1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKA
DAŽNIAUSIŲ FUNKCINIŲ VIRŠKINAMOJO TRAKTO SIMPTOMŲ PAPLITIMO TARP LSMU STUDENTŲ ĮVERTINIMAS IR GALIMOS SĄSAJOS SU PSICHOEMOCINE BŪSENA
NUSTATYMAS
Magistro baigiamasis darbas
Medicina
Darbo vadovas:
Prof.habil. dr. Laimas Jonaitis
Darbą atliko:
Emilija Šabatina
2
Turinys
1. SANTRAUKA 3 2. SUMMARY 6 3. PADĖKA 8 4. INTERESŲ KONFLIKTAS 85. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 8
6. SANTRUMPOS 9
7. SĄVOKOS 10
8. ĮVADAS 11
8.1 Tiriamoji problema ir jos aktualumas 11
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 11
10. LITERATŪROS APŽVALGA 12
10.1 Funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai 13
10.2 Funkcinės dispepsijos apibrėžimas 14
10.3 Funkcinės dispepsijos paplitimas ir patofiziologija 14
10.4 Dirgliosios žarnos sindromo apibrėžimas ir paplitimas 15
10.5 Dirgliosios žarnos sindromo patofiziologija 16
10.6 Funkcinės obstipacijos apibrėžimas ir paplitimas 18
10.7 Funkcinės obstipacijos priežastys ir patofiziologija 19
10.8 Funkcinių virškinimo trakto sutrikimų sąsajos su psichologiniais sutrikimais 19
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI 21
12. TYRIMO REZULTATAI 25
13. REZULTATŲ APTARIMAS 37
14. IŠVADOS 39
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS 40
3
1. SANTRAUKA
Autorius: Emilija Šabatina
Darbo pavadinimas: „Dažniausių funkcinių virškinamojo trakto simptomų paplitimo tarp LSMU
studentų įvertinimas ir galimos sąsajos su psichoemocine būsena nustatymas“.
Tyrimo tikslas: nustatyti funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams būdingų simptomų paplitimą tarp
LSMU studentų, įvertinti studentų psichoemocinę būseną bei šios būsenos ryšį su virškinimo sutrikimo simptomų pasireiškimu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti funkcinei dispepsijai būdingų simptomų paplitimą tiriamojoje grupėje.
2. Nustatyti ir įvertinti dirgliosios žarnos sindromui būdingų simptomų paplitimą tiriamojoje grupėje. 3. Nustatyti ir įvertinti funkcinei obstipacijai būdingų simptomų paplitimą tiriamojoje grupėje. 4. Nustatyti ar pilvo skausmas arba diskomfortas epigastriume turi įtakos LSMU studentų gyvenimo
kokybei.
5. Nustatyti į ką dažniausiai dėl pilvo skausmo arba diskomforto pagalbos kreipiasi LSMU studentai. 6. Nustatyti ir įvertinti psichoemocinių būsenų (depresiškumo, nerimo, streso) paplitimą tiriamojoje
grupėje.
7. Įvertinti galimą psichoemocinės būsenos įtaką funkcinių virškinamojo trakto simptomų pasireiškimui.
Tyrimo metodika:
Remiantis mokslinės literatūros analize buvo sudaryta anketa. Tyrimas vyko nuo 2019m. spalio mėnesio iki 2020m. balandžio mėnesio. Vienmomentinio tyrimo metu LSMU studentai pildė anoniminę anketą, publikuotą internetiniame tinklalapyje apklausa.lt. Tyrime dalyvavo 325 LSMU studentai, duomenų analizei buvo naudojamos buvo naudojamos 313 (96,3 proc.) anketų duomenys, nes 12 (3,7 proc.) respondentų buvo diagnozuota virškinamojo trakto liga. Surinkti sociademografiniai duomenys, pateikti klausimai skirti išsiaiškinti kokie virškinamojo trakto sutrikimams būdingi simptomai pasireiškia LSMU studentams, neigiamoms emocinėms būsenoms (depresiškumui, nerimui, stresui) įvertinti naudotas DASS-21 klausimynas. Tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą „SPSS 26.0 for Windows“. Statistinių hipotezių vertinimui naudotas reikšmingumo lygmuo p<0,05.
4
Tyrimo rezultatai: Į anketoje pateiktus klausimus daugiausiai atsakė 140 (45 proc.) LSMU Medicinos
fakulteto studentų, 49 (16 proc.) LSMU Veterinarijos fakulteto studentai, 46 (15 proc.) LSMU Slaugos fakulteto studentai. Daugiausiai respondentų studijuoja 1 kurse – 100 (32 proc.), 3 kurse – 78 (25 proc.) ir 6 kurse – 45 (14 proc.). Skausmo ar diskomforto jausmas viršutinėje pilvo dalyje buvo dažniausias funkcinei dispepsijai būdingas simptomas, pasireiškęs LSMU studentams. Pilvo skausmą ar diskomfortą jautė 294 (94 proc.) studentų, 192 (61 proc.) studentams šis simptomas turėjo neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. 122 (39 proc.) studentai atsakė, jog atsiradus pilvo skausmui ar diskomfortui vyravo skystos/ labiau skystos išmatos. Didžioji dalis studentų dėl pilvo skausmo ar diskomforto ieškodami pagalbos kreipiasi į vaistininkus – 134 (43 proc.), rečiausiai respondentai kreipiasi į gydytoją specialistą – 10 (3 proc.). 188 (60 proc.) studentų teigė, jog daugiau kaip 25 proc. tuštinimusi metu išmatos buvo kietos, 148 (47 proc.) daugiau kaip 25 proc. tuštinimusi metu jautė nevisiško išsituštinimo pojūtį. Vertinant psichoemocinę būseną nustatyta: 1 kurse depresiškumas kur kas didesnis nei 4 ir 6 kursuose, streso požymiai ryškiausi 4 kurse, nerimo simptomai labiausiai jaučiami 2 ir 3 kursuose.
Išvados:
1. Nustatyta, jog funkcinei dispepsijai būdingi simptomai per pastaruosius tris mėnesius pasireiškė 292 (93,3 proc.) respondentams. Dažniausiai funkcinei dispepsijai būdingi simptomai pasireiškė rečiau nei tris kartus per savaitę.
2. Nustatyta, jog dirgliosios žarnos sindromui būdingi simptomai per pastaruosius tris mėnesius pasireiškė 294 (93,9 proc.).
3. Nustatyta, jog funkcinei obstipacijai būdingi simptomai pasireiškė 276 (88,2 proc.). Visumoje simptomų pasireiškimas nesiskyrė lyginant moterų ir vyrų grupes, fakultetus ir 1-6 kursus, išskyrus tai, kad funkcinei obstipacijai būdingi simptomai LSMU medicinos fakulteto studentams pasireiškė dažniau nei slaugos fakulteto studentams.
4. Pilvo skausmas arba diskomfortas 192 (61 proc.) respondentams trikdė gyvenimo kokybę.
5. Dažniausiai LSMU studentai dėl pilvo skausmo ar diskomforto jausmo ieškodami pagalbos kreipėsi į vaistininkus – 134 (43 proc.) apklaustieji.
6. Depresiškumo, nerimo ir streso pasireiškimas vyrų ir moterų grupėse bei tarp fakultetų nesiskyrė. Nustatyta, jog 1 kurse depresiškumas kur kas didesnis nei 4 ir 6 kursuose. Streso požymiai ryškiausi 4 kurse, o 6 kurse yra mažiausiai ryškūs. Nerimo simptomai labiausiai jaučiami 2 ir 3 kursuose, o 6 kurse pasireiškė mažiausiai.
5 7. Nustatyta, jog stipraus ryšio tarp funkcinių virškinamojo trakto sutrikimų simptomų ir psichoemocinių būsenų (depresiškumo, nerimo, streso) tarp moterų ir vyrų, fakultetų, 1-6 kursų nebuvo.
6
2. SUMMARY
Author: Emilija Šabatina
Title: „Evaluation of most common functional gastrointestinal symptoms prevalence among LSMU
students and possible association of these symptoms with psychoemotional state“
The aim of the research: to determine the prevalence of symptoms characteristic of functional
gastrointestinal disorders among LSMU students, to evaluate the students' psychoemotional state and the relationship of this state with the occurrence of symptoms of gastrointestinal disorders.
Research tasks: 1. To determine and evaluate the prevalence of functional dyspepsia symptoms in the
study group. 2. To determine and evaluate the prevalence of irritable bowel syndrome symptoms in the study group. 3. To determine and evaluate the prevalence of functional constipation symptoms in the study group. 4. To determine whether abdominal pain or discomfort in the epigastrium affects the quality of life of LSMU students. 5. To determine to whom LSMU students turn to for help when experiencing abdominal pain or discomfort. 6. To determine and evaluate the prevalence of psycho-emotional state in the study group. 7. To assess the relationship between functional gastrointestinal disorders and prevalence of psycho-emotional disorders.
Methodology: A questionnaire was developed based on the analysis of the scientific literature. The study
has been conducted since October 2019 to April 2020. During the research, LSMU students filled in an anonymous questionnaire published on the website www.apklausa.lt. 325 LSMU students participated in the study, 313 (96.3%) questionnaire data were used for data analysis, as 12 (3.7%) respondents were diagnosed with gastrointestinal disease. Sociademographic data were collected, and questions were asked to find out what symptoms of gastrointestinal disorders occur in LSMU students, and the DASS-21 questionnaire was used to assess negative emotional states (depression, anxiety, stress). The analysis of the research data was performed using the software package "SPSS 26.0 for Windows". The significance level p <0.05 was used to evaluate the statistical hypotheses.
7
Results: Most of the students who participated in the study were from these faculties: 140 (45%) students
of LSMU Faculty of Medicine, 49 (16%) students of LSMU Faculty of Veterinary Medicine, 46 (15%) students of LSMU Faculty of Nursing. Most of the respondents study in the 1st year - 100 (32%), in the 3rd year - 78 (25%) and in the 6th year - 45 (14%). The feeling of pain or discomfort in the upper abdomen was the most common symptom characteristic of functional dyspepsia, which appeared in LSMU students. 294 (94%) students experienced abdominal pain or discomfort, and 192 (61%) students had a negative impact on quality of life. 122 (39%) students answered that liquid/ more liquid stools prevailed when abdominal pain or discomfort occurred. Majority students when experiencing abdominal pain or discomfort most often turned to pharmacists - 134 (43%), the least frequent students turn to a specialist doctor - 10 (3%). 188 (60%) students said that more than 25% feces were hard during defecation, 148 (47%) more than 25% felt a feeling of incomplete defecation during defecation. Assessing the psychoemotional state, it was found that in the 1st year depression was much higher than in the 4th and 6th year, the signs of stress were most pronounced in the 4th year, anxiety symptoms were most felt in the 2nd and 3rd year.
Conclusions: 1. The study found that 292 (93.3%) respondents experienced symptoms characteristic of
functional dyspepsia in the last three months. Symptoms of functional dyspepsia usually occur less than three times a week. 2. The study found that the symptoms characteristic of irritable bowel syndrome occurred in the last three months in 294 (93.9%). 3. The study found that symptoms characteristic of functional constipation occur in 276 (88.2%) respondents. Overall, the incidence of symptoms did not differ between groups of women and men, faculties, and courses 1-6, except that symptoms characteristic of functional constipation occurred more frequently in medical students than in nursing students. 4. Abdominal pain or discomfort had a negative impact on the quality of life of 192 (61%) respondents. 5. Majority students when experiencing abdominal pain or discomfort most often turned to pharmacists - 134 (43%). 6. Depression, anxiety and stress symptoms prevalence did not differ among women and men. Signs of depression are much higher in a first year students than among fourth and sixth year students. Signs of stress are most pronounced in fourth year students, and are least pronounced in sixth year students. Anxiety symptoms are most pronounced in second and third year students, and are lowest in sixth year students. 7. It was found that there was no strong association between the symptoms of functional gastrointestinal disorders and psychoemotional states (depression, anxiety, stress) between women and men, faculties, 1-6 year students.
8
3. PADĖKA
Dėkoju LSMUL KK bendrosios gastroenterologijos sektoriaus vadovui, prof. habil. dr. Laimui Virginijui Jonaičiui už suteiktą pagalbą, patarimus bei profesonalias konsultacijas rašant magistrinį darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tiriamajam darbui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-370, išdavimo data – 2019-04-15.
9
6. SANTRUMPOS
ANS – autonominė nervų sistema
CB1 – pirmo tipo kanabinoidinis receptorius (angl. cannabinoid receptor type 1) CB2 – antro tipo kanabinoidinis receptorius (angl. cannabinoid receptor type 2) COX-2 – ciklooksigenazės-2
CNS – centrinė nervų sistema DŽS – dirgliosios žarnos sindromas ENS – enterinė nervų sistema FD – funkcinė dispepsija
FODMAP – fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai FVTS – funkciniai virškinimo trakto sutrikimai
GERL – gastroezofaginio refliukso liga
GWAS – plataus masto genomo asociacijų tyrimas (angl. genome-wide association study) NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
PI-DŽS – poinfekcinis dirgliosios žarnos sindromas PSI – protonų siublio inhibitoriai
SSRI – selektyvieji seratonino reabsorbcijos inhibitoriai VNP – vienos bazių poros pasikeitimas genominėje DNR VT – virškinimo traktas
10
7. SĄVOKOS
Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių
pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas.
Dirgliosios žarnos sindromas – tai lėtinis žarnyno veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmais ir
diskomfortu, susijęs su tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencijos pakitimais, diagnozuojamas, kai endoskopiniu tyrimu ir kitais tyrimais yra paneigta organinė patologija, kuri paaiškintų paciento simptomus.
Funkcinė dispepsija – viršutinės vidurinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas, pasireiškiantis
ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu, diagnozuojama, kai endoskopiniu tyrimu ir kitais tyrimais yra paneigta organinė patologija, kuri paaiškintų paciento simptomus.
Funkcinė obstipacija (vidurių užkietėjimas) – tai tuštinimosi sutrikimas, kai išmatų pasišalinimas yra
retas, sunkus, kartais skausmingas ir nepavyksta nustatyti aiškios fiziologinės sutrikimo priežasties.
Nerimo sutrikimai – simptomų grupė, kuriai būdinga baimė ir nerimas.
Postprandinis pilnumas – po valgio atsirandantis pilnumo jausmas.
Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus
junta harmonijos trūkumą tarp situacijos keliamų reikalavimų ir sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti.
11
8. ĮVADAS
8.1 Tiriamoji problema ir jos aktualumas
Sutrikusio virškinimo simptomai, įvairaus sunkumo, bendroje populiacijoje pasireiškia dažnai, gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jų pasireiškimas svyruoja nuo 10 proc. iki 30 proc. Daugeliu atveju įprastomis diagnostinėmis procedūromis nepavyksta rasti jokių organinių, sisteminių ar metabolinių priežasčių, galėjusių sukelti virškinimo funkcijos sutrikimus ir simptomų atsiradimą, tokios būklės yra klasifikuojamos kaip funkciniai virškinamo trakto sutrikimai. Iš visų pacientų, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas dėl virškinamojo trakto sutrikimų 40 proc. atvejų organinė patologija yra nenustatoma. Šių sutrikimų sukelti simptomai yra viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurios žmonės kreipiasi į šeimos gydytojus ir skubios pagalbos skyrių, dėl to išeikvojama nemaža dalis sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų [1].
Funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai yra vieni labiausiai paplitusių negalavimų pasaulyje. Šie sutrikimai nekelia tiesioginės grėsmės žmogaus gyvybei, tačiau pastebimai blogina gyvenimo kokybę. Simptomai gali paūmėti patiriant stresą, nerimą bei sergant depresija. Funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai dažniausiai diagnozuojami jauno ir vidutinio amžiaus žmonėms. Tyrimas buvo atliktas naudojant anketą, parengtą pagal atliktos mokslinės literatūros analizės duomenis. Surinkti sociademografiniai duomenys, pateikti klausimai skirti išsiaiškinti kokie virškinamojo trakto sutrikimams būdingi simptomai pasireiškia LSMU studentams, neigiamoms emocinėms būsenoms (depresiškumui, nerimui, stresui) įvertinti naudotas DASS-21 klausimynas. Tyrime dalyvavo 325 LSMU studentai. Atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams būdingų simptomų paplitimą tarp LSMU studentų, įvertinti studentų psichoemocinę būseną bei šios būsenos ryšį su virškinimo sutrikimo simptomų pasireiškimu.
12
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: nustatyti funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams būdingų simptomų paplitimą tarp LSMU
studentų, įvertinti studentų psichoemocinę būseną bei šios būsenos ryšį su virškinimo sutrikimo simptomų pasireiškimu.
Uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti funkcinei dispepsijai būdingų simptomų paplitimą tiriamojoje grupėje.
2. Nustatyti ir įvertinti dirgliosios žarnos sindromui būdingų simptomų paplitimą tiriamojoje grupėje. 3. Nustatyti ir įvertinti funkcinei obstipacijai būdingų simptomų paplitimą tiriamojoje grupėje. 4. Nustatyti ar pilvo skausmas arba diskomfortas epigastriume turi įtakos LSMU studentų gyvenimo
kokybei.
5. Nustatyti į ką dažniausiai dėl pilvo skausmo arba diskomforto pagalbos kreipiasi LSMU studentai. 6. Nustatyti ir įvertinti psichoemocinių būsenų (depresiškumo, nerimo, streso) paplitimą tiriamojoje
grupėje.
7. Įvertinti galimą psichoemocinės būsenos įtaką funkcinių virškinamojo trakto simptomų pasireiškimui.
13
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai
Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai apima gastrointestinalinių būklių grupę, kuri apibūdinama kaip lėtiniai arba pasikartojantys virškinamojo trakto (VT) simptomai be biocheminių ar struktūrinių pakitimų [2].
Pagrindiniai simptomai, kuriais skundžiasi funkciniais virškinamojo trakto sutrikimais (FVTS) sergantys pacientai yra: pilvo skausmas, dispepsija, regurgitacija, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, problemomis, susijusiomis su sunkumu išstumti išmatas, ar bet kokiu šių simptomų deriniu [3]. Remiantis 2016 metų Romos IV publikacija, FVTS iš naujo apibrėžti kaip žarnyno-smegenų sąveikos sutrikimai, apibūdinami kaip bet kokia kombinacija šių mechanizmų: motorikos sutrikimas, padidėjęs visceralinis jautrumas, pakitusi gleivinė ir imuninė funkcija, pakitusi žarnyno mikrobiota ir pakitęs visceralinių signalų apdorojimas centrinėje nervų sistemoje (CNS) [4]. Žarnyno-smegenų ašis sudaryta iš dvikrypčio ryšio tarp CNS ir ENS, jungianti emocinius ir pažintinius smegenų centrus su periferinėmis žarnyno funkcijomis [5]. Žarnyno-smegenų ašies noradrenerginiai, serotonerginiai ir dopaminerginiai neurotransmiteriai yra itin svarbūs žarnyno motorinei funkcijai ir visceralinio skausmo atsiradimui. Todėl gydymas antidepresantais gali būti efektyvus ne tik gydant psichiatrinius sutrikimus, tačiau taip pat ir gydant lėtinius virškinimo trakto simptomus. Remiantis sistemine literatūros apžvalga multidisciplininė grupė pateikė gaires, kuriose rekomenduojama gydant lėtinius ir funkcinius virškinimo trakto simptomus gydyti centriniais neuromoduliatoriais, toliau tęsiant mokslinius tyrimus siekiama patvirtinti ir patikslinti šią rekomendaciją [4].
14
10.2 Funkcinės dispepsijos apibrėžimas
Pagal Romos IV kriterijus funkcinė dispepsija (FD) yra apibūdinama, kai vienas ar daugiau iš išvardintų simptomų: postprandinis pilnunas, kai suvalgyto maisto porcija buvo maža, ankstyvo sotumo jausmo atsiradimas, skausmo ar diskomforto pojūtis epigastriumo srityje arba deginimo pojūtis epigastriumo srityje, pakankamai sunkūs, kad trikdytų kasdienę veiklą bei pasikartojantys mažiausiai tris dienas per savaitę per paskutinius tris mėnesius, kai simptomų pradžia yra mažiausiai šeši mėnesiai iki simptomų vertinimo [6].
Vadovaujantis patvirtintais Romos IV kriterijais, FD yra skirstoma į du pagrindinius tipus:
1) Postprandialinio distreso sindromą – postprandialinis pilnumas ir/ ar ankstyvas sotumo jausmas,
2) Epigastriumo skausmo sindromą – skausmas arba deginimo pojūtis [7].
Surinkus tikslią anamnezę, atlikus medicininį ištyrimą, nesant „aliarmo“ simptomų ir požymių (vėmimo, svorio netekimo, melenos, disfagijos, anemijos) pacientams yra nustatoma funkcinės dispepsijos diagnozė, kuri gydoma empiriškai, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus [8].
10.3 Funkcinės dispepsijos paplitimas ir patofiziologija
Didelės apimties populiacijos tyrimai parodė, jog FD paplitimas pasaulyje svyruoja tarp 10-30 proc. [9]. Lietuvoje FD epidemiologiniai tyrimai nebuvo atlikti.
FD patofiziologija nėra aiškiai nustatyta, tačiau yra pasiūlytas keletas galimų mechanizmų: 1. Sutrikusi motorinė skrandžio funkcija – sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas, greitas skrandžio
išsituštinimas, prievarčio urvo hipomotorika, skrandžio disritmijos ir sutrikusi skrandžio veikla kaip atsakas į maistą.
2. Padidėjęs visceralinis jautrumas – apibūdinamas kaip sumažėjęs skausmo atsiradimo slenkstis, esant normaliai skrandžio motorikai ir evakuacijai. Skrandžio mechanoreceptorių disfunkcija, sutrikęs aferentinis nervinis impulsas sklindantis į nugaros smegenis ar smegenis gali būti reikšmingas padidėjusio visceralinio jautrumo patofiziologijoje [10,11].
15 3. Helicobacter pylori infekcija – H. pylori gali sukelti lygiųjų raumenų disfunkciją dėl sukelto
skrandžio gleivinės uždegimo ir antikūnių poveikio [12].
4. Pakitusi žarnyno mikrobiota – pakitimai viršutinio virškinamojo trakto mikrobiotos gali paskatinti dispepsijos išsivystymą. Ši hipotezė yra paremta atliktais stebėjimais, kai dispepsijos simptomai atsiranda po persirgto gastroenterito [13].
5. Duodenitas – buvo nustatytas ryšys tarp FD ir eozinofilinio duodenito. Pacientams, jautusiems ankstyvą sotumo jausmą, nustatytas padidėjęs eozinofilų kiekis dvylikapirštėje žarnoje [14].
6. Psichologiniai veiksniai – FD gali atsirasti dėl kompleksinės psichosocialinių ir fiziologinių veiksnių sąveikos. Dispepsija siejama su generalizuotu nerimo sutrikimu, somatizacijos sutrikimu ir sunkia depresija. Pasikartojantys arba ilgesnį laiką besitęsiantys psichosocialiniai stresoriai dažnai pasireiškia prieš FD simptomų atsiradimą arba lemia šių simptomų paūmėjimą [15].
10.4 Dirgliosios žarnos sindromo apibrėžimas ir paplitimas
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra dažnas lėtinis funkcinis virškinimo trakto sutrikimas, kuriam būdingas pasikartojantis pilvo skausmas ar diskomfortas, susijęs su pakitusia išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažniu, nesant struktūrinių, uždegiminių ar biocheminių pakitimų [16]. DŽS sukelti simptomai gali kelti nerimą pacientams, dėl šios priežasties dažnai pablogėja gyvenimo kokybė, sumažėja darbo produktyvumas [17].
Remiantis diagnostiniais kriterijais Roma IV: DŽS yra apibrėžiamas kaip pasikartojantis pilvo skausmas, pasireiškiantis ≥ 1 kartą per savaitę, pastaruosius tris mėnesius, trunkantis ≥ 6 mėnesius iki diagnozės nustatymo, susijęs su bent 2 iš šių reiškinių: defekacija, pasikeitusiu pasituštinimų dažniu, išmatų formos pasikeitimu.
Išskiriami keturis DŽS potipiai:
1) DŽS vyraujant viduriavimui (DŽS-D) – > 25 proc. pasituštinimų Bristolio išmatų skalės 6-7 tipo išmatomis ir < 25 proc. pasituštinimų 1-2 tipo išmatomis;
2) DŽS vyraujant obstipacijoms (DŽS-O) – > 25 proc. pasituštinimų Bristolio išmatų skalės 1-2 tipo išmatomis ir < 25 proc. pasituštinimų 6-7 tipo išmatomis;
16 3) Mišrus DŽS (DŽS-M), kai vienodai dažnai pasireiškia viduriavimas ir obstipacijos, > 25 proc. pasituštinimų Bristolio išmatų skalės 1-2 tipo išmatomis ir > 25 proc. pasituštinimų 6-7 tipo išmatomis;
4) Nesutipuotas DŽS (DŽS-N), kai paciento simptomai atitinka DŽS diagnostinius kriterijus, bet jo tuštinimosi pokyčiai negali būti tiksliai priskirti vienam iš aukščiau išvardytų potipių [18].
Atlikus metaanalizę, į kurią buvo įtraukti 8 tarptautiniai tyrimai, buvo nustatyta, jog DŽS paplitimas pasaulyje yra 11% [19]. 40-60% atvejų DŽS simptomai pasireiškia kartu su neigiamomis psichoemocinėmis būsenomis: depresija, nerimo sutrikimais ir potrauminiu stresu [20].
10.5 Dirgliosios žarnos sindromo patofiziologija
DŽS patofiziologija nėra iki galo išaiškinta. Manoma, jog tam tikri patogeniniai veiksniai, nors ir nespecifiniai, gali sąlygoti DŽS simptomus. Išskiriama: genetinė predispozicija, padidėjęs visceralinis jautrumas, maisto netoleravimas, pakitusi žarnyno-smegenų ašis ir pakitusi motorika, įgimti imuniteto funkcijos sutrikimai ir disbiozė [21]. Kol kas lieka neaišku, kuris iš šių patogenetinių veiksnių sukelia ar sustiprina DŽS pasireiškimą, nes simptomai pacientams skiriasi [22].
1) Genetinė įtaka
SC5NA geno, koduojančio nario jonų kanalus, mutacija, gali būti susijusi su pilvo skausmais, sergant DŽS [23]. Pacientams, kuriems pasireiškė DŽS būdingi simptomai, atlikus genetinius tyrimus buvo nustatytas vieno nukleotido polimorfizmas (VNP) genuose, susijusiuose su DŽS patogeneze. VNP rasta genuose kodojančiuose serotonino signalo perdavimą [24,25], imuninę reguliaciją ir barjerinę epitelio funkciją [26], tulžies rugšties sintezę [27] ir kanabinoidinius receptorius [28]. 2015 metais plataus masto genomo tyrimai (GWAS) identifikavo, kad GRID2IP (angl.glutamate receptor, ionotropic, delta 2 (Grid2) interacting protein) ir KDELR2 (KDEL endoplasmic reticulum protein retention receptor 2) genai gali būti siejami su padidėjusia DŽS išsivystymo rizika [29].
2) Gastrointestinalinės motorikos pakitimai
Padažnėję ir nereguliarūs žarnų susitraukimai, prailgėjęs turinio slinkimo laikas žarnynu būdinga DŽS-O. Padidėjęs motorinis atsakas į cholecistokininą (CCK) ir suvalgytą maistą yra būdingas DŽS-D.
17 Tyrimais nustatyta, jog farmakologinė žarnyno motorikos stimuliacija gali sumažinti žarnyno dujų susilaikymą ir sumažinti simptomus [30,31].
3) Padidėjęs visceralinis jautrumas
Padidėjęs visceralinis jautrumas – dirglumo slenksčio sumažėjimas žarnyne, apibūdinamas dviem komponentais: hiperalgezija (sustiprėjęs atsakas į skausminį dirgiklį) ir alodinija (skausmas kyla kaip atsakas į dirgiklį, kuris įprastai neturėtų sukelti skausmo) [32]. Įvairių tyrimų duomenys rodo, jog padidėjusio visceralinio jautrumo paplitimas yra 33-90 proc. ir yra dažnesnis pacientams, sergantiems DŽS-D potipiu [33]. Apie pusei pacientų (dažniau kai vyraujantis nusiskundimas yra obstipacija) yra nustatomas pilvo apimties padidėjimas, susijęs su pilvo pūtimu, nors tai gali būti nesusiję su virškinimo trakto dujų tūriu. Buvo nustatyta, jog pacientai, kurie skundžiasi pilvo pūtimu ir dujų pertekliumi, turėjo tokius pačius tūrius VT dujų kaip ir kontrolinė grupė tiriamųjų, kurie nejautė simptomų [34].
4) Mitybos įtaka
Maisto ir jo skilimo produktai gali įvairiai paveikti žarnų fiziologiją: motorika, pralaidumą, mikrobiotą, visceralinį jautrumą, žarnyno-smegenų ašies sąveiką, imuninę reguliaciją ir neuroendokrininę funkciją. Šie fiziologiniai pakitimai yra svarbūs DŽS patogenezėje [35]. Dieta, ribojanti maisto produktus, skatinančius anksčiau minėtus pakitimus, ir koreguojanti mikrobiotos disbiozę, sumažina DŽS simptomus [22].
5) Pakitimai žarnyno-smegenų ašyje
Žarnyno-smegenų ašis yra apibūdinama kaip dvikryptė sąveika tarp žarnyno ir smegenų. Smegenys sąveikauja su žarnynu per nervų sistemos komponentus (CNS ir ANS), endokrininę sistemą (pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį), imuninę sistemą (citokinus ir metabolitus) ir virškinimo trakto sudedamąsias dalis (mikrobiota, žarnyno gleivinės barjerą ir žarnų imuninį atsaką) [36]. Labiausiai pastebimi gretutiniai sutrikimai yra: nerimo sutrikimas ir depresija. Buvo manoma, jog dažniausiai VT sutrikimų simptomai atsiranda prieš pasireiškiant psichoemociniams sutrikimams. Vis dėlto keli retrospektyviniai tyrimai parodė, jog pusei DŽS sergančiųjų pacientų VT simptomai atsirado anksčiau nei nuotaikos sutrikimai [37,38].
18
6) Stresas
Stresas yra siejamas su DŽS simptomų paūmėjimu. Žarnyno homeostazė yra paveikiama, kai dėl streso padidėja priešuždegiminių citokinų (interleukino-6 ir interleukino-8) sekrecija, kuri aktyvina pagumburio-hipofizės-antinksčių-autonominės nervų sistemos ašį, ir taip skatina kortikotropiną atpalaiduojančio hormono (CRH), adrenokortikotropinio hormono ir kortizolio sekreciją. [39]
7) Poinfekcinis DŽS
6-17 proc. DŽS simptomai pasireiškia po persirgtos gastrointestinalinės infekcijos [40]. Padidėjusi poinfekcinio DŽS (PI-DŽS) rizika yra susijusi su bakterinėmis (Campylobacter jejuni, Salmonella enterica, Shigella sonnei, Escherichia col), pirmuonių (Giardia lamblia), helmintų ir virusinėmis infekcijomis [41]. Campilobacter sukelta infekcija skatina enterochromafino ląstelių skaičiaus padidėjimą. Iš enterochromafino ląstelių išsiskiriantis serotoninas veikia VT motoriką, enterocitų sekreciją ir visceralinį jautrumą [42].
10.6 Funkcinės obstipacijos apibrėžimas ir paplitimas
Vidurių užkietėjimas (obstipacija) yra apibūdinamas kaip retas tuštinimasis, prailgėjęs virškinamojo trakto ištuštinimo laikas arba nevisavertis tuštinimasis.
Remiantis diagnostiniais Roma IV kriterijais, funkcinė obstipacija diagnozuojama, kai mažiausiai tris mėnesius, per pastaruosius šešis mėnesius pasireiškė šie simptomai:
1. Du ar daugiau šių simptomų:
● Stanginimasis mažiausiai 25 proc. tuštinimosi atvejų;
● Kietos ar šratų pavidalo išmatos mažiausiai 25 proc. tuštinimosi atvejų; ● Nevisiško išsituštinimo pojūtis mažiausiai 25 proc. tuštinimosi atvejų;
● Anorektalinės obstrukcijos (blokados) pojūtis mažiausiai 25 proc. tuštinimosi atvejų; ● Rankomis palengvinamas tuštinimasis (išmatų iškrapštymas pirštais, dubens dugno
19 ● Tuštinimasi rečiau nei tris kartus per savaitę.
2. Nevartojant vidurius laisvinančių vaistų skystos išmatos būna retai. 3. Nėra DŽS būdingų simptomų [18].
Vidurių užkietėjimas yra dažnas funkcinis VT sutrikimas, kurio paplitimas svyruoja tarp 2-27 proc., priklausomai nuo populiacijos ir diagnozavimui naudojamo apibrėžimo. Tyrimais nustatyta, jog vidurių užkietėjimas apie 20 proc. dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus pacientams. Sunkus vidurių užkietėjimas yra 2-3 kartus dažnesnis moterims nei vyrams [43].
10.7 Funkcinės obstipacijos priežastys ir patofiziologija
Ligos simptomai gali būti idiopatinės kilmės ar sukelti gretutinių ligų, vartojamų medikamentų. Įvairių autorių teigimu, lėtinio vidurių užkietėjimo atsiradimui įtakos turi sulėtėjęs turinio slinkimas storąja žarna ar dubens disfunkcija. Kitos galimos funkcinių obstipacijų priežastys yra susijusios su gyvenimo būdu – mityba, turinti mažą skaidulų kiekį, nepakankamas skysčių vartojimas, fizinio aktyvumo stoka ar psichologiniai veiksniai (kasdien patiriamas stresas, vengimas tuštintis ne namuose) [44].
Daliai funkcine obstipacija sergančių pacientų yra nustatomas intersticinių Cajal ląstelių skaičiaus sumažėjimas. Intersticinės Cajal ląstelės atsako už kolorektalinius susitraukimus. Svarbiausi susitraukimai yra šie: segmentiniai, vykstantys trumpuosiuose gaubtinės žarnos segmentuose, kurių pagrindinė funkcija yra gaubtinės žarnos turinio maišymas ir didelės amplitudės susitraukimai, kurie stumia žarnyno turinį ir yra atsakingi už išsituštinimą [45].
10.8 Funkcinių virškinimo trakto sutrikimų sąsajos su psichologiniais sutrikimais
Biopsichosocialinis modelis pabrėžia psichologinio distreso reikšmę funkcinių virškinimo trakto sutrikimų patogenezėje. Gretutiniai psichologiniai sutrikimai, ypač nerimas ir depresiniai sutrikimai, yra itin stipriai susiję su FVTS. Psichologiniai sutrikimai koreliuoja su simptomų sunkumu. Daugėja įrodymų, kad psichologiniai sutrikimai yra dažniausiai susiję su pakitusiu centriniu visceralinių impulsų apdorojimu. Nustatyta, jog psichotropiniai vaistai, ypač antidepresantai, ir psichologinė terapija (pvz.
20 kognityvinė elgesio terapija ir meditacija) yra veiksmingi palengvinant virškinimo trakto simptomus bei pagerina gyvenimo kokybę.
Gastroenterologijos klinikoje atliktas tyrimas parodė labai didelį generalizuoto nerimo sutrikimo paplitimą, siekiantį 34 proc., tarp pacientų, kuriems pirmą kartą buvo diagnozuotas DŽS. Kitame tyrime, kuriame dalyvavo pacientai, turintys nerimo ir depresijos sutrikimų, DŽS simptomų pasireiškimo sunkumas buvo susijęs su depresijos ir nerimo sutrikimų simptomų sunkumu. Pacientams, sirgusiems depresija ir pasiekusiems remisiją, nebuvo DŽS simptomų [46].
21
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo planavimas (organizavimas)
Tyrimas buvo atlikta etapais:
1. Literatūros šaltinių analizė 2. Anketos klausimyno sudarymas 3. Bioetikos leidimo gavimas 4. Respondentų anketinė apklausa 5. Gautų atsakymų analizė
Atlikus mokslinės literatūros analizę buvo sudaryta anketa, kuri apžvelgia sociodemografinius duomenis, funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams būdingus simptomus ir tiriamųjų psichoemocinę būseną. Mokslinės literatūros straipsnių paieškai buvo naudota PubMed, UpToDate duomenų bazės. Tyrimui atlikti gautas LSMU bioetikos centro leidimas (2019-04-15, leidimo Nr. BEC-MF-370). Anoniminė internetinė anketa buvo publikuota internetiniame tinklalapyje www.apklausa.lt, kuri vėliau buvo patalpinta į socialinio tinklo www.facebook.com visas LSMU studentų grupes. Atsakyti į anketoje pateiktus klausimus studentai galėjo nuo 2019 metų spalio mėnesio iki 2020 metų balandžio mėnesio. Į vienmomentinės anoniminės anketos klausimus atsakė 325 respondentai. Tyrime dalyvavusių asmenų konfidencialumas buvo užtikrintas, kadangi respondentų nebuvo prašoma pateikti vardo, pavardės, adreso bei kitų asmeninių duomenų. Skelbiami tik apibendrinti tyrimo rezultatai.
Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka
Tyrime dalyvavo 1-6 kursų, LSMU farmacijos, gyvūnų mokslo, medicinos, odontologijos, slaugos, veterinarijos bei visuomenės sveikatos fakultetų studentai. Iš viso į pateiktus klausimus atsakė 325 respondentai. Anketos aprašyme buvo paminėta, jog anketa yra skirta išsiaiškinti ir nustatyti įvairių virškinamojo trakto simptomų paplitimą bei įvertinti psichoemocinę būseną tarp LSMU studentų. Kadangi tyrimas buvo orientuotas į funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams būdingų simptomų paplitimą, todėl anketoje buvo pateiktas klausimas skirtas išsiaiškinti ar respondentui yra diagnozuota viškinamojo trakto liga (organinė patologija) (pvz. gastroezofaginio refliukso liga, skrandžio ir/ar dvylikapirštės žarnos opaligė, opinis kolitas, Krono liga ar kt. liga). 12 (3,7 proc.) respondentų atsakė, jog jiems buvo
22 diagnozuota organinė patologija, todėl į tolimesnę duomenų analizę šių anketų atsakymai neįtraukti. Galutinei duomenų analizei buvo naudotos 313 (96,3 proc.) anketų.
Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti pasirinktas anketinės apklausos metodas. Anketa buvo sudaryta iš kelių dalių: 1. Sociodemografiniai klausimai, kuriame kurse ir fakultete respondentas studijuoja, jo amžius, lytis. 2. Klausimai, informuojantys apie funkcinei dispepsijai būdingus simptomus.
3. Klausimai, informuojantys apie DŽS būdingus simptomus.
4. Klausimai, informuojantys apie funkcinei obstipacijai būdingus simptomus.
5. DASS-21 klausimynas, skirtas neigiamoms emocinėms būsenoms (depresiškumui, nerimui, stresui) įvertinti.
6. Papildomi klausimai: ar kreipėsi pagalbos/ patarimo dėl pilvo skausmo ir/ar diskomforto, ar vartoja virškinimo gerinimui skirtus vaistus, ar per pastaruosius mėnesius serga/ sirgo kitomis ligomis, kokius vartojo vaistus.
Klausimai, informuojantys apie funkcinei dispepsijai būdingus simptomus. Siekiant
išsiaiškinti kokie funkcinei dispepsijai būdingi simptomai ir kaip dažnai pasireiškia tyrime dalyvavusiems LSMU studentams buvo pateikti 4 darbo autorės sudaryti klausimai: „ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs jautėte skausmą arba diskomforto jausmą pilvo viršutinėje dalyje arba duobutėje po krūtine?“, „ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs jautėte deginimo pojūtį epigastriumo srityje?“, „ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs patyrėte ankstyvą sotumo jausmą valgant?“, „ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs jautėte pilnumo jausmą po valgio, nors maisto porcija buvo maža?“.
Klausimai, informuojantys apie DŽS būdingus simptomus. DŽS simptomų paplitimo
nustatymui buvo naudoti 7 klausimai iš 2017 metais „Dirgliosios žarnos sindromas tarp LSMU studentų“ tyrimui naudotos anketos, autorius suteikė teisę naudotis anketos klausimais. Siekiant išsiaiškinti kokie DŽS būdingi simptomai dažniausiai pasireiškia respondentams buvo pateikti šie klausimai: „ar paskutinių 3 mėnesių laikotarpiu jautėte pilvo skausmą ir/ar diskomfortą (pilvo pūtimus, tempimus, gurgimus ir pan.)?“, „ar kyla noras tuštinis atsiradus pilvo skausmui ir/ar diskomfortui?“, „ar pasituštinus sumažėja/išnyksta pilvo skausmas ir/ar diskomfortas?“, „ar su pilvo skausmo atsiradimu pasikeitė Jūsų tuštinimosi dažnis?“, „ar su pilvo skausmo atsiradimu pasikeitė Jūsų išmatų forma ir pavidalas (pvz.
23 skystos išmatos, kietos išmatos ir pan.)?“, „esant pilvo skausmui ir/ar diskomfortui, kokios vyrauja išmatos?“, „ar atsirandantis pilvo skausmas ir/ar diskomfortas turi įtakos Jūsų gyvenimo kokybei?“.
Klausimai, informuojantys apie funkcinei obstipacijai būdingus simptomus. Siekiant
išsiaiškinti, kokie funkcinei obstipacijai būdingi simptomai per pastaruosius 3 mėnesius pasireiškė tyrime dalyvavusiems LSMU studentams, buvo pateikta darbo autorės sudaryta lentelė, remiantis Roma IV diagnostikos kriterijais. Pateiktoje lentelėje respondentai turėjo pažymėti, ar per paskutinius 3 mėnesius jautė šiuos simptomus: „daugiau kaip 25 proc. tuštinimųsi metu teko stangintis“, „daugiau kaip 25 proc. tuštinimųsi metu išmatos buvo kietos“, „daugiau kaip 25 proc. tuštinimųsi metu jautėte nevisiško išsituštinimo pojūtį“, „daugiau kaip 25 proc. tuštinimųsi metu jautėte sunkumą išstumti išmatas (anorektalinę obstrukciją/blokadą)“, „daugiau kaip 25 proc. tuštinimųsi metu naudojote rankas, kad išsituštintumėte“, „tuštinotės mažiau nei 3 kartus per savaitę“, „ar vartojimas laisvinamųjų buvo vienintelis būdas, kurio pagalba reguliariai tuštindavotės?“.
Psichoemocinei būsenai įvertinti buvo naudojama trumpoji 42 klausimyno versija DASS-21. DASS-21 (angl. The Depression Anxiety Stress Scale – 21) skalė yra skirta įvertinti jaučiamą depresiškumo, nerimo ir streso lygį. Klausimyną sudaro 21 teiginys. Tyrimo dalyviai turėjo įvertinti savo pojūčius ir pasirinkti kaip dažnai jiems būdingos teiginiuose pateiktas situacijas nuo „niekada“ iki „dažnai“. Skalėje pateikti teiginiai yra suskirstyti į tris poskales po 7 teiginius: pirmoji poskalė, skirta įvertinti depresiškumo lygį (pvz. teiginys „jaučiau, kad man niekas gyvenime nesuteikia džiaugsmo“), antroji poskalė, skirta įvertinti nerimo lygį (pvz. teiginys „jaučiau, jog džiūsta burna“), trečioji poskalė, skirta įvertinti streso lygį (pvz. teiginys „man sunku atsipalaiduoti po darbo/studijų“). Atsakymai nuo vertinami: 0 balų – „niekada“, 1 balas – „retai“, 2 balai „vidutiniškai dažnai“ ir 3 balai – „dažnai“, gautas poskalės rezultatas padaugintas iš 2. Kiekvienoje poskalėje galima buvo surinkti nuo 0 iki 42 balų. Kuo didesnė balų suma, tuo depresiškumo, nerimo ir streso simptomai yra ryškesni. Šis klausimynas turi gerą vidinį suderinamumą Cronbacho alpha nuo 0,88 iki 0,97 [47]. Jei Cronbacho alfa koeficientas siekia 0,60, tai reiškia, jog klausimynas tinkamas naudoti tyrimams [48]. DASS klausimyno vertimui bei naudojimui tyrimuose specialaus leidimo nereikia.
24
Duomenų analizės metodai
Gauti anketos duomenys buvo apdorojami ir vertinami naudojant statistinį duomenų analizės paketą (SPSS Version 26 for Windows). Įvertinti ar kintamieji pasiskirstė pagal normalųjį skirstinį naudotas Shapiro-Wilk testas, atsižvelgta į asimetrijos ir eksceso koeficientus. Kokybinių kintamųjų dažnių tarp grupių palyginimui naudotas Chi-kvadrato (χ2
) kriterijus. Neparametrinių kintamųjų: funkcinei dispepsijai, dirgliosios žarnos sindromui bei funkcinei obstipacijai būdingų simptomų pasiskirstymas tarp dviejų grupių buvo lyginamas naudojant Mano-Vitnio-Vilkoksono kriterijų. Esant didesniam grupių skaičiui buvo taikytas Kruskal-Wallis kriterijus. Nustačius reikšmingus skirtumus Kruskal-Wallis testu, atlikta post hoc analizė, reikšmingumo kriterijus įvertintas pritaikius Bonferroni korekciją. Parametrinių duomenų vidurkiai tarp dviejų grupių lyginti pasitelkus nepriklausomų imčių Stjudento t testą, esant trims ir daugiau grupių naudota vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Post hoc daugkartinio lyginimo procedūra atlikta taikant Tukey HSD kriterijų. Vertinant DASS-21 klausimyną buvo apskaičiuotas klausimyno vidinio suderinamumo koeficientas Cronbacho alpha (depresiškumo poskalės Cronbacho alpha = 0,919, nerimo Cronbacho alpha = 0,855, streso Cronbacho alpha = 0,868). Funkcinių virškinamojo trakto simptomų paplitimo ir DASS-21 klausimynu nustatytų psichoemocinių būsenų (depresiškumo, streso, nerimo) visų apklaustųjų tiesinei ryšio priklausomybei tarp požymių įvertinti atlikta koreliacinė analizė. Dauguma atvejų skaičiuotas Spearman’o koreliacijos koeficientas (r), nes kintamieji buvo ranginiai arba turėjo nedaug skirtingų reikšmių. Tyrime svarbia koreliacija laikyta, kai | r | ≥ 0,5.
25
12. TYRIMO REZULTATAI
Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika
Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) 313 studentai, iš jų 212 (68 proc.) moterų ir 101 (32 proc.) vyras. Apklausoje dalyvavusių moterų amžiaus vidurkis yra 21 metai, vyrų – 22 metai, p > 0,05.
Į anketoje pateiktus klausimus atsakė 140 (45 proc.) ( 87 moterys ir 53 vyrai) LSMU Medicinos fakulteto studentų, 49 (16 proc.) (38 moterys ir 11 vyrų) LSMU Veterinarijos fakulteto studentai, 46 (15 proc.) (30 moterų 16 vyrų) LSMU Slaugos fakulteto studentai, 37 (12 proc.) (29 moterys ir 8 vyrai) LSMU Farmacijos fakulteto studentai, 25 (8 proc.) (16 moterų ir 9 vyrai) LSMU Odontologijos fakulteto studentai, 13 (4 proc.) (10 moterų ir 3 vyrai) LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto studentų ir 3 (1 proc.) (2 moterys ir 1 vyras) LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto studentai. (1 pav.)
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal fakultetus
Daugiausiai respondentų studijuoja pirmame (I) kurse – 100 (60 moterų ir 40 vyrų), II kurse – 34 (25 moterys ir 9 vyrai), III kurse – 78 (60 moterų ir 18 vyrų), IV kurse – 15 (10 moterų ir 5 vyrai), V kurse 41(33 moterys ir 8 vyras) ir VI kurse – 45 (24 moterys ir 21 vyras). (2 pav.)
45% 12% 8% 15% 16% 1% 4%
Fakultetas
LSMU Medicinos fakultetas LSMU Farmacijos fakultetas LSMU Odontologijos fakultetas LSMU Slaugos fakultetas LSMU Veterinarijos fakultetas LSMU Gyvūnų mokslų fakultetas LSMU Visuomenes sveikatos fakultetas
26
2 pav. Dalyvavusių studentų pasiskirstymas išreikštas procentais pagal kursą
Funkcinei dispepsijai būdingų simptomų (skausmo arba diskomforto pilvo viršutinėje dalyje arba duobutėje po krūtine jausmo, deginimo pojūčio epigastriumo srityje, pilnumo jausmo po valgio, ankstyvo sotumo jausmo) paplitimas bendroje imtyje bei atskirai vyrų bei moterų grupėse pateiktas 1-2 lentelėse. Į visus keturis klausimus „simptomų nebuvo“ atsakė 21 (6,7 proc.) respondentas, iš jų 9 moterys ir 12 vyrų. 292 (93,3 proc.) respondentams per pastaruosius tris mėnesius pasireiškė bent 1 simptomas. Funkcinei dispepsijai būdingų simptomų pasireiškimas moterų ir vyrų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskiria, p>0,05. Funkcinei dispepsijai būdingų simptomų pasireiškimas fakultetuose statistiškai reikšmingai nesiskiria, p>0,05. Funkcinei dispepsijai būdingų simptomų pasireiškimas 1-6 kursuose statistiškai reikšmingai nesiskiria, p>0,05. 1 kursas, 32% 2 kursas, 11% 3 kursas, 25% 4 kursas, 5% 5 kursas, 13% 6 kursas 14%
27
1 lentelė. FD būdingų simptomų paplitimas bendroje imtyje
Klausimas Vertinimas Ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs jautėte skausmą arba diskomforto jausmą pilvo viršutinėje dalyje arba duobutėje po krūtine? Ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs jautėte deginimo pojūtį epigastriumo srityje? Ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs jautėte pilnumo jausmą po valgio, nors maisto porcija buvo maža? Ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs patyrėte ankstyvą sotumo jausmą valgant? N (%) N (%) N (%) N (%) Simptomų nebuvo 122 (39 %) 173 (55%) 153 (49%) 161 (51%) Nežymūs simptomai
kartojosi rečiau nei 3 kartus per savaitę
130 (42%) 94 (30%) 104 (33%) 103 (33%)
Nežymūs simptomai kartojosi 3 kartus ir dažniau per savaitę
26 (8%) 24 (8%) 31 (10%) 24 (8%)
Stiprūs simptomai kartojosi rečiau nei 3 kartus per savaitę
26 (8%) 14 (4%) 11 (4%) 12 (4%)
Stiprūs simptomai kartojosi 3 kartus ir dažniau per savaitę
28
2 lentelė. FD būdingų simptomų paplitimas N (%) atskirai vyrų ir moterų grupėse
DŽS būdingų simptomų paplitimas bendroje imtyje bei atskirai moterų ir vyrų grupėse pateiktas 3-4 lentelėse. Simptomų nejautė 19 (6,1 proc.) respondentų, iš jų 8 moterys ir 11 vyrų. 294 (93,9 proc.) respondentams per pastaruosius tris mėnesius pasireiškė bent 1 simptomas. 192 (61 proc.) respondentai teigė, jog pilvo skausmas arba diskomfortas turi įtaką gyvenimo kokybei. DŽS būdingų simptomų pasireiškimas moterų ir vyrų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskiria, p>0,05. DŽS būdingų simptomų pasireiškimas 1-6 kursuose statistiškai reikšmingai nesiskiria, p>0,05. DŽS būdingų simptomų pasireiškimas lyginant fakultetus statistiškai reikšmingai nesiskiria, p>0,05.
Klausimas Vertinimas Ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs jautėte skausmą arba diskomforto jausmą pilvo virsutinėje dalyje arba duobutėje po krūtine? Ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs jautėte deginimo pojūtį epigastriumo srityje? Ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūs jautėte pilnumo jausmą po valgio, nors maisto porcija buvo maža?
Ar per pastaruosius 3 menesius Jus patyrėte ankstyvą sotumo jausmą valgant?
Moterų Vyrų Moterų Vyrų Moterų Vyrų Moterų Vyrų
N(proc.) N(proc.) N(proc.) N(proc.) N(proc.) N(proc.) N(proc.) N(proc.)
Simptomų nebuvo 81 (38%) 42 (42%) 112 (53%) 60 (59%) 96 (45%) 57 (56%) 106 (50%) 56 (55%) Nežymūs simptomai kartojosi rečiau nei 3 kartus per savaitę
87
(41%) 43 (43%) 64 (30%) 31 (31%) 83 (39%) 22 (22%) 72 (34%) 30 (30%)
Nežymūs simptomai kartojosi 3 kartus ir dažniau per savaitę
19 (9%) 7 (7%) 19 (9%) 6 (6%) 19 (9%) 12 (12%) 15 (7%) 8 (8%)
Stiprūs simptomai kartojosi rečiau nei 3 kartus per savaitę
19 (9%) 6 (6%) 11 (5%) 3 (3%) 8 (4%) 3 (3%) 8 (4%) 4 (4%)
Stiprūs simptomai kartojosi 3 kartus ir dažniau per savaitę
29
3 lentelė. DŽS būdingų simptomų paplitimas bendroje apklaustųjų grupėje
Vertinimas Klausimai Taip Ne Nežinau/ Paskutinių 3 mėnesių laikotarpiu nejaučiau pilvo skausmo ir/ar diskomforto
N (proc.) N (proc.) N (proc.)
Ar paskutinių 3 mėnesių laikotarpiu jautėte pilvo skausmą ir/ar diskomfortą (pilvo pūtimus, tempimus, gurgimus ir pan.)?
294 (94%) 19 (6%) 0 (0%)
Ar kyla noras tuštintis atsiradus pilvo skausmui ir/ar diskomfortui?
188 (60%) 99 (32%) 26 (8%)
Ar pasituštinus sumažėja/
išnyksta pilvo skausmas ir/ar diskomfortas? 207 (66%) 70 (22%) 36 (12%) Ar su pilvo skausmo atsiradimu pasikeitė Jūsų
tuštinimosi dažnis? 99 (32%) 177 (56%) 37 (12%) Ar su pilvo skausmo atsiradimu pasikeitė Jūsų išmatų
forma ir pavidalas (pvz. skystos išmatos, kietos išmatos ir pan.)?
116 (37%) 110 (35%) 87 (28%)
Ar atsirandantis pilvo skausmas ir/ar diskomfortas
30
4 lentelė. DŽS būdingų simptomų paplitimas tarp moterų ir vyrų grupėse
Vertinimas Klausimai Taip Ne Nežinau/ Paskutinių 3 mėnesių laikotarpiu nejaučiau pilvo skausmo ir/ar diskomforto Moterys N (%) Vyrai N (%) Moterys N (%) Vyrai N (%) Moterys N (%) Vyrai N (%) Ar paskutinių 3 mėnesių laikotarpiu
jautėte pilvo skausmą ir/ar diskomfortą (pilvo pūtimus, tempimus, gurgimus ir pan.)? 204 (96%) 90 (90%) 8 (4%) 11 (10%) 0 (0%) 0 (0%)
Ar kyla noras tuštintis atsiradus pilvo skausmui ir/ar diskomfortui?
136 (64%) 54 (53%) 61 (29%) 36 (36%) 15 (7%) 11 (11%) Ar pasituštinus sumažėja/ išnyksta pilvo skausmas ir/ar diskomfortas? 142 (67%) 66 (65%) 49 (23%) 20 (20%) 21 (10%) 15 (15%)
Ar su pilvo skausmo atsiradimu pasikeitė Jūsų tuštinimosi dažnis? 74 (35%) 25 (25%) 119 (56%) 59 (58%) 19 (9%) 17 (17%)
Ar su pilvo skausmo atsiradimu pasikeitė Jūsų išmatų forma ir pavidalas (pvz. skystos išmatos, kietos išmatos ir pan.)?
88 (42%) 28 (28%) 64 (30%) 45 (44%) 60 (28%) 28 (28%)
Ar atsirandantis pilvo skausmas ir/ar diskomfortas turi įtakos Jūsų gyvenimo kokybei? 142 (67%) 52 (51%) 38 (18%) 26 (26%) 32 (15%) 23 (23%)
Respondentams buvo pateiktas klausimas „esant pilvo skausmui ir/ar diskomfortui, kokios vyrauja išmatos?“. Daugiausiai 122 (39 proc.) apklaustųjų iš jų 36 proc. moterų ir 45 proc. vyrų, atsakė, jog vyravo skystos/ labiau skystos išmatos, rečiausiai 19 (6 proc.) iš jų 8 proc. moterų ir 3 proc. vyrų, apklaustų atsakė, jog su pilvo skausmu ar diskomfortu pasireiškė kietos/ labiau kietos išmatos. (5 lentelė)
31
5 lentelė. Esant pilvo skausmui ir/ar diskomfortui vyraujančių išmatų pasiskirstymas
Imtis Atsakymai
Bendroje imtyje Vyrų Moterų N (proc.) N (proc.) N (proc.) Kietos/ labiau kietos
19 (6%) 3 (3%) 16 (8%)
Skystos/ labiau skystos
122 (39%) 45 (45%) 77 (36%)
Normalios
61 (20%) 10 (10%) 51 (24%)
Apibrėžti negaliu 35 (11%) 7 (7%) 28 (13%) Nuolat keičiasi 34 (11%) 11 (11%) 23 (11%) Paskutinių 3 mėnesių laikotarpiu nejaučiau
pilvo skausmo ir/ar diskomforto 42 (13%) 25 (24%) 17 (8%)
Buvo siekiama išsiaiškinti į ką studentai, patiriantys pilvo skausmą ir diskomfortą, kreipiasi ieškodami pagalbos ir patarimo. Išanalizavus gautus anketos duomenis nustatyta, jog didžioji dalis studentų kreipiasi į vaistininkus – 134 (43 proc.) iš jų 46 proc. moterų ir 36 proc. vyrų, rečiausiai respondentai kreipėsi į gydytoją specialistą – 10 (3 proc.) apklaustųjų iš jų 4 proc. moterų ir 2 proc. vyrų. (3-4 pav.) Statistinio reikšmingumo tarp moterų ir vyrų grupių nebuvo nustatyta, p>0,05.
3 pav. Pateikiama, kur respondentai ieškojo pagalbos/patarimo esant pilvo skausmui ir/ar diskomfortui Į šeimos gydytojus, 10 (3%) Į vaistininkus, 134 (43%) Į draugus, 39 (12%) Į šeimos narius, 58 (19%) Nesikreipė, 72 (23%)
32
4 pav. Kreipimasis pagalbos/patarimo esant pilvo skausmui ir/ar diskomfortui pagal lytį
Siekiant nustatyti funkcinei obstipacijai būdingų simptomų paplitimą buvo pateikta lentelė. Respondentų buvo klausiama „ar per pastaruosius 3 mėnesius jautėte šiuos simptomus?“ ir pateikti 7 teiginiai į kuriuos galima buvo atsakyti „taip“ arba „ne“. Tyrimo rezultatai bendroje imtyje bei atskirai vyrų bei moterų grupėse pateikti 6-7 lentelėse. Funkcinei obstipacijai būdingi simptomai nepasireiškė 37 (11,8 proc.), iš jų 23 moterys ir 14 vyrų. 276 (88,2 proc.) respondentams per pastaruosius tris mėnesius pasireiškė bent 1 simptomas. Funkcinei obstipacijai būdingų simptomų paplitimas moterų ir vyrų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskiria, p<0,05. Funkcinei obstipacijai būdingų simptomų paplitimas 1-6 kursuose reikšmingai nesiskiria, p>0,05. Funkcinei obstipacijai būdingų simptomų pasireiškimas fakultetuose statistiškai reikšmingai skiriasi, p<0,05. LSMU medicinos fakulteto studentams funkcinei obstipacijai būdingi simptomai pasireiškia labiau, nei LSMU slaugos fakulteto studentams, p< 0,05.
4 46 13 20 17 2 36 11 15 36 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Į šeimos gydytojus
Į vaistininkus Į draugus Į šeimos narius Nesikreipė
33
6 lentelė. FO būdingų simptomų paplitimas visoje imtyje
FO būdingi simptomai Taip
N (proc.)
Ne N (proc.)
Daugiau kaip 25% tuštinimusi metu teko stangintis 126 (40%) 187 (60%) Daugiau kaip 25% tuštinimusi metu išmatos buvo kietos 188 (60%) 125 (40%) Daugiau kaip 25% tuštinimusi metu jautėte nevisiško
išsituštinimo pojūtį 148 (47%) 165 (53%)
Daugiau kaip 25% tuštinimusi metu jautėte sunkumą išstumti
išmatas (anorektalinė obstrukcija/blokada) 122 (39%) 191 (61%) Daugiau kaip 25% tuštinimusi metu naudojote rankas, kad
išsituštintumėte 17 (5%) 296 (95%)
Ar vartojimas laisvinamųjų buvo vienintelis būdas, kurio
pagalba reguliariai tuštindavotės? 13 (4%) 300 (96%)
Tuštinotės mažiau nei 3 kartus per savaitę 61 (20%) 252 (80%)
7 lentelė. FO būdingų simptomų paplitimas atskirai vertinant moterų ir vyrų grupes
Vertinimas Taip
(proc.)
Ne (proc.)
Daugiau kaip 25% tuštinimusi metu teko stangintis Moterų 42 58
Vyrų 37 63
Daugiau kaip 25% tuštinimusi metu išmatos buvo
kietos Moterų
60 40
Vyrų 59 41
Daugiau kaip 25% tuštinimusi metu jautėte nevisiško
išsituštinimo pojūtį Moterų 49 51
Vyrų 44 56
Daugiau kaip 25% tuštinimusi metu jautėte sunkumą
išstumti išmatas (anorektalinė obstrukcija/blokada) Moterų 41 59
Vyrų 34 66
Daugiau kaip 25% tuštinimusi metu naudojote rankas, kad išsituštintumėte
Moterų 6 94
Vyrų 5 95
Ar vartojimas laisvinamųjų buvo vienintelis būdas, kurio pagalba reguliariai tuštindavotės?
Moterų 6 94
Vyrų 1 99
Tuštinotės mažiau nei 3 kartus per savaitę Moterų 23 77
34 Neigiamoms psichoemocinėms būsenoms įvertinti buvo naudojamas DASS-21 klausimynas. Palygintas depresiškumo, nerimo ir streso simptomų pasireiškimas vyrų ir moterų grupėse, nustatyta, jog skirtumai yra statistiškai nereikšmingi, p>0,05. Depresiškumo, nerimo, streso poskalių vidurkiai lyginant 1-6 kursus statistiškai reikšmingai skiriasi, p<0,05. Nustatyta, jog 1 kurse depresiškumas kur kas didesnis nei 4 ir 6 kursuose. Streso požymiai ryškiausi 4 kurse, o 6 kurse yra mažiausiai ryškūs. Nerimo simptomai labiausiai jaučiami 2 ir 3 kursuose, o 6 kurse pasireiškia mažiausiai. (8 lentelė) Depresiškumo, nerimo, streso simptomų pasireiškimas fakultetuose statistiškai reikšmingai neskiriasi, p>0,05.
8 lentelė. Psichoemocinių būsenų (depresijos, streso, nerimo) vidurkiai pagal kursą
Kursas Vidurkis ir standartinis nuokrypis
Depresiškumas Stresas Nerimas
1 kursas 15,2 ± 11,2 21,8 ± 10,2 18,3 ± 10,8 2 kursas 15,6 ± 9,8 22,8 ± 9,5 19,5 ± 10,1 3 kursas 19,5 ± 10,5 24,0 ± 9,4 19,7 ± 10,3 4 kursas 22,9 ± 14,9 27,3 ± 11,7 19,0 ± 11,6 5 kursas 18,5 ± 11,9 24,3 ± 10,2 18,6 ± 10,8 6 kursas 13,4 ± 9,3 18,0 ± 9,3 12,8 ± 7,7
Analizuojant gautus tyrimo rezultatus buvo palygintas funkcinių virškinamojo trakto simptomų paplitimas ir DASS-21 klausimynu nustatytų psichoemocinių būsenų (depresiškumo, streso, nerimo) simptomų pasireiškimo sąsajos.
Nustatyta sąsaja tarp funkcinei dispepsijai būdingų simptomų ir psichoemocinės būsenos, p<0,05. Labiau pasireiškiant funkcinei dispepsijai būdingiems simptomams depresiškumas, stresas ir nerimas
stiprėja, tačiau ryšys tarp kintamųjų yra silpnas, Spearman’o koreliacijos koeficientas yra nuo 0,2 iki 0,5.
Nustatyta sąsaja tarp funkcinei obstipacijai būdingų simptomų ir psichoemocinės būsenos,
p<0,05. Labiau pasireiškiant funkcinei obstipacijai būdingiems simptomams depresiškumas, stresas ir
nerimas mažėja, tačiau atvirkštinis ryšys tarp kintamųjų yra silpnas, Spearman’o koreliacijos koeficientas yra nuo -0,5 iki -0,2.
Sąsaja tarp dirgliosios žarnos sindromui būdingų simptomų ir psichoemocinės būsenos nenustatyta, p>0,05. (9 lentelė)
35
9 lentelė. Funkciniams VT simptomų paplitimo sąsaja su psichoemocine apklaustųjų būsena.
Depresiškumas Stresas Nerimas
FD būdingi simptomai r 0,270 0,395 0,367 p* 0,001 0,002 0,001 FO būdingi simptomai r -0,175 -0,176 -0,228 p* 0,002 0,002 0,001 DŽS būdingi simptomai r -0,054 -0,023 -0,068 p* 0,346 0,688 0,239
*koreliacija reikšminga, kai p < 0,05
Atliekant duomenų analizę buvo atliktas funkcinių virškinamojo trakto simptomų paplitimo ir psichoemocinių būsenų (depresiškumo, streso, nerimo) sąsajų palyginimas moterų ir vyrų grupėse. Moterų ir vyrų grupėse, kaip ir bendroje imtyje, labiau pasireiškiantys funkciniai dispepsijai būdingi simptomai yra susiję su stipriau pasireiškiančiu depresiškumu, stresu ir nerimu, p<0,05, tačiau nustatytas ryšys tarp kintamųjų yra silpnas.
Vyrų grupėje mažesnis funkcinei obstipacijai būdingų simptomų pasireiškimas susijęs su visų psichoemocinių būsenų (depresiškumo, streso, nerimo) silpnesniu pasireiškimu, ryšys tarp kintamųjų yra silpnas. Moterų grupėje rasta sąsaja tarp funkcinei obstipacijai būdingų simptomų ir streso bei nerimo simptomų pasireiškimo, kai šie simptomai mažėjo, silpnėjo funkcinei obstipacijai būdingų simptomų pasireiškimas, nustatytas ryšys labai silpnas.
Moterų grupėje rasta sąsają tarp DŽS simptomų pasireiškimo ir nerimo, kuo mažiau pasireiškia simptomai, tuo mažiau pasireiškia jaučiamas nerimas, nustatytas ryšys tarp kintamųjų yra labai silpnas. (10 lentelė) Funkcinių VT simptomų paplitimas Psichoemocinė būsena
36
10 lentelė. Funkcinių VT simptomų pasireiškimo sąsaja su psichoemocinės būsenos pokyčiu (depresiškumu, nerimu, stresu) vyrų ir moterų grupėse.
Lytis
Funkcinių VT simptomai
Depresiškumas Stresas Nerimas
M o ter y s FD būdingi simptomai r** 0,277** 0,409** 0,385** p* 0,000 0,000 0,000 FO būdingi simptomai r** -0,111 -0,142 * -0,191** p* 0,112 0,041 0,006 DŽS būdingi simptomai r** -0,083 -0,064 -0,150* p* 0,237 0,361 0,032 Vy ra i FD būdingi simptomai r** 0,244 * 0,356** 0,335** p* 0,014 0,000 0,001 FO būdingi simptomai r** -0,311 ** -0,232* -0,279** p* 0,002 0,021 0,005 DŽS būdingi simptomai r** -0,002 0,049 0,092 p* 0,982 0,633 0,363
*koreliacija reikšminga, kai p reikšmė <0,05 ** Koreliacijos koeficiento reikšmė
Psichoemocinė būsena
37
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Funkcinės dispepsijos simptomų paplitimas buvo nustatytas anksčiau atliktuose tyrimuose: 2017 metais „JMTK“ buvo pristatytas tyrimas „Gyvenimo būdo (rūkymo, nutukimo, greito maisto, alkoholio, fizinio aktyvumo, streso) įtaka funkcinės dispepsijos simptomų manifestacijos dažniui skirtingų kursų (1-6) LSMU medicinos studentams“, tyrimo išvadose pateikta, jog 43,9 proc. LSMU medicinos studentų jautė pilnumo jausmą po valgio, 21,3 proc. studentų jautė skausmą epigastriume, 19,5 proc. – deginimo jausmą epigastriume, 17,1 proc. – sotumo jausmą po valgio [49], 2019m. 70-oji jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų konferencijoje pristatytu „Funkcinės dispepsijos simptomų ir žalingų įpročių paplitimas tarp LSMU medicinos studentų bei jų tarpusavio ryšys“ tyrimu, kuriame dalyvavo 206 studentai, buvo nustatyta, jog nežymų skausmą viršutinėje pilvo dalyje jautė – 26,7 proc. apklaustųjų, nežymius pilnumo jausmo skrandyje simptomus jautė – 30,1proc. [50]. Korėjos mokslininkų atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 709 slaugos studentų, skausmą epigastriume retai jautė – 54,9 proc., ankstyvą sotumo jausmą retai jautė – 65,3 proc. apklaustųjų, pilnumo jausmą po valgio retai jautė – 63,6 proc., statistiškai reikšmingo skirtumo moterų ir vyrų grupėse taip pat kaip ir tarp LSMU studentų nebuvo nustatyta [51]. Mūsų tyrimo ir ankstesnių tyrimų rezultatai yra panašūs, rezultatai yra artimi FD simptomų paplitimui pasaulyje, kuris svyruoja tarp 10-30 proc. [9]. Lietuvoje FD epidemiologiniai tyrimai nebuvo atlikti.
Dirgliosios žarnos sindromo simptomų paplitmas tarp LSMU studentų buvo tiriamas: 2017 metais „JMTK“ pristatytame tyrime „Dirgliosios žarnos sindromas tarp LSMU studentų“, kuriame dalyvavo 503 respondentai, 79,3 proc. buvo moterys ir 20,9 proc. vyrai, per pastaruosius 3 mėnesius pilvo skausmą ir/ar diskomfortą jautė 79,7 proc. studentų, tarp šių asmenų 73,1 proc. respondentų nurodė, kad pilvo skausmas ir/ar diskomfortas palengvėja ar išnyksta pasituštinus, 43,1 proc., respondentų nurodė, kad esant pilvo skausmui ir/ar diskomfortui pakinta tuštinimosi dažnis, 39,2 proc. respondentų teigė, jog pakito išmatų forma, esant pilvo skausmui ir/ar diskomfortui [52]. Pietų Korėjos medicinos universitete buvo atliktas tyrimas, kuriame paaiškėjo, jog 29,2 proc. studentų pasireiškia DŽS simptomai, kai DŽS paplitimas bendroje populiacijoje siekia 6,6-9,0 proc. [53,54]. Kanadoje atliktas tyrimas, remiantis Roma III diagnostiniais kriterijais nustatė, jog Schulich medicinos ir odontologijos universitete DŽS paplitimas tarp studentų siekė 19,1 proc., toks paplitimas yra neženkliai didesnis lyginant su DŽS paplitimu bendroje populiacijoje – 10-15 proc. [55].
Funkcinei obstipacijai būdingų simptomų paplitimas buvo vertinamas 2017 metais „JMTK“ pristatytame tyrime „Įvairių veiksnių įtaka funkcinių obstipacijų pasireiškimui LSMU studentų tarpe“,
38 tyrime dalyvavo 319 respondentų, nustatyta, jog 19,12 proc. studentų skundžiasi stanginimusi tuštinantis, 11,60 proc. studnetų skundžiasi nevisiško pasituštinimo jausmu, 10,34 proc. studentų pasireiškė retas tuštinimasis (rečiau nei 3 kartus per savaitę) [56]. Malaizijoje atliktame tyrime DŽS paplitimas tarp studentų buvo 16,2 proc., kietos išmatos, nevisiškas išsituštinimas, anorektalinė blokada ir stanginimasis buvo dažniausi patiriami simptomai [57].
Atlikto tyrimo rezultatai palyginti su funkcinių virškinimo trakto sutrikimų ir jų simptomų paplitimu anksčiau atliktuose ir „JMTK“ pristatytuose tyrimuose bei su kitose šalyse atliktais tyrimais. Aprašytų tyrimų rezultatai skiriasi ir juos sunku palyginti, nes tyrimai atlikti naudojant skirtingas anketas, skiriasi imčių dydžiai, remiamasi Roma II, III, IV diagnostiniais kriterijais. Literatūros apžvalgoje aptarta, jog diagnozuojant FVTS būtina atlikti tyrimus, skirtus paneigti organines patologijas, galinčiais sąlygoti simptomus, todėl remiantis anketų surinktais duomenimis galima tik įtarti FVTS. Lietuvoje nėra surinkta duomenų apie FVTS paplitimą. Lyginant kitose šalyse FVTS paplitimą tarp studentų ir bendrosios populiacijos esantys skirtumai gali būti dėl to, jog FVTS būdingesni jaunesnio amžiaus žmonėms, studentų amžiaus vidurkis yra mažesnis lyginant su bendraja populiacija.
Pagrindiniai mūsų darbo trūkumai yra šie: sudaryta anketa nėra standartizuota, kai kurių fakultetų buvo per maža respondentų imtis. Darbo privalumai: buvo nustatytas pagrindinių FVTS simptomų paplitimas tarp LSMU studentų, įvertinta psichoemocinė būsena. Nustatyta, jog dėl simptomų pasireiškimo dauguma studentų pagalbos ieško kreipdamiesi į vaistininkus, šie simptomai taip pat turi įtakos studentų gyvenimo kokybei.
39
14. IŠVADOS
1. Nustatyta, jog funkcinei dispepsijai būdingi simptomai per pastaruosius tris mėnesius pasireiškė 292 (93,3 proc.) respondentams. Dažniausiai funkcinei dispepsijai būdingi simptomai pasireiškė rečiau nei tris kartus per savaitę.
2. Nustatyta, jog dirgliosios žarnos sindromui būdingi simptomai per pastaruosius tris mėnesius pasireiškė 294 (93,9 proc.).
3. Nustatyta, jog funkcinei obstipacijai būdingi simptomai pasireiškė 276 (88,2 proc.). Visumoje simptomų pasireiškimas nesiskyrė lyginant moterų ir vyrų grupes, fakultetus ir 1-6 kursus, išskyrus tai, kad funkcinei obstipacijai būdingi simptomai LSMU medicinos fakulteto studentams pasireiškė dažniau nei slaugos fakulteto studentams.
4. Pilvo skausmas arba diskomfortas 192 (61 proc.) respondentų trikdė gyvenimo kokybę.
5. Dažniausiai LSMU studentai dėl pilvo skausmo ar diskomforto jausmo ieškodami pagalbos kreipėsi į vaistininkus – 134 (43 proc.) apklaustųjų.
6. Depresiškumo, nerimo ir streso pasireiškimas vyrų ir moterų grupėse bei tarp fakultetų nesiskyrė. Nustatyta, jog 1 kurse depresiškumas kur kas didesnis nei 4 ir 6 kursuose. Streso požymiai ryškiausi 4 kurse, o 6 kurse yra mažiausiai ryškūs. Nerimo simptomai labiausiai jaučiami 2 ir 3 kursuose, o 6 kurse pasireiškė mažiausiai.
7. Nustatyta, jog stipraus ryšio tarp funkcinių virškinamojo trakto sutrikimų simptomų ir psichoemocinių būsenų (depresiškumo, nerimo, streso) tarp moterų ir vyrų, fakultetų, 1-6 kursų nebuvo.
