LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Rūta Žimantienė
NĖŠČIŲJŲ KŪNO SVORIO POKYČIŲ RYŠIAI SU
SOCIODEMOGRAFINIAIS IR GYVENSENOS VEIKSNIAIS BEI NĖŠTUMO YPATUMAIS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicinos studijų programa
Studentas Mokslinė vadovė
Rūta Žimantienė Prof. dr. Janina Petkevičienė
KAUNAS, 2020
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina
NĖŠČIŲJŲ KŪNO SVORIO POKYČIŲ RYŠIAI SU SOCIODEMOGRAFINIAIS IR GYVENSENOS VEIKSNIAIS BEI NĖŠTUMO YPATUMAIS
Rūta Žimantienė
Mokslinis vadovas prof. Janina Petkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2020, p. 65.
Darbo tikslas: įvertinti nėščiųjų kūno svorio pokyčius ir jų ryšius su gyvensenos ir sociodemografiniais veiksniais bei nėštumo ypatumais. Uždaviniai: 1) nustatyti moterų kūno svorio pokyčius nėštumo metu; 2) įvertinti moterų socialines ir demografines charakteristikas bei nėštumo ypatumus; 3) įvertinti moterų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius bei jų pokyčius nėštumo metu; 4) nustatyti analizuojamų veiksnių sąsajas su kūno svorio pokyčiais.
Metodika: Tyrimas atliktas LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nuo 2019 m. kovo 1 d.
iki birželio 1 d. Pagimdžiusios moterys pildė 34 klausimų anoniminį klausimyną, kuris sudarytas remiantis literatūros šaltiniais. Išdalinta 330 anketų, iš kurių tinkamos analizei buvo 304 (94 proc.).
Moterys nurodė savo ūgį ir kūno svorį iki nėštumo ir svorį prieš gimdymą. Vertintas gestacinis svorio prieaugis (GSP), atsižvelgiant į kūno svorį prieš nėštumą. Statistinei analizei taikytas chi kvadrato kriterijus (χ²) ir z testas su Bonferroni korekcija bei Stjudento t testas. Vertinant kūno svorio pokyčių ryšius su sociodemografiniais, mitybos ir fizinio aktyvumo veiksniais bei nėštumo ypatumais, buvo taikyta koreliacinė ir daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė.
Rezultatai: Daugiau nei pusės (62,5 proc.) tyrime dalyvavusių moterų KMI prieš nėštumą buvo normalus, 29,0 proc. turėjo antsvorį ar buvo nutukusios. Moterys vidutiniškai priaugo 15,0±5,4 kg:
44,7 proc. moterų GSP buvo per didelis, 15,8 proc. – per mažas ir 39,5 proc. - normalus. Moterys, iki nėštumo turėjusios per didelį kūno svorį, priaugo daugiau nei normalaus kūno svorio moterys. GSP buvo mažesnis tų moterų, kurios nėštumo metu kontroliavo kūno svorį. Pusei (49,7 proc.) tyrime dalyvavusių moterų apetitas pagerėjo. Nėštumo metu moterys valgė dažniau, padidino daržovių ir vaisių (62,2 proc.) bei vandens vartojimą, sumažino greito maisto ir kavos vartojimą. Svarbiausias kriterijus pasirenkant maisto produktus buvo jų sudėtis ir nauda sveikatai. Dažniausia fizinio aktyvumo forma buvo vaikščiojimas (83,9 proc.). Nėštumo metu fizinis aktyvumas sumažėjo 64,1 proc. moterų.
Vyresnės ir vienišos moterys priaugo svorio mažiau nei jaunesnės ir ištekėjusios. Per didelis GSP rečiau nustatytas nėščiųjų kursus lankiusioms ir supažindintoms su rekomendacijomis moterims.
Daugiau svorio priaugo tos moterys, kurių apetitas nepasikeitė ar padidėjo, o fizinis aktyvumas sumažėjo. GSP tiesiogiai koreliavo su vaisių, saldintų gėrimų ir greito maisto vartojimu. Kiekvienas moters papildomai priaugtas kilogramas buvo susijęs su 36 g didesniu naujagimio svoriu.
Išvados: Nėštumo metu beveik pusė moterų priaugo svorio daugiau nei rekomenduojama. Per didelis svorio prieaugis buvo susijęs su didesniu kūno svoriu prieš nėštumą. Moterų mitybos įpročiai nėštumo metu tapo sveikesni, tačiau sumažėjo fizinis aktyvumas. Apetito padidėjimas ir fizinio aktyvumo sumažėjimas buvo susijęs su per dideliu svorio prieaugiu. Nėščiųjų kursų lankymas mažino per didelio svorio prieaugio šansus.
Raktiniai žodžiai: nėštumas, gestacinis svorio prieaugis, mityba, fizinis aktyvumas
SUMMARY
Lifestyle Medicine
ASSOCIATIONS BETWEEN BODY WEIGHT CHANGES OF PREGNANT WOMEN WITH
SOCIO-DEMOGRAPHIC AND LIFESTYLE FACTORS, AND PREGNANCY
CHARACTERISTICS Rūta Žimantienė
Scientific supervisor Prof. Janina Petkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Preventive Medicine Department. Kaunas, 2020, p. 65.
Aim of work: to evaluate changes in body weight of pregnant women and their associations with socio-demographic and lifestyle factors and pregnancy characteristics. Tasks: 1) to identify changes in body weight of women during pregnancy; 2) to evaluate women's socio-demographic factors and pregnancy features; 3) to evaluate women's dietary and physical activity habits and their changes during pregnancy; 4) to determine the associations of the analysed factors with changes in body weight.
Methodology: The study was performed at the Obstetrics and Gynaecology Clinic of the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos from 1 March to 1 June 2019.
Postpartum women completed a 34-item anonymous questionnaire, which was based on literature. A total of 330 questionnaires were distributed, of which 304 (94%) were suitable for analysis. Women indicated their height and body weight before pregnancy and weight before childbirth. Gestational weight gain (GWG) was evaluated based on the body weight before pregnancy. Chi square criterion (χ²) and z test with Bonferroni correction, and the Student's T test were used for statistical analysis.
Correlation and multivariate logistic regression analyses were applied to assess the associations between body weight changes and socio-demographic, dietary and physical activity factors, and pregnancy characteristics.
Results: More than half (62.5%) of the women taking part in the study had normal BMI before pregnancy and 29.0% were overweight or obese. Women gained an average of 15.0±5.4 kg. The GWG of 44.7% of women was too high, 15.8% – too low; meanwhile, 39.5% of women had normal GWG.
Women who were overweight before pregnancy gained more weight than women with normal weight.
The GWG was lower in women who controlled body weight during pregnancy. Half of the women (49.7%) taking part in the study had an appetite improvement. During pregnancy, the frequency of meals increased. Women increased their intake of fruits and vegetables (62.2%) and water, decreased the intake of junk food and coffee. The most important criterion when choosing foods was their
composition and health benefits. The most common form of physical activity was walking (83.9%).
Physical activity decreased in 64.1% of pregnant women. Older and single women gained less weight than younger and married women. Excessive GWG was less common for pregnant women attending the courses and being informed about recommendations for healthy weight gain. The women, whose appetite remained unchanged or increased and physical activity decreased, gained more weight than women with decreased appetite and lower level of physical activity. GWG was directly associated with the consumption of fruits, sweetened drinks and fast foods. Each extra kilogram gained by a woman was associated with an increase in newborn weight of 36 grams.
Conclusions: During pregnancy, almost half of women gained more weight than recommended.
Excessive weight gain has been associated with higher body weight before pregnancy. Women's eating habits became healthier during pregnancy, but physical activity declined. Increased appetite and decreased physical activity were associated with excessive weight gain. Attendance of courses for pregnant women reduced the likelihood of excessive weight gain.
Key words: pregnancy, gestational weight gain, nutrition, physical activity
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu ... 11
1.2. Nėščiųjų mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumai ... 16
1.3. Kūno svorio pokyčių įtaka nėštumo ir gimdymo eigai bei naujagimio svoriui ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 24
2.1. Tyrimo organizavimas... 24
2.2. Tiriamasis kontingentas... 24
2.3. Tyrimo klausimynas ... 24
2.4. Kintamųjų aprašymas ... 25
2.5. Statistinis duomenų vertinimas ... 25
3. REZULTATAI ... 27
3.1. Moterų kūno svorio pokyčiai nėštumo metu ... 27
3.2. Moterų socialinės ir demografinės charakteristikos bei nėštumo ypatumai ... 31
3.3. Tiriamųjų gyvensenos įpročiai ir jų pokyčiai nėštumo metu ... 36
3.4. Analizuojamų veiksnių sąsajos su kūno svorio pokyčiais nėštumo metu ... 44
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 54
IŠVADOS ... 58
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59
LITERATŪRA ... 60
PRIEDAI ... 66
7
SANTRUMPOS
ACOG - Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas AKS – arterinis kraujospūdis
GD- gestacinis diabetas
GSP – gestacinis svorio prieaugis KK – Kauno klinikos
KMI – kūno masės indeksas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
NICE – Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
vit. – vitaminas
8
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, antsvoris ir nutukimas yra viena didžiausių šio amžiaus problemų pasaulyje ir jau pasiekė epidemijos lygį [1]. Nutukimas turi neigiamos įtakos ir moters reprodukcinei sveikatai. Dėl nutukimo kilusios nėštumo ir gimdymo komplikacijos tampa vis didesne ir dažnesne problema akušerijoje. Nutukimas yra susijęs ne tik su didesne nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, tačiau gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių tiek moterų, tiek ir jų vaikų sveikatai [2].
Prenataliniu laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistai reguliariai bendrauja su nėščiomis moterimis, todėl gali padėti moteriai suformuoti sveikus mitybos įpročius, kuriuos gali perimti ir jos šeima, sukuriant sveikatos pagrindą ateities kartoms [3].
Netinkamas gestacinis svorio prieaugis (GSP) didina įvairių nėštumo, gimdymo, vaisiaus ir naujagimio komplikacijų riziką. Nustatyta, kad priaugus per mažai svorio nėštumo metu didėja rizika pagimdyti neišnešiotą naujagimį ir mažėja rizika pernešioti vaisių. Priaugus per daug svorio, stebimas atvirkščias reiškinys [4]. Manoma, kad mažas naujagimio svoris ir nepakankama mityba nėštumo metu didina antro tipo diabeto ir kardiovaskulinių ligų riziką suaugus, o perteklinė mityba ir didelis naujagimio svoris lemia vėlyvąsias nutukimą ir jo sąlygojamas ligas suaugus [5, 6]. Didelis GSP, nutukimas prieš pastojant sukuria nepalankią intrauterinę terpę, atsiranda nuolatiniai pokyčiai vaisiaus pagumburyje, kasoje, kitose kūno svorį kontroliuojančiose sistemose [6].
Remiantis rekomendacijomis, nėštumo metu normalaus svorio moterys, kurių KMI (kūno masės indeksas) 18,5–24,9 kg/m2, turėtų priaugti 11,5–16 kg, o antsvorio turinčios moterys, kurių KMI 25–
29,9 kg/m2, turėtų priaugti 7–11,5 kg. Didelė dalis normalaus svorio moterų ir dar didesnė antsvorio turinčių moterų dalis priauga svorio daugiau nei rekomenduojama [7, 8, 9].
Atliktų tyrimų duomenys apie kūno svorio prieaugį nėštumo metu skiriasi. Mokslininkai nustatė, kad apie 40 proc. moterų nėštumo metu priauga per daug svorio, o tai turi didelės įtakos nutukti per pirmuosius metus po gimdymo ir vėliau [10]. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, penktadalis nėščių moterų priaugo per mažai svorio ir beveik pusė - per daug [11].
Norint kontroliuoti nėščiųjų gestacinį svorio prieaugį, būtina žinoti su juo susijusius veiksnius.
Taigi šio darbo tikslas buvo nustatyti nėščiųjų kūno svorio pokyčius ir jų ryšius su sociodemografiniais ir gyvensenos veiksniais bei nėštumo ypatumais.
Darbo naujumas. Visame pasaulyje plintant nutukimo epidemijai, Lietuvoje taip pat pabrėžiamas šios problemos aktualumas. Tačiau šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių mitybai ir kūno svorio kontrolei. Lietuvos mokslininkų mažai nagrinėta
9 gyventojų grupė - nėščios moterys. Lietuvoje stokojama tyrimų apie nėščiųjų svorio prieaugį ir veiksnius, sąlygojančius GSP. Šiame darbe išanalizuotos gana didelės nėščių moterų grupės kūno svorio prieaugio sąsajos su sociodemografiniais veiksniais, mityba ir fiziniu aktyvumu nėštumo metu bei nėštumo ypatumais.
Praktinė reikšmė. Tinkamas nėščiųjų informavimas apie svorio prieaugį, pateiktos tikslingos rekomendacijos gali turėti teigiamos įtakos, kontroliuojant kūno svorio prieaugį nėštumo metu. Tyrimo duomenys gali būti panaudoti, informuojant besilaukiančias moteris apie kūno svorio prieaugio rizikos veiksnius. Taip pat juos galima panaudoti, rengiant sveikatos priežiūros specialistų mokymus.
Specialistai, prižiūrintys moteris nėštumo metu, turėtų informuoti visas nėščiąsias apie kūno svorio prieaugį. Šią informaciją turėtų skleisti ir specialistai, organizuojantys nėščiųjų mokymus.
Asmeninis autorės indėlis. Autorė, remdamasi moksline literatūra, parengė klausimyną, atliko pagimdžiusių moterų apklausą, suvedė duomenis į kompiuterinę sistemą, atliko duomenų statistinę analizę ir juos apibendrino šiame darbe.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti nėščiųjų kūno svorio pokyčius ir jų ryšius su sociodemografiniais ir gyvensenos veiksniais bei nėštumo ypatumais.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti moterų kūno svorio pokyčius nėštumo metu.
2. Įvertinti moterų socialines ir demografines charakteristikas bei nėštumo ypatumus.
3. Įvertinti moterų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius bei jų pokyčius nėštumo metu.
4. Nustatyti analizuojamų veiksnių sąsajas su kūno svorio pokyčiais.
11 1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu
PSO rekomenduoja motinos ir vaiko sveikatos apsaugą laikyti prioritetine sritimi, nes moters sveikata iki pastojimo, nėštumo metu bei nėščiosios elgesys ir priežiūra šiuo laikotarpiu daro įtaką nėštumo ir gimdymo baigtims [12]. Nėštumas tai fiziologinė moters būklė, kurios metu nėščioji patiria ryškių antropometrinių, kūno sudėjimo, įvairių medžiagų apykaitos ir vidaus organų pokyčių. Moters organizmas nėštumo laikotarpiu prisitaiko prie jame vykstančių fiziologinių medžiagų apykaitos pokyčių, o išoriniai ir vidiniai veiksniai tuos pokyčius gali stipriai pakoreguoti nepageidaujama linkme [13].
Normalaus nėštumo priežiūros tikslai daugialypiai – tai motinos ir vaisiaus sveikatos užtikrinimas, nėštumo metu pasitaikančių ligų diagnostika ir gydymas, moters švietimas, jos psichologinio gerbūvio užtikrinimas. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių pirmą kartą besilaukiančiai moteriai siūloma per nėštumą pas gydytoją apsilankyti vidutiniškai 10 kartų, o ne pirmą kartą gimdančiajai – 7 kartus [14]. Tačiau užsienio literatūros duomenimis, normalaus, nekomplikuoto nėštumo metu pas gydytoją galima apsilankyti ir keturis kartus [15].
Fiziologinius ir psichologinius pokyčius moteris patiria nuo nėštumo iki gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio. Sklandžiam nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiam laikotarpiui didelį vaidmenį turi nėščiųjų sveikatos mokymų kursai ir medicinos personalo patarimai. Pagrindiniai nėščiųjų sveikatos mokymų kursų tikslai yra gerinti žinias apie fiziologinius pokyčius nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu, didinti pasitikėjimą savimi ir pasiruošimą motinystei, informaciją apie maitinimą krūtimi. Be to, informacija apie sveikatingumo skatinimą ir rizikos mažinimą yra svarbus ugdymo tikslas. Tyrimų duomenimis, ypač svarbus būsimų tėvų tarpusavio bendravimas, siekiant įgyti naujų kompetencijų ir pasidalinti jau turimomis žiniomis [16]. 2016 metais Danijoje atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad būsimų tėvų švietimas nėštumo metu padidina gebėjimus valdyti, suprasti save gimdymo ir nėštumo metu [17]. Tad galima teigti, kad nėščiųjų sveikatos kursai turi teigiamą įtaką būsimoms šeimoms.
Nėštumo metu vyksta fiziologiniai pokyčiai, kurie sukuria tinkamą aplinką vaisiaus mitybai, augimui ir vystymuisi, paruošia motinos organizmą nėštumui ir gimdymui [18]. Nėštumo metu organizme įvyksta šie pokyčiai: kinta hormonų kiekis, padidėja bendras kraujo tūris - didėja kraujo cirkuliacija gimdoje ir inkstuose, gimda didėja vaisiui augant, pasikeičia kūno svoris, kuris daro įtaką kūno laikysenai [19]. Svarbu atskirti normalius fiziologinius pokyčius ir pokyčius, kurie yra pavojingi.
12 Hormonų choriono gonadotropino, estrogeno bei progesterono kiekis organizme didėja. Šie hormonai yra atsakingi už sklandžią nėštumo eigą [18]. Placenta gamina didžiąją dalį estrogeno ir progesterono. Hormonas estrogenas skatina krūtų ir spenelių brendimą, o augant nėštumui – didina gimdos jautrumą oksitocinui. Progesteroną po pastojimo keliasdešimt dienų gamina geltonkūnis, vėliau – daugiausiai placenta. Šis hormonas mažina lygiųjų raumenų jaudrumą. Hormonas oksitocinas, gaminamas hipofizės trečiuoju gimdymo laikotarpiu, skatina gimdos susitraukimus, laktacijos pradžią [18].
Nėštumo metu padidėja motinos riebalų ir viso kūno vandens kiekis, sumažėja plazmos baltymų koncentracija, ypač albumino, padidėja motinos kraujo tūris, širdies tūris ir kraujo tekėjimas į inkstus.
Dėl padidėjusios nėščiosios moters širdies apkrovos padidėja pulsas, prasiplečia širdies ertmės, todėl padidėja širdies apimtis, o dėl diafragmos, pakeltos padidėjusios gimdos, pakinta širdies ašis ir širdies viršūnė [20]. Motinos kraujo tūrio padidėjimas (iki 45 proc.) yra didesnis nei kraujo ląstelių masės padidėjimas, dėl kurio ypač antrame nėštumo laikotarpyje atsiranda fiziologinė anemija [21].
Nėštumo metu pasikeičia atramos ir judėjimo sistema. Atsiranda pakitimai nugaroje, kurie prisitaiko prie augančio nėščiosios pilvo – galva palinksta į priekį, suapvalėja pečiai, padidėja nugaros lordozė, pronuojama pėda, išsitiesia keliai. Pasikeičia kūno gravitacijos centras, o tai gali lemti ir pusiausvyros pakitimus [22]. Įvairių tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė visų nėščiųjų nėštumo laikotarpiu patiria varginančius nugaros skausmus [22, 4]. Prevencija nugaros skausmų atsiradimui yra nugaros raumenų stiprinimo pratimai, judėjimas ir mankštos su kineziterapeuto priežiūra.
Vienas iš nusiskundimų yra silpnumas, ypač moteriai gulint ant nugaros. Taip atsitinka dėl stambiosios kraujagyslės (vena cava), kurią vaisius prispaudžia prie stuburo ir sulėtėja kraujo apytaka [19]. Esant šiam simptomui rekomenduojama vengti gulėti ant nugaros ir rinktis kitą patogią padėtį.
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra vienas dažniausių (75 proc.) nėščiųjų nusiskundimų pirmojo nėštumo trimestro metu [6]. Pykinimo ir vėmimo dažnis gali būti įvairus: nuo šleikštulio, pykinimo iki vėmimo, kuris kartojasi tiek dieną, tiek naktį. Net 35 proc. nėščiųjų atsiranda simptomų, kurie yra kliniškai svarbūs ir turi fizinių ir psichosocialinių pasekmių. Esant gausiam vėmimui, organizmas netenka daug skysčių, sutrinka elektrolitų ir medžiagų apykaita, ima kristi svoris, atsiranda dehidratacijos požymiai. Esant pastariesiems simptomams, reikalinga skubi medicininė pagalba, tad būtina kreiptis į gydymo įstaigą [23]. Tyrimų duomenimis, dažniausios priemonės, kurios taikomos pirmojo nėštumo trimestro metu pykinimo ir vėmimo simptomams mažinti, yra imbieras, ramunėlės, citrinų sultys, akupunktūra, vitaminas B6 bei vaistai nuo pykinimo [6]. Tyrimo duomenimis, 50 proc.
nėščiųjų pasireiškia tik pykinimas, o pykinimas ir vėmimas – 74 proc. nėščiųjų [5].
13 Vidurių užkietėjimas yra dažnas nėštumo metu dėl anatominių ir fiziologinių virškinamojo trakto pokyčių. Šis simptomas pasireiškia 11 – 38 proc. nėščiųjų. Vidurių užkietėjimo atsiradimui įtakos turi padidėjęs žarnyno tranzito laikas (dėl hormonų estrogeno ir progesterono), padidėjusios gimdos, sumažėjusio moters fizinio aktyvumo, padidėjusio žarnyno vandens ir druskų absorbcijos [14]. 2015 metais Irane atlikto tyrimo duomenimis, saldžiųjų migdolų aliejaus vartojimas kas rytą paskutiniame nėštumo trimestre veiksmingas vidurių užkietėjimo gydymui ir profilaktikai. Tačiau taip pat teigiama, kad nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad saldžiųjų migdolų aliejus yra saugus nėštumo metu [24].
Esant vidurių užkietėjimui dažna problema tampa atsiradęs hemorojus.
Hemorojus – tai dažnas simptomas nėštumo metu, ypač trečiame nėštumo trimestre. Vieni pagrindinių gydymo metodų yra pagrįsti mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimu. Rekomenduojami Kėgelio pratimai, kurie stiprina dubens dugno raumenis, padeda kontroliuoti tuštinimosi procesą. Taip pat prevencija – vengti vidurių užkietėjimo: maistas su daugiau maistinių skaidulų, gerti daug skysčių.
Nustatyta, kad hemorojus ir jo simptomai pradeda mažėti jau po gimdymo [25]. Korėjoje 2014 metais atlikto tyrimo duomenimis, nėštumų skaičius neturi įtakos dažnesniam hemorojaus atsiradimui, tačiau rekomenduojama atlikti detalesnius tyrimus [26]. Serbijoje ir Juodkalnijoje 2005 metais atlikto tyrimo duomenys yra prieštaringi - antrą ar trečią kartą besilaukiančioms moterims 85 proc. atvejų pasireiškia hemorojus [27].
Rėmuo nėštumo metu pasireiškia 17 – 45 proc. nėščiųjų [20]. Dažniausiai šis varginantis simptomas pasireiškia dėl netipinių gastroezofaginio refliukso sukeltų simptomų, kurie nėštumo metu tampa jautresni. 2011 metais Ispanijos tyrėjų atliktame tyrime teigiama, kad nėštumo metu moterys žymiai dažniau skundėsi šiuo simptomu. Nustatyta, kad krūtinės skausmu skundėsi 9,1 proc. nėščiųjų, lyginant su moterimis ne nėštumo metu, rijimo sutrikimais (disfagija) skundėsi 12,6 nėščiųjų, gerklės perštėjimas vargino trečdalį nėščiųjų lyginant su moterimis ne nėštumo metu. Padidėjęs raugėjimas vargino 66,2 proc. nėščiųjų, o nesilaukiančiųjų grupėje 19,4 proc. [28]. Atliktoje tyrimų apžvalgoje dažniausiai aptariamos šios efektyvios rėmenį mažinančios priemonės: veiksmingi ir saugūs rūgštį slopinantys vaistai, lovos galvūgalio pakėlimas, kofeino suvartojimo mažinimas, riebaus maisto mažinimas ir maisto kiekio ir dažnio keitimas [29].
Dažniausia nėščiųjų kojų mėšlungio priežastis yra nepakankama mityba ir elektrolitų disbalansas organizme. Rekomenduojama mitybą papildyti maisto produktais, kuriuose gausu magnio, kalio, kalcio ir natrio: špinatų, valgomųjų batatų, riešutų, bananų. Australijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nėštumo metu kojų mėšlungis vargina 18,2 proc. nėščiųjų, o venų varikozė 9,4 proc. [30].
14 Venų išsiplėtimas – tai kraujagyslių paburkimas ir deformacija. Dažniausiai kojų venos išsiplečia po antrojo ir daugiau nėštumų – po pirmojo gimdymo venų sienelės nespėja atgauti elastingumo.
Nėštumo metu vyrauja moteriški hormonai, kurie sumažina venų sienelių elastingumą, todėl jos greičiau plečiasi. Esant kraujo sąstoviui venose, jos pradeda plėstis, ilgėti, iškyla į paodį ir pasidaro matomos [30]. Nėštumo metu gimda spaudžia dubens venas ir sunkina kraujo grįžimą į širdį. Todėl kraujotaka venose sulėtėja ir daugiau veninio kraujo susikaupia apatinėje kūno dalyje. Jaučiamas sunkumas kojose, greitas kojų nuovargis, tinsta pėdos [30]. 2015 metais Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad, pacienčių nuomone, genetinis polinkis (90,3 proc.), stovimas darbas (88,7 proc.) ir nėštumas (69,4 proc.) yra pagrindiniai kojų venų varikozės rizikos veiksniai [29]. Kai pradeda vykti uždegiminiai procesai – atsiranda skausmas, tinimas, raudonis, karščiavimas. Galimos komplikacijos kojų venų varikozės atvejais yra tromboflebitas (87,1 proc.), trofinės opos (72,6 proc.), lėtinis venų nepakankamumas (46,8 proc.) ir pakitusi odos pigmentacija (40,3 proc.) [29]. Pagrindinės venų varikozės profilaktikos priemonės yra kompresinė terapija, kojų pakėlimas, vengimas stovėti vienoje padėtyje [29].
Nutukimas susijęs ne tik su didesne nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, tačiau gali būti ilgalaikių neigiamų sveikatos pasekmių tiek moterims, tiek jų vaikams priežastimi [2]. Antsvoris nėštumo metu ne tik apsunkina moters organizmą, tačiau gali ir komplikuoti nėštumą. Užsienio autorių duomenimis, moterims, turinčioms antsvorį, turi būti teikiamos individualios konsultacijos siekiant pagerinti mitybos kokybę, padidinti fizinį aktyvumą ir normalizuoti svorį. Vašingtono medicinos institutas ir Nacionalinė tyrimų taryba 2009 m. paskelbė vidutines svorio prieaugio reikšmes (1.1.1 lentelė), kurių laikantis yra geriausios motinos ir naujagimio išeitys [8, 9].
1.1.1 lentelė. Rekomenduojamas normalus svorio prieaugis KMI iki nėštumo Gestacinis svorio
prieaugis (kg)
Vidutinis svorio prieaugis per savaitę (kg) *
Per maža kūno masė (<18,5 kg/m2)
12,5-18 0,51 (0,44-0,58)
Normali kūno masė (18,5–24,9 kg/m2)
11,5-16 0,42 (0,35-0,50)
Antsvoris (25,0–29,9 kg/m2) 7-11,5 0,28 (0,23-0,33)
Nutukimas (≥30.0 kg/m2) 5-9 0,22 (0,17-0,27)
*Antrą ir trečią nėštumo trimestrą; skaičiuojant daroma prielaida, jog per pirmą trimestrą priaugta 0,5-2 kg.
15 Moterims, prieš nėštumą buvusioms normalaus kūno svorio, rekomenduojama priaugti nuo 11,5 kg iki 16 kg, nutukimą turinčioms moterims gerokai mažiau – nuo 5 kg iki 9 kg. 2011 metais atliktame tyrime mokslininkai nustatė, kad apie 40 proc. moterų nėštumo metu priauga per daug svorio, o tai turi didelės įtakos nutukti per pirmuosius metus po gimdymo ir vėliau, palyginti su moterimis, kurių svorio prieaugis nėštumo metu buvo normalus [10]. 2016 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, didelė dalis tiriamųjų svorio nėštumo metu priaugo ne pagal rekomendacijas – per mažai 24,7 proc, per daug 39,1 proc. [11]. Per didelis svorio prieaugis gali lemti ligų atsiradimą, kurios daro įtaką nėštumo ir gimdymo eigai.
X. Ven ir kt. atliko tyrimą, kuriame ištyrė daugiau nei 1300 nėščiųjų ir siekė nustatyti modifikuojamus per didelio svorio prieaugio nėštumo metu rizikos faktorius. Nustatyta, kad 27 proc.
nėščiųjų turėjo antsvorį ir 51 proc. turėjo per didelį svorio prieaugį nėštumo metu. Nustatyta, kad didesnio svorio prieaugio rizikos faktoriai buvo per didelis kalorijų skaičiaus suvartojimas ir riebaluose keptas maistas. Nėščiosios, kurios buvo vegetarės, nėštumo metu vaikščiojo ir buvo fiziškai aktyvios, priaugo mažiau svorio. Taigi sveika mityba ir didesnis fizinis aktyvumas yra susiję su mažesniu svorio prieaugiu nėštumo metu [31].
Analizuojant svorio prieaugio reikšmę nėštumui, pastebėtas reikšmingas ryšys tarp svorio ir fizinio aktyvumo nėštumo metu. 2015 metais Afrikoje atlikto tyrimo metu siekta išsiaiškinti reguliarios mankštos nėštumo metu vaidmenį. Tyrėjai apklausė beveik 100 sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių su nėščiosiomis. Nustatyta, kad 98 proc. gydytojų mano, kad mankšta nėštumo metu yra naudinga, tačiau tik 19 proc. pateikė moterims tinkamą informaciją ir rekomendacijas apie fizinius pratimus ir jų įtaką svorio prieaugiui. Tyrimo duomenimis, besilaukiančios moters fizinio aktyvumo palaikymas ir skatinimas gali žymiai sumažinti svorio prieaugį nėštumo metu [32].
L. Haakstad su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti priežastis, kurios lemia, kad dauguma moterų paskutiniame nėštumo trimestre nebeužsiima fizine veikla. Paaiškėjo, kad 89 proc. moterų trečiame nėštumo trimestre nesportuoja. Viena pagrindinių priežasčių gali būti per didelis svorio prieaugis nėštumo metu, fizinis neaktyvumas nuo vaikystės ir nestabilus socialinis statusas. Pagrindinė moterų įvardijama priežastis, kodėl nebuvo fiziškai aktyvios, buvo ta, kad sveikatos priežiūros specialistai nesukonkretino informacijos, kokią fizinę veiklą galima atlikti nėštumo metu [33].
Taigi nėštumo metu organizme vykstantys fiziologiniai pokyčiai lemia daug ne tik psichologinių, bet ir fizinių pokyčių – keičiasi kūno formos, didėja kūno svoris. Svarbus rekomendacijas atitinkantis svorio prieaugis, atsižvelgiant į kūno svorį, buvusį iki nėštumo. Pagrindiniai veiksniai, kurie daro įtaką
16 svorio prieaugiui nėštumo metu, yra tinkama mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas. Antsvoris, nutukimas nėštumo metu apsunkina moters organizmą, atsiranda didesnė rizika komplikacijoms nėštumo ir gimdymo laikotarpiu.
1.2. Nėščiųjų mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumai
Prenataliniu laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistai reguliariai bendrauja su nėščiomis moterimis, todėl yra galimybė padėti suformuoti sveikus moters mitybos įpročius, kuriuos gali perimti ir jos šeima, sukuriant sveikatos pagrindą ateities kartoms [3].
Moteriai pastojus, dažniausiai keičiasi jos gyvenimo ritmas, mityba, fizinis aktyvumas. Šie aspektai yra ypač svarbūs. Pavyzdžiui, nepilnavertė ir nesubalansuota motinos mityba nėštumo metu gali neigiamai veikti vaisiaus vystymąsi, sukelti sveikatos sutrikimus [34].
Viso nėštumo periodo metu vaisiaus mityba neatsiejama nuo motinos mitybos. Sveika mityba suteikia motinai energijos gimdymo metu ir atsistatant po jo. Mityba siejama su nėščiųjų diabetu ir preeklampsija, todėl tinkama mityba gali sumažinti šių nėštumo komplikacijų dažnį [3]. Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (NICE) parengė mitybos rekomendacijas nėščiosioms, kurioms kalorijų ribojimas nerekomenduojamas, o daugiausia dėmesio skiriama normalaus svorio prieaugiui ir išlaikymui nėštumo metu. Rekomenduojama valgyti daug maistinių skaidulų turinčius maisto produktus, suvartoti ne mažiau kaip penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną, vengti daug riebalų ir cukraus turinčių maisto produktų [3].
Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. įsakymą ,,Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“ nėščiosios papildomai turi gauti 300 kcal, žindančios – 500 kcal per parą [35].
Moterys, nėštumo metu pasirinkdamos maisto produktus, turi vadovautis Sveikos mitybos piramide [36]. Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, daugiausia reikėtų vartoti viso grūdo produktų, daržovių ir vaisių. Mažesnę maisto raciono dalį turi sudaryti pieno produktai ir mėsa, paukštiena bei kiaušiniai. Piramidės viršūnėje riebalai ir saldumynai – jų vartoti reikėtų mažiausiai [36].
Mityba yra svarbus veiksnys, kuris lemia sklandžią nėštumo eigą. Analizuojant Viduržemio jūros regiono mitybą, svarbu pastebėti, kad šiai mitybai būdingas didelis kiekis vaisių, daržovių, grūdinių produktų, ankštinių ir riešutų ir retas mėsos bei saldumynų vartojimas. Šios dietos teigiamas poveikis širdies ir kraujagyslių ligoms plačiai žinomas, tačiau įtaka nėštumui nebuvo gerai išnagrinėta.
Ispanijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nėščiosios, kurios maitinosi pagal Viduržemio jūros
17 regiono dietą, statistiškai reikšmingai dažniau gimdė išnešiotą naujagimį. O moterys, kurių organizme buvo mažesnis mikroelementų kiekis (karotino, folio rūgšties, geležies, kalio ir magnio), gimdė neišnešiotus naujagimius [37].
2018 metais Australijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nėščios moterys mano, kad jos maitinasi sveikai. Tačiau tyrimo duomenys rodo, kad nėščiųjų vartojamas maistas neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Manoma, kad tam įtakos turi žinių apie sveiką mitybą stoka. Svarbu pastebėti, kad gydytojai ir akušeriai teikia sveikos mitybos patarimus, tačiau dėl laiko stokos konsultavimas vizitų metu dažnai būna nepakankamas [38].
J. Arrish ir kt. atliko tyrimą, kurio metu analizavo akušerių vaidmenį, mokant nėščiąsias sveikos ir subalansuotos mitybos principų. Nustatyta, kad akušerėms trūksta pagrindinių žinių apie nėščiųjų mitybą. Iškelta hipotezė, kad tai gali būti nepakankamo švietimo, ruošiant akušerius aukštosiose mokyklose, problema [39].
Nėštumo metu svarbus angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis suvartojamame maiste.
Maisto sudėtis lemia vaisiaus augimą bei vystymąsi, todėl svarbu dar prieš planuojant nėštumą gauti subalansuotas maistines medžiagas, kurios reikalingos visiems metaboliniams procesams. Remiantis moksline literatūra, pirmaisiais nėštumo mėnesiais, vaisiui ir placentai augti baltymai turi didesnę reikšmę nei angliavandeniai [40]. Daugiausiai baltymų turėtų būti gaunama iš gyvūninės kilmės produktų, nes jie geriausiai papildo amino rūgščių įvairovę – mėsa, žuvis, pienas, kiaušiniai, sūris
.
Pastebėta, kad kai kalorijų kiekio nepakanka užtikrinti reikiamos energijos kiekiui gauti, pradedamas skaidyti baltymas, kuris labai reikalingas normaliam vaisiaus vystymuisi ir augimui. Taisyklingai besimaitinanti nėščioji 20 proc. visų dienos kalorijų turi gauti iš baltymų, 30-35 proc. iš riebalų, ir likusius 45-50 proc. iš angliavandenių. Australijoje atlikto tyrimo duomenimis, nėštumo laikotarpiu nėščiosios vidutiniškai gauta energijos dalis iš baltymų – 17 proc. ir iš angliavandenių 48 proc. [40].
Sveika mityba remiasi pakankamu energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekiu, gaunamų vartojant įvairius maisto produktus, įskaitant žalias ir oranžines daržoves, mėsą, žuvį, pupeles, riešutus, sveikus grūdus ir vaisius [9]. Pastebėta, kad pastojusios moterys ima labiau atkreipti dėmesį į sveikesnę mitybą, galimai ne tik dėl savo sveikatos, bet ir vaisiaus. Tyrimo duomenimis, nėštumo metu padidėjo moterų, vartojančių vaisius, dalis (nuo 85,7 proc. iki 94,8 proc.) ir daržoves (nuo 67,6 proc. iki 75,4 proc.) [41].
Literatūroje teigiama, kad mityba priklauso nuo socialinių ir demografinių veiksnių: amžiaus, finansinės padėties, išsilavinimo. Atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vyresnės nėščios moterys bei tos, kurių šeimos mėnesinės pajamos yra didesnės, labiau linkusios atkreipti dėmesį į sveiką ir
18 subalansuotą mitybą bei maisto kokybę [42]. Pastebėta, kad vyresnio amžiaus, labiau išsilavinusios, gaunančios didesnes pajamas moterys vartoja daugiau vaisių ir daržovių [41]. Tyrimai parodė, kad sveikos mitybos įpročiai nėštumo metu daro įtaką vaisiaus vystymuisi ir padeda užkirsti kelią nėštumo komplikacijoms ir suaugusiųjų ligų atsiradimui [43]. Tinkama mityba padeda atsigauti po gimdymo ir skatina maitinimą krūtimi. Mityba ir maisto pasirinkimas yra svarbus veiksnys, todėl nėštumas yra idealus laikas keisti mitybos įpročius [43]. Brazilijoje atliktas tyrimas taip pat parodė teigiamą ryšį tarp mitybos ir socialinio bei ekonominio statuso. Geresnės socialinės ir ekonominės padėties moterys buvo labiau linkusios laikytis sveikos mitybos rekomendacijų [43]. Medicinos specialistams reikėtų labiau atkreipti dėmesį į moters ir šeimos sociodemografinius veiksnius, darančius įtaką moterų mitybos įpročiams nėštumo metu, bei šviesti nėščiąsias, pateikiant mitybos rekomendacijas [43].
Anemija yra susijusi su geležies, folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumu [9]. Literatūros duomenimis, 41,8 proc. nėščių moterų visame pasaulyje serga anemija. Manoma, kad apie pusė šio skaičiaus sudaro anemija dėl geležies stokos [44]. Remiantis statistiniais duomenimis, apskaičiuotas geležies trūkumo anemijos paplitimas tarp nėščių moterų svyruoja nuo 1,8 proc. pirmo trimestro metu iki 27,4 proc. trečio trimestro metu [41]. Nėščiajai anemija diagnozuojama, kai hemoglobino koncentracija kraujyje yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Antrąjį nėštumo trimestrą normali hemoglobino koncentracija kraujyje siekia 105 g/l [44]. PSO parengė moksliniais įrodymais pagrįstas rekomendacijas dėl kasdienio geležies ir folio rūgšties vartojimo nėščioms moterims [44]. Tais atvejais, kai nėščioms moterims nustatyta anemija yra sunki, skiriami geležies ir folio rūgšties preparatai, kol hemoglobino koncentracija pakils iki normalaus lygio [44]. Pastebėta, kad rečiau anemija pasireiškia moterims, kurios yra jaunesnės nei 30 metų bei išsilavinimas aukštesnis nei vidurinis [41]. Taigi nėštumo metu kiekvienos moters organizmo medžiagų sąnaudos didėja, todėl geležis yra viena svarbiausių medžiagų, kurios trūkumas yra ne tik labai pavojingas vaisiui, bet ir nėščiajai.
Nėštumo laikotarpiu labai svarbus vit. D kiekis, kuris užtikrina taisyklingą vaisiaus kaulinio audinio formavimąsi, ląstelių dauginimąsi ir proliferacijos vystymąsi. Pakankamas vit. D kiekis reikalingas ir moters organizmui – išsaugo pakankamą kaulų mineralų tankį ir užtikrina imunines funkcijas nėštumo metu. Formuojantis vaisiaus skeletui, iš motinos nėštumo laikotarpiu vidutiniškai paimama 25–30 g kalcio [45]. Nustatyta, kad yra sąsajos tarp vit. D trūkumo ir preeklampsijos, persileidimo, priešlaikinio gimdymo, gliukozės tolerancijos sutrikimo. Vit. D kiekiui kraujyje esant mažiau nei 20 ng/ml, preeklampsijos rizika padidėja net du kartus. Taip pat svarbu pastebėti tai, kad
19 nėščiosioms, sergančioms gestaciniu diabetu, yra ryškus vit. D trūkumas (< 12,5 ng/ml), lyginant su sveikomis nėščiosiomis [45].
G. Ramonienė Lietuvoje atliko tyrimą, kurio duomenimis nutukusioms moterims Cezario pjūvio operacijos tikimybė yra didesnė 3,5 karto, lyginant su moterimis, kurių kūno svoris buvo normalus [46]. Geresnės nėštumo mitybos gairės – tai vienas iš būdų, kaip užkirsti kelią nėštumo komplikacijoms ir pagerinti motinų ir naujagimių sveikatos rezultatus. Mitybos ugdymo programos turėtų būti parengtos ir pateikiamos moterims bei gydytojams, siekiant pagerinti mitybos žinias, kurios skatintų sveikesnę motinos mitybą [33].
Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas (ACOG) su Nacionaliniu sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutu pateikė rekomendacijas dėl sveikos mitybos nėštumo metu. Rekomenduojama, kad nėščiosios vartotų liesų pieno produktų, mėsos, turinčios daug baltymų; du kartus per savaitę valgytų žuvies produktų (bent viena riebios žuvies porcija) bei lęšių ir pupelių [3].
Fizinis aktyvumas yra svarbus tuo, kad daro teigiamą įtaką moteriai bei augančiam vaisiui [47].
Fizinis aktyvumas nėštumo metu yra svarbus veiksnys, kuris visapusiškai stiprina organizmą, ruošia organizmą normaliai nėštumo eigai ir gimdymui, aktyvina visų sistemų veiklą ir stiprina raumenis.
Labiausiai ištirti ir rekomenduojami aerobiniai pratimai nėščiosioms, t.y. greitas vaikščiojimas, plaukiojimas, specialios mankštos besilaukiančioms tiek sporto salėje, tiek vandenyje. PSO sveikoms moterims, kurios intensyviai nesportuoja ir nėra labai fiziškai aktyvios, rekomenduoja nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu per savaitę užsiimti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio tipo fizine veikla [48].
N. Lagadec ir kt. 2018 metais atliko daugiau nei 1900 mokslinių straipsnių sisteminę apžvalgą, kurioje analizavo besilaukiančios moters fizinės būklės nėštumo metu kokybę ir tam įtakos turinčius veiksnius. Išanalizavus nustatyta, kad fizinė būklės kokybė nėštumo laikotarpiu pablogėja. Įtakos gerai fizinei būklei turi nėštumų skaičius (pirmas nėštumas), nėštumo trukmė, šeiminė ir finansinė padėtis, fizinis užimtumas ir emocinė būklė (optimizmas, gera nuotaika). Fizinė būklė nėštumo metu buvo prastesnė moterims, kurios buvo nutukusios, turėjo komplikacijų prieš ir nėštumo metu, kurias pykino, juto nugaros skausmą, rūkė ir vartojo alkoholį, turėjo miego sutrikimų, patyrė stresą ir depresiją nėštumo metu. Taigi remiantis daugybe minėtų veiksnių, kurie daro įtaką besilaukiančios moters nėštumo laikotarpio kokybei, rekomenduojama atsakingai planuoti nėštumą ir ruoštis iškilusiems iššūkiams [49].
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras rengia kursus, kurių vienas iš tikslų yra supažindinti nėščiąsias su fizinio aktyvumo svarba iki gimdymo ir po jo, išmokyti mankštos pratimų.
20 Užsiėmimo metu supažindinama su fizinio aktyvumo nauda nėščiosios sveikatai, poveikiu atskiroms organizmo sistemoms ir organams. Nagrinėjamos įvairios fizinio aktyvumo rūšys, jų privalumai ir galimos kontraindikacijos. Užsiėmimo metu demonstruojami mankštos pratimai, skirti įvairių laikotarpių nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims [50].
2011 metais Australijoje atliktas tyrimas, kurio tikslas nustatyti fizinio aktyvumo poveikį nėštumo metu. Mokslininkai tyrė, kaip fizinių pratimų pasirinkimas buvo susijęs su socialiniais ir demografiniais, gyvensenos veiksniais bei nėštumo ypatumais. Nustatyta, kad fizine veika dažniau užsiiminėjo nėščiosios, kurios turėjo persileidimų, mažamečių vaikų namuose, mažesnį svorį iki nėštumo. Pastebėta, kad labiau fiziškai aktyvios buvo tos, kurių nevargino šie nusiskundimai: nepykino nėštumo metu, nebuvo nugaros skausmo. Autoriai teigia, kad fizinis aktyvumas gali sumažinti per didelį svorio prieaugį nėštumo metu ir padės išvengti komplikacijų. Taigi, siekiant moteris skatinti būti fiziškai aktyvioms, būtina atkreipti dėmesį į tam įtaką darančius veiksnius [51].
2019 metais Kanadoje išleistos naujos fizinio aktyvumo rekomendacijos nėščioms moterims.
Prenatalinė fizinė veikla turėtų būti laikoma pirmine terapija, skirta sumažinti nėštumo komplikacijų riziką ir padidinti motinos fizinę ir psichinę sveikatą. Nėščioms moterims, kurios nesilaiko šių gairių, rekomenduojama atsižvelgti į jas. O moterys, kurios prieš nėštumą buvo fiziškai aktyvios, rekomenduojama tęsti fizinį aktyvumą ir nėštumo metu, jei nėštumas be komplikacijų [47]. Įrodymais pagrįstos šios rekomendacijos:
1. Visos moterys be kontraindikacijų turi būti fiziškai aktyvios nėštumo metu.
2. Nėščioms moterims kiekvieną savaitę rekomenduojama bent 150 min. vidutinio intensyvumo fizinė veikla, kad būtų pasiekta kliniškai reikšminga nauda sveikatai.
3. Nėščiosios fiziškai aktyvios turėtų būti ne mažiau kaip 3 dienas per savaitę, tačiau skatinamas aktyvumas kiekvieną dieną.
4. Nėščiosioms šalia aerobinių pratimų rekomenduojama įtraukti jogą ir (arba) švelnius tempimo pratimus, norint gauti didesnę naudą.
5. Siekiant sumažinti šlapimo nelaikymo riziką, kasdien rekomenduojama atlikti dubens raumenų stiprinimo pratimus – Kėgelio pratimus.
6. Nėščiosioms moterims, kurioms pasireiškia galvos skausmas, pykinimas ar blogumo jausmas gulint ant nugaros, rekomenduojama šią padėtį pakeisti į padėtį atsisėdus, pusiau sėdomis ar daugiau vaikščioti ir judėti [47].
Visos besilaukiančios moterys gali užsiimti fizine veikla nėštumo metu, išskyrus moteris su šiomis kontraindikacijomis: priešlaikinio gimdymo reiškiniai, kraujavimas iš makšties, skausmas,
21 placentos pirmeiga po 28 nėštumo savaičių, preeklampsija, kintantis gimdos kaklelis, sulėtėjęs vaisiaus augimas, daugiavaisis nėštumas, nekontroliuojamas I tipo diabetas ir hipertenzija bei skydliaukės liga, sunkus širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sutrikimas [47]. Kontraindikacijų turinčios moterys prieš pradedant aktyviau fiziškai judėti, turi pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju, aptarti fizinio aktyvumo privalumus ir trūkumus konkrečioje situacijoje.
Taigi nėštumas yra laikotarpis, kurio metu moteriai galima padėti suformuoti sveikesnius mitybos įpročius, kurie yra svarbūs ne tik jai, bet vaisiui ir naujagimiui. Sveika mityba remiasi pakankamu energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekiu, gaunamu vartojant įvairius maisto produktus.
Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, daugiausia reikėtų vartoti viso grūdo produktų, daržovių ir vaisių, šiek tiek mažiau racione turėtų užimti pieno produktai ir mėsa, paukštiena bei kiaušiniai, rečiausiai valgomi turėtų būti riebalai ir saldumynai. Svarbu fiziškai aktyviai judėti viso nėštumo periodo metu.
1.3. Kūno svorio pokyčių įtaka nėštumo ir gimdymo eigai bei naujagimio svoriui
Nutukimas ir antsvoris yra susiję su nepalankiais nėštumo rezultatais ne tik moterims, bet ir jų vaikams. Kai antsvorio turinčios moterys laukiasi ir priauga daugiau svorio nei rekomenduojama, dažniau pasireiškia GD (gestacinis diabetas), preeklampsija, infekcija, komplikuotas gimdymas arba jis baigiasi Cezario pjūvio operacija [52]. Pirmo vizito metu nėščiųjų priežiūrą vykdantys specialistai turėtų supažindinti su rekomenduojamu gestacinio svorio prieaugiu, o jau nutukusioms nėščiosioms reikėtų teikti daugiafunkcinę pagalbą, taip padedant koreguoti mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą nėštumo metu.
Nutukimas ir gestacinis diabetas yra medžiagų apykaitos sutrikimai, kurie vis dažniau diagnozuojami išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje [53]. Nėščiųjų diabetas – angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija, pirmą kartą nustatytas nėštumo metu. Ši būklė neigiamai veikia nėštumo eigą ir vaisiaus raidą. Tai dažniausia endokrininė patologija, komplikuojanti nėštumą [54].
Kaip teigia PSO, paplitimas skirtingose šalyse labai skiriasi ir priklauso nuo naudojamų diagnostikos kriterijų, populiacijos charakteristikų, vyraujančių etninių grupių, svyruoja nuo 2 iki 20 proc. ir nuolat didėja, greičiausiai dėl didėjančio nėščiųjų amžiaus ir KMI [54]. Kiti šaltiniai teigia, kad gestacinio diabeto pasireiškimas pasaulyje svyruoja nuo 0,6 iki 15 proc. Nėščiosios nutukimas ir gestacinis diabetas yra susiję su įvairių komplikacijų rizika tiek motinai, tiek vaisiui: preeklampsija, polihidramnionas, stambus vaisius, vaisiaus vidaus organų hipertrofija, motinos ir naujagimio
22 gimdymo trauma, operacinis gimdymo būdas, perinatalinis mirtingumas, naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas ir metaboliniai sutrikimai [53, 54].
Remiantis SAM nėščiųjų diabeto rekomendacijomis, jei prieš nėštumą KMI>27 kg/m², rekomenduojamas paros kalorijų kiekio ribojimas iki 25 kcal/kg kūno svorio per parą ar mažiau. Paros kalorijų kiekis: angliavandeniai turi sudaryti 35 - 45 proc., baltymai 20 proc. ir riebalai (daugiausia mononesotieji ir polinesotieji) 30 - 40 proc. Rekomenduojamas 30 - 60 minučių per dieną trukmės fizinis aktyvumas insulino atsparumui mažinti. Fizinis aktyvumas moterims, kurios iki nėštumo nesportavo, rekomenduojamas saikingas [54].
Nėščiųjų hipertenzinės būklės – tai ligos, kai nėščiosioms padidėja AKS ir (arba) šlapime atsiranda baltymo. Nėščiųjų hipertenzinėmis būklėmis laikoma keletas ligų: nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija (eklampsija), lėtinė hipertenzija ir lėtinė nėštumo komplikuota hipertenzija. PSO duomenimis, nėščiųjų hipertenzijos dažnumas Lietuvoje yra 7 proc., preeklampsijos – 2 proc. AKS padidėja kas ketvirtai pirmą kartą nėščiai moteriai. Pirmą kartą gimdysiančios moterys sudaro 75 proc.
sergančiųjų preeklampsija [55].
Eklampsija – vienas ar daugiau generalizuotų traukulių priepuolių (iki gimdymo, gimdymo metu ar pirmąją savaitę po gimdymo), kai yra įvairių preeklampsijos požymių, o kitų traukulių priežasčių nenustatyta. Eklampsijos paplitimas – 1 iš 2000 nėščiųjų. Dažniausiai traukuliai atsiranda iki gimdymo (38 – 53 proc.), tačiau traukulių priepuolis gali įvykti ir gimdymo metu (18 – 36 proc.) arba po gimdymo (11 – 44 proc.). Traukulių priepuolis po gimdymo apie 70 proc. atvejų būna per pirmąsias 48 val. [55]. Svarbu tai, jog visoms hipertenzinėms būklėms pasireikšti reikšmingos įtakos turi ir socialiniai veiksniai bei racionali mityba.
J. Veerbeek ir kt. atliktos metaanalizės duomenimis, mityba ir fiziniai pratimai antsvorį ar nutukimą turinčioms nėščioms moterims yra naudingi, mažinant nėštumo svorį. Tačiau tai nesumažina preeklampsijos ar arterinės hipertenzijos nėštumo metu [56].
2016 metais JAV atliktas tyrimas, kuriame tirtas fizinio aktyvumo ir preeklampsijos atsiradimo ryšys. Nustatyta, kad moterims, kurios per dieną buvo vidutiniškai fiziškai aktyvios daugiau nei 8 valandas, ženkliai sumažėjo preeklampsijos atsiradimo tikimybė, lyginant su moterimis, kurios fiziškai aktyvios buvo mažiau nei 4 valandas per dieną. Taigi didesnis fizinis aktyvumas nėštumo metu gali sumažinti preeklampsijos atsiradimo riziką, o pasyvus laisvalaikis – padidinti riziką [57].
2015 metais atliktas tyrimas, kurio metu siekta ištirti ryšį tarp sveikos gyvensenos ir streso moterims, sergančioms preeklampsija. Gauti rezultatai parodė, kad preeklampsija sergančios nėščiosios išgyvena stresą, todėl sumažėja noras rūpintis sveika gyvensena. Todėl manoma, kad būtent akušerės
23 gali padėti moterims, skatindamos sveiką gyvenseną, nes gyvenimo būdas nėštumo metu turi ilgalaikį poveikį motinos ir vaiko sveikatai [58].
Gausus, nesubalansuotas maisto vartojimas nėštumo metu yra nepalankus nei motinai nei vaisiui.
Deja, nemaža dalis moterų nėštumo metu nutunka, dėl to užauga stambus vaisius, todėl gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis gali tapti ilgas ir komplikuotas. Nėščiųjų svorio prieaugio kontrolė bei fizinis aktyvumas nėštumo metu gali sumažinti preeklampsijos, nėščiųjų diabeto, nėščiųjų hipertenzijos, priešlaikinio gimdymo riziką [46].
Išoriniai veiksniai, tokie kaip pakitusios gyvenimo sąlygos, sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali mityba ir žalingi įpročiai stipriai veikia vaisiaus raidą [13]. 2017 metais atlikto tyrimo duomenimis, net ir mažo skaičiaus cigarečių rūkymas nėštumo metu yra susijęs su naujagimio svorio sumažėjimu. Nėštumo metu rekomenduojama visiškai atsisakyti rūkalų, vengti būti šalia rūkančiųjų [59]. Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugėja prieinamos informacijos apie rūkymo žalą nėštumo metu.
Tačiau atlikto tyrimo duomenimis, rūkančių nėščiųjų daugėja – 2009 metais rūkančių nėščiųjų buvo 4,2 proc., o 2014 metais – 7,1 proc. [60]. Iš Lietuvoje tyrime dalyvavusių 1727 moterų, nėštumo metu rūkė net 10,4 proc. moterų. Rūkančios moterys (16,2 proc.) dažniau nei nerūkančios (9,3 proc.) priaugo per mažai svorio [61].
Daugiau kaip 250 metų yra žinomas neigiamas alkoholio poveikis vaisiui ir naujagimiui, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais tiksliai aprašyti vaisiaus ir naujagimio pažeidimo simptomai, suformuluotos svarbiausios sąvokos, duota pažeidimų klasifikacija. Dar motinos įsčiose alkoholio pažeistų vaikų, o vėliau ir suaugusių fizinė, psichologinė bei socialinė reabilitacija, jų integracija į visuomenę išlieka rimta ne tik šeimos, bet ir visuomenės problema [62]. Vaisiaus alkoholinis sindromas – tai sunkiausia forma, kuriai būdingas fizinio vystymosi atsilikimas, centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas bei smegenų struktūros pokyčiai ir tipinės veido stigmos [62].
Taigi nėštumas yra svarbus moters gyvenimo laikotarpis. Jos organizmas keičiasi ir prisitaiko prie vykstančių fiziologinių pokyčių. Nėštumo metu ypač svarbi mityba, kuri remiasi pakankamu energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekiu, gaunamu vartojant įvairius maisto produktus. Fizinis aktyvumas nėštumo metu yra būtinas ir teigiamai veikia moters organizmą, tačiau dėl fizinio aktyvumo intensyvumo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Svarbus rekomendacijas atitinkantis svorio prieaugis, atsižvelgiant į svorį buvusį iki nėštumo. Per didelis svorio prieaugis nėštumo metu sukelia didesnę nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką.
24
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Momentinis stebėjimo tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno Klinikų (KK) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. Anketos buvo dalinamos visoms pagimdžiusioms moterims, tiriamuoju laikotarpiu buvusioms stacionare ir atitinkančioms atrankos kriterijus. Prieš pateikiant anketą, tiriamosios buvo supažindintos su tyrimo tikslu ir pasirašomas informuotas sutikimas.
Tiriamųjų buvo prašoma užpildytas anketas atiduoti skyriaus akušerei.
Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (1 priedas).
2.2. Tiriamasis kontingentas
Tyrimo imtis skaičiuota, taikant OpenEpi programą, remiantis literatūros šaltiniais pagrįsta prielaida, kad 30 proc. pagimdžiusių moterų nėštumo metu priauga daugiau svorio nei rekomenduojama. Siekiant 95 proc. tikslumo su 5 proc. paklaida, apskaičiuota tyrimo imtis – 323 pagimdžiusios moterys.
Tiriamųjų atrankos kriterijai:
1. Pagimdžiusios moterys, kurios tiriamuoju laikotarpiu buvo LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos stacionare ir sutiko dalyvauti tyrime;
2. Pagimdžiusios moterys, kurios kalba ir rašo lietuvių kalba;
3. Vienvaisis nėštumas.
Akušerijos skyriuje pagimdžiusioms moterims išdalinta 330 anketų. Iš išdalintų anketų 11 anketų grįžo neužpildytos ir 8 anketos nepilnai užpildytos. Visiškai užpildytos ir nesugadintos grįžo 304 anketos. Atsako dažnis - 94 proc.
2.3. Tyrimo klausimynas
Nėščiųjų kūno svorio pokyčių ir jų ryšių su sociodemografiniais ir gyvensenos veiksniais vertinimui buvo naudojama autorės sukurtas anoniminis klausimynas, parengtas remiantis moksline literatūra (2 priedas). Klausimyną sudaro 34 klausimai:
1–6 klausimai, susiję su tiriamųjų socialinėmis bei demografinėmis charakteristikomis;
7–14 klausimai, susiję su tiriamųjų nėštumo bei gimdymo ypatumais;
25
15–18 klausimai, susiję su svoriu iki nėštumo ir nėštumo metu, svorio prieaugiu;
19–28 klausimai, susiję su mityba iki nėštumo ir nėštumo metu, papildais;
29–32 klausimai skirti įvertinti fizinį aktyvumą iki nėštumo ir nėštumo metu;
33 klausimas skirtas įvertini tiriamųjų žalingus įpročius iki nėštumo ir nėštumo metu;
34 klausimas skirtas įvertinti žinias apie gyvenseną.
Anketoje pateikiami 29 uždaro ir 5 atviro tipo klausimai.
Moterų kūno svorio pokyčių nėštumo metu ryšiai buvo vertinami su šiais socialiniais bei demografiniais veiksniais: amžius, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, išsilavinimas, darbinė padėtis bei ekonominė situacija. Taip pat vertinti GSP ryšiai su moterų mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiais nėštumo metu ir nėštumo bei gimdymo ypatumais: pirmas ar pakartotinis gimdymas, gimdymo tipas, naujagimio išnešiotumas ir kt.
2.4. Kintamųjų aprašymas
Analizuojant tiriamųjų socialines ir demografines charakteristikas, buvo atlikti tam tikri grupavimai. Pagal amžių tiriamosios buvo sugrupuotos į dvi grupes: ≤30 metų ir >30 metų. Pagal išsilavinimą tiriamosios suskirstytos į turinčias aukštąjį išsilavinimą (apjungta „neuniversitetinis“ ir
„universitetinis“) arba turinčias žemesnį nei aukštąjį išsilavinimą (apjungta „pagrindinis“, „vidurinis“ ir
„aukštesnysis“). Pagal šeiminę padėtį tiriamosios suskirstytos į dvi grupes: vienišos (apjungta
„netekėjusi“, „išsiskyrusi“, „našlė“) ir ištekėjusios/gyvenančios partnerystėje. Pagal ekonominę padėtį tiriamosios suskirstytos į tris grupes: 1) visiškai užtenka pajamų, 2) užtenka pajamų be didesnių problemų ir 3) susiduriančios su ekonominiais sunkumais (apjungta „susiduria su ekonominiais sunkumais“ ir „vos suduria galą su galu“). Pagal tai, kelintas moteriai gimdymas, tiriamosios buvo suskirstytos į grupes: pirmas ir pakartotinis gimdymas.
Vertinant tyrimo dalyvių svorio prieaugio priklausomybę nuo gimdymo būdo, jos suskirstytos į grupes: natūralus gimdymas ir Cezario pjūvio operacija / instrumentinis gimdymas.
2.5. Statistinis duomenų vertinimas
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą
„SPSS/w 24.0“. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Aprašant intervalų skalės kintamuosius taikytas vidurkis (𝑋̅) ir jo standartinis nuokrypis (SN), nurodoma mažiausia (min) ir
26 didžiausia reikšmė (max). Kiekybinių kintamųjų skirstinio normalumas tikrintas Kolmogorovo- Smirnovo testu. Dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas ANOVA testas su Bonferroni korekcija. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus, proporcijų palyginimui taikytas z testas su Bonferroni korekcija. Dviejų priklausomų imčių skirtumų nustatymui taikytas Ženklų (Sign) testas.
Vertinant GSP ryšius su sociodemografiniais, mitybos ir fizinio aktyvumo veiksniais bei nėštumo ypatumais, buvo taikyta daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė, į kurią buvo traukiami tik tie veiksniai, kurie vienaveiksnės logistinės regresijos metu buvo statistiškai reikšmingai susiję.
Skaičiuotas galimybių santykis (GS) ir jo pasikliautinasis 95 proc. intervalas (PI). Kiekybinio kintamojo reikšmių priklausomybė nuo nepriklausomo kintamojo vertinta tiesinės regresijos metodu, skaičiuota standartizuoto regresijos koeficiento (ß) reikšmė. Ryšio tarp kokybinių kintamųjų stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
27
3. REZULTATAI
3.1. Moterų kūno svorio pokyčiai nėštumo metu
Vertinant tiriamųjų KMI iki nėštumo, nustatyta, kad daugiau nei pusės (62,5 proc.) tyrime dalyvavusių moterų KMI buvo normalus, trečdalio moterų kūno svoris buvo per didelis. Antsvoris nustatytas 21,1 proc., nutukimas - 7,9 proc. moterų. Beveik dešimtadalio moterų kūno svoris iki nėštumo buvo nepakankamas (3.1.1 pav.). Prieš nėštumą vidutinis moterų, dalyvavusių tyrime, KMI buvo 23,4±4,4 kg/m2. Mažiausias KMI siekė 16 kg/m2, o didžiausias - net 38 kg/m2.
3.1.1 pav. Tiriamųjų skirstymas pagal KMI reikšmes iki nėštumo
Nėštumo metu moterys vidutiniškai priaugo 15,0±5,4 kg. Mažiausias svorio prieaugis buvo -1 kg, didžiausias - net 36 kg (3.1.1 lentelė).
3.1.1 lentelė. Tiriamųjų kūno svorio iki nėštumo, prieš gimdymą ir pokyčio nėštumo metu charakteristika
Kūno svoris 𝑿̅ SN min max Procentiliai
25 50 75
Iki nėštumo 65,1 12,4 42 120 56 64 71
Prieš gimdymą 80,3* 13,4 51 136 71 79 86
Pokytis 15,0 5,4 -1 36 11 15 19
*p=0,001, lyginant su kūno svoriu prieš nėštumą (porinis Stjudento testas)
8,6 proc.
62,5 proc.
21,1 proc.
7,9 proc.
Nepakankamas svoris Normalus svoris Antsvoris Nutukimas
28 Analizuojant tyrimo dalyvių gestacinio svorio prieaugį, nustatyta, kad beveik pusė respondenčių (44,7 proc.) priaugo daugiau svorio nei rekomenduojama, o 15,8 proc. mažiau nei rekomenduojama (3.1.2 pav.).
3.1.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas pagal gestacinio svorio prieaugį (GSP)
Tarp moterų, kurios iki nėštumo turėjo antsvorio (KMI≥25 kg/m2), buvo daugiau tokių, kurių GSP buvo per didelis, palyginti su normalaus kūno svorio moterimis, atitinkamai 65,9 proc. ir 36,1 proc. (3.1.3 pav.).
χ²=22,5, p=0,001; *-p<0,05, palyginus su KMI <25 grupe
3.1.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas pagal gestacinio svorio prieaugį (GSP), priklausomai nuo KMI prieš nėštumą
15,8 proc.
39,5 proc.
44,7 proc.
Mažesnis nei
rekomenduojamas GSP Normalus GSP
Didesnis nei
rekomenduojamas GSP
18,1
10,2 45,8
23,9 36,1
65,9
0 10 20 30 40 50 60 70
KMI <25 KMI ≥25
procentai
Mažesnis nei rekomenduojamas GSP Normalus GSP
Didesnis nei rekomenduojamas GSP
*
29 Nėščiosios, kurių GSP buvo normalus, priaugo vidutiniškai 13,3±2,7 kg, o tos moterys, kurių GSP buvo didesnis nei rekomenduojama, priaugo vidutiniškai 19±4,3 kg (3.1.4 pav.).
p=0,001, *-p<0,05, palyginus su priaugusiomis mažiau ir daugiau negu rekomenduojama 3.1.4 pav. Tyrimo dalyvių gestacinio svorio prieaugio vidurkis, atsižvelgiant į tai, koks buvo
prieaugis (𝑿̅±SN)
Nėščiųjų buvo klausiama, ar jos pakankamai kontroliavo kūno svorio prieaugį nėštumo metu.
Daugiau nei pusė (57,2 proc.) tyrime dalyvavusių moterų teigė, kad kūno svorio prieaugio nekontroliavo, penktadalis (23,7 proc.) teigė, kad galėjo kontroliuoti labiau, o likusios (19,1 proc.) respondentės teigė, kad svorio prieaugį kontroliavo.
Normalus kūno svorio prieaugis dažniausiai buvo nustatytas jį kontroliavusioms moterims (56,9 proc.). Be to, tarp jų buvo mažiausiai per daug svorio priaugusių moterų (19 proc.) (3.1.5 pav.). Tik trečdalio savo svorio nekontroliavusių moterų GSP buvo normalus, pusės – per didelis, o 15,5 proc. – per mažas. Nėščiosios, kurios kontroliavo savo kūno svorio prieaugį nėštumo metu, priaugo mažiau svorio (12±3,6 kg) nei tos, kurios nepakankamai kontroliavo (15,7±5,0 kg) ar nekontroliavo (15,8±5,7 kg) (3.1.6 pav.).
7,9
13,3
19,0
0 5 10 15 20 25
Mažesnis nei rekomenduojamas
Normalus Didesnis nei rekomenduojamas
Svorio prieaugis (kg)
Gestacinio svorio prieaugis (GSP)
*
30 χ²=20,7, p=0,001; *-p<0,05, palyginus su kontroliavusiomis svorį nėštumo metu; **- p<0,05, palyginus su galėjusiomis labiau kontroliuoti ir nekontroliavusiomis svorio nėštumo metu (z testas su Bonferroni
korekcija)
3.1.5 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas pagal gestacinio svorio prieaugį, atsižvelgiant į kūno svorio kontrolę nėštumo metu
*-p<0,05, palyginus su nepakankamai kontroliavusiomis ir nekontroliavusiomis svorio prieaugio 3.1.6 pav. Tyrimo dalyvių svorio prieaugis, priklausomai nuo svorio kontroliavimo nėštumo metu
(𝑿̅±SN)
Taigi apibendrinant galima teigti, kad daugumos tyrime dalyvavusių moterų KMI iki nėštumo buvo normalus. Beveik pusė moterų nėštumo metu priaugo daugiau svorio nei rekomenduojama. Tos moterys, kurios kontroliavo GSP, priaugo mažiau svorio nei nekontroliavusios moterys.
24,1
56,9
19,0 9,7
38,9
51,4
15,5
33,9
50,6
0 10 20 30 40 50 60
Mažesnis nei rekomenduojamas
Normalus Didesnis nei rekomenduojamas
procentai
Gestacinis svorio prieaugis
Kontroliavo Galėjo labiau kontroliuoti Nekontroliavo
**
31 3.2. Moterų socialinės ir demografinės charakteristikos bei nėštumo ypatumai
Respondenčių skirstymas pagal socialines ir demografines charakteristikas pateiktas 3.2.1 lentelėje. Respondentės pagal amžių suskirstytos į dvi grupes: iki 30 metų imtinai ir vyresnės nei 30 metų. Pusė tyrime dalyvavusių moterų (50,3 proc.) priklausė pirmajai amžiaus grupei. Didžioji dalis moterų (45,1 proc.) turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, buvo ištekėjusios (89,1 proc.). Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių moterų gyveno didmiestyje (63,8 proc.), didžioji dalis buvo dirbančios (84,5 proc.), beveik pusė (46,7 proc.) tyrimo dalyvių teigė, kad pajamų visiškai pakanka.
3.2.1 lentelė. Tyrimo dalyvių skirstymas pagal socialines ir demografines charakteristikas
Požymiai n proc.
Amžius
≤30 metų 153 50,3
>30 metų 151 49,7
Išsilavinimas
Pagrindinis / vidurinis 63 20,7
Profesinis / aukštesnysis 54 17,8
Aukštasis neuniversitetinis 50 16,4
Aukštasis universitetinis 137 45,1
Šeiminė padėtis
Ištekėjusios / gyvenančios partnerystėje 271 89,1
Vienišos 33 10,9
Gyvenamoji vieta
Didmiestis 194 63,8
Miestas 75 24,7
Kaimas 35 11,5
Darbinė veikla
Dirbančios 257 84,5
Bedarbės 25 8,2
Studentės 6 2,0
Namų šeimininkės 16 5,3
Ekonominė padėtis
Visiškai užtenka pajamų 142 46,7
Užtenka pajamų be didesnių problemų 130 42,8 Mėnesio pabaigoje susiduria su sunkumais 32 10,5
Moterys pagal nėštumo metu gautą sveikatos priežiūros specialistų informaciją apie svorio prieaugio ir kontrolės rekomendacijas pasiskirstė beveik po lygiai: pusė (51 proc.) moterų atsakė, kad buvo supažindintos su rekomenduojamu svorio prieaugiu, likusioji pusė (49 proc.) – nesupažindinta.
