Darbo tikslas – įvertinti gydytojų ir pacientų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros reformą.

SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba

PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REFORMA GYDYTOJŲ IR PACIENTŲ POŽIŪRIU Virginijus Slauta

Mokslinė vadovė habil. dr. prof. Jadvyga Petrauskienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra. – Kaunas, 2005. – 49 psl.

Darbo tikslas – įvertinti gydytojų ir pacientų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros reformą.

Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros reformą ir jų požiūrių ryšius su demografiniais bei socialiniais veiksniais.

2. Įvertinti gydytojų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros reformą.

3. Palyginti pacientų ir gydytojų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros reformą.

Tyrimo metodika. Tyrimo metodas – pacientų ir gydytojų anoniminė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 330 pacientų ir 98 įvairių specialybių gydytojai, dirbantys Prienų rajono penkiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose ir trijuose privačiuose pirminės sveikatos priežiūros kabinetuose.

Apklausos duomenys analizuoti SPSS 11,0 versijos statistine duomenų analizės programa. Statistinis duomenų reikšmingumas tikrintas susietų lentelių metodu pagal χ

kriterijų, laisvės laipsnių skaičių ir statistinį reikšmingumą (p).

Rezultatai: 55,9 proc. pacientų sveikatos priežiūros reformą vertina teigiamai, 29,9 proc. - neigiamai.

18,3 proc. pacientų nuomone dėl reformos pagerėjo sveikatos paslaugų kokybė, 16,7 proc. - padidėjo atsakomybė ir dėmesys pacientų atžvilgiu, 16,7 proc. nuomone sveikatos sistemos modelis priartėjo prie Europinio modelio. 11,7 proc. pacientų teigė, jog įstaigos veikla tapo efektyvesnė, 10,8 proc. - padidėjo sveikatos sistemos autoritetas, 6,7 proc. - sveikatos sistema tapo geriau koordinuojama, 5,8 proc. - sveikatos sistema tapo ekonomiškesnė, 3,3 proc. nurodė pagerėjusį tarpsektorinį bendradarbiavimą. 45,6 proc. pacientų yra nevisiškai patenkinti, 33,6 proc. - patenkinti, 17,6 proc. - visiškai patenkinti ir 3,2 proc. nepatenkinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis. Sveikatos priežiūros reformą teigiamai vertina 41,8 proc. gydytojų, neigiamai - 33,7 proc. 49 proc. gydytojų yra patenkinti savo profesine veikla, 20,4 proc. - visiškai patenkinti, 30,6 proc. - nevisiškai patenkinti ar nepatenkinti. 51 proc. gydytojų teigia, kad dėl sveikatos priežiūros reformos jokių teigiamų pokyčių nebuvo, 23,5 proc. mano, kad pagerėjo šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas, 7,1 proc. -pagerėjo šeimos gydytojo paslaugų kokybė, 5,1 proc. - sustiprėjo ligų prevencijos, sveikatos stiprinimo veikla, 4,1 proc. - pagerėjo šeimos gydytojo kvalifikacija. 56,3 proc. valstybinėse įstaigose ir 29,4 proc.

privačiose įstaigose dirbančių gydytojų nurodė, kad dėl sveikatos priežiūros reformos jokių teigiamų pokyčių nebuvo, tačiau didesnė dalis privačiose įstaigose dirbančių (23,5 proc.) lyginant su valstybinėse įstaigose dirbančiais (3,1 proc.) teigė, jog pagerėjo šeimos gydytojo paslaugų kokybė bei prieinamumas. 35,3 proc. privačiose ir 4,8 proc. valstybinėse įstaigose dirbančių gydytojų nurodė padidėjusį atlyginimą, didesnes galimybes saviraiškai (11,8 proc. privačiose ir 3,2 proc. valstybinėse įstaigose dirbančių gydytojų), tačiau didesnė dalis valstybinių įstaigų gydytojų (39,7 proc.) nei privačių įstaigų gydytojų (5,9 proc.) dėl sveikatos reformos patyrė psichologinę įtampą. Didesnė dalis pacientų lyginant su gydytojais, pirminės sveikatos priežiūros reformą vertina teigiamai, o didesnė dalis gydytojų (51,0 proc.) nei pacientų (31,7 proc.) mano, jog dėl reformos jokių teigiamų pokyčių nebuvo.

Išvados: Daugiau nei pusė pacientų ir mažiau nei pusė gydytojų pirminės sveikatos priežiūros reformą vertina teigiamai. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių pacientų yra patenkinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis, o daugiau nei du trečdaliai gydytojų yra patenkinti savo profesine veikla.

Didesnė dalis privačiose įstaigose dirbančių gydytojų nei valstybinėse nurodė, kad dėl pirminės

sveikatos priežiūros reformos pagerėjo šeimos gydytojo paslaugų kokybė bei prieinamumas, o taip pat

padidėjo atlyginimas bei atsirado didesnės galimybės saviraiškai.