LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
DOVILĖ BRASAITĖ
FARMACINĖS
PASLAUGOS, TEIKIAMOS PEDIATRINIAMS
PACIENTAMS VISUOMENĖS VAISTINĖSE, VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: lekt. dr. Vaidas Skyrius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis Data
FARMACINĖS PASLAUGOS, TEIKIAMOS PEDIATRINIAMS
PACIENTAMS VISUOMENĖS VAISTINĖSE, VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
lekt. dr. Vaidas Skyrius 2015 05 28
Recenzentas Darbą atliko Magistrantė Dovilė Brasaitė 2015 05 28
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 TERMINAI ... 8 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
1.1 Farmacinė paslauga ... 13
1.2 Saugus vaistų vartojimas ... 14
1.3 Klaidos paskiriant vaistus ... 15
1.4 Vaistų vartojimo problemos ... 15
1.5 Potencialios vaistų ir vaistų - maisto tarpusavio sąveikos ... 17
2. TYRIMO METODIKA ... 20
2.1 Tyrimo metodai ... 20
2.2 Tyrimo organizavimas ... 20
2.3 Tyrimo objektas ... 21
2.4 Tiriamųjų charakteristika ... 22
2.5 Duomenų analizės metodai ... 23
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 24
3.1 Daţniausia kreipimosi į farmacijos specialistą prieţastis ... 24
3.2 Farmacijos specialisto profesinių ţinių priklausomybė nuo darbo staţo ... 25
3.3 Vaistų vartojimas, nesilaikant rekomendacijų, nurodytų preparato charakteristikų santraukoje ... 26
3.4 Gerų vaistinių praktikos nuostatų laikymasis, išduodant vaistinius preparatus ... 31
3.5 Sunkumai, parenkant vaistinius preparatus pediatriniams pacientams ... 38
3.6 Daţniausios NRV, pasireiškiančios pediatriniams pacientams ... 39
3.7 Farmacinės paslaugos vertinimas ... 44
4. IŠVADOS ... 48
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 50 7. PRIEDAI ... 54
SANTRAUKA
D. Brasaitės magistro baigiamasis darbas – „Farmacinės paslaugos, teikiamos pediatriniams pacientams visuomenės vaistinėse, vertinimas“/ mokslinis vadovas - lekt. dr. V. Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. - Kaunas.
Tyrimo tikslas. Įvertinti, ar Kauno visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai suteikia pakankamai farmacinės informacijos pediatriniams pacientams ar juos gydantiems artimiesiems, kad būtų uţtikrintas saugus pasirinktų vaistų vartojimas.
Tyrimo uţdaviniai. Išsiaiškinti kokie vaistai parduodami pediatriniams pacientams Kauno visuomenės vaistinėse neatsiţvelgiant į preparato charakteristikų santraukoje nurodytą informaciją. Išsiaiškinti ar farmacijos specialistai suteikia visą privalomą informaciją apie saugų vaisto vartojimą. Išsiaiškinti su kokiais sunkumais daţniausiai susiduria farmacijos specialistai parinkdami vaistinius preparatus pediatriniams pacientams. Suţinoti kaip pediatrinių pacientų tėvai vertina farmacijos specialisto suteiktą farmacinę paslaugą.
Tyrimo metodas ir dalyviai. Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa. Vaikų tėvams buvo pateikti 27 klausimai į kuriuos sutiko atsakyti 123 respondentai. Farmacijos specialistams buvo pateikta 11 klausimų į kuriuos sutiko atsakyti 82 farmacijos specialistai.
Tyrimo rezultatai. Apklausoje dalyvavę vaikų tėvai pripaţino, kad daţniausiai farmacijos specialistas prieš išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą pasiteirauja apie vaiko negalavimus (57,7 proc.); pasiteirauja vaiko amţiaus (87 proc.); informuoja apie vartojimo laiką ir būdą (78,9 proc.); išduoda kartu pakuotės lapelį (86,4 proc.).
Išvados. Didţiąją dalį vaistinių preparatų, skiriamų jaunesniems vaikams nei nurodyta preparato charakteristikos santraukoje, sudaro vaistai gerklės skausmui, kosuliui ir peršalimui gydyti. Apklausus vaikų tėvus paaiškėjo, kad visa privaloma informacija apie saugų vaisto vartojimą suteikiama ne visada, o jos turinys nepakankamas. Pagrindiniai sunkumai su kuriais susiduria farmacijos specialistai parinkdami vaistinius preparatus yra vaisto netinkamumas dėl skoninių savybių ir vaistų formų trūkumas pediatriniams pacientams. Trečdalis apklaustųjų nurodė esantys visiškai patenkinti suteikiama farmacine paslauga.
Rekomendacijos. Farmacijos specialistams. Vaistinius preparatus jaunesniems vaikams nei nurodyta preparato charakteristikų santraukoje skirti tik išskirtinais atvejais, nesant kito pasirinkimo. Visada pranešti VVKT apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Išduodant vaistinį preparatą išsiaiškinti paciento vartojamus vaistus, įspėti apie galimas nepageidaujamas reakcijas, sąveikas su kitais vaistais.
SUMMARY
Master Thesis of D.Brasaitė – “Evaluation of pharmaceutical services rendered for pediatric patients in community pharmacies”. Supervisor: lekt. dr. V. Skyrius; Lithuanian Health Science University, Faculty of Pharmacology, Department of Drugs technology and social pharmacy. – Kaunas.
Objective: To assess whether pharmaceutical professionals working in Kaunas community pharmacies provides enough information for pediatric patients and their caregivers, that to ensure the safety of selected medicines.
Tasks: To find out what kind of medicines are sold in Kaunas community pharmacies regardless of the Summary of Product Characteristics. To determine whether pharmaceutical specialists provide all required information about the safety of the medicine. Figure out the difficulties commonly faced by pharmaceutical professionals choosing medicines for pediatric patients. To learn how the parents of pediatric patients evaluate pharmaceutical services given by pharmaceutical specialist.
Methods: The study was carried out using an anonymous questionnaire. Parents of children have been given 27 questions to which 123 respondents agreed to answer. Pharmacy professionals have been given 11 questions to which answer agreed 82 pharmaceutical professionals.
Results: The surveyed parents of children admitted that most pharmaceutical specialists before issuing a non-prescription medicine, inquire about the child's ailments (57,7 per cent) inquire of the child's age (87 per cent) inform the consumer about the time and method (78,9 per cent) issue a package leaflet (86,4 per cent).
Conclusions: Most of the medicines prescribed for younger children than specified in the leaflet, consists of drugs to treat throat sore, cough and cold. Interviews with parents of children showed that all the required information about the safety of the medicine are not always delivered. The main difficulties encountered by pharmaceutical professionals selecting medicinal preparations is unsuitable drug taste and the lack of pharmaceutical forms for pediatric patients. One third of the respondents there are in full satisfaction of a pharmaceutical service.
Guidelines: For Pharmacy professionals. Do not prescribe medicinal products for children younger than specified in the package leaflet of the medicinal product if there is age or indication appropriate medicine. Always notify VVKT about adverse drug reaction. When issuing medicines to find out the patient's medications which he is using at the moment to warn of possible adverse reactions, interactions with other drugs.
SANTRUMPOS
NRV- nepageidaujama reakcija į vaistą SPSS - statistinė duomenų analizės programa JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija GVP – gera vaistinių praktika
p – duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo VVKT – valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
χ2 – chi- kvadrato kriterijus df – laisvės laipsnių skaičius
TERMINAI
Augalinis vaistinis preparatas - vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medţiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medţiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medţiagos(-ų) ir tokio(-ių) augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys [17].
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [17].
Farmacinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes) [17].
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [17].
Gera vaistinių praktika – normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [18].
Homeopatinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, pagamintas iš medţiagų, vadinamų homeopatinėmis ţaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas [17].
Naudos ir rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą [17].
Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą ţmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąţinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę [17].
Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu [17].
Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra [17].
Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra [17].
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medţiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasiţymi savybėmis, dėl kurių tinka ţmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti ţmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti ţmogaus ligas [17].
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. Siame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių [17].
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [17].
ĮVADAS
Pastaraisiais dešimtmečiais vaistų pardavimai labai padidėjo. Tai lėmė naujų vaistų atsiradimas bei naujos gydymo rekomendacijos. Vis daugiau vaistų vartoja sveiki ţmonės ligų prevencijai. Iki 20 proc. skubios pagalbos reikalaujančių atvejų ligoninėse susiję su vaistų vartojimu [11].
Yra didėjantis poreikis informacijos apie vaistus specifinei pacientų grupei – pediatriniams pacientams. Vaikai yra vaistų vartotojai, kurie turi daugiau laisvės juos vatojant nei manyta. Nepaisant to, dauguma vaikų neturi pakankamai informacijos kaip vartoti vaistus ir mokyklose mokymų apie tai nėra. Tuo tarpu Suomijoje jau yra planai į vaikų sveikatos ugdymo uţsiėmimus įtraukti kaip privalomą dalyką mokymus apie vaistų vartojimą pradinėse mokyklose [9].
Vaikai suvartoja didelį kiekį įvairių receptinių ir nereceptinių vaistų. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad beveik visi (97,5 proc.) hospitalizuoti vaikai vartojo nereceptinį vaistinį preparatą per paskutinius 6 mėnesius. Kitas tarptautinis tyrimas parodė, kad apie 54 proc. 3 metų amţiaus vaikų per pastarąsias 30 dienų gavo iš tėvų vaistų. Dar kitas tyrimas teigia, kad 32 proc. vaikų teigia vartoję bent vieną vaistinį preparatą per 48 valandas ir 43 proc. jų motinų tai patvirtino. Negana to, daugybė vaikų kenčia nuo vienos ar kelių lėtinių ligų, dėl kurių būtina reguliariai vartoti vaistus ir daţnai vaikai turi prisiimti atsakomybę uţ savo vaistų vartojimą. Tyrimas vaikų, sergančių astma, atskleidė, kad 7 proc. (5 metų) ir 17 proc. (6 metų) vaikų buvo leidţiama savarankiškai vartoti vaistus astmos gydymui ir daugiau nei 50 proc. (9 metų) vaikų vartojo vaistus savarankiškai. Tarptautinė studija Europos Sąjungoje patvirtino, kad vaikai, sergantys astma, savarankiškai vartoja vaistus [26].
Deja vaikai daţnai vartoja nepakankamą kiekį vaistų, daro tai nereguliariai. Nereguliarus gydymas yra brangus tiek ekonominiu tiek mediciniu poţiūriu. Tai susiję su pablogėjusia vaikų sveikata, bereikalingai išnaudotais sveikatos prieţiūros ištekliais ir padidėjusiomis išlaidomis. Tiesioginis bendravimas su vaiku gali padėti pasiekti, kad vaikai laikytųsi vaistų vartojimo reţimo ir gydymo rezultatai būtų geresni [26].
Daugelis sveikatos prieţiūros specialistų, konsultuodami tėvus dėl vaikų gydymo, daugiausiai dėmesio kreipia į tėvus, bet ne vaikus [9]. Prieš daugiau nei dešimtmetį ataskaitoje “ Ateities vaistininko paruošimas: mokymo programų kūrimas“ Pasaulio sveikatos organizacija (toliau - PSO) nurodė kompetencijas ir įgūdţius, kuriuos privalo įgyti vaistininkas. Ataskaitoje teigiama, kad vaistininkas turi būti kompetetingas, pasitikintis savimi bendraudamas su kitais sveikatos prieţiūros specialistais ir pacientais. Bendravimo įgūdţiai turi apimti bendravimą ţodţiu, neverbalinį bendravimą, klausymo ir rašymo įgūdţius [22].
Norint uţtikrinti saugų ir efektyvų vaistų vartojimą pediatriniams pacientams didelis dėmesys turi būti skiriamas vaistininko teikiamai farmacinei paslaugai. Vaikai jautresni vaistų paskyrimo klaidoms bei šalutinės reakcijos būna sunkesnės dėl jų svorio ar kūno paviršiaus ploto, skirtingo vaisto
metabolizmo ir ekskrecijos lyginant su suaugusiais pacientais. Be to, vaikai gali neatpaţinti ir nesuprasti, kad tam tikri poţymiai ir simptomai yra šalutinių vaistų reakcijų pasekmė ir dėl to nepranešti apie tai [3]. Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimų, įvertinti pediatrinio paciento gaunamos farmacinės paslaugos kokybę. Tai vienas iš nedaugelio tyrimų Lietuvoje, kuriuo siekta ištirti farmacinę paslaugą, teikiamą pediatriniam pacientui visuomenės vaistinėse.
Šiame magistriniame darbe analizuojama farmacijos specialistų suteikta informacija pediatrinių pacienų tėvams arba globėjams Kauno visuomenės vaistinėse, taip pat vaikų tėvų ir globėjų nuomonė apie farmacinę paslaugą gydant savo atţalas. Tirta su kokiais daţniausiai sunkumais susiduria farmacijos specialistai parinkdami vaistus vaikui, kokius vaistus išduoda neatsiţvelgdami į preparato charakteristikų santrauką.
Tyrimo praktinė reikšmė – išanalizuoti farmacijos specialisto teikiamos farmacinės paslaugos kokybę pediatriniam pacientui, išsiaiškinti su kokiais sunkumais daţniausiai susiduria farmacijos specialistai parinkdami vaistinius preparatus pediatriniams pacientams ir suţinoti tėvų nuomonę apie farmacinę paslaugą Kauno visuomenės vaistinėse. Informacija, gauta atlikus šį tyrimą, būtų naudinga toliau siekiant gerinti farmacijos specialisto teikiamos konsultacijos kokybę ir siekiant uţtikrinti geresnius ne tik gydymo rezultatus, bet ir tarpusavio santykius tarp vaistininko ir paciento, taip pat remiantis gauta informacija būtų galima atsiţvelgti tobulinant farmacijos studentų paruošimo programą universitete ar organizuojant papildomus kursus farmacijos specialistams, lavinant jų bendravimo įgudţius ir gilinant ţinias pediatrinio paciento klausimais.
Pasirinkta tyrimo metodika – anonimė anketinė apklausa. Tyrimo objektas – farmacinė paslauga, teikiama pediatriniams pacientams ar juos gydantiems artimiesiems. Magistro baigiamojo darbo tikslas – įvertinti ar Kauno visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai suteikia pakankamai farmacinės informacijos pediatriniams pacientams ir juos gydantiems artimiesiems, kad būtų uţtikrintas saugus pasirinktų vaistų vartojimas.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas
–
įvertinti, ar Kauno miesto visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai suteikia pakankamai farmacinės informacijos pediatriniams pacientams ar juos gydantiems artimiesiems, kad būtų uţtikrintas saugus pasirinktų vaistų vartojimas.Uţdaviniai:
1. Išsiaiškinti kokie vaistai parduodami pediatriniams pacientams Kauno visuomenės vaistinėse neatsiţvelgiant į preparato charakteristikų santraukoje nurodytą informaciją, susijusią su saugiu vaisto vartojimu.
2. Išsiaiškinti ar farmacijos specialistai suteikia visą privalomą informaciją apie saugų vaisto vartojimą, remdamiesi Geros vaistinių praktikos nuostatais ir vaisto aprašu.
3. Išsiaiškinti su kokiais sunkumais daţniausiai susiduria farmacijos specialistai parinkdami vaistinius preparatus pediatriniams pacientams.
4. Suţinoti kaip pediatrinių pacientų tėvai arba globėjai vertina farmacijos specialisto suteiktą farmacinę paslaugą.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Farmacinė paslauga
Pagal Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymą, priimtą 2006 metų birţelio 22 dieną, farmacinė paslauga apibūdinama kaip – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [17]. Lietuvos vaistininko etikos kodekso 5 straipsnyje nurodyta, kad vaistininkas, turintis teisę atlikti savo pareigas, asmeniškai atsako uţ savo darbą. Jis įsipareigoja atsisakyti farmacinės veiklos, kuri prieštarauja farmacinei etikai bei teisėms ir mokslinėms nuostatoms.
Lietuvoje farmacine paslauga išsamiau imta domėtis 2002 metais. Įvairius farmacinės paslaugos aspektus daugiausiai analizavo lekt. dr. V. Skyrius [29,30,31,32], doc. dr. R. Radţiūnas [24,30,31,32] ir kiti.
Remiantis valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau - VVKT) duomenimis vaistinių preparatų suvartojimas kiekvienais metais didėja [33]. JAV atlikus nacionalinę apklausą tėvų, turinčių ikimokyklinio amţiaus vaikų, paaiškėjo, kad pusė (54 proc.) trimečių per pastarąsias 30 dienų vartojo nereceptinių vaistų. Kitas tyrimas atskleidė, kad 22 proc. vaikų vartojo nereceptinių vaistų arba vitaminų per pastarąsias 2 dienas. Tuo tarpu norint uţtikrinti saugų ir efektyvų vaistų vartojimą didelis dėmesys turi būti skiriamas vaistininko teikiamai farmacinei paslaugai. 2008 metais Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad 25-40% apklaustųjų mano, jog informacija apie vaistinius preparatus nepakankama [8]. Lekt. dr. Vaidas Skyrius ir kt. atliko tyrimą, kurio metu apklausė 128 vaistinių vadovus, iš kurių 50 proc. nurodė, kad jų vaistinėje dirbantys receptarai patikrina turimą informaciją apie paciento vartojamus vaistus ir įvertina galimą terapinį vaistų dubliavimąsi, potencialiai galimą vaistų sąveiką, kontraindikacijas ir nesuderinamumą [30]. Tuo tarpu patys vaistininkai teigia, kad jiems trūksta informacijos apie vaistų tarpusavio sąveiką ar vaistų su maistu sąveiką [24]. Tai dar labiau verčia atkreipti dėmesį kalbant apie pediatrinius pacientus, nes vaikai yra labiau paţeidţiami. Šie pacientai priskiriami aukštos rizikos pacientų grupei dėl potencialiai 3 kartus daţnesnių vaistų nepageidaujamų reakcijų. JAV bendradarbiaujant Saugaus gydymo praktikos institutui ir pediatrinės farmacijos atstovų grupei buvo pateiktos prieţastys dėl kurių vaikai priskiriami aukštos rizikos, pasireikšti šalutinei vaisto reakcijai, grupei:
2) individualus vaisto dozės skaičiavimas, remiantis amţiumi, svoriu, kūno paviršiaus plotu ir klinikine paciento būkle;
3) vaistų dozavimo formų ir atitinkamų koncentracijų tinkamų paskirti naujagimiams, kūdikiams ir vaikams trūkumas;
4) poreikis preciziškai paskaičiuoti dozę [15].
Dr. Jonas Grincevičius 2003-2007 metais vykdyto disertacinio tyrimo metu atskleidė, kad daţniausiai Lietuvoje iš farmacijos specialistų padidinto dėmesio gali tikėtis naujagimiai (80,6 proc.), nėščios moterys (71,8 proc.) ir vaikai iki 10 metų (54,4 proc.) [8]. Tačiau plačiau apie farmacinės paslaugos teikimą pediatriniams pacientams Lietuvoje netyrinėta.
1.2 Saugus vaistų vartojimas
Farmacijos specialistas yra vienas iš lengviausiai prieinamų sveikatos prieţiūros specialistų. 2003 metais Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 58 proc. respondentų vaistininko patarimas lėmė pasirinkimą įsigyjant ir vartojant nereceptinį vaistą. [24].
Parduodamas gyventojui vaistinius preparatus vaistininkas turi teikti farmacinę paslaugą. Išduodant vaistinius preparatus gyventojui būtina vadovautis „Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112. Norint uţtikrinti saugų vaistinių preparatų vartojimą, vaistininkas, pediatrinius pacientus gydantiems artimiesiems, privalo:
vaistinius preparatus išduoti tik kartu su pakuotės lapeliu lietuvių kalba;
išduodant vaistinį preparatą ant pakuotės raštu paţymėti, kaip vartoti vaistinį preparatą; informuoti apie savigydos rizikos faktorius;
paaiškinti kaip efektyviai ir saugiai vartoti vaistinį preparatą; informuoti kaip daţnai vartoti vaistinį preparatą;
informuoti kiek laiko vartoti vaistinį preparatą;
paaiškinti apie galimą nepageidaujamą reakciją į vaistą (toliau - NRV) , perspėjant, su kokiais vaistiniais preparatais negalima vartoti išduodamo vaistinio preparato ir kada būtina informuoti gydytoją;
1.3 Klaidos paskiriant vaistus
Gydymo vaistais klaidų prevencija yra esminis objektas kiekvienoje pacientų amţiaus grupėje. Nors daug kliniškai nereikšmingų klaidų neregistruojama arba nepastebima, tačiau dalis gydymo klaidų baigiasi paciento būklės pablogėjimu ar mirtimi [15]. JAV buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo išanalizuoti 1933 vaistų paskyrimai pediatriniams pacientams, iš kurių nustatyta 15 proc. klaidų. Iš jų 8 proc. sudarė paskirta per didelė vaisto dozė ir 7 proc. buvo maţesnė nei gydomoji terapinė vaisto dozė. Pagrindinės prieţastys vaistų paskyrimo klaidų buvo individualios dozės skaičiavimo būtinybė, platus vaistų, nepritaikytų vaikams, vartojimas. [3]. Vaistininkai, turintys puikias ţinias apie vaistų dozavimą vaikų amţiuje šių klaidų gali padėti išvengti.
JAV bendradarbiaujant Saugaus gydymo praktikos institutui ir pediatrinės farmacijos atstovų grupei buvo išleistos rekomendacijos, kuriomis vadovaudamasis farmacijos specialistas vaistų paskyrimo klaidų gali išvengti:
1. Patarti bei konsultuoti pacientus ir kitus sveikatos prieţiūros specialistus.
2. Prieš paskiriant vaistą, perţiūrėti vaisto informacinį lapelį, nebent tai yra skubi situacija.
3.Patikrinti ar nėra recepte klaidų, vaistų tarpusavio sąveikų, alergijos vaistui, ar teisingos indikacijos ir dozė.
4. Trūkstant informacijos apie naują vaistą pasikonsultuoti su gydytoju arba kitu sveikatos prieţiūros specialistu.
5. Paskiriant vaistus jie turi būti reikiamos dozuotės, kad pacientui vaisto formos nereikėtų dalinti į atskiras dalis. Jei to padaryti neįmanoma, aiškiai uţrašyti kaip vartoti vaistą. Taip pat pacientui uţrašyti apie vaisto vartojimą derėtų visais atvejais, kai ţinoma, kad tai apsaugos nuo vartojimo klaidų. 6. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas paskiriant ir skaičiuojant didelės rizikos vaistų dozes, nes klaidos atveju, pasekmės daug rimtesnės. Tokių vaistų dozės turėtų būti skaičiuojamos du kartus. 7. Konsultuoti pacientus ar jų globėjus ir įsitikinti, kad jie suprato vaisto pavadinimą, jo vartojimo prieţastį, vartojimo kursą, dozę ir kiek kartų per parą vartoti, galimas NRV ir kaip jas galima sukontroliuoti [15].
1.4 Vaistų vartojimo problemos
Dalis vaistų, vartojamų vaikams gydyti, neturi informacijos apie vartojimą vaikų amţiuje, nes kuriant juos nebuvo atliekami tyrimai su vaikais [4,13,20]. Tai leidţia daryti išvadą, kad vaikai gali gauti vaistų dozes, kurios neturės terapinio poveikio arba bus per didelės.
Intensyvioje terapijoje vaikams vartojamų vaistų, kurių saugumas vaikams nenustatytas, yra apie 90 proc., ypač maţo svorio gimstantiems kūdikiams. Todėl koks bus poveikis šių vaikų sveikatai ateityje neţinomas. Neonatologijos istorijoje yra ne vienas pavyzdys apie vaistus, pradėtus vartoti turint maţai duomenų apie saugumą ir poveikį organizmui [7]. Pediatrai turi prisiimti atsakomybę ir nuspręsti ar vaistą skirti vaikui, kuris patvirtintais klinikiniais tyrimais saugus vartoti tik suaugusiems [4].Taip vaikai patenka į padidintos rizikos grupę pasireikšti nepageidaujamoms reakcijoms [13].
1997 metais JAV prezidentas pasirašė Maisto ir vaistų administravimo modernizavimo įstatymą. Šis įstatymas ir Maisto bei vaistų administracijos pakeitimų aktas lėmė ryškų mokslinių darbų vaikų vaistų srityje pagausėjimą. 2007 metais daugiau nei 95000 vaikų buvo įtraukti į 365 tyrimus, po kurių atsirado specialiai vaikams skirta informacija 137 medikamentų informaciniuose lapeliuose [4].
Europos medicinos tarnybos duomenimis, Europoje vaikams vaistai daţnai skiriami ne pagal aprobuotas indikacijas, tai sudaro 45-60 proc. visų išrašomų vaistų stacionare ir ambulatoriškai kartu. Daţniausiai taip vaistai yra skiriami labai maţiems pacientams arba vaikams, sergantiems itin sunkiomis lėtinėmis ligomis. Iš vaistų grupių plačiausiai ne pagal indikacijas yra vartojami šie vaistai: antiaritmikai, kraujospūdį maţinantys (renino-angiotenzino inhibitoriai ir beta adrenoblokatoriai), protonų siurblio inhibitoriai ir H2 receptorių blokatoriai, vaistai nuo astmos, antidepresantai, kontraceptikai (paauglėms) bei antibiotikai (labai maţiems vaikams). Nustatyta, kad pagrindinė prieţastis skirti vaistą vaikui, nepaisant nurodymų, yra pediatriniams pacientams aprobuotų formuluočių ir dozių stoka, nors kai kurios ligos (pvz. astma) tarp vaikų labai paplitusios [6]. Švedijoje atlikta studija parodė , kad didţiausia problema vartojant vaistus, kurių vartojimas vaikams nelicenzijuotas, yra NRV pasireiškimas [13].
Dar viena rimta problema yra vaistų vartojimo reţimo nesilaikymas. Studijos parodė, kad vidutiniškai tik 54 proc. vaikų laikėsi vaistų vartojimo reţimo. Net vaikai sergantys rimtomis ir gyvenimą trumpinančiomis ligomis nesilaiko reţimo. Tik 55 proc. vaikų, sergančių juveniliniu reumatoidiniu artritu, 57 proc. po inksto persodinimo ir 59 proc. sergančių vėţiu, laikėsi reţimo [5]. Tėvų baimė dėl šalutinių reakcijų atsiradimo ir intoksikacijos paskatina tėvus gydyti vaikus maţesne vaisto doze ir taip neuţtikrina reikiamos farmakoterapijos. Buvo atliktas tyrimas su 100 tėvų atvykusių į skubios pagalbos skyrius su savo vaikais. Tik 30 proc. tėvų davė pakankamą acetaminofeno dozę, pusė tėvų būtų davę per maţą dozę ir 9 proc. būtų perdozavę [5].
1.5 Potencialios vaistų ir vaistų - maisto tarpusavio sąveikos
Šalutinės vaistų reakcijos gali lemti sergamumą ir mirtingumą, o galimos vaistų tarpusavio sąveikos padidina šalutinių reakcijų atsiradimo galimybę. Vaistų ir vaistų – maisto tarpusavio sąveikų tyrimai vaikų amţiuje yra labai svarbūs, bet kol kas šios sąveikos maţai ištyrinėtos [5, 28]. Pacientai daţnai vartoja vaistus valgio metu, todėl trūkstant ţinių apie potencialias vaistų- maisto tarpusavio sąveikas gydymas gali būti nepakankamai efektyvūs [10]. Europos sveikatos institucijų įteisinta preparato charakteristikų santrauka yra pagrindinis informacijos šaltinis sveikatos prieţiūros specialistams. Todėl vaistinių preparatų charakteristikų santrauka gali būti naudinga priemonė išvengti ar sumaţinti tarpusavio sąveikas ir pagerinti gydymo kokybę [28].
Vašingtone atlikto mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad net 21 proc. tėvų per pastaruosius metus davė savo vaikams vitaminų, maisto papildų, vaistaţolių preparatų ar kitų alternatyvios medicinos paskirties produktų [5]. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad kas šeštas tėvas ar mama savo vaikams perka augalinius maisto papildus. Kitame tyrime buvo tirti suaugusieji, kurie nuolat vartojo receptinius preparatus. Tyrėjai nustatė, kad daugiau nei 18 proc. šios populiacijos kartu vartojo ir bent vieną augalinį preparatą arba vitaminų kompleksą. Nerimą kelia tai, kad net 60 proc. tiriamųjų apie vartojamus augalinius preparatus savo gydytojams nepraneša [14]. Alternatyvių medikamentų vartojimas ypač paplitęs tarp vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis. JAV apie pusė vaikų, sergančių autizmu, vartoja alternatyvios medicinos preparatą. Įdomu paţymėti, kad net 40 proc. sergančių lėtinėmis uţdegiminėmis ţarnyno ligomis ir 73 proc. vaikų, sergančių vėţiu, vartoja alternatyvius medikamentus. Buvo nustatytos sąveikos tarp visuomenėje plačiai vartojamų vaistų ir augalinių preparatų. Česnako nerekomenduojama vartoti su varfarinu, nesteroidiniais vaistais nuo uţdegimo, tiklopidinu, nes česnakas stabdo trombocitų agregaciją ir prailgina kraujavimo ir trombo susidarymo laiką. Imbiero nerekomenduojama vartoti su vaistais diabetui gydyti, nes keičia cukraus kiekį kraujyje [14]. Daţnai pasitaiko, kad sveikatos prieţiūros specialistas neţino apie vaikų vartojamus alternatyvios medicinos preparatus ir tai gali sukelti sveikatai pavojingas tarpusavio sąveikas tarp jų ir receptinių ar nereceptinių vaistų [5].
Buvo atliktos studijos ir išrinktos 166 sąveikos su augaliniais preparatais. Daţniausios sąveikos pastebėtos su paprastąja jonaţole (Hypericum perforatum), dviskiaučiu ginkmedţiu (Ginkgo biloba), svaigiuoju pipiru (Piper methysticum), paprastąja rusmene (Digitalis purpurea) ir gluosniu baltuoju (Salix alba). Paprastoji jonaţolė sąveikauja citochromo P450 3A4 ir P-glikoproteino keliu, sumaţindama plazmos lygį ir sąveikauja su varfarinu, digoksinu, ciklosporinu, proteazės inhibitoriais [28, 21]. Vitaminų, mineralų, aminorūgščių kategorijoje, buvo rasti 28 tyrimai ir nustatytos 529 sąveikos. Daţniausios sąveikos buvo su magniu, kalciu, geleţimi, vitaminu A ir kaliu [21]. Farmacijos
specialistas, išsiaiškindamas visus vaikų vartojamus medikamentus, gali padėti išvengti vaistų ir kitų preparatų tarpusavio sąveikų.
Taivane buvo atliktas tyrimas, kuriame išanalizuoti visi receptai išrašyti gydytojų 2000 metais ir nustatyta 672020 potencialių vaistų tarpusavio sąveikų. Daţniausios sąveikos nustatytos tarp aspirino ir aliuminio/magnio hidroksido (4,42 proc.). Viena rimčiausių tarpusavio sąveikų buvo tarp digoksino ir furozemido (20,14 proc.). Tarpusavio sąveikos tarp acetaminofeno ir anticholinerginių preparatų sudarė daugiausiai vaistų tarpusavio sąveikų rūšių (6,62 proc.). Nors galimų vaistų tarpusavio sąveikų paplitimas ir nedidelis, gyvybei pavojingų sąveikų gali pasitaikyti [26]. Farmacijos specialistai plėsdami ţinias apie potencialias vaistų tarpusavio sąveikas gali sumaţinti potencialių vaistų tarpusavio sąveikų atsiradimo pavojų.
Kai kurie maisto produktai taip pat sąveikauja su vaistais. Greipfurtų sulčių sąveikos su vaistais gerai ţinomos. Jos gali sąveikauti su vaistais, kurie metabolizuojami per citochromo P450 fermentą CYP3A4. Rupūs miltai gali keisti levodopos metabolizmą, o maisto produktai su dideliu kalcio kiekiu gali sumaţinti ciprofloksacino biologinį prieinamumą. Atlikus studiją (L. M. Kotzer ir kt.) nustatė nuolat pediatrijoje vartojamus vaistus, kurių veikimą gali įtakoti maistas [14].
1 lentelė. Vaistų - maisto sąveikos (L. M. Kotzer ir kt. [14])
Liga Vaistas Sąveika
Astma Albuterolis
Teofilinas
Kofeino vartojimas padidina albuterolio šalutinių reakcijų atsiradimo tikimybę.
Maistas gali sukelti staigų prailginto veikimo preparatų atsipalaidavimą.
Širdies liga Digoksinas
Hidralazinas
Digoksino absorbcija gali sumaţėti dėl maisto, turinčio daug celiuliozės ir pektino.
Ilgalaikis hidralazino vartojimas sukelia piridoksino trūkumą.
Epilepsija Fenobarbitalis
Fenitoinas
Didelės dozės piridoksino gali sumaţinti fenobarbitalio poveikį. Nuolat vartojant fenobarbitalį reikėtų vartoti folinę rūgštį.
Biologinis prieinamumas sumaţėja maitinat per zondą. Maitinti rekomenduojama 2 val. prieš ir 2 val. po fenitoino vartojimo. Didelės dozės folinės rugšties gali sumaţinti fenitoino biologinį prieinamumą. Didelės dozės fenitoino gali sumaţinti folinės rūgšties klirensą.
Uţdegiminė ţarnyno liga
Sulfasalazinas Sumaţėja folinės rūgšties absorbcija.
Organų
transplantacija
Ciklosporinas
Takrolimas
Greipfurtų sultys padidina, o paprastoji jonaţolė sumaţina ciklosporino koncentraciją.
Greipfurtų sultys padidina takrolimo koncentraciją.
Vaistų ir maisto maišymas tam, kad pagerinti vaisto skonines savybes gali sukelti vaistų-maisto tarpusavio sąveikas. Vaikai sirgdami lėtinėmis ligomis vartoja daug vaistų ir taip padidėja tikimybė pasireikšti vaistų ir vaistų-maisto tarpusavio sąveikoms. (L. M. Kotzer ir kt.) rekomenduoja eritromiciną ir eritromicino stearatą vartoti nevalgius, peniciliną skirti valandą prieš valgį arba 2 valandas po valgio. Nitrofurantoiną skirti su maistu, itrakonazolo kapsules vartoti su maistu, o geriamąjį tirpalą nevalgius. Teofilino nerekomenduojama vartoti su riebiu maistu, nes galimas koncentracijos padidėjimas [14]. Turint pakankamai ţinių apie vaistų-maisto tarpusavio sąveikas galima optimaliai gydyti, išvengti terapinių klaidų ir sumaţinti nepageidaujamų reakcijų atsiradimo pavojų.
Buvo atliktas tyrimas, norint nustatyti pagrindinius maisto ingridientus visame pasaulyje, sukeliančius daugiausiai reakcijų su vaistais. Buvo nustatyta daugiausiai sąveikų su pienu, česnaku, kava ir imbieru. Pienas daugiausiai sąveikauja su antibiotikais, sumaţindamas biologinį prieinamumą ir stabdydamas kai kurių vaistų absorbciją. Česnakas daugiausiai sąveikavo su antikoaguliantais [12].
JAV maisto ir vaistų valdyba pateikė rekomendacijas vaistų ir maisto vartojimo klausimais atskiroms vaistų grupėms. NVNU galima vartoti su pienu arba maistu, norint išvengti skrandţio sudirginimo. Bronchus plečiančių vaistų (albuterolis, teofilinas) nerekomenduojama vartoti su maistu, nes gali keisti šių vaistų veiksmingumą. Vartojant AKF inhibitorius nerekomenduojama valgyti daug maisto produktų, turinčių kalio (bananai, apelsinai, ţalios lapinės salotos), nes gali sutrikti širdies ritmas. Beta adrenoblokatorius rekomenduojama vartoti su maistu, nes taip išvengiama per didelio kraujospūdţio sumaţėjimo. Diuretikus galima vartoti su maistu, jei dirginamas skrandis. Glikozidus (digoksinas) rekomenduojama vartoti valandą prieš arba 2 valandas po valgio. Maistas turintis daug skaidulų gali sumaţinti digoksino veiksmingumą. Vartojant statinus reikėtų vengti greipfurtų sulčių, nes didelis jų kiekis gali padidinti statinų poveikį ir tai gali iššaukti NRV [2].
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo metodai
1. Teorinis analizės metodas. Atlikta mokslinės literatūros analizė. Apţvelgti, išnagrinėti ir aprašyti Lietuvos bei uţsienio moksliniai tyrimai ir publikacijos susiję su magistrinio darbo tema.
2. Empirinis analizės metodas. Atliktas kiekybinis tyrimas Kauno miesto visuomenės vaistinėse apklausiant pediatrinių pacientų tėvus ir farmacijos specialistus. Pateiktos anoniminės anketos norint išsiaiškinti ar pediatrinius pacientus gydantys artimieji gauna pakankamai informacijos norint uţtikrinti saugų vaistų vartojimą pediatriniam pacientui, suţinoti su kokiais sunkumais daţniausiai susiduria farmacijos specialistai, parinkdami vaistinius preparatus pediatriniams pacientams, bei suţinoti tėvų nuomonę apie farmacinę paslaugą.
2.2 Tyrimo organizavimas
Tyrimo pradţioje buvo suformuotas tyrimo tikslas ir nustatyti uţdaviniai. Tyrimui atlikti buvo sudarytos anoniminės anketos (1,2 priedas). Tyrime dalyvavo 2 tiriamųjų grupės. Buvo apklausti pediatrinių pacientų tėvai arba globėjai (2 priedas) ir farmacijos specialistai (1 priedas). Tyrimas vykdytas Kauno miesto visuomenės vaistinėse. Remiantis apţvelgta moksline literatūra buvo pateikti 27 klausimai vaikų tėvams ir 11 klausimų farmacijos specialistams. Siekiant kuo tiksliau išsiaiškinti respondentų nuomonę buvo pateikti uţdarojo, pusiau uţdarojo ir atvirojo tipo klausimai. Atsakant į uţdarojo tipo klausimus respondentai pasirinko vieną arba kelis (prie kiekvieno klausimo patikslinta) labiausiai jų nuomonę atitinkančius atsakymus. Pusiau uţdarojo tipo klausimuose pateikti pasirinktini atsakymų variantai, tačiau jei nei vienas iš pateiktų variantų netinka, atitinkamoje vietoje galima įrašyti savo atsakymą. Atvirojo tipo klausimuose pasirinktinų variantų nėra, respondento prašoma atsakyti iš savo asmeninės patirties.
Anketą vaistinių klientams sudaro:
1) įvadinė dalis, kurioje prisistatoma, įvardijamas tyrimo tikslas ir kam bus panaudoti tyrimo duomenys;
2) demografinė dalis, kurioje klausiama amţiaus;
3) klausimai apie pediatrinio paciento negalavimus ir vartojamus vaistus;
4) klausimai siekiant įvertinti gerų vaistinių praktikos (toliau - GVP) nuostatų laikymasi išduodant vaistinius preparatus;
Anketą farmacijos specialistams sudaro:
1) įvadinė dalis, kurioje prisistatoma, įvardijamas tyrimo tikslas ir kam bus panaudoti tyrimo duomenys;
2) socialinė - demografinė dalis, kurioje klausiama respondentų amţiaus, darbo staţo metais, vaistinės padėties;
3) klausimai apie farmacijos specialistų turimas profesines ţinias, NRV pasireiškiančias pediatriniams pacientams, vaistinius preparatus, skiriamus jaunesniems pacientams nei nurodyta vaisto informaciniame lapelyje;
4) klausimai apie sunkumus su kuriais susiduria parenkant vaistinius preparatus pediatriniams pacientams.
Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas (pateikiamas 3 priede) bei vaistinių atstovų sutikimai atlikti tyrimą vaistinėse. Leidimai atlikti tyrimą Kauno miesto visuomenės vaistinėse derinti su vaistinių vadovais, personalo vadovais arba farmacinės veiklos vadovais.
Anoniminė anketinė pediatrinių pacientų tėvų ar globėjų ir Kauno miesto visuomenės vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų apklausa vykdyta 2015 metų vasario-kovo mėnesiais. Farmacijos specialistams buvo išdalintos 133 anketos, iš jų uţpildytos grąţintos 82 anketos. Farmacijos specialistų atsakomumas 62 proc. Taip pat buvo prašoma 242 pediatrinių pacientų tėvų arba globėjų atsakyti į anketos klausimus. Anketas sutiko uţpildyti 123 respondentai. Pediatrinių pacientų tėvų atsakomumas 55 proc.
Tyrimo pradţioje buvo atlikta anketų validacija. Nedidelė dalis anketų buvo išdalinta farmacijos specialistams ir pediatrinių pacientų tėvams arba globėjams. Buvo prašoma atsakyti į anketos klausimus ir pateikti savo pastabas. Atsiţvelgiant į gautas pastabas anketos buvo pakoreguotos ir pradėtas tyrimas.
2.3 Tyrimo objektas
Pasirinktas baigiamojo magistrinio darbo objektas – farmacinė paslauga, teikiama pediatriniams pacientams ar juos gydantiems artimiesiems. Vertinti farmacinę paslaugą, teikiamą vaikams ar juos gydantiems artimiesiems, visuomenės vaistinėse yra svarbu, nes vaikai priklauso padidintos rizikos grupei vaistų vartojimo aspektu, o netinkamas jų vartojimas gali neigiamai įtakoti vaiko sveikatos būklę. Tiriant farmacinę paslaugą vertinami nereceptinio vaistinio preparato išdavimo
kriterijai, reglamentuojami Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose Geros vaistinių praktikos nuostatose.
2.4 Tiriamųjų charakteristika
„Farmacinės paslaugos, teikiamos pediatriniams pacientams visuomenės vaistinėse, vertinimas“ tyrimo metu buvo apklausti 123 pediatrinių pacientų tėvai ir 82 farmacijos specialistai. Tyrime dalyvavo vaistinių pacientai, turintys vaikų nuo 0 iki 18 metų amţiaus. Daugiausia tyrime dalyvavo, turintys 1-5 metų vaikus – 44 proc. (n=55), maţiau 6-12 metų vaikus – 22 proc. (n=27). Po 14 proc. (n=17) dalyvavo respondentų turinčių 0-28 dienų ir 1-12 mėnesių vaikus ir maţiausiai respondentų buvo apklausta, kurie turėjo 13-18 metų vaikus 6 proc. (n=7). 1 pav. pateikiamas respondentų pasiskirstymas pagal vaikų amţiaus grupes.
1 pav. Respondentų skaičiaus pasiskirstymas pagal vaikų amžiaus grupes
2 pav. Farmacijos specialistų amžiaus grupės
14% 14%
44% 22%
6%
Respondentų skaičius procentais
0-28 dienų 1-12 mėnesių 1-5 metų 6-12 metų 13-18 metų 12% 29% 60%
Apklausoje dalyvavusių vaistininkų
amţiaus grupės
Farmacijos specialistų vidutinis amţius buvo 40 (nuo 24 iki 59) metų. Daugiausiai tyrime dalyvavo 40 metų ir vyresni farmacijos specialistai – 59 proc. (n=48) ir 30-39 metų – 29 proc. (n=24). 2 pav. pateikiamas farmacijos specialistų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes.
Apţvelgiant respondentų darbo patirtį daugiausiai – 75 proc. (n=62) turėjo 10 metų ir didesnę patirtį. 15 proc. (n=12) turėjo 5-10 metų patirtį ir tik 10 proc. (n=8) turėjo 1-5 metų patirtį. 3 pav. pavaizduota farmacijos specialistų darbo staţas metais.
3 pav. Farmacijos specialistų darbo stažas
2.5 Duomenų analizės metodai
Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS for Windows (Statistical Package for the Social Science) programinio paketo 17 versiją. Darbe pateikiami paveikslai sudaryti naudojant MS Office 2007 programų paketo MS Exel skaičiuoklę. Norint įvertinti statistinį ryšį naudotas Pirsono chi kvadrato kriterijus (toliau - χ2). Gautiems duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo (toliau – p), kai p<0,05 rezultatai laikomi statistiškai reikšmingi.
10% 15%
75%
Farmacijos specialistų darbo patirtis
vaistinėje
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Daţniausia kreipimosi į farmacijos specialistą prieţastis
4 pav. Kreipimosi į vaistininką priežastis visoje respondentų imtyje (n=123)
Gauti rezultatai parodė (4 pav.), kad daţniausia kreipimosi į farmacijos specialistą prieţastis visose amţiaus grupėse yra peršalimas 63 proc. (n=78) visų tyrime dalyvavusių respondentų. 5 pav. matyti, kad 0-28 dienų amţiaus grupėje vienodai daţnai 41,2 proc. kreipiasi dėl peršalimo ir alergijos. 4 pav. pavaizduota, kad antrasis pagal daţnumą negalavimas dėl kurio kreipiasi į farmacijos specialistą yra alergija 14 proc. (n=11). Svarbu paminėti, kad dėl alergijos kreipiasi iki 5 metų vaikus turintys tėvai. Vyresnėse amţiaus grupėse šio negalavimo nepasitaikė. Rečiau į farmacijos specialistą kreipiasi dėl virškinimo sutrikimų 10 proc. (n=12) ir rečiausiai kreipiamasi dėl skausmo 5 proc. (n=6). Respondentai pasirinkę „kita“ 8 proc. (n=10) nurodė, kad visada pirmiausia kreipiasi į gydytoją. Lyginant kreipimosi prieţastį į vaistininką tarp amţiaus grupių nustatytas statistinis reikšmingumas p<0,05 (χ2 = 42,363; df = 16).
63% 14%
5%
10% 8%
Dėl kokių vaiko negalavimų daţniausiai
kreipiatės į vaistininką?
Peršalimas Alergija Skausmas Virškinimo sutrikimai Kita5 pav. Kreipimosi į vaistininką priežastis pagal amžiaus grupes
3.2 Farmacijos specialisto profesinių ţinių priklausomybė nuo darbo staţo
6 pav. Farmacijos specialistų profesinių žinių priklausomybė nuo darbo stažo
Išanalizavus gautus rezultatus 6 pav. matyti, kad 1-5 metų patirtį turintys farmacijos specialistai dauguma mano turintys nepakankamai ţinių pediatrinio paciento konsultacijai 62,5 proc. (n=5). 5-10 metų patirtį turinčių apklaustųjų 50 proc. (n=6) mano turintys pakankamai ţinių konsultuoti vaikus ir 50 proc. (=6) nepakankamai ţinių. Didţiausią darbo patirtį turinčių specialistų dauguma 51,6 proc. (n=32) mano turintys pakankamai ţinių pediatrijoje ir maţesnė dalis apklaustųjų
41,2 47,1 70,9 74,1 42,9 41,2 23,5 10,9 3,6 7,4 28,6 5,9 29,4 9,1 7,4 11,8 5,5 11,1 28,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80
0-28 dienų 1-12 mėnesių 1-5 metų 6-12 metų 13-18 metų
Ne g a la v im a i (%) Amţiaus grupės
Dėl kokių vaiko negalavimų daţniausiai kreipiatės į
vaistininką?
Peršalimas Alergija Skausmas Virškinimo sutrikimai Kita 37,5% 50% 51,6% 62,5% 50% 48,4%1-5 metų patirtis 5-10 metų patirtis >=10 metų patirtis
Ar turite pakankamai profesinių ţinių
pediatrinio paciento konsultacijai ?
48,4 proc. (n=30) nurodė turintys nepakankamai ţinių konsultuodami vaikus. Vertinant farmacijos specialistų profesines ţinias pagal darbo staţą metais statistinio reikšmingumo nenustatyta p>0,05 (χ2=0,370; df=2).
7 pav. Farmacijos specialistų poreikų vertinimas
Respondentų buvo klausiama kokių dalykų stinga pediatrinio paciento konsultacijai. Buvo galima paţymėti daugiau nei vieną atsakymą. Pagal 7 pav. pateiktus duomenis matyti, kad visiems farmacijos specialistams labiausiai trūksta kompetencijos parenkant vaistą pagal amţių ir svorį bei efektyvaus bendravimo su gydytojais. 5-10 metų patirtį turintys specialistai didţiausią problemą nurodė tinkamo vaisto parinkimas pagal amţių, svorį. Šis klausimas maţiau problemų kelia 1-5 metų ir 10 ir daugiau metų patirtį turintiems specialistams.
3.3 Vaistų vartojimas, nesilaikant rekomendacijų, nurodytų preparato
charakteristikos santraukoje
Tyrimo metu vaikų tėvams arba globėjams buvo uţduotas atvirojo tipo klausimas norint išsiaiškinti ar visi vaistai vartojami laikantis rekomendacijų, susijusių su saugiu vaisto vartojimu, nurodytų preparato charakteristikų santraukoje. Buvo atlikta vaikų vienu metu vartojamų vaistų analizė naudojant internetinę Micromedex 2.0 duomenų bazę [23]. Šioje duomenų bazėje pateikiama informacija apie vaistų dozavimą, galimas tarpusavio sąveikas, sukeliamas NRV ir kontraindikacijas. Išanalizavus vaistus sąveikų nenustatyta.
60% 40% 60% 60% 66,7% 50% 50% 16,7% 53,1% 50% 65,6% 16,1% Tinkamo vaisto parinkimas pagal amžių,svorį Pediatrinio paciento poreikių išaiškinimas Efektyvaus bendravimo su gydytojais Efektyvaus bendravimo su vaiko tėvais
Jūsų manymu kokių dalykų trūksta
pediatrinių pacientų konsultacijai?
Remiantis preparatų charakteristikų santraukomis buvo vertinama ar vaistas tinkamas pagal vaiko amţiaus grupę ir vartojama vaisto dozė. 91,9 proc. (n=113) apklaustųjų atsakė kokius vaistus vaikas vartoja. Buvo nustatyta, kad dauguma apklaustųjų 96,5 proc. (n=109) laikosi nurodymų, nurodytų preaparatų charakteristikų santraukose. 4 apklaustųjų nurodyti vaistai buvo vartojami jaunesniame vaiko amţiuje. 2 apklaustieji susidūrė su dozavimo problema, nes atitinkamai amţiaus grupei pritaikytų preparato dozių nėra, todėl vaistas turėjo būti dalinamas.
Buvo nustatyta, kad vaikas 1-12 mėnesių amţiaus vartojo acetilcisteiną 50mg 3 kartus per dieną. Remiantis VVKT acetilcisteino vaisto formos 50 mg rinkoje nėra. Maţiausia dozė yra 100mg milteliai geriamajam tirpalui gaminti. Galima įtarti, jog šios amţiaus grupės pacientai susiduria su dozavimo problemomis, nes yra priversti miltelį dalinti į dvi dalis. Tokiu atveju neteisingai padalinus gali būti nepakankama farmakoterapija arba vaisto perdozavimas.
Buvo nustatyta, kad 2 vaikai 1-5 metų amţiaus vartojo čiulpiamąsias tabletes burnos ertmės ir gerklės gydymui. Remiantis preparato charakteristikų santrauka šių tablečių negalima vartoti jaunesniems nei 6 metų amţiaus vaikams.
Buvo nustatyta, kad kūdikis 7 mėnesių amţiaus naudojo paracetamolio ţvakutę 125 mg. Remiantis preparato charakteristikų santrauka vienkartinė dozė 3 mėn.-1 metų amţiaus vaikui yra 60-120mg. Šiuo atveju naudojama dozė buvo didesnė uţ rekomenduojamą arba ţvakutė buvo dalijama. Ţvakutę dalinti sunku, todėl naudojama dozė gali būti nepakankama ir neuţtikrinta farmakoterapija.
Buvo nustatyta, kad 8 metų ir 10 metų vaikai vartojo čiobrelių ţolės skystojo ekstrakto sirupą. Čiobrelių ţolės skystasis ekstraktas yra tradicinis augalinis vaistinis preparatas, vartojamas peršalus, kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė. Remiantis preparato charakteristikų santrauka šio preparato nerekomenduojama vartoti jaunesniems nei 12 metų vaikams, nes šio vaisto sudėtyje yra ne maţiau kaip 8 tūrio % etanolio (alkoholio), t.y. iki 0,4 g dozėje (5ml), tai atitinka 8 ml alaus, 3,4 ml vyno.
Farmacijos specialistų buvo klausiama ar uţtenka vaistinių preparatų pritaikytų vartoti vaikams iki 12 metų. Buvo pasirinkta 12 metų amţiaus riba, nes nemaţai preparatų nuo 12 metų pritaikyti vartoti vaikams kaip suaugusiems. Dauguma farmacijos specialistų 62,2 proc. (n=51) mano, kad vaistų, pritaikytų vaikams, pakanka. Maţesnė dalis apklaustųjų 37,8 proc. (n=31) teigia, kad vaistinių preparatų, pritaikytų vartoti vaikams, trūksta.
Taip pat buvo uţduotas farmacijos specialistams atvirojo tipo klausimas norint suţinoti ar skiria vaistinius preparatus jaunesniems vaikams, nei nurodyta preaparato charakteristikų santraukoje, nes pagal indikacijas šios amţiaus grupės pacientams vaistinių preparatų nėra.
53 proc. (n= 43) farmacijos specialistų nurodė skiriantys po vieną arba kelis vaistinius preparatus ir 47 proc. (n=39) neskiriantys. Nustatyta, kad dauguma 62,2 proc. farmacijos specialistų mano, kad vaistų pritaikytų vartoti vaikų amţiuje rinkoje pakanka, tačiau dauguma farmacijos specialistų 53 proc.
vaistinius preparatus jaunesniems pacientams, nei nurodyta preparato charakteristikų santraukoje, esant būtinybei skiria.
8 pav. Farmacijos specialistų pasiskirstymas
Farmacijos specialistai taip pat nurodė vaistinius preparatus, kuriuos skiria jaunesniems vaikams nei nurodyta preparato charakteristikų santraukoje, nes pagal indikacijas šios amţiaus grupės pacientams vaistinių preparatų nėra. 2 lentelėje pavaizduoti vaistiniai preparatai, kuriuos farmacijos specialistai nurodė skiriantys, taip pat amţius nuo kurio turėtų būti vaistas skiriamas ir farmacijos specialistų skaičius, skiriančių vaistą.
2 lentelė. Vaistai skiriami jaunesniems vaikams, nei nurodyta preparatų charakteristikų santraukoje
Farmakoterapinė grupė: skiriamas vaistas
Amţius Skiriantys farmacijos specialistai Atsikosėjimą gerinantys vaistai:
1.Gebenių lapų sausojo ekstrakto sirupas 7mg/1ml; Nuo 1 metų 5 Dekongestantai vietiniam naudojimui ir kiti vaistai
slogos gydymui:
1. 2,5 mg fenilefrino, 0,25 mg dimetindeno
maleato/1ml; Nuo 1 metų 7
Kiti deriniai peršalimui gydyti:
1.Augalinis vaistinis preparatas Nuo 2 metų 6
Tradiciniai augaliniai vaistai: Sinusitui gydyti
Čiobrelių ţolės skystojo ekstrakto sir. 162,5 mg/1ml;
Nuo 2 metų Nuo 12 metų
2 8 Kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai, antiseptikai:
1. 5mg biklotimolio, 5mg lizocimo hidrochlorido, 5mg 53% 47%
Farmacijos specialistai skiriantys vaistinius
preparatus jaunesniems vaikams nei nurodyta
vaisto apraše
enoksolono/1 pastilė; Nuo 6 metų 9
Nosies dekongestantai sisteminiam naudojimui, sudėtiniai preparatai:
1. 30mg pseudoefedrino hidrochlorido ir 1,25 mg triprolidino hidrochlorido/5ml sirupas;
Nuo 12 metų 23
Homeopatinis vaistinis preparatas kosuliui lengvinti Nuo 2 metų 2 Kasos fermentai virškinimui gerinti nenurodyta 6
Jaunesniems vaikams, nei nurodyta vaistinio preparato charakteristikų santraukoje yra skiriamas sirupas (triprolidinas 1,25 mg, pseudoefedrinas 30 mg/5 ml) bendrajam peršalimui gydyti, kurio draudţiama skirti jaunesniems vaikams nei 12 metų. Čiulpiamosios tabletės (5 mg biklotimolis,5 mg lizocimas, 5 mg enoksolonas) vietiškai gydyti burnos ertmės ir gerklės uţdegimą, kurias draudţiama skirti vaikams jaunesniems nei 6 metai. Augalinis vaistinis preparatas (0,2 g gencijonų šaknų, 0,6g raktaţolių ţiedų, 0,6g rūgštybių ţolės, 0,6g juoduogių šeivamedţių ţiedų, 0,6g verbenų ţolės, 19 proc. etanolio), turintis sekretolitinį poveikį skiriamas jaunesniems vaikams, nors rekomenduojama skirti vaikams nuo 2 metų amţiaus. Yra skiriamas homeopatinis vaistinis preparatas kosuliui lengvinti, nors šio vaisto rekomenduojama vartoti vaikams nuo 2 metų. Yra skiriamas tradicinis augalinis vaistinis preparatas sinusitui gydyti jaunesniems vaikams, nors šio preparato rekomenduojama skirti nuo 2 metų amţiaus. Virškinimui gerinti skiriami virškinimo fermentai nors preparato charakteristikų santraukoje vaikams dozavimas nenurodytas. Taip pat skiriamas čiobrelių ţolės skystojo ekstrakto sirupas (162,5 mg/1ml), gebenių lapų sausojo ekstrakto sirupas (7mg/1ml) kosuliui gydyti. Taip pat vaistas (5 mg fenilefrino, 0,25 mg dimetindeno maleato/1ml) slogos gydymui. Iš gautų duomenų paaiškėjo, kad didţiąją dalį preparatų 91,2 proc., skiriamų jaunesniems vaikams nei nurodyta vaisto informaciniame lapelyje, sudaro vaistai gerklės skausmui, kosuliui, peršalimui gydyti. Nedidelė dalis preparatų 8,8 proc. skiriami virškinimo sutrikimams gydyti. Vaistai, nesiremiant preparato charakteristikų santraukos nurodymais, turėtų būti skiriami tik išskirtinais atvejais, nes skiriamoje amţiaus grupėje nebuvo atlikti klinikiniai tyrimai, įrodantys vaisto saugumą. Taip pat vaisto skyrimas jaunesniame amţiuje, nei nurodyta preparato charakteristikų santraukoje, gali padidinti NRV atsiradimo pavojų.
Buvo atliktas mokslinis tyrimas su 156 pediatriniais pacientais, kuriems buvo išrašyta 740 vaistų. 198 atvejais (27,7 proc.) buvo vartojami vaistai apie kurių vartojimą vaikų amţiuje informaciniame lapelyje nenurodyta. Nustatytos 46 nepageidaujamos reakcijos 31 pacientui. Pacientai, vartoję vaistus apie kurių saugumą vartoti vaikų amţiuje informaciniame lapelyje nebuvo informacijos
patyrė daugiau nepageidaujamų reakcijų lyginant su pacientais, vartojusiais vaistus su nurodyta informacija. Tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo negauta nepageidaujamų reakcijų pasireiškimui tarp vaistų, su nurodyta informacija apie vartojimą vaikų amţiuje ir vaistais, kurie šios informacijos neturėjo [25].
9 pav. Pacientų, skaitančių vaisto pakuotės lapelį pasiskirstymas
Iš 9 pav. duomenų matyti, kad daugelis apklaustųjų 76,4 proc. (n=94) prieš pradedant vaiką gydyti vaistais visada perskaito vaistinio preparato informacinį lapelį. Daţnai informacinį lapelį perskaito 20,3 proc. (n=25) respondentų. Kartais domisi informacija, nurodyta vaisto informaciniame lapelyje, 3,3 proc. (n=4) apklaustųjų. Buvo palyginta kaip daţnai tėvai perskaito vaisto informacinį lapelį pagal vaikų amţiaus grupes. Statistinio reikšmingumo nenustatyta p>0,05 (χ2=12,215; df=8).
10 pav. Skystų geriamųjų vaistų dozavimo būdo vertinimas
10 pav. pavaizduota, kad dauguma tėvų 65 proc. (n=80) dozuodami skystus geriamuosius vaistus vaikui naudoja vaisto pakuotėje esantį šaukštelį. Maţesnė dalis apklaustųjų 17,9 proc. (n=22) dozavimui naudoja švirkštą. Pipetę ir specialų puodelį naudoja po 7,3 proc. (n=18) respondentų.
76,4 20,3 3,3 0 20 40 60 80 100
Visada Dažnai Kartais
Pas ir in kt as var ian tas (%)
Ar Jūs prieš pradedant vaiką gydyti
vaistais perskaitote vaistinio preparato
informacinį lapelį?
2,4 7,3 7,3 17,9 65 0 10 20 30 40 50 60 70 Naudoja namų šaukštelį Naudoja specialų puodelį Naudoja pipetę Naudoja švirkštą Naudoja vaisto pakuotės šaukštelį Pas ir in kt as var ian tas (%)Kaip dozuojate skystus geriamus vaistus
vaikui?
Maţiausiai respondentų 2,4 proc. (n=3) naudoja namų šaukštelį dozuodami vaistus vaikui. Vertinant dozavimo būdą tarp vaikų amţiaus grupių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas p<0,05 (χ2=78,007; df=16).
3.4 Gerų vaistinių praktikos nuostatų laikymasis, išduodant vaistinius preparatus
11 pav. Farmacijos specialisto suteikiamos informacijos vertinimas pagal amžiaus grupes
11 pav. esantys diagramos duomenys atskleidţia, kad daugiausia 88,2 proc. (n=30) tėvų, turintys vaikus 0-28 dienų ir 1-12 mėnesių, yra visada informuojami ir ant pakuotės raštu paţymima kaip vartoti vaistinį preparatą. 1-5 metų vaikų tėvų 45,5 proc. (n=25) visada ir 47,3 proc. (n=26) daţnai yra informuojami ir raštu paţymima kaip vartoti vaistą. 6-12 metų vaikų tėvai lyginant su jaunesniais yra rečiau informuojami apie vaistinio preparato vartojimą. Šios amţiaus grupės tėvai yra visada informuojami 11,1 proc. (n=3), daţnai 40,7 proc. (n=11) ir kartais 44,4 proc. (n=12). Rečiausiai yra informuojami 13-18 metų vaikų tėvai, kurie visada pasirinko 14,3 proc. (n=1) ir kartais 85,7 proc. (n=6) apklaustųjų respondentų. Net trijose tiriamųjų amţiaus grupėse varianto „niekada“ nepasirinko nei vienas respondentas, o likusiose dviejose grupėse (1-5 metų ir 6-12 metų) šį atsakymą pasirinko tik keli respondentai (n=2). Iš gautų rezultatų galima teigti, kad farmacijos specialistai išsamesnę informaciją suteikia jaunesnius vaikus turintiems tėvams. Taigi vertinant vaikų amţių ir farmacijos specialisto informavimą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių grupių p<0,05 (χ2=130,968; df=12). 88,2 88,2 45,5 11,1 14,3 5,9 47,3 40,7 11,8 5,9 5,5 44,4 85,7 1,8 3,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 0-28 dienų 1-12 mėnesių
1-5 metų 6-12 metų 13-18 metų
P asirin k tas var ian tas ( %) Amţiaus grupės
Ar prieš išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą,
skirtą vaikui, vaistininkas informuoja ir ant pakuotės
raštu paţymi kaip vartoti vaistinį preparatą?
Visada Daţnai Kartais Niekada
Tyrimo rezultatai panašūs į kitą tyrimą, kuriame 75,9 proc. apklaustųjų atsakė, kad vaistininkas visada arba daţnai nurodymus dėl vaisto vartojimo uţrašo ant vaisto pakuotės ar lapelio [8].
12 pav. Farmacijos specialisto suteikiamos informacijos vertinimas
Iš 12 pav. duomenų matyti, kad didesnioji dalis respondentų 81 proc. (n=100) mano, jog farmacijos specialistas daţniausiai pasiteirauja kas vartos vaistinį preparatą. Maţesnė apklaustųjų dalis 19 proc.(n=23) nesutinka su teiginiu, kad farmacijos specialistas daţniausiai pasiteirauja kas vartos vaistinį preparatą. Vertinant vaistininko pasiteiravimą tarp vaikų amţiaus grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta p>0,05 (χ2=4,590; df=4).
13 pav. Farmacijos specialisto suteikiamos informacijos vertinimas (2)
Pagal 13 pav. pateiktus duomenis matyti, kad 65,9 proc.(n=81) vaistinės klientų farmacijos specialistas visada išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą išduoda kartu pakuotės lapelį. Dalis apklaustųjų 18,7 proc. (n=23) atsakė, kad pakuotės informacinį lapelį kartu su vaistu įsigyjant nereceptinius vaistinius preparatus, skirtus vaiko negalavimams gydyti, gauna daţnai. Nedidelė dalis
81% 19%
Ar sutinkate su teiginiu, kad vaistininkas
daţniausiai pasiteirauja, kas vartos vaistą?
Taip Ne 65,90% 18,70% 8,90% 6,50%
Ar prieš išduodamas nereceptinį vaistinį
preparatą, skirtą vaikui, vaistininkas išduoda
kartu pakuotės informacinį lapelį ?
Visada Daţnai Kartais Niekada
apklaustųjų 8,9 proc. (n=11) nurodė, kad išduodant nereceptinį vaistinį preparatą, skirtą vaikui, farmacijos specialistas išduoda kartu pakuotės informacinį lapelį kartais. Maţiausiai respondentų atsakė 6,5 proc. (n=8), kad įsigydami nereceptinį vaistinį preparatą, skirtą vaikui, iš farmacijos specialisto niekada negauna vaistinio preparato pakuotės informacinio lapelio. Vertinant pakuotės lapelio išdavimo daţnį pagal vaikų amţiaus grupes nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas p<0,05 (χ2=49,722; df=12).
14 pav. Farmacijos specialisto suteikiamos informacijos vertinimas (3)
14 pav. vaizduojama kaip daţnai farmacijos specialistas prieš išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą, skirtą vaiko negalavimams gydyti, pasiteirauja apie vaiko negalavimus. 36,6 proc. (n=45) respondentų farmacijos specialistas prieš išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą visada pasiteirauja apie vaiko negalavimus. 34,1 proc. (n=42) apklaustųjų atsakė, jog farmacijos specialistas prieš išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą pasiteirauja apie vaiko negalavimus kartais. 21,1 proc. (n=26) respondentų nurodė, kad farmacijos specialistas apie vaiko negalavimus pasiteirauja daţnai. Niekada apie vaiko negalavimus nesiteirauja farmacijos specialistai išduodami vaistinius preparatus, skirtus vaikui, mano 8,2 proc. (n=10) apklaustųjų. Vertinant pasiteiravimo apie negalavimus daţnį tarp vaikų amţiaus grupių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas p<0,05 (χ2=31,701; df=12).
36,6%
21,1% 34,1%
8,2%
Ar prieš išduodamas nereceptinį vaistinį
preparatą, vaistininkas pasiteirauja apie Jūsų
vaiko negalavimus?
15 pav. Farmacijos specialisto suteikiamos informacijos vertinimas (4)
Iš 15 pav. pateiktų duomenų matyti, kad daugumos apklaustųjų 47,2 proc. (n=58) farmacijos specialistas prieš išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą, skirtą vaikui, pasiteirauja vaiko amţiaus visada. 39,8 proc. (n=49) respondentų atsakė, kad pasiteirauja vaiko amţiaus daţnai. 13 proc. (n=16) apklaustųjų pasiteirauja kartais. Nei vienas respondentas neatsakė, kad farmacijos specialistas niekada nesiteirauja vaiko amţiaus prieš išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą. Lyginant pasiteiravimo apie vaiko amţių daţnį tarp skirtingų vaikų amţiaus grupių nustatytas statistinis reikšmingumas p<0,05 (χ2=23,509; df=8).
16 pav. Farmacijos specialisto suteikiamos informacijos vertinimas (5)
16 pav. vaizduojama kaip daţnai farmacijos specialistai paklausia apie vaiko vartojamus vaistus. Daugiausia pacientų 41,5 proc. (n=51) atsakė, kad farmacijos specialistai prieš išduodami nereceptinį vaistinį preparatą kartais pasiteirauja kokius vaistus vaikas vartojo prieš tai ir kokius šiuo metu. 26 proc. (n=32) respondentų nurodė, kad farmacijos specialistai pasiteirauja daţnai. Net 19,5
47,2% 39,8%
13%
Ar prieš išduodamas nereceptinį vaistinį
preparatą, vaistininkas pasiteirauja Jūsų
vaiko amţiaus?
Visada Dažnai Kartais
13%
26% 41,5%
19,5%
Ar prieš išduodamas nereceptinį vaistinį
preparatą, vaistininkas pasiteirauja Jūsų
kokius vaistus vaikas vartojo prieš tai, kokius
vartoja dabar?
proc. (n=24) apklaustųjų atskleidė niekada iš farmacijos specialisto nesulaukiantys klausimo apie vaiko vartojamus vaistus. 13 proc. (n=16) respondentų visada farmacijos specialistas paklausia apie vaiko vartojamus vaistus prieš išduodant nereceptinius vaistinius preparatus. Vertinant pasiteiravimo apie vartojamus vaistus daţnį tarp vaikų amţiaus grupių nustatytas statistinis reikšmingumas p<0,05 (χ2=31,836; df=12). Galima spręsti, kad dėl nepakankamo darbo organizavimo ne visi pediatriniai pacientai gauna reikiamą informaciją, kad būtų uţtikrintas saugus vaistų vartojimas.
17 pav. Farmacijos specialisto suteikiamos informacijos vertinimas (6)
17 pav. atskleidţia kaip daţnai farmacijos specialistas informuoja vaikų tėvus arba globėjus apie vaistinio preparato vartojimą. Pagal gautus duomenis matyti, kad dauguma 78,9 proc. (n=97) respondentų apie vaistinio preparato vartojimo laiką ir būdą yra informuojami visada arba daţnai. 15,4 proc. (n=19) apklaustųjų teigia, kad yra informuojami kartais ir 5,7 proc. (n=7) nėra niekada informuojami kada ir kaip vaikui vartoti įsigytus vaistus. Tarp vaikų amţiaus grupių ir vaikų tėvų informavimo daţnio statistinio reikšmingumo negauta p>0,05 (χ2=7,294; df=12).
Tyrimo rezultatai beveik sutampa su dr. J. Grincevičiaus 2008 metais atlikto disertacinio tyrimo rezultatais, kuriame 88,1 proc. respondentų nurodė, kad vaistininkas visada arba daţnai įspėja kaip, kada ir kokiomis dozėmis vartoti vaistą [8].
24%
56% 15%
6%
Ar prieš išduodamas nereceptinį vaistinį
preparatą, vaistininkas Jums paaiškina kada
geriausia ir kaip vaikui vartoti vaistus?
18 pav. Farmacijos specialisto suteikiamos informacijos vertinimas (7)
18 paveikslas parodo vaistinės klientų nuomonę apie farmacijos specialisto informavimą dėl vaistų vartojimo trukmės. 62,6 proc. (n=77) apklaustųjų sutinka, jog farmacijos specialistas prieš išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą daţniausiai informuoja kiek laiko vartoti vaistus vaikui. 37,4 proc. (n=46) respondentų nemano, kad farmacijos specialistas prieš išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą daţniausiai informuoja kiek laiko vartoti vaistus. Lyginant informavimą apie vartojimo trukmę tarp vaikų amţiaus grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta p>0,05 (χ2=1,937; df=4).
Tyrimo rezultatai yra panašūs į dr. J. Grincevičiaus disertacinio tyrimo rezultatus. Pastarajame 47,2 proc. apklaustųjų atsakė, kad vaistininkas visada arba daţnai įspėja dėl to kiek ilgai reikės vartoti paskirtą vaistą [8].
19 pav. Farmacijos specialisto suteikiamos informacijos vertinimas (8)
62,6% 37,4%
Ar vaistininkas prieš išduodamas nereceptinį
vaistinį preparatą daţniausiai informuoja
kiek laiko vartoti vaistus?
Taip Ne
13,8%
26,8% 42,3%
17,1%
