Šunų kasos uždegimas: požymiai, diagnostika, gydymas ir baigtys.

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Veterinarijos fakultetas

Daiva Jankauskaitė

Šunų kasos uždegimas: požymiai, diagnostika, gydymas

ir baigtys.

Inflammation of the pancreas in dogs: symptoms,

diagnostics, treatment and outcome.

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Gintaras Zamokas

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų kasos uždegimas: požymiai, diagnostika, gydymas ir baigtys.“

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Kasos uždegimo patogenezė ... 8

2.1. Pankreatito etiologija ... 8

2.1.1. Veislės predispozicija ... 9

3.1. Kasos uždegimo diagnostika ... 10

3.1.1. Kasos audinio biopsija ... 10

3.1.2 Kraujo morfologinis ir biocheminiai tyrimai ... 11

3.1.3. Rentgeninis tyrimas ... 13

3.1.4. Echoskopinis tyrimas ... 13

4.1. Šunų kasos uždegimo gydymo ypatumai ... 14

5.1. Ligos prognozė... 16

5.1.1. Gretutinės ligos ... 17

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18

TYRIMO REZULTATAI ... 20

REZULTATŲ APTARIMAS ... 28

IŠVADOS ... 30

4

ŠUNŲ KASOS UŽDEGIMAS: POŽYMIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR BAIGTYS Daiva Jankauskaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Šunų virškinimo sistemos susirgimai yra vieni dažniausių susirgimų su kuriais susiduriama klinikiniame darbe. Kasa yra pagrindinė virškinimo sistemos liauka. Kasos uždegimas šunims nevisada diagnozuojamas praktikoje, nes pasireiškia nespecifiniais klinikiniais požymiais. Svarbu greitai diagnozuoti pankreatitą, siekiant, kad pacientas išgyventų.

Darbe buvo iškelti šie uždaviniai: nustatyti kokio amžiaus, lyties, veislės šunys dažniausiai sirgo pankreatitu; įvertinti sergančių šunų kraujo tyrimų rodiklius; išanalizuoti dažniausiai pasireiškiančius klinikinius simptomus, diagnostikos metodus, gydymą ir ligos baigtis.

Darbe buvo analizuojami 19 šunų, sirgusių pankreatitu, duomenys, kurie buvo surinkti iš dvejų smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikų. Nustatyta, kad pankreatitu dažniausiai sirgo grynaveisliai (78,9 proc.) šunys, iš kurių Jorkšyro terjerai (21,1 proc.) ir cvergšnauceriai (10,5 proc.) buvo labiausiai reprezentuojami. Dauguma sirgusių šunų buvo kastruoti (57,9 proc.), normalaus įmitimo (84,2 proc.), 5-10 m. amžiaus (42 proc.), dažniau liga buvo nustatoma patelėms (63,2 proc.). Dažniausiai pasireiškiantys klinikiniai simptomai buvo vėmimas (84,2 proc.), vangumas (68,4 proc.) ir pilvo skausmas (52,6 proc.). Visiems 19 tiriamųjų kasos specifinės lipazės greitasis testas (IDEXX SNAP cPL) buvo teigiamas - kasos specifinės lipazės kiekis kraujo serume buvo virš normos ribų ( ≥400 μg/L). Kasos amilazė 57,9 proc. tiriamųjų buvo normos ribose. Gydymui dažniausiai taikyta skysčių terapija (100 proc.), antibakterinės medžiagos (88,9 proc.), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (66,7 proc.), vitaminai (66,7 proc.), antiemetikai (55,6 proc.). Pankreatito mirtingumas buvo 26 proc. Ligos baigtis priklausė nuo šuns amžiaus (p<0,05). Pasveikusių šunų amžiaus vidurkis buvo 6,29 metų. Nugaišusių/eutanazuotų šunų amžiaus vidurkis buvo 12 metų.

5

INFLAMMATION OF THE PANCREAS IN DOGS: SYMPTOMS, DIAGNOSTICS, TREATMENT AND OUTCOME

Daiva Jankauskaitė Master‘s Thesis

SUMMARY

Gastrointestinal diseases are one of the most common illnesses seen in small animal veterinary practice. Pancreas is an important gland of the digestive system. Pancreatitis is under‐recognised in dogs because of non‐specific nature of the clinical signs. Pancreatitis needs to be diagnosed and treated as quickly as possible because it can a life-threatening disease.

The aim of the study was to determine the most common breeds, age, and gender of dogs with pancreatitis; analyze the results of blood tests; determine most common clinical signs, analyze diagnostics, treatment methods and outcomes.

During the research, data on pancreatitis in dogs were collected in two small animal veterinary clinics. A total of 19 dogs with pancreatitis were included in the study. Purebred dogs (78,9 proc.) were most commonly affected with Yorkshire Terriers (21,1%) and Miniature Schnauzers (10,5%) being the most common breeds. The most frequent clinical signs were vomiting (84,2%), lethargy (68,4%) and abdominal pain (52,6%). Most dogs included in the study were castrated (57,9%), 5-10 years of age (42%), females (63,2%) and had normal body condition (84,2%). All 19 dogs had positive IDEXX SNAP canine pancreatic lipase test - pancreatic lipase was above normal range (≥400 μg/L). Pancreatic amilase was within normal limits in 57,9% dogs. Most common treatment included use of intravenous fluids (100%), antibiotics (88,9%), nonsteroidal anti-inflammatory drugs (66,7%), vitamins (66,7%) and antiemetic drugs (55,6%). Pancreatitis mortality rate was 26%. Mortality depended on dogs age (p<0,05). Median age of euthanized/dead dogs was 12 years, median age of alive patients was 6,29 years.

6

SANTRUMPOS

cPLI – šunų kasos lipazės imunoreaktyvumas cPL – šunų kasos lipazė

TLI - šunų tripsino imunoreaktyvumas TAP - tripsinogeno aktyvacijos peptidas PAP - pankreatito proteinas

7

ĮVADAS

Šunų virškinimo sistemos susirgimai yra vieni dažniausių susirgimų su kuriais susiduriama klinikiniame darbe. Pankreatitas yra dažniausiai nustatomas egzokrininis kasos susirgimas. Pagal atliktus tyrimus manoma, kad pankreatitas yra daug dažnesnis susirgimas, negu nustatoma praktikoje. Buvo atliktas tyrimas su 101 šunimi, kurių kasa makroskopiškai atrodė be pakitimų. Ištyrus kasas histologiškai pakitimai buvo nustatyti 93 šunims. [1] Pankreatitą svarbu laiku diagnozuoti, nes mirtingumas šunims siekia 27-58 proc. [2]

Pankreatitas yra ne visada diagnozuojamas klinikinėje praktikoje, nes pasireiškia nespecifiniais klinikiniais simptomais. Taip pat daugumos laboratorinių tyrimų rezultatai nėra specifiniai kasos uždegimui.

Per paskutinius metus yra tobulinami nauji diagnostikos būdai, praktikoje yra naudojami nauji ekspres testai pankreatito diagnozei patvirtinti. [3]

Darbo tikslas: Išanalizuoti šunų sergamumą kasos uždegimu X ir Y smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikose Kaune 2017-2018 m. pagal ligos požymius, diagnostiką, gydymą ir ligos baigtis.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti kokio amžiaus, lyties, veislės šunys dažniausiai sirgo pankreatitu.

2. Išanalizuoti dažniausiai pasireiškiančius klinikinius simptomus. 3. Įvertinti sergančių šunų kraujo tyrimų rodiklius.

8

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Kasos uždegimo patogenezė

Kasa yra virškinimo sistemos liauka, kuri gamina fermentus, skaidančius maisto medžiagas – baltymus, riebalus, angliavandenius. Pankreatitas yra kasos uždegimas ir jis gali būti ūmus ir lėtinis.

Kasa turi nukenksminimo mechanizmus, kurie užtikrina, kad kasos fermentai nepažeistų delikataus kasos audinio. Fermentai ląstelėse yra saugomi kaip neaktyvūs fermentų pirmtakai, atskirti fiziniu barjeru nuo likusių ląstelės organelių. Kasa gamina ir į kraują išskiria tripsino inhibitorius ir antiproteazes, kurie turi sustabdyti tripsinogeno netinkamą virtimą tripsinu. [4]

Kasos infekciją sukelia masinė ankstyva virškinimo fermentų aktyvacija, dėl kurios yra perkraunami vietiniai ir sisteminiai nukenksminimo mechanizmai ir prasideda kasos nekrozė ir infekcija. Nekrozė ir infekcija sukelia pankreatito klinikinius simptomus. [5] Antrinę infekciją gali sukelti iš žarnyno patekusios patogeninės bakterijos. Į organizmą patenka aktyvūs kasos fermentai ir infekcijos mediatoriai, kurie gali sutrikdyti kitų organų funkcijas ir sukelti skysčių disbalansą. [6]

Šunims sergant pankreatitu būdingas generalizuotas peritonitas, sąaugos tarp kasos ir kitų organų, kasos nekrozė, hemoragijos, kasos riebalų nekrozė ir abscesai. [7]

Ūmus ir lėtinis pankreatitas dažniausiai nesiskiria savo klinikiniais požymiais ir juos atskirti galima tik histologiškai tiriant kasą. Staiga atsiradus pankreatito simptomams tai gali būti ūminis pankreatitas arba lėtinio pankreatito paūmėjimas. Ūmaus pankreatito ir lėtinio pankreatito paūmėjimo gydymas yra toks pat, tačiau svarbu šias ligas diferencijuoti siekiant išsiaiškinti paciento prognozę. [8]

Ūmus pankreatitas histologiškai nustatomas matant kasoje neutrofilų infiltraciją, edemą ir nekrozę. Jei pankreatitas išgydomas šie pokyčiai yra grįžtami. Lėtinis pankreatitas nuo ūmaus histologiškai skiriasi tuo, kad kasoje susidaro negrįžtami pakitimai - matoma kasos audinio fibrozė. [9] Manoma, kad šunims, kaip ir žmonės, ši liga gali būti ne visada diagnozuojama, todėl nėra tiksliai žinoma kaip dažnai šunys serga. [10]

2.1.

Pankreatito etiologija

9

su veislės predispozicija), hiperkalcemija, vaistai, toksinai, kasos latako obstrukcija (dėl neoplazijos, svetimkūnio žarnyne), kasos trauma, išemija (atsiradusi dėl stiprios anemijos, skrandžio užsisukimo, širdies nepakankamumo), chirurginė operacija, idiopatinės priežastys. Specifinės ligos, pavyzdžiui, babeziozė ir leišmaniozė taip pat gali sukelti pankreatitą šunims. [5,11]

Daug šaltinių nurodo, kad šeriant šunis pašaru, kuris turi mažai baltymų ir daug riebalų, galima sukelti pankreatitą. [5] Šunims, kurie gavo neįprasto pašaro, žmonių maisto arba ėsdavo išmestą maistą iš šiukšliadėžių savaitę iki diagnozės nustatymo, pankreatitas buvo nustatomas dažniau, nei tiems, kurių pašaras nekito. [12] Vaistai, kurie manoma, kad gali sukelti pankreatitą yra kalio bromidas, azatioprinas ir asparaginazė, estrogenas, furozemidas, salicilatai, sulfonamidai, tetraciklinai, tiazido diuretikai, vinca alkaloidai. [8,13] Skiriant vinkristiną ir l-asparaginazę chemoterapijai 14 proc. šunų po gydymo padidėjo cPLI koncentracija serume. Tačiau klinikinė pankreatito išraiška tyrimo metu šiems šunims nepasireiškė. [14] Gydant šunis kalio bromidu ir fenobarbitaliu buvo pastebėta silpna koreliacija su pankreatito pasireiškimu. [15]

Dauguma šunų, kuriems diagnozuojamas pankreatitas yra vidutinio ar senyvo amžiaus. Dažniausiai liga diagnozuojama nuo 5 metų amžiaus, tačiau pasitaiko ir jaunesnio amžiaus šuniukams. [9] Kastruoti šunys turi didesnę riziką susirgti pankreatitu. [16]

Pagal Watson et al. atliktą tyrimą vidutinis sergančių šunų amžius buvo 9 metai. [17] Atlikti tyrimai taip pat parodė, kad dažniau sirgo patelės ir dauguma jų buvo nutukusios. [18] Tačiau kituose šaltiniuose teigiama, kad šunų įmitimas nėra svarbus faktorius pankreatito atsiradimui. [12] Watson et al. atlikto tyrimo metu, iš keturiolikos tirtų šunų, septyni buvo išliesėję, 3 idealaus kūno sudėjimo, kiti 4 - nutukę. [17] Pagal Harris et al. atliktą tyrimą, 35proc. (12 šunų) pankreatitu sirgusių šunų turėjo vieną ar kelis ligą sukeliančius faktorius: 7 šunims buvo naudoti steroidai, 5 šunys buvo nutukę, 4 šunys buvo netinkamai šeriami, 2 buvo nustatyta hipertrigliceridemija, vienam šuniui buvo atlikta chirurginė intervencija į pilvo ląstą, o kitam - buvo nustatytas išeminis insultas. [19]

2.1.1. Veislės predispozicija

Svarbu žinoti ligas, kurios tam tikroms veislėms pasitaiko dažniau. Žinojimas padeda greičiau diagnozuoti ligą pacientui. [20]

10

PJ et al. atlikto tyrimo metu iš keturiolikos šunų, kuriems nustatytas pankreatitas, septyni buvo spanieliai. [17] Taip pat Watson et al. nustatė, kad kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, koliai ir bokseriai turėjo didesnę tikimybę susirgti lėtiniu pankreatitu. [18]. Kiti tyrimai taip pat nurodo kinkomų šunų veisles, pavyzdžiui, laikas ir Aliaskos malamutus, kaip turinčius predispoziciją sirgti pankreatitu. [16]

Cvergšnauceriams veisiamiems Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo nustatyta pirminė hiperlipidemija. Japonijoje atlikus tyrimus Šetlando aviganiams ir cvergšnauceriams taip pat dažniau nustatyta hiperlipidemija, lyginant su kitomis šunų veislėmis. Hiperlipidemija yra vienas iš faktorių, kuris manoma, kad sukelia pankreatitą. [22] Pagal atliktą tyrimą, kuriame buvo tirti sveiki cvergšnaucerių veislės šunys ir rezultatai palyginami su kitų veislių šunimis, 32,8 proc. cvergšnaucerių buvo nustatyta virš normos padidėjusi serumo trigliceridų koncentracija (lyginant su 5,3 proc. kitų veislių šunų). [23]

Žmonėms nustatytos katijoninio tripsinogeno geno mutacijos, kurios sukelia paveldimą pankreatitą. Atliktas tyrimas su cvergšnaucerių veislės šunimis, palyginant genus sirgusių pankreatitu ir sveikų šunų, tačiau tokios geno mutacijos nebuvo nustatyta. [24]

3.1. Kasos uždegimo diagnostika

Pankreatitas kliniškai gali pasireikšti letargija, anoreksija, vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, o sunkesniais atvejais klinikiniai simptomai gali būti stiprus pilvo skausmas, peritonitas, kardiovaskulinis šokas, organų sistemų nepakankamumas, ūmūs plaučių pažeidimai, diseminuota intravaskulinė koaguliopatija ar net mirtis. [3,5]

3.1.1. Kasos audinio biopsija

11

aplinkinius audinius dėl edemos, efuzijos, sąaugų, pseudocistų, hemoragijų ir riebalų nekrozės. Pagal Kim et al. tyrimą, po atliktos eksperimentinės laparoskopijos šunims buvo stebimi diskomforto ir skausmo požymiai, tačiau pankreatito klinikiniai simptomai nesustiprėjo. [26,29] Ūmaus pankreatito histologiniam vaizdui būdinga audinio edema, nekrozė, mononuklearinių ir polimorfonuklearinių ląstelių infiltracija audinyje, riebalų nekrozė ir trombozė, tačiau kasos audinio architektūra nėra pažeista. [7] Esant lėtiniam pankreatitui kasoje matoma audinio fibrozė. [9]

3.1.2 Kraujo morfologinis ir biocheminiai tyrimai

Atliekami kraujo biocheminiai ir morfologiniai tyrimai. Morfologinis kraujo tyrimas neparodo pokyčių specifiškų pankreatitui, tačiau gali būti nustatoma leukocitozė. Biocheminiame kraujo tyrime galima matyti daugiau rodiklių pokyčių. [8]

Specifinės kasos lipazės kiekio kraujo serume nustatymas (cPL) šiuo metu yra patikimiausias ir specifiškiausias kraujo rodiklis siekiant patvirtinti pankreatito diagnozę. Šis tyrimas turi didesnį specifiškumą lyginant su amilazės ar lipazės tyrimu serume. [30] Pankreatinę lipazę išskiria tik acinarinės kasos audinio ląstelės ir ji yra antigeniškai skirtinga nuo lipazės išskiriamos skrandžio, seilių liaukų ir kitų audinių. Inkstų nepakankamumas ar steroidų naudojimas neįtakoja kasos lipazės koncentracijos kraujo serume. [6] Tačiau pankreatinės lipazės koncentracijos padidėjimas kraujo serume gali būti nustatomas ir nestebint būdingų klinikinių simptomų pankreatitui, taip pat kai pankreatitas nėra pirminis susirgimas, pavyzdžiui, esant svetimkūniui dvylikapirštėje žarnoje ir jo sukeltam pankreatitui. [5] Tyrimai rodo, kad šuns pašėrimas prieš kraujo ėmimą nedaro įtakos kasos lipazės testo rezultatams. [31]

Yra sukurti IDEXX pankreatinės lipazės greitieji testai (SNAP cPL), kurie per 10 minučių parodo ar šuns pankreatinės lipazės koncentracija serume yra virš normos ribų. Testai rodo patikimą sutapimą su biocheminio analizatoriaus nustatytais duomenimis. Lipazės norma sveikiems šunims yra < 200 µg/L, o > 400 µg/L rodo pankreatito diagnozę. [32]

Biocheminiu analizatoriu tiriama šunų pankreatinės lipazės imunoreaktyvumas (cPLI) arba specifinė pankreatinė lipazė (Spec cPL). Šie abu tyrimai parodo kasos lipazės kiekį kraujo serume, tačiau Spec cPl yra naujesnis ir patikimesnis tyrimas, sukurtas naudojant rekombinantinių antigenų technologiją ir monokloninius antikūnus. [30]

12

specifiškumas 81-88 proc. [30] Trivedi et al. atliktame tyrime vidutinio sunkumo pankreatitui cPL jautrumas buvo 43 proc., o sunkiam pankreatitui 71 proc., kai tuo tarpu specifiškumas abiem atvejais siekė 86 proc. [34]

Serumo pankreatinės lipazės testai yra specifiškiausi siekiant diagnozuoti sunkų pankreatitą ir kartais tiriant šunims sergančius lengvu pankreatitu gali rodyti neteisingą neigiamą rezultatą. [35]

Pankreatinės lipazės imunoreaktyvumo koncentraciją (cPLI), amilazę ir lipazę taip pat galima nustatyti ir iš peritoninio skysčio. Pankreatinės lipazės imunoreaktyvumo (cPLI) koncentracijos nustatymas iš peritonito skysčio yra specifiškas rodiklis pankreatitui diagnozuoti. Peritoniniame skystyje nustatant bendrą lipazės koncentraciją, tai nėra toks specifiškas rodiklis kaip cPLI, tačiau taip pat gali padėti diagnostikoje. [36]

Serumo lipazės ir amilazės koncentracijų nustatymas ilgai buvo naudojamas siekiant diagnozuoti pankreatitą praktikoje. Tačiau naujesni tyrimai parodė, kad serumo lipazė ir amilazė nėra pakankamai specifiški rodikliai pankreatito nustatymui šunims. [10] Amilazę ir lipazę sintetina ne tik kasa, bet ir žarnyno gleivinė, kepenų parenchima ir kiti audiniai. Tradiciniai kraujo biocheminiai analizatoriai nediferencijuoja kokiame audinyje amilazės ar lipazės fermentai buvo pagaminti. [21] Pagal Graca et al. tyrimą, tik 53 proc. šunų sirgusių pankreatitu buvo nustatytas lipazės koncentracijos padidėjimas kraujo serume. [37] 2008 metais atliktas tyrimas, kuriame tirti 22 šunys, kuriems makroskopiškai buvo matyti pankreatito sukelti pažeidimai kasoje. Iš šių šunų amilazės koncentracija serume virš normos ribų buvo 40,9 proc. šunų, o lipazės konc. 31,8 proc. šunų. Serumo lipazė koncentracija padidėja ir prie ūmaus enterito, gastroenterito, kepenų sutrikimų ir inkstų nepakankamumo. Taip pat deksametazono naudojimas gydant pacientą gali penkis kartus padidinti lipazės koncentraciją kraujo serume. [10]

Šunų tripsino imunoreaktyvumas (TLI) parodo tripsinogeno ir tripsino kiekį kraujo serume. Tripsino imunoreaktyvumas yra patikimas būdas nustatyti kasos egzokrininių funkcijų nepakankamumą, tačiau tai nėra specifiškas rodiklis pankreatitui nustatyti. Tiriant pankreatitu sergančius šunis, tripsino imunoreaktyvumas kraujyje virš normos buvo nustatytas tik 36,4 proc. šunų. [10]

13

Kasoje tripsinogenui netinkamai virstant tripsinu atsiranda tripsinogeno aktyvacijos peptidas (TAP), kurį galima nustatyti kraujo serume ir šlapime. Buvo bandoma šį rodiklį pritaikyt pankreatito diagnostikoje. Jo koncentracija būna ženkliai padidėjusi tik pirmomis valandomis prasidėjus pankreatitui, todėl šis rodiklis nėra patikimas kasos uždegimo diagnostikoje. [6]

Taip pat šunims sergantiems pankreatitu būdinga azotemija, hiperglikemija ir hipokalemija, gali būti pakilę kepenų fermentų rodikliai, bilirubino koncentracija. [8]

Serumo paraoksonazės 1, trigliceridų ir C-reaktyvaus proteino koncentracijos gali būti potencialūs markeriai pankreatito sunkumo nustatymui. Serumo paraoksonazė yra žemesnė šunim sergantiem ūmiu pankreatitu ir neigiamai koreliuoja su serumo pankreatine lipaze ir amilaze. [39] C-reaktyvus proteinas yra pagaminamas kepenyse ir yra vienas iš svarbiausių faktorių žmonių medicinoje nustatant pankreatito sunkumą ir paciento prognozę. Šunims C-reaktyvaus pankreatito koncentracija taip pat padidėja vykstant infekciniams procesams organizme. [2]

3.1.3. Rentgeninis tyrimas

Rentgeninė diagnostika nėra tiksli pankreatito diagnozei nustatyti. Esant pankreatitui galima pastebėti sumažėjusį kontrastą priekinėje pilvo ląstos dalyje dėl susidariusio peritonito. Tačiau peritonitas nėra specifinis pankreatito požymis ir gali susiformuoti dėl daugelio kitų ligų. Taip pat gali išplatėti prievarčio-dvylikapirštės žarnos kampas ir nusileidžiančioji dvylikapirštė žarna pasisukti link pilvo sienos. [32]

3.1.4. Echoskopinis tyrimas

14

Pankreatito diagnostikai gali būti panaudojama kontrastinė echoskopija. Kontrastinė echoskopija padeda tirti audinio perfuziją ir kraujagyslinį tinklą. [43]

Kompiuterinė tomografija taip pat galėtų būti naudojama patvirtinti pankreatito diagnozę. Naudojant kompiuterinę tomografiją galima išskirti daugiau kasos pakitimų, kurie asocijuotini su pankreatitu, negu tiriant echoskopu. [44]

4.1. Šunų kasos uždegimo gydymo ypatumai

Šiandieniniai pankreatito pagrindiniai gydymo principai yra skysčių terapija (siekiant atstatyti prarastus skysčius), hidrostatinio spaudimo palaikymas, pykinimo ir vėmimo kontroliavimas bei skausmo malšinimas. Svarbu gydymą pradėti nedelsiant, nustatyta, kad žmonėms komplikacijų rizika sumažėja, jei pankreatito gydymas pradedamas pirmomis 36-48 valandomis po paguldymo į ligoninę. [7]

Siekiant sumažinti dehidrataciją ir atstatyti skysčių balansą rekomenduojama skirti elektrolitų tirpalų infuziją, pavyzdžiui, Ringerio laktato infuziją. Lašinės infuzijos greitis priklauso nuo paciento dehidratacijos lygio. Skiriant lašinę infuziją būtina stebėti paciento išskiriamą šlapimo kiekį, kūno svorį, auskultuoti plaučius dėl galimos plaučių edemos išsivystymo. Būtina stebėti kreatinino kiekį serume ir vertinti inkstų funkciją, taip pat tikrinti gliukozės kiekį, nes gali išsivystyti hiperglikemija. [8] Reikėtų tirti ir kalio kiekį kraujyje, nes pacientams būdinga hipokalemija dėl viduriavimo, vėmimo, anoreksijos ir skysčių terapijos. Nustatyta, kad taikant agresyvią skysčių terapiją edemiškas pankreatitas neprogresuoja į nekrotizuojantį pankreatitą. [7]

15

kiekis (>3 g/100 kcal). Tačiau kiti tyrimai nurodo, kad riebalų kiekis pašare neturėjo didelės įtakos pacientų gijimui. [19] Žmonėms taip pat pradėtas naudoti ankstyvas enterinis maitinimas. Ankstyvu maitinimu siekiama pagerinti žarnyno veiklą, nes nesveiki enterocitai sukelia ilgalaikę sisteminę infekciją. [46]

Rekomenduojama skirti antiemetikus tiems pacientams, kuriems pastebimi pykinimo požymiai ar vėmimas. Vėmimas stabdomas siekiant sumažinti skysčių praradimą, taip pat norint, kad gyvūnas greičiau pradėtų ėsti. Maropitantas yra pirmo pasirinkimo vaistas, nes veikia sistemiškai ir periferiškai, sumažina visceralinį skausmą ir plaučių pažeidimų tikimybę. Taip pat naudojamas metoklopramidas, tačiau jis veikia tik sistemiškai ir gali slopinti kraujotaką kasoje. [5,8]

Analgezijai rekomenduojama naudoti meperidino hipochloridą, buprenorfiną, butorfanolį, morfiną arba fentanilio pleistrus. [48] Butorfanolį, buprenorfiną rekomenduojama skirti esant lengvam arba vidutiniam skausmui, o esant sunkiam skausmui rinktis µ-agonistus- tikruosius opioidus. Tačiau µ-agonistai opioidai (morfinas, fentanilis, meperidinas) lėtina turinio pašalinimą iš skrandžio bei žarnyno peristaltiką, taip pat didina tulžies latako, skrandžio prievarčio sfinkterių tonusą, todėl esant pankreatitui teoriškai gali sukelti komplikacijas. Buprenorfinas ir butorfanolis nedidina sfinkterių tonuso. Morfino naudojimas nerekomenduojamas šunims su tulžies pūslės problemomis. [46] Jei šuns skausmo neveikia opioidai, kaip alternatyvą galima naudoti ketaminą. Ketaminas skiriamas intravenine infuzija. Ketaminas nelėtina peristaltikos, todėl yra patraukli alternatyva opioidams. [32]

Antibiotikų naudojimas ne visada yra rekomenduojamas. Šunims antrinė infekcija pankreatito atveju nėra dažna. [49] Ūmų sterilų pankreatitą ir bakterinę infekciją kasoje yra sunku atskirti, nes jiems būdinga pireksija ir aukštas leukocitų kiekis kraujyje. Bakterijų patekimą į kasą gali rodyti žarnyno sutrikimai, pavyzdžiui, kraujas išmatose, anoreksija, žemas kraujo spaudimas. [46] Jei manoma, kad pacientui yra prasidėjusi bakterinė infekcija, gali būti naudojami antibiotikai. Naudotini antibiotikai turi patekti į kasos audinį. Rekomenduojama naudoti klindamiciną, metronidazolą, chloramfenikolį ir ciprofloksaciną. Tyrimais patvirtinta, kad naudojant šiuos vaistus susidaro pakankama koncentracija kasos audinyje. [50]

16

Gydymui nepasiteisinant gali būti atliekama chirurginė intervencija šalinant nekrozuotas kasos vietas arba abscesus, gali būti atliekamas pilvo ertmės lavažas. Tačiau nėra atlikta pakankamai tyrimų, kad būtų žinoma šių technikų naudingumas pankreatito gydyme [7,52]

Ankščiau buvo manoma, kad kortikosteroidai gali sukelti pankreatitą, tačiau tai buvo paneigta. Kortikosteroidai nėra rekomenduojami pankreatito gydymui, nes nėra pakankamai medžiagos patvirtinančios jų veiksmingumą gydant pankreatitą. Tačiau manoma, kad jie galėtų stabdyti uždegimo mediatorius ir skatinti išsiskirti pankreatito proteiną (PAP), kuris atlieka apsaugines funkcijas kasoje esant uždegimui. [46,53]

Nesteroidinių priešuždegiminių vaistų naudojimas nėra rekomenduojamas ūmaus pankreatito gydymui, nes sergantys šunys dažniausiai būna dehidratavę ir jų naudojimas kelia grėsmę pažeisti inkstus ir skrandžio gleivinę. [32]

Kai kurie šaltiniai rekomenduoja mažinti skrandžio sulčių kiekį ir šarminti skrandžio ph. Ūmus pankreatitas gali skatinti skrandžio opų susidarymą, todėl pastebėjus meleną arba regurgitaciją reikėtų skirti omeprazolį. [46] Atliktas tyrimas su žiurkėm, kurioms dirbtinai buvo sukeltas pankreatitas, parodė, kad skiriant pantoprazolį sumažėjo uždegiminių ląstelių infiltracija audinyje ir acinarių ląstelių nekrozė. [54]

5.1. Ligos prognozė

Yra sudėtinga įvertinti šunų pankretito sunkumą, nes dar nėra atlikta daug tyrimų šia tema, todėl daug informacijos yra pritaikoma iš žmonių medicinoje atliktų tyrimų. Pankreatito sunkumo nustatymas yra svarbus norint žinoti paciento prognozę, taip pat atliekant stebėjimą gydymo metu. [3] Ūmaus pankreatito sunkumui nustatyti gali būti naudojama balų sistema, kuri skaičiuojama pagal pažeistas organų sistemas. Ji padeda geriau nuspėti šunų mirtingumą, nei sprendžiant tik pagal pankreatinę amilazę ir lipazę. [55]

17

Pasveikus po ūmaus pankreatito reikėtų pacientą stebėti dėl kasos fibrozės, lėtinio pankreatito, egzokrininio kasos nepakankamumo ir cukrinio diabeto. Šunys sergantys pankreatitu gali turėti lipidų apykaitos sutrikimą. [32] Pagal Xenuolis atliktą tyrimą su miniatiūriniais šnauceriais, serumo trigliceridų koncentracija turėjo teigiamą koreliaciją su šunų pankreatinės lipazės koncentracija serume. [57] Tuo remiantis praėjus dviems savaitėms po pasveikimo rekomenduojama patikrinti šuns serumo trigliceridų kiekį ir cholesterolį. [32]

5.1.1. Gretutinės ligos

18

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Buvo surinkti duomenys iš dvejų Kauno veterinarijos klinikų apie šunis sirgusius pankreatitu ir atlikta duomenų analizė. Duomenys rinkti dalyvaujant diagnostikos eigoje ir pacientų gydyme, taip pat iš pacientų registravimo sistemos.

Duomenys rinkti nuo 2017 metų sausio mėn. iki 2018 metų lapkričio mėn. Analizuoti 19 šunų, sirgusių pankreatitu, duomenys.

Pankreatitas buvo diagnozuotas, jei šunims buvo teigiamas IDEXX SNAP cPL greitasis testas (kasos specifinės lipazės kiekis kraujo serume buvo virš normos ribos) ir šunims buvo nustatyti būdingi pankreatitui simptomai (pilvo skausmas, anoreksija, vėmimas ar/ir viduriavimas).

Pirminės apžiūros metu surinkti duomenys apie gyvūno veislę, amžių, kūno svorį, pasireiškusius ligos simptomus ir atliktas šuns klinikinis tyrimas. Klinikinio tyrimo metu registruojami šie duomenys: gyvūno įmitimas, kūno temperatūra, pilvo skausmingumas atliekant pilvo srities palpaciją.

Kraujas tyrimams buvo paimamas šunims iš v.cephalica. Morfologiniam kraujo tyrimui kraujas buvo paimamas į mėgintuvėlį su EDTA, kad nesukrešėtų. Biocheminiams kraujo tyrimams kraujas buvo imamas į mėgintuvėlį be konservantų. Kraujo morfologinis tyrimas buvo atliekamas naudojant Mindray BC-2800Vet kraujo analizatorių. Biocheminiai kraujo tyrimai atliekami naudojant ReflotronPlus kraujo biocheminių parametrų analizatorių. IDEXX SNAP cPL- šunų pankreatinės lipazės ekspres testas buvo atliekamas pagal instrukciją, naudojant kraujo serumą, kuris gaunamas centrifuguojant paimto kraujo mėginį.

19

20

1.1.

TYRIMO REZULTATAI

1 pav. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis Kauno smulkiųjų gyvūnų veterinarijos

klinikose X ir Y 2017 m.

21

2 pav. Skirtingos veislės šunų sergamumas kasos uždegimu.

2017-2018 m. laikotarpiu daugiausiai pankreatitas buvo diagnozuotas mišrūnams (4 atvejai, 21,1 proc.) ir Jorkšyro terjerams (4 atvejai, 21,1 proc.) (p>0,05). Trečioje vietoje pagal diagnozavimo dažnumą buvo cvergšnaucerių veislės šunys (2 atvejai, 10,5 proc.). Analizuotu laikotarpiu kitų šunų veislių buvo po 1 atvejį (vipetas, šicu, lygiaplaukis retriveris, kinų koduotasis, jagterjeras, Berno zenenhundas, anglų pointeris).

3 pav. Veislės grynumo įtaka šunų sergamumui kasos uždegimu.

22

4 pav. Skirtingos lyties šunų sergamumas kasos uždegimu.

Analizuotu laikotarpiu patelėms pankreatitas buvo nustatomas 1,7 karto dažniau negu patinams. Susirgimas buvo diagnozuotas 12 (63,2 proc.) kalyčių ir 7 (36,8 proc.) patinams (p>0,05).

23

Analizuotu laikotarpiu sergantys šunys dažniausiai buvo kastruoti - 57,89 proc. šunų (11 iš 19 tiriamųjų). Kastruoti šunys 1,37 kartus dažniau sirgo pankreatitu.

6 pav. Kasos uždegimu sergančių šunų pasiskirstymas pagal amžių.

Analizuotu laikotarpiu dažniausiai kasos uždegimu sirgo 5-10 m. amžiaus šunys (8 šunys, t.y. 42 proc.) (p>0,05). Sergančių šunų amžiaus vidurkis buvo 8 metai.

24

Analizuotu laikotarpiu daugiausiai sirgusių šunų (36,8 proc.) svėrė mažiau nei 5 kg. Antroje vietoje pagal susirgimo dažnumą buvo šunys sveriantys 5-10 kg (26,3 proc. pacientų).

8 pav. Sirgusių šunų pasiskirstymas pagal įmitimą.

Pankreatitu sirgę šunys dažniausiai buvo normalaus įmitimo (84,2 proc.), 15,8 proc. šunų buvo nutukę (p>0,05). Išliesėjusių šunų tyrime nebuvo.

25

Išanalizavus duomenis nustatyta, kurie klinikiniai simptomai kasos uždegimu sergantiems šunims pasireiškė dažniausiai. Dažniausiai sergantiems šunims pasireiškė vėmimas (16 iš 19 pacientų, t.y. 84,2 proc. šunų). Vangumas pasireiškė 68,4 proc. pacientų. Pilvo skausmas buvo stebimas 52,6 proc. šunų. Anoreksija ir hipertermija buvo nustatyta 42,1 proc. šunų. Diarėja nustatyta 36,8 proc. šunų, o hipotermija 21,1 proc. pacientų.

Visiems 19 tiriamųjų kasos specifinė lipazės greitasis testas (IDEXX SNAP cPL) buvo teigiamas, t.y. kasos specifinės lipazės kiekis kraujo serume buvo virš normos ribų (≥400 μg/L).

10 pav. Tiriamųjų šunų kasos amilazės kiekis kraujyje lyginant su kasos amilazės normos

ribomis.

Išanalizavus tiriamųjų kasos amilazės kiekį kraujyje nustatyta, kad 4 (21,05 proc.) tirtiems šunims kasos amilazės kiekis kraujyje buvo virš normos ribų, 4 (21,05 proc.) šunims kasos amilazės kiekis buvo žemiau normos ribų ir 11 (57,89 proc.) amilazės kiekis buvo normos ribose.

26

33,3 proc. šunų naudoti analgetikai (metamizolo natrio druska) ir antispazminiai vaistai (drotaverinas). 22,2 proc. šunų naudoti antacidai (famotidinas).

11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ligos baigtį.

Išanalizavus duomenis nustatyta, kad 14 (73,7 proc.) šunų pasveiko, 4 (21,0 proc.) šunys buvo eutanazuoti (dėl terminalinės būklės) ir 1 (5,3 proc.) nugaišo.

27

Pasveikusių šunų amžiaus vidurkis buvo 6,29 metų (nuo 1 iki 11 metų amžiaus). Nugaišusių arba eutanazuotų šunų amžiaus vidurkis buvo 12 metų (nuo 10 iki 14 metų amziaus). Šis skirtumas buvo statištiskai reikšmingas (p<0.05).

Visų tiriamųjų Išgyvenusių

Nugaišusių/ eutanazuotų Morfologiniai

kraujo tyrimai Vidurkis ± standartinis nuokrypis WBC (norma 6-17) 19,16 ± 10,29 19,36 ± 11,64 18,6 ± 5,98 PLT (norma 117-460) 316,15 ± 139,12 303,57 ± 136,33 351,4 ± 156,81 RBC ( norma 5,5-8,5) 6,72 ± 1,29 6,92 ± 1,27 6,18 ± 1,33 HCT ( norma 0,39-0,56) 0,45 ± 0,07 0,46 ± 0,07 0,42 ± 0,07

1 lentelė. Morfologinių kraujo parametrų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai lyginant

išgyvenusius ir nugaišusius/eutanazuotus tiriamuosius. Lyginant išgyvenusių ir

nugaišusių/eutanazuotų gyvūnų rodiklius, šie statistiškai patikimai nesiskyrė (p>0.05).

Visų tiriamųjų Išgyvenusių Nugaišusių/

eutanazuotų Biocheminiai

kraujo tyrimo rodikliai

Vidurkis ± standartinis nuokrypis

GLU (4,1-6,99 mmol/l) 6.46 ± 5.35 4.97 ± 3.29 10.56 ± 8.16 CREA (iki 159 mikromol/l) 72.99 ± 33.32 79.41 ± 33.83 56.93 ± 29.91 GPT (iki 89 U/l) 131.19 ± 238.58 82.26 ± 67.84 265.75 ± 466.23 GOT (iki 52,8 U/l) 57.97 ± 58.08 46.68 ± 32.03 82.8 ± 94.67 P-AM (270-1462 U/l) 677.58 ± 732.55 625.09 ± 744.26 1255.75

2 lentelė. Biocheminių kraujo tyrimų rodiklių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai palyginant

išgyvenius ir nugaišusius/eutanazuotus tiriamuosius. Lyginant išgyvenusių ir

28

REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu dvejose Kauno veterinarijos klinikose buvo renkami duomenys apie šunų sergamumą pankreatitu, klinikinius požymius, diagnostiką ir ligos baigtis.

Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje X, kurioje analizuoti duomenys, 2017 metais pankreatitas sudarė 1,59 proc. visų virškinimo trakto susirgimų. Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje Y pankreatitas 2017 m. sudarė 1,63 proc. visų virškinimo trakto susirgimų šunims.

2017-2018 m. laikotarpiu daugiausiai pankreatitas buvo diagnozuotas mišrūnams (4 atvejai, 21,1 proc.) ir Jorkšyro terjerams (4 atvejai, 21,1 proc.). Trečioje vietoje pagal diagnozavimo dažnumą buvo cvergšnaucerių veislės šunys (2 atvejai, 10,5 proc.). Šie rezultatai atitinka literatūrą. Xenuolis nurodė, kad JAV pankreatitas dažniausiai nustatomas Jorkšyro terjerų ir cvergšnaucerių veislių šunims. [21] Cvergšnauceriams buvo nustatyta paveldima pirminė hiperlipidemija, kuri gali būti vienas iš pankreatitą įtakojančių faktorių. [59]

Analizuotu laikotarpiu grynaveisliai šunys pankreatitu sirgo 3,75 karto dažniau negu mišrūnai. Mišrūnai sudarė tik 21,1 proc. visų tiriamųjų. Kitų autorių tyrimuose mišrios veislės šunys sudarė panašią dalį tiriamųjų. Watson et al. tyrime mišrios veislės šunų buvo 17 proc. [18] Trivedi et al. tyrime 14 proc. šunų buvo mišrios veislės. [34]

Patelėms pankreatitas buvo nustatomas 1,7 karto dažniau negu patinams. Susirgimas buvo diagnozuotas 12 (63.2 proc.) kalyčių ir 7 (36.8 proc.) patinams. Literatūroje nurodoma, kad lyties predispozicijos nėra. [16]

Kastruoti šunys 1,37 kartus dažniau sirgo pankreatitu. Kastruoti buvo 57,9 proc. (11) tirtų šunų. Literatūroje nurodoma, kad kastruoti šunys turi didesnę tikimybę susirgti pankreatitu. [12]

Pankreatitas dažniausiai buvo nustatomas 5-10 m. amžiaus šunims (8 šunys, t.y. 42 proc.). Sergančių šunų amžiaus vidurkis buvo 8 metai. Rezultatai sutampa su literatūros duomenimis. Literatūroje nurodoma, kad pankreatitas dažniausiai diagnozuojamas vidutinio ar senyvo amžiaus šunims. [9] Pagal Watson et al. atliktą tyrimą vidutinis sergančių šunų amžius buvo 9 metai. [17]

Daugiausiai sirgusių šunų (36,8 proc.) svėrė mažiau nei 5 kg. Literatūroje nurodoma, kad susirgimas kasos uždegimu nepriklauso nuo šuns dydžio. [21]

29

Dažniausiai pasireiškiantys klinikiniai kasos uždegimo požymiai buvo vėmimas (pasireiškė 84,2 proc. šunų), vangumas (68,4 proc.), skausmingas pilvas (52,6 proc.). Šie klinikiniai požymiai sutapo su nurodomais literatūroje. [3]

Visiems 19 tiriamųjų kasos specifinės lipazės greitasis testas (IDEXX SNAP cPL) buvo teigiamas, t.y. kasos specifinės lipazės kiekis kraujo serume buvo virš normos ribų ( ≥400 μg/L).

Išanalizavus tiriamųjų kasos amilazės kiekį kraujyje nustatyta, kad 4 (21,1 proc.) tirtiems šunims kasos amilazės kiekis kraujyje buvo virš normos ribų, 4 (21,1 proc.) šunims kasos amilazės kiekis buvo žemiau normos ribų ir 11 (57,9 proc.) amilazės kiekis buvo normos ribose. Pagal kitų autorių tyrimų duomenis kasos amilazės jautrumas svyruoja tarp 7-67 proc. šunims, kuriems diagnozuotas pankreatitas. [21]

Buvo taikytas simptominis gydymas. Visiems šunims naudota skysčių terapija. 88,9 proc. šunų buvo naudotos antibakterinės medžiagos. Rečiau naudoti vaistai: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (66,7 proc.), vitaminai (66,7 proc.), antiemetikai (55,6 proc.), analgetikai (33,3 proc.), antispazminiai vaistai (33,3 proc.) ir antacidai (22,2 proc.). Kiekvienam pacientui gydymas yra taikomas individualiai, bet toks gydymas atitinka literatūroje pateiktas rekomendacijas. Pankreatito pagrindiniai gydymo principai yra skysčių terapija, hidrostatinio spaudimo palaikymas, pykinimo ir vėmimo kontroliavimas bei skausmo malšinimas. [7]

Pagal analizuotus duomenis pankreatito mirtingumas buvo 26 proc. Literatūroje šunų mirtingumas nuo pankreatito siekia 27-58 proc. [2]

Ligos baigtis priklausė nuo šuns amžiaus (p<0,05). Pasveikusių šunų amžiaus vidurkis buvo 6,29 metų. Nugaišusių arba eutanazuotų šunų amžiaus vidurkis buvo 12 metų.

30

IŠVADOS

1. Kauno smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje X 2017 metais pankreatitas sudarė 1,59 proc. visų virškinimo sistemos ligų šunims. Kauno smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje Y 2017 m. pankreatitas sudarė 1,63 proc. visų virškinimo sistemos ligų šunims.

2. Grynaveisliai šunys (78,9 proc.) pankreatitu sirgo 3,75 karto dažniau negu mišrūnai (21,1 proc.). Pankreatitas dažniausiai buvo diagnozuojamas jorkšyro terjerams (21,1 proc.) ir cvergšnaucerių veislės šunims (10,5 proc.).

3. Kasos uždegimu dažniausiai sirgo 5-10 m. amžiaus šunys (42 proc.). Patelės (63,2 proc.) sirgo 1,7 karto dažniau negu patinai (36,8 proc.). Kastruoti (57,9 proc.) šunys 1,37 kartus dažniau sirgo pankreatitu, negu nekastruoti (42,1 proc.). Dažniausiai sirgo normalaus įmitimo (84,2 proc.) šunys, sveriantys <5 kg (36,8 proc.).

4. Dažniausiai pasireiškiantys klinikiniai kasos uždegimo požymiai buvo vėmimas (pasireiškė 84,21 proc. šunų), vangumas (68,4 proc.) bei skausmingas pilvas (52,6 proc.).

5. Visiems 19 tiriamųjų šunų kasos specifinės lipazės greitasis testas (IDEXX SNAP cPL) buvo teigiamas (≥400 μg/L). Kasos amilazės kiekis kraujyje 57,8 proc. šunų buvo normos +

6. Gydymui dažniausiai taikyta skysčių terapija (100 proc.), antibakterinės medžiagos (88,9 proc.), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (66,7 proc.), vitaminai (66,7 proc.) ir antiemetikai (55,6 proc.).

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Newman SJ, Steiner JM, Woosley K, Williams DA, Barton L. Histologic assessment and grading of the exocrine pancreas in the dog. J Vet Diagn Invest. 2006 Jan;18(1):115-8.

2. Sato T, Ohno K, Tamamoto T, Oishi M, Kanemoto H, Fukushima K et al. Assesment of severity and changes in C-reactive protein concentration and various biomarkers in dogs with pancreatitis. J Vet Med Sci. 2017 Jan; 79(1): 35–40.

3. Dröes F, Tappin S. Canine pancreatitis — a challenging disease. Companion Animal. 2017;22. 224-232.

4. Davison LJ. Diabetes mellitus and pancreatitis--cause or effect? J Small Anim Pract. 2015 Jan;56(1):50-9.

5. Barker E. Pancreatitis in canines – acutely painful or chronically frustrating? [Internet]. 2016 [cited 2016 Sept 19]. Available from: https://www.vettimes.co.uk/article/pancreatitis-in-canines-acutely-painful-or-chronically-frustrating/

6. Mushtaq S, Farooq I, Farooq I, Rashid SM, Rehman MU, Ali R et al. Acute pancreatitis in dogs: A review. The Pharma Innovation Journal. 2017;6(12): 509-516.

7. Kalli I, Adamama-Moraiitou K, Rallis TS. Acute pancreatitis in dogs: a review article. Eur J Comp Anim Pract. 2009. 19. 147-155.

8. Nelson R, Couto CG. Small Animal Internal Medicine. 5th ed. St. Louis, Missouri: Mosby; 2014.

9. Watson P. Pancreatitis in dogs and cats: definitions and pathophysiology. J Small Anim Pract. 2015 Jan;56(1):3-12.

10. Steiner JM, Newman S, Xenoulis P, Woosley K, Suchodolski J, Williams D et. al. Sensitivity of serum markers for pancreatitis in dogs with macroscopic evidence of pancreatitis. Vet Ther. 2008 Winter;9(4):263-73.

11. Mansfield C. Acute pancreatitis in dogs: advances in understanding, diagnostics, and treatment. Top Companion Anim Med. 2012 Aug;27(3):123-32.

32 13. Schleis SE, Rizzo SA, Phillips JC, LeBlanc AK. Asparaginase-associated pancreatitis in a dog. Can Vet J. 2011 Sep;52(9):1009-12.

14. Wright Z, Steiner J, Suchodolski J, Rogers K, Barton C, Brown M. A pilot study evaluating changes in pancreatic lipase immunoreactivity concentrations in canines treated with L-asparaginase (ASNase), vincristine, or both for lymphoma. Can J Vet Res. 2009 Apr;73(2):103-10.

15. Steiner JM, Xenoulis PG, Anderson JA, Barr AC, Williams DA. Serum pancreatic lipase immunoreactivity concentrations in dogs treated with potassium bromide and/or phenobarbital. Vet Ther. 2008 Spring;9(1):37-44.

16. Papa K, Mathe A, Abonyi-Toth Z, Sterczer A, Psader R, Hetyey C et al. Occurrence, clinical features and outcome of canine pancreatitis (80 cases). Acta Vet Hung. 2011 Mar;59(1):37-52.

17. Watson PJ, Archer J, Roulois AJ, Scase TJ, Herrtage ME. Observational study of 14 cases of chronic pancreatitis in dogs. Vet Rec. 2010 Dec 18;167(25):968-76.

18. Watson PJ, Roulois AJ, Scase T, Johnston PE, Thompson H, Herrtage ME. Prevalence and breed distribution of chronic pancreatitis at post‐mortem examination in first‐opinion dogs. J Small Anim Pract. 2007 Nov;48(11):609-18.

19. Harris JP, Parnell NK, Griffith EH, Saker KE. Retrospective evaluation of the impact of early enteral nutrition on clinical outcomes in dogs with pancreatitis: 34 cases (2010–2013). J Vet Emerg Crit Care (San Antonio). 2017 Jul;27(4):425-433.

20. Batchelor DJ, Noble PJ, Cripps PJ, Taylor RH, McLean L, Leibl MA et al. Breed associations for canine exocrine pancreatic insufficiency. J Vet Intern Med. 2007 Mar-Apr;21(2):207-14.

21. Xenoulis PG. Diagnosis of pancreatitis in dogs and cats. J Small Anim Pract. 2015 Jan;56(1):13-26.

22. Mori N, Lee P, Muranaka S, Sagara F, Takemitsu H, Nishiyama Y, et al. Predisposition for primary hyperlipidemia in Miniature Schnauzers and Shetland sheepdogs as compared to other canine breeds. Res Vet Sci. 2010 Jun;88(3):394-9.

23. Xenoulis PG, Suchodolski JS, Levinski MD, Steiner JM. Investigation of hypertriglyceridemia in healthy Miniature Schnauzers. J Vet Intern Med. 2007 Nov-Dec;21(6):1224-30.

33 25. Watson P. Canine and feline pancreatitis: a challenging and enigmatic disease. J Small Anim Pract. 2015 Jan;56(1):1-2.

26. Kim HW, Oh YI, Choi JH, Kim DY, Youn HY. Use of laparoscopy for diagnosing experimentally induced acute pancreatitis in dogs. J Vet Sci. 2014 Dec;15(4):551-6.

27. Xenoulis PG, Suchodolski JS, Steiner JM. Chronic pancreatitis in dogs and cats. Compend Contin Educ Vet. 2008 Mar;30(3):166-80.

28. Cordner AP1, Armstrong PJ, Newman SJ, Novo R, Sharkey LC, Jessen EC. Effect of pancreatic tissue sampling on serum pancreatic enzyme levels in clinically healthy dogs. J Vet Diagn Invest. 2010 Sep;22(5):702-7.

29. Webb CB, Trott C. Laparoscopic diagnosis of pancreatic disease in dogs and cats. J Vet Intern Med. 2008 Nov-Dec;22(6):1263-6.

30. McCord K, Morley PS, Armstrong J, Simpson K, Rishniw M, Forman MA, et al. A multi-institutional study evaluating the diagnostic utility of the spec cPL™ and SNAP® cPL™ in clinical acute pancreatitis in 84 dogs. J Vet Intern Med. 2012 Jul-Aug;26(4):888-96.

31. Steiner J, Ruaux C, Williams D. Influence of feeding on serum canine pancreatic lipase immunoreactivity concentrations. Veterinary Medicine: Research and Reports. 2014 Oct 24; Volume 2014:5: 139—142.

32. Mansfield CS. New directions in diagnosis and treatment of canine acute pancreatitis [PhD thesis]. Perth: Murdoch University; 2011.

33. Neilson-Carley SC, Robertson JE, Newman SJ, Kutchmarick D, Relford R, Woosley K, Steiner JM. Specificity of a canine pancreas-specific lipase assay for diagnosing pancreatitis in dogs without clinical or histologic evidence of the disease. Am J Vet Res. 2011 Mar;72(3):302-7

34. Trivedi S, Marks SL, Kass PH, Luff JA, Keller SM, Johnson EG et al. Sensitivity and specificity of canine pancreas-specific lipase (cPL) and other markers for pancreatitis in 70 dogs with and without histopathologic evidence of pancreatitis. J Vet Intern Med. 2011 Nov-Dec;25(6):1241-7.

35. Mansfield CS, Anderson GA, O'Hara AJ. Association between canine pancreatic-specific lipase and histologic exocrine pancreatic inflammation in dogs: assessing specificity. J Vet Diagn Invest. 2012 Mar;24(2):312-8.

34 37. Graca R, Messick J, McCullough S, Barger A, Hoffmann W. Validation and diagnostic efficacy of a lipase assay using the substrate 1,2-o-dilauryl-rac-glycero glutaric acid-(6' methyl resorufin)-ester for the diagnosis of acute pancreatitis in dogs. Vet Clin Pathol. 2005;34(1):39-43.

38. Mansfield CS, Watson PD, Jones BR. Specificity and sensitivity of serum canine pancreatic elastase-1 concentration in the diagnosis of pancreatitis. J Vet Diagn Invest. 2011 Jul;23(4):691-7.

39. Tvarijonaviciute A, García-Martínez JD, Caldin M, Martínez-Subiela S, Tecles F, Pastor J et al. Serum paraoxonase 1 (PON1) activity in acute pancreatitis of dogs. J Small Anim Pract. 2015 Jan;56(1):67-71.

40. Kim MJ, Song J, Hwang TS, Lee HC. Comparison between SNAP Canine Pancreas-Specific Lipase (cPL) Test Results and Pancreatic Ultrasonographic Findings in Dogs with Pancreatitis. Journal of Veterinary Clinics 2017;34(4): 229-233.

41. Martinez-Noguera A, D'Onofrio M. Ultrasonography of the pancreas. 1. Conventional imaging. Abdom Imaging. 2007 Mar-Apr;32(2):136-49.

42. Mattoon J, Nyland T. Small Animal Diagnostic Ultrasound. 3rd ed. St. Louis, Missouri: Saunders; 2014.

43. Rademacher N, Schur D, Gaschen F, Kearney M, Gaschen L. Contrast‐enhanced ultrasonography of the pancreas in healthy dogs and in dogs with acute pancreatitis. Vet Radiol Ultrasound. 2016 Jan;57(1):58-64.

44. Adrian AM, Twedt DC, Kraft SL, Marolf AJ. Computed tomographic angiography under sedation in the diagnosis of suspected canine pancreatitis: a pilot study. J Vet Intern Med. 2015 Jan-Feb; 29(1): 97–103.

45. Niederau C, Niederau M, Lüthen R, Strohmeyer G, Ferrell LD, Grendell JH. Pancreatic exocrine secretion in acute experimental pancreatitis. Gastroenterology. 1990 Oct;99(4):1120-7

46. Mansfield C, Beths T. Management of acute pancreatitis in dogs: a critical appraisal with focus on feeding and analgesia. J Small Anim Pract. 2015 Jan;56(1):27-39.

47. Mansfield CS, James FE, Steiner JM, Suchodolski JS, Robertson ID, Hosgood G. A pilot study to assess tolerability of early enteral nutrition via esophagostomy tube feeding in dogs with severe acute pancreatitis. J Vet Intern Med. 2011 May-Jun;25(3):419-25.

35 49. Anderson JR, Cornell KK, Parnell NK, Salisbury SK. Pancreatic abscess in 36 dogs: a retrospective analysis of prognostic indicators. J Am Anim Hosp Assoc. 2008; 44: 171-179.

50. Holm JL, Chan DL, Rozanski EA. Acute pancreatitis in dogs. J Vet Emerg Crit Care. 2003; 13: 201-213.

51. Weatherton LK, Streeter EM. Evaluation of fresh frozen plasma administration in dogs with pancreatitis: 77 cases (1995-2005). J Vet Emerg Crit Care (San Antonio). 2009 Dec;19(6):617-22.

52. Watson P. Pancreatitis in the dog: dealing with a spectrum of disease. In Practice. 2004; 64-77.

53. Closa D, Motoo Y, Iovanna JL. Pancreatitis-associated protein: from a lectin to an anti-inflammatory cytokine. World J Gastroenterol. 2007 Jan 14;13(2):170-4.

54. Hackert T, Tudor S, Felix K, Dovshanskiy D, Hartwig W, Simon WA et al. Effects of pantoprazole in experimental acute pancreatitis. Life Sci. 2010 Oct 23;87(17-18):551-7.

55. Ruaux CG, Atwell RB. A severity score for spontaneous canine acute pancreatitis. Aust Vet J. 1998 Dec;76(12):804-8.

56. Marchetti V, Gori E, Lippi I, Luchetti E, Manca ML, Pierini A. Elevated serum creatinine and hyponatraemia as prognostic factors in canine acute pancreatitis. Send to Aust Vet J. 2017 Nov;95(11):444-447.

57. Xenoulis PG, Suchodolski JS, Ruaux CG, Steiner JM. Association between serum triglyceride and canine pancreatic lipase immunoreactivity concentrations in miniature schnauzers. J Am Anim Hosp Assoc. 2010 Jul-Aug;46(4):229-34.

58. Watson PJ. Exocrine pancreatic insufficiency as an end stage of pancreatitis in four dogs. J Small Anim Pract. 2003 Jul;44(7):306-12.