JAUNO IR VIDUTINIO AMŽIAUS MOTERŲ ŠIRDIES SUSITRAUKIMŲ DAŽNIO KAITA FIZINIO KRŪVIO METU IR JO SĄSAJOS SU ŽEMĖS LOKALAUS MAGNETINIO LAUKO SVYRAVIMAIS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

INGRIDA LILEIKYTĖ

JAUNO IR VIDUTINIO AMŽIAUS MOTERŲ ŠIRDIES

SUSITRAUKIMŲ DAŽNIO KAITA FIZINIO KRŪVIO METU IR

JO SĄSAJOS SU ŽEMĖS LOKALAUS MAGNETINIO LAUKO

SVYRAVIMAIS

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ ( valst. kodas 621B30005) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Algė Daunoravičienė

TURINYS

1.1. Žemės magnetinis laukas ... 11

1.1.1. Žemės magnetinio lauko poveikis žmogaus organizmui... 12

1.1.2. Žemės magnetinio lauko poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai ... 14

1.1.3 Šumano rezonansas ... 16

1.2. Širdies ritmo variabilumas ... 19

1.3. Širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacija fiziniams krūviams ... 20

1.4. Aerobikos pratybų samprata ... 22

1.4.1. Aerobikos pratybų poveikis žmogaus organizmui... 23

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 25

2.1. Tyrimo organizavimas ... 25

2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 25

2.3. Tyrimo metodai ir eiga... 26

2.3.1. Širdies susitraukimų dažnio registravimas ... 26

2.3.2 Žemės lokalaus magnetinio lauko registravimas... 28

2.3.4. Anketa... 29

2.3.5. Aerobikos pratybų turinys ir poveikio charakteristika ... 29

2.4. Duomenų apdorojimas ... 30

3. REZULTATAI ... 31

3.1. Skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio rodikliai ir krūvio intensyvumo tikslinės zonos ... 31

3.2. Skirtingo amžiaus tiriamųjų širdies susitraukimų dažnio kaita aerobikos pratybų metu... 33

3.3. Jauno ir vidutinio amžiaus moterų individuali širdies susitraukimų dažnio kaita fizinio krūvio metu... 38

3.4. Skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio sąsajos su žemės lokalaus magnetinio lauko svyravimais fizinio krūvio metu ... 42

3.5. Jauno ir vidutinio amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio sąsajos su žemės lokalaus magnetinio lauko svyravimais skirtinguose intervaluose fizinio krūvio metu ... 47

4. REZULTATŲ APTARIMAS... 52

IŠVADOS ... 56

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57

MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 58

SANTRAUKA

Ingrida Lileikytė. Jauno ir vidutinio amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio kaita fizinio krūvio metu ir jo sąsajos su Žemės lokalaus magnetinio lauko svyravimais. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Algė Daunoravičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2016; 65 p.

Tyrimo tikslas: nustatyti skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio kaitą

fizinio krūvio metu ir jo sąsajas su Žemės lokalaus magnetinio lauko svyravimais. Tyrimo

uždaviniai: 1. Įvertinti skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio kaitą skirtingose

aerobikos pratybų dalyse. 2. Nustatyti jauno ir vidutinio amžiaus moterų individualius širdies susitraukimų dažnio kitimus fizinio krūvio metu. 3. Nustatyti skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio sąsajas su Žemės lokalaus magnetinio lauko svyravimais fizinio krūvio metu.

4. Nustatyti skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio sąsajas su Žemės lokalaus

magnetinio lauko svyravimais skirtinguose dažnių intervaluose fizinio krūvio metu. Tyrimo

metodika: aerobikos treniruočių metu, individualiai, pulsometrais “PolarH7” buvo matuojamas

visų tiriamųjų ŠSD. Iš Žemės lokalaus magnetinio lauko duomenų, buvo atrinktos tik tos GML reikšmės, kurios buvo fiksuojamos tuo laiku, kai vyko aerobikos pratybos. Tyrimo išvados: 1. Treniruotės įsidirbimo dalyje visų tiriamųjų širdies susitraukimų dažnis pasiekė ištvermės lavinimo zoną. Pagrindinės - aerobinės dalies metu tiek jauno, tiek vidutinio amžiaus moterų pasiektas širdies susitraukimų dažnis atitiko vidutinį fizinio krūvio intensyvumą, kuris užtikrina efektyvų aerobinio darbingumo didinimą. Jaunų moterų širdies dažnis labiau reagavo į lokalių jėgos pratimų skirtingas atlikimo padėtis, darbo ar raumenų susitraukimo tipą nei vidutinio amžiaus moterų. Jauno amžiaus moterų atsigavimas po fizinio krūvio buvo greitesnis. 2. Analizuojant kiekvienos tiriamosios širdies dažnio kitimus išryškėjo individualūs adaptacijos fiziniams krūviams ypatumai: aerobinės treniruotės dalyje pasiektas krūvio intensyvumas jaunų moterų grupėje svyravo nuo 69 iki 84 procentų, vidutinio amžiaus moterų grupėje - nuo 68 iki 83 procentų nuo maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. 3. Pastebėta, kad fizinio krūvio metu vidutinio amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnis didėjo, mažėjant Žemės magnetinio lauko stiprumui. Jauno amžiaus moterų grupėje tokių širdies susitraukimų dažnio kaitos tendencijų nenustatyta. 4. Jauno ir vidutinio amžiaus moterų grupėse tarp širdies susitraukimų dažnio ir Žemės lokalaus magnetinio lauko nustatytos statistiškai reikšmingos koreliacijos [1; 7] Hz stiprumo intervale, kurio svyravimai daro įtaką darniai organizmo sistemų ir organų veiklai bei [7; 45] Hz intervale, susijusiame su bendra žmogaus savijauta.

ABSTRACT

Ingrida Lileikytė. Young and middle-aged women's changes of heart rate during exercise and its connection with Earth's local magnetic field fluctuations. Master‘s thesis. Supervisor - Assoc. PhD. Algė Daunoravičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sports. – Kaunas, 2016; 65 p.

The aim: to determine the heart rate change of women of different ages during exercise

and its connection with fluctuation of the Earth‘s magnetic field. Tasks: 1. To determine individual heart rate changes of young and middle-aged women during different phases of aerobic exercise. 2. To assess the heart rate changes of women of different ages during exercise. 3. To determine connections between the heart rate of women of different ages and Earth‘s local magnetic field‘s fluctuation during physical activity. 4. To determine connections between the heart rate of women of different ages and Earth‘s local magnetic field‘s fluctuation in different phases of physical activity. Research methodology: During aerobic workouts, which were held 2 times a week for an hour, the heart rate of each woman was individually measured using „PolarH7“ heart rate sensor. From the local Earth‘s magnetic field data were selected only those GMF values, which have been recorded at the time aerobic exercise took place. Conclusions: 1. During the run-in part of the workout, HR of all participants reached range of endurance training. During the main (aerobic) part, both young and middle-aged women’s HR satisfied intensity of average physical activity which ensures effective amplification of aerobic work capacity. HR of young women reacted to different performance positions of local strength training exercises, work or muscle contraction type more than middle-aged women. Recovery after physical activity was more intense in young women than middle-aged women. 2. While analyzing HR changes of each participant, individual peculiarities of adaptation to physical activity emerged: in group of young women, intensity of exertion, which was reached during the aerobic part of workout, ranged from 69 to 84 percent of maximum HR while in group of middle-aged women it ranged from 68 to 83 percent of maximum HR. 3. It has been noticed that during physical activity HR of middle-aged women was increasing while Earth’s geomagnetical field was decreasing. In group of young women such tendencies of HR change were not recorded. 4. In groups of young and middle-aged women, between HR and Earth‘s local geomagnetic field a statistically significant correlations were recorded in [1; 7 Hz] range, whose fluctuations influence consonant activity of organs and their systems and in [7; 45 Hz] range, which is related to general human well-being.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei doc. dr. Algei Daunoravičienei už malonų bendradarbiavimą, visokeriopą pagalbą ir kantrybę rašant baigiamąjį magistro darbą. Dėkoju prof. habil. dr. Alfonsui Vainorui už konsultacijas ir naudingus patarimus interpretuojant Žemės magnetinio lauko ir širdies susitraukimų dažnio sąsajų tyrimo rezultatus. Dr. Margaritai Radžiūnienei už mokymus naudotis pulsometrais “PolarH7”, kompiuterine programa “Polar Beat” ir už suteiktas tyrimui reikalingas priemones. Dėkoju Kauno technologijos universiteto mokslininkui Mantui Landauskui už pagalbą susijusią su Žemės magnetinio lauko duomenimis ir jų apdorojimu.

SANTRUMPOS

AKS – arterinis kraujo spaudimas ANS – autonominė nervų sistema CNS – centrinė nervų sistema EML – elektromagnetinis laukas EEG - elektroencefalograma GML – geomagnetinis laukas

Hz – hercas (pasikartojimų skaičius per sekundę) KMI – kūno masės indeksas

pT– piko tesla (magnetinės indukcijos vienetas) ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema

ŠR – širdies ritmas

ŠRV - širdies ritmo variabilumas

ŠSD – širdies susitraukimų dažnis, kartai per minutę ŠSDmaks. – maksimalus širdies susitraukimų dažnis

ŠSDre z . – rezervinis širdies susitraukimų dažnis

ŽODYNĖLIS

Fliuktuacija – svyravimas, atsitiktinis dydžio nuokrypis į abi puses nuo vidurkio. Jaunas amžius - asmenys nuo 18 iki 44 metų (pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją). Koherencija – sinonimai: darnumas, ryšys, sąsaja, rišlumas.

Vidutinis amžius - asmenys nuo 45 iki 59 metų (pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją). Saulės vėjas – elektringųjų dalelių srautas, sklindantis nuo Saulės.

Širdies ritmo variabilumas - RR intervalų kitimas laike.

Šumano rezonansas – elektromagnetinės bangos, egzistuojančios erdvėje tarp žemės paviršiaus ir

žemutinių jonosferos sluoksnių.

Žemės magnetinis laukas - manoma, kad jis yra sukuriamas dėl Žemės branduolio išorinio

ĮVADAS

Žmogaus sveikata, savijauta, gyvenimo kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: genetikos, gyvenimo būdo ir aplinkos. Gyvenimo būdą pasirenka pats žmogus. Tai fizinis aktyvumas, mityba, laisvalaikio praleidimas, poilsis ir daugelis kitų aplinkybių. Aplinkos veiksnius keisti yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Žemės magnetinis arba kitaip geomagnetinis laukas (toliau GML) yra neišvengiamas, visus gyvus organizmus veikiantis aplinkos komponentas (1). Remiantis tyrimų duomenimis nustatyta Saulės aktyvumo įtaka Žemės magnetiniam laukui. Saulės aktvumo sukeliamos geomagnetinės audros Žemės paviršiuje sutrikdo prietaisų veiklą, gyvųjų organizmų biologinį ciklą. Prasta savijauta skundžiasi jautresni, sveikatos sutrikimų turintys žmonės (2).

Žemės gelmėse glūdintis skysto metalo branduolys generuoja magnetinį lauką – planetos imuninę sistemą, saugančią visa kas gyva nuo kosminės radiacijos. Pastaraisiais metais mokslininkai atkreipia dėmesį į silpnėjančią Žemės magnetosferą ir bando prognozuoti šio reiškinio pasekmes (3). Tuo pačiu atliekami moksliniai tyrimai, studijos, siekiančios kompleksiškai įrodyti geomagnetinio lauko svyravimų įtaką žmogaus sveikatai. Žemės magnetinio lauko svyravimai veikia įvairius žmogaus organizmo funkcinius rodiklius ir biologinius procesus: kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį, jo variabilumą, melatonino lygį ir kitų hormonų balansą (4). Sveiki asmenys tokių magnetinio lauko pasikeitimų paprastai nepajunta, tačiau turintiems sveikatos sutrikimų, negalavimų, jie gali paūmėti.

Didelio susidomėjimo sulaukė Širdies matematikos instituto (Hearth Math Institute) mokslininkų teiginys, jog egzistuoja ryšys tarp lokalaus geomagnetinio lauko svyravimų ir kolektyvinės darnos, elgesio, socialinių ryšių (5). Prieš du metus Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bendradarbiaudamas su Širdies matematikos institutu (Heart Math Institute), Kauno technologijos universitetu ir kitais partneriais, Baisogaloje įrengė ypatingo jautrumo magnetometrą, leidžiantį registruoti, stebėti ir analizuoti lokalaus geomagnetinio lauko svyravimus. Visa tai Lietuvos mokslininkams atveria naujas galimybes kelti aktualias mokslines hipotezes, dalyvauti tarptautinėse studijose, projektuose, ieškoti naujų atradimų vykdant šios srities tyrimus. Vienu pirmųjų tyrimų išsiaiškinta, kad fiziškai aktyvūs asmenys mažiau jautrūs Žemės magnetinio lauko aktyvumo svyravimams (6). Nustatyta, kad skirtingo fizinio pajėgumo asmenys nevienodai jautrūs [0; 1] Hz intervale vykstantiems pokyčiams, kurių hemodinamikos fliuktuacijos susijusios su žmogaus metabolizmo veikla. Pastebėta, kad fiziškai aktyvių asmenų miego kokybė yra geresnė,

geriau pailsi organizmas. Manoma, kad tinkamai dozuojant fizinį krūvį galima sumažinti Žemės magnetinio lauko pasikeitimų sąlygojamus simptomus.

Šiuolaikinių technologijų naudojimas, nepertraukiamai registruojant širdies susitraukimų dažnį fizinio aktyvumo metu, leidžia vertinti organizmo adaptacijos ypatumus, fizinio krūvio intensyvumą. Pasirinktos sveikatingumo aerobikos pratybos – viena iš populiariausių fizinio aktyvumo rūšių, išsiskirianti iš kitų sunkesniu krūvio intensyvumo valdymu ir individualizavimu, emociniu fonu. Neretai tokiose treniruotėse dalyvauja skirtingo amžiaus, fizinio ir funkcinio pajėgumo asmenys, kas padidina riziką viršyti organizmo funkcines galimybes. Fizinio krūvio metu registruoto širdies susitraukimų dažnio analizė atskleidžia skirtingo amžiaus moterų adaptacinius ypatumus, suteikia galimybę teikti individualias rekomendacijas LSMU aerobikos pratybas lankančioms moterims.

Keliame prielaidą, kad amžiaus skirtumai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijai į Žemės lokalaus magnetinio lauko pokyčius.

Tyrimo tikslas - nustatyti skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio kaitą

fizinio krūvio metu ir jo sąsajas su žemės magnetinio lauko svyravimais.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio kaitą skirtingose aerobikos pratybų dalyse.

2. Nustatyti jauno ir vidutinio amžiaus moterų individualius širdies susitraukimų dažnio kitimus fizinio krūvio metu.

3. Nustatyti skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio sąsajas su Žemės lokalaus magnetinio lauko svyravimais fizinio krūvio metu.

4. Nustatyti skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio sąsajas su Žemės lokalaus magnetinio lauko svyravimais skirtinguose dažnių intervaluose fizinio krūvio metu.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Žemės magnetinis laukas

Žemės ir kosminės erdvės sąveika sukuria aplink Žemę magnetinį lauką, kuris sudaro tik apie 5 proc. viso Žemės paviršiuje esančio magnetinio lauko stiprumo. Jį sudaro Saulės spinduliuojamų elektringųjų dalelių srautas, elektringosios dalelės, judančios jonosferoje ir magnetosferoje, įsimagnetinusios Žemės plutos uolienos. Žemės gelmių sukurto magnetinio lauko stipris sudaro apie 95 proc. viso magnetinio lauko stiprumo (7).

Žemės magnetinio lauko ašis pakrypusi 11,4° kampu į jos sukimosi ašį. Žemės rutulį supanti erdvė, kurioje vyrauja magnetinis laukas, vadinama magnetosfera, o Žemės paviršiaus ir magnetosferos ašies sankirtos taškai — geomagnetiniais poliais (1 pav.). Žemės magnetinis laukas yra nesimetriškas. Jį deformuoja iš Saulės sklindantis greitų elektringųjų dalelių srautas, vadinamas Saulės vėju. Žemės magnetiniame lauke vyksta pokyčiai. Trumpalaikiai jo sutrikimai vadinami magnetinėmis audromis. Jos susijusios su Saulės aktyvumo padidėjimu. Magnetinių audrų metu suintensyvėja poliarinės pašvaistės, suaktyvėja ciklonai troposferoje, sutrinka radijo ryšys (8).

Magnetinis laukas yra elektromagnetinio lauko dedamoji. Elektromagnetinis laukas yra gana aukštų dažnių tarpusavyje surišti elektrinis ir magnetinis laukai. Svarbiausios jų savybės pasireiškia jiems sąveikaujant su nejudamais ir judamais elektros krūviais bei srove (9). Elektromagnetiniai laukai sklinda visomis kryptimis ir yra įvairaus ilgio, dažnio. Didžiausią įtaką žemės magnetiniam laukui ir jo pokyčiams sąlygoja Saulės aktyvumas ir procesai vykstantys Žemės gelmėse. Saulės aktyvumu vadinama visuma Saulės paviršiuje ir aplinkoje vykstančių procesų: Saulės vainikiniai išmetimai, Saulės dėmės, žybsniai, Saulės vėjas ir kiti (10). Skiriamos dvi pagrindinės geomagnetinių audrų rūšys: magnetiniai debesys ir didelio greičio saulės vėjo srautai. Šios magnetinės audros turi skirtingą poveikį asmens sveikatai ir mirtingumo pasireiškimui (11).

Vykdomi magnetinio lauko ir Saulės aktyvumo tyrimai parodė Saulės aktyvumo įtaką Žemės magnetiniam laukui. Dėl Saulės aktyvumo sukeliamos geomagnetinės audros Žemės paviršiuje, kurios sutrikdo prietaisų veiklą, gyvųjų organizmų biologinį ciklą. Suprastėjusia savijauta skundžiasi jautresni, sveikatos sutrikimų turintys žmonės (2).

Žemės magnetinio lauko pokyčiai priklauso ir nuo geografinės platumos bei nuo metų laiko. Vasarą magnetinio lauko pokyčiai vidutiniškai yra keturis kartus stipresni nei žiemą (10). Atmosferoje stipriausių laukų šaltiniai yra perkūnijų debesys, po kurių lauko stipris žemės paviršiuje siekia 104 V/m. Perkūnijų debesys taip pat yra elektrinių iškrovų generatorius. Iškrovos

iššaukia Žemės paviršiuje lauko stiprio šuolius (12). Antropogeniniai faktoriai taip pat daro įtaką Žemės magnetiniam laukui. Dirbtinas medžiagų (pramonės ir transporto degimo, garavimo procesų produktai) įterpimas į atmosferą keičia oro elektrinį laidumą ir taip veikia natūralaus magnetinio lauko stiprį (10).

Žemės magnetinis laukas sulaiko iš kosmoso sklindančias elektringas daleles, saugo nuo pražūtingo saulės vėjo visą Žemėje esančią gyvybę. Magnetinio lauko stiprumui ir svyravimams didelę įtaką daro Saulės vėjai, audros ir pan. todėl jis nėra pastovus. Jo svyravimai turi įtakos viskam: nuo globalinių komunikacijų, įtakos prietaisams ir įrenginiams iki gyvūnų migracijos ar orų pasikeitimo. Vis garsiau kalbama ir apie silpnėjantį Žemės magnetinį lauką ir gresiančias pasekmes.

1 pav. Žemės magnetinis laukas

(Šaltinis: https://www.heartmath.org/research/global-coherence/)

1.1.1. Žemės magnetinio lauko poveikis žmogaus organizmui

Žemės magnetinio lauko poveikis nėra labai stiprus. Jis sustiprėja tik vykstant magnetinėms audroms, ženkliai padidėjus žemės magnetinio lauko stipriui (13). Magnetinis laukas skirtingai veikia žmogaus organus ir organų sistemas. Ilgų stebėjimų ir tyrimų metu nustatyta, kad

Magnetinio lauko linijos Geografinis pietų polius

Žemės magnetinio lauko aktyvumas, jo stiprėjimas padidina savižudybių skaičių, padidėja emocinis nestabilumas, agresyvumas (14). Saulės aktyvumo procesai ir jų sukeltos magnetinės audros neigiamai veikia gyvuosius organizmus. Žmonėms, ypač jautriems, gali sukelti galvos skausmus ir blogą nuotaiką. Nustatyta, kad magnetinio lauko pulsacijos tiesiogiai veikia centrinę ir periferinę nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas. Magnetinio lauko pokyčių metu padaugėja klinikinių situacijų, žmonės dažniau skundžiasi bloga savijauta, kinta žmogaus emocijos ir elgesys (12) (15) (16).

Daug kalbama ir apie elektromagnetinio lauko (toliau EML) daromą įtaką žmogaus organizmui. Atmosferoje nuolat veikia galingas saulės generatorius, kuris prie Žemės paviršiaus sukuria 130 V/m2 nuolatinį elektros lauką. Elektros išlydžiai atmosferoje kuria kintamus įvairaus dažnio elektromagnetinius laukus. Šie laukai veikia žmones, nes jie sudaryti iš įelektrintų dalelių – poliarizuotų molekulių, jonų, elektronų. Pagrindinis EML poveikio mechanizmas yra elektrinė ląstelių poliarizacija. Elektromagnetiniai laukai veikia mūsų nervų sistemą. Jie turi įtakos kraujo krešėjimui, kraujospūdžiui, širdies darbui ir reakcijos trukmei (17). Žemės elektromagnetinio lauko bangų vibracija vyksta tokiu pačiu dažniu kaip ir žmogaus širdies ritmo bei smegenų elektriniai dažniai. Alfa smegenų ritmas (8-12) Hz sutampa su Žemės fono dažniu (7-10) Hz. Kintant natūraliam išoriniam elektromagnetiniam laukui, pakinta virpesiai ir žmogaus kūno ląstelėse, molekuliniame ir bioreguliaciniame lygiuose. Nuolat besikeičiantis žemės elektromagnetinio lauko dažnio intensyvumas gali turėti įtakos kiekvienos dienos savijautai. (12) (18).

Jau senovės mokslininkas ir gydytojas Hipokratas prieš 2500 metų yra pasakęs: „Jeigu daugelis žmonių vienu ir tuo pačiu metu suserga viena ir ta pačia liga, tai to priežasties reikia ieškoti ten, kas yra bendra visiems žmonėms ir kuo jie naudojasi.“ Vadinasi, kalbama ir apie magnetinį lauką (19). Mokslininkai rado ryšį tarp elektroencefalogramos (toliau EEG) metodu fiksuotų smegenų biosrovių, fiksuojant elektrinius virpesius ir geomagnetinio lauko svyravimų. Tačiau EEG sinchronizacijos atspindėjo žmogaus nervų sistemos jautrumą Žemės magnetiniam laukui (20). Pakitus geomagnetiniam laukui mažėja širdies variabilumas ir pakinta nervų sistemos veikla. Saulės blyksnių didesnio aktyvumo metu padaugėja besiskundžiančių migrena, jaučiamas nuovargis, sunkiau sutelkiamas dėmesys dirbant protinį darbą (12).

Žemės magnetinis laukas svyruoja nuolatos. Kol svyravimai nedideli ir reikšmingai nesiskiria magnetinio lauko stiprumas, nejaučiamas ir neigiamas poveikis žmogaus organizmo sistemoms. Saulės aktyvumas ir kitų kosminių orų ryškus pasikeitimas daro įtaką ir Žemės magnetinio lauko nepastovumui, svyravimams, kurie, kaip nustatyta, sukelia daugybę negalavimų. Nustatyta, kad fiziškai aktyvūs žmonės yra mažiau jautrūs magnetinio lauko svyravimams, todėl

fizinis aktyvumas gali padėti išvengti ar palengvinti nemalonius, magnetinio lauko svyravimų sukeliamus negalavimus (6).

Atlikti tyrimai įrodo, kad žmogaus sveikata ir savijauta yra glaudžiai susijusios su Žemės magnetiniu lauku. Daugiausia sveikatos sutrikimų registruojama geomagnetinių audrų metu, kai Žemės magnetinis laukas sustiprėja. GML, saulės aktyvumo bei kitų kosminių sąlygų pasikeitimo įtaka žmogaus organizmo sistemoms, jų adaptaciniai mechanizmai dar nėra ištirti ir aiškūs. Pripažįstama, kad tai multidisciplininis, daugelio įvairių sričių mokslininkų bendras tyrimo objektas.

1.1.2. Žemės magnetinio lauko poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

Magnetinių audrų metu, esant didesniems geomagnetinio lauko svyravimams, būdingi ligų paūmėjimai sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Dažniau pasireiškia arterinės hipertenzijos paūmėjimai, padidėja sergamumas miokardo infarktu, padaugėja ir mirties atvejų (15). Literatūroje nurodoma, jog nemažiau nei 75 proc. geomagnetinių audrų lėmė 30 – 80 proc. didesnį hospitalizacijos atvejų pasireiškimą dėl miokardo infarkto, smegenų kraujotakos ir kitų arterijų ir venų susirgimų. Dimitrova S. su bendraautoriais nagrinėję geomagnetinio lauko įtaką miokardo infarkto pasireiškimui nurodė, jog per geomagnetines audras miokardo infarkto atvejų skaičius išauga 2,5 karto, ūmūs smegenų kraujotakos sutrikimai – 2 kartus, krūtinės anginos ir aritmijos atvejai – 1,5 karto, o mirčių dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų – 2 kartus, lyginant su dienomis be geomagnetinių audrų. Minėtomis dienomis stebimas ir širdies ritmo variabilumo sumažėjimas, kuris yra laikomas vienu iš veiksnių lemiančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligas (11).

Gurfinkel Y. su bendraautoriais atliktame tyrime vertino geomagnetinio aktyvumo poveikį kraujagyslėms. Autoriai teigia, jog geomagnetinis aktyvumas turi įtakos kraujo koaguliacijai, kraujo klampumui ir mikrocirkuliacijai. Sutrikusi mikrocirkuliacija kapiliaruose neigiamai veikia endotelį, silpnėja baroreceptorių funkcija. Pastebėta, kad mažėja arterijų standumas, kuris svarbus pulsinės bangos greičiui. Aortos pulsinės bangos pokyčiai gali lemti koronarinių širdies ligų ir insulto pasireiškimą. (21) (15) (22). Atlikta nemažai stebėjimų ir tyrimų susijusių ne tik su Žemės magnetinio lauko pokyčiais, bet ir su meteorologinėmis sąlygomis.

Manoma, jog oro sąlygos turi ryšį su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Didesnė miokardo infarkto pasireiškimo tikimybė stebima vyraujant šaltam orui, o dažnesni pilvo aortos plyšimai siejami su mažu atmosferos slėgiu. Atmosferos temperatūra didina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, kai padažnėja širdies susitraukimų dažnis bei kyla kraujospūdis (4). 10 metų trukusio tyrimo metu, vertinant hospitalizacijos skaičių dėl ištikusio miokardo infarkto ir galvos smegenų insulto ir jo sąsajas su oro temperatūra, barometriniu slėgiu ir geomagnetiniu aktyvumu, nustatyta, jog žema temperatūra ir mažas slėgio svyravimas, pagal U- formos ryšį, siejosi su mažesniu miokardo infarkto atvejų skaičiumi, kuris padidėjo didėjant geomagnetiniam aktyvumui. Esant temperatūros ir slėgio pokyčiams, daugiau pasireiškė galvos smegenų infarkto nei miokardo infarkto atvejų (23).

Stengiamasi kuo detaliau ištirti žmogaus organizme vykstančius procesus keičiantis Žemės magnetinio lauko stiprumui ar meteorologinėms sąlygoms. Atlikta nemažai tyrimų įrodančių magnetinio lauko svyravimų didėjimo įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai, tačiau kol kas nedaug duomenų apie silpno magnetinio lauko poveikį organams ir organų sistemoms. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad egzistuoja bioelektrinis laukas, kuris supa žmogaus smegenis ir širdį. Širdis generuoja 100 kartų stipresnį elektromagnetinį lauką, negu tą, kurį sukuria smegenys. Širdies skleidžiamas elektromagnetinis laukas paaiškina spėjimą, kaip mes jaučiame kito žmogaus emocinę būklę ar nuspėjame jo pasirodymą to nežinodami. Elektrinė spinduliuotė keliauja nuo širdies aplink kūną apsupdama jį iš viršaus ir apačios, tokios pat formos lauku, koks yra Žemės globalus magnetinis laukas (2 pav.) (24).

Kintant aplinkos sąlygoms veikiamas ir žmogų supantis širdies ir smegenų generuojamas magnetinis laukas, svyravimai, bei pakitę virpesiai pasiekia kiekvieną kūno ląstelę. Kaip manoma, reikia didesnių organizmo vidinių energijos resursų išlaikyti darnią organų ir jų sistemų veiklą meteorologinių pokyčių metu. Jeigu žmogus stiprus, sveikas, pokyčiai dažniausiai nejuntami, tačiau sergant įvairomis ligomis, esant padidėjusiam jautrumui registruojami paūmėjimai Žemės magnetinio lauko pokyčių metu.

2 pav. Širdies skleidžiamas elektromagnetinis laukas aplink žmogaus kūną [Šaltinis: Heart Math research center]

1.1.3 Šumano rezonansas

Šumano rezonansas (Shumann Rezonanse) – vokiečių fiziko DR. W. O. Šumano 1952 m. išmatuoti Žemės elektromagnetinio lauko rezonansiniai dažniai. Jonosfera yra teigiamo krūvio, o Žemė – neigiamo. Taip sukuriama įtampa erdvėje tarp Žemės ir jonosferos. Kiekvieną sekundę Žemėje vyksta 100 žaibo iškrovų, kurie padeda sužadinti Šumano (Schumann) rezonansus. Šumano rezonanso bangos sklinda erdvėje tarp Žemės ir jonosferos sluoksnio, esančio 100 km aukštyje (3 pav.) (10).

3 pav. Šumano rezonansai jonosferoje

(Šaltinis: http://holographicarchetypes.weebly.com/schumann-resonance.html)

Šumano rezonanso dydis - 7,83 Hz, kuris laikomas fundamentaliu Šumano rezonanso dažniu. Šio dažnio elektromagnetinio lauko banga, sklisdama šviesos greičiu, aplekia planetą 8 kartus. Geomagnetiniai pokyčiai gali sustiprinti vietinį Šumano rezonansą ir stimuliuoti smegenų alfa bangas. Saulės blykstės, saulės dėmės ir padidėjęs šių bei kitų procesų aktyvumas gali turėti didelę įtaką Šumano rezonansui. Žmogaus smegenų veikla yra tarsi elektromagnetinė sistema, sinchronizuojama pagal Šumano rezonanso signalą, kad nuolat būtų palaikomas smegenų bangų aktyvumas (12).

Tradicinės fizikos požiūriu, mes visi gyvename didžiulio tūrinio rezonatoriaus viduje, sudaryto iš Žemės jonosferos laidaus sluoksnio ir planetos paviršiaus. Šitame rezonatoriuje egzistuoja elektromagnetinės bangos, kurios sužadinamos Saulės magnetiniais procesais ir atmosferiniais procesais Žemėje. Tokiame rezonatoriuje gerai sklinda atitinkamo ilgio bangos, praktiškai sutampančios su žmogaus smegenų alfa ir beta ritmų dažniais. Alfa ritmai - patys intensyviausi pagal amplitudę tarp smegenų bangų, lyginant su beta ritmais. Beta ritmai aktyviausi dienos metu, kada reikia greitai adaptuotis prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, įtemptai mąstyti, dirbti protinį darbą (10).

Vidutinės, eksperimentiškai per mėnesį stebimos, labiausiai išreikštų rezonansinių dažnių reikšmės sudaro maždaug 8, 14, 20, 26, 32 Hz. (4 pav.). Esant aukštesniems dažniams rezonansai

tampa nepastebimi. Žemės – jonosferos ertmėje rezonansinių virpesių didžiausias intensyvumas pasiekiamas dienos metu. Naktį rezonansinės savybės išreikštos silpnai, nes padidėja žemo dažnio elektromagnetinių bangų nutekėjimas per jonosferą (šiuo metu sumažinta elektroninė koncentracija). Vidurdienio maksimumo ir naktinio minimumo amplitudžių santykis sudaro 5 – 10 kartų (4) (10).

4 pav. Šumano rezonanso dažnių grupės

[Šaltinis: https://www.heartmath.org/research/global-coherence/]

Nors Šumano rezonanso egzistavimas yra nustatytas ir įrodytas moksliniais faktais, tačiau šių bangų veikimo mechanizmai biologinėms sistemoms, širdžiai ir smegenims dar nėra iki galo ištirti. Mokslininkai stebi Šumano rezonanso bangų intensyvumo didėjimą bei Žemės magnetinio lauko silpnėjimą. Prie kintančios aplinkos prisitaiko ir žmogaus organizmo sistemos, todėl svarbu nustatyti kokie procesai ir mechanizmai veikia žmogaus organizme svyruojant magnetinio lauko stiprumui, bei kaip tai gali atsiliepti bendrai savijauta i ir sveikatai.

Šumano rezonansai

30-ies sekundžių vidurkio spektras per 8 val.

7,8 Hz 14 Hz 20 Hz 26 Hz _{33 Hz}

39 Hz

1.2. Širdies ritmo variabilumas

Širdies ritmas dalyvauja viso organizmo kraujotakos aprūpinime. Širdies ritmo reguliacijoje dalyvauja nervų sistema, sinusinis mazgas, receptorinis aparatas. Širdies reguliacijos procesai – sudėtingi, tačiau pagrindinį vaidmenį atlieka simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos, su žinomu jų tarpusavio antagonizmu. Parasimpatinė - lėtina organizmo medžiagų apykaitą, jos įtakoje lėtėja ir ŠR, o simpatinė – aktyvina (25). Fizinio krūvio metu slopinama parasimpatinė (n.vagus) ir aktyvinama simpatinė nervų sistema. Širdies ritmas yra vienas pagrindinių širdies kraujagyslių sistemos vertinimo rodiklių bei dažniausiai matuojamas siekiant įvertinti greitąją organizmo adaptaciją fiziniams krūviams.

Įprastomis sąlygomis, ramybės būsenoje širdies ritmo reguliacija yra veikiama parasimpatinės nervų sistemos. Širdies susitraukimų dažnio (toliau ŠSD) didėjimą fizinio krūvio pradžioje sąlygoja parasimpatinio tonuso mažėjimas, stiprėja simpatinio tonuso veikimas, kuris vyrauja ir didžiausių pastangų metu (26)(66). Nervinis kraujotakos funkcijos reguliavimas priklauso nuo simpatinio ir parasimpatinio aktyvumo sąveikos, kuri toniniu ir faziniu būdu keičiasi dėl įvairių priežasčių (27).

Širdies ritmo variabilumas (toliau ŠRV) - tai kitimai vykstantys intervale tarp širdies dūžių. Vis daugiau dėmesio skiriama analizuoti širdies darbo autonominei reguliacijai fizinio krūvio metu (27). Didesnis ŠRV yra geros adaptacijos ženklas, o mažas ŠRV dažnai indikuoja nepakankamą autonominės nervų sistemos (toliau ANS) adaptaciją, dėl kurios prastėja pacientų organizmo fiziologinės funkcijos (28). Mokslininkai nustatė, kad yra glaudus ryšys tarp ŠRV rodiklių ir fizinio pajėgumo (29) (27).

Ištvermės pratybos gerina autonominę širdies ritmo kontrolę ramybės sąlygomis. Širdies autonominė kontrolė yra jautri fizinio aktyvumo įtakai. Nustatyta, kad intensyvios aerobinės treniruotės padidina ŠRV, vidutinio intensyvumo treniruotės daro mažesnę įtaką, o jėgos treniruotės neturi įtakos poilsio metu esamam širdies ritmo variabilumui (30). Moksliniais tyrimais nustatytas skirtumas tarp sportuojančių ir nesportuojančių asmenų ŠRV. Treniruotų žmonių ŠRV yra didesnis, lyginant su nesportuojančiais (28).

ANS geras funkcionavimas lemia ir didesnį aerobinį pajėgumą. Tačiau vyresniame amžiuje aerobinis darbingumas mažėja, prastėja ir ANS funkcionavimas. Fizinis krūvis, aerobinės treniruotės šiuos amžinius pokyčius gali pristabdyti ir atitolinti (31). Įrodyta, kad fiziškai aktyvių vyresnio amžiaus moterų širdies ritmo variabilumas buvo aukštesnis atliekant ortostatinį testą,

lyginant su nesportuojančiomis moterimis. Fizinis aktyvumas yra labai svarbus siekiant palaikyti normalią širdies kraujagyslių sistemos autonominę funkciją vyresnio amžiaus moterims (32).

Vegetacinė nervų sistema kontroliuoja širdies veiklą. Širdies ritmo dažnis ir širdies raumens susitraukimų jėga kinta pagal viso kūno hemodinaminius poreikius (33). Tinkamo intensyvumo fizinis krūvis treniruoja širdies ir kraujagyslių sistemą, didėja širdies ritmo variabilumas, todėl mažėja rizika sirgti ŠKS ligomis.

1.3. Širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacija fiziniams krūviams

Fizinio krūvio metu veikia simpatinės nervų sistemos reguliuojantys mechanizmai, kurie greitai reaguoja į organų ir audinių deguonies bei maisto medžiagų poreikį fizinio krūvio metu (26)(66).

Fizinio krūvio pradžioje dažnėja širdies ritmas, didėja minutinis tūris, deguonies apykaita bei arterinis kraujospūdis (34)(42). Širdies susitraukimų dažnis fizinio krūvio metu priklauso nuo centrinės nervų sistemos, kuri širdį daugiausia veikia per vegetacinės nervų sistemos ekstrakardialinius nervus, taip pat ir humoraliniu keliu, nors vegetacinės nervų sistemos poveikis reguliuojant širdies ritmą yra daug greitesnis nei humoralinis (35) (41).

Skirtingo fizinio krūvio sąlygomis vyrauja skirtingi širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimo mechanizmai ir jų sąveika. Hemodinamikos pokyčiai fizinio krūvio pradžioje, įskaitant širdies ritmo dažnėjimą bei arterinio kraujo spaudimo didėjimą, rodo, kad svarbus yra arterinis baroreflekso mechanizmas. Autonominės nervų sistemos atsakas į fizinį krūvį yra labai greitas, t. y. ŠSD pradeda didėti jau pirmąją sekundę nuo krūvio pradžios. Ritmas dažnėti pradeda to paties ciklo metu, o labiausiai padažnėja per 15 s (36).

Svarbus širdies veiklos funkcinis rodiklis yra arterinis kraujo spaudimas, kuris didėja proporcingai krūvio intensyvumui, taip pat įtrauktųjų į judesį raumenų masei. Pradžioje AKS didėja, padidėjus minutiniam tūriui, padažnėjus ŠSD ir sumažėjus n.vagus įtakai. Toliau arterinis kraujo spaudimas didėja dėl simpatinės aktyvacijos (35)(41). Širdies ir kraujagyslių sistema, jos funkcinis pajėgumas yra labai svarbūs veiksniai, lemiantys organizmo greitosios ir lėtosios adaptacijos prie fizinių krūvių ypatybes (37).

Greitoji adaptacija - tai organizmo reakcija į vienkartinį fizinio krūvio poveikį, greitas organizmo prisitaikymas prie atliekamo darbo. Greitosios adaptacijos metu vykstantis funkcijų

suaktyvėjimas ir atsigavimo procesas, yra veiksniai, skatinantys ilgalaikės adaptacijos procesus (36) (35) (36). Greitosios adaptacijos reakciją galima suskirstyti į 3 stadijas:

● Įsidirbimo metu suaktyvėja aprūpinančios organizmo sistemos. Padidėja širdies susitraukimų dažnis, plaučių ventiliacija, deguonies sunaudojimas.

● Darbinė arba stabilioji dalis prasideda tuomet, kai stabilizuojasi funkcinių sistemų veikla. Sutrikus santykinai stabiliai būklei, sutrinka pusiausvyra tarp poreikių ir jų patenkinimo dėl nervinių centrų, reguliuojančių judesius, nuovargio kompensavimo mechanizmus.

● Atsigavimo fazės trukmė ir pobūdis priklauso nuo fizinio krūvio charakteristikos, modelio ir tiriamojo treniruotumo, o atsigavimo kokybė yra skirtinga (36).

Lėtoji (ilgalaikė) organizmo adaptacija apibūdinama, kaip stūktūriniai ir funkciniai organizmo pokyčiai, kuriuos sąlygoja ilgai veikiantys aplinkos veiksniai ar ilgą laiką atliekami fiziniai krūviai. Ilgalaikės adaptacijos įtakoje organimzas ilgesnį laiką gali dirbti intensyviau, įveikti didesniu fizinius krūvius (36) (26) (36) (66).

Lėtoji organizmo adaptacija susidaro iš keturių etapų. Pirmasis etapas yra susijęs su funkcinių žmogaus organizmo išteklių telkimu. Šio etapo metu lėtosios adaptacijos mechanizmas yra veiksmingai stimuliuojamas daugelį kartų pasikartojančios greito reagavimo adaptacijos. Antrojo etapo metu sistemingai kartojantis fiziniam krūviui, vyksta atitinkamos funkcinės sistemos organų ir audinių struktūriniai ir funkciniai pokyčiai. Trečiajam etapui būdinga pastovioji ilgalaikė adaptacija, kuri pasireiškia naujo reikiamo rezervo naujam funkcinės sistemos egzistavimo lygiui susidarymu, funkcinių sistemų stabilumu, glaudžiu tarpusavio ryšiu tarp reguliuojamųjų ir vykdomųjų organų.

Ketvirtas žmogaus organizmo adaptacijos etapas prasideda jeigu fizinis krūvis - neadekvatus, kai vyrauja nesubalansuota mityba, nėra pakankamo poilsio rėžimo. Pirmieji trys etapai apima racionalios treniruotės principus (162, 161).

Greitoji (trumpalaikė) organizmo adaptacija yra pirmasis etapas darantis įtaką ilgalaikei organizmo adaptacijai prie fizinių krūvių. Nuolat ir reguliariai treniruojantis atsiranda tiek funkciniai, tiek struktūriniai pokyčiai organizmo sistemose. Esant adekvačiam krūviui stiprinamos ŠKS, kvėpavimo bei raumenų sistemos, tačiau per didelis fizinis krūvis sekina organizmą, silpnėja organizmo sistemų veikla. Todėl treniruojantis labai svarbu įvertinti savo fizines galimybes bei treniruotės intensyvumą.

1.4. Aerobikos pratybų samprata

Aerobikos termino pradininku laikomas amerikiečių profilaktinės medicinos specialistas, gydytojas Kennetas Kuperis. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje Dalase įkūrė aerobikos centrą, vykdė tiriamąjį ir praktinį darbą. K. Kuperiui nuostabą kėlė tai, kad kai kurie žmonės, turintys puikiai išvystytus raumenis, sunkiai atlieka ištvermės fizinius krūvius, tokius kaip ilgų nuotolių bėgimą, važiavimą dviračiu ar plaukimą. Jis prognozavo, kad aerobiniai pratimai taps fizinio lavinimo kertiniu akmeniu. K.Kuperis savo darbuose pabrėžė ciklinių pratimų - ėjimo, bėgimo, plaukimo, važiavimo dviračiu įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniam pajėgumui. Tuo tarpu nuo 1969 m. amerikiečių šokėja Dž. Sorens K.Kuperio aerobikos sistemos principus ir metodus pradėjo taikyti per šokių pratybas. Netrukus grupinės aerobikos pratybos tapo mėgstama ir populiaria fizinio aktyvumo forma.

Aerobika – tai gimnastikos ir šokių pratimų sistema, stiprinanti organizmo kraujotakos ir kvėpavimo funkcijų veiklą ir pajėgumą (38). Vykdant aerobikos pratybas sportuotojai drauge su veiksmą inicijuojančiu vadovu (treneriu), pagal muziką nenutrūkstama seka, atlieka tam tikrus žingsnių, šokio elementų derinius. Aerobikos pratybose pagrindiniai žingsniai yra jungiami į tam tikrus junginius, iš kurių sudaroma choreografija, sukuriamas tarsi šokis. Atliekant įvairių žingsnių derinius aerobikos treniruotės tampa įdomios, emocionalios, nenuobodžios. Dažną užsiiminėjantį aerobika nuteikia teigiamai. Jis mažiau pavargsta ir gali pakelti didesnį fizinį krūvį (39).

Šiuolaikinė aerobika labai įvairi savo stiliais, kurie skiriasi fizinio krūvio intensyvumu, sudėtingumu, naudojama įranga ir kitais rodikliais. Aerobikos treniruotėms būdinga tai, kad fiziniai pratimai atliekami be poilsio pertraukų nuo 25 iki 60 min (47). Tiek laiko dirbdami raumenys yra nuolat aprūpinami deguonimi, o adenozintrifosforo rūgšties (ATP) resintezei naudojamos angliavandenių (gliukozės glikogeno), riebiųjų rūgščių atsargos. Ši judėjimo forma pasižymi kompleksiniu poveikiu, nes lavina sveikatai svarbias fizines ypatybes: išvermę, raumenų jėgą, lankstumą, koordinaciją. Svarbi aerobikos sudedamoji dalis – muzika. Ji lemia judesių atlikimo greitį, nuotaiką, skatina ar atpalaiduoja, nuo jos priklauso pratybų intensyvumas (40). Aerobikos pratybose skambanti muzika, žingsnių kombinacijos suteikia daug teigiamų emocijų, padeda atsipalaiduoti, o atliekami įvairūs fiziniai pratimai lavina daugelį žmogaus fizinių ypatybių (aerobinį darbingumą, raumenų jėgos ištvermę, lankstumą, koordinaciją) (39) (47).

Tyrimais įrodyta, kad didžioji dauguma moterų į aerobikos treniruotes ateina norėdamos kontroliuoti kūno svorį, tobulinti kūno formas. Kitas treniruočių poveikis – fizinio ir funkcinio pajėgumo padidėjimas, psichoemocinės būklės pagerinimas – „atrandamas“ vėliau (41). Fizinis

krūvis aerobikos pratybų metu turi atitikti sportuojančiųjų amžių ir fizinį pajėgumą (47). Mokslinėje literatūroje teigiama, kad optimaliausio fizinio krūvio zonos yra kai ŠSD yra 120-170 k./min. Nurodoma, kad tuomet efektyviai dirba širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos, aprūpinančios dirbančius raumenis deguonimi ir maisto medžiagomis.

Fizinis aktyvumas yra vienas ir pagrindinių profilaktikos priemonių nuo įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Aerobikos treniruočių metu skambanti muzika leidžia atsipalaiduoti po įtemptos darbo dienos, intensyvios protinės veiklos, o atliekant įvairias žingsnių kombinacijas tuo pačiu metu lavinamos fizinės ypatybės bei stiprinamas organizmas.

1.4.1. Aerobikos pratybų poveikis žmogaus organizmui

Bendrosios aerobikos tikslas – pagerinti žmogaus fizinį pajėgumą, reguliuoti kūno svorį, skatinti riebalų ir gliukozės oksidaciją aerobiniu būdu (42)(45). Amerikos Sporto Medicinos Kolegijos (American College of Sports Medicine) tyrimų duomenimis nustatyta, kad aerobikos pratybos gerina ne tik fizinį pasirengimą, ugdo ištvermę, padeda keisti kūno kompoziciją, bet ir ugdo pasitikėjimą savimi (43).

Mockienė (31) teigia, kad maksimalus deguonies suvartojimo VO2max rodiklis yra vienas iš

svarbiausių rodiklių, apibūdinančių aerobinį organizmo pajėgumą. VO2max rodiklis labiausiai

priklauso nuo širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų bei dirbančių raumenų savybių. Tai parodo kardiorespiratorinės sistemos gebėjimą kuo daugiau deguonies perduoti dirbantiems raumenims, o pačių raumenų gebėjimas pasigaminti kuo daugiau energijos aerobinių procesų metu (44).

Tyrimais nustatyta, kad aerobinę ištvermę lavinančios pratybos gali veiksmingai padidinti VO2max. Aerobinių pratybų poveikis VO2max priklauso nuo treniruočių trukmės, intensyvumo,

pratybų dažnio (45). Tačiau, dėl aerobinių pratybų poveikio VO2max gali padidėti ne daugiau 25-50

proc. (31) (46). 24 savaites trukusio tyrimo metu nustatyta, kad didelio aerobinio intensyvumo grupėje (80 proc. VO2max ) VO2max padidėjo 0,55±0,27 l/min, o vidutinio intensyvumo grupėje (60

proc. VO2max ) - 0,38±0,14 l/min. Jeigu aerobinių pratybų intensyvumas 75 proc. VO2max, tai VO2max

gali padidėti iki 20 proc.nepriklausomai nuo sportuojančiųjų amžiaus, lyties ir pradinės VO2max

reikšmės (47) (31).

Aerobikos užsiėmimų metu lavinama ištvermė, didinamas ŠKS pajėgumas, mažinama rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (48). Reguliariai lankant aerobikos užsiėmimus

atsiranda morfologinių ir funkcinių ŠKS pokyčių (49). Tyrimai rodo, kad struktūriniai miokardo pokyčiai atsiranda tik po ilgų, intensyvių ir dažnų, ištvermę lavinančių treniruočių. Mokslininkai nustatė, kad aerobinę ištvermę lavinančių sportininkų širdis yra didesnė už nesportuojančių ir nepriklauso nuo kūno masės. Kuo didesnė širdis, tuo mažesnis maksimalus ŠSD (50). Reguliariai lankant aerobikos užsiėmimus mažėja ramybės ŠSD, .apie 12 k./min. (51). Atliktame tyrime buvo

vertinamas aerobikos užsiėmimų poveikis jauno ir vidutinio amžiaus moterims. Tyrimo metu nustatyta, kad abiejų grupių fizinio pasirengimo lygis padidėjo nuo žemo iki vidutinio. Jauno amžiaus moterų grupėje pastebimai pagerėjo kvėpavimo bei ŠKS sistemų veikla. Vidutinio amžiaus moterų grupėje nustatytas teigiamas pokytis širdies ir kraujagyslių sistemos veikloje, taip pat sumažėjo kūno masė (52). 12-a savaičių trukusio tyrimo metu, kuriame dalyvavo 34 jauno amžiaus merginos, buvo vertinamas aerobikos pratybų poveikis kūno svoriui bei kraujyje esantiems lipidams. Merginos buvo suskirstytos į dvi grupes pagal kūno svorį. Tyrimo metu buvo nustatytas KMI bei riebalinių odos raukšlių sumažėjimas antsvorį turinčių merginų grupėje, taip pat sumažėjo kraujyje esančių trigliceridų ir cholesterolio koncentracija (53). Buvo nustatyta, kad 12 – os savaičių treniruočių programa, turi įtakos merginų svoriui, bei kraujo sudėties pakitimams.

Su-Youn Cho su bendraautoriais teigia, kad aerobikos treniruotės turi įtakos nuotaikos pagerėjimui. Po aeorobikos užsiėmimų mažėja depresijos, prislėgtumo bei nuovargio pasireiškimas (54). Nustatyta, kad aerobikos pratybos teigiamai veikia ŠKS ir kvėpavimo sistemą, bet reikia detalesnių tyrimų, nustatyti, ar ši fizinio aktyvumo rūšis turi įtakos vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų kognityvinėms funkcijoms (55).

Lavinant aerobinį pajėgumą mažinama tikimybė sirgti ŠKS ligomis. Aerobikos užsiėmimų metu yra treniruojamos pagrindinės organizmo sistemos: tai ŠKS, kvėpavimo bei raumenų sistemos. Treniruočių metu lavinamas lankstumas, koordinacija bei grakštumas, kas ypatingai svarbu kiekvienai moteriai. Reguliariai lankant užsiėmimus normalizuojasi kūno svoris, mažėja cholesterolio kiekis kraujyje bei mažinamas nuovargio, prislėgtumo ir depresijos pasireiškimas.

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Sporto institute 2016 m. balandžio – gegužės mėn. Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – SR (M) -192. (1 priedas). Tiriamosios buvo supažindintos su tyrimo tikslu, uždaviniais, metodais, procedūra bei anonimiškumu pateikiant rezultatus magistro baigiamąjame darbe. Gautas raštiškas tiriamųjų sutikimas dalyvauti tyrime. Tyrimas yra pilotinis, todėl reprezentatyvios imties dydis neskaičiuotas.

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Dalyvauti tyrime buvo pakviesta 10 vidutinio amžiaus moterų, lankiusių aerobikos pratybas. Atitikusios atrankos į tyrimą kriterijus, tyrime dalyvavo 8 vidutinio amžiaus moterys (vid. amžius±SD) 50±6,37 metai. 2 vidutinio amžiaus moterys negalėjo dalyvauti tyrime dėl diagnozuotų ŠKS sutrikimų. Jauno amžiaus moterų grupėje, lankančių aerobikos pratybas, dalyvauti tyrime buvo pakviestos 14 moterų. 2 iš jų atsisakė dalyvauti tyrime. Jauno amžiaus moterų grupėje atitikusios atrankos kriterijus tyrime dalyvavo 12 moterų, 21,75±1,6 metai. Iš viso tyrime dalyvavo 20 moterų, kurios pagal amžių buvo suskirstytos į dvi grupes: jauno amžiaus moterys (n=12) ir vidutinio amžiaus moterys (n=8).

Siekiant įvertinti tyrime dalyvaujančių moterų kūno svorį, tyrimo pradžioje buvo atliekami antropometriniai matavimai. Tiriamųjų ūgis buvo matuojamas ūgio matuokle 0,5 cm tikslumu. Tiriamosios buvo sveriamos medicininėmis svarstyklėmis – 100 g tikslumu. Išmatavus tiriamųjų ūgį ir svorį buvo apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI) pagal formulę KMI=Kūno masė (kg) / Ūgis (m)2_{. Jauno amžiaus moterų grupėje vidutinis KMI 23,12±2,30 kg/m}2

, vidutinio amžiaus moterų grupėje – 23,80±1,90 kg/m2

.

Aerobikos pratybų lankymo stažas vidutinio amžiaus grupėje 14,5±8,12, jauno - 1,19±3,95 metai.

Tiriamųjų atrankos kriterijai:

● Nėra diagnozuotų ŠKS sutrikimų.

● Normalus AKS (Sistolinis kraujo spaudimas < 140 mmHg, diastolinis kraujo spaudimas <90 mmHg).

● Tiriamosios sąlyginai sveikos, teigiamai vertinančios savo sveikatos būklę ir neturinčios rimtų nusiskundimų savo sveikata.

● Turinčios normalų kūno svorį (KMI – 18,5 - 24,9 kg/m2_{) arba antsvorį (KMI 25 - 29,9 kg/m}2

). ● Ne mažiau kaip 6 mėn. grupines aerobikos treniruotes lankančios moterys, tyrimo metu dalyvauta

ne mažiau kaip 10 užsiėmimų.

● Pasirengimo fiziniam krūviui (PAR-Q) klausimyno visi atsakymai neigiami.

● Nevartojančios medikamentų (betablokatorių, antidepresantų, preparatų, pasižyminčių raminančiu poveikiu ir pan.).

● Nerūkančios.

2.3. Tyrimo metodai ir eiga

2.3.1. Širdies susitraukimų dažnio registravimas

Treniruočių metu individualiai, pulsometrais „PolarH7“ buvo fiksuojamas tiriamųjų širdies susitraukimų dažnis. Gauti duomenys realiu laiku siunčiami į „Polar Beat“ programą.Visos treniruotės metu, nepertraukiamai, vaizdo kamera buvo filmuojama „Polar Beat“ programoje rodoma širdies susitraukimų dažnio rodiklių kaita. Iš vaizdo medžiagos širdies susitraukimų dažnio reikšmės registruotos kas 15s perkeltos į Microsoft Exel programą tolesnei duomenų analizei. Statistinei duomenų analizei naudotos suvidurkintos ŠSD reikšmės kas 1 min. (užsiėmimo įsidirbimo fazėje ir tempimo pratimų metu treniruotės pabaigoje) ir kas 5 min. (užsiėmimo pagrindinėje dalyje).

Širdies susitraukimų dažnio registratorius „PolarH7“(5 pav. ) - tai nedidelis daviklis, pritvirtinamas diržu prie tiriamojo kūno ir bluetooth ryšiu realiu laiku perduodantis informaciją į „Polar Beat“ programą kompiuteryje (6 pav.). Prieš kiekvieną užsiėmimą elastinis diržas su širdies

susitraukimų dažnio registratoriumi buvo pritvirtinamas prie tiriamojo kūno (7 pav.). Tiriamosios širdies susitraukimų dažnio registratorių dėvėjo viso aerobikos užsiėmimo metu, apie 1 val.

6 pav. Aerobikos užsiėmimų metu stebima ŠSD kaita naudojant „Polar Beat“ programą 5 pav. Širdies susitraukimų dažnio

registratorius „PolarH7“ (nuotrauka priklauso polar.com )

7 pav. Širdies susitraukimų dažnio registratoriaus tvirtinimas prie

2.3.2 Žemės lokalaus magnetinio lauko registravimas

Lokalaus žemės magnetinio lauko duomenys naudoti iš pasaulinės Žemės magnetinio lauko aktyvumo stebėsenos sistemos Global Coherence Initiative (www.heartmath.org), LSMU Gyvulininkystės instituto teritorijoje (Baisogala) įrengto magnetometro. Magnetometro kvantavimo dažnis 130 Hz, jautrumas – pT– 10-12

T.

Bendradarbiaujant su KTU mokslininkais, gauti žemės lokalaus magnetinio lauko duomenys. Statistinei duomenų analizei buvo atrinktos tik tos GML reikšmės, kurios buvo fiksuojamos tuo laiku, kai vyko aerobikos pratybos. GML reikšmės pateikiamos kas 1 min (8 pav.).

Matuojant Žemės magnetinio lauko svyravimus, fiksuojami 5 skirtingo stiprumo dažnių intervalai, kurie vyrauja nuo 0 iki 65 Hz ([0; 1] Hz, [1; 7] Hz, [0,32; 36] Hz, [7; 45] Hz, [0; 65] Hz). Savo tyrime pasirinkome nagrinėti tris skirtingus Žemės aktyvumo dažnius, kurie labiausiai susiję su organizme vykstančiais biologiniais procesais.

● [0; 1] Hz stiprumo intervalas atitinka Traube – Hering - Mayer bangas, tai hemodinamikos fliuktuacijos, susijusios su žmogaus metabolizmo veikla;

● [1; 7] Hz stirpumo intervalas susijęs su žmogaus ramybės būsena, delta, teta ir alfa bangomis;

● [7; 45] Hz stiprumo intervalas susijęs su Šumano bangomis (rezonansu), kurios sinchronizuoja žmogaus smegenis ir organizmo ramybės būseną.

2.3.4. Anketa

Pačios autorės sudaryta anketa buvo pildoma kiekvienos treniruotės pradžioje, siekiant įvertinti tiriamųjų savijautą, darbingumą, nuotaiką, miego trukmę ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos tyrimo rezultatams (3 priedas).

2.3.5. Aerobikos pratybų turinys ir poveikio charakteristika

Aerobikos pratybos vyko du kartus per savaitę: antradieniais ir ketvirtadieniais. Pratybų trukmė - 65-70 min. Treniruotė sudaryta iš keturių fazių: įsidirbimo, pagrindinės arba aerobinės dalies, raumenų jėgos ugdymo ir tempimo bei atsipalaidavimo pratimų.

1) Įsidirbimo tikslas – padidinti ŠSD, parengti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas tolimesniam intensyvesniam darbui, pakelti vidinę audinių temperatūrą 1-2°, sumažinti traumų pavojų. Įsidirbimo trukmė apie 10 min. Jo metu atliekami mažos apkrovos aerobiniai judesiai, kurių technika nesudėtinga ir dinaminio tempimo pratimai.

2) Pagrindinė arba aerobinė dalis (trukmė apie 35 min.) skirta stiprinti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas. Jos metu atliekami įvairūs mažos (be polėkio fazės) ir didelės (su polėkio faze) apkrovos aerobikos, įvairių stilių šokio žingsniai ir jų deriniai. Šioje dalyje mokantis naujų žingsnių ar atliekant jau žinomus kitose situacijose, ugdomi ir koordinaciniai gebėjimai. Aerobinės dalies pabaigoje atliekamas (apie 3 – 5 min) aerobinis atsigavimas, skirtas sumažinti krūvio intensyvumą. Tai pasiekiama paprastesniais, mažesnės amplitudės judesiais.

3) Lokalūs pratimai, kurių trukmė apie 15 min, skirti atskiroms raumenų grupėms. Šios pratybų dalies tikslas – padidinti raumenų jėgą ir jėgos ištvermę. Pratimai atliekami su savo kūno svoriu, panaudojant įvairią įrangą: nedidelio svorio svarmenis, elastinio pasipriešinimo juostas, didžiuosius ir mažuosius kamuolius, Pilates žiedus, volus.

4) Tempimo ir atsipalaidavimo pratimai (trukmė iki 10min) skirti pagerinti raumenų kraujotaką, padidinti sąnarių mobilumą ir raumenų elastingumą. Dažniausiai atliekami statiniai tempimo pratimai linkusioms trumpėti ir labiausiai pratybų metu apkrautoms raumenų raumenų grupėms, koncentruojant dėmesį į tempiamus raumenis, kvėpavimą, vengiant spyruokliavimo, skausmo, diskomforto.

Užsiėmimų veiklos žurnale kiekvienų aerobikos pratybų metu buvo fiksuojamas atskirų užsiėmimo dalių pradžios ir pabaigos laikas, aprašomas atliekamų pratimų pobūdis, jų kartojimų, serijų skaičius, poilsio pauzės.

2.3.6. Fizinio krūvio intensyvumo nustatymas

Instruktavus tiriamąsias buvo matuojamas ŠSD ramybėje. Tiriamosios tris dienas, ryte, tik atsikėlus, gulimoje padėtyje matavo savo ŠSD, vėliau iš trijų rodiklių išvestas kiekvienos tiriamosios ŠSD ramybėje vidurkis. Kiekvienai tiriamajai taip pat buvo paskaičiuotos žemiau pateiktos ŠSD reikšmės, kurios buvo naudojamos siekiant įvertinti optimalaus fizinio krūvio ribas, ir palyginti su gautais tyrimo rezultatais.

● ŠSDmax. = 208 – (0,7 x amžius) (56) (57).

● ŠSDrez.= ŠSDmax. – ŠSD ramybėje

● 50 proc. ŠSDrez = (ŠSDrez. x 0,5) + ŠSD ramybėje

● 70 proc. ŠSDrez = (ŠSDrez. x 0,7) + ŠSD ramybėje

● 85 proc. ŠSDrez= (ŠSDrez. x 0,85) + ŠSD ramybėje (58).

2.4. Duomenų apdorojimas

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant “IBM SPSS Statistics 22.0”,“Microsoft Office Excel” programas. Dviejų priklausomų imčių palyginimui naudotas neparametrinis Vilkoksono (Wilcoxon) kriterijus. Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui naudotas neparametrinis Mano – Vitnio (Mann-Whitney) kriterijus. Hipotezei apie medianos lygybę skaičiui patikrinti buvo taikytas neparametrinis Vilkoksono ženklų testas. Ryšio stiprumo nustatymui tarp ŠSD ir GML vertinti taikyta Spirmeno (Spearman‘s) koreliacija. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Gauti rezultatai pateikti kaip vidurkis ir standartinis nuokrypis ( ±SD).

3. REZULTATAI

3.1. Skirtingo amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio rodikliai ir krūvio

intensyvumo tikslinės zonos

1 lentelėje pateikti abiejų grupių: jauno ir vidutinio amžiaus moterų ŠSD duomenys (vidurkis±SD). Vidutinio amžiaus moterų vidutinis ŠSD ramybės metu siekė 64,25±6,30 k./min, mažiausias ŠSD ramybės buvo 54 k./min, didžiausias – 71 k./min. Jauno amžiaus moterų ŠSD ramybės metu buvo 64,08±8,06 k./min. Jauno amžiaus moterų grupės mažiausias ŠSD ramybės buvo 48 k./min, didžiausias – 80 k./min. Jauno ir vidutinio amžiaus moterų grupių vidutinis ŠSD ramybėje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (Z=-1,54; p=0,41). Yra žinoma, kad maksimalus ŠSD

(ŠSDmaks.) priklauso nuo amžiaus. Tai teoriškai didžiausias širdies dažnis, kuriuo širdis gali

pumpuoti kraują į dirbančius raumenis. Jam apskaičiuoti pasirinkome formulę, tinkančią bet kokio fizinio pajėgumo abiejų lyčių asmenims (2.3.6. Fizinio krūvio intensyvumo nustatymas). Vidutinio amžiaus moterų ŠSDmaks. vidutiniškai siekė 172,96±4,47 k./min, jauno amžiaus moterų grupės

moterų - 192,78±1,12 k./min.

Nustatant krūvio intensyvumą, skaičiavome tikslines ŠSD reikšmes. Rekomenduojama treniruotis dirbant intensyvumu tarp 60 ir 90 proc. maksimalaus ŠSD. Apskaičiavus tikslines reikšmes ŠSD jauno amžiaus moterų grupėje rekomenduojamos ribos - nuo 115,67±0,67 iki 173,5±1,01 k./min, vidutinio - nuo 103,78±2,68 iki 155,67±4,02 k./min. Tuo tarpu tikslinės intensyvumo ribos pagal rezervinį ŠSD jauno amžiaus moterims buvo nuo 128,43±3,99 iki 173,47±1,43 k./min, vidutinio amžiaus tiriamosioms nuo 118,63±3,48 iki 156,69±3,72 k./min.

1 lentelė Jauno ir vidutinio amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio rodikliai (kartai per minutę) ir krūvio intensyvumo nustatymas

Amžiaus gr. Rodiklis Vidutinio amžiaus moterų grupė Jauno amžiaus moterų grupė ŠSD ramybėje Vidutinis 64,25±6,30 64,08±8,06 Minimalus 54 48 Maksimalus 71 80 ŠSDmaks. 172,96±4,47 192,78±1,12 60 proc. ŠSDmaks. 103,78±2,68 115,67±0,67 90 proc. ŠSDmaks. 155,67±4,02 173,5±1,01 ŠSDre z . 108,75±8,41 128,69±8,30 50 proc. ŠSDre z . 118,63±3,48 128,43±3,99 70 proc. ŠSDre z . 140,38±3,31 154,17±2,43 85 proc. ŠSDre z . 156,69±3,72 173,47±1,43

3.2. Skirtingo amžiaus tiriamųjų širdies susitraukimų dažnio kaita aerobikos

pratybų metu

Siekiant palyginti gautus rezultatus tarp jauno ir vidutinio amžiaus moterų grupių, širdies susitraukimų dažnis pateikiamas kaip procentinis dydis nuo maksimalaus ir rezervinio širdies susitraukimų dažnio.

9 pav. pavaizduota jauno ir vidutinio amžiaus moterų krūvio intensyvumo kaita (procentai nuo ŠSDmaks.) įsidirbimo metu. Jauno amžiaus moterų grupėje statistiškai reikšmingas ŠSD

didėjimas nustatytas 1-2 min. (Z=-3,06; p=0,02), 2-3 min. (Z=-3,06; p=0,02), 4-5 min. (Z=-2,59; p=0,01), 5-6 min. (Z=-3,06; p=0,02), o vidutinio amžiaus moterų grupėje rodiklio reikšmės didėjo 1-2 min. (Z=-2,51; p=0,01) ir 2-3 min. (Z=-2,51; p=0,01). Jauno amžiaus moterų grupėje įsidirbimo metu procentinė ŠSDmaks. reikšmė didėjo nuo 48,55±2,80 proc. 1 minutę iki 70,49±3,78 proc. 6

minutę, kai buvo pasiektas didžiausias krūvio intensyvumas.Vidutinio amžiaus moterų grupėje krūvio intensyvumas didėjo nuo 56,34±1,67 proc.1 minutę iki 71,05±3,80 proc. 5 minutę, kai buvo nustatytas didžiausias įsidirbimo dalies intensyvumas. Įsidirbimo 6 minutę stebimas abiejų grupių krūvio intensyvumą vaizduojančių kreivių susikirtimas, jauno amžiaus moterų procentinis ŠSD dar didėjo, o vidutinio amžiaus moterų mažėjo. Atliekant dinaminius tempimo pratimus įsidirbimo pabaigoje krūvio intensyvumas jauno amžiaus moterų grupėje statistiškai reikšmingai mažėjo nuo 70,01±4,37 proc. iki 68,20±5,33 proc. ŠSDmaks. 7-8 min. (Z=-2,89; p=0,04), o vidutinio amžiaus

moterų grupėje - nuo 70,02±4,11 proc. iki 64,69±3,42 proc. ŠSDmaks.6-7 min. (Z=-2,51; p=0,01) ir

7-8 min. (Z=-2,51; p=0,01). Vidutinio amžiaus moterų grupės procentinis ŠSDmaks. pirmomis

įsidirbimo minutėmis buvo statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su jauno amžiaus moterų grupe, atitinkamai skyrėsi 1 min. (Z=-3,70; p=0,01) ir 2 min. (Z=-3,70; p=0,01) ir 3 min. (Z=-2,39; p=0,01). Įsidirbimo dalies metu abiejų grupių vidutinis procentinis ŠSDmaks. statistiškai reikšmingai

* - p<0,05 lyginant skirstinius, toje pačioje grupėje krūvio intensyvumo reikšmę su ankstesnės minutės reikšme

** - p<0,05 lyginant skirstinius tarp jauno ir vidutinio amžiaus grupių

9 pav. Jauno ir vidutinio amžiaus moterų krūvio intensyvumo kaita įsidirbimo metu

10 pav. pavaizduota krūvio intensyvumo kaita aerobinės dalies metu jauno ir vidutinio amžiaus moterų grupėse. Jauno amžiaus moterų grupėje procentinis ŠSDmaks. statistiškai

reikšmingai (Z=-2,35; p=0,02) didėjo ilgesnį laiko tarpą nei vidutinio amžiaus moterų grupėje. Jauno amžiaus moterų grupėje - nuo 71,83±3,82 proc. 5 minutę iki 79,47±5,35 proc. 20 minutę, o vidutinio amžiaus moterų grupėje reikšmingai (Z=-2,40; p=0,02) krūvis didėjo nuo 70,55±4,10 proc. iki 75,04±4,84 proc. tarp 5 ir 10 aerobinės dalies minutės. Vėliau vidutinio amžiaus moterų grupėje procentinis ŠSDmaks. svyravo nežymiai. Maksimalus krūvio intensyvumas 80,02±2,29 proc.

ŠSDmaks. jauno amžiaus moterų grupėje buvo pasiektas 25 aerobinės dalies minutę, o vidutinio

amžiaus moterų grupėje – 75,94±5,02 proc. 20 minutę. Pastebėta, jog pasiekus maksimalų krūvio intensyvumą abiejose grupėse, jis iš karto pradeda mažėti. Jauno ir vidutinio amžiaus moterų grupėse statistiškai reikšmingai krūvio intensyvumas mažėjo 30-35 aerobinės dalies minutę, atitinkamai jauno amžiaus moterų grupėje nuo 78,38±5,08 proc. iki 70,33±4,43 proc. (Z=-2,32; p=0,02), o vidutinio amžiaus – nuo 73,53±5,43 proc. iki 70,88±5,57 proc. (Z=-2,38; p=0,02).

P

ro

ce

nta

i n

uo

Š

S

D

Staigaus krūvio intensyvumo sumažėjimui aerobinės dalies pabaigoje įtakos galėjo turėti neilgas, apie 3 minutes trunkantis, atsigavimas.

Lyginant krūvio intensyvumą tarp grupių, jis statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi 20-25 minutės intervale (Z=-2,39; p=0,01). Jauno ir vidutinio amžiaus moterų grupėje 20-20-25 minutę aerobinės dalies metu buvo stebima priešingos procentinės ŠSDmaks. reikšmės kaita: jauno amžiaus

moterų grupėje – didėjo, vidutinio – mažėjo. Jauno amžiaus moterų grupėje visos aerobinės dalies metu krūvio intensyvumas svyravo nuo 71,83±3,82 proc. iki 80,02±2,29 proc. ŠSDmaks., lyginant

vidutinio amžiaus moterų grupės krūvio intensyvumas svyravo – nuo 70,55±4,10 iki 75,94±5,02 proc. Remiantis nagrinėta literatūra, rekomenduojamos krūvio intensyvumo ribos siekiant ugdyti ištvermę svyruoja nuo 50 proc. iki 80 proc. Todėl galime teigti, kad abiejų grupių moterys treniravosi vidutiniu, ištvermę lavinančiu krūvio intensyvumu.

* - p<0,05 lyginant skirstinius, toje pačioje grupėje krūvio intensyvumo reikšmę su ankstesnės minutės reikšme

** - p<0,05 lyginant skirstinius tarp jauno ir vidutinio amžiaus grupių

10 pav. Jauno ir vidutinio amžiaus moterų krūvio intensyvumo kaita aerobinės dalies metu

P

ro

ce

nta

i n

uo

Š

S

D

11 pav. pavaizduota jauno ir vidutinio amžiaus moterų krūvio intensyvumo kaita atliekant lokalius raumenų jėgą didinančius pratimus. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad jauno amžiaus moterų grupėje krūvio intensyvumas mažėja nuo 60,88±4,37 proc. 5 minutę iki 57,17±4,38 proc.

ŠSDmaks.10 minutę. Nuo 10 iki 15 minutės jauno amžiaus moterų grupėje proc. ŠSDmaks. vėl

statistiškai reikšmingai didėja iki 59,75±4,47 proc. (Z=-2,85; p=0,03). Panašus krūvio intensyvumo kitimas stebimas ir vidutinio amžiaus moterų grupėje, tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai nenustatyti. Toks krūvio intensyvumo kitimas abiejose grupėse gali atsirasti dėl trumpos pertraukos tarp pratimų atlikimo serijų bei kintančios pradinės padėties.

* - p<0,05 lyginant skirstinius, toje pačioje grupėje krūvio intensyvumo reikšmę su ankstesnės minutės reikšme

11 pav. Jauno ir vidutinio amžiaus moterų krūvio intensyvumo kaita jėgos pratimų atlikimo metu

12 pav. pavaizduota jauno ir vidutinio amžiaus moterų krūvio intensyvumo kaita tempimo ir atsipalaidavimo pratimų metu. Abiejose grupėse stebima krūvio intensyvumo netolygi kaita, t.y. didėjimas ir mažėjimas. Vidutinio amžiaus moterų grupės krūvio intensyvumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su jauno amžiaus moterų grupe: 3 min. 2,39; p=0,02), 4 min

(Z=-P

ro

ce

nta

i n

uo

Š

S

D

P

ro

ce

nta

i n

uo

Š

S

D