LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademijaVisuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Ingrida Mieliauskaitė
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ,
DIRBANČIŲ KAUNO RAJONO UGDYMO ĮSTAIGOSE,
POŽIŪRIS Į VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS INFORMACINĘ
SISTEMĄ IR GALIMYBES JĄ PANAUDOTI SVEIKATOS
STIPRINIMO ORGANIZAVIMUI
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinė vadovė
____________ Ingrida Mieliauskaitė ____________doc. dr. Rima Kregždytė 2018-05-16 2018-05-16
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5
SĄVOKOS IR TERMINAI ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Projekto formavimas, sukūrimas ir įgyvendinimas ... 10
1.1.1. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos diegimas Lietuvoje naudojantis Norvegijos finansinio mechanizmo programa ... 12
1.2. Vaikų sveikatos rodiklių stebėsena ... 13
1.2.1. Vaikų sveikatos rodiklių stebėsena Lietuvoje ... 14
1.2.2. Vaikų sveikatos rodiklių stebėsena užsienio šalyse ... 20
1.3. Sveikatą stiprinanti mokykla ... 23
2. TYRIMO METODIKA ... 25
3. REZULTATAI ... 28
3.1. Socialiniai demografiniai duomenys ... 28
3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų požiūris į vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos poreikį ir tobulinimo galimybės ... 29
3.3. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos diegimo ir naudojimosi problemos ... 34
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ, DIRBANČIŲ KAUNO RAJONO UGDYMO ĮSTAIGOSE, POŽIŪRIS Į VAIKŲ SVEIKATOS STEBĖSENOS INFORMACINĘ SISTEMĄ IR GALIMYBES JĄ PANAUDOTI SVEIKATOS STIPRINIMO ORGANIZAVIMUI. Ingrida Mieliauskaitė
Mokslinė vadovė doc. dr. Rima Kregždytė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 56 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistų požiūrį į vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos poreikį, problemas ir panaudojimo galimybes vaikų sveikatos stiprinimo organizavimui Kauno rajono ugdymo įstaigose.
Metodika. 2017 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo atlikta anoniminė 18 Kauno rajono VSB dirbančių sveikatos priežiūros specialisčių apklausa. Tyrimo instrumentas – originali 32 klausimų anketa. Visos grąžintos anketos buvo užpildytos kokybiškai (atsako dažnis – 100,0 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS statistinio paketo 19.0 versija. Hipotezėms apie kokybinių požymių priklausomumą tikrinti skaičiuotas 2 kriterijus. Skirtumas laikytas reikšmingu, jeigu p<0,05. Kokybinių duomenų analizė buvo atlikta skirstant atsakymus į kategorijas, subkategorijas.
Rezultatai. Dauguma apklaustųjų (70,7 proc.) manė, jog dabartinė VSS IS versija yra naudinga, nes galima visus duomenis apie vaikų sveikatą kaupti vienoje vietoje. Dalis specialisčių (17,6 proc.) teigė, jog VSS IS naudinga iš dalies – sistemą dar reikia tobulinti, ji turi trūkumų: sistemos strigimas, nesklandumai, dėl kurių ilgėdavo darbo trukmė, prarandamas laikas, kurį būtų galima naudoti pagrindinėms veikloms.Daliai respondenčių trūksta žinių apie VSS IS ir bendrai – apie IS. Visos respondentės (100,0 proc.) teigė, jog mokymai dirbti su VSS IS nebuvo organizuojami. Trečdalis specialisčių (33,3 proc.) nežinojo, kas gali gauti informaciją apie vaikų sveikatą naudodamas VSS IS. Daugiau nei pusei respondenčių (61,7 proc.) buvo patogu ar iš dalies patogu naudotis VSS IS. Respondentės tikėjosi, jog ateityje VSS IS pagerins darbo efektyvumą, nes bus tikslingiau taikomos prevencinės priemonės, kuriamos programos ir aiškiau matomos vaikų sveikatos problemų tendencijos, todėl pagal jas bus galima planuoti sveikatinimo veiklas.
Išvados. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema yra reikalinga ir naudinga vaikų sveikatos stebėsenai. Įdiegta sistema turi privalumų, kurie padės efektyviai planuoti sveikatinimo veiklas, renginius. Kadangi sistema yra neseniai įdiegta, ji taip pat turi trūkumų.
SUMMARY
Management of public health
PUBLIC HEALTH CARE SPECIALISTS´ WHO WORK AT THE SCHOOLS OF KAUNAS DISTRICT VIEW ON CHILDREN´S HEALTH MONITORING INFORMATION SYSTEM AND POSSIBILITIES OF USING IT FOR HEALTH PROMOTION.
Ingrida Mieliauskaitė
Supervisor Rima Kregždytė, Dr., Assoc.
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2018. 56 p.
Aim of study. To evaluate the view of public health care specialists´ who work at the schools of Kaunas district on the need of Children’s health monitoring information system, the issues occurred and possibilities of using the system for health promotion among schools in Kaunas district.
Methods. Anonymous survey was conducted in October of 2017 through December of 2017. 18 questionnaires were distributed and 18 valid questionnaires were returned (frequency of response – 100.0 %). Statistical data analysis was performed using software SPSS version 19.0. The criterion of the related features χ2 (chi square) was used for the evaluation of the statistical relations. Threshold of significance was set at <0.05 for the verification of the received data. Qualitative data analysis involved identifying themes, patterns, data was categorized and broken down into subcategories.
Results. 70.7 % of health specialists stated that Children’s health monitoring information system is useful because they could see, collect and analyse information about children’s health using one continuous system. 17.6 %. of respondents stated that they thought the system is only partly useful because of its’ disadvantages: system crashes and other problems that caused longer working hours. Some respondents did not have enough knowledge about Children´s health monitoring information system and information systems in general. All respondents stated that training in using the new system was not executed. 33.3 %. of respondents stated that they did not know who could obtain children’s health information using the new information system. 61.7 %. of respondents stated that they thought the new system is comfortable to use. Respondents hoped that in near future usage of the new system would help with organising health prevention and promotion at schools.
Conclusions. Children´s health monitoring information system is a necessity and it’s useful for monitoring children’s health indicators and tendencies over the years, for planning health promotion activities at schools and for organizing health related events. The information system has its’ advantages and disadvantages.
5
SANTRUMPOS
AAP (angl. The American Academy of Pediatrics) – JAV Pediatrijos akademija;
CHILD (angl. The Child Health Indicators of Life and Development) – vaikų sveikatos rodikliai, susiję su vystymusi ir gyvenimo sąlygomis;
ChiMat (angl. Child and Maternal Health Intelligence Network) – vaiko ir motinos sveikatos tinklas;
COSI (angl. Childhood obesity surveillance initiative) – vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva;
ECHI (angl. European Community Health Indicator) – Europos bendrijos sveikatos rodiklis; ES – Europos Sąjunga;
Hall 4 (angl. Health for all children) programa – „Sveikata visiems vaikams“ programa; HBSC (angl. Health behaviour in school – aged children) – mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas;
HI – Higienos institutas;
HMP (angl. Health Monitoring Programme) – sveikatos monitoringo programa; IS – informacinė sistema;
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos;
NCHS (angl. National Centre for Health Statistics) – Nacionalinis sveikatos statistikos centras;
NIPH (angl. Norwegian Institute of Public Health) – Norvegijos visuomenės sveikatos institutas;
NSSMT – Nacionalinis sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas; PSO – Pasaulio sveikatos organizacija;
PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras; SAM – Sveikatos apsaugos ministerija;
SHE (angl. Schools for Health in Europe) tinklas – „Mokyklos – europiečių sveikatai“ tinklas; SSM – sveikatą stiprinanti mokykla;
VS – visuomenės sveikata;
VSB – visuomenės sveikatos biuras; VSS – vaikų sveikatos stebėsena;
6
SĄVOKOS IR TERMINAI
Visuomenės sveikatos stebėsena – tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas (12).
Sveikatą stiprinanti mokykla – mokykla, kurioje pasitelkiant mokyklos bendruomenę ir socialinius partnerius ugdomi mokinių sveikos gyvensenos įgūdžiai, kuriama mokyklos bendruomenės sveikatai palanki fizinė ir psichosocialinė aplinka (32).
7
ĮVADAS
Tiriama problema. Iki 2016 m. Lietuvoje informacijos apie vaikų sveikatos rodiklius sklaida nebuvo efektyvi. Nebuvo galima analizuoti surinktos informacijos valstybiniu lygiu ar tiesiog palyginti duomenis tarp savivaldybių (2, 5). Iki 2016 m. Lietuvos vaikų sveikatos duomenys buvo prieinami tik tam tikros savivaldybės visuomenės sveikatos (toliau – VS) specialistams, kurie apdorojo iš šeimos gydytojų gautos apskaitos formos Nr. 027-1/a informaciją vietiniame lygmenyje, ir todėl nebuvo galimybės vertinti duomenis nacionaliniu mastu, lyginti su kitų savivaldybių duomenimis šalyje (2, 5). Tam, kad būtų galima įvertinti taikomų prevencinių priemonių efektyvumą ir atvejų paplitimą ar sergamumą pagal laiką ir vietą, svarbu turėti vieną bendra metodika visose apskrityse vykdomą vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą, kuri suteiktų galimybę stebėti vaikų sveikatos rodiklius ir jų pokyčius nacionaliniu lygmeniu. Įdiegta VSS IS yra nauja, todėl galima pastebėti įvairių trikdžių, trūkumų, susijusių su komunikacija tarp VS specialistų ir sistemos vykdytojų bei su sklandžiu šios informacinės sistemos techniniu veikimu.
Darbo aktualumas. Pagal atliktus tyrimus Lietuvoje nustatyta, jog 2001-2013 m. didėjo vaikų sergamumas ir ligotumas (1). Taip pat 2009/2010 m. Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos tyrimo (angl. Health Behavior in School-aged Children – HBSC) duomenys parodė, jog Lietuvos mokiniai prastai vertino savo gyvenimo kokybę (1, 15). Dabartinė stebėjimo sistema, veikusi iki vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos (VSS IS) įdiegimo, nebuvo veiksminga, nes neįmanoma įvardinti atskirų problemų masto nacionaliniu lygmeniu ir remtis kitų savivaldybių gerąja patirtimi. Taip pat nebuvo galimybės sudaryti tikslingą vaikų sveikatos stebėsenos sistemą, kurios rodikliais būtų galima remtis planuojant efektyvius vaikų sveikatos problemų sprendimus, sveikatos politikos gaires.
Mokslinis naujumas. VSS IS yra nauja (įdiegta 2016 m.), todėl anksčiau darytų tyrimų nėra. Tyrimo rezultatai atskleis Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro (toliau – VSB) specialistų požiūrį į naujai įdiegtą dabartinę VSS IS versiją. Sukurta VSS IS yra nauja, todėl dar nebuvo tirtas VSB specialistų požiūris į ją. Kauno rajono VSB specialistų požiūris ir įžvalgos galės padėti tobulinant VSS IS. Tyrimu buvo siekiama sužinoti, ar VSS IS, Kauno rajono ugdymo įstaigose dirbančių specialistų manymu, yra naudinga stiprinant vaikų sveikatą, veiksminga dirbant bei jos tobulinimo galimybes, poreikį.
8 panaudojimo galimybes vaikų sveikatos stiprinimo organizavimui. Tiriamųjų įžvalgos ir atsakymai padės VSS IS projekto vykdytojams efektyviai spręsti šios IS problemas, kurios nebuvo identifikuotos anksčiau, nes nėra atliktų analizių.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistų požiūrį į vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos poreikį, problemas ir panaudojimo galimybes vaikų sveikatos stiprinimo organizavimui Kauno rajono ugdymo įstaigose.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, požiūrį į vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos poreikį ir tobulinimo galimybes.
2. Identifikuoti vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos diegimo ir naudojimosi problemas.
10 1. LITERATŪROS APŽVALGA
Pagal 2002 m. Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymą: „Visuomenės
sveikatos stebėsena – tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas“ (12).
Svarbiausias VSS IS kūrimo ir įgyvendinimo tikslas – pagilinti VSS IS ir realizuoti naują sistemą tam, kad visose Lietuvos savivaldybėse vaikų sveikatos rodikliai būtų kaupiami vienodai pagal taikomą metodiką bei būtų pagerinta darbo kokybė formuojant tikslingą sveikatos politiką šalyje. Buvo suplanuota, jog 50 Lietuvos savivaldybių bus įgyvendinamas VSS IS diegimas ir vykdymas (paruoštos naudojimosi IS gairės, parengta metinė vaikų sveikatos rodiklių stebėsenos ataskaitos forma). Tikslinė grupė, kuriai naujoji VSS IS, kaip numatyta, naudinga: VS specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose, VS specialistai, dirbantys VSB, centrinės duomenų valdymo institucijos specialistai ir pirminės sveikatos priežiūros centrų (toliau – PSPC) specialistai (23). Taip pat visoms valstybinio lygio institucijoms, kurios rengia nacionalinio masto sveikatos duomenų, rodiklių ataskaitas.
1.1. Projekto formavimas, sukūrimas ir įgyvendinimas
VSS IS įgyvendinimas, buvo numatyta, padėtų taikant prevencijos priemones, todėl taip galima sumažinti sergamumą, todėl mažėtų valstybės išlaidos. VSS IS sukurta siekiant pradėti įgyvendinti vieningas prevencines priemones nacionaliniu mastu ir norint vertinti prevencinių priemonių efektyvumą ir sergamumo pokyčius laiko ir vietos aspektais. Buvo numatyta, jog tokia sistema sudarytų sąlygas sklandžiai keistis informacija apie vaikų sveikatą tarp pediatrų ir ugdymo institucijose dirbančių VS priežiūros specialistų (9, 11). Taip pat efektyviai veikianti sistema leistų VS priežiūros specialistams lyginti vaikų sveikatą pagal klases, metus. Taip pat bus galima lyginti vaikų sveikatos rodiklių padėtis skirtingose savivaldybėse, sistema leis tikslingiau formuoti sveikatos politikos gaires.
11 infekcijos (nuo 508 iki 544,7/ 1000-iui gyventojų) (20). Atkreipiant dėmesį į tokius vaikų sveikatos rodiklius galima daryti prielaidą, jog nauja stebėsenos sistema yra reikalinga efektyviau valdyti vaikų sveikatos teigiamus pokyčius, organizuojant sveikatos stiprinimą.
VSS IS duomenų prieiga gali naudotis skirtingi asmenys. VSS IS duomenų prieigos pavaizduotos 1.1.1 paveiksle.
1.1.1 pav. VSS IS duomenų prieigos (23)
12 Apibendrinant, analizuojant vaikų sveikatos situaciją Lietuve, galima matyti, jog buvo reikalinga sistema, kuri padėtų valdyti sergamumą ir kitus prastai vertinamus vaikų sveikatos rodiklius, padėtų efektyviau valdyti vaikų sveikatos teigiamus pokyčius, organizuojant sveikatos stiprinimą.
1.1.1. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos diegimas Lietuvoje naudojantis Norvegijos finansinio mechanizmo programa
2014 birželio 9 d. įsigaliojo trišalė sutartis tarp Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM), HI ir Centrinės projektų valdymo agentūros. Buvo pradėtas vykdyti Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 projektas „Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos, skirtos sistemingam vaikų sveikatos būklės stebėjimui ir kryptingam sveikatos politikos formavimui, sukūrimas ir įgyvendinimas“ (11).
2014 m. rugsėjo 9 d. HI surengtoje diskusijoje dalyvavo 62 specialistai: šeimos gydytojai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, visuomenės sveikatos biurų vadovai, ligoninių vadovai, SAM atstovai ir kiti asmenys, atsakingi už vaikų sveikatos politikos gairių formavimą. Buvo diskutuojama apie sistemos modelio idėją, tikslus, uždavinius, numatomus rezultatus, lūkesčius (51).
Pagal HI duomenis 2014 m. spalio 21-24 d. HI ir SAM atstovai vyko į Norvegiją susipažinti su vaikų sveikatos stebėsenos patirtimi. Vizito metu buvo semiamasi Norvegijos gerosios patirties, pradėta partnerystė su Norvegija: Norvegijos visuomenės sveikatos institutu, Norvegijos sveikatos direktoratu, Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratu ir NOVA tyrimų instituto (10).
Kaip buvo paminėta anksčiau – Lietuvoje nebuvo vieningos vaikų sveikatos stebėsenos sistemos, todėl buvo svarbu ją sukurti siekiant gerinti visuomenės sveikatos priežiūrą – garantuojant tikslingesnį prevencijos skatinimą ir užtikrinant sveikatos politikos formavimą. Pagal HI duomenis projektas buvo įgyvendinamas 2014-2016 m. ir jo vertė – 1.770.540 EUR (11).
Pirmiausiai buvo analizuojama vaikų sveikatos stebėsenos situacija Lietuvoje ir taip vertinamas planuojamos programos poreikis. Buvo numatyta išanalizuoti vykdomos vaikų sveikatos stebėsenos situaciją Lietuvoje ir įvertinti papildomų duomenų poreikį (11). Buvo paruošta gerosios vietinės patirties vaikų sveikatos stebėsenos srityje analizė ir ataskaita (39). Ir tuomet pateikus rezultatus, palyginus su gerosios patirties užsienio šalyse ataskaita, nustatytas poreikis programai ir buvo numatyta sukurti ir įdiegti vieningą valstybės mastu vaikų sveikatos stebėsenos sistemą.
13 (9). Taip buvo gerinamas specialistų kompiuterinis raštingumas, atsirado galimybės naudotis internetu ieškant aktualios informacijos.
Įgyvendinant projektą buvo sukurta ir įdiegta VSS IS, kuri leidžia stebėti šalies bendrojo lavinimo mokyklinio amžiaus asmenų sveikatos būklės kitimą ir su vaikų sveikatos gerinimu susijusius sprendimus priimti remiantis objektyvia ir išsamia informacija, kuri surinkta pagal nacionaliniu mastu taikomą metodiką.
Šiuo metu duomenų apie vaikų sveikatos būklę registracijai naudojama statistinė apskaitos forma Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“. Šios formos duomenys yra prieinami tik konkrečios savivaldybės specialistams (2, 5, 7). Nėra galimybės atlikti duomenų analizės šalies mastu ar palyginti su kitų savivaldybių vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų duomenimis.
Jungtinėse Amerikos valstijose (toliau – JAV) atliktame tyrime aprašyti rodikliai, kurie yra praktiškai pritaikomi sveikatos stebėsenos veikloms, yra galimas sveikatos regionuose ar savivaldybėse lyginimas dėl vienodos metodikos ir matuojama tik tai, kas tikrai gali būti išmatuota (8). Kartais minėtų rodiklių sąrašų trūksta, jie skirti tik tam tikrai populiacijos daliai, pavyzdžiui, vertinamas tik kūdikių mirtingumas, kuris aprašo labai specifinę vaikų amžiaus grupę.
Apibendrinant, vaikų sveikatos monitoringas yra svarbus dėl to, nes jauni žmonės yra valstybės piliečiai (su teisėm ir tam tikrais apribojimais), tačiau jie negeba tinkamai prižiūrėti savo sveikatos (dėl savo amžiaus, teisinių ribojimų, edukacijos stygiaus ar pan.). Dėl tokios priežasties yra svarbu įgalinti sveikatos priežiūros specialistus padėti saugoti sveikatą ar formuoti sveikatos politiką pagal visas šalies suteikiamas galimybes naudotis informacija ir kitais ištekliais. Taip pat vaikų sveikatos monitoringas padėtų kontroliuoti ar paveikti vaikų sveikatą formuojant efektyvesnę sveikatos politiką todėl, nes vaikai ir jų sveikatos rodikliai atspindės ateities populiaciją ir jos sveikatą.
1.2. Vaikų sveikatos rodiklių stebėsena
14 1.2.1. Vaikų sveikatos rodiklių stebėsena Lietuvoje
Kiekvienais metais vaikai, kurie mokosi ugdymo įstaigoje, turi profilaktiškai pasitikrinti sveikatą (2, 3, 4). Lietuvoje PSPC šeimos gydytojai tikrindami vaikų sveikatą naudoja apskaitos formą Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ (2).
15 1.2.1.1 pav. statistinė apskaitos forma Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ (I dalis)
(24)
16 1.2.1.2 pav. statistinė apskaitos forma Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ (II dalis)
(24)
1.2.1.2 paveiksle vaizduojama vaiko sveikatos pažymėjimo Nr. 027-1/a antra dalis. Antrąją dalį pildo gydytojas odontologas. Užpildęs šią dalį gydytojas pasirašo, uždeda spaudą su identifikaciniu gydytojo – odontologo numeriu, užrašo kontaktinį telefoną ir taip pat deda savo įstaigos spaudą.
Forma yra užpildoma (mechaniškai – rankiniu būdu arba kompiuteriu) ir pristatoma VS priežiūros specialistui, dirbančiam ugdymo įstaigoje, kurią vaikas lanko ar lankys (5). Nuoseklus apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ kelias pateikiamas 1.2.1.3 paveiksle (39).
1.2.1.3 pav. apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ kelias nuo šeimos gydytojų iki visuomenės, savivaldybės (39)
17 savivaldybėje ataskaitų formos gali skirtis) (iki 2016 m. – forma pildoma rankiniu būdu, po 2016 m. diagramos generuojamos VSS IS pagalba). Toliau duomenys perduodami VSB specialistams, kurie apdoroja gautus duomenis ir ruošia ataskaitą savivaldybei, visuomenei. Taip pat gautos apskaitos formos Nr. 027-1/a yra saugojamos skirtingai: iki tol, kol vaikas pabaigia mokyklą, nuo vienerių iki penkerių metų ar pan. (23, 39). Kadangi Lietuvos teisės aktai neapibrėžia vaikų sveikatos pažymėjimo saugojimo tvarkos, tad ir skirtingose savivaldybėse skiriasi metodikos.
Lietuvoje duomenys apie vaikų sveikatos rodiklius gaunami iš įvairių valstybinių institucijų, kurios parengia pranešimus, leidinius visuomenei. Pagrindinės institucijos, kurios renka duomenis: HI, Lietuvos statistikos departamentas (8). Toliau yra pateikiami parengti informaciniai leidiniai (naujausio leidimo), kuriuose yra pateikti duomenys apie vaikų (0-17 m.) sveikatos duomenys pagal demografinius rodiklius, sergamumą (pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo duomenis ir ligas ar kitus sveikatos sutrikimus) ir kt.
• Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2016 (Išankstiniai duomenys). Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2017.
• Mirties priežastys 2016 (Išankstinai duomenys). Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras, 2017.
• Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2016 (Išankstiniai duomenys). Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2017.
• Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse 2015 m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2016.
• Lietuvos vaikų visuomenės sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai 2001-2013 m. Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras, 2014.
Nagrinėjant HI pateiktą leidinį „Lietuvos vaikų visuomenės sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai 2001-2013 m.“, išleistą 2014 m. – Vaikų sveikatos metais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintą „Vaikų sveikatos priemonių planą“ siekiant apžvelgti vaikų sveikatos būklės ir ją veikiančių veiksnių pokyčius 2001-2013m., apžvelgiami šie vaikų sveikatos būklės rodikliai ir juos lemiantys veiksniai (1):
1. Demografija (Vaikų skaičius šalyje kasmet smarkiai mažėja. Ir dėl mažo gimstamumo, aukštų mirtingumo rodiklių bei vaikų migracijos Lietuvos populiacija ir toliau senėja ir tai apsunkina sveikatos sistemą).
18 3. Gyvensena: (visi išvardinti tiriami gyvensenos veiksniai yra labai svarbūs vaikui, ypač paauglystės metais. Tai amžius, kai vaikai eksperimentuoja, išbando įvairius dalykus (taip pat dažnas (HBSC ir ESPAD tyrimų duomenimis) išbando ir psichoaktyvias medžiagas). Gyvensenos veiksniai, neigiamai veikiantys dažno paauglio sveikatą:
a) Rūkymas,
b) Alkoholinių gėrimų vartojimas, c) Narkotinių medžiagų vartojimas, d) Nesubalansuota mityba,
e) Fizinis aktyvumo trūkumas.
4. Ligų prevencija (Tam, kad galima būtų kontroliuoti ligas, vaikas turi reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją. Didžioji dalis vaikų pas šeimos gydytoją apsilanko bent vieną kartą per metus. Tai užtikrina efektyvesnę pirminę sveikatos priežiūrą, pavyzdžiui, imunizaciją. Taip pat reguliarios konsultacijos pas šeimos gydytoją padidina tikimybę sėkmingai įgyvendinti vaikų krūminių dantų dengimo silantais programą, nes sergamumas kariesu Lietuvoje yra vienas didžiausių lyginant su kitomis dantų problemomis).
5. Vaikų sveikatos priežiūra (Labai svarbus tėvų – gydytojų bendradarbiavimas ir švietimas, konsultacijos pastebint pirmuosius ligų požymius, dėl žinių, kur kreiptis, jei reikia pagalbos, kaip tinkamai gydyti ir išsaugoti vaikų sveikatą).
6. Sergamumas ir ligotumas (Sergamumas parodo, kokia dalis vaikų kasmet suserga naujomis ligomis, o ligotumas – bendrą vaikų, kurie serga bent viena liga, skaičių 100-ui sveikų vaikų. Lietuvoje nuo 2001 m. sergamumas padidėjo. Vaikai dažniausiai serga ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gripu, akių ir virškinimo sistemos, odos bei poodžio ligomis, raumenų ligomis bei dažnai patiria traumas). Dažniausios fiksuojamos vaikų ligos sveikatos patikrinimų metu:
a) Kvėpavimo sistemos ligos, b) Odos ir poodžio ligos, c) Virškinimo sistemos ligos, d) Akių ligos,
e) Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos.
7. Traumos ir jų aplinkybės (1,8 karto dažniau traumas patiria berniukai lyginant su mergaitėmis. Tendencija tokia pati ir kaime, ir mieste. Didžiausia dalis traumų įvyko, dėl nukritimų, jaunesni iki 5 m. vaikai nukentėdavo nuo dūmų, karščio, liepsnos, o transporto traumų skaičius 10000-iui vaikų didėjo su amžiumi).
19 ir fizinės. Be to susidūrimas su sunkumais yra neišvengiamas, tačiau reakcija į problemas gali būti kontroliuojama. 2009-2010 m. HBSC tyrimo duomenimis pačios nelaimingiausios buvo 13 m. ir 15 m. mergaitės. Patyčias dažniausiai patyrė 11 m. amžiaus berniukai (52). 2001-2013 m. vaikų savižudybių skaičiaus rodiklis beveik nekito (1, 52)). Fiksuojami veiksniai ir rodikliai, susiję su vaikų psichikos sveikata:
a) Patyčios,
b) Psichikos ir elgesio sutrikimai, c) Vaikų savižudybės.
9. Vaikų sveikata perinataliniu laikotarpiu (iki perinatalinio laikotarpio išsivystęs sveikas vaisius turi didesnę tikimybę nesirgti įvairiais vystymosi sutrikimais. Pastebėta, jog gimdyvių amžius didėja kasmet. Čia taip pat labai svarbi diagnostika).
10. Vaikų mirtingumas (nuo 2001 m. iki 2013 m. vaikų mirtingumas mažėjo. 1-6 m. vaikų dažniausios mirties priežastys – įgimtos formavimosi ydos, išorinės mirties priežastys ir piktybiniai navikai. 7-17 m. dažniausios mirties priežastys – išorinės mirties priežastys, piktybiniai navikai ir nervų sistemos ligos). Dažniausios 1-17 m. amžiau vaikų mirtis priežastys – išorinės mirties priežastys (įvairios traumos, sužeidimai, apsinuodijimai), piktybiniai navikai, įgimtos formavimosi ydos). Fiksuojamas mirtingumas skirtingų amžiaus grupių vaikų:
a) Kūdikių mirtingumas,
b) 1-17 m. amžiaus vaikų mirtingumas, c) 1-6 m. amžiaus vaikų mirtingumas, d) 7-17 m. amžiaus vaikų mirtingumas.
Išanalizavus minėtus informacijos šaltinius galima matyti, jog atskiro leidinio vaikų sveikatos rodikliams apžvelgti nėra, tačiau duomenis apie vaikų sveikatą galima rasti, nes rodikliai nagrinėjami pagal amžių (vaikai (0-17 m.), tada – suaugusieji (18-63 m.) ir pensinio amžiaus gyventojai (nuo 64 m.) ar pan.). Duomenys apie vaikų sveikatą yra renkami bendrai ir skirstymas pagal amžiaus metus yra ganėtinai platus, todėl būtų tikslinga smulkiau išnagrinėti vaikų sveikatos problemas pagal mažesnius amžiaus intervalus, pagal tikslesnę gyvenamą vietovę ar kitus faktorius ir palyginti sveikatos rodiklius su kitomis Lietuvos savivaldybėmis pagal vienodą metodiką.
20 kūno svorį ir jų ūgį. Tikslas buvo palyginti nutukimo rodiklius Europos mastu ir apsibrėžti problemos mastą. Lietuvoje tikslinė grupė buvo pirmos klasės mokiniai. Buvo apskaičiuota imtis, reprezentuojanti Lietuvos pirmokus. Tinkamumo tyrimui kriterijus – „klasėje buvę mokiniai, kurių
tėvai sutiko, kad vaikas būtų tiriamas.“ (25, 28). Tyrimams buvo parūpinta vienoda įranga. Jaunų
vaikų (šiuo atveju 7-9 m. vaikų) analizuojami rodikliai pagal jų amžiaus pusmetį, lytį (29, 30). Berniukų ir mergaičių rodikliai skiriasi dėl brendimo ypatumų, būdingų kiekvienai lyčiai.
Apibendrinant, vaikų sveikatos stebėsena Lietuvoje nebuvo nuosekli, patikima. Šalyje buvo renkami duomenys vadovaujantis skirtingomis metodikomis, nebuvo galima kokybiška informacijos sklaida, todėl vaikų sveikatos analizė ir rengiami politiniai sprendimai galėjo būti netikslūs. Lietuvoje buvo būtina nacionalinio masto vaikų sveikatos stebėsenos sistema, kuri padėtų gerinant sveikatos rodiklius, formuojant sveikatos politiką – gerinant visuomenės sveikatą.
1.2.2. Vaikų sveikatos rodiklių stebėsena užsienio šalyse
Vaikų sveikatos rodiklių fiksavimas ir analizė yra svarbi tolimesnei sveikatos strategijai – identifikuojant progresą ir pasiekimus (pavyzdžiui, sveikatos politikoje nacionaliniu mastu, VS, savivaldybių lygmeniu, fiksuojant pokyčius pagal metus, klases ir pan.), problemas, siekiant nustatyti vaikų sveikatos prioritetus ir norint efektyviai planuoti strategijas, veiksmų planus, jei atsiranda naujos sveikatos problemos.
Europos bendrijos (iki 2009 m. gruodžio 1 d., po to – Europos Sąjungos (ES)) įdiegta Sveikatos monitoringo programa (angl. Health Monitoring Programme – HMP) – visapusiška ir išsami programa, kuria buvo kuriama ir įgyvendinama įvairių sveikatos rodiklių nacionaliniu šalies mastu rinkinys (17).
Kitas vykdomas projektas – Europos bendrijos sveikatos rodiklis (angl. European Community Health Indicator – EHCI). Šis projektas apima platų sveikatos rodiklių spektrą. Buvo užsibrėžta padėti šalims narėms įdiegti 88 ECHI rodiklius bei gerinti šių rodiklių duomenų sklaidą tam, kad būtų vertinama ir lyginama atskirų ES šalių gyventojų sveikatos būklė, ją lemiantys veiksnius. Turint patikimą sveikatos informaciją galima ne tik formuoti politikos gaires, daryti sprendimus, bet ir vertinti jų efektyvumą, numatyti poreikius ateityje (6). Svarbu, kad rodikliai būtų palyginami tarp
visų ES šalių, nes tada būtų galima planuoti sveikatos politiką tiek ES lygiu, tiek ir nacionaliniu lygiu valstybėse narėse. Todėl tai buvo motyvacija kurti vientisą IS, kuri padėtų analizuoti vaikų sveikatos rodiklius nacionaliniu lygiu ir – galimai ateityje – tarptautiniu.
21 kuris taikytas visuomenės mastu, ir kuriuo buvo siekiama apibrėžti holistines priemones gerinant vaikų sveikatą – suvokiant vaiką kaip įvairių duomenų, faktorių visumą, o ne tik analizuojant jo atskirus sveikatos rodiklius. Kitas projektas, įgyvendintas remiantis vykdytu CHILD projektu, buvo PERISTAT. Jo metu buvo tiriami motinos ir vaiko perinatalinio periodo sveikatos rodiklių sekimas, analizė. Projekte nustatyta stebėti tikslinės grupės sveikatos rodiklius, apimančius periodą nuo nėštumo iki naujagimiui sukaks 7 gyvenimo dienos (16, 17, 18). Lyginant su CHILD projektu, kurio metu buvo stebimi naujagimiai nuo 7 gimimo dienos iki jiems sukaks 15 m. CHILD projektas yra PERISTAT projekto tęsinys.
Pagal PSO 2000 m. Pasaulinį sveikatos ataskaitą vertinant sukurtas šalies sveikatos sistemas Lietuva buvo 73 vietoje iš 190 (34). Kuriant VSS IS projektą buvo remiamasi įvairių užsienio šalių (Didžiosios Britanijos (Anglijos, Škotijos, Šiaurės Airijos), Australijos, JAV, Norvegijos) gerąja patirtimi vaikų sveikatos stebėsenos srityje.
Anglijoje sveikatos patikrinimai vaikams vykdomi tris kartus per visą mokyklinį amžių: prieš pradedant lankyti ugdymo įstaigą, esant 10-12 bei 15-16 metų amžiaus. Patikrinimų metu vertinama skiepų istorija, esami sutrikimai, bendra sveikatos būklė, ar vaiko sveikatos rodikliai atitinka normas pagal amžių, lytį (35). Anglijoje veikia Vaiko ir motinos sveikatos tinklas (angl. Child and Maternal Health Intelligence Network, ChiMat). Kasmet parengiama ChiMat ataskaita apie vaikų sveikatos būklę: sveikatos rodikliai (iš viso- 32 rodikliai, apimantys penkias temas) analizuojamose vietoje (rajonuose, regionuose) lyginami su Anglijos rodiklių vidurkiais (36). Vaikų sveikatos rodiklių rinkimas Anglijoje tris kartus per mokyklinį laikotarpį skiriasi nuo Lietuvoje taikomos praktikos – atlikti tikrinimus kasmet ir juos analizuoti, lyginti. Lietuvoje, iki buvo įdiegta VSS IS, vaikų sveikatos rodikliai buvo kaupiami, tačiau bendros metinės atskaitos nebuvo daromos, todėl po IS įdiegimo situacija keisis – bus galima daryti metines ataskaitas, lyginti pokyčius.
22 Šiaurės Airijoje vaikų sveikatos tikrinimų tvarka yra panaši kaip ir Škotijoje: prieš pradedant lankyti ugdymo įstaigą ir esant 11-12 m. amžiaus (40).Šiaurės Airijoje vaikų sveikatos duomenis ir kitus rodiklius tvarko, analizuoja Visuomenės sveikatos centras, kuris rezultatus pateikia IS portale ir kiekvienas gali juos pasižiūrėti pagal teritoriją, temą, ar grupę (41). Galima matyti, jog kuriant ir įdiegiant VSSIS Lietuvoje buvo remiamasi šiaurės Airijos praktika – dabar VSS IS galima taip pat peržiūrėti rodiklius pagal savivaldybes, temas.
Pirmiausiai Australijoje atliekamas „Sveikų vaikų“ sveikatos vertinimas, kurio metu tikrinami 3-5 metų vaikai, paskiepyti/ skiepijami vakcinomis, skirtomis 4 metų vaikams (43). Jo metu yra vertinama vaiko bendra savijauta, vystymosi normos, fizinė sveikata tam, kad būtų nustatyta, ar vaikas pasiruošęs pradėti lankyti mokyklą (38). Australijoje yra stebimi 19 vaikų sveikatos rodiklių, pagal kurių duomenis galima matyto 0-12 m. vaikų sveikatos būklę pagal įvairius požymius (42, 43). Duomenys pateikti interaktyviame portale, kuriame jei gali būti skirstomi pagal rodiklius arba pagal specifinius požymius (43): amžių, lytį, motinos gimimo vietą, socialinį – ekonominį statusą, šeimos tipą, gyventojų tipą, gyvenamąją vietą. Vaikų sveikatos duomenys yra gaunami iš skirtingų registrų, tyrimų, duomenų bazių (ne iš profilaktinio sveikatos patikrinimo formos) (38). Duomenys yra susiejami elektroniniu būdu. Taip norima sudaryti išsamią vaiko sveikatos bylą. Skirtumas nuo Lietuvos praktikos yra tas, jog Lietuvoje iki VSS IS diegimo nebuvo nacionalinės metodikos, skirtos susieti ir apjungti turimus ir kaupiamus vaikų sveikatos rodiklius.
Norvegijoje šeimos gydytojas diagnozuoja ligas, gydo pacientus ir nukreipia pas specialistus. Profilaktiniai patikrinimai yra vykdomi jaunimo centrų ar sveikatos priežiūros specialisto, dirbančio ugdymo įstaigoje (38). Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (angl. Norwegian Institute of Public Health, NIPH) vykdo visuomenės sveikatos stebėseną analizuodamas nacionalinių registrų, Norvegijos statistikos departamento, atliekamų tyrimų rezultatų ir kitų šaltinių duomenis (45). Šiuo metu vaikų sveikatos duomenų ir rodiklių kaupimui, analizei naudojami 17 įvairių sveikatos registrų (38). Profilaktinių patikrinimų metu tikrinama bendra sveikatos būklė, tačiau nėra nustatytos duomenų pildymo formos, todėl tikslus duomenų rinkimas priklauso nuo savivaldybės ar net mokyklos tvarkos (46, 47). Patikrinimai atliekami naujagimiams, 4 bei 9 metų amžiaus vaikams (38). Lyginant Lietuvos sveikatos stebėsenos praktiką su Norvegijos metodika galima matyti, jog Lietuvoje profilaktiniai sveikatos patikrinimai atliekami periodiškai ir dažniau nei Norvegijoje bei Lietuvoje juos atlieka šeimos gydytojas ir odontologas, o ne sveikatos priežiūros specialistai.
23 JAV Pediatrijos akademija (angl. The American Academy of Pediatrics, AAP) pritaria vaikų profilaktiniams tikrinimams, kurie atliekami kasmet prieš vaikui pradedant lankyti ugdymo įstaigą. Nors buvo minėta, jog vaikų sveikatos būklės formos yra skirtingos kiekvienoje valstijoje, jų vieną dalį pildo tėvai, kurie gali pamatyti simptomų, kurie gali nebūti pastebėti bei įvertinti apsilankymų pas pediatrą metu (48). Surenkami duomenys nėra kaupiami ar analizuojami nacionaliniu mastu. Vaiko sveikatos pažymėjimai renkami individualaus vaiko sveikatos ir bendros būklės stebėjimui. Kasmet JAV Nacionalinis sveikatos statistikos centras (angl. National Centre for Health Statistics, NCHS) paruošia ataskaitą apie bendrą JAV gyventojų sveikatą, problemas, prevenciją. Ataskaitoje būna skyrius apie vaikų sveikatos rodiklius pagal lytį, amžių, etninę priklausomybę bei gyvenamąją vietą (49). Galima matyti, jog Lietuvoje ir JAV yra skirtumas, dėl formų pildymo, nes Lietuvoje vaiko sveikatos pažymėjimai pildomi tik gydytojų. Konsultacijos, dėl nusiskundimų ar simptomų vyksta žodžiu apsilankymo metu.
Pagal išvardintų užsienio šalių vaikų sveikatos stebėsenos patirtis galima matyti, jog VSS IS sukurta norint Lietuvoje turėti platformą, kurią galima naudoti vaikų sveikatos rodiklių analizei nacionaliniu mastu ir pagal apskritis, savivaldybes. Taip pat VSS IS turėtų palengvinti informacijos sklaidą tarp įvairių valstybės sektorių.
1.3. Sveikatą stiprinanti mokykla
Lietuva priklauso sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui (angl. Schools for Health in Europe - SHE). 2018 m. SHE tinklui priklausė 47 šalys, kuriose – per 34.000 įvairių mokyklų, Europoje. 2018 m. sausio mėnesį Lietuvoje sveikatą stiprinančių mokyklų (toliau – SSM), priklausiusių 57 savivaldybėms, buvo 430 (31). Apklaustos respondentės dirba Kauno rajono mokyklose, kurios yra SSM.
Pagal 2007 m. Sveikatos apsaugos ministro ir Švietimo ir mokslo ministrės įsakymą „Dėl mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis tvarkos aprašo patvirtinimo“, „Sveikatą stiprinanti mokykla – mokykla, kurioje pasitelkiant mokyklos bendruomenę ir socialinius partnerius ugdomi mokinių sveikos gyvensenos įgūdžiai, kuriama mokyklos bendruomenės sveikatai palanki fizinė ir psichosocialinė aplinka“ (32). Pagal Nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo nuostatus: „Nacionalinis sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas (toliau – NSSMT) yra šalies sveikatą
stiprinančių mokyklų ir regioninių (savivaldybių) sveikatą stiprinančių mokyklų tinklų sambūris“
24 SHE tinklas fokusuoja savo dėmesį tam, jog mokyklose vykdomas sveikatos stiprinimas būtų integrali sveikatos politikos formavimo bei švietimo politikos gairių dalis visose ES šalyse. SHE tinklas skatina kiekvieną šalį vystyti iš plėtoti nacionalinę sveikatos stiprinimo mokyklose politiką remdamasis įvairiomis patirtimis tiek šalies viduje, tiek Europoje bei pasaulyje (21).
Kiekviena SHE tinklo šalis – narė naudoja plačią ir pozityvią sveikatos sąvoką, kuri apibrėžia ir vaiko teises. Pripažįstamas holistinis požiūris į vaiko sveikatą, mokyklos įtaką jai ir skatinamas aktyvus mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas vykdant sveikatos stiprinimą.
SSM sveikatos stiprinimas padeda ir socialiniams tikslams. Sveiki mokiniai geriau mokosi, Sveiko mokytojai geba efektyviau dirbti, padėti mokiniams. Kiekviena SSM yra faktorius, prisidedantis prie sveikatos raštingumo didinimo ir jau minėtų socialinių tikslų įvykdymo.
25 2. TYRIMO METODIKA
Buvo atliekamas kiekybinis momentinis tyrimas. 2017 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo apklausta 18 Kauno rajono VSB dirbančių sveikatos priežiūros specialisčių. Visos apklaustos specialistės (100,0 proc.) buvo moterys. Pagrindinis tiriamųjų tinkamumo tyrimui kriterijus – VS priežiūros specialistės, apklausos metu turėjusios galiojančią darbo sutartį su Kauno rajono VSB, dirbusios su VSS IS ugdymo įstaigose ir sutikusios dalyvauti tyrime.
Tyrime dalyvavo Kauno rajono VSB sveikatos priežiūros specialistės, dirbančios bendrojo ugdymo mokyklose, gimnazijose, naudojančios VSS IS ir sutikusios dalyvauti tyrime. Buvo tiriamos specialistės, dirbančios šiose bendrojo lavinimo įstaigose: Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje, Babtų gimnazijoje, Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje, Kauno r. Garliavos Jonučių gimnazijoje, Lapių pagrindinėje mokykloje, Šlienavos pagrindinėje mokykloje, Garliavos A. Mitkaus pagrindinėje mokykloje, Rokų mokykloje – darželyje, Zapyškio pagrindinėje mokykloje, Kauno rajono Ežerėlio pagrindinėje mokykloje, Kačerginės daugiafunkciniame centre, Vilkijos žemės ūkio mokykloje, Batniavos pagrindinėje mokykloje, Karmėlavos B. Buračo gimnazijoje, Kulautuvos pagrindinėje mokykloje, Domeikavos gimnazijoje, Neveronių gimnazijoje.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Apsibrėžta ištirti Kauno rajono VSB VS priežiūros specialisčių požiūrį į VSS IS, todėl įtraukimo į tyrimą kriterijai buvo: įtraukiamos visos specialistės, turinčios darbo sutartį su Kauno rajono VSB ir dirbančios bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose, kuriose naudojosi VSS IS, sutikusios dalyvauti tyrime. Atmetimo kriterijus – VS priežiūros specialistės, kurios dirbo Kauno rajono VSB ir nutraukė darbo sutartį ir specialistės, nesutikusios dalyvauti tyrime. Buvo apklausta 18 specialisčių iš 22 specialisčių, dirbančių bendrojo lavinimo įstaigose Kauno rajone, todėl tyrime nedalyvavo 4 specialistės. Iš jų – 2 specialistės atsisakė dalyvauti tyrime ir nepateikė sprendimo priežasties, 1 specialistė atsisakė dalyvauti, dėl trumpo darbo stažo, 1 specialistė yra šio tyrimo tyrėja. Atsako dažnis - 81,82 proc. Detali tiriamųjų charakteristika pateikiama 2.1 lentelėje.
2.1 lentelė. Respondenčių grupės charakteristika
Respondentė Amžius (m.) Darbo stažas (m.)
Kvalifikaciniai laipsniai
Nr. 1 32 17 Bakalauras.
Nr. 2 29 3,5 Bakalauras.
26 2.1 lentelės tęsinys. Respondenčių grupės charakteristika
Respondentė Amžius (m.) Darbo stažas (m.)
Kvalifikaciniai laipsniai
Nr. 4 25 3 Aukštasis universitetinis, LSMU.
Nr. 5 24 0,08 Kineziterapijos bakalauras. Nr. 6 28 5 VS bakalauras; VSV magistras. Nr. 7 36 16 Bakalauras; magistras. Nr. 8 30 5 Bakalauras; magistras. Nr. 9 41 12 Aukštasis, magistras. Nr. 10 24 2 VS bakalauras; VSV magistras. Nr. 11 64 44 Aukštesnysis. Nr. 12 23 1 VS bakalauras. Nr. 13 24 1 VS bakalauras; magistras. Nr. 14 25 2 VS bakalauras; magistras. Nr. 15 44 13 Aukštasis. Nr. 16 38 7 Bakalauras; magistras. Nr. 17 51 26 Aukštesnysis. Nr. 18 27 4 Bakalauras; magistras.
Bandomasis tyrimas buvo atliktas 2017 m. spalio mėnesį, kurio metu trims Kauno rajono VSB specialistėms buvo išdalintos anketos, jos paprašytos užpildyti anketas ir nurodyti neaiškius klausimus. Anketa buvo taisyta tikslinant klausimus apie darbo vietą, darbo stažą, nepatogumus naudojant VSS IS.
Tyrimo etika. Buvo garantuojamas tiriamųjų anonimiškumas. Anketų duomenys buvo analizuojami ir gauti rezultatai pateikiami apibendrintai. Tyrimui atlikti Kauno rajono VSB gautas Bioetikos centro leidimas (1 priedas). Tyrimas buvo vykdomas iš anksto gavus raštišką Kauno rajono VSB direktoriaus sutikimą.
Tyrimo apklausai vykdyti pasirinktas instrumentas – sukurta originali anketa, kurią sudarė 32 klausimai (2 priedas). Klausimai yra autentiški, nes VSS IS yra įdiegta 2016 m., todėl darytų tyrimų šia tema nėra. Klausimai – uždaro, atviro ir pusiau atviro tipo (su pasirenkamais atsakymais). Klausimai apėmė keturias sritis:
1. Bendrieji;
2. VS specialistų nuomonė apie VSS IS ir jos tobulinimo galimybes; 3. VSS IS diegimo ir naudojimosi problematika;
27 vertinant VSS IS. 7 ir 8 anketos klausimais siekiama išsiaiškinti, ką respondentai mano apie dabartinę VSS IS ir tai, ar dabartinė sistema naudinga darbui stiprinant vaikų sveikatą. 9-10 anketos klausimai skirti nustatyti VS priežiūros specialistų patirtį naudojant vaikų sveikatos rodiklius, duomenų paieškos gebėjimą. 11-12 klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, ar specialistai įžvelgė VSS IS problemas, turėjo pasiūlymų VSS IS tobulinimui. 13-27 anketos klausimai skirti išsiaiškinti VSS IS diegimo ir naudojimosi problemas: ar buvo organizuojami mokymai dirbti su VSS IS, ar tiriamieji turi pradinių įgūdžių dirbti su IS ir bendrai – informacinėmis technologijomis, su kokiomis problemomis susidūrė dirbant, ar buvo suteikta informacija apie tai, kur kreiptis, sprendžiant problemas, ar buvo atliekamos apklausos vertinant VS specialistų adaptaciją dirbant su nauja sistema, ar patogu naudotis sistema. Taip pat jų klausta, kur yra kompiuteris, skirtas naudotis VSS IS, at jis apsaugotas. 25-26 anketos klausimais buvo siekiama sužinoti, ar specialistai žino, kas gali gauti informaciją iš VSS IS, kad naudojasi duomenimis. 28-32 anketos klausimai sudaryti norint sužinoti kaip, VS specialistų nuomone, VSS IS padės gerinti vaikų sveikatą ateityje. Specialistų buvo klausiama apie VSS IS prasmę, ar įdiegta VSS IS padeda/ padės vykdyti sveikatos stiprinimą, ar specialistai suvokia kaip VSS IS padės jų darbui ateityje, ar gaunamos vaikų sveikatos informacijos užtenka.
Tyrime buvo vertinama Kauno rajono VSB VS specialistų nuomonė apie 2016 m. įdiegtą VSS IS ir jos tobulinimo poreikį, galimybes. Buvo vertinamos išskirtos VSS IS diegimo ir naudojimo problemos. Taip pat buvo vertinama specialistų nuomonė, dėl VSS IS prasmingumo, poreikio ateityje vykdant vaikų sveikatos stiprinimą. Vertinimas vyko analizuojant kokybinius analizės duomenis ir juos grupuojant, ieškant koreliacijos su kiekybiniais duomenimis.
Anketa laikyta užpildyta teisingai, kai atsakytaį 90 proc. klausimų. Atmestų anketų nebuvo. Kiekybinė duomenų analizė. Kiekybinių dydžių vertinimui buvo naudotas vidurkis (𝑋). Duomenys analizuoti su statistinės analizės paketu „SPSS 19.0 for Windows“. Hipotezėms tikrinti apie kokybinių požymių priklausomumą buvo skaičiuotas Chi – kvadrato (χ2)kriterijus. Skirtumas laikytas reikšmingu, jeigu p<0,05.
28
3. REZULTATAI
3.1. Socialiniai demografiniai duomenys
Buvo apklausta 18 respondenčių. Apklaustų respondenčių amžiaus vidurkis buvo 35 m. Jauniausia respondentė buvo 23 m. ir vyriausia - 64 m.
Respondentės buvo paprašytos įrašyti visus, kada nors įgytus kvalifikacinius laipsnius. Daugiau nei pusė (55,6 proc.) respondenčių turėjo daugiau nei vieną kvalifikacinį laipsnį.
Toliau respondenčių buvo klausiama apie darbo stažą. Vidutinis darbo stažas buvo 11 m. Apklaustos respondentės dirbo nuo kelių mėnesių iki 44 m. Vidutinis darbo stažas Kauno rajono VSB buvo 4,2 m. Darbo stažas Kauno rajono VSB vyravo nuo kelių mėnesių iki 9 m.
Toliau respondenčių buvo klausiama apie tai, kur jos dirbo. Galimi atsakymų variantai: kaime; mieste; miestelyje; kitur: ________ (įrašykite). Rezultatai pateikiami 3.1.1 paveiksle.
3.1.1 pav. Respondenčių skirstinys pagal darbo vietą (proc.) (N= 18)
3.1.1 paveiksle matyti, jog pusė respondenčių (50,0 proc.) dirbo miestelyje. Taip pat 38,9 proc. respondenčių nurodė dirbusios kaime, o likusios – kitur – rajone. Respondenčių, dirbusių mieste, nebuvo, nes Kauno rajono VSB atsakingas tik už rajone dirbančias specialistes.
Toliau norėta sužinoti apie respondenčių bendrą žinių lygį dirbant kompiuteriu ir įvairiomis programomis. Respondenčių buvo klausiama, kokiomis programomis jos naudojosi dirbdamos kompiuteriu. Galimi atsakymų variantai: Microsoft Word; Microsoft PowerPoint; Internetu; _______ (įrašykite). Atsakymų pasiskirstymas pateikiamas 3.1.2 paveiksle.
29 3.1.2 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal kompiuterinių programų naudojimą (proc.)
(N=18)
3.1.2 paveiksle galima matyti, jog dauguma apklaustųjų (94,4 proc.) nurodė, jog dirbo programa „Microsoft Word“. Taip pat visos respondentės (100,0 proc.) dirbo programa „Microsoft PowerPoint“ bei naudojosi internetu. Beveik trečdalis (27,8 proc.) apklaustųjų nurodė, jog taip pat naudojosi programa „Microsoft Excel“.
3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų požiūris į vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos poreikį ir tobulinimo galimybės
Norint išsiaiškinti VSS IS tobulinimo galimybes buvo pateikti klausimai apie vaikų sveikatos rodiklių rinkimo tikslingumą, naujos IS naudą, praktiką apdorojant įvairius vaikų sveikatos rodiklius, pasitenkinimą iki šiol buvusia vaikų sveikatos rodiklių kaupimo, analizės tvarka. Taip pat darbuotojų buvo klausiama, kokių siūlymų jos turėjo VSS IS tobulinimui.
Respondenčių buvo klausiama, ar rinkti vaikų sveikatos rodiklius yra teisinga ir kodėl. Rezultatai pateikiami 3.2.1 lentelėje.
30 3.2.1 lentelė. Atsakymai į klausimą, ar vaikų sveikatos rodiklių rinkimas yra tikslinga veikla ir
kodėl
Kategorijos Subkategorijos Teiginiai
Tikslinga
Sergamumo stebėsenai
„Tikslinga, nes būtų galima stebėti vaikų sergamumą.“ (Nr. 12); „Taip, tikslinga rinkti sveikatos rodiklius, nes sužinome apie vaiko
sveikatos būklę, į ką didesnį dėmesį skirti“ (Nr. 11);
„Taip. Sužinome vaikų sveikatos sutrikimus. Tuomet galime
orientuotis vedant temas užkirsti sergamumui.“ (Nr. 2);
„<...> duomenys naudingi, nes galima daryti statistiką, matyti,
kokios sveikatos problemos yra dažniausiai pasitaikančios skirtingo amžiaus vaikams. Į tai atsižvelgiant galima organizuoti mokyklose vykdomas sveikatinimo veiklas.“ (Nr. 13).
Informacijos lyginimui, tendencijoms
„<...> galima tada nustatyti ligų tendencijas mokykloje ir lyginti
su kitomis.“ (Nr. 10);
„<...> galima lyginti ar stebėti tam tikras kitimo tendencijas.“ (Nr. 4);
„<...> Galima matyti pokyčius ir lyginti.“ (Nr. 15).
3.2.1 lentelėje vaizduojami rezultatai parodė, jog visos darbuotojos manė, jog vaikų sveikatos rodiklių rinkimas buvo tikslingas. Dauguma manė, jog tai yra labai svarbu vykdant sergamumo stebėseną. Taip pat dažnai respondentės teigė, jog svarbu duomenų lyginimui, kitimui. Analizuojant atsakymus, kodėl šiuos duomenis rinkti tikslinga, matoma, jog dažniausiai sveikatos specialistėms rinkimas padeda vykdyti sveikatos stebėseną, matyti kitimą per tam tikrą laiką klasėse ar lyginant su kitomis. Taip pat vaikų sveikatos duomenų rinkimas įprasmina sveikatinimo veiklų organizavimą – galima remtis gautais rezultatais organizuojant veiklas, renginius mokyklose. Respondentės teigė, jog duomenų rinkimas ne tik palengvina stebėseną, tačiau ir padeda sužinoti apie sergamumą tam tikromis ligomis, nes tėvai ne visada tokią informaciją suteikia, ir teigė, jog duomenys ne visada yra tikslūs ar teisingi.
31 3.2.2 lentelė. Atsakymai į klausimą, ar sukurta informacinės sistemos versija yra naudinga,
Kategorijos Subkategorijos Teiginiai
Naudinga
Patogu
„<...> yra galimybė vienoje vietoje kaupti, analizuoti, archyvuoti
vaikų sveikatos rodiklius, įžvelgti tendencijas.“ (Nr. 4);
„<...> elektroniniame variante patogiau galima matyti visus vaikų
sveikatos rodiklius, susirgimus, pažymos galiojimo laiką“ (Nr. 1);
„<...> visi duomenys bus vienoje vietoje.“ (Nr. 12).
Greita „Galima greitai matyti sveikatos duomenis, susiformuoti reikiamą
ataskaitą.“ (Nr. 15).
Iš dalies
naudinga Turi trūkumų
„Supratau, kad ji turi potencialo būti labai naudinga ateityje“ (Nr. 10)
Neaišku Neturi nuomonės
„Neturiu nuomonės. Gal ir gerai.“ (Nr. 3); „Sunku pasakyti. Su programa mažai dirbu“ (Nr. 11).
Dauguma apklaustųjų (70,7 proc.) manė, jog dabartinė VSS IS versija yra naudinga, nes: „<...> yra galimybė vienoje vietoje kaupti, analizuoti, archyvuoti vaikų sveikatos rodiklius, įžvelgti
tendencijas.“ (Nr. 4), „<...> elektroniniame variante patogiau galima matyti visus vaikų sveikatos rodiklius, susirgimus, pažymos galiojimo laiką“ (Nr. 1), ir „Galima greitai matyti sveikatos duomenis, susiformuoti reikiamą ataskaitą.“ bei rodiklių rengimas yra tikslingesnis, nes „<...> visi duomenys bus vienoje vietoje.“ (Nr. 12). Taip pat ateityje bus patogiau naudotis vaikų sveikatos
rodiklių duomenimis, nes jie lengvai prieinami – „<...> nebeliko tiek „popierizmo“, elektroniniu
būdu yra paprasčiau.“ (Nr. 10). Dalis specialisčių (17,6 proc.) teigė, jog naudinga iš dalies. Savo
atsakymus respondentės grindė tuo, jog sistemą dar reikia tobulinti, ji turi trūkumų. Taip pat buvo kitokių atsakymų (11,7 proc.): „Neturiu nuomonės. Gal ir gerai.“ (Nr. 3), „Sunku pasakyti. Su
programa mažai dirbu“ (Nr. 11). Dauguma specialisčių teigė, jog VSS IS yra naudinga ar naudinga
iš dalies: informaciją patogu pasiekti, paprasčiau pildyti elektronines formas, galima matyti daugiau ir įvairios informacijos. Taip pat specialistės pridūrė, jog sistemą dar reikia tobulinti, ji turi trūkumų.
32 reikiamus duomenis. Tai galima grįsti tuo, jog nebuvo pagal vienodą nacionalinę metodiką išleistų leidinių, trūko ataskaitų, nes nebuvo reglamentavimo duomenų viešinimui, todėl viešinimo mastas galėjo apsiriboti tik tam tikra bendruomene.
Toliau norint išsiaiškinti VS priežiūros specialisčių žinias apie IS jų buvo klausiama, kokiomis informacinėmis sistemomis, susijusiomis su vaikų sveikata, naudojasi/ naudojosi. Specialistės (100,0 proc.) nurodė, jog naudojosi tik VSS IS. Tai galima aiškinti tuo, jog anksčiau Lietuvoje vaikų sveikatos IS nebuvo ir naujausia yra VSS IS.
Specialisčių buvo klausiama, ar vaikų sveikatos stebėjimo informacinė sistema leidžia identifikuoti pagrindines vaikų sveikatos problemas. Rezultatų pasiskirstymas pateikiamas 3.2.1 paveiksle. Beveik trečdalis apklaustųjų (27,8 proc.) rinkosi atsakymą „Taip, leidžia“. Taip pat 72,2 proc. specialisčių manė, jog leidžia iš dalies. Galima matyti, jog visos specialistės manė, jog VSS IS padeda identifikuoti problemas, tačiau sistemą dar reikia tobulinti.
Specialisčių buvo prašoma nurodyti, ar jos turėjo pastabų, siūlymų siekiant tobulinti VSS IS veikimą. Respondentės buvo paprašytos pastabas, siūlymus įvardyti. Rezultatų pasiskirstymas pateikiamas 3.2.1 pav.
3.2.1 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas atsižvelgiant į tai, ar jos turėjo pastabų, siūlymų siekiant tobulinti vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos veikimą (proc.) (N=18)
3.2.1 pav. galima matyti, jog jokių pastabų ar pasiūlymų neturėjo trečdalis respondenčių (33,3 proc.). Taip pat trečdalis respondenčių (33,3 proc.) atkreipė dėmesį į tai, jog sistema dažnai stringa, darbas nevyksta sklandžiai, iššvaistomas laikas, kaip teigė viena respondenčių: „Pildant VSS IS
duomenis sistema dažnai užstringa ir neleidžia pilnai suvesti duomenų, todėl reikia vėl iš naujo daryti.“ (Nr. 1). Dalis apklaustųjų (11,1 proc.) teigė, jog svarbus yra bendradarbiavimas su šeimos
33 gydytojais: „Kad į tą sistemą duomenis įvestų patys šeimos gydytojai“ (Nr. 2), „Pritaikyti
bendradarbiavimą su gydytojais – kad jie įvestų pažymas arba įkeltų el. variantą., nes vaikai pažymų neatneša, pamiršta, pameta.“ (Nr. 10). Likusiųjų atsakymai buvo įvairūs. Buvo kreipiamas
dėmesys į darbo efektyvumą, duomenų ir rodiklių svarbą: „Manau, nereikia gydytojų telefono
numerio, spaudo numerio vesti.“ (Nr. 12), „Laiku neatnaujinami duomenys apie vaikus. Pvz., vaikas jau seniai išregistruotas iš mokyklos, o sistemoje dar yra.“ (Nr. 15), „Galėtų būti detalesnis vaikų pagal ligų grupes skirstymas – kartais nežinai, koks tiksliai sutrikimas, nes parašyta bendrai, todėl reikia klausti tėvų. O vaikų kelios dešimtys gali būti.“ (Nr. 18). Likusios respondentės teigė,
neturėjusios nuomonės dėl VSS IS veikimo tobulinimo. Galima daryti prielaidą, jog šioms respondentėms trūko žinių apie VSS IS ir bendrai – apie IS, todėl jos negalėjo įvardyti pastabų, arba respondentės nematė prasmės tolimesniam darbui su šia sistema ir todėl nebuvo svarbu įvardyti pastabas, siūlymus. Labai svarbu yra tai, jog dauguma respondenčių (66,6 proc.) turėjo pastebėjimų toliau dirbant su VSS IS ir siekiant ją tobulinti. Dažniausias nurodytas darbo trukdis buvo sistemos strigimas, nesklandumai, dėl kurių ilgėdavo darbo trukmė, buvo prarandamas laikas, kurį būtų galima naudoti pagrindinėms veikloms. Taip pat buvo išskirta tai, jog duomenys yra dubliuojami, todėl darbas nėra efektyvus. Likusieji pastebėjimai buvo specifiniai.
34 prasmės tolimesniam darbui su šia sistema. VSS IS yra reikalinga, tačiau ją dar reikia tobulinti tam, kad būtų galima tikslingai naudoti.
3.3. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos diegimo ir naudojimosi problemos
Toliau buvo norima nustatyti VSS IS diegimo ir naudojimosi problemas. Pirmiausiai specialisčių buvo klausiama, ar jos mokėsi IS pagrindų. Daugiau nei pusė respondenčių (77,8 proc.) mokėsi IS pagrindų. Siekiant užtikrinti sklandų darbą su IS dauguma specialisčių turėtų turėti kompetencijas darbui su IS, duomenų analize (54). Analizuojant rezultatus buvo vertinta, ar mokymasis IS pagrindų ir nuomonė, dėl VSS IS naudos identifikuojant pagrindines vaikų sveikatos problemas, buvo susiję, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp specialisčių, kurios mokėsi (66,7 proc.), ir specialisčių, kurios nesimokė (33,3 proc.) IS pagrindų, nebuvo nustatyta (χ2=0,020; lls=1; p>0,05).
Respondenčių buvo klausiama, ar joms pakako žinių apie IS kūrimą, modifikavimo galimybes. Daugiau nei trečdalis respondenčių (38,9 proc.) teigė, jog joms trūko žinių apie IS kūrimą, modifikavimo galimybes. Galima matyti, jog, pagal anksčiau aptartus rezultatus, dauguma specialisčių (77,8 proc.) mokėsi IS pagrindų, tačiau turimų žinių nepakanka darbui su VSS IS, todėl galima kelti prielaidą, jog specialistėms reikalingi mokymai darbui su nauja IS.
Dauguma specialisčių (88,9 proc.) teigė darbe naudojama įranga (kompiuteris, interneto ryšio kokybė) buvo tinkama naudotis VSS IS. Likusios specialistės (11,1 proc.) nurodė, jog įranga netinkama, dėl lėto interneto greičio, dėl kompiuterio ribotų galimybių atlaikyti dideles sistemos apkrovas (Nr. 11, Nr. 14).
Toliau respondenčių buvo klausiama, kur buvo kompiuteris, kuriuo naudojosi dirbdamos su VSS IS. Dažniausias atsakymas buvo „Mokykloje/-ose“. Kitos nurodė konkrečią darbo vietą – sveikatos kabinetą. Taip pat 11,1 proc. apklaustųjų teigė, jog kompiuteris pastatytas kabinete, kuriuo dalinasi su kitais darbuotojais – psichologu, logopede. Toliau respondenčių buvo klausiama, kiek laiko praėjo nuo kompiuterio patalpinimo darbo vietoje iki kompiuterio naudojimo pradžios. Atsakymų buvo įvairių: „Iškart“ (Nr. 1, Nr. 6, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13), „1,5 m.“ (Nr. 14, Nr. 17, Nr. 18), „Trys metai“ (Nr. 9). Taip pat dalis respondenčių negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada pradėjo naudotis kompiuteriu, nes nežinojo ar neprisiminė.
35 3.3.1 lentelė. Atsakymai į klausimą, kaip respondentės mokėsi dirbti su informacine sistema
Kategorijos Subkategorijos Teiginiai
Savarankiškai
Atsiųsta mokomoji medžiaga
„<...> turėjome prieigą prie naudojimosi sistema metodikos/
instrukcijos, kurioje buvo gan aiškiai išdėstyta.“ (Nr. 4);
„Atsiuntė informacinį vadovą (pdf).“ (Nr. 10). Konsultavosi „Biure paklausiau ir padėjo“ (Nr. 9).
Skaitė, ieškojo internete
„Pati bandžiau. Skaičiau ir ieškojau visokių filmukų“ (Nr. 14).
3.3.1 lentelėje galima matyti, jog buvo identifikuoti keli mokymosi būdai. Specialistės teigė, jog buvo atsiųsta mokymosi medžiaga: „<...> turėjome prieigą prie naudojimosi sistema metodikos/
instrukcijos, kurioje buvo gan aiškiai išdėstyta.“ (Nr. 4), „Atsiuntė informacinį vadovą (pdf).“ (Nr.
10). Maždaug dešimtadalis (11,1 proc.) specialisčių teigė, jog konsultavosi darbovietėje. Taip pat 38,9 proc. apklaustųjų teigė, jog pačios skaitė, ieškojo informacijos internete.
Respondenčių buvo klausiama, ar buvo atliekama apklausa, dėl VSS IS veikimo, nustatytų problemų, šalinimo galimybių ir pan. Dauguma specialisčių (77,8 proc.) atsakė, jog apklausa nebuvo vykdoma. Likusios specialistės teigė, jog apklausa buvo atliekama. Toks atsakymų pasiskirstymas gali būti dėl prastos komunikacijos tarp atlikusių VSS IS tvarkymo darbus, dėl netinkamo el. laiškų pralaidumo pas specialistes, dėl specifiškų problemų, kurios pasitaikė ne visoms specialistėms, todėl nebuvo apklausta kiekviena respondentė.
Respondenčių buvo klausiama, ar naudojimasis VSS IS sukėlė nepatogumų. Rezultatai pateikiami 3.3.2 lentelėje.
3.3.2 lentelė. Atsakymai į klausimą, ar naudojimasis vaikų sveikatos stebėsenos informacine sistema sukėlė nepatogumų
Kategorijos Subkategorijos Teiginiai
Sukėlė
Stringa „Jeigu yra daug prisijungusių, sistema pradeda strigti, ja
sklandžiai naudotis reikalingas spartus internetas. “ (Nr. 4).
Prastai veikia
„Kartais vedant sveikatos pažymų duomenis neleidžia pasirinkti
diagnozės, reikia perkrauti puslapį ir visą suvedimą pradėti iš naujo. <...> Negaliu pasirinkti tam tikrų mokyklų, o taip negaliu
36 3.3.2 lentelės tęsinys. Atsakymai į klausimą, ar naudojimasis vaikų sveikatos stebėsenos
informacine sistema sukėlė nepatogumų
Kategorijos Subkategorijos Teiginiai
Sukėlė Prastai veikia
„Lėtai dirba sistema duomenų vedimo metu. Ne visos gydymo
įstaigos buvo suvestos.“ (Nr. 9);
„Neveikia funkcijos. Nėra geros diagramos (kai kurių
skaičiavimų trūksta, kai kurių duomenų nėra skaičiuojant ir nėra f-jų tuos duomenis įtraukti ar padaryti skaičiavimus)
<...> tiesiog „meta“ klaidas ir negalima prisijungti prie sistemos pusę dienos.“ (Nr. 10).
Nesukėlė Problemų nėra „Ne“ (Nr. 1, Nr. 5, Nr. 8, Nr. 12); „Nesukėlė“ (Nr. 7, Nr. 11).
Trečdalis (33,3 proc.) atsakė, jog problemų nebuvo. Likusios specialistės (66,7 proc.), teigė, jog darbas naudojantis VSS IS nebuvo sklandus. Iš šių respondenčių visos (100,0 proc.) nurodė, jog sistema strigo. Taip pat buvo atsakymų, jog prastai veikė tam tikros funkcijos: „Kartais vedant
sveikatos pažymų duomenis neleidžia pasirinkti diagnozės, reikia perkrauti puslapį ir visą suvedimą pradėti iš naujo. <...> Negaliu pasirinkti tam tikrų mokyklų, o taip negaliu baigti ir pažymos pildymo, nes neleidžia išsaugoti.“ (Nr. 13), „Lėtai dirba sistema duomenų vedimo metu. Ne visos gydymo įstaigos buvo suvestos.“ (Nr. 9), „Neveikia funkcijos. Nėra geros diagramos (kai kurių skaičiavimų trūksta, kai kurių duomenų nėra skaičiuojant ir nėra f-jų tuos duomenis įtraukti ar padaryti skaičiavimus) <...> tiesiog „meta“ klaidas ir negalima prisijungti prie sistemos pusę dienos.“ (Nr. 10). Toliau 3.3.1 paveiksle pateikiama respondentės Nr. 10 užfiksuota klaida,
37 3.3.1 pav. Respondentės Nr. 10 užfiksuota klaida dirbant su VSS IS
3.3.1 pav. galima matyti VSS IS klaidą, dėl kurios, kaip teigė respondentė Nr. 10, darbas su sistema nebuvo sklandus, nes nebuvo įmanoma ilgą laiką prisijungti prie paskyros. Taip pat buvo nurodyta, jog sistema turėjo kitų problemų, trukdžiusių darbui: sunku prisijungti, nepriimami prisijungimo duomenys bei sunku suprasti diagramas, padaromas naudojant sistemą bei jos duomenis. Nurodyta, jog diagramos nebuvo tikslios. Dažniausiai išskiriami nepatogumai – sistemos strigimas, lėtas veikimas bei įvairių funkcijų nebuvimas ir/ ar neveikimas.
38 Toliau respondenčių buvo klausiama apie tai, ar, jų manymu, dirbdamos su VSS IS gauna teisingą informaciją. Rezultatai pateikiami 3.3.2 lentelėje.
3.3.2 lentelė. Atsakymai į klausimą, ar dirbdamos su informacine sistema respondentės gauna teisingą informaciją
Kategorijos Subkategorijos Teiginiai
Teisingą Klaidų nepastebėjo „Man atrodo teisingą.“ (Nr. 6); „Kol kas viskas gerai.“ (Nr. 15).
Neteisingą
Neteisingos diagramos
„Padaro neteisingas digramas. Trūksta jose informacijos.“(Nr. 10).
Kitų asmenų klaidos
Ne visas pažymas teisingai pildo šeimos gydytojai poliklinikose.“ (Nr. 9);
„<...> nepilni duomenys.“ (Nr. 17).
Kitos problemos
„<...> reikia įrašyti apsilankymo pas odontologą datą ir
pažymėjimo numerį. O fizinėj pažymoj tokio punkto net nėra (tik VSS IS reikalaujama).“ (Nr. 10).
3.3.2 lentelėje galima matyti, jog daugiau nei pusė (66,7 proc.) respondenčių teigė, jog gauna teisingą informaciją ir kol kas klaidų nepastebėjo. Tačiau taip pat buvo ir kitaip manančiųjų (11,1 proc.), kurios teigė, jog generuojamos neteisingos diagramos. Taip pat 11,1 proc. apklaustųjų nurodė, jog neteisinga informacija gali būti VSS IS dėl kitų asmenų klaidų: „Ne visas pažymas
teisingai pildo šeimos gydytojai poliklinikose.“ (Nr. 9), „<...> nepilni duomenys.“ (Nr. 17). Taip pat
išskirtos ir kitos problemos: „<...> reikia įrašyti apsilankymo pas odontologą datą ir pažymėjimo
numerį. O fizinėj pažymoj tokio punkto net nėra (tik VSS IS reikalaujama).“ (Nr. 10), „Trūkumas galbūt yra tai, jog pateiktas klausimų perteklius, gal nereikėtų papildomos informacijos apie odontologo adresą, pažymos kodą.“ (Nr. 1). Nors didesnė dalis specialisčių nepastebėjo klaidų ir
manė, jog gauna teisingą informaciją dirbdamos su VSS IS, likusios specialistės išskyrė keletą problemų, dėl duomenų teisingumo: duomenys dubliuojasi vaikų sveikatos pažymėjimuose, VSS IS renkama per daug nereikalingos informacijos, duomenys gali būti neteisingai užpildomi šeimos gydytojų, todėl gali atsirasti tolesnių problemų su duomenų tikslumu, pavyzdžiui, sudarant diagramas.
