojo labiau nei fizinės - atitinkamai 19,9 ± 4,4 balų 18,9 ± 2,8 balų. Energingumą geriausiai vertino respondentai amžiaus grupėje nuo 18 iki 39m. - 59,8 ± 3,1 balų. Kiek mažiau energingi jautėsi pacientai amžiaus grupėje nuo 60 iki 80m. - 57,1 ± 5,2 balų. Mažiausiai energingi jautėsi respondentai amžiaus grupėje nuo 40 iki 59m., savo energingumą jie vertino 56,0 ± 3,6 balais. Geriausiai savo socialinę funkciją vertino respondentai amžiaus grupėje nuo 60 iki 80m. - 75,0 ± 6,6 balais. Kiek prasčiau ją vertino respondentai amžiaus grupėje nuo 18 iki 39m. - 73,7 ± 3,9 balų. Prasčiausiai savo socialinę funkciją vertino respondentai amžiaus grupėje nuo 40 iki 59m. - 67,5 ± 7,5 balų. Daugiausiai fizinio skausmo patyrė
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Bendra sveikata Fizinė būklė Emocinė būklė Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų
Energingumas Socialinė funkcija Skausmas
18-39m. 40-59m. 60-80m.
19 respondentai amžiaus grupėje nuo 60 iki 80m. - 30,4 ± 6,7 balų, kiek mažiau - respondentai amžiaus grupėje nuo 40 iki 59m. - 26,3 ± 7,3 balų. Mažiausiai skausmą patiriantys buvo respondentai amžiaus grupėje nuo 18 iki 39m., savo skausmą jie vertino 22,9 ± 4,1 balais.
3 pav. Gyvenimo kokybės parametrai amžiaus grupėje nuo 18 iki 39m.
Vertinant respondentų amžiaus grupėje nuo 18 iki 39m. gyvenimo kokybės parametrus paaiškėjo, jog geriausiai jie vertina savo fizinę būklę, o veiklos apribojimas dėl fizinių bei emocinių problem sukelia mažiausiai diskomforto.
4 pav. Gyvenimo kokybės parametrai amžiaus grupėje nuo 40 iki 59m.
13% 23% 15% 5% 5% 15% 18% 6% Bendra sveikata Fizinė būklė Emocinė būklė
Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų Energingumas Socialinė funkcija Skausmas 13% 22% 14% 7% 7% 14% 17% 6% Bendra sveikata Fizinė būklė Emocinė būklė Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų Energingumas Socialinė funkcija Skausmas
20 Vertinant respondentų amžiaus grupėje nuo 40 iki 59m. gyvenimo kokybės parametrus pastebėta, jog fizinė būklė taip pat vertinta geriausiai, o mažiausiai diskomforto patiriama dėl skausmo, sukelto uždegiminių žarnyno ligų.
5 pav. Gyvenimo kokybės parametrai amžiaus grupėje nuo 60 iki 80m.
Vertinant respondentų amžiaus grupėje nuo 60 iki 80m. gyvenimo kokybės parametrus matoma, jog pacientai geriausiai apibūdina savo socialinę funkciją, o fizinę ir emocinę būklę vertina panašiai.
Analizuojant ligos simptomų pasireiškimo įtaką įvairioms respondentų gyvenimo sritims, interpretuoti sIBDQ klausimyno atsakymai. Jį sudaro 10 klausimų, atspindinčių keturias gyvenimo sritis: ligos simptomus, darbą ir kasdienę veiklą, socialinę funkciją bei emocinę būklę. Konvertuojant pacientų atsakymus į skaitinę vertę, reikšmės vertintos naudojant balų sistemą nuo 1 iki 7. Kuo aukštesnis balas, tuo geresnė paciento fizinė būklė bei gyvenimo kokybė ir tuo mažesnis ligos simptomų pasireiškimas.
Vertinant darbo ir kasdienės veiklos priklausomybę nuo ligos simptomų pasireiškimo, stebėtas stiprus ryšys (r=0,73, p<0,001). Kuo rečiau ir lengviau pasireiškė ligos simptomai, tuo didesnis buvo pacientų produktyvumas darbe, energijos kiekis, mažiau pasireiškė nuovargis, lengviau buvo užsiimti ir kasdiene veikla. 12% 17% 16% 9% 7% 14% 18% 7% Bendra sveikata Fizinė būklė Emocinė būklė Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų Energingumas Socialinė funkcija Skausmas
21 6 pav. Darbo ir kasdienės veiklos priklausomybė nuo ligos simptomų pasireiškimo
Vertinant socialinės funkcijos priklausomybę nuo ligos simptomų pasireiškimo, stebėtas stiprus ryšys (r=0,71, p<0,01). Kuo rečiau ir lengviau pasireiškė ligos simptomai, tuo kokybiškesnis ir aktyvesnis buvo pacientų laisvalaikis, intensyvesnė socialinė veikla.
Remiantis užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, stebėtas ir atvirkščias fenomenas: kuo geresnė buvo pacientų socialinė funkcija – daugiau laiko praleista su šeima bei artimaisiais, gauta aplinkinių palaikymo, tuo lengviau ir rečiau pasireiškė uždegiminės žarnyno ligos simptomai arba pacientai lengviau juos įveikė, geriau toleravo. [18] Taigi, tarpusavio ryšiai turi teigiamos įtakos paciento fizinei sveikatai ir ligos kontroliavimui.
7 pav. Socialinės funkcijos priklausomybė nuo ligos simptomų pasireiškimo
0 1 2 3 4 5 6 7 0 1 2 3 4 5 6 7 P rod u k tyvum as Fizinė būklė 0 1 2 3 4 5 6 7 0 1 2 3 4 5 6 7 A kt yv u m as Fizinė būklė
22 Vertinant emocinės būklės priklausomybę nuo ligos simptomų pasireiškimo, stebėtas stiprus ryšys (r=0,73, p>0,05). Kuo rečiau ir lengviau pasireiškė ligos simptomai, geresnė buvo pacientų emocinė būklė.
Atsižvelgiant į užsienyje atliktus tyrimus, taip pat stebimas ryšys su emocinės būklės įtaka fizinei būklei. Įrodyta, jog pacientai, patiriantys lėtinį stresą ir/ ar sergantys depresija, dažniau patiria ligos atkryčius, ligos eiga ir simptomai būna sunkesni. Tai, emocinė pacientų būsena turi didelės reikšmės jų fizinei sveikatai bei ligos eigai [19].
8 pav. Emocinės būklės priklausomybė nuo ligos simptomų pasireiškimo
0 1 2 3 4 5 6 7 0 1 2 3 4 5 6 7 Em o ci n ė b ū kl ė Fizinė būklė
23
IŠVADOS
1. Pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga), gyvenimo kokybės parametrų priklausomybės nuo amžiaus nestebėta.
2. Pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga), ligos simptomų pasireiškimas mažina produktyvumą darbe ir kasdienėje veikloje.
3. Pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga), ligos simptomų pasireiškimas blogina socialinę funkciją.
4. Pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis (opiniu kolitu ir Krono liga), ligos simptomų pasireiškimas turi neigiamos įtakos emocinei būklei.
24
LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1] Hanauer, Stephen B. Inflammatory bowel disease. Epidemiology, pathogenesis, and therapeutic opportunities. Inflammatory bowel diseases. 2006; 1:S3-9
[2] Burisch, Johan; Munkholm, Pia. The epidemiology of inflammatory bowel disease. Scandinavian journal of gastroenterology. 2015; 8: 942–951
[3] Gediminas Kiudelis, Laimas Jonaitis, Kęstutis Adamonis, et al. Incidence of Inflammatory Bowel Disease in Kaunas Region, Lithuania. Medicina (Kaunas), 2012;48(8):431-5
[4] Goda Denapienė, Aušrinė Barakauskienė, Eugenijus Ugianskis, et al. Inflammatory bowel diseases at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos. Acta Medica Lituanica, 2008;15(3):145–149
[5] Umanskiy, Konstantin, and Alessandro Fichera. “Health Related Quality of Life in Inflammatory Bowel Disease: The Impact of Surgical Therapy.” World Journal of Gastroenterology (2010): 5024–5034
[6] Molodecky NA, Kaplan GG. Environmental Risk Factors for Inflammatory Bowel Disease. Gastroenterology & Hepatology. 2010;6(5):339-346
[7] Sartor, R. Balfour. Mechanisms of disease. Pathogenesis of Crohn's disease and ulcerative colitis. Nature clinical practice. Gastroenterology & hepatology. 2006; (7): 390–407
[8] M’Koma, Amosy E. “Inflammatory Bowel Disease: An Expanding Global Health Problem.” Clinical Medicine Insights. Gastroenterology 6 (2013): 33–47
[10] Khor B, Gardet A, Xavier RJ. Genetics and pathogenesis of inflammatory bowel disease. Nature. 2011;474(7351):307-317.
[11] Tontini GE, Vecchi M, Pastorelli L, Neurath MF, Neumann H. Differential diagnosis in inflammatory bowel disease colitis: State of the art and future perspectives. World Journal of
25 [12] Charles Bernstein Canada, Abraham Eliakim, Suleiman Fedail, Michael Fried, et al. Inflammatory Bowel Disease. World Gastroenterology Organisation Global Guidelines, 2015
[13] SAM KL ir OK diagnostikos ir gydymo aprašas 2015-09-29. Internetinė prieiga: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Asmens_sveikatos_prieziura/Diagnostikos_ metodikos_ir_rekomendacijos/Metodikos/KLirOKdiagnostikosirgydymoaprasas2015-09-29 (2).docx
[14] Nikolaus, Susanna; Schreiber, Stefan. Diagnostics of inflammatory bowel disease. Gastroenterology. 2007; 5: 1670–1689
[15] Kozuch PL, Hanauer SB. Treatment of inflammatory bowel disease. A review of medical therapy. World J Gastroenterol. 2008;14(3):354-377
[16] J. P. Gisbert; M. Chaparro. Inflammatory Bowel Disease in the Elderly. Systematic Review With Meta-analysis. Aliment Pharmacol Ther. 2014;39(5):459-477
[17] Katz, Seymour, and Richard Feldstein. “Inflammatory Bowel Disease of the Elderly: A Wake-Up Call.” Gastroenterology & Hepatology 4.5 (2008): 337–347
[18] Sewitch, M. J.; Abrahamowicz, M.; Bitton, A.; Daly, D.; Wild, G. E.; Cohen, A.; Katz, S.; Szego, P. L.; Dobkin, P. L. Psychological distress, social support, and disease activity in patients with inflammatory bowel disease. The American journal of gastroenterology. 2001; 5: 1470–1479
[19] Mawdsley JE, Rampton DS. Psychological stress in IBD: new insights into pathogenic and therapeutic implications. Gut. 2005;54(10):1481-1491
[20] M. S. Sajadinejad, K. Asgari, H. Molavi, M. Kalantari, and P. Adibi. Psychological Issues in Inflammatory Bowel Disease: An Overview. Gastroenterology Research and Practice (2012) Article ID 106502, 11 pages
26
PRIEDAI
1 priedas: Trumpa sveikatos apklausos forma (SF- 36 klausimynas)
Šiais klausimais norima išsiaiškinti Jūsų požiūrį į savo sveikatą. Ši informacija padės suprasti, kaip jaučiatės ir kaip Jums pavyksta užsiimti įprasta veikla. Prašome atsakyti į kiekvieną klausimą pažymint vieną langelį, geriausiai atitinkantį Jūsų atsakymą. Ačiū, kad dalyvaujate apklausoje!
1. Jūsų nuomone Jūsų sveikata apskritai yra:
Puiki Labai gera Gera Nebloga Bloga
2. Kaip vertinate dabartinę savo sveikatą palyginus su buvusia prieš metus?: Daug geresnė negu prieš metus
Truputi geresnė negu prieš metus Panaši, kaip ir buvo
Truputi blogesnė negu prieš metus Daug blogesnė negu prieš metus
3. Šiais klausimais teiraujamasi apie veiklą, kuria užsiimate įprastą dieną. Ar Jūsų sveikata riboja šią veiklą? Prašome nurodyti – kiek?
Taip, Taip, Ne,
labai riboja tuputi riboja neriboja visai a) Energinga veikla, tokia kaip bėgimas, sunkių
daiktų kėlimas, dalyvavimas įtemptame sporte.
b) Vidutinio sunkumo veikla, tokia kaip stalo perstumimas, dulkių valymas siurbliu.
c) Kėlimas ir nešimas maisto prekių. d) Lipimas keliatą aukštų laiptais. e) Lipimas vieną aukštą laiptais. f) Pasilenkimas, klupojimas ar stovėjimas. g) Ėjimas daugiau negu 1,5 kilometro. h) Ėjimas pusę kilometro. i) Ėjimas 100 metrų. j) Prausimasis ir apsirengimas.
27 4. Ar per pastarąsias 4 savaites Jums buvo kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita įprastine kasdienine veikla dėl fizinės sveikatos problemų?
Visą Labai Kartais Beveik Niekada laiką dažnai niekada
Mažiau laiko praleidžaite darbe ar kitur Atlikote mažiau negu norėtumėte Apribojote darbo rūšį ar kitą veiklą Iškilo sunkumų atliekant darbą ar kitą veiklą
5. Ar per pastarąsias 4 savaites Jums buvo kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita įprastine kasdienine veikla dėl emocinių problemų?
Visą Labai Kartais Beveik Niekada laiką dažnai niekada
Mažiau laiko praleidžaite darbe ar kitur Atlikote mažiau negu norėtumėte Neatlikote darbo ar kitų užduočių taip rūpestingai, kaip paprastai.
6. Kaip Jūsų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jums bendrauti su šeima, draugais, kaimynais ar kitomis žmonių grupėmis per pastarąsias 4 savaites?
Visiškai ne Nedaug Vidutiniškai Gana nemažai Ypatingai
7. Kokio intensyvumo būdavo kūno skausmai per pastarąsias 4 savaites? Nebuvo
Labai silpni Silpni
Vidutinio intensyvumo Stiprūs
28 Labai stiprūs
8. Kaip per pastarąsias 4 savaites skausmas pertraukė Jūsų normalų darbą (įskaitant namų ruošą ir darbą ne namie)? Visai ne Labai nedaug Vidutiniškai Gana nemažai Ypatingai
9. Šie klausymai yra apie Jūsų savijautą ir kaip Jūs ją apibūdintumėte per pastarąsias 4 savaites. Kaip dažnai Jūs:
Visada Dažniausiai Kartais Retkarčiais Retai Niekada Jautėtės gyvybingas (-a)? Buvote labai nervingas (-a)? Jautėtės tokios blogos nuotaikos,
Jog niekas negalėjo Jūsų pralinksminti? Jautėtės ramus (-i) ir taikus (-i)? Turėjote daug energijos? Jautėtės nuliūdęs (-usi)? Jautėtės išsekęs (-usi)? Buvote laimingas (-a)? Jautėtės pavargęs (-usi)?
10. Prašome parinkti atsakymą, kuris geriausiai išreiškia kiekvieną iš šių tvirtinimų?
Visiškai Dažniausiai Nežinau Dažniausiai Visiškai teisingas teisingas klaidingas klaidingas Man atrodo, kad aš linkęs labiau sirgti nei kiti žmonės
Aš esu toks pat sveikas, kaip ir kiti mano pažįstami
Manau, kad mano sveikata pablogės Mano sveikata yra puiki
29 2 priedas: Trumpas klausimynas apie uždegiminę žarnyno ligą (angl.sIBDQ)
Atsakykite į toliau pateiktus klausimus, remdamasis (-asi) pastarųjų dviejų savaičių savijauta. Kaip dažnai nuovargis kėlė Jums problemų?
Visą laiką Dažniausiai Dažnai Kartais Retkarčiais Beveik niekada Niekada
Kaip dažnai turėjote atidėti ar atšaukti savo socialinę veiklą dėl žarnyno problemų?
Visą laiką Dažniausiai Dažnai Kartais Retkarčiais Beveik niekada Niekada
Kaip dažnai jautėtės atsipalaidavęs ir neįsitempęs?
Visą laiką Dažniausiai Dažnai Kartais Retkarčiais Beveik niekada Niekada
Ar dėl žarnyno problemų buvo sunku dalyvauti laisvalaikio ar sporto veikloje?
Neįmanoma Sunku Gana sunku Kartais sunku Šiek tiek sunkiau Beveik nesunku Visiškai nesunku
Kaip dažnai jautėte skausmą pilvo srityje?
Visą laiką Dažniausiai Dažnai Kartais Retkarčiais Beveik niekada Niekada
Ar buvo sunku palaikyti esamą kūno svorį ar pasiekti norimą?
Neįmanoma Sunku Gana sunku Kartais sunku Šiek tiek sunkiau Beveik nesunku Visiškai nesunku
Kiek laiko jautėtės piktas dėl savo žarnyno problemų?
Visą laiką Didžiąją dalį laiko Daug laiko Kažkiek laiko Nedaug laiko Beveik nė karto Nė karto
Kiek laiko Jus vargino staigus noras eiti į tualetą, nors Jūsų žarnynas buvo tuščias?
Visą laiką Didžiąją dalį laiko Daug laiko Kažkiek laiko Nedaug laiko Beveik nė karto Nė karto
Kiek laiko jautėtės prislėgtas ar nepasitikintis savimi dėl savo žarnyno problemų?
Visą laiką Didžiąją dalį laiko Daug laiko Kažkiek laiko Nedaug laiko Beveik nė karto Nė karto
Ar Jus vargino žarnyno pūtimas?
