0 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas
Eimantė Semoškaitė
PIRMO KURSO STUDENTŲ POŽIŪRIO Į STUDIJAS, SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS IR GYVENSENOS VEIKSNIŲ RYŠIAI SU PSICHOSOCIALINIAIS VEIKSNIAIS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Visuomenės sveikata ir mityba)
Studentas Mokslinis vadovas
Eimantė Semoškaitė Prof. Janina Petkevičienė
1 SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
PIRMO KURSO STUDENTŲ POŽIŪRIO Į STUDIJAS, SUBJEKTYIOS SVEIKATOS IR GYVENSENOS VEIKSNIŲ RYŠIAI SU PSICHOSOCIALINIAIS VEIKSNIAIS
Eimantė Semoškaitė
Mokslinė vadovė prof. Janina Petkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2018, 72 p.
Darbo tikslas: įvertinti Kauno universitetų pirmo kurso studentų požiūrio į studijas, subjektyvios
sveikatos ir gyvensenos ryšius su psichosocialiniais veiksniais.
Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo keturių Kauno miesto universitetų pirmo kurso bakalauro
studijų studentai. Vaikinų buvo 425 (40 proc.), merginų – 637 (60 proc.). Užsiėmimų metu buvo pildomas anoniminis klausimynas. Vertinti šie psichosocialiniai veiksniai: pasitenkinimas savo studijomis ir universiteto aplinka, patiriamas stresas, įtampa bei psichologinė gerovė. Be to, studentų buvo klausiama apie jų požiūrį į studijas, savo sveikatos vertinimą, mitybą ir kūno svorį, fizinį aktyvumą bei žalingus įpročius. Kokybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams nustatyti naudotas chi kvadrato (χ2) kriterijus ir z testas su Bonferroni korekcija. Skirstinių lyginimui taikyti neparametriniai Mann-Whitney (U) ir Kruskal-Wallis kriterijai. Taikant faktorinę analizę, buvo išskirti penki bendrieji mitybos faktoriai. Vertinant psichosocialinių ir gyvensenos veiksnių ryšius, taikyta tiesinė regresinė analizė.
Rezultatai: Merginų psichosocialinių veiksnių įverčiai buvo blogesni nei vaikinų. Jos patyrė
daugiau įtampos ir streso, jų psichologinė gerovė buvo blogesnė, lyginant su vaikinais.
Dauguma vaikinų ir merginų savo sveikatą vertino kaip gerą. Didesnė dalis merginų, palyginti su vaikinais, atsakė, kad rūpinasi savo sveikata (atitinkamai 88,1 proc. ir 82 proc.) ir kad joms yra svarbu sveikai maitintis (atitinkamai 72,3 proc. ir 59,1 proc.). Merginų mitybos įpročiai buvo sveikesni nei vaikinų. Merginų, valgančių pusryčius beveik kasdien, buvo 70,5 proc., vaikinų - 62,8 proc. Merginos taip pat valgė daugiau daržovių ir vaisių porcijų nei vaikinai, atitinkamai 2,5 ir 2,1 porcijos per dieną. Labai maža studentų dalis (10,8 proc. merginų ir 8,5 proc. vaikinų) valgė 5 ir daugiau vaisių ir daržovių porcijų per dieną. Penktadalis studentų kasdien valgė košes. Apie ketvirtadalis tiriamųjų kelis kartus per savaitę gėrė saldintus gėrimus ir valgė greitą maistą. Sstudentai sėdėjo vidutiniškai 5,8 (2,8) valandos per dieną, nueidavo vidutiniškai 4,6 (3,2) km per dieną. Daugiau vaikinų nei merginų nurodė, kad mankštinasi 4-7 kartus per savaitę, atitinkamai 35 proc. ir 20,8 proc. Studentai miegojo vidutiniškai
2
apie 7 (1,3) val. per parą. Daugiau vaikinų (26,8 proc.) nei merginų (20,1 proc.) turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Penktadalis tiriamųjų rūkė ypatingomis progomis. Beveik kasdien rūkė 15,9 proc. merginų ir 18,4 proc. vaikinų.
Geros sveikatos studentai pasižymėjo mažesne įtampa, stresu bei geresne psichologine gerove nei vidutinės ar blogos sveikatos studentai. Vaikinai ir merginos, kurie beveik kasdien pusryčiavo, jautė mažiau įtampos nei rečiau pusryčiaujantys studentai. Studentai, kurie jautė didesnį pasitenkinimą studijomis ir mažesnę įtampą bei stresą, valgė mažiau nesveiko maisto. Saldumynų vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su psichologine gerove ir atvirkščiai su įtampa. Jaučiantys mažesnę įtampą ir pasižymintys geresne psichologine gerove studentai valgė mažiau vaisių ir daržovių. Studentai, jautę mažiau streso, didesnį pasitenkinimą studijomis, pasižymėję geresne psichologine gerove, buvo fiziškai aktyvesni (dažniau mankštinosi, lankė treniruotes, nuėjo daugiau kilometrų per dieną) ir daugiau valandų per parą miegojo. Kasdien rūkančioms merginoms buvo būdinga didesnė įtampa, blogesnė psichologinė gerovė ir mažesnis pasitenkinimas studijomis. Probleminis alkoholio vartojimas buvo susijęs su didesne įtampa.
Išvada: Teigiamas požiūris į studijas, geresnė sveikata ir sveikesnė gyvensena buvo susijusi su
didesniu studentų pasitenkinimu studijomis, mažesniu stresu ir įtampa bei geresne psichologine gerove.
Raktiniai žodžiai: psichosocialiniai veiksniai, subjektyvi sveikata, mityba, fizinis aktyvumas,
3 SUMMARY
Public Health (Public health and nutrition)
ASSOCIATIONS OF THE FIRST YEAR STUDENTS’ APPROACH TO STUDIES, SUBJECTIVE HEALTH AND HEALTH BEHAVIOUR WITH PSYCHOSOCIAL FACTORS
Eimantė Semoškaitė
Scientific supervisor: prof. Janina Petkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2018, 72 p.
Aim: to assess the associations of the first year students’ approach to studies, subjective health
and health behaviour with psychosocial factors.
Methodology: The study participants were the first year students from four different Kaunas
universities. The sample size consists of 425 male students (40%) and 637 (60%) female students. The anonymous questionnaire was filled in during the classes. The following psychosocial factor were evaluated: satisfaction with studies and university’s environment, perceived stress, tension and psychological well-being. Moreover, the students were asked about their attitude towards studies, their health, diet, body weight, level of physical activity and unhealthy habits. Chi square (χ2) test and z test with Bonferroni correction was used to determine the differences between categorical variables. For the comparison of distributions nonparametric Mann-Whitney (U) and Kruskal-Wallis criteria were used. Factor analysis revealed five general nutritional factors. In assessing relationships between psychosocial and lifestyle factors, linear regression analysis was used.
Results: Female students have experienced more tension and stress; their psychological
well-being was worse in comparison with the male students.
The majority of male and female students have evaluated their health as good. More female than male students have indicated taking care of their health (88.1% vs. 82%) and that it is important for them to eat healthy (72.3% vs. 59.1%). Female students‘ eating habits were healthier than those of male students. 70.5% of female students and 62.8% of male students had breakfast daily. Females also consumed more portions of fruit and vegetables, 2.5 and 2.1 portion a day, respectively. Only one fifth of the students consumed porridge and cereals daily. About a fourth of participants drank sweetened drinks and ate fast-food several times a week. On average, students spent 5.8 (2.8) hours sitting and walked 4.6 (3.2) km per day. More female than male students indicated to exercise 4-7 times per week, 35% and 20.8%, respectively. On average, students slept 7 (1.3) hours a day. More males (26.8%) than
4
females (20.1%) had potential alcohol consumption problems (CAGE test); 15.9% of female and 18.4% for male students were daily smokers.
Those students who assessed their health as good were characterized by feeling less tense and stress, and had better psychological well-being in comparison to those who were of poor or average health. Students who had breakfast every morning felt less tension than students who ate breakfast less often. Students, who were more satisfied with their studies, felt less tense and stress, consumed less fast-food. The usage of sweets was directly linked with psychological well-being and inverse association was found with feelings of tension. Those students who felt less tense and had a higher psychological well-being consumed less fruit and vegetables. Moreover, those students, who were less stressful, had a higher satisfaction with their studies and had better psychosocial well-being, were more physically active and slept longer. The female students who smoked everyday felt tense, had a worse psychological well-being and felt less satisfied with their studies. Problem alcohol consumption was linked with a higher level of tension among students.
Conclusion: A positive attitude towards studies, better health and healthier lifestyle is related
with an increased satisfaction with their studies, lower levels of stress and tension, and better psychological well-being.
5 TURINYS
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1.Psichosocialiniai veiksniai studentų populiacijoje ... 10
1.2. Studentų gyvensenos ypatumai Lietuvoje ir užsienyje ... 12
1.2.1. Mityba ... 12
1.2.2. Fizinis aktyvumas ... 14
1.2.3. Žalingi įpročiai ... 16
1.3. Psichosocialinių veiksnių ryšiai su gyvensena ir sveikata ... 17
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2.1. Tyrimo eiga ir tiriamasis kontingentas ... 21
2.2. Tyrimo instrumento aprašymas ... 22
2.3. Statistinis duomenų vertinimas ... 26
3. REZULTATAI ... 27
3.1. Tyrimo dalyvių charakteristika ir psichosocialinių veiksnių apibūdinimas ... 27
3.2. Studentų požiūrio į studijas, subjektyvios sveikatos ir gyvensenos veiksnių vertinimas ... 33
3.3. Studentų subjektyvios sveikatos ir gyvensenos sąsajos su psichosocialiniais veiksniais ... 43
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 60
IŠVADOS ... 65
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 66
LITERATŪRA ... 67
6
SANTRUMPOS
Abs.sk. – absoliutus skaičius
ASU – Aleksandro Stulginskio universitetas D. – diena
Km – kilometrai
KTU – Kauno technologijos universitetas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas M – mediana
M.- metai Mėn. – mėnuo Pav. – paveikslas
PI- pasikliautinasis intervalas Proc. – procentai
Procent. – procentilis
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija Sav. – savaitė
Val. – valanda
7
ĮVADAS
Studijavimo laikotarpis dažnam jaunuoliui - pasikeitimo metas, siejamas su savarankiško gyvenimo pradžia – išvykimu iš namų aplinkos, savo finansų, laiko tvarkymu. Nemaža dalis studentų studijų metais jau yra dirbantys, sukūrę šeimas, todėl turi pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais šeimos nariais [1]. Būtent dėl padidėjusio atsakomybių kiekio ir dėl iškilusio pavojaus, kad studentai gali tinkamai nepasirūpinti savo sveikata, studentų gyvenseną ir sveikatą aktualu stebėti ir tirti.
Nemažai tyrimų, atliktų Lietuvoje ir užsienyje, patvirtina, jog studentai dažnai patiria emocinės būsenos sutrikimus, tokius kaip įtampa, nerimas, stresas, depresija [2,3,4].
Būtent stresas tampa vis aktualesne šių dienų jauno amžiaus žmonių problema. Didėjantys darbo krūviai, greitėjantis gyvenimo tempas, auganti aplinkos tarša, savirealizacijos, tarpasmeninės, santykių problemos, materialinės problemos ir kita didina streso pasireiškimo tikimybę. Studentams stresas taip pat gali padidėti dėl aukštų akademinių reikalavimų, egzaminų baimės [5]. Veikiant tokiems emociniams veiksniams ypač svarbu laiku pasirūpinti savo sveikata, lėtinių ligų prevencija.
Labiausiai prie sveikatos kūrimo ir puoselėjimo prisidedantis veiksnys yra mūsų gyvensena. Pasirinktas gyvenimo būdas apie 40-60 proc. lemia sveikatą [6]. Žmonės turėtų patys suprasti, jog yra atsakingi už savo sveikatos būklę, ir ja rūpintis. Deja, realybė dažnai yra kitokia. Kaip tik dėl to, šiandien turime tiek daug sveikatos problemų, didėjantį lėtinių neinfekcinių ligų mastą, vis ilgėjančias eiles prie gydytojų kabinetų. Sveiki gyvensenos įpročiai gali padėti tausoti sveikatą ir netgi išvengti daugelio ligų, tai ypač svarbu suprasti jauname amžiuje [7].
Remiantis atliktų tyrimų apie studentų mitybos įpročius rezultatais galima teigti, jog didelė dalis studentų nesilaiko reguliaraus mitybos režimo, valgo eidami miegoti [8,9]. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje studentai retai pusryčiauja [10,11]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti bent 5 porcijas vaisių ir daržovių per dieną. Studentų suvartojamų vaisių ir daržovių kiekis per dieną yra nepakankamas daugelyje valstybių [8,9,12].
Dėl netinkamų mitybos įpročių susiformavimo studentų mityba dažnai tampa nevisaverte: nesuvartojama pakankamai reikalingų maisto medžiagų, o energijos disbalansas gali sudaryti sąlygas atsirasti antsvoriui ir kitoms, su juo susijusioms ligoms [13].
Studentų populiacija - socialinė grupė, kuri daug dėmesio skiria protiniam darbui, mokymosi procesui, todėl fizinis pasyvumas yra vis labiau plintantis reiškinys tarp jauno amžiaus žmonių. Tokias tendencijas patvirtina ir studentų fizinio aktyvumo tyrimai [14,15,16]. Remiantis tyrimų rezultatais, galima teigti, jog tik nedidelė dalis studentų yra fiziškai aktyvūs, retas kuris rytais daro mankštą, vis mažėja reguliariai užsiimančių fizine veikla.
8
Svarbu paminėti ir tai, jog tarp studentų įvairiose šalyse vis labiau plinta sveikatą žalojantys įpročiai: tabako, alkoholio, kitų psichotropinių medžiagų vartojimas [17].
Šiandieniniai studentai užaugo, mokėsi, brendo, formavo savo vertybių ir prioritetų sistemą šiuo itin intensyviu technologijų plėtros laikotarpiu. Todėl nenuostabu, jog dabartiniai jauno žmogaus gyvenimo stiliaus modeliai akcentuoja mokslo, intelekto, žinių bei gabumų poreikį ir svarbą [18]. Tuo tarpu sveikatos stiprinimas ir sveikos gyvensenos įpročių formavimas yra nustumiami į šalį. Kad ir kaip bebūtų liūdna, tačiau stebėdami tokias jaunų žmonių gyvensenos įpročių tendencijas, negalime prognozuoti ir pokyčių sveikatos gerinimo procese.
Labai svarbu suprasti studentų psichosocialinių veiksnių ir gyvensenos veiksnių ypatumus, išsiaiškinti, kaip jie susiję tarpusavyje, kad būtų galima pasiekti geresnių rezultatų sveikatos stiprinimo srityje, gerinant ne tik žmonių fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Lietuvoje atlikta gana daug studentų sveikatos ir gyvensenos tyrimų, tačiau psichosocialinių veiksnių ryšiai su subjektyvia sveikata ir gyvensena išanalizuoti nepakankamai, todėl buvo pasirinkta šią temą plačiau panagrinėti.
Darbo naujumas: Šiame darbe, taikant tarptautines metodikas, įvertinti pirmo kurso studentų
psichosocialiniai veiksniai: pasitenkinimas studijomis ir universiteto aplinka, psichologinė gerovė, suvoktas stresas ir įtampa, bei nustatyti šių veiksnių ryšiai su studentų subjektyvia sveikata ir gyvensena.
Praktinė reikšmė: Tyrimo duomenys gali būti naudingi, kuriant studentų sveikos gyvensenos
ugdymo programas, organizuojant jiems psichologinę pagalbą, ypač pirmaisiais studijų metais.
Darbo autorės indėlis: Autorė atliko pirmo kurso studentų apklausą, suvedė duomenis į
kompiuterį, atliko jų statistinę analizę, apibendrino gautus tyrimo rezultatus ir aprašė juos baigiamajame darbe.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
įvertinti Kauno universitetų pirmo kurso studentų požiūrio į studijas, subjektyvios sveikatos ir gyvensenos ryšius su psichosocialiniais veiksniais.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti Kauno universitetų pirmakursių psichosocialinius veiksnius: pasitenkinimą studijomis ir universiteto aplinka, psichologinę gerovę, patiriamą įtampą ir stresą.
2. Įvertinti pirmakursių požiūrį į studijas ir subjektyvią sveikatą, mitybos, fizinio aktyvumo bei žalingus įpročius.
3. Įvertinti ryšius tarp požiūrio į studijas, subjektyvios sveikatos, gyvensenos ir psichosocialinių veiksnių.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Psichosocialiniai veiksniai studentų populiacijoje
Psichosocialinė nuostata - terminas, apimantis psichologinių ir socialinių veiksnių įtaką fiziologiniams procesams. Tokie veiksniai, kaip stresas, nerimas, depresija, pyktis, taip pat socialiniai veiksniai – išsilavinimas, socialinė izoliacija, gyvenamoji vieta, veikia ir sąlygoja individo psichosocialinę nuostatą [19].
Šiuolaikiniame, nuolat skubančiame pasaulyje vis daugėja žmonių, kurie skundžiasi nervų sistemos sutrikimais. Pagrindinė tokių sutrikimų priežastis – patiriamas stresas. Nuolatinės stresinės situacijos, taip pat jas lydinti emocinė įtampa sudaro palankias sąlygas neurozių atsiradimui, miego kokybės suprastėjimui ir nerimui [20]. Žmogus iš prigimties nėra pakankamai atsparus nuolatiniams stresams, nervų sistema nėra tam pritaikyta, nespėja su šių laikų gyvenimo tempu. Dėl šios priežasties atsiranda sveikatos sutrikimai [21].
Pirmasis streso sąvoką 1936 m. pavartojo H. Selje. Jis sukūrė streso teoriją, kuria remiantis stresas apibūdinamas kaip žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, atsirandanti dėl stresorių poveikio. Šią teoriją galima laikyti dideliu laimėjimu, kadangi ji sugebėjo apibūdinti ryšį tarp psichosocialinių veiksnių ir sveikatos [22].
Tarptautinių žodžių žodyne [23] stresas apibūdinamas kaip įtampos būsena – apsauginės fiziologinės reakcijos, atsirandančios žmogaus (arba gyvūno) organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių poveikį. Dažniausiai stresas pasireiškia per traumuojančias patirtis – nesėkmes darbe, asmeniniame gyvenime, materialinėmis problemomis [1].
Studentai yra ypatinga socialinė grupė, kuri daug dėmesio skiria mokymuisi. Be to, nereikia pamiršti, jog didelė dalis studentų mokslus derina su darbu, dalis jau yra sukūrę šeimas. Taip pat studijų laikotarpis gali būti apibūdinamas kaip pasikeitimo metas, studentai pradeda savarankišką gyvenimą, išvykdami iš namų aplinkos, turi išmokti patys savimi pasirūpinti [1].
Pagrindinės Lietuvos jaunimo (iki 30 metų) patiriamo streso priežastys:
● studijos pasirinktos netinkamai;
● mažos karjeros galimybės baigus aukštąją mokyklą; ● nesikeičiantis darbdavių požiūris į darbuotoją; ● nedidelės stipendijos [24].
11
Studentai, jaučiantys stresą, gali skųstis suprastėjusia nuotaika, įvairiais kūno skausmais ir kitais negalavimais [3]. Tai turi įtakos arteriniam kraujo spaudimui, širdies ritmo sutrikimams [4]. Jei dienos metu patiriamas didesnis stresas, tuomet vėlesniu paros metu kūnas ilgiau būna įsitempęs, žmogus ir psichologiškai gali jaustis pavargęs, atsipalaiduoti gali būti nelengva. Literatūroje pateikiami tyrimais pagrįsti duomenys, jog dėl patiriamo streso sutrinka normalus miegas [25]. Nemiga, dažnas pabudimas nakties metu, ilgas ir sunkus užmigimas – miego sutrikimai, į kuriuos tikrai nevertėtų numoti ranka. Esant intensyviam mokymosi režimui, studentams būdingas pastovus neišsimiegojimas, jaučiamas nuovargis, sutrinka miego ciklas, daugelis studentų eina miegoti po vidurnakčio, o ryte jiems būna sunku atsikelti. Toks miego režimas gali turėti įtakos studentų socialiniam gyvenimui, mokymosi kokybei ir rezultatams. Svarbu paminėti, jog miego nepakankamumas yra vienas iš imuniteto susilpnėjimo požymių [3]. Visa tai veda prie gyvenimo kokybės suprastėjimo, gyvenimo džiaugsmo praradimo [26].
Honkonge atlikto tyrimo, vertinančio pirmakursių studentų patiriamą stresą, nerimą bei depresinę būseną, duomenys atskleidė, jog depresinė būsena pasireiškė 21 proc., nerimas – 41 proc., stresas ir jo simptomai – 27 proc. studentų [27]. Mikolajczyk ir kt. taip pat atliko panašų tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti studentų emocinę būseną. Tyrime dalyvavo pirmo kurso studentai iš Vokietijos, Lenkijos ir Bulgarijos. Depresinei būsenai nustatyti naudota Beko depresijos skalė ir Cohen suvokiamo streso skalė. Gauti rezultatai parodė, kad depresijos simptomai pasireiškė 39 proc. Bulgarijos, 34 proc. Lenkijos ir 23 proc. Vokietijos studentų [28]. Panašią situaciją atspindi ir Estijoje vykdyto tyrimo studentų emocinei būsenai, nerimui ir depresijai vertinti duomenys. Tyrimas atskleidė, jog nerimas pasireiškė 21,9 proc. respondentų (24,7 proc. moterų ir 12,4 proc. vyrų), depresinė būsena 30,6 proc. apklaustųjų (34,9 moterų ir 16,5 proc. vyrų). Nerimas kartu su depresine būsena pasireiškė 18,2 proc. moterų ir 6,3 proc. vyrų. Taip pat įdomu ir tai, jog tyrimo duomenimis, nerimas mažėjo, didėjant studijų metams, ir priklausė nuo studentų amžiaus – nerimas mažėjo, didėjant tiriamųjų amžiui [29].
Lietuvoje vykdytas tyrimas apie studentų patiriamo streso ypatumus atskleidė, jog universiteto studentai stresą patiria dažniau negu kolegijos studentai: pusė universiteto studentų teigė, jog stresą patiria dažnai, tuo tarpu dažnai stresą patiriančių kolegijos studentų buvo tik 38,5 proc. Retai stresą patiriančių kolegijos studentų buvo 53,8 proc., o apklausoje šiuo klausimu pasisakiusių universiteto studentų buvo 29,4 proc. Tokie rezultatai atspindi universitete keliamus aukštesnius reikalavimus, didesnį mokymosi krūvį [3]. Studentės merginos patiria stresą dažniau nei studentai vaikinai. Taip pat patiriamas stresas susijęs su pasitenkinimu savo pasiekimais: dažniau stresą jaučia tie studentai, kurie nepatenkinti savo studijų rezultatais [30].
12
Tyrimas, kuriame buvo vertinamos studentų psichosocialinių veiksnių sąsajas su subjektyvia sveikatos, atskleidė, jog studentų pasitenkinimas studijomis yra susijęs su jų psichologine gerove. Kuo studentai labiau patenkinti studijomis, tuo jų psichologinė gerovė buvo geresnė [31]. Taigi psichosocialiniai veiksniai (patiriamas stresas, psichologinė gerovė) studentų populiacijoje yra susiję su pasitenkinimu studijomis bei studijų rezultatais.
Galima daryti išvadą, jog daug studentų patiria stresą, įtampą, depresijos simptomus. Didžiausi stresą lemiantys veiksniai yra susiję su mokslais (mokymosi krūvis, nuovargis, egzaminų baimė ir t.t.), tačiau šie stresoriai veikia ir kitas studentų gyvenimo sritis - socialinius ryšius, bendrą emocinę būseną, sveikatą.
1.2. Studentų gyvensenos ypatumai Lietuvoje ir užsienyje 1.2.1. Mityba
PSO skelbia, jog 10-15 proc. žmogaus sveikatą lemia paveldėjimas, genai, 30–40 proc. – aplinka, 8–10 proc. – medicinos/sveikatos apsaugos kokybė ir net 40-60 proc.- pasirinktas gyvenimo būdas [6]. Taigi didžiausias sveikatą formuojantis veiksnys yra gyvensena. Sveikos gyvensenos pagrindą sudaro sveika, subalansuota mityba. Skatinti žmones maitintis sveikai ir subalansuotai yra vienas iš svarbiausių, prioritetinių PSO uždavinių.
Sveikos mitybos rekomendacijose [32] galima išskirti tokias sveikos mitybos taisykles. Rekomenduojama:
• kelis kartus per dieną valgyti grūdinės kilmės produktų;
• kelis kartus per dieną valgyti vaisių ir daržovių (patariama šviežių); • vartoti daugiau augalinės nei gyvūninės kilmės maisto;
• mažinti riebalų suvartojimą, ypač sočių riebalų rūgščių, geriau rinktis augalinės kilmės aliejus; • riebią mėsą keisti liesa mėsa, žuvimi, ankštinės kilmės daržovėmis;
• rinktis liesesnį pieną, pieno gaminius; • mažinti suvartojamo cukraus kiekį; • atsisakyti saldžių gėrimų, saldumynų;
• mažinti suvartojamos druskos kiekį; rinktis joduotą druską; • riboti alkoholio suvartojimą;
• pasirinkti reguliarų valgymo režimą (3-4 kartus per dieną); • išgerti pakankamai vandens ir kt. skysčių (2-3 litrus per dieną).
13
Su maistu žmogus privalo gauti būtiną maisto medžiagų kiekį (baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir t.t.). Tačiau, kad ir kaip norėtume, nė vienas maisto produktas neturi visų mums reikalingų medžiagų. Tam, kad mūsų organizmas būtų aprūpintas taip reikalingomis medžiagomis, mityba turi būti įvairi, subalansuota. Suvartojamas maistas turėtų būti iš įvairių maisto produktų grupių. Daržovės, vaisiai, grūdinės kilmės produktai - labai svarbios maisto produktų grupės. Šių maisto produktų turėtume vartoti kuo daugiau. Būtent maisto įvairumas mityboje - vienas pagrindinių sveikos mitybos principų, leidžiantis užkirsti kelią kai kurių medžiagų trūkumui organizme bei dėl to atsirandantiems sveikatos sutrikimams [33]. Deja, daugybė tyrimų atliktų mitybos srityje, atskleidžia, jog šiuolaikinio žmogaus mityba yra nepilnavertė ir nesubalansuota [34].
Kaip jau ir buvo minėta anksčiau, studijų laikotarpis - tai gyvenimo etapas, pasižymintis naujų gyvensenos įpročių formavimusi [1]. Šis laikotarpis laikomas labai dviprasmišku: studentai patiria didelį fizinį ir protinį krūvį, todėl jiems itin svarbu gauti visų reikalingų maisto medžiagų arba, kitaip tariant, jų mityba turėtų būti visavertė, organizmo poreikiai turėtų būti patenkinami, organizmas aprūpinamas svarbiomis ir reikalingomis medžiagomis. Tačiau šis laikotarpis taip pat pasižymi gyvenamosios aplinkos pasikeitimu ir netinkamų gyvensenos įpročių įgijimu [35]. Dažnai studentai dėl laiko stokos tiesiog nespėja pavalgyti arba maitinasi nereguliariai ir nesubalansuotai. Tai parodo ir studentų mitybos bei gyvensenos tyrimai atlikti Lietuvoje ir užsienyje [36,37].
Remiantis 2008 m. Vilniaus universiteto (VU) visuomenės sveikatos specialybės studentų mitybos tyrimo duomenimis, galima teigti, jog 67,7 proc. studentų nesilaiko mitybos režimo. Merginos (37,5 proc.) laikosi mitybos režimo labiau nei vaikinai (10,5 proc.). Šis tyrimas taip pat atskleidė, jog apie trečalis visų studentų valgo prieš eidami miegoti. Taip pat merginos prieš miegą valgo dažniau [8]. Tiriant Kauno medicinos universiteto (KMU) studentų medikų mitybos įpročius buvo nustatyta, jog 40 proc. pirmo kurso studenčių merginų ir 54,7 proc. studentų vaikinų taip pat nesilaiko mitybos režimo. Trečio kurso studentai pasižymėjo nereguliariu valgymu (29,5 proc. merginos, 46,3 proc. vaikinai) [9]. Kitas tyrimas, atliktas KMU, nustatė, jog tik 42,2 proc. merginų ir 45 proc. vaikinų valgė tris kartus per dieną. Keturis kartus per dieną valgė tik 24,3 proc. merginų ir 26 proc. vaikinų [38]. Vertinant lietuvių studentų valgymo dažnumą, galima pastebėti, jog didžioji dalis studentų vis dėlto maitinasi nepakankami dažnai. Odontologų studentų mitybos vertinimo tyrimai, atlikti Rusijoje, nustatė, jog 72 proc. tiriamųjų valgė 3–4 kartus per dieną, 3,1 proc. apklaustųjų išvis nepusryčiavo, 72,2 proc. studentų didžiausią paros maisto davinio dalį gaudavo vakarienės metu [8]. Tuo tarpu panašūs tyrimai apie studentų mitybos ypatybes atlikti JAV, rodo, jog studentai vidutiniškai per dieną valgė maždaug 2 kartus. Mažiau nei pusė merginų (43,7 proc.) ir vaikinų (35 proc.) pusryčiaudavo [39]. Malaizijos
14
studentų mitybos įpročių tyrimas atskleidė, jog reguliariai valgė daugiau nei pusė tiriamųjų (57,6 proc.), tačiau dauguma tiriamųjų 73,5 proc. vaisių valgydavo mažiau nei 3 kartus per savaitę, 59,8 proc. gerdavo mažiau nei 2 l vandensper dieną [40]. Kroatijoje atlikti tyrimai apie aukštųjų mokyklų studentų mitybą tik patvirtina ankščiau minėtų tyrimų, rezultatus - pusryčiaujančių studentų skaičius yra labai mažas. Tačiau Kroatijos universitetų studentai pasižymėjo pakankamu valgymų skaičiumi per dieną [10]. Pagal Turkijos studentų mitybos tyrimo duomenis, maždaug pusė respondentų išvis nepusryčiauja, o ketvirtadalis nevalgo pietų [11].
Taigi, galima pastebėti, jog pusryčiai ir pietūs yra dažniausi studentų praleidžiami valgymai. Tiek vaikinai tiek merginos pagrindiniu dienos valgymu laiko vakarienę
Kaip jau buvo akcentuojama sveikos mitybos rekomendacijose, didelę reikšmę visavertei mitybai turi vaisių ir daržovių vartojimas. Rekomenduojama, jų vartoti bent 5 kartus per dieną (apie 400 g vaisių ir daržovių, neskaitant bulvių) [32]. Tiriant VU visuomenės sveikatos studentų daržovių suvartojimą, buvo gauti tokie duomenys: daržovių pakankamai vartojo 38,4 proc., o vaisių - 56,6 proc. studentų. Didelė dalis (daugiau nei pusė) studentų vartojo daug saldumynų, taip pat gana didelis buvo sūrių gaminių suvartojimas [8]. Tiriant KMU studentus, paaiškėjo, jog labai maža studentų dalis (20 proc.) suvalgo rekomenduojamą kiekį vaisių ir daržovių per dieną. Tik apie 50 proc. studentų valgė duonos, kruopų, bulvių produktus kiekvieną dieną. Žuvį kartą per savaitę valgė apie 55 proc. tiriamųjų [9]. Tyrimai, atlikti Turkijoje, atskleidžia, jog 39,5 proc. studentų vaisius ir daržoves valgo tik 3– 4 kartus per savaitę, ketvirtadalis studentų kasdien; 67,6 proc. kasdien valgo saldumynus [11].
Apibendrinant, galima teigti, jog studentų maisto produktų suvartojimas skyrėsi tarp šalių, tačiau daugumoje šalių vis dėlto išlieka nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, mažas valgymų skaičius per dieną.
1.2.2. Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas – sveikatą stiprinantis veiksnys, laikomas viena svarbiausių fizinės, socialinės ir emocinės gerovės dalių, lemiančių žmogaus savijautą ir ligų prevenciją [41]. Deja, tenka pripažinti, jog nuolatinis technikos tobulėjimas, motorizacija, globalizacija sudaro palankias sąlygas fizinio aktyvumo mažėjimui.
Kiekvienas žmogus gali pasirinkti fizinio aktyvumo rūšį, intensyvumą, kurie jam labiausiai tinka: ėjimas, plaukimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, komandiniai žaidimai, tempimo, jėgos treniruotės, šokiai ir t.t. Priklausomai nuo žmogaus fizinio pasirengimo ir galimybių, fizinė veikla yra viena efektyviausių priemonių siekiant išsaugoti sveikatą, didinti ilgaamžiškumą, organizmo atsparumą, taip pat siekiant palaikyti normalų kūno svorį, išvengti nutukimo ir su juo susijusių ligų pavojaus [42].
15
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog reguliariai užsiimant fizine veikla taip pat gerėja ir kraujotakos sistemos veikla, stiprėja širdies raumuo, gėrėja kvėpavimo, virškinimo sistemų veikla, kaulai tampa tvirtesni, stiprėja raumenys, suaktyvinama imuninės sistemos veikla ir t.t. [43]. Pastebimas ne tik fiziologinis, bet ir psichosocialinis fizinio aktyvumo teigiamas poveikis žmogaus sveikatai. Esant fiziškai aktyviam smegenyse išsiskiria daugiau laimės hormonų – endorfinų (ypač aktyvesnės fizinės veiklos metu). Tai padeda sumažinti nerimą, dirglumą, pagerina pasitikėjimą savimi, mažina depresijos simptomus, pagerina miego kokybę [44]. Taigi galima drąsiai teigti, jog reguliarus mankštinimasis ir užsiėmimas bet kokia fizine veikla yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių.
Anot Hardmano, sportas ir fizinė veikla yra svarbu visoms amžiaus grupėms, o ypač vaikams ir jaunuoliams, kadangi tai padeda normaliam psichologiniam, fiziniam, kognityviniam vystymuisi, funkcionavimui. Vis dėlto, studentai daugiausia laiko skiria mokslams, protinei veiklai, todėl akivaizdu, jog daug laiko praleidžia fiziškai pasyviai. Toks fizinis pasyvumas studentų tarpe susijęs su nusiskundimų sveikata skaičiumi, taip pat pasyvumas gali persikelti į kitas gyvenimo sritis - kasdienę veiklą, profesinę sritį [45].
Remiantis 2013 vykdytos apklausos apie Vakarų Lietuvos jaunimo gyvensenos ypatumus duomenimis, kelis kartus per mėnesį fiziškai aktyvūs buvo 36 proc. tiriamųjų, kelis kartus per savaitę - 39,9 proc. respondentų, kasdien - 12,6 proc. jaunimo, o išvis nesimankštinančių buvo 11,5 proc. [14].
Nors patys studentai jaučia, kad nepakankamai aktyvi gyvensena turi neigiamą poveikį jų sveikatai, tačiau tik labai maža dalis apklaustųjų (24,3 proc. studentų vaikinų ir 6,1 proc. studenčių merginų) rytais daro mankštą. Visiškai mankštos nedaro 29,1 proc. vaikinų ir 36,7 proc. merginų [15]. 2000 m. tyrimo apie Kauno aukštųjų mokyklų studentų gyvenseną duomenys atskleidė, jog 4-6 kartus per savaitę fiziškai aktyvūs buvo 30,1 proc. studentų vaikinų ir 19,2 proc. studenčių merginų, apie 30 proc. tiriamųjų mankštinosi 2-3 kartus per savaitę [16].
Taigi, apžvelgiant studentų gyvensenos tyrimus aiškėja, jog studentų fizinis aktyvumas yra tik patenkinamas ir yra linkęs mažėti. Fizinis aktyvumas yra labai svarbus veiksnys, dalyvaujantis sveikatos gerinime, ligų prevencijoje. Galima daryti prielaidą, jog didelė dalis studentų nesupranta ir neįvertina fizinio aktyvumo naudos organizmui, todėl užsiėmimo fizine veikla rodikliai yra nepakankamai aukšti. Reikėtų skatinti jaunimą daugiau judėti, pabrėžiant fizinės veiklos reikšmę ir privalumus.
16 1.2.3. Žalingi įpročiai
Žalingus įpročius, galima apibrėžti kaip psichiką veikiančių ir psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą [46]. Mūsų dienomis žalingi įpročiai (tabako gaminių vartojimas, alkoholio vartojimas, narkomanija) tampa vis didesne problema.
Priklausomybę sukeliančių medžiagų prieinamumas, visuomenės neišmanymas ir žinių stoka apie skaudžias psichiką veikiančių medžiagų vartojimo pasekmes bei efektyvių priemonių kovai su priklausomybėmis nebuvimas sudaro palankias sąlygas minėtų medžiagų vartojimui jauname amžiuje. Deja, tai taip pat tampa ne tik asmenine, bet ir visuomenine problema [46].
Alkoholis yra įvardijamas kaip vienas iš labiausiai paplitusių priklausomybę sukeliančių veiksnių. Remiantis statistika, alkoholio vartojimas Europoje itin sparčiai auga. Ketvirtadalio jauno amžiaus vyrų (15 - 29 m.) mirties priežastis yra alkoholio vartojimas [47].
Studentai yra socialinė grupė, kurioje alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs. Tai patvirtina tyrimai atlikti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkų [48]. 2007 m. vykdytas tyrimas apie alkoholio vartojimą atskleidė, jog per paskutinius kalendorinius metus labai didelė dalis apklaustųjų vartojo alkoholį (92 proc.), kiekvieną savaitę alkoholį vartojo apie 16 proc. apklaustųjų. 2011 metų tyrimas apie studentų alkoholio vartojimą tik patvirtina, jog absoliuti dauguma studentų per paskutinius metus įvardijo save kaip vartojusius alkoholį (96 proc.) Tiriamieji pradėjo vartoti alkoholį būdami maždaug 15,6 metų [49].
Tabako gaminių vartojimas yra labiausiai paplitusi priklausomybės forma tarp jaunų žmonių, kuri taip pat yra ir daugelio ligų ir priešlaikinių mirčių priežastis. Būtent jaunimas Lietuvoje yra daugiausiai tabaką vartojanti amžiaus grupė: apie trečdalis jauno amžiaus žmonių (20-24 metų) reguliariai rūko. Studijų laikotarpis gali būti įvardijamas kaip pasikeitimų, streso ir kitų išgyvenimų laikotarpis jaunų žmonių gyvenime, todėl šis laikotarpis tam tikra prasme yra palankus tabako gamintojams prisijaukinti būsimą klientą [50]. Tiriant Lietuvos studentų rūkymo įpročius buvo nustatyta, jog rūkė 49,4 proc. studentų. Reguliariai rūkė 26,1 proc., nereguliariai - 23,3 proc. Lyties atžvilgiu rūkymo paplitimas nesiskyrė. Svarbu paminėti, jog šiame tyrime buvo nustatytas statistiškai reikšmingas rūkymo dažnio ryšys su psichoemocine įtampa bei su alkoholio vartojimu [50].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nerimaudama praneša, jog rūkančių jauno amžiaus žmonių vis daugėja. PSO duomenimis, iki pilnametystės rūkyti pradeda apie 80 proc. visų rūkalių, o tie, kurie nepradėjo rūkyti iki 25 metų dažniausiai ir nepradeda. Kitų tyrimų duomenys patvirtina teiginį, kuo
17
ankstesniame amžiuje pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, jog išsivysčiusi priklausomybė nuo nikotino bus stipresnė [51].
Eurobarometro tyrimo (2011 m.) duomenys rodo, jog Europoje apie 32 proc. jaunų vyrų ir apie 20 proc. jaunų moterų prisipažįsta bent kartą gyvenime vartoję kanapes. Bendras kanapių vartojimo paplitimas Europoje tarp jauno amžiaus žmonių yra 26 proc. [52].
Tyrimuose pateikti studentų suvartojamo alkoholio, tabako gaminių duomenys tik patvirtina efektyvių intervencijų jauno amžiaus žmonių grupei svarbą ir poreikį.
1.3. Psichosocialinių veiksnių ryšiai su gyvensena ir sveikata
Sveikas gyvenimo būdas - fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir kokybiškas miegas, padeda išvengti streso arba efektyviai su juo susidoroti. Tai patvirtina ir Mykolo Romerio universitete atliktas tyrimas, atskleidžiantis, jog studentai, kurie laikosi sveiko gyvenimo būdo (tinkamai maitinasi, yra fiziškai aktyvūs, neturi žalingų įpročių), stresą patiria ženkliai rečiau nei tie studentai, kurie sveiko gyvenimo būdo nesilaiko [30].
Kaip jau buvo minėta anksčiau, stresas gali būti įvardijamas kaip viena didžiausių ir dažniausių šiuolaikinio žmogaus gyvenime pasitaikančių problemų. Jis taip pat susijęs ir su gyvenimo būdo pasikeitimais (pvz., padidėjusiu alkoholio, tabako gaminių vartojimu, suprastėjusia poilsio, miego kokybe, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, nesubalansuotu valgymu ir pan.) [53].
Streso įveikimo sąsajų su sveika mityba tyrimai nustatė, jog tiek vaikinai, tiek merginos, kurie maitinasi prasčiau (valgo mažai vaisių ir daržovių, valgo 1-2 kartus per dieną ir t.t.), taiko mažiau adaptyvias streso, įtampos mažinimo strategijas. Nesveika, nesubalansuota mityba ar persivalgymai taip pat susiję su stresu [54].
Tyrimas, vertinantis ryšį tarp streso ir maisto pasirinkimo, atskleidė, jog žmonės, patiriantys stresą, dažniau valgo maisto produktus, kurių esant įprastai nuotaikai, jie vengia. Maisto pasirinkimo modeliai statistiškai reikšmingai skyrėsi vyrų ir moterų grupėse. 46 proc. moterų ir 17 proc. vyrų pareiškė persivalgantys kai jaučia stresą. 73 proc. moterų ir 71 proc. vyrų iš tiriamųjų, kurie apibūdino save kaip persivalgančius streso metu, nurodė, jog streso būsenoje valgo produktus, kurių paprastai vengia. Tai produktai, kurie patenka į saldumynų, nesveiko-greito maisto grupę. Paklausti kodėl jie renkasi tokį maistą streso metu, daugiau nei pusė tiriamųjų atsakė, jog pasirinktas maistas leido jiems jaustis geriau, antra pagal atsakymų dažnumą priežastis - maistas tiesiog buvo skanus. Taigi, remiantis šiuo tyrimu galima teigti, jog patiriamas stresas ir depresijos simptomai yra susiję su blogesniu maisto
18
pasirinkimu [55]. Nors valgymas traktuojamas kaip stresinių situacijų sprendimo strategija, tačiau pakankamai nedaug yra žinoma apie streso/depresijos ryšį su tam tikrų maisto grupių produktų suvartojamo dažnumu tarp universitetų studentų. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, jog Vokietijoje studentai sesijos metu patyrė didelį stresą ir tuo pačiu buvo linkę valgyti tam, kad numalšintų streso simptomus (palyginti su kontroline grupe) [56].
Užsienio šalių tyrimai apie studentų mitybos ir psichosocialinių veiksnių ryšius atskleidė, jog studenčių merginų grupėje suvokiamas stresas buvo susijęs su didesniu saldumynų bei greito maisto suvartojimu, tačiau taip pat ir su mažesniu vaisių ir daržovių suvartojimu. Depresijos simptomai merginų grupėje buvo susiję su mažesniu vaisių ir daržovių bei mėsos suvartojimu [28]. 65 proc. Jungtinių Arabų Emyratų universiteto studentų teigė, kad jų streso lygis yra per didelis, o 50 proc. tiriamųjų pasižymėjo ir blogais mitybos įpročiais [57].
Taigi, darosi akivaizdu kaip svarbu yra suprasti studentų maisto grupių vartojimo modelius. Jei blogi mitybos įpročiai yra susiję su stresu ir (arba) depresijos simptomais, psichologinės sveikatos problemoms spręsti skirtos programos taip pat gali lemti sveikesnio maisto vartojimą ir (arba) atvirkščiai [28].
Sportas yra ne tik gyvenimo būdas, socializacijos procesas, bet taip pat ir poreikis, net gali būti prilyginamas poreikiui valgyti ar gerti. Nagrinėjant streso bei įtampos įveikimo strategijas, buvo gauti duomenys, jog vaikinai ir merginos bando įveikti patiriamą stresą, įtampą pasirinkdami skirtingas fizinio aktyvumo rūšis. Vaikinai dažniausiai renkasi pasivaikščiojimą ar bėgiojimą lauke, tuo tarpu merginos dažniau renkasi mažo intensyvumo treniruotes - pilatesą, jogą, taip pat šokius ir masažus [58]. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, sportas daro teigiamą poveikį streso ir įtampos mažinimui. Buvo nustatyta, jog moterų imtyje toks sporto poveikis buvo ryškesnis palyginti su vyrų imtimi. Taigi, remiantis šiuo tyrimu galima daryti išvadą, jog kasdienė fizinė veikla gali būti kaip natūrali ir efektyvi priemonė naudojama streso įveikimui ar mažinimui [59]. Amerikiečių atlikto tyrimo apie streso, fizinio aktyvumo ir mitybos sąsajas metu buvo nustatyta, jog tiriamieji, kurie buvo fiziškai aktyvūs buvo linkę dažniau rinktis sveikatai palankius produktus, maistą bei taikyti sveikatai palankias streso įveikimo strategijas, jautė mažesnį stresą ir nerimą nei tiriamieji, kurie nebuvo fiziškai aktyvūs [60]. Panašius rezultatus pristatė ir kitas tyrimas apie fizinio aktyvumo ir depresijos ryšius tarp jaunų suaugusiųjų (20 metų ir vyresnių). Buvo nustatyta, jog aktyvesnis, dažniau užsiimantis fizine veikla jaunimas pasižymėjo mažesniu patiriamos depresijos įverčiu [62].
19
Būtent fizinė veikla gali padėti formuoti veiksnius, kurie prisideda prie psichologinio atsparumo ugdymo (pvz. įvairias socialines kompetencijas). Todėl galima teigti, jog fizinis aktyvumas ir psichologinis atsparumas yra tarpusavyje susiję [62].
Kaip jau ankščiau minėta, žmogaus miego kokybė yra susijusi su jį veikiančiais psichosocialiniais veiksniais. Miego sutrikimai yra svarbi žmogaus sveikatos dalis. Taip pat miego metu vyksta svarbūs gyvybiniai procesai: skiriasi lytiniai hormonai, stiprinama imuninė sistema, pailsinami kūno organai. Tai poilsio režimas, kuomet kūnas yra paruošiamas naujai dienai [1]. Studentų miego sutrikimų tyrimas, atliktas Italijos mokslininkų, nustatė, jog 75,5 proc. apklaustųjų nurodė turintys bent vieną miego sutrikimo atvejį, apie 91,2 proc. studentų paminėjo problemas, susijusias su užmigimu. Taip pat buvo nustatyta, jog miego sutrikimai labiau būdingi rūkantiems ir didesnį mokymosi krūvį patiriantiems studentams [63]. Japonijoje buvo atliktas tyrimas, kuris vertino studentų, studijuojančių slaugą, depresinės būsenos ir miego kokybės ryšius. Remiantis tyrimo rezultatais, depresinė būsena dažniau pasireiškė tiems studentams, kurie miegojo mažiau nei 5 val. per parą ir daugiau nei 8 val., lyginant su tais studentais, kurie miegojo apie 7 val. [64]. Taigi, miego sutrikimai turi įtakos patiriamai depresinei būsenai ir jos pasireiškimui. Tiriant medicinos studentų patiriamą stresą ir jo įtaką miego kokybei buvo nustatyta, jog 93,8 proc. studentų, kurie jautė stresą, pasižymėjo ir bloga miego kokybė. Dažna depresinė būsena ir nuolatinis patiriamas stresas neigiamai veikia miego kokybę [1].
Rūkymo ryšys su stresu abipusis. Tai galima paaiškinti tuo, jog žmonės pradeda rūkyti dėl jaučiamo streso, o vėliau jau negali nerūkyti, nes tuomet (nerūkant) jaučią stresą. Rūkymas rodo, jog asmuo yra psichologiškai pažeistas, t.y. jaučia stresą, nerimą, yra apimtas depresijos, jaudulio ir pan. Tačiau ir patį rūkymą galima laikyti stresoriumi dėl dūmų suaktyvintos antinksčių veiklos, padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje [21]. Kitų šalių studentų rūkymo analizė atskleidė, jog, studentų nuomone, rūkymas streso metu, palengvina jų socialinį bendravimą [66]. Remiantis tyrimo apie studentų rūkymo įpročius ir požiūrį į rūkymą rezultatais, nustatytas teigiamas rūkymo dažnio ryšys su patiriama įtampa, alkoholio vartojimu, prastesne bendra sveikatos būkle [50].
Patiriamas stresas yra tik viena iš alkoholio vartojimo priežasčių. Tačiau ši priežastis yra labai svarbi ir dažnai akcentuojama mokslininkų [66]. Yra atlikta tyrimų, kurie nustatė, jog žmonės, patiriantys didelį stresą, įtampą yra linkę vartoti daugiau alkoholio, kavos. Tokie žmonės labiau linkę prisirišti ir prie kitų psichiką veikiančių bei priklausomybę sukeliančių medžiagų, netgi pradėti vartoti narkotikus [17].
20
Taigi, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo nauda yra neabejotina ir pagrįsta tyrimais. Tačiau nepaisant šio fakto, galime pastebėti didelius nukrypimus nuo sveikos mitybos rekomendacijų, fizinio aktyvumo mažėjimo tendencijas, augantį žalingų įpročių vartojimą. Yra atlikta nemažai tyrimų patvirtinančių psichosocialinių veiksnių ir gyvensenos veiksnių ryšius. Tai reiškia, jog mūsų psichologinė sveikata yra susijusi su tam tikrais gyvensenos įpročiais ir, svarbiausia, jog mes patys keisdami savo gyvenimo būdą galime kontroliuoti ir gerinti savo psichologinę bei fizinę sveikatą, mažinti sveikatos sutrikimų paplitimą ateityje.
21
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo eiga ir tiriamasis kontingentas
Šiame darbe analizuojami tyrimo, atlikto keturiuose Kauno miesto universitetuose (Kauno technologijos universitete (KTU), Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU)) duomenys. Buvo tiriami pirmo kurso bakalauro studijų studentai. Buvo gauti visų universitetų fakultetų dekanų sutikimai ir LSMU Bioetikos centro leidimas (1 priedas). Anoniminė studentų apklausa atlikta 2017 m. vasario - kovo mėnesiais.
Kiekviename iš keturių universitetų atsitiktinai atrinkti fakultetai, siekiant atstovauti svarbiausias studijų kryptis. KTU pasirinkti Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas, Elektros ir elektronikos fakultetas, Informatikos fakultetas; VDU pasirinkti Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Humanitarinių mokslų fakultetas; ASU pasirinkti Agronomijos fakultetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Žemės ūkio ir inžinerijos fakultetas, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas; LSMU pasirinkti Veterinarijos fakultetas, Medicinos fakultetas, Visuomenės sveikatos fakultetas. Tyrimui pasirinkti studentai anketas pildė paskaitų metu, gavus dėstytojų sutikimą ir paaiškinus tyrimo tikslus. Anoniminės anketos išdalytos visiems paskaitose dalyvavusiems studentams. Iš viso išdalinta 1111 anketa, 1062 anketos (96 proc.) užpildytos grąžintos atgal. Dalyvavusių studentų pasiskirstymas pagal universitetą pateiktas 2.1.1 lentelėje.
2.1.1 lentelė. Tirtų studentų pasiskirstymas pagal universitetą
Universitetas Vaikinai Merginos Iš viso
Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc.
ASU 108 25,4 127 19,9 235 22,1
KTU 184 43,3 38 6 222 20,9
LSMU 75 17,3 274 43 349 32,9
VDU 58 13,6 198 31,1 256 24,1
Iš viso 425 100 637 100 1062 100
Abs.sk. – absoliutus skaičius
Daugiausia apklausta LSMU, mažiausia – KTU studentų. Vaikinai sudarė 40 proc., merginos – 60 proc. Tyrime dalyvavo daugiausia KTU vaikinų (43,3 proc.) ir LSMU merginų (43 proc.).
22 2.2. Tyrimo instrumento aprašymas
Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir uždavinius, buvo sudaryta anoniminė anketa, kuri sukurta ankstesniuose tyrimuose naudotų klausimynų pagrindu (2 priedas). Dalis klausimų liko nepakeisti, kad būtų galima įvertinti pokyčius. Anketa papildyta ir naujais klausimais apie psichosocialinius veiksnius.
Anketą sudarė 81 klausimas.
1-16 klausimai - sociodemografiniai duomenys ir studijos; 17-31 klausimai - sveikata ir gerovė;
32-48 klausimai - mityba ir kūno svoris; 49-54 klausimai - fizinis aktyvumas; 55-74 klausimai - žalingi įpročiai;
75-81 klausimai – informacijos šaltinių apie mitybą vertinimas.
Šiame darbe naudojama tik dalis klausimų. Požymių vertinimo kriterijai aprašyti žemiau.
Požymių vertinimo kriterijai:
Sociodemografiniai duomenys ir studijos
Respondentų buvo prašoma nurodyti jų gimimo metus ir lytį.
Tiriamųjų buvo klausiama: „Ar jums svarbu gerai mokytis universitete?“. Galimi atsakymai buvo: „labai svarbu”, „pakankamai svarbu”, „nelabai svarbu”, „visai nesvarbu”. Analizuojant duomenis studentai, atsakę, kad jiems „labai svarbu” ar „pakankamai svarbu”, priskirti grupei – „Svarbu“ gerai mokytis universitete, studentai nurodę, kad „nelabai svarbu” ar „visai nesvarbu“ priskirti grupei – „Nesvarbu“ gerai mokytis universitete.
Psichosocialiniai veiksniai
Studentų buvo prašoma įvertinti pasitenkinimą studijomis ir universiteto aplinka. Buvo pateikti 8 teiginiai, kuriuos buvo prašoma įvertinti Likerto skalėje nuo 1 iki 4, kur 1 – „visiškai sutinku“, 2 – „dalinai sutinku“, 3 – „nevisiškai sutinku“, 4 – „nesutinku“ (16-tas klausimyno klausimas). Minimalus skalės balų skaičius 8, maksimalus – 32. Kuo didesnis skalės įvertis, tuo studentai yra labiau patenkinti studijomis ir universiteto aplinka. Keturi skalės teiginiai (3,4,7,8) buvo perkoduoti atvirkščiai. Pagal įverčių balų sumos tercilius tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes: 1 – „Nepatenkinti“, 2 – „Vidutiniškai patenkinti“, 3- „Patenkinti“ (2.2.1 lentelė). Pasitenkinimo studijomis ir universiteto aplinka skalės vidinio suderinamumo Kronbacho α=0,690.
Studentų taip pat buvo prašoma įvertinti savo psichologinę gerovę pagal PSO klausimyną (WHO-5 Well-being Index, 1998) [68]. Buvo klausiama, kaip studentai jautėsi per pastarąsias dvi savaites (27-tas klausimyno klausimas). Psichologinės gerovės kintamojo įvertinimui naudojami 5 teiginiai, susiję
23
su teigiama nuotaika (2 teiginiai), aktyvumu (2 teiginiai) bei bendrais interesais (1 teiginys). Teiginius tiriamieji turėjo įvertinti Likerto skalėje nuo 0 iki 5, kur 0 – „niekada“, 1 – „kartais“, 2 – „mažiau nei pusę laiko“, „3 – „daugiau nei pusę laiko“, 4 – „beveik visą laiką“, 5 – „visą laiką“. Minimalus skalės balų skaičius 0, maksimalus – 25. Didesnis skalės balų skaičius rodo geresnę tiriamųjų psichologinę gerovę. Pagal įverčių balų sumos medianą (14 balų) tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: 1 – „Bloga psichologinė gerovė“, 2 – „Gera psichologinė gerovė“. Psichologinės gerovės skalės vidinio suderinamumo Kronbacho α=0,830.
Tyrimo metu buvo siekiama atskleisti studentų patiriamą įtampą. Tiriamiesiems buvo pateikta 13 įtampą keliančių veiksnių ir buvo prašoma įvertinti Likerto skalėje nuo 1 iki 4, kiek jie sukelia įtampos, 1 –„nuolatinė įtampa“, 2 – „dažna įtampa“, 3 – „reta įtampa“, 4 – „jokios įtampos“ (28-tas klausimyno klausimas). Minimalus kintamojo skalės balas 13, maksimalus - 52. Kuo didesnis skalės įvertis tuo studentai išgyvena mažiau įtampos, kuo mažesnis – tuo įtampa didesnė. Pagal įverčių balų sumos tercilius tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1 – „Didelę įtampą išgyvenantys“, 2 – „Vidutinę įtampą išgyvenantys“, 3 – „Mažą įtampą išgyvenantys“ (2.2.1 lentelė). Įtampos skalės vidinio suderinamumo Kronbacho α=0,823.
Tyrime taip pat naudota Subjektyviai suvokiamo streso skalė (Perceived stress scale PSS, Cohen, Kamark, Mermelstein 1983) [69]. Tai plačiausiai naudojamas instrumentas, kuris leidžia įvertinti patiriamą stresą. Klausimai suformuluoti taip, kad būtų galima įvertinti, kiek nenuspėjamas, nekontroliuojamas ir perkrautas respondentams atrodo jų gyvenimas. Originalią skalę sudaro iš viso 10 klausimų. Šiame tyrime buvo naudojama sutrumpinta klausimyno versija, 4 klausimai („Ar dažnai
jautėte, kad negalite kontroliuoti svarbių savo gyvenimo įvykių?“, „Ar dažnai pasitikėjote savo galimybėmis įveikti asmenines problemas?“, „Ar dažnai jautėte, kad viskas vyksta taip, kaip Jūs norite?“, „Ar dažnai jautėte, kad sunkumų yra daugiau nei pajėgsite įveikti?“). Klausimai „Ar dažnai pasitikėjote savo galimybėmis įveikti asmenines problemas?“ ir „Ar dažnai jautėte, kad viskas vyksta taip, kaip Jūs norite?“ buvo perkoduoti atvirkščiai. Kiekvieną skalės teiginį respondentai turėjo
įvertinti Likerto skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 –„niekada“, 2 –„labai retai“, 3 –„kartais“, 4 –„dažnai“, 5 – „labai dažnai“. Minimalus skalės balas 4, maksimalus - 20. Kuo didesnis skalės įvertis, tuo studentai išgyvena didesnį stresą, kuo mažesnis – tuo stresas mažesnis. Pagal įverčių balų sumos tercilius tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1 – „Mažas stresas“, 2 – „Vidutinis stresas“, 3 – „Didelis stresas“ (2.2.1 lentelė). Šio darbo tiriamųjų imtyje Suvokiamas stresas skalės vidinio suderinamumo Kronbacho α=0,653.
24 2.2.1 lentelė. Pasitenkinimo studijomis ir universiteto aplinka, įtampos ir suvokto streso skalių
balų sumos tercilių ribos.
Skalės Tercilių ribos
Pirmas Antras Trečias Pasitenkinimo studijomis ir universiteto aplinka 8-18 19-20 21-32
Įtampa 13-36 37-41 42-52
Suvoktas stresas 4-9 10-11 12-20
Subjektyvi sveikata ir gyvensenos veiksniai
Studentų buvo klausiama: „Ar rūpinatės savo sveikata?“. Galimi atsakymų variantai: „nesirūpinu”, „nelabai rūpinuosi”, „šiek tiek rūpinuosi”, „labai rūpinuosi”. Analizuojant duomenis, studentai, atsakę, kad „nesirūpinu”, „nelabai rūpinuosi” priskirti grupei – „Nesirūpinantys sveikata“, o studentai nurodę, kad „šiek tiek rūpinuosi” ar „labai rūpinuosi” priskirti grupei– „Besirūpinantys sveikata“.
Tiriamųjų buvo klausiama: „Kaip vertinate savo dabartinę sveikatos būklę?“. Galimi atsakymo variantai: „gera”, „pakankamai gera”, „vidutiniška”, „pakankamai bloga”, „bloga”. Analizuojant duomenis, studentai, atsakę, kad jų sveikata „gera” ar „pakankamai gera”, priskirti „Geros sveikatos grupei“, studentai nurodę, kad ji „vidutiniška” –„Vidutiniškos sveikatos grupei“, o studentai, nurodę, kad jų sveikata „pakankamai bloga” ar „bloga” – „Blogos sveikatos grupei“.
Vertinant mitybos įpročius, tiriamieji buvo klausiami, ar jiems svarbu sveikai maitintis. Galimi atsakymo variantai: „labai svarbu“, „gana svarbu“, „nei svarbu, nei nesvarbu“, „nelabai svarbu“, „visai nesvarbu“. Analizuojant duomenis, studentai nurodę, kad „labai svarbu“, „gana svarbu“ priskirti grupei – „Svarbu“, nurodę, kad „nei svarbu, nei nesvarbu“ priskirti grupei - „Nei svarbu, nei nesvarbu“, o studentai, atsakę, kad „nelabai svarbu“, „visai nesvarbu“ priskirti grupei – „Nesvarbu“.
Taip pat buvo vertinamas pusryčiavimo dažnis per savaitę. Analizuojant duomenis studentai pagal pusryčiavimo dažnį per savaitę suskirstyti į 2 grupes: „0-5 k./sav.“ ir „6-7 k./sav.“.
Pagal daržovių ir vaisių porcijų suvartojimo kiekį per dieną studentai buvo suskirstyti į 3 grupes: „0-1 porcijas“, „2-4 porcijas“, „5 ir daugiau porcijų“.
Studentai taip pat turėjo įvertinti 15 pagrindinių maisto produktų grupių (mėsos; vištienos, kalakutienos; žuvies jūros produktų; fermentinio sūrio; pieno ir jo produktų; košės ar dribsnių; šviežių daržovių, šviežių vaisių ar uogų, virtų daržovių; konditerinių gaminių; saldumynų; saldintų gėrimų; energetinių gėrimų, greito maisto; įvairių užkandžių) vartojimo dažnį. Galimi atsakymų variantai buvo: „keletą kartų per dieną“, „kasdien“, „keletą kartų per savaitę”, „1-4 k. per mėnesį”, „niekada”. Taikant faktorinę analizę, išskirti 5 mitybos faktoriai (žr. „Rezultatai“).
25
Tiriamieji buvo klausiami, ar yra patenkinti savo svoriu. Galimi atsakymo variantai: „visiškai patenkintas“, „iš dalies patenkintas“, „nelabai patenkintas“, „nepatenkintas“. Analizuojant duomenis, studentai, atsakę, kad „visiškai patenkintas“, „iš dalies patenkintas“ priskirti grupei – „Patenkinti“, o studentai nurodę, kad „nelabai patenkintas“, „nepatenkintas“ priskirti grupei– „Nepatenkinti“.
Į klausimą: „Ar pergyvenat (pergyventumėt), jei priaugate (priaugtumėt) svorio?“, galimi atsakymo variantai buvo: „niekada“, „labai retai“, „kartais“, „dažnai“, „labai dažnai“. Analizuojant duomenis, studentai, atsakę, kad „niekada“, „labai retai“, priskirti grupei – „Nepergyvena, labai retai pergyvena“, studentai atsakę, kad „kartais“, „dažnai“, „labai dažnai“ priskirti grupei – „Pergyvena“.
Siekiant nustatyti respondentų fizinį aktyvumą, tiriamųjų buvo prašoma nurodyti, kiek vidutiniškai valandų per dieną jie praleidžia sėdėdami prie kompiuterio, TV, skaitydami ir pan. Minimalus sėdėjimo laikas – 0 val., maksimalus – 20 val.
Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti, kiek vidutiniškai kilometrų jie nueina per eilinę dieną. Minimalius nueitų kilometrų skaičius– 0 km, maksimalus – 30 km per eilinę dieną.
Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti, kiek vidutiniškai valandų per savaitę jie praleidžia fiziškai
aktyviai - eidami, važiuodami dviračiu, plaukdami, žaisdami krepšinį, tenisą ir pan. Minimalus fizinis
aktyvumas – 0 val. per savaitę, maksimalus – 70 km. per savaitę.
Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti, kiek vidutiniškai valandų jie miega per parą. Minimali miego trukmė – 2 val. per parą, maksimali – 12 val.
Studentų buvo klausiama: „Ar dažnai laisvalaikiu mankštinatės mažiausiai 30 min. taip, kad
padažnėtų kvėpavimas, pulsas ir suprakaituotumėte?“. Galimi atsakymų variantai: „kasdien“, „4-6
kartus per savaitę“, „2-3 kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „kartą per mėnesį“, „rečiau nei kartą per mėnesį“, „niekada“. Analizuojant duomenis, studentai, nurodę, kad mankštinasi „kasdien“, „4-6 kartus per savaitę“ priskirti grupei – „4-7 k./sav.“, studentai, atsakę, kad „2-3 kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „kartą per mėnesį“, „rečiau nei kartą per mėnesį“, „niekada“ priskirti grupei – „Rečiau“.
Taip pat respondentų buvo klausiama „Ar lankote kokius nors sportinius užsiėmimus,
treniruotes?“. Galimi 3 atsakymo variantai: „Taip, lankau universitete“, „Ne, nelankau“, „Taip, lankau
kitur“. Analizuojant duomenis, studentai buvo suskirstyti į dvi grupes, grupei „Lankau“ priskirti studentai nurodę, kad „taip, lankau universitete“ ir „taip, lankau kitur“, grupei „Nelankau“ priskirti studentai atsakę, kad „ne, nelankau“.
Siekiant įvertinti studentų žalingus įpročius buvo klausiama: „Ar dažnai per praėjusius 3
mėnesius vartojote bet kokius alkoholinius gėrimus”. Galimi atsakymų variantai: „kelis kartus per
26
mėnesį”, „niekada”. Analizuojant duomenis studentai buvo suskirstyti į dvi grupes: studentai, atsakę: „kelis kartus per dieną”, „kiekvieną dieną”, „kelis kartus per savaitę”, „kartą per savaitę”, „kartą ar kelis kartus per mėnesį”, priskirti grupei – „Vartoja“, o nurodę „niekada”, priskirti grupei – „Nevartoja”.
Tyrime naudotas CAGE klausimynas, siekiant įvertinti rizikingą, žalingą alkoholio vartojimą ir priklausomybę nuo alkoholio. Keturi teiginiai, kuriuos tiriamiesiems reikėjo įvertinti „taip” arba „ne”. Jei nors į du klausimus studentai atsakė „taip”, manoma, kad tiriamieji turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Šie studentai priskirti grupei – „Turi problemų dėl alkoholio vartojimo”, kiti studentai priskirti grupei – „Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo”.
Studentai buvo klausiami: „Ar dažnai rūkėte per praėjusius 3 mėnesius?”. Galimi atsakymo variantai: „beveik kasdien”, „ypatingomis progomis”, „niekada”. Duomenų analizėje buvo naudojami duomenis pagal šiuos tris studentų atsakymų variantus.
2.3. Statistinis duomenų vertinimas
Statistinė analizė atlikta naudojant programą IBM SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 21. Analizuojant duomenis taikyta aprašomoji statistika. Kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai. Kokybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams nustatyti naudotas chi kvadrato (χ2) kriterijus su Bonferroni korekcija.
Psichosocialinių veiksnių skalių: „Pasitenkinimas studijomis ir universiteto aplinka”, „Suvoktas stresas”, „Įtampa”, „Psichologinė gerovė” įverčių skirstinių normalumui nustatyti buvo naudojamas Šapiro-Vilk kriterijus (angl. Shapiro-Wilk test). Visų analizuojamų skalių skirstiniai neatitiko normalumo kriterijų, todėl jų lyginimui taikyti neparametriniai kriterijai: Mann-Whitney (U) ir Kruskal-Wallis testai tolydiniams kintamiesiems.
Siekiant sumažinti maisto produktų vartojimą apibūdinančių kintamųjų skaičių, buvo atlikta duomenų, surinktų dažnuminiu mitybos tyrimo metodu, faktorinė analizė, kuri plačiau aprašyta „Rezultatai“ skyriuje. Psichosocialinių veiksnių tarpusavio ryšių analizei taikyta koreliacinė analizė (Spearman koreliacinis koeficientas) ir tiesinė regresinė analizė. Psichosocialinių veiksnių ryšiams su mitybos ir fizinio aktyvumo veiksniais nustatyti taip pat taikyta tiesinė regresinė analizė.
Naudotų skalių vidiniam suderinamumui įvertinti buvo naudojama Kronbacho alfa kriterijus (angl. Cronbach alpha).
27
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyvių charakteristika ir psichosocialinių veiksnių apibūdinimas
Kaip jau minėta aukščiau, tyrime dalyvavo keturių Kauno miesto universitetų pirmo kurso bakalauro studijų studentai: 425 vaikinai (40 proc.) ir 637 merginos (60 proc.).
Daugiausia tyrime dalyvavo 20 m. amžiaus tiriamieji (65,2 proc.). Jauniausias tyrimo dalyvis 18 m., vyriausias – 27 m. Vaikinų amžiaus vidurkis 20,3 (1,2) m., merginų – 20,3 (1,1) m.
Tyrimo metu buvo analizuojami keturi studentų psichosocialiniai veiksniai: pasitenkinimas studijomis ir universiteto aplinka, suvoktas stresas, įtampa bei psichologinė gerovė.
Studentų pasitenkinimo studijomis ir universiteto aplinka skalės charakteristika pateikta 3.1.1 lentelėje. Merginų ir vaikinų pasitenkinimas savo studijomis ir universiteto aplinka buvo panašus.
3.1.1 lentelė. Studentų pasitenkinimo studijomis ir universiteto aplinka skalės charakteristika Lytis Vidurkis Standartinis
nuokrypis Mediana Procentiliai p* 25-tas 75-tas Vaikinai 19,7 2,7 20 18 21 0,388 Merginos 19,7 2,7 20 18 22 Visi 19,7 2,7 20 18 21 -
*Mann - Whitney (U) testas
Vertinant tiriamųjų skirstymą į grupes pagal pasitenkinimą studijomis ir universiteto aplinka, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta (3.1.1 pav.).
3.1.1 pav. Tiriamųjų skirstymas (proc.) pagal pasitenkinimą studijomis ir lytį
χ2=1,897; lls=2; p=0,387 0 5 10 15 20 25 30 35 40 PATENKINTI VIDUTINIŠKAI PATENKINTI NEPATENKINTI 39 31.1 29.8 35.2 34.4 30.4 Proc ent ai
Pasitenkinimo studijomis ir universiteto aplinka grupės
Merginos Vaikinai
28
Analizuojant suvokto streso skalės charakteristikas, nustatyta, kad merginos patiria daugiau streso nei vaikinai (3.1.2 lentelė).
3.1.2 lentelė. Studentų suvokto streso skalės charakteristika Lytis Vidurkis Standartinis
nuokrypis Mediana Procentiliai p* 25-tas 75-tas Vaikinai 10,6 2,7 11 9 12 0,001 Merginos 11,3 2,6 11 10 13 Visi 11,0 2,6 11 9 13 -
*Mann - Whitney testas.
Daugiau merginų (49,6 proc.) pateko į didelio streso grupę, palyginus su vaikinais (36,4 proc.) (3.1.2 pav.). Apie trečdalis vaikinų patyrė vidutinį ir mažą stresą, tuo tarpu merginų, patiriančių tokį stresą, buvo mažiau.
3.1.2 pav. Tiriamųjų skirstymas (proc.) pagal suvokiamo streso dydį ir lytį
χ2=18,317; lls=2; p=0,001; *p<0,05, palyginti vaikinus ir merginas, taikant Bonferroni korekciją
Analizuojant studentų įtampos skalės charakteristikas, atskleista, kad vaikinai patyrė mažiau įtampos nei merginos (3.1.3 lentelė).
3.1.3 lentelė. Studentų įtampos skalės charakteristika Lytis Vidurkis Standartinis
nuokrypis Mediana Procentiliai p* 25-tas 75-tas Vaikinai 40,2 6,1 41 36 45 0,001 Merginos 38,2 5,8 39 35 42 Visi 39,0 6,0 39 35 44 -
*Mann - Whitney testas.
0 10 20 30 40 50
DIDELIS VIDUTINIS MAŽAS
49,6* 26.5 23.9 36.4 31.9 31.7 Proc ent ai
Suvokiamo streso grupės
Merginos Vaikinai
29
Statistiškai reikšmingai daugiau merginų (36 proc.) pateko į didelės įtampos grupę, palyginus su vaikinais (25,7 proc.). Kiek daugiau merginų pateko ir į vidutinės įtampos grupę (3.1.3 pav.).
3.1.3 pav. Tiriamųjų skirstymas (proc.) pagal patiriamą įtampą ir lytį
χ2=36,612; lls=2; p=0,001; *p<0,05, palyginti vaikinus ir merginas, taikant Bonferroni korekciją
Analizuojant studentų psichologinės gerovės skalės charakteristikas, nustatyta, kad vaikinų psichologinė gerovė buvo geresnė, palyginus su merginomis (3.1.4 lentelė).
3.1.4 lentelė. Studentų psichologinės gerovės skalės charakteristika Lytis Vidurkis Standartinis
nuokrypis Mediana Procentiliai p* 25-tas 75-tas Vaikinai 14,5 4,9 15 11 18 0,001 Merginos 13,0 4,4 13 10 16 Visi 13,6 4,7 14 10 17 -
*Mann - Whitney testas
Daugiau vaikinų nei merginų pateko į geros psichologinės gerovės grupę, atitinkamai 65 proc. ir 52,8 proc. (3.1.4 pav.). 0 10 20 30 40 50
DIDELĖ VIDUTINĖ MAŽA
36* 35,5 28.4 25.7 27.4 46.9 Proc ent ai
Patiriamos įtampos grupės
Merginos Vaikinai
30 3.1.4 pav. Tiriamųjų skirstymas (proc.) pagal psichologinę gerovę ir lytį
χ2=15,445; lls=1; p=0,001
Tyrimo metu buvo siekiama atskleisti kaip psichosocialiniai veiksniai yra susiję tarpusavyje (3.1.5 lentelė). Atlikus koreliacinę analizę, nustatyta, kad merginos ir vaikinai, kurie patyrė mažesnį stresą ir įtampą, buvo labiau patenkinti studijomis ir universiteto aplinka, o merginos, kurių psichologinė gerovė buvo geresnė, taip pat buvo labiau patenkintos ir studijomis. Kuo merginos ir vaikinai patyrė mažiau streso ir įtampos, tuo jų psichologinė gerovė buvo geresnė.
3.1.5 lentelė. Vaikinų ir merginų psichosocialinių veiksnių sąsajos (Spearman koreliacijos koeficientai)
Skalės
Suvoktas stresas Įtampa Psichologinė gerovė
Mergino s Vaikinai Mergino s Vaikinai Mergino s Vaikinai Pasitenkinimas studijomis ir universiteto aplinka r -0,185 -0,166 0,175 0,206 0,132 0,082 p 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,093 Suvoktas stresas r -0,409 -0,524 -0,475 -0,498 p 0,001 0,001 0,001 0,001 Įtampa r 0,243 0,285 p 0,001 0,001
r – Spearman korealiacijos koeficientas
Ryšiams tarp psichosocialinių veiksnių nustatyti buvo taikyta ir tiesinė regresinė analizė. Vaikinų ir merginų geresnį pasitenkinimą studijomis ir universiteto aplinka lėmė mažesnė įtampa, o merginų ir mažesnis stresas (3.1.6 lentelė). Kiti psichosocialiniai veiksniai nebuvo statistiškai reikšmingai susiję su geresniu pasitenkinimu studijomis ir universiteto aplinka.
0 10 20 30 40 50 60 70 GERA BLOGA 52.8 47.2 65 35 Proc ent ai
Psichologinės gerovės grupės
Merginos Vaikinai
