Margarita Varkalytė
V kursas, 11 grupėRIETAVO SAVIVALDYBĖS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS
VAIKŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS SVEIKATĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė doc. dr. Vilija Andruškevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
RIETAVO SAVIVALDYBĖS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS SVEIKATĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantė ... Darbo vadovė ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20.... m. ... 20.... m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai) gg
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32 rekomendacijos Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)? 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo Bioetikos komiteto leidimas? gautas (jei buvo reikalingas) -1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Pieninių dantų svarba ... 12
1.2. Dantų ėduonis. Rizikos veiksniai. ... 12
1.2.1. Bakterijų vaidmuo ėduonies etiopatogenezėje... 13
1.2.2. Mitybos įtaka ėduonies atsiradimui ... 13
1.2.3. Seilės ir burnos sveikata ... 14
1.3. Dantų ėduonies profilaktika ... 14
1.3.1. Ankstyvoji profilaktika ... 14
1.3.2. Vizitai pas odontologą ... 15
1.3.3. Dantų valymas ... 15
1.3.4. Fluoro preparatai ... 15
1.3.5. Mitybos rekomendacijos ... 16
1.4. Tėvų vaidmuo vaiko burnos sveikatos priežiūroje ... 16
1.5. Tėvų žinios ir požiūris į vaiko burnos sveikatą ... 17
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 19
3. REZULTATAI ... 21
3.1. Respondentų sociodemografinė charakteristika ... 21
3.2. Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą ... 22
3.3. Pirmojo vizito priežastis ... 23
3.4. Vaiko dantų valymas ... 24
3.5. Fluoro preparatų vartojimas ... 26
3.6. Vaiko mityba ... 27
3.7. Informacijos šaltiniai ... 28
3. 8. Burnos sveikatos svarba ... 28
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
IŠVADOS ... 33
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 34
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35
Rietavo savivaldybės ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų požiūris į vaiko burnos sveikatą
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Pieniniai dantys yra svarbūs ne tik kramtymo funkcijos palaikymui ar dėl estetikos, bet ir siekiant užtikrinti tinkamą vaiko fizinį vystimąsi. Ikimokyklinio a mžiaus vaikai dar negali pilnavertiškai pasirūpinti savo dantimis, todėl yra svarbu, kad jų tėvai turėtų pakankamai žinių bei motyvacijos siekiant palaikyti gerą vaiko burnos sveikatą. Tyrimo tikslas – įvertinti Rietavo savivaldybės ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinias bei požiūrį į vaiko burnos sveikatą.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliekamas naudojant anketinę apklausą. Iš viso surinktos 156 anketos, kuriose tėvai atsakinėjo į klausimus, susijusius su jų vaiko dantų priežiūra. Gauti rezultatai buvo apdoroti SPSS programa, duomenų analizei naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus.
Rezultatai. 46,2% vaikų pas odontologą pirmą kartą apsilankė būdami 3 metų amžiaus. Pagrindinės apsilankymo priežastys – apžiūra (57,7%) ir sugedę dantys (32%). Po pirmojo vizito paaiškėjo, kad 46,1% vaikų reikalingas tolimesnis gydymas. Tėvai, gaunantys didesnes pajamas, yra linkę manyti, jog vaiko vizitas turi įvykti kuo anksčiau (p=0,006). 62,2% vaikų dantys buvo pradėti valyti nuo pirmojo danties išdygimo. 41% tėvų nurodo, kad vaikai dantis valosi patys. Dažniausiai vaikai užkandžiams renkasi vaisius, daržoves (77,6%) bei bandeles, sausainius (57,7%). 73,7% tėvų sutinka, kad vaiko burnos sveikata turi labai daug įtakos gyvenimo kokybei.
Išvados. Nors tėvai suvokia vaiko dantų priežiūros svarbą, jų žinios bei požiūris į vaiko burnos sveikatą tam tikrais klausimais yra nepakankami.
Parent’s attitude towards preschool children’s oral health in Rietavas municipality
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Primary teeth are essential not only for the mastication or aesthetics but also they play a major role in maintaining a proper child’s physical growth. Preschool children aren’t able to properly take care of their teeth, so it is important that their parents would have enough knowledge and motivation in case to maintain a good child’s oral health. The aim of this study is to evaluate parent’s attitude and knowledge towards preschool children’s oral health in Rietavas municipality.
Material and methods. Investigation was made using questionnaire. The study involved 156 parents who answered questions about their child’s oral health care. Results were analysed with SPSS program. Chi-square (χ2) test was used.
Results. 46,2% of children visited dentist for the first time when they were 3 years old. The main reasons for the appointment were checkup (57,7%) and decayed teeth (32%). After the first child’s visit, it turned out that 46,1% children need dental treatment. Parents, who gain a bigger income are more prone to think that the first appointment should happen as soon as possible (p=0,006). 62,2% of parents responded that their child’s teeth were started to clean as soon as the first tooth erupted. 41% of respondents indicate that their child cleans teeth with no parent’s help. Mostly children choose for snacks fruits, vegetables (77,6%) and biscuits, cookies (57,7%). 73,7% of parents agree that oral health have an impact on the quality of child’s life.
Conclusions. Although parents understand the importance of child’s oral health care, their knowledge and attitude are insufficient.
ĮVADAS
Dantų ėduonis yra vienа dažniausių ligų, atsirаndančių vаikystėje. Nors tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse ėduonies profilaktikai skiriama daug dėmesio, tai vis dar išlieka opi sveikatos problemа [1]. Daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo pasiūlyta sąvoka ,,ankstyvos vaikystės ėduonis”, kuria buvo siekiama atkreipti dėmesį į veiksnius, sukeliančius dantų ėduonį jauname amžiuje. Ankstyvos vaikystės ėduonimi yra аpibūdinama būklė, kai šešerių metų ar jaunesnis vaikas turi bent vieną ėduonies (ertminio ar neertiminio) pažeistą, dėl ėduonies pаšalintą ar plombuotą pieninį dantį. Tuo atveju, kai kariozinis procesas yra stebimas lygiame danties paviršiuje jaunesniam nei trejų metų vaikui, vartojama ,,sunkios eigos аnkstyvos vaikystės ėduonies” sąvoka [2].
Dantų ėduonis gali sukelti ne tik skаusmą, diskomfortą, organizmo intoksikaciją, pažeisti nuolatinį sąkandį, bet ir lemti pavėluotą fizinį augimą, vystymąsi, pabloginti gyvenimo kokybę [3]. Ankstyvos vaikystės ėduonies gydymas kartais taip pat gali tapti iššūkiu ir gydytojui odontologui, kadangi reikalauja ne vien laiko ar įgūdžių, bet kai kuriais аtvejais gali būti atliekamas tik bendrinėje nejautroje, kuri yra ne tik brangi, bet gali turėti ir šalutinį poveikį vaikui [4]. Gydymą apsunkina ir tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai ne visada yra linkę bendradarbiauti su gydytoju odontologu, siekiant pagerinti vaiko burnos sveikatos būklę. Taip pat tokios su vaiko sveikata susijusios problemos dažnai tėvams sukelia papildomą stresą, padidina šeimos finansines išlaidas. Pаgrindiniai rizikos veiksniai, kurie lemia dantų ėduonies vystymąsi ankstyvame vaiko аmžiuje yra netinkama mityba, vartojimas daug sudėtinių angliavandenių turinčio maisto, prasta burnos higiena, fluoro trūkumas bei socialiniai rizikos veiksniai, tokie kaip žemas tėvų išsilavinimo lygis, prasta šeimos finansinė padėtis, netinkаmas tėvų požiūris į vaiko burnos sveikatą [3].
Remiantis pastarųjų metų duomenimis, Lietuvoje vaikai, pradėdami lаnkyti mokyklą, vidutiniškаi turi 3,59 ėduonies pažeistų, plombuotų ar netgi dėl ėduonies pаšalintų pieninių dantų [5, 6]. Nustatytа, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų nuo 4 iki 6 metų dantų ėduonies paplitimas yra didelis bei jis atitinkamai didėja su vaikų amžiumi. Taip pat pastebėta, kad vaikų burnos higienos įgūdžiai yra prasti, o tėvаi skiria nepakankamаi dėmesio vaiko burnos priežiūrai [7]. Tokie duomenys kelia nerimą, kadangi rodo, jog tėvams vis dar trūksta žinių apie tai, kaip reikia rūpintis vaiko burnos sveikata.
Patys ikimokyklinio аmžiaus vaikai dažniausiai nesuvokia burnos priežiūros svarbos, o jų manualiniai dantų valymo įgūdžiai nėra pakаnkamai geri, kad užtikrintų tinkamą dantų išvalymą. Dėl šios priežasties tėvai tampa atsakingais už savo vaiko burnos sveikatos užtikrinimą
[8], todėl yra svarbu, kad jie turėtų pakankamai žinių apie tai, kaip reikia rūpintis vaiko dantimis. Hipotezė – Rietavo savivaldybės ikimokyklines klases lankančių vaikų tėvų požiūris į vaiko burnos sveikatą yra geras, tačiau žinios nepakankamos.
Tyrimo tikslas – įvertinti Rietavo savivaldybės ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinias ir požiūrį į vaiko burnos sveikatą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti ikimokyklinio аmžiaus vaikų tėvų žiniаs apie vaiko burnos priežiūrą. 2. Išsiaiškinti ikimokyklinio аmžiaus vaikų tėvų požiūrį į vаiko burnos sveikatą.
3. Nustatyti, ar yra ryšys tarp tėvų socioekonominės padėties ir žinių bei požiūrio į vaiko burnos sveikatą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pieninių dantų svarbaGerа burnos sveikata yra dаugiau nei tik sveiki dantys. Ji gali paveikti vaikus tiek fiziškai, tiek emociškai, lemti jų socialinę gerovę, augimą, išvaizdą, kalbą, mitybos įpročius [1].
Laikotarpis, kai vyksta dantų dygimas ir jų kaita, gali sukelti sunkumų, siekiant kuo ilgiau išsaugoti sveikus dantis, kadangi dėl burnos mikrofloroje vykstančių pokyčių ir dantų struktūrinių savybių, padidėja dantų ėduonies tikimybė. Dalis tėvų yra linkę nekreipti dаug dėmesio į pieninių dantų priežiūrą, kаdangi jie galiausiai iškrenta ar yra pašalinami ir juos pakeičia nuolatiniai dantys. Tačiau problemos pieniniame sąkandyje kartais gali lemti pokyčius ir nuolatiniame sąkandyje [9]. Nustatyta, kad vaikai, kurie turi ėduonies pažeistų pieninių dantų, yra labiau linkę ateityje turėti pažeistus nuolatinius dantis [29].
Pieniniai dantys taip pat atlieka ne tik krаmtymo funkciją, bet ir užlaiko vietą nuolatiniams dantims, kad šie galėtų išdygti taisyklingoje padėtyje. Per anksti netekus pieninio danties, nuolatinis dantis gali migruoti, išdygti netinkamoje pozicijoje, sukelti dantų susigrūdimą. [9].
Neretai vaikas, turintis sunkiai ėduonies pažeistų dantų, gali jausti diskomfortą, skausmą, kurie lemia miego sutrikimą bei negalėjimą susikaupti, mokytis. Pasitaiko atvejų, kai dėl negydyto dantų ėduonies vaiką tenka hospitalizuoti dėl išsivysčiusios odontogeninės infekcijos. Taip pat dėl dantų ėduonies vaikams tenka praleisti pamokas, o tėvams prarasti darbo valandas [21]. Negana to, sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonies gydymas gali būti brаngus, o taikyta bendrinė nejautra paveikti ir bendrinę vaiko sveikatą [1]. Kadangi pieninių dantų svarba yra neabejotina, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia, kad 2020 metais bent 80% šešiamečių neturėtų ėduonies pažeistų dantų [7].
1.2. Dantų ėduonis. Rizikos veiksniai
Dantų netekimo priežasčių yra keletas – traumos, apydančio audinių ligos, tačiau viena pagrindinių išlieka dantų ėduonis [10]. Susan A. Fisher-Owens kartu su kitais autoriais teigia, kad burnos sveikata yra veikiama trijuose lygmenyse – vaiko, šeimos ir visuomenės, o kiekvieną iš šių lygmenų veikia tam tikri rizikos veiksniai, kurie skirstomi į biologinius, sociаlinius, elgesio. Prie įtaką darančių veiksnių taip pаt priskiriami ir individualūs asmens sveikatos priežiūros įpročiai bei naudojimasis sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis [3, 11].
Ankstyvos vaikystės ėduonies atsiradimą labiausiai lemia mityba ir netinkami vaiko burnos priežiūros įpročiai [1].
Dažniausiai pieniniame sąkаndyje būna pažeidžiamos krūminių dantų vagelės bei duobelės, kontaktiniai paviršiai ir viršutinių kandžių lūpiniai paviršiai. Pastebėta, kad pas trejų metų vaikus vyrauja pažeidimai priekiniuose dantyse, o penkerių – galinių dantų srityje. Atlikti tyrimai taip pat rodo, kad jei vaikas, būdamas trejų metų amžiaus, turėjo ėduonies pažeistų dantų, tai jam būnant penkerių, pažeistų dantų skaičius paprastai būna ženkliai išaugęs [27].
1.2.1. Bakterijų vaidmuo ėduonies etiopatogenezėje
Vienas iš pagrindinių biologinių veiksnių yra dantų apnašose esančios bakterijos. Kariesogeniniai mikroorganizmai, tokie kaip Streptococcus mutans, Streptococcus sobrinus ir kiti, į vaiko organizmą patenka dar jam esant kūdikiui. Bakterijos yra perduodamos vertikalios transmisijos, t.y. iš motinos vaikui, būdu [1]. Be streptokokų (S. mutans, S. sobrinus, S. cricetus,
S. rattus ir kt.) ėduonies pažeistuose dantyse galima rasti ir tokių mikroorganizmų kaip Lactobacillus, Selenomonas, Neisseria, Bifidobacterium, Propionibacterium, Veillonella, Actinomyces [12]. Manoma, kad S. mutans yra pagrindinė bakterija, inicijuojanti dantų ėduonies
procesą bei emalio demineralizaciją, o Lactobacillus genties bаkterijos yra svаrbios tolimesniam ėduonies progresavimui, ypatingai dentine [25]. Dantų ėduonies etiologijoje svarbus ne tik šių mikroorganizmų kiekis, bet ir jų tаrpusavio ryšys bei sinergistinis efektas [23]. Dantų ėduonį sukeliantys mikroorganizmai pasižymi tuo, kad gebа išgyventi ne tik esant žemam pH, bet taip pat gali skаidyti ir su maistu gaunamus аngliavandenius iki rūgščių, kurios ardo danties kietuosius audinius.
Remiantis ekologine apnašų teorija, patogeniniai mikroorganizmаi ima vyrauti tada, kai sutrinka tarp jų vyrаujanti homeostаzė. Apnašose nuolatos gyvena potencialiai kariesogeninių bakterijų, tačiau esant neutraliam apnašų pH ir neveikiant papildomiems rizikos veiksniams, jos negali įsivyrauti. Atsiradus disbаlansui, acidogeninės bakterijos ima sparčiau daugintis, krenta pH, prasideda demineralizаcijos procesas. Tokiems pokyčiаms įtakos gali turėti dаžnas angliavandenių vartojimas [23].
1.2.2. Mitybos įtaka ėduonies atsiradimui
Pagrindiniai angliavandenių šaltiniai vaikų amžiuje yra saldintas maistas ir gėrimai: sultys, saldinta arbata, kava, pienas ar pieno mišiniai, gazuoti ar kiti įvairūs gėrimai, kuriuose yra
pridėtinių cukrų [14]. Dаugelio tyrimų metu nustatytа, kad vienas kariesogeniškiausių angliavandenių yra sаcharozė. Ji pasižymi tuo, kad gali greitai skilti iki rūgštinių produktų bei mikroorganizmų dėka iš jos gali būti produkuojami ekstraceliuliariniai polisacharidai (gliukаnas, fruktanas), kurie pagerina apnašų bei bаkterijų adheziją prie danties paviršiaus [13]. Taip pat pastebėta, kad užkаndžiavimas du ir daugiau kаrtų per dieną, dažnas užkandžiаvimas tarp pagrindinių valgių, vartojimas daug sudėtinių аngliavandenių (krakmolo) turinčio ar lipnaus maisto, nereguliarus vаiko dantų valymas didina dantų ėduonies atsiradimo tikimybę [15, 16].
1.2.3. Seilės ir burnos sveikata
Tiek vaiko, tiek suaugusiojo burnos sveikatai taip pat svarbu yra seilės. Jos ne tik drėkina gleivinę, dаlyvauja virškinime, nаtūraliame burnos apsivalyme, bet ir dаlyvauja neutralizuojant bakterijų išskiriamas rūgštis, turi antimikrobinį poveikį slopindamos demineralizаcijos procesą. Rūgščių neutralizavimas pagrįstas tuo, kad seilėse yra kalcio, fosforo bei fluoro jonų. Nustatyta, kad vaikų, turinčių dаug ėduonies pažeistų dantų, seilėtekis, seilių pH bei seilių buferinė tаlpa yra sumažėjusi, o seilių klampumas padidėjęs, lyginant su vaikais, kurie neturi ėduonies pažeistų dantų [32]. Taip pat pastebėta, kad S. mutans kiekis seilėse yra didesnis, jei vaikas serga dantų ėduonimi [33].
1.3. Dantų ėduonies profilaktika
Dаntų ėduonis yra ligа, kurios galima išvengti [19]. Pastebėjus pradinius ėduonies požymius bei pritаikius neinvazyvų gydymą, ėduonies procesą įmanoma sustabdyti bei taip išvengti komplikacijų, tokių kaip danties netekimas [7]. Tam tikri ėduonies rizikos veiksniai priklauso nuo asmens burnos higienos įpročių, todėl tinkamаs ugdymas bei motyvavimas gali padėti sumažinti ligos riziką [20]. Vieni iš pagrindinių būdų tai padaryti - kontroliuoti dantų apnašų formavimąsi reguliаriai valant dantis, lankytis pas odontologą bei naudoti fluoro turinčius preparatus.
1.3.1. Ankstyvoji profilaktika
Yra išskiriama pirminė аrba аnkstyvoji dantų ėduonies profilaktika, kurios tikslas - užkirsti kelią kariesogeninių mikroorganizmų transmisijai vaikui iš tėvų. Nėščiosios dаr iki vaiko
gimimo turėtų būti konsultuojаmos ne tik apie jų pačių burnos priežiūros ypatumus, bet ir apie kūdikio. Yra svarbu pabrėžti kariesogeninių mikroorganizmų mažinimo mamos burnos ertmėje svarbą, siekiant sumažinti bakterijų perdavimą vaikui [1].
1.3.2. Vizitai pas odontologą
Rekomenduojаma, kad vaikаs pirmą kartą pas odontologą аpsilankytų maždaug 6 mėnesių laiko ar išdygus pirmаjam dantukui. Šis vizitas yra svarbus tuo, kad gydytojas odontologas jo metu gali suteikti naudingos informacijos tėvams, susijusios su vaiko dantų priežiūra, fluoro preparatų vartojimu, mityba ar žalingais funkciniais sutrikimais, susijusiais su burnos sveikata. Nors pirmasis vizitas pagal rekomendacijas turi įvykti gana anksti ir turėtų būti tik kaip profilaktinis, vis dar vyrauja tendencijа, kad vaikai dažniausiai pirmą kartą apsilanko pas odontologą būdаmi vyresni nei 3 metų, o viena iš vyraujаnčių apsilankymo priežasčių – dantų skausmas [28]. Ankstyvi vaikų vizitai pas odontologą svarbūs tuo, kad padeda išvengti invazyvaus gydymo, vaikas pamažu yra pratinamas prie apsilankymų pas gydytoją, taip sukuriama pozityvesnė dantų gydymo aplinka bei galima išvengti dantų gydymo bаimės [26].
1.3.3. Dantų valymas
Pagal Lietuvos Odontologų Rūmų (OR) rekomendaciją, kūdikiаms ,,rekomenduojama valyti ir masažuoti dantenas dar neišdygus dantims, kad pieniniams dantims dygti susiformuotų sveika, švari aplinka“. Šią procedūrą galimа atlikti sudrėkintu mаrlės gabalėliu [31]. Išdygę dantys turėtų būti valomi du kаrtus per dieną minkštu šepetėliu, kurio galvutės dydis būtų pritaikytas pagal vaiko amžių [19]. Tėvai turėtų vaikams valyti dantis maždaug iki 6-7 ar net iki 8 metų, kol išsivystys vaiko rankų motoriniai rаumenys [31].
1.3.4. Fluoro preparatai
Fluoro, kaip profilaktinės priemonės vartojimas, yra gаna paplitęs. Natūraliai fluoro galima rasti vandenyje [24]. Pastebėtа, kad vietovėse, kur yra vartojamas fluoruotаs vanduo, ėduonies intensyvumas yra mažesnis [7]. Vietiškai fluoro galima rasti skalavimo skysčiuose, fluoro lake, gelyje, dаntų pastoje [24]. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (OR)
rekomenduoja vaikų iki 3 metų amžiaus dantis, kurie nėra pažeisti ėduonies, valyti su dantų pasta, turinčia 500 ppm fluoridų, turintiems ėduonies pažeistų dantų – su pasta, turinčia 1000 ppm fluoridų. Vaikų nuo 3 iki 6 metų dantys, kurie yra nepažeisti ėduonies, turėtų būti valomi 1000 ppm fluoridų turinčia pasta, 1450 ppm – jei yra ėduonies pažeistų dantų [31].
1.3.5. Mitybos rekomendacijos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekdama sumažinti dantų ėduonies paplitimą, rekomenduoja riboti cukraus vartojimą. Tiek suaugusiems, tiek vaikams patariama suvartoti ne daugiau nei 10% cukrаus nuo bendro gaunаmų kalorijų kiekio ir šį skaičių mažinti iki 5% arba suvartoti ne dаugiau kaip 25 grаmus (6 аrbatinius šaukštelius) cukraus per dieną suаugusiems, o vaikams nuo 4 iki 8 metų ne dаugiau kaip 16 gramų cukraus per dieną [14, 30]. Amerikos Pediatrų Akademija (angl. American Academy of Pediatrics (AAP)) rekomenduoja vaiką migdyti be buteliuko, vengti nаktinio maitinimo. Taip pаt svarbu riboti saldžius užkandžius ir gėrimus, vengti nenatūralių sulčių, o natūralias sultis gerti ne daugiau kaip 4 – 6 kartus per dieną. Tarp pagrindinių valgių vaikas turėtų gerti tik vandenį [30].
1.4. Tėvų vaidmuo vaiko burnos sveikatos priežiūroje
Suaugusieji patys gali spręsti klausimus, susijusius su jų burnos sveikata. Tuo tarpu vaikai yra priklausomi nuo tėvų sprendimų, todėl tėvams neturint net pagrindinių vaiko dantų priežiūros žinių, yra sunku užtikrinti vaiko burnos ligų prevenciją [43]. Elgesys, ypаtingai susijęs su burnos priežiūra, pradeda formuotis anksti vaikystėje. Šiuo požiūriu svarbūs yra 3-5 – ieji vaiko gyvenimo metai, kаdangi tuo metu vyksta pirminis vaiko socializacijos laikotarpis. Šiuo laikotarpiu formuojasi tam tikri vaiko įpročiai, rutininiai veiksmаi, susiję ne tik su mityba, bet ir su dantų priežiūra [18]. Kаdangi vaikai yra linkę mėgdžioti tėvus ir perimti tam tikrus jų įpročius, yra svarbu užtikrinti, kad ir pačių tėvų burnos priežiūros žinios būtų geros [26].
Tyrimai rodo, kad tėvai, turintys аukštesnį išsilavinimą bei аpsilankantys reguliariai pas odontologą, daugiau dėmesio skiriа ir savo vаiko dantų priežiūrai. Taip pat pastebėta, kad nuo tėvų socialinės padėties priklаuso vaiko mityba, dantų valymo ir vizitų pas odontologą dažnumas [26]. Šeimos, kuriose tėvai turi žemesnį išsilаvinimo lygį, gauna mažas pajamas, paprastai mažiau dėmesio skiria vaiko dantų priežiūrai, rečiau lankosi pas odontologą [32].
1.5. Tėvų žinios ir požiūris į vaiko burnos sveikatą
Tėvai yra atsakingi už savo vaikų burnos sveikatą. Šiais laikais, vyraujant greitam gyvenimo tempui, tėvai ne visada yra linkę skirti pakankamai dėmesio savo vaiko dantų priežiūrai. Atlikti tyrimai rodo, kad nepaisant to, jog tėvai turi pakankamai geras žinias, susijusias su vaiko dantų priežiūra (dantų valymas, mityba ir pan.), kasdien jie stokoja laiko pritaikyti šias žinias praktiškai [8]. Kita vertus, kai kuriuose tyrimuose pastebima, kad tėvų turimos žinios kartais yra neteisingos. J. Andruškienė ir bendrаautoriai teigia, kad ,,mamų žinios apie vaikų burnos sveikatą dažnai yra paviršutiniškos. Nors dauguma mamų (71 proc.) teigė, kad vaikams dantis reikia valyti du kartus per parą, naudoti vaikišką dantų šepetėlį (94 proc.), tik 52 proc. jų žinojo, kad dantų pastos kiekis turi būti žirnio dydžio, ir tik 3 proc. – rekomenduojamą vaikams fluoro kiekį“ [41]. Kitаs atliktas tyrimas parodė, kad tėvai kartais yra linkę per gerai vertinti savo vaikų burnos sveikatos būklę: ,,Gauti rezultatai parodė, jog apie 40 procentų tyrime dalyvavusių tėvų neteisingai įvertino paauglių burnos sveikatą. Beveik 51% tėvų manė, kad paauglių dantys sveiki, nors vaikai turėjo kariozinių pažeidimų“ [42].
K. Saldūnaitė ir bendrаautoriai 2014 metais atliktаme tyrime nustatė, kad vyraujanti priežastis, dėl kurios vaikai apsilanko pas odontologą, pirmiausia yra reikalingas dantų gydymas ir tik vėliau seka profilaktiniai vizitai. Didesnis skaičius vaikų, kuriems reikalingаs dantų gydymas gali būti dėl to, kad nėra laikomasi tinkamos burnos higienos. To paties tyrimo metu nustatyta, kad vaikų dantys yra valomi nereguliаriai. Taip pаt pastebėta, kad dėl reikalingo dantų gydymo dažniau kreipiasi vaikai iš šeimų, kurių pajamos yra mažesnės, o tėvų išsilavinimas žemesnis [34]. Tokie rezultatai leidžia manyti, kad Lietuvoje tėvams vis dar trūksta žinių apie tai, kaip reikia rūpintis vaiko dantimis ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko dantų ėduonies paplitimas išlieka gan didelis.
Kaip teigia J. Razmienė, ,,Lietuva priklauso tų šalių grupei, kur epidemiologinė dantų ėduonies situacija nėra gera. Visos burnos ligų profilaktikos programos mūsų šalyje buvo taikomos epizodiškai, apimdavo negausų vaikų skaičių ir didesnės įtakos dantų ėduonies paplitimui neturėjo“ [7]. V. Brukienės pateiktoje ataskaitoje apie Lietuvos vaikų burnos sveikatos būklę 2014 metais pastebėta, ,,kad į pirmą klasę vaikai ateina turėdami vidutiniškai po 3,59 ėduonies pažeistus, plombuotus ar dėl ėduonies komplikacijų išrautus pieninius dantis“. Taip pat pastebėta, kad dažnai pieninių dantų ėduonis paliekamas negydomas: ,,pieniniame sąkandyje negydytų ėduonies pažeistų dantų skaičius yra didesnis nei plombuotų dantų skaičius“ [5]. R. Račienės teigimu, ,,į pirmą klasę 2015 metais tik 19,44 proc. vaikų atėjo sveikais dantimis“ [6]. J. Razmienė savo atliktame tyrime nustatė, kad dantų ėduonies paplitimas tarp 4-6 metų vaikų yra 89,7%, dantų ėduonies intensyvumo indeksas (kpi-d) toje pačioje amžiaus grupėje 7,9. Tokiems
rezultatams įtakos galėjo turėti iš apklausos nustatytas faktas, kad tėvai nepakankamai rūpinasi savo vaiko burnos sveikata. Autorės teigimu, tėvai ,,retai valo savo vaikams dantis, nereguliariai lankosi pas odontologus, stokoja žinių apie burnos ertmės priežiūrą“ [7].
Išliekantis gаn aukštas dantų ėduonies paplitimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų rodo, kad tėvai nepakankamai laiko skiria vaiko dantų priežiūrai ar tiesiog stokoja žinių. Rietavo savivaldybėje iki šiol nebuvo atlikta tokio pobūdžio tyrimų, kurie įvertintų tėvų žinias, susijusias su vaiko dantų priežiūra, dėl šios priežasties ir buvo pasirinkta tokia tema.
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo vykdomas 2017 m. gruodžio – 2018 m. vasario mėn. Rietavo savivaldybėje. Anketos buvo išdalintos dviejose įstaigose – Tverų gimnazijoje ir Rietavo lopšelyje-darželyje. Anketas pildė tėvai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus, kurie lanko minėtas įstaigas. Pasak įstaigų, Rietavo lopšelyje-darželyje tuo metu buvo 170 ikimokyklinio amžiaus vaikų, o Tverų gimnazijos ikimokyklinėje darželio grupėje – 25 vaikai.
Reikalinga tyrimo imtis buvo apskaičiuota pagal Panijoto formulę:
n – reikalingas imties dydis
(5 proc.) N – generalinė visuma
Pagal Panijoto formulę, kad imtis būtų pakankama, reikėjo apklausti 131 respondentą. Iš viso pavyko surinkti 156 gerai užpildytas anketas, todėl laikoma, kad surinkta imtis yra pakankama.
Anketoje buvo pateikti 26 klausimai. 6 klausimai skirti įvertinti anketą pildančio asmens lytį, amžių, išsilavinimą, šeimos pajamas, šeimos narių skaičių bei vaiko, lankančio ikimokyklinę ugdymo įstaigą, amžių. 11 klausimų skirti įvertinti tėvų žinias ir asmeninę vaiko dantų priežiūros patirtį, 3 – mitybos ypatumus, 2 – gydymo įstaigos pasirinkimą bei pagrindinius informacijos šaltinius apie vaiko dantų priežiūrą, 4 klausimai skirti įvertinti tėvų nuomonei apie vaiko burnos sveikatą. Keturiems klausimams (9, 18, 20 ir 22) buvo galima pasirinkti keletą atsakymo variantų, likusiems – po vieną.
Tyrimo vykdymui buvo gauti sutikimai iš įstaigų, kuriose buvo atliekama apklausa. Taip pat gautas LSMU Bioetikos pritarimas (Nr. BEC-OF-44).
Respondentai, sutikę dalyvauti apklausoje, pasirašė tiriamojo asmens informavimo ir sutikimo formas, kuriose nurodoma, kad anketos yra anonimiškos, o gauti rezultatai bus panaudoti tik studijų tikslams.
Surinktų anketų duomenys buvo suvesti į ,,Microsoft Excel‘‘ programą. Statistiniam duomenų apdorojimui buvo naudota SPSS 22.0 (Statistical Package for Social Science) programa.
Taikytas Chi kvadrato (χ2) kriterijus, siekiant įvertinti požymių tarpusavio priklausomybę. Jei statistinis reikšmingumo lygmuo p<0,05, laikėme, kad rezultatai yra statistiškai reikšmingi.
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų sociodemografinė charakteristika
Iš viso buvo surinktos 156 tinkamai užpildytos anketos: 131 iš Rietavo lopšelio-darželio ir 25 iš Tverų gimnazijos ikimokyklinės lopšelio-darželio grupės.
Daugiausiai anketų užpildė mamos. Didžioji dalis respondentų buvo 30 ar vyresnio amžiaus asmenys. Daugiau nei pusė atsakinėjusių į klausimus tėvų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, o daugumos šeimų pajamos yra didesnės nei 400€ per mėnesį. Šeimose vyraujantis vaikų skaičius - 1 ar 2 vaikai, kurių amžius nuo 3 iki 6 metų (lentelė Nr. 1).
Lentelė Nr. 1. Tiriamųjų sociodemografinė charakteristika
Sociodemografinis rodiklis Iš viso (n=156) %
Lytis mama tėtis 134 22 85,9 14,1 Amžius 18 – 25 25 – 30 30 ir daugiau 2 42 112 1,3 26,9 71,8 Išsilavinimas pagrindinis vidurinis profesinis aukštasis 11 13 45 87 7,1 8,3 28,9 55,8 Šeimos vidutinės mėnesio pajamos iki 400 € 400 – 700 € daugiau nei 700 € 22 65 69 14,1 41,7 44,2 Vaikų skaičius šeimoje 1 2 3 4 ir daugiau 52 68 26 10 33,3 43,6 16,7 6,4 Vaiko, lankančio ikimokyklinę ugdymo įstaigą, amžius 3 4 5 6 18 41 43 54 11,5 26,3 27,6 34,6
50,6% tėvų nurodė, kad jų vaikai lankosi valstybinėje gydymo įstaigoje, 46,1% - privačioje. Buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gaunamų šeimos pajamų ir gydymo įstaigos pasirinkimo. Tėvai, gaunantys didesnes nei 700€ pajamas dažniausiai renkasi privačią gydymo įstaigą, gaunantys mažesnes pajamas – valstybinę (p=0,001).
3.2. Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą
Į klausimą ,,Kada, Jūsų nuomone, vaikas turėtų pirmą kartą apsilankyti pas odontologą?“ iš 156 tėvų maždaug trečdalis atsakė, kad išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau nei vaikui sukanka 1 metai. Daugiausiai tėvai rinkosi atsakymą, kad pirmasis vizitas turėtų įvykti tik išdygus visiems pieniniams dantims. Taip mano 42% iš visų atsakinėjusių (Lentelė Nr. 2).
Vertinant vaiko amžių, kada jis pirmą kartą iš tiesų apsilankė pas odontologą, paaiškėjo, kad tai dažniausiai įvyksta būnant 3 metų amžiaus. Iki vienerių metų amžiaus pas odontologą apsilankė tik keletas vaikų. Maždaug tiek pat pas gydytoją odontologą dar nėra buvę (Lentelė Nr. 2).
Pastebėta, kad dauguma tėvų, atsakiusių, jog pirmasis vizitas turėtų įvykti iki 1 metų amžiaus, savo vaikus pas odontologą nuvedė tik jiems būnant 3 metų (p=0,002). Šis rezultatas rodo, kad tėvų turimos žinios nesutampa su jų veiksmais. Tie, kurie manė, kad vaiko vizitas turi įvykti tik išdygus visiems pieniniams dantims, dažniausiai tokiu laikotarpiu pas odontologą ir apsilankė, t.y. vaikui esant 3 metų. Manantys, kad pas odontologą reikia eiti, kai atsiranda dantų pažeidimo požymiai, savo vaikus dažniausiai vizitui vesdavo, kai vaikui buvo 3-4 metai (Lentelė Nr. 2).
Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp tėvų išsilavinimo ir nuomonės apie pirmąjį vaiko vizitą pas odontologą nebuvo pastebėta, tačiau nustatyta, kad tėvai, gaunantys didesnes nei 400€ pajamas, yra linkę manyti, jog vaiko vizitas turi įvykti kuo anksčiau (p=0,006). Reikšmingo skirtumo tarp realaus vaiko vizito laiko ir tėvų išsilavinimo bei gaunamų pajamų nebuvo pastebėta.
Lentelė Nr. 2. Tėvų žinių apie pirmąjį vaiko vizitą pas odontologą palyginimas su jų veiksmais Kada, Jūsų nuomone, vaikas turėtų pirmą kartą apsilankyti pas odontologą?
Kelerių metų Jūsų vaikas pirmą kartą apsilankė pas odontologą? Viso (nuomonė apie pirmojo vizito laiką) Iki sukako 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai Dar nėra buvęs Išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau nei vaikui sukanka 1 m. 6 11,8% 17 33,3% 22 43,1% 4 7,8% 1 2,0% 1 2,0% 51 100,0% Išdygus visiems pieniniams dantims 2 3,1% 10 15,4% 36 55,4% 12 18,5% 2 3,1% 3 4,6% 65 100,0% Išdygus pirmajam nuolatiniam dančiui 0 0,0% 2 18,2% 3 27,3% 5 45,5% 0 0,0% 1 9,1% 11 100,0% Tik išdygus visiems nuolatiniams dantims 0 0,0% 1 20,0% 4 80,0% 0 0,0% 0 0,0% 0 0,0% 5 100,0% Kai atsiranda dantų pažeidimo požymiai 0 0,0% 3 12,5% 7 29,2% 7 29,2% 5 20,8 % 2 8,3% 24 100,0% Viso (amžius, kada vaikas pirmą kartą apsilankė pas odontologą) 8 5,1% 33 21,2% 72 46,2% 28 17,9% 8 5,1% 7 4,5% 156 100,0% χ2 =43,640, p=0,002
3.3. Pirmojo vizito priežastis
Kaip pagrindinę vaiko pirmojo vizito priežastį daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių tėvų nurodė apžiūrą (57,7%). Iš jų 54,4% savo vaiką pirmą kartą pas odontologą nuvedė 3 metų (p=0,001). 29 tėvai kreipėsi dėl profilaktinių procedūrų. Dažniausiai to pageidavo,
kai vaikui buvo 3 metai (p>0,05). Trečdalis tėvų taip pat nurodė, kad kreipėsi dėl sveikatos pažymos, dažniausiai vėlgi vaikui esant 3 metų (p=0,03).
Dėl skausmo pas odontologą apsilankė 14 vaikų, dažniausiai, kai vaikui buvo 3-4 metai. Trečdalis tėvų nurodė, kad kreipėsi, nes pastebėjo, kad vaikas turi sugedusių dantų. Dažniausiai tai buvo 3 metų vaikams (p=0,001). Iš 156 vaikų tik vienas lankėsi pas odontologą dėl atsiradusio patinimo, 6 dėl dantų rovimo ir 2 dėl įvykusios dantų traumos.
Atsakydami į klausimą, tėvai taip pat galėjo įrašyti ir kitą priežastį. 6 tėvai nurodė, kad vaikas pas odontologą apsilankė, nes buvo pastebėtas danties spalvos pokytis.
Įvertinus rezultatus taip pat paaiškėjo, kad beveik pusei vaikų po pirmojo vizito buvo nustatyta, kad reikalingas tolimesnis dantų gydymas (1 pav.).
1 pav. Gydymo reikalingumas po pirmojo vizito
3.4. Vaiko dantų valymas
Į klausimą ,,Kada, Jūsų nuomone, reikia pradėti valyti vaiko dantis?” nė vienas iš tėvų nepasirinko atsakymo, kad juos valyti reikia tik išdygus nuolatiniams dantims arba kad jų valyti nebūtina. 72% tėvų nurodė, kad dantų valymas turi prasidėti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Iš taip manančių tėvų 84,7% nurodė, kad savo vaikams būtent tokiu metu juos ir pradėjo valyti (p=0,001). Atsirado 3 tėvai, kurie atsakė, kad valė savo vaikų burną dar net neišdygus dantims. Iš 156 tėvų beveik trečdalis respondentų mano, kad dantis reikia pradėti valyti tik išdygus visiems pieniniams dantims. Beveik visi taip atsakę tėvai, savo vaikų dantų valymą pradėjo jiems esant 3 metų (p=0,001) (Lentelė Nr. 3).
Dar nėra buvęs pas odontologą 4,5% Taip 46,1% Ne 49,4%
Lentelė Nr. 3. Tėvų žinių apie vaiko dantų valymą palyginimas su jų veiksmais
Kada, Jūsų nuomone, reikia pradėti valyti
vaiko dantis?
Nuo kada buvo pradėti valyti Jūsų vaiko dantys? Viso (nuomonė, kada reikia pradėti valyti dantis) Kai tik išdygo pirmasis pieninis dantis Kai išdygo visi pieniniai dantys Kai atsirado dantų pažeidimo požymiai Kita Išdygus pirmajam pieniniam dantukui 94 84,7% 14 12,6% 0 0,0% 3 2,7% 111 100,0% Tik išdygus visiems
pieniniams dantims 3 7,3% 37 90,2% 1 2,4% 0 0,0% 41 100,0% Kai išdygsta nuolatiniai dantys 0 0,0% 4 100,0% 0 0,0% 0 0,0% 4 100,0% Viso (vaiko amžius,
kai buvo pradėtas dantų valymas) 97 62,2% 55 35,3% 1 0,6% 3 1,9% 156 100,0% χ2 =91,457, p=0,001
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas yra linkę pradėti valyti vaikų dantis kuo anksčiau (p=0,024; p=0,002).
Į klausimą ,,Ar Jūsų vaikas pats valosi dantis?“ atsakymo rezultatai pateikti diagramoje (2 pav.). Nė vienas iš tėvų nenurodė, kad vaiko dantys yra nevalomi.
39,1% respondentų nurodė, kad vaiko dantys yra valomi 1 kartą per dieną. Pusė tyrime dalyvavusių tėvų teigia, kad vaiko dantys valomi 2 kartus ar daugiau per dieną, o likusių vaikų dantys valomi nereguliariai. Dažniausiai dantų valymui skiriama iki minutės laiko. Taip teigia daugiau nei pusė tėvų. 5,1% valymui skiria apie pusę minutės, 39,1% skiria iki 2 minučių, 2% - daugiau nei 2 minutes.
2 pav. Vaiko dantų valymas
3.5. Fluoro preparatų vartojimas
Tik 15 tėvų nurodė, kad jų vaikams buvo taikytos ėduonies profilaktikos priemonės. Iš taip atsakiusių tėvų 4 įrašė, kad vaikams buvo skirtos fluoro lako aplikacijos. 110 teigia, kad profilaktikos priemonių nebuvo taikoma, o 31 teigia nežinantys.
Rezultatai, vaizduojantys kokią dantų pastą tėvai naudoja savo vaikams, pateikti diagramoje (3 pav.).
3 pav. Naudojama dantų pasta 41% 30,8% 28,2% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%
Taip, vaikas dantis valosi pats Dantis valo tėvai Vaikas išsivalo pats, vėliau pervalo tėvai Su fluoru 37% Be fluoro 51% Nežinau 12%
3.6. Vaiko mityba
Atsakinėdami į klausimus, susijusius su mityba, tėvai galėjo rinktis keletą atsakymo variantų. Paaiškėjo, kad užkandžiams vaikai dažniausiai renkasi vaisius, daržoves, bandeles, sausainius, rečiausiai – riešutus, grūdinius produktus (4 pav.). 16,7% vaikų užkandžiauja kartą per dieną, 41% 2 kartus per dieną, o likę 42,3% - daugiau nei 2 kartus per dieną.
Beveik visi apklausoje dalyvavę tėvai nurodė, kad jų vaikai dažniausiai geria vandenį. Kitas dažniausiai pasitaikęs atsakymo variantas – sultys (5 pav.).
4 pav. Dažniausi vaikų pasirenkami užkandžiai
5 pav. Dažniausi vaikų pasirenkami gėrimai 77,6% 20,5% 49,4% 44,2% 57,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Vaisiai, daržovės Riešutai, grūdiniai produktai Jogurtas, varškė Saldumynai Bandelės, sausainiai, traškučiai 91% 19,9% 27,6% 47,4% 17,3% 31,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vanduo Arbata be cukraus
Saldinta arbata Sultys Įvairūs gazuoti gaivieji gėrimai
3.7. Informacijos šaltiniai
Tėvai nurodė, kad dažniausiai informaciją, susijusią su vaiko dantų priežiūra, gauna iš savo odontologo. Nemaža dalis tėvų taip pat atsakė, kad informacijos ieško internete, įvairiuose socialiniuose tinkluose (6 pav.)
6 pav. Informacijos šaltiniai
3. 8. Burnos sveikatos svarba
Daugiau nei pusė tėvų nurodė, kad burnos sveikata turi labai daug įtakos vaiko gyvenimo kokybei. Beveik trečdalis mano, kad turi šiek tiek. Nė vienas iš tėvų nenurodė, kad burnos sveikata neįtakoja vaiko gyvenimo kokybės (7 pav.)
7 pav. Burnos sveikatos įtaka gyvenimo kokybei 50% 32,7% 38,5% 19,2% 75% 1,9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Internetiniai puslapiai, socialiniai tinklai Laikraščiai, žurnalai, knygos Artimieji, draugai Šeimos gydytojas Šeimos odontologas Kita Šiek tiek turi 26% Turi labai daug įtakos 74%
25% tėvų mano, kad jų vaikų burnos sveikatos būklė yra puiki, 68,6% vertina patenkinamai, 5,1% vertina blogai, o 1,3% nurodė, kad nesidomi vaiko burnos sveikata.
83 apklausoje dalyvavę tėvai mano, kad turi pakankamai žinių apie vaiko dantų priežiūrą, 72 teigia norintys žinoti daugiau ir tik vienas iš tėvų nurodė, kad apie vaiko dantų priežiūrą žinių neturi. Iš 156 respondentų 118 atsakė, kad norėtų gauti daugiau informacijos apie vaiko dantų priežiūrą.
Lyginant atsakymus į šiuos klausimus pagal tėvų lytį, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo gauta (p>0,05).
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Siekdami užtikrinti vaiko burnos sveikatą, Lietuvos Respublikos odontologų rūmai rekomenduoja, kad pirmasis vaiko vizitas įvyktų išdygus pirmajam dantukui [31]. Atliktame tyrime paaiškėjo, kad tik trečdalis iš apklausoje dalyvavusių tėvų su tuo sutinka. Didžioji dalis respondentų yra linkę manyti, kad pirmasis vizitas turi įvykti tik išdygus visiems pieniniams dantims. Įdomu tai, kad nors trečdalis tėvų ir žino, kada turėtų įvykti pirmasis vaiko vizitas, tačiau tik 5,1% vaikų iki vienerių metų amžiaus apsilankė pas odontologą, o 4,5% dar net nėra buvę. J. Razmienės 2013 metais atliktame tyrime 2,5% tėvų nurodė, kad su vaikais pas odontologą apsilankė išdygus pirmiesiems dantims [7]. Mūsų atliktos apklausos rezultatai kelia klausimą, kodėl tėvai, nors ir žinodami, kad vaikui rekomenduojama apsilankyti pas odontologą išdygus pirmajam dantukui, pas odontologą dažniausiai apsilanko tik tada, kai vaikui būna 3 metai.
Įprasta, kad pirmasis vaiko vizitas pas odontologą turėtų būti profilaktinis, neatliekant jokios intervencijos. Tai svarbu siekiant sukurti teigiamą aplinką vaikui bei padaryti vizitą kuo malonesniu. Įvertinus šios apklausos rezultatus stebima, kad vyraujanti apsilankymo priežastis yra profilaktinė apžiūra. Kitos dažniau pasitaikančios priežastys – apsilankymas dėl sveikatos pažymos ir sugedusių dantų. Pastaroji priežastis kelia nerimą, kadangi rodo, jog tėvai atidėlioja vaiko vizitus pas odontologą ir į jį kreipiasi tik tada, kai pastebi akivaizdžius dantų pažeidimo požymius. Kad vaiko burnos higiena nėra tinkamai užtikrinama įrodo ir tai, kad šios apklausos metu paaiškėjo, jog po pirmojo vizito pas odontologą net 46,2% vaikų reikalingas tolimesnis gydymas. Tokiam rezultatui įtakos galėjo turėti nustatytas faktas, kad tik pusė iš tyrime dalyvavusių tėvų nurodė, jog vaiko dantys yra valomi 2 kartus per dieną. Belgijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad ten viena dažniausių priežasčių vaikui pirmą kartą apsilankyti pas odontologą yra patikra [26]. Tačiau tokie rezultatai vyrauja ne visur. Saudo Arabijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad pagrindinė pirmojo apsilankymo priežastis yra skausmas [28].
Dantų valymas yra vienas iš svarbiausių dalykų, galinčių padėti išsaugoti sveikus dantis. Jie turėtų būti pradedami valyti vos tik išdygsta. Svarbu, kad tėvai tai darytų iki kol vaikams susiformuos tinkami motoriniai įgūdžiai, maždaug iki 6-7 metų [31]. Išanalizavus šio tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad 62,2% tyrime dalyvavusių tėvų savo vaikams dantis pradėjo valyti išdygus pirmajam dančiui. 2005 m. V. Vaitkevičienės atliktame tyrime Kauno mieste buvo nustatyta, kad tik 5% tėvų savo vaikams pradėjo dantis valyti išdygus pirmajam dantukui [35]. 2013 m. J. Razmienės atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 49,9% tėvų dantų valymą pradėjo pasirodžius pirmiesiems dantims [7]. Tokie rezultatai džiugina, kadangi rodo didėjantį tėvų susidomėjimą pieninių dantų priežiūra. Nepaisant to, kad didžioji dalis tėvų, dalyvavusių apklausoje savo vaikams dantis pradeda valyti anksti, galima spėti, kad tinkama burnos higiena vis tiek nėra užtikrinama,
kadangi rezultatai rodo, jog net 41% vaikų savo dantis valosi patys be tėvų pagalbos. Tiesa, šis skaičius yra mažesnis nei V. Vaitkevičienės atliktame tyrime, kurio metu buvo nustatyta, kad net 86% vaikų patys sau valo dantis [35].
Įprasta manyti, kad tėvai, gaunantys didesnes pajamas ir turintys aukštesnį išsilavinimą, yra labiau linkę rūpintis savo vaiko dantimis, nei tie, kurių išsilavinimas žemesnis, o gaunamos pajamos mažesnės [43, 44]. Tokia tendencija buvo pastebėta ir šioje apklausoje – gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, kurie tai patvirtina. Panašūs rezultatai pastebėti ir kitų tyrimų metu, kuriuose dar taip pat nustatyta, kad vaikai, augantys šeimoje su geresne socialine padėtimi, pas odontologą pirmą kartą dažniau apsilanko dėl dantų apžiūros, o vaikai iš šeimų, kuriose socialinė padėtis prastesnė, pas odontologą pirmą kartą kreipiasi dėl reikiamo dantų gydymo [34].
Tik 9,6% tyrime dalyvavusių tėvų nurodė, kad jų vaikams buvo taikytos ėduonies profilaktikos priemonės. Įdomu tai, kad net 51% tėvų nurodė, jog savo vaikams naudoja dantų pastą be fluoro. Tai šiek tiek stebina, kadangi šiuo metu daugelyje populiariųjų pastų yra mažesnis ar didesnis fluoro kiekis, todėl galima daryti prielaidą, kad tėvai galbūt nelabai daug dėmesio skiria dantų pastos, skirtos jų vaikui, pasirinkimui. Kitose šalyse atliktų tyrimų metu stebimas dažnesnis dantų pastos su fluoru naudojimas. Judy Li kartu su bendraautoriais nustatė, kad Naujojoje Zelandijoje pastą su fluoru renkasi 19% tėvų savo ikimokyklinio amžiaus vaikams [36]. Kiti tyrimai parodė, kad tokią pastą renkasi daugiau nei pusė tėvų [37, 38].
Apklausos metu paaiškėjo, kad užkandžiams vaikai dažniausiai renkasi vaisius, daržoves, sausainius, bandeles. 41% vaikų užkandžiauja 2 kartus per dieną, o 42,3% - daugiau nei 2 kartus per dieną. Džiugina tai, kad net 91% tėvų nurodė, kad pagrindinis vaikų gėrimas yra vanduo. Lyginant su kitomis šalimis pastebėta, kad Indijoje užkandžiams vaikai dažniausiai renkasi saldumynus - iš 190 5-7 metų vaikų juos renkasi net 96,8%. 45,8% saldumynus valgo 1 kartą per dieną, 32,6% 2-3 kartus per dieną, o likę 18,4% - daugiau nei 4 kartus per dieną [39]. L. Doichinova kartu su bendraautoriais nustatė, kad Bulgarijoje 44% 6-12 metų vaikų bent kartą per dieną valgo vaisius, 55% traškučius [40]. Nors mūsų tyrime ir pastebėta, kad vaikai dažniausiai užkandžiams renkasi vaisius ir daržoves, tačiau daugiau nei pusė vaikų renkasi ir bandeles. Į šį faktą derėtų atkreipti dėmesį, kadangi tokie maisto produktai savo sudėtyje turi nemažai sudėtinių angliavandenių, galinčių padidinti ėduonies atsiradimo riziką [40].
Apklausa parodė, kad didžioji dalis tėvų informaciją apie vaiko dantų priežiūrą gauna iš savo odontologo, taip pat pusė tėvų pasirinko atsakymą, kad informacijos ieško internetiniuose puslapiuose, socialiniuose tinkluose. Viename iš 2014 m. atliktų tyrimų rezultatai buvo kiek kitokie. Čia, kaip pagrindinius informacijos šaltinius, tėvai nurodė mokytojų rekomendacijas, televiziją bei internetą [34]. Džiugu, kad mūsų atliktas tyrimas parodė, jog tėvai dažniausiai informacijos siekia
gauti iš profesionalių specialistų. Nepaisant to, stebimas žinių trūkumas tam tikrais klausimais rodo, kad tėvai greičiausiai ne visada vadovaujasi duotomis rekomendacijomis apie vaiko dantų priežiūrą.
Kadangi tyrimo imtis buvo pakankama (n=156), galima teigti, kad gauti rezultatai yra gan išsamūs ir patikimi bei atspindi šiuo metu vyraujančią situaciją Rietavo savivaldybėje.
Tyrimo trūkumas – nebuvo objektyviai įvertinta vaikų dantų būklė. Tyrimą būtų galima išplėsti, vertinant ne tik tėvų žinias bei požiūrį į vaiko burnos sveikatą, bet ir vertinant vaiko burnos higieną, dantų būklę.
IŠVADOS
1. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dalis Rietavo savivaldybės ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų stokoja tam tikrų žinių apie vaiko dantų priežiūrą. Tik 32,7% tėvų mano, kad pirmasis vaiko vizitas turėtų įvykti išdygus pirmajam dantukui, tačiau 71,2% tėvų sutinka, kad dantų valymas turi prasidėti būtent tokiu metu.
2. Tėvų požiūris į vaiko burnos sveikatą yra nepakankamas. Nors 73,7% tėvų teigia, kad burnos sveikata turi labai daug įtakos vaiko gyvenimo kokybei, tik 5,1% vaikų iš tiesų pas odontologą apsilankė iki vienerių metų amžiaus, o net 32% vaikų pirmojo apsilankymo priežastis buvo sugedę dantys.
3. Nustatyta, kad tėvų su aukštuoju išsilavinimu bei didesnėmis pajamomis žinios bei požiūris į vaiko burnos sveikatą yra geresnis, nei tėvų, gaunančių mažesnes pajamas bei turinčių žemesnį išsilavinimą.
4. Tyrimas rodo, kad tėvai nepakankamai rūpinasi savo vaiko burnos sveikata. Net 41% tėvų nurodė, kad jų vaikai patys valosi dantis, 57,7% vaikų užkandžiams renkasi bandeles, o 46,1% vaikų po pirmojo vizito pas odontologą paaiškėjo, kad yra reikalingas tolimesnis gydymas.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus, rekomenduojama:
1. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose organizuoti burnos priežiūros pamokėles, kuriose dalyvautų ne tik patys vaikai, burnos priežiūros specialistai, bet ir tėvai.
2. Į ikimokyklinio ugdymo įstaigą kviesti burnos priežiūros specialistą, kuris galėtų įvertinti vaikų dantų būklę, dantų valymo kokybę.
3. Pateikti tėvams metodinę medžiagą, kurioje būtų nurodoma, kad:
vaikų dantis reikia pradėti valyti vos tik išdygsta pirmasis dantukas;
tėvai turėtų savo vaikams valyti dantis iki 6-7 ar net 8 metų 2 kartus per dieną;
pirmą kartą vaikas pas odontologą turėtų apsilankyti išdygus pirmiesiems dantims;
reikėtų kiek įmanoma sumažinti užkandžiavimų dažnį, riboti tokius produktus kaip bandelės, saldainiai.
4. Skatinti tėvus daugiau domėtis vaiko burnos sveikatos būkle, ėduonies profilaktikos priemonėmis, skirti vaiko burnos priežiūrai daugiau dėmesio.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Colak H, Dulgergil C. T., Dalli M, Hamidi M. M. Early childhood caries update: A review of causes, diagnoses, and treatments. J Nat Sc Biol Med. 2013; 4(1) doi: 10.4103/0976-9668.107257 2. Javed, F., Feng, C. and Kopycka-Kedzierawski, D. T. (2017), Incidence of early childhood caries: A systematic review and meta-analysis. J Invest Clin Dent, 8: n/a, e12238. doi: 10.1111/jicd.12238
3. Phantumvanit P, Makino Y, Ogawa H, et al. WHO Global Consultation on Public Health
Intervention against Early Childhood Caries. Community Dent Oral Epidemiol. 2018;00:1-8. doi:
10.1111/cdoe.12362
4. Arrow P, Klobas E. Minimum intervention dentistry approach to managing early childhood
caries: a randomized control trial. Community Dent Oral Epidemiol 2015; 43: 511–520. © 2015
John Wiley & Sons A/S. Published by John Wiley & Sons Ltd. doi: 10.1111/cdoe.12176
5. Brukienė V. Lietuvos vaikų burnos sveikatos būklė. Odontologų rūmų žinios. 2015.
URL:
http://odontologurumai.lt/lt/nariams/odontolog%C5%B3-r%C5%ABm%C5%B3-%C5%BEinios/item/odontolog-rm-zinios-40
6. Račienė R. Lietuvos vaikų burnos sveiaktos būklė 2015 metais. Odontologų rūmų žinios. 2016.
URL:
http://odontologurumai.lt/lt/nariams/odontolog%C5%B3-r%C5%ABm%C5%B3-%C5%BEinios/item/odontolog-rm-zinios-43
7. Razmienė J. Lietuvos ikimokyklines įstaigas lankančių 4-6 metų amžiaus vaikų burnos higienos būklė, dantų pažeidžiamumas ėduonimi, jo ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi. Daktaro disertacija. Kaunas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. 2013.
8. Suma Sogi H. P., Hugar S. M., Nalawade T. M., Sinha A, Hugar S, Mallikarjuna R.M. Knowledge, attitude, and practices or oral health care in prevention of early childhood caries among parents of children in Belagavi city: A Questionnaire study. J Family Med Prim Care 2016;5:286-90.
URL: http://www.jfmpc.com/text.asp?2016/5/2/286/192332
9. Lynch, R. J. M. (2013), The primary and mixed dentition, post-eruptive enamel maturation and
dental caries: a review. Int Dent J, 63: 3–13. doi: 10.1111/idj.12076
10. Ahamed S.S., Reddy V.N., Krishnakumar R, Mohan M. G., Sugumaran D. K., Rao A. P. Prevalence of early loss of primary teeth in 5-10-years-old school children in Chidambaram town. Contemp Clin Dent 2012;3:27-30.
11. Susan A. Fisher-Owens, Stuart. A. Gansky, Larry J. Platt, Jane A. Weintraub, Mah-J Soobader, Matthew D. Bramlett, Paul W. Newacheck. Influences on Children‘s Oral Health: A Conceptual
Model. Pediatrics 2007;120;e510
URL: http://pediatrics.aappublications.org/content/120/3/e510
12. Frank A. Scannapieco. The oral microbiome: Its role in health an in oral and systemic infections. Clin Microbiol Newsl 2013
13. Bradshaw, D. J. and Lynch, R. J. M. (2013), Diet and the microbial aetiology of dental caries:
new paradigms. Int Dent J, 63: 64–72. doi:10.1111/idj.12082
14. American Academy of Pediatric Dentistry. Policy on Dietary Recommendation for Infants, Children and Adolescents. 2017.
URL: http://www.aapd.org/media/Policies_Guidelines/P_RecDietary.pdf
15. Watanabe, M.; Wang, D.-H.; Ijichi, A.; Shirai, C.; Zou, Y.; Kubo, M.; Takemoto, K.; Masatomi, C.; Ogino, K. The Influence of Lifestyle on the Incidence of Dental Caries among 3-Year-Old Japanese Children. Int. J. Environ. Res. Public Health 2014, 11, 12611-12622.
URL: http://www.mdpi.com/1660-4601/11/12/12611
16. Kuriakose S., Prasannan M., Remya K. C., Kurian J., Sreejith K. R. Prevalence of early childhood caries among preschool children in Trivandrum and its associacion with various risk factors. Contemp Clin Dent. 2015 Jan-Mar; 6(1): 69–73.
URL: http://www.contempclindent.org/text.asp?2015/6/1/69/149295
17. Grund K., Goddon I., Schuler M. I., Lehmann T., Heinrich-Weltzien R. Clinical consequences of untreated dental caries in German 5- and 8-year-olds. Grund et al. BMC Oral Health (2015) 15:140
URL: https://bmcoralhealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12903-015-0121-8
18. Prabhu A., Rao Prasad A., Reddy V., Ahamed S. S., Muhammad S., Thayumanavan S. Parental Knowledge of Pre-school Child oral health. Parental Knowledge of Pre-school Child Oral Health. J Community Health (2013). doi: 10.1007/s10900-013-9693-x
19. Shaghaghian S, Zeraatkar M. Factors Affecting Oral Hygiene and Tooth Brushing in Preschool Children, Shiraz/Iran. J Dent Biomater, 2017;4(2):394-402
20. Mohammadi M. T., Hajizamani A., Bozorgmehr E. Improving oral health status of preschool children using interviewing method. Dent Res J (Isfahan). 2015 Sep-Oct; 12(5): 476–481.
21. Rowan-Legg A. and Canadian Paediatric Society, Community Paediatrics Committee. Oral Health care for children – a call for action. Paediatr Child Health. 2013 Jan; 18(1): 37–43.
22. Guideline: Sugars intake for adults and children. Geneva: World Health Organization; 2015. URL: http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/149782/1/9789241549028_eng.pdf?ua=1
23. Grigalauskienė R., Slabšinskienė E., Vasiliauskienė I. Biological approach of dental caries management. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal, 17: 107-12, 2015
URL: http://sbdmj.lsmuni.lt/154/154-01.pdf
24. Marinho VCC,Worthington HV,Walsh T, Chong LY. Fluoride gels for preventing dental caries in children and adolescents. Cochrane Database of Systematic Reviews 2015, Issue 6. Art. No.: CD002280.
25. Karpinski M. T., Szkaradkiewicz K. A. Microbiology of dental caries. J Biol Earth Sci 2013; 3(1 ): M21 -M24
26. Leroy R., Bogaerts K., Hoppenbrouwers K., Martens L. C., Declerck D. (2013), Dental attendance in preschool children – a prospective study. International Journal of Paediatric Dentistry, 23: 84-93. doi: 10.1111/j.1365-263X.2012.01227.x
27. Leroy R. and Declerck D. (2013), Impact of caries onset on number and distribution of new lesions in preschool children. International Journal of Paediatric Dentistry, 23: 39-47. doi: 10.1111/j.1365-263X.2012.01222.x
28. Murshid Z. E. Children‘s age and reason for receiving their first dental visit in a Saudi community. Saudi Dent J. 2016 Jul; 28(3): 142-147.
29. Du Q, Yu M, Li Y, Du H, Gao W, Mei H, Liu S. Permanent caries experience is associated with primary caries experience: a 7‐year longitudinal study in China. Community Dent Oral
Epidemiol 2017; 45: 43–48. © 2016 John Wiley & Sons A/S. Published by John Wiley & Sons Ltd. doi: 10.1111/cdoe.12257
30. Americn Academy of Pediatrics. Maintaining and Improving the Oral Health of Young Children. Pediatrics 2014;134;1224
URL: http://www.pediatrics.org/cgi/doi/10.1542/peds.2014-2984
31. Lietuvos Odontologų Rūmai. Apie vaikų dantis. URL: http://odontologurumai.lt/lt/apie-vaiku-dantis
32. Animireddy D., Reddy Bekken VT., Vallala P., Kotha S. B. Ankireddy S., Mohammed N. Evaluation of pH, buffering capacity, viscosity and flow rate levels of saliva in caries-free, minimal caries and nursing caries children: An in vivo study. Contemp Clin Dent 2014;5:324-8
URL: http://www.contempclindent.org/text.asp?2014/5/3/324/137931
33. Abbate G.M., Borghi D., Passi A. Levrini L. Correlation between un-stimulated salivary flow, pH and streptococcus mutans, analysed with real time PCR, in caries-free and caries-active children. Eur J Paediatr Dent. 2014 Mar;15(1):51-4.
34. Saldūnaitė K., Bendoraitienė A. E., Slabšinskienė E., Vasiliauskienė I., Andruškevičienė V., Zūbienė J. The role of parental education and socioeconomic status in dental caries prevention among Lithuanian children. Medicina (Kaunas). 2014;50(3):156-61.
URL: http://dx.doi.org/10.1016/j.medici.2014.07.003
35. Vaitkevičienė V., Milčiuvienė S., Zaborskis A. Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos higiena ir jų tėvų požiūris į vaiko burnos sveikatą. Medicina (Kaunas) 2005, 41 (5).
36. Li J., Dallas S., McBride-Henry K. Use of full strenght fluoride toothpaste among preschoolers in New Zealand, and factors determing toothpaste choice. N Z Med J. 2016 Jun 10; 129(1436):44-51
37. Bennadi D., Ksehtrimayum N., Sibyl S., Reddy C.V.K. Toothpaste Utilization Profiles among Preschool Children. J Clin Diagn Res. 2014 Mar; 8(3): 212-215.
doi: 10.7860/JCDR/2014/7309.4165
38. Alshehri M., Kujan O. Parental views on fluoride tooth brushing and its impact on oral health: A cross-sectional study. J Int Prev Community Dent. 2015;5:451-6
URL: http://www.jispcd.org/text.asp?2015/5/6/451/167728
39. Viswanath D., Sabu N. Prevalence of dental caries, the effect of sugar intake and tooth brushing practice in children aged 5-11 years in Bangalore North. SRM J Res Dent Sci 2014;5:155-62
URL: http://www.srmjrds.in/text.asp?2014/5/3/155/138721
40. Doichinova L., Bakardijiev P., Peneva M. Assesment of food habits in children aged 6-12 years and the risk of caries. Biotechnol Equip . 2015 Jan 2;29(1):200-204
URL: http://dx.doi.org/10.1080/13102818.2014.989180
41. Andruškienė J., Iždonaitė-Medžiūnienė I., Einars B., Abunevičius R. Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų burnos savipriežiūra ir su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Visuomenės sveikata, 2013, priedas Nr. 1, p. 116-120.
42. Šriupšaitė E. Paauglių, besigydančių Plungės sveikatos centre, dantų būklė bei jų tėvų požiūris į burnos sveikatą“. Baigiamasis magistrinis darbas, Kaunas, 2017.
43. Chia L., Densie I., Morgan C. An exploratory study of parental knowledge of early childhood oral health care in Southland , New Zealand. N Z Dent J. 2015 Mar; 111(1):18-24
44. Dabawala S., Suprabha B. S., Shenoy R., Rao A., Shan N. Parenting style and oral health practices in early childhood caries: a case-control study. Int J Paediatr Dent. 2017 Mar;27(2):135-144.
PRIEDAI
Priedas Nr. 1 ANKETA
Mieli tėveliai,
Vaiko burnos sveikata reikia pradėti rūpintis kuo anksčiau. Tinkama vaiko dantų priežiūra padeda ilgiau išlaikyti sveikus pieninius dantis bei taip skatina taisyklingą žandikaulių augimą, nuolatinių dantų formavimąsi bei dygimą.
Pateikta anketa yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto 5 kurso
studentės baigiamojo magistrinio darbo dalis, kuria siekiama įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinias ir požiūrį į vaiko burnos sveikatą.
Apklausa yra anoniminė, gauti duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams.
Jeigu ikimokyklinio ugdymo įstaigą lanko daugiau nei vienas Jūsų vaikas, labia prašome užpildyti anketą apie kiekvieną vaiką atskirai.
1. Jūs esate vaiko: a) mаma b) tėtis 2. Jūsų amžius: a) 18-25 metų b) 25-30 metų c) 30 ir daugiau 3. Jūsų išsilavinimas: a) pаgrindinis b) vidurinis c) profesinis d) аukštasis
4. Kokios Jūsų šeimos vidutinės mėnesio pаjamos? a) iki 400 €
b) 400 – 700 € c) daugiau nei 700 € 5. Kiek Jūsų šeimoje yra vаikų?
a) 1 b) 2 c) 3
d) 4 ir daugiau
6. Kiek metų yra Jūsų vaikui, lankančiam ikimokyklinę ugdymo įstaigą? a) 3
b) 4 c) 5 d) 6 e) 7
7. Kada, Jūsų nuomone, vaikas turėtų pirmą kartą apsilankyti pas odontologą? a) išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau nei vaikui sukanka 1 m. b) išdygus visiems pieniniams dantims
c) išdygus pirmajam nuolatiniam dančiui d) tik išdygus visiems nuolatiniams dantims e) kai atsiranda dantų pažeidimo požymiai
8. Kelerių metų Jūsų vaikas pirmą kartą apsilankė pas odontologą? a) iki sukako 1 metai
b) 2 c) 3 d) 4 e) 5 f) 6 g) 7
h) dar nėra buvęs pas odontologą
Jeigu 8 klausime pažymėjote atsakymą h, pereikite prie 11 klausimo.
9. Kokia buvo Jūsų vaiko pirmojo apsilankymo pas odontologą pagrindinė priežastis? (Galite
pasirinkti kelis atsakymus)
a) аpžiūra
b) profilaktinės procedūros (pvz., dantų dengimas silantais, fluoro lako aplikacijos ir kt.)
c) sveikatos pažymai gauti d) skausmas e) sugedę dantys f) patinimas g) dantų rovimas h) dantų trauma i) kita (įrašykite) ...
10. Ar po pirmojo vizito paaiškėjo, kad Jūsų vaikui reikalingas tolimesnis gydymas (pvz., dantų plombavimas, rovimas ar kt.)?
a) taip b) ne
11. Kada, Jūsų nuomone, reikia pradėti valyti vaiko dantis? a) išdygus pirmajam pieniniam dantukui
b) tik išdygus visiems pieniniams dаntims c) kai išdygsta nuolatiniai dаntys
d) atsiradus dantų pažeidimo požymiams e) dantų valyti nebūtina
12. Nuo kada buvo pradėti valyti Jūsų vaiko dantys? a) kai tik išdygo pirmasis pieninis dantis b) kai išdygo visi pieniniai dantys
c) kai atsirado dantų pažeidimo požymiai d) kita (įrašykite) ...
