• Non ci sono risultati.

SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE PACIENTŲ RŪŠIAVIMĄ ATLIEKANČIŲ SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO STRESO DARBE IR STRESO ĮVEIKOS VEIKSNIAI

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE PACIENTŲ RŪŠIAVIMĄ ATLIEKANČIŲ SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO STRESO DARBE IR STRESO ĮVEIKOS VEIKSNIAI"

Copied!
63
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS SKUBIOSIOS MEDICINOS KLINIKA

VIKTORIJA SINKEVIČIŪTĖ

SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE PACIENTŲ RŪŠIAVIMĄ

ATLIEKANČIŲ SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO STRESO DARBE IR

STRESO ĮVEIKOS VEIKSNIAI

Magistro studijų programa ,,Išplėstinės slaugos praktika“ (valst. kodas 6211GX008) baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Dr. L. Bardauskienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanas Prof. Jūratė Macijauskienė

SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE PACIENTŲ RŪŠIAVIMĄ

ATLIEKANČIŲ SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO STRESO DARBE IR

STRESO ĮVEIKOS VEIKSNIAI

Išplėstinės slaugos praktikos baigiamasis darbas

Recenzentas Darbo vadovas 2020 m. gegužės mėn. ___d. Dr. L. Bardauskienė

Darbą atliko magistrantė Viktorija Sinkevičiūtė 2020 m. gegužės mėn. d.

(3)

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ŽODYNĖLIS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 11

1.1. Skubiosios medicinos pagalbos apibrėžimas ... 11

1.2. Skubios medicinos pagalbos masto kategorijos ir slaugytojų vaidmuo ... 12

1.3. SPS dirbančių slaugytojų patiriamas stresas darbe ... 17

1.4. Streso įveika ir SPS dirbančiųjų slaugytojų streso darbe įveikos ypatybės ... 21

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 27

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 30

3.1. Tiriamosios imties sociodemografinės charakteristikos ... 30

3.2. SPS dirbančių slaugytojų turimos žinios ir įgūdžiai apie pacientų rūšiavimą pagal būtinosios pagalbos kategorijas ... 31

3.2.1. SPS dirbančių slaugytojų turimos žinios apie pacientų rūšiavimą ... 31

3.2.2. SPS dirbančių slaugytojų turimų rūšiavimo žinių pritaikymas klinikinėje praktikoje skubios pagalbos skyriuje ... 34

3.3. Pacientų rūšiavimo mokymų šaltiniai ir poreikis skubiosios pagalbos skyriuje ... 41

3.4. SPS rūšiavimą atliekančių slaugytojų streso darbe veiksniai ir jų ryšys su mokymų poreikiu ... 46

3.5. SPS rūšiavimą atliekančių slaugytojų streso įveikos veiksniai ir jų ryšys su mokymų poreikiu ... 50

IŠVADOS ... 56

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 59

(4)

SANTRAUKA

Sinkevičiūtė V., Skubiosios pagalbos skyriuje pacientų rūšiavimą atliekančių slaugytojų patiriamo streso darbe ir streso įveikos veiksniai. Magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. L. Bardauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Skubiosios medicinos klinika – Kaunas, 2020, - 63 psl.

Tikslas: Įvertinti slaugytojų patiriamo streso darbe ir streso įveikos veiksnius bei jų ryšį su mokymų poreikiu, rūšiuojant pagal būtinosios pagalbos poreikį pacientus, atvykusius į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ( LSMUL KK) Skubiosios pagalbos skyrių (SPS). Uždaviniai: 1. Įvertinti LSMUL KK SPS dirbančių slaugytojų turimas žinias ir įgūdžius apie rūšiavimą pagal būtinosios pagalbos kategorijas.

2. Nustatyti LSMUL KK SPS dirbančių slaugytojų mokymosi apie rūšiavimą šaltinius ir mokymų poreikius.

3. Įvertinti LSMUL KK SPS dirbančiųjų ir atliekančių rūšiavimą slaugytojų streso darbe veiksnius ir jų ryšį su mokymų poreikiu.

4. Įvertinti LSMUL KK SPS dirbančių ir atliekančių rūšiavimą slaugytojų streso įveikos veiksnius ir jų ryšį su mokymų poreikiu.

Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas LSMUL KK SPS. Tyrimo trukmė – nuo 2020 m. sausio iki 2020 m. kovo mėnesio. Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu, naudojant stardartizuotus streso ir streso įveikos klausimynus.

Tiriamieji: LSMUL KK SPS dirbantys 48 bendrosios praktikos slaugytojai.

Darbo išvados: Dauguma SPS dirbančių slaugytojų teisingai teiktų pirmenybę kritinės būklės pacientui. Svarbiausiu principu, bendraujant su pacientu, slaugytojai laikė pagarbų kreipimąsi į pacientą. Rūšiavimo metu slaugytojas privalo atsižvelgti į visų klinikinių būklių gyvybinius parametrus, tačiau absoliuti dauguma apklaustųjų atsakė neteisingai - vertintų ne visus kriterijus. Daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių slaugytojų teigė, kad apie pacientų rūšiavimą jie išmoko iš teorinių užsiėmimų ir praktinių užsiėmimų, stebėdami patyrusio asmens atliekamą rūšiavimą. Beveik 80 proc. respondentų norėtų dalyvauti mokymuose, 90 proc. - mano, kad mokymai jų darbo kokybę pagerintų. Kas ketvirtas SPS slaugytojas patiria stiprų stresą dėl kolegų paramos trūkumo, kas šeštas - dėl darbo kontrolės trūkumo. Dažniausiai SPS slaugytojai, rūšiuojant pacientus, taiko vengimo ir problemų sprendimo būdus stresui įveikti, rečiausiai – socialinės paramos streso įveikos būdą. Daugiau kaip pusės apklaustų slaugytojų nuomone, mokymai apie rūšiavimą stresą darbe sumažintų iš dalies, ketvirtadalio nuomone – sumažintų reikšmingai. Tyrimu nustatyta, kad noras įgyti naujų žinių ir dalyvauti mokymuose mažina stresą rūšiuojant pacientus.

(5)

SUMMARY

Sinkevičiūtė V., Stress at work and stress coping factors experienced by nurses performing patient sorting in the emergency department. Master's thesis / scientific supervisor dr. L. Bardauskienė; Lithuanian University of Health Sciences, Clinic of Emergency Medicine - Kaunas, 2020, - p. 63 Objective: To evaluate the factors of nurses' stress at work and stress coping and their connection with the need for training, sorting according to the need for emergency care patients arriving at the Emergency Department (ed) of Kaunas Clinics (LUHS KC).

Tasks: 1. To assess the knowledge and skills of nurses working at ED of LUHS KC about the triage according to the categories of patients' care.

2. To identify the sources of triage's training and training needs of nurses working at ED of LUHS KC.

3. To evaluate the stressors at work of nurses performing triage at ED of LUHS KC, and relation with the need of training.

4. To evaluate the stress coping factors of ED of LUHS KC nurses performing triage, and relation with the need of training.

Research methodology: The research was performed by ED of LUHS KC. The duration of the study was from 2020 January to 2020 March. The study was conducted using an anonymous survey using standardized questionnaires on stress and stress coping.

Subjects. 48 general practice nurses working at ED of LUHS KC.

Conclusions of the work. The results obtained suggest that the vast majority of nurses working in the ED would rightly prioritize a critical patient. The most important principle in communicating with the patient was the respectful treatment of the patient by the nurses. During triage, the nurse must take into account the vital parameters of all clinical conditions, but the vast majority of respondents answered incorrectly - they would not assess all the criteria. More than two-thirds of the surveyed nurses said that they learned about patients' triage from theoretical sessions and practical sessions by observing the triage done by an experiened person. Almost 80% would like to participate in training, 90% believes that training would improve the quality of their work. One of four ED nurses experience severe stress due to a lack of support from colleagues, one of six - due to a lack of job control. In most cases, respondents use avoidance and problem-solving techniques to cope with stress, and rarely indicated using social support stress management techniques. According to more than half of the surveyed nurses, training of triage would partially reduce stress at work, and a quarter think that it would significantly reduce stress. The study found that the desire to acquire new knowledge and participate in training reduces stress in patients' triage.

(6)

PADĖKA

Noriu išreikšti nuoširdžiausią padėką:

Šio baigiamojo darbo vadovei dr. Linai Bardauskienei už pagalbą rašant baigiamąjį magistrinį darbą, už puikius pasiūlymus, ir patarimus už visokeriopą palaikymą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Dokumentų valdymo tarnybai už pagalbą renkant duomenis.

Visiems Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto dėstytojams už nuoširdų bendradarbiavimą ir suteiktas žinias. Dėkoju šeimai už kantrybę, supratingumą ir palaikymą sunkiomis akimirkomis bei tikėjimą mano jėgomis.

Ačiū Jums su didžiausia pagarba Studentė Viktorija Sinkevičiūtė

(7)

SANTRUMPOS

ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga

GMP - greitoji medicinos pagalba

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos N- respondentų skaičius

pav. – paveikslas

p – statistinis reikšmingumas proc. – procentai

r – Spearmano ranginis koreliacijos koeficientas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

SAM – Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerija SMP – Skubioji medicinos pagalba

SN – standartinis nuokrypis

SPS – Skubiosios pagalbos skyrius

SPSS – labiausiai paplitusi statistinės informacijos apdorojimo programinių paketų ( angl. Statistical Package for the Social Science )

(8)

ŽODYNĖLIS

Antra pagalbos skubumo kategorija – tai atvejai, kai nesuteikus skubios pagalbos pacientui, neišvengiamai gresia paciento gyvybei pavojinga būklė, reikalingas gydymas yra svarbus laiko prasme, arba ypatingai stipraus skausmo atvejai.

Ketvirta pagalbos skubumo kategorija – tai potencialios grėsmės paciento sveikatai, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes, jei gydymas nebus pradėtas per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos prie-iūros įstaigą.

Ligonis – nesveikas, sergantis žmogus.

Pacientas – asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų taikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.

Pirma pagalbos skubumo kategorija – tai gyvybei grėsmingi atvejai, kai aktyvi medicininė intervencija reikalinga nedelsiant.

Protokolas – pagal tam tikrą formą surašytas dokumentas, kuris susirinkimo, pasitarimo, posėdžio dalyvių kalbų ir priimtų nutarimų užrašai.

Rūšiavimas - nukentėjusiųjų skirstymo į grupes pagal jų sveikatos būklės sunkumą ir būtinosios medicinos pagalbos teikimo skubumą procesas.

Skubioji medicinos pagalba – tai medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant, arba neatidėliojant, kuomet dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir jo aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.

Stresas – žmogaus organizme esančių apsauginių reakcijų visuma, atsirandanti kaip atsakas į nepalankių veiksnių poveikį.

Trečia pagalbos skubumo kategorija - potencialios grėsmės gyvybei, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes, kai nesuteikus pagalbos per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasekmės gali būti ypatingai sunkios.

Įveika – taisyklingos darybos veiksmažodinis daiktavardis (įveikti – įveika, veikti - veikla, suveikti – sąveika). Fiksuojama vartosena medicinos srityje: streso įveika, ligos įveika, skausmo įveika, baimių įveika.

(9)

ĮVADAS

Slaugos profesija - tai darbas, reikalaujantis daugybės psichologinių resursų kasdien susiduriant su stresu [1]. Ši specialybė pasižymi daugeliu bruožų tokių, kaip geri praktiniai įgūdžiai, komandinis darbas, empatija, rūpinimasis pacientais visą parą (užsienio literatūroje tai įvardijama kaip ,,emocine parama“) [2]. Vieni reikšmingiausių ir svarbiausių veiksnių, sukeliančių stresą slaugytojų darbe, yra aukšti darbo reikalavimai, maža administracijos parama, resursų ir darbuotojų trūkumas, susidūrimas su ūmiomis ir sunkiomis būklėmis sergančiais bei mirštančiais pacientais. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinis tikslas - suteikti greitai prieinamas, kokybiškas ir saugias paslaugas. Tai įmanoma pasiekti tik esant adekvačiam pacientų srautų pasiskirstymui ir skyriuje dirbančių slaugytojų emocinei ir psichinei būklei. Gebėjimas laiku atpažinti būseną, simptomus, kurie rodo streso pasireiškimą, pagerintų SPS slaugytojų darbo kokybę ir efektyvumą [3]. Šiomis dienomis stresas tampa viena iš dažniausiai pasitaikančių reakcijų darbinėje aplinkoje. Lietuvoje slaugytojų patiriamas stresas yra siejamas su žalinga elgsena sveikatai, žalingų medžiagų vartojimu, nesveika ir nereguliaria mityba, sutrikusiu poilsio rėžimu, nuolat patiriamu stresu [4]. Profesinis stresas yra pripažintas pasauliniu mastu, kaip pagrindinis veiksnys darbuotojų sveikatai. Stresas yra normali organizmo reakcija, bet sukelia pervargimą ir ,,perdegimo sindromą“, tad nuolatos išgyvenant stresą darbe, slaugytojoms yra padidinta rizika fiziniams sveikatos, psichomotoriniams sutrikimams, ūmiam depresijos proveržiui, sumažėjusiam pasitenkinimui darbu, nuolatos besitęsiančiam nuovargiui ir vis dažnesniais darbo vietoje kylančiais konfliktais [4].

Svarbiu sveikatos priežiūros komponentu yra tapusi skubi medicinos pagalba (SMP). Šalyje išlieka aukštas mirtingumas dėl sužalojimų ir traumų, ūmių būklių, kas sudaro SMP esmę. Lietuvoje stebima didėjanti pacientų srautų dinamika, todėl situacijai suvaldyti reikalinga sistema, padedanti suskirstyti pacientų srautą, leidžianti suteikti pacientams laiku ir kokybiškai skubią pagalbą [5]. Pasaulyje atliktais tyrimais įrodyta, jog pirminis paciento būklės įvertinimas, veiksmingiau ir greičiau suteikiama pagalba sumažina laukimo laiką, pagerina išeitis. Tampa tikslinga greičiau ir tiksliau įvertinti paciento būklės sunkumą ir ūmumą. Tam įgyvendinti tikslinga pasitelkti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus galiojančias rūšiavimo kategorijas. SPS pacientai yra skirstomi į 4 SMP kategorijas [5,6]. SPS slaugytojai nuolat turi būti pasiruošę netikėtumams ir neatidėliotinai pagalbai. Literatūros duomenimis slaugytojų žinios ir įgūdžiai, rūšiuojant pacientus, yra per maži [7]. SPS dirbančių slaugytojų rūšiavimo metu patiriamas stresas yra ženkliai paplitęs ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Streso įveikos strategijos darbe apima problemų sprendimą, socialinę paramą, emocinę iškrovą. Neigiamai interpretuodami stresinę situaciją, slaugytojai dažniau išlieja neigiamas emocijas ant aplinkinių ir kaltindami likimą, retai naudoja įvairius dėmesio nukreipimo būdus, kas sukelia dar didesnį stresą darbe [8]. Vienas iš streso mažinimo būdų yra pastangos gerinti slaugytojų mokymą,

(10)

užtikrinti tęstinį slaugos mokymą ir praktinius rūšiavimo įgūdžius visam SPS personalui. Neabejotinai patiriamo streso tema šiuometiniame laike įgauna didelę svarbą, tampa vis aktualesne, todėl daug dėmesio ir tyrimų skiriama šios krypties moksliniams tyrimams.

Darbo aktualumas ir naujumas Paskutiniuoju dešimtmečiu pasaulyje stebimas tendencingas besikreipiančiųjų į priėmimo – SPS pacientų skaičiaus didėjimas. Šiame sektoriuje dirbantiesiems asmenims stresas yra neatsiejama darbo dalis. SPS sektoriuje streso negalima numatyti, prognozuoti ar jam pasiruošti, kiekviena situacija yra unikali ir savita, o tai vienas iš veiksnių, sukeliančių stresą [15]. Skirtingų pagalbų lygmens suteikimas ir sprendimų priėmimas reikalauja psichologinio brandumo, racionalių veiksmų ir darnos, dėl viso to formuojasi stresas. Personalo patiriamo streso įvertinimas ir jo valdymas priklauso nuo žmogaus individualių savybių. Dažnai pastebima, kad streso atsiradimui veikia fiziniai ir psichologiniai reikalavimai. Lietuvoje tyrimų, atliktų vertinant slaugytojų patiriamą stresą SPS, yra mažai. Tuo tarpu streso veiksniai ir streso įveikos būdai, rūšiuojant pacientus, nebuvo tirti.

Darbo tikslas: įvertinti slaugytojų patiriamo streso darbe ir streso įveikos veiksnius bei jų ryšį su mokymų poreikiu, rūšiuojant pagal būtinosios pagalbos poreikį pacientus, atvykusius į LSMUL KK SPS.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti LSMUL KK SPS dirbančių slaugytojų turimas žinias ir įgūdžius apie rūšiavimą pagal būtinosios pagalbos kategorijas.

2. Nustatyti LSMUL KK SPS dirbančių slaugytojų mokymosi apie rūšiavimą šaltinius ir mokymų poreikius.

3. Įvertinti LSMUL KK SPS dirbančiųjų ir atliekančių rūšiavimą slaugytojų streso darbe veiksnius ir jų ryšį su mokymų poreikiu.

4. Įvertinti LSMUL KK SPS dirbančių ir atliekančių rūšiavimą slaugytojų streso įveikos veiksnius ir jų ryšį su mokymų poreikiu.

(11)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Skubiosios medicinos pagalbos apibrėžimas

Skubioji medicinos pagalba (SMP) - tai tokia pagalbos rūšis, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento arba aplinkinių gyvybei, arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku pacientui sukelia sunkių komplikacijų grėsmę [9]. Tai yra daugiafunkcinė sistema, susijusi su skubiosios medicinos sistemos vienetais tokiais, kaip: SMP paslaugos, pirmoji medicinos pagalba, greitoji medicinos pagalba (GMP), būtinoji medicinos pagalba [10].

Remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, SMP yra priskiriama būtinajai medicinos pagalbai. SMP asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiama visiems pacientams ir atliekama etapais: suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to seka skubioji stacionarinė pagalba. SMP yra teikiama ambulatorinėmis ir stacionarinėmis sąlygomis asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat GMP tarnybos. Šios tikslas - kuo skubiau suteikti pirmąją kvalifikuotą medicininę pagalbą bei užtikrinti žmogaus organizmo gyvybines funkcijas [9].

SMP kategorijų sistema susideda iš kvalifikuoto medicinos personalo, modernios medicinos įrangos, užtikrinančios kokybišką pagalbos teikimą skubios pagalbos reikalaujančiam atvejui. SMP sistema yra apimanti nuo pirmosios pagalbos suteikimo iki stacionarizavimo į gydymo įstaigas. Skubios pagalbos paslaugų organizavimas, koordinavimas, planavimas, personalo edukacinis užimtumas bei komunikavimas su visuomene yra būtini komponentai skubios pagalbos sistemos kokybiškam ir efektyviam užtikrinimui [11,12].

SMP - sritis, pagrįsta žiniomis ir įgūdžiais, siekiant užkirsti kelią, diagnozuoti ir valdyti visų amžiaus grupių pacientų ūmius bei neatidėliotinus ligų ir traumų ypatumus. SMP apima vidaus ligų ir chirurginių būklių priežiūrą. Į SPS patenka pacientai su nežymiais būklės sutrikimais (pvz., nedideliais sužalojimais ar lėtinės ligos paūmėjimais), tačiau nedidelė dalis yra kritinės būklės ar sužeisti. Taigi, SPS personalui reikalingos plačios žinios ir įgūdžiai, kurie apima chirurgines intervencijas, gaivinimą po traumos, pažangų širdies funkcijos palaikymą ir kvėpavimo takų palaikymą. SPS slaugytojai ir gydytojai turi turėti tam tikrų pagrindinių įgūdžių iš daugelio medicinos sričių - sugebėti gaivinti pacientą (intensyvi terapija ir reanimacija), atlikti sudėtingas kvėpavimo takų palaikymo procedūras (anesteziologija), susiūti sudėtingą plyšimą (plastinė chirurgija), nustatyti lūžusį kaulą ar išnirusią sąnarį (ortopedinė chirurgija), gydyti širdies infarktus (kardiologija), insultus (neurologija), stebėti nėščią pacientę (akušerija ir ginekologija), kontroliuoti psichikos sutrikimus (psichiatrija), sustabdyti sunkų kraujavimą iš nosies (otorinolaringologija), atlikti bei interpretuoti rentgeno ir ultragarsinius tyrimus (radiologija).

(12)

1.2. Skubios medicinos pagalbos masto kategorijos ir slaugytojų vaidmuo

SMP - tai sveikatos priežiūros vienetas svarbus pasauliniu mastu. SMP suteikiama SPS, į kur GMP tarnybos atveža pacientą ar kreipiasi patys pacientai. Paskutiniais dešimtmečiais daugelyje pasaulio šalių sparčiai auga pacientų srautai SPS. Lietuvoje taip pat stebimi didėjantys pacientų srautai [6]. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog SMP poreikis toliau tendencingai didės, nepaisant vykstančių sveikatos priežiūros reformų ir valdymo modelių [13]. Šiai dienai Lietuvoje išaugęs ūmių būklių, traumų skaičius, mirtingumas nuo jų yra dėl nesuderintos veiklos tarp funkcijas dubliuojančių sveikatos priežiūros specialistų, tinkamai neišnaudotų fizinių ir techninių galimybių. Skubios medicinos valdymo esmę sudaro nelaimingų atsitikimų prevencija, pasirengimas greitai ir kokybiškai veikti ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju [14]. Pacientų srautų augimo tempai priklauso nuo šalies išsivystymo lygio, kur stebima perkrovimo tendencija [15]. SPS yra klinikiniai padaliniai, į kuriuos pacientai patenka dėl ūmių būklių, yra ištiriami ir, stabilizavus būklę, nukreipiami tolimesnei priežiūrai (ambulatoriniam ar stacionariniam gydymui). Dalis pacientų perkeliami į ligoninės skyrių arba nukreipiami į kitas ligonines [16]. Skubios medicinos tikslas - sumažinti mirties bei neįgalumo atvejus. Tai pasiekiama skirstant pacientų būkles, atsižvelgiant į fiziologinius žmogaus organizmo parametrus ir siekiant nustatyti sužalojimo ar susirgimo sukeltų gyvybinių funkcijų sutrikimus.

Rūšiavimo pavadinimas yra kilęs iš senojo prancūzų kalbos žodžio “trier” (reiškiančio sijoti ar rūšiuoti). Tai yra procesas, kurio metu pacientams priskiriamas prioritetas gydymui, kad dideliam pacientų skaičiui suteikti kiek įmanoma geresnę pagalbą. Padėti visiems nukentėjusiesiems tuo pačiu metu, nesant kvalifikuotam personalui, nebūtų galima. Taigi, rūšiavimo metu įvertinamas kiekvieno nukentėjusiojo būklės sunkumas ir prioritetą dėl pagalbos reikalingumo. Rūšiavimas atliekamas tokiose gydymo įstaigose, kur pacientų skaičius viršija turimus personalo išteklius. Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Austrijoje ir kitose pasaulio šalyse didelio pripažinimo yra sulaukusi Major Incident Medical Managament and Support (MIMMS) metodika, kuri yra skirta asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Šis metodas yra taikomas medicinos pagalbos organizavimui, esant didelio masto nelaimingiems atsitikimams, paremtas didelio mąsto įvykių ir katastrofų pasekmių likvidavimo metu įgyta patirtimi. Rūšiavimo tikslas yra tinkamai nustatyti prioritetus. Rūšiavimas - tai dinaminis procesas, kuris gali kisti – nelaimės vietoje, nukentėjusiųjų evakuacijos punkte, prieš transportuojant, atvykus į ligoninę, teikiant specializuotą pagalbą, prieš išrašant iš ligoninės, operacinėse ir skyriuose.

Išskiriami du rūšiavimo etapai: atrankinis rūšiavimas ir detalusis rūšiavimas. Atrankinio rūšiavimo tikslas, esant intensyviam pacientų srautui, rasti kompromisą tarp greičio ir tikslumo, tam pasiekti, reikalinga nukentėjusiuosius suskirstyti į kategorijas. Rūšiavimas turi būti atliekamas greitai, paprastai, saugiai ir standartizuotai, dėl ko buvo sukurtos objektyvios rūšiavimo skalės. Detaliajam rūšiavimui buvo sukurta standartizuota traumos skalė, kurios rezultatas yra patikimas ir greitas, ir ji

(13)

papildo atrankinio rūšiavimo metodą (Priedas Nr. 6). Užsienio mokslininkų pateikiamuose duomenyse analizuojamos priėmimo – SPS SMP pirmumo nustatymo skalės: Australian triage system (ATS), Manchester triage system (MTS), Canadian triage assessment system (CTAS), Emergency severity index (ESI). Visos šios skalės sudarytos iš 5 kategorijų. ESI skalė yra naudojama LSMUL KK.

Lietuvoje SMP sistemos valdymas pagal indikacijas skirstoma į keturias kategorijas. SMP teikiama tol, kol paciento būklė stabilizuojasi, pradedamas ilgalaikis paciento gyvybinių funkcijų palaikymas ir tokią būklę patvirtina skirtingų specialybių konsiliumas. Lietuvos Respublikos įstatymo teiginys patvirtina, kad SMP yra orientuota į stacionarinį, o ne į ambulatorinį paslaugų teikimą [9].

4 pagrindinės rūšiavimo kategorijos: (1 lentelė)

 1 kategorija. Neatidėliotina pagalba, kuri teikiama nedelsiant. Tuo pat metu yra vertinama būklė ir atliekami gydymo veiksmai.

 2 kategorija. Skubi pagalbos kategorija, kuomet medicinos pagalba turi būti teikiama ne vėliau, kaip per 10 min.

 3 kategorija. Atidėtos pagalbos kategorija, kuomet pagalba turi būti teikiama ne vėliau, kaip po 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

 4 kategorija. Skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip 60 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

(14)

SMP kategorija

Pagalbos suteikimo laikas

Skubios pagalbos teikimo indikacijos

1 kategorija Nedelsiant, tuo pat metu vertinama paciento būklė ir atliekami gydymo veiksmai.

1. Esamas ar gresiantis širdies ir (ar) kvėpavimo sustojimas. Pacientas po gaivinimo.

2. Kvėpavimo dažnis (toliau – KD) < 10 kartų per minutę KD >29 kartai per minutę.

3. Sistolinis arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) < 80 mmHg. 4. Sąmonės praradimas ir nereagavimas į skausmą arba reakcija pagal Glazgo komų skalę (toliau – GCS) < 9 balai.

5. Viso kūno traukuliai.

6. Intraveninis vaistų arba narkotikų perdozavimas, sukėlęs hipoventiliaciją ir hemodinamikos sutrikimą.

7. Ūminis cheminis akių pažeidimas. 2 kategorija Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Ūmus, gyvybei grėsmingas kvėpavimo ir (ar) kraujotakos sutrikimas. 2. Ūmus didelio kraujo kiekio (25 procentų cirkuliuojančio kraujo kiekio arba daugiau) netekimas.

3. Labai stiprus / nepakeliamas skausmas dėl įvairių priežasčių, kai skausmo intensyvumas vertinamas 9–10 balų pagal dešimties balų skalę. 4. Hipoglikemija arba hiperglikemija, kai gresia pavojus išsivystyti hipoglikeminei komai, diabetinei ketoacidozei arba hiperosmoliarinei hiperglikemijai.

5. Karščiavimas, kai yra klinikinių sepsio požymių (ne mažiau kaip du iš šių požymių: KD > 22 kartai per minutę,

AKS < 100mmHg, bet kokio lygio sąmonės sutrikimas). Bendras kūno atšalimas, kai temperatūra < 36 oC.

6. Sunki trauma.

7. Didelės rizikos anamnezė:

7.1. didelio raminamųjų medžiagų kiekio suvartojimas ar kitos kilmės toksinių medžiagų suvartojimas;

7.2. kitas gyvybei pavojingas apsinuodijimas;

7.3. gyvybei pavojingas aplinkos faktorių poveikis (generalizuota alerginė reakcija).

8. Psichikos ir elgesio sutrikimai:

8.1. agresija arba smurtas, keliantys grėsmę pačiam pacientui ir aplinkiniams;

8.2. intensyvus psichomotorinis sujaudinimas, kai reikalingas fizinis asmens laisvės suvaržymas dėl grėsmės sau ar aplinkiniams.

(15)

3 kategorija Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Hipertenzinė krizė su greitai progresuojančiais širdies-kraujagyslių ir (ar) centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais.

2. Vidutinio sunkumo nukraujavimas su klinikiniais požymiais dėl bet kokios priežasties.

3. Mieguistumas, sulėtėjusi reakcija dėl bet kokios priežasties (pagal GCS < 13 balų).

4. Oksigenacija < 90 procentų.

5. Besikartojantys traukuliai, užfiksuoti per pastarąsias 12 valandų. 6. Besikartojantis vėmimas ir (ar) viduriavimas esant sisteminei intoksikacijai.

7. Ūmi dehidratacija.

8. Galvos trauma ir trumpalaikis sąmonės netekimas.

9. Stiprus skausmas, vertinamas 6–8 balais pagal dešimties balų skalę, kai reikia skubiai numalšinti skausmą.

10. Ūmi židininė neurologinė simptomatika. 11. Galūnės trauma, dėl kurios sutriko kraujotaka. 12. Psichikos ir elgesio sutrikimai:

12.1. mėginimas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė; 12.2. ūmios psichozės;

12.3. sunki psichologinė trauma, sukelianti elgesio sutrikimus; 12.4. sunki depresija;

12.5. ryškus psichomotorinis sujaudinimas.

13. Kiauryminis akies sužalojimas ar ūmus visiškas regėjimo netekimas. 4 kategorija Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 60 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. 1. Karščiavimas > 39 o

C, nepraeinantis vartojant geriamuosius vaistus ilgiau kaip 24 valandas.

2. Ūmus per pastarąsias 48 valandas atsiradęs širdies ritmo (supraventrikulinė tachikardija, prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, plačių kompleksų tachikardija) ar laidumo (II–III laipsnio AV blokada, atrioventrikulinis ritmas) sutrikimas.

3. Šlapimo sulaikymas, anurija, dializuojamo paciento komplikacijos: A/V šunto trombozė, dializinio kateterio iškritimas / trombozė / disfunkcija. 4. Sunki abstinencijos būklė, galinti komplikuotis dėl rizikos veiksnių (anamnezėje būta psichozių, traukulių; gali komplikuotis dėl gretutinių ūmių ir lėtinių ligų; kompulsyvus psichoaktyviųjų medžiagų potraukis). 5. Pasiutusių ar galimai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai, apseilėjimai.

6. Kitos traumos (nenurodytos 2 ir 3 kategorijose) ir nelaimingi

atsitikimai, įvykę per pastarąsias 48 valandas,esant didėjančiam tynimui, stiprėjančiam funkcijos sutrikimui.

7. Erkių įsisiurbimas.

8. Veido ir žandikaulių srities pūliavimas.

9. Dirbtinai suformuotų stomų sutrikimai (kai reikia jas pakeisti ar atkimšti).

10. Negausus kraujavimas iš makšties arba pilvo skausmas nėštumo metu. 11. Komplikacijos po medicininės intervencijos (iširusi siūlė, pūlingos išskyros, didėjantis tynimas, nepakankama imobilizacija), atsiradusios iki 48 val. po procedūros arba išrašymo iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

12. Svetimkūniai audiniuose arba natūraliose kūno angose / kūno ertmėse, atsiradę per pastarąsias 48 valandas.

Šaltinis Lietuvos Respublikos dokumentas 2018 m. [9].

2010-12-16 Lietuvoje išleistas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V- 368 ,,Dėl Specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo -

(16)

skubios pagalbos skyriui patvirtinimo“, koreguotas 2017-03-31 įsakymu Nr. V- 368 [17], kuris nurodė SPS slaugytojų vaidmenį nustatant SMP kategorijas:

1. „pirminę apžiūrą gali atlikti išplėstinės praktikos slaugytojas:

-,,7 p. Pacientų pirminę apžiūrą, pirminį būklės vertinimą, žmogaus gyvybinių funkcijų rodiklių vertinimą, pacientų skirstymą pagal jų būklės sunkumo kategoriją pagal kompetenciją bei vadovaujantis įsakyme V-208 nurodytais kriterijais gali atlikti išplėstinės praktikos slaugytojas, skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas arba slaugytojas, išklausęs ne trumpesnį kaip 36 val. skubiosios medicinos pagalbos teikimo arba pacientų medicininio rūšiavimo skubiosios pagalbos skyriuje kursą. Po pirminio būklės įvertinimo visus pacientus, išskyrus planine tvarka hospitalizuojamus pacientus, privalo apžiūrėti gydytojas“.“

2. kas gali teikti paslaugas priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje:

- ,,20 p. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirbantys gydytojai (išskyrus skubiosios medicinos gydytojus), slaugytojai (tarp jų skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistai ir išplėstinės praktikos slaugytojai), akušeriai, įgiję skubiosios medicinos pagalbos slaugos specializaciją, ir paramedikai per paskutinius 5 metus (išskyrus priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pradėjus dirbti per 5 metus po atitinkamos profesinės kvalifikacijos įgijimo) turi būti išklausę ne trumpesnį kaip 36 val. skubiosios medicinos pagalbos teikimo vaikams ir suaugusiesiems papildomojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą“.

- ,,23 p. B tipo priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje:

23.1. darbo dienos metu dirba skubiosios medicinos gydytojas ir (arba) medicinos gydytojas, ir (arba) šeimos gydytojas, ir (arba) kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas, ir skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas, ir (arba) bendrosios praktikos slaugytojas, ir (arba) išplėstinės praktikos slaugytojas, ir (arba) kitas slaugytojas; gali dirbti paramedikai pagal savo kompetenciją, akušerijos stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose - akušeriai;

23.2. pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis dirba skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas ir (arba) bendrosios praktikos slaugytojas, ir (arba) išplėstinės praktikos slaugytojas, ir (arba) kitas slaugytojas, o prireikus gydytojo, šias paslaugas pagal savo kompetenciją teikia šiame skyriuje dirbantys gydytojai (skubiosios medicinos gydytojas, medicinos gydytojas, šeimos gydytojas arba kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas) arba ligoninėje budintis gydytojas; gali dirbti paramedikai pagal savo kompetenciją, akušerijos stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose - akušeriai. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirbančio gydytojo arba įstaigoje budinčio gydytojo sprendimu per 1 val. atvyksta reikalingų profesinių kvalifikacijų gydytojai, dirbantys toje pačioje įstaigoje ir teikiantys asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijoje nurodytas stacionarines paslaugas“.

(17)

-,,24 p. C tipo priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirba skubiosios medicinos gydytojas ir (arba) medicinos gydytojas, ir (arba) šeimos gydytojas, ir (arba) kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas, ir skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas, ir (arba) bendrosios praktikos slaugytojas, ir (arba) išplėstinės praktikos slaugytojas, ir (arba) kitas slaugytojas; gali dirbti paramedikai, akušerijos stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose - akušeriai. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirbančio gydytojo sprendimu per 1 valandą atvyksta reikalingų profesinių kvalifikacijų gydytojai, dirbantys toje pačioje įstaigoje ir teikiantys asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijoje nurodytas stacionarines paslaugas“.

Ankstesniais tyrimais siekta nustatyti rūšiavimo pagrįstumą ir patikimumą, įvertinant slaugytojų ir gydytojų darbą. Pradžioje rūšiavimą atlikdavo SPS gydytojas, tačiau didėjant pacientų srautams, pasikeitė personalo perskirstymas ir komandinio darbo organizavimas, daugiau funkcijų atiduodant slaugytojams. Slaugytojų atliekamam paciento priežiūros prioritetų nustatymui buvo sukurtos įvairios mokymo programos, siekiant sukurti saugią aplinką tiek pacientui, tiek slaugytojui. Mokymo programos sukūrė tarpasmeninius, tarpdisciplininius, kritinio mąstymo ir bendravimo įgūdžių kvalifikacinius reikalavimus. Išplėstinės slaugos praktikos slaugytojų vaidmenį sprendė skubios pagalbos asociacijos [18,19,20].

Ebrahim su bendraautoriais [18] atlikto Delfi tyrimo duomenimis, nustatyta, kad plečiant slaugytojo vaidmenį, pastebimai išaugo slaugytojų pasitenkinimas. Sėkmingam rūšiavimo SPS įgyvendinimui būtini išsilavinimas ir organizuotas komandinis darbas. Prioritetas teikiamai priežiūrai ir greitas pagal situaciją algoritmų įdiegimas yra pagrindinis rūšiavimą atliekančios slaugytojos vaidmuo, siejamas su pageidaujamais rezultatais. Palyginus bendrosios praktikos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų darbus, nustatyta, kad slaugytojai efektyviai bendrauja su pacientais ir gali būti puikūs kandidatai išplėstiniam ir išsamiam rūšiavimui [21].

1.3. SPS dirbančių slaugytojų patiriamas stresas darbe

Stresas – apsauginės reakcijos, atsirandančios žmogaus organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių poveikį [4]. Šiomis dienomis jis tapo labai aktualia socialine ir sveikatą įtakojančia problema. Anot mokslininko Hanso Seljė, stresas - tai yra fiziologinė ir psichinė žmogaus įtampos būsena, atsirandanti dėl vidinių ir išorinių dirgiklių ir stresorių [22]. Tobulėjant technologijos ir inertingai plėtojantis informacinėms technologijoms, mažėjant laikui, didėjant darbuotojo asmeninei atsakomybei, didėja psichologinė ir emocinė įtampa, kuri lemia profesinį stresą. Išanalizavus mokslinę literatūrą yra siūloma streso sąvoką apibrėžti įvairiomis streso traktuotėmis. Anot A. S. Wolf - tai psichologinė ir fiziologinė reakcija į kenksmingus arba varginančius darbo aplinkos bei

(18)

viso organizmo aspektus. Tai organizmo reakcija kylanti, dėl stresorių, dezorganizuojančių darbinę veiklą poveikio. Autoriai vieningai apibrėžia, jog tai fiziologinių, emocinių ir kognityvinių būsenų su darbine veikla siejamų elementų kompleksas. Hansas Seljė išskyrė tris stresorių fazes [22]:

 Nerimo fazė  Priešinimosi fazė  Išsekimo fazė.

Pagrindiniai streso požymiai yra skirstomi į psichofiziologinius, emocinius, kognityvinius ir elgsenos. (2 lentelė)

Pasaulyje plačia problema yra laikoma profesinis stresas, daugiausiai paplitęs sveikatos priežiūros sektoriuje: intensyvi sveikatos priežiūros sektoriaus reforma, decentralizacija, restruktūrizacija ir racionalizacija [2].

2 lentelė. Streso požymiai

Psichofiziologiniai

Pagreitėjęs kvėpavimas, dėl padidėjusio deguonies suvartojimo.

Padidėjęs pulsas ir arterinis kraujo spaudimas. Kūno prakaitavimas, galvos, pilvo skausmas, burnos džiūvimas.

Emociniai Baimės jausmas, nuolatos jaučiama įtampa, depresija, pyktis, panika, gailestis, verkimas. Kognityviniai Išsiblaškymas, negebėjimas sutelkti dėmesio,

negebėjimas rasti kompromiso.

Elgsenos

Gausus rūkymas, medikamentų vartojimas, dažnas alkoholio vartojimas, mieguistumas, sumažėjęs kalbumas, kalbėjimas pakeltu tonu, šiukštus elgesys, neproduktyvus darbas.

Šaltinis Andrašiūnienė 2007 m. [2].

Sveikatos apsaugos sistemoje stebimas streso ir smurto augimas. Slaugytojų darbas susijęs su daugybe streso veiksnių ir emociškai sekinančių situacijų. Nuolatinę įtampą darbe kelia situacijos su mirtimi, bendravimas su psichologiškai apsunkintais pacientais, nuolatinis reikalavimas greičiau vykdyti nurodymus [2]. Anot A. Galdikienės [5], dažniausiai stresas atsiranda tarp tų profesijų, kuriose vyrauja mažos savarankiškumo galimybės ir dideli fiziniai bei psichologiniai reikalavimai. Slaugytojo profesija ir yra priskiriama šiems kriterijams. Hingle ir Cooper atliktame slaugytojų patiriamo streso tyrime nustatė ir išskyrė kategorijas, sukeliančias stresinius veiksnius: [23]

(19)

 Darbo krūvis;

 Netinkamas profesinis pasiruošimas;

 Problemos, susijusios su vadovaujančiu personalu;  Diskriminacija kolektyve;

 Susidūrimas su mirtimi;  Tarpasmeniniai santykiai;  Fiziniai ištekliai;

 Namų – darbo konfliktas;

 Įvairūs pokyčiai.

Rimaitienės A. [24] atliktame tyrime buvo nustatyta, kad pagrindinės bendravimo problemos atsiranda dėl didelio slaugytojų darbo krūvio, intensyvaus pacientų srauto tenkančio slaugytojai. To pasekoje, išsivysto empatijos nebuvimas, tolerancijos stoka, neįsiklausymas į pacientų pageidavimus, kyla konfliktai, sukeldami stresą abiems pusėms [24]. Analizuojant užsienio mokslinę literatūrą apie streso populiaciją ir sąsajas, nustatyta, kad stresas yra susijęs su psichosomatiniais sutrikimais. Dažnai pasireiškiantis ,,perdegimo“ sindromas - tai streso padarinys, kai žmogus netenka jėgų dėl ilgalaikių ir besikartojančių emocinių apkrovų, susijusių su nuolatiniu intensyviu rūpinimusi kitais žmonėmis. JAV atliktame tyrime buvo nustatyta, kad stresas statistiškai reikšmingai susijęs su „perdegimo“ komponentais, sumažėjusiu asmeniniu pajėgumu, kuris pasireiškia sumažėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis, kompetencija, sugebėjimu savarankiškai dirbti [21].

Įvykių SPS daugėja priklausomai nuo pacientų srautų didėjimo, tačiau personalas neįgauna

imuniteto stresui, nėra tinkamai pasirengęs susidoroti su kylančiu stresu [25]. Literatūroje SPS įvardijamas kaip daugiausiai stresą patiriančių situacijų. Šio skyriaus slaugytojai yra

rizikos grupėje, todėl šio skyriaus personalas turi mokėti susidoroti ir su naujais, ir su įsisenėjusiais stresoriais [26]. Mokslininkų teigimu, kuomet SPS personalas negauna palaikymo, stresas juos veikia fiziškai, psichologiškai bei emociškai. SPS slaugytojai susiduria su daugeliu nenumatytų, sunkiai nuspėjamų situacijų, esant neprognozuojamiems pacientų srautams, ko pasekoje personalas patiria didesnį fizinį ir psichinį išsekimą, "perdegimo" sindromą. Streso poveikis labai plačiai gali paveikti žmogaus organizmą. Nuolatos patiriamas stresas daro įtaką ne tik sveikatai, darbui, bet ir gyvenimo kokybei. Streso poveikis organizmui gali būti labai įvairus. Nuolatos patiriamas stresas turi neatsiejamų padarinių žmogaus organizmui: atsiranda miego sutrikimai, sumažėja apetitas, išsivysto potraukis psichotropinėms medžiagoms, alkoholiui ir vaistams, atsiranda nuotaikų kaitą, sumažėja darbo produktyvumas, didėja pravaikštų rizika. Streso padariniai atsiliepia sveikata ir, to pasekoje, vystosi neurologinė simptomatika, širdies ir kraujagyslių ligos, atsiranda virškinamojo trakto ligos, atsiranda nerimas bei kiti psichikos sutrikimai [25, 27].

(20)

Moterų dirbančių SPS nerimo ir emocinio išsekimo rezultatai buvo labai aukšti, kas pasireiškė stipriais miego sutrikimais ir depresyvia nuotaika [29]. Patirdami stresą darbo vietoje, slaugytojai tampa irzlūs, atsiranda bendravimo problemų, ūmiau žiūri į bet kokią situaciją. Teigiama, kad minimalus streso poveikis gali motyvuoti personalą teigiamai, o dažni pasikartojantys stresiniai įvykiai turi tik neigiamą poveikį.

Rūšiavimas yra pirmoji klinikinė paciento priežiūra, tikslumas, laikas, planavimas, sprendimų priėmimas ir rezultatų analizė, kas atspindi kiekvienos ligoninės SPS veiklą [30]. Rūšiavimas yra viena iš situacijų, keliančių stresą darbe, kadangi atvyksta nauji pacientai po traumų ar sergantys ūminėmis ligomis. Slaugytojai turi ne tik nustatyti SMP kategoriją, bet ir pradėti skirti tinkamą gydymą. Rūšiuojant pacientus, slaugytojai susiduria ir su staigios mirties ištiktais pacientais. Australijoje atliktame tyrime [31] vidutinis respondentų amžius buvo 34,35 m. (SN 7,06, 23-46 m.). Vidutinis slaugytojų darbo metų stažas SPS buvo 4,5m.. Kvalifikacija buvo: vidurinės mokyklos diplomas 27 (24,32 proc.), 3-iojo laipsnio (2,70 proc.), bakalauro laipsnis 76 (68,46 proc.) ir 4-ojo laipsnio magistro laipsnis (3,60 proc). Aukščiausio lygio slaugytojų streso veiksniai šiame tyrime buvo (mažėjančia tvarka): bendravimas su pacientais, skausmas ir kančia, buvimas šeimos SPS, artimųjų reakcija, didelis darbo krūvis, laiko trūkumas, mirtis ir mirimas. Nebuvo nustatyta reikšmingo ryšio tarp streso balų ir amžiaus, pamaininio darbo ar kvalifikacijos. Vidutinis streso balas reikšmingai skyrėsi tarp slaugytojų vyrų ir moterų, o slaugytojų moterų stresas buvo didesnis nei slaugytojų vyrų (t=3,16, df = 109, p=0,002). Autorių buvo nustatytas aukštas žodinės agresijos, fizinės agresijos ir smurto, su kuriuo susiduria slaugytojai, procentas. 96 proc. respondentų pranešė apie pacientų ir jų šeimų žodinę agresiją, o 70 proc. - apie tam tikrą fizinę agresiją. Šie rezultatai rodo, kad pacientų skausmas ir kančios yra didžiausi slaugytojų stresoriai. Nors kova su skausmu, kančia ir mirtimi yra darbo dalis, slaugytojos gali jausti, kad jos nesugeba tinkamai atlikti savo darbo ir jaudintis. Artimųjų buvimas su pacientu buvo antrasis labiausiai stresą sukeliantis slaugytojų veiksnys. Nors šeimos nariai teikia palaikymą ir paguodą pacientams, jie taip pat gali sutrikdyti slaugytojo veiklą, ypač paciento gaivinimo metu. SPS darbo pobūdis ir darbo krūvis gali būti nenuspėjami ir chaotiški, todėl užimtos slaugytojos turi mažai laiko paaiškinti apie atliekamas procedūras ar pateikti artimiesiems informaciją apie paciento būklę. Didelis krūvis buvo dar vienas streso šaltinis šioje slaugytojų grupėje. Didelis darbo krūvis, personalo trūkumas ir išteklių trūkumas gali sukelti išsekimą, nelaimingus atsitikimus ir blogus rezultatus. Kaip aprašyta anksčiau, daugelyje tyrimų buvo nurodytas didelis darbo krūvis kaip pagrindinis streso šaltinis.

Smurtas sveikatos priežiūros srityje yra svarbi problema visame pasaulyje, o SPS yra viena didžiausių tokio smurto pasireiškimo sričių. Nustatyta, kad slaugytojai yra pažeidžiamiausi nuo pacientų patiriamo smurto, o SPS slaugytojams gresia didžiausias tokio smurto pavojus. Pischa su bendraautoriais [14] duomenimis, 87 proc. apklaustų slaugytojų patyrė smurtą per pastarąjį pusmetį,

(21)

o 40 proc. – per paskutinę savaitę. 95 proc. dalyvių nurodė, kad žodinė prievarta buvo pati dažniausia patirta smurto forma. Buvo nustatyta, kad SPS slaugytojų amžius yra reikšmingas, vyresniems nei 40 metų smurto rizika padidėjo. Taip pat nustatyta, kad labiau patyrę slaugytojai turi mažesnę smurto riziką. Trys veiklos, susijusios su smurto rizika darbe, yra rūšiavimas, vėlesnis bendravimas su pacientais ir pacientų gydymas. Nustatyta, kad daugiausia smurto epizodų buvo pacientų laukimo kambaryje (p=0,001). Logistinės regresijos analizės rezultatais nustatyta, kad slaugytojos, atliekančios rūšiavimą, beveik tris kartus turi didesnę riziką smurtui nuo pacientų (ŠS = 2,91, p <0,001) [14].

Ankstesnių tyrimų duomenimis nustatyta, kad SPS slaugytojos yra mažiau empatiškos nei kitų sričių slaugytojos, gydytojai, ar vaistininkai. Dažnesnį išgyvenimą, depresiją ar išsekimą patyrė jaunesnio amžiaus slaugytojai nei vyresnio amžiaus slaugytojai. Autoriai nustatė didesnį empatijos ryšį su geresne savijauta [32]. Pietinėje Amerikos dalyje atliktas tyrimas parodė, jog dirbantys pasyviai vienoje vietoje slaugytojai, patiriantys mažą darbo kaitą išgyvena mažesnį stresą nei slaugytojai, kurie dirba trumpesnį laiką [33]. Lietuvoje tyrimų apie rūšiavimo metu patiriamą stresą nebuvo atlikta.

1.4. Streso įveika ir SPS dirbančiųjų slaugytojų streso darbe įveikos ypatybės

Streso įveika – tai yra pastangos sumažinti streso reakcijas bei jo neigiamą poveikį [34]. Streso valdymas SPS apima prevenciją, streso mažinimą ir šalinimą. Mažinant streso lygį, svarbi kenksmingų veiksnių kontrolė, teisingas organizavimas ir vadyba, stiprinant darbe vyraujantį mikroklimatą, skatinant darbuotojų pasitikėjimą savimi, kolektyve gerinant tarpusavio santykius. Naudojant problemos šalinimo ir streso įveikos strategijas, personalas išgyvena mažesnį stresą [8]. Stresą įveikti gali padėti psichologo ir psichoterapeuto pagalba. Išanalizavus mokslinę literatūrą, nustatyta, jog palanku būtų didinti slaugytojų sąmoningumą lankymuisi seminaruose, konferencijose, tobulinimosi programose, rekomenduojama nusibrėžti aiškius darbinius prioritetus [35]. Streso išvengimui labai svarbu imtis prevencinių veiksmų. Dirbančiojo personalo ir administracijos dalyvavimas yra svarbus šiame procese, nes reikalingas komunikavimas tarp darbuotojų, siekiant išgirsti stresą sukeliančius veiksnius, streso labiausiai paveikiamas darbuotojų grupės ir numatyti poveikio priemones [3].

Lietuvoje pateikiami objektyvūs darbo sąlygų metodai, dažniausiai buvo analizuojami fiziniai, cheminiai ir biologiniai darbo veiksniai, tačiau dėl ūmėjančios problemos mokslinėje literatūroje aprašomi šie streso sukeliamos žalos mažinimo metodai:

(22)

 Streso valdymas. Ši programa leidžia formuotis asmeniniams streso mažinimo įgūdžiams, ugdo gebėjimą atsipalaiduoti, planuoti laiką. Programų dėka sumažėja streso sukelti simptomai, nerimas, baimė. Organizuojami mokymai, seminarai, konsultacijos ugdo gebėjimą slaugytojams patiems susitvarkyti su kylančiomis problemomis streso metu bei valdyti sudėtingas situacijas.

 Organizaciniai pokyčiai. Jų pagalba mažinamas stresas, tiesiogiai veikiant stresą sukeliančius veiksnius, t.y. konfliktus sukeliančią aplinką, darbo krūvius. Reikalinga tobulinti organizacijos valdymo struktūrą, administracijos vadovavimo įpročius, keisti darbo grafikus ir planus.

Europos Sąjungos šalyse įsteigta direktyva patvirtinta nacionaliniuose teisės aktuose, kuriuose parengta pagrindinės sveikatos ir saugos darbe nuostatos bei numatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojas nepatirtų žalos dėl darbo, įskaitant ir stresą darbe. Streso įveika daug diskusijų kelianti sritis. Išanalizavus užsienio literatūros streso įveikos pateiktus metodus, pateikiama prevencinių priemonių klasifikaciją: [28, 29]

 Darbas ir organizacija (adekvatus darbo grafikas, ribojamas darbo krūvis, organizuojami saviasmenybės mokymai, karjeros planavimas, tinkamų darbo sąlygų sudarymas);

 Sveikas gyvenimo būdas (reguliarus ir tinkamas poilsis, fizinis aktyvumas, tinkama ir reguliari mityba);

 Teigiamos emocijos (teigiamų emocijų palaikymas, ramybės užtikrinimas darbe);  Neigiami dalykai (psichotropinės medžiagos, alkoholio vartojimas, rūkymas);

 Socialinė parama (psichologinė pagalba, komandinio darbo organizavimas, kolektyvo mikroklimato gerinimas).

Streso pojūtis yra dažnas tarp žmonių, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas darbo dalis [36]. SPS Lietuvoje, kaip visame pasaulyje, yra unikalus tuo, kad negali suplanuoti, numatyti ar prognozuoti, ar pasiruošti. Kiekviena situacija yra individuali, kas nevalingai lemia kylantį stresą, kuris prisideda prie kitų stresinių įvykių. Tai atsiliepia ne tik dirbančių žmonių gerovei, bet mažina darbingumą ir jos kokybę [26]. Rūšiavimą atliekantis slaugytojas turi būti praėjęs tinkamus mokymus ir turėti patirties kritiniais atvejais. Atlikta nemažai tyrimų, kurie parodė, kad slaugytojų žinios ir įgūdžiai yra netinkami, per maži. Australijoje atlikta tyrime [37] 42 proc. slaugytojų nedalyvavo rūšiavimo mokymuose ir 14 proc. teigė, kad dar nėra pakankamai pasirengę imtis šios užduoties, todėl įdarbinant patyrusius ir kvalifikuotus slaugytojus SPS bei juos apmokius, galima užkirsti kelią daugybei mirčių, neįgalumui ir papildomoms išlaidoms gydymui. Ankstesniuose tyrimuose nustatyta, kad SPS rūšiavimą atliekančioms slaugytojams tenka dažnai dalyvauti teismo bylose, kas dar padidina streso ir įtampos riziką. Taigi, atliekami mokymai padidina slaugytojų darbo efektyvumą ir pagerina pasitikėjimą.

(23)

Prancūzijoje Rahmati su bendraautoriais [7] tyrimas nustatė, kad apklausos apie rūšiavimą iki mokymų įvertinimas nuo 10,7 ± 3,1 balo pagerėjo iki 17,8 ± 1,6 balo po mokymų praėjus dviem dienoms ir 16,1 ± 2,3 balo praėjus 6 sav. (p=0,001). Prieš mokymus 14 proc. darbuotojų turėjo tinkamų žinių apie rūšiavimą, 72 proc. - vidutiniškas ir apie 14 proc. - blogas. Po mokymų praėjus 2 paroms net 98 proc. darbuotojų žinių buvo laikomos geromis, o 2 proc. - vidutinio lygio. Praėjus 6 sav. po mokymų 76 proc. darbuotojų žinios buvo geros ir 24 proc. vidutinės. Mokymus praėjus dviem dienoms ar šešioms savaitėms žinios nė vienam iš darbuotojų nebuvo įvertintos kaip blogos. Vertinant SMP suteikimą, nustatyta, kad 20 proc. slaugytojų gerai atliko veiksmus, 66 proc. vidutiniškai ir 14 proc. netinkamai. Po mokymo praėjus 2 dienų ir 6 sav. suteikta pagalba pagerėjo atitinkamai buvo - 44 proc. ir 50 proc. Lyginant žinias praėjus 2 paroms ir 6 sav. nustatyta, kad žinių balai sumažėjo nuo 17,8 iki 16,1, o rezultatyvumo balai nuo 59,8 iki 59,7. Laikui bėgant žinios ir rezultatai buvo prastesni ir skirtumas tarp abiejų vidurkių buvo reikšmingas (p=0,001). Nebuvo reikšmingų skirtumų lyginant žinias po 6 sav. tarp individualių charakteristikų ir asmeninių žinių apie rūšiavimą. Tačiau buvo nustatyti reikšmingi skirtumai atlikimo srityje: užimtumo, darbo patirties ir slaugos patirties SPS (r=0,258, p=0,032). Našumas darbuotojų, turinčių daugiau nei trejų metų patirtį, buvo aukštesnis nei turinčių mažiau nei trejus metus ir skirtumas tarp jų buvo statistiškai reikšmingas. Autorių nuomone, nors mokymai pagerina slaugytojų žinias ir įgūdžius, tačiau laikui bėgant jų kiekis sumažėja ir reikia tęstinio švietimo [7].

Irane vykdytame tyrime Azhouhg su bendraautoriais [38] nustatė, norint patobulinti žinias apie rūšiavimą, vienos dienos seminaras nėra efektyvus ir patikimas. Autoriai siūlo ilgesnius suplanuotus seminarus, kad būtų galima išmokyti darbuotojus. Tyrimo metu dalyvių atsakymai į daugumą klausimų apie rūšiavimą buvo teisingi (67 proc. teisingi), bet dėl pacientų gydymą dauguma atsakymų buvo neteisingi (tik 33 proc. teisingi). Remiantis gautais rezultatais, vertinant dalyvius pagal įgytas rūšiavimo žinias prieš ir po seminaro, nustatyta, kad tik pirmojo tipo klausimai po seminaro pastebimai pagerėjo, o atsakymai į kitus klausimus neparodė reikšmingo skirtumo tarp dalyvių prieš ir po testų atlikimo (p>0,05) [38]. Tyrimais nustatytas ryšys tarp darbo patirties ir tinkamai atliekamo pacientų rūšiavimo. Priežastys, dėl kurių slaugytojai negali tinkamai naudotis žiniomis, yra šios: stresas, susijęs su nauja užduotimi, susirūpinimas dėl nepakankamo laiko paciento priežiūrai, darbo krūvis. Organizacinis įsipareigojimas įtraukti personalą ir skatinti jo susidomėjimą bendradarbiauti yra labai svarbus slaugytojo darbe, sukeliantis didesnį saugumo jausmą. Kuo daugiau saugumo darbe, tuo geresnis sistemos funkcionavimas.

Rūšiavimas yra tinkamos informacijos apie pacientus, kurie kreipiasi dėl skubios pagalbos, rinkimo procesas ir sprendimų priėmimo procedūros inicijavimas, naudojant teisingą ir patikimą SMP kategoriją [39]. Sėkmingam SPS darbui yra svarbūs greiti ir tikslūs sprendimų priėmimo etapai, optimalūs paciento gydymo rezultatai. Tikslumas nustatant problemas, yra labai svarbi klinikinių

(24)

sprendimų priėmimo sudedamoji dalis, ypač atliekant trumpalaikius veiksmus. Jis reikalauja slaugytojo nustatyti fiziologinio ir psichologinio stabilumo ribas bei numatyti galimą tolesnę tyrimo eigą, atsižvelgiant į paciento būklę.

Skubiosios medicinos slaugytojų asociacija (ENA) rūšiavimą vertinama kaip patikimą priemonę. Kompetencija yra nuolatinis patvirtinimo procesas, kuris yra saugios SMP praktikos dalis ir tai apima stebėjimą, peržiūrą, siekiant užtikrinti tikslų klinikinių sprendimų priėmimą [40, 41]. ENA laikosi nuomonės, kad:

1. Rūšiavimas yra kritinis vertinimo procesas, kurį atlieka slaugytoja su mažiausiai vienerių metų skubios slaugos darbo patirtimi, taip pat atitinkama papildoma kvalifikacija ir išsilavinimas, į kuriuos gali būti įtrauktas skubios slaugos ir tęstinis pažymėjimas švietimas traumų, vaikų ligų ir širdies priežiūros srityse [42].

2. Skubios pagalbos slaugytojai baigia išsamų, įrodymais pagrįstą mokymo kursą, ir mokosi klinikinių įgūdžių iš patyrusio specialisto [39].

3. Rūšiavimą atliekantys slaugytojai užsiima nuolatiniu kompetencijų patvirtinimo procesu, į kurį įeina stebėjimas ir diagramų peržiūra, atsižvelgiant į korekcijas ir tolesnį mokymą [42].

4. SPS vadovybė užtikrina, kad slaugytojos gautų tinkamą išsilavinimą ir pademonstruoti žinių pritaikymą ir situacijos suvokimą, reikalingą sėkmingai pagal profesinius ir akreditavimo standartus atlikti slaugytojo pareigas [41,42,43].

Neigiama SPS aplinka padidina "perdegimo" ir kitų kritinės psichinės sveikatos būklės pavojų. Be to, SPS supratimas apie neigiamas darbo sąlygas buvo susijęs su mažesniu priežiūros kokybės suvokimu. Vadovo palaikymas sumažina sudirginimo riziką. Gerai suplanuotas SPS darbo sistemos, kuriose dirba pakankamas sveikatos priežiūros specialistų skaičius, prisideda prie darbuotojų darbo efektyvumo ir aukštos kokybės priežiūros praktikos. Weigl su bendraautoriais [44] tyrimas nurodė, kad SPS darbuotojams darbo stresoriai yra ne tik laiko trūkumas ar paciento veiksniai. Didelis savarankiškumas darbe ir aiškus vadovo palaikymas buvo susijęs su žemesniu emociniu išsekimu [44]. Pakitusi darbo aplinka, netinkami administraciniai sprendimai, padidėjus darbo krūviu, didėjant smurtui darbe, didėjant pacientų skaičiui ir mažėjant ištekliams, jie negali suteikti saugios priežiūros ir pacientams. Be to, slaugytojai įvardino išgyvenimus dėl vaidmenų konfliktų, atsirandančių dėl skirtingų slaugytojų ir gydytojų, ir/ar ligoninių administratorių lūkesčių. Vadovų reakcijos trūkumas ir nerealūs lūkesčiai buvo nuolatinė tema, kad pagrindinis dėmesys skiriamas priemonėms, o ne paciento saugai. Slaugytojos ženkliai domėjosi savo, kaip pacientų gynėjų, vaidmeniu, net tada, kai nebuvo ignoruojamos jų pastangos ir lūkesčiai dėl saugumo. Dažniausi jausmai buvo bejėgiškumas, kaltė, baimė, pyktis, nusivylimas, noras nebedirbti. Dažniausi fiziniai sutrikimai buvo nemiga, aukštas kraujospūdis, valgymo sutrikimai, virškinamosios sistemos sutrikimai, nuovargis. Spręsdami emocines problemas dalyviai pripažino, kad vartoja įvairius

(25)

netinkamus vaistus, įskaitant alkoholį, maisto produktus. Tačiau kai kurie dalyviai naudojosi mankšta, psichologinėmis konsultacijomis, darbuotojų informavimu ir streso valdymu. Taigi, priežastys emociniam stresui yra klinikinės (pvz., beprasmiškas rūpinimasis pacientais), vidinės (pvz., abejonės savimi, baimė ir bejėgiškumas) ir išorinės (pvz., prastas komandinis darbas, blogas bendravimas, įtampa dėl išlaidų mažinimo, baimės dėl teisinių veiksmų, administracinės paramos stoka ir ligoninės politika, prieštaraujanti paciento priežiūros poreikiams) [45].

Kinijoje atliktame tyrime, dauguma slaugytojų teigė, kad negavo jokio streso valdymo mokymo ir suvoktas streso indeksas buvo 7 (nuo mažiausio 0 iki didžiausio 10). Lyginant kiekvienos srities streso lygį, daugiausia streso keliančios sritys buvo darbo krūvis ir laikas, darbo aplinka ir ištekliai, slaugos profesija ir klinikinės pareigos, paciento priežiūra, valdymas ir bendravimas [46]. Kitoje Azijos regiono dalyje atliktame tyrime buvo nustatyta, jog SPS slaugytojai susiduria su įtemptu darbo krūviu, keliamais dideliais reikalavimais, dėl ko išsivysto stresas ir išsekimas [7].

Anot Rovo su bendraautoriais [8] kiek daugiau nei pusė slaugytojų dienos pabaigoje gali lengvai „perdegti“ (60 proc.) ir jaučiasi patenkinti pasiektais rezultatais (67,3 proc.). Deja, tik 5,5 proc. apklaustųjų yra patenkinti gaunama alga ir užimamomis pareigomis. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų gerbia save (98,2 proc.) ir savo kolegas (94,35 proc.), jaučiasi vertinami darbe (81,8 proc.) ir jaučiasi komandos dalimi (87,3 proc.). Beveik visi slaugytojai (98,2 proc.) turi asmenį savo problemų aptarimui ir dauguma nesunkiai priima kritiką (80 proc.). Vis dėlto, pusė apklaustų slaugytojų neturi pakankamai laiko savo darbams atlikti (52,7 proc.) ir darbe neskiria laiko sau (54,5 proc.). Jei darbe ir skiria laiko sau, tai slaugytojai dėl to jaučiasi kalti. Trečdalis respondentų (36,4 proc.) jaučia rutiną, iš kurios negali išsivaduoti. Dar trečdalis slaugytojų mano, jog vadovas neleidžia jiems atlikti savo darbo taip, kaip norėtų.

Streso įveikos tyrimas atskleidė, kad apklausoje dalyvaujantys slaugytojai dažniausiai taiko į problemų sprendimą ir socialinę paramą orientuotas streso įveikos strategijas, o rečiausiai – emocinės iškrovos (ant aplinkinių išliejamo pykčio) streso įveikos strategiją. Slaugytojai, kurie darbo vietoje patiria stresinę situaciją, dažniau ieško kaltųjų, išliedami neigiamas emocijas ant aplinkinių ir kaltindami likimą, retai teigiamai interpretuoja susidariusią stresinę situaciją darbe bei ypač retai naudoja įvairius dėmesio nukreipimo būdus, kas sukelia dar didesnį stresą darbe [8]. Literatūros duomenimis nustatyta, kad 43 proc. tyrime dalyvavę respondentai stresą bandė suvaldyti pritaikydami į problemą nukreiptą streso įveiką. Trečdalis (30 proc.) tiriamųjų siekė socialinės paramos, 27 proc. taikė vengimo ir emocinės iškrovos įveikos būdus [48]. Teigiama, kad adaptacinės asmenybės bruožai padeda apsisaugoti nuo kasdienybėje patiriamo streso, o štai mažai adaptyvūs asmenybės bruožai yra linkę į padidėjusį stresą, išgyvena neigiamas emocijas ir nusivylimus. Slaugytojai, kurie turi didžiausius ekstraversijos, sąmoningumo, nuoširdumo ir atvirumo įverčius, naudojo streso įveikos veiksnius [47]. Respondentai su ekstraversijos įverčiais dažniausiai naudojosi socialine

(26)

parama, o rečiausiai vengimo strategija. Slaugytojai, turintys didžiausius nuoširdumo, sąmoningumo įverčius, rečiausiai naudojosi emocinės iškrovos strategija. Šio tyrimo ir kitų užsienio autorių duomenys sutampa, jog ekstraversija yra susijusi su problemų sprendimu, pagalbos ieškojimu. Literatūroje aprašomas charakterio bruožas yra teigiamai susijęs su aktyvia streso įveika, nes būtent atvirumu pasižymintys žmonės sugeba priimti skirtingas nuomones, probleminėje situacijoje sugeba įžvelgti pozityvumą, yra linkę reinterpretacijai, kompromisų ieškojimui, bet nesirenka vengimo strategijų [33,48,49]. Stresinių situacijų įveika yra glaudžiai susijusi su asmenybiniais charakterio bruožais. Adaptyvūs charakterio bruožai yra susiję su aktyviosios streso įveikos strategijomis, o mažiau adaptyvūs - pasyvių įveikų strategijomis, ko pasekoje patiriamas didesnis streso lygis [50, 51].

Apibendrinant užsienyje atliktus tyrimus ir literatūros apžvalgą galima teigti, kad SPS yra savitas dėl susiduriamų situacijų, dėl įvairaus amžiaus pacientų, dėl ūmių būklių nenuspėjamumo. SPS slaugytojai nuolat turi būti pasiruošę netikėtumams ir neatidėliotinai pagalbai. Pastangos gerinti slaugytojų mokymą, tęstinis slaugos mokymas ir praktiniai rūšiavimo įgūdžiai yra būtini visam SPS personalui. Nerekomenduojama rūšiavime dirbti mažai patyrusiems darbuotojams, nes tai įtakoja tolesnę pacientų baigtį [53]. SPS dirbančių slaugytojų streso paplitimas yra ženkliai paplitęs ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, tai apima penktadalį profesinių ligų ir tai yra vienas iš kriterijų rodantis, kad problema yra opi ir aktuali. Lietuvoje tyrimų, atliktų vertinant stresą SPS yra atlikta nedaug. Tuo tarpu tyrimų apie slaugytojų patiriamą stresą, rūšiuojant pacientus, nėra atlikta.

(27)

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

Tyrimo objektas: LSMUL KK traumų ir skubios pagalbos centro, SPS dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai.

Atranka ir tyrimo metodai: tyrimui buvo kviečiami visi SPS dirbantys slaugytojai. Tiriamiesiems buvo pateikta anoniminė anketinė apklausa, kurioje nėra prašoma nurodyti respondento vardo ir pavardės. Tiriamieji buvo informuoti apie tyrimo tikslą, jiems buvo pateikta informuoto asmens sutikimo forma. Gauti duomenys buvo analizuojami ir lyginami su literatūros duomenimis.

Tiriamųjų konfidencialumo užtikrinimas: respondentų konfidencialumas yra užtikrinamas pateikiant anketą, kurioje neprašoma pateikti tiriamojo vardo ir pavardės bei kitų duomenų galinčių identifikuoti asmenį. Anketa buvo užpildoma, įdedama į voką, užklijuojama ir grąžinama tyrėjui. Buvo atlikta bendra visų tiriamųjų atsakymų analizė.

Galima rizika: Apklausa buvo atlikta anketuojant respondentus, intervencijos metodai netaikomi, tiriamieji žalos nepatyrė.

Tyrimo eiga ir procedūros: Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro komiteto leidimas (2020 m. sausio mėn. 31d. Nr. BEC-ISP(M)-189). Respondentams pagal Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymą 2000 m. gegužės mėn. 11 d. Nr. VIII-1679 numatytus reikalavimus buvo paruošta asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo formos, kurios buvo pridedamos prie paruoštų anketų. Anketos buvo sudėtos į vokus ir išdalintos kiekvienam tyrimo dalyviui. Anketų užpildymui buvo skiriami du mėnesiai. Respondentai anketas pildė jiems patogiu laiku. Užpildytos anketos buvo atgal įdėtos į vokus, užklijuotos ir grąžintos tyrėjui, paliktos sutartoje vietoje.

Tiriamųjų atranka: respondentų įtraukimo į tyrimą kriterijai  LSMUL KK SPS dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai

 LSMUL KK SPS dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai užpildę ,,asmens informavimo formą“ ir taip sutiko dalyvauti tyrime.

Į tyrimą neįtrauktų respondentų kriterijai

 Buvo gimdymo ar vaiko auginimo atostogose

 Neužpildė ,,asmens informavimo formos“ ir nepritarė dalyvauti tyrime

Buvo išdalintos 48 anketos. Pasirinktame skyriuje dirbo 48 bendrosios praktikos slaugytojai.

Tyrimo instrumentas: buvo naudojama anoniminė anketa. Anketos buvo ruošiamos išanalizavus Lietuvos ir užsienio šalių autorių literatūrą. Tyrimo instrumento sudarymo etape buvo

(28)

paruoštos anketos remiantis aktualius pasirinktai temai klausimus. Anketą sudarė pristatomoji dalis, kurioje tiriamieji buvo supažindinami su tyrimo tikslu, papasakota anketos pildymo instrukcija, kur ir kur gali kreiptis iškilus neaiškumams, ir garantuotas anonimiškumas. Prieš atliekant pagrindinį tyrimą, buvo atlikta bandomoji LSMUL KK SPS pacientų apklausa, kurios metu buvo apklausta 10 pacientų. Remiantis šios apklausos rezultatais, buvo patikslinti du klausimyno klausimai. Apklausus dar 10 pacientų, buvo įsitikinta, kad klausimynas respondentams pakankamai aiškus. Atsakymai į klausimus buvo užpildyti 100 proc.

Anketą sudarė:

 Pristatomoji dalis, kurioje respondentas supažindinamas su apklausos tikslais bei pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija, garantuojamas anonimiškumas

 Bendrojo pobūdžio klausimai – sudarė 6 klausimai (lytis, amžius, išsilavinimas, darbo stažas, darbo stažas rūšiavime, darbo krūvis )

 Klausimai susiję su turimomis rūšiavimo žiniomis, kurios taikomos klinikinėje praktikoje - 6 klausimai

 5 klausimai susiję su mokymų poreikiu

 1 klausimas su 35 klausimais apie streso vertinimą.  1 klausimas su 24 klausimais apie streso įveiką.

Darbo organizavimas: Darbas sugrupuotas į atskirus etapus:

I etapas. Mokslinė literatūros paieška Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bibliotekos informacijos šaltiniuose, suvestiniuose Lietuvos bibliotekų kataloguose, duomenų bazėse PubMed, UpToDate. Rastos literatūros analizė. Mokslinės literatūros paieškai buvo naudoti šie raktažodžiai: išplėstinės praktikos slauga, triažas, rūšiavimas, stresas, skubios medicinos pagalbos kategorijos, skubios pagalbos skyrius.

II etapas. Tyrimo instrumento sudarymui.

III etapas. Tyrimo organizavimas ir etiniai aspektai. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrintas neįtraukiant į tyrimą pacientų asmeninių duomenų.

IV etapas. Duomenų rinkimas ir statistinių duomenų analizės pateikimas. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 22.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Aprašant intervalų skalės kintamuosius taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, proporcijų lygybė vertinta z testu su Bonferroni korekcija. Kai duomenys aprašomi keturlauke (2×2) dažnių lentele ir kai tikėtinas

(29)

stebėjimų skaičius mažiau negu penki, papildomai skaičiuotas tikslus Fišerio testas. Dviejų nepriklausomų imčių skirstiniai, netenkinę normalumo prielaidos, lyginti Mann-Whitney U testu. Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Vieno binarinio priklausomo kintamojo (Y) priklausomybė nuo kelių nepriklausomų kintamųjų (X) vertinta daugiaveiksnės logistinės regresijos metodu, skaičiuotas šansų santykis (ŠS) su jo pasikliautinuoju 95 proc. intervalu (PI). Regresijos modelio kiekvienos kategorijos klasifikavimo procentas laikytinas patenkinamu kai buvo ne mažesnis, nei 50 proc. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.

1 pav. Darbo eigos etapai

I ETAPAS

Mokslinės literatūros paieška

II ETAPAS

Tyrimo instrumentas ir tyrimo organizavimas

III ETAPAS

Duomenų rinkimas ir statistinė analizė

IV ETAPAS

Riferimenti

Documenti correlati

Dauguma darbuotojų, kurie turi mažiau darbo laiko turi aukštą emocinį išsekimo lygį .Taip pat nustatyta, kad vadovybės paramos trūkumas yra patikimai susijęs su emociniu

Darbo išvados - Lietuvos didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų trys dažniausios patiriamo smurto darbe rūšys yra žodinė agresija (patiria

Tačiau atsirado, lyginant, nemaža dalis tyrime dalyvavusių Slaugos fakulteto pedagoginį darbą dirbančių darbuotojų, kurie išsakė esantys nepatenkinti (n=17; 22,7

2014 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti pagrindinius psichosocialinės darbo aplinkos veiksnius darbinėje aplinkoje. respondentų

Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe vertinimas įverčių grupėse PNJSS klausimyno subskalėje „Psichiatrinės slaugos gabumai“, atsiţvelgiant į

Apibendrinant psichikos sveikatos slaugytojų streso, pasitenkinimo darbu bei ketinimo keisti darbą sąsajas galima teigti, jog patiriamo streso darbe dažnumas didina

After evaluating male and female BT in MEDBUT and MEDBUP groups it was determined following injection of sedative agents in to the body, BT significantly decreased in dogs of

Darbo tikslas - išanalizuoti LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje dirbančių slaugytojų patiriamo streso darbe ir profesinio išsekimo veiksnius..