FARMACINĖS PASLAUGOS, TEIKIAMOS NĖŠČIOMS MOTERIMS VISUOMENĖS VAISTINĖSE, VERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

ERNESTA VALTERAITĖ

FARMACINĖS PASLAUGOS, TEIKIAMOS NĖŠČIOMS

MOTERIMS VISUOMENĖS VAISTINĖSE, VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Lekt. dr. Vaidas Skyrius

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data

FARMACINĖS PASLAUGOS, TEIKIAMOS NĖŠČIOMS

MOTERIMS VISUOMENĖS VAISTINĖSE, VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Lekt. dr. Vaidas Skyrius Data

Recenzentas Darbą atliko

Data Magistrantė

Ernesta Valteraitė Data

TURINYS

1.1. Pavojingos vaistų grupės nėštumo metu ir jų paplitimas ... 10

1.2. Vaistininkų vaidmuo visuomenės vaistinėse ... 17

1.3. Farmacinė rūpyba ... 20

2. TYRIMO METODIKA ... 24

2.1. Tyrimo organizavimas ... 24

2.2. Tyrimo objektas ... 24

2.3. Tyrimo metodai ... 24

2.4. Duomenų analizės metodai ... 25

2.5. Tiriamųjų atranka ... 25

3. REZULTATAI ... 29

3.1. Vaistinių preparatų vartojimas nėštumo metu ... 29

3.2. Farmacinės paslaugos vertinimas 4 tipų vaistinėse nėščiųjų akimis ... 30

3.3. Farmacinės paslaugos teikimas 4 tipų vaistinėse farmacijos specialistų akimis ... 41

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48

5. IŠVADOS ... 51

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 52

SANTRAUKA

E. Valteraitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas lekt. dr. V. Skyrius; Farmacinės paslaugos, teikiamos nėščioms moterims visuomenės vaistinėse, vertinimas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti visuomenės vaistinėse nėščioms moterims teikiamų farmacinių paslaugų kokybę.

Uždaviniai: 1. Įvertinti, ar vaistinės lokalizacija turi įtakos farmacinės paslaugos, teikiamos nėščiosioms, kokybei. 2. Išsiaiškinti nėščiųjų požiūrį į gaunamos farmacinės paslaugos kokybę. 3. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos kokybiškiausias farmacines paslaugas nėščiosioms teikiančios vaistinės darbo organizavimui. 4. Išsiaiškinti, kokie darbo organizavimo pokyčiai leistų pagerinti farmacijos specialistų teikiamų paslaugų nėščiosioms, kokybę.

Metodika: Atlikta anketinė apklausa dvigubos apklausos būdu. Tyrimo dalyviai – vaistinės pacientės – nėščios moterys ir farmacijos specialistai. Anketavimas atliktas 4 tipų vaistinėse: Kauno miesto prekybos centro viduje esančiose vaistinėse (toliau – KPCV); Kauno miesto gydymo įstaigoje esančiose vaistinėse (toliau – KGĮ); Kauno mieste šalia gydymo įstaigų esančiose vaistinėse (toliau – KŠGĮ) ir Kretingos rajono vaistinėse (toliau – KRV).

Tyrimo rezultatai: Anketų duomenimis KŠGĮ vaistininkų suteikiamų paslaugų kokybė įvertinta labai gerai (šią vaistinę savo artimiesiems rekomenduotų 54,5 proc. apklaustųjų), o kituose vaistinės tipuose – gerai. Priežastys, ištyrus nėščiųjų anketas, lemiančios gerą farmacinės paslaugos kokybę yra: didelis farmacijos specialistų darbo stažas (16 – 30 metų sudarė 50 proc.), didelis specialistų skaičius vaistinėje (3 – 5 darbuotojai sudarė 54,8 proc.), teikiamos informacijos aiškumas (100 proc.), nėščiosioms skiriamas padidintas dėmesys (75 proc.), pakankamas laiko ir dėmesio skyrimas (63,6 proc.), išsamios informacijos rūpimais klausimais gavimas (59,1 proc.) taip pat dažnesnis farmacininkų pasikonsultavimas su gydytojais. Išvados: 1. Vaistinės lokalizacija turi įtakos teikiamos farmacinės paslaugos kokybei, (p<0,05). 2. Nėščiųjų požiūriu, kokybiškiausios farmacinės paslaugos yra suteikiamos šalia gydymo įstaigų esančiose vaistinėse, (p<0,05). 3. Faktorių visuma, kuri galėjo daryti įtaką geresnei teikiamų farmacinių paslaugų kokybei yra: mažesnis nėščiųjų srautas vaistinėje, didelis farmacijos specialistų skaičius bei darbo stažas vaistinėje, skiriamas padidintas dėmesys nėščiosioms (p=0,000) taip pat teikiamos informacijos aiškumas (p=0,000) bei dažnas pasikonsultavimas su gydytojais. 4. Norint geriau teikti sveikatą stiprinančias paslaugas nėščiosioms visuomenės vaistinėse: būtina pailginti konsultacijos trukmę, gilinti savo profesines žinias bei įgūdžius apie padidintos rizikos grupėms skiriamus vaistus ir jų poveikį, skirti pakankamai laiko ir dėmesio (p=0,037), patarti nėštumo metu geriau rinktis natūralius vaistus, o ne cheminius (p=0,032), būtinas pasiteiravimas apie nėštumo laikotarpį (p=0,031) ir nėščiosios jau vartojamus vaistus ar maisto papildus (p=0,042), pasidomėti ligos istorija bei savigydos klausimais, konsultuoti apie žalingus augalinius vaistus nėštumo metu bei įgyti teigiamą gydytojų požiūrį.

SUMMARY

Master’s thesis of E.Valteraitė / research leader assoc. Professor V.Skyrius; Evaluation of pharmaceutical services rendered for pregnant women in community pharmacies; Lithuanian University of Health sciences, Faculty of pharmacy, Department of pharmaceutical tehnology and social pharmacy. – Kaunas.

Aim: To analyse and evaluate quality of pharmaceutical services for pregnant women's in community pharmacies.

Tasks: 1. Evaluate impact of pharmacy location for quality of pregnant women services. 2. Find out opinions of pregnant women to quality of pharmaceutical services. 3. Identify reasons of most qualify pharmaceutical services for pregnant women, which affects drugstore work organization. 4. Find out changes of labor organizing, which would improve quality of pharmaceutical services for pregnant women. Methods: Was finished a questionnaire survey by dual survey method. Study participants – pregnant clients of drugstore and pharmaceuticals. Questionnaire was done for 4 different kinds of drugstores: Operating in mall of Kaunas city (acr. KPCV); Operating in medical institutions of Kaunas (acr. KGĮ); Operating near medical institutions of Kaunas (acr. KŠGĮ) and operating in district of Kretinga (acr. KRV). Results: By survey data, quality of KŠGI pharmaceuticals services was evaluate as very good (54,5% respondents would recommend this drugstore for friends) and as good for other drugstore types. By survey results was find out such reasons of good pharmaceutical services: long experience of pharmaceuticals (50% of 16 – 30 years), large amount of pharmaceuticals in drugstore (54,8% of 3 – 5 personnel), clarity of information (100%), greater attention for pregnant women (75%), enough time and attention for customers (63,6%), exhaustive answers to questions (59,1%) also more frequent consulting with doctors.

Conclusions: 1. Location of drugstore has impact for quality of pharmaceutical services (p<0,05). 2. By pregnant women opinions, most quality pharmaceutical services is provided in drugstores near medical institutions (p<0,05). 3. Factors for better quality of services could be: less flow of pregnant women in drugstore, big amount of pharmaceuticals and their long experience in pharmacies, greater attention for pregnant women (p=0,000) and clarity of information (p=0,000) also more frequent consulting with doctors. 4. For better quality of pregnant women services in community pharmacies must: to make longer consultations, to get better knowledge and skills about drugs of high-risk groups and their affects, to give more attention for pregnant women (p=0,037), to recommend natural drugs instead of chemical during pregnancy (p=0,032), to ask about pregnancy period (p=0,031), used drugs and food supplements (p=0,042), to ask about case history and self-medication, to consult about harmful herbal medicines during pregnancy and to make better opinion of doctors.

SANTRUMPOS

p – duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo

χ2 – susijusių požymių chi kvadrato kriterijus, statistiniams ryšiams įvertinti FDA (Food and Drug Administration) – maisto ir vaistų administracijos tarnyba JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo COX – ciklooksigenazės inhibitoriai

SAM – Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija GVP – gera vaistinių praktika

KPCV – Kauno prekybos centro viduje esančios vaistinės KGĮ – Kauno gydymo įstaigose esančios vaistinės

KŠGĮ – Kaune šalia gydymo įstaigų esančios vaistinės KRV – Kretingos rajono vaistinės

SĄVOKOS

Anurija – būklė kai visiškai sutrinka inkstų veikla ir nustojamas išskirti šlapimas.

Ciklooksigenazės inhibitoriai – tai fermentai, kurie dalyvauja skausmo ir uždegimo mažinime.

Farmacinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes), [1].

Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas, [2].

Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą, [1].

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo, [1].

Kriptorchizmas – tai būklė, kai viena ar abi sėklidės nenusileidžia į kapšelį. Ontogenezė – tai individualus organizmo vystymasis.

Plautinė hipertenzija – tai liga, kurios metu padidėja kraujo spaudimas plaučių kraujagyslėse. Prostaglandinai – hormonai, biologiškai labai aktyvūs junginiai.

Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių, [1].

ĮVADAS

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai liudija, kad vaistininkai lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai. Jie yra vaistų ekspertai, galintys ne tik išduoti vaistus, bet ir pakonsultuoti pacientus sveikatinimo klausimais, [34]. Todėl didėjant pacientų poreikiams vis svarbesnis tampa vaistininko vaidmuo, nes žmogus atėjęs į vaistinę tikisi įsigyti ne tik vaistą, bet ir gauti kokybišką farmacinę paslaugą. Konsultavimo kokybė įtakoja pacientų sveikatos būklę, todėl ypač svarbu tinkamai suteikti farmacinę paslaugą nėščioms moterims, nes jos priskiriamos padidintos rizikos grupei ir bet kokia neapgalvota vaistininko suteikta ar nesuteikta informacija gali pakenkti ne tik nėščiajai, bet ir vaisiui. Galbūt kai Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse bus plačiai teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos, vaistininkai nėščiosioms galės suteikti dar labiau išsamesnę, aiškesnę, kokybiškesnę farmacinę paslaugą, nes dabar, mano atlikto tyrimo duomenimis, tai padaryti ne visada pavyksta.

Šiame darbe analizuojama farmacijos specialistų teikiamos farmacinės paslaugos nėščiosioms kokybė, siekiant įvertinti, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp įvairiose vietose įsteigtų vaistinių. Tyrimo praktinė reikšmė – išsiaiškinus farmacijos specialistų teikiamos farmacinės paslaugos nėščiosioms kokybę ir įvertinus dabartinę situaciją, bus galima teikti rekomendacijas farmacijos specialistams, teikiamų farmacinių paslaugų kokybės tobulinimui, visuomenės vaistinėse. Farmacinės paslaugos tyrimui atlikau anketinę apklausą dvigubos apklausos būdu. Skirtingų klausimų anketas pildė vaistinės pacientės – nėščios moterys ir vaistinės darbuotojai (vaistininkai ir farmakotechnikai). Anketos buvo sudarytos taip, kad būtų išlaikytas respondento anonimiškumas, atsakymai į klausimus nepareikalautų daug laiko, suteiktų vertingos informacijos, o vaistinės darbuotojams sudarytos sąlygos klausimyną užpildyti jiems patogiu laiku. Duomenų apie farmacinės paslaugos, teikiamos nėščioms moterims visuomenės vaistinėse vertinimą ir jų lyginimą tarpusavyje, Lietuvoje yra labai mažai. Todėl manau, kad šio tyrimo rezultatai galėtų būti naudingi tolimesniems ir išsamesniems tyrimams ateityje. Ar nėščios moterys gauna vienodai kokybišką farmacinę paslaugą nepriklausomai nuo to, kur yra įsteigta visuomenės vaistinė?

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti, visuomenės vaistinėse nėščioms moterims teikiamų farmacinių paslaugų kokybę.

Uždaviniai:

1. Įvertinti, ar vaistinės lokalizacija turi įtakos farmacinės paslaugos, teikiamos nėščiosioms, kokybei.

2. Išsiaiškinti nėščiųjų požiūrį į gaunamos farmacinės paslaugos kokybę.

3. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos kokybiškiausias farmacines paslaugas nėščiosioms, teikiančios vaistinės darbo organizavimui.

4. Išsiaiškinti, kokie darbo organizavimo pokyčiai leistų pagerinti farmacijos specialistų, teikiamų paslaugų nėščiosioms, kokybę.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Pavojingos vaistų grupės nėštumo metu ir jų paplitimas

Pagal vartojamų vaistinių preparatų pavojingumą tam tikru nėštumo laikotarpiu, nėštumą galima išskirstyti į tris pagrindines stadijas:

1. Iki 20 dienų po apvaisinimo: šiuo laikotarpiu vaistai nesukelia žymaus pavojaus vaisiaus vystymuisi. Stadijos metu gali pasireikšti vadinamasis viskas arba nieko (nebus jokio neigiamo poveikio vaisiui, arba ištiks ankstyvas abortas) efektas. Šioje stadijoje teratogeninis poveikis nėra tikėtinas, [3].

2. Organogenezės laikotarpis (tarp 20 ir 56 dienos po apvaisinimo): šiame etape teratogeninis poveikis yra labiausiai tikėtinas. Vaistai gali pasiekti embrioną ir sukelti abortą, [3].

3. Po organogenezės (2-ame ir 3-iame trimestre): teratogeninis poveikis yra mažai tikėtinas, bet vaistai gali keisti vaisiaus augimą ir organų bei audinių formavimąsi [3].

Pagal FDA (Food and Drug Administration, USA) yra penkios nėščiųjų vaistų kategorijos. Pagal rizikos laipsnį vaisiui jos skirstomos taip: [4], [5], [6].

A kategorija: Tinkami ir gerai kontroliuojami tyrimai neįrodė pavojaus vaisiui per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. (Nėra rizikos įrodymų ir vėlesniais nėštumo trimestrais). Pvz.: visi vitaminai, folio r., klotrimazolis (vietinio poveikio), levotiroksinas, skrandžio rūgštingumą mažinantys preparatai (Almagelis, Maalox ir kt.).

B kategorija: Reprodukciniai tyrimai su gyvūnais neįrodė pavojaus vaisiui. O su nėščiomis moterimis nėra jokių tinkamų ir gerai kontroliuojamų tyrimų. Vaistų vartojimas gali būti priimtinas ir naudingas, nepaisant jų galimos grėsmės. Nėra pavojaus požymių, vėlesniame nėštumo trimestre. Pvz.: paracetamolis, diklofenakas, klopidogrelis, ibuprofenas, ketoprofenas, naproksenas, piroksikamas, indometacinas, nimesulidas, heparinas, lidokainas, azitromicinas, eritromicinas, acikloviras, metronidazolis, insulinas, cholestiraminas ir kt.

C kategorija: Reprodukciniai tyrimai su gyvūnais parodė neigiamą poveikį vaisiui (teratogeninis ir embriogeninis ar kita) ir nėra jokių tinkamų ir gerai kontroliuojamų tyrimų su žmonėmis. Arba tyrimų su gyvūnais neatlikta. Vaistai turi būti skiriami tik tada, jei galima nauda pateisina galimą riziką vaisiui. Pvz.: acetilsalicilo rūgštis, verapamilis, klonidinas, diltiazemas, flekainidas, meloksikamas, nifedipinas, tolmetinas, terbutalinas, ketorolakas, nabumetonas, mefenamo rūgštis, etorikoksibas, deksametazonas, šlapimą varantys preparatai, metilprednizolonas, kt.

D kategorija: Yra įrodymų, kad vaistas pavojingas žmogaus vaisiui, gali sukelti daug nepageidaujamų reakcijų. Tačiau, jei vaisto galima nauda didesnė už galimą riziką, jį tam tikrais atvejais galima vartoti. (Pavyzdžiui, jei vaistas yra reikalingas gyvybei pavojingoje situacijoje ar sunkiai ligai, kuriai saugesni vaistai negali būti vartojami arba yra neveiksmingi). Pvz.: (raminamieji

vaistai – barbitūratai, atenololis, topiramatas, doksiciklinas, tetraciklinas, visi citostatikai, gliukokortikoidai, AKF inhibitoriai, amiodaronas, jodo preparatai, antitiroidiniai – tiamazolis ir kt.).

X kategorija: Tyrimai su gyvūnais ar žmonėmis parodė vaisiaus apsigimimus ir / arba nepageidaujamas reakcijas vaisiaus sveikatai. Vaistų vartojimo rizika nėštumo metu aiškiai nusveria galimą naudą. Šis vaistas draudžiamas ir nėščiajai, ir moteriai, kuri ketina pastoti. Vaistas yra kontraindikuotinas. Pvz.: (streptomicinas, karbamezepinas, izotretioninas, tolbutamidas, litis, metotreksatas estrogenai, oksitocinai, varfarinas, statinai, etanolis, vit A, ir kt.).

Nors C grupė – nesaugi, D grupė – pavojinga, o X grupė – draudžiama nėštumo metu, Kanados provincijoje (Sachačevane) atlikto tyrimo su 18575 nėščiomis moterimis, rezultatai parodė, kad maždaug vienai iš penkių (1/5) nėščių moterų buvo išduodami vienas ar daugiau šių kategorijų vaistų nėštumo metu su realia arba potencialia vaisiui rizika. Taip pat išsiaiškinta, kad labiausiai vartojami antibiotikai nėštumo metu buvo – trimetoprimas (šlapimo takų infekcijai). Jis yra folio rūgšties antagonistas, kuris gali sukelti vaisiui apsigimimus ir kitus neigiamus reiškinius, [7], [8].

Susiejus tris nacionalinio masto registracijos duomenų bazes Suomijoje, Malmėje ir kitur, nustatyta, kad 20,4 proc. moterų vartojusių receptinių vaistų ir 3,4 proc. aiškiai žalingų vaistų iš FDA kategorijų nėštumo metu, susidūrė su galima vaisiaus rizika, [7], [8].

Riley su kolegomis nustatė, kad D arba X kategorijos vaistų buvo išrašyta 4 proc. nėščių moterų. Labiausiai paplitusios vaistų klasės buvo: antibiotikai (62 proc.), analgetikai (18 proc.), vaistai nuo astmos (18 proc.) ir vaistai nuo vėmimo (17 proc.), [7], [8].

Tenesio (JAV) mokslininkai Cooper WO., Hickson GB. ir Ray WA. atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 95284 nėščios moterys. Naudojantis duomenimis (TennCare failais) jie nustatė, kad iš šių moterų 391 (4,1 / 1000) moteriai buvo išrašyti X kategorijos vaistai (draudžiami nėštumo metu). 69 proc. išrašytų vaistų sudarė: ne kontraceptiniai estrogenai, raminamieji, statinai, varfarino dariniai, [9]. Taigi, gydytojai privalo atsižvelgti į X kategorijos vaistų pavojingumą ir jų neskirti toms moterims, kurios yra arba gali būti nėščios. Taip pat galėtų patarti kaip išvengti šių vaistų nėštumo metu. Šiame tyrime tarp išrašytų vaistų buvo skirtas varfarinas, kaip jo alternatyva galėtų būti skirtas heparinas.

Siekiant išvengti teratogeninio poveikio vaisiui, Rubin P. ir kiti mokslininkai, išskyrė draudžiamus vaistus nėštumo metu. (1 lentelė).

1 lentelė. Nėščiosioms teratogeniški vaistai ir kai kurių apytikslė rizika procentais (proc.) [10]. Teratogeniški vaistai Rizika (proc.) Teratogeniški vaistai Rizika (proc.) Teratogeniški vaistai Rizika (proc.) Teratogeniški vaistai Rizika (proc.)

AKF inhibitoriai Fenitoinas 4 Chininas Karbamazepinas 2

Androgeniniai horm. Gliukokortikoidai Ciklofosfamidas Metimazolis

Litis 2 Streptomicinas Dietilstilbestrolis Lamotriginas 3

Tetraciklinai Aminopterinas Misoprostolis Ergotaminas

Talidomidas Flukonazolas Kolchicinas Penicilaminas

Valproinė rūgštis 6 Etanolis VitA (retinoidai) didelė Varfarinas iki 25

Tyrimas, kurį atliko Law R., Bozzo P., Koren G., Einarson A., patvirtino, kad nuo 1980 m. iki 2000 m. 91 proc. pagal FDA klasifikuojamų vaistų, nebuvo ištirti kalbant apie saugų jų vartojimą nėštumo metu. Todėl gydytojai ir farmacininkai susiduria su sudėtinga užduotimi, vertinant vaistų saugumą skiriant juos nėščiosioms, kai turimi tik riboti duomenys apie tyrimus su žmonėmis, [4].

Mokslininkų (Basgul A., Akici A., Uzuner A., Kalaca S., Kavak ZN., Tural A.) atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 640 nėščių moterų nustatė, kad 32,6 proc. moterų vartojo vaistus mėnesį prieš pastojimą, 15 proc. moterų tuo metu, kai sužinojo apie savo nėštumą, 50,1 proc. moterų – interviu metu ir 80,5 proc. per pirmą nėštumo trimestrą. Iš vartotų vaistų, kai kurie priklausė D ir X kategorijoms (pavojingi ir draudžiami nėštumo metu). Jie atitinkamai sudarė: 14 proc., 13,5 proc., 2,9 proc. ir 5,9 proc. iš visų geriamų vaistų, [11].

Šiaurės Karolinoje mokslininkai Burkey BW., Holmes AP. tyrimo metu įvertino 468 naujus vaistus. Nors 1980 – 2000 metais vaistai buvo patvirtinti FDA (maisto ir vaistų administracijos tarnybos), mokslininkai nustatė, kad apie vertintus vaistus (91,2 proc.) nebuvo pakankamai įrodymų, siekiant nustatyti, ar teratogeninio poveikio rizika nėra didesnė už gydymo naudą. Įdomu ir tai, kad vaistai, kurie buvo seniausiai patvirtinti (prieš 15–20 metų) turėjo didžiausią „nenustatytos rizikos“ procentą, [6].

2012 metų pradžioje, FDA sugriežtino vaistams keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, po gautų pranešimų apie kiškio lūpos paplitimą 1,4 proc. kūdikių, topiramatas buvo perklasifikuotas į D – pavojingą kategoriją,. Taip pat perklasifikuoti opioidiniai analgetikai, įskaitant hidrokodoną, oksikodoną ir kodeiną, nes jie buvo susiję su didesne širdies ydų rizika, vartojant šiuos vaistus nėštumo pradžioje.[6].

Portugalijoje, Porto mieste, siekiant surinkti informaciją apie vaistus vartojamus tris mėnesius prieš nėštumą ir nėštumo metu, buvo apklaustos 7886 nėščios moterys. Paaiškėjo, kad vaistus prieš pastojant ir nėštumo metu vartojo atitinkamai 49,2 proc. ir 98,3 proc. moterų. Vadinasi, prieš pastojant vienai moteriai teko vidutiniškai 1,35 vaistų, o nėštumo metu šis skaičius išaugo iki 3,51 vaisto. Kiek ir kokios kategorijos vaistus vartojo moterys nėštumo metu, galima matyti 2 lentelėje, [13].

2 lentelė Vaistai vartojami nėštumo metu, atsižvelgiant į rizikos kategorijas vaisiui (Infarmed Leidiniai 2004 ir 2011): [13]. Rizikos kategorijos n=7886 Nėštumo metu 2004 2011 n ( proc.) n ( proc.) A Nėra rizikos vaisiui, saugus vartoti nėštumo metu 7223 (91.6) 7223 (91.6) B Nėra rizikos vaisiui, tyrimai su gyvūnais ar žmonėmis rizikos neparodė 2417 (30.6) 2287 (29.0) C Nežinoma rizika vaisiui, dėl išplėstinių tyrimų stokos 720 (9.1) 1569 (18.9) D Pavojinga vaisiui, vartojama tik jei yra būtinybė ir gali pateisinti riziką 536 (6.8) 685 (8.7)

X Kontraindikuotinas nėštumo metu 15 (0.2) 19 (0.2)

Kategorijos sukurtos šio tyrimo metu

E Žinoma rizika vaisiui tik jei vartojant atitinkamuose nėštumo trimestruose 195 (2.5) 233 (3.0)

Pagal 2004 m. ir 2011 m. Infarmed leidinius (2 lentelė) iš D kategorijos (pavojingos vaisiui), nėščiosios vartojo atitinkamai 6,8 proc. ir 8,7 proc., [13]. X kategorijos vaistus (draudžiamus nėštumo metu) vartojo tik 0,2 proc. nėščiųjų, o Kanadoje kitų mokslininkų (Wen SW., Yang T., Krewski D., Yang Q., Nimrod C., Garner P.) atliktame tyrime – maždaug 4 proc., [7].

Nyderlanduose (nuo 1994 m. sausio 1d. iki 2009 m. gruodžio 31d.) mokslininkai atliko tyrimą apie antibiotikų vartojimą prieš ir po nėštumo bei nėštumo metu. Iš 18873 tirtų nėštumų, buvo išduodami 19577 receptai su 39 skirtingais antibiotikais. Mažiausiai vienas antibiotikas buvo paskirtas nėštumo metu, t.y. 20,8 proc. atvejų. Dažniausiai skiriami iš konkrečių antibiotikų buvo – amoksicilinas. Jis nėštumo metu skirtas 59,1 proc. respondenčių. Tyrėjai nustatė, kad 2 proc. (n = 375) nėščiųjų, vartojusių vaistus prieš nėštumą, buvo sukeltas „žalingų“ antibiotikų (C kategorija) ir 0,8 proc. (n = 144) „kenksmingų“ antibiotikų (D kategorija) neigiamas poveikis. O vartojusių nėštumo metu – 10,3 proc. (n = 586). Iš jų, trimetoprimas ir doksiciklinas buvo labiausiai skiriami, atitinkamai 7,0 proc. (n = 400) ir 2,4 proc. (n = 136). Taigi, Nyderlanduose buvo nustatyta, kad 1/5 (20 proc.) moterų nėštumo metu vartojo bent vieną antibiotiką, [14]. Lyginant antibiotikų vartojimą su kitomis šalimis: Vokietijoje – 19,7 proc. [15], JAV – 39,8 proc. [16].

Didžiojoje Britanijoje (nuo 1992 m. iki 2007 m.) vykęs tyrimas kaip ir Nyderlanduose parodė, kad iš 114999 dalyvavusių nėščiųjų, 37468 atvejų (30 proc.) nėštumo metu išrašė bent vieną antibiotikų receptą ir 14 proc. bet kuriuo nėštumo trimestru. Dažniausiai skiriami buvo plataus spektro penicilinai, kurie sudarė 48 proc. visų receptų. Toliau cefalosporinai ir kiti β-laktaminiai antibiotikai (22 proc.), [16]. Gautus duomenimis palyginus su kitų šalių rodikliais, Didžiojoje Britanijoje antibiotikų skyrimas išrašant receptus nėštumo metu yra mažesnis nei Prancūzijoje ir JAV, tačiau didesnis nei Vokietijoje [15], Suomijoje, Nyderlanduose [14] ir Norvegijoje [17].

Duomenys iš atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo atlikto Didžiojoje Britanijoje parodė, kad moterų, besigydančių antibiotikais, gimusiems neišnešiotiems kūdikiams iki 7 metų išlieka padidėjusi rizika pasireikšti cerebriniam paralyžiui, nei besigydančioms placebu. Šis tyrimas parodė, kad motinoms gimė daugiau vaikų sergančių cerebriniu paralyžiumi, kai jos vartojo abu antibiotikus, t.y. ir eritromiciną ir Amoxiclav (35 vaikai), negu motinoms, kurios vartojo tik eritromiciną (18 vaikų) arba tik Amoxiclav (15 vaikų), arba dvigubą placebą (12 vaikų). Todėl Didžiojoje Britanijoje, antibiotikai yra nerekomenduojami priešlaikinio gimdymo metu, [18].

Yra gerai žinoma, kad skausmo malšinimui dažniausiai yra vartojamas paracetamolis, kartu su aspirinu ir kitais NVNU. Įvairiais nėštumo etapais gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti paracetamolį, nes jis veiksmingas esant karščiavimui ir skausmui. Todėl paracetamolis paprastai naudojamas kaip „saugus“ vaistas nėštumo metu. Nors šis vaistas rinkoje yra jau maždaug 50 metų, jo veikimo mechanizmas vis dar nėra gerai suprantamas. Nėra daug atliktų klinikinių tyrimų dėl terapinio paracetamolio sukeliamos padidėjusios rizikos nėštumo eigai, tačiau išvados yra dviprasmiškos. Kai

kurie tyrimai atskleidžia, kad paracetamolis sukelia tam tikras nėštumo komplikacijas, tokias kaip persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažas naujagimio svoris ir vaisiaus apsigimimai. Paracetamolis lengvai pereina placentos barjerą ir yra aptinkamas kūdikio šlapime po to, kai motina kelias valandas prieš gimdymą pavartojo paracetamolio. Šis pastebėjimas apibrėžia būtinybę pažvelgti į paracetamolio hepatotoksinį ir teratogeninį poveikį vaisiui [19].

Siekiant ištirti paracetamolio poveikį imuninei sistemai, buvo sukurtas eksperimentinis pelės modelis. Taip nagrinėjami nėščioms pelėms paracetamolio sukelti kepenų pažeidimai. Įdomu tai, kad bandomieji duomenys su veislinėmis patelėmis rodė, kad net terapinės paracetamolio dozės sukelia imuninės sistemos disreguliaciją, [20]. Šiuo atveju vaisiaus imuninės sistemos ontogenezė gali būti ypač pažeidžiama, dėl paracetamolio toksinio poveikio kepenims, nes kepenys yra pagrindinis imuninės sistemos organas per vaisiaus vystymąsi. Taigi, paracetamolio sukeltas poveikis imuninės sistemos ontogenezei, padidina lėtinių imuninės sistemos ligų, tokių kaip astmos riziką vaisiui, [19]. Taip pat po dviejų tyrimų, kuriuose dalyvavo 49000 berniukų, paaiškėjo, kad paracetamolio vartojimas turėjo įtakos kriptorchizmo rizikos padidėjimui, [21].

Taysidės (Škotijos) mokslininkai atliko tyrimą su 2007 metais buvusiomis nėščiomis moterimis ir nustatė, kad iš 3937 moterų, 3356 (85,2 proc.) buvo išduoti receptiniai vaistai. Pagal FDA, C kategorijos vaistus (nesaugūs nėštumo metu) gavo 30 proc. moterų, kurie sudarė 17,3 proc. visų nėštumo metu išduodamų receptų. D kategorijos vaistai (pavojingi) nėštumo metu, buvo išduoti 166 moterims (4,2 proc.). Dažniausiai išduoti vaistai buvo anksiolitikai, nikotinas pakaitinei terapijai ir vaistai nuo epilepsijos. X kategorijos receptiniai vaistai (draudžiami nėštumo metu) sudarė 1,7 proc., t.y. 68 moterims buvo išrašyta 112 receptų, [22]. Taigi, tyrimų rezultatai atskleidžia, kad pavojingos vaistų grupės nėščiosioms vis tiek skiriamos, nors ir kelia didžiulę grėsmę vaisiui.

2006 metais Brazilijoje (Natal, Rio Grande do Norte mieste), mokslininkai apklausė 610 nėščiųjų apie vaistų vartojimą nėštumo metu. Jie atskleidė, kad iš vartotų vaistų 29,3 proc. vartojo C kategorijos vaistus (nesaugius nėštumo metu), o 0,3 proc. vartojo ir D kategorijos vaistus (pavojingus nėštumo metu). Buvo pastebėta ir tai, kad 43,6 proc. buvo vartojami per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, o tai neramina, nes šiuo laikotarpiu vartojami vaistai kelia didžiausią riziką vaisiui. 62,2 proc. nėščiųjų atskleidė, kad nebuvo informuotos apie vaistų vartojimo riziką nėštumo metu, o dėl informacijos nepateikimo apie vaistų saugumą nėštumo metu pasisakė net 79 proc. moterų, [23].

Brazilijoje, Peloto mieste, moksliniai nustatė, kad iš 4189 apklaustų nėščiųjų, 92,7 proc. nurodė, vartojusios vaistus nėštumo metu. Autoriai teigė, kad nesaugius vaistus (C kategorija) nėštumo metu vartojo nuo 19 proc. iki 40 proc. nėščiųjų, o pavojingus ir draudžiamus (D ir X kategorijos) – 12 proc. moterų. Daugiau nei pusė (52,5 proc.) visų nėščiųjų vartojo bent vieną vaistą, kurio rizika vaisiui nenustatyta. Šiame tyrime aprašomų vaistų vartojimo dažnis, kai nežinoma jų rizika vaisiui buvo 38,9 proc. Šie duomenys beveik atitiko kito tyrimo atlikto kitame Brazilijos mieste (42,4 proc.) rezultatus,

tačiau skaičiai didesni nei atlikto tyrimo pietų Brazilijoje (24,5 proc.) ir Etiopijoje (15,2 proc.), [24]. Tyrimų rezultatai rodo, kad nėščiosios vartoja vaistus nežinodamos, ar jie kelia riziką vaisiui, ar ne.

Danijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad yra ryšys tarp nėštumo metu vartojamų NVNU ir persileidimo. Skirtumų santykis svyravo nuo 1,3 (kai NVNU buvo vartojami 10 ar 12 savaitę prieš persileidimą) iki 7,0 (kuomet NVNU buvo vartojami 1 savaitę prieš persileidimą). Ciklooksigenazės inhibitoriai (COX) gali prailginti nėštumo laiką ir gimdymą, skatinti kraujavimą. Įrodyta, kad acetilsalicilo rūgštis, ibuprofenas, ketoprofenas bei naproksenas naujagimiams gali sukelti plautinę hipertenziją, [25].

NVNU blokuodami prostaglandinų sintezę, sumažina prostaglandinų receptorių aktyvaciją dėl kurios susilpnėja ir sumažėja vaisiaus ar naujagimio inkstų perfuzija. Atlikto tyrimo metu trumpalaikis gydymas celekoksibu sumažino vaisiaus šlapimo gamybą, tačiau mažiau nei indometacinas. Buvo pastebėta, kad dėl indometacino arba nimesulido poveikio naujagimių organizmui, gali pasireikšti laikina arba nuolatinė anurija, [25].

Buvo įrodyta, kad prieš gimdymą pavartotos didelės acetilsalicilo rūgšties bei indometacino dozės naujagimiams gali sukelti CNS kraujavimą. Taip pat nustatyta, kad likus savaitei iki gimdymo, pavartotos 325–650 mg acetilsalicilo rūgšties dozės, gali sukelti kraujo krešėjimo sutrikimus. Tačiau vartojant kuo mažesnes acetilsalicilo rūgšties dozes ši nepageidaujamų poveikių rizika sumažėja. Moterims, kurios acetilsalicilo rūgšties vartojo mažiau kaip 325 mg per dieną, rizika patirti priešlaikinį gimdymą žymiai sumažėjo. Antrąjį ir trečiąjį trimestrą vartojant acetilsalicilo rūgšties po 60–80 mg per dieną, naujagimiams nebuvo pastebėta jokių inkstų funkcijos pakitimų, plaučių hipertenzijos ar sutrikusio kraujo krešėjimo, [25].

2014 metais JAV mokslininkai atliko tyrimą su 1000 moterų. Jie ištyrė, kad kasdien vartojamos mažos (81mg) acetilsalicilo rūgšties dozės padidina tikimybę pastoti ir sėkmingai išnešioti kūdikį toms moterims, kurios yra patyrusios bent vieną persileidimą. Šio tyrimo metu 58 proc. moterų, kurios vartojo acetilsalicilo rūgštį, pastojo ir sėkmingai pagimdė. [12].

Danijoje mokslininkų atliktame tyrime apie kortikosteroidų poveikį kūdikiams buvo išsiaiškinta, kad 1232 kūdikiams per pirmuosius gyvenimo metus buvo diagnozuoti veido pakitimai (305 kiškio lūpos, 570 kiškio lūpų su vilko gomuriu ir 357 vilko gomurio atvejų). Nėščiosios, kurios per pirmuosius tris nėštumo mėnesius vartojo bet kokius kortikosteroidus, susilaukė daugiau kūdikių su kiškio lūpa ar vilko gomuriu. Paaiškėjo, kad labiausiai paplitusi vartojamų vaistų forma nėštumo metu buvo dermatologiniai kortikosteroidai (43,3 proc.). O būtent jų vartojimas ir buvo siejamas su didžiausia rizika kūdikio veido sutrikimams, lyginant su kitomis vaistų formomis, kaip nosies purškalai, inhaliatoriai ir kt. Buvo įrodyta, kad net mažo stiprumo kortikosteroidai, pavyzdžiui, hidrokortizonas, prasiskverbia per placentą. Tyrimas rodo, kad po hidrokortizono kremo (1 proc.) vartojimo nėščiosios odai, vaisiaus serume kortizolio kiekis buvo 2,4 – 18,75 nmol/l, [26]. 2009 metais

atliktas tyrimas taip pat patvirtino, kad kortikosteroidai turi įtakos kūdikio įgimtoms veido anomalijoms (kiškio lūpa ar vilko gomurys), o stipriai vietiškai veikiantys kortikosteroidai – kūdikio mažo gimimo svoriui ar net priešlaikiniam gimdymui, [27].

Serbijoje (nuo 2009 m. iki 2010 m.) mokslininkų atliktame tyrime buvo apklausta 311 moterų. Jos apklaustos 6 mėnesiai iki nėštumo ir per pirmuosius 6 nėštumo mėnesius. Išsiaiškinta, kad vaistai dažniau vartoti nėštumo metu (34,7 proc.) nei prieš nėštumą (29,9 proc.). Pagal FDA rizikos kategorijas buvo vartojami nesaugūs ir pavojingi vaistai, atitinkamai: C (10,0 proc. ir 10,3 proc.), D (2,9 proc. ir 10,9 proc.), ir X (0,3 proc. ir 0 proc.). Šis tyrimas atskleidė, kad net 10,9 proc. atvejų nėščiosios vartojo pavojingos grupės vaistus. Dažniausiai vartojami C kategorijos vaistai buvo: heksoprenalinas ir verapamilis; D kategorijos: progesteronas, hidroksiprogesteronas ir diazepamas, [28].

NVNU yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu (17 proc.). Nepaisant to, nėštumo metu NVNU vartojimas išlieka kontraversiškas. NVNU vartojimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu 2,4 karto padidina savaiminio persileidimo riziką. 2011 metais Kanados mokslininkų (Hamid Reza Nakhai–Pour., Perrine Broy., Odile Sheehy.) atliktame tyrime dalyvavo 67160 nėščių moterų, iš jų 4705 turėjo savaiminį persileidimą, o 47050 – buvo kontrolinė moterų grupė. Moterys, kurios turėjo savaiminį persileidimą dažniausiai vartojo naprokseną: 2,8 proc., o kontrolinėje grupėje – 0,9 proc. Didžiausia rizika buvo pastebėta tarp moterų vartojusių vien diklofenaką, o mažiausia rizika – vartojant rofekoksibą, [29].

Dubline, Airijoje nuo 2000 m. iki 2007 m. atliktame tyrime dalyvavo 61252 nėščiosios, kurios pagal FDA kategorijas vartojo nesaugius, pavojingus ir draudžiamus vaistus nėštumo metu: C kategorijos – 10,5 proc., D kategorijos – 2,5 proc. ir X kategorijos – 3,2 proc.. (1 pav.) (3 lentelė), [30].

1 pav. Ankstyvo nėštumo vaistų vartojimas, atsižvelgiant į FDA rizikos kategorijas vaisiui (U* - vaistai neįtraukti į FDA kategorijas).

3lentelė.Dažniausiai vartojami vaistai D ir X kategorijose. [30] Kategorija D Žmonių skaičius (proc.) Kategorija X Žmonių skaičius (proc.) Metadonas 496 (0,81) Geriamieji kontraceptikai 1614 (2,64) Diazepamas 188 (0,31) Karbamazepinas 159 (0,26)

Paroksetinas 125 (0,20) Estradiolis 80 (0,13)

Prednizolonas 123 (0,20) Flurazepamas 26 (0,04)

Kvininas 101 (0,16) Klomifenas 22 (0,04)

Valproatai 82 (0,13) Kontraceptiniai pleistrai 21 (0,03)

Amiodaronas 77 (0,13) Kanapė 18 (0,03)

Propiltiouracilas 52 (0,08) Kokainas 12 (0,02)

Atenololis 49 (0,08) Medroksiprogesteronas 11 (0,02) Alprazolamas 39 (0,06) Atorvastatinas 10 (0,02)

Kanadoje, Britų Kolumbijoje (nuo 2001 m. iki 2006 m.) atliktame tyrime su 163082 moterimis, autoriai teigė, kad bent vienas receptas buvo išduotas 63,5 proc. nėščiųjų. O pagal FDA su neigiama rizika vaisiui (D arba X kategorijos) buvo išduota 7,8 proc. nėščiųjų (5,5 proc. D kategorijos; 2,5 proc. X kategorijos). Dažniausiai išduoti D kategorijos vaistai buvo – benzodiazepinai (lorazepamas, oksazepamas, klonazepamas) ir antidepresantai (paroksetinas, amitriptilinas), taip pat tetraciklinai (doksiciklinas, tetraciklinas ir kiti). Taigi, šis tyrimas parodė, kad 1/13 nėščiųjų buvo išduotas receptinis vaistas, priskiriamas D ar X kategorijai, kurie labai pavojingi nėštumo metu, [32]. Vaistų su galima žala vaisiui yra vartojama ir kitose šalyse: Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, įskaitant ir Britų Kolumbiją (5,5 proc. D kategorijos; 2,5 proc. X kategorijos), Saskačevane (5,2 proc. D kategorijos; 3,9 proc. X kategorijos) [7], Kvebeke ( 6,5 proc. D ir X kategorijos) ir JAV (4,8 proc. D kategorijos; 4,6 proc. X kategorijos), [31].

Iš aptartų tyrimų galima daryti išvadą, kad nėštumo metu, nors ir ne didžiuliais kiekiais, bet nėščiosios vartoja vaistus, priskiriamus pavojingoms vaistų grupėms, kas kelia galimą riziką vaisiui ir sau. Taip pat peršasi išvada, kad gydytojai nėščiosioms skiria vaistus nepagalvodami apie riziką vaisiaus gyvybei. Todėl vaistininkai ir gydytojai turi bendradarbiauti ir priimti geriausią sprendimą susijusį su vaistais, kad būtų išvengta pavojaus tiek vaisiui, tiek nėščiajai.

1.2. Vaistininkų vaidmuo visuomenės vaistinėse

Didėjant pacientų poreikiams, vis svarbesnis tampa vaistininko vaidmuo, nes žmogus, atėjęs į vaistinę, tikisi įsigyti ne tik vaistą, bet ir gauti kokybišką farmacinę paslaugą. Vaistinės pacientams farmacinių paslaugų gavimas tapo svarbesnis negu paprastas vaistų pirkimas, [33].

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai liudija, jog vaistininkai – lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai. Jie yra vaistų ekspertai, galintys pakonsultuoti ne tik pacientus, bet ir kitus sveikatos priežiūros specialistus. Vis populiarėjant savigydai bei didėjant be recepto išduodamų vaistų,

vaistininkas dažnai yra vienintelis sveikatos priežiūros specialistas, su kuriuo konsultuojasi nereceptinius vaistus įsigyjantis pacientas, [34].

Prof. E. Tarasevičius teigia: „pacientas turi tinkamai vartoti vaistus, gauti reikiamą informaciją, sužinoti kokios gali būti nepageidaujamos reakcijos ir ką turėtų daryti, pastebėjęs šalutinius poveikius, vartodamas vieną ar kitą vaistą. Pacientui svarbu žinoti, kaip išvengti vaistų tarpusavio sąveikos. Ypač svarbu žinoti, kurie vaistai mažina paciento dėmesį ar atidumą, sukelia galvos svaigimą. Tokiais atvejais reikia vengti vairuoti automobilį arba dirbti kruopštumo reikalaujantį darbą“, [35].

L. Kubilienė, V. Skyrius ir kiti dėstytojai Kauno visuomenės vaistinėse atliko tyrimą. Tyrime siekiama įvertinti ar vaistinėse kokybiškai teikiama farmacinė paslauga ir kaip laikomasi GVP nustatytų reikalavimų. Rezultatai parodė, kad farmacinė paslauga Kauno miesto vaistinėse teikiama nepakankamai kokybiškai. Apklausus 60 respondentų, paaiškėjo, kad ne visada pacientui pasiūlomas pigiausias vaisto analogas (tik apie 60 proc.). Svarbu ir tai, kad nepakankamai išsiaiškinamas vaisto farmakologinis poveikis, kontraindikacijos. Taip pat nepakankamai suteikiama informacija apie galimas vaistų sąveikas (tik 12 proc.). Tyrimo metu 71 proc. pacientų žinojo, kokius vaistus ketina įsigyti apsilankę vaistinėje. 57 proc. farmacijos specialistų pasiūlę alternatyvius vaistus, 91 proc. pacientų savo turimą nuomonę pakeitė, [36]. Šie rezultatai rodo, kaip svarbu yra išsiaiškinti paciento poreikius ir teikti aukštos kokybės farmacinę paslaugą.

R. Mikalauskienė, J. Davalgienė ir kiti LSMU mokslininkai atliko tyrimą, kuriame siekė sužinoti pacientų nuomonę apie vaistininkų konsultavimo paslaugos apimtį ir kokybę. Taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos visuomenės vaistinėse suteikiamos paslaugos privalumus ir trūkumus. Autoriai teigė: „Pacientams teikiama esminė informacija apie vaisto vartojimą, tačiau paaiškinamoji – suteikiama tik iš dalies.“ Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 58 proc. apklaustųjų, farmacijos specialisto patarimas lėmė įsigyti nereceptinius vaistus, bet anot autorių: „60 proc. respondentų gavo reikalingą informaciją apie vartojamą vaistą.“ O į klausimą, ar vaistininkai dėmesingi pacientų argumentams, net 77 proc. pasirinko teigiamą atsakymą. 67 proc. apklaustųjų teigė, kad vaistininkas skyrė jiems pakankamai laiko. Net 93 proc. apklaustųjų patvirtino, kad gavo informacijos, kiek ir kaip dažnai vartoti vaistą, o 79 proc. – kada vartoti vaistą. Tačiau kitokia statistika atsispindėjo su klausimais apie galimą šalutinį poveikį, vartojimo atsargumo priemones. Informaciją dėl galimo nepageidaujamo vaistų poveikio gavo tik 30 proc. respondentų, o dėl vaistų sąveikos ir ypatingų atsargumo priemonių – 24 proc. Didžiausią nerimą sukėlė, kad net 20 proc. pacientų pasisakė, kad įsigyjant vaistą, informacijos negavo visai, o buvo siūloma perskaityti informacinį lapelį, [33].

LSMU mokslininkai atliko tyrimą „Profesinės sąveikos vaistininkas – gydytojas ypatumai: situacijos analizė ir pacientų lūkesčiai“. Tyrime dalyvavusių įvairių Lietuvos organizacijų vadovų teigimu: „Situacijos, kai vaistininkas ima elgtis ne kaip sveikatos priežiūros specialistas ir komandos

narys, o kaip verslininkas, mažina jo autoritetą pacientų akyse“. Apklausti vadovai pasisakė, kad: „Pacientai nori, jog vaistininkas, atstovautų jų socialiniams, ekonominiams interesams“. Visi tyrime dalyvavusieji vieningai sutiko, kad vis dėlto vaistininko profesija yra ypatinga ir įpareigojanti atstovauti paciento interesus. Pacientams ypač svarbus vaistininko, kaip sveikatos priežiūros komandos nario, vaidmuo, nes kartu su gydytoju vaistininkas gali padėti įvertinti konkretaus vaisto poreikį ir apsaugoti pacientą nuo nereikalingų išlaidų. Pagrindinis principas: „Svarbu, kad informacija, gauta iš gydytojo ir vaistininko, sutaptų ir atitiktų pacientų interesus“. Taip vaistininkas pelnys didesnį paciento pasitikėjimą, [37].

Tanzanijoje, Dar es Salaam (nuo 2009 m. iki 2010 m.) atliktame tyrime dalyvavo 200 visuomenės vaistinių. Čia buvo vertinamos vaistininkų profesinės žinios apie žalingų vaistų vartojimą nėštumo metu. Tyrimo metu pastebėta, kad iš keturių teratogeninių vaistų, dauguma (74,8 proc.) vaistininkų atsisakė išduoti tetracikliną ir toks jų sprendimas buvo teigiamai įvertintas, kadangi šis vaistas sukelia dantų spalvos pakitimus. Įvertinus turimas žinias 49,7 proc. atvejų, vaistininkų žinios buvo įvertintos – nepatenkinamai, 39,7 proc. - vidutiniškai ir 10,6 proc. vaistininkų – gerai. Tai rodo, kad daugiau nei pusė vaistininkų vaistinėse nebuvo profesionaliai pasirengę tinkamai aptarnauti nėščiąsias, [38]. Šio tyrimo rezultatai yra panašūs į tuos, kuriuos nustatė mokslininkas C. Damase su kolegomis. Dauguma (80 proc.) vaistininkų nurodė nėščioms moterims kreiptis į gydytoją, nežinodami ką joms patarti, [39].

Minesotoje (JAV) 1995 m. – 2010 m. atliktame tyrime, kas treji metai, buvo apklausti 1518 vaistininkų ir 1278 pacientai. Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusei farmacininkų teikti kokybiškas konsultacijas pacientams kliudo laiko trūkumas, o maždaug pusė pacientų geriau pasikliauja savo gydytojų konsultacijomis. Kai kuriems pacientams vaistininkas atrodo kompetentingas specialistas, tačiau vis tiek reikia įsitikinti, kad būtent vaistininkas, o ne kiti sveikatos priežiūros paslaugų specialistai, yra tinkamiausias pasirinkimas renkantis vaistus, [40].

Vokietijoje atlikto tyrimo metu, mokslininkai nustatė, kad visuomenės vaistinėse be vaistų išdavimo, vaistininkai teikia informaciją apie vaistų poveikį, jų dozavimą, galimas šalutines reakcijas ir poveikį bei vaistų tarpusavio sąveikas. Anot autorių: „Pacientas čia gali tikėtis naudingų patarimų apie gyvenimo būdą, sveiką gyvenseną vaikams, senyviems žmonėms, nėščiosioms, neįgaliesiems ir kitiems. Konsultuojama svorio mažinimo ir alergijos klausimais“. Šiuo tyrimu buvo įrodyta, kad vaistininkai ir pacientai yra patenkinti visuomenės vaistinėse teikiamomis paslaugomis, [41].

2006 metais Švedijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad farmacijos specialistas, spręsdamas vaistų vartojimo problemas, net 68 proc. atvejų pagerino gydymo efektyvumą. Tokiu būdu 32 proc. atvejų farmacijos specialistai sumažino vaistų sukeliamas problemas. Taip 13 proc. pacientų nebeprireikė gydytojo paslaugų, o 3 proc. išvengė hospitalizacijos, [42].

Kaip matyti iš aptartų mokslinių straipsnių, vaistininko vaidmuo pacientų akyse, įskaitant – ir nėščiąsias, yra labai svarbus. Nors vaistininkai ne visada suteikia ypač kokybišką farmacinę informaciją, pacientai visgi dažnai lankosi vaistinėse, kreipdamiesi į farmacijos specialistus įvairiausiais klausimais. Farmacijos specialisto suteikiama informacija pacientui yra neatsiejama farmacinės rūpybos dalis, todėl apie tai dar plačiau pakalbėsiu kitame skyriuje.

1.3. Farmacinė rūpyba

Kiekvieno sveiko vaiko gimimas ir jo sveikatos išsaugojimas vaikystėje, sukuria sąlygas geresnei žmogaus sveikatai visą likusį jo gyvenimą. Todėl motinai ir vaikui teikiama gydytojo/vaistininko konsultacija ir farmacinė paslauga yra ypač reikšminga ir svarbi.

GVP nuostatai numato nuo 2016 m. sausio 1d. teikti farmacinės rūpybos paslaugas ir taip dar labiau skatinti saugų ir racionalų vaistų pasirinkimą bei vartojimą. Įsakyme „Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“, pateiktas toks šios sąvokos apibrėžimas: „Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas“, [2].

Iš visų nėštumų 50 proc. yra neplanuoti, todėl moterys to net nežinodamos vartoja įvairius vaistus. Nėščiosios pirmiausiai kreipiasi į vaistinę su klausimais, ar vaistai galėjo pakenkti vaisiui ir ką toliau daryti? Vaistininkų patarimas, kad tiesiog nebevartoti vaistų, yra netinkamas. Specialistas nėščiajai turi suteikti kokybišką informaciją, t.y. atlikti farmacinę rūpybą. Tačiau po literatūros apžvalgos, tyrėjai nustatė, kad vaistininkai dažnai nesijaučia pasirengę suteikti kokybišką informaciją. Farmacininkai dažnai nukreipia moterį gydančiam gydytojui, nepateikdami jokios informacijos. Ir net tada, kai vaistininkai stengiasi suteikti ir suteikia informacijos, ji kartais būna nepagrysta įrodymais, kartais netiksli, nes remtasi savo nuomone, [44]. Tokią situaciją galėtume paaiškinti, kaip dideliu informacijos trūkumu.

Kad vaistų sukeltos problemos butų maksimaliai išspręstos, vaistininkas turėtų sukurti, įdiegti ir nuolat nagrinėti optimalų rūpybos planą. Siekdamas užsibrėžtų farmacinės rūpybos tikslų ir tinkamai užtikrinti profesionalią farmacinę rūpybą, specialistas turi nuosekliai gilinti savo profesines žinias. Taip pat nuolatos kelti savo profesinės kompetencijos lygį: lavinant problemų sprendimo ir bendravimo įgūdžius, keičiant požiūrį į pacientą ir bendradarbiavimą su kitais sveikatos priežiūros specialistais. Farmacijos specialistas turi stebėti ir užtikrinti, kad farmacinė rūpyba būtų saugi, veiksminga ir kokybiška, [45].

Esminė sėkmingos farmacinės rūpybos projekto dalis – savalaikės ir paciento poreikius atitinkančios farmacinės ir sveikatos stiprinimo informacijos suteikimas, pacientui suprantamu bei priimtinu būdu, [34].

D. Kleveckaitė savo magistro baigiamajame darbe rašė, kad Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir Olandijoje farmacinė rūpyba priimama kaip pagrindinė vaistininkų misija, [45].

Pagrindiniai farmacinės rūpybos principai, kurių dera laikytis kiekvienam pacientą gerbiančiam vaistininkui: profesionalus bendradarbiavimas; reikiamos informacijos apie pacientą surinkimas ir nagrinėjimas; įvertinus apie pacientą surinktą informaciją, jam sukuriamas vaistų vartojimo planas; farmacininkas turi užtikrinti, kad pacientas turėtų visus jam reikalingus vaistus ir visą informaciją, kuri reikalinga medikamentinio gydymo planui įgyvendinti; jei reikia, vaistininkas privalo apžvelgti, stebėti ir pakeisti gydymo planą, atsižvelgdamas į paciento bei sveikatos priežiūros komandos nuomonę, [46].

V. Skyrius, kalbėdamas apie farmacinę rūpybą pabrėžia: „Farmacinės rūpybos tikslas – optimaliai gerinti paciento sveikatos kokybę bei siekti geriausių klinikinių rezultatų minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis.“ Autorius teigia, kad farmacinė rūpyba prasideda nuo profesinio vaistininko ir paciento kontakto, [47]. Anot V. Skyriaus: „Farmacinė rūpyba, kuri šiandien nėra pakankamai reglamentuota teikės aktais, labiau turėtų rūpėti vaistinės vadovybei kaip išsigelbėjimas laukinės konkurencijos sąlygomis, nes tik ta vaistinė, kuri užsiims farmacine rūpyba, o ne teiks farmacinę paslaugą, įgis konkurencinį pranašumą“, [48].

Lietuvoje, Farmacijos fakulteto dėstytojų: V. Skyriaus, R. Radžiūno ir kitų, atliktame tyrime apie farmacinės rūpybos elementų įgyvendinimo Lietuvos visuomenės vaistinėse galimybes, autoriai teigė: „Lietuvos visuomenės vaistinės dirbti pagal farmacinės rūpybos rekomendacijas dar nepasirengusios, nes nė vienoje vaistinėje nesukurta duomenų bazė apie pacientų sveikatos būklę. O tik turint tokią informaciją galima suteikti kokybiškas paslaugas pacientui“, [49].

Kitame tyrime, tema „Lietuvos vaistinėse teikiamų farmacinių paslaugų kokybės atitikimo ES šalių vaistinėms galiojančioms rekomendacijoms paslaugų kokybei“ domėjosi V. Skyrius, R. Radžiūnas ir kiti kolegos. Anot jų: „Lietuvos vaistinėse teikiamų paslaugų kokybė kol kas neatitinka ES šalių vaistinėms galiojančių paslaugų kokybės reikalavimų. Vaistinės kol kas nepasiruošusios visas farmacines paslaugas teikti pagal farmacinės rūpybos rekomendacijas.“ Taip pat dėstytojų teigimu: „Farmacinės rūpybos taisyklės“ numato, kad kiekvienoje vaistinėje būtų sveikos gyvensenos propagavimą skatinantys plakatai, kita rašytinė informacija, tačiau išskyrus informacinius lapelius, jokios papildomos informacijos šia tema aplankytose vaistinėse rasti nepavyko“, [46].

Ispanijos mokslininkai, nagrinėdami farmacinės paslaugos ir farmacinės rūpybos aspektus (ekonominius, teisinius, etinius), teigia: „Farmacinė rūpyba suprantama kaip farmacininkų kompromisas siekiant visiškos naudos iš pacientų farmakologinio gydymo ir prisiimant atsakomybę už

tos farmakoterapijos monitoringą“. Autorius domino, kaip farmacinės paslaugos supratimas ir teisinis reglamentavimas turėjo įtakos visuomenės sveikatai. Jie pabrėžė: „Vaistininko vaidmuo farmacinėje rūpyboje turi būti suprantamas kaip teikiantis farmakoterapinę naudą, užtikrinant aiškiai apibrėžtus tikslus, kurie yra skirti pagerinti paciento gyvenimo kokybę“, [50].

Prancūzijoje (Midi – Pyrenees rajone) atlikto tyrimo metu apklausta 163 vaistininkai. Tyrime siekiama nustatyti ar visuomenės vaistininkai rekomenduoja tinkamus vaistus ir suteikia teisingą informaciją nėščiosioms, apie dažniausius negalavimus nėštumo metu (pvz.: nugaros skausmas, pykinimas, vėmimas ir kt.). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nėščioms moterims Prancūzijos visuomenės vaistininkai ne visada suteikia tinkamus patarimus. Autorių teigimu, vaistininkai pateikia farmaciniu požiūriu moksliškai nepagrįstus patarimus ir rekomenduoja vaistus, kuriems nėra jokių įrodymų saugiai juos vartoti nėštumo metu. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad 94,5 proc. vaistininkų skyrė homeopatinius vaistus, kai jie buvo skiriami gydyti kosulį ir alergiją. Dėl pykinimo, vėmimo ar nugaros skausmų didelė dalis specialistų moterims nurodė kreiptis į šeimos gydytoją. Neišduodant vaistų, konsultacijos buvo suteiktos apie virškinimo trakto sutrikimus ir širdies nepakankamumą. Su fitoterapija susijusių patarimų buvo 0,5 – 2 proc., išskyrus nerimo ir miego sutrikimams (59 proc.), venų sutrikimams (17 proc.) ir skausmingai gerklei (9 proc.) gydyti, [51].

Amerikiečių mokslininkai C. Beckeris, J.W. Bjornsonas ir J. Kuhlis, besidomėdami vaistininkų sudaromais farmacinės rūpybos planais, sudarė ir pateikė savo farmacinės rūpybos modelį (2 pav.). Įgyvendinant tokį modelį praktikoje, gali būti pasiekiami vis geresni rezultatai nei įprasta, [45].

Pasak Foppe Van Millo (olandų vaistininko): „Vaistininkas turi pajudėti iš už prekystalio ir pradėti tarnauti visuomenei teikiant rūpybą, o ne tik tabletes. Faktas, kad vaistininkas gauna akademinį mokymą kaip sveikatos priežiūros specialistas, uždeda jam naštą geriau tarnauti visuomenei, nei tai daro dabar“, [43].

2010 metais mokslininkai – D. Vanham, A. Spinewine 26 visuomenės vaistinėse stebėjo vaistininkų veiksmus sprendžiant klausimus susijusius su bendriniais negalavimais (galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas ir kt.) nėštumo metu. Iš gautų rezultatų paaiškėjo, kad daugeliu atvejų vaistininkai žinojo, galima skiriamus vaistus vartoti nėštumo metu, ar ne. Tačiau tyrimas parodė, kad prieš išduodant vaistą, vaistininkai per mažai pasidomi nėščiąja, konsultuojant farmakologiniai aspektai dažniausiai praleidžiami, paaiškinimai susiję su gydymo pasirinkimu ir dozavimu labai riboti, o kartais jo visai nėra arba jie neteisingi. Pasak autorių, vaistininkų konsultacijos nėštumo metu yra pakankamai geros kokybės, tačiau reikėtų gerinti ir atnaujinti profesines žinias, [53].

Farmacinė rūpyba gali būti užtikrinama tik bendromis vaistininko, gydytojo ir paciento pastangomis. Tą patvirtina ir „Dader“ programos metu surinkti duomenys. 2006 metais Ispanijos visuomeninės vaistinėse, įtvirtinant farmacinę rūpybą, farmacininkai net 72,4 proc. atvejų veiksmingai išsprendė vaistų sukeltas nepageidaujamas reakcijas, kai dėl iškilusių klausimų konsultavosi su gydytojais, [54].

Olandijoje atliktuose tyrimuose teigiama, kad farmacinė rūpyba šalyje yra gerai išvystyta. Tokią situaciją lėmė nuo 1980 metų į visuomenės vaistinių veiklą įdiegta klinikinė farmacija. Kompiuterizuota vaistų priežiūra, struktūrizuotas, aukštos kokybės konsultavimas visais klausimais apie vaistų vartojimą ir tai, kad pacientai nuolatos lankosi toje pačioje vaistinėje, padeda pacientus apsaugoti nuo problemų, susijusių su vaistų vartojimu, [55].

Taigi, apibendrinant galima pasakyti, kad farmacinė rūpyba Lietuvos visuomenės vaistinėse yra reikalinga, nes tinkamas vaisto, maisto papildo ar fitoterapinio preparato parinkimas, taip pat ir sveikatinimo konsultacijos, yra svarbūs visiems pacientams, o ypač padidintos rizikos grupei – nėščioms moterims. Kaip matyti iš daugumos mokslinių straipsnių, atliktų užsienio šalyse, kur teikiama farmacinė rūpyba, pacientai yra apsaugoti nuo su vaistų vartojimu susijusių problemų ir gauna informacijos ne tik apie vaistus, bet ir kitas sveikatinimo paslaugas, kas kelia vaistininko kompetenciją pacientų akyse.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Prieš pradedant tyrimą buvo sudarytas tyrimo planas – išsikeltas tikslas, uždaviniai, pasirinkti tyrimo metodai. Buvo analizuojama literatūra – straipsniai, ankstesni moksliniai darbai. Praktinėje dalyje pasirinktas apklausos būdas – anketavimas. Nustatytas imties tūris, pasirinkti 4 vaistinės tipai Kauno mieste ir Kretingos rajone. Anketavimui atlikti gauti leidimai iš LSMU Bioetikos centro komiteto (pateikta 3 darbo priede) ir vaistinių tinklų vadovų arba personalo vadovų taip pat vaistinės vedėjų (pateikta 4 darbo priede). Leidimų tyrimui atlikti nepavyko gauti iš UAB „Benu vaistinė Lietuva“ ir iš UAB „Nemuno vaistinė“ (gautas tik žodinis leidimas).

2.2. Tyrimo objektas

Tyrimui atlikti buvo parengtos dvi anoniminės anketinės apklausos (pateiktos 1 ir 2 darbo priede). Viena – vaistinės pacientėms – nėščiosioms, kita – farmacijos specialistams. Anketose buvo pateikti, atitinkamai 25 ir 24 uždaro tipo klausimai. Anketas sudarė dvi dalys: socialinė ir demografinė informacija apie pacientą/farmacijos specialistą ir klausimai susiję su farmacinės paslaugos gavimu/teikimu. Duomenys buvo renkami 4 tipų vaistinėse:

1) Kauno miesto prekybos centro viduje esančiose vaistinėse (toliau – KPCV); 2) Kauno miesto gydymo įstaigose esančiose vaistinėse (toliau – KGĮ);

3) Kauno mieste šalia gydymo įstaigų esančiose vaistinėse (toliau – KŠGĮ); 4) Kretingos rajono vaistinėse (toliau – KRV).

Pastaba: anketavimas buvo planuojamas atlikti ir dar viename vaistinės tipe – Kauno miesto nepriklausomose vaistinėse, tačiau pradėjus anketuoti, šis vaistinės tipas buvo atmestas, nes nėščiosios, farmacijos specialistų teigimu, jose nesilanko.

2.3. Tyrimo metodai

Darbe buvo naudojami trys tyrimo metodai:

1. Teorinis analizės metodas: magistro baigiamajame darbe buvo analizuojamos mokslinės publikacijos apie nėščias moteris ir joms teikiamas farmacines paslaugas visuomenės vaistinėse.

2. Empiriniai analizės metodai: tyrimo metu buvo atliekama anketinė apklausa dvigubos apklausos būdu. Atliktos kiekybinės apklausos, siekiant atskleisti respondenčių nuomonę apie farmacijos specialistų teikiamos paslaugos kokybę. Skirtingų klausimų anketas pildė vaistinės pacientės – nėščios moterys ir farmacijos specialistai. Anketos buvo

anoniminės. Vaistininkams sudarytos sąlygos klausimyną užpildyti jiems patogiu laiku. Anketavimas buvo atliktas 4 tipų vaistinėse, esančiose Kaune ir Kretingos rajone.

3. Statistiniai tyrimo metodai: atlikta gautų duomenų analizė, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 20.00 versijos programą. Lentelės ir paveikslai sudaryti naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa.

2.4. Duomenų analizės metodai

Gauti anketinių apklausų duomenys buvo analizuojami naudojant IBM SSPSS 20.00 versijos programinį paketą (Statistical Package for the Social Sciences) – vieną labiausiai paplitusių statistinės informacijos apdorojimo programinių paketų. Lentelės, grafikai ir diagramos sudaryti naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa.

Darbe naudojau Chi – kvadrato (χ2) kriterijų, kuris yra vienas populiariausių ir plačiausiai taikomų neparametrinių kriterijų ir kuris yra pagrindinis anketinių apklausų duomenų analizės įrankis. χ2 taikomas statistiniams ryšiams įvertinti. Jis naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti. Norima pasakyti ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, [56]. Tyrimo metu χ2 kriterijus buvo skaičiuotas pagal Pirsono formulę. Magistro baigiamajame darbe taip pat taikiau statistinio reikšmingumo lygmenį – p. Kai p < 0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, o kai p ≥ 0,05 gauti duomenys nereikšmingi.

2.5. Tiriamųjų atranka

Tyrimas atliktas nuo 2014 metų rugsėjo iki 2015 metų sausio mėnesio. Apklausos buvo vykdomos pasirinktose 4 tipų vaistinėse Kaune ir Kretingos rajone. Vaistinėse apklausti farmacijos specialistai ir pacientės – nėščios moterys. Iš viso tyrimo metu buvo apklausta farmacininkų – 195, iš kurių anketas užpildė 142 (atsako dažnis – 72,82 proc.) ir nėščiųjų – 203, iš kurių anketas užpildė 156 (atsako dažnis – 76,85 proc.). Imties tūrį sudarė 398 respondentai. Gauti duomenys buvo suskaičiuoti ir įvertinti kiekvieno vaistinės tipo atskirai, kad būtų galima palyginti, kurioje vaistinėje farmacinė paslauga nėščiosioms suteikiama kokybiškiausiai.

Nėščiųjų apsilankymai keturių tipų vaistinėse pasiskirstė taip: KRV lankėsi – 34,0 proc. nėščiųjų – didžiausias kiekis; KGĮ lankėsi – 26,3 proc. nėščiųjų; KPCV lankėsi – 25,6 proc. nėščiųjų ir KŠGĮ lankėsi – 14,10 proc. nėščiųjų – mažiausias kiekis. (3 pav.).

3 pav. Nėščiųjų apsilankymai keturių tipų vaistinėse (proc.)

Vaistininkai dirbantys šiose vaistinėse išsidėstė tokia tvarka: daugiausiai farmacijos specialistų dirba KPCV – 31,70 proc.; KŠGĮ – 29,60 proc.; KRV dirba – 21,10 proc. vaistininkų ir KGĮ dirba mažiausias kiekis farmacijos specialistų – 17,60 proc. (4 pav.).

4 pav. Farmacijos specialistų skaičius dirbantis keturių tipų vaistinėse (proc.) 34,00% 26,30% _25,60% 14,10% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% KRV KGĮ KPCV KŠGĮ P ro ce n ta i Vaistinės tipas 31,70% 29,60% 21,10% 17,60% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% KPCV KŠGĮ KRV KGĮ P ro ce n ta i Vaistinės tipas

4 lentelė. Nėščiųjų demografiniai ir socialiniai duomenys

Tiriamųjų požymiai Skaičius

(N) Procentas ( proc.) Amžius < 23 metai 28 18 24 – 30 metų 79 50,6 31 – 37 metų 43 27,6 >38 metai 6 3,8 Išsilavinimas Aukštasis universitetinis 58 37,2 Aukštasis koleginis 46 29,5 Specialusis vidurinis 22 14,1 Vidurinis 22 14,1 Aukštasis 6 3,8 Aukštesnysis 1 0,6 Pagrindinis 1 0,6 Dabartinė veikla Dirba 110 70,5 Nedirba 26 16,7 Kita 14 9 Studentė 6 3,8 Šeimyninė padėtis Ištekėjusi 112 71,8

Gyvena kartu nesusituokę 28 17,9

Netekėjusi 8 5,1 Išsiskyrusi 4 2,6 Vieniša 3 1,9 Našlė 1 0,6 Kelintas nėštumas Pirmasis 82 52,6 Antrasis 60 38,5 Trečiasis 10 6,4 Kita 4 2,5 Nėštumo laikotarpis 2 nėštumo trimestras 79 50,6 3 nėštumo trimestras 65 41,7 1 nėštumo trimestras 12 7,7 Apsilankymo vaistinėje dažnumas

Rečiau nei 1 kartą per mėn. 97 62,2 1 kartą per mėnesį 43 27,6 2 kartus per mėnesį 14 9,0

1 kartą sav. 2 1,3

Pagal 4 lentelės duomenis matyti, kad daugiau nei pusė apklaustųjų (50,6 proc.) buvo 24 – 30 metų amžiaus. Jauniausiai apklausos dalyvei buvo 18 metų, o vyriausiajai – 42 metai. Pagal išsilavinimą didžiąją dalį apklaustųjų sudarė respondentės turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 37,18 proc. Kalbant apie respondenčių dabartinę veiklą, daugiau nei pusė jų yra dirbančios – 70,51 proc. Apklausus nėščiąsias paaiškėjo, kad didžioji apklaustųjų dalis yra ištekėjusios, tai sudarė - 71,79 proc. Paklaustos kelintas nėštumas šiuo metu yra, nėščiosios daugiau nei pusė atsakė, kad pirmasis – 52,56 proc. Suskirsčius respondentes pagal nėštumo laikotarpį, didžiąją dalį apklaustųjų sudarė antrasis nėštumo trimestras (14 – 28 sav.) - 50,64 proc. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nėščiosios dažniausiai lankosi vaistinėje rečiau nei 1 kartą per mėnesį – 62,2 proc.

5 lentelė. Vaistininkų socialiniai duomenys

Tiriamųjų požymiai Skaičius (N) Procentas (proc.) Išsilavinimas Vaistininkai 95 66,9 Farmakotechnikai 47 33,1 Darbo stažas 16 – 30 metų 49 34,5 6 – 15 metų 34 23,9 >30 metų 31 21,8 <5 metai 28 19,7 Farmacijos specialistų skaičius vaistinėje 3 – 5 60 42,3 2 46 32,4 >5 35 24,6 1 1 0,7 Ar patinka darbas Taip, žinoma 82 57,7

Taip, man patinka padėti

žmonėms 44 31

Kartais tuo abejoju 22 15,5

Ne, nes maža alga 12 8,5

Ne, nes per didelis darbo

krūvis 6 4,2

Ne, nes klientai labai

pikti ir nepatenkinti 4 2,8

Kita 1 0,7

Tyrimo metu buvo apklausti 142 farmacijos specialistai. Kaip matyti 5 lentelėje dvigubai didesnį farmacijos specialistų skaičių sudaro vaistininkai (66,9 proc.). Didžiosios dalies farmacijos specialistų darbo stažas siekia 16 – 30 metų (49 apklaustieji ir tai sudaro 34,5 proc. visų respondentų). Suskirsčius respondentus pagal vaistinėje dirbančių farmacijos specialistų skaičių, paaiškėjo, kad didžioji dalis tiriamųjų vienu metu vaistinėje dirba 3 – 5 (42,3 proc.). Farmacijos specialistai paklausti apie tai, ar mėgsta savo darbą, daugiau nei pusė (57,7 proc.) atsakė „Taip, žinoma“.

3. REZULTATAI

3.1. Vaistinių preparatų vartojimas nėštumo metu

Tyrimo duomenimis, vaistinių preparatų pasirinkimą ir nėščiųjų pasitikėjimą didele dalimi lemia gydytojas (84,6 proc.), gerokai rečiau respondentės pasitiki vaistininkais (7,7 proc.), internetu (4,5 proc.), kitų nuomone (1,9 proc.) ar konsultuojasi su draugais (1,3 proc.). Kaip matyti iš gautų rezultatų pasitikėjimas vaistininkais ne daug didesnis nei pasitikėjimas internetu, draugais ir kitų nuomone. (5 pav.). Atlikto tyrimo duomenimis galima teigti, kad nėščiųjų apsilankymo vaistinėje dažnumas ir vaistinių preparatų pasirinkimą lemiantys faktoriai nėra statistiškai reikšmingi, nes χ2 = 8,550, p = 0,741 (p ≥0,05). Nustatyta, kad nėščiosios išsilavinimas turi įtakos jai renkantis, kuo pasikliauti vartojant vaistinius preparatus. Duomenys yra statistiškai reikšmingi, nes χ2 = 45,446, p = 0,005, o duomenys statistiškai reikšmingi, kai p <0,05.

5 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal vaistinių preparatų pasirinkimą lemiančius faktorius (proc.)

Išanalizavus respondenčių atsakymus matyti (6 lentelė), kad skiriasi nėščiųjų vaistinių preparatų vartojimas. Didžioji dalis nėščiųjų (44,2 proc.) vartoja maisto papildus, per pusę mažiau (23,7 proc.) nevartoja nieko, beveik tiek pat (21,2 proc.) vartoja maisto papildus ir vaistus. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima teigti, kad nėščiųjų maisto papildų ir vaistų pasirinkimui didelę įtaką turi nėštumo laikotarpis. Nustatyta, kad šie duomenys statistiškai reikšmingi, nes χ2 = 18,437, p = 0,018, o statistiškai reikšmingi duomenys laikomi, kai p<0,05.

6 lentelė. Maisto papildų ir vaistų vartojimas nėštumo metu Nėščiosios nėštumo metu: Procentas

(proc.)

N

Vartoja maisto papildus 44,2 69

Nevartoja nieko 23,7 37

Vartoja maisto papildus ir vaistus 21,2 33 Vartoja nereceptinius vaistus 7,1 11

Vartoja receptinius vaistus 3,8 6

84,62% 7,69% _4,49% 1,92% 1,28% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%