FARMACIJOS SPECIALISTŲ TEIKIAMOS KONSULTACIJOS GYVENTOJAMS, SIEKIANTIEMS ĮSIGYTI SKUBIOSIOS KONTRACEPCIJOS PREPARATUS ŠIAULIŲ MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE, VERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

JUSTINA KUBLICKAITĖ

FARMACIJOS SPECIALISTŲ TEIKIAMOS KONSULTACIJOS

GYVENTOJAMS, SIEKIANTIEMS ĮSIGYTI SKUBIOSIOS

KONTRACEPCIJOS PREPARATUS ŠIAULIŲ MIESTO

VISUOMENĖS VAISTINĖSE, VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Lekt. Dr. J. Daukšienė (2013-2015m.m.)

KAUNAS, 2015

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof. Dr. Vitalis Briedis Data

FARMACIJOS SPECIALISTŲ TEIKIAMOS KONSULTACIJOS GYVENTOJAMS, SIEKIANTIEMS ĮSIGYTI SKUBIOSIOS KONTRACEPCIJOS PREPARATUS ŠIAULIŲ

MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE, VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Lekt. Dr. J. Daukšienė Data

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Justina Kublickaitė

Data Data

Turinys

Santrumpos ... 6

Sąvokos ... 7

Įvadas ... 9

1. Literatūros apžvalga ... 12

1.1. Farmacijos specialistų teikiamos konsultacijos įtaka racionaliam vaistų vartojimui ir reglamentavimas visuomenės vaistinėse ... 12

1.2. Farmacijos specialistų teikiama konsultacija skubiąja kontracepcija besidominčioms pacientėms. ... 15

1.3. Neplanuoto nėštumo nutraukimas ir skubioji kontracepcija ... 18

1.4. Skubiosios kontracepcijos priemonės ir jų poveikis moters organizmui ... 20

1.5. Visuomenės švietimo įtaka skubiosios kontracepcijos preparatų naudojimui ... 22

2. Tyrimo metodika ir metodai ... 24

2.1. Tyrimo organizavimas ... 24

2.2. Tyrimo objektas ... 24

2.3. Taikyti tyrimo metodai ... 24

2.4. Imties tūris. Vaistinių atranka ... 27

2.5. Tyrimo instrumentas ... 29

2.6. Tyrimo instrumento validacija ... 29

2.7. Tyrimo eiga ... 30

2.8. Tyrimo kontingentas ... 31

3. Tyrimo rezultatai ... 34

3.1. Skubiosios kontracepcijos preparatų prieinamumas ... 34

3.2. Skubiosios kontracepcijos preparatų parinkimas ir išdavimas ... 35

3.3. Konsultacijos vertinimas ... 36

3.4. Farmacijos specialistų užduoti klausimai, padedantys suvokti pacientės būklę ir padedantys pacientėms teisingai priimti gydymosi sprendimus ... 40

3.5. Farmacijos specialistų teikiama farmacinė informacija, išduodant skubiosios kontracepcijos preparatus ... 45

3.6. Farmacijos specialistų priežastys neišduoti skubiosios kontracepcijos preparatų ... 49

3.7. Farmacijos specialistų elgsena konsultacijos metu ... 50

4. Rezultatų aptarimas ... 53

5. Išvados ... 55

6. Praktinės rekomendacijos ... 56

7. Literatūros sąrašas ... 57

Santrauka

Justina Kublickaitė magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė lekt.dr. J.Daukšienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, medicinos akademijos, farmacijos fakulteto, vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Kaunas.

Visuomenės vaistinės yra lengviausiai pasiekiamos sveikatinimo sistemos įstaigos ir vaistininkas dažnai yra paskutinis asmuo, kuris gali suteikti informacijos prieš pacientei pačiai pradėjus vartoti vaistus. Farmacinės paslaugos kokybė lemia, ar tinkamai bus pasirinktas preparatas ir kaip jis bus vartojamas. Tinkamai suteikta farmacinė paslauga užkerta kelią gydymo/si klaidoms [100]. Tikslas: Įvertinti Šiaulių miesto farmacijos specialistų konsultaciją, išduodant skubiosios kontracepcijos preparatus, visuomenės vaistinėse.

Uždaviniai:

1.Nustatyti skubiosios kontracepcijos preparatų prieinamumą Šiaulių miesto visuomenės vaistinių pacientams; 2. Įvertinti farmacijos specialistų gebėjimą užduoti reikiamus klausimus, padedančius suvokti paciento būklę ir padėti pacientams teisingai priimti gydymosi sprendimus; 3. Ištirti farmacijos specialistų teikiamą farmacinę informaciją, išduodant skubiosios kontracepcijos preparatus.

Metodika: Tyrimui buvo naudojamas slapto paciento metodas. Buvo sugalvoti 3 scenarijai (klaidingo ir teisingo prašymo atveju). Tyrimo dalyviai buvo Šiaulių miesto farmacijos specialistai, buvo vertinama farmacijos specialistų konsultacija, išduodant skubiosios kontracepcijos preparatus. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Stetistical Package for Social Science) 20.0 programinį statistinės analizės paketą.

Rezultatai: 157 visuomenės vaistinės buvo išanalizuotos: 55 „1 scenarijaus“ (klaidingo prašymo atveju), 48 „2 scenarijaus“ (teisingo prašymo atveju), 54 „3 scenarijaus“ (teisingo prašymo atveju). Skubiosios kontracepcijos preparatai buvo 91%, 100%, 91% vaistinių skirtingų scenarijų metu aplankytų vaistinių. Iš 147 konsultavusių vaistinių 55,8% . konsultavo vidutiniškai. 64% pirmojo ir 54 % antrojo scenarijaus metu, kurie parinko ir išdavė „Escapelle“. 48% farmacijos specialistų, kurie konsultavo ir nustatė pacientės rizikos grupę. Dažniausiai užduodamas klausimas buvo apie nesaugių lytinių santykių įvykimo laiką.

Išvados: 1. Skubiosios kontracepcijos preparatų prieinamumas Šiaulių miesto gyventojams yra aukštas, virš 90%; 2. Farmacijos specialistų įgūdžiai yra tobulintini: skubiosios kontracepcijos preparatai buvo išduoti net 22 % konsultavusių vaistinių atvejų. Užduodamų klausimų vidurkis visai mažas: atitinkamai 0,06 ir 0,96, (p<0,01); 3. Išduodami vaistus farmacijos specialistai dažniausiai suteikia informaciją kaip tinkamai vartoti preparatą (30,55%) bei informuoja apie kainą (89,81%).

Summary

Consultation evalution of pharmacy specialists, getting emergency contraception drugs in the city of Siauliai-mystery patient research.

Justina Kublickaite master‘s thesis. Scientific supervisor: lect.dr.J.Dauksiene (2013-2015y.). Lithuanian university of health sciences, faculty of pharmacy, academy of medicine, department of drug technology and social pharmacy, Kaunas.

Emergency hormonal contraception (EC) has the potential to reduce the number of unintended pregnancies. It is vitaly important the quick access to the EC within an appropriate consultation for the women after unprotected sexual intercourse [100].

Aim: Evaluate pharmacy specialists consultation, issuing emergency contraception preparations, in community pharmacies.

Tasks: 1. Determine the availability of emergency contraception products in the city of Siauliai to community pharmacies patients; 2. Evaluate pharmaceutical professional‘s ability to ask the right questions that help‘s to understand the condition of the patient and help‘s the patient to accept treatment decisions; 3. Investigate pharmacy specialists providing information, issuing emergency contraception drugs.

Methods: The mystery patient method was chosen. Three EC request case scenarios (wrong, right and right choice) were prepared together with the assessment tools. The study participants were pharmaceutical professionals in the city of Siauliai, it was assessed pharmaceutical expert advice. Data statistical analysis was performed using SPSS (Stetistical Package for Social Science) 20.0 statistical analysis software package.

Results: The 157 pharmacy visits were analysed: 55 for “scenario 1” (wrong request), 48 for “scenario 2” (right request) and 54 “scenario 3” (right request). EC was available in 91 %, 100 % and 91% for different scenarios. From 147 consultations 55,8% consultation cases were on average. 64% in the first scenario and 54% in the second scenario issued „Escapelle“. 48% of pharmacies, which advised the identified risk group of patients. The most commonly asked question was about unprotected sex occurrence time.

Conclusions: 1. The emergency contraceptive preparations availability in the city of Siauliai is high above 90%; 2. The pharmaceutical specialist skills are to be improved: emergency contraceptive preparations were issued even 22% simulated patient consultation cases. Asked questions average quite low: 0.06 and 0.96, (p <0.01); 3. When giving medication pharmaceutical specialists generally give information how to use the product (30,55%), and informs about the price (89,81%).

Santrumpos

Skubiosios kontracepcijos preparatai — SKP Farmacinė rūpyba — FR

Kūno masės indeksas — KMI Kontraceptinės priemonės — KP Farmacinė paslauga — FP Farmacijos įstatymas — FĮ Slaptas pacientas — SP Farmacijos specialistas – FS Tyrimo forma — TF

Jungtinės Amerikos Valstijos — JAV Statistinis reikšmingumo lygmuo — p Chi kvadrato kriterijus —

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba — VVKT Statistinė duomenų apdorojimo sistema — SPSS Gera vaistinių praktika — GVP

Stjudento kriterijus — t

Nesaugūs lytiniai santykiai — NLS Jungtinė Karalystė — JK

Sąvokos

Abortas— (lot. abortas, aborior- „apmirštu“, „sunykstu“) nėštumo nutraukimas ar nutrūkimas per pirmąsias 23 nėštumo savaites [51].

Farmacinė informacija — bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainas prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes) [59].

Farmacinė paslauga — vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [59].

Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas [99].

Farmacijos specialistas — vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [59].

Gyventojas — asmuo, gyvenantis tam tikroje vietoje pavyzdžiui, kaime, mieste, rajone arba valstybėje, tai gali lemti teisės į socialines išmokas įgijimą [104].

Konsultacija — farmacijos specialistų konsultacija visuomenės vaistinėse yra teikiama paslauga, kurios metu asmeniui yra teikiama informacija apie paciento vartojamus vaistus [2].

Kontracepcija — (lot. contra – prieš + conceptio – pastojimas) – tai priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią nėštumui arba sumažinti jo tikimybę, visuma [52].

Vaistininkas — asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [59].

Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) — asmuo, įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [59].

Vaistinės pacientas —gyventojas, visuomenės vaistinėje įsigyjantis vaistus ir gaunantis farmacinę paslaugą ar farmacijos specialisto konsultaciją.

Visuomenės vaistinė — vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro

įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika [59].

Skubioji kontracepcija — kontracepcija, kuri yra vartojama po nesaugių lytinių santykių [53].

Slaptas pirkėjas — tai aptarnavimo kokybės tyrimas, atliekamas profesionalių tyrėjų, kurie imituoja pirkimą – paslaugų įsigijimą, pagal iš anksto susitartą scenarijų. Sveikatos paslaugų kokybės tyrimuose jis vadinamas slaptu pacientu [105].

Įvadas

Visuomenės vaistinės yra lengviausiai pasiekiamos sveikatinimo sistemos įstaigos ir vaistininkas dažnai yra paskutinis asmuo, kuris gali suteikti informacijos prieš pacientei pačiai pradėjus vartoti vaistus. Farmacinės paslaugos kokybė lemia, ar tinkamai bus pasirinktas preparatas ir kaip jis bus vartojamas. Tinkamai suteikta farmacinė paslauga užkerta kelią gydymo/si klaidoms [100]. Skubioji kontracepcija — tai vaistų vartojimas ar kitų intervencinių priemonių naudojimas, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamam nėštumui po nesaugių lytinių santykių. Nors skubioji kontracepcija daugeliui moterų yra įperkama, tačiau vis dar trūksta aiškios informacijos. Šiandien ypač paaugliams trūksta atsakomybės lytiniuose santykiuose. Dažniausiai šių veiksmų rezultatas gali būti nėštumas. Sekso malonumai turi potencialių gyvenimą keičiančių pasekmių (AIDS, nėštumas, lytiškai plintančios ligos ir kt.) [49].

Nepageidaujamas nėštumas dažnai baigiasi abortu. Abortas, kaip nekalto žmogaus žudymas niekada nėra pateisinamas [39]. Lietuvoje aborto problema nėra plačiai ir nuodugniai ištirta. Moksliniai tyrimai, atlikti išsivysčiusiose pasaulio ir Europos šalyse patvirtina, jog tarp aborto ir patiriamo smurto šeimoje yra labai glaudus ryšys. Moters sprendimą pasirinkti abortą dažnai lemia iš anksto susiformuota neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu. Abortai, kurie dažnai sutrikdo kitų nėštumų ir gimdymų fiziologinę eigą, žaloja fizinę moters sveikatą, yra per daug išplitęs šalyje reiškinys. Nors bendras abortų skaičius kasmet mažėja, tačiau jaunų moterų nėštumo nutraukimų skaičiai ir toliau kelia susirūpinimą. Šiaulių mieste 2010 m. užregistruoti 652 abortai, iš kurių 299 dirbtiniai abortai Susiduriama su problema kaip sumažinti abortų skaičių, didinant medikamentinį nėštumo nutraukimą, tokį kaip skubiosios kontracepcijos preparatai, kuris yra priimtinesnė priemonė negu pats abortas [49].

Farmacijos specialistai gali atlikti svarbų vaidmenį, konsultuojant pacientes skubiosios kontracepcijos klausimu. Siekiant padidinti skubiosios kontracepcijos preparatų prieinamumą nuo 2003 metų daugelyje šalių skubiosios kontracepcijos preparatai tapo pradininkais naujos vaistų grupės BTC (Behind-the counter) JAV ar „Pharmacy only medication“ (Didžioji Britanija), t.y. vaistai, kuriems nereikia recepto, bet kuriems galioja receptiniams vaistams taikomi reklamos apribojimai ir galimi išduoti gyventojams tik po atitinkamos vaistininko konsultacijos Lietuvoje skubiosios kontracepcijos preparatai (Postinor-2 ir Escapelle) yra nereceptiniai su tam tikrais reklamos gyventojams apribojimais nuo 2008 m., tačiau iki šiol nebuvo atlikta tyrimų, vertinant farmacijos specialistų konsultavimą, šiuos vaistus įsigyjančioms pacientėms [98].

Tyrimo rezultatai turėtų suteikti informacijos apie esamos situacijos privalumus ir trūkumus, ir taip padėti tobulinti bei plėtoti konsultavimo įgūdžius, gerinti konsultaciją visuomenės

vaistinėse. Tinkama farmacijos specialistų konsultacija, galėtų išgelbėti skubiosios kontracepcijos vartotojas nuo aborto keliamų pasekmių, nevaisingumo, stipraus kraujavimo, net mirties [41].

Atliktame tyrime analizuojama farmacijos specialistų konsultacijos kokybė skubiosios kontracepcijos preparatų išdavimo klausimu ir jos gerinimo galimybės, bendravimas su pacientais ir veiksniai, turintys įtakos bendravimui bei analizuojamos situacijos, kuriose pacientai ir vaistininkai bendradarbiauja ir nebendradarbiauja. Tyrimo praktinė reikšmė: išsiaiškinus farmacijos specialistų konsultacijos kokybę bei išanalizavus esamą situaciją bus galima teikti rekomendacijas konsultacijos kokybės ir vaistininko bei paciento bendradarbiavimo gerinimui. Tyrimo metodika – slapto paciento tyrimas. Tyrimo objektas - farmacijos specialistų, dirbančių Šiaulių miesto visuomenės vaistinėse teikiama konsultacija dėl skubiosios kontracepcijos besikreipiančioms pacientėms. Tyrimo problema: dėl laiku negautų, netinkamai pasirinktų ar netinkamai vartojamų skubiosios kontracepcijos preparatų Šiaulių miesto visuomenės vaistinės pacientės gali patirti sveikatos problemų. Kadangi pasirinktos visos Šiaulių miesto visuomenės vaistinės ir slapto paciento tyrimas kartotas 3 kartus pagal 3 skirtingus scenarijus, tuo išvengta galimos rezultatų paklaidos dėl netinkamos tyrimo vietų atrankos.

Magistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas — įvertinti Šiaulių miesto farmacijos specialistų konsultaciją, išduodant skubiosios kontracepcijos preparatus, visuomenės vaistinėse.

Darbo tikslas ir uždaviniai

Tikslas: Įvertinti Šiaulių miesto farmacijos specialistų konsultaciją, išduodant skubiosios kontracepcijos preparatus, visuomenės vaistinėse.

Uždaviniai:

1. Nustatyti skubiosios kontracepcijos preparatų prieinamumą Šiaulių miesto visuomenės vaistinių pacientams;

2. Įvertinti farmacijos specialistų gebėjimą užduoti reikiamus klausimus, padedančius suvokti paciento būklę ir padėti pacientams teisingai priimti gydymosi sprendimus;

3. Ištirti farmacijos specialistų teikiamą farmacinę informaciją, išduodant skubiosios kontracepcijos preparatus.

1. Literatūros apžvalga

1.1. Farmacijos specialistų teikiamos konsultacijos įtaka racionaliam vaistų

vartojimui ir reglamentavimas visuomenės vaistinėse

Žodinis konsultavimas, tai patarimų teikimas žodžiu [2]. Farmacijos specialisto (FS) konsultacija visuomenės vaistinėse yra teikiama paslauga, kurios metu asmeniui yra teikiama informacija apie paciento vartojamus vaistus [56]. Konsultacijos metu vaistininkas paaiškina su vaistų vartojimu kilusias sveikatos problemas, duoda nurodymus, kaip tų problemų išvengti, sulėtinti arba išgydyti savo ligą [2]. Konsultacijomis siekiama patarti, pateikti problemos sprendimo būdus.

Konsultacija yra farmacinės rūpybos (FR) elementas [2]. Pirmą kartą FR terminas apibrėžtas 1975 m. kaip „pacientui suteikta konsultacija, užtikrinanti saugų ir racionalų vaistų vartojimą“ [37]. Po ilgų mokslinių tyrimų 1990 m. Hepleris ir Strandas paskelbė pirmąjį svarbų FR apibrėžimą. Jie rašė „farmacinė rūpyba yra atsakingas gydymas vaistais, kurio tikslas — pasiekti gydymo rezultatus, pagerinančius paciento gydymo kokybę“. 2003 m. Nyderlandų simpoziume FR buvo apibrėžta sąvoka, kad FR „kai farmacijos specialistai būna malonūs su pacientais“ [57]. FR tikslas – optimaliai gerinti paciento sveikatos kokybę bei siekti teigiamų rezultatų minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis. Norint pasiekti šiuos tikslus, būtina užmegzti ir išlaikyti profesinius santykius tarp vaistininko ir paciento. Vaistininkas ir pacientas turi bendrauti ir priimti bendrą sprendimą, kuris galėtų išspręsti paciento farmakoterapines problemas. FR prasideda nuo profesinio vaistininko ir paciento kontakto [37]. Kiekvieno vaisto išdavimą lydi farmacinės paslaugos (FP) teikimas ir pacientų konsultavimas, kurie yra privalomi vaistų išdavimo procedūros dalis ir FS išskirtinumo garantas [58]. Konsultavimo sąvoka yra apibrėžta ir farmacijos įstatyme (FĮ), kad FP apima ir pacientų konsultavimą. FP – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir FS, taip pat jų konsultavimą [59]. FS konsultaciją vaistinėje reglamentuoja Geros vaistinių praktikos (GVP) procedūros. Visuomenės vaistinėse vaistininkai yra pripažinti sveikatos priežiūros specialistai, kurie pacientus gali konsultuoti su sveikatos problemomis susijusiais klausimais. Keli GVP reikalavimai:

1. Vaistininkas privalo rūpintis paciento gerove;

2. Vaistininkas turi užtikrinti racionalų vaistų vartojimą;

3. Vaistininkas turi užtikrinti tinkamos informacijos ir konsultacijos suteikimą pacientui apie vaistų vartojimą ir vaistų vartojimo poveikio stebėseną.

4. Vaistininkas turi bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais [91].

Paciento konsultacija yra vienas iš svarbiausių vaistinėje vykdomų paslaugų. Ji yra teikiama išduodant vaistus. Įrodyta, kad konsultuojant pacientą, vaistininkai gali nustatyti ir spręsti su

vaistais susijusias problemas. Tyrėjai nustatė, kad konsultavimas prilygsta patarimui arba apie vaistus bei ligą teikiamai informacijai [2].

Farmacijos specialistai turi duoti ne tik patarimą, jie turi priimti ir suprasti pacientą. Kiti mokslininkai teigia, kad konsultavimas turi užtikrinti optimalų vaistų vartojimą, kad pacientų gyvenimo kokybė pagerėtų. Tam tikra konsultavimo schema yra aprašyta JAV ir Australijos žinynuose, kur konsultavimas yra labiau išvystyta farmacinės paslaugos dalis. Žinynuose pateikta su vaistų vartojimu susijusi konsultavimo schema. Farmacijos specialistas klausimo forma turi išsiaiškinti apie paciento vartojamus vaistus. Konsultacijoje teikiama informacija apima vaisto pavadinimą, medicininį aprašymą, indikacijas, vartojimo būdą, dozes, vaisto formą, naudojimo instrukcijas, gydymo trukmę, specialų nurodymą, atsargumo priemones, šalutinį poveikį, kontraindikacijas [2].

Pacientų konsultavimas yra farmacijos specialistų žodinis komunikavimas. Konsultavimo tikslas yra saugus ir tinkamas vaistų vartojimas, laikytis nustatyto gydymo, optimizuojant terapinį poveikį. Konsultavimas yra keitimasis informacija, norint pasiekti saugų ir tinkamą terapinį vaistų poveikį. Pacientų konsultavimas gali svyruoti nuo vaistų dozės nurodymo iki konsultacijos, susijusios su gyvenimo būdu ir sveika gyvensena. Pacientai turi būti informuoti kaip saugiai ir efektyviai vartoti vaistus. Paciento konsultavimas apima pranešimą, paaiškinimą, apklausą ir klausymą. Norint ištirti pacientę, kuri kreipiasi dėl SK, surenkama anamnezė. Anamnezę apima apklausa apie:

1. Paskutinio menstruacinio ciklo pradžią, įprastą ciklo trukmę;

2. Lytinio akto laiką, kurio metu nebuvo naudota kontracepcijos priemonė (KP) ar ciklo metu buvo lytinių santykių, kurių metu nebuvo saugotasi;

3. Vartojamas vaistas, įskaitant kontraceptines tabletes; 4. Lėtines ar kitas ligas;

5. Alergines reakcijas ir t.t.

Nėštumą galima nustatyti po 3-4 sav. nuo skubiosios kontracepcijos preparato paskyrimo, nustatant ar moteris, mergina nesilaukia — padėti gali nėštumo testas. Reikia su paciente aptarti reguliariai naudojamas KP, apsaugančias nuo nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo [6,7].

Visuomenės vaistinėse, kad būtų užtikrinta optimali konsultacija yra svarbus paciento bendradarbiavimas. Svarbiausias bendradarbiavimas yra su gydytojais ir farmacijos specialistais (FS), nes pacientas, tik tokiu būdu gebės valdyti savo ligą. Paciento sveikata taip pat priklauso ir nuo jo paties. FS turi bendrauti su pacientu, norint užtikrinti optimalų gydymą vaistais ir su gydytoju, norint užtikrinti tinkamą farmakoterapiją, apsaugoti pacientą nuo netinkamo vaistų vartojimo ar netinkamo dozavimo [37].

Paciento ir farmacijos specialisto sąveika yra viena iš pagrindinių bendruomenės vaistinės veiklos sričių. Vaistininkai yra išsilavinę ir kompetentingi, teikiant farmacinę paslaugą. Be to,

vaistinės yra lengvai pasiekiamos daugeliui žmonių. Pacientai gali prašyti vaistų, klausti vaistininko patarimo, dalintis savo patirtimi apie vaistus [38].

1. pav. Farmacijos specialisto, gydytojo ir paciento tarpusavio sąveika [60]

Norint išsiaiškinti, kodėl sąveika yra tokia svarbi 2013m. Kanadoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas nustatyti, ką mano vaistininkai ir gydytojai apie tarpusavio bendradarbiavimą. Buvo atliktas lygiagretus tyrimas, apklausiant farmacijos specialistus (FS) ir Nyderlandų šeimos gydytojus apie požiūrį į vienos ir kitos pusės tarpusavio bendravimą, metodus, bendradarbiavimo patirtį, FS vaidmens svarbą, sritis, kuriose reikia daugiau bendradarbiavimo ir kliūtis, trukdančias bendradarbiauti. Abiejų grupių rezultatai buvo vertinami atskirai. Buvo palyginti grupių atsakymai. Tyrimo atsakas 78,6 % ir 7,1 % atitinkamai FS ir gydytojams. Patvirtinta, kad bendradarbiavimas gali pagerinti pacientų sveikatą, o pagrindinės kliūtys, tai laiko, kompetencijos stoka ir poreikis pasitarti su kitais FS ar gydytojais. Gydytojai nurodė, kad norėtų daugiau bendradarbiauti konsultuojant pacientus, o vaistininkai nori padėti nustatant ir kontroliuojant su vaistais susijusias problemas. Abi grupės nori daugiau bendradarbiauti, siekiant pagerinti paciento būklę. Abi grupės sutinka, kad bendradarbiavimas gali teigiamai paveikti pacientų gydymo rezultatus ir norėtųsi daugiau bendradarbiauti [1].

Vaistinėje, vaistininko konsultacija gali būti ilga ir trumpa, trunkanti iki keliolikos minučių priklausomai nuo paciento ligos sunkumo [2]. Pacientų požiūris į farmacijos specialistus (FS) priklauso nuo jų elgesio [3]. Labai svarbūs bendravimo įgūdžiai, FS motyvacija, taip pat svarbi ir paciento iniciatyva, jo pasirengimas bendrauti ir bendradarbiauti. Jeigu nebūtų bendravimo, tai nebūtų ir bendradarbiavimo. Dažnas požiūris: jeigu pacientas neklausia, tai ir FS nesiekia pasiteirauti paciento apie jo ligą.

Į paciento poreikius orientuotas požiūris yra dar vienas svarbus aspektas. Pacientai gali bendrauti su daugeliu sveikatos specialistų, bet farmacijos specialistas (FS) užima unikalią poziciją.

Dažnai FS yra paskutinis sveikatos priežiūros profesionalas, kuris bendrauja su pacientu prieš jam grįžtant namo ir pačiam pradedant vartoti medikamentus [4].

Konsultacija, kaip farmacinės rūpybos elementas prisideda prie gydymo valdymo. Norint suvaldyti gydymą reiktų daryti daugiau, nei užsiimti vaistų išdavimu. Farmacijos specialistas (FS) turėtų stengtis tobulinti, gilinti žinias, labiau žinoti apie ligas. Tuo pačiu reiktų keisti ir vaistinės išplanavimą, didinti vaistinės patalpas, sukurti konsultacinius sektorius, kur būtų patogu FS ir šeimos nariams, užtikrintas privatumas bei konsultacijos kokybė. Vaistininkas, kuris konsultuoja pacientą, turi padėti pacientui išvengti galimos farmakoterapinės problemos, išmokti ją identifikuoti ir spręsti [37]. Tyrimais buvo įrodyta, kad nei pacientai, nei gydytojai neįsivaizdavo, kad FS yra tokie reikšmingi, konsultuojant pacientus su vaistų vartojimu susijusiais klausimais. Šio bendradarbiavimo pagrindas yra keitimasis informacija, kuris parodo FS atsakingą elgesį, atsakomybę už pacientą. FS konsultuojant pacientą, pacientas taip pat turi atsakingai elgtis, aktyviai bendrauti. Tai padeda geriau suprasti paciento problemas, užtikrina sėkmingą vaistų terapijos valdymą [3].

1.2. Farmacijos specialistų teikiama konsultacija skubiąja kontracepcija

besidominčioms pacientėms.

Nepageidaujamas nėštumas yra svarbi visuomenės sveikatos problemos dalis. Jau 2004 metais Australija pakeitė savo požiūrį į skubiosios kontracepcijos išdavimą nuo išdavimo tik su receptu iki to, kai skubiąją kontracepciją (SK) išduoda tik vaistininkas. Vaistininkai, kaip patikimi sveikatos priežiūros profesionalai yra lengvai pasiekiami visuomenės vaistinėse. Pozityvūs atsiliepimai buvo aprašyti apie be recepto skubiosios kontracepcijos preparatus išduodančias vaistines Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Kanadoje parodė, kad dauguma moterų, perkančios SK tiesiai iš farmacijos specialistų buvo gerai informuotos apie produkto naudojimą ir gerai įvertino farmacinę paslaugą. Nepaisant to keletas pacienčių išreiškė nepasitenkinimą perkant SK tiesiai iš vaistinių dėl privatumo ir farmacijos specialisto profesionalumo trūkumo [85].

Farmacijos praktikos standartai vaidina svarbų vaidmenį, norint gauti aukštos kokybės Farmacinę paslaugą. Tik vaistininko išduodami preparatai yra vaistai, naudojami terapiniams tikslams, kurie yra saugūs naudojimui, reikalauja profesionalų pagalbos arba konsultacijos. Farmacijos specialistai užtikrina tinkamą ir saugų medikamentų vartojimą [85].

Australijos vaistinėse nereceptiniai vaistai yra išduodami, naudojantis Australijos farmacijos asociacijos (PSA) standartais [85]. PSA protokolas skubiajai kontracepcijai (SK) yra suformuotas pabrėžiant ir užtikrinant, kad SK būtų išduodama tinkamai. Protokolas suteikia informaciją, susijusią su pacientės įvertinimu, medikamento veiksmingumu, kontraindikacijomis ir sąveikomis, nurodo reguliarios kontracepcijos metodus, lytiniu keliu plintančias infekcijas. PSA

protokolas yra dokumentas, susidedantis iš klausimų, kurį pacientės gali užsipildyti sau arba farmacijos specialistas gali užpildyti, kai pacientė yra apklausinėjama. Protokolą sudaro pacientės naudojamos kontracepcijos priemonės, priežastys dėl kurių vartojama SK, paskutinių lytinių santykių epizodas, pacientės amžius, detalės apie menstruacinį ciklą, medicininė istorija, vėmimo, viduriavimo epizodas ar pacientė darėsi nėštumo testą, ar yra krūtimi maitinanti motina. Yra keletas PSA protokolo formų. Iš pacientės surinkta informacija nėra nuolatos dokumentuojama. Kai kurios vaistinės Kanadoje ir Šveicarijoje naudoja rašytinę pacientės apklausą, išduodant skubiosios kontracepcijos preparatus. Rašytinis pacientės įvertinimas buvo naudojamas ir Jungtinėje Karalystėje, kur SK buvo išduodama be recepto tik užpildžius protokolą [86].

Pacientėms, besidominčios skubiąja kontracepcija (SK) Australijoje atlikto Slapto paciento (SP) tyrimo metu 42% konsultavusių farmacijos specialistų (FS) informavo pacientes tinkamai naudoti SK. Iš dalies suteikė informaciją 55% FS ir 3% nesuteikė jokios informacijos. Ten, kur konsultacija buvo suteikta tik iš dalies, daugelis FS duodavo nuo 3 iki 4 patarimų, jeigu reikėdavo detalesnės informacijos, prašydavo pildyti protokolą. Dažniausiai suteikiama informacija buvo susijusi su kaip ir kada vartoti tabletes. Vaistininkai dažniausiai pasakydavo pacientei vartoti skubiosios kontracepcijos preparatus 2 dozes 12 h režimu, 15 vaistininkų rekomendavo 1 dozės alternatyvą. Kai slaptas pacientas patvirtindavo, kad nesaugūs lytiniai santykiai buvo prieš 24h, keletas vaistininkų patikino, kad reikia laikytis 12 h intervalo tarp 2 dozių per 72 h po nesaugių lytinių santykių (NLS). Jų patarimas buvo toks, kad tabletes reikia suvartoti per 12h po NLS arba tabletė nebus veiksminga po 12 h. Du trečdaliai FS diskutuodavo apie SK nepageidaujamas reakcijas. Dažniausiai apibūdinamos nepageidaujamos reakcijos tokios kaip vėmimas, pykinimas, krūtų pabrinkimas, galvos skausmas ir nuovargis. 34% FS diskutavo apie SK efektyvumą, užkertant kelią nėštumui. Mažiau suteikiama informacija buvo susijusi su tablečių poveikiu. 8 vaistinės paaiškino kaip tabletės veikia, 4 paaiškino kaip keičiasi gimdos aplinka, vėluoja ovuliacija ir 4 vaistinėse paaiškino, kad tai tiesiog didelė hormonų dozė [85].

Jungtinėje Karalystėje be recepto skubioji kontracepcija (SK) išduodama nuo 2001 metų, nes dauguma moterų parodė pirmenybę lankyti vaistines nei klinikas dėl SK išdavimo. Nuo 2008 metų pabaigos buvo galima nemokamai imti be recepto SK 13 metų moterims ir vyresnėms visoje Škotijoje. Daugiau nei 4500 moterų, kurios turėjo lytinių santykių po SK vartojimo, prieš grįžtant mėnesinėms reliatyvi nėštumo rizika buvo 2,61, lyginant su moterimis, kurios neturėjo lytinių santykių po SK naudojimo. Nacionalinės gairės rekomenduoja, kad moterys, naudojančios SK turėtų vartoti veiksmingesnius kontracepcijos metodus tuojau pat, jei jos nenori susilaikyti nuo lytinių santykių. Škotijos vyriausybė parengė lankstinuką konsultuoti moteris. Lankstinukų sąrašuose yra kontracepcijos naudojimo metodai ir telefono numeriai, interneto puslapiai. Lankstinukai buvo išsiųsti visoms Škotijos vaistinėms. Visa kontracepcija Škotijos vaistinėse yra išduodama be recepto. Tam,

kad įvertinti konsultacijos kokybę visuomenės vaistinėse ir nustatyti kokia informacija yra suteikiama apie SK buvo sugalvotas slapto paciento (SP) tyrimas. Tyrimas buvo atliekamas 8 geografiškai palankiose vaistinėse Lothiane, Škotijoje. 4 vaistinėse, kai pacientė teiravosi apie skubiosios kontracepcijos preparatus ir pasakė turėjusi nesaugių lytinių santykių (NLS) daugiau negu vieną kartą ciklo metu, 3 farmacijos specialistai (FS) neišdavė SK, bet patarė kreiptis į gydytoją. Keturiose vaistinėse, SK buvo duota po susipainiojimo konsultacijoje. Visose 4 vaistinėse, kuriose (kai paklausdavo) SP pasakydavo turėjusi NLS daugiau negu per 72h SK atsisakė išduoti. 3 FS patarė SP nueiti pas gydytoją.12 vaistinių, kuriose SK buvo išduota SP paklausė apie naudojamas kontracepcijos priemones ir 9 iš jų, SP buvo informuotas kreiptis į gydytoją. 11 vaistinių SP pasiūlė nueiti pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų. 2 vaistinėse patarė pasidaryti nėštumo testą dėl chlamidijos infekcijos. Nei vienas FS nepasiūlė „sargių“, lytiškai plintančių ligų prevencijai [89].

Dar vienas tyrimas buvo atliktas Anglijoje 2007 metais dviem simuliuojančio paciento scenarijais. Pirmo scenarijaus atveju, kai skubioji kontracepcija (SK) išduodama teisingo prašymo atveju ir antruoju atveju, kai pacientė vartoja jonažolės preparatus ir yra galima sąveika tarp SK ir jonažolės. 1 scenarijaus metu dažniausiai užduodami klausimai buvo Ar skubiosios kontracepcijos priemonė (SKP) yra skirta pacientei? 21, Ar turėjo nesaugių lytinių santykių per 72h? 21, Ar nevartojate kitų vaistų? 21, Alerginės Levonelle reakcijos? 12. 1 scenarijaus metu dažniausiai suteikiama informacija buvo tokia, kad 12 vaistinių paaiškino, kad reiktų kreiptis į gydytoją, jeigu paskutinis periodas vėluoja 5 paras. Paaiškino, kad reikia kreiptis į gydytoją, jeigu jaučiamas pilvo skausmas 3. Paaiškino nepageidaujamas reakcijas 6. Pasakė ką daryti, jeigu vemiate 14, suteikė informacijos apie SKP efektyvumą 13. 2 Scenarijaus metu užduodami klausimai buvo apie kitus vartojamus medikamentus 19, reikėjo išsiaiškinti ar preparato sudėtyje tikrai yra jonažolės 3, 5 vaistinėse išdavė kontraceptikus. Dažniausiai nukreipdavo į kitą vaistinę 3, informuodavo apie ilgo veikimo kontracepciją 19, pasakydavo apie IUD, kaip alternatyvą 12 [90].

Siekiant įvertinti farmacijos specialistų (FS) klinikinius bei konsultacinius įgūdžius, išduodant skubiosios kontracepcijos preparatus (SKP) buvo atlikti slapto paciento (SP) tyrimai Australijos ir Jungtinėje Karalystėje visuomenės vaistinėse. Australijoje SP vaidmuo yra svarbus plėtojant vaistininkų įgūdžius, susijusius su nereceptinių vaistų išdavimu [90]. Vaistininkai, išduodantys SKP turėtų visada naudotis PSA standartais, nes tai užtikrina saugų bei tinkamą SKP vartojimą. Tyrimais buvo nustatyta, kad moterys, eidamos į vaistinę jaučiasi drąsiau, nes vaistininkai nepriekaištauja, yra visada malonūs ir paslaugūs. Dauguma vaistininkų duoda gerus patarimus apie SKP naudojimą, kad SKP yra vartojama iki 72h po nesaugių lytinių santykių dėl to, kad per šį laikotarpį SKP veikia efektyviausiai, o vartojant po laiko jos efektyvumas mažėja, o dažniausiai užduodami klausimai buvo susiję su SKP saugumu, tinkamumu [85].

1.3. Neplanuoto nėštumo nutraukimas ir skubioji kontracepcija

Lietuva yra viena iš tų šalių, kur nuo 2008 metų kovo mėnesio skubiosios kontracepcijos preparatai yra išduodami (SKP) be recepto, nes tai skubioji kontracepcija (SK), kuri turi būti kuo skubiau panaudota, o laukimas tik mažina SK poveikį [12]. SK yra kontracepcijos priemonė, vartojama tuojau pat po lytinių santykių, galinti apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. SK gali būti naudojama, jei lytinių santykių metu nebuvo panaudota jokia apsaugos priemonė arba ji buvo panaudota nesėkmingai (suplyšus ar nusimovus prezervatyvui, iškritus diafragmai, pamiršus išgerti ilgalaikės kontracepcijos tabletes). SKP negalima ilgai vartoti [9]. Lietuvos moterys dažnai nekalba apie kontracepciją, tai yra per daug asmeniška [13].

Lietuvoje kaip ir kitose šalyse didelė dalis jaunų žmonių pradeda lytinį gyvenimą. Mūsų šalyje atlikti tyrimai rodo, kad lytinio gyvenimo pradžia ankstėja. Pvz., prieš dešimtmetį Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad vyresnės nei 30 metų moterys lytinius santykius pradėjo, būdamos vidutiniškai 20 m., 25-29 m. moterys lytinį gyvenimą pradėjo būdamos vidutiniškai 19 m., o 20-24 m. — nuo 18 m. Tarp 15-49m. moterų modernią kontracepciją vartoja 30,5%, tai 2-3k. žemesnis rezultatas nei kitose Vakarų Europos valstybėse. Tarp 2004m. apklaustų Kauno universitetų studentų jokių kontracepcijos priemonių nenaudojo 7,7% vaikinų ir 5,2% merginų. Nutrauktu lytiniu aktu buvo linkę pasikliauti maždaug kas ketvirtas vyresnis kaip 18m. studentas (24,8% vaikinų ir 28,6% merginų) [14].

Nėštumo nutraukimas trikdo moters fizinę bei psichinę būklę [62]. Jau senų senovėje buvo atliekami abortai. Kaip teigia Hamurabio kodeksas jau 1760 metais prieš Kristų buvo atliekami abortai, sukeliant persileidimą, ir už tai buvo skiriamos baudos [63]. Šiandien abortas tai viena iš tų priemonių kurios pagalba galima dirbtinai nutraukti nėštumą, sukeliant negimusios gyvybės mirtį [77].

Lietuvoje kiekvienais metais yra įvykdoma apie 10000 abortų [36]. 2006 m.-15tūkst., 2010-11tūkst., 2012m.-6033 dirbtiniai abortai [35]. 2 paveiksle pavaizduota 2012 metų gruodžio 2 dienos Europos nėščių moterų abortų statistika iš paveikslo yra matyti, kad Lietuvoje atliekamų abortų skaičius yra vienas didžiausių Europoje. Australijos statistika pateikia, kad kiekvienais metais yra atliekami daugiau kaip 84000 abortų ir 1 iš 5 abortų yra pavėluotas [85]. Šiaulių mieste 2010 m. daugiausiai dirbtinių abortų (87) 29,1% buvo atlikta 20-24 m. amžiaus moterims. Nemažai nėštumų nutraukia 18-19m,. amžiaus moterys. Iš visų atliktų dirbtinių abortų Šiaulių m. 2010m [14]. Atlikti moterims, kurių amžius 18-19m. 15-17m. amžiaus mergaitėms atlikti 8 abortai.[15]

Neplanuoto nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra legali procedūra ir paauglei, ir vyresnei nei 18 m. merginai. Vyresnės kaip 16 m. paauglės neplanuotą nėštumą gali nutraukti ir be tėvų žinios, 14-16 m. paauglėms, pageidaujančioms atlikti šią procedūrą, būtinas tėvų sutikimas, o jaunesnėms kaip 14 m. merginoms nėštumo nutraukimas negalimas be teismo sprendimo [15]. Konstitucija teigia, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas iki 12 sav. nėštumas gali būti nutrauktas moters valia, dėl medicininių indikacijų-iki 22 nėštumo savaičių [40].

Pasaulyje nuolat vyksta kova dėl abortų etiškumo. Kai kuriose šalyse abortai draudžiami, nes tai prieštarauja religiniams ir nacionaliniams įsitikinimams, kitur — dėl politinių tos valstybės sprendimų, siekiant išlaikyti gyventojų skaičiaus didėjimą. Lietuvoje nuolat svarstomas abortų draudimo klausimas, bet tai gali sukelti daugiau problemų nei naudos, moterys dažnai miršta nuo infekcijų, kurias sukelia netinkamai atliktas abortas [41].

Didžioji dauguma nėštumo nutraukimų pasaulyje atliekama chirurginiu būdu. Išplečiamas gimdos kaklelis, pašalinamas vaisius ir išgramdoma gimda [33]. Profesionaliai atliktas chirurginis abortas jokios žalos nesukelia. Dabar vis populiarėja medikamentinis nėštumo nutraukimas, tokiu medikamentu kaip mifepristonas, tačiau dažniausiai reikalinga ir chirurginė operacija. Mifepristonas yra susijęs su dideliu psichoemociniu stresu, kurį sukelia medikamentinio aborto eiga. Net ir profesionaliai atliktas abortas žaloja moters sveikatą. Moteris nebegali pagimdyti ar išnešioti vaiko [33]. Mifepristonas sukelia skausmus, vėmimą, viduriavimą, šaltkrėtį, kraujavimus, išsekimą [40]. Mifepristonas didelėmis dozėmis kaip abortatyvinis vaistas, mažomis kaip SKP.

Didelė jaunų žmonių dalis Lietuvoje yra lytiškai aktyvūs, tačiau kontracepcijos vartojimas išlieka nedidelis. Jungtinių Tautų duomenimis Lietuva viena mažiausiai modernią kontracepciją vartojanti šalis Europoje [14]. Konsultacija Skubiosios kontracepcijos preparatų (SKP) tema yra labai svarbi moters sveikatai. Bandant išvengti skausmingų procedūrų ir intervencijų, laiku panaudota saugi ir efektyvi kontracepcija sumažina nepageidaujamo nėštumo riziką [85]. SKP veikia švelniau, jis nežaloja moters sveikatos, taip kaip abortas. SKP gali apsaugoti nuo neplanuoto nėštumo, tai gera priemonė išvengti aborto. SKP sumažina nėštumo tikimybę nuo 74 — 85% [42]. Tačiau ji

pasiteisins tik jeigu bus panaudota per 72h po nesaugaus lytinio akto. Šiuo atveju yra labai svarbus farmacijos specialisto vaidmuo, kuris galėtų sudalyvauti kaip asmuo, teikiantis informaciją apie SKP vartojimą, jos naudą lyginant su abortais [43].

1.4. Skubiosios kontracepcijos priemonės ir jų poveikis moters organizmui

Lietuvoje vaistiniai preparatai yra skirstomi į receptinius ir nereceptinius vaistus. JAV nereceptiniai vaistai yra skirstomi į OTC (over the counter) ir BTC (behind the counter) grupes. Skubiosios kontracepcijos preparatai (SKP) priklauso BTC grupei. Šie preparatai Lietuvoje yra laikomi stalčiuose, nėra reklamuojami ir nėra skirti naudoti dažnai ar savigydos tikslams, nes netinkamas šių preparatų naudojimas gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių sveikatai, dėl ko pacientę reikės hospitalizuoti [98]. Šiuo metu Šiaulių miesto vaistinėse yra 2 SKP, tablečių pavidalu, tai Escapelle ir Postinor-2. Escapelle vienoje tabletėje yra 1,5mg levonorgestrelio. Kai kurių tyrimų duomenimis, Escapelle, suvartotas per 72 valandas po nesaugaus lytinio akto, 84 % moterų apsaugojo nuo nepageidaujamo nėštumo [88]. Postinor-2 vienoje tabletėje yra 0,750 mg levonorgestrelio. Vienoje pakuotėje yra 2 tabletės. Kai kurių tyrimų duomenimis, per 72 valandas (t.y. per tris paras) po nesaugaus lytinio akto pavartojus iš karto abi Postinor-2 750 mikrogramų tabletes, nėštumo išvengta 84 % atvejų, o vartojant po tabletę du kartus kas 12 valandų veiksmingumas – 79 % [89].

Escapelle ir Postinor-2 poveikiai yra panašūs: Escapelle slopina kiaušialąstės išsiskyrimą iš kiaušidės, o Postinor-2 slopina kiaušialąstės atsiskyrimą iš kiaušidės, abu preparatai slopina apvaisinimą, slopina apvaisintos kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdos gleivinėje, sutirština gimdos kaklelio gleives, apsunkina spermatozoidų patekimą į gimdos ertmę, lentelė 1 [88,89].

Skubiosios kontracepcijos preparatai (SKP) nėra pastovaus naudojimo kontracepcijos priemonė. Ji negali visiškai apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, SKP neveikia, jeigu pacientė yra jau pastojusi. SKP bus tuo veiksmingesnė, kuo greičiau bus pavartota po lytinio akto [89].

Levonorgestrelis yra veiksmingas skubiosios kontracepcijos (SK) būdas naudojamas visame pasaulyje. Veikimo mechanizmas slopinti ovuliaciją, vartojant per 72 valandas. Yra abejonių apie jo veiksmingumą po 72 h. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tirti 24h levonorgestrelio vartojimo vėlavimo intervalai, kai naudojama iki 120h po nesaugių lytinių santykių (NLS). Padarytos išvados, kad levonorgestrelio turi būti skiriama kuo greičiau po NLS. Delsimas nėštumo riziką padidina 5 kartus, bet vis dar neaišku ar levonorgestrelio vartojimas 5 dieną vis dar apsaugo nuo nėštumo [20]. Levonorgestrelis gali sumažinti estrogenų sukeltus nepageidaujamus poveikius [16]. Jis yra efektyvesnis už kitus metodus. Levonorgestrelis neturi įtakos spermatozoidų akrosominei reakcijai. Jis slopina spermatozoidų – oocitų sintezę, taip pat sumažina spermatozoidų greitį [16].

Pavartojus levonorgestrelį, rekomenduojama nežindyti bent 8h. Iki šiol levonorgestrelį daugelyje šalių buvo įmanoma gauti be recepto [19].

1 lentelė. Naudojamos kontracepcijos priemonės [25,26,27]

Preparatas Receptinis

ar nereceptinis

vaistinis preparatas

Sudėtis Išvaizda Gamintojas Pagalbinės medžiagos Vartojimas

Escapelle nereceptinis

vaistinis preparatas

levonorgestrelis viena balta, apvali ESCAPELLE 1,5 mg

tabletė, vienoje jos pusėje yra įspaudas

“G00”. Gedeon Richter Plc. Gyömrői út 19-21 H-1103 Budapest Vengrija bulvių krakmolas, kukurūzų krakmolas, bevandenis koloidinis silicio dioksidas, magnio

stearatas (E572), talkas (E533b), laktozė

monohidratas.

per 72 valandas po nesaugaus lytinio akto.

Postinor-2 nereceptinis vaistinis preparatas levonorgestrelis 2*750mikrogramų baltos apvalios tabletės su įspaudu „INOR“ vienoje pusėje. Gedeon Richter Plc. Gyömröi út 19-21 1103 Budapest, Vengrija bulvių krakmolas, kukurūzų krakmolas, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, magnio stearatas, talkas, laktozės

monohidratas.

geriausia per 12 val. ir ne vėliau kaip per 72 valandas po nesaugaus

lytinio akto

Buvo įrodyta, kad levonorgestrelis neturi įtakos spermos funkcijai. Levonorgestrelis ovuliacijos fazėje gali stabdyti folikulo brendimo procesą arba visiškai sustabdyti folikulų vystymąsi, priklausomai nuo vaisto vartojimo laiko, dominuojančio folikulo. Kai liuteinizuojantis hormonas pradeda didėti, levonorgestrelis neturi įtakos ir nemažina ovuliacijos. Vartojant levonorgestrelį prieš ar po ovuliacijos, jis neturi įtakos endometriumo receptoriams arba embriono implantacijai in vivo ar in vitro, neturi efekto geltonkūnio vystymuisi, kiaušintakių estrogeno ir progesterono receptorių ekspresijai, apvaisinimui ar embriono implantacijai. Be to, levonorgestrelis neslopina blastocitų prisijungimo in vitro endometriumo trimatėje ląstelių kultūroje [19].

Enterinės dengtos patobulintos sudėties levonorgestrelio skubiosios kontracepcijos (SK) tabletės nesukelia šalutinio poveikio, nes yra absorbuojamos žarnyne. Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti enterinių SK tablečių veiksmingumą ir saugumą Kinijos moterims. Tyrimo metu nustatyta, kad enterinės SK tabletės buvo veiksmingos, saugios ir gerai toleruojamos [21].

Skubioji kontracepcija (SK) ne visada veikia. Gydytojai turėtų žinoti apie galimus rizikos veiksnius dėl SK neveikimo. Buvo analizuojamas ulipristalio acetato ir levonorgestrelio veiksmingumas, siekiant nustatyti veiksnius, kurie galėjo būti susiję su SK neveikimu. Nėštumo rizika buvo daugiau nei 3 kartus didesnė nutukusioms moterims, lyginant su moterimis turėjusiomis normalų KMI. Apkūnioms moterims rizika buvo didesnė, kurios vartojo levonorgestrelio, nei ulipristalio

acetato. Nėštumo rizika buvo susijusi su SK vartojimu ciklo metu. Moterys, kurios turėjo lytinių santykių dieną prieš numatomą ovuliaciją, turėjo 4 kartus didesnę nėštumo riziką lyginant su moterimis, kurios mylisi ne ovuliacijos laikotarpiu. Moterys, turėjusios nesaugių lytinių santykių po SK pavartojimo, turėjo didesnę tikimybę pastoti, negu tos, kurios to nedarė. Moterims, kurios turi lytinių santykių ovuliacijos metu bei moterims turinčioms KMI didesnį nei 25 kg/m2, turėtų būti pasiūlyta varinė gimdos spiralė. Po SK panaudojimo, moterys toliau turėtų naudotis efektyvia kasdienine kontracepcija [28].

Hormoninė greitoji kontracepcija veikia slopindama kiaušialąstės išsiskyrimą iš kiaušidės, slopina apvaisinimą, slopina apvaisintos kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdos gleivinėje, sutirština gimdos kaklelio gleives, todėl jos tampa nepralaidžios spermai [44]. Manoma, jog rekomenduojama levonorgestrelio dozė blokuoja ovuliaciją ir apvaisinimą, jei lytinis aktas vyko prieš ovuliaciją, t. y. tuo metu, kai apvaisinimo galimybė yra didžiausia. Tuo atveju, jeigu implantacija prasidėjo, levonorgestrelis yra neveiksmingas [64]. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo padarytos išvados, kad levonorgestrelio turi būti skiriama, kuo greičiau po nesaugių lytinių santykių [20]. Yra sukurtos ir enterinės levonorgestrelio tabletės, tačiau jos Lietuvoje dar nenaudojamos. Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas įvertinti enterinių skubiosios kontracepcijos (SK) tablečių veiksmingumą ir saugumą. Kinijos moterims tyrimų metu nustatyta, kad enterinės SK tabletės buvo veiksmingos, saugios ir gerai toleruojamos [21].

1.5. Visuomenės švietimo įtaka skubiosios kontracepcijos preparatų naudojimui

Skubiosios kontracepcijos (SK) tabletės buvo kvestionuojamos, todėl SK prieinamumas nebuvo padidintas, o abortų skaičius nebuvo sumažintas. Buvo padaryta išvada, kad SK vis dar nėra pakankamai žinoma pasaulyje. SK daugelyje šalių sukėlė diskusijų ir teisminių ginčų. Viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių plačiau naudoti SK preparatus visame pasaulyje yra žinių trūkumas. Mažai žinomas poveikis gimdai, endometriumo funkcijai ir embrionų implantacijai. Todėl geresnės žinios apie veikimo mechanizmą, saugumą yra labai svarbios plėtojant naujų metodų kūrimą, taip pat optimizuojant jau turimų priemonių naudojimą. Šios žinios taip pat gali daryti įtaką atskirų asmenų ir kultūrų požiūriui dėl SK naudojimo [16].

Yra daug kitų priežasčių, trukdančių plačiau naudoti skubiosios kontracepcijos preparatus (SKP). Viena iš tokių yra klaidingas mąstymas. Tam įtakos turi katalikų bažnyčios veikla. Daugelyje šalių, konservatyvūs politikai ir fundamentalistai nesutinka, kad skubioji kontracepcija (SK) egzistuotų. Tai lemia nesugebėjimą integruoti SKP į sveikatos programą. Moraliniai įsitikinimai ir ribotas požiūris į seksualumą, dėl paauglių lytinio gyvenimo, yra pagrindinė kliūtis net ir tose šalyse, kur SK yra laisvai parduodama. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės baiminasi, kad jaunimo švietimas SK tema skatina paleistuvystę, nors tam nėra jokių įrodymų. Nepakankama informacija apie lytinį

švietimą, seksualinio pripažinimo ir reprodukcinės teisės trūkumas, lyčių konfliktai, darantys poveikį moterims dėl SKP vartojimo. Paslaugų teikimo sąlygos taip pat trukdo patekti SKP į rinką. Privatumo stoka, nedraugiškas požiūris į paauglius ir riboti finansiniai ištekliai trukdo lengvai prekiauti SKP. Delsimas nusipirkti SKP, kuris padidina nėštumo riziką. Nedidelis SKP asortimentas, didelės kainos. Klaidingas įsitikinimas, kad SK sukelia abortą [30].

Visuomenėje yra svarbūs sveikatos aktyvistai, skleidžiantys informaciją apie skubiąją kontracepciją (SK), profesinės grupės, paslaugų tiekėjai, iškovoję teises dėl specialių produktų tiekimo. Ši sėkmė atspindi įvairaus laipsnio politinę, socialinę, kultūrinę aplinką kiekvienoje šalyje. SK įvedimui svarbus bendravimas ir koordinavimas tarp visų suinteresuotų šalių. SK suvaidino svarbų vaidmenį propaguojant jos įtraukimą į sveikatos normas, susijusias su reprodukcine sistema, šeimos planavimu ir seksualine prievarta (Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje, Rytų Europoje, Balkanų regione). Sveikatos priežiūros darbuotojų mokymas, padedant profesionalų grupėms, garantuoja SK platinimą. Daugelyje vietų šis mokymas vyko platesnėje lytinės ir reprodukcinės sveikatos visuomenėje ir buvo suteiktos teisės, užtikrinančios tinkamą kontracepcijos naudojimą ir apsisaugojimą nuo lytiškai plintančių ligų (ŽIV). Rengimo strategija apėmė konkrečius seminarus apie SK. Kadangi SK yra saugus kontracepcijos metodas, kuris beveik neturi kontraindikacijų, gali būti platinamas be gydytojo recepto. Tiesioginė prieiga prie SK vaistinėse buvo veiksminga strategija, siekiant pagerinti prieinamumą. Šis požiūris buvo labai vertinamas moterų, kurios naudojosi SK Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Prancūzijoje recepto atsisakymas taip pat palengvino SK įsigijimą. Grupės, skleidžiančios medicinos ir mokslinius įrodymus apie metodą ir jo veikimo mechanizmą, nėštumą tarp paauglių ir nesaugius abortus, siekė informuoti sveikatos institucijas, politikus ir visuomenę apie SK poreikį. Atstovavimo veikla apėmė seksualines ir reprodukcines teises bei etikos klausimus, pvz. dėl autonomijos ir sąžinės laisvės priimant sprendimus dėl kontraceptikų vartojimo, teisę į sveikatą ir teisę į mokslo pažangą. SK priemonės turi būti vartojamos per trumpą laiką po nesaugių lytinių santykių, ligoninės rekomenduoja teikti SK preparatus seksualiai prievartaujamoms moterims. Jie taip pat motyvuoja gydytojus pasiūlyti SK iš anksto toms, kurioms vėliau gali prireikti šio metodo, pasiūlyti SK telefoniniu būdu. Be to, jie patvirtina, kad SK preparatus galima gauti tiesiogiai iš farmacijos specialistų [30].

Mažinant priežastis, trukdančias plačiau naudoti skubiosios kontracepcijos preparatus (SKP) labai svarbų vaidmenį vaidina įvairių grupių ir organizacijų susivienijimų švietėjiška veikla. Būtinas visuomenės švietimas, gyvenimo lygio gerinimas. Aukštasis išsilavinimas ir gyvenimas miestuose buvo susiję su aukšto lygio žiniomis apie skubiąją kontracepciją [30]. Daugiau žinių galima gauti iš interneto ir žiniasklaidos, draugų ir sveikatos priežiūros darbuotojų. Šviečiamosios medžiagos dalinimas sveikatos priežiūros įstaigose įtraukiant žiniasklaidą buvo naudojamas daugelyje šalių kaip priemonė skleisti informaciją [31]. Žinios turi būti esminės, o informuoti pacientes reikia per 5 dienas,

per kurias bus panaudota SKP. Daugelis besivystančių šalių pasinaudojo technine pagalba ir parama iš tarptautinių agentūrų, kurios dalyvauja tarptautiniuose regioniniuose, tai padėjo neutralizuoti opoziciją [30].

2. Tyrimo metodika ir metodai

2.1. Tyrimo organizavimas

2014 metų rugpjūtį ir 2015 metų sausį ir balandį buvo atliekamas tyrimas. Prieš atliekant tyrimą buvo sudarytas tyrimo planas — nustatyti tyrimo tikslai, uždaviniai, apžvelgta literatūra, sugalvoti scenarijai, sudaryta slapto paciento vertinimo forma.

2.2. Tyrimo objektas

Farmacijos specialistų, dirbančių Šiaulių miesto visuomenės vaistinėse teikiama konsultacija dėl skubiosios kontracepcijos besikreipiančioms pacientėms. Tyrimo metu buvo tiriama vaistininkų teikiama konsultacija, išduodant skubiosios kontracepcijos preparatus (SKP), užduodami klausimai, teikiama informacija, preparato parinkimas.

2.3. Taikyti tyrimo metodai

Teorinis analizės metodas

Atliktas su magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema susijusios mokslinės literatūros apžvalga. Buvo naudojamasi paieškos sistemomis, tokiomis kaip Google scholar, Scielo,

Pubmed, Science direct, Elsevier.

Empirinis tyrimo metodas

Slapto paciento metodas

Atlikdama tyrimą, taikiau slapto paciento metodą buvo sugalvoti 3 scenarijai. Scenarijus klaidingo prašymo atveju. Pacientė prieš 5 paras turėjo nesaugių lytinių santykių (NLS), kreipėsi į vaistinę skubiosios kontracepcijos klausimu. Scenarijus teisingo prašymo atveju. Pacientė prieš parą turėjo NLS. Atėjo į vaistinę nusipirkti SK 2 lentelė. Scenarijus teisingo prašymo atveju. Pacientė prieš parą turėjo NLS. Atėjo į vaistinę nusipirkti Postinor-2. Prašo vaistininko jai išduoti preparatą ir vertina konsultaciją. Išėjus iš vaistinės buvo pildoma vertinimo forma.

1940 m. JAV atsirado slapto pirkėjo tyrimas [78]. Visų pirma jis buvo pritaikytas bankų ir mažmeninės prekybos parduotuvėse, apsaugai nuo vagių. 1940 m. Wilmark pradėjo naudoti terminą „slaptas pirkėjas“ — anonimiškai vertinantis aptarnavimą. Pramonėje išpopuliarėjo 1970-1980m. Interneto išradimas 1990m. pagreitino pramonės plėtrą [65]. Slapto pirkėjo metodas išplito ne vien tik

restoranuose, kino teatruose, viešbučiuose, pramogų parkuose, bet ir vaistinėse [78]. Nuo tada slaptas pirkėjas tapo slaptu pacientu, toliau (SP). Visa tai daroma vadovų iniciatyva. Jie nori matyti tikrą padėtį, realią situaciją darbo vietoje. SP tyrimas yra priemonė, sustiprinanti paciento pasitikėjimą vaistininku, užmegzti ilgalaikius ryšius, kad pacientas kreiptųsi tik į farmacijos specialistus ir naudotųsi tik tos vaistinės teikiamomis paslaugomis [79].

Slapti pacientai (SP) yra gerai apmokyti asmenys, kurie vaidina eilinį pacientą su eiline problema, tiesiogiai dalyvauja farmacinės paslaugos procese, stebi esamą padėtį, po to pateikia išvadas. Įvertina farmacijos specialistų elgesį su pacientais, kaip jie elgiasi vieno ar kito scenarijaus metu [79]. Atliekant SP tyrimą darbuotojai tampa labiau motyvuoti, labiau stengiasi. Pacientai tampa laimingesni, jų skaičius didėja 3 Paveikslas. SP schemą sudaro planavimas, kurio metu atsižvelgiama į standartus ir pacientų norus. Antroji dalis tai vertinimas. Yra vertinama vaistinės vieta, patalpos, darbuotojai, produktai, paslaugos, elgesys. Pildomas apsilankymo lapas. Paskutinė slapto paciento schemos dalis yra tobulinimas, kurios metu yra analizuojamos stipriausios ir silpniausios vietos. Visados turi vykti tobulėjimas 3 paveikslas [45].

3. pav. Slapto paciento schema (mistery.asp.)[45]

Šie tyrimai atliekami norint užtikrinti farmacinės paslaugos kokybę, tuo pačiu ir konsultavimo kokybę. Norint kontroliuoti su vaistų išdavimu susijusią situaciją, reikia sužinoti vaistinės stipriąsias ir silpnąsias vietas, po to jas išanalizuoti ir tobulinti [45].

Kiekvienas tyrimas turi vadovautis ICC/ESOMAR dokumentu, kuriuo užtikrinama, kad rinkos tyrimai būtų atliekami sąžiningai, objektyviai, be nepageidaujamo įsibrovimo, įrodyti praktiniu pripažinimu, nepažeistų etikos ar profesinių pareigų [50].

Kai slaptas pacientas (SP) atlieka tyrimą jis turi turėti 2 dokumentus, su kuriais turi būti susipažinęs bei apmokytas: SP scenarijaus santrauką, tam, kad SP žinotų ką turi daryti tyrimo metu ir

SP klausimyną, kuris turi būti užpildytas, kai pacientė išeina iš vaistinės. SP scenarijus apibūdina situaciją tyrimo atlikimo metu. Scenarijus turi būti realistiškas, išskirtinis, saugus, praktinis, patikimas, aktualus ir lengvai naudojamas [69]. Kai scenarijai yra naudojami slapto apsipirkimo metu, jie turi būti saugūs, tai yra tai, kad SP neturi daryti nieko nelegalaus, nieko, kas grėstų jo asmeniniam saugumui [70]. Sugalvoti scenarijai yra proceso dalis, analizuojant galimus ateities įvykius ir numatant galimus rezultatus [68].

2 lentelė. Tyrimo scenarijai

Scenarijus 1 Scenarijus

Klaidingo prašymo atvejis

2 Scenarijus Teisingo prašymo atvejis

3 Scenarijus Teisingo prašymo atvejis Scenarijaus

apibūdinimas

Turėjo nesaugių lytinių santykių prieš 5 paras,

Ilgalaikiai santykiai Nevartojo jokių kitų

medikamentų Mėnesinės reguliarios, dar

neprasidėjo Neturi jokių sveikatos

sutrikimų

Nebuvo atliktas nėštumo testas

Turėjo nesaugių lytinių santykių prieš parą Trumpalaikiai santykiai

Nevartojo jokių kitų medikamentų Mėnesinės reguliarios, prieš savaitę pasibaigė Neturi jokių sveikatos

sutrikimų

Turėjo nesaugių lytinių santykių prieš parą Trumpalaikiai santykiai

Nevartojo jokių kitų medikamentų Mėnesinės reguliarios, prieš savaitę pasibaigė Neturi jokių sveikatos

sutrikimų

Pacientės statusas

Aktyviai bendraujanti Aktyviai bendraujanti Pasyviai bendraujanti Farmacijos

specialisto veiksmai

Skubioji kontracepcija neturi būti išduota

Skubioji kontracepcija turi būti išduota

Skubioji kontracepcija turi būti išduota

Konsultacijos pradžios frazė... Ar galėtumėte mane pakonsultuoti... Nežinau ką daryti... Ar skubioji kontracepcija gali padėti mano atveju?

Ar galėtumėte mane pakonsultuoti...Nežinau

ką

daryti... Ar skubioji kontracepcija gali padėti

mano atveju?

“Sveiki, aš norėčiau Postinor-2...”

Scenarijai ir tyrimo forma buvo sukurti remiantis užsienio literatūra. Šie scenarijai buvo skirti surinkti kiekybinius duomenis. Išėjus iš vaistinės buvo pildoma vertinimo forma. Tyrimo formą sudarė 5 dalys. Pirmoji anketos dalis buvo skirta išsiaiškinti vaistinės padėtį, informaciją apie farmacijos specialistą (FS). Antrąją dalį sudarė FS užduodami klausimai. Trečiąją dalį sudarė FS suteikiama informacija. Ketvirtąją dalį sudarė FS veiksmai, jeigu neišduoda vaistinio preparato. Penktąją dalį sudarė FS bendravimas ir FS konsultacijos vertinimas.

Statistinės analizės metodai

Tyrimo analizei atlikti buvo naudojama programinė įranga SPSS 20 (Statistical Package for the Social Sciences) versija. Darbe, pateikiami grafikai sudaryti MS Excel 2003 skaičiuokle.

Gauti duomenys apdoroti taikant: procentinių dažnių metodą, vidurkių metodą, Chi-kvadrato kriterijų. kvadrato kriterijus dažnai taikomas požymių tarpusavio priklausomumui įvertinti. kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t.y. tikrinama, ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu [73]. Statistinis vidurkių skirtumo patikimumas buvo tikrinamas naudojantis Stjudento kriterijų (t).

Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,01 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi.

2.4. Imties tūris. Vaistinių atranka

Buvo pasirinktas Šiaulių miestas, nes čia vienas didžiausių abortų skaičius Lietuvoje 3 lentelėje pavaizduota, kad abortų skaičius 100000 gyventojų Lietuvoje buvo 281,34, o Šiaulių mieste 354,34. Tyrimui naudota Statistikos departamento, VVKT ir Higienos instituto duomenys.

3 Lentelė. Lietuvos ir Šiaulių miesto charakteristikų palyginimas [92, 102,103]

Šalis Lietuva Miestas Šiauliai

Plotas 653000 km2 81 km2

Populiacija (gyventojų skaičius) 2 944 459 105 610

Visuomenės vaistinių skaičius 1380 57

Vaistininkų skaičius 3112 119

Vaistininkų padėjėjų skaičius 1478 89

Gyventojų skaičius vienai visuomenės vaistinei 2134 1859 Farmacijos specialistų skaičius vienoje vaistinėje* 3.33 3.65

Parduodamos SK kiekis per metus** 62363 2816

Išduotos SK skaičius 100000 gyventojų 2117 2666,41

Abortų skaičius 100000 gyventojų *** 281,34 354,34

Gimdymų skaičius 100000 gyventojų*** 1028 514,16

*Farmacijos specialistai — vaistininkas, vaistininko padėjėjas.

** SK preparatai — visi registruoti SK preparatai (Escapelle 1.5mg+ Postinor0.75 mgN2). *** 2011 metų duomenys.

Į imtį ėmėme visas Šiaulių miesto visuomenės vaistines. Pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) 2013 metų pateiktus duomenis Šiaulių mieste buvo 59 visuomenės vaistinės, o pagal 2014 metų VVKT statistiką Šiaulių mieste buvo 57 visuomenės vaistinės 3 lentelė. Šiaulių mieste vaistinių skaičius mažėjo. Buvo vykdoma vaistinių paieška, naudojantis vaistinių paieškos sistemomis internete www.visivaistai.lt bei internetiniais žemėlapiais, naudojantis raktiniais žodžiais Šiaulių miesto vaistinės, Šiaulių miesto vaistinių žemėlapis.

Tam, kad būtų gautos statistiškai patikimos išvados, buvo apskaičiuotas imties tūris. Imties tūris buvo apskaičiuotas naudojantis internete pateiktomis imties tūrio skaičiavimo sistemomis „Sample size calculator“, kai konfidencialumo intervalas 5 bei knygoje rasta formule:

n= N*1.962 * p*q 0,052 * (N-1)+1.962 *p*q Pirmas imties tūris

n= 59*1.962*0.5*0.5 = 51.26 0.052*(59-1)+1.962*0.5*0,5

Antras imties tūris

n= 57*1.962*0.5*0.5 = 49,74 0.052*(57-1)+1.962*0.5*0,5

N-populiacijos dydis, reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95% pasikliovimo lygmenį.

p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (dažniausiai imama blogiausio varianto tikimybė — požymis būdingas pusei, t.y. 50% populiacijos, ir pasirenkama p=0.5)

q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1-p=0.5); ɛ yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ɛ=0.05. [48]

Apskaičiuoti 2 imties tūriai, nes vaistinių skaičius tyrimo metu kito.

Pirmojo scenarijaus metu buvo aplankytos 55 Šiaulių miesto visuomenės vaistinės rugpjūčio mėnesį iš 59 galimų, kaip buvo parašyta 2013 metų VVKT statistikoje, 2015 metų sausio mėnesį buvo aplankytos 54 Šiaulių miesto visuomenės vaistinės iš 57 galimų, o 2015 metų balandžio mėnesį buvo aplankytos 48 visuomenės vaistinės iš 57 galimų, kaip buvo aprašyta VVKT puslapyje pagal pateiktą 2014 metų statistiką. Kitos vaistinės buvo uždarytos arba neaplankytos dėl objektyvumo. Vaistinių skaičius kito pirmojo ir trečiojo scenarijaus metu.

2.5.Tyrimo instrumentas

Tyrimui naudotas instrumentas — vertinimo forma (pateikiama darbo 1 priede). Tyrimo forma (TF) buvo pildoma iš karto po apsilankymo vaistinėje. Apsilankymo metu buvo vertinama reali situacija ir suteikta informacija. TF buvo sukurta remiantis nagrinėtuose straipsniuose pateiktų TF pavyzdžiais. [71].

Tyrimo formą sudarė 5 dalys:

1. Vaistinės bei darbuotojų apibūdinimas 2. Farmacijos specialisto užduoti klausimai 3. Farmacijos specialisto suteikta informacija

4. Priežastys dėl kurių neišduodama skubioji kontracepcija 5. Farmacijos specialisto elgsena konsultacijos metu

Pirmojoje dalyje parenkamas scenarijus, kuriuo vadovaujantis bus žengiama į vaistinę. Nurodomas laikas įėjimo laikas ir išėjimo laikas, vaistinės padėtis, tipas. Nurodomi kokie darbuotojai ten dirba, jų skaičius. Apibūdinamas aptarnaujantis farmacijos specialistas (FS), vizualiai nustatomas jo amžius, lytis, tai vaistininkas ar farmakotechnikas. Antrąją dalį sudaro FS užduoti klausimai. Šį punktą sudaro 14 klausimų, kuriuos gali pateikti FS. Šis punktas parodo kiek ir kokius klausimus FS užduoda, ar juos išvis užduoda, kokius dažniausiai ir kokius rečiausiai. Trečioji dalis apima vaistininko suteiktą informaciją. Šis punktas apima 12 teiginių, susijusių su FS išsakytomis žiniomis, informacija, patarimais, susijusiais su skubiosios kontracepcijos preparatų (SKP) vartojimu. Ketvirtąja dalį sudaro 8 teiginiai, ką FS daro, jeigu neišduoda SKP. Jeigu neišduoda, tai yra kažkokios priežastys dėl kurių FS neketina pacientei išduoti SKP. Penktąją dalį sudaro 6 teiginiai, pagal kuriuos yra vertinamas FS elgsena.

2.6.Tyrimo instrumento validacija

Parinktos metodikos ir instrumento validacija buvo atlikta 20 atsitiktinai parinktų Kauno miesto visuomenės vaistinių. Anketos buvo išanalizuotos, siekiant išsiaiškinti sukurto instrumento tinkamumą pasirinktam tyrimui atlikti. Po atliktos validacijos vertinimo forma bei scenarijai buvo pakoreguoti, į TF buvo įtraukti nauji aspektai pavaizduoti 4 lentelėje. Validacijos metu pateikti scenarijai ir vertinimo forma pripažinti tinkamais tyrimui atlikti.