• Non ci sono risultati.

PACIENTŲ PASITENKINIMAS CHIRURGŲ IR GINEKOLOGŲ TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS PIRMINĖSE SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "PACIENTŲ PASITENKINIMAS CHIRURGŲ IR GINEKOLOGŲ TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS PIRMINĖSE SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE"

Copied!
88
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Simona Kvalitaitė

PACIENTŲ PASITENKINIMAS CHIRURGŲ IR

GINEKOLOGŲ TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS

PIRMINĖSE SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentė: Simona Kvalitaitė

Darbo vadovas:

Prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

PACIENTŲ PASITENKINIMAS CHIRURGŲ IR GINEKOLOGŲ TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS PIRMINĖSE SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

Simona Kvalitaitė

Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2017. 81 p.

Vienas pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tikslų yra optimalus pacientų poreikių tenkinimas. Pacientų nuomonė, jų sveikatos priežiūros vertinimas yra labai svarbus ir remiantis juo, galima strateguoti organizacijos veiklą, jos procesų pokyčius, modifikuoti medikų ir vadybininkų elgseną bei darbinę veiklą.

Darbo tikslas: ištirti ir palyginti pacientų pasitenkinimą chirurgų ir ginekologų teikiamomis

paslaugomis pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose Kauno mieste.

Tyrimo metodika: Tyrimui atlikti parengta anoniminė momentinio kiekybinio tyrimo anketa,

kurią sudarė 30 uždaro tipo klausimų. Anketa skirta įvertinti pacientų pasitenkinimą chirurgų ir ginekologų teikiamomis paslaugomis pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose Kauno mieste. Buvo apklausta 303 pacientai, kurie apsilankė Kauno miesto viešosiose ir privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose pas chirurgą arba ginekologą 2016 m. vasario – birželio mėn. Anketinės apklausos duomenų analizei naudota SPSS 11.0 versijos programa.

Rezultatai. Dauguma pacientų buvo patenkinti chirurgo (77,3 proc.) ir ginekologo (85,4 proc.)

suteikta konsultacija, bei chirurgo (60,7 proc.) ir ginekologo (79,2 proc.) atliktomis diagnostinėmis ir gydymo procedūromis pirminėse sveikatos priežiūros (PSP) įstaigose Kauno mieste. Taip pat dauguma pacientų apsilankytų pas tą patį gydytoją dar kartą, bei rekomenduotų jį savo artimam žmogui. Mažiau nei pusė pacientų atsakė, kad gydytojas konsultacijos metu pateikė mokomosios medžiagos apie ligą, sveikatą - pas chirurgą (13,1 proc.), pas ginekologą (24,7 proc.) ir paaiškino išrašytų vaistų įtaką sveikatai ir šalutinį poveikį – pas chirurgą (37,9

(3)

proc.), pas ginekologą (37,7 proc.), bei paaiškino atliktų tyrimų rezultatus - pas chirurgą (41,4 proc.), pas ginekologą (60,1 proc.). Taip pat mažiau nei pusė pacientų nurodė, kad gydytojas atsižvelgė į jų nuomonę skirdamas gydymą - pas chirurgą (33,1 proc.), pas ginekologą (49,4 proc.), kad bendraudami su gydytoju visiškai juo pasitikėjo – pas chirurgą (42,1 proc.), pas ginekologą (52,5 proc.), bei kad gydytojas skyrė pakankamai laiko – pas chirurgą (48,3 proc.) pas ginekologą (53,8 proc.). Lyginant teiginius, susijusius su chirurgų ir ginekologų darbu bei bendravimu konsultacijos metu, pacientai labiau teigiamai vertino ginekologus. Pacientų pasiskirstymas viešose ir privačiose PSP įstaigose pagal pasitenkinimą gydytojų chirurgų ir ginekologų suteiktomis konsultacijomis, nusiteikimą pakartotinai apsilankyti toje pačioje PSP įstaigoje bei nusiteikimą rekomenduoti gydytoją, pas kurį lankėsi, artimam žmogui statistiškai reikšmingai skyrėsi. Statistiškai reikšmingai mažesnė pacientų dalis, lankiusių privačias PSP įstaigas, palyginus su besilankiusiais viešosiose PSP įstaigose, liko nepatenkinti gydytojų atliktomis diagnostinėmis ar gydymo procedūromis (atitinkamai 6,1 proc. ir 16,9 proc.) bei gydytojų suteiktomis konsultacijomis (6,1 proc. ir 21,2 proc.). Tik nedidelė dalis pacientų, besilankiusių privačiose PSP įstaigose, liko nepatenkinti gydytojų darbu (2,6 proc. – privačiose ir 16,4 proc. (p<0,001) - viešosiose PSP įstaigose). Dar kartą, jeigu reikėtų, nesikreiptų pas tą patį gydytoją bei nerekomenduotų jo artimam žmogui atitinkamai 2,6 proc. ir 6,1 proc. pacientų privačiose PSP įstaigose ir 16,4 proc. bei 24,3 proc. viešosiose PSP įstaigose (p<0,001).

Išvados. Dauguma pacientų patenkinti chirurgo ir ginekologo suteikta konsultacija,

diagnostinėmis bei gydymo procedūromis ir apsilankytų pas tą patį gydytoją dar kartą, bei rekomenduotų artimam žmogui. Pacientų pasiskirstymas viešose ir privačiose PSP įstaigose pagal pasitenkinimą gydytojų chirurgų ir ginekologų suteiktomis konsultacijomis, nusiteikimą pakartotinai apsilankyti toje pačioje PSP įstaigoje bei nusiteikimą rekomenduoti gydytoją, pas kurį lankėsi, artimam žmogui statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001).

(4)

SUMMARY

Public Health Management

PATIENTS’ SATISFACTION WITH SERVICES PROVIDED BY SURGEONS AND GYNECOLOGISTS IN PRIMARY HEALTHCARE INSTITUTIONS

Simona Kvalitaitė

Scientific advisor: Prof. Habil. Dr. Abdonas Tamošiūnas

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas; 2017. 81 p.

Optimal satisfaction of the patients’ needs is one of the principal aims of healthcare service providers. Patients’ opinion and evaluation of healthcare are very important and may serve as a basis for the strategic planning of an organization’s activity, the implementation of changes in its processes, and modification of healthcare specialists’ and managers’ behavior and professional activity.

The aim of the study was to evaluate and compare patients’ satisfaction with services provided

by surgeons and gynecologists in primary healthcare institutions in Kaunas city (Lithuania).

The methods of the study: For this cross-sectional quantitative study, we designed an

anonymous questionnaire consisting of 30 closed-ended questions. The questionnaire aims at evaluating patients’ satisfaction with services provided by surgeons and gynecologists in primary healthcare institutions of Kaunas city. The study included 303 patients who visited a surgeon or a gynecologist in public or private primary healthcare institutions of Kaunas city during February-June of 2016. The data of the questionnaire-based survey were analyzed using statistical software SPSS v. 11.0.

Results. The majority of the patients were satisfied with surgeons’ (77.3%) and gynecologists’

(85.4%) consultations and the diagnostic and therapeutic procedures provided by surgeons (60.7%) and gynecologists (79.2%) in primary healthcare (PHC) institutions of Kaunas city. The majority of the respondents also stated that they would visit the same physician again and would recommend him/her to their close friends and relatives. Less than one-half of the respondents

(5)

stated that during the consultation, the physicians provided them with educational material about the disease and health (13.1% of patients who visited surgeons and 24.7% of patients who visited gynecologists), explained about the therapeutic and adverse effects of the prescribed medicines (37.9% patients who visited surgeons and 37.7% of patients who visited gynecologists), and explained test results (41.4% of patients who visited surgeons and 60.1% of patients who visited gynecologists). In addition, less than one-half of the patients stated that their physicians took their opinion into account when prescribing treatment (33.1% of patients who visited surgeons and 49.4% of patients who visited gynecologists), that they completely trusted their physicians (42.1% of patients who visited surgeons and 52.5% of patients who visited gynecologists), and that the physicians devoted sufficient time for them (48.3% of patients who visited surgeons and 53.8% of patients who visited gynecologists). The comparison of the respondents’ statements related to the surgeons’ and gynecologists’ work and communication during consultations showed that patients more positively evaluated gynecologists’ services.

Patient distribution in public and private PHC institutions according to satisfaction with consultations provided by surgeons and gynecologists, willingness to visit the same PHC institution again, and willingness to recommend the physician to a close friend or a relative differed statistically significantly. A statistically significantly smaller proportion of patients who visited private PHC institutions, compared to those who visited the public ones, were dissatisfied with the diagnostic and therapeutic procedures (respectively, 6.1% and 16.9% of patients) and consultations (respectively, 6.1% and 21.2% of patients) provided by their physicians. Only a small proportion of patients who visited private PHC institutions were dissatisfied with the physicians’ work (2.6% of patients visiting private PHC institutions and 16.4% of patients visiting public PHC institutions (p<0.001)). The proportion of the respondents who would not like to visit the same physician again and would not recommend him or her to their close friends or relatives was, respectively, 2.6% and 6.1% among patients who visited private PHC institutions and, respectively, 16.4% and 24.3% among patients who visited public PHC institutions (p<0.001).

Conclusions. The majority of the patients were satisfied with consultations and diagnostic and

therapeutic procedures provided by surgeons and gynecologists, and would visit the same physicians again and would recommend them to their close friends and relatives. Patient distribution in public and private PHC institutions according to satisfaction with consultations provided by surgeons and gynecologists, willingness to visit the same PHC institution again, and

(6)

willingness to recommend the physician to a close person differed statistically significantly (p<0.001).

(7)

TURINYS

ĮVADAS... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės samprata... 13

1.2. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę lemiantys veiksniai ... 16

1.3. Pirminės sveikatos priežiūros Lietuvoje struktūra, joje dirbantys specialistai ir teikiamos paslaugos ... 21

1.4. Tyrimai susiję su pacientų pasitenkinimu sveikatos priežiūros paslaugomis... 23

2. TYRIMO METODIKA... 28

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 31

3.1. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos ... 31

3.2. Chirurgų ir ginekologų teikiamų paslaugų vertinimas pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose ... 33

3.3. Veiksnių, turinčių įtakos pasitenkinimui chirurgų ir ginekologų paslaugomis, vertinimas ... 49

3.4. Pacientų pasitenkinimo gydytojų paslaugomis palyginimas tarp viešųjų ir privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ... 55

3.5. Rezultatų aptarimas ... 71

IŠVADOS... 74

REKOMENDACIJOS PSP ĮSTAIGŲ VADOVAMS... 76

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 77

(8)

SANTRUMPOS

ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

PSP – pirminė sveikatos priežiūra

(9)

SĄVOKOS IR TERMINAI

Pacientas – asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis,

nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis.

Pasitenkinimas – nuostata, parodanti vartotojo (paciento) lūkesčius, nuomonę apie įstaigą,

įstaigos paslaugas, pasiūlymus, vertinimą ir lyginimą su konkurentais, teikiančiais to paties profilio paslaugas, pasiūlymus.

Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos

stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.

Gydytojas akušeris ginekologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs

gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją;

Gydytojas chirurgas – gydytojas specialistas, turintis licenciją verstis chirurgo praktika Lietuvos

Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Sveikatos priežiūros įstaiga - įstaiga ar įmonė, įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka

(10)

ĮVADAS

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) strateginiame sveikatos politiką formuojančiame leidinyje „Sveikata 2020“ [Health 2020, WHO] kaip pagrindinį tikslą iškelia gyventojų sveikatos ir gerovės žymų pagerinimą, mažinant nelygybę sveikatos priežiūros sektoriuje, stiprinant visuomenės sveikatos veiklas ir užtikrinant prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios būtų universalios, teisingos, tvarios bei aukštos kokybės [1].

Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje kaip ir kitose dabartinėse pasaulio sveikatos apsaugos sistemose vyrauja tendencija gerinti teikiamų paslaugų kokybę nedidinant išlaidų. Vienas pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tikslų yra optimalus pacientų poreikių tenkinimas [2].

Pacientas yra centrinė sveikatos priežiūros proceso figūra, ašis, apie kurią sukasi visas šis procesas [3]. Orientacija į vartotoją yra pagrindinis visuotinės kokybės vadybos elementas. Tai siekis, kurio įgyvendinimas gali padaryti esminius poslinkius gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [4].

Pastaraisiais metais įvairiose šalyse atliekama daugybė pacientų pasitenkinimo tyrimų. Kai kuriose šalyse vykdoma nuolatinė sisteminga pasitenkinimo stebėsena (pvz., Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Norvegijoje, Nyderlanduose). Kitose šalyse (pvz., Airijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Slovėnijoje, Lietuvoje) atliekami pavieniai pacientų pasitenkinimo tyrimai nacionaliniu arba atskirų asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmeniu. Tokie pavyzdžiai liudija, kad informacija apie pacientų patirtį yra pripažintas ir plačiai naudojamas paslaugų kokybės matas [5].

PSO rekomendacijose nurodoma, jog sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų adekvačiai reaguoti į sveikatos paslaugų vartotojų lūkesčius, jų nuomonę apie sveikatos priežiūrą, jos kokybę, nes pacientų vertinimai apie teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas yra informatyvūs gerinant sveikatos priežiūrą [6]. Pacientų nuomonė, jų sveikatos priežiūros vertinimas yra labai svarbus, remiantis juo, galima strateguoti organizacijos veiklą, jos procesų pokyčius, modifikuoti medikų ir vadybininkų elgseną bei darbinę veiklą [3]. Pacientai, tiesiogiai dalyvaudami sveikatos priežiūros procese, gali nurodyti tai, kas jiems yra svarbiausia, o kas mažiau reikšminga. Jų vertinimai gali būti panaudojami nustatant silpnąsias sveikatos priežiūros grandis [7], tas darbo organizavimo sritis, kurias reikia tobulinti [8], kurioms sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, šalies politikai turėtų skirti didesnį dėmesį [7].

(11)

Kaip pabrėžia tarptautinės organizacijos kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija bei PSO pacientų pasitenkinimo paslaugų kokybe matavimai yra pagrindas nacionalinės sveikatos politikos formavimui. Taip pat ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenyje nuolatinis kokybės valdymas turėtų remtis patikima informacija apie pacientų lūkesčius bei pasitenkinimą naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis [5]. Vertinant pirminės sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybę, didelis dėmesys skiriamas paciento nuomonei apie suteiktų paslaugų kokybę. Tačiau daugelis mokslininkų teigia, kad pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis yra labai subjektyvus ir priklauso nuo paciento amžiaus, lyties, išsimokslinimo, ligos stadijos ir pobūdžio, jo lūkesčių ir asmeninės patirties [2].

Susidomėjimas pacientų nuomonių tyrimais per pastarąjį dešimtmetį išaugo ir Lietuvoje. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriais bandoma įvertinti pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis, teikiamų paslaugų kokybę bei išsiaiškinti pacientų lūkesčius, susijusius su paslaugų kokybe[4].

PSO Europos regiono biuro strateginiuose dokumentuose teigiama, kad, norint įgyvendinti prioritetines sritis bei pasiekti geresnių sveikatos rodiklių rezultatų, būtina užtikrinti ir skatinti sveikatos priežiūros sistemų finansinį gyvybingumą, į žmonių poreikius orientuotas ir įrodymais pagrįstas, tinkamas ir savalaikes sveikatos priežiūros paslaugas [9].

Europos Sąjungos šalyse įgyvendinamos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo strategijos. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas paslaugų prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui bei pacientų saugai. Deja, vis dar pasitaiko, kad kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos ir toliau yra nepakankamai saugios, kartais neefektyviai taikomos technologijos, patiriami nuostoliai, dėl blogos teikiamų paslaugų kokybės kyla pacientų nepasitenkinimas [8].

S. Rossas su bendraautoriais teigia, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybę nulemia teikiamų paslaugų įvairovė, medicinos technologijų lygis, medicinos įrangos galimybės bei vadybos priemonių taikymas pacientams aptarnauti – kaip organizuojama sveikatos priežiūra, tinkamas visuomenės informavimas (ką gyventojai žino apie sveikatos priežiūros organizavimą, paslaugų įvairovę). Vienas svarbių vadybos rodiklių daugelyje šalių yra įstaigų administracijos pastangos įvertinti, kokie gyventojų poreikiai ir kaip jie vertina teikiamas paslaugas, medicinos personalo darbo kokybę [10].

(12)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: ištirti ir palyginti pacientų pasitenkinimą chirurgų ir ginekologų teikiamomis

paslaugomis pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose Kauno mieste.

Uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų pasitenkinimą chirurgų ir ginekologų teikiamomis paslaugomis (konsultacija, diagnostinių ir gydymo procedūrų atlikimu) pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Nustatyti veiksnius turinčius įtakos pasitenkinimui chirurgų ir ginekologų teikiamoms paslaugoms pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose.

3. Palyginti Kauno miesto viešųjų ir privačiųjų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų chirurgų ir ginekologų teikiamas paslaugas.

(13)

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės samprata

Sveikatos priežiūra yra specifinė pirmiausia tuo, kad ji susijusi su žmogaus gyvenimo kokybe ir gyvybe, o antra sveikatos priežiūrai skiriama dalis pajamų, todėl jos kokybė yra labai svarbi kiekvienam pacientui [11].

Lietuvos mokslininkai akcentuoja, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu laikoma galimybė susirgus arba sutrikus sveikatai pasinaudoti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Tačiau įsigalint rinkos dėsniams paslaugų prieinamumo koncepciją papildė paslaugų efektyvumas atsižvelgiant į jų kainas ir rezultatus. Tradiciškai paslaugų prieinamumas matuojamas sveikatos draudimo mastais ir gyventojų galimybe patekti pas gydytoją [12].

Daugiau nei prieš du dešimtmečius Lietuvoje reformavus sveikatos priežiūros sistemą, pacientai tapo pilnateisiais paslaugų vartotojais, iš kurių tikimasi ne tik aktyvaus dalyvavimo priimant su jų sveikata, gydymu, slauga susijusius sprendimus, bet ir vertinant bei tobulinant paslaugų kokybę. Sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas iš paciento perspektyvos tampa vienu esminiu kokybės gerinimo veiksnių [13].

Į sveikatos priežiūros prieinamumą žvelgiama finansiniu, komunikaciniu ir organizaciniu aspektais:

· Finansinis sveikatos priežiūros prieinamumas siejamas su gyventojų galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir apsirūpinti vaistais bei medicinos priemonėmis, apmokant tai iš nacionalinių fondų ar privačių šaltinių. Lietuvos sveikatos priežiūros finansavimo sistema atveria galimybę gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, o būtinąją medicinos pagalbą – ir nedraustiems asmenims. Draudžiamųjų grupė gana didelė, jei įtrauksime asmenis, kurie dirba ir patys moka įmokas, bei valstybės draudžiamus asmenis. Lietuvos privalomojo draudimo sistema formaliai aprėpia visus Lietuvos Respublikos piliečius, apibrėžtais atvejais – ir užsieniečius [14].

· Teritorinis arba komunikacinis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas susijęs su susisiekimo galimybėmis, t. y. atstumu iki gydymo įstaigos, viešojo transporto

(14)

prieinamumu ir laiku, per kurį pacientas pasiekia sveikatos paslaugas teikiančią įstaigą [14].

· Į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą galima žiūrėti ir organizaciniu aspektu. Išskirtos šios pagrindinės organizacinės problemos (vadybinės, etinės bei profesinės), su kuriomis susiduria Lietuvos sveikatos įstaigų pacientai [14].

Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas suprantamas trimis dimensijomis: organizacine, komunikacine ir ekonomine prasme:

· Organizacine prasme prieinamumas atspindi, kaip PSP organizuota gyventojams: ar PSP teikiama visos apimties ambulatorinėje ir stacionarinėje grandyje; ar užtenka specialistų gydytojų, slaugytojų PSP paslaugoms teikti; kaip dirba sveikatos priežiūros įstaigos, kiek laiko reikia laukti pagalbos, ar PSP užtikrinama paslaugų kokybė ir kaip ji stebima [12].

· Komunikacine prasme prieinamumas atspindi, kaip išdėstytas įstaigų tinklas, kad gyventojai būtų mediciniškai saugūs ir per nustatytą laiką galėtų pasiekti ir gauti PSP bei greitosios medicinos pagalbos paslaugas, taip pat susisiekti su savo gydytoju telefonu bei savu arba visuomeniniu transportu [12].

· Ekonomine prasme prieinamumas atspindi ar gyventojams PSP prieinama finansiškai, t.y. ar paslaugos nėra tokios brangios, kad būtų nepakeliamos šeimos biudžetui, ar gyventojams yra laiduojamos ir kokios nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kokia privalomojo sveikatos draudimo apimtimi yra apdrausti gyventojai [12].

Vertinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagrindinis vaidmuo tenka vartotojui (pacientui) [15]. Analizuojant organizacijos veiklą ir galimybes gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę svarbu įvertinti ir palyginti pacientų bei jų artimųjų nuomones ir įrodymais pagrįstus sveikatos priežiūros kokybės žymenis. Juo daugiau sutapimų, juo geresnė sveikatos priežiūros kokybė [16]. Pacientų apklausos – tai informatyvus ir adekvatus pokyčių sveikatos priežiūroje vertinimo indikatorius [17]. Jos padeda gydymo įstaigoms kryptingai tobulinti teikiamų paslaugų kokybę [18].

Sveikatos priežiūros kokybė – tai laipsnis, kuriuo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra didina tikimybę pasiekti norimų rezultatų remdamasi šiuolaikinėmis profesinėmis žiniomis.

(15)

· Sveikatos priežiūros kokybė geriau tenkina pacientų poreikius ir jų sveikatos priežiūros lūkesčius;

· Sveikatos priežiūros kokybė yra sisteminis, visapusiškas, tęstinis procesas, orientuotas į paciento poreikius;

· Sveikatos priežiūros kokybės tikslas neapsiriboja tik geresnės pacientų sveikatos siekiu, apima ir jų gyvenimo kokybę;

· Sveikatos priežiūros kokybė grindžiama nuolatiniu tiek medikų profesionalų, tiek pacientų mokymusi;

· Sveikatos priežiūros kokybė taupo išteklius ir sudaro galimybę juos reinvestuoti [19]. Sveikatos priežiūros kokybės strategijos realizuojamos trijuose hierarchiniuose lygmenyse:

· Sisteminiame – koncepciniame (nacionaliniame); · Organizaciniame – struktūriniame (teritoriniame); · Procesiniame – kokybiniame (organizacijų).

Labiausiai diferencijuotas yra procesinis - kokybinis lygmuo. Būtent jame plačiausiai realizuojamos sveikatos priežiūros kokybės sistemų kūrimas, diegimas ir valdymas vadovaujantis nacionalinėmis kokybės strategijomis [19].

Medicinos paslaugų kokybė nėra abstraktus dalykas. Ji priklauso nuo labai konkrečių veiksnių – institucijos veiklos vadybos lygio, šiuolaikiškų gydymo priemonių ir būdų, naujausias savo srities žinias ir gydymo metodus taikančių medikų, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos veiksmingumo, profesinių tarptautinių mainų, medicinos darbuotojų skaidrios motyvavimo sistemos ir kt. Ženklią dalį šalies sveikatos apsaugos problemų galima išspręsti šios srities institucijose taikant šiuolaikinius vadybos, tarp jų ir kokybės vadybos, metodus bei priemones [20].

Sveikatos priežiūros kokybės valdymas apima šias mąstymo ir veiklos sferas:

· Sisteminį požiūrį į sveikatos priežiūrą ir sveikatos priežiūros kokybės tobulinimą; · Sveikatos priežiūros kokybė gerinimo kaip nuolatinio proceso (vyksmo) vertinimą. · Įrodymais pagrįstų kokybės rezultatų vertinimą;

· Sveikatos priežiūros kokybės sistemų vadybos kaip esminio kokybės gerinimo elemento vertinimą;

· Sveikatos priežiūros kokybės gerinimo pokyčių tiesioginės priklausomybės nuo sveikatos priežiūros technologijų pokyčių supratimą;

(16)

· Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šio proceso aplinkos reguliacinių mechanizmų sukūrimą.

Pagrindinis ir tęstinis bet kurios sveikatos priežiūros organizacijos procesas - žmonių (pacientų) sveikatos priežiūra. Šis procesas yra sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų (medicinos profesionalų ir vadybininkų) ir gavėjų (pacientų) sąveika. Gaunamas rezultatas – paciento sveikatos pokytis [19]. Lietuvos sveikatos priežiūros kokybę galima didinti struktūros, proceso ir paslaugos (produkto) požiūriu. Pacientai, sveikatos priežiūros teikėjai, gydytojai, finansuotojai, taip pat politikai turėtų aktyviai dalyvauti kokybės rodiklių kūrime ir atrankoje. Kokybiška sveikatos priežiūra negali būti ribojama ligos diagnostika ir gydymu, bet turi būti visapusiška, orientuota į pacientą, remtis holistiniu požiūriu, koordinuota komandinio darbo priežiūra [21].

Apibendrinant galima teigti, kad sveikata svarbi kiekvienam pacientui, o teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti nuolat vertinamos, tobulinamos, kad kuo daugiau atitiktų pacientų poreikius ir patenkintų lūkesčius, bei būtų prieinamos kiekvienam pacientui ekonomine, organizacine ir komunikacine prasme.

1.2. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę lemiantys veiksniai

Pacientų pasitenkinimo svarba sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinime yra labai svarbi [22]. Jie, reikšdami pastabas ir pasiūlymus, sveikatos priežiūrą vertina kaip visuminį procesą, o ne tik kaip sveikatos priežiūros paslaugas. Keičiant medikų, vadybininkų ir organizacijų elgseną atsižvelgus į pacientų pastabas ir pasiūlymus, didinamas pacientų lojalumas organizacijai, gausėja organizacijos pajamos, gerinama sveikatos priežiūros kokybė ir jos tinkamumas [23]. Pacientų poreikių ir lūkesčių tenkinimas, nuolatinis jų tyrimas ir analizė, greitas reagavimas į jų pokyčius – modernios sveikatos apsaugos sistemos organizacijos bruožas. Pacientai, įgyvendindami savo teisę rinktis sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją, remiasi ne įrodymais pagrįsta motyvacija, o savo nuomone, pagrįsta empirine asmenine ar artimų žmonių patirtimi [16].

Pacientų pasitenkinimas apibrėžiamas, kaip pusiausvyra tarp teigiamų ir neigiamų pacientų vertinimų ir požiūrio į sveikatos priežiūros paslaugas [24]. Jis priklauso nuo veiksnių

(17)

tokių kaip: teikiamų klinikinių paslaugų kokybė, bendravimo prieinamumas su gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros darbuotojais, paslaugų savikainos, ligoninės infrastruktūros, fizinio komforto, emocinės paramos ir pagarbos pacientų pageidavimams, o pacientų lūkesčių neatitikimas šiems dalykams susijęs su pasitenkinimo paslaugomis sumažėjimu [25]. Taip pat pacientui yra svarbūs tokie paslaugos kokybės parametrai kaip profesionalumas, patikimumas, prieinamumas, lankstumas, operatyvumas, teikėjo pasirengimas padėti, estetiniai aspektai, patogumas, tvarkingumas, empatija, požiūris ir elgsena [26].

Paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių. Ji apibūdinama kaip veikla, procesas, nauda, ekonominė

gėrybė arba veiksmų ir procesų seka. Paslaugos vartotojas ją vertina remdamasis savo patyrimu ir lūkesčiais, todėl kiekvienas vartotojas tą pačią paslaugą ir jos kokybę suvokia savaip [27].

Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos - tai nespecializuota kvalifikuota asmens

sveikatos priežiūra ir psichikos sveikatos priežiūra, teikiama ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ). Už PSP paslaugas pagal įrašytų į ASPĮ gyventojų sąrašą ir pagal nustatytą vieno asmens metinę sveikatos priežiūros pagrindinę kainą moka ligonių kasos. Ši kaina, esant poreikiui, diferencijuojama pagal PSP paslaugas teikiančių gydytojų specialybes: apylinkės terapeuto, pediatro, akušerio-ginekologo, bendrosios praktikos gydytojo chirurgo ir bendrosios praktikos gydytojo odontologo [12]. Specialistų patirtis dėl pacientų susirgimų, kurie galėjo būti išgydyti pirmosios grandies gydytojų, skiriasi. Į akušerį - ginekologą ir chirurgą nepagrįstai pacientai kreipiasi labai retai dėl specifinių šių specialistų teikiamų paslaugų [28].

Sveikatos priežiūros procesą sudaro subprocesai:

· Sveikatos palaikymas, stiprinimas ir formavimas; · Sveikatos diagnostika; · Gydymas; · Slauga; · Reabilitacija; · Nemedicininės paslaugos; · Valdymas [19].

Šiuos procesus ir jų kokybę atskirai daugiau analizuoja ir vertina medicinos profesionalai ir vadybininkai. Pacientai juos vertina kaip vieną visuminį sveikatos priežiūros procesą. Be to, jie vertina ne tik sveikatos priežiūros paslaugos gamybą ir jos rezultatyvumą, bet ir teikimą (aplinką, bendravimą, laiko parametrus ir kt.) [19].

(18)

Literatūroje tai pat yra įvardijami svarbiausi sveikatos paslaugų kokybę užtikrinantys tarpasmeniniai veiksniai. Tai yra:

· Dėmesys biologiniams, psichologiniams ir socialiniams sveikatos aspektams (biopsichosocialinis požiūris);

· Dėmesys paciento požiūriui į ligą, žinojimas, ką jis pats apie ją mano, kokią prasmę ir reikšmę jai teikia, ką mano apie ligos priežastis, gydymą ir galimybes pasveikti (paciento kaip asmens, priėmimas);

· Paciento įsitraukimo ir dalyvavimo gydymo procese padidinimas (atsakomybės pasidalijimas);

· Pirmenybės tarpasmeniniam gydytojo ir paciento ryšiui teikimas terapinio santykio sukūrimas) [29].

Tyrėjai akcentuoja, jog bendravimas ir tinkamas informacijos pateikimas pacientui lemia pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis. Bendravimas su medicinos personalu yra vienas svarbiausių aspektų visiems pacientams vertinant gaunamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [30]. Informacijos pacientams apie sveikatos priežiūrą teikimas bei tinkamas pacientų ir medikų bendravimas didina pacientų padėkų skaičių [31].

Pacientai kreipiasi į gydytoją su savo lūkesčiais, vertybėmis, baime, ligomis ir tikisi gauti jiems reikiamos informacijos apie gydymo parinkimą. Kai kurie pacientai jau prieš ateidami pas gydytoją yra apsisprendę dėl pageidaujamo gydymo. Jei paciento pasirinkimas tvirtas ir skiriasi nuo gydytojo rekomenduojamo gydymo, tada gydytojo ir paciento bendravimas gali tapti konfliktišku [32]. O pacientas, pasitikintis gydytoju, jaučiasi saugus ir noriai į jį kreipiasi, iškilus problemai, bei atskleidžia visą svarbią informaciją, kuri gali būti esminė diagnozuojant ar vertinant gydymo efektyvumą. Pacientų pasitikėjimas medicinos darbuotojais turi įtakos jų pasitenkinimu gydymu ir gydymo rezultatais. Jų pasitikėjimas gydytojais yra vienas iš esminių principų, lemiantis sėkmingą tarpasmeninį bendravimą, ir yra siektinas kiekvieno gydytojo praktikoje [33]. Nors bendraujant tarp gydytojo ir paciento iškyla konfidencialumo, informacijos tikslumo bei patikimumo problemų, tačiau šiuolaikinės sveikatos politikos strategijos tyrinėtojai šiai dilemai spręsti siūlo aktyvesnio pacientų dalyvavimo priimant medicininius sprendimus modelį [34].

Medicininės konsultacijos struktūra gali varijuoti atsižvelgiant į sprendžiamos problemos pobūdį, gydytojo ir paciento bendravimo trukmę ir kitas aplinkybes, tačiau tradiciškai konsultavimo proceso metu sprendžiami šie pagrindiniai uždaviniai:

(19)

1. Užmezgamas ryšys su pacientu.

· Pacientas sutinkamas, pasisveikinama kreipiantis vardu ir pavarde. · Reaguojama ir atsiliepiama į paciento siunčiamus emocinius signalus. · Aktyviai klausoma.

2. Renkama informacija ir atliekama fizinė paciento apžiūra.

· Išsiaiškinamas paciento požiūris į aptariamą sveikatos problemą. · Atsižvelgiama į paciento apžiūros ir apklausos rezultatus.

· Pasiekiamas tarpusavio supratimas ir bendras požiūris į sveikatos problemą.

3. Jei diagnozė aiški, aptariama gydymo taktika, jei reikia ją patikslinti, susitariama dėl tolesnių tyrimų.

· Apibendrinama, apibūdinama paciento sveikatos būklė, suteikiama reikiama informacija.

· Susitariama dėl gydymo taktikos ir tyrimų plano. · Aptariami reikalingi elgsenos pokyčiai.

· Užpildomi reikiami dokumentai [29].

Literatūroje yra įvardijamos sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo problemos, kurios turi įtakos pacientų pasitenkinimui gydytojų paslaugomis. Atkreipiamas dėmesys į nepalankią pacientui sveikatos priežiūros sistemą: ilgos planinės gydytojo konsultacijos laukimo eilės, eilės prie gydytojo kabineto durų, pavargęs, nedėmesingas slaugytojas ir gydytojas, nepakankamas konsultacijos laikas, neaiškus siuntimų konsultuoti ar atlikti tyrimų tikslas, ilgos planinės specialisto konsultacijos ir sveikatos problemų vadybos stoka. Pastebima, kad gydytojas nemažai laiko skiria dokumentams pildyti, dėl to per mažai lieka laiko ligonio apžiūrai, pokalbiui. Pacientas priverstas pas gydytoją eiti kelis kartus [35]. Kitų autorių nuomone konsultacijos metu gydytojams trūksta laiko, o pacientai gali būti priblokšti informacijos kiekio, kurį jie gauna per trumpą laiką. Todėl lankstinukai ir kita sveikatos informacinė medžiaga gali padidinti informacijos įsisavinimą. Tai suteikia pacientams galimybę perskaityti ir suvokti informaciją savo greičiu, ne įtemtoje aplinkoje gydytojo kabinete [36]. Suvokimo apie kokybę ir bendravimo įgūdžių mokymo plėtra turi būti prioritetas PSP teikėjams dėl sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų. Taip pat labai rekomenduojamas sveikatos priežiūros darbuotojų mokymasis apie pacientų mokymą [37].

Saugios ir aukštos kokybės pacientų priežiūros pagrindas – komandinis darbas, medicinos personalo vidinė komunikacija, bei komunikavimas su pacientais. Paslaugų kokybės gerinimo

(20)

komandą turi sudaryti vadovai, gydytojai ir slaugytojai. Komunikacijos stoka yra pacientų nepasitenkinimo viena pagrindinių priežasčių [38].

Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas turi apimti šias kokybės dimensijas: 1) tarpasmeninius santykius (sąveiką tarp paslaugų teikėjų ir gavėjų, įtraukiant tokius aspektus kaip pasitikėjimo kūrimas, pagarba, konfidencialumas, paslaugumas, reagavimas, empatija, išklausymas ir komunikacija);

2) apčiuopiamumą (paslaugų savybes, kurios nėra tiesiogiai susijusios su klinikiniu paslaugų efektyvumu, tačiau gali padidinti pacientų pasitenkinimą ir ateities ketinimus organizacijos atžvilgiu; tai – fiziniai patogumai, personalo ir informacinės medžiagos buvimas ir išvaizda, komfortas, švara ir pan.);

3) techninę kompetenciją (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų įgūdžius, žinias, kompetenciją, kuri būtina teikiant sveikatos priežiūros paslaugas);

4) prieinamumą (patogias organizacijos darbo valandas, laukimo trukmę ir pan.);

5) saugumą (sveikatos priežiūros procesų apsaugą nuo galimų neigiamų pašalinių efektų ir rizikos susižeisti, užsikrėsti ar kaip kitaip pakenkti visiems, susijusiems su sveikatos priežiūros teikimu ir gavimu);

6) efektyvumą (trokštamų sveikatos rezultatų pasiekimą);

7) produktyvumą (optimalios paslaugos teikimą, t. y. didžiausios naudos su mažiausiomis sąnaudomis pasiekimo laipsnį);

8) rezultatus (paciento sveikatos pokytį, kuris gali būti priskirtas suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms) [39].

Visuomenės narių dalyvavimas savo sveikatos valdyme yra aktyvios sveikatos politikos siekinys. Sveikatos priežiūros sistemos struktūriniai, technologiniai, organizaciniai pokyčiai nukreipiami sveikatos priežiūros paslaugų priimtinumui, prieinamumui, tinkamumui efektyvinti. Vis labiau akcentuojama sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų bendradarbiavimo būtinybė, siekiant pakeisti vyraujantį paternalistinį bendravimo modelį [40].

Apibendrinant galima teigti, kad pacientai sveikatos priežiūros paslaugas vertina kaip visuminį procesą, o jų vertinimą lemia daugelis veiksnių, susijusių su prieinamumu, informacijos suteikimu, sveikatos būklės pokyčiais po suteiktos paslaugos, bei bendravimu.

(21)

1.3. Pirminės sveikatos priežiūros Lietuvoje struktūra, joje dirbantys

specialistai ir teikiamos paslaugos

Kaip Sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 metais matmenų tikslas iškeliamas nuoseklios ir sistemingos sveikatos priežiūros plėtros įgyvendinimas Lietuvoje, kurios viena iš prioritetinių krypčių yra paslaugų prieinamumas, tinkamumas ir saugumas. Lietuvoje siekiama sukurti sveikatos sistemą, kuri, orientuojama į sveikatos ugdymą, sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją, sveikatos priežiūros paslaugų rinkos plėtrą, skatintų racionalų ir efektyvų sveikatos priežiūros išteklių naudojimą dešimtmetyje [41].

Sveikatos priežiūros sistema yra viena svarbiausių bet kokios gyventojų veiklos infrastruktūros elementas. Pastarieji tarptautiniai tyrimai rodo, kad ši sistema, orientuota į pirminę priežiūrą, yra pigesnė ir garantuoja geresnį rezultatą nei sistema, orientuota į stacionarinę priežiūrą. Todėl gera pirminė sveikatos priežiūra padidina visos sveikatos priežiūros darnumą [21]. Europos regiono šalims, siekiant prisitaikyti prie kintančios demografinės ir epidemiologinės situacijos (visuomenės senėjimas ir su senėjimu susijusių lėtinių ligų bei būklių skaičiaus augimas, socialinių paslaugų poreikio augimas sveikatos priežiūros sektoriuje), siūloma perorientuoti sveikatos priežiūros sistemas, pirmenybę teikiant ligų prevencijai, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų nuolatiniam kokybės gerinimui, integruojant paslaugų teikimą bei užtikrinant sveikatos priežiūros tęstinumą [42].

Sveikatos priežiūros sistemų išlaidų analizė visoje ES parodė, kad daugiau nei pusė išlaidų tenka ligoninių išlaikymui, ambulatorinių įstaigų išlaikymas yra antra pagal dydį išlaidų dalis. Lietuvoje, Slovakijoje, Bulgarijoje bei Vengrijoje ambulatorinei sveikatos priežiūrai teko tik ketvirtis visų sveikatos priežiūros išlaidų [43].

Viešosios vadybos stoka lemia kelių dešimčių pacientų eiles poliklinikose, neefektyviai išnaudojamą laiką, neatskirtus būtinosios ir planinės pagalbos reikalaujančių ligonių srautus [44]. Kitų autorių atlikto tyrimo duomenimis, privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose daugiau nei 90 proc. pacientų buvo patenkinti šeimos gydytojų paslaugomis, o nepatenkinti pacientai nurodė, kad gydymas nepašalino sveikatos sutrikimo, kad jie pageidavo specialisto konsultacijos ir daugiau diagnostinių tyrimų. Pacientai teigiamai įvertino galimybę konsultuotis su gydytoju telefonu [45]. Pastebima, kad dažniausiai pacientai į ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą ateina tik tam, kad gydytojas pratęstų vaistų receptą, be to, senyvo amžiaus

(22)

pacientai, turintys daugiau sveikatos sutrikimų, reikalauja daugiau gydytojo bei komandoje dirbančio slaugytojo laiko [46].

Pirminės sveikatos priežiūros grandies funkcijos.

Lietuvoje svarbiausia ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo ir slaugytojo komandos funkcija – integruota veikla, apimanti ne tik gydytojo, bet ir vadybininko vaidmenį. Šeimos gydytojo ir slaugytojo komanda vykdo ligų diagnozavimą, gydymą, profilaktiką, stebi ir koordinuoja lėtinių ligų eigą, padeda pacientui pasirinkti reikalingas paslaugas ir nukreipia jas gauti, padeda spręsti socialines problemas [44]. Taip pat kitų autorių nurodomos šios pirminės sveikatos priežiūros grandies gydytojų, kaip sistemos „durininkų“, funkcijos: koordinuoti pacientų priežiūrą, išduoti siuntimus vykti į specialistų konsultacijas, hospitalizacijai ar į kitas medicininės priežiūros procedūras. Tokiu būdu priėjimas prie brangesnės specializuotos sveikatos priežiūros užtikrinamas tik tiems pacientams, kuriems iš tiesų jos reikia, o mažiau sergantys ligoniai aprūpinami pigesne pirmine sveikatos priežiūra. Pirminės sveikatos priežiūros gydytojai, kurie veikia kaip sistemos „durininkai“, pataria dėl sveikatos priežiūros, apsaugo pacientus nuo tyrimų ir priežiūros perdozavimo, koordinuoja ir užtikrina priežiūros tęstinumą, kritiniu atveju nustato reikiamos priežiūros mastą ir rūšį [28]. 2006 m. atliktas tyrimas parodė, kad šeimos gydytojai nenoriai atlieka manipuliacijas ir procedūras (pvz., ambulatorines chirurgines). Šios manipuliacijos toliau patikimos gydytojui specialistui, o šeimos gydytojas, ypač viešosiose įstaigose, ir toliau atlieka tik „dispečerio“ vaidmenį [47].

Apibendrinant galima teigti, kad sveikatos priežiūros sistema turėtų būti orientuota į pirminę sveikatos priežiūrą ir tinkamas šios sistemos organizavimas turėtų padidinti visos sveikatos priežiūros darnumą. Tačiau pirminės sveikatos priežiūros sistemoje Lietuvoje yra vadybinių problemų, tokių kaip ilgos eilės pas gydytojus, neefektyvus laiko naudojimas. Šeimos gydytojas atlieka ,, dispečerio“ vaidmenį, nenoriai atlieka manipuliacijas ir procedūras, pacientų problemos neišsprendžiamos šeimos gydytojo kompetencijos lygmenyje, o pacientai siunčiami pas gydytoją specialistą.

(23)

1.4. Tyrimai susiję su pacientų pasitenkinimu sveikatos priežiūros

paslaugomis

Lietuvoje pastaraisiais metais buvo atlikta daug mokslinių tyrimų, kurių tikslas buvo ištirti pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis, tiek pirminėje, tiek stacionarinėje sveikatos priežiūros grandyse. Buvo tiriami pacientai, gydytojai, slaugytojos, emigravę lietuviai ir buvo siekiama išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę šių respondentų požiūriu. Tyrimų apžvalga pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Tyrimų, susijusių su pasitenkinimu paslaugomis sveikatos priežiūroje, apžvalga

Autorius, pavadinimas

Tikslas, metodai, respondentai Išvados

I. Tamutienė, I. Černiauskaitė, A. Sruogaitė. Lietuvos kaimo ir miesto gyventojų prieinamumo prie ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kliūtys ir jų kontekstai (2011)

Tikslas – išanalizuoti prieinamumo prie ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kliūtis ir kontekstą per kaimo bei miesto gyventojų patirtis Lietuvoje. Tyrimo metodas – pusiau struktūruoti kokybiniai interviu. Interviu atlikti 2010 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Iš viso atlikta 68 interviu, iš kurių 29

– su kaime gyvenančiais

respondentais, 39 – su gyvenančiais miestuose ir miesteliuose [14].

Išskirtos ir kiekybiškai apibendrintos finansinio, komunikacinio / teritorinio ir organizacinio prieinamumo kliūtys. Brangūs nekompensuojami ar iš dalies kompensuojami vaistai, brangios mokamos paslaugos, ypač odontologų ir medicininių tyrimų, – praktiškai neįveikiamos finansinės kliūtys mažas pajamas turintiems asmenims. Kaime gyvenantiems asmenims papildomai prisideda kelionės išlaidos, kurios jiems – didelė našta, susijusi ir su teritorinėmis kliūtimis. Tai viešojo transporto problemos. Žvelgiant į prieinamumo kliūtis, kurios atsiranda dėl sveikatos priežiūras teikiančių institucijų administracinių-organizacinių charakteristikų, nustatyta: pacientams tenka įveikti ilgas eiles, kurios susidaro dėl nepatogaus (per trumpo) darbo laiko, talonėlyje nurodyto laiko nesilaikymo. Dėl profesionalumo ir objektyvios informacijos apie valstybės apmokamas paslaugas ir kompensuojamus vaistus stygiaus aptarnavimo srityje iškyla

(24)

etinių, profesionalumo kliūčių, kurias įveikti asmenys bando kyšiais.[14]

Milašauskienė Ž., I. Juodrytė ir kt. Pacientų nuomonė apie pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą Šiaulių apskrities pirminės sveikatos priežiūros centruose (2006)

Pateikiami duomenys apie pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą Šiaulių apskrityje, veiksnius susijusius su pacientų gaunamų sveikatos priežiūros paslaugų vertinimu. Tyrimas atliktas 2004 m. Apklausoje dalyvavo Šiaulių apskrities viešuosiuose ir privačiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose besilankantys pacientai. Apklausta 600 respondentų [7].

Dauguma pacientų palankiai vertina pirminės sveikatos priežiūros teritorinį prieinamumą ir nurodė, kad jiems nesunku pasiekti sveikatos priežiūros centrą. Pacientai gerai vertino registratūros personalo darbą, bei darbo organizavimą registratūroje. Vertindami sugaištą laiką laukiant šeimos gydytojo konsultacijos, buvo kritiški, net trečdalis apklausoje dalyvavusių pacientų pažymėjo, jog per ilgai laukia vizito pas šeimos gydytoją. Daugelis teigė, kad kabinetai ir laukiamieji yra jaukūs, o šeimos gydytojai pakankamai gerai apsirūpinę medicinine įranga. Dauguma pacientų buvo gerai informuoti, bei patenkinti sveikatos priežiūros centrų darbo laiku. Pagrindiniai požymiai, beveik visais aspektais lėmę teigiamus vertinimus apie paslaugų prieinamumą, buvo PSPC nuosavybės forma ir pacientų gyvenamoji vieta [7]. Vanagienė V., Žilaitienė B., Vanagas T. Ar sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas Kauno miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigose atitinka nėščiųjų

Siekiama įvertinti, ar šeimos gydytojo ir gydytojo akušerio ginekologo teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas Kauno miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros

įstaigose atitinka nėščiųjų poreikius ir lūkesčius. Atlikta nėščiųjų, kurios atvyko tyrimo laikotarpiu į pasirinktas sveikatos priežiūros įstaigas trečiąjį nėštumo trimestrą, anoniminė apklausa. Tyrimas vykdytas dviejose Kauno miesto moterų konsultacijose ir dviejose Kauno miesto šeimos

Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos šeimos gydytojų ir akušerių ginekologų tenkino pacienčių informacijos gavimo ir bendravimo lūkesčius. Tiek šeimos gydytojų, tiek akušerių ginekologų teikiama nėštumo priežiūros kokybė ir prieinamumas tenkino apklausoje dalyvavusių pacienčių poreikius ir lūkesčius. Nustatytų trūkumų korekcija: geresnis bendravimas, suprantamesni paaiškinimai, didesnis dėmesys

pasiruošimui gimdymui, geresnis darbo planavimas – galėtų dar pagerinti nėščiųjų, stebimų šeimos gydytojų, priežiūros

(25)

lūkesčius (2009) klinikose, kuriose nėščiąsias prižiūri šeimos gydytojai.Buvo apklausta 94 šeimos gydytojų stebimoms nėščiosioms,ir 165 akušerių ginekologų stebimoms nėščiosios [30]. kokybę.[30] Valius L., Krančiukaitė-Butylkinienė D. Privačių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Kauno mieste (2014)

Tikslas – įvertinti pacientų nuomonę apie teikiamų paslaugų prieinamumą privačiose Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimas vykdytas 2009 m. Atlikta 280 asmenų anketinė apklausa. Visi tiriamieji buvo prisiregistravę pas savo šeimos gydytojus pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrime naudota 20 klausimų anoniminė anketa, kuria vertintas PSP įstaigose teikiamų paslaugų prieinamumas [48].

73,5 proc. pacientų savo sveikatos priežiūros įstaigas pasiekdavo greičiau negu per pusvalandį. 61,8 proc. pacientų prie savo šeimos gydytojo kabineto durų laukdavo ilgiau negu 15 min. , 41,9 proc. pacientų manė, kad norint patekti į šeimos gydytojo konsultaciją pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje eilės yra neišvengiamos [48].

Petrylaitė L. Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybė Lietuvoje ir Jungtinėje karalystėje Šiaurės Airijos lietuvių bendruomenės požiūriu (2010)

Tikslas – išsiaiškinti, kaip Šiaurės Airijos lietuvių bendruomenė vertina ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Tyrimo objektas – Šiaurės Airijos lietuvių bendruomenės požiūris į ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. 2010 m. vasario mėnesį lietuvių bendruomenės centruose apklausti 412 respondentų

Respondentai sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą organizaciniu aspektu

geriau vertina Lietuvoje, o ekonominiu ir komunikaciniu – Šiaurės Airijoje. Informacijos suteikimo sveikatos klausimais išsamumą respondentai geriau vertino Šiaurės Airijoje, o informacijos aiškumą – Lietuvoje. Emigrantų sveikatos priežiūros kokybės vertinimas Lietuvoje priklausė nuo laukimo registratūroje laiko – kuo trumpiau laukė, tuo geriau vertino sveikatos priežiūros kokybę. Sveikatos priežiūros kokybės vertinimas Šiaurės Airijoje priklausė nuo suteikiamos informacijos aiškumo – kuo informacija buvo

(26)

[49]. suteikta aiškiau – tuo sveikatos priežiūros kokybė buvo vertinta geriau.[49]

Trumbeckienė N. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas (2013)

Tikslas – ištirti gydytojų ir slaugytojų

paslaugų kokybės vertinimą pirminės sveikatos priežiūros centruose.

Tyrimas buvo atliktas 5 Kauno PSPC 2012 metų gruodžio - 2013 metų vasario mėn. Tyrime dalyvavo 113 gydytojų ir 137 slaugytojos [50].

Gydytojai ir slaugytojai teigiamai įvertino pirminių sveikatos priežiūros centrų techninę ir funkcinę paslaugų kokybę, išskyrus įrangą ir patalpas, kurios galėtų būti geriau pritaikytos darbui. Slaugytojų nuomone, daugiausiai dėmesio buvo skiriama pacientų informacijos teikimui, paciento kaip asmens gerbimui, gydytojų nuomone – pacientų interesų svarbai. Dauguma gydytojų ir slaugytojų, dirbančių pirminės sveikatos priežiūros centruose buvo patenkinti teikiamomis paslaugomis ir rekomenduotų paslaugas savo artimiesiems. Gydytojams ir slaugytojams buvo svarbi besilankančių pacientų nuomonė apie jiems teikiamas kokybiškas paslaugas, todėl išliko poreikis gauti daugiau informacijos apie pacientų pageidavimus ir lūkesčius paslaugų kokybės gerinimui. Gerinant paslaugų kokybę, gydytojų nuomone daugiau dėmesio reikėtų skirti gebėjimui tinkamai spręsti emocines problemas, slaugytojų nuomone – bendravimui su kolegomis [50]. Jakštaitienė R. Sveikatos priežiūros organizavimas ir paslaugų kokybė slaugos ir palaikomojo gydymo

Tikslas - įvertinti Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės

darbo organizavimo ypatumus ir jo gerinimo galimybes.

Atlikta Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės 2005-2007 metų veiklos

Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje lovos funkcionavimo rodiklis ir vidutinė ligonio gulėjimo ligoninėje trukmė išlieka aukšti, lovų poreikis didėja. Ligoninės darbo organizavimas ir paslaugų kokybė įvertinta gerai ir pacientų, ir personalo. Pacientai pageidautų daugiau informacijos iš personalo apie savo sveikatos būklę, mitybos ypatumus,

(27)

ligoninėje (2008)

statistinių rodiklių analizė, anketinė pacientų (n = 102) ir personalo (n = 82) apklausa, bei jų vertinimų palyginimas [51].

slaugą. Apie du trečdaliai tyrime dalyvavusių pacientų ir personalo rekomenduotų ligoninę kitiems ligoniams. Gerinti paslaugų kokybę galima sprendžiant globos lovų klausimą savivaldybės lygmenyje, tobulinant

materialinę ir funkcinę ligoninės bazę [51].

Apibendrinant lentelėje pateiktus tyrimus atliktus Lietuvoje paaiškėjo, kad pacientams iškyla finansinių kliūčių (gaunantiems mažas pajamas) norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas, ypač tokias kaip odontologų ir medicininių tyrimų. Kaime gyvenantiems pacientams dar prisideda kelionės išlaidos skirtos pasiekti sveikatos priežiūros įstaigą. Taip pat pacientams nepasitenkinimą sukelia ilgos eilės prie gydytojo kabineto, talonėlyje nurodyto laiko nesilaikymas, o tai sukelia sveikatos priežiūros administraciniai ir darbo organizavimo aspektai. Tačiau pacientai visumoje buvo patenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis ir darbo organizavimu. Gyvenantys mieste ir prisirašę privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje pacientai ją pasiekdavo greičiau negu per pusvalandį ir prie šeimos gydytojo kabineto durų laukdavo iki 5 minučių.

Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos šeimos gydytojų ir akušerių ginekologų tenkino pacienčių lūkesčius informacijos gavimo, bendravimo, paslaugų prieinamumo ir kokybės aspektais. O dalykai, kuriuos dar reikėtų tobulinti ir jų siekti buvo geresnis bendravimas, suprantamesni paaiškinimai, didesnis dėmesys pasiruošimui gimdymui, geresnis darbo planavimas.

Emigrantų sveikatos priežiūros kokybės vertinimas Lietuvoje priklausė nuo laukimo registratūroje laiko – kuo trumpiau laukė, tuo geriau vertino sveikatos priežiūros kokybę. Taip pat emigrantai Lietuvoje geriau vertino paslaugų prieinamumą organizaciniu aspektu ir pateikiamos informacijos aiškumą.

Gydytojai ir slaugytojai teigiamai įvertino pirminių sveikatos priežiūros centrų techninę ir funkcinę paslaugų kokybę, išskyrus įrangą ir patalpas, kurios galėtų būti geriau pritaikytos darbui.

Vertinant pacientų pasitenkinimą paslaugomis slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje darbo organizavimas ir paslaugų kokybė įvertinta gerai ir pacientų, ir personalo. Tačiau pacientai pageidautų daugiau informacijos iš personalo apie savo sveikatos būklę, mitybos ypatumus, slaugą.

(28)

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimo objektas. Kauno miesto pacientų pasitenkinimas chirurgų ir ginekologų teikiamomis

paslaugomis pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose.

Tyrimo metodai. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Šiam tyrimui atlikti buvo parengta momentinio kiekybinio tyrimo anketa. Anketa sudaryta remiantis praktika ir moksline literatūra, nagrinėjančia pacientų pasitenkinimą teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Anketa siekiama įvertinti pacientų pasitenkinimą chirurgų ir ginekologų teikiamomis paslaugomis pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose Kauno mieste.

Tyrimo instrumento charakteristika. Anketą sudarė 30 uždaro tipo klausimų. Anketos

klausimai buvo suskirstyti į 9 grupes:

1. 1 klausimas skiriamas gydytojo specialisto, pas kurį lankėsi pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, pasirinkimui.

2. 2-11 klausimais siekiama išsiaiškinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigos darbo organizavimo aspektus, susijusius su paciento patekimu pas gydytoją (registracijos galimybės, laikas nuo registracijos pas gydytoją iki patekimo pas jį, eilės prie gydytojo kabineto durų, konsultacijos trukmė ir pan.)

3. 12 klausimu buvo siekiama ištirti pacientų pasitenkinimą gydytojo darbo aspektais (paciento išklausymas, informacijos pateikimas pacientui ir pan.) 4. 13 klausimu buvo siekiama išsiaiškinti gydytojo bendravimo su pacientu

aspektus konsultacijos metu (atsižvelgimas į paciento nuomonę, pagarba, dėmesingumas, pakankamas laiko skyrimas pacientui, gydytojo kalbos aiškumas ir suprantamumas ir pan.)

5. 14-17 klausimu buvo siekiama nustatyti bendra pacientų pasitenkinimą gydytojo darbo kokybe (diagnostinių ir gydymo procedūrų atlikimu, suteikta konsultacija, lūkesčių patenkinimu, sveikatos būklės pasikeitimu po konsultacijos).

6. 18-19 klausimais buvo siekiama išsiaiškinti gydytojo pasirinkimo motyvus ir prieinamumą susisiekimo (sveikatos priežiūros įstaigos vietos) atžvilgiu.

(29)

7. 20-22 klausimais siekiama nustatyti paciento pasitenkinimą gydytojo ir jo slaugytojos darbu (ar lankytųsi pakartotinai, rekomenduotų artimam žmogui; slaugytojos darbo vertinimas).

8. 23-24 klausimais siekiama išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą gydytojo paslaugomis finansinio prieinamumo atžvilgiu (mokėjimas už paslaugas, papildomas mokėjimas).

9. 25-30 klausimais buvo siekiam nustatyti demografines ir socialines pacientų charakteristikas (amžius, lytis, išsilavinimas, pajamos, darbinė veikla).

Tiriamųjų imties dydžio nustatymas

Tyrimui atrinkti visi vyresni nei 18 metų asmenys, kurie lankėsi atrinktose PSP įstaigose nuo 2016 m. vasario mėn. iki birželio mėn. pas chirurgą ir ginekologą ir sutiko dalyvauti tyrime.

Bandomasis tyrimas

Prieš atliekant pacientų apklausą anketos tinkamumui įvertinti buvo atliktas bandomasis tyrimas. Tyrime dalyvavo 10 pacientų. Buvo siekiama išsiaiškinti ar anketoje pateikiami klausimai aiškūs ir suprantami pacientui. Po bandomojo tyrimo iš atsakymų variantų buvo pašalintas atsakymas ,, vidutiniškai patenkintas“ . Daugiau pakeitimų nebuvo daryta ir buvo nuspręsta, kad anketa tinkama tyrimui atlikti.

Anketinės apklausos organizavimas

Anketinė pacientų apklausa buvo vykdoma nuo 2016 m. vasario iki 2016 m. birželio mėn. Buvo apklausti 303 pacientai apsilankę Kauno miesto PSPĮ.

Pacientų apklausai atlikti buvo pasirinktos visos viešosios ir privačios Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose dirba abu pasirinkti gydytojai specialistai (chirurgas ir ginekologas). Kauno mieste tokių PSP įstaigų buvo 16 (7 viešosios ir 9 privačios įstaigos). Atsitiktinės atrankos būdu iš 16 įstaigų buvo atrinkta 10 įstaigų. Leidimai atlikti tyrimą gauti iš 4 viešųjų ir 4 privačių įstaigų, 2 atrinktų įstaigų direktoriai nedavė leidimo atlikti tyrimo jų įstaigose. Prieš atliekant tyrimą buvo gauti PSPĮ direktoriaus leidimas atlikti tyrimą įstaigoje ir

(30)

Bioetikos komisijos leidimas (1 priedas). Tyrime dalyvavo keturių viešųjų PSPĮ ir keturių privačių PSPĮ pacientai. Anketinė apklausa buvo atliekama gydytojo specialisto darbo metu ir buvo apklausiamas sutikęs dalyvauti tyrime, kas antras pas chirurgą ir ginekologą apsilankęs pacientas (-ė).

Pirminės sveikatos priežiūros grandies gydytojų komandą sudaro – terapeutas, pediatras, chirurgas ir ginekologas. Pacientai apsilankę pas terapeutą ir pediatrą nebuvo apklausiami, nes terapeutas nėra gydytojas specialistas, o pacientai apsilankę pas gydytoją pediatrą dar neturi 18 metų ir norint juos apklausti reikalingas abiejų jo tėvų sutikimas.

Anketas pacientams įteikdavo chirurgo arba ginekologo slaugytoja kas antram 18 metų ir vyresniam pacientui (-ei) prieš tai jam sutikus dalyvauti tyrime. Kad tyrimas vyktų teisingai, slaugytojos buvo supažindintos su tyrimo eiga ir teisingu anketų įteikimu. Pacientų buvo prašoma anketas užpildyti po vizito pas gydytoją ir įvertinti paskutinį savo apsilankymą. Užpildytas anketas pacientų buvo prašoma gražinti atgal slaugytojai užklijuotame voke.

Statistinė duomenų analizė

Anketinės apklausos duomenų analizei naudota SPSS 11.0 versijos programa. Duomenų analizei naudotas aprašomosios statistikos metodas. Hipotezės apie požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ2 ) kriterijų. Proporcijų lygybei tikrinti taikytas z kriterijus. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistikai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05.

(31)

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos

Tyrimo metu buvo apklausti 62 proc. pacientų (vyrų ir moterų) apsilankiusių viešosiose PSP įstaigose ir 37,6 proc. pacientų (vyrų ir moterų) apsilankiusių privačiose PSP įstaigose Kauno mieste. Daugiausia respondentų buvo 30-44 m. (28,4 proc.) ir 45-59 m. (30,4 proc.) amžiaus grupėse (1 pav.).

1 pav. Pacientų pasiskirstymas amžiaus grupėse

Daugiausia apklaustųjų pacientų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 37 proc. ir aukštesnįjį/profesinį – 24,8 proc. pacientų. (2 pav.)

2 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

20,4% 24,8% 17,8% 37% vidurinis aukštesnysis /profesinis aukštasis neuniversitetinis aukštasis universitetinis 24,4% 28,4% 30,4% 16,8% 18-29 m. 30-44 m. 45-59 m. 60 ir daugiau m.

(32)

Tyrimo dalyvių mėnesio pajamos dažniausiai siekė nuo 200 iki 600 eurų. 201- 400 eurų – 36,0 proc. respondentų ir 401 - 600 eurų – 34 proc. respondentų (3 pav.).

3 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal gaunamas per mėnesį pajamas

Pagal darbinę veiklą daugiausiai pacientų buvo specialistų / tarnautojų – 32 proc., darbininkų/ tech. darbuotojų – 20,1 proc., bei 15,5 proc. pensininkų. (4 pav.)

4 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal darbinę veiklą.

12,2% 36% 34% 14,2% 3,3% 0,3%

mažiau nei 200 eurų 201-400 eurų 401-600 eurų 601-800 eurų 801--1000 eurų 1001 ir daugiau eurų 7,9% 20,1% 32% 8,9% 4,6% 4; 4% 15,5% 6,9% moksleivis/studentas darbininkas, tech. darbuot. specialistas, tarnautojas vadovas verslininkas bedarbis pensininkas kita

(33)

3.2. Chirurgų ir ginekologų teikiamų paslaugų vertinimas pirminėse sveikatos

priežiūros įstaigose

Analizuojant vieną iš sveikatos priežiūros paslaugų kokybės aspektų – prieinamumą, buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dažnai pacientai lankėsi ir kaip pateko pas gydytoją specialistą. Vertinant gautus rezultatus paaiškėjo, kad pas chirurgą pirmą kartą lankėsi 17,6 proc. vyrų ir 11,7 proc. moterų. Dažniau nei kartą per 6 mėn. lankėsi 16,2 proc. vyrų ir 13,0 proc. moterų. Dažniau nei kartą per metus pas chirurgą lankėsi 32,4 proc. vyrų ir 20,8 proc. moterų, o rečiau nei kartą per metus 33,8 proc. vyrų ir 54,5 proc. moterų. Pas ginekologą pirmą kartą lankėsi 10,8 proc., dažniau nei kartą per 6 mėn. 29,7 proc., dažniau nei kartą per metus 28,5 proc., o rečiau nei kartą per metus lankėsi 31,0 proc. moterų.

Pas ginekologą dažniausiai pacientės kreipėsi savo iniciatyva, tokių buvo 67,1 proc., o bendrosios praktikos gydytojas nukreipė 17,1 proc. pacienčių. Pas chirurgą pacientai dažniausiai pateko nukreipti bendrosios praktikos gydytojo, tokių buvo 46,9 proc., o 38,6 proc. užsiregistravo savo iniciatyva. Pacientų pasiskirstymas pagal patekimo pas gydytoją būdą skyrėsi statistiškai reikšmingai (5 pav.).

38,6 46,9 7,6 6,9 67,1 17,1 5,1 10,8 53,5 31,4 6,3 8,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80

savo iniciatyva nukreipė BPG nukreipė gyd. specialistas lankėsi pakartotinai % Pas chirurgą Pas ginekologą Iš viso χ2=34,9, p<0,001

5 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal patekimą pas gydytoją būdą

Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kokiu būdu pacientai registravosi pas gydytoją. Paaiškėjo, kad pas ginekologą pacientės dažniausiai registravosi telefonu ir internetu (po 34,2 proc.) pacienčių. Pas chirurgą pacientai dažniausiai registravosi telefonu - 30,3 proc. ir

(34)

registratūroje - 35,2 proc. O internetu pas chirurgą registravosi tik 18,6 proc. pacientų. Pacientų registravimosi būdas pas skirtingus gydytojus kyrėsi statistiškai reikšmingai (6 pav.).

30,3 35,20 18,60 11 4,8 34,20 24,1 34,2 4,4 3,2 32,30 29,4 26,7 7,6 4 0 5 10 15 20 25 30 35 40

telefonu registratūroje internetu užregistravo BPG slaugytoja nesiregistravo % Pas chirurgą Pas ginekologą Iš viso χ2 =15,2, p=0,004

6 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal registravimosi pas gydytoją būdą

Analizuojant pacientų registracijos būdą pacientų amžiaus gupėse paaiškėjo, kad telefonu dažniausiai registravosi 30-44 m. ir 45-59 m. pacientai – atitinkamai 36,0 ir 37,0 proc., registratūroje - dažniausiai registravosi 60 m. ir vyresni pacientai - 43,1 proc., bei 45-59 m. amžiaus pacientai - 34,8 proc., o internetu pas gydytoją dažniausiai registravosi 18-29 m. pacientai - 39,2 proc., bei 30- 44 m. pacientai - 32,6 proc. Registravimosi pas gydytoją būdas pacientų amžiaus grupėse skyrėsi statistiškai reikšmingai (7 pav.).

24,3 29,7 39,2 1,4 5,4 36 15,1 32,6 11,6 4,7 37 34,8 19,6 6,5 2,2 29,4 43,1 11,8 11,8 3,9 32,3 29,4 26,7 7,6 4 0 10 20 30 40 50

telefonu registratūroje internetu užregistravo BPG slaugytoja nesiregistravo % 18-29 m. 30-44 m. 45-59 m. 60 m. ir daugiau. iš viso

(35)

χ2

=32,4, p=0,001

7 pav. Pacientų pasiskirstymas amžiaus grupėse pagal registravimosi pas gydytoją būdą

Pacientams svarbu susirgus gauti reikiamą pagalbą greitai ir sugaišti kuo mažiau laiko laukiant konsultacijos pas gydytoją. Todėl buvo siekiama išsiaiškinti ar pacientai registruodamiesi pas gydytoją gavo talonėlį jiems tinkamu laiku. Analizuojant rezultatus paaiškėjo, kad talonėlį pas chirurgą jiems tinkamu laiku gavo 73,9 proc. pacientų, o pas ginekologą - 70,5 proc. pacientų. O kad talonėlį gavo netinkamu laiku nurodė 23,7 proc. pacienčių, kurios lankėsi pas ginekologą ir 12,7 proc. pas chirurgą apsilankiusių pacientų. Talonėlio gavimas pas skirtingus gydytojus specialistus pacientams tinkamu laiku skyrėsi statistiškai reikšmingai (8 pav.).

73,9 12,7 13,4 70,5 23,7 5,8 72,1 18,5 9,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80

tinkamu netinkamu nežinau

% Pas chirurgą Pas ginekologą Iš viso χ2 =9,62, p=0,008

8 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal talonėlio vizitui pas gydytoją laiko tinkamumą

Siekiant sužinoti, kiek laiko reikia laukti gydytojo konsultacijos užsiregistravus pas gydytoją, pacientams apklausoje buvo pateiktas atitinkamas klausimas. Jų atsakymai parodė, kad talonėlį tai pačiai dienai pas chirurgą gavo 16,7 proc. pacientų, o pas ginekologą 4,5 proc. pacienčių. Kitai tos pačios savaitės dienai talonėlį pas chirurgą gavo 44,2 proc. pacientų, o pas ginekologą 27, 3 proc. pacienčių. Vėliau nei po savaitės pas ginekologą talonėlį gavo 40,3 proc. pacienčių, pas chirurgą 30,4 proc. pacientų. Vertinant gautus rezultatus galima teigti, kad pas chirurgą daugiau nei pusė užsiregistravusių pacientų patenka per septynias dienas, o pas ginekologą didesnioji dalis pacienčių patenka vėliau nei po savaitės. Talonėlio pas gydytoją specialistą gavimo trukmė skyrėsi statistiškai reikšmingai (9 pav.).

(36)

16,7 44,2 30,4 8 0,7 4,5 27,3 40,3 26 1,9 10,3 35,3 35,6 17,5 1,4 0 10 20 30 40 50 tai pačiai dienai kitai savaitės dienai vėliau, nei po savaitės

kitam nėnesiui vėliau nei po mėnesio % Pas chirurgą Pas ginekologą Iš viso χ2 =32,6, p<0,001

9 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal vizito pas gydytojus laukimo trukmę

Pacientų pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, taip pat svarbus ir gydytojo darbo grafikas. Analizuojant ar pacientus tenkina gydytojo darbo grafikas, buvo nustatyta, kad 70,3 proc. pas chirurgą ir 65,2 proc. pas ginekologą apsilankiusių pacientų yra patenkinti gydytojo darbo grafiku. 20,7 proc. pacienčių apsilankiusių pas ginekologą nurodė, jog nėra patenkintos gydytojo darbo grafiku, nes gydytojas dirba nepatogiu laiku. Pacientų pasitenkinimas gydytojų darbo grafiku skyrėsi statistiškai reikšmingai (10 pav.).

70,3 7,6 6,9 15,2 65,2 20,9 5,1 8,9 67,7 14,5 5,9 11,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80

tenkina ne, nes dirba nepatogiu laiku

ne, nes dirba per trumpai nežinau % Chirurgo Ginekologo Iš viso χ2 =12,5, p=0,006

Riferimenti

Documenti correlati

Šis tyrimas įrodo, kad parinkus pacientams optimalią stomos vietą prieš operaciją, pasitenkinimas stomos vietos patogumu kasdieninės priežiūros ar rengimosi atžvilgiu,

Bendruomenės ir savivaldybės bendradarbiavimo sveikatos stiprinimo ir priežiūros srityje vertinimas pagal dalyvavimą sveikatos stiprinimo renginiuose,

Išanalizavus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad pacientų gyvenamoji vieta taip pat statistiškai reikšmingai susijusi su jų pasitenkinimu paslaugomis: kaimo gyventojai labiau

Nors pagrindinis gydymo metodas buvo poodinė ASIT, tačiau stebėtas reikšmingas polieţuvinės imunoterapijos skyrimo augimas nuo 2006 metų (8 proc.) iki 2012 metų (29

Tačiau svarbu pabrėžti, kad sveikatos reformos krizė kyla ne tik iš finansinių sveikatos priežiūros sistemos (SPS) nepriteklių, bet ir dėl SPS negalios išsivaduoti

Slaugos ligoninėje gydomų paliatyviųjų pacientų dvasiniai poreikiai, laimingumas ir pasitenkinimas gyvenimu reikšmingai susiję: kuo labiau pacientai yra patenkinti

programa, kurioje medicinos paslaugų prieinamumas apibrėžiamas kaip valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos

Lyginant teorinio modelio – iniciavimo fazės blokus su „B“ASPĮ gautais faktoriais inicijavimo fazėje galima teigti, kad glaudžiausiai siejasi, teorinio modelio – iniciavimo