LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

NEONATOLOGIJOS KLINIKA

Vytautas Balkys

ATIDĖTO VIRKŠTELĖS PERSPAUDIMO ĮTAKA LABAI

NEIŠNEŠIOTŲ NAUJAGIMIŲ, SERGAMUMUI IR MIRTINGUMUI

Medicinos vientisųjų studijų

BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS

Darbo vadovė:

Doc. dr. Dalia Stonienė

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 2. PADĖKA ... 6 3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

5. SANTRUMPOS ... 7

6. ĮVADAS ... 9

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

8.1. Naujagimio kraujotaka... 11

8.2. Atidėtas virkštelės perspaudimas... 11

8.3. Intraskilvelinė kraujosruva... 12

8.4. Neišnešiotų naujagimių retinopatija... 13

8.5. Broncho pulmoninė displazija... 14

8.6 Vėlyvas sepsis... 15 8.7. Nekrozinis enterokolitas... 15 8.8. Naujagimių hipotermija... 16 9. TYRIMO METODIKA ... 17 9.1. Tyrimo planavimas ... 17 9.2. Tyrimo objektas ... 17 9.3. Tiriamųjų atranka ... 17 9.4. Tyrimo metodai ... 19

(3)

3

9.5. Duomenų analizės metodai ... 19

10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 21

10.1. Analizuotų duomenų bendroji suvestinė...21

10.2. Labai neišnešiotų naujagimių NVPG stacionarinio gydymo trukmė, sergamumas NEK, ISK, BPD, VS, NNR, mirtingumas, temperatūra, HB, HTV rodmenys, atvykus į naujagimių intensyvios terapijos skyrių bei HB, HTC rodmenys, išvykstant namo, gimusiems 2010 ir 2015–2016 metais...22

10.3. Labai neišnešiotų naujagimių NVPG ir AVPG stacionarinio gydymo trukmė, sergamumas NEK, ISK, BPD, VS, NNR, mirtingumas, temperatūra, HB, HTV rodmenys, atvykus į naujagimių intensyvios terapijos skyrių bei HB, HTC rodmenys, išvykstant namo, gimusiems 2010 ir 2015–2016 metais... 29

10.4 Rezultatų aptarimas...36

11. IŠVADOS ... 41

(4)

4

1. SANTRAUKA

Vytautas Balkys

Atidėto virkštelės perspaudimo įtaka labai neišnešiotų naujagimių sergamumui ir mirtingumui.

Magistrinio darbo tikslas – išsiaiškinti AVP įtaką labai neišnešiotų naujagimių sergamumui ir mirtingumui.

Uždaviniai:

1. Palyginti labai neišnešiotų naujagimių, kuriems virkštelė buvo perspausta iškarto po gimimo, stacionarinio gydymo trukmę, sergamumą NEK, ISK, BPD, VS, NNR, mirtingumą, temperatūros, HB, HTV rodmenis, atvykus į naujagimių intensyvios terapijos skyrių bei HB, HTC rodmenis, išvykstant namo, gimusiems 2010 ir 2015–2016 m.

2. Palyginti labai neišnešiotų naujagimių, gimusių 2015–2016 m., kuriems taikytas AVP su NVPG, stacionarinio gydymo trukmę, sergamumą NEK, ISK, BPD, VS, NNR, mirtingumą, temperatūros, HB, HTC rodmenis, atvykus į naujagimių intensyvios terapijos skyrių bei HB, HTC rodmenis, išvykstant namo.

Tyrimo objektas - labai neišnešioti naujagimiai (mažiau 32 gestacijos sav.), gimę 2010 ir 2015 – 2016 m., kurie buvo hospitalizuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų neonatologijos skyrių (n=443).

Atlikus tyrimą ir išanalizavus duomenis gavome tokius rezultatus:

1. 2015m. NVPG naujagimiai reikšmingai dažniau sirgo NNR ir BPD, ilgiau gulėjo stacionare bei turėjo reikšmingai mažesnį HB kiekį išvykstant į namus. 2016m. NVPG naujagimiai reikšmingai dažniau sirgo vėlyvuoju sepsiu.

2. AVPG naujagimiai turėjo reikšmingai didesnį HB kiekį po gimimo ir išvykstant į namus, reikšmingai dažniau sirgo BPD, tačiau turėjo reikšmingai trumpesnę gydymo trukmę, mažiau NNR bei vėlyvojo sepsio atvejų.

(5)

5

SUMMARY

Vytautas Balkys

The influence of delayed cord clamping to the death and morbidity of early premature babies

The aim of this MA Paper is to find out how delayed cord clamping affects death and morbidity of early premature babies.

The objectives:

1. To compare early premature babies’ (born in 2010, 2015–2016 with instant cord clamping) inpatient treatment term, morbidity to necrotizing enterocolitis, intraventricular hemorrhage, bronchial pulmonary dysplasia, late-onset sepsis, retinopathy of prematurity, mortality, the figures of temperature, hemoglobin with previously stated diseases and figures before leaving the hospital. 2. To compare early premature babies’ (born 2015–2016 with delayed cord clamping) inpatient treatment term, morbidity to necrotizing enterocolitis, intraventricular hemorrhage, bronchial pulmonary dysplasia, late-onset sepsis, retinopathy of prematurity, mortality, the figures of temperature, hemoglobin at neonatal intensive care unit with the figures of hemoglobin and hematocrit before leaving the hospital.

The focus of the research- early premature babies (less than 32 gestation weeks), born 2010, 2015– 2016, who were hospitalized at Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Hospital neonatal section (n = 443).

Having carried out the research and analyzed the data, the following results were found:

1. Babies born in 2015 with instant cord clamping were considerably more often prone to bronchial pulmonary dysplasia, retinopathy of prematurity, had longer inpatient treatment term and had a considerably lower hemoglobin figure before leaving the hospital. Babies with instant cord clamping were considerably more often prone to early-onset sepsis.

2. Babies with delayed cord clamping had considerably higher figures of hemoglobin after the birth and before leaving the hospital, were more often diagnosed with bronchial pulmonary dysplasia, but had a considerably shorter treatment term and less cases of retinopathy of prematurity as well as late-onset sepsis.

(6)

6

2. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo mokslinio darbo vadovei gerb. Doc. dr. Daliai Stonienei už kompetentingas konsultacijas ir pagalbą bei patarimus rašant šį darbą.

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorių interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo numeris BEC-MF-388. Leidimo išdavimo data 2017-04-03.

(7)

7

5. SANTRUMPOS

ISK – intraskilvelinė kraujosruva BPD – broncho pulmoninė displazija NEK – nekrozinis enterokolitas

NVPG – nedelsiamo virkštelės perspaudimo grupė AVPG – atidėto virkštelės perspaudimo grupė VS – vėlyvas sepsis

NNR – neišnešiotų naujagimių retinopatija AVP – atidėtas virkštelės perspaudimas NVP – nedelsiamas virkštelės perspaudimas HTC – hematokritas

HB – hemoglobinas

LMGSN – labai mažo gimimo svorio naujagimis DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija

NH – naujagimių hipotermija AKS – arterinis kraujo spaudimas

AIKT – atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas SN – standartinis nuokrypis

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas NITS – naujagimių intensyvios terapijos skyrius KK – Kauno klinikos

Min. – minutės S – sekundės

(8)

8 Proc. – procentai P – reikšmingumo lygmuo Ml. – mililitrai Sav. – savaitė Mėn. – mėnuo M. – metai Chi-kvadratas - χ2 Am – aritmetinis vidurkis ° C - Celsijaus laipsniai F - ryšio svarbumas

(9)

9

6. ĮVADAS

Žmonija nuolat tobulina savo pasiekimus visose srityse, taip pat ir medicinoje. Jau Hipokrato laikais mokslininkams kilo idėja, jog atidėtas virkštelės perspaudimas (AVP) naujagimiui gali būti naudingas. Ši hipotezė paremta teiginiu, jog gimus kūdikiui, jau po keliolikos sekundžių (s) virkštelės arterija užsidaro, tačiau virkštelės venos dar lieka atviros iki 5 minučių (min.). Tai leidžia placentoje esančiam kraujui sutekėti į naujagimį ir taip padidinti bendrą naujagimio kraujo tūrį vidutiniškai 100 mililitrų (ml.). Europos mokslininkai rekomenduoja virkštelės perspaudimą atidėti bent 60 s.

Pradinėmis gyvenimo min. padidėjęs kraujo tūris tiesiogiai pagausina eritrocitų skaičių naujagimio organizme. Diskutuojama, jog eritrocitams suirus kraujyje lieka daug geležies atsargų, kurių kūdikiui pakanka iki 3 mėnesių (mėn.) amžiaus. Galimai tokių naujagimių kraujo tyrimuose hemoglobino (HB) ir hematokrito (HTC) rodikliai būna didesni nei tiems, kuriems taikytas nedelsiamas virkštelės perspaudimas (NVP). Taigi, galbūt AVP sumažina tikimybę susirgti geležies stokos anemija.

Labai neišnešioti naujagimiai (mažiau 32 gestacijos savaičių (sav.)) labiau linkę sirgti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui: intraskilveline kraujosruva (ISK), neišnešiotų naujagimių retinopatija (NNR), broncho pulmonine displazija (BPD), vėlyvuoju sepsiu (VS), nekroziniu enterokolitu (NEK), naujagimių hipotermija (NH). Anksčiau laiko gimusių kūdikių stacionarinio gydymo trukmė paprastai būna žymiai ilgesnė, o jų mirtingumas – žymiai didesnis nei laiku gimusių kūdikių.

Savo atliekamu tyrimu siekiu išsiaiškinti, ar AVP gali padidinti naujagimių HB, HTC rodiklius. Sumažinti neišnešiotų naujagimių sergamumą ISK, NNR, BPD, VS, NEK, NH, kas galimai sumažintų hospitalizacijos trukmę bei kūdikių mirtingumą.

(10)

10

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – išsiaiškinti AVP įtaką labai neišnešiotų naujagimių sergamumui ir

mirtingumui.

Uždaviniai:

1. Palyginti labai neišnešiotų naujagimių, kuriems virkštelė buvo perspausta iškarto po gimimo, stacionarinio gydymo trukmę, sergamumą NEK, ISK, BPD, VS, NNR, mirtingumą, temperatūros, HB, HTV rodmenis, atvykus į naujagimių intensyvios terapijos skyrių bei HB, HTC rodmenis, išvykstant namo, gimusiems 2010 ir 2015–2016 m.

2. Palyginti labai neišnešiotų naujagimių, gimusių 2015–2016 m., kuriems taikytas AVP su NVPG, stacionarinio gydymo trukmę, sergamumą NEK, ISK, BPD, VS, NNR, mirtingumą, temperatūros, HB, HTC rodmenis, atvykus į naujagimių intensyvios terapijos skyrių bei HB, HTC rodmenis, išvykstant namo.

Laukiami tyrimo rezultatai: Įrodyti, jog AVP labai neišnešiotiems naujagimiams, turi

teigiamos įtakos jų nesusirgimui arba sirgimui lengvesne ligos forma: NEK, ISK, BPD, VS, NNR, NH. Padidėja HB, HTV rodmenys, atvykus į naujagimių intensyvios terapijos skyrių bei HB, HTC rodmenys, išvykstant namo. Sutrumpėja naujagimių stacionarinio gydymo trukmė. Sumažėja naujagimių mirtingumas. Lyginant su tais labai neišnešiotais naujagimiais (mažiau kaip 32 sav.), kuriems virkštelė buvo perspausta iš karto po gimimo.

(11)

11

8. LITERATŪROS APŽVALGA

8.1. Naujagimio kraujotaka

Tuoj po gimimo kraujotaka, tarp placentos ir vaisiaus, nenutrūksta ir iš placentos atitekėjusio kraujo tūris padeda užpildyti mažojo kraujo apytakos rato kraujagysles. Per pirmąsias 20–25 s, veikiant hormonams, prostaglandinams, padidėjus kraujo oksigenacijai, užsidaro virkštelės arterija. Virkštelės venos išlieka atviros dar 3–5 min. po gimimo ir jomis gali atitekėti kraujas iš placentos [1]. Gimus kūdikiui, kai jis pirmą kartą įkvepia, sumažėja pasipriešinimas plaučių kraujagyslėse, tai padidina spaudimą kairiajame prieširdyje labiau nei dešiniajame. Spaudimų pasikeitimas sąlygoja

foramen ovale užsidarymą, ko pasėkoje užsidaro ir fossa ovalis. Nepaisant to, deguonies

koncentracijos padidėjimas kraujyje sumažina prostaglandinų kiekį, sukeldamas ductus arteriosus užsivėrimą. Šių visų struktūrų užsidarymas nebeleidžia kraujo tėkmei aplenkti mažojo kraujo apytakos rato, taigi naujagimio kraujas yra pripildomas deguonies naujai pradėjusiuose funkcionuoti naujagimio plaučiuose [2].

8.2. Atidėtas virkštelės perspaudimas

AVP, aprašomas nuo 1950-ųjų m, yra nieko nekainuojantis metodas, leidžiantis fiziologinį placentos kraujo perpylimą [3]. Ilgą laiką buvo diskutuojama ir nesutariama dėl optimalaus virkštelės perspaudimo laiko gimus kūdikiui. Nors daugelis atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų (AIKT) įrodė AVP naudą prieš neatidėliotiną perspaudimą laiku gimusiems ir neišnešiotiems kūdikiams, tačiau idealus virkštelės perspaudimo laikas dar nenustatytas. Keletas sistemingų peržiūrų parodė, jog perspaudimas turėtų būti atidėtas mažiausiai 30–60 s (Europinės rekomendacijos teigia, jog virkštelės perspaudimas turėtų būti atidėtas bent 60 s, kūdikį laikant žemiau mamos, skatinant placentos–vaisiaus kraujo perpylimą [4]), esant naujagimiui viename aukštyje su placenta arba žemiau jos, nes tai naudinga naujagimiui, įskaitant padidėjusį naujagimio kraujo tūrį, sumažėjusį kraujo perpylimų poreikį, sumažėjusį ISK skaičių ir rečiau pasitaikančias geležies stokos anemijas prieš laiką gimusiems kūdikiams [5].

Placentos perpylimas – kraujo perpylimas iš placentos į gimusį kūdikį. Laiku gimusiems kūdikiams šis kraujo tekėjimas dažniausiai trunka iki 2 min., bet gali trukti netgi iki 5 min. [6]. Greitis ir trukmė taip pat priklauso nuo sunkio jėgos (gravitacijos) ir gimdymo veiklą sužadinančių vaistų [7].

(12)

12 Išnešiotas naujagimis placentos perpylimo metu vidutiniškai gauna apie 100 ml. skysčio (išnešiotiems naujagimiams gautas skysčio kiekis svyruoja tarp 60 ml. ir 240 ml. [6]), kuris sudaro apie 29 ml/kg svorio ir maždaug 36 proc. viso kraujo tūrio [8]. Neišnešiotiems naujagimiams placentos perpylimas gali trukti ilgiau [9]. Tai yra logiška, nes laiku gimusių kūdikių du trečdaliai cirkuliuojančio kraujo yra naujagimyje, tuo tarpu mažiau nei 30 sav. gestacijos gimusiems kūdikiams didesnė dalis bendro cirkuliuojančio kraujo tūrio yra placentoje [6]. Iš papildomo gauto kraujo kiekio, esančio kūdikio kraujotakoje, per kelias valandas kraujo plazma pasišalina, o eritrocitai pasilieka. Raudonieji kraujo kūneliai greitai suyra ir kraujyje lieka daug geležies atsargų. Jeigu virkštelė būtų perspausta iškarto, išnešiotas naujagimis galimai netektų iki 20–30 mg/kg geležies, todėl galime teigti, jog neišnešiotam naujagimiui galimai netenkamos geležies kiekis, kuris užtikrina geležies atsargas iki 3 mėn., būtų dar didesnis [10].

2012 m. gruodžio mėn. American College of Obstetriciansand Gynecologists rekomendavo bent 30–60 s atidėti virkštelės perspaudimą visiems neišnešiotiems naujagimiams [11]. Nors AVP ir sumažino sergamumą ISK AVP entuziastams trūko naudos sumažinant rimtus ISK susirgimus ir naujagimių, įtrauktų į šiuos bandymus [12]. Trūkstant duomenų ir naudos rimtuose ISK susirgimuose, apie tinkamą placentos perpylimą atidedant virkštelės perspaudimą, į tyrimą buvo įtraukti ir kūdikiai, gimę per Cezario pjūvio operaciją [13].

Alternatyva AVP yra virkštelės melžimas arba brūkšniavimas, kuomet neperspausta virkštelė sugriebiama ir kraujas virkštelėje stumiamas link kūdikio kelis kartus prieš ją perspaudžiant, kad kraujas subėgtų į naujagimį. Ši procedūra gali trukti iki 20 s [14]. Neseniai atlikta metaanalizė iš 7 AIKT apie virkštelės melžimą neišnešiotiems naujagimiams iki 33 sav. parodė, jog naujagimiai, kuriems buvo atliktas virkštelės melžimas, turėjo daugiau HB kraujyje ir mažesnę riziką deguonies trūkumui būdami 36 sav. ir lengvesnius ISK susirgimus, nei naujagimiai, kuriems virkštelė buvo perspausta iškart po gimimo [15].

8.3. Intraskilvelinė kraujosruva

ISK naujagimiams yra kraujavimas į skysčiu užpildytas sritis (skilvelius) smegenyse. Dažniausiai pasireiškia per anksti gimusiems kūdikiams. Nėra jokio būdo sustabdyti kraujavimą į skilvelius. Gydytojai tiesiog stengiasi kūdikį išlaikyti stabilų ir gydyti ligos sukeltus simptomus. Pavyzdžiui, kraujo perpylimas gali pakelti kraujo spaudimą ir kraujo ląstelių kiekį. Arba kraujo

(13)

13 susikaupus skilveliuose tiek, jog pradedamos spausti smegenys, daroma operacija ir įdedamas vamzdelis į smegenis, leidžiantis skysčiui nutekėti [16, 17].

Judith S. su kolegomis atliktas tyrimas iš 72 atsitiktinai parinktų kūdikių, kur nedelsiamo virkštelės perspaudimo grupės (NVPG) kūdikiai svėrė 1151 gramą ir atidėto virkštelės perspaudimo grupės (AVPG) kūdikiai svėrė 1175 gramus, o gestacinis amžius buvo 28,2 sav. ir 28,3 sav., nesant skirtumo tarp mamų demografinės, klinikinės ir saugumo padėčių, atskleidė, jog nėra sergamumo BPD ir NEK skirtumo tarp šių grupių. Tačiau buvo rasta reikšmingų skirtumų tarp NVPG ir AVPG sergamumo ISK ir VS. Du iš 23 vyriškos lyties naujagimių AVPG sirgo ISK lyginant su NVPG ISK sirgo 8 iš 19. Nei vienas iš 23 vyriškos lyties naujagimių AVPG nesirgo VS lyginant su NVPG VS sirgo 6 iš 19. Buvo tendencija aukštesniam pradiniam HTC AVPG kūdikiams. Apibendrinus AVP turėtų apsaugoti labai mažo gimimo svorio naujagimius (LMGSN), ypač berniukus, nuo ISK ir VS [18].

8.4. Neišnešiotų naujagimių retinopatija

NNR yra besivystančių tinklainės kraujagyslių sutrikimas. Tai yra pagrindinė vaikų aklumo priežastis ir pagrindinis veiksnys, lemiantis neišnešiotų naujagimių regėjimo sutrikimus. Tai kelia vis didesnį susirūpinimą, kuomet smarkiai padidėjo neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas [19, 20]. Buvo sukaupta daugybė įrodymų, jog NNR yra daugiaveiksmė liga [21]. Mažas gestacinis amžius, mažas gimimo svoris, maži pagal savo gestacinį amžių, ISK, naujagimių sepsis, kraujo perpylimai, atviras arterinis latakas, respiracinis distreso sindromas, dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) bei deguonies terapija - visi šie veiksniai apibūdinami, kaip rizikos veiksniai, lemiantys NNR [22].

Song D. su kolegomis atliko tyrimą, kuriame lygino skirtingą AVP, 30–45s lyginant su 60– 75s įtaką neišnešiotiems naujagimiams, kurie yra mažiau nei 32 gestacijos sav. Duomenys buvo renkami iš perspektyviai tinkančių kūdikių, suskirstytų į 2 grupes: 30–45s AVPG (nuo 2008 m. iki 2011 m., n = 187) ir 60–75s AVPG (nuo 2011 m. kovo iki 2014 m. balandžio, n = 166). 60–75s AVPG lyginant su 30–45s AVPG turėjo didesnį HTC matuojant jį po 2 valandų (49,2proc. lyginant su 47,4 proc., p = 0,02). Kūdikiams kurie yra mažiau nei 28 gestacijos sav., 12–36 h HTC buvo didesnis 60– 75s AVPG lyginant su 30–45s AVPG (47.9 proc. lyginant su 42.1 proc., p = 0.002). 60–75s AVPG gimdykloje turėjo mažiau intubacijų (11 proc. lyginant su 22 proc., p = 0.004), NH (1 proc. lyginant su 5 proc., p = 0.01), mažesnis surfaktanto poreikis (13 proc. lyginant su 28 proc., p = 0.001), mažiau atlikta intubacijų per pirmas 24 h (20 proc. lyginant su 34 proc., p = 0.004), mažiau intubacijų apskritai

(14)

14 (27 proc. lyginant su 40 proc., p = 0.007), mažiau kraujo transfuzijų (20 proc. lyginant su 33 proc., p = 0.008) gulėjimo ligoninėje metu lyginant su 30–45s AVPG. Šie sumažėjimai pasirodė reikšmingi po gestacinio amžiaus ir lyties suvienodinimo. Nebuvo skirtumo 30–45s lyginant su 60–75s AVPG naujagimių mirtingumo, ISK, lėtinės plaučių ligos, VS, NEK, NNR [23]. Apibendrinus šio tyrimo kohortoje padidėjusi AVP trukmė nuo 30–45s iki 60–75s lėmė NH, intubacijų, kraujo perpylimų sumažėjimą ir nepadidino naujagimių mirtingumo ir sergamumo.

8.5. Broncho pulmoninė displazija

Lėtinės kvėpavimo takų ligos yra didžiausia problema, mažinanti neišnešiotų naujagimių išgyvenamumą. BPD yra patologinė būklė, dėl netaisyklingos plaučių sklaidos, sąlygota gimimo prieš numatytą terminą. Plaučių funkcijos pakitimai vaikams su BPD ligoninėje prasidedanti, kaip kvėpavimo nepakankamumas, vėliau vystosi į lėtines plaučių ligų formas, kurios gali tęstis nuo vaikystės iki senatvės [24].

Dong XY su kolegomis atliko tyrimą, kuriame nustatė AVP įtaką neišnešiotiems naujagimiams <32 gestacijos sav. Devyniasdešimt neišnešiotų kūdikių, kurie buvo <32 gestacijos sav., gimę natūraliais takais nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. gruodžio, buvo įtraukti į tyrimą ir atsitiktinai suskirstyti į AVPG (46 kūdikiai) ir NVPG (44 kūdikiai). Rutininių kraujo tyrimų rezultatai, kraujo perpylimų skaičius, kraujo dujų rodikliai, arterinis kraujo spaudimas (AKS), bilirubino pikas, fototerapijos laikas ir NEK, VS, ISK, NNR, BPD pasireiškimų skaičius buvo lyginamas tarp šių dviejų grupių. Gautuose rezultatuose AVPG buvo žymiai aukštesni HB, HCT, AKS (p<0.05) rodikliai lyginant su NVPG, taip pat žymiai mažiau reikėjo kraujo perpylimų (p<0.05). Kūno temperatūra, pH reikšmė, HCO3(-) koncentracija, serumo bilirubino pikas, fototerapijos laikas ir susirgimų skaičius NNR, BPD, 2 laipsnio ISK, antro laipsnio NEK neturėjo didelio skirtumo tarp šių dviejų grupių (p>0.05). Apibendrinus AVP yra saugi klinikinė intervencija ir gali pagerinti neišnešiotų naujagimių, kurie yra <32 gestacijos sav. prognozę [25].

(15)

15

8.6 Vėlyvas sepsis

VS apibrėžiamas kaip sepsis, atsiradęs vėliau nei 48 h po gimimo, sukeliantis didelę sergamumo ir mirtingumo riziką LMGSN [26]. VS dažnis tarp LMGSN kinta nuo 11 proc. iki 27 proc. [27]. Sergamumas ir mirtingumas nuo ligoninėje įgyto sepsio yra labai didelis [28], prisidėjus ilgai DPV ir ilgam gulėjimui stacionare. Studijos tai pat teigia, jog kūdikių infekcijos yra vienas iš rizikos faktorių neigiamoms neurologinėms pasekmėms [29].

Ghavam S. su kolegomis atliko metaanalizę AIKT apie AVP ir virkštelės melžimą, laikantis PRISMA ir Cohrane taikomų kriterijų sistemingose peržiūrose. Jie peržiūrėjo daugybę medicininės literatūros duomenų bazių nuo 2012 m. gruodžio mėn. Įtraukimo kriterijai buvo mažiau nei 30 gestacijos sav., sveriantis mažiau nei 1000 g, atsitiktinai suskirstyti į padidinto placentos perpylimo (AVPG ir virkštelės melžimo) kūdikių grupės ir NVPG. Jie aptiko 19 tokių tyrimų, iš kurių 10 galėjo būti įtraukti į metaanalizę (n=199). Jie nustatė teigiamą įtaką naujagimiams, įskaitant geresnį AKS, HB didesnį kiekį po gimimo, sumažėjusį kraujo perpylimų poreikį, lengvesnes ISK ligos stadijas ir sumažėjusį VS [30].

8.7. Nekrozinis enterokolitas

NEK – tai uždegiminė nesubrendusio žarnyno liga, ji susijusi su pakitusių bakterijų kolonizavimusi žarnose, sąlygojanti daugybę virškinamojo trakto susirgimų ir didesnį mirtingumą neišnešiotų naujagimių; taip pat ši liga yra pagrindinis prasto kūdikių augimo ir blogo nervų sistemos vystymosi veiksnys [31, 32].

Elimian A. su kolegomis 2014 m. publikavo straipsnį, kuriame aptarė riziką ir reikšmę NVP lyginant su AVP neišnešiotiems naujagimiams. Jų tikslas buvo įvertinti trumpalaikį poveikį AVP neišnešiotiems naujagimiams ir nustatyti kraujo perpylimų poreikio skirtumą tarp šių dviejų grupių. Jie atliko AIKT tarp AVPG kurią sudarė neišnešioti naujagimiai, gimę tarp 24 ir 34 gestacijos sav. Tam prireikė 200 pacientų, vienodai suskirstytų į AVPG – 99 kūdikiai ir NVPG 101 kūdikis. Grupės buvo panašios, atsižvelgiant į pradinius duomenis. Vidutinė gestacijos trukmė buvo 30±3.1 sav. AVPG lyginant su 30.7±2.8 sav. NVPG (p=0.64). Nustatyta, jog nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių, susijusių su kraujo perpylimo poreikiu: 25 iš 99 (25,3 proc.) AVPG turėjo vieną ar daugiau kraujo perpylimų lyginant su 24 iš 101 (23,7 proc.) NVPG (p=0.8). Įvairūs rezultatai įskaitant respiracinį distresą, periventrikulinę laukomaliaciją, NEK, anemiją reikšmingai nesiskyrė tarp grupių.

(16)

16 Tačiau vidutinis HB (17,4±2,5 g/dl, lyginant su 16,3±2,3 g/dl, p = 0,001) ir HTC (51,3±7,3 proc., lyginant su 47,4±7,3 proc., p=0.001) buvo žymiai didesnis AVPG. AVPG 11,1 proc. (11/99) naujagimių turėjo ISK lyginant su 19,8 proc. (20/101) NVPG (p=0.09). Apibendrinant AVP nesumažino kraujo perpylimų poreikį tarp neišnešiotų naujagimių [33].

8.8. Naujagimių hipotermija

Normali naujagimio kūno temperatūra svyruoja nuo 36,5 lapsnių Celsijaus (° C) iki 37,5 ° C (97,7 º - 99,5 ° Farenheitų) [34]. Naujagimiai, ypač neišnešioti ir LMGSN, turi ribotą termoreguliacijos galimybę per pirmąsias gyvenimo sav. Optimali aplinkos temperatūra yra vadinama termiškai neutrali temperatūra, kurioje organizmo metabolinė apykaita yra minimali [35].

Dipak N. su kolegomis atliko tyrimą, kurio tikslas įvertinti trumpalaikius klinikinius poveikius AVPG naujagimiams. Buvo atliktas AIKT, kurio dalyviai 78 mamos su neišnešiotais naujagimiais, gimusiais 27–31/6 gestacijos sav. Tyrimo metu buvo atliekamos šios intervencijos: ankstyvas virkštelės perspaudimas (10s), AVP (60s) arba AVP su ergometrino (500 µg) injekcija mamai į raumenis. Buvo sekami rodikliai: pirminiai: HTC po 4h nuo gimimo; antriniai: naujagimių temperatūra atvykus į intensyvios terapijos skyrių, AKS (neinvaziniu būdu) 12 h ir šlapimo išskyrimo greitis po 72 h nuo gimimo. Gauti rezultatai buvo tokie: HTC vidurkis po 4 h buvo 58,9 (2,4) proc. AVPG ir 58,7 (2,1) proc. AVPG su ergometrino (500 µg) injekcija mamai į raumenis lyginant su 47,6 (1,3) proc. ankstyvo virkštelės perspaudimo grupėje. Vidutinė temperatūra atvykus į intensyvios terapijos skyrių buvo 35,8 (0,2) ° C, 35,8 (0,3) ° C, ir 35,5 (0,3) ° C, atitinkamai tarp šių trijų grupių. Vidutinis kraujospūdis 12 h po gimimo buvo 45,8 (7,0) mmHg, 45,8 (9,0) mmHg, ir 35,5 (8,6) mmHg, atitinkamai tarp šių trijų grupių. Vidutinis šlapimo išskyrimo greitis po 72 h buvo 1,1 (0,2) ml/kg/h, 1,1 (0,2) ml/kg/h ir 0,9 (0,2) ml/kg/h, atitinkamai. Apibendrinant neišnešiotų naujagimių AVP kartu su naujagimio nuleidimu žemiau tarpvietės ir su ergometrino (500 µg) injekcija mamai į raumenis turi didelę reikšmę HTC padidėjimui, aukštesnei temperatūrai po gimimo, didesniam kraujo spaudimui ir greitesniam šlapimo išskyrimui naujagimiui [36].

AVP neišnešiotiems naujagimiams yra paprasta įrodymais pagrįsta procedūra, sumažinanti jų sergamumą. Tačiau ilgalaikis poveikis lieka nežinomas. Optimalus AVP laikas ir galimi pavojai lieka nepakankamai išstudijuoti [37].

(17)

17

9. TYRIMO METODIKA

9.1. Tyrimo planavimas

Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, neonatologijos skyriuje, trukmė – nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m vasario mėn. Pacientų duomenys buvo renkami gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimą BEC-MF-388. Tyrimą atliko studentas Vytautas Balkys. Duomenys apie tiriamuosius buvo renkami iš jų ligos istorijų.

9.2. Tyrimo objektas

Labai neišnešioti naujagimiai (mažiau 32 gestacijos sav.), gimę 2010 ir 2015 – 2016 m., kurie buvo hospitalizuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų neonatologijos skyrių.

9.3. Tiriamųjų atranka

Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2010 m. gimdė 30568 moterys, gimė 30977 naujagimiai, neišnešioti (mažiau 36 gestacijos sav.) 1677. LSMU Kauno klinikose 3592 naujagimiai, neišnešioti 598. Iš 598 neišnešiotų naujagimių Kauno klinikose 190 gimė mažiau 32 gestacijos sav., kurių ligos istorijos buvo iškeltos iš archyvo ir analizuojami duomenys.

2015 m. gimdė 28608 moterys, gimė 28896 naujagimiai, neišnešioti 1555. LSMU Kauno klinikose 3449 naujagimiai, neišnešioti 538. Iš 538 neišnešiotų naujagimių Kauno klinikose 137 gimė mažiau 32 gestacijos sav.

Higienos instituto sveikatos informacijos centras duomenų apie 2016 m. dar nepateikė, tačiau, Kauno klinikose 2016 m. gimė 116 naujagimiai mažiau 32 gestacijos sav.

(18)

18

2010 m. naujagimiai (30977) +

2015 m. naujagimiai (28896) +

2016 m. naujagimiai

2010 m. iki 36 sav. 1677 +

2015 m. iki 36 sav. 1555 +

2016 m. iki 36 sav.

LSMU KK 2010 m. iki 36 sav. 598 +

LSMU KK 2015 m. iki 36 sav. 536 +

LSMU KK 2016 m. iki 36 sav.

LSMU KK 2010 m.,

2015 - 2016 m. m. iki 32 sav. 443

LSMU KK

2010 m. iki

32 sav. 190

2010 m. NVPG - 190

LSMU KK 2015

m. iki 32 sav. 137

2015 m. NVPG - 32 2015 m. AVPG - 29

LSMU KK

2016 m. iki

32 sav. 116

2016 m. NVPG -19 AVPG - 12 2016 m. LSMU KK 2010 m., 2015 - 2016 m. m. tarp 32 - 36 sav. Ne LSMU KK 2010 m., 2015 -2016 m. iki 36 sav. 2010 m., 2015 -2016 m. išnešioti naujagimiai Iš viso per tris tiriamuosius m Kauno klinikose gimė 443 naujagimiai, kuriems buvo mažiau nei 32 gestacijos sav. Šių neišnešiotukų ligos istorijos buvo iškeltos iš archyvo ir analizuojami duomenys. (1 hierarchinė lentelė).

Naujagimiai gimę 2015-2016 m., kurių virkštelės perspaudimo laikas buvo nepažymėtas ligos istorijoje į tyrimą įtraukti nebuvo. Iš 2015 m. neįtraukta – 76 naujagimiai. Iš 2016 m. neįtraukta – 85 naujagimiai.

(19)

19 Atrinktieji pacientai buvo suskirstyti į 2 grupes (suskirstymas į grupes atsispindi 1 hierarchinės lentelės apatinėje dalyje):

1 Labai neišnešioti naujagimiai (mažiau nei 32 gestacijos sav.), kurie buvo hospitalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų neonatologijos skyriuje, kuriems virkštelė buvo perspausta per pirmąsias 29 jų gyvenimo s – 241 naujagimis. Tokie naujagimiai priskiriami NVPG. Į šią grupę patenka visi 2010 m. gimę naujagimiai, nes 2010 m. AVP nebuvo taikomas. Naujagimiai, gimę 2015 – 2016 m. kuriems virkštelės perspaudimo laikas ligos istorijoje nebuvo pažymėtas, į galutinės tiriamųjų grupes neįtraukti (161 naujagimis).

2 Labai neišnešioti naujagimiai (mažiau nei 32 gestacijos sav.), kurie buvo hospitalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų neonatologijos skyriuje, kuriems virkštelė buvo perspausta po 30 ir vėlesnes, jų gyvenimo s – 41 naujagimis. Tokie naujagimiai priskiriami AVPG. Naujagimiai, gimę 2015 – 2016 m. kuriems virkštelės perspaudimo laikas ligos istorijoje nebuvo pažymėtas, į galutinės tiriamųjų grupes neįtraukti (161 naujagimis).

9.4. Tyrimo metodai

Tiriamųjų ligos istorijos buvo atrinktos iš LSMU Kauno klinikų (KK) archyvo. Iš ligos istorijų buvo išrinkti duomenys apie naujagimių sergamumą ISK, NNR, BPD, VS, NEK, NH ligomis. Analizuojami jų kraujo tyrimų HB ir HTC rodikliai. Registruojama stacionarinio gydymo trukmė bei pacientų mirtis.

9.5. Duomenų analizės metodai

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 21.0 (angl. Statistical Package forthe Social Sciences) programa ir MS Excel 2010 programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai (proc.) dažniai. Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (am) su SN. Palyginimas atliktas 3 grupėse, rodiklių vidurkių statistinio reikšmingumo tikrinimui taikytas ANOVA kriterijus, taikyta Post Hok testo Bonferroni modifikacija. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės,

(20)

20 požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadratas (χ2) kriterijus, duomenys aprašomi keturlauke (2x2) lentele. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.

(21)

21

10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

10.1. Analizuotų duomenų bendroji suvestinė

Iš ligos istorijų suvestinės buvo gauti tokie duomenys (ligos istorijose neaprašyti duomenys sudaro atskirą proc. dalį): Gimdyvių nėštumo kartais vidurkis 2,42±1,811, gimdymo kartais vidurkis 1,90±1,259, naujagimių svoris 1404,71g±470,129g. Įvertinus naujagimį pagal APGAR skalę, po 1, 5 ir 10 min. gauti tokie rezultatai: APGAR I 6,38±2,161, APGAR V 7,3±1,736, APGAR X 5,29±2,209 (2 lentelė). Vyravo gimdymas natūralias takais 49.4 proc., 37,3 proc. naujagimių gimė per Cezario pjūvio operaciją (3 lentelė). Lyčių pasiskirstymas buvo beveik vienodas 50,1 proc. mergaičių, 49,9 proc. berniukų (4 lentelė).

2 lentelė. Gimdyvių nėštumas, gimdymas, naujagimių svoris ir APGAR vertinimas

Kelintas nėštumas

Kelintas gimdymas

Svoris Apgar I Apgar V Apgar X

Kiekis (n) Duomenys įvesti 397 396 397 379 379 28 Duomenys neįvesti 52 53 52 52 52 421 Vidurkis 2,42 1,90 1404,71g 6,38 7,3 5,29 SN 1,811 1,259 470,129g 2,161 1,736 2,209

3 lentelė. Naujagimių gimimo būdas

Kiekis Proc.

Gimdymo būdas

Trūksta duomenų ₅₇ _12,7

Natūralias takais 222 49,4 Cezario pjūvio operacija 170 37,9

(22)

22

4 lentelė. Lyčių pasiskirstymas tarp naujagimių

Kiekis Proc.

Lytis

Mergaitė 225 50,1 Berniukas 224 49,9

Viso 449 100,0

10.2. Labai neišnešiotų naujagimių NVPG stacionarinio gydymo trukmė, sergamumas NEK, ISK, BPD, VS, NNR, mirtingumas, temperatūra, HB, HTV rodmenys, atvykus į naujagimių intensyvios terapijos skyrių bei HB, HTC rodmenys, išvykstant namo, gimusiems 2010 ir 2015– 2016 metais

Tyrimo metu analizuota naujagimių stacionarinio gydymo trukmė, mirties laikas, temperatūra atvykus į naujagimių intensyvios terapijos skyrių (NITS), HB ir HTC rodikliai. Pirmiausiai minėti rodikliai palyginti skirtingose tiriamųjų NVPG (2010, 2015 ir 2016 m.). Kadangi analizuoti rodikliai yra kiekybiniai ir palyginimas atliktas 3 grupėse, rodiklių vidurkių statistinio reikšmingumo tikrinimui taikytas ANOVA kriterijus.

Gauti rezultatai parodė, kad stacionarinė gydymo trukmė statistiškai reikšmingai skiriasi grupėse, nes reikšmingumo lygmuo (p) = 0,000 < 0,05. Vidutiniškai trumpiausiai buvo gydyti 2010 m. grupės naujagimiai (32,63 paros), o ilgiausiai – 2015 m. (72,03 paros). Nustatyta, jog HB kiekis išvykstant, tai pat reikšmingai skyrėsi, tarp tiriamųjų grupių, nes p = 0,05 ≤ 0,05. Didžiausias HB kiekis buvo NVPG 2016 m. (114,57), o mažiausias – NVPG 2015 m. (92,77).

Tuo tarpu, nustatyta, kad HB kiekis po gimimo (p = 0,408 > 0,05) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Be to, HTC kiekis po gimimo (p = 0,797 > 0,05) ir išvykstant (p = 0,209 > 0,05), taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Palyginus mirties amžių skirtingose tiriamųjų grupėse nustatyta, kad mirties amžiaus vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskiria tiriamųjų grupėse, nes p = 0,834 > 0,05. Be to, naujagimių temperatūros pokyčiai atvykus į NITS, taip pat, nėra statistiškai reikšmingi, nes p = 0, 795 > 0,05.

Apibendrinus galima teigti, jog naujagimiai 2015 m. buvo gydomi ilgiausiai, o jų HB lygis išvykimo iš ligoninės metu buvo mažiausias. (5 lentelė).

(23)

23

5 lentelė. HB, HTC, temperatūros, mirties ir gydymo trukmės vidurkių palyginimas NVPG

Vidurkis SN ANOVA Ryšio svarbumas (F) p HB (po gimimo) (g/l) NVPG_2010m. 154,35 29,611 ,901 ,408 NVPG_2015m. 162,45 33,361 NVPG_2016m. 156,43 32,124 Viso 155,50 30,189 HB (išvykstant) (g/l) NVPG_2010m. 109,31 26,106 5,449 ,005 NVPG_2015m. 92,77 22,738 NVPG_2016m. 114,57 26,203 Viso 106,48 26,225

HTC (po gimimo) (proc.)

NVPG_2010m. 46,07 11,892 ,227 ,797 NVPG_2015m. 47,37 8,924 NVPG_2016m. 47,87 9,750 Viso 46,30 11,448 HTC (išvykstant) (proc.) NVPG_2010m. 33,29 8,505 1,579 ,209 NVPG_2015m. 30,08 14,134 NVPG_2016m. 35,01 8,809 Viso 32,84 9,647

Temperatūra atvykus į NITS (ºC)

NVPG_2010m. 36,04 4,971 ,068 ,795

NVPG_2015m. . .

NVPG_2016m. 36,50 ,550

Viso 36,10 4,651

Mirtis (kokiam amžiuje) (val.)

NVPG_2010m. 94,349 248,8928 ,183 ,834

NVPG_2015m. 144,000 .

NVPG_2016m. 24,000 ,0000

Viso 89,521 236,2356

Stacionarinio gydymo trukmė (paromis)

NVPG_2010m. 36,23 24,240 25,442 ,000

NVPG_2015m. 72,03 34,858 NVPG_2016m. 32,63 36,754

Viso 41,19 29,187

Žemiau matome Post Hok testo Bonferroni modifikacijos rezultatus. Statistiškai reikšmingi vidurkių skirtumai pažymėti žvaigždutėmis. (6 lentelė).

(24)

24

6 lentelė. Bonferroni testas 2010m., 2015m., 2016m. NVPG

Priklausomi kintamieji (I) NVPG (J) NVPG Vidurkio skirtumas (I-J) Standartinė paklaida p HB (po gimimo) (g/l) NVPG_2010m. NVPG_2015m. -8,098 6,043 ,545 NVPG_2016m. -2,079 11,635 1,000 NVPG_2015m. NVPG_2010m. 8,098 6,043 ,545 NVPG_2016m. 6,020 12,719 1,000 NVPG_2016m. NVPG_2010m. 2,079 11,635 1,000 NVPG_2015m. -6,020 12,719 1,000 HB (išvykstant) (g/l) NVPG_2010m. NVPG_2015m. 16,545 * 5,190 ,005* NVPG_2016m. -5,259 9,915 1,000 NVPG_2015m. NVPG_2010m. -16,545 * 5,190 ,005* NVPG_2016m. -21,805 10,716 ,131 NVPG_2016m. NVPG_2010m. 5,259 9,915 1,000 NVPG_2015m. 21,805 10,716 ,131 HTC (po gimimo) (proc.) NVPG_2010m. NVPG_2015m. -1,297 2,299 1,000 NVPG_2016m. -1,803 4,426 1,000 NVPG_2015m. NVPG_2010m. 1,297 2,299 1,000 NVPG_2016m. -,506 4,838 1,000 NVPG_2016m. NVPG_2010m. 1,803 4,426 1,000 NVPG_2015m. ,506 4,838 1,000 HTC (išvykstant) (proc.) NVPG_2010m. NVPG_2015m. 3,209 1,922 ,290 NVPG_2016m. -1,726 3,718 1,000 NVPG_2015m. NVPG_2010m. -3,209 1,922 ,290 NVPG_2016m. -4,934 4,037 ,669 NVPG_2016m. NVPG_2010m. 1,726 3,718 1,000 NVPG_2015m. 4,934 4,037 ,669 Stacionarinio gydymo trukmė (paromis) NVPG_2010m. NVPG_2015m. -35,804 * 5,063 ,000* NVPG_2016m. 3,602 9,549 1,000 NVPG_2015m. NVPG_2010m. 35,804 * 5,063 ,000* NVPG_2016m. 39,406* 10,453 ,001* NVPG_2016m. NVPG_2010m. -3,602 9,549 1,000 NVPG_2015m. -39,406* 10,453 ,001*

(25)

25 Atsižvelgiant į tai, jog vidutinė stacionarinio NVPG gydymo trukmė 2010m. buvo 36,23 paros, atitinkamai 2016m. - 32,63 paros (tokio amžiaus kūdikiams rekomenduojamos HB normos svyruoja tarp 107 – 171 g/l), o 2016m. stacionarinio gydymo trukmė buvo žymiai ilgesnė - 72,03 paros (tokio amžiaus kūdikiams HB rekomenduojamas yra 90 – 141 g/l [38]). Todėl HB sumažėjimas 2015m. NVPG yra norma. Galime teikti, kad reikšmingų gydymo efektyvumo skirtumo nebuvo, tiesiog naujagimiai 2015m. ženkliai ilgiau gulėjo ligoninėje.

Tolimesniame tyrimo etape analizuosime NEK pasireiškimą skirtingoms NVPG. Iš žemiau esančios lentelės (7 lentelė) matome, jog 2010m. 7proc. sirgo NEK, 2015m. – 12,5proc., 2016m. sirgusiųjų išvis neužfiksuota NVPG. Tai atrodytų daug žadinti gera prognozė, tačiau to patvirtinti, negalime, nes p=0,393 > 0,05. Kadangi sergamumas NEK nėra statistiškai reikšmingas, nebegalime skaičiuoti NEK skirtingų laipsnių pasireiškimo NVPG.

7 lentelė. NEK pasireiškimas NVPG (n, proc.)

NEK Viso

Ne Taip

NVPG

NVPG_2010m.

Kiekis (n) 173 13 186

Proc. per 1m. 93,0 proc. 7,0 proc. 100,0 proc. Proc. iš visų tiriamųjų 82,8 proc. 76,5 proc. 82,3 proc.

NVPG_2015m.

Kiekis (n) 28 4 32

NVPG_2016m.

Kiekis (n) 8 0 8

Viso

Kiekis (n) 209 17 226

Proc. per 1m. 92,5 proc. 7,5 proc. 100,0 proc. χ2 = 1,867 lls = 2, p = 0,393

Tolimesniame tyrimo etape analizuosime ISK pasireiškimą skirtingoms NVPG. Iš žemiau esančios lentelės (8 lentelė) matome, jog 2010m. 23,8proc. sirgo ISK, 2015m. – 34,4proc., o 2016m. sirgusiųjų ISK buvo net 50proc. NVPG. Toks staigus ISK didėjimas kelia susirūpinimą ir norėtųsi ieškoti priežasčių, tačiau ISK sergamumo didėjimo patvirtinti negalime, nes p = 0,135 > 0,05. Kadangi

(26)

26 sergamumas ISK nėra statistiškai reikšmingas, nebegalime skaičiuoti ISK skirtingų laipsnių pasireiškimo NVPG.

8 lentelė. ISK pasireiškimas NVPG (n, proc.)

ISK Viso

Ne Taip

NVPG

NVPG_2010m.

Kiekis (n) 141 44 185

NVPG_2015m.

Kiekis (n) 21 11 32

NVPG_2016m.

Kiekis (n) 4 4 8

Viso

Kiekis (n) 166 59 225

Tolimesniame tyrimo etape analizuosime NNR pasireiškimą skirtingoms NVPG. Iš žemiau esančios lentelės (9 lentelė) matome, jog 2010m. 9,7proc. sirgo NNR, 2015m. – 28,1proc., o 2016m. sirgusiųjų NNR buvo 25proc. NVPG. χ2 kriterijaus rezultatai parodė, kad stebimas statistiškai reikšmingas ryšys tarp NNR ir tiriamųjų grupių, nes χ2 = 9,306 lls = 2, p = 0,010 < 0,05. Matome, jog sergamumas NNR išaugo netgi apie 3 kartus. Toks staigus NNR didėjimas kelia susirūpinimą ir norėtųsi kito tyrimo metu ieškoti priežasčių, kas tai galėjo sukelti.

(27)

27

9 lentelė. NNR pasireiškimas NVPG (n, proc.)

NNR Viso

Ne Taip

NVPG

NVPG_2010m.

Kiekis (n) 167 18 185

NVPG_2015m.

Kiekis (n) 23 9 32

NVPG_2016m.

Kiekis (n) 6 2 8

Viso

Kiekis (n) 196 29 225

Tolimesniame tyrimo etape analizuosime BPD pasireiškimą skirtingoms NVPG. Iš žemiau esančios lentelės (10 lentelė) matome, jog 2010m. tik 4,7proc. sirgo BPD, 2015m. – 31,3proc., o 2016m. sirgusiųjų BPD buvo 27,8proc. NVPG. χ2 kriterijaus rezultatai parodė, kad stebimas statistiškai reikšmingas ryšys tarp BPD ir tiriamųjų grupių, nes χ2 = 22,224 lls = 2, p = 0,000 < 0,05. Matome, jog 2015m. nuo 2016m. (31,3proc. ir 27,8proc.) skiriasi labai nežymiai, todėl apibendrinat galime teigti, jog sergamumas BPD ar jos nustatymas nuo 2010m. iki dabar išaugo 6,6 karto.

(28)

28

10 lentelė. BPD pasireiškimas NVPG (n, proc.)

BPD Viso

Ne Taip

NVPG

NVPG_2010m.

Kiekis (n) 181 9 190

NVPG_2015m.

Kiekis (n) 22 10 32

NVPG_2016m.

Kiekis (n) 13 5 18

Viso

Kiekis (n) 216 24 240

Tolimesniame tyrimo etape analizuosime VS pasireiškimą skirtingoms NVPG. Iš žemiau esančios lentelės (11 lentelė) matome, jog 2010m. tik 7,8proc. sirgo VS, 2015m. – 28,1proc., o 2016m. sirgusiųjų VS buvo 37,5proc. NVPG. χ2 kriterijaus rezultatai parodė, kad stebimas statistiškai reikšmingas ryšys tarp VS ir tiriamųjų grupių, nes χ2 = 15,909 lls = 2, p = 0,000 < 0,05. Matome, jog 2015m. ir 2016m. (28,1proc. ir 37,5proc.) sergamumas dar padidėjo 9proc., todėl apibendrinat galime teigti, jog sergamumas VS ar jo nustatymas nuo 2010m. iki dabar išaugo 4,8 karto.

(29)

29

11 lentelė. VS pasireiškimas NVPG (n, proc.)

VS Viso

Ne Taip

NVPG

NVPG_2010m.

Kiekis (n) 165 14 179

NVPG_2015m.

Kiekis (n) 23 9 32

NVPG_2016m.

Kiekis (n) 5 3 8

Viso

Kiekis (n) 193 26 219

10.3. Labai neišnešiotų naujagimių NVPG ir AVPG stacionarinio gydymo trukmė, sergamumas NEK, ISK, BPD, VS, NNR, mirtingumas, temperatūra, HB, HTV rodmenys, atvykus į naujagimių intensyvios terapijos skyrių bei HB, HTC rodmenys, išvykstant namo, gimusiems 2010 ir 2015–2016 metais

Sekančiame tyrimo etape palyginti NVPG ir AVPG kiekybiniai rodikliai: HB ir HTC lygis po gimimo ir išvykstant, temperatūra atvykus į NITS, mirties amžius, naujagimių stacionarinio gydymo trukmė. Siekta nustatyti, ar AVP neišnešiotiems naujagimiams turi teigiamos įtakos jų gydymo trukmei, mirtingumo sumažėjimui ir nesusirgimui arba sirgimui lengvesne ligos forma. Pirmiausiai minėti rodikliai palyginti skirtingose grupėse. Kadangi analizuoti rodikliai yra kiekybiniai ir palyginimas atliktas 3 grupėse, rodiklių vidurkių statistinio reikšmingumo tikrinimui taikytas ANOVA kriterijus.

(30)

30 Gauti rezultatai parodė, kad HB kiekis po gimimo, statistiškai reikšmingai skyrėsi, tarp tiriamųjų grupių, nes p = 0,036 < 0,05. Didžiausias HB kiekis po gimimo buvo AVPG 2016m. (168,03). HB lygis išvykstant namo, taipogi statistiškai reikšmingai skiriasi, nes p = 0,023 < 0,05. NVPG 2010 m. HB lygis buvo didžiausias (109,31), NVPG 2015 m. pats mažiausias (96,89), o AVPG mažesnis negu NVPG 2010m., tačiau didesnis, nei NVPG 2015 m.. (100,58). Nustatyta, jog stacionarinė gydymo trukmė statistiškai reikšmingai skiriasi grupėse, nes p = 0,000 < 0,05. Vidutiniškai trumpiausiai buvo gydyti 2010 m. NVPG naujagimiai (36,23 paros), o 2015 – 2016 m. naujagimiai gydėsi žymiai ilgiau (64.15 NVPG – 61.94 AVPG paros)

Tuo tarpu, nustatyta, kad HTC kiekis po gimimo (p = 0,228 > 0.05) ir HTC išvykstant namo (p = 0,169 > 0,05) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Palyginus mirties amžių skirtingose tiriamųjų grupėse nustatyta, kad mirties amžiaus vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskiria tiriamųjų grupėse (p = 0,093 > 0,05). Be to, naujagimių temperatūros pokyčiai atvykus į NITS, taip pat, nėra statistiškai reikšmingi, nes (p = 0,062 > 0,05). Nepaisant to, jog temperatūros pokytis nėra statistiškai reikšmingas, tačiau pastebime, jog AVPG temperatūra sumažėja beveik 1 laipsniu (36,5 -> 35,67), o tai sąlygoja naujagimio susirgimą NH. HTC lygis po gimimo taip pat nerodo, jog būtų statistiškai reikšmingas, tačiau HTC lygis po gimimo AVPG stebimas didesnis.

Apibendrinus galima teigti, jog AVPG naujagimių HB lygis po gimimo ir išvykstant namo, taipogi HTC lygis po gimimo buvo didesnis, nei NVPG. Taipogi 2010 m. naujagimiai stacionare gulėjo daugmaž 12 d. trumpiau, tačiau AVP sąlygojo susirgimą - NH (12 lentelė).

(31)

31

12 lentelė. HB, HTC, temperatūros, mirties ir gydymo trukmės vidurkių palyginimas NVPG su AVPG

Tiriamųjų skaičius Vidurkis SN ANOVA F p HB (po gimimo) (g/l) NVPG_2010m. 180 154,35 29,611 3,356 ,036 NVPG_2015-2016m. 36 161,28 32,759 AVPG_2015-2016m. 32 168,03 23,890 Viso 248 157,12 29,709 HB (išvykstant) (g/l) NVPG_2010m. 125 109,31 26,106 3,858 ,023 NVPG_2015-2016m. 37 96,89 24,615 AVPG_2015-2016m. 33 100,58 29,053 Viso 195 105,48 26,738 HTC (po gimimo) (proc.) NVPG_2010m. 180 46,07 11,892 1,488 ,228 NVPG_2015-2016m. 36 47,46 8,947 AVPG_2015-2016m. 32 49,58 6,539 Viso 248 46,72 10,984 HTC (išvykstant) (proc.) NVPG_2010m. 151 33,29 8,505 1,791 ,169 NVPG_2015-2016m. 37 31,01 13,331 AVPG_2015-2016m. 33 30,40 8,450 Viso 221 32,48 9,500 Temperatūra atvykus į NITS (ºC) NVPG_2010m. 56 36,04 4,971 ,062 ,940 NVPG_2015-2016m. 8 36,50 ,550 AVPG_2015-2016m. 6 35,67 ,561 Viso 70 36,06 4,448 Mirtis (kokiam amžiuje) (val.) NVPG_2010m. 43 94,349 248,892 8 ,093 ,911 NVPG_2015-2016m. 5 48,000 53,6656 AVPG_2015-2016m. 3 74,933 80,7181 Viso 51 88,663 229,633 3 Stacionarinio gydymo trukmė (paromis) NVPG_2010m. 185 36,23 24,240 23,868 ,000 NVPG_2015-2016m. 40 64,15 38,251 AVPG_2015-2016m. 35 61,94 35,605 Viso 260 43,98 30,879

Žemiau matome Post Hok testo Bonferroni modifikacijos rezultatus. Statistiškai reikšmingi vidurkių skirtumai pažymėti žvaigždutėmis (13 lentelė).

(32)

32

13 lentelė. Bonferroni testas 2010m., 2015m., 2016m. NVPG

Priklausomi kintamieji

(I) Grupės (J) Grupės Vidurkio

skirtumas (I-J) Standartinė paklaida p HB (po gimimo) (g/l) NVPG_2010m. NVPG_2015-2016m. -6,928 5,373 ,595 AVPG_2015-2016m. -13,681* 5,646 ,048 NVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. 6,928 5,373 ,595 AVPG_2015-2016m. -6,753 7,150 1,000 AVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. 13,681* 5,646 ,048 NVPG_2015-2016m. 6,753 7,150 1,000 HB (išvykstant) (g/l) NVPG_2010m. NVPG_2015-2016m. 12,420* 4,932 ,038 AVPG_2015-2016m. 8,736 5,157 ,276 NVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. -12,420* 4,932 ,038 AVPG_2015-2016m. -3,684 6,310 1,000 AVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. -8,736 5,157 ,276 NVPG_2015-2016m. 3,684 6,310 1,000 HTC (po gimimo) (proc.) NVPG_2010m. NVPG_2015-2016m. -1,395 2,001 1,000 AVPG_2015-2016m. -3,509 2,103 ,289 NVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. 1,395 2,001 1,000 AVPG_2015-2016m. -2,114 2,663 1,000 AVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. 3,509 2,103 ,289 NVPG_2015-2016m. 2,114 2,663 1,000 HTC (išvykstant) (proc.) NVPG_2010m. NVPG_2015-2016m. 2,275 1,736 ,574 AVPG_2015-2016m. 2,887 1,819 ,342 NVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. -2,275 1,736 ,574 AVPG_2015-2016m. ,612 2,266 1,000 AVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. -2,887 1,819 ,342 NVPG_2015-2016m. -,612 2,266 1,000 Temperatūra atvykus į NITS (ºC) NVPG_2010m. NVPG_2015-2016m. -,463 1,705 1,000 AVPG_2015-2016m. ,371 1,937 1,000 NVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. ,463 1,705 1,000 AVPG_2015-2016m. ,833 2,436 1,000 AVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. -,371 1,937 1,000 NVPG_2015-2016m. -,833 2,436 1,000 Mirtis (kokiam amžiuje) (val.) NVPG_2010m. NVPG_2015-2016m. 46,3488 110,5241 1,000 AVPG_2015-2016m. 19,4155 139,6818 1,000 NVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. -46,3488 110,5241 1,000 AVPG_2015-2016m. -26,9333 170,8264 1,000 AVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. -19,4155 139,6818 1,000 NVPG_2015-2016m. 26,9333 170,8264 1,000 Stacionarinio gydymo trukmė (paromis) NVPG_2010m. NVPG_2015-2016m. -27,923* 4,964 ,000 AVPG_2015-2016m. -25,716* 5,247 ,000 NVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. 27,923* 4,964 ,000 AVPG_2015-2016m. 2,207 6,589 1,000 AVPG_2015-2016m. NVPG_2010m. 25,716* 5,247 ,000 NVPG_2015-2016m. -2,207 6,589 1,000

(33)

33 Tolimesniame tyrimo etape analizuosime NEK pasireiškimą skirtingoms grupėms. Iš žemiau esančios lentelės (14 lentelė) matome, jog 2010m. 7proc. sirgo NEK, 2015 - 2016m. NVPG – 10proc., o 2015 - 2016m. AVPG – 11,4proc. Atrodo, jog vėlesni m ir AVP sąlygoja NEK pasireiškimo padidėjimą, tačiau to patvirtinti, negalime, nes p= 0,598 > 0,05, χ2 = 1,028 lls = 2. Kadangi sergamumas NEK nėra statistiškai reikšmingas, nebegalime skaičiuoti NEK skirtingų laipsnių pasireiškimo.

14 lentelė. NEK pasireiškimas skirtingose grupėse (n, proc.)

NEK Viso

Ne Taip

Grupės

NVPG_2010m.

Kiekis (n) 173 13 186

Proc. per 1m. 93,0proc. 7,0 proc. 100,0 proc. Proc. iš visų tiriamųjų 72,1 proc. 61,9 proc. 71,3 proc. NVPG_2015-2016m.

Kiekis (n) 36 4 40

Proc. per 1m. 90,0 proc. 10,0 proc. 100,0 proc. Proc. iš visų tiriamųjų 15,0 proc. 19,0 proc. 15,3 proc. AVPG_2015-2016m.

Kiekis (n) 31 4 35

Viso Kiekis (n) 240 21 261

Tolimesniame tyrimo etape analizuosime ISK pasireiškimą skirtingoms grupėms. Iš žemiau esančios lentelės (15 lentelė) matome, jog NVPG 2010m. 23,8proc. sirgo ISK, 2015 - 2016m. NVPG – 37,5proc., o AVPG sirgusiųjų ISK buvo 37,1proc. Toks staigus ISK didėjimas kelia susirūpinimą ir norėtųsi ieškoti priežasčių, kodėl vėlesniais m taip stipriai išaugo sergamumas ISK, neskaitant to, ar buvo taikytas AVP ar ne. Tendencija ISK sirgti didėja, tačiau patvirtinti tyrimu to negalime, nes p = 0,087 > 0,05, χ2 = 4,894 lls = 2. Kadangi sergamumas ISK nėra statistiškai reikšmingas, nebegalime skaičiuoti ISK skirtingų laipsnių pasireiškimo.

(34)

34

15 lentelė. ISK pasireiškimas skirtingose grupėse (n, proc.)

ISK Viso

Ne Taip

Grupės

NVPG_2010m.

Kiekis (n) 141 44 185

Kiekis (n) 25 15 40

Kiekis (n) 22 13 35

Tolimesniame tyrimo etape analizuosime NNR pasireiškimą skirtingoms grupėms. Iš žemiau esančios lentelės (16 lentelė) matome, jog 2010m. NVPG 9,7proc. sirgo NNR, 2015 – 2016 m. NVPG – 27,5proc., o AVPG sirgusiųjų NNR buvo 25,5proc. χ2 kriterijaus rezultatai parodė, kad stebimas statistiškai reikšmingas ryšys tarp NNR ir tiriamųjų grupių, nes χ2 = 12,315 lls = 2, p = 0,002 < 0,05. Tuo tarpu stebime, jog AVPG sergamumas ISK buvo beveik 2proc. mažesnis, negu 2015 – 2016m. NVPG (25,7proc. -> 27,5proc.), taigi galime teigti, jog AVP turi teigiamos įtakos nesusirgimui NNR.

16 lentelė. NNR pasireiškimas skirtingose grupėse (n, proc.)

NNR Viso

Ne Taip

Grupės

NVPG_2010m.

Kiekis (n) 167 18 185

Kiekis (n) 29 11 40

Kiekis (n) 26 9 35

Tolimesniame tyrimo etape analizuosime BPD pasireiškimą skirtingoms tiriamųjų grupėms. Iš žemiau esančios lentelės (17 lentelė) matome, jog 2010m. NVPG. tik 4,7proc. sirgo BPD, 2015 –

(35)

35 2016m. NVPG. – 30proc., o AVPG. sirgusiųjų BPD buvo 32,5proc. NVPG. χ2 kriterijaus rezultatai parodė, kad stebimas statistiškai reikšmingas ryšys tarp BPD ir tiriamųjų grupių, nes χ2 = 37,164 lls = 2, p = 0,000 < 0,05. Galime teigti, jog nuo 2010m. iki dabar sergamumas BPD išaugo daugiau nei 6 kartus, o AVP neduoda teigiamo poveikio nesusirgimui BPD.

17 lentelė. BPD pasireiškimas skirtingose tiriamųjų grupėse (n, proc.)

BPD Viso

Ne Taip

Grupės

NVPG_2010m.

Kiekis (n) 181 9 190

Proc. per 1m. 95,3 proc. 4,7 proc. 100,0proc. Proc. iš visų tiriamųjų 74,5 proc. 24,3 proc. 67,9 proc. NVPG_2015-2016m.

Kiekis (n) 35 15 50

Kiekis (n) 27 13 40

Tolimesniame tyrimo etape analizuosime VS pasireiškimą skirtingoms tiriamųjų grupėms. Iš žemiau esančios lentelės (18 lentelė) matome, jog 2010m. NVPG tik 7,8proc. sirgo VS, 2015 – 2016m. NVPG – 30proc., o 2015 - 2016m. AVPG sirgusiųjų VS pamažėjo iki 23,5proc. χ2 kriterijaus rezultatai parodė, kad stebimas statistiškai reikšmingas ryšys tarp VS ir tiriamųjų grupių, nes χ2 = 17,263 lls = 2, p = 0,000 < 0,05. Matome, jog sergamumas VS nuo 2010m. iki dabar padidėjo apie 4 kartus, tačiau AVP sergamumą 2015 – 2016m. VS sumažino 6,5proc. Apibendrinat galime teigti, jog AVP statistiškai reikšmingai sumažiną naujagimių sergamumą VS.

(36)

36

18 lentelė. VS pasireiškimas skirtingoms tiriamųjų grupėms (n, proc.)

VS Viso

Ne Taip

Grupės

NVPG_2010m.

Kiekis (n) 165 14 179

Proc. per 1m. 92,2 proc. 7,8proc. 100,0proc. Proc. iš visų tiriamųjų 75,3 proc. 41,2 proc. 70,8 proc. NVPG_2015-2016m.

Kiekis (n) 28 12 40

Kiekis (n) 26 8 34

10.4. Rezultatų aptarimas

Pradiniame tyrimo etape lyginome LSMU KK NVPG LMGSN, gimusius 2010, 2015 – 2016 m. Siekdami išsiaiškinti ar toje pačioje gydymo įstaigoje, dalinai tomis pačiomis sąlygomis gimę naujagimiai skiriasi tarpusavyje temperatūros parametrais, kraujo tyrimų rodikliais, stacionarinio gydymo trukme, sergamumu ir mirtingumu.

Gavę ir apibendrinę tyrimo rezultatus pastebėjome, jog kiekybinių rodiklių grupėje (HB, HTC po gimimo, HB, HTC išvykstant, temperatūra atvykus į NITS, stacionarinio gydymo trukmė ir mirtingumas) tarp visų trijų metų grupių statistiškai reikšmingą skirtumą turėjo tik 2015 m. NVPG naujagimiai. Jų stacionarinio gydymo trukmė daugmaž dvigubai lenkė kitas grupes 72,03 paros (p=0.00), bei jų HB išvykstant į namus buvo mažiausias 92,77 g/l, nuo 2010 m. NVPG skyrėsi -16,545 g/l, o nuo 2016 m. NVPG -21,805 g/l (p=0.05). Atsižvelgiant į tai, jog vidutinė stacionarinio gydymo trukmė 2015 m. buvo 72,03 paros, tokio amžiaus kūdikiams HB rekomenduojamas yra 90 – 141 g/l [38]. Duan J. Su kolegomis atliktame tyrime stacionarinio gydymo trukmė svyravo nuo 46 ± 15 parų, naujagimių nesirgusių BPD, iki 78 ± 21 parų, naujagimių sirgusių BPD (p=0.001) [39]. Todėl HB sumažėjimas 2015 m. NVPG yra norma. Galime teikti, kad reikšmingų gydymo efektyvumo skirtumo nebuvo, tiesiog naujagimiai 2015 m. ženkliai ilgiau gulėjo ligoninėje.

(37)

37 Apžvelgus sergamumo rezultatus paaiškėjo, jog nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo naujagimių sergamumo NEK (p=0.393) ir ISK (p=0.135). Tačiau sergamumas NNR, BPD ir VS smarkiai išaugo. NNR sergamumas 2015 – 2016 m. LMGSN grupėje siekė net apie 27 proc., tuo tarpu 2010 m. tesiekė 9,7 proc. (p=0.010). Duan J. Su kolegomis atliktame tyrime NNR sergamumas skirtingose tiriamųjų grupėse taip pat svyravo nuo 8,7 proc. iki 49,3 proc. (p=0.001) [39]. Sergamumas BPD taip pat 2015 – 2016 m. smarkiai lenkė 2010 m. 2015 - 2016 m. grupėje sudarė apie 30 proc., o 2010 m. grupėje tesiekė 4,7 proc.(p=0.000), taigi per 5 metus sergamumas BPD išaugo netgi 6 kartus. Duan J. Su kolegomis atliktame tyrime BPD sergamumas taip pat sieke 29,2 proc. [39]. VS pasireiškimo padidėjimo 2015 – 2016 m. stipriai sureikšminti nereikėtų, nes tuo metu buvo sumažintos skyriaus patalpos ir skyrius nuolatos buvo perpildytas, kas galėjo sąlygoti ir sepsio pasireiškimo padidėjimą. 2015 m. NVPG sergamumas VS buvo 28,1 proc., 2016 m. NVPG 37,5 proc., (tai netgi viršija procentus, kuriuos pateikia analizuota literatūra, jos teigimu: VS dažnis tarp LMGSN kinta nuo 11 proc. iki 27 proc. [27]), o 2010 m. NVPG tesiekė 7,8 proc. (p=0.000).

Apibendrinus NVPG tarpusavyje iš kiekybinių rodiklių tesiskiria 2015 m. grupė stacionarinio gydymo trukme, kuri yra dvigubai ilgesnė, nei kitų grupių, o 2015 – 2016 m. naujagimiai mįslingai labiau serga BPD ir NNR. Sergamumo VS padidėjimas galimai paaiškinamas skyriaus perkrova, o sergamumas NEK ir ISK nebuvo statistiškai reikšmingas.

Apžvelgus NVPG tarpusavyje galima pradėti gilintis ar skiriasi NVPG nuo AVPG. Taigi peržvelgus ir apibendrinus antro etapo tyrimo rezultatus pastebėjome, jog kiekybinių rodiklių grupėje (HB, HTC po gimimo, HB, HTC išvykstant, temperatūra atvykus į NITS, stacionarinio gydymo trukmė ir mirtingumas) statistiškai reikšmingai išsiskyrė 3 rodiklių vidurkiai.

HB po gimimo AVPG nuo 2010 m. NVPG skyrėsi +13,681 g/l, o nuo 2015 – 2016 m. NVPG +6,753 g/l (p=0,036). HB išvykstant į namus AVPG nuo 2015 – 2016 NVPG skyrėsi +3,684 g/l (p=0,023). Galime teigti, jog AVP duoda teigiamą įtaką naujagimio HB kiekiui kraujyje. Tokį mūsų pastebėjimą patvirtina atlikta metaanalizė iš 7 AIKT apie virkštelės melžimą neišnešiotiems naujagimiams iki 33 sav., kuri parodė, jog naujagimiai, kuriems buvo atliktas virkštelės melžimas, turėjo daugiau HB kraujyje [15], tai pat Dong XY su kolegomis atlikus tyrimą gautuose rezultatuose AVPG buvo žymiai aukštesni HB rodikliai (p<0.05) lyginant su NVPG [25], Ghavam S. su kolegomis atliktoje metaanalizėje AIKT apie AVP ir virkštelės melžimą, laikantis PRISMA ir Cohrane taikomų kriterijų nustatė didesnį HB kiekį po gimimo [30], Elimian A. su kolegomis 2014 m. publikavo straipsnį, kuriame vidutinis HB kiekis AVPG buvo 17,4±2,5 g/dl, lyginant su NVPG 16,3±2,3 g/dl, p = 0,001 [33]. Stacionarinio gydymo trukmė AVPG taip pat sutrumpėjo -2,207 paros lyginat su 2015 – 2016 m NVPG (p<0.00).

(38)

38 HTC kiekis tiek praėjus kelioms valandoms po gimimo (p=0.228), tiek išvykstant į namus (p=0,169) nebuvo statistiškai reikšmingas, nors jo pakilimą 2 proc. AVPG pastebėjome lyginant su 2015 – 2016 m. grupe. Mūsų svarstymai, jog šis pakilimas ir turėtų būti stebimas grindžiami literatūros analize, kuri teigia: Judith S. su kolegomis atliktame tyrime iš 72 atsitiktinai parinktų kūdikių AVPG buvo tendencija aukštesniam HTC kiekiui po gimimo lyginant su NVPG [18]. Song D. su kolegomis atliktame tyrime ilgesnės trukmės AVPG turėjo didesnį HTC (49,2proc. lyginant su 47,4 proc., p = 0,02) [23], tai pat Dong XY su kolegomis atlikus tyrimą gautuose rezultatuose AVPG buvo žymiai aukštesni HCT rodikliai (p<0.05) lyginant su NVPG [25]. Elimian A. su kolegomis 2014 m. publikavo straipsnį, kuriame vidutinis HCT kiekis AVPG buvo 51,3±7,3 proc., lyginant su 47,4±7,3 proc. NVPG p=0.001 [33]. Dipak N. su kolegomis atliktame tyrime, kuriame lygino trumpalaikius klinikinius poveikius AVPG naujagimiams HTC vidurkis po 4 h buvo 58,9±2,4 proc. AVPG ir 58,7±2,1 proc. AVPG su ergometrino (500 µg) injekcija mamai į raumenis lyginant su 47,6±1,3 proc. ankstyvo virkštelės perspaudimo grupėje. Tokie tyrimų rezultatai nuteikia optimistiškai nors savo tyrime statistiškai reikšmingo HTC padidėjimo nestebėjome.

Temperatūros pokytis tarp grupių naujagimiui atvykus į NITS nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0.940), tačiau AVPG temperatūros vidurkis 35,67 º C, tai yra 0,83 º C mažiau nei 2015 – 2016 m. NVPG. Normali naujagimio kūno temperatūra svyruoja nuo 36,5 ° C iki 37,5 ° C [34]. Dong XY su kolegomis atlikus tyrimą gautuose rezultatuose temperatūros pokytis tarp NVPG ir AVPG taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0.05) [25]. Song D. su kolegomis atliktame tyrime ilgesnės trukmės AVPG mažiau sirgo NH (1 proc. lyginant su 5 proc., p = 0.01) [23]. Dipak N. su kolegomis atliktame tyrime, kuriame lygino trumpalaikius klinikinius poveikius AVPG naujagimiams vidutinė temperatūra atvykus į intensyvios terapijos skyrių buvo 35,8 ± 0,2 ° C AVPG ir 35,8 ± 0,3 ° C AVPG su ergometrino (500 µg) injekcija mamai į raumenis lyginant su 35,5 ± 0,3 ° C ankstyvo virkštelės perspaudimo grupėje [36]. Taigi Dipak N. atliktame tyrime AVPG temperatūra netgi pakilo +0,3 ° C lyginat su NVPG. Apžvelgus literatūros analizę galime teigti, jog AVP nedaro neigiamos įtakos naujagimio temperatūrai.

Naujagimių mirtingumas ir mirties laikas mūsų tyrime yra labai nepatikimas tolimesnei analizei, nes p=0,911, ANOVA F kriterijus 0,093, o bendras imčių SN valandomis siekia netgi 229,633 h. Reikia tirti didesnius užsienio gimdymo centrus norint gauti statistiškai reikšmingą naujagimių mirtingumo statistiką. Song D. su kolegomis atliktame tyrime taip pat nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo naujagimių mirtingumo tarp 30–45 s AVPG lyginant su 60–75 s AVPG [23].

Naujagimių sergamumas NEK tarp AVPG ir NVPG mūsų tyrime nebuvo statistiškai reikšmingas p =0,598. Nepaisant to sergamumo procentas taip pat svyravo labai nežymiai. Šį pastebėjimą taip pat patvirtina Judith S. su kolegomis atliktas tyrimas, kuriame iš 72 atsitiktinai

(39)

39 parinktų kūdikių nebuvo sergamumo NEK skirtumo tarp AVP ir NVP grupių[18]. Song D. su kolegomis atliktame tyrime taip pat nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo sergamumo naujagimių NEK tarp 30–45 s AVPG lyginant su 60–75 s AVPG [23]. Dong XY su kolegomis atlikus tyrimą gautuose rezultatuose sergamumas NEK tarp NVPG ir AVPG taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0.05) [25]. Elimian A. su kolegomis 2014 m. publikavo straipsnį, kuriame nepastebėjo sergamumo skirtumo NEK tarp AVP ir NVP grupių [33]. Taigi AVP nedaro jokios įtakos, didinančios ar mažinančios naujagimių sergamumo NEK.

Sergamumas ISK atliktame tyrime nebuvo statistiškai reikšmingas p=0.087. Literatūroje yra daug tyrimų, kurie skelbia, jog AVPG naujagimių grupėje sergamumas ISK yra mažesnis. Atlikta metaanalizė iš 7 AIKT apie virkštelės melžimą neišnešiotiems naujagimiams iki 33 sav., kuri parodė, jog naujagimiai, kuriems buvo atliktas virkštelės melžimas, mažiau sirgo ISK arba ISK laipsnis sergantiems buvo lengvesnis lyginat su NVPG [15]. Judith S. su kolegomis atliktame tyrime sergamumas ISK buvo mažesnis AVPG lyginat su NVPG [18]. Song D. su kolegomis atliktame tyrime taip pat nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo sergamumo naujagimių ISK tarp 30–45 s AVPG lyginant su 60–75 s AVPG [23]. Dong XY su kolegomis atlikus tyrimą gautuose rezultatuose sergamumas antro laipsnio ISK tarp NVPG ir AVPG, kaip ir mūsų tyrime irgi nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0.05) [25]. Ghavam S. su kolegomis atliktoje metaanalizėje AIKT apie AVP ir virkštelės melžimą, laikantis PRISMA ir Cohrane taikomų kriterijų nustatė lengvesnes ISK ligos stadijas AVPG lyginant su NVPG [30]. Elimian A. su kolegomis 2014 m. publikavo straipsnį, kuriame pastebėjo sergamumo sumažėjimą ISK, AVPG 11,1 proc. (11/99) naujagimių turėjo ISK lyginant su 19,8 proc. (20/101) NVPG (p=0.09) [33]. Taigi literatūros analizė byloja, jog AVP nepablogina naujagimių sergamumo ISK arba netgi jį sumažina.

Mūsų atliktame tyrime sergamumas NNR buvo statistiškai reikšmingai mažesnis (p=0,002) AVPG – 25,7 proc., nei 2015 – 2016 m. NVPG 27,5 proc. Užsienio tyrėjai gavo tokius rezultatus: Song D. su kolegomis atliktame tyrime nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo sergamumo naujagimių NNR tarp 30–45 s AVPG lyginant su 60–75 s AVPG [23]. Dong XY su kolegomis atlikus tyrimą gautuose rezultatuose sergamumas NNR tarp NVPG ir AVPG irgi nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0.05) [25]. Apibendrinus galime teigti, jog AVP sumažina LMGSN sergamumą NNR arba bent jau jo nepadidina.

BPD pasireiškimas AVPG mūsų tyrime stebimas didžiausias tarp visų trijų grupių, kuris siekė net 32,5 proc., kuris taipogi yra statistiškai reikšmingas p=0.000, o χ2 apibūdinantis požymių priklausomumą siekia net 37,164, tačiau pasaulinė literatūra to patvirtinti negali. Judith S. su kolegomis atliktas tyrimas, kuriame iš 72 atsitiktinai parinktų kūdikių nebuvo sergamumo BPD skirtumo tarp AVP ir NVP grupių [18]. Dong XY su kolegomis atlikus tyrimą gautuose rezultatuose