MANUALINĖS TERAPIJOS IR RAUMENŲ ELEKTROSTIMULIACIJOS POVEIKIS FIZIŠKAI AKTYVIŲ ASMENŲ VIRŠUTINĖS NUGAROS DALIES MIOFASCIJINIAM RAUMENŲ SKAUSMUI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO MEDICINOS KLINIKA

NEILAS ZAGORSKIS

MANUALINĖS TERAPIJOS IR RAUMENŲ

ELEKTROSTIMULIACIJOS POVEIKIS FIZIŠKAI AKTYVIŲ

ASMENŲ VIRŠUTINĖS NUGAROS DALIES MIOFASCIJINIAM

RAUMENŲ SKAUSMUI

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Laimonas Šiupšinskas

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10 1.1. Fizinis aktyvumas ... 10 1.2. Miofascijinis skausmas ... 10

1.3. Miofascijiniai trigeriniai taškai ... 11

1.4. Miofascijinių trigerinių taškų etiologija ... 12

1.5. Miofascijinių trigerinių taškų simptomai ... 14

1.6. Miofascijinių trigerinių taškų ištyrimas ir vertinimas ... 15

1.7. Miofascijinių trigerinių taškų gydymo metodai ... 17

1.7.1. Invaziniai gydymo metodai ... 17

1.7.2. Neinvaziniai gydymo metodai ... 19

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 24

2.1. Tyrimo organizavimas ... 24

2.2. Tiriamųjų charakteristika ... 24

2.3. Tyrimo metodai ... 27

2.3.1. Algometrija ... 28

2.3.2. Skausmo intensyvumo vertinimo skalė ... 29

2.3.3. Raumens elektrinio laidumo nustatymas ... 29

2.4. Taikytos poveikio priemonės ... 30

2.4.1. Manualinė terapija ... 31

2.4.2. Elektrostimuliacija ... 32

2.5. Duomenų analizės metodai ... 33

3. TYRIMO REZULTATAI ... 35

3.1. Skausmo intentsyvumo vertinimo rezultatai ... 35

3.2. Raumenų elektrinio laidumo vertinimo rezultatai ... 41

3.3. Spaudimo skausmo slenksčio vertinimo rezultatai ... 44

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50

IŠVADOS ... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55

SANTRAUKA

Neilas Zagorskis. Manualinės terapijos ir raumenų elektrostimuliacijos poveikis fiziškai aktyvių asmenų viršutinės nugaros dalies miofascijiniam raumenų skausmui. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – doc. dr. Laimonas Šiupšinskas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2019; 61 p.

Darbo tikslas: įvertinti manualinės terapijos ir raumenų elektrostimuliacijos poveikį fiziškai aktyvių asmenų viršutinės nugaros dalies miofascijiniam raumenų skausmui.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti skausmo intensyvumą prieš ir po manualinės terapijos ir elektrostimuliacijos.

2. Įvertinti ir palyginti spaudimo skausmo slenksčio kaitą prieš ir po manualinės terapijos ir elektrostimuliacijos.

3. Įvertinti ir palyginti raumenų elektrinį laidumą prieš ir po manualinės terapijos ir elektrostimuliacijos.

4. Palyginti poveikio grupių rezultatus su Kontrolinės grupės rezultatais po tyrimo.

Tyrimo kontingentas ir metodika: tyrime dalyvavo 30 darbingo amţiaus fiziškai aktyvių asmenų, jaučiančių sąstingį ir raumeninės kilmės skausmą viršutinėje nugaros dalyje, kuriems buvo nustatytas aktyvus ar latentinis miofascijinis trigerinis taškas viršutinėje trapecinio raumens dalyje. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 3 grupes (TENS, AM, Kontrolinė) po 10 asmenų ir buvo testuojami tris kartus: prieš tyrimą, po pirmos procedūros ir po tyrimo. Buvo taikomos šios metodikos: 1. Algometrija (spaudimo skausmo slenksčiui nustatyti); 2. SAS skausmo vertinimo skalė; 3. Raumens elektrinio laidumo matavimas elektrostimuliatoriumi; 4. Statistinė duomenų analizė (SPSS).

Darbo išvados:

1. Skausmo intensyvumas po elektrostimuliacijos ir manualinės terapijos statistiškai reikšmingai sumaţėjo;

2. Spaudimo skausmo slenkstis po elektrostimuliacijos ir manualinės terapijos statistiškai reikšmingai padidėjo;

3. Raumens elektrinis laidumas po elektrostimuliacijos ir manualinės terapijos statistiškai reikšmingai padidėjo.

4. Grupių, kurioms buvo taikytos poveikio priemonės, rezultatų pokytis buvo statistiškai reikšmingai didesnis uţ Kontrolinės grupės.

ABSTRACT

Neilas Zagorskis. The effect of manual therapy and muscle electrostimulation on upper back myaofascial muscle pain in physically active individuals. Master‘s thesis. Supervisor – doc. dr. Laimonas Šiupšinskas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic of Sports medicine. Kaunas, 2019; 61 p.

The aim of the study: to evaluate the effect of manual therapy and muscle electrostimulation on upper back myofascial muscle pain in physically active individuals.

Work tasks:

1. Evaluate and compare the intensity of pain before and after manual therapy and muscle electrostimulation.

2. Evaluate and compare the change in pressure pain threshold before and after manual therapy and muscle electrostimulation.

3. Evaluate and compare the electrical conductivity of muscle before and after manual therapy and muscle electrostimulation.

4. Compare the results between affected and Control groups after study.

Participants and methodology: study involved 30 physically active persons of working age with myofascial upper back pain and latent or active trigger point in upper trapezius muscle. All participants were randomly assigned into three groups of 10 persons (TENS, AM, Kontrolinė) and tested three times: before study, after intervention, after study. Algometer was used to evaluate pressure pain threshold, the intensity of pain was measured with SAS and electrostimulator was used to evaluate the electrical conductivity of muscle. SPSS was used for statistical data analysis.

Conclusions:

1. The pain intensity has significantly decreased after electrostimulation and manual therapy

2. The pressure pain threshold has significantly increased after electrostimulation and manual therapy.

3. The electrical conductivity of the muscle has significantly increased after electrostimulation and manual therapy.

4. The change in the outcome of the affected groups was significantly greater than that of the Control group.

PADĖKA

Noriu padėkoti magistrantūros studijų baigiamojo darbo vadovui doc. dr. Laimonui Šiupšinskui uţ pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą.

SANTRUMPOS

MTT – miofascijinis trigerinis taškas

AMTT – aktyvus miofascijinis trigerinis taškas LMTT – latentinis miofascijinis trigerinis taškas TENS – transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija AM – atpalaiduojantis masaţas

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija SAS – skaičių analogijos skalė

PA – iš uţpakalinės krypties link priekinės

P1 ir P2 – pirmas ir antras minkštųjų audinių pasipriešinimas Proc. – procentai

ĮVADAS

Fizinis aktyvumas daţniausiai siejamas su sveika gyvensena bei gera savijauta. Ypatingai šiais laikais, kuomet daugelis ţmonių didţiąją paros laiko dalį praleidţia sėdėdami darbe ar automobilyje, vis populiaresniu laisvalaikio praleidimo būdu tampa grupinės mankštos ar individualios treniruotės. Suvokimas, jog tik tinkamai paruoštas kūnas gali lengviau ištverti ilgas statines padėtis, motyvuoja ţmones daugiau laiko skirti fiziniams pratimams namie ar sporto klube. Tačiau neretai koją pakiša per didelė motyvacija ar ţinių stoka – netinkama pratimų atlikimo technika ar per didelis fizinis krūvis lemia įvairius raumenų sutrikimus. Pagrindinis tokių sutrikimų simptomas – skausmas (1). Pasak Tarptautinės skausmo studijų asociacijos tai – nemalonus sensorinis ir emocinis pojūtis, susijęs su esamu ar potencialiu audinių paţeidimu, arba paciento apibūdinamu tokio paţeidimo terminu (2). Viena iš pagrindinių raumenų kilmės skausmo rūšių yra miofascijinis raumenų skausmas, kurio simptomai gali būti jaučiami tiek raumenyje, tiek fascijoje (3). Miofascijinio skausmo atsiradimas yra siejamas su miofascijiniais trigeriniais taškais (MTT). Travell & Simons (1992) trigerinius taškus apibūdino, kaip jautrius mazgelius apčiuopiamus įtemptoje raumens skaiduloje. Jie sukelia skausmą, kuris gali būti spontaninis arba atsirandantis spaudţiant trigerinį tašką (4,5).

Viena daţniausiai paţeidţiamų raumenų grupių – viršutinės nugaros dalies raumenys. Kaklo skausmo paplitimas populiacijoje sudaro apie 10-15 proc., taip pat daţnesnis pas moteris nei vyrus (6). Sėdimo darbo nuvarginti viršutinės nugaros dalies raumenys, ypatingai trapecinio raumens nusileidţiančioji (viršutinė) dalis, yra vieni pirmųjų miofascijinių trigerinių taškų atsiradimo vietų (7). Anot Hidalgo-Lozano ir kt., viršutinė trapecinio raumens dalis yra viena iš daţniausiai miofascijinio skausmo veikiamų vietų asmenims, kurių fizinį aktyvumą sudaro pasikartojantys rankų judesiai virš galvos (8). Taip pat klinika, gydanti galvos ir kaklo skausmus, pranešė, jog 55 proc. pacientų simptomus jaučia dėl MTT (9).

Literatūroje aprašomi miofascijinio skausmo gydymo būdai ne visada būna moksliškai pagrįsti arba jiems pagrįsti nepakanka atliktų tyrimų. Manualinės terapijos taikymas gydant miofascijinį skausmą bei trigerinius taškus yra pripaţintas kaip vienas efektyviausių metodų (10). Elektrostimuliacija taip pat neretai naudojama tokiais atvejais, tačiau trūksta naujausių tyrimų apie poveikį miofascijiniam skausmui (11,12). Labai maţai informacijos yra pateikiama apie kartu derinamą elektrostimuliaciją ir manualinę terapiją esant miofascijiniam viršutinės nugaros dalies raumenų skausmui.

Darbo tikslas: įvertinti manualinės terapijos ir raumenų elektrostimuliacijos poveikį fiziškai aktyvių asmenų viršutinės nugaros dalies miofascijiniam raumenų skausmui.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti skausmo intensyvumą prieš ir po manualinės terapijos ir elektrostimuliacijos.

2. Įvertinti ir palyginti spaudimo skausmo slenksčio kaitą prieš ir po manualinės terapijos ir elektrostimuliacijos.

3. Įvertinti ir palyginti raumenų elektrinį laidumą prieš ir po manualinės terapijos ir elektrostimuliacijos.

4. Palyginti poveikio grupių rezultatus su Kontrolinės grupės rezultatais po tyrimo.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1.

Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas, anot Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), yra vienas iš sveiko gyvenimo komponentų, kurio metu energijos sunaudojama daţniau nei ramybės metu. Reguliarus fizinis aktyvumas gali sumaţinti lėtinių ligų, ankstyvos mirties bei funkcinio ribotumo ir negalios rizika, todėl yra būtinas bet kokiame ţmogaus amţiuje (13). Šiuo metu galiojančios tarptautinės fizinio aktyvumo rekomendacijos, kurias skelbia įvairios pasaulio organizacijos (įskaitant PSO), nurodo skirti 150 min. per savaitę vidutiniam ar stipriam fiziniam aktyvumui. Literatūroje teigiama, jog toks turi didţiausią naudą sveikatai bei statistiškai reikšmingai sumaţina lėtinių ligų ir ankstyvo mirtingumo riziką (14,15). Wen ir kt. teigia, jog uţtenka ir 15 min. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per dieną, kad būtų reikšmingai sumaţinta rizika mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ar onkologinių ligų (16). Dėl didelės naudos sveikatai fizinis aktyvumas daţnai yra rekomenduojamas sveikatos prieţiūros specialistų, kaip vaistas nuo šiuolaikinių su gyvenimo būdu susijusių ligų (17).

Nepaisant moksliškai įrodytos naudos, fizinis aktyvumas, kaip sveikatos stiprinimo priemonė, turi ir neigiamą poveikį. Vaikų ir paauglių tarpe įvairios fizinio aktyvumo formos (įskaitant organizuotus sportinius uţsiėmimus) yra daţniausia traumų ar įvairių suţeidimų prieţastis (18). Darbingo amţiaus ţmonėms (nuo 18 iki 65 metų) fizinis aktyvumas taip pat gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei apkrova organizmui yra per didelė ar neteisinga. Anot K. Søgaard ir G. Sjøgaard, fizinis aktyvumas apima statinį krūvį, pasikartojančius judesius ir aukšto intensyvumo darbą, kurie, ilgai ir pakartotinai atliekami, yra kaulų ir raumenų sistemos veiklos sutrikimo rizikos veiksniai ir turi tiesioginį prieţastinį ryšį miofascijiniam raumenų skausmui atsirasti (19).

1.2. Miofascijinis skausmas

Miofascijinis skausmas yra klinikinė problema, kuri dešimtmečius kėlė painiavą, daug kartų buvo ir vis dar yra tiriama. Nedaugelis ţmonių gyvena niekada nepatyrę raumenų skausmo dėl traumos ar per didelio fizinio krūvio. Tai – daţna apsilankymų pas pirminės sveikatos prieţiūros specialistus ar skausmo klinikas prieţastis. Sąvoka „miofascijinis“ nurodo, jog simptomai veikia tiek raumenis, tiek fascijas (20). Šiam skausmui apibrėţti yra labai įvairių kriterijų. Kai kurie

autoriai mano, kad šis skausmas yra specifinė būklė, o kiti naudoja bendresnį apibrėţimą, apimantį platų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų spektrą. Okesonas (1985 m.) klasifikavo raumenų kilmės skausmą į penkias kategorijas, iš kurių viena yra miofascijinis skausmas, susijęs su trigeriniais taškais (3).

Miofascijinių trigerinių taškų sukeltas skausmas apibūdinamas kaip bukas, nepulsuojantis, galintis varijuoti nuo nedidelio diskomforto jausmo iki sunkiai pakeliamo, tiek ramybėje tiek fizinės veiklos metu. Šis skausmas retai būna simetrinis bei gali praeiti per kelias savaites tiek gydantis, tiek negydant. Taip pat yra atlikta daug epidemiologinių tyrimų, kurie įrodo, kad miofascijinis skausmas yra vienas iš pagrindinių skeleto raumenų sistemos disfunkcijos veiksnių (21).

1.3. Miofascijiniai trigeriniai taškai

Miofascijinis trigerinis taškas (MTT) yra apibūdinamas kaip padidinto jautrumo sritis įtempto raumens skaiduloje, fascijoje ar sausgyslėje (1 pav.), sukelianti lokalų arba plintantį, gilų ir buką skausmą palpuojant, ištempiant ar sutraukiant raumenį (22,23).

MTT įtaka asmens gyvenimui dar menkai suprantama. Tai – viena iš labiausiai ignoruojamų ir pamirštų skausmo prieţasčių (22,25). Daţniausiai MTT skausmui atsiradimą lemia kitas skausmo šaltinis, esantis tame pačiame raumenyje ar raumenų grupėje. Tačiau yra įrodyta, kad MTT gali atsirasti ir nesant kitai medicininei būklei ir būti pagrindine skausmo prieţastimi (26). Paprastai MMT yra aptinkamas kineziterapinio ištyrimo metu, raumens palpacijos būdu. Jo dydis gali būti nuo 2 iki 10mm (27).

MTT klasifikuojami į aktyvius ir latentinius. Aktyvūs MTT pasiţymi nuolatiniu skausmu, sumaţėjusia raumens jėga bei elastingumu. Esant tiesioginiam spaudimui, gali provokuoti atspindţio skausmą kitoje vietoje. Skausmo intensyvumas ir išplitimas daugiausia priklauso nuo MTT dirglumo. Latentiniai MTT pasiţymi tokiomis pačiomis, tik lengvesnėmis, klinikinėmis savybėmis (3,28). Taip pat, jų sukeliamas skausmas nėra pastovus, jis atsiranda tiesiogiai spaudimu veikiant LMTT. Dėl šios prieţasties daţnai ţmonės net neţino, kad turi latentinį trigerinį tašką (29). LMTT gali išprovokuoti motorinę disfunkciją, tokią kaip raumenų mėšlungis, silpnumas, padidėjęs jautrumas. Mokslininkai pradeda vis daugiau domėtis latentiniais MTT, nes jų paplitimas yra ţymiai didesnis nei aktyvių MTT. Be to LMTT gali virsti AMTT, jei yra pastoviai veikiami dirgiklio. Aktyvuoti LMTT sukelia miofascijinio skausmo sindromą, kuris yra vienas iš pagrindinių skeleto sistemos disfunkcijos veiksnių (3,30). MTT vystymasis ir aktyvavimas gali atsirasti dėl daugelio prieţasčių: psichologinio streso, nuolatinės raumenų perkrovos, visceralinių sutrikimų (22, 30).

Ge et al. (2011) teigia, jog MTT sukeltas vietinis uţdegimas neigiamai veikia aplinkinius minkšuotsius audinius, taip ţalodamas visą raumenį bei jo fasciją. Taip pat gali būti pasiekti ir ţalojami tolimesni audiniai. Todėl MTT atsiradimas laikomas pirmuoju raumenų perkrovos ţenklu (31).

1.4. Miofascijinių trigerinių taškų etiologija

MTT etiologija dar nėra gerai ţinoma ir dauguma teorijų apie jų atsiradimą yra prieštaringos ir reikalauja išsamesnių tyrimų. Tačiau pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, jog miofascijinių trigerinių taškų patogenezę apima įvairios traumos, tokios kaip sumušimai ar patempimai ir pasikartojantys mikro suţalojimai, įskaitant per didelę raumens apkrovą. Tokie suţeidimai sukelia raumenų sutrumpėjimą, deguonies bei maisto medţiagų praradimą toje vietoje, taip pat padidina metabolinius nuostolius aplinkiniuose audiniuose (32). Han et al. (2012) atlikti tyrimai su naujagimiais ir maţais vaikais parodė, kad latentinių trigerinių taškų kai kuriuose raumenyse jau galima aptikti ketvirtaisiais vaiko gyvenimo metais (33).

Literatūros šaltiniuose yra aptariamos kelios pagrindinės MTT atsiradimo prieţastys, viena iš jų – maksimalūs ir submaksimalūs koncentriniai raumens susitraukimai. Šiems susitraukimams atlikti reikia didelio kiekio ATP, todėl pradţioje naudojami pačiose raumenų ląstelėse sukaupti resursai. Vėliau, po 4-6 sekundţių, papildomam ATP kiekiui gauti yra pradedamas ADP fosforilinimas iš kreatino fosfato. Sukauptų ATP atsargų pakanka naudojant maksimalią jėgą apie 14-16 sekundţių, po to, norint atstatyti aerobinį pajėgumą, reikia poilsio pertraukos. Tačiau, kuomet fizinis krūvis intensyvėja, ląstelės nespėja atlikti reikalingų reakcijų ir ATP atsargos raumenyse baigiasi, gali atsirasti nuolatinis sarkomerų susitraukimas, kuris apibūdinamas, kaip MTT vystymosi pradţia (34).

Kita MTT atsiradimo prieţastimi gali būti ţemo intensyvumo raumenų susitraukimas ir intraraumeninis slėgis. Kai raumens susitraukimas viršija jo pajėgumą, atsiranda mechaninė raumens perkrova. Susitraukimo metu raumenyse kraujotaka sutrinka, tačiau atsistato jam pasibaigus. Dinamiškų ritmiškų susitraukimų metu kraujo srautas į raumenis yra didesnis. Toks mechanizmas vadinamas kraujo pompa. Esant nuolatiniams susitraukimams, raumenų metabolizmas labai priklauso nuo deguonies ir gliukozės, kurie yra trumpo veikimo (34).

Raumens susitraukimui reikalingą energiją suteikia ATP, kurio sintezei naudojami deguonis bei gliukozė. Ilgalaikio susitraukimo metu, dėl deguonies trūkumo, gali kilti energijos krizė. Raumuo per kelias sekundes gali perjungti anaerobinę glikolizę, siekiant uţtikrinti pakankamą adenozino trifosfato tiekimą. Pradiniame etape dvi ATP molekulės gaunamos vienai gliukozės molekulė skilus į dvi piruvato molekules. Esant aerobinėms sąlygoms, deguonis reaguoja su piruvato rūgštimi ir gaunamas didelis kiekis ATP (16 molekulių), vandens ir anglies dioksido. Anaerobinėmis sąlygomis, piruvato rūgštis glikolizės metu virsta į pieno rūgštį, todėl padidėja intraraumeninis rūgštingumas. Didţioji dalis pieno rūgšties iš raumenų difunduoja į kraują. Po fizinio krūvio pieno rūgšties pašalinimui iš raumenų reikia apie 30 minučių, tačiau vykstant ţemo intensyvumo susitraukimams, sutrinka kapiliarinė cirkuliacija ir procesas sustoja (34,35).

Raumuo atsipalaiduoja tuomet, kai atsiskiria aktino-miozino tilteliai. ATP prisijungus prie miozino molekulės, ryšys tarp aktino ir miozino silpsta, kol galiausiai nutrūksta. Tuo pačiu metu kalcio jonai atsiskiria nuo troponino molekulės, kuri blokuoja tropomioziną. Esant normalioms fiziologinėms sąlygoms, kalcio siurblio veikiami, dideli kiekiai kalcio jonų vėl patenka į sarkoplazminį tinklą, taip išnaudodami ATP poilsio metu. Dėl to sarkomerai gali likti susitraukę, kol bus pakankamai ATP, kuris panaikintų ląstelėse susikaupusį kalcį. Manoma, jog didelė Ca2+ jonų koncentracija yra susijusi su ilgalaikiu sarkomerų susitraukimu ir MTT vystymusi (34,35).

Literatūroje teigiama, jog MTT atsiradimui didelę reikšmę turi patirta trauma. Pavyzdţiui automobilio avarijos metu patyrus ūminę kaklo raumenų perkrovą (botago kirčio trauma), pacientai daţnai ilgai jaučia kaklo skausmus bei skundţiasi sutrikusia raumenų funkcija. Vieno atlikto tyrimo

metu buvo nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp botago kirčio traumos metu atsiradusių AMTT skaičiaus ir kaklo raumenų disfunkcijos. Daugiausia MTT buvo rasta mentės keliamajame ir trapeciniuose raumenyse (36).

Taip pat MTT atsiradimas gali būti siejamas su patiriamu psichologiniu stresu. Darbe patiriama įtampa ar jo sukelta depresija padidina tikimybę atsirasti MTT (37). Celik ir Multu atliktame tyrime (2012) viena iš MTT atsiradimo prieţasčių įvardija nuolatinę raumenų įtampą, dėl patiriamo streso. Tiriamos moterys, kurios turėjo MTT, buvo labiau prislėgtos bei depresuotos nei bendra populiacija. Todėl MTT gydymo metu būtinai reikia atkreipti dėmesį į paciento psichologinę bei emocinę būklę (38).

Yra įrodymų, jog bloga asmens laikysena netinkamai apkrauna raumenis, todėl vystosi MTT. Vieni daţniausių tokią teoriją įrodančių atvejų pastebimi, kuomet ištyrus ir įvertinus galvos skausmais besiskundţiančių pacientų laikyseną, randamos kaklo bei viršutinės nugaros dalies raumenų „perkrovos“ (39).

1.5. Miofascijinių trigerinių taškų simptomai

Miofascijiniai trigeriniai taškai gali būti latentiniai arba aktyvūs. Latentiniai veikiami stipresnio spaudimo sukelia vietinį ar plintantį skausmą, tačiau jiems nėra būdingas savaiminis skausmas, kaip aktyviems (40). Dėl šios prieţasties asmuo gali net neţinoti turintis LMTT, o tai yra vienas pagrindinių LMTT skirtumų nuo AMTT. Nors yra ţymiai labiau paplitę nei AMTT ir turi svarbų neigiamą poveikį raumenų funkcijai, detalesnių tyrimų apie latentinių miofascijinių trigeriniuų taškų patofiziologiją vis dar trūksta (41). Vis dėlto jie didina raumenų nuovargį bei silpnumą, nuo kurių daţniausiai kenčia profesionalūs sportininkai, fiziškai aktyvūs ar sėdimą darbą dirbantys asmenys (42). Naujausi tyrimai išskiria kelias pagrindines LMTT sukeliamas raumenų sistemos problemas:

 raumenų silpnumas;

 raumenų nuovargis ir mėšlungis;

 skausmo atsiradimas veikiant mechaniškai;

 ribota judesių amplitudė;

 vietinis jautrumas be skausmo (41,43).

Bet kokio ilgai atliekamo fizinio krūvio metu pirmiau pavargsta raumenys, kuriuose yra MTT. Yra tyrimų, kurie teigia, jog raumenų silpnumą, nuovargį bei mėšlungį sukelia lėtinis kaulų raumenų sistemos skausmas (41). Padidėjęs neuroraumeninis jautrumas, mėšlungis, yra daţnai

jaučiamas tiek jauno, tiek vyresnio amţiaus ţmonių, ypač nakties metu (44). Taip pat yra atlikta tyrimų, kurių metu pastebėtas judesių amplitudţių sumaţėjimas dėl MTT (10).

Ţemos apkrovos ilgą laiką trunkantis fizinis krūvis, neįprasti judesiai, ūmios ar mechaninės traumos bei nuolatinis stresas yra vienos pagrindinių prieţasčių atsirasti MTT ir visiems jų sukeliamiems simptomams. Tinkamas gydymas gali ţenkliai pagerinti savijautą bei uţkirsti kelią miofascijinio skausmo atsiradimui, todėl MTT ištyrimas ir vertinimas yra labai svarbūs pirmieji ţingsniai (11,45).

1.6. Miofascijinių trigerinių taškų ištyrimas ir vertinimas

Latentiniai ir aktyvus miofascijiniai trigeriniai taškai turi labai panašias charakteristikas, todėl jų abiejų vertinimas taip pat maţai skiriasi (46). MTT įvertinimui naudojami metodai: palpacija, spaudimo skausmo slenksčio matavimas, ultragarsas, elektromiografija, infraraudonųjų spindulių termografija (38,47,48).

Ištyrimo pradţioje svarbiausia lokalizuoti trigerinį tašką. Viršutinės nugaros dalies MTT vertinami tiriamajam gulint atsipalaidavus ant nugaros arba ant pilvo. Norint ţinoti kuriame raumenyje ieškoti trigerinio taško, svarbu surinkti išsamią anamnezę: kokie judesiai ribojami, kur jaučiamas skausmas ar sąstingis. Tuomet, pasyviai ištempus raumenį, apčiuopos būdu ieškoma įtemptos raumeninės skaidulos ar kietų mazgelių, kurie padeda atpaţinti įtemptą raumenį, kadangi normalios raumens skaidulos lieka atsipalaidavusios. Ţnyplinė palpacija, kuomet trigerinis taškas jaučiamas tarp kineziterapeuto nykščio ir rodomojo piršto, daţniausiai naudojama tiriant viršutinį trapecinį, didijį ir maţąjį krūtinės, platųjį nugaros bei trigalvį ţasto raumenis. (49) Procedūrą galima pakartoti dar kartą, siekiant tikslesnio įvertinimo.

Pagrindiniai kriterijai, naudojami nustatyti MTT buvimo vietą:

 skausminga palapuojama vieta;

 kietos, įtemptos vietos ar mazgeliai raumenyje;

 tiriamasis apibūdina skausmo pojūtį;

 atsakas į spaudimą – trūkčiojimas (49).

Be plokščiosios ir ţnyplinės palpacijos (2 pav.), taip pat yra ir pirštų galų bei rankos palpacija. Rankos palpacija naudojama daţniau giliesiems raumenims, kuomet viena ranka daromas spaudimas, o po ja esančia ranka palapuojamas raumuo. Pirštų galų palpacija daţniausiai

naudojama nedidelių paviršinių raumenų ištyrimui. Palpacijos atlikimo kokybė priklauso nuo tyrėjo įgūdţių, tačiau net ir patyrusiems specialistams gali iškilti sunkumų dėl keleto prieţasčių:

 įsiterpiančių raumenų;

 didelio riebalų sluoksnių;

 įsitempusio ir storo poodinio sluoksnio (50).

A B

2 pav.Žnyplinė (A) ir plokščioji (B) palpacija (51)

Spaudimo skausmo slenksčio matavimas. Dėl miofascijinio skausmo įsitempusių raumenų jautrumas matuojamas sukeliant spaudimą į pasirinktą vietą. Skausmingumas, jautrumas nustatomi naudojant elektroninį skaitmeninį arba mechaninį algometrą (3 pav.). Algometrai naudojami išmatuoti spaudimo skausmo slenkstį. Šį kiekybinio įvertinimo konceptą sugalvojo Libmanas 1934 m., o dabartinis raumenų skausmo slenksčio matavimo metodas naudojamas nuo 1980 m.. Guminio disko paviršius, kuriuo daromas spaudimas į raumenį, yra 1.0 cm² skersmens. Jis jungiasi su stūmokliu, sujungti su matuokliu, kuris registruoja spaudimą kilogramais, todėl spaudimo matavimo vienetai išreiškiami kg/cm². Reikšmės gali svyruoti nuo 0 iki 10 kg/cm². Algometrai plačiai naudojami klinikinėje praktikoje, jais nustatomas ne tik skausmo slenkstis, bet ir galima įvertinti skausmo slenksčio pokyčius po eksperimentiškai sukelto raumenų jautrumo (52).

Matuodamas skausmo spaudimo slenkstį ties MTT, tyrėjas taiko nuolatinį spaudimą maţdaug 0,1 kg/cm²/s greičiu, kol algometras parodo tam tikras reikšmes. Literatūroje daţniausiai MTT buvimas audinyje aprašomas, kuomet spaudimo slenkstis yra maţesnis uţ 3 kg/cm² arba vienoje pusėje yra 2 kg/cm² maţesnis, nei kitoje. Spaudimo skausmo slenksčio matavimas algometru gali rodyti skirtingus rezultatus priklausomai nuo tyrėjo, lyties ar aparato. Nustatyta, jog moterų skausmo slenkstis yra maţesnis nei vyrų, tačiau dar iki šiol nėra tikslaus šio skirtumo

paaiškinimo. Manoma, jog tam gali turėti įtakos psichologiniai, fiziologiniai ir kultūriniai veiksniai. Taip pat spaudimo skausmo slenkstis maţėja ir su amţiumi (53).

Spaudimo skausmo slenksčio matavimas daţniausiai naudojamas tiriant mentę supančius raumenis bei viršutinį trapecinį raumenį. Algometro duomenų didelį patikimumą įrodo tyrimai, kurių metu lyginti kineziterapeuto bei kompiuterio taikomo spaudimo duomenys statistiškai nesiskyrė (52).

1.7. Miofascijinių trigerinių taškų gydymo metodai

Literatūroje MTT gydymui nurodoma nemaţai metodų, visus juos būtų galima suskirstyti į invazinius ir neinvazinius. Taip pat svarbu pašalinti simptomų atsiradimo prieţastis bei išmokyti pacientus, kaip išvengti pasikartojančių problemų ateityje.

1.7.1. Invaziniai gydymo metodai

Invaziniams metodams priskiriamos trigerinio taško injekcijos, sausos adatos terapija bei akupunktūra. Šių procedūrų metu yra paţeidţiamas odos vientisumas, todėl jas atlikti gali tik licencijuoti specialistai.

Trigerinio taško injekcijos – tai procedūra, kurios metu į MTT suleidţiama nuskausminančių priešuţdegiminių vaistų mišinio. Taip pat injekcijoms gali būti naudojami: vitaminas B12, izotoninis fiziologinis tirpalas, kortikosteroidai ar botoksas (11,54). Kai kuriais atvejais skausmingi raumenų taškai gali jautrinti toliau esančių nervų galūnes, taip sukeliant įspūdį, jog skausmas jaučiamas kitoje vietoje. Todėl prieš atlikdamas injekciją, specialistas gali naudoti ultragarsą skausmo šaltinio vietai nustatyti. Šis gydymo metodas padeda suleisti injekciją tiesiai į trigerinį tašką bei, daţnu atveju, iškart jį atpalaiduoti. Wong ir kt. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog injekcija į blauzdos dvilypį raumenį panaikina MTT sukeliamus skausmus, mėšlungį bei jo daţnumą (55). Vis dėlto, yra tyrimų, įrodančių trumpalaikį šalutinį poveikį po injekcijų, tokį kaip: raumenų silpnumas, paralyţius, mėlynių atsiradimas, hematomos susidarymas (56). Injekcijų naudojimas efektyviai maţina AMTT keliamus simptomus, tačiau trūksta įrodymų apie jų naudą LMTT gydyme.

Akupunktūra yra viena seniausių MTT gydymo metodų, kilusi iš tradicinės kinų medicinos, kuomet įsitempę raumenys atpalaiduojami į juos giliai ar paviršutiniškai įvedant adatą (23). Šis metodas paremtas teorija, jog ţmogaus kūno darbą kontroliuoja gyvybinė jėga arba

energija, vadinama „Qi“ (tariama „či“), kuri organizme cirkuliuoja kanaluose, vadinamuose meridianais (57). Pasaulyje akupunktūra plačiau pradėta taikyti, kai XX a. viduryje ją pradėjo taikyti ir Amerikos gydytojai, suţinoję apie šį kinų naudojamą metodą chirurginiam skausmui malšinti. Susidomėjimas akupunktūra stipriai išaugo aštuntajame dešimtmetyje, kuomet net prezidentas Niksonas bei jo asmeninis gydytojas entuziastingai palaikė šio metodo naudojimą (20).

Literatūroje akupunktūra apibūdinama, kaip saugus metodas, tačiau ją atlikti turėtų tik gerai apmokyti specialistai (58). Rekomenduojama prieš akupunktūrą odą paruošti patepant 70 procentų izopropilo alkoholiu. Taip pat specialistas privalo naudoti vienkartines medicinines pirštines bei sterilias vienkartines adatas. MTT geriausia identifikuoti ţnyplinės palpacijos būdu. Adatą reikia įvesti pakankamai giliai, kad pasiektų MTT (58,59). Nors susidomėjimas akupunktūra greitai sumaţėjo dėl patikimų mokslinių tyrimų trūkumo, šiandien ir toliau yra nagrinėjama jos reikšmė MTT gydyme. Anot Kietrys ir kt. akupunktūra – veiksminga gydant MTT viršutinėje trapecinio raumens dalyje (60,20).

Sausos adatos terapija ir akupunktūra yra daţnai tapatinamos ar painiojamos tarpusavyje. Nors abiejų procedūrų metu paţeidţiamas odos vientisumas ir nenaudojamos injekcijos į MTT, jos yra unikaliai skirtingos. Nors Melzack ir Wall nustatė, jog akupunktūros taškai, siejami su skausmu, ir MTT turi glaudų ryšį, vis dėlto tai nėra tas pats reiškinys (61). Skirtingai nei akupunktūros taškai, kurie nekinta, nėra apčiuopiami ir nebūtinai kieti, MTT gali atsirasti daugelyje raumens vietų ir sausos adatos terapijos metu yra nustatomi palpacijos būdu (20).

Sausos adatos terapija remiasi įrodymais grįstomis rekomendacijomis (57). Šiuolaikinės šios terapijos ištakos yra susijusios su prof. K. Lewit 1979 m. atliktu tyrimu apie trumpalaikį ir ilgalaikį sausos adatos poveikį gydant lėtinį miofascijinį skausmą. Tyrime dalyvavo 241 pacientas, turintis bendrai 312 skausmingų MTT. Rezultatai parodė, jog skausmas sumaţėjo 86 procentams visų atvejų, kuomet skausmingiausia vieta buvo uţfiksuota adata. Taip K. Lewit išpopuliarinio frazę "adatos efektas", kuomet nuskausminamasis poveikis pasiekiamas su adata, bet be injekcijos (62).

Ši metodika remiasi kitokiu nei akupunktūros modeliu ir paprastai suskirstoma į tris modelius:

1) radikuliarinis;

2) segmentinės stuburo sensibilizacijos; 3) trigerinių taškų (57).

Daţniausiai naudojamas – trigerinių taškų modelis buvo sukurtas remiantis J. Travell atliktais tyrimais bei stebėjimais, kuomet buvo suformuluotas pagrindinis tikslas - palengvinti miofascijinį skausmą (27). Nors diskusijų apie sausos adatos terapijos, tiesiogiai veikiant MTT, efektyvumą vis dar kyla, yra įrodymų ir apie reikšmingą nuskausminamąjį poveikį (60).

1.7.2. Neinvaziniai gydymo metodai

Neinvaziniai metodai apima elektroterapiją ir manualinę terapiją. Siekiant patobulinti minkštųjų audinių skausmo gydymą, prieš beveik keturiasdešimt metų kilo didelis susidomėjimas tokiomis elektroterapijos priemonėmis, kaip transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS), ultragarsas ir lazeris. Tyrėjų gretose kyla diskusijų dėl elektroterapijos poveikio MTT gydymui, tačiau skausmą malšinančio poveikio jie neneigia (20).

Ultragarsas. Gydymo ultragarsu metu, naudojant aukšto daţnio kintamas sroves, pjezoelektroniniai kristalai elektrinę energiją paverčia mechanine virpesių energija. Toks terminis ir mechaninis poveikis šildo giliuosius audinius, jo dėka gerėja kraujotaka, vietinė medţiagų apykaita bei regeneracija (63)(64). Yra nemaţai atliktų tyrimų, pateikiančių gerus AMTT gydymo ultragarsu rezultatus, tačiau tik keletas įrodė teigiamą poveikį gydant LMTT (11).

Lazerio terapija. Ţemo intensyvumo lazerio terapijos poveikis yra siejamas su medţiagų apykaitos pagreitinimu ir vadinamas biostimuliacija. Taip pagerėja ląstelės mikrocirkuliacija: deguonies patekimas į ląstelę ir nereikalingų medţiagų šalinimas iš jos (63). Šio metodo statistiškai reikšmingą poveikį maţinant miofascijinį skausmą įrodė tyrimas, kurio metu devyniasdešimt vienai moteriai, jaučiančiai miofascijinį skausmą, buvo taikyta ţemo intensyvumo lazerio terapija (65). Vis dėlto, ţemo daţnio lazerio terapija veiksminga tik gydant aktyvius bet ne latentinius miofascijinius trigerinius taškus (11).

Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija. TENS yra veiksmingas neinvazinis, nefarmakologinis įvairaus skausmo malšinimo būdas. Jis taikomas elektrostimuliatoriaus pagalba, kuris tiekia kintamąją srovę per elektrodus, uţklijuotus ant arba šalia skaudamos vietos. Šio metodo efektyvumas priklauso nuo impulso daţnio bei intensyvumo, kurie gali būti reguliuojami (66). Praktikoje taikoma įvairaus intensyvumo, daţnio bei trukmės stimuliacija. Priklausomai nuo daţnio, TENS gali būti: ţemo daţnio (<10 Hz) ir aukšto daţnio (>50 Hz). Abu daţniai aktyvina skirtingus opioidinius receptorius ir suteikia nuskausminamąjį poveikį (66,67). Šis poveikis grindţiamas Melzack ir Wall sukurta „vartų“ (ang. The gate) teorija, kuri teigia, kad TENS, dirgindama neskausminius sensorinius receptorius, suţadina gausų aferentinės impulsacijos srautą į galvos smegenų ţievę ir vegetacinius centrus. A beta tipo skaidulų kolateralės sudirgina slopinamuosiuos interneuronus ir taip „uţdaromi vartai“ nociceptoriuose, todėl informacija apie skausmą nepatenka į CNS skausmo analizės centrus (66,68).

1. Standartinis – daţniausiai klinikinėje praktikoje naudojamas TENS tipas. Naudojama aukšto daţnio ir ţemo intensyvumo srovė aktyvuoja plačiąsias nervines skaidulas, kurios blokuoja informacijos apie skausmą pernešimą.

2. Akupunktūros – naudojami ţemo daţnio ir didelio intensyvumo parametrai. Nors yra efektyvesnis uţ standartinio tipo TENS, dėl galimo raumenų nuovargio ir nemalonių pojūčių yra taikomas rečiau.

3. Intensyvus – naudojamos aukšto daţnio ir didelio intensyvumo impulsinės srovės (69).

Pagrindinė kontraindikacija TENS procedūrai – implantuotas kardiostimuliatorius, kurio veiklą generuojami elektros impulsai gali sutrikdyti. Taip pat nerekomenduojama naudoti TENS terapiją nėštumo metu – galima priešlaikinio gimdymo rizika. Šalutinio poveikio ar komplikacijų (odos dirglumas) po procedūros atvejai pasitaiko retai (70).

Vis dar trūksta moksliniais tyrimais pagrįsto TENS efektyvumo MTT gydymui įrodymo, tačiau literatūros šaltiniuose galima rasti mokslinių tyrimų apie TENS naudą gydant MTT, vienas tokių – Gemmell atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti akupunktūros tipo TENS poveikį latentiniams MTT viršutinėje trapecinio raumens dalyje ir palyginti su placebu. Šešiasdešimčiai tiriamųjų prieš ir po tyrimo buvo matuojamas skausmo intensyvumas ir rezultatai parodė, jog TENS statistiškai reikšmingai jį sumaţino, lyginant su placebu (69). Nepaisant to, vis dar trūksta mokslinių tyrimų, įrodančių TENS efektyvumą gydant MTT.

Manualinė terapija, naudojama miofascijinių trigerinių taškų gydymui, apima kelias technikas: išeminę kompresiją, sąnarių bei minkštųjų audinių mobilizaciją, masaţo terapiją, volavimą, postizometrinę relaksaciją.

Išeminė kompresija. Tai viena iš daţniausiai naudojamų manualinės terapijos technikų MTT gydymui (71). Jos metu naudojamas tiesioginis, daţniausiai pirštų pagalba, nuolatinis spaudimas į MTT. Spaudimo stiprumas palaipsniui didinamas, palaikomas ir palaipsniui atleidţiamas (72). Daţniausiai literatūros šaltiniuose naudojamą išeminės kompresijos poveikio mechanizmą pasiūlė Hou ir kt.: vietinis suspaudimo terapinis poveikis apima laikiną vietinės kraujotakos sutrikdymą, po kurio, atleidus suspaudimą, greitai priplūsta deguonies prisotinto kraujo į veikiamą vietą (73).

MTT gydymas išeminės kompresijos būdu greitai sumaţina skausmą, taip pat normalizuoja vietinių raumenų skaidulų biomechanines savybes, o tai atkuria normalią raumenų funkcinę būklę, įskaitant padidėjusią judesių amplitudę ir maţesnę traumų riziką (74).

Tiksli taikomo spaudimo jėga nėra nurodoma, tačiau rekomenduojama taikyti spaudimą tol, kol pradedamas jausti veikiamo audinio atsipalaidavimas. Šiam poveikiui pasiekti gali prireikti nuo 60 iki 90 sekundţių (11). Neseniai atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 12 profesionalių

krepšininkų, jaučiančių trapecinio raumens viršutinės dalies sąstingį, parodė, jog išeminė kompresija statistiškai reikšmingai sumaţino raumenų sąstingį (31). Kitas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti išeminės kompresijos poveikį latentiniam miofascijiniam viršutinės trapecinio raumens dalies skausmui bei kaklo judesių amplitudei, taip pat įrodė išeminės kompresijos efektyvumą – skausmo intensyvumas sumaţėjo, o judesių amplitudės padidėjo (75).

Sąnarių ir minkštųjų audinių mobilizacija. Tai – pasyvi manualinės terapijos technika, pasiţyminti nerviniu – fiziologiniu ir mechaniniu poveikiu. Nervinis – fiziologinis poveikį lemia distrakcija ir maţos amplitudės osciliaciniai judesiai, kurie stimuliuodami sąnario ir odos raumenų mechano receptorius, sumaţina raumenų skausmą, įsitempimą ar uţdegimą. Mechaninis poveikis atsiranda dėl nedidelės amplitudės distrakcinių ir slydimo judesių sąnaryje, kurie paskatina maisto medţiagų apykaitą į sąnario kremzlę (76).

Atliekant fiziologinius ar pridėtinius sąnario judesius greitu arba lėtu tempu galima atkurti taisyklingą sąnario ar slankstelio biomechaniką bei judesių amplitudę. Pridėtiniai judesiai yra judesiai sąnaryje ir aplinkiniuose audiniuose, kurie yra būtini normaliai judesio amplitudei, tačiau asmuo pats jų atlikti negali. Pridėtiniu judesiu laikoma ir minkštųjų audinių mobilizacija, kurios metu taikomas lengvas spaudimas į raumenį, daţniausiai jo prisitvirtinimo prie kaulo vietoje, gali sumaţinti MTT simptomus (77). Neseniai atlikti moksliniai tyrimai įrodo minkštųjų audinių mobilizacijos efektyvumą didinant MTT spaudimo skausmo slenkstį bei sąnarių mobilizacijos kaklinėje stuburo dalyje efektyvumą maţinant lėtinį miofascijinį kaklo skausmą (78,79).

Indikacijos sąnarių ir minkštųjų audinių mobilizacijai yra apsauginė raumens būklė arba spazmas, sąnario skausmas, hipomobilumas, subliuksacija, poziciniai poslinkiai.

Kontraindikacijas apima: bet kokia nuodugniai neištirta būklė, infekcija, piktybiniai procesai gydomoje srityje, sąnario hipermobilumas, uţdegiminis artritas, osteoporozė, nesugijęs lūţis, sąnario patinimas (76,77).

Masaţo terapija. Tai viena labiausiai naudojamų raumenų atpalaidavimo technikų. Masaţo terapiją sudaro glostymo, trynimo, maigymo, spaudimo, ištempimo ir vibracijos judesiai. Teigiama jog masaţas gali palengvinti lėtinį ar nespecifinio pobūdţio skausmą (80). Klasikinis pečių lanko masaţas statistiškai reikšmingai sumaţina LMTT sukeliamo skausmo intensyvumą (81). Giliųjų audinių masaţas, kuomet naudojama maţiau trynimo ir glostymo, bet daugiau maigymo ir spaudimo judesių, taip pat gali daţnai naudojamas miofascijiniam raumenų skausmui malšinti. Mohamadi ir kt. atlikto tyrimo metu įrodyta, jog giliųjų audinių masaţas statistiškai reikšmingai sumaţino MTT keliamą skausmą trapeciniame raumenyje (82).

Volavimas. Tai viena iš miofascijinio raumenų atpalaidavimo technikų, daţnai vadinamas „savimasaţu“. Volavimo metu asmuo, naudodamas savo kūno svorį, taiko minkštųjų audinių spaudimą į volą. Kuomet MTT yra maţuose raumenyse arba sunkiai volu pasiekiamose vietose

(kriaušinis, trapecinis raumenys), volavimui gali būti naudojami teniso ar specialūs volavimui skirti guminiai kamuoliukai. Ši technika, taikant lėtai ir uţlaikant spaudimą, gali būti prilyginima išeminei kompresijai. Vokietijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog volavimas turi didelį efektyvumą blauzdos dvilypio raumens LMTT gydyme (83).

Postizometrinė relaksacija. Šis metodas pradţioje buvo naudojamas sporto medicinoje sąnarių mobilizacijai, tačiau vėliau pradėtas taikyti raumenų atpalaidavimui bei skausmo malšinimui. Postizometrinė relaksacija apima du veiksmus: raumens ištempimą ir izometrinį raumens įtempimą (3 pav.). Hipertoninis raumuo ištempiamas kol pasijaučia pasipriešinimas, tada pacientas atlieka izometrinį raumens susitraukimą 5-10 sek., naudodamas apie 25 proc. jėgos (84). Šį metodą daţnai naudoja kineziterapeutai miofascijiniam skausmui gydyti, po kiekvieno susitraukimo pasyviai didinant ištempimą iki pasipriešinimo (85).

3 pav. Postizometrinės relaksacijos atlikimo modelis (27)

Manualinė terapija yra viena iš pagrindinių technikų gydyti MTT: išeminės kompresijos taikymas yra efektyvus viršutinės trapecinio raumens dalies miofascijiniam skausmui gydyti (31). Taip pat, siekiant efektyvesnio gydymo, manualinė terapija gali būti taikoma kartu su kita technika. Sausos adatos terapijos kartu su postizometrine relaksacija taikymas asmenims, turintiems latentinį trigerinį tašką viršutinėje trapecinio raumens dalyje, statistiškai reikšmingai sumaţino skausmo intensyvumą ir padidino spaudimo skausmo slenkstį (30).

Daugybė tyrimų patvirtina, jog MTT gydymas injekcijomis ar sausos adatos terapija yra vieni iš efektyviausių metodų, tačiau geresni rezultatai pastebimi, kai kartu yra taikoma ir

manualinė terapija. Deja, ne visose šalyse kineziterapeutai gali taikyti invazines gydymo technikas (56). Taip pat trūksta daugiau klinikinių tyrimų, įrodančių elektrostimuliacijos naudą, gydant MTT, bei taikant kartu su manualine terapija (56,86).

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimo atlikimui 2019-01-24 gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-SR(M)-183) (ţr. 1 priedą).

Tyrimas buvo atliekamas 2019 m. sausio – liepos mėnesiais, UAB „Kūno akademija“ masaţo salono patalpose (Vilniaus mieste). Visi tiriamieji buvo testuojami ir vertinami tris kartus: prieš tyrimą, po pirmos procedūros ir po tyrimo. Tyrimo organizavimo schema pavaizduota 7-tame paveiksle. Procedūros vykdavo 1 kartą per dieną po 30min. Iš viso atlikta 5 procedūros per 9 dienas (kas antrą dieną). Procedūros buvo atliekamos individualiai.

2.2. Tiriamųjų charakteristika

Tyrime sutiko dalyvauti 30 darbingo amţiaus asmenų (14 moterų, 16 vyrų), kurių amţiaus vidurkis buvo nuo 18 iki 65 metų.

Tyrimo atrankos kriterijai:

 fizinis aktyvumas bent 3 kartai per savaitę;

 darbingas amţius (nuo 18 iki 65 m.);

 raumeninės kilmės skausmas;

 sąstingis viršutinėje nugaros dalyje;

 latentinis arba aktyvus miofascijinis trigerinis taškas trapecinio raumens viršutinėje dalyje;

 tiriamasis be implantuoto kardiostimuliatoriaus.

Atsitiktiniu būdų tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes po 10 asmenų. Pavadinimas grupei buvo parenkamas pagal taikytas poveikio priemones:

1. TENS 2. AM 3. Kontrolinė

AM ir Kontrolinėje grupėse tiriamųjų vyrų ir moterų skaičius buvo vienodas (6 vyrai, 4 moterys), TENS grupėje buvo 4 vyrai ir 6 moterys (4,5,6 pav.).

4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį TENS grupėje 5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį AM grupėje

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį Kontrolinėje grupėje

40%

60%

Vyrai Moterys

60%

40%

Vyrai Moterys

60%

40%

Vyrai Moterys

7 pav. Tyrimo organizavimo schema

Tiriamieji

2.3. Tyrimo metodai

Kiekvienam tiriamajam palpacijos būdu buvo apčiuopiama viršutinė trapecinio raumens dalis (8 pav.) Aptikus įsitempusią raumens skaidulą ir kietą mazgelį joje, kurio spaudimo skausmo slenkstis maţesnis nei 3 kg/cm², buvo nustatomas MTT. Skausmo ištyrimui ir nustatymui buvo naudojamas algometras ir skaičių analogijos skausmo skalė (SAS). Raumens elektrinis aktyvumas buvo nustatomas su Compex SP 8.0 elektrostimuliatoriumi. Siekiant uţtikrinti matavimų, prieš ir po tyrimo, tikslumą, MTT buvo paţymimas markeriu (9 pav.).

A B

8 pav. Palpacija gulint ant pilvo (A) ir ant nugaros (B)

2.3.1. Algometrija

Algometrija – tai spaudimo skausmo slenksčio matavimas. Tyrimo metu buvo naudojamas Wagner Instruments algometras (10 pav.). Spaudimo jėga išreikšta kilogramais, o spaudimo skausmo slenkstis – kilogramais į kvadratinį centimetrą (kg/cm²).

Matuojant spaudimo skausmo slenkstį, buvo taikomas nuolatinis spaudimas į MTT maţdaug 0,1 kg/cm²/s greičiu, kol tiriamasis praneša apie jaučiamą skausmą (11 pav.). Algometro parodyta reikšmė uţregistruojama.

MTT buvimas audinyje nustatomas, jei spaudimo slenkstis yra maţesnis uţ 3 kg/cm².

10 pav. Algometras

2.3.2. Skausmo intensyvumo vertinimo skalė

Visi tiriamieji, kaip vieną iš pagrindinių, kreipimosi į gydytoją ar kineziterapeutą, prieţasčių, įvardijo skausmą. Norint išsiaiškinti, ar gydymui naudojama tinkama metodika, daţniausiai stebimas skausmo intensyvumo pokytis, kuris turi didelės įtakos paciento motyvacijai ir poţiūriui į gydymo procesą.

Šio tyrimo metu, taip pat buvo kreipiamas didelis dėmesys į skausmo pokyčius, tiriamųjų savijautą, todėl prieš, po pirmųjų procedūrų ir po tyrimo buvo vertinamas skausmo intensyvumas. Vertinimui buvo naudojama skaičių analogijos skausmo vertinimo skalė (SAS). Šioje skalėje pavaizduota linija su skaičiais nuo 1 iki 10, kurie atitinka skausmo intensyvumą ir išdėliotididėjančia tvarka iš kairės į dešinę (0 reiškia, kad visiškai neskauda, o 10 – nepakeliamą, patį intensyviausią skausmą).

2.3.3. Raumens elektrinio laidumo nustatymas

Raumens elektrinis laidumas nustatomas veikiant raumenį elektros srove ir stebint jo atsaką – trūkčiojimą (ang. muscle twitch). Kuo labiau raumeninės skaidulos įsitempusios, tuo raumuo yra jautresnis elektros srovei – reikia maţesnio srovės intensyvumo sukelti trūkčiojimą. Labiau atpalaiduoto raumens trūkčiojimui pasiekti reikia didesnio elektros srovės intensyvumo.

Raumens elektriniam laidumui nustatyti buvo naudojamas Compex SP 8.0 elektrostimuliatorius su bevieliais elektrodų moduliais (12 pav.). Daugumą parametrų aparatas nustato automatiškai, dėka įdiegtos unikalios Mi (ang. Muscle inteligence) technologijos, kurią sudaro:

SCAN funkcija, kurios metu aparatas į raumenį siunčia skirtingos trukmės ir intensyvumo impulsus. Gautas atsakas iš raumens yra analizuojamas ir pritaikomas optimalus impulso plotis;

TENS funkcija, kurios metu maţinamas skausmas. Didinant intensyvumą raumens susitraukimai yra testuojami ir automatiškai sumaţinamas stimuliacijos intensyvumas;

AUTORANGE funkcija programos pradţioje nuspaudus intensyvumo didinimo mygtuką, išanalizuoja raumenį ir automatiškai parenka jam optimalų stimuliacijos intensyvumą (88).

Programos pradţioje, minėtoms funkcijoms atlikus raumens analizę, ekrane parodoma koks optimalus srovės intensyvumas reikalingas taikomai programai (13 pav.). Srovės intensyvumas matuojamas mili amperais (mA).

12 pav. Compex SP 8.0 elektrostimuliatorius ir bevieliai elektrodų moduliai (88)

13 pav. Optimalaus elektros srovės intensyvumo nustatymas

2.4. Taikytos poveikio priemonės

Poveikio priemonės buvo taikytos tik TENS ir AM grupėms. Procedūrą sudarė manualinės terapijos ir elektrostimuliacijos taikymas tiriamajam, gulimoje padėtyje ant pilvo. Pirma buvo atliekama manualinė terapija, po jos – elektrostimuliacija.

2.4.1. Manualinė terapija

Manualinės terapijos technikos buvo:

 išeminė kompresija į trigerinį tašką, trukmė – 2 kartai po 60s (14 pav.);

 sąnarių bei minkštųjų audinių mobilizacija pagal Maitland metodiką, trukmė – 2 kartai po 3min. C7 slankstelio keterinei ataugai ir 2 kartai po 1min. abipus C2 slankstelio keterinės ataugos (15 ir 16 pav.).

14 pav. Išeminė kompresija į MTT

Abi mobilizacijos technikos taikytos PA kryptimi, I-III mobilizacijos laipsniais pagal Maitland mobilizacijos metodiką:

 I laipsnis – maţos amplitudės judesiai iki pirmo pasipriešinimo (P1);

 II laipsnis – didelės amplitudės judesiai iki P1;

 III laipsnis – didelės amplitudės judesiai pirmoje, atkarpos tarp P1 ir P2, pusėje (50 proc.);

15 pav. C7 slankstelio mobilizacija PA kryptimi

A B

16 pav. Minkštųjų audinių mobilizacija C2 slankstelio dešinėje (A) ir kairėje (B) pusėje

2.4.2. Elektrostimuliacija

Elektrostimuliacija buvo taikoma viršutinėje trapecinio raumens dalyje ir truko 20 min. Elektrodai abiejų programų metu buvo klijuojami abipus trigerinio taško, paţymėto markeriu (17 pav.). Apie taikomų programų tikslesnius parametrus gamintojas informacijos nepateikia.

Elektrostimuliacija buvo skirtinga grupėms:

 TENS grupei – TENS programa;

17 pav. Elektrodų klijavimas

A B

18 pav. TENS (A) ir AM (B) programos taikymas

2.5. Duomenų analizės metodai

Duomenims analizuoti buvo taikyta SPSS Statistics 22.0 programa. Kiekybiniai duomenys pateikiami nurodant medianą, minimalią ir maksimalią reikšmes bei vidurkį (Xmed

(Xmin-Xmax;Xvid)). Dviem priklausomoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Vilkoksono testas, dviem nepriklausomoms imtims – neparametrinis Manio - Vitnio testas. Kelioms priklausomoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Frydmano testas, kelioms nepriklausomoms imtims – neparametrinis Kruskalo-Voliso testas. Skirtumai, kai p<0,05, buvo laikyti statistiškai reikšmingais.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Skausmo intentsyvumo vertinimo rezultatai

Skausmo intensyvumo palyginimas grupėse

Tiriamųjų skausmo intensyvumo statistiniai duomenys pateikiami raštu (balais), grafiku, įvertinamas duomenų skirtumas. Grafike ţvaigţdute (*) ţymimas statistiškai reikšmingas skirtumas. Skausmo intensyvumas buvo vertinamas 10 balų skalėje, kurioje 0 balų reiškė skausmo nebuvimą, o 10 – nepakeliamą skausmą.

Skausmo intensyvumo TENS grupėje statistiniai duomenys (19 pav.):

 prieš tyrimą 5 (3-6; 4,7) balai;

 po procedūros 1,5 (0-3; 1,5) balo;

 po tyrimo 1 (0-2; 0,9) balas.

Skausmo intensyvumas po procedūros buvo statistiškai reikšmingai maţesnis nei prieš tyrimą (x²= 1,3; p=0,011)

Skausmo intensyvumas po tyrimo statistiškai reikšmingai maţesnis nei prieš tyrimą (x²= 1,7; p<0,01).

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skausmo intensyvumo po procedūros ir po tyrimo nestebima (p=1).

19 pav. Skausmo intensyvumas TENS grupėje

Skausmo intensyvumo AM grupėje statistiniai duomenys (20 pav.):

 prieš tyrimą 4 (2-5; 3,7) balai;

 po procedūros 0,5 (0-2; 0,8) balo;

 po tyrimo 0 (0-1; 0,3) balų.

Skausmo intensyvumas po procedūros buvo statistiškai reikšmingai maţesnis nei prieš tyrimą (x²= 1,35; p=0,008).

Skausmo intensyvumas po tyrimo buvo statistiškai reikšmingai maţesnis nei prieš tyrimą (x²= 1,65; p=0,001).

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skausmo intensyvumo po procedūros ir po tyrimo nestebima (p=1).

*

20 pav. Skausmo intensyvumas AM grupėje

Skausmo intensyvumo Kontrolinėje grupėje statistiniai duomenys (21 pav.):

 prieš tyrimą 3,5 (1-5; 3,3) balo;

 po tyrimo 2,5 (0-6; 3) balo.

Skausmo intensyvumas prieš ir po tyrimo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (Z= -0,722; p= 0,47).

*

21 pav. Skausmo intensyvumas Kontrolinėje grupėje

Skausmo intensyvumo palyginimas tarp grupių

Skausmo intensyvumas prieš tyrimą TENS grupėje buvo 5 (3-6; 4,7) balai, AM grupėje – 4 (2-5; 3,7) balai, Kontrolinėje grupėje – 3,5 (1-5; 3,3) balo.

Norint palyginti grupių skausmo intensyvumą po tyrimo, reikėjo išsiaiškinti ar skausmo intensyvumo prieš tyrimą rezultatai buvo homogeniški:

 AM ir TENS grupės pagal skausmo intensyvumą prieš tyrimą buvo homogeniškos (p=0,198).

 AM ir Kontrolinė grupės pagal skausmo intensyvumą prieš tyrimą taip pat buvo homogeniškos (p=0,457) (22 pav.).

22 pav. Skausmo intensyvumas grupėse prieš tyrimą

AM ir TENS grupės rezultatai nebuvo lyginami tarpusavyje, nes abiems grupėms buvo taikoma elektrostimuliacija.

Lyginant AM ir Kontrolinės grupių skausmo intensyvumą po tyrimo, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. AM grupės skausmo intensyvumas buvo statistiškai reikšmingai maţesnis (U= 6,5; p= 0,001) (23 pav.).

23 pav. AM ir Kontrolinės grupių skausmo intensyvumo po tyrimo palyginimas

Kadangi TENS ir Kontrolinė grupės nebuvo homogeniškos pagal skausmo intensyvumą prieš tyrimą, buvo skaičiuojamas skausmo intensyvumo pokytis po tyrimo (skausmo intensyvumas prieš tyrimą – intensyvumas po tyrimo). Pokytis TENS grupėje buvo 4 (2–5; 3,8) balai, Kontrolinėje grupėje 0,5 (-2–2; 0,3) balo.

Skausmo intensyvumo pokytis TENS grupėje statistiškai reikšmingai didesnis (U= 1; p<0,001) (24 pav.)

24 pav. Skausmo intensyvumo pokytis TENS ir Kontrolinėje grupėse

*

3.2. Raumenų elektrinio laidumo vertinimo rezultatai

Raumenų elektrinio laidumo palyginimas grupėse

Tiriamųjų raumenų elektrinio aktyvumo statistiniai duomenys pateikiami raštu, grafiku, įvertinamas duomenų skirtumas. Grafike ţvaigţdute (*) ţymimas statistiškai reikšmingas skirtumas.

Raumenų elektrinio laidumo TENS grupėje statistiniai duomenys (25 pav.):

 prieš tyrimą – 21,5 (13-47; 24,7) mA;

 po tyrimo – 30 (18-50; 29,9) mA.

Raumens elektrinis laidumas prieš ir po tyrimo statistiškai reikšmingai skiriasi. Raumens elektrinis laidumas statistiškai reikšmingai padidėjo (Z= -2,715; p= 0,007).

25 pav. Raumenų elektrinis laidumas TENS grupėje

*

Raumenų elektrinio laidumo AM grupėje statistiniai duomenys (26 pav.):

 prieš tyrimą – 25 (15-44; 26,9) mA;

 po tyrimo – 36 (24-53; 27,8) mA.

Raumens elektrinis laidumas prieš ir po tyrimo statistiškai reikšmingai skiriasi. Raumens elektrinis laidumas statistiškai reikšmingai padidėjo (Z= -2,807; p= 0,005).

26 pav. Raumenų elektrinis laidumas AM grupėje

*

Raumenų elektrinio laidumo Kontrolinėje grupėje statistiniai duomenys (27 pav.):

 prieš tyrimą – 29 (21-45; 30,1) mA;

 po tyrimo – 29 (20-43; 29,9) mA.

Raumenų elektrinis laidumas prieš ir po tyrimo statistiškai reikšmingai nesiskiria (p= 0,67).

27 pav. Raumenų elektrinis laidumas Kontrolinėje grupėje

Raumenų elektrinio laidumo palyginimas tarp grupių

Norint palyginti grupių raumenų elektrinį laidumą po tyrimo, buvo nustatomas grupių homogeniškumas prieš tyrimą.

TENS grupėje elektrinis raumenų laidumas buvo 21,5 (13-47; 24,7) mA, AM rupėje – 25 (15-44; 26,9) mA, Kontrolinėje – 29 (21-45; 30,1) mA. Grupės buvo homogeniškos (p=0,289).

Grupės tyrimo pradţioje nesiskyrė, taigi buvo lyginami grupių rezultatai po tyrimo. Statistiškai reikšmingo skirtumo, lyginant grupių raumenų elektrinį laidumą po tyrimo, nestebima (p=0,139) (28 pav.).

28 pav. Raumenų elektrinio laidumo palyginimas grupėse

3.3. Spaudimo skausmo slenksčio vertinimo rezultatai

Spaudimo skausmo slenksčio palyginimas grupėse

Tiriamųjų spaudimo skausmo slenksčio statistiniai duomenys pateikiami raštu, grafiku, įvertinamas skirtumas. Grafike ţvaigţdute (*) ţymimas statistiškai reikšmingas skirtumas.

Spaudimo skausmo slenksčio TENS grupėje statistiniai duomenys (29 pav.):

 po procedūros – 6,1 (4,3 – 7,6; 6) kg/cm²;

 po tyrimo – 4,9 (3,6 – 6,8; 5) kg/cm².

Spaudimo skausmo slenkstis po procedūros statistiškai reikšmingai didesnis nei prieš tyrimą (x2

= -1,8; p<0,001).

Spaudimo skausmo slenkstis po tyrimo buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei prieš tyrimą (x2

= -1,2; p= 0,022).

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp spaudimo skausmo slenksčio po procedūros ir po tyrimo nestebima (p=0,539).

29 pav. Spaudimo skausmo slenkstis TENS grupėje

*

Spaudimo skausmo slenksčio AM grupėje statistiniai duomenys (30 pav.):

 prieš tyrimą – 2,4 (1,1 – 3,1; 2,36) kg/cm²;

 po procedūros – 5,15 (4,1 – 6,2; 5,19) kg/cm²;

 po tyrimo – 4,65 (3 – 6; 4,74) kg/cm².

Spaudimo skausmo slenkstis po procedūros buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei prieš tyrimą (x2

= -1,7; p<0,001).

Spaudimo skausmo slenkstis po tyrimo buvo statistiškai reikšmingai maţesnis nei prieš tyrimą (x2

= -1,3; p=0,011).

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp spaudimo skausmo slenksčio po procedūros ir po tyrimo nestebima (p=1).

30 pav. Spaudimo skausmo slenkstis AM grupėje

*

Spaudimo skausmo slenksčio Kontrolinėje grupėje statistiniai duomenys (31 pav.):

 prieš tyrimą – 2,35 (1,3 – 3; 2,22) kg/cm²;

 po tyrimo – 2,65 (1,6 – 4; 2,66) kg/cm².

Spaudimo skausmo slenkstis prieš ir po tyrimo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,075).

Spaudimo skausmo slenksčio palyginimas tarp grupių

Palyginus grupių spaudimo skausmo slenksčio matavimo rezultatus prieš tyrimą, buvo nustatyta, jog grupės buvo homogeniškos (p= 0,588) (32 pav.).

Palyginus grupių spaudimo skausmo slenksčio matavimo rezultatus po tyrimo, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (33 pav.):

 TENS grupėje spaudimo skausmo slenkstis didesnis nei Kontrolinėje (x2

= 3,83; p<0,001);

 AM grupėje spaudimo skausmo slenkstis didesnis nei Kontrolinėje (x2

= 3,38; p=0,022).

33 pav. Grupių spaudimo skausmo slenksčio po tyrimo rezultatų palyginimas

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiai dienai nėra atlikta pakankamai mokslinių tyrimų, kurių metu būtų taikoma manualinė terapija ir elektrostimuliacija miofascijiniam raumenų skausmui gydyti. Tačiau turima informacija iš panašių tyrimų, kuriuose šios poveikio priemonės taikomos atskirai arba derinant kartu su kitais gydymo metodais, rodo, kad miofascijinį skausmą, nors ir trumpam, galima sumaţinti ne vienu būdu (56).

Šio tyrimo metu vertinome skausmo intensyvumo, raumenų elektrino laidumo ir spaudimo skausmo slenksčio kaitą viršutinėje nugaros dalyje po manualinės terapijos ir elektrostimuliacijos. Gauti rezultatai gali pagrįsti jau esamų tyrimų išvadas, kad šie gydymo būdai teigiamai veikia miofascijinį skausmą (73).

4.1. Skausmo intensyvumo vertinimo rezultatų aptarimas

Įvertinus skausmo intensyvumą prieš ir po tyrimo bei po pirmos procedūros, buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas skausmo intensyvumo sumaţėjimas TENS ir AM grupėse: TENS grupėje tiriamųjų skausmo intensyvumas statistiškai reikšmingai sumaţėjo po pirmos procedūros ir po tyrimo (p<0,05); AM grupėje taip pat pastebimas statistiškai reikšmingai sumaţėjęs skausmo intensyvumas po procedūros ir po tyrimo (p<0,05). Abiejose grupėse rezultatai po procedūros ir po tyrimo tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Kontrolinėje grupėje rezultatai prieš ir po tyrimo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Taip pat buvo nustatyta, jog grupių, kurioms taikytos poveikio priemonės, skausmo intensyvumas po tyrimo buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei Kontrolinės grupės (p<0,05).

Mokslinio tyrimo, kuriame dalyvavo 12 profesionalių krepšininkų, metu buvo įrodytas išeminės kompresijos efektyvumas – miofascijinis viršutinės trapecinio raumens dalies skausmas statistiškai reikšmingai sumaţėjo (31). Kitas tyrimas buvo atliktas dalyvaujant 60 asmenų, turinčių LMTT viršutinėje trapecinio raumens dalyje. Tiriamiesiems buvo taikoma TENS terapija ir gauti duomenys parodė, jog skausmo intensyvumas po tyrimo statistiškai reikšmingai sumaţėjo (69).

Šio bei minėtų yyrimų rezultatai ir išvados panašūs – elektrostimuliacija ir manualinė terapija statistiškai reikšmingai sumaţina miofascijinio skausmo intensyvumą.

4.2. Raumenų elektrinio laidumo vertinimo rezultatų aptarimas

Tyrimo rezultatai parodė, jog raumenų elektrinis laidumas TENS ir AM grupėse po tyrimo statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingo pokyčio nestebima (p>0,05). Palyginus visų grupių raumenų elektrinio laidumo rezultatus po tyrimo, statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nestebima (p>0,05).

Mokslinėje literatūroje pateikiamas tyrimas, kuriame devyniasdešimčiai tiriamųjų, jaučiančių miofascijinės kilmės skausmą ir turinčių MTT viršutinėje trapecinio raumens dalyje, buvo taikoma išeminė kompresija ir postizometrinė relaksacija ir matuojamas skausmo intensyvumas bei raumenų elektrinis laidumas. Rezultatai parodė, jog poveikio priemonės reikšmingai sumaţino skausmą bei padidino raumenų elektrinį laidumą (89). Kito tyrimo išvadose teigiama, kad 5 ir 6 kaklo slankstelių mobilizacija padidino ne tik spaudimo skausmo slenkstį bet ir kaklo raumenų elektrinį aktyvumą trisdešimt septyniems tiriamiesiems (90).

Mokslinių straipsnių, kuriuose būtų tiriamas elektrostimuliacijos ar manualinės terapijos poveikis miofascijiniam raumenų skausmui, literatūros šaltiniuose pateikiama labai maţai. Vis dėlto turima informacija ir šio tyrimo rezultatai sutampa, todėl galima teigti, kad minėtos poveikio priemonės padidina elektrinį raumens aktyvumą.

4.3. Spaudimo skausmo slenksčio vertinimo rezultatai

Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp spaudimo skausmo slenksčio rezultatų buvo pastebėtas AM ir TENS grupėse – po procedūrų ir po tyrimo skausmo slenkstis padidėjo (p<0,05). Kontrolinės grupės rezultatų analizė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp duomenų prieš ir po tyrimo nepateikė (p>0,05). Palyginus grupių rezultatus po tyrimo, buvo nustatyta, jog TENS ir AM grupių skausmo slenkstis buvo statistiškai reikšmingai didesnis uţ Kontrolinės grupės (p<0,05).

Neseniai atlikto mokslinio tyrimo metu, kuriame dalyvavo 62 asmenys, turintys MTT abejose trapecinio raumens viršutinės dalies pusėse, buvo nustatyta, kad išeminės kompresijos taikymas į MTT statistiškai reikšmingai padidina spaudimo skausmo slenkstį (87). Kito tyrimo išvadose teigiama, jog minkštųjų audinių mobilizacija taip pat didina spaudimo skausmo slenkstį fiziškai aktyviems asmenims, turintiems MTT viršutinėje trapecinio raumens dalyje (78). Tokias pačias išvadas pateikia ir anksčiau minėtas tyrimas apie TENS naudojimą MTT gydymui (69).

Tyrimų rezultatai parodo, jog manualinės terapijos ir raumenų elektrostimuliacijos taikymas gali padidinti spaudimo skausmo slenkstį fiziškai aktyviems asmenims.

IŠVADOS

1. Skausmo intensyvumas po manualinės terapijos ir elektrostimuliacijos statistiškai reikšmingai sumaţėjo.

2. Raumenų elektrinis laidumas statistiškai reikšmingai padidėjo po manulinės terapijos ir elektrostimuliacijos.

3. Spaudimo skausmo slenkstis po tyrimo statistiškai reikšmingai padidėjo.

4. Grupių, kurioms buvo taikytos poveikio priemonės, rezultatų pokytis buvo statistiškai reikšmingai didesnis uţ Kontrolinės grupės.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atliktas tyrimas parodė, jog manualinė terapija ir elektrostimuliacija greitai ir teigiamai veikia miofascijinio skausmo intensyvumą ir spaudimo skausmo slenkstį. Taip pat matomas padidėjęs raumenų laidumas. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, jog miofascijinis raumenų skausmas, susijęs su MTT, tėra simptomas, kurį daţniausiai sukelia tokie veiksniai, kaip per didelė raumenų apkrova, patirtos traumos ar stresas.

Rekomenduojama kineziterapijos programą pacientams, jaučiantiems miofascijinį raumenų skausmą, sudaryti atsiţvelgiant ne tik į simptomų pašalinimą minėtomis poveikio priemonėmis, bet ir skausmo prieţastis. Programa, kurią sudarytų taisyklingų judesių mokymas ir raumenų disbalanso maţinimas, galėtų būti miofascijinio skausmo rizikos veiksnių prevencija. Kartu su elektrostimuliacija bei manualine terapija, šią programą įtraukus į kineziterapijos planą, būtų galima tikėtis teigiamų miofascijinio skausmo gydymo rezultatų.

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

Zagorskis N., Šiupšinskas L. Manualinės terapijos ir raumenų elektrostimuliacijos poveikis fiziškai aktyvių asmenų viršutinės nugaros dalies miofascijiniam raumenų skausmui. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto medicinos klinikos ir Lietuvos sporto medicinos federacijos mokslinė praktinė konferencija „Fiziniai pratimai sveikatinimui ir reabilitacijai“. Kaunas, 2019 m. lapkričio 28d.