PACIENTŲ, PERSIRGUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTU, ATMINTIES LAVINIMO METODIKŲ PALYGINIMAS TAIKANT ERGOTERAPIJĄ

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

AISTĖ KUČINSKIENĖ

PACIENTŲ, PERSIRGUSIŲ GALVOS SMEGENŲ

INFARKTU, ATMINTIES LAVINIMO METODIKŲ

PALYGINIMAS TAIKANT ERGOTERAPIJĄ

Reabilitacijos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: dr. R. Kerpė

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė

Prof. Dr. J. Macijauskienė 2010m……….mėn...d.

PACIENTŲ, PERSIRGUSIŲ GALVOS SMEGENŲ

INFARKTU, ATMINTIES LAVINIMO METODIKŲ

PALYGINIMAS TAIKANT ERGOTERAPIJĄ

Reabilitacijos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: dr. R. Kerpė Data: 2010m...mėn...d.

Recenzentas Atliko studentė

Parašas... Parašas...Aistė Kučinskienė Data: 2010m...mėn...d. Data: 2010m...mėn...d.

TURINYS

SANTRAUKA...4

SUMMARY...5

SANTRUMPOS ...6

ĮVADAS ...7

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...8

1. LITERATŪROS APŢVALGA...9

1.1 Galvos smegenų insultas, epidemiologija, rizikos veiksniai...9

1.2 Kognityviniai sutrikimai, persirgus galvos smegenų insultu...10

1.3 Atmintis...11

1.3.1 Atminties tipai...13

1.3.2 Atminties sutrikimai...16

1.3.3 Atminties įvertinimas...17

1.3.4 Atminties lavinimas...18

1.4 Paţinimo ir suvokimo modelis...20

1.5 Veiksniai, sąlygojantys funkcijų atsistatymą po galvos smegenų insulto...21

1.6 Ligonių, turinčių atminties sutrikimų, ergoterapija...22

2. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS ...25

2.1. Kontingento charakteristika ……...25

2.2. Tyrimo metodika...25

3. TYRIMO REZULTATAI...28

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS...37

IŠVADOS...38

PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS...39

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...40

Kučinskienė A. Pacientų, persirgusių galvos smegenų infarktu, atminties lavinimo metodikų palyginimas taikant ergoterapiją, reabilitacijos magistro diplominis darbas / mokslinis vadovas dr. R. Kerpė; Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2010 – 55 psl.

SANTRAUKA

Šiuo metu, Lietuvoje, sergamumas galvos smegenų insultu yra didelis ir mirtingumas nuo galvos smegenų insulto kasmet vis didėja. Galvos smegenų infarktai sudaro 85-90% visų ūminių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, o hemoragijos – 10-15%. Didţioji, persirgusių galvos smegenų insultu ligonių dalis, turi įvairaus laipsnio negalią, jiems reikia nuolatinio gydymo ir slaugos. Viena iš galimų galvos smegenų insulto pasekmių yra atminties sutrikimai. Sutrikus atminčiai, asmenybė suskyla, irsta ţmogaus ryšiai su aplinka, jo veiksmai darosi padriki, paveikiantys tiek kasdienę ţmogaus veiklą, tiek ir jo artimuosius.

Šio darbo tikslas yra įvertinti pacientų, persirgusių galvos smegenų infarktu, atminties lavinimo metodikų efektyvumą.

Darbo uţdaviniai:

1. Ištirti pacientų, persirgusių galvos smegenų infarktu, atminties sutrikimų pokyčius prieš ir po ergoterapijos abiejuose grupėse.

2. Išanalizuoti, kuri metodika yra efektyvesnė lavinant atmintį pacientams, persirgusiems galvos smegenų infarktu.

3. Palyginti atminties lavinimo metodų efektyvumą priklausomai nuo lyties ir nuo amţiaus. Tiriamųjų kontingentą sudarė 32 ligoniai, 20 moterų ir 12 vyrų, persirgusių galvos smegenų infarktu, turintys atminties sutrikimų ir reabilituoti VšĮ KMUK filialo Viršuţiglio reabilitacijos ligoninėje 2007 09 – 2010 05 laikotarpiu. Ligoniai buvo suskirstyti į dvi atminties lavinimo grupes: pirmą – asociacijų kūrimo lavinimo grupę ir antrą – konstrukcinių sugebėjimų lavinimo grupę. Ligonių funkcinė būklė buvo vertinama naudojant: 1. Protinės būklės trumpą tyrimą. 2. 5 ţodţių testą. 3. Cognistat testą.

Atlikę tyrimą gavome šias išvadas: 1. Vertinant ligonius, persirgusius galvos smegenų infarktu, po ergoterapijos atminties sutrikimai sumaţėjo (p<0,05). 2. Nustatyta, kad konstrukcinių sugebėjimų metodas yra efektyvesnis maţinant atminties sutrikimus pacientams, persirgusiems galvos smegenų infarktu (p<0,05). 3. Pagal gautus rezultatus, abi atminties lavinimo metodikos yra efektyvios nepriklausomai nuo lyties ir nuo amţiaus (p<0,05).

A. Kucinskiene, „Comparison Of Memory Training Techniques In Patients With Cerebral Infarction After Applying Occupational Therapy‟, Master‟s Thesis in rehabilitation / supervisor Dr. R. Kerpe; Kaunas University of Medicine, Faculty of Nursing, rehabilitation clinic. – Kaunas, 2010 – 55 p.

SUMMARY

Currently, the morbidity rate of cerebral stroke in Lithuania is high, and its mortality rate still rises every year. Moreover, cerebral infarctions constitute 85-90% of all acute disorders of cerebral blood flow and 10-15% of hemorrhage. The majority of patients who have suffered cerebral strokes have certain disabilities of various levels and, due to this, need constant therapy and nursing. One of possible outcomes of cerebral stroke is memory disorders. Memory disorders generate the fragmentation of the personality, the person‟s relations with the surrounding environment start disintegrating, his/her actions become incoherent and start affecting daily activities of the person and his/her close ones.

The aim of the present thesis is to evaluate the efficiency of memory training techniques used with patients who have suffered a cerebral infarction.

Objectives of the research:

1. To investigate the changes in memory disorders of patients, who have suffered a cerebral infarction, before and after applying occupational therapy in both groups.

2. To determine which technique is more efficient for the memory training of patients who have suffered a cerebral infarction.

3. To compare the efficiency of memory training techniques in relation to sex and age.

The research sample was comprised of 32 patients, 20 women and 12 men, who had suffered a cerebral infarction, had memory disorders and were being rehabilitated in the Virsuziglis rehabilitation hospital (a branch of public institution Kaunas University of Medicine Hospital) during the period from 09 2007 – 05 2010. The patients were divided into two different training groups: the first one was the association creation training group and the second was the constructive abilities training group. The functional state of the patients was evaluated by using the following methods: 1. Short examination of mental state. 2. Verbal test. 3. Cognistat test.

The performance of the research led to the following conclusions: 1. Evaluation of patients with cerebral infarction showed that after the occupational therapy memory disorders had decreased (p<0.05). 2. The method of constructive abilities proved to be more efficient during the reduction of memory disorders in patients with cerebral infarction (p<0.05). 3. The performed analysis demonstrated that both memory training techniques had been efficient independently of sex and age (p<0.05).

SANTRUMPOS

ET - ergoterapija

MMSE – protinės būklės tyrimas

COGNISTAT – neurobiheivioristinis paţinimo tyrimas CNS – centrinė nervų sistema

ĮVADAS

Insultas – tai ūminis ţidininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis ţidininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 val. nuo susirgimo pradţios [5]. Lietuvoje apie 80% ligonių, persirgusių galvos smegenų insultu, tampa neįgaliais dėl kognityvinių, motorinių funkcijų paţeidimų, sutrikdančių jų kasdienę veiklą bei darbingumą [23]. Ši tema yra labai aktuali, nes Lietuvoje sergamumas galvos smegenų insultu yra didelis ir mirtingumas nuo galvos smegenų insulto kasmet vis didėja. Galvos smegenų infarktai sudaro 85–90% visų ūminių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, o hemoragijos – 10–15% [5]. Reikia teikti visuomenei kuo daugiau ţinių apie ligų profilaktiką ir skatinti visuomenę domėtis, kaip padėti artimiesiems, persirgusiems galvos smegenų insultu.

Viena iš galimų galvos smegenų insulto pasekmių yra atminties sutrikimai. Atmintis yra labai svarbi vientisumo išlaikymo sąlyga. Sutrikus atminčiai, asmenybė suskyla, irsta ţmogaus ryšiai su aplinka, jo veiksmai darosi padriki, paveikiantys tiek kasdienę ţmogaus veiklą, tiek ir jo artimuosius. Tokiems ligoniams reikalinga reabilitacijos specialistų komanda, kurie bendromis pastangomis gali padėti iki galo ar iš dalies sugrąţinti sutrikusias funkcijas, socialinį aktyvumą, pagerinti gyvenimo kokybę. Ergoterapeutas vaidina svarbų vaidmenį, siekiant fizinio ir psichosocialinio atsistatymo bei maksimalaus funkcinio aktyvumo. Ergoterapeutas nuo pat ligos pradţios siekia, kad ligonis būtų kiek įmanoma savarankiškesnis kasdieninėje veikloje. Labai svarbu įvertinti kognityvines funkcijas, kaip jos gali įtakoti pacientų savarankiškumą. Atminties sutrikimai pacientams, po galvos smegenų insulto, gali turėti reikšmingą poveikį gebėjimui atlikti savarankiškai tam tikrą veiklą. Esant atminties sutrikimams, pacientams sunku mokytis bei įsiminti naują medţiagą, todėl ergoterapeutas turi pritaikyti tam tikrą atminties lavinimo metodą individualiai pacientui.

DARBO TIKSLAS:

įvertinti pacientų, persirgusių galvos smegenų infarktu, atminties lavinimo metodikų efektyvumą.

DARBO UŢDAVINIAI:

1. Ištirti pacientų, persirgusių galvos smegenų infarktu, atminties sutrikimų pokyčius prieš ir po ergoterapijos, abiejuose grupėse.

2. Išanalizuoti, kuri metodika yra efektyvesnė lavinant atmintį pacientams, persirgusiems galvos smegenų infarktu.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Galvos smegenų insultas, epidemiologija, rizikos veiksniai

Insultas – tai ūminis ţidininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis ţidininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 val. nuo susirgimo pradţios [5]. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai – vieni daţniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių susirgimų, kurių reikšmė ir svarba visuomenės sveikatingumo struktūroje yra akivaizdi [4].

Lietuva, kaip ir visas pasaulis, kovoja su insultu, tačiau kol kas ši kova nėra labai sėkminga. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nepaisant įvairių prevencijos programų ir visuomenės švietimo, sergamumas insultu nemaţėja [12]. Lietuvoje sergamumo galvos smegenų kraujotakos sutrikimais rodikliai 2000-2004 m. nuolat didėjo ir smarkiai viršijo Vakarų Europos ar Skandinavijos vidurkius. Galvos smegenų infarktai sudaro 85–90% visų ūminių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, o hemoragijos – 10–15% [5]. Teigiama, kad galvos smegenų insultai linkę kartotis tam pačiam ligoniui. Pirmaisiais ligos metais pakartotinio galvos smegenų insulto rizika sudaro 10–12% ir didėja 5–8% kasmet [4]. Mirštamumas nuo galvos smegenų insulto ar jo komplikacijų sudaro 10% visų mirčių.

Insultas kelia didelę socialinę ir ekonominę problemą. Didţioji, persirgusių galvos smegenų insultu ligonių dalis, turi įvairaus laipsnio negalią, jiems reikia nuolatinio gydymo ir slaugos [26]. Išsivysčiusių šalių duomenimis, 50 proc. persirgusių insultu ţmonių, lieka laikinai arba visam laikui neįgalūs, tik 20 proc. pacientų vėl būna darbingi, apie 10 proc. reikia slaugos. Lietuvoje apie 80% ligonių, persirgusių galvos smegenų insultu, tampa neįgaliais dėl kognityvinių, motorinių funkcijų paţeidimų, sutrikdančių jų kasdienę veiklą bei darbingumą [23]. Tai ne tik asmeninė ţmogaus tragedija, bet ir medicininė, biologinė ir socialinė problema.

Ateities prognozės taip pat nedţiugina. Mokslininkai numato, kad iki 2015 m. nepavyks apčiuopiamai sumaţinti sergamumą insultu - kol kas pavyksta sumaţinti tik mirštamumo rodiklius [12].

Skiriami du insulto tipai: išeminiai ir hemoraginiai. Galvos smegenų infarktas – staigiai prasidedantis ir ilgiau nei 24 val. trunkančių klinikinių – neurologinių simptomų kompleksas[14]. Galvos smegenų infarktas įvyksta uţsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, o hemoraginis insultas - tai kraujo išsiliejimas į smegenų audinį ir po smegenų dangalais [1]. Daţniausios išsiliejimų lokalizacijos yra gilesnėse smegenų dalyse [37]. Galvos smegenų infarktai yra 3–4 kartus daţnesni uţ hemoragijas. Ištikus hemoragijai, apie 50% ţmonių praranda sąmonę [37]. Hemoragija, įvykusi pacientui iki 65 metų amţiaus, potencialią gyvenimo trukmę sumaţina maţiausiai trečdaliu [22].

Pagrindiniai galvos smegenų insulto rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes: modifikuojami, kuriuos galima koreguoti arba pašalinti, ir nemodifikuojami, kurių koreguoti neįmanoma [5].

Nemodifikuojamiems insulto rizikos veiksniams priklauso amţius, lytis, paveldimumas. Svarbiausią vaidmenį, maţinant sergamumą galvos smegenų insultu, vaidina modifikuojami rizikos veiksniai – tai arterinė hipertenzija, prieširdţių virpėjimas, hipercholesterolemija, aterosklerozė, cukrinis diabetas, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, kraujo krešumas, stresas, emocinė įtampa [33].

1.2 Kognityviniai sutrikimai, persirgus galvos smegenų insultu

Kognityviniai procesai uţtikrina ţmogaus sugebėjimą gauti, perdirbti, integruoti, išlaikyti ir atgaminti informaciją [13].

Galvos smegenų insultas gali sutrikdyti kognityvines funkcijas, tokias, kaip: orientacija, įsiminimas, dėmesys, atmintis, konstrukcinės galimybės, kalba. Taip pat kognityvinių sutrikimų prieţastys gali būti [13]:

 Su amţiumi susijęs atminties sutrikimas.

 Lengvas kognityvinis sutrikimas.

 Delyras ir kiti sąmonės sutrikimai.

 Demencija.

 Kai kurių psichotropinių vaistų vartojimas.

Paţinimo funkcijos apima ţinių įsisavinimą, supratimą ir informacijos pritaikymą kasdieninėje veikloje [39]. Atmintis traktuojama kaip paţinimo procesų sudedamoji dalis, susijusi su kitais paţinimo procesais [15]. Paţinimo funkcijų sutrikimų gydymas yra sutrikusių įgūdţių treniravimas, kuris padeda susigrąţinti prarastus įgūdţius. Reabilitacija pagerina paciento, turinčio kognityvinių funkcijų sutrikimų, kasdienės veiklos įgūdţius [35].

Aukštosios kognityvinės funkcijos yra adaptyvi ir nuosekli elgsena, protinis lankstumas, tikslingas atsako slopinimas, problemų sprendimas, planavimas. Kognityviniai sutrikimai, tokie kaip demencijos sindromas, neretai prasideda kelerius metus prieš kasdienės veiklos autonomiškumo praradimą. Demencija yra klinikinis sindromas, pasireiškiantis buvusių normalių kognityvinių funkcijų įgytu pablogėjimu, sutrikdančiu kasdienę veiklą [5]. Demenciją daţniausiai sukelia Alzheimerio liga (50-60 proc.) ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (20-30 proc.), neretai pasitaiko mišri demencija (10-20proc.). Demenciją taip pat gali sukelti galvos smegenų traumos, navikai, kitos neurodegeneracinės ligos, infekciniai susirgimai, metaboliniai sutrikimai. Socialine-ekonomine ir medicinine prasme yra nepaprastai svarbu sustabdyti demenciją sukeliančias prieţastis, kai liga kuo ankstyvesnių stadijų [18]. Teikiant terapinį poveikį vyrauja samprata, kad demencija nėra gydoma, o tik paciento veikla adaptuojama prie esamo susirgimo, formuojant maksimaliai įmanomą kasdienės

veiklos atlikimą. Ergoterapinės priemonės ir būdai yra parenkami, atsiţvelgiant į ligos metu vyraujančius poţymius. Pvz.: esant atminties sutrikimams, kasdienio naudojimo daiktai yra išdėstomi pacientui matomose vietose. Siekiant savarankiško vaistų vartojimo, naudojami laikrodţiai su garsiniu signalu.

Demencija, delyras ir amnezija laikomi pagrindiniais įgytos kognityvinės disfunkcijos tipais. Kognityvinės funkcijos skirstomos [5]:

 Distribucinės:

 Dėmesys ir koncentracija.

 Atmintis, kurios skirtingos rūšys turi skirtingą anatominį substratą.

 Aukštosios kognityvinės funkcijos: intelektas, socialinė elgsena, kai kurie paţintiniai asmenybės ypatumai.

 Lokalizuotos.

1.3 Atmintis

Svarbi psichinių procesų dalis yra atmintis, kuri būtina įvairiapusiai efektyviai ţmogaus veiklai. Be atminties jokia tikslinga veikla yra neįmanoma. Be anksčiau įgytų ţinių neturėtų jokios prasmės dabartis [19].

Mokslinėje literatūroje randama įvairių atmintį apibrėţiančių sąvokų. Vienos sąvokos atmintį apibūdina kaip visų smegenų funkciją kuri atstovauja visoms jų sritims, kitos remiasi kognityvine psichologine perspektyva, kad atmintis - tai individo patirties uţfiksavimas, išlaikymas ir atgaminimas [19,17]

Neurobiologiniai atminties susidarymo mechanizmai:

Atminties formavimuisi svarbų vaidmenį turi limbinė sistema (entoritarinė ţievė, Amonio rago vingis ir tarpinės smegenys) [5]. Paţeidus dvipusę Amonio ragų (Hipokampas) smegenyse vietą, ligonis gerai atgaivina senus atsiminimus, bet nėra pajėgus išmokti nieko nauja, kadangi kiekviena nauja informacija turi pereiti per hipokampą. Ten ji analizuojama, uţkoduojama ir tik po to pereinama į kitas smegenų dalis [17].

Informacija į smegenis patenka sensorinėmis smegenų ţievės sritimis, iš ten tuo pačiu metu patenka į hipokampą ir jau tada grįţta į smegenų ţievę. Tuomet atmintis, kaip funkcija, skirstoma į kodavimą, išsaugojimą ir atgaminimą. Kodavimas vyksta didţiųjų smegenų pusrutulių ţievės asociacinėse srityse, frontalinėse skiltyse, o išsaugojimas – ilgalaikis saugojimas smegenų ţievėje. Kodavimas gali sutrikti dėl dėmesio funkcijų sutrikimų, kuris neretai būna sąlygojamas įvairių

susirgimų. Atgaminimas priklauso nuo frontalinės ţievės funkcionavimo ir gali būti sutrikdytas tokiais natūraliais reiškiniais kaip senėjimas, depresija, demensija [13].

Lair. S teigia, kad limbinė sistema turi dar vieną funkciją – tai emocijų ir motyvacijos valdymą. Tai svarbu tuo, kad ţmogus galėtų įgyti teigiamą arba neigiamą patirtį, norėdamas pakartoti arba išvengti tam tikros patirties. Todėl limbinės sistemos dėka galime išvengti nusideginimų ar susiţeidimų.

Galvos smegenyse nėra vienintelio atminties saugojimo centro. Iš vienos pusės atmintis siejasi su specializuotomis smegenų struktūromis, kurios ilgiau išsaugo ţinias, iš kitos – į asociatyvias smegenų sritis, veikiančias šį ţinių išsaugojimą taip, kad atsirastų atsiminimas [17]. Elektrofiziologijos studijų atliktais tyrimais buvo įrodyta, kad egzistuoja ryšys tarp smegenų struktūrų ląstelių ir cheminių medţiagų, kurios tarpininkauja ląstelių sąjungai. Nervinių ląstelių galūnės išskiria aktyvias chemines medţiagas – neuromediatorius, per kuriuos sąveikaujama su kitomis nervinėmis ląstelėmis [36]. Kadangi atminties saugojimo centrų galvos smegenyse yra ne vienas, tai pavyzdţiui, kaktinės skilties ţievė yra atsakinga uţ valingą informacijos paiešką atminties fonduose, smilkinių skiltis - atsiminimų eiliškumą. Atminties susidarymas neįmanomas be tokių paţinimo procesų kaip jutimai, suvokimas, vaizduotė. Šie procesai įtakoja vienas kitą. Jei dėl kokių nors prieţasčių informacijos apdorojimas baigiasi pirminėmis stadijomis, tai visuminis psichinis vaizdas nesusidaro [19].

Kognityviniai psichologiniai atminties susidarymo mechanizmai:

Atmintis nėra vienalytis procesas, jai susiformuoti reikia keletą etapų. Yra trys atminties etapai: kodavimas, saugojimas ir atgaminimas. Kodavimas vyksta sensoriniais kanalais, kurios gali būti saugojamos atmintyje. Saugojimas suprantamas kaip informacijos patekimas į atminties struktūras ir jų išlaikymas. Trečias etapas apima atgaminimą, kuris reiškia informacijos išgavimą iš atminties ir jos paruošimą aktyviam panaudojimui [19,13]. Sensoriniai kanalai yra jutimo receptoriai, fiksuojantys dirgiklį, kuris tam tikrą laiką lieka jam skirtame jutimo registre: lytėjimo, regos, klausos, skonio ar uoslės [17]. Dirgiklių poveikį, ypatumus ir mechanizmus atminčiai tyrinėja mokslininkai. Yra pagrįstos tam tikros teorijos, tokios kaip: trikomponentės(trijų stadijų) Atkinsono – Shiffrino teorijos, vizualinių sensorinių registrų rūšis nagrinėjo Sperlingas G., klausos sensorinį registrą nagrinėjo Neisser 1967 metais [27].

Trikomponentė teorija laikoma viena iš pagrindinių atminties interpretavimo alternatyvų. Anot šios teorijos autorių, atmintis turi – tam tikras saugyklas, kuriose geba apdoroti ir išsaugoti tam tikro tipo kodus. Informacija iš vieno komponento gali būti perkelta į kitą komponentą. Informacijos perkėlimą iš komponento į komponentą sąlygoja kontrolės procesai [19]. Aplinkos stimulai pirmiausia patenka į sensorinį registrą (sensorinį kanalą), kuriame, suvokimo procese, dirginimas paverčiamas kodu. Jame informacija saugojama tik trumpą laiką, todėl nesudaro didelės apkrovos atminties sistemai. Vėliau informacija patenka į kitą atminties struktūrinį komponentą – trumpalaikę saugyklą.

Šioje saugykloje informacija gali pranykti priklausomai nuo to, kokiais sensoriniais kanalais ji buvo uţkoduota ir nuo jos reikšmingumo pačiam asmeniui. Trečiame atminties etape vyksta trumpalaikės atminties perkėlimas į ilgalaikės atminties registrą (saugyklą). Manoma, kad toks perkėlimas įmanomas dėl informacijos pakartojimo. Kiekvienam individui atmintis gali formuotis skirtingai, priklausomai nuo sensorinių kanalų jautrumo išlavinimo. Vieno sensorinio kanalo neveiksnumą, kompensuoja kiti sensoriniai kanalai, priimdami didelę dalį informacijos apie išorinę aplinką. Pavyzdţiui, aklasis prarastą vizualinę sensorinę stimuliaciją kompensuoja klausos sensorinių registru, lytėjimo sensoriniu registru, kurčiasis turi gerą regimąją atmintį [19,28].

Atminties tyrinėjimai nesibaigia ties jos susidarymo mechanizmais. Atmintis gali būti tiriama pagal jos tipus.

1.3.1 Atminties tipai

Mokslinėje literatūroje randami skirtingi atminties skirstymo variantai. Pagal James W. atmintis skirstoma buvo į pirminę ir antrinę. Baddeley A.D. trumpalaikę atmintį vadino darbine atmintimi. Tulvingas E., Penfieldas W., Kihlstromas J.F. tyrinėjo ilgalaikės atminties paskirstymą. Pagal tai galima išskirti atminties tipus:

 trumpalaikė atmintis;  darbinė atmintis;  Ilgalaikė atmintis.

Ilgalaikės atminties skirstymo forma:  epizodinė;

 semantinė.

Semantinė atmintis skirstoma į propozicinę (deklaratyvinė) ir procedūrinę atmintį.

Trumpalaikė atmintis

Trumpalaikė atmintis – atminties posistemė, kurioje jutimo organų ir ilgalaikės atminties duomenys trumpam fiksuojami ir operatyviai pertvarkomi [20]. Trumpalaikės atminties apimtis yra nedidelė todėl ji dar vadinama ribotų galimybių atmintimi. Pagal Millerį G. trumpalaikė atmintis yra įvertinta septyniais elementais ir jo nuomone tokios atminties apimtis yra „septynetas plius minus du“ elementai. Suaugusiųjų atmintis skiriasi nuo vaikų, kadangi ji yra didesnės apimties [32]. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad sveikesni, neturintys kognityvinių funkcijų sutrikimų, pagyvenę ţmonės turi

pakankamai protinių galimybių naujai informacijai įsisavinti. Senyvo amţiaus ţmonės mokymuisi turi pakankamą trumpalaikę atmintį ir abstraktų mąstymą, galėtų sėkmingai mokytis ir įsisavinti ţinias [29].

Viena iš svarbiausių trumpalaikės atminties funkcijų yra išlaikyti informaciją tol, kol bus pasiektas rezultatas. Norint suprasti sakinį, reikia išlaikyti atmintyje sakinio pradţios perteikiamą informaciją, kol bus pasakytas visas sakinys ir jo mintis suprasta [19]. Dėl šios funkcijos trumpalaikė atmintis buvo pavadinta darbine atmintimi.

Darbinė atmintis

Darbinės atminties uţduotis yra darbo metu laikyti naudingą informaciją, kurią ţmogus tam tikru laiko momentu betarpiškai perdirba. Ši laikina atmintis atlieka kelias funkcijas. Darbinėje atmintyje yra išryškinamas turimos informacijos panaudojimas kognityvinėms uţduotims spręsti. Siekiant tikslumo, darbinė atmintis primena ţinias, kurios buvo ilgalaikėje atmintyje išsaugotos. Taip pat ši atmintis leidţia išskirti svarbius objektus ir nekreipti dėmesio į nereikšmingus dalykus, tokius kaip menkus garsus, šurmulius, nepaţįstamų ţmonių veidus. Darbinės atminties apimtis priklauso nuo dėmesio koncentracijos. Dėmesys yra procesas, ribojantis darbinės atminties apimtį ir formuojantis jos turinį [13]. Dėmesys priklauso nuo psichikos savybių susikoncentruoti ties tam tikra uţduotimi ir taip išvengti kitų veiksnių neigiamos įtakos veiklos intensyvumui. Dėmesio mechanizmai kontroliuoja informacijos patekimą į sąmonę. Darbinė atmintis tapatinama su sąmone arba tuo, kas tam tikru momentu tiesiogiai patiriama [13]. Darbinei atminčiai gali pakenkti galvos smegenų insultai, navikai, išsėtinė sklerozė, kraujagyslinė demencija, normalus senėjimas, afazijos. Daţniausiai darbinės atminties sutrikimas gali būti įtariamas, kai pacientas negali koncentruoti ir atkreipti dėmesio. Gali būti sunku atlikti uţduotis su kelių pakopų instrukcijomis.

Esant gerai trumpalaikei atminčiai, sėkmingai koduojama informacija pereina į ilgalaikę atmintį.

Ilgalaikė atmintis

Ilgalaikė atmintis – tai informacijos saugykla neribotam laikui. Ji susidaro iš darbinės ir senos saugomos informacijos. Į ilgalaikę atmintį ţiūrima daugiau kaip į pasyvų „įrašų“ saugojimą, kuris kartais gali kiek „apsitrinti“, bet potencialiai galėtu išlikti neribotai ilgai [13]. Ilgalaikėje atmintyje informacija yra koduojama garsiniais, vizualiniais, semantiniais kodais.

Šioje atmintyje jau yra susidarę kodai, kurie padeda atpaţinti mums jau paţįstamus garsus, vaizdus, kvapus. Paukščio atpaţinimas pagal jo čiulbėjimą yra garsinio kodo ilgalaikėje atmintyje

įrodymas [19]. Vizualinio kodo egzistavimas ilgalaikėje atmintyje atrodo savaime suprantamas dalykas. Daugelis iš mūsų sugeba įsivaizduoti paţįstamų ţmonių išvaizdą arba prieš daugelį metų patraukusio dėmesį objekto spalvą ar formą.

Mokslininkai negali duoti tikslaus atsakymo į klausimą – kiek daug ir kiek ilgai galima išlaikyti informaciją ilgalaikėje atmintyje. Kai kurie autoriai mano, kad atminties apimtis labai didelė, o gal net begalinė svarstant praktiniu poţiūriu ir, kad informacija pakliuvusi į ilgalaikę atmintį, niekada nepranyksta.

Tulvingas E. 1972 m. išskyrė ilgalaikės atminties sistemas: epizodinę ir semantinę [40,19].

Epizodinė atmintis

Epizodinė atmintis priima ir saugo informaciją apie įvairius asmeninius išgyvenimus, įvykius ir patirtį. Epizodas yra susitikimas su draugu, su kuriuo seniai esi nesimatęs, autobiografijos faktai. Dėka šios atminties mes galime prisiminti ne tik ką padarėme, bet ir suvokti, ką turėtume daryti ateityje. Tuomet išgyvenimai rikiuojasi į svarbią, tikslią chronologinę eilę, ţmogui net nesuvokiant kas tiksliai atsitiko.

Epizodinėje atmintyje informacija ilgą laiką nesaugoma, kadangi į ją nuolat patenka nauja, dėl kurios vyksta kaita. Epizodiniai atminčiai svarbus pats atsiminimo faktas, susijęs su įvykiais. Jeigu Jūs stengiatės prisiminti savo vaikystės draugo vardą, informacija apie šį prisiminimą, kaip veiklos epizodą, turi patekti į epizodinę atmintį [19].

Taigi epizodiniai prisiminimai atnaujina mūsų paţinimą ir tuo pačiu papildo semantine atmintimi įgytas ţinias. Manoma, kad semantinė informacija veikia epizodinės atminties atgaminimą. Tai patvirtina kai kurių autorių moksliniai tyrimai. Anot Warringtono ţmonės, turintys semantinių atminties sutrikimų, blogai atlieka ir epizodinės atminties veiklos reikalaujančias uţduotis, bet pasitaiko ir išimčių. Kai kurie ligoniai gerai prisiminė savo autobiografijos faktus, tai reiškia, kad paţeista liko tik semantinė atmintis, o epizodinė liko sveika [40]. Apie epizodinės atminties funkcionavimą galima kalbėti dėl to, kad joje atgaminami tiktai faktai, kurie buvo uţkoduoti iš pat pradţių.

Semantinė atmintis

Semantinė atmintis nuo epizodinės skiriasi tuo, kad į semantinę atmintį informacija apie atgaminimo faktą nepatenka, ir ji yra stabilesnė, maţiau keičiasi. Semantinė atmintis – tai ţodţių, sąvokų, taisyklių ir abstrakčių idėjų, sistemiškai sutvarkyta, apibendrinta ir įprasminta informacija joje sudaro ţmogaus ţinių pagrindą. [7]

Per semantinės atminties automatinius ir kontroliuojamus paieškų procesus yra atgaminamos abstrakčios ţinios. Ši atminties sistema yra kitokia nei epizodinės atminties sistema, ir tai patvirtina faktas, jog anksčiau sukaupta semantinė atmintis išlieka net stipriais epizodinės atminties sistemos paţeidimų atvejais. Gilsberg semantinę atmintį vadina – „bendromis ţiniomis, skirtomis pasaulio paţinimui“ [30]. O‟Brien apie semantinę atmintį kalba, kaip apie tai, kas visai informacijai suteikia prasmę [21]. Kai prisimename arba išgirstame ţodį „roţė“, mes ţinome, kad roţė yra gėlė, kad jos stiebas dygliuotas, kad šį gėlė maloniai kvepia ir yra daţnai dovanojama kaip romantiškas meilės ir pagarbos simbolis [21]. Toks informacijos išgavimas yra galimas dėl semantinėje atmintyje saugomu taisyklių, reikalingų padaryti teisingas, logiškai pagrįstas išvadas [19]. Semantinėje atmintyje informacija laikoma susisteminta, apibendrinta ir įprasminta, todėl ji ţodţių reikšmę skirsto į tam tikras kategorijas, išrūšiuotas pagal temas [17].

Semantinė atmintis yra skirstoma į propozicinę (deklaratyvinė) ir procedūrinę.

Propozicinė (deklaratyvinė) atmintis

Propozicinė (deklaratyvinė) atmintis saugo informaciją apie tai, kas yra atsitikę. Pavyzdţiui, kad Edisonas atrado elektros lemputę. Tai tarsi istorinė atmintis, kurioje saugoma informacija yra būtina bendram ţmogaus išsilavinimui, supratimui apie atradimus, gamtos reiškinius [19,28].

Procedūrinė atmintis

Procedūrinė atmintis reikalinga tam, kad mūsų veiksmai taptų įgūdţiais. Ji yra atsakinga uţ gebėjimą įgyti motorinius bei kognityvinius įgūdţius, kurie naudojami automatiškai, nesąmoningai [24]. Ne vienas ţmogaus sugebėjimų yra įgyjamas lengvai, tačiau kaip atsiranda įgūdţiai procedūrinė atmintis trunka visą gyvenimą. Tyrėjai atskleidė, kad procedūrinės atminties išlikimas priklauso nuo konkretaus įgūdţio. Tai galima kalbėti apie vaţiavimą dviračiu, bet pavieniams įgūdţiams įgyti, tokiems kaip automobilio vairavimas, reikia atskirų veiksmų sekos. Tuomet pavieniai įgūdţiai nėra tvirti, nustojus praktikuoti įgūdţius, jie gali labai pablogėti per santykinai trumpą laiką [19,21].

1.3.2 Atminties sutrikimai

Atminties sutrikimų rūšys:

 Nesugebėjimas atsiminti dabarties įvykius (anterogradinė amnezija).

Ţmogaus atmintis savo maksimumą pasiekia apie 30-uosius jo amţiaus metus. Daugelis vidutinio amţiaus ir vyresni asmenys junta vis didėjančius sunkumus, prisimenant pavardes bei dabarties įvykius, turinčius maţesnę reikšmę.

Atminties sutrikimai gali pasireikšti sugebėjimo įsiminti informaciją (sutrinka fiksacija), sugebėjimo išlaikyti informaciją (sutrinka atminties retencija) ir sugebėjimo "iškviesti" reikiamą informaciją reikiamu momentu sutrikimais (atminties reprodukcijos sutrikimai).

Kiekybiniai atminties sutrikimai yra skirstomi [8]:

 Amnezija – atminties susilpnėjimas arba praradimas. Kartais vidutinio amţiaus asmenims ir seneliams pasireiškia praeinanti visiška amnezija. Ligonis kelioms minutėms ar valandoms praranda anterogradinę atmintį, nebesiorientuoja laike ir vietoje ir gali kelias valandas iš eilės klausinėti aplinkinių, kur jis yra ir kas čia atsitiko. Tokius priepuolius lemia laikinas smegenų kraujotakos sutrikimas abiejų pusių hipokampų ir gumburo srityse.

 Hipermnezija – neįprastai gera atmintis (pvz., kai kuriais autizmo atvejais). Toks atminties reprodukcijos sustiprėjimas sukelia mentizmo, idėjų šuoliavimo būklę, mąstymo nerišlumą.

 Hipomnezija – atminties susilpnėjimas (pirmiausia maţėja atmintis vardams, datoms, vėliau sutrinka ir orientacija laike, nesugebėjimas išdėstyti informacijos).

 Sutrikęs laiko vertinimas - sunku išdėstyti biografinius įvykius.

 Konfabuliacija – ligonis pasakoja išgalvotus, nebūtus dalykus, pats tiki jų realumu.

 Paramnezijos – apgauli atmintis, pasireiškianti su iliuzijomis, haliucinacijomis.

Kai kiekybiniai atminties sutrikimai pasireiškia kartu su klaidinančia atminties informacija (pvz.: sumaišoma praeitis ir dabartis), atsiranda atminties disfunkcija.

1.3.3 Atminties įvertinimas

Atminties disfunkcijos įvertinimui galima panaudoti įvairius metodus. Yra standartizuoti ir nestandartizuoti metodai.

Nestandartizuoti:

 Prašoma ligonio išvardinti nuo 1 iki 6 ir atgal. Jis padeda įvertinti trumpalaikę ir darbinę atmintį. Šio testo metu, ligonis turi ne tik prisiminti, bet ir mintyse atlikti operaciją. Tokiu būdu galime įvertinti vykdomąją darbinės atminties funkciją.

 Ligonio paprašoma pakartoti prieš 5 min. pasakytus tris ţodţius (pvz.: kaklaraištis, raudona, kluonas). Šis testas padeda įvertinti anterogradinę atmintį. Dėmesio ar darbinės atminties sutrikimai turėtų būti įtarti, jei ligonis pakartoja maţiau ţodţių nei ankščiau.

 Ligonio prašoma prisiminti kuo daugiau vienos kategorijos ţodţių. Pvz.: gėlių rūšių, įrankių.

 Paprašoma ligonio išvardinti gerai ţinomus praeities įvykius. Pvz.: gimimo datos, svarbūs istoriniai įvykiai. Šis testas padeda įvertinti retrogradinę atmintį.

 Ligonio paprašoma atkartoti piešinį, kuris prieš kelias minutes buvo parodytas. Esant ţodinės atminties sutrikimams, šis testas parodo, ar yra paţeistas kartu ir dešinysis pusrutulis.

Standartizuoti:

 MMSE (protinės būklės trumpas tyrimas) – plačiausiai naudojamas metodas. Jis patikrina orientaciją, dėmesį, atmintį, kalbą ir vizualinę konstrukciją. Daţniausiai šis testas naudojamas demencijos atrankai.

 Cognistat - įvertina protinį funkcionavimą penkiose didţiosiose srityse: atmintis, kalba, konstravimas, skaičiavimas ir mąstymas.

 5 ţodţių testas - skirtas nustatyti tiriamojo atminties būklę.

 Laikrodţio piešimo testas – šis testas įtraukia semantinę atmintį, elgesio organizaciją. Klaidos gali būti semantinės (neţinojimas, kaip pavaizduoti laiką), erdvinis neigimas (skaičiai surašyti vien dešinėje pusėje).

1.3.4 Atminties lavinimas

Atminčiai neturi reikšmės protiniai gabumai ir amţius. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad su amţiumi sugebėjimas prisiminti keičiasi, bet lavinant protinius gebėjimus, senstant atmintis gali labai pagerėti.

Sudėtingiau lavinti atmintį, kai dėl CNS ląstelių degeneracijos pirmiausia sutrinka kognityvinės funkcijos, lemiančios smegenų gebėjimą gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Atminties sutrikimai pacientams, po galvos smegenų insulto, gali turėti reikšmingą poveikį gebėjimui atlikti savarankiškai tam tikrą veiklą. Svarbu, kad pats pacientas pripaţintų savo atminties sutrikimus, kadangi tai jam suteiks didesnės motyvacijos atminties lavinimo programos pasirinkimui. Tuomet, paties ţmogaus susirūpinimas atmintimi gali būti kriterijus, kad jam reikalingos atmintį lavinančios intervencijos [3].

Atmintį sėkmingai padeda lavinti tinkamas individualus arba grupinis metodo parinkimas, bet visų pirma mokomoji medţiaga turi būti pateikiama per mokymuisi palankią fazę [9].

 Dėmesio mobilizacija, skiriant pakankamai laiko, vidinėms asociacijoms kurti;  Pakartojimas balsu (fonetinis informacijos apdorojimas);

 Pateikiant klausimus ir randant įgytos informacijos prasmę bei jos priskyrimą tam tikrai kategorijai.

Mokslinėje literatūroje randami atminties lavinimo metodai, kurie atminties lavinimą gali paversti nenuobodţia pamoka. Iš tikrųjų atminties lavinimas gali būti gana paprastas, greitas ir įdomus [11].

Įsiminimo principai

Informacijos įsiminimas priklauso nuo to, kokiu būdu mes ją įgyjame. Krekas F. ir Tulvingas E. teigia, kad atminties kokybė priklauso nuo informacijos apdorojimo būdo: nuo paviršutiniško, kuris siejasi su sensorine atmintimi, iki gilesnio, kylančio iš semantinės atminties [17]. Tuomet įsiminimas priklauso nuo įgyjamos informacijos gilumo, kuriai mes suteikiame reikšmę susiedami su seniau įgyta informacija.

Atminties lavinimo metodai

 Vaizduotės lavinimas;  Asociacijų lavinimas;  Atminties ţemėlapiai.

Atminties ţemėlapis

Tai atminties proceso planavimas kuris pavaizduojamas piešiniu. Ţemėlapyje vaizduojami informacijos vienetai, per kuriuos pateikiama ţinių santrauka, padedantys geriau išlaikyti jas atmintyje. Ţemėlapis kuriamas ant piešimo lapo, naudojantis skirtingomis spalvomis. Jis gali būti piešiamas medţio pavidalu, kur ant kiekvienos jo šakos bus išdėstyti informacijos vienetai. Kiekviena tema turi būti pavaizduota eskizu arba raktiniu ţodţiu, kuri tiesiogiai būtų susijusi su savąja medţio šaka. Ţemėlapį galima nuolat papildyti naujesne informacija. Tai padeda susisteminti informaciją ir geriau ją atsiminti. Svarbiausias tokio atminties ţemėlapio pranašumas yra tas, kad jo pagalba suteikiamas nuoseklus pavidalas ţinioms [21].

Asociacijų lavinimas

Tepperwein K. teigia, kad asociatyvinių ryšių pradţia gludi kūdikystėje [25]. Suvokimas ir mąstymas, mokymasis, atmintis ir uţmiršimas, priklauso nuo asociatyvių ryšių. Asociacijoms kurti pajungiami ţmogaus jusliniai centrai: rega, klausa, uoslė, taktiliniai jutimai. Literatūroje randama metodikų, susijusių su asociacijų kūrimu. Vienas būdas yra aktyvinti erdvinį mąstymą. Toks metodas vadinamas – „Minties rėmais“. Minties rėmai gali būti kuriami pagal pastatus, pasivaikščiojimus, keliones, kurių maršrutai gerai atsimenami. Kiekvieną įvykį asocijuosime su tam tikrą vieta savo erdviniame plane. Kad lengviau įsivaizduotume savo planelį, galime jį pavaizduoti ant popieriaus lapo. Vėliau rėmai kuriami tik vaizduotėje, asocijuojant savo darbus ir daiktus su tam tikra rėmo vieta [11].

Vaizduotės lavinimas

Vaizduotė gali suteikti įsimintinų detalių kasdieniškiems daiktams. Sustiprinant vaizduotės įvaizdį, galima ją labai surealistinti ir netgi perkelti ją į gyvenimą. Vienas iš vaizduotės lavinimo metodų, yra priminimas paveikslėlių dėka. Parenkami paveikslėliai, kurie primena apie tai, ką ţmogus turi nuveikti. Iš paveikslėlių sukuriama įvykių sekos grandinė, kurią siejame su savo atminties vaizduote. Pavyzdţiui, jei mes norime apsipirkti parduotuvėje ir mums reikia nusipirkti ţirkles, popieriaus, degtukų, aliejaus, gėlių, tai asociacijos vyks su šiais raktiniais ţodţiais. Ţirkles asocijuosime kerpančias popierių, degtukus naudojamus cigaretės pridegimui, aliejų su kepančiais blynais, gėles su bitėmis renkančiomis gėlių nektarą. Kitas pratimas gali būti sudarytas taip pat iš paveikslėlių, kuriuos reikia sudėlioti taip, kad kiekvienas paveikslėlyje pavaizduotas daiktas atitiktu jam surastą porą [11,17].

1.4 Paţinimo ir suvokimo modelis

Ergoterapijos modeliai apibrėţia ergoterapijos praktikos esmę [16]. Modeliai pateikia ir sujungia daugelį teorijų, kurias ergoterapeutas taiko savo praktiniam darbe. Kiekvienas modelis apima tam tikrą veiklos sritį ir su ja susijusius veiksmus, naudojamus sutrikusiai veiklai atgauti. Modelių autoriai kuria naujas teorijas, kuriomis stengiamasi paaiškinti, kas lemia tam tikrą ţmogaus elgesį ar veiklą tam tikroje srityje. Taip pat modelis aiškina veiklos sutrikimo prigimtį ir kokiu būdu ergoterapijos taikymas gali garantuoti ar pagerinti pasirinktos veiklos atlikimą. Modelis būna tam tikra

profesinė „prizmė“, per kurią ergoterapeutas vertina pacientą, sudaro ergoterapijos planą ir sprendţia paciento problemas.

Paţinimo ir suvokimo modelis remiasi neurologijos, neuropsichologjos mokslų duomenimis. Šis modelis taikomas asmenims, patyrusiems CNS paţeidimą. Modeliu bandoma paaiškinti, kaip sutrikęs suvokimas ir paţinimo funkcijos riboja veiklą [16].

Suvokimas ir paţinimo funkcijos suprantamos kaip dvi sudėtinės visumos dalys. Suvokimas suprantamas kaip neatidėliotinas veiksmas, skirtas konkrečiai aplinkai. Suvokimas daţnai vertinamas kaip paţinimo funkcijos dalis. Paţinimas suvokiamas kaip abstraktesnis reiškinys. Taip pat suvokimas padeda planuoti ir vykdyti tikslingą veiklą [16]. Suvokimas ir paţinimas sutrinka paţeidus galvos smegenis. Paţeidimas gali paveikti visus informacijos perdirbimo lygmenis. Ergoterapijos poveikiu siekiama atstatyti asmens suvokimo ir paţinimo gebėjimus. Taip pat siekiama išlikusiais gebėjimais kompensuoti atsiradusią stoką arba pakeisti aplinką pagal asmens gebėjimus. Įvertinant pacientų būklę naudojami įvairūs testai, tačiau jie daţniausiai nesusiję su paciento atliekamos veiklos įvertinimu. Tam tikrų tyrimų metu suvokimas ir paţinimas yra vertinami kartu su uţduočių ir aplinkos kaita. Veikla turi padėti pacientams, turintiems įvairių paţeidimų, paţinimo sutrikimų, protinę ar fizinę negalią, savarankiškai gyventi, atsiţvelgiant į jų norus, poreikius, visuomenėje nustatytus reikalavimus [2].

1.5 Veiksniai, sąlygojantys funkcijų atsistatymą po galvos smegenų insulto

Pasak F.A.Muthny, ligos įveikimas yra visuminis procesas, apimantis kognityvines, emocines ir elgesio pastangas kompensuoti, pašalinti arba perdirbti su liga susijusius esamus ir laukiamus sunkumus [10].

Insultas daugeliu atvejų nulemia pacientų fizinį ir protinį neįgalumą, kuris labai sumaţina asmens savarankiškumą ir pakeičia jo gyvenimo kokybę. Pacientai po insulto ne tik susiduria su įvairiais fiziniais sunkumais, bet neretai tiek pacientui, tiek jo šeimos nariams iškyla ir psichologinių problemų.

Pyktis ir nerimas yra įprasta poinsultinė reakcija į savarankiškumo praradimą [10]. Daţnai nerimą pacientai jaučia likus vienam ir tai sumaţina artimųjų nepriklausomybę. Šio nerimo prieţastis neįvardijama, tačiau daţnai kartu atsiranda priešiškumas ir baimė būti paliktam, pacientas reikalauja daugiau aplinkinių dėmesio. Dirglumas ir nepajėgumas kontroliuoti savo pykčio gali pasireikšti susierzinimo priepuoliais, kurie daţniausiai būna verbaliniai.

Po insulto gali atsirasti emocinis labilumas, pasireiškiantis nevaldomu juoku ar verkimu [10]. Emocinio labilumo prieţastys maţai ţinomos, tačiau aišku tai, jog jis sukelia papildomą stresą ir

susijaudinimą. Labai daţnai pacientai, kuriems sunku ryti ar kalbėti išgyvena emocinį labilumą. Ligoniui sveikstant, emocinis labilumas išnyksta arba pacientas tampa pajėgus jį kontroliuoti. Jei tai nepavyksta, su iškilusia problema gali padėti susidoroti antidepresantai.

Laiku nepastebėti pirmieji emocinių problemų poţymiai ilgainiui gali peraugti į depresiją. Nustatyta, jog nuo 26 proc. iki 60 proc. pacientų susiduria su šia liga po insulto [10]. Pacientai, kurių suvokimas dalinis, depresijos išvengia ilgesnį laiką nei tie, kurių suvokimas insulto metu nenukentėjo. Daţniausi depresijos simptomai: motyvacijos stoka, liūdnumas bei apatija, padidėjęs nerimas, atminties sunkumai, dėmesio stoka, miego, apetito pakitimai, beprasmybės jausmas, suicidinės mintys. Depresija sumaţina paciento pasveikimo galimybes [38]. Depresija neigiamai įtakoja pacientų funkcinės būklės kitimą, motorikos atsistatymą neįtakoja [34].

Reabilitacija, patyrus insultą, daţniausiai būna ilga ir skausminga. Pacientų pastangos neduoda greitų rezultatų ir tai sumaţina motyvaciją. Reabilitacijos pradţioje ši reakcija yra normali, tačiau jei motyvacijos stoka menkina sveikimo procesą, tai gali būti ir depresijos poţymis. Pasitikėjimo savimi praradimas ar priklausomumo nuo aplinkinių jausmas skatina apatijos atsiradimą. Šie pokyčiai labai paveikia pacientą bei jo artimuosius, taip pat labai įtakoja sveikimo procesui, todėl siekiant išspręsti problemą, pagalbą turėtų teikti psichologas. Terapija, konsultavimas, informacijos pacientui ir artimiesiems suteikimas padeda pasiekti optimalų susitaikymą su pokyčiais [10].

1.6 Ligonių, turinčių atminties sutrikimų, ergoterapija

Atmintis yra viena iš svarbiausių paţintinių funkcijų, kurios apibūdina galvos smegenų sugebėjimą gauti, perdirbti, integruoti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Be atminties negalėtume paţinti pasaulio, išmokti naujų įgūdţių, atgaminti pojūčių, mąstymo rezultatų, priimti sprendimų, remiantis ankstesne informacija ir patirtimi.

Ţmogaus atminties funkcijos daugiausia priklauso nuo išgyvenimų, nuo paţinimo funkcijų ir nuo asmenybės poreikių kasdieninėje veikloje [32]. Atmintis kasdieninėje veikloje yra reikalinga ţmogui, kad prisimintų tam tikrus dalykus: uţsirakintų duris, išgertų vaistus, pasidarytų valgyt, nusipraustų.

Atminties sutrikimai pacientams, po galvos smegenų insulto, gali turėti reikšmingą poveikį gebėjimui atlikti savarankiškai tam tikrą veiklą. Jeigu atminties sutrikimai atsiranda kartu su kitomis paţinimo funkcijų sutrikimais, pasekmės yra sudėtingos. Atminties praradimas gali būti susijęs su suvokimo ar dėmesio sutrikimais. Aplinkos pritaikymas, sumaţinantis išsiblaškymą, ir tam tikrų atminties lavinimo strategijų tobulinimas, gali padėti ţymiam atminties funkcijų pasikeitimui.

Asmenims, su atminties sutrikimais, grįţimas į darbą priklauso nuo to, kaip asmenys, turintys paţinimo funkcijų ir atminties sutrikimų, sugebės prisitaikyti darbe.

Ergoterapijoje savarankiškumo įvertinimas kasdieninėje veikloje neturi prasmės, jeigu pacientas neprisimena, kad reikia juos atlikti. Gebėjimas atlikti kasdienės veiklos uţduotis gali priklausyti nuo atminties lavinimo strategijų tobulinimo, kurie gali būti naudojami norint įveikti atminties problemas. Esant atminties sutrikimams, pacientams sunku mokytis bei įsiminti naują medţiagą, todėl ergoterapeutas turi pritaikyti tam tikrą atminties lavinimo metodą individualiai kiekvienam pacientui [31]. Atminties lavinimo strategija reikalinga tam, kad padėtų pacientui prisiminti, ką jam reikia ţinoti, ar kokie yra ţmonių vardai, ar kaip persikelti į veţimėlį. Pasak neurologo Gintaro Kaubrio, atmintis priklauso ne tik nuo genų, bet ir nuo to, ar mes ją laviname. Atmintį galima lavinti sprendţiant kryţiaţodţius, ţaidţiant įvairius ţaidimus, reikalaujančius susikaupimo, taip pat uţsiimant intelektualia veikla ar net dainuojant. „Melodijos ir teksto mokymasis – tai irgi atminties uţduotys, ir jei tai pastoviai ir aktyviai atliekama, ţinoma, pagerina atmintį“, – teigia neurologas Ginatras Kaubrys. Atminčiai naudinga ir mankšta, nes ji padidina ţmogaus aktyvumą

ir pageriną smegenų kraujotaką.

Pacientui atminties sutrikimo pripaţinimas, gali leisti pasirinkti tinkamiausią atminties lavinimo strategiją. Pvz., ţadintuvas kai kuriems pacientams yra efektyvi priminimo priemonė, tačiau kitiems gali neturėti jokios reikšmės. Priminimo signalas gali padėti tam pacientui, kuris pamiršta, ką reikia daryti arba yra išsiblaškęs.

Dienoraštis yra labai naudingas daugeliui pacientų, bet taip pat kaip ir priminimo signalas, kad primintų jį perskaityti. Atminčiai lavinti taip pat padeda tokios pagalbinės priemonės, kaip ţodţių surašymas lape, pranešimų lentelės, artimųjų nuotraukos. Ligonio atmintį stengiamasi lavinti ţodinėmis ir vaizdinėmis priemonėmis. Ligonis palaipsniui yra mokomas galvoti ir savarankiškai daryti tam tikrus veiksmus. Taip pat yra naudojami dienos ir nakties kalendoriai, kurie be įprastinės informacijos informuoja apie esamą paros metą, garsiniai vaistų dozavimo įtaisai. Garsinis signalas išsijungia tik ištuštinus tam tikrą talpą. Yra naudojamas automatinis viryklės jungiklis, apsaugantis nuo dujų nuotėkio ir perkaitimo, dūmų detektorius, kuris yra sujungtas su gaisro pavojaus signalu, automatiniu durų atidarymo ir šviesos įjungimo prietaisu. Ypač daţnai priminimo priemones naudoja pacientai, kurie gyvena savarankiškai.

Informacija apie paciento ankstesnį gyvenimo būdą yra svarbi atminties įvertinimo dalis, nes pagal tai galime parinkti jam tinkamiausią atminties lavinimo strategiją.

Ergoterapeutas turėtų mokyti pacientą naudotis atminties pagalbos priemonėmis toje aplinkoje, kur jis jomis naudosis, nes skirtinga aplinka taip pat turi įtakos atminties funkcijoms. Ergoterapeutas turi būti atkaklus ir skatinti individą įtraukti į kasdienę rutiną. Pvz., dienos įvykių perţiūrėjimas

dienoraštyje tam tikru paros metu tam tikroje vietoje. Parenkant pagalbines priemones, ergoterapeutas turi vadovautis šiomis taisyklėmis:

 Parinkti prietaisai turi suteikti ligoniui nepriklausomybės jausmą.

 Prietaisai turi pagerinti tam tikrus ligonio įgūdţius.

 Prietaisai pozityviai turi veikti ligonio gyvenimą.

2. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS

Tyrimui atlikti buvo gautas KMU bioetikos centro leidimas (Nr. BC – SLF(M) – 141). Kiekvienas ligonis raštu pateikė savo sutikimą dalyvauti tyrime. Skyriaus vadovė raštu patvirtino, kad tyrimo atlikimui neprieštarauja.

2.1. Tiriamųjų charakteristika

Tiriamųjų kontingentą sudarė 32 ligoniai, 20 moterų ir 12 vyrų, persirgusių galvos smegenų infarktu, turintys atminties sutrikimų ir reabilituoti VšĮ KMUK filialo Viršuţiglio reabilitacijos ligoninėje 2007 09 – 2010 05 laikotarpiu. Ligoniai buvo suskirstyti į dvi atminties lavinimo grupes: pirmą – asociacijų kūrimo lavinimo grupę ir antrą – konstrukcinių sugebėjimų lavinimo grupę. Pirmoje grupėje buvo 15 ligonių, o antroje 17 ligonių. Pirmoje grupėje buvo 8 moterys ir 7 vyrai, patyrę galvos smegenų infarktą ir turintys atminties sutrikimų. Ligonių amţiaus vidurkis buvo 66 metai: vyrų – 64 metai, moterų – 67 metai. Antroje grupėje buvo 12 moterų ir 5 vyrai, patyrę galvos smegenų infarktą ir turintys atminties sutrikimų. Ligonių amţiaus vidurkis buvo 69 metai: vyrų – 66, moterų – 70 metų.

2.2. Tyrimo metodai

Pirminis ligonių vertinimas buvo atliekamas pirmą dieną jiems atvykus į Viršuţiglio reabilitacijos ligoninę. Buvo vertinama ligonio funkcinė būklė, naudojant:

1. Protinės būklės trumpą tyrimą (MMSE) - kuriuo įvertinamos ligonių kognityvinės funkcijos, tokios kaip orientacija, įsiminimas, dėmesys, trumpalaikė atmintis, konstrukcinės galimybės ir kalba (ţr. 1 priedas). Minimalus testo rezultatas – 0, maksimalus – 30. Demencijos atrankai daţniausiai naudojama 23 ir maţiau balų riba. 0-10 balų – sunkus kognityvinis defektas, 11-20 balų – vidutinis kognityvinis defektas, 21-24 balų– lengvas kognityvinis defektas, 25-30 balų- paţintinių funkcijų sutrikimo nėra.

2. 5 ţodţių testą - šiuo testu buvo nustatoma tiriamojo atminties būklė (ţr. 2 priedas). Rezultatas =10 rodo normalią atminties funkciją, o rezultatas <10 leidţia įtarti atminties sutrikimą. Ligoniui buvo pateikiamas 5 ţodţių sąrašas ir paprašoma šiuos ţodţius įsiminti. Tiriamojo

dėmesys yra atitraukiamas 3-5 minutėms, per kurias yra atliekami kiti testai, ar duodamos įvairios uţduotys. Tada paprašoma pakartoti tiriamąjį tuos 5 ţodţius, galima padėti tiriamajam atitinkama uţuomina.

3. Cognistat testą – jis naudojamas įvertinant ligonio protinį funkcionavimą penkiose didţiosiose srityse: atmintis, kalba, konstrukciniai sugebėjimai, skaičiavimas ir mąstymas (ţr. 3 priedas). Tyrimo metu buvo vertinama atmintis. Nesugebėjimas ko nors atlikti 20% yra laikoma norma. Rezultatai yra pateikiami standartinėje lentelėje, kuri pateikia sugebėjimų ir nesugebėjimų struktūrą.

Ligonių atmintis buvo lavinama dviem metodais. Pirmoji – asociacijų kūrimo. Buvo atliekami šie pratimai:

 Uţduoties pradţioje pateikiami 20 skirtingų paveikslėlių (ţr. 4 priedas) Pacientai 2 minutes laiko gali ţiūrėti ir susikurti paveikslėlių asociacijas, pvz., automobilis – kelionė, atostogos, skėtis – saulė, lietus. Uţdengus paveikslėlius, pacientas turi ant popieriaus lapo surašyti pavadinimus, kuriuos atsiminė bei paaiškinti sukurtų asociacijų reikšmę. Paveikslėlių surašymo eilės tvarka yra nebūtina. Pratimui atlikti yra skiriama 15 minučių.

 Yra pateikiama 20 skirtingų paveikslėlių (ţr. 5 priedas). Pacientas turi juos asocijuot su tam tikra kategorija, pvz., vandens gyvūnai, paukščiai ir t.t. Paprašoma suskirstyti po keturis paveikslėlius į kiekvieną kategoriją. Paveikslėliams įsiminti yra skiriama 2 minutės laiko. Uţdengus juos, ligonis turi surašyti ant popieriaus lapo kiekvienai kategorijai priskirtus paveikslėlius. Pratimui atlikti yra skiriama 15 minučių.

Antrasis metodas, kuriuo buvo lavinama ligonių atmintis – konstrukcinių sugebėjimų. Buvo atliekami šie pratimai:

 Uţduotį sudaro 15 popieriaus lapų, kuriuose nupiešti iš 16 ir 25 langelių sudaryti kvadratai (ţr. 6 priedas). Dalis langelių nuspalvinti juodai. Jų išdėstymas skiriasi kiekviename lape. Kiekvienam kvadratui įsiţiūrėti skiriama po 5 s. Visi jie rodomi atskirai. Uţdengus uţduotį, pacientas atskiram lape turi paţymėti tamsius kvadrato plotus. Pratimui skiriama 10 minučių.

 Pacientui pateikiama dėlionė „Drugelis“ (ţr. 7 priedas). Ji sudaryta iš figūrų, turinčių skirtingą formą. Pacientui paaiškinama, kaip reikia atlikti uţduotį. 1 minutę ligonis gali ţiūrėti į sudėtą dėlionę, o vėliau ją išardţius, reikia prisiminti ir ją sudėti. Pratimui skiriama 10 minučių.

Visiems ligoniams taikytos kompleksinės reabilitacijos priemonės, kurias sudarė medikamentinis gydymas, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, logopedo, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos ir uţsiėmimai. Ligoniams ergoterapijos uţsiėmimai vyko 6 kartus per savaitę.

Uţsiėmimo trukmė – 30 minučių. Reabilitacijos pabaigoje ligonis buvo apklaustas pakartotinai. Vertinamas pirminių ir pakartotinių rezultatų pokytis.

Tyrimo metu gautų duomenų analizei buvo panaudota statistinė analizė, atlikta naudojant SPSS 15 statistinį programos paketą. Skaičiuotos šios charakteristikos: imties vidurkis, standartinis nuokrypis, pasikliautinas intervalas. Vidurkių palyginimui tikrinti taikytas student T kriterijus, kartotinių matavimų dispersinė analizė. Gautų duomenų reikšmingumo lygmuo p<0,05.

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 32 ligoniai ( 20 moterų ir 12 vyrų), persirgusių galvos smegenų infarktu ir turintys atminties sutrikimų. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmą – asociacijų kūrimo lavinimo grupę ir antrą – konstrukcinių sugebėjimų lavinimo grupę.

Pirmoje grupėje buvo 15 ligonių: 8 (53% ) moterys ir 7 (47% ) vyrai (1 pav.).

53% 47%

Moterys Vyrai

1 pav. Pirmos grupės pasiskirstymas pagal lytį

Antroje grupėje buvo 17 ligonių: 12 (71% ) moterys ir 5 (29% ) vyrai (2 pav).

71% 29%

Moterys Vyrai

2 pav. Antros grupės pasiskirstymas pagal lytį

Pirmoje grupėje buvo 67% ligonių, kurių amţius nuo 51 iki 70 metų ir 33%, kurių amţius buvo nuo 71 iki 80 metų. Antroje grupėje buvo 59% ligonių, kurių amţius nuo 51 iki 70 metų ir 41%, kurių amţius buvo nuo 71 iki 80 metų. Jauniausias tyrime dalyvavęs ligonis buvo 51, vyriausias – 80 metų amţiaus. Pirmos grupės ligonių amţiaus vidurkis buvo 66 metai: vyrų amţiaus vidurkis 64 metai,

moterų amţiaus vidurkis 67 metai. Antros grupės ligonių amţiaus vidurkis buvo 69 metai: vyrų – 66 metai, moterų – 70 metų (3 pav).

67% 59% 33% 41% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 51-70 71-80 m etai

Asociacijų kūrimo lavinimo grupė Konstrukcinių sugebėjimų lavinimo grupė

3 pav. Ligonių pasiskirstymas grupėse pagal amţių

Standartizuotais testais vertinant atminties sutrikimus abiejuose grupėse, rezultatų pokyčiai yra statistiškai reikšmingi p<0,05 (1 lentelė).

1 lentelė. Ligonių, persirgusių galvos smegenų infarktu, atminties sutrikimų pokyčiai prieš ir po

ergoterapijos Testas Rezultatų pokytis Pokyčio standartinis nuokrypis Pokyčio vidurkio standartinė paklaida Pokyčio 95 % pasikliautinas intevalas P reikšmė MMSE 2,25 1,41 0,25 1,74 2,76 <0,05 5 ţodţių testas _{1,56 1,11 0,20 1,16 1,96 <0,05} Cognistat dėmesio testas _{2,63 1,72 0,30 2,01 3,24 <0,05} Cognistat 4 ţodţių atminties testas (sekundėmis) 30,06 37,54 6,64 16,53 43,60 <0,05

Įvertinus atminties sutrikimų pokyčius protinės būklės trumpu tyrimu, paaiškėjo, kad pirmoje grupėje 40% ligonių ir antroje grupėje 24% ligonių atminties sutrikimai sumaţėjo iki 2 balų. 2–4 balais atminties sutrikimai sumaţėjo pirmoje grupėje 40% ligonių, antroje - 59% ligonių. Atminties funkcija 4-5 balais pagerėjo 20% ligonių pirmoje grupėje ir 18% ligonių – antroje grupėje. Rezultatai yra statistiškai reikšmingi p<0,05 (4 pav., 5 pav.).

40% 40% 20% 0% 10% 20% 30% 40% Balai 0-2 2-4 4-5

4 pav. Protinės būklės tyrimo rezultatų pokytis pirmoje grupėje

24% 59% 18% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Balai 0-2 2-4 4-5

5 pav. Protinės būklės tyrimo rezultatų pokytis antroje grupėje

Pirmoje grupėje protinės būklės trumpo tyrimo balų vidurkiai po ergoterapijos statistiškai reikšmingai padidėjo 2,0 ± 0,38, o antroje 2,5 ± 0,24 (p<0,05), tačiau lyginant grupes pagal protinės būklės trumpą tyrimą, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05) (6 pav).

24,1* 26,1* 23,6* 26,1* 22 22,5 23 23,5 24 24,5 25 25,5 26 26,5 Asociacijų kūrimo lavinimo grupė Konstrukcinių sugebėjimų lavinimo grupė

*p>0,05 lyginant ligonius lavinant asociacijų kūrimo metodu ir konstrukcinių sugebėjimų lavinimo metodu

Prieš Po

Įvertinus atminties sutrikimus 5 ţodţių testu, paaiškėjo, kad pirmoje grupėje 53% ligonių ir antroje grupėje 76% ligonių atminties sutrikimai sumaţėjo iki 2 balų. 2-4 balais atminties sutrikimai sumaţėjo pirmoje grupėje 40% ligonių, antroje - 24%. Atminties funkcija net 4-5 balais pagerėjo 7% ligonių tik pirmoje grupėje. Rezultatai yra statistiškai reikšmingi p<0,05 (7 pav., 8 pav.).

53% 40% 7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Balai 0-2 2-4 4-5

7 pav. 5 ţodţių testo rezultatų pokytis pirmoje grupėje

76% 24% 0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Balai 0-2 2-4 4-5

8 pav. 5 ţodţių testo rezultatų pokytis antroje grupėje

Pirmoje grupėje 5 ţodţių testo tyrimo balų vidurkiai po ergoterapijos statistiškai reikšmingai padidėjo 1,6 ± 0,31, o antroje 1,6 ± 0,19 (p<0,05), tačiau lyginant grupes pagal 5 ţodţių testo tyrimą, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05) (9 pav).

6,1* 7,7* 5,5* 7,1* 0,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 7,0 8,0

Asociacijų kūrimo lavinimo grupė

Konstrukcinių sugebėjimų lavinimo grupė

*p>0,05 lyginant ligonius lavinant asociacijų kūrimo metodu ir konstrukcinių sugebėjimų lavinimo metodu

Prieš Po

9 pav. 5 ţodţių testo tyrimo rezultatų vidurkiai grupėse prieš ir po ergoterapijos

Cognistat dėmesio testu nustatyta, kad pirmoje grupėje atminties sutrikimai sumaţėjo 67% ligonių ir antroje grupėje 53% ligonių iki 2 balų. 2-4 balais atmintis pagerėjo 20% ligonių pirmoje ir 24% ligonių antroje grupėje. 4-5 balais atmintis pagerėjo 24% antroje grupėje, o net 5-7 balais - 13% ligonių pirmoje grupėje. Rezultatai yra statistiškai reikšmingi p<0,05 (10 pav., 11 pav.).

67% 20% 0% 13% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Balai 0-2 2-4 4-5 5-7

53% 24% 24% 0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Balai 0-2 2-4 4-5 5-7

11 pav. Cognistat dėmesio testo rezultatų pokytis antroje grupėje

Pirmoje grupėje Cognistat dėmesio testo tyrimo balų vidurkiai po ergoterapijos statistiškai reikšmingai padidėjo 2,6 ± 0,45, o antroje 2,7 ± 0,31 (p<0,05). Tačiau tarp grupių statistiškai reikšmingų skirtumų, vertinant Cognistat dėmesio testu, nenustatyta (p>0,05) (12 pav.).

6,9* 9,5* 6,2* 8,9* 0,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 7,0 8,0 9,0 10,0

Asociacijų kūrimo lavinimo grupė

Konstrukcinių sugebėjimų lavinimo grupė

*p>0,05 lyginant ligonius lavinant asociacijų kūrimo metodu ir konstrukcinių sugebėjimų lavinimo metodu

Prieš Po

12 pav. Cognistat dėmesio testo tyrimo rezultatų vidurkiai grupėse prieš ir po ergoterapijos

Vertinant atminties sutrikimus Cognistat 4 ţodţių atminties testu, po ergoterapijos ţodţių pakartojimo du kartus iš eilės rezultatai pagerėjo 100% ligonių, atsakiusių iki vienos minutės laiko pirmoje grupėje. Antroje grupėje atminties testo rezultatai pagerėjo 71% ligonių, atsakiusių iki vienos minutės laiko. Tačiau antroje grupėje 2-3 minučių testui atlikti prireikė net 12% ligonių. Rezultatai statistiškai reikšmingi p<0,05 (13 pav.).

100% 71% 0% 18% _0% 12% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

iki 1 1-2 2-3 laikas (minutėm)

Asociacijų kūrimo lavinimo grupė Konstrukcinių sugebėjimų lavinimo grupė

13 pav. Cognistat 4 ţodţių atminties testo laikui rezultatų pokytis tiriamųjų grupėse

Pirmoje grupėje Cognistat 4 ţodţių atminties testo tyrimo trukmės duomenų vidurkiai po ergoterapijos statistiškai reikšmingai sumaţėjo 13,2 ± 5,96, o antroje 44,9 ± 7,42 (p<0,05). Lyginant grupes pagal Cognistat 4 ţodţių atminties testo tyrimą prieš ir po ergoterapijos nustatyta, kad tarp abiejų grupių testo rezultatų skirtumai skiriasi statistiškai patikimai p<0,05 (14 pav.).

67,3* 54,1* 95,3* 50,4* 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0

Asociacijų kūrimo lavinimo grupė

Konstrukcinių sugebėjimų lavinimo grupė

*p<0,05 lyginant ligonius lavinant asociacijų kūrimo metodu ir konstrukcinių sugebėjimų lavinimo metodu

Prieš Po

14 pav. Cognistat 4 ţodţių atminties testo laikui tyrimo rezultatų vidurkiai tiriamųjų grupėse prieš ir

po ergoterapijos

Analizuojant metodų efektyvumą, paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingas pokytis buvo Cognistat dėmesio testo abiejuose grupėse (p<0,05) (2 lentelė). Reabilitacijos pabaigoje, vertinant abiejų grupių ligonių atmintį, paaiškėjo, kad ligoniai uţduotis atliko ţymiai greičiau nei pradţioje ir skirtumas statistiškai reikšmingas p<0,05. Rezultatai rodo, kad ergoterapija buvo efektyvi naudojant abu atminties lavinimo metodus.

2 lentelė. Ligonių, persirgusių galvos smegenų infarktu, metodų efektyvumas

Testai Asociacijų kūrimo

metodas (M ± m*) Konstrukcinių sugebėjimų metodas (M ± m*) P reikšmė

MMSE rezultatų pokytis (balais)

2,07±0,38 2,41±0,33 0,50

5 ţodţių testo rezultatų pokytis (balais) 1,53±0,31 1,59±0,26 0,89 Cognistat 4 ţodţių atminties rezultatų pokytis (balais) 2,60±0,45 2,65±0,43 0,94 Cognistat dėmesio tyrimo rezultatų pokytis

(sekundėmis)

13,20±5,96 44,94±10,18 0,014

*vidurkis ± vidurkio standartinė paklaida

Vertinant atminties lavinimo metodų efektyvumą priklausomai nuo lyties ir nuo amţiaus, paaiškėjo, kad tiek vyrų, tiek moterų konstrukcinių sugebėjimų metodas buvo efektyvesnis maţinant atminties sutrikimus ligoniams, persirgusiems galvos smegenų infarktu (15 pav., 16 pav.). Reabilitacijos pabaigoje uţduočių atlikimo laikas tiek moterims, tiek vyrams ţymiai buvo trumpesnis antroje grupėje (konstrukcinių sugebėjimų grupėje) (p<0,05).

15 pav. Ligonių, turinčių atminties sutrikimų, gydymo efektyvumas priklausomai nuo lyties (tarp

vyrų/išeliminavus amţių) 2 1 125 100 75 50 25 2 1 metodas Po ET sekundės Prieš ET

16 pav. Ligonių, turinčių atminties sutrikimų, gydymo efektyvumas priklausomai nuo lyties (tarp moterų/išeliminavus amţių) 2 1 90 80 70 60 50 40 30 2 1 metodas Prieš ET Po ET sekundės

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Lietuvoje apie 80% ligonių, persirgusių galvos smegenų insultu, tampa neįgaliais dėl kognityvinių, motorinių funkcijų paţeidimų, sutrikdančių jų kasdienę veiklą bei darbingumą. Viena iš galimų galvos smegenų insulto pasekmių yra atminties sutrikimai. Atmintis yra labai svarbi vientisumo išlaikymo sąlyga. Tokiems ligoniams reikalinga reabilitacijos specialistų komanda, kurie bendromis pastangomis gali padėti iki galo ar iš dalies sugrąţinti sutrikusias funkcijas, socialinį aktyvumą, pagerinti gyvenimo kokybę. Ergoterapeutas vaidina svarbų vaidmenį, siekiant fizinio ir psichosocialinio atsistatymo bei maksimalaus funkcinio aktyvumo. Ergoterapeutas nuo pat ligos pradţios siekia, kad ligonis būtų kiek įmanoma savarankiškesnis kasdieninėje veikloje. Gebėjimas atlikti kasdienės veiklos uţduotis gali priklausyti nuo atminties lavinimo strategijų tobulinimo, kurie gali būti naudojami norint įveikti atminties problemas. Esant atminties sutrikimams, pacientams sunku mokytis bei įsiminti naują medţiagą, todėl ergoterapeutas turi pritaikyti tam tikrą atminties lavinimo metodą individualiai kiekvienam pacientui.

Savo tyrime įvertinome VšĮ KMUK filialo Viršuţiglio reabilitacijos ligoninėje reabilituotus 32 ligonius, persirgusius galvos smegenų infarktu. Ligonių amţius nuo 51 iki 80 metų. Jie buvo padalinti į dvi atminties lavinimo grupes: pirmoji – asociacijų kūrimo lavinimo grupė, ir antroji – konstrukcinių sugebėjimų lavinimo grupė. Ligonių protinė būklė bei atmintis buvo vertinama MMSE testu, 5 ţodţių ir Cognistat testu. Vidutinė ligonių gydymo reabilitacijoje trukmė buvo 32 dienos.

Šio darbo tikslas buvo įvertinti pacientų, persirgusių galvos smegenų infarktu, atminties lavinimo metodikų efektyvumą. Pagal gautus rezultatus nustatėme, kad konstrukcinių sugebėjimų metodas yra efektyvesnis, maţinant atminties sutrikimus ligoniams, persirgus galvos smegenų infarktu. Taip pat atlikus tyrimą paaiškėjo, kad abi atminties lavinimo metodikos yra efektyvios nepriklausomai nuo lyties ir nuo amţiaus. Ergoterapija yra labai naudinga ligoniams, persirgus galvos smegenų infarktu. Po ergoterapijos atminties sutrikimai sumaţėjo.

Lietuvoje kol kas dar nėra atlikta tyrimų siekiant išanalizuoti atminties metodikų efektyvumą. Yra nemaţai straipsnių apie atmintį, atminties lavinimo technikas, jų naudą, tačiau palyginimų, kuris metodas efektyvesnis ir teikia didţiausią poveikį ţmonėms, turintiems atminties sutrikimų, nėra.

Atminties sutrikimai pacientams, po galvos smegenų insulto, gali turėti reikšmingą poveikį gebėjimui atlikti savarankiškai tam tikrą veiklą. Jeigu atminties sutrikimai atsiranda kartu su kitomis paţinimo funkcijų sutrikimais, pasekmės yra sudėtingos. Atminties praradimas gali būti susijęs su suvokimo ar dėmesio sutrikimais. Aplinkos pritaikymas, sumaţinantis išsiblaškymą, ir tam tikrų atminties lavinimo strategijų tobulinimas, gali padėti ţymiam atminties funkcijų pasikeitimui.

IŠVADOS

1. Vertinant ligonius, persirgusius galvos smegenų infarktu, po ergoterapijos atminties sutrikimai sumaţėjo (p<0,05).

2. Nustatyta, kad konstrukcinių sugebėjimų metodas yra efektyvesnis maţinant atminties sutrikimus pacientams, persirgusiems galvos smegenų infarktu (p<0,05).

3. Pagal gautus rezultatus, abi atminties lavinimo metodikos yra efektyvios nepriklausomai nuo lyties ir nuo amţiaus (p<0,05).