KAČIŲ SKAUSMO INTENSYVUMO IR ELGSENOS VERTINIMAS PO OVARIOHISTEREKTOMIJOS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBöS KATEDRA

DIANA FRANCKEVIČ

KAČIŲ SKAUSMO INTENSYVUMO IR ELGSENOS

VERTINIMAS PO OVARIOHISTEREKTOMIJOS

Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: dr. Jūrat÷ Kučinskien÷

(2)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

KAČIŲ SKAUSMO INTENSYVUMO IR ELGSENOS VERTINIMAS PO

OVARIOHISTEREKTOMIJOS 1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2013 m. sausis 25 d. Diana Franckevič

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2013 m. sausis 25 d. Diana Franckevič

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

2013 m. sausis 25d. dr. Jūrat÷ Kučinskien÷

(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2013 m. sausis 7 d. prof.. dr. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/ vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IŠ

(gynimo komisijos sekretor÷s/iaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

TURINYS

1. TURINYS... 3

2. SANTRUMPOS ... 5

3. SUMMARY...Error! Bookmark not defined. 4. ĮVADAS... 7

5. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

5.1. Skausmas, jo mechanizmas ... 8

5.2. Gyvūnų skausmas, jo vertinimas... 9

5.3. Pooperacinis skausmas ir skausmas po ovariohisterektomijos ... 13

5.4. Kačių pooperacinio skausmo vertinimas... 16

5.4.1. Kūno poza... 16

5.4.2. Orientacija narve... 16

5.4.3. Snukio išraiška... 16

5.4.4. Įprastos elgsenos praradimas ... 16

5.4.5. Reakcija į palpavimą ... 17

5.5. Skausmo vertinimo skal÷s ... 18

5.6. Skausmo intensyvumo priklausomyb÷ nuo lyties, amžiaus, veisl÷s, rūšies ir kitų veiksnių 19 5.7. Analgezijos ir anestezijos įtaka gyvūno elgsenai ir skausmo pasireiškimui ... 20

6. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 22

7. TYRIMŲ REZULTATAI ... 25

7.1. Užfiksuotos pagrindin÷s kačių elgsenos formos ... 25

7.1.1. Elgsenos forma Nr.1 ... 25 7.1.2. Elgsenos forma Nr.2 ... 26 7.1.3. Elgsenos forma Nr.3 ... 26 7.1.4. Elgsenos forma Nr.4 ... 26 7.1.5. Elgsenos forma Nr.5 ... 27 7.1.6. Elgsenos forma Nr.6 ... 28 7.2. Ištirtos kat÷s... 29 7.2.1. Kat÷ Nr. 1... 29 7.2.2. Kat÷ Nr. 2... 30 7.2.3. Kat÷ Nr. 3... 31 7.2.4. Kat÷ Nr. 4... 33 7.2.5. Kat÷ Nr. 5... 34 7.2.6. Kat÷ Nr. 6... 35

(4)

7.2.7. Kat÷ Nr. 7... 37

8. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39

9. IŠVADOS ... 41

(5)

SANTRUMPOS

OHE – ovariohisterektomija CNS – centrin÷ nervų sistema COX-2 – ciklooksigenaz÷-2

(6)

Franckevič D. (2013). Assessment of pain intensity and behavior in cats after ovariohysterectomy. Research advisor – dr. Jūrat÷ Kučinskien÷. Kaunas.Veterinary Faculty of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences.

SUMMARY

Recognition and management of feline pain become important in veterinary medicine. The aims of the study were to assess pain intensity and observe behavior of the cats after the ovariohysterectomy in the clinic. Seven cats were studied. Tasks of the research were:

• Fixing cats behavior changes after OHE; • Construct ethogram table;

• Rate feline pain after OHE using pain assessment scale; • Analyze the data obtained during the investigation.

Analysis gave information on occurrence of pain in the cats depending on their age, breed, size, and surgical incision. Also give a comparison of cat behavior before and after the operation. Pain assessment was performed in this order: cats were observed without them being aware that they were watched; their interactive behavior was observed; a palpation of incision was made.

These forms of cats’ behavior have been recorded after operation: lateral recumbency, sternal recumbency, “half tucked up” posture, sitting, standing and movement. Assessing cats’ pain using pain assessment scale showed that none of the cat felt the pain of intensity that would lead to the additional anesthetics doses. It was observed, that only one cat experienced greater pain than expected. Cat behavior before and after the operation has not changed much. Calm cats had remained calm and although most of agile cats were moving less than before the surgery, they were still more active compared with calm cats.

Stress, anxiety and fear changes cat behavior. Also post-operation painkillers and residual anesthetics, which must be applied to each animal individually, have a sedative effect on the animal's behavior. This masks the pain experience impression, making it difficult to understand whether adequate pain relief was given or not. In order to improve ability of understanding whether cat is in great pain or not after the surgery, they should be monitored for at least several hours before surgery and adequate time for animal’s acclimatization to the surrounding of clinic must be allowed.

During this research it was also noted the direct link between the surgical incision size and the pain scores cat has collected. The larger the size of the incision, the greater pain in animal was observed.

(7)

ĮVADAS

Skausmas - svarbi visų gyvūnų rūšių gerov÷s problema. Efektyvus skausmo malšinimas gali būti pasiektas ir palaikomas, kai skausmo požymiai atpažįstami. D÷l daugelio analgetikų slopinančio veikimo skausmo požymių atpažinimas tampa sud÷tingu (Rochlitz, 2007).

Nebūtina ovariohisterektomija yra viena iš labiausiai paplitusių chirurginių procedūrų, atliekamų naminiams gyvūnams bendrojoje veterinarijos praktikoje (Gassel et al., 2005). Ovariohisterektomija - chirurgin÷ operacija, kurios metu pašalinama gimda ir kiaušid÷s (Boden, 2005). Yra gerai žinoma, kad su skausmu susijęs elgesys yra akivaizdus kat÷ms po šios operacijos (Gassel et al., 2005).

Gyvūnų elgsenos vertinimas yra svarbus norint suprasti gyvūnų gyvenimą. Tiriant elgseną, pirmasis žingsnis, kurį reikia atlikti, tai sudaryti tokios elgsenos katalogą, kuri yra tipiška rūšiai, t.y. etogramą. Etogramos sudarymas tiesioginio steb÷jimo metu labai svarbus siekiant suprasti gyvūno elgseną (Martin, Bateson, 2007). Etograma naudojama m÷ginant nustatyti elgsenos vienetų dažnį ir trukmę, atpažįstant kai kuriuos trumpus veiksmus ar įvykius, ir ilgalaikes būsenas (Breed, Moore, 2010).

Sąveikaujančios ir nesąveikaujančios elgsenos vertinimas taip pat yra naudingas nustatant ir individualaus gyvūno skausmą. Tai yra vadinama skausmo skirstymu į laipsnius. Pradinis steb÷jimas gali būti naudingas nuosekliam elgsenos ir skausmo vertinimui. Buvo sukurtos skausmo vertinimo sistemos, jų tikslas yra įvertinti ir pad÷ti diagnozuoti skausmą bei pritaikyti nuskausminantį gydymą. Nepriklausomai nuo skal÷s arba naudoto metodo vertinant skausmą, prižiūrintis asmuo turi atpažinti skalių trūkumus. Jei abejojama, ar skausmas yra ar jo n÷ra, analgetikų terapija tur÷tų būti naudojama kaip diagnostin÷ priemon÷ (Ford, Mazzaferro, 2006).

Dažnai sekti skausmą po procedūrų paliekama neapmokytiems darbuotojams. Toks personalas paprastai neatpažįsta pacientų skausmo požymių ir gali padaryti klaidingą išvadą, kad gyvūnai nekenčia skausmo (Schofield, Williams, 2002).

Darbo tikslas – įvertinti kačių skausmą bei elgseną po ovariohisterektomijos klinikoje. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie gyvūnų skausmo mechanizmą, skausmo vertinimo būdus, jo vertinimą kat÷ms;

2. Fiksuoti kačių elgsenos pokyčius po ovariohisterektomijos klinikoje, sudarant etogramą; 3. Įvertinti kačių skausmą po ovariohisterektomijos naudojantis skausmo vertinimo skale; 4. Išanalizuoti gautus tyrimo duomenis, susiejant skausmo pasireiškimą su kačių amžiumi, veisle, chirurginio pjūvio dydžiu;

(8)

LITERATŪROS APŽVALGA

Skausmas, jo mechanizmas

Skausmas – aversin÷ (įjautrinanti) sensorin÷ ir emocionali gyvūno patirtis, kuri yra kaip atsakas į jo audinių vientisumo pakenkimą ar žalą. Kaip ir žmon÷ms, gyvūnams skausmas turi ir fiziologinį sensorinį ir psichologinį ar emocinį komponentus. Fiziologiniai komponentai – tai sąmoninga skausmo patirtis, kylanti iš aktyvuotų nociceptorių po audinių pažeidimo, o subjektyvioji dalis – tai nemaloni sensorin÷ ir emocin÷ patirtis, kuri atsiranda esant faktiniam ar gręsiančiam audinių pažeidimui. (Mills et al., 2010).

Skausmas - apsauginis mechanizmas. Jo pojūtį sukelia žalingi ar kenksmingi dirgikliai, kylantys beveik iš visų kūno dalių, išskyrus centrinę nervų sistemą. Specifiniai skausmo receptoriai vadinami nociceptoriais (Reece, 2009). Po audinių uždegimo ir sužalojimo žalingo dirgiklio periferijoje suaktyvinami specifiniai nociceptoriai ir/arba "tylieji" nociceptoriai ir aktyvuojamas pagrindinis aferentinis pluoštas, kuris perduoda informaciją į nugaros smegenų užpakalinį ragą. Iš čia antros rūšies neuronais pakyla stuburo smegenų laidais į tarpinių smegenų gumburą. Galiausiai tretiniais neuronais perduodamas sušvelnintas žalingas stimulas (buvo „dirgiklis“, angl.stimulus)) į aukštesniuosius smegenų centrus, ypač į smegenų žievę, tam, kad čia būtų suvoktas. O sud÷tingesniu lygmeniu, skausmo kelias apima atšakų ir ryšių tinklą su kitais jutimo neuronais ir vidurinių smegenų nusileidžiančiaisiais slopinamaisiais neuronais, tam, kad moduliuotų aferentinių skausmingų dirgiklių perdavimą. Tarpininkaujant išskirtiniam skausmo jutimo komponentui kartu su spinoretikuliniu laidu, sukuriamas emocinis skausmo jutimas (Lamont et al., 2000; Mils et al., 2010).

Yra įvairių skausmo tipų. Paviršinis skausmas - odos skausmo receptorių stimuliacijos padarinys. Giluminis skausmas kyla iš pagrindinių struktūrų, pavyzdžiui, raumenų, sąnarių, sausgyslių, antkaulio ir raiščių. Visceralinis skausmas kyla iš vidaus organų receptorių, jautrių formos ir įtampos pokyčiams (Sanford, 1986).

Priklausomai nuo trukm÷s, skausmas gali būti ūmus arba l÷tinis. Ūmus skausmas apima traumos gijimo proceso trukmę (Anil et al., 2002). Jį sukelia stimuliuojami odos nociceptoriai su mažai mielino turinčiomis skaidulomis (Sanford, 1986). Ūmus skausmas paprastai siejamas su autonominiais pokyčiais ir yra atsakas į skausmą malšinantį gydymą. Ūmus pasikartojantis skausmas yra užsitęsęs skausmas, turintis tam tikrą priežastį, kuriam būdingi pasikartojantys ūmaus skausmo priepuoliai (Anil et al., 2002). Šis skausmas yra susijęs su nociceptorių aktyvavimu,

(9)

kaip stiprus skausmas, trunkantis kelias savaites ar m÷nesius, jau po žaizdos užgijimo, arba kaip skausmas, dalyvaujantis nervų sistemos pokyčiuose, kurie yra paj÷gūs išlaikyti skausmingą būklę po to, kai dirgiklis yra pašalintas ir užgijusios žaizdos (Mils et al., 2010). Jis kyla iš stimuliuojamų receptorių su nemielinin÷mis skaidulomis (Sanford, 1986).

Kitoje naminių gyvūnų skausmo klasifikacijoje yra 3 kategorijos. Pirmoji kategorija apima visus atvejus su stipriu skausmu ir aiškia jo išraiška. Ji yra būdinga sutrikdytai funkcijai. Ši būkl÷ paprastai yra ūmi ir skausmo buvimas yra neabejotinas. Antroji kategorija apima tuos gyvūnų kūno pad÷ties ar elgsenos nukrypimus, kurie n÷ra akivaizdūs, nes gyvūnams trūksta galimybių arba geb÷jimų išreikšti savo skausmo intensyvumą. Trečioji kategorija apima visus atvejus, kai steb÷tojas daro prielaidą, bet negali įrodyti, kad gyvūnas jaučia skausmą (Loeffler, 1986).

Dar vienoje gyvūnų reakcijų į skausmą klasifikacijoje yra 4 kategorijas. Pirma kategorija - tai tokios reakcijos, kurių metu, besimokant gyvūnui, pasikeičia jo elgsena, ir taip leidžiama gyvūnui išvengti to paties patyrimo pasikartojimo. Antra kategorija – tai dažnai nevalingos reakcijos, kurios apsaugo visą arba dalį gyvūno. Trečia kategorija – reakcijos, sumažinančios skausmą arba padedančios gyti. Ketvirta kategorija – tokios reakcijos, kurios skirtos tam, kad būtų sulaukta pagalbos arba norint sustabdyti kitą gyvūną, kad šis nesukeltų daugiau skausmo (Molony, Kent, 1997).

N÷ra aišku, kaip skirtingų rūšių gyvūnai jaučia skausmą. Skausmo suvokimą yra sunku ištirti remiantis elgsenos reakcijomis, nes daugelis iš jų reguliuojamos stuburo refleksų ir tod÷l nepriklauso nuo galvos smegenų. Skausmingi veiksmai yra lydimi skausmo pojūčio ir emocinio atsako, kurie susiję su galvos smegenų limbin÷mis struktūromis. Kadangi visi naminiai žinduoliai turi labai gerai išvystytas limbines struktūras, galima pagrįstai manyti, kad skausmą sukeliantys dirgikliai šioms rūšims gali sukelti diskomfortą beveik visais atžvilgiais panašų į žmogaus skausmo patirtį panašiose situacijose (Sjaastad et al., 2007).

Gyvūnų skausmas, jo vertinimas

Gyvūnų skausmą yra gana sunku atpažinti ir įvertinti, kadangi tiksli emocinio komponento prigimtis yra abejotina, ir gyvūnas negali pranešti apie kokybinius ir kiekybinius jutimo (skausmo) ir emocin÷s patirties aspektus. Patiriamo skausmo lygiui gali tur÷ti įtakos nervų sistemos išsivystymas ir kiti faktoriai, tokie kaip atmintis (Mills et al., 2010).

Vis d÷l to n÷ra anatominio arba fiziologinio pagrindo manyti, kad gyvūnai nesuvokia skausmo panašiu būdu kaip ir žmon÷s. Yra tam tikrų pasireiškimo ir atsako skirtumų, tačiau jie gali būti aiškinami rūšiniais pakitimais. Pasteb÷tos skirtingos reakcijos kačių ir arklių elgesyje reaguojant į tam tikrą skausmingą dirgiklį (Seymour, Duke-Novakovski, 2007).

(10)

Subjektyvus skausmo vertinimas, pagrįstas elgsenos pokyčiais, vis dar plačiai naudojamas ūmaus kačių skausmo įvertinimui. Pagrindiniai ūmaus kačių skausmo elgesio rodikliai buvo neseniai nustatyti. Neseniai prad÷ta dom÷tis, kokį vaidmenį vaidina snukio išraiškų pokyčiai laboratorinių ir jaunų gyvūnų skausme (Lamont et al., 2000).

Elgsenos pokyčių vertinimas labai priklauso nuo žinių apie tam tikros rūšies normalų elgesį ir, jei įmanoma, nuo žinių apie konkretaus individo įprastus elgesio modelius (Pearson, 2007).

Klasikin÷ šunų ir kačių elgsena, susijusi su skausmu, yra: pakitusi laikysena, eisena, judesiai ir elgsena. Akivaizdi apatija ir abejingumas esant skausmui yra pirmas požymis, kad skausmo malšinimas neveiksmingas. Įprasto elgesio nebuvimas yra taip pat klinikinis skausmo požymis, net jeigu neįprastas elgesys nebuvo pasteb÷tas (Ford, Mazzaferro, 2006).

Nereagavimas paprastai reiškia, kad gyvūnas nejaučia skausmo, bet jei reaguoja, tuomet tai yra svarbus ženklas. (Mills et al., 2010). Kiekvieno individo skausmingų dirgiklių tolerancijos lygis skirtingas (Beaver, 2003).

Skausmo intensyvumui, kuris bus jaučiamas, turi įtakos supanti aplinka ir patirtis, tod÷l tas pats stimulas gali sukelti skirtingas reakcijas skirtingiems individams tomis pačiomis sąlygomis.Sunkios traumos nebūtinai sukelia stipresnę elgsenos reakciją nei nedidel÷s traumos. Nors n÷ra subjektyvių skausmo fiziologinių, elgsenos, biocheminių rodiklių, jie patys vieni visada yra patikimi, o kartu jie gali suteikti informacijos apie aiškesnius gyvūno būkl÷s ar skausmo intensyvumo požymius (Anil et al., 2002).

Nerimas, nemiga, izoliacija ir stresas – tai visi veiksniai, kurie taip pat gali paveikti gyvūno skausmo patyrimą (Cloutiera et al., 2005). Baim÷ taip pat gali sustiprinti reakciją į skausmą (Munro, 2007). Elgesį, susijusį su baime ir stresu, gali būti sunku atskirti nuo to, kuris susijęs su skausmu. Pavyzdžiui, viena kat÷ gali būti nejudri ir susigūžusi narve net ir tada, kai atliekama neskausminga procedūra, o kita kat÷, besielgdama taip pat, gali kęsti skausmą (Little, 2012). D÷l šių priežasčių, stengiantis įvertinti tam tikrų veislių gyvūnų, patiriamą skausmą ir galimą nerimo prisid÷jimą prie jo turi būti atsižvelgiama į polinkį nerimauti, (Ulrich-Lai et al. 2006).

Elgsenos atsakas į skausmą gali apimti temperamento pokyčius (pvz., agresyvumą, jaudrumą), jud÷jimo stoką, neįprastas reakcijas į savininką, savęs žalojimą, vokalizaciją ir sl÷pimąsi (Beaver, 2003).

Paprastai kačių skausmo požymiai yra silpniau išreikšti nei šunų (Robertson, 2006). Turi būti stebimi pooperacin÷s kačių pozos ir jud÷jimas, įskaitant bendrą laikyseną, uodegos ir ausų pad÷tį akių pramerkimo laipsnį (Breed, Moore, 2010). Jausdamos skausmą, kat÷s dažnai slepiasi, primerkia akis ir atsisako jud÷ti (Tranquilli et al., 2004).

(11)

urzgimą, bandymą pasikasyti arba įkąsti). Jei skausmas gerai valdomas, tai galima stipriau paspausti žaizdą ir sritį apie ją nesuk÷lus paciento pasipriešinimo. Kai kuriais atvejais kat÷ ginasi nuo bet kokio kontakto, nes tikisi skausmo, kai ją ims liesti. Nors kai kurioms kat÷ms tai gali būti normali reakcija (greičiau atspindi baimę, o ne skausmą), tai paprastai rodo, kad skausmas yra prastai valdomas (Little, 2012).

Konstatuojama, kad manipuliavimas skausmingu plotu gali apsunkinti nestiprų skausmą, sukeldamas laikiną stiprų skausmą, ir gali būti sunku išsiaiškinti, ar gyvūno reakcija į pjūvio vietos palpaciją iš tikrųjų rodo skausmo sunkumą, jaučiamą gyvūno nesant stimuliacijos (Anil et al., 2002).

Šunų ir kačių skausmas gali būti gydomas ir valdomas, kai chirurgas ar savininkas nustato jį ir jo sunkumą (Vinuela-Fernandez et al., 2007). Deja, klinikiniai šunų ir kačių skausmo požymiai vis dar dažnai lieka nepasteb÷ti (Wiese et al., 2005) ir egzistuoja skirtumai tarp veterinarijos chirurgų skausmo vertinimo ir gydymo (Raekallio et al., 2003). Viena to priežasčių yra tai, kad sunku atpažinti ir įvertinti šunų ir kačių skausmo požymius (Morton et al., 2005).

Yra įrodymų, kad emocinis skausmas gali sukelti daugiau kančių nei fizinis skausmas. Tyrimai rodo, jog gyvūnų elgsenos alternatyvoje emociniai veiksniai svarbesni nei fizinis skausmas (Algers, 2011).

Klinikos ir laboratorijos aplinkoje atsiranda papildomų sunkumų įvertinant skausmą. Šios gana sterilios aplinkos, skirtos žmonių patogumui, apriboja aplinkos sud÷tingumą bei gyvūno susidom÷jimo elgsenos galimybes, kurios būtų natūralioje aplinkoje (Hansen, 2003).

Turi būti atsižvelgiama į steb÷tojo poveikį stebimo gyvūno elgsenai, nes kai kurios rūšys, gali likti sustingusios, ypač, jei steb÷tojas yra nepažįstamas asmuo. Tokiais atvejais, gali būti būtina steb÷ti gyvūną video kameros pagalba arba peržiūros pulte (Committee on Recognition and Alleviation of Pain in Laboratory Animals, National Research Council, 2009).

1 lentel÷. Ypatyb÷s, susijusios su šunų ir kačių skausmu (Fox, 2010)

Ypatyb÷ Pavyzdys

Nenormali laikysena Susikūprinimas arba įtrauktas pilvas

„Meldimosi“ poza (priekin÷s galūn÷s ant žem÷s, užpakalin÷s pusiau stovimoj pad÷tyje)

Nenormali s÷dima arba gulima pad÷tis Ilsimasi nenormalioje pad÷tyje

Nenormali eisena Sustingusi eisena

Visiškas arba dalinis nesir÷mimas sužalota galūne Nuo lengvo iki akivaizdaus šlubavimo

Nenormalūs judesiai Daužymasis Neramumas

(12)

Bandymas pab÷gti, ištrūkti

Vokalizacija R÷kimas

Inkštimas Verkimas Gali ir nebūti

Įvairūs Žiūr÷jimas, skausmingos srities laižymas ar kramtymas

Padid÷jęs jautrumas dirgikliams arba sustipr÷jęs skausmo jutimas

Skausmas, kaip atsakas į dirgiklį, paprastai nesukeliantį skausmo pojūčio Negal÷jimas išsitiesti arba „dr÷gno šuns nusipurtymas“

Negal÷jimas nusižiovauti

Negal÷jimas pasinaudoti kraiko d÷žute Taip pat gali būti

susiję su prasta bendra sveikata

Neramus arba sunerimęs Dreb÷jimas arba kratymasis

Padažn÷jęs kv÷pavimas arba šnopavimas Nestiprus uodegos vizginimas

Nuleista uodega

Prisl÷gtas gyvūnas, arba silpnas atsakas į prižiūrintį asmenį Nuleista galva

Nesiprausimas

Sumaž÷jęs arba pernelyg išrankus apetitas Vangumas

Tyliai guli ir nejuda ilgą laiko tarpą Sustingimas

Šlapinasi ir tuštinasi be pastangų pasijudinti Guli ir nesidomi aplinka

Nenor÷jimas arba negal÷jimas vaikščioti

Kanda arba bando įkasti prižiūrinčiam asmeniui Taip pat gali būti

susiję su baime ir nerimu

Neramus arba sunerimęs Dreb÷jimas arba kratymasis

Padažn÷jęs kv÷pavimas arba šnopavimas Nestiprus uodegos vizginimas

Nuleista uodega L÷tas atsik÷limas Prisl÷gtas

Neatlieka grumingo (kūno priežiūros)

Kanda arba bando įkasti prižiūrinčiam asmeniui Ausys nuleistos

Neramus

Lojimas arba urzgimas Urzgimas arba šnypštimas

Tup÷jimas narvo kampe ir sl÷pimasis Gali būti normali

elgsena

Akių judesiai, bet nenor÷jimas pajudinti galvos Išsitiesia palietus pilvą

Varpos iškritimas

Žaizdos arba pjūvio laižymas Fiziologiniai

požymiai, kurie gali būti susiję su skausmu

Padažn÷jęs kv÷pavimas arba šnopavimas Tachikardija

Išsipl÷tę vyzdžiai Padid÷jęs kraujospūdis

(13)

Pooperacinis skausmas ir skausmas po ovariohisterektomijos

Priešoperacinio, operacijos metu sukelto ir pooperacinio skausmo gydymas tapo svarbiu veterinarijos gydytojo praktikoje. Tačiau yra nemažai diskusijų, ar pooperacinis skausmas tur÷tų būti gydomas. Kai kurie veterinarijos gydytojai vengia pooperacinio analgetikų naudojimo bijodami, kad jie gali apsunkinti atsigavimą. Tie, kurie pritaria šiam požiūriui, teigia, kad skausmas netur÷tų būti užmaskuotas, o jis būtų išreikštas kaip tiesioginis paciento pooperacin÷s sveikatos būkl÷s ženklas. Įsitikinę priešingai, taiko "antropomorfinius" standartus chirurgin÷ms procedūroms ir pasekm÷ms, teigdami, kad skausmingos žmon÷ms procedūros (arba ligos) tur÷tų būti skausmingos ir gyvūnams (Reece, 2004).

Did÷ja veterinarijos gydytojų susidom÷jimas tuo, kaip ištirti gyvūnų skausmą ir kaip geriausia jį gydyti. Ši tema yra mažai tiriama skausmo moksliniuose tyrimuose. Ūmaus klinikinio skausmo tyrimai dažniausiai įvertindavo naminių gyvūn÷lių chirurgin÷s traumos poveikį operuotų veterinarin÷se mokomosiose klinikose. Iš šių chirurginių modelių ovariohisterektomija yra vienas iš populiariausių, galbūt tod÷l, kad ši operacija yra gana standartinis minkštųjų audinių skausmo šaltinis (Hansen, 2003).

Savininkams dažnai padaro įspūdį, kaip greitai atsigauna jų augintiniai - šunys ir kat÷s - po pilvo operacijų (pvz., po kastracijos ir sterilizacijos), palyginus su žmon÷mis (pvz., po laparotomijos). Tod÷l dalis jų padar÷ išvadą, kad gyvūnai lengvai perneša skausmą. Skausmas padeda įsp÷ti gyvūną apie art÷jančią ar gresiančią žalą. Dauguma gyvūnų kęsdami ūmų skausmą, sumažina savo bendrą aktyvumo lygį. Sumaž÷jęs aktyvumas padeda sumažinti sustipr÷jusį skausmo jutimą ir pagreitinti audinių gijimą ir atsistatymą (Reece, 2004).

Pooperacinis pjūvio skausmas yra būdinga ir paplitusi ūmaus skausmo forma (Fox, 2010). Poprocedūrinis ir pooperacinis skausmas – ilgiau nei akimirką trunkantis skausmas (nuo valandų iki savaičių), tai audinių pažeidimo d÷l operacijų ar kitų procedūrų pasekm÷ (Committee on Recognition and Alleviation of Pain in Laboratory Animals, National Research Council, 2009).

Pooperacinis skausmas, pasireiškiantis per valandas ir dienas po procedūros, yra rečiau nagrin÷jamas, tai galbūt paaiškina, kod÷l dauguma mokslinių tyrimų susitelkia ties šiuo klausimu. Gyvūnų skausmo vertinimas ap÷m÷ bendrus kūno funkcionavimo matus, fiziologinio atsako matus ir elgsenos pokyčius. Po operacijos gyvūnų elgesio atsakas gali apimti elgseną, kuri nukreipiama į žaizdos (pjūvio) vietą (Weary et al., 2006).

Mechanizmai, kurie prisideda prie pooperacinio ir poprocedūrinio ir nuolatinio skausmo, yra daug sud÷tingesni nei gana paprasto momentinio skausmo (Committee on Recognition and Alleviation of Pain in Laboratory Animals, National Research Council, 2009).

(14)

Skausmas po operacijos taip pat gali paveikti kitą elgseną, įskaitant k÷limąsi (Flecknell ir Liles, 1991; Walker et al, 2009) ir bendresnius pokyčius gyvūno elgesyje laiko trukm÷s atžvilgiu, įskaitant pasikeitimus gul÷jimo elgsenoje (Hemsworth et al., 2009).

Kat÷s, kęsdamos stiprų pooperacinį skausmą, gali tapti agresyviomis, draskyti tvarstomąją medžiagą, elgtis lyg sirgtų pasiutlige ir vokalizuoti. Tačiau kai kurios kat÷s guli labai ramiai arba gali net murkti, kai jos yra išsekusios ar jaučia skausmą (Epstein, 2010).

Tyrimai su žiurk÷mis (Roughan, Flecknell, 2001), kat÷mis (Waran et al., 2007) ir jūros liūtais (Walker et al., 2009) nustat÷ tam tikrą specifinį elgesį, atsirandantį per valandas po pilvo operacijos: nugaros išrietimą, stov÷jimą, raitymąsi, trūkčiojimą ir pritūpimą.

Vienas eksperimentinis metodas vertinant skausmą operacijos metu ir po jos yra pradinio elgesio prieš operaciją palyginimas su elgsena po jos. Tačiau tam tikri elgesio pokyčiai gali būti d÷l kitų veiksnių, tokių kaip suvaržymas operacijos metu ar d÷l nuovargio per sekančias valandas, tod÷l sunku priskirti tokius pasikeitimus prie skausmo padarinių .Veiksmingesnis metodas yra palyginti chirurgines ir nechirurgines kontrolines grupes su ir be analgezijos, bet šis metodas reiškia, kad bent jau kai kurie gyvūnai yra veikiami skausmo, be bet kokios skausmo kontrol÷s (Walker et al, 2009).

JAV Maisto ir vaistų ministerijos Veterinarin÷s medicinos centro duomenimis, OHE sukelia vidutinio intensyvumo skausmą, tod÷l yra tinkama klinikiniams analgezijos tyrimams (Hansen, 2003). Kitas šaltinis teigia, kad skausmo lygis (svyruoja nuo vidutinio iki sunkaus), patirtas tam tikros kat÷s ovariohisterektomijos metu, priklauso nuo chirurgin÷s technikos ir gyvūno skausmo tolerancijos (Tranquilli et al., 2004).

Triušių tyrin÷jimas po ovariohisterektomijos parod÷ didesnį skausmo elgesį, - trūkčiojimą, virp÷jimą, svirduliavimą ir galūnių vilkimą (Leach et al., 2009). Toks elgesys pasireišk÷ iki 4 dienų po chirurgijos, ir nesumaž÷jo po nesteroidinio vaisto nuo uždegimo meloksikamo sudavimo (Walker et al, 2009).

Šunų (Lascelles et al., 1998; Slingsby, Waterman-Pearson, 2000) ir kačių tyrin÷jimas parod÷ panašius elgsenos pokyčius po ovariohisterektomijos (Waran et al., 2007). Pavyzdžiui, po sterilizacijos kat÷ms būdingi tokie elgesio pasikeitimai: susigūžimas ir pusiau „prigludusi“ išvaizda (iš dalies įtemptas pilvas gulint ant krūtinkaulio). Toks elgesys nebuvo pasteb÷tas prieš operaciją (Waran et al., 2007).

Pastebimi pooperacinio skausmo elgsenos požymiai graužikams gali išlikti tik nuo 6 iki 8 valandų po tam tikrų procedūrų (Roughan, Flecknell 2004), taip pat šie rezultatai gali būti d÷l analgetikų naudojimo gyvūnams, kurie nejaut÷ skausmo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šalutinis poveikis, toks kaip sedacija ar pykinimas, gali būti daug reikšmingesni (Committee on Recognition and Alleviation of Pain in Laboratory Animals, National Research Council, 2009).

(15)

Pooperacinio skausmo vertinimas turi būti atliekamas atidžiai stebint paciento laikyseną ir elgseną, vokalizacijos laipsnį (dažniau šunims nei kat÷ms) ir vertinant reakciją į žaizdos ir jos aplinkinio ploto švelnų glostymą, švelnų manipuliavimą ir labai švelnų apžiūr÷jimą .Paklaikimo atsiradimas yra terminas, vartojamas apibūdinti būseną atsigaunant po anestezijos, kuriai būdinga vokalizacija, nenormalūs pasikartojantys judesiai ir nereagavimas į žodinius raminimus ar komandas. Šios būsenos etiologija neaiški, ji mažai tyrin÷ta su gyvūnais, bet labiau paplitusi tarp nepremedikuotų pacientų ir tų, kurie greitai atsigauna (Seymour, Duke-Novakovski, 2007).

Atsakas į skausmą gali būti panaudotas dviem atvejais. Pirma, jis gali būti pritaikytas siekiant įvertinti, ar atitinkama procedūra paprastai sukelia skausmą ir išbandyti analgezijos režimo, kuris bus naudojamas visiems gyvūnams universaliais būdais, veiksmingumą. Antra, jis gali būti pritaikytas siekiant įvertinti, ar individualus gyvūnas kenčia skausmą ir ar analgezija buvo pakankama (Weary et al. 2006).

Skausmas yra fiziologinių, imunologinių, pažinimo ir elgsenos pokyčių visuma (Committee on Recognition and Alleviation of Pain in Laboratory Animals, National Research Council, 2009). Buvo pasiūlyta panaudoti širdies ritmo, kv÷pavimo dažnio ir kraujo spaudimo pakitimus vertinant skausmą, tačiau dažnai šie klinikiniai parametrai yra nepatikimi arba nespecifiniai (pvz., panašūs pokyčiai gali būti stebimi gyvūnuose, patiriančiuose stresą ar kančią (NRC 2008)). Nebuvo įrodyta, kad pastovūs šių parametrų pokyčiai esti gyvūnuose, kurie, kenčia skausmą (Price et al., 2003). Atsižvelgiant į veiksnius (pvz., baim÷, susijaudinimas), kurie gali pakeisti širdies ir kv÷pavimo dažnį, net gyvūno laikymas rankose gali sukelti didelius širdies ritmo, kv÷pavimo dažnio ir kraujo spaudimo .pokyčius. Neseniai atlikta sud÷tingesn÷ širdies ritmo kintamumo analiz÷ labai papild÷ skausmo vertinimo duomenis (Arras et al 2007;. Rietmann et al. 2004).

Sistolin÷ hipertenzija kat÷ms gali būti vienintelis fiziologinis parametras, kuris siejasi su gyvūnų pooperaciniu skausmu. Vieno tyrimo metu, kat÷s po ovariohisterektomijos negavusios butorfanolio (0,1 mg/kg) doz÷s (arba gavusios nepakankamą), dažnai tur÷jo padid÷jusius sistolinį kraujospūdį ir kortizolio koncentraciją plazmoje, palyginus su kat÷mis, gavusiomis pakankamą skausmo gydymą vaistais. Kat÷s, su padid÷jusiu sistoliniu kraujo spaudimu, taip pat rod÷ elgsenos pokyčius, susijusiu su skausmu (atsitraukimas, nejud÷jimas, ir vokalizacija, kai juda), o kat÷s, kurios tur÷jo sumaž÷jusį kraujo spaudimą, nor÷jo jud÷ti ir ÷m÷ įprastai elgtis anksčiau. Stresas, taip pat gali sukelti sisteminę hipertenziją, tod÷l sistolinis kraujospūdis, kaip skausmo kriterijus, neturi praktin÷s naudos (Epstein, 2010).

Neuroendokrininiai tyrimai buvo susieti tarpusavyje su ūmiu kačių skausmu; tačiau kiti veiksniai, tokie kaip nerimas, stresas ir baim÷, ir net fiziologiniai pokyčiai anestezijos ir operacijos metu taip pat paveikia hormonus ir antinksčių žiev÷s reakciją (Steagall, 2012).

(16)

Nepaisant suinteresuotumo siekiant pagerinti veterinarinę priežiūrą, yra labai mažai informacijos apie pooperacin÷s elgsenos pokyčius, susijusius su dažnai pasitaikančiomis nebūtinomis chirurgin÷mis procedūromis (Väisänen, 2004).

Kačių pooperacinio skausmo vertinimas

Kūno poza

Susirietusi kat÷, laikanti galvą žemai nuleidusi, tupinti tyliai ir neprašanti jokio d÷mesio, arba besipiktinanti, kai paimama ant rankų, tik÷tina, patiria skausmą (1 pav.) (Robertson, 2008). Vienas iš nedaugelio tyrimų, kurio metu buvo sudarytos išsamios elgsenos etogramos, parod÷, kad susigūžusi ar pasilenkusi laikysenos gali būti susijusios su ūmiu kačių skausmu po pilvo operacijos (Waran, 2007).

Orientacija narve

Kat÷, patirianti pooperacinį skausmą, dažnai s÷di narvo kampe. Šis subtilus skausmo požymis gali likti neatpažintas, jei prižiūrintis asmuo tikisi daugiau aktyvių skausmo požymių, tokių kaip vaikščiojimas, susijaudinimas ar vokalizacija (Robertson, 2008).

Snukio išraiška

Ši kat÷s laikysena ir snukio išraiška rodo pilvo skausmą. Galva nuleista žemyn ir pusiau atmerktos akys, laikomos pakrypusioje pad÷tyje, gali sietis su skausmu (2 pav).(Robertson, 2008).

Įprastos elgsenos praradimas

Normalios elgsenos (pvz., prausimosi ar žaidimo su virvele) konkrečiam pacientui nebuvimas paskatina įvertinti pacientą skausmo atžvilgiu. Daugelis kačių, kurios bijo ar stresuoja, lieka narvo kampe ir susiriečia, bet jei 1 pav. Po operacijos laikysena, kai kat÷

susigūžusi ir nuleidusi galvą, rodo skausmą.

(17)

steb÷ti šias kates prieš operaciją ir po, galima susekti vos pastebimus pokyčius. Pavyzdžiui, jei skausmo malšinimas yra nepakankamas, kat÷s gali būti dar labiau susigūžusios nei anksčiau. Ir vietoje to, kad tik būtų narvo gale, jos gali aktyviai bandyti pasisl÷pti po daiktais (3 pav.), o jų snukio išraiška bus kitokia nei prieš operaciją (Robertson, 2008).

Svarbu įvertinti pacientą prieš ir po operacijos. Kiekviena kat÷ yra unikali ir elgsena bus pasikeitusi d÷l streso. Svarbu, kad būtų pasteb÷ti net nedideli konkrečios kat÷s pokyčiai, kurie gal÷tų būti susieti su skausmu. Tačiau stresas ir baim÷ yra nemalonios emocijos, kurios gali sustiprinti skausmą, tod÷l jos netur÷tų būti atmestos. Galima sumažinti stresą ir baimę, suteikiant tik kat÷ms skirtą plotą, padedant d÷žes joms pasisl÷pti ir paliekant iš namų atneštus m÷gstamus žaislus bei antklodes arba panaudojant sintetinius kačių feromonus (Robertson, 2008).

Reakcija į palpavimą

Žaizdos palpacija yra svarbi skausmo vertinimui. Tur÷tų būti galimyb÷ švelniai paspausti chirurginę žaizdą, nesuk÷lus kat÷s krūptel÷jimo ar pasisukimo bandant įkąsti (4 pav.). Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų po nagų šalinimo yra perd÷tas p÷dučių laižymas ir kramtymas (Patronek, 2001). Kat÷s dažnai purto savo kojas ir bando kandžioti p÷dutes, jei ant žaizdų yra užd÷ti tvarsčiai. Toks elgesys gali rodyti pooperacinį skausmą, taip pat skausmą, atsiradusį d÷l neteisingai užd÷to tvarsčio, arba, kad tvarstis nepatinka, tod÷l svarbu rasti tikrąją priežastį (Robertson, 2008).

3 pav. Draugiška kat÷, kuri prieš operaciją žaid÷ narvo priekyje, po to

slepiasi

4 pav. Apčiuopiama operacijos vieta po galūn÷s operacijos norint įvertinti

(18)

Skausmo vertinimo skal÷s

Siekiant įvertinti pooperacinį skausmą naudojamos įvairios skausmo vertinimo sistemos. Šios sistemos matuoja fiziologinius duomenis (objektyvu) arba įvertina elgesį (subjektyvu), arba juos abu. Algezimetrai (medicininiai prietaisai skausmo jutimui matuoti) ir dolorimetrai (specialus prietaisas skausmui matuoti, naudojant spaudimo dydį) yra objektyvūs skausmo matavimo įrankiai, o vizualin÷ analogin÷ skal÷ yra plačiai naudojamas subjektyvaus vertinimo sistemos pavyzdys (Robertson, 2008).

Skausmo vertinimo skal÷s laikomos svarbiomis priemon÷mis, leidžiančiomis įvertinti pooperacinį šunų ar kačių skausmą, ir šios skal÷s yra pripažintos kaip naudingos ūmaus skausmo matavimo priemon÷s tiek paciento priežiūros, tiek tyrin÷jimų prasme. Taigi šios skal÷s gali būti tiesiog matavimo priemon÷mis, parodančiomis, kaip gerai pooperacinis šunų ar kačių elgesys atitinka išankstinius lūkesčius, būdingus skausmo sukeltam elgesiui (Duncan, Lascelles, 2004).

Šiuo metu n÷ra vieno standarto gyvūnų skausmo įvertinimui. Daug skirtingų vertinimo metodų, kurie apima fiziologinius (bandant nustatyti objektyvius matus) ir elgsenos kintamuosius, buvo publikuoti, tačiau tik nedaugelis buvo patvirtinti. Svarstoma problema yra sud÷tinga tod÷l, kad turi būti atsižvelgta į lyties, amžiaus, rūšies, veisl÷s, įtampos, polinkio ir aplinkos skirtumus. Vertinimo sistemos turi taip pat atsižvelgti į skirtingus skausmo tipus ir šaltinius. N÷ra jokių abejonių, kad jei daugiau d÷mesio bus sutelkta į būdingo rūšims skausmo elgesio tyrimus ir į skirtingų skausmo tipų tyrin÷jimą, geb÷jimas atpažinti skausmą ir elgesys su gyvūnų skausmu ger÷s.Nors buvo daug pastangų įd÷ta į skausmo vertinimo skalių vystymąsi, jos ir toliau lieka neobjektyvios, priklausančios nuo prižiūr÷tojo/steb÷tojo patirties ir įgūdžių. Teisingiausias skausmo buvimo vertinimas yra atsakas į analgetikus, kai grįžta normalus elgesys (Robertson, 2006).

Dauguma pacientų po operacijos patiria skausmą nuo vidutinio stiprumo iki stipraus. Nepaisant intensyvaus skausmo kontrol÷s klinikoje, 20-30 % pacientų patiria stiprų skausmą. (Apfelbaum, 2003)

Dirbantys su ūmaus skausmo valdymu žino, kad pooperacinio skausmo etiologija gali būti skirtinga negu uždegimo sukelto skausmo, cheminio dirginimo ir nervo sužalojimo ir, kad gydymas skirsis. (Ma, Zhang, 2011)

Gyvūnų skausmo valdymas yra apribotas skausmo vertinimo, kuris išlieka labai subjektyvus gydytojams, kurie remiasi netiesioginiais skausmo matais, naudodami vertinimo skales ir (rečiau) kiekybinius fiziologinius ir elgesio parametrus (Vinuela-Fernandez et al., 2007).

Alternatyvus metodas šių rūšių skausmo vertinimui yra skausmo skalių naudojimas. Buvo naudojamos tik paprastos vieno matmens skal÷s, kurios vertina skausmo intensyvumą. Šios skal÷s

(19)

buvo pritaikytos iš naudojamų žmonių medicinoje ir apima paprastas aprašomąsias, skaitmenines vertinimo ir vizualines analogines skales (Robertson, 2003).

Bandant pataisyti paprastų stebimųjų skalių trūkumus, buvo sukurtos interaktyvios vertinimo skal÷s, kurioms reikalinga žodin÷ ir fizin÷ sąveikos ir/ar švelni pažeistos srities palpacija ar išoperuotos vietos palpacija (Grint et al., 2006). Tokia sąveika su pacientu siekiama išpl÷sti steb÷tojo supratimą apie skausmo sukeltus elgsenos ir jutimo pokyčius gyvūne (Vinuela-Fernandez et al., 2007).

Skausmo intensyvumo priklausomyb÷ nuo lyties, amžiaus, veisl÷s, rūšies ir kitų

veiksnių

Skausmo patyrimas tarp individų yra labai nevienodas, net jei identiški dirgikliai yra taikomi tomis pačiomis aplinkos sąlygomis (Hansen, 2003). Kiekviena rūšis gyvena savo unikaliame jutimų pasaulyje ir individo elgesys yra sud÷tingo santykio tarp jo vidaus ir išor÷s aplinkos funkcija (Kantor, 1958).

Daugelis veiksnių gali tur÷ti įtakos skausmo apdorojimui ir išorinei išraiškai, įskaitant pasikeitusią aplinką, rūšinius skirtumus, nerūšinius skirtumus (amžius, veisl÷, lytis), skausmo tipą, sunkumą ir chroniškumą (Ford, Mazzaferro 2006). Buvo nustatyti individualūs jautrumo skausmui ir atsako į analgetikus svyravimai rūšių viduje (Vinuela-Fernandez et al., 2007).

Ataskaitų apie visceralinį veterinarijos pacientų skausmą yra nedaug. Ataskaita apie veterinarijos ambulatorinius ligonius, besilankančius Ohio State universitete, parod÷, kad iš per metus atvykusių 1153 šunų ir 652 kačių - 20% šunų ir 14% kačių buvo diagnozuotas skausmas, maždaug pusei kiekvienos rūšies individų buvo diagnozuotas visceralinis skausmas (Fox, 2010). Nenustatyta skirtumų, susijusių su lytimi, tačiau dauguma gyvūnų buvo kastruoti arba sterilizuoti. Lytiniai hormonai gali paveikti atsaką į skausmą (Cook, 1997). Estradiolis ir testosteronas veikia priešingai, daro įtaką κ-opioidinių receptorių dalyvavimui ir funkcijai, atitinkamai šių receptorių vieta CNS ir jų santykinis skaičius gali kisti atsakant į nociceptinį stimulą. Nocicepsinis skausmo slenkstis padid÷ja rujos metu, vaikingumo pabaigoje ir iškart po gimimo (Cook, 1998). Tyrimai, atlikti su žiurk÷mis rodo, kad padid÷jęs vidaus organų jautrumas priklauso nuo lytinio ciklo. Žiurk÷s yra jautresn÷s per priešrujį ir jo metu žiurkių patel÷s yra jautresn÷s už žiurkių patinus (Fox, 2010). Skausmas ir jo slopinimas skiriasi tarp vyriškos ir moteriškos lyties gyvūnų, o kai kurie analgetikai gali labiau malšinti patinų skausmą nei patelių (Anil et al., 2002).

Graužikų patel÷s yra jautresn÷s nei patinai kenksmingiems dirgikliams ir turi žemesnio lygio streso sukeltą analgeziją. Patinai turi stipresnį analgezijos atsaką µ-opioidinių receptorių agonistams

(20)

nei patel÷s. Aukščiausias skausmo slenkstis nustatytas, kai progesterono lygis buvo didžiausias. Be to, moteriškos lyties žiurk÷s ir pel÷s yra jautresn÷s cheminiams, šilumos ir elektros dirgikliams negu patinai (Wiesenfeld-Hallin, 2005).

Skirtingų veislių šunys skirtingai elgiasi susidūrę su skausmu ar baime. Labradoro retriveriai linkę būti stoiški, o Greihaundams ir mažų veislių šunims būdinga stipresn÷ susijaudinimo būsena, netgi paprasčiausių procedūrų metu (pvz., poodinių injekcijų ar nagų karpymo). Individualus gyvūno charakteris ir temperamentas turi įtakos jo reagavimui. Jauni ir naujagimiai gyvūnai turi žemesnį skausmo ir nerimo slenkstį nei vyresni gyvūnai (Ford, Mazzaferro 2006).

Tyrimai parod÷, kad senyvos žiurk÷s neturi kitokio skausmo slenksčio nei suaugę tiriamieji. Seni gyvūnai nesiskiria hiperalgezija, kurią sukelia uždegimui būdingas skausmas (Hanberry IV, 2010).

Analgezijos ir anestezijos įtaka gyvūno elgsenai ir skausmo pasireiškimui

Reikia suderinti prieš ir pooperacinę analgeziją tam, kad būtų sušvelninti kai kurie chirurginio skausmo tipai. Buvo nustatyta, kad nepakanka vien priešoperacinio nuskausminimo, kad būtų sumažintas kačių elgsenos atsakas į sterilizaciją. Būsimi moksliniai tyrin÷jimai turi įvertinti daugiarūšį (multimodalinį) nuskausminimą, įskaitant bendros anestezijos kombinaciją su vietine anestezija bei prieš ir pooperacinę analgeziją (Walker et al., 2011).

Efektyviausia analgezija yra „multimodalin÷ analgezija“, kur keletas skirtingų analgetikų naudojami vienu metu. Svarbu tęsti analgeziją d÷l tolimesnio pooperacinio uždegimo pjūvio vietoje. Prevencin÷ analgezija nebus pakankama, kad apimtų šį pochirurginį periodą. (Robertson, Taylor, 2004).

Vertinant skausmą iškart po operacijos, turi būti atsižvelgta į anestezijos sukeltą liekamąjį CNS slopinimą. Eksperimentiniai tyrimai parod÷, kad vartojant analgetikus prieš nocicepcinio stimulo pasireiškimą, sumažinamas nugaros smegenų užpakalinio rago neuronų sužadinimas, kuris priešingu atveju atsirastų („prevencinis nuskausminimas“). Tai reiškia, kad pooperacinio skausmo gali būti patiriama mažiau, jei analgetikai bus duoti prieš, o ne po operacinio pjūvio (Pearson, 2007).

Pagrindinis veiksnys yra subalansuoto anestezijos metodo taikymas, remiantis α2-adrenoreceptorių agonisto ir ketamino panaudojimu, tai yra įprastas metodas taikomas kat÷ms Europoje ir tam tikru mastu Šiaur÷s Amerikoje (Väisänen, 2007).

Ksilazinas yra α2-adrenerginių receptorių agonistas. Jis centralizuotai slopina tarpneuroninio impulso perdavimą, skatina raumenų atsipalaidavimą, CNS depresiją, visceralinę analgeziją.

(21)

Analgezinis ksilazino poveikis priklauso nuo doz÷s, trunka 20 minučių, net kai ksilazinas skiriamas didel÷mis doz÷mis (Williams et al., 2002).

Pabudimas po anestezijos, kuriai buvo naudotas ketaminas, gali būti susijęs su padid÷jusiu jaudrumu, ypač kat÷ms, nes gyvūnai tampa labai jautrūs triukšmui, šviesai ir lietimui (Seymour, Duke-Novakovski, 2007). Po operacijos kartais pastebimas raumenų tremoras, kuris gali būti susijęs su ketamino panaudojimu (Väisänen, 2007).

Meloksikamas – tai selektyvus COX-2 inhibitorius, pasižymintis stipriu priešuždegiminiu veikimu, mažu toksiškumu inkstams ir virškinimo traktui ir ilgu pusin÷s eliminacijos periodu. Meloksikamo veikimo trukm÷ po atliktos histerektomijos yra ne mažiau 20 valandų, kai vaistas suleidžiamas po oda ir naudojamas po narkoz÷s suk÷limo (Gassel et al., 2005).

Klinikin÷ patirtis rodo, kad po analgetikų terapijos patenkinamai besijaučiančios kat÷s būna normalios snukio išraiškos (Steagall, 2012).

Anestezuotiems vyresniems pacientams yra padid÷jusi rizika užsitęsusiam anestetikų veikimui ir v÷lesniam atsigavimui po anestezijos (Hughes, 2008).

(22)

MEDŽIAGOS IR METODAI

Tiriamasis darbas atliktas „Jeruzal÷s veterinarijos klinikos“ stacionare, Jeruzal÷s g. 7, Vilniuje 2012 metais .

Tirtos kat÷s po ovariohisterektomijos, pirmosiomis valandomis po operacijos.

Anestezija atlikta naudojant: Xylazin 2 % (injekcinis tirpalas, ksilazino hidrochlorido metilhidroksibenzoatas, Belapharm, 25 ml), Bioketan 100 mg/ml (injekcinis tirpalas, ketaminas, Vetoquinol, 10 ml). Skausmui ir uždegimui malšinti - Loxicom 5 mg/ml (injekcinis tirpalas, meloksikamas, Norbrook, 10 ml). Profilaktiškai nuo pooperacinių bakterinių infekcijų naudotas Betamox LA 150 mg/ml (injekcin÷ suspensija, Norbrook, 100 ml).

Atliekant ovariohisterektomiją, buvo daromas pjūvis per baltąją liniją, kaudaliau bambos. Raumenys atsargiai perpjauti skalpeliu. Pasluoksniui pjauta per poodinį purųjį jungiamąjį audinį, paviršinę pilvo sienos raumenų fasciją ir geltonąją pl÷vę, pilvo sienos raumenis bei jų fascijas. Perpjovus audinius iki pilvapl÷v÷s, pastaroji suimta pincetu, iškelta į žaizdos paviršių ir perkirpta. Gimdos ragas surastas pirštų pagalba ir iškeltas į paviršių. Apie 1 cm žemiau kiaušid÷s, ant kiaušid÷s kraujagyslių ir raiščio užd÷ti du hemostatiniai pincetai ir apie 1 cm žemiau jų ligatūruotas kiaušid÷s raištis ir kraujagysl÷. Perpjauta tarp hemostatinių pincetų. Ties viduriu ligatūruoti ir atidalinti gimdos apvalusis ir platusis raiščiai. Antrasis hemostatinis pincetas paliekamas. Tas pats atlikta su dešiniąja kiaušide. Gimda patraukta kaudaliau, iškelta į paviršių. Užd÷tos kelios ligatūros ant gimdos kaklelio kraujagysl÷s ir gimdos kaklelio. Aukščiau ligatūros užd÷ti du hemostatiniai pincetai, gimda pašalinta darant pjūvį tarp jų. Pilvo sienos pjūvis užsiūtas pasluoksniui: pilvo siena, raumenys, geltonoji fascija – mazgine siūle, poodinis audinys - ištisine maišo siūle. Abu sluoksniai užsiūti tirpiais siūlais Atramat, USP 2-0, Polyglicolic Acid, Violet, Braided, Absorbable, Reverse cutting, ½ circle, 37 mm, EP 3; 75 cm. Oda užsiūta slapta siūle, tirpiais siūlais Atramat, 4-0 Polyglicolic Acid, Violet, Braided, Absorbable, Reverse cutting, 3/8 circle, 19 mm, EP 1,5; 75 cm.

Laikymo sąlygos po operacijos: santykin÷ oro dr÷gm÷ – 55 %, temperatūra 23° C. Laikoma stacionare, metaliniuose narvuose, kurių išmatavimai 30x44x42,5 cm. Uždedamas „drabuž÷lis“ žaizdai apsaugoti, patiesiamas neperšlampamas paklotas, po narvo dugnu padedama elektrin÷ šildomoji paklod÷.

Gyvūnų steb÷jimui buvo naudojami: nešiojamas kompiuteris HP Pavilion dv2000 (JAV) ir kompiuterin÷ kamera Logitech HD Webcam c310 (Kinija).

Kačių elgesys steb÷tas trimis būdais: kai gyvūno netrikdo tai, kad jis yra stebimas; kai gyvūnas šaukiamas vardu; kai atidaromas narvas; liečiant pjūvio vietą. Atsižvelgus į gyvūno elgesį, vertintas pooperacinio skausmo intensyvumas pagal kačių skausmo skalę (1 lentel÷).

(23)

1 lentel÷. Skausmo intensyvumo vertinimas, paremtas skausmo skale Skausmo balai Vertinimas 0 (n÷ra skausmo) 1 2 3 4 A. Nesąveikaujantis elgesys

Steb÷ti gyvūną taip, kad jis nesuprastų,

jog į jį žiūrima. Normalus dom÷jimasis aplinka; laisvai juda, jei miega ar ilsisi, tai patogioje pad÷tyje Pastabus, šiek tiek juda, jei ilsisi

ar miega, tai patogioje

pad÷tyje

Retkarčiais pakeičia pozą, bet iš esm÷s rami laikysena, elgsena, jei ilsisi ar miega, tai patogioje pad÷tyje Neramus, nenustygstantis, nerimaujantis, pabudęs tuo metu, kai paprastai tur÷tų miegoti, galimi riboti judesiai, nepatogios pozos Dejavimas, kniaukimas, grimasos; sumaž÷jęs susidom÷jimas aplinka; pabudęs tuo metu, kai paprastai tur÷tų miegoti. Gali gul÷ti ant šono

be judesių, aplinkos „darkymas“ B. Pabudusio sąveikaujantis elgesys Pašaukti gyvūną vardu, prisiartinti, atidaryti narvą, paglostyti. Jei miegantis, neliesti. Bendrauja su stebinčiu asmeniu. Ateina į narvo priekį, juda laisvai, žaismingas, gali m÷ginti ištrūkti iš narvo Ribotas, suvaržytas bendravimas, ateina į narvo priekį, bet nejuda visiškai patogiai Ribotas, suvaržytas bendravimas su stebinčiu asmeniu, l÷tas slinkimas link narvo priekio, gali būti šiek tiek atsargus, budrus, nepatiklus Nežymi reakcija į prižiūrintį/stebintį asmenį ribotas jud÷jimas. Arba intensyvus d÷mesio reikalavimas, prašymas, noras būti laikomam N÷ra atsako, reakcijos į stebintį asmenį, „savo pasaulyje“, arba

prieš tai švelni gyvūno ataka, sielvartinga vokalizacija C. Pjūvio palpacija Nekreipia d÷mesio į švelnią palpaciją Pasisuka į pjūvio pusę, kai švelniai liečiama, nesipriešina Pasisuka į pjūvio pusę, gali laižyti, silpnai priešinasi, kai švelniai palpuojama Atsitraukia, kai švelniai palpuojama, galima vokalizacija, perd÷tas laižymas Bando išsivaduoti, kai švelniai palpuojama, gali įkąsti, žymi

gynyba, gali kramtyti, kandžioti, kratyti, trinti

žaizdą

Pildytos etogramų lentel÷s (2 lentel÷). Pirmoje šių lentelių grafoje yra nurodytas laikas, t.y. steb÷jimo po operacijos trukm÷ – 5 valandos, elgesio formas fiksuojant kas pusvalandį.

(24)

2 lentel÷. Etogramos pavyzdys Laikas val. : min. Gul÷jimas ant šono min. : s Gul÷jimas ant pilvo min. : s S÷d÷jimas min. : s Judesiai min. : s Stov÷jimas min. : s Nepatogi tup÷jimo poza min. : s 00:30 30:00 00:00 00:00 00:00 00:00 00:00 01:00 00:00 00:00 00:00 02:45 00:00 27:15 01:30 00:00 00:00 00:00 00:00 00:00 30:00 02:00 00:25 00:00 00:00 05:15 00:00 24:20

(25)

TYRIMŲ REZULTATAI

Užfiksuotos pagrindin÷s kačių elgsenos formos

Elgsenos forma Nr.1

Gul÷jimas ant šono – galūn÷s ištiestos arba iš dalies ištiestos, gulima ant vieno šono.

5 pav. Kat÷ Nr.1, gulinti ant šono

(26)

Elgsenos forma Nr.2

Gul÷jimas ant pilvo – galūn÷s prispaustos prie kūno, pakištos arba iš dalies pakištos po kūnu, nugara tiesi arba šiek tiek išriesta.

7 pav. Kat÷ Nr.7, gulinti ant pilvo

8 pav. Kat÷ Nr.6, gulinti ant pilvo

(27)

Elgsenos forma Nr.4

Judesiai: blaškymasis po narvą, m÷ginimas atsikelti, aplinkos tyrin÷jimas, grumingas.

10 pav. Kat÷ Nr.6 prausiasi

11 pav. Kat÷ Nr.7 tyrin÷ja aplinką

Elgsenos forma Nr.5

Stov÷jimas

(28)

Elgsenos forma Nr.6

Nepatogi tup÷jimo poza: užpakalin÷s galūn÷s atitrauktos nuo kūno (pilvo), nugara išriesta, pilvas įtemptas, stengiamasi nespausti pilvo.

13 pav. Nepatogi kat÷s Nr.7 tup÷jimo poza

(29)

Ištirtos kat÷s

Kat÷ Nr. 1

Kat÷ mišrūn÷ vardu Stinta, 2 metų amžiaus. Kūno mas÷ 3,1 kg, įmitimas vidutinis. Prieš operaciją leidosi paimama į rankas, nesipriešino, neband÷ ištrūkti.

Prieš operaciją buvo panaudoti tokie preparatų kiekiai: Xylazin (Belapharm) 0,15 ml i.m., Bioketan (Vetoquinol ) 0,3 ml i.m., Loxicom (Norbrook) 0,12 ml s.c., Betamox (Norbrook) 0,3 ml s.c. Užmigo per 15 min. Operacijos trukm÷ 30 min. Operacinio pjūvio dydis 2,5 cm.

3 lentel÷. Kat÷s Nr.1 etograma

Laikas val. : min. Gul÷jimas ant šono min. : s Gul÷jimas ant pilvo min. : s S÷d÷jimas min. : s Judesiai min. : s Stov÷jimas min. : s Nepatogi tup÷jimo poza min. : s 00:30 30:00 00:00 00:00 00:00 00:00 00:00 01:00 06:30 18:45 00:00 04:45 00:00 00:00 01:30 14:25 10:45 00:00 04:50 00:00 00:00 02:00 10:05 02:50 01:10 03:45 01:20 10:50 02:30 03:25 05:15 00:00 02:25 03:40 15:15 03:00 00:00 04:25 00:00 00:00 02:25 23:10 03:30 00:00 02:30 00:55 00:40 01:00 24:55 04:00 00:00 00:45 05:15 00:45 00:00 24:15 04:30 00:00 00:00 08:45 00:40 00:00 20:35 05:00 00:00 26:40 04:20 00:00 00:00 00:00

15 pav. Kat÷s Nr.1 etogramos duomenys per pirmąsias 5 val. po operacijos 0 5 10 15 20 25 30 35 00:30 01:00 01:30 02:00 02:30 03:00 03:30 04:00 04:30 05:00 Laikas, val.:min. T ru k m ÷, m in

Gul÷jimas ant šono Gul÷jimas ant pilvo S÷d÷jimas

(30)

Per penkias steb÷jimo valandas kat÷ gul÷jo ant šono 1 val. 4 min. 25 s, gul÷jo patogioje pozoje - ant pilvo 1 val. 2 min. 55 s, s÷d÷jo 20 min. 25 s, judesiai truko 17 min. 50 s, stov÷jo 8 min. 25 s, gul÷jo nepatogioje pozoje 1 val. 59 min. Pasišlapinta pra÷jus 30 min. po operacijos. Prad÷jo jud÷ti po operacijos pra÷jus 34 min. 30 s.. Aplinkos netyrin÷jo. Iki pat steb÷jimo pabaigos galvą laik÷ nuleidusi, akys buvo pusiau atmerktos.

Įvertinus skausmo intensyvumą naudojantis skausmo skale, gauti tokie duomenys: nesąveikaujanti elgsena – 2 balai, sąveikaujanti elgsena – 3 balai, pjūvio palpacija – 2 balai. Suma – 2,33 balo.

Kat÷ Nr. 2

Kat÷ britų trumpaplauk÷ vardu Pilk÷, 6 m÷nesių amžiaus. Kūno mas÷ 2,41 kg, įmitimas vidutinis. Prieš operaciją buvo smalsi, agresyvi, šnypšt÷.

(31)

0

5

10

15

20

25

30

35 00:30 01:00 01:30 02:00 02:30 03:00 03:30 04:00 04:30 05:00

Laikas, val.:min.

T

ru

k

m

÷,

m

in

Judesiai Stov÷jimas Nepatogi tup÷jimo poza

16 pav. Kat÷s Nr.2 etogramos duomenys per pirmąsias 5 val. po operacijos

Per penkias steb÷jimo valandas kat÷ gul÷jo ant šono 1 val. 25 min., gul÷jo patogioje pozoje - ant pilvo 1 va. 8 min. 15 s, s÷d÷jo 19 min.10 s, judesiai truko 17 min. 15 s, stov÷jo 3 min. 15 s, gul÷jo nepatogioje pozoje 1val. 28 min. 10 s. Pasišlapinta pra÷jus 52 min. po operacijos. Prad÷jo jud÷ti pra÷jus 1 val. 1 min. po operacijos. Tyrin÷ti aplinką ÷m÷ nuo 3 val.

Įvertinus skausmo intensyvumą naudojantis skausmo skale, gauti tokie duomenys: nesąveikaujanti elgsena – 1 balas, sąveikaujanti elgsena – 3 balai, pjūvio palpacija – 1 balas. Suma – 1,67 balo.

Kat÷ Nr. 3

Kat÷ mišrūn÷ vardu Mik÷ buvo 1,5 metų amžiaus. Kūno mas÷ 3,9 kg, įmitimas vidutinis. Prieš operaciją leidosi paimama į rankas, nesipriešino, neband÷ pasprukti.

(32)

5 lentel÷. Kat÷s Nr. 3 etograma Laikas val. : min. Gul÷jimas ant šono min. : s Gul÷jimas ant pilvo min. : s S÷d÷jimas min. : s Judesiai min. : s Stov÷jimas min. : s Nepatogi tup÷jimo poza min. : s 00:30 30:00 00:00 00:00 00:00 00:00 00:00 01:00 28:10 01:50 00:00 00:00 00:00 00:00 01:30 00:00 30:00 00:00 00:00 00:00 00:00 02:00 20:30 02:40 02:10 00:40 00:00 04:30 02:30 17:35 05:10 00:00 01:00 00:00 06:15 03:00 00:00 08:20 00:00 00:45 00:00 20:45 03:30 00:00 07:45 01:20 01:15 00:30 19:10 04:00 00:00 11:35 02:10 00:40 00:00 15:35 04:30 00:00 10:00 03:30 00:30 01:10 14:50 05:00 00:00 12:55 05:10 00:15 02:35 09:05

0

5

10

15

20

25

30

35

00:30 01:00 01:30 02:00 02:30 03:00 03:30 04:00 04:30 05:00

Laikas, val.:min

_.

T ru k m ÷ , m in .

17 pav. Kat÷s Nr.3 etogramos duomenys per pirmąsias 5 val. po operacijos

Per penkias steb÷jimo valandas kat÷ gul÷jo ant šono 1 val. 36 min. 15 s, gul÷jo patogioje pozoje - ant pilvo 1 val. 20 min. 15 s, s÷d÷jo 14 min. 20 s, judesiai truko 5 min. 5 s, stov÷jo 4 min. 15 s, gul÷jo nepatogioje pozoje 1 val. 30 min. 10 s. Pasišlapinta pra÷jus 44 min. po operacijos. Prad÷jo jud÷ti pra÷jus 58 min. 10 s po operacijos. öm÷ tyrin÷ti aplinką nuo 2 val.

Įvertinus skausmo intensyvumą naudojantis skausmo skale, gauti tokie duomenys: nesąveikaujanti elgsena – 2 balai, sąveikaujanti elgsena – 1 balas, pjūvio palpacija – 0 balų. Suma – 1 balas.

(33)

Kat÷ Nr. 4

Kat÷ škotų nul÷paus÷ vardu Assol, 8 m. 8 m÷n. amžiaus. Kūno mas÷ 4,0 kg, įmitimas vidutinis. Prieš operaciją elg÷si agresyviai.

6 lentel÷. Kat÷s Nr. 4 etograma

0 5 10 15 20 25 30 35 00:30 01:00 01:30 02:00 02:30 03:00 03:30 04:00 04:30 05:00

Laikas po operacijos, val.:min.

T ru k m ÷ , m in .

Gul÷jimas ant šono Gul÷jimas ant pilvo

Judesiai Nepatogi tup÷jimo poza

18 pav. Kat÷s Nr. 4 etogramos duomenys per pirmąsias 5 val. po operacijos

Per penkias steb÷jimo valandas kat÷ gul÷jo ant šono 3 val. 56 min. 5 s, gul÷jo patogioje pozoje - ant pilvo 30 min. 35 s, tup÷jo 0 min. 0 s, judesiai truko 3 min. 40 s, stov÷jo 0 min. 0 s, gul÷jo

(34)

nepatogioje pozoje 39 min. 20 s. Pasišlapinta pra÷jus 53 min. po operacijos. Prad÷jo jud÷ti pra÷jus 3 val. 8 min. öm÷ tyrin÷ti aplinką nuo 4 val.

Įvertinus skausmo intensyvumą naudojantis skausmo skale, gauti tokie duomenys: nesąveikaujanti elgsena – 4 balai, sąveikaujanti elgsena – 2 balai, pjūvio palpacija – 1 balai. Suma – 2,33 balai.

Kat÷ Nr. 5

Kat÷ mišrūn÷ vardu Mija, 1 metų amžiaus. Kūno mas÷ 2,66 kg, įmitimas vidutinis. Prieš operaciją buvo labai judri.

(35)

0

5

10

15

20

25

30

35 00:30 01:00 01:30 02:00 02:30 03:00 03:30 04:00 04:30 05:00

Laikas, val.:min.

T

ru

k

m

÷,

m

in

.

Per penkias steb÷jimo valandas kat÷ gul÷jo ant šono 35 min., gul÷jo patogioje pozoje - ant pilvo 23 min. 5 s, s÷d÷jo 5 min. 35 s, judesiai truko 1 min. 45 s, stov÷jo 15 s, gul÷jo nepatogioje pozoje 3 val. 54 min. 20 s. Pasišlapinta pra÷jus 30 min. po operacijos. Prad÷jo jud÷ti pra÷jus 35 min. po operacijos. öm÷ tyrin÷ti aplinką nuo 4 val. Daugiausiai laiko praleido būdama prie galin÷s narvo sienos. Band÷ pasisl÷pti už paklot÷lio. Pri÷jus klinikos darbuotojai prie narvo palenkdavo galvą žemyn, o ausis prispausdavo prie galvos.

Įvertinus skausmo intensyvumą naudojantis skausmo skale, gauti tokie duomenys: nesąveikaujanti elgsena – 1 balas, sąveikaujanti elgsena – 1 balas, pjūvio palpacija – 0 balų. Suma – 0,67 balo.

Kat÷ Nr. 6

Kat÷ mišrūn÷ vardu Mic÷, 6 m÷n. amžiaus. Kūno mas÷ 2,77 kg, įmitimas vidutinis. Prieš operaciją buvo judri.

(36)

0

5

10

15

20

25

30

35 00:30 01:00 01:30 02:00 02:30 03:00 03:30 04:00 04:30 05:00

Laikas, val.:min.

T

ru

k

m

÷,

m

in

.

Per penkias steb÷jimo valandas kat÷ gul÷jo ant šono 30 min. 10 s, gul÷jo patogioje pozoje - ant pilvo 20 min. 20 s, s÷d÷jo 9 min. 45 s, judesiai truko 13 min. 0 s, stov÷jo 0 min. 0 s, gul÷jo nepatogioje pozoje 3 val. 26 min. 45 s. Pasišlapinta pra÷jus 32 min. po operacijos. Prad÷jo jud÷ti pra÷jus 32 min. 25 s po operacijos. V÷m÷ pra÷jus 2 val. 55 min. po operacijos. öm÷ tyrin÷ti aplinką nuo 3 val. 30 min.

(37)

Įvertinus skausmo intensyvumą naudojantis skausmo skale, gauti tokie duomenys: nesąveikaujanti elgsena – 2 balai, sąveikaujanti elgsena – 2 balai, pjūvio palpacija – 1 balas. Suma – 1,67 balo.

Kat÷ Nr. 7

Kat÷ mišrūn÷ vardu Liza, 5 m÷nesių amžiaus. Kūno mas÷ 2,0 kg, įmitimas vidutinis. Prieš operaciją leidosi paimama į rankas, nesipriešino, neband÷ pasprukti.

Prieš operaciją buvo panaudoti tokie preparatų kiekiai: Xylazin (Belapharm) 0,2 ml i.m., Bioketan (Vetoquinol ) 0,1 ml i.m., Loxicom (Norbrook) 0,08 ml s.c., Betamox (Norbrook) 0,2ml s.c. Užmigo per 14 min. Operacijos trukm÷ 35 min. Operacinio pjūvio dydis 2,2 cm.

Per penkias steb÷jimo valandas kat÷ gul÷jo ant šono 44 min. 5 s, gul÷jo patogioje pozoje - ant pilvo 40 min., tup÷jo 39 min. 50 s, judesiai truko 11 min. 10 s, stov÷jo 40 s, gul÷jo nepatogioje pozoje 2 val. 44 min. 50 s. Pasišlapinta pra÷jus 42 min. po operacijos. Prad÷jo jud÷ti pra÷jus 29 min. 35 s po operacijos. Tyrin÷ti aplinką (uostin÷ti) ÷m÷ nuo 2 val. 30 min.

Įvertinus skausmo intensyvumą naudojantis skausmo skale, gauti tokie duomenys: nesąveikaujanti elgsena – 2 balai, sąveikaujanti elgsena – 2 balai, pjūvio palpacija – 2 balai. Suma – 2 balai.

(38)

0

5

10

15

20

25

30

35 00:30 01:00 01:30 02:00 02:30 03:00 03:30 04:00 04:30 05:00

Laikas, val.:min.

T

ru

k

m

÷,

m

in

.

(39)

REZULTATŲ APTARIMAS

Skausmo išraiškos elgsena yra labai specifiška rūšiai, priklauso nuo amžiaus, veisl÷s, individo būdo ir papildomų veiksnių, tokių kaip nerimas ar baim÷. Vertinant skausmą, pagrindin÷s elgsenos kategorijos, tai poza, judrumas, atsakas į lietimą, d÷mesys skausmingam plotui ir vokalizacija (Seymour, Duke-Novakovski, 2007).

Visos ovariohisterektomijos operacijos truko nuo 30-35 min. Visos kat÷s užmigo per 14-16 min. ir pasišlapino per pirmą valandą po operacijos.

Literatūroje aprašomos (Beaver, 2003) keturios pagrindin÷s kačių gul÷jimo pozos: pirmoji - gul÷jimas ant pilvo, antroji - ant šono, trečioji - priekin÷ kūno dalis ant pilvo, užpakalin÷ ant šono, ketvirtoji – gul÷jimas ant nugaros.. Septynioms ištirtoms kat÷ms užfiksuotos gul÷jimo ant šono, ir gul÷jimo ant pilvo pozos. Nei viena negul÷jo nei trečia, nei ketvirta gul÷jimo poza. Taip pat užfiksuotas s÷d÷jimas, stov÷jimas, vadinamoji nepatogi gul÷jimo poza bei judesiai. Nepatogi s÷d÷jimo poza tokia, kai susigūžusi kat÷ stengiasi užpakalin÷mis galūn÷mis nespausti pilvo, nesiliesti juo prie narvo dugno, kad nebūtų dirginama pjūvio vieta. Poza, kai kat÷ jaučia skausmą po pilvo operacijos, apibūdinama kaip „ iš dalies pasilenkusi“ arba susigūžusi (Little, 2012).

Šešios iš septynių kačių prad÷jo jud÷ti pra÷jus 0,5-1 val. po operacijos. Ilgiausiai pragul÷jo ant šono ir v÷liausiai prad÷jo jud÷ti kat÷ Nr.4, tai galima susieti su jos 8 m. 8 m÷n. amžiumi. Senyvų gyvūnų organizmas nepasisavina anestetikų taip pat gerai, kaip ir jaunų, sveikų individų. Sveikiems vyresnio amžiaus pacientams tur÷tų būti skiriama tik 15-30 % anestetikų doz÷s, skiriamos sveikiems jauniems gyvūnams (Thurmon et al., 1999).

Daugiausiai skausmo balų surinko kat÷ Nr. 1 ir kat÷ Nr. 4 – 2,33 balo, tačiau reikia sunerimti tik tuo atveju, jei skausmas viršija 3 balus (Hardie, Wolf, 2006). Visgi kat÷ Nr.1 jud÷jo (blašk÷si po narvą) ilgiausiai iš visų kačių. Jei kat÷ po operacijos blaškosi narve, tik÷tina, ji patiria itin didelį skausmą (Hardie, Wolf, 2006). Taip pat kat÷ Nr. 1 po operacijos gul÷dama ant pilvo ar nepatogioje pozoje visą laiką galvą laik÷ nuleidusi, jos akys buvo pusiau atmerktos, o tai būdingi skausmo požymiai. Jausdamos skausmą kat÷s galvą nuleidusios, o akys pramerktos arba visai užmerktos (Little, 2011). Kat÷s Nr. 1 (2 m.) ir kat÷s Nr. 4 (8 m. 8 m÷n.) operacinio pjūvio dydžiai buvo vieni iš didžiausių, d÷l to jos gal÷jo patirti didesnį skausmą nei kitos kat÷s. Ovariohisterektomija vyresn÷ms ar nutukusioms kat÷ms gali sukelti vidutinio stiprumo skausmą, kai ta pati operacija jaunoms pacient÷ms dažniausiai sukelia tik nedidelį skausmą. Taip pat reikia atsižvelgti ir į chirurgin÷s technikos būdą, audinių sužalojimo laipsnį (Faunt et al., 2010). Mažiausias operacinio pjūvio dydis kat÷s Nr. 5, ji surinko mažiausiai skausmo balų. Mažesni pjūviai mažina sužalotų audinių plotą ir