• Non ci sono risultati.

PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ STRESO DARBE IR NUOVARGIO SĄSAJOS Klinikinės slaugos magistrantūros

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ STRESO DARBE IR NUOVARGIO SĄSAJOS Klinikinės slaugos magistrantūros"

Copied!
93
0
0

Testo completo

(1)

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

VILMA KANDRAŠOVIENĖ

PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ STRESO DARBE

IR NUOVARGIO SĄSAJOS

Klinikinės slaugos magistrantūros baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Viktorija Grigaliūnienė

(2)

2016 metai... mėn. ...d.

PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ STRESO DARBE

IR NUOVARGIO SĄSAJOS

Klinikinės slaugos magistrantūros baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Viktorija Grigaliūnienė

2016 m. geguţės mėn. 23 d. Konsultantė

Doc. dr. Renata Šimoliūnienė 2016 m. geguţės 23 d.

Recenzentas Darbą atliko Prof. dr. Benjaminas Burba Magistrantė

Vilma Kandrašovienė

2016 m. geguţės mėn. _ d. 2016 m. geguţės mėn. 23 d.

(3)

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 SAVOKŲ ŢODYNĖLIS ... 9 LENTELĖS ... 10 PAVEIKSLAI ... 12 ĮVADAS ... 13

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 16

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 17

1. 1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe samprata ... 17

1. 2. Psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe apibūdinančios teorijos ... 18

1. 2. 1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe veiksniai (stresoriai) ... 20

1. 2. 2. Karasek reikalavimų-kontrolės modelis (1979) ... 22

1. 2. 3. Psichikos sveikatos slaugytojų reakcijos į stresą darbe pasekmės ... 23

1. 2. 4. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe prevencija ... 25

1. 2. 5. Psichikos sveikatos slaugytojų sveikatos išsaugojimas salutogeniniu poţiūriu ... 27

1. 3. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio samprata ... 29

2. TYRIMO METODIKA ... 32

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai... 32

2.2. Tyrimo imtis ir respondentų atranka ... 34

2. 3. Tyrimo etika ... 36

2. 4. Tyrimo duomenų analizės metodai... 36

3. TYRIMO REZULTATAI ... 38

3.1. Psichikos sveikatos slaugytojų tyrimo duomenų analizė pagal lytį, amţių, išsilavinimą ir darbo staţą ... 38

3. 2. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė ... 39

3.2.1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė įverčių grupėse pagal PNJSS klausimyno subskales ... 39

3.2.2. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe vidurkiai, pagal PNJSS klausimyno subskales ... 40

3.2.3. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė pagal PNJSS klausimyno subskales, atsiţvelgiant į respondentų amţių ... 42

(4)

išsilavinimą ... 52

3.3.4. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos, atsiţvelgiant į respondentų darbo staţą ... 54

3.3.5. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijos MFI-20L subskalių įverčių grupėse ... 55

3.3.6. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse, atsiţvelgiant į respondentų amţių ... 55

3.3.7. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse, atsiţvelgiant į respondentų išsilavinimą ... 56

3.3.8. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijos įverčių grupėse, atsiţvelgiant į respondentų darbo staţą ... 56

3.3.9. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalių ir MFI-20L nuovargio skalių... 56

3.4. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio sąsajos ... 62

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 63 IŠVADOS ... 68 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 69 PUBLIKACIJOS ... 71 LITERATŪRA ... 72 PRIEDAI ... 79

(5)

SANTRAUKA

Kandrašovienė V. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio sąsajos, magistranto baigiamasis darbas/mokslinė vadovė dr. V. Grigaliūnienė; konsultantė doc. dr. R. Šimoliūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2016, ─ 79 psl.

Psichikos sveikatos slauga yra viena labiausiai stresą keliančių profesijų pasaulyje. Tyrimais pripaţinta psichologinių veiksnių prieţastingumo nuovargiui svarba. Psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe ir nuovargis gali būti glaudţiai susijęs su darbo atlikimu, pacientų sauga, veiklos sumaţėjimu ir šių specialistų sveikata. Todėl psichosocialinių pavojų darbe vertinimas ir kontroliavimas bei streso valdymas yra ne tik moralinė, bet ir teisinė organizacijos pareiga.

Tikslas ─ ištirti psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio paplitimą bei sąsajas. Tyrimo metodai. Anoniminė anketinė apklausa atlikta 2014 m. lapkričio ─ 2015 m. sausio

mėnesiais, kurioje dalyvavo psichikos sveikatos slaugytojai iš šešių Vilniaus bei Kauno miestų gydymo įstaigų (n=222, atsako daţnis – 92,5 proc.). Tyrime naudota psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe vertinimo metodika (PNJSS) ir daugiamatis nuovargio inventorius (MFI-20L). Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-KS (M) -78.

Rezultatai. Įvertinus psichikos sveikatos slaugytojų tyrimo rezultatus, nustatyta, kad daţniausiai

─ 82,9 proc. (n=180) respondentai nurodė patiriantys vidutinį streso lygį (įvertis nuo 25 iki 50). Aukštą streso lygį (>50) apklausoje dalyvavę respondentai daţniausiai patyrė su darbu susijusioje subskalės grupėse „Poţiūris į slaugymą― ir „Bendravimas―. Didţiausi tarp psichikos sveikatos slaugytojų buvo MFI-20L bendrojo ir fizinio nuovargio skalių vidurkiai. atitinkamai ─ 33,8 ir 28,5 proc. (SN ─ 20,56 ir SN ─ 20,05). Maţiausi buvo protinio nuovargio ir sumaţėjusio aktyvumo skalių vidurkiai, atitinkamai ─ 22,8 ir 25,3 proc. (SN ─ 19,44 ir SN ─ 17,43).

Išvados. Dauguma tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutinį stresą darbe.

Daţniausiai stresą darbe kėlė poţiūris į slaugymą ir bendravimas su pacientais bei jų šeimomis. Beveik pusė tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutiniškai išreikštą nuovargį. Didţiausi buvo bendrojo ir fizinio nuovargio rodikliai, kurie reikšmingai nesiskyrė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargis reikšmingai priklausė nuo išsilavinimo. Įgijusieji aukštesnįjį išsilavinimą buvo labiau pavargę, nei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinys psichikos sveikatos slaugytojai. Reikšmingos sąsajos buvo nustatytos keturiose iš penkių PNJSS psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe subskalių, kurios statistiškai reikšmingai priklausė nuo visų MFI-20L nuovargio skalių vertinimų.

(6)

specialists. Therefore, evaluation and control of psychosocial dangers and stress control is not only moral but also obligation of their organization.

The purpose ─ To examine stress and fatigue prevalence and links in psychical health nurse

work.

Methods. During 2014 November - 2015 January anonymous survey was taken in six of Vilnius

and Kaunas health institutions (n=222, answer frequency - 92,5 %). Psychical health nurse work stress evaluation methodology (PNJSS) and Multidimensional Fatigue Inventory (MFI-20L) were used in the survey.

Commettee on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences provided permission to perform this survey.

Results. After examining survey results it was noted that most of respondents - 82,9 % (n=180) -

have answered feeling medium level of stress (between 25 and 50). Accoording to the survey results, most oftenly highest level of stress (above 50) was noted in subscales ‗‘Nursing Approach‖ and ―Communication‖. Among psychical health nurses the highest averages in MFI-20L were in general and physical fatigue - 33,8 and 28,5 % respectively. (SD ─ 20,56 ir SD ─ 20,05). Lowest - mental fatigue and decrease in activity averages - 22,8 and 25,3 % respectively. (SD ─ 19,44 ir SD ─ 17,43).

Conclusions. Most tested psychical health nurses dealt with an average level of stree in work.

Nursing approach and interaction with patients and their families was a common stress factor. Almost half of respondents felt an average level of fatigue in work. Common and physical fatigue indexes were highest, with no significant differences. Psychical nurse fatigue is closely linked to their education. Nurses with higher education more likely felt fatigue than nurses with higher college education. Significant relations were noted in four from five PNJSS physical health nurse stress subscales which were statistically more dependent from MFI-20L fatigue scale indexes.

(7)

PADĖKA

Sklandus ir sėkmingas mokslinio darbo rašymas nepriklauso nuo vieno konkretaus ţmogaus, tai visos komandos bendro darbo rezultatas. Noriu labai padėkoti savo mokslinio darbo vadovei dr. Viktorijai Grigaliūnienei, uţ pasiūlytą temą, naudingus patarimus rengiant darbą, nuoširdų bendravimą ir palaikymą visus mūsų bendradarbiavimo metus.

Dėkoju darbo konsultantei doc. dr. Renatai Šimoliūnienei, uţ svarią pagalbą apdorojant tyrimo duomenis.

Uţ geranoriškai parodytą norą dalyvauti tyrime ir pagalbą vykdant anketinę apklausą esu dėkinga LSMU Kauno klinikų slaugos tarnybos administracijai; LSMU Psichiatrijos klinikos administracijai; VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus pavaduotojai slaugai M. Skvarčevskajai; Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai pavaduotojai slaugai R. Nalivaikienei; Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro direktorei dr. J. Petrulytei; VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės administracijai ir Psichosomatinių susirgimų skyriaus vyresniajai slaugytojai I. Pakulnevič; VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vyr. slaugos administratorei V. Poškuvienei.

Nuoširdus ačiū visiems tyrime dalyvavusiems ir savo brangų laiką skyrusiems psichikos sveikatos slaugytojams.

Dėkoju savo šeimai uţ supratimą ir visapusišką palaikymą.

Su pagarba Vilma Kandrašovienė

(8)

Lent. ─ lentelė T.y. ─ tai yra T. t. ─ taip toliau Kt. ─ kita MN ─ medicinos norma Min ─ minimumas Max ─ maksimumas n ─ tiriamųjų skaičius SN ─ standartinis nuokrypis SP ─ standartinė paklaida Ţr.─ ţiūrėti

(9)

SAVOKŲ ŢODYNĖLIS

Psichikos sveikatos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, išklausęs psichikos sveikatos slaugos

specializacijos programą [24].

Psichikos sveikatos prieţiūra - specializuota sveikatos prieţiūra, vykdoma pagal Lietuvos Respublikos

sveikatos ministerijos patvirtintus standartus. Prieţiūros tikslas - teikti psichiatrinę pagalbą: diagnozuoti, gydyti sutrikimus, ţmogaus psichikos funkcijas; uţkirsti kelią psichikos ligų paūmėjimui; padėti ligoniams prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįţti [6].

Psichosocialiniai rizikos veiksniai ─ veiksniai, kurie dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo

organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą [19].

Tiriamieji (respondentai) ─ šiame darbe tai ─ psichikos sveikatos slaugytojai, pakviesti dalyvauti tyrime. Distresas – netinkamas streso kiekis, neigiamai veikiantis tiek darbuotoją, tiek ir organizaciją [1].

Eustresas – tai optimalus streso kiekis, pozityvi jėga, kuri yra prilyginama naujų iššūkių sukeliamam

susijaudinimui [1].

Stresas darbe – tai darbuotojo reakcija į nepalankius darbo aplinkos sąlygų, darbo reikalavimų, darbo

organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir / ar santykių su darbdaviu psichosocialinius veiksnius [27].

Socialinė parama – tai komunikacijos srautas tarp ţmonių, apimantis emocijas, rūpestį, informaciją,

(10)

6 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe daţnumas proc. įverčių grupėse pagal PNJSS

klausimyno subskales

7 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Psichiatrinės slaugos gabumai― vidurkiai 8 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Pacientų poţiūris― vidurkiai

9 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Poţiūris į slaugymą― vidurkiai 10 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Bendravimas― vidurkiai

11 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Psichiatrinės slaugos

gabumai― vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių

12 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe PNJSS klausimyno subskalės „Pacientų poţiūris―

vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių

13 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Poţiūris į slaugymą―

vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių

14 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Bendravimas― vidurkiai,

atsiţvelgiant į respondentų amţių

15 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų PNJSS klausimyno streso subskalės „Bendras PNJSS―

vidurkiai, atsiţvelgiant į respondentų amţių

16 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės „Psichiatrinės

slaugos gabumai― įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą

17 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės „Pacientų

poţiūris― įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą

18 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės „Poţiūris į

slaugymą― įverčių grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą

19 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės „Bendravimas―

(11)

20 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas klausimyno subskalės „Bendras PNJSS― įverčių

grupėse, atsiţvelgiant į išsilavinimą

21 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas PNJSS klausimyno subskalės „Psichiatrinės

slaugos gabumai― įverčių grupėse, atsiţvelgiant į darbo staţą

22 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijų vidurkiai MFI-20L skalėse

23 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijų vidurkiai, atsiţvelgiant į amţių 24 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijų vidurkiai, atsiţvelgiant į

išsilavinimą

25 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio MFI-20L dimensijų vidurkiai, atsiţvelgiant į darbo

staţą

26 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio dimensijos MFI-20L subskalių įverčių grupėse 27 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės

„Psichiatrinės slaugos gabumai― ir MFI-20L nuovargio skalių

28 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės

„Pacientų poţiūris― ir MFI-20L nuovargio skalių

29 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės

„Poţiūris į slaugymą― ir MFI-20L nuovargio skalių

30 lentele. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės

„Bendravimas― ir MFI-20L nuovargio skalių

31 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų duomenų analizė įverčių grupėse tarp PNJSS streso subskalės

„Bendras PNJSS― ir MFI-20L nuovargio skalių

32 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe PNJSS klausimyno subskalių ir MFI-20L

(12)

6 pav. Sveikata „Gyvenimo upėje― Salutogeniniu poţiūriu 7 pav. Tyrimo imties sudarymo schema

8 pav. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe palyginimai amţiaus grupėse PNJSS subskalėje „Psichiatrinės slaugos gabumai―

9 pav. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe palyginimai amţiaus grupėse PNJSS subskalėje „Poţiūris į slaugymą―

(13)

ĮVADAS

Temos aktualumas. Psichikos sveikatos slauga ─ viena labiausiai stresą keliančių profesijų

pasaulyje [75]. Pastebimas neţenklus psichikos sveikatos slaugytojų skaičiaus maţėjimas Lietuvoje. Nuo 2001 m. iki 2009 m. šios srities specialistų skaičius sumaţėjo nuo 1249 iki 1116, arba nuo 3,6 iki 3,4 slaugytojų 10 tūkst. gyventojų (vidutinis metinis pokytis -0,9 proc.) [26]. Vienas iš galimų motyvų, dėl kurių psichikos sveikatos slaugytojai palieka savo darbo vietas ─ stresas darbe [8, 75].

Lietuvos sveikatos statistika nepatvirtina gerėjančios mūsų šalies gyventojų psichikos sveikatos. Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais (F00-F99) 2010-2014 m. padidėjo nuo 2366,07 iki 2925,01 atvejų 100 000 gyv. [52]. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020 metais psichikos sutrikimai gali siekti iki 15 proc. visų pasaulio ligų [51]. Galima daryti prielaidą, kad, augant psichikos sveikatos prieţiūros paslaugų poreikiui, specialistų darbo intensyvumas tik didės, galimai sukeldamas atitinkamas neigiamas pasekmes jų sveikatai.

Nustatyta, kad savo darbo aplinkoje psichikos sveikatos slaugytojai, daţniau nei kitų sričių sveikatos prieţiūros specialistai, susiduria su veiksniais, galinčiais nulemti streso simptomų pasireiškimą. Streso darbe patyrimas gali turėti poveikį motyvacijai, bendravimui, iniciatyvumui, pasitenkinimui darbu bei teikiamų paslaugų kokybei. Gali būti sutrikdyta emocinė ir fizinė psichikos sveikatos slaugytojų savijauta, atsirasti su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių galimas net darbingumo netekimas [13, 15, 19, 20, 79, 82, 91, 93,].

Įrodyta, kad slaugytojai, dirbantys psichiatrijos srityje, yra tarp daţniausiai pacientų smurtą patiriančių slaugytojų [20, 62, 64, 88]. Nesaugumo darbe suvokimas veikia ir psichikos sveikatos slaugytojų moralę, skatina personalo trintį, didina baimės, bejėgiškumo jausmą, retais atvejais, sukelia minčių apie saviţudybę [61, 90]. Stresas darbe maţina gebėjimus laiku bei kokybiškai atlikti savo darbo uţduotis, atsiranda didesnė klaidingų sprendimų [45], nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė.

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugią, jo sveikatą ir orumą atitinkančią darbo vietą [7]. Manoma, kad ţmonių, patiriančių stresą dėl sąlygų, kurias sukelia arba pablogina darbas, tik daugės, todėl psichologinių, socialinių pavojų darbe įvertinimas ir kontroliavimas, streso valdymas yra ne tik moralinė, bet ir teisinė organizacijos pareiga [11, 23, 44].

Psichikos sveikatos slaugytojų patiriamas aukšto lygio stresas, perdegimas bei išsekimas yra plačiai pripaţinta problema, turinti reikšmės pačiam ţmogui ir pacientų aptarnavimui [70]. Ligi šiol niekas netyrė su ţalingu streso poveikiu siejamo psichikos sveikatos slaugytojų subjektyvaus pobūdţio

(14)

Siekiant išvengti psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe padarinių, būtina taikyti efektyvias ir savalaikes streso darbe prevencines priemones. Prieš kuriant ir įgyvendinant atitinkamas streso maţinimo intervencijas, reikalinga ištirti stresorius psichikos sveikatos slaugytojų darbe, kurie gali turėti įtakos nuovargio pasireiškimui. Dėl to ir buvo nuspręsta atlikti šį tyrimą, paţvelgti į esamą situaciją. Psichikos sveikatos slaugytojų stresui darbe ištirti parinkta šiai specialistų grupei skirta streso vertinimo metodika. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargis vertintas daugiamačiu nuovargio instrumentu, kurį galima naudoti sveikų asmenų nuovargiui testuoti (ergonomikoje). Gauti rezultatai padės geriau suprasti sudėtingą psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio santykį.

Šio darbo tikslas ─ ištirti psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio paplitimą bei sąsajas.

(15)

TYRIMO HIPOTEZĖ

(16)
(17)

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1. 1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe samprata

Europos Komisija su darbu susijusį stresą apibrėţia kaip „emocinių, kognityvinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų visumą į nepageidaujamus ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus. Šiai būklei yra būdingas didelis susijaudinimas ir stiprus diskomfortas, daţnai pasiţymintis baimės jausmu, jog nesusitvarkysi [95].

Streso analizavimas biomedicinos, psichologijos bei vadybos mokslų tyrimuose iš savų perspektyvų, sąlygojo painesnį streso sampratos suvokimą [1]. Nėra vieningai priimto streso darbe apibrėţimo. „Tarptautinis ţodţių ţodynas― (2013) sąvoką stresas [angl. stress – įtampa] apibūdina, kaip įtampos būseną bei tam tikrų įvykių suvokimą, atsiliepimą į išorinių jėgų sukeltus nepalankius, nemalonius bei grėsmingus įvykius – vadinamuosius stresorius.

Mokslinėje literatūroje plačiausiai paplitusios streso sąvokos – stresas, eustresas (teigiamas stresas) ir distresas (visiškai normalus stresas tapęs kenksmingu tuomet, kai aplinkos keliami reikalavimai tampa per dideli arba gebėjimas prisitaikyti ir įveikti grėsmę yra per menkas). Tačiau daugumoje streso darbe modelių apsiriboja bendra streso sąvoka [1, 54].

Ryšys tarp patiriamo streso ir atliekamos veiklos buvo nustatytas dar XX a. viduryje [34]. Stresas darbo aplinkoje atsiranda tarp tų profesijų atstovų, kurių aplinkoje maţos savarankiškumo galimybės, o fiziniai bei psichologiniai reikalavimai dideli. Viena iš tokių profesijų – slaugytojai [8].

Ţmogaus prigimtis ir jo nervų sistema, nėra pakankamai atspari stresams. Teigiama, kad daugeliui slaugytojų šių dienų tempas tempas yra per greitas, keliantis psichinę įtampą ir sudarantis pagrindą organizmo stresinei reakcijai, kuri pareikalauja daugiau vidinių jėgų ir energijos negu reikia, dėl to įtampa tęsiasi net įvykiui praėjus [9].

Psichiatrijos įstaigose dirbančių slaugytojų darbo aplinka niekada nebūna visiškai saugi ir pakankamai ištirta [12, 45]. Nustatyta, kad slauga, o ypač psichikos sveikatos slauga, yra įtempta ir sudėtinga darbo sritis [71, 93]. Savo darbe psichikos sveikatos slaugytojai atlieka daugybę vaidmenų: profesionalaus slaugytojo, paciento įgaliotinio ir advokato, mokytojo, psichologo, patarėjo, paramos teikėjo, komandos nario. Atsakomybė, nesaugumas darbe, kolegų ir vadovybės palaikymo stoka, personalo trūkumas reikalauja nemenkų emocinių bei fizinių pastangų [69].

Teikdami paslaugas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, psichikos sveikatos slaugytojai, daţniau nei kiti sveikatos prieţiūros specialistai, savo darbo valandomis susiduria su nenumatytais, neplanuotais atvejais [65], iššūkiais bei įvairiais darbo veiksniais, kurie susiję su patiriamu stresu ir jo

(18)

1. 2. Psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe apibūdinančios teorijos

Kad reakcija į stresą yra vieningos sistemos dalis, apimanti psichiką ir kūną, įrodė fiziologas Walteris Cannonas (1929). Vėliau šio mokslininko atradimus pratęsė Kanados medicinos daktaras Hansas Selje (1907–1982). Selje (1936) atskleidė, kad stresas – tai nespecifinė organizmo reakcija į bet kokią būtinybę prisitaikyti. Mokslininkas pripaţino, jog streso išvengti neįmanoma, jis yra būtina gyvų organizmų funkcionavimo sąlyga ir, kad tai nėra vien tik negatyvus reiškinys [3, 28]. Priešingai, pozityviai veikiantis stresas sukelia maţiausiai problemų, stimuliuoja, skatina siekti kuo geresnių rezultatų, jį galima sėkmingai panaudoti siekiant veiksmingesnės veiklos [17, 18]. Vis tik daugiausiai mokslininkų dėmesio sulaukia stresas, sukeliantis ilgalaikes neigiamas pasekmes.

N. Chmiel (2005) išskiria tris streso termino prasmes:

a) stresas kaip stimulas; b) stresas kaip reakcija; c) stresas kaip tarpinis procesas tarp stimulo ir reakcijos.

Stresiniai stimulai (stresoriai), į kuriuos reikia atsiţvelgti psichikos sveikatos slaugytojų darbe skirstomi į keturias kategorijas [50]:

1) Darbo turinys (per didelis darbo krūvis, sudėtingas, monotoniškas, pavojingas darbas, per didelė atsakomybė, prieštaringi arba neaiškūs reikalavimai).

2) Darbo sąlygos (pavojingos situacijos, nuodingos medţiagos, kenksmingos sąlygos – triukšmas, blogas apšvietimas, radiacija, temperatūra, fiziškai sunkus darbas, nepakankama higiena, apsauginių priemonių trūkumas ir t.t.).

3) Įsidarbinimo sąlygos (pamaininis darbas, maţas atlyginimas, menkos karjeros perspektyvos, lanksti darbo sutartis, netikrumas dėl darbo).

(19)

4) Socialiniai santykiai darbe (menka socialinė parama, netinkamas vadovavimas, menkos galimybės dalyvauti priimant sprendimus, familiarumas, diskriminavimas).

Potencialiai stresiniai stimulai sukelia skirtingas stresines reakcijas. Reakcija į stresą priklausys nuo kognityvaus situacijos vertinimo ir turimų išteklių stresinei situacijai įveikti bei sugebėjimo jais pasinaudoti [4].

Stresas kaip organizmo psichologinė ir/ar fiziologinė reakcija į tam tikrą grėsmę yra grindţiamas Selje (1936) bendrosios adaptacijos sindromu (BAS). Veikiant staiga atsiradusiam neigiamam stimului, suţadinamas nespecifinių fiziologinių reakcijų kompleksas, turintis apsaugoti nuo ţalingų streso pasekmių. Reaguodamas į stresą, organizmas patiria tris prisitaikymo stadijas [4, 28] ( 1 pav.):

1 pav. Bendrosios adaptacijos sindromo stadijos [28]

BAS modelis analizuoja daugiau fiziologinius nei psichologinius organizmo pokyčius ir nepaaiškina, kodėl streso lygis gali varijuoti arba kodėl su stresu vieni darbuotojai susidoroja geriau nei kiti [4]. Taigi galima teigti, kad psichikos sveikatos slaugytojų pasipriešinimas stresui ir susidorojimas su stresine situacija priklausys nuo asmeninių ţmogaus ypatumų, į kuriuos, kaip teigia autoriai, BAS neatsiţvelgia. Su stresiniais stimulais nesusidorojus ilgesnį laiką, gali pasireikšti neigiamas poveikis sveikatai (nuovargis, aukštas kraujospūdis, cinizmas, depresija ir neviltis, dėl psichinio ar fizinio išsekimo). Dėl to gali gerokai sumaţėti psichikos sveikatos slaugytojų darbingumas. Sutrikus įvairioms organizmo funkcijoms, reakcijos į stresą gali uţsitęsti ir baigtis visišku jėgų praradimu bei organizmo nualinimu.

Norint geriau suprasti streso poveikį, reikalinga atsiţvelgti į individualius ir kognityvinius, vertinimo ir motyvacinius procesus, kurie yra kaip tarpiniai, įsiterpiantys tarp stresoriaus ir reakcijos. Šiuo poţiūriu rėmėsi amerikiečių psichologas R.S. Lazarus, kuris laikomas streso įveikos sąvokos kūrėju. Teigiama, kad įveika – tai nuolatinės sąveikos procesas tarp individo ir stresinės situacijos (Lazarus; Folkman, 1988; Lazarus 1974; pagal Dantzer R, 2001). Lazarus (1975) pastebėjo, kad situaciją stresine gali padaryti pats ţmogus. Ir ne tiek svarbu streso sukeltas įvykis, kiek paties fakto, skirtumų apie tam

1-moji stadija: Aliarmas

• sutelkiamos jėgos pasipriešinimui

2-oji stadija: Prisitaikymas

• bandymai priešintis ir įveikti stresą

3-čioji stadija: Išsekimas

• stresoriui veikiant ilgai, jėgos išsenka

(20)

Šie slaugytojai rizikuoja pasiekti galutinį streso etapą – išsekimą.

1. 2. 1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe veiksniai (stresoriai)

Literatūroje išskiriami su darbu susiję ir galimai stresą keliantys dirgikliai (stresoriai), susiję su emociniais, fiziniais, informaciniais, socialiniais bei darbo organizavimo aspektais, kuriuos būtų galima pritaikyti psichikos sveikatos slaugytojų darbo aplinkoje.

Emociniai dirgikliai veikia organizmą ir psichiką, kai dėl išorinių bei vidinių konfliktų, argumentų, nesutarimų netikėtose, sunkiose ir slegiančiose situacijose, sutrinka emocinė pusiausvyra [34]. Psichikos sveikatos slaugytojai darbe neretai atsiduria pavojingose situacijose, kurių baigtį sunku numatyti. Patiriami dideli psichologiniai krūviai dėl grasinamų, uţgauliojimų, įţeidinėjimų, priekabiavimo ir panašaus pobūdţio elgesio [19, 37], kuris kelia nuolatinę įtampą ir nesaugumo jausmą.

Fiziniai dirgikliai gali kilti dėl fiziologinių permainų, sukeltų ligų ar traumų [34], kuomet iškyla grėsmė fizinei sveikatai arba gyvybei. Vienas esminių stresorių, keliančių pavojų psichikos sveikatos slaugytojams yra pacientų agresija ir fizinis smurtas, kurių metu, dėl priemonių ar darbuotojų trūkumo, kartais nepavyksta uţtikrinti saugumo [10, 19, 36, 37, 60]. Fizinei gerovei įtakos turi ne tik minėtieji įtempto darbo veiksniai, bet ir neretai pasitaikanti triukšminga psichikos sveikatos slaugytojų darbo aplinka, ergonominių veiksniai (ligonių kėlimas, pernešimas, padėties keitimas ir kt.). Kaip ir kitų medicinos įstaigų, taip ir psichikos sveikatos prieţiūros slaugos specialistai susiduria su fiziniais pavojais sveikatai ir saugumui, kuriuos kelia cheminiai (vaistinės medţiagos, dezinfekcinės medţiagos ir kt.) ir biologiniai veiksniai (bakterijos, virusai, mikroorganizmai sukeliantys įvairias ligas ir pan.) [42].

(21)

Informaciniai dirgikliai pasireiškia tuomet, kada reikia suprasti daug sudėtingos informacijos ir nėra reikalingo paaiškinimo [34]. Be pareiginių darbo instrukcijų, slaugymo ypatumų, psichikos sveikatos slaugytojai savo darbe turi ţinoti apie su slauga susijusius įstatymus, institucijas, nuostatas, taisykles, specialius teisės aktus, normines nuorodas, įstatymus, kurie būtini slaugant ir kuriais remiantis tenka tinkamai atstovauti paciento teisėms ir įstaigai, kurioje dirba.

Socialiniai dirgikliai – tai stresoriai darbe, atsirandantys dėl blogo mikroklimato, konfliktų, pripaţinimo ir paramos iš kolegų trūkumas, nepakankamas įvertinimas, patyčios ir diskriminacija, baimė netekti darbo [95] socialinė/psichologinė izoliacija (atsiskyrimas). N. Goalder (2004) teigimu, dėl susiformavusios stigmos visuomenėje ir poţiūrio į psichikos ligomis sergančius ţmones, psichikos sveikatos slaugytojams būdinga profesinė atskirtis (marginalizacija).

Atsakomybės stresas atsiranda dėl situacijų, kuriose daug kas priklauso nuo atsakomybės priimant galutinį sprendimą, daţnai ne tik uţ savo, bet ir uţ kito asmens (paciento, kolegos) veiksmus. Sudėtinga kontroliuoti situaciją, uţtikrinant pacientams palankią terapinę aplinką [34, 67], derinant atsakomybę ir kompetencijos ribas tarp psichikos sveikatos slaugytojų ir gydytojų pareigybių, psichikos sveikatos slaugytojų ir paciento ar jo artimųjų norų bei poreikių nesuderinamumo, galimybių kokybiškai vykdyti pareigas trūkumo (trūkstant pakankamai priemonių ar personalo, kai reikalinga taikyti fizinį suvarţymą, prisiimant atsakomybę dėl paciento gyvybės išsaugojimo galimo suicidinio bandymo atveju ir t.t.).

Laiko stresas kyla, kai neaiški situacijos trukmė [34] arba kai slaugytojams trūksta laiko uţduotims darbe atlikti. Slaugant ūmios psichikos būklės pacientus, ne kartą tenka perorganizuoti numatytą slaugos veiksmų planą bei keisti slaugos veiksmus dėl darbo organizavimo trūkumų, staiga atsiradusių pacientų elgesio pasikeitimų ─ sujaudinimo, agresyvumo, keliamo pavojaus sau ir aplinkiniams, orientavimosi sutrikimų.

Kaip teigia V. Kuodytė ir kt. (2014), psichikos sveikatos slaugytojai patiria aukštus emocinius reikalavimus darbe. Nors akcentuojama, kad darbo vietose daţniausiai prieš slaugytojus fiziškai ir psichologiškai smurtauja pacientai, tačiau apie ketvirtadalį psichologinio smurto sudaro šio pobūdţio smurtas, patiriamas iš vadovų. Šios ir panačios problemos įstaigose daţnai ignoruojamos. Atsakomybė dėl streso patyrimo paliekama patiems psichikos sveikatos slaugytojams.

Hingley ir Cooper (1986; cit. iš Galdikienė, 2007) nustatė devynias pagrindines stresą galimai sukeliančių faktorių kategorijas, būdingas slaugos vadybininkams ir kurias galima pritaikyti psichikos sveikatos slaugytojų darbe:

 darbo krūvis (labai didelis arba labai maţas);

(22)

 pokyčiai (gebėjimas tobulėti profesinėje srityje, mokėjimas prisitaikyti prie naujų technologijų). Mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, jog daugiau nei du trečdaliai apklaustų slaugytojų paliko savo darbą, nes neįveikė streso darbe [8].

1. 2. 2. Karasek reikalavimų-kontrolės modelis (1979)

Streso prieţasčių darbo aplinkoje ieškojo JAV mokslininkas Robert Karasek (1979), įvardindamas du pagrindinius psichosocialinius veiksnius, kurie lemia steso darbe patyrimą, tai ─ reikalavimai darbui ir darbo kontrolė.

"Reikalavimai darbui" reiškia psichosocialinius veiksnius, esančius darbo aplinkoje, pavyzdţiui, per didelis darbo krūvis, per trumpa laiko, skirto darbui atlikti trukmė, konfliktai ir pan. Antrasis aspektas darbo aplinkoje susijęs su galimu "sprendimų platumu" arba, kitaip tariant, "kontrole" ─ darbuotojams suteikta autonomiška sprendimų laisvė, kaip susidoroti su uţduotimis ir darbo reikalavimais, panaudojant savo kompetencijos ţinias bei įgūdţius [1, 78].

Reikalavimų-kontrolės modelis išskiria keturis stresogeniškumo lygius, kurie priklauso nuo darbo reikalavimų ir kontrolės sąveikos [29]:

1) Darbas kels didţiausią stresą, kuomet darbe bus didelis reikalavimų ir maţas kontrolės lygis. 2) Esant dideliems darbo reikalavimams ir dideliam darbo kontrolės lygiui, darbuotojas dirbs aktyvų darbą, skatinantį tobulėti ir mokytis naujų įgūdţių.

3) Esant dideliam kontrolės lygiui ir maţiems reikalavimams, darbuotojas dirbs neįtemptą darbą.

4) Esant maţiems reikalavimams ir ţemai kontrolei, darbuotojas dirbs pasyvų, maţai psichologiškai stimuliuojantį darbą (2 pav.).

(23)

2 pav. Karasek reikalavimų-kontrolės modelis

Šaltinis: http://www.iloencyclopaedia.org/?Itemid=1051

Kaip matome, tiek aukšti reikalavimai darbe, tiek maţa veiksmų laisvė galimai kels įtampą ir didins psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe. Didţiausias galimybes mokytis ir tobulėti psichikos sveikatos slaugytojai turės tuomet, kuomet bus didelis reikalavimų darbui ir didelis sprendimų priėmimo (kontrolės) lygis. Tačiau Naujalytės (2009) teigimu, pastaroji mokymosi hipotezė, nesusilaukė daug mokslininkų dėmesio. Buvo atlikta vos keletas tyrimų, kurie neatskleidė reikšmingų rezultatų.

1. 2. 3. Psichikos sveikatos slaugytojų reakcijos į stresą darbe pasekmės

Darbo vieta gali turėti įtakos fizinės reakcijos į stresą atsiradimui, kuri nesukelia adekvataus fizinio aktyvumo. Į stresinę situaciją reaguodamas ţmogaus organizmas parengia save. Prieš išvengdamas ir pasipriešindamas, organizmas mobilizuoja visas turimas atsargas, išskirdamas streso hormonus. Panaudojami energijos ištekliai ─ cukrus ir riebalai, pakyla kraujo spaudimas, pulso daţnis, pagreitėja kvėpavimas, raumenys įsitempia, sukaupia jėgas. Kitos organizmo funkcijos, tokios, kaip imuninė, virškinimo, lytinė sistemos ─ susilpnėja, pristabdoma organizmo regeneracinė funkcija [95], (3 pav.).

(24)

3 pav. Streso reakcijų organizme schema (Müller-Limmroth 1981)

Šaltinis: [95]

Kaip teigia U. Wittig-Goetz (2010), po ilgalaikio streso, organizmas iš naujo susikuria medţiagų apykaitos procesus [95], tačiau jo poveikio pasekmės sveikatai priklausys kiek laiko trūko streso veikimas. Psichikos sveikatos slaugytojai su stresu darbe susiduria kasdien ir tai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Todėl streso valdymas yra toks svarbus.

Atskiriems slaugytojams gali būti paveikti jų gebėjimai susikoncentruoti, gali tapti sunkiau atlikti uţduotis, laiku priimti tinkamus sprendimus. Įtampa darbe maţina motyvaciją, pablogina teikiamų paslaugų kokybę. Streso sukeltas nerimas gali paskatinti nebūdingų klaidų darbe atsiradimą [85].

Mokslininkai neabejoja, kad stresas yra ţalingas veiksnys ir yra viena iš pagrindinių su darbu susijusių sveikatos problemų [42, 85]. Veiksmingai nesusidorojus su stresu, nukenčia tiek fizinė, tiek psichinė sveikata [35]. Teikdami paslaugas sunkiausiais psichikos sutrikimais sergantiems, psichikos ar proto negalią turintiems ţmonėms [31], psichikos sveikatos slaugytojai, ilgainiui gali išnaudoti vidinius emocinius ir fizinius resursus.

Organizmui tapus nebeatspariam stresams, gali atsirasti psichikos problemų, tokių, kaip nuotaikos ar elgesio pokyčiai, dirglumas, nerimas, depresija, nemiga, netikrumo jausmas, bendravimo sutrikimai, interesų darbui praradimas. Gali kilti daţni nesutarimai, nepasitikėjimas savo jėgomis, negebėjimas kontroliuoti situacijos, nepasitenkinimas darbu, atsirasti vienišumo jausmas. Streso patyrimas

(25)

tiesiogiai gali prisidėti prie pravaikštų atsiradimo, sumaţėjusio darbo našumo ir, galiausiai, išsekimo. Nuolat patenkant į stresines situacijas, psichikos sveikatos slaugytojams gali pasireikšti iki šiol nebūdingas ţalingų įpročių atsiradimas (rūkymas, piktnaudţiavimas alkoholiu ir narkotikais), polinkis į netinkamą mitybą. Galimos pasekmės fizinei sveikatai ─ raumenų, nugaros ir sąnarių skausmas, širdies ligos, virškinimo problemos, dirgliosios ţarnos sindromas, imuniteto stoka, hipertenzija, dvylikapirštės ţarnos piktybiniai navikai. Viena pagrindinių streso apraiškų yra galvos skausmas, paprastai susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip miego sutrikimai, lėtinis nuovargis [46, 68, 80, 85].

Akivaizdu, kad psichosocialinė darbo aplinka svarbi personalo gerovei. Nors stresas gali sukelti įvairius psichosomatinius simptomus, kurie gali ir nesugadinti darbo atlikimo rezultatų, tačiau daliai ţmonių sveikata ir gerovė maţėja.

1. 2. 4. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe prevencija

Kaip jau buvo minėta, spręsti streso darbe problemas teisiškai yra įpareigoti darbdaviai. Streso darbe prevencijai psichikos sveikatos slaugytojus reikėtų įtraukti į su darbu susijusio streso rizikos vertinimą, apţvelgiant stresą galinčius sukelti veiksnius. Steso darbe klausimai turėtų būti nagrinėjami vienodai su kitais sveikatos bei saugos klausimais [23].

Vilija Kuodytė ir kt. (2014) parengtose psichosocialinių darbo sąlygų gerinimo rekomendacijose, skirtose psichikos sveikatos prieţiūros įstaigose dirbantiems slaugytojams, pateikia Tarptautinės darbo organizacijos siūlomą šešių etapų rizikos valdymo proceso modelį, kuriame siekiama pabrėţti vertinimo proceso nuoseklumo ir cikliškumo svarbą rizikos valdyme [19]:

1) Rizikos identifikavimas;

2) Pavojų darbe įvertinimas, atliekant rizikos veiksnių analizę, įvertinant galimai sukeltą ţalą; 3) Streso ir jo pasekmių maţinimo priemonių parinkimas ir diegimas;

4) Galimybių sumaţinti pavojus vertinimas;

5) Priemonių poveikio ir kaštų efektyvumo vertinimas; 6) Priemonių tobulinimas (4 pav.).

(26)

4 pav. Rizikos valdymo proceso modelis (HealthWISE Action Manual, 2014)

Šaltinis: [19]

Taigi, norint suvaldyti psichikos sveikatos slaugytojų psichosocialinių rizikos veiksnių sukeliamą stresą ir jo pasekmes, svarbus reguliarus vertinimo procesas įstaigose ir prevencijos vykdymas [19]. Streso prevencija ir sveikatos stiprinimas darbe reikšmingas tiek pačios sveikatos gerinimui, tiek ir ţmogaus darbingumo, pasitenkinimo darbu, motyvacijos didinimui [2, 87].

W. Cannonas, kuris, kaip manoma, pirmasis (1915) pavartojo sąvoka „atsakas į stresą―, apibūdina individo psichofiziologinį atsaką į stresą ir reakcijos ,,kovok arba bėk‖ kilmę, kuri, savo ruoţtu, veda prie dvejopo rezultatų spektro ─ teigiamo (pvz. sustiprėjęs budrumas, efektyvumo padidėjimas) arba neigiamo (medicininės, psichologinės problemos, elgesio pokyčiai veikiami distreso) [73].

Kaip teigia Hargrove ir kt. (2011), proceso eigoje stresoriai yra lemiantys veiksniai, kurie gali būti paţenklinti aplinkos poveikio, reikalavimų arba atsiradę savaime. Veiksniai (stresoriai) gali sukelti eustresą ─ teigiamą reakciją į stresą, arba distresą ─ neigiamą atsaką į stresą, kuris gali kelti baimę, priversti kentėti.

5 pav. pavaizduotas susidorojimo su stresu organizacijoje procesas, kuris buvo sudarytas iš prevencinių intervencijų, skirtų visuomenės sveikatos gerinimui. Nurodomos trys prevencijos - pirminė, antrinė ir tretinė. Pirmine prevencija siekiama sumaţinti stresorius. Antrinės prevencijos tikslas ─ moderuoti atsaką į stresą. Tretine intervencija siekiama paveikti pasekmes, susijusias su distresu [73].

(27)

5 pav. Streso valdymo prevencijos modelis - stresoriai, atsakas į stresą (eustresas arba distresas) ir streso pasekmės, reguliuojamos prevencinio vadovavimo priemonių

Šaltinis:[73]

Remiantis Bandziene A. (2009), norint pasiekti ilgalaikio streso valdymo rezultato, tikslingiausia atkreipti dėmesį į pirmines prevencines streso darbe valdymo priemones, kurios turi būti nukreiptos ne vien į stresorius, o apimti platesnio spektro tikslus. Reikalinga, kad įstaigų vadovai būtų suinteresuoti sukurti sveiką organizacijos struktūrą, politiką, darbo procesus, kad stresorius būtų galima valdyti, maţinant jų poveikį, sudarant sąlygas, lemiančias darbo efektyvumą, pasitenkinimą darbu ir gerą darbuotojų sveikatą.

1. 2. 5. Psichikos sveikatos slaugytojų sveikatos išsaugojimas salutogeniniu poţiūriu

Ţymus „susidorojimo su situacija― teoretikas, medicinos sociologas A. Antonovsky domėjosi, kaip ţmonės išlieka sveiki. 1979 m. jis pristatė Salutogenezės teoriją (lot. ,,salus― – sveikata, ,,genus― – kilmė), kuri teigia, jog ţmonių nereikia klasifikuoti į sveikus ir ligotus, kad ţmogus nuolat yra sveikatos ir ligos lauke. Iki tol sveikatos problemos buvo nagrinėjamos dėmesį sutelkiant į sergantį asmenį ir į ligas sukėlusias prieţastis. Niekas nesirūpino psichosocialiniais, asmenybės, aplinkos ir kultūriniais veiksniais, kurie paaiškina, kodėl vieni ţmonės įveikia stresą ir lieka sveiki, o kiti – suserga [14].

Remiantis Antonovsky Salutogenezės teorija, darbe patiriamo streso įveika priklauso nuo to, kiek ţmogus turi bendrųjų atsparumo išteklių, kurie ir padeda išlikti sveikiems. Prie bendrųjų išteklių gali būti priskiriama:

 Fizinės asmens savybės

(28)

efektyviau valdo save, lengviau išgyvena stresines situacijas bei turi geriau išlavėjusius streso įveikos mechanizmus. Vidinės darnos lygis priklauso nuo gyvenimo reiškinių paţinimo, elgsenos ir motyvų suvokimo. Vidinę darną sudaro trys komponentai:

1) vidinės ir išorinės veiklos suvokimas; 2) veiklos prasmingumas;

3) gebėjimas valdyti situaciją [49].

Sveikata „Gyvenimo upėje―, pagal Antonovsky Salutogeninį modelį, metaforiškai pavaizduota 6 pav.

6 pav. Sveikata „Gyvenimo upėje“ Salutogeniniu požiūriu

(29)

Remiantis Antonovsky [14], stiprinant sveikatą, nepakaktų saugoti psichikos sveikatos slaugytojus nuo streso (,,statyti tiltus, kad neįkristi į upę―). Kadangi mes visą laiką esame ,,gyvenimo upėje―, todėl turime mokėti plaukti. Asmens sveikatos prieţiūros poţiūriu, ,,ţmones upėje reikia gelbėti, kad nenuskęstų― (nukentėjusiųjų gydymas brangiai kainuoja), todėl visų ţvilgsniai turėtų būti nukreipti į aukštupį – t.y. streso, ligų prevenciją bei sveikatos stiprinimą, kol dar stresas darbe nesukėlė fizinių ir psichinių sveikatos sutrikimų. Sveikatos apsaugos tikslas – minimalizuoti riziką (,,aptverti upę‖). Tai pasyvus būdas, o ligų prevencija (,,aprūpinti gelbėjimosi liemenėmis, kad nenuskęstų‖) – aktyvus.

Todėl pagrindinis sveikatos mokymo tikslas ─ informuoti psichikos sveikatos slaugytojus apie stresą darbe, jo prieţastis, raišką, organizuoti diskusijas, konsultacijas, atidţiai stebėti personalo konfliktus ir puoselėti pozityvius tarpusavio santykius. Psichikos sveikatos slaugytojai privalo išmokti pozityviai pervertinti situacijas, uţuot kaltinus ar laikius save nevykėliais. Reikalinga stengtis didinti pasitenkinimą gyvenimu, kas didina atsparumą stresams. Iš sudėtingų situacijų gaunama nauda skatina tolimesnį mokymąsi ir tobulėjimą [8, 74]. Mokantis atpaţinti streso darbe poţymius (,,mokantis plaukti―), visa tai aptariant, rekomenduojama dėmesį skirti ne tik gresiantiems pavojams, keliamai atsakomybei, atmosferai, bet ir poţiūriui į patį stresą, kuris yra būdingą psichikos sveikatos slaugytojų darbo vietai [23]. Kova su stresu turi būti kiekvieno psichikos sveikatos slaugytojo, visos organizacijos ir šalies sveikatos politikos atsakomybė [62]. Ypač svarbi socialinė parama, gaunama iš kolegų, įvairaus lygmens vadovų pusės [56, 84].

1. 3. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargio samprata

Su jausmu, kurį fiziniais, protiniais ar bendrais nusiskundimais, subjektyviai įvertinęs, apibūdina kaip nuovargiu, susiduria kiekvienas ţmogus. Tai sudėtingas reiškinys, kuris stabdo normalų ţmogaus funkcionavimą. Nuovargis yra veiksnys, kuris susijęs su stresu, saugumo ir veiklos sumaţėjimu darbo aplinkoje ir tapęs vienu svarbiausių darbo fiziologijos, darbo psichologijos, sociologijos bei ekonomikos nagrinėjimo klausimu ir viena didţiausių šiuolaikinės visuomenės problemų [39, 96].

Pasak A. Makūnaitės (2008), nuovargis pradėtas nagrinėti jau 1976 metais. Šio reiškinio tyrinėjimo pradininku laikomas Herbertas Freudenbergeris. Mokslininkas tvirtino, jog nuovargis vystosi tiems ţmonėms, kurie jaučiasi įsipareigoję ir aukojasi kitiems, kol galiausiai ši našta jiems tampa nebepakeliama.

(30)

Iš pradţių galvota, kad nuovargis atsiranda dėl pakitimų raumenyse. Tačiau paaiškėjo, jog raumenys tik maţa dalis sudėtingų reiškinių ir, kad nuovargio atsiradimas priklauso nuo centrinės nervų sistemos būklės. Pasak autorių (A. Stankus, 2007, A. Rogers, 2008), nuovargio atsiradimui įtakos turi įvairios prieţastys. Tai intensyvus ir didelis darbo krūvis, nepatogi darbo vieta, cheminių medţiagų poveikis, triukšmas, sutrikusi mityba ir t.t. Tyrimais nustatytos nuovargio sąsajos su darbo grafiku ─ ilgomis darbo valandomis, viršvalandţiais, darbu pamainomis, nepakankama poilsio ir miego laiko trukme. Gana sunku objektyviai įvertinti nuovargio intensyvumą. Neretai kyla klausimas, ar tai yra laikinas negalavimas, kuris daţnai atsiranda sveikiems, asmenims, ar jau ligos simptomas.

Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10-AM) klinikinė nuovargio sindromo (neurastenijos – F48.0) išraiška labai priklauso nuo kultūrinio konteksto. Išskiriamos dvi pagrindinės formos, kurios turi daug bendro. Vienu atveju pagrindinis nusiskundimas yra padidėjęs nuovargis po protinio darbo, kartu būna tam tikras produktyvumo kritimas, sunku atlikti kasdienius darbus, sunku sukoncentruoti dėmesį ir mąstyti. Kitas nuovargio sindromo variantas daţniausiai pasiţymi kūno silpnumu bei fiziniu nuovargiu ar išsekimo pojūčiu [53].

Tyrimais pripaţinta psichologinių veiksnių prieţastingumo nuovargiui darbe svarba [86]. Sveikatos prieţiūros darbuotojų ir ypač slaugytojų nuovargis, yra veiksnys, kuris gali būti susijęs su veiklos sumaţėjimu. Tai gali būti darbo pobūdţio rezultatas, glaudţiai susijęs su pacientų sauga [58]. Nustatyta, kad psichologinis nuovargis, išsekimas, depresija ir pervargimas labiau pasireiškia tiems slaugytojams, kurie dirba su specialiųjų poreikių, nepagydomomis ligomis sergančiais ligoniais [57].

Nuovargio tyrinėtojų teigimu, reali grėsmė darbuotojo emocinei ir fizinei savijautai iškyla ir tuomet, kuomet darbe ribotos savarankiškumo galimybės, ribota sprendimų priėmimo laisvė, jaučiamas pernelyg didelis organizacijos spaudimas, iškyla reali grėsmė darbuotojo emocinei ir fizinei savijautai. Ir nors nuovargis yra normalus kasdienis išgyvenimas, tačiau patiriant ilgalaikį stresą ir jį lydinčias

(31)

pasekmes, organizmas yra išsekinamas ir nebesugeba apsisaugoti. To pasekoje, atsiranda sąlygos vystytis lėtiniam nuovargiui, profesiniam perdegimui ar net išsekimui [59, 83, 84].

Psichiatrijos įstaigose dirbantys slaugytojai nuolat susiduria su ţmonėmis, turinčiais sudėtingų, sunkiai išsprendţiamų problemų. Psichikos sveikatos slaugytojų patiriamas aukšto lygio stresas, išsekimas ir profesinis „perdegimas― yra plačiai pripaţinta problema [70].

Apibendrinant literatūros apţvalgą galima teigti, kad psichikos sveikatos slaugytojų darbas yra sunkus ir reikalaujantis didelių fizinių bei emocinių resursų. Ir, nors streso poveikis ne visada būna tik neigiamas, tačiau bet koks streso patyrimas yra iššūkis organizmui. Pastaraisiais metais skiriamas vis didesnis dėmesys šiai profesinei grupei, tačiau Lietuvoje trūksta mokslo įrodymais grįstų duomenų apie psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe ir jo pasekmes sveikatai.

(32)

tyrimas. Gavus įstaigų vadovų sutikimus, su jų bei pavaduotojų slaugai pagalba, anketos buvo išdalintos slaugytojams jų darbo vietose. Uţpildytos anketos buvo surinktos tokiu pačiu būdu, t.y. iš įstaigų vadovų bei pavaduotojų slaugai, nuvykus į kiekvieną gydymo įstaigą.

Tyrimas vykdytas dviem etapais. Pirmajame etape atlikta literatūros analizė. Kad išsiaiškinti galimus psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe bei nuovargio raiškos aspektus, buvo išanalizuoti mokslinės literatūros teiginiai.

Antrame tyrimo etape buvo atliekamas psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe bei nuovargio tyrimas. Streso darbe paplitimui ištirti buvo pasirinktas į lietuvių kalbą išverstas ir priataikytas naudoti psichikos sveikatos slaugytojams skirtas streso vertinimo klausimynas (PNJSS) (angl. The Psychiatric Nurse Job Stressor Scale (PNJSS)). Lietuviškos versijos autoriai: Agnė Stolygaitė, Indrė Pušinaitytė, Viktorija Grigaliūnienė [41].

PNJSS klausimyną sudaro 22 teiginiai, kurie suskirstyti į 4 subskales, susijusias su darbo stresoriais psichiatrinėje slaugoje: psichiatrinės slaugos gabumais (angl. Psychiatric Nursing Ability), pacientų poţiūriu (angl. Attitude of Patients), poţiūriu į slaugą (angl. Attitude Toward Nursing) ir bendravimą (angl. Communication).

1. Psichiatrinės slaugos gabumai apima teiginius susijusius su praktiniais gebėjimais, ţiniomis ir poţiūriu į psichiatrinę slaugą.

2. Pacientų poţiūris apima teiginius, susijusius su pacientų poţiūriu į psichiatrijos slaugytojus. Pacientų negatyvumas, neįgyvendinamų reikalavimų kėlimas įvardinami kaip stresoriai.

3. Poţiūris į slaugymą apima teiginius apie poţiūrių į slaugą skirtumus tarp kitų slaugytojų ir medicinos specialistų. Poţiūrių į slaugą skirtumai susiję su darbo stresoriais.

4. Bendravimas apima teiginius, susijusius su bendravimu su pacientais ir jų šeimomis.

PNJSS klausimyno su darbo stresoriais psichiatrinėje slaugoje susijusių subskalių turinys pavaizduotas 1 lentelėje.

(33)

1 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso vertinimo klausimyno (PNJSS) turinys

Nr. Subskalės Teiginiai Šiame tyrime apskaičiuota skalės Cronbach α

1. Psichiatrinės slaugos gabumai, 9 teiginiai 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 0.813 2. Pacientų poţiūris, 6 teiginiai 10, 11, 12, 13, 14, 15 0,824

3. Poţiūris į slaugymą, 5 teiginiai 16, 17, 18, 19, 20 0.672

4. Bendravimas, 2 teiginiai 21, 22 0,727

5. Bendrai PNJSS, 22 teiginiai 1-22 0,833

Atsakymų vertinimui buvo naudojama 100 mm ilgio vizualinė analoginė skalė (VAS) (ţr. priedas Nr. 1). Po kiekvieno VAS teiginio, vienoje skalės (linijos) pusėje parašyta „visiškai ne―, kitoje – „taip―. Streso įvertis matuojamas nuo 0 iki 100. Paţymėti atsakymai, esantys arčiausiau „taip― rodo aukštą, arčiau „visiškai ne― – ţemą streso lygį. Teiginiai 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 20 yra atvirkštiniai, todėl įverčiai vertinami atvirkščiai [nuo 100 iki 0]. Bendras stresas buvo įvertintas susumavus visus 22 PNJSS klausimyno teiginių įverčius. Atskirų subskalių stresas buvo įvertintas susumavus atitinkamų klausimų įverčius.

PNJSS teiginių įverčiai buvo sugrupuoti į tris grupes: streso įvertis nuo 0 iki 25, streso įvertis 25-50 ir streso įvertis nuo 25-50 iki 100. Aukštesnis įvertis rodė aukštesnį psichikos sveikatos slaugytojų streso patyrimą.

Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargiui vertinti buvo pasirinktas daugiamatis nuovargio inventorius (MFI-20) (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20). Lietuviškos versijos autorius Albinas Stankus [39]. Daugiamatis nuovargio inventorius susideda iš 20 klausimų su atitinkama jų numeracija ir išskiria 5 skales: bendras nuovargis, fizinis nuovargis, sumaţintas aktyvumas, sumaţinta motyvacija ir protinis nuovargis. Šią metodiką galima naudoti sveikų asmenų nuovargiui testuoti (ergonomikoje), testas tinkamas klinikiniams ir moksliniams tyrimams.

Respondentų buvo prašoma paţymėti langelį, kuris geriausiai nurodo jo savijautą pastaruoju metu. Kuo labiau psichikos sveikatos slaugytojai nesutinko su teiginiu, tuo arčiau sakinio „Ne, tai netiesa― (dešinėn) paţymėti kryţelį „X― ir atvirkščiai – jei buvo sutinkam su teiginiu, tuo arčiau sakinio „Taip, tai tiesa― (ţr. priedą Nr. 2).

Klausimai ─ 1, 3, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 15, 20 (pagal jų numeraciją), buvo vertinimi balais nuo 1 iki 5. Likusieji klausimai – 2, 5, 9, 10, 13, 14, 16, 17, 18, 19 buvo vertinami atvirkštine balų numeracija – nuo 5 iki 1. Langeliuose paţymėtus dydţius sumuojame pagal atitinkamą klausimų numeraciją. Nuovargio skalių dydţiai įvertinami procentais nuo 0 iki 100. Kuo aukštesnis dydis procentais, tuo didesnis negalavimas.

(34)

Abiejų anketų Cronbach α rodė pakankamai gerus vidinio nuoseklumo rodiklius ir buvo tinkamos ištirti psichikos sveikatos slaugytojų nuomonę apie stresą darbe ir nuovarį.

2.2. Tyrimo imtis ir respondentų atranka

Pasirinkus tiriamąją aibę, specialios tiriamųjų atrankos nebuvo. Streso darbe ir nuovargio vertinimo tyrimo metu buvo siekta apklausti visus psichikos sveikatos slaugytojus iš pasirinktų antrinio ir tretinio lygio stacionarines psichiatrijos gydymo paslaugas teikiančių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų:

1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos;

2. Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centras;

3. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos; 4. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė; 5. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras; 6. Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė; 7. Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Tyrime dalyvavo respondentai iš visų gydymo įstaigų, išskyrus Klaipėdos universitetinės ligoninės psichikos sveikatos slaugytojus, kurie anketinėje apklausoje nedalyvavo dėl to, jog tam nepritarė įstaigos vadovas ir nebuvo gautas leidimas vykdyti tyrimą.

Prieš vykdant anketinę apklausą, tyrimo respondentai buvo supaţindinti su tyrimo tikslu ir anketa.

(35)

Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

 Psichikos sveikatos prieţiūrą teikiantys slaugytojai, dirbantys įstaigoje;  Psichikos sveikatos slaugytojai, sutikę dalyvauti tyrime.

Į tyrimą neįtraukti slaugytojai:

 Psichikos sveikatos slaugytojai, esantys gimdymo ar vaiko auginimo atostogose;  Nesutikę dalyvauti tyrime.

Tyrimo metu gydymo įstaigose, kuriose buvo atlikta apklausa, dirbo apie 240 psichikos sveikatos slaugytojų, tiek anketų ir buvo išdalinta. Sugrąţintos 222 anketos. Atsako daţnias 92,5 proc. Penkios anketos uţpldytos nepilnai, todėl nebuvo analizuojamos. Tyrimo imties sudarymo schema pavaizduota 7 pav.

7 pav. Tyrimo imties sudarymo schema

Duomenys apie psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymą pagal sociodemografines charakteristikas skyriuje „Rezultatai―.

Bendras dalyvauti tyrime pakviestų psichikos sveikatos slaugytojų skaičius

n=240

Išdalinta anketų n=240

Grąţinta anketų n=222

Atsako daţnis n=92,5 proc.

Nepilnai uţpildytos anketos

n=5

(36)

privalomas. Anketos buvo pildomos tyrėjui tiesiogiai nedalyvaujant.

Tyrime buvo laikomasi sąţiningumo principo, kuris reikalauja iš tyrėjo pateikti tik realius gautus duomenis, jų neiškreipiant [16].

2. 4. Tyrimo duomenų analizės metodai

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės programinę įrangą IBM SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) Statistics 23.0.

Tyrimo duomenis sudarė kiekybiniai, ranginiai ir kokybiniai kintamieji. Hipotezės apie kiekybinių kintamųjų skirstinį populiacijoje buvo tikrintos, taikant Kolmogorovo – Smirnovo (Kolmogorov-Smirnov) kriterijų. Rezultatai parodė, kad normalųjį skirstinį turi tik trys kintamieji: „Manau, kad įstaigos vizija ir realybė skiriasi―, p= 0,157 > 0,05, „Manau, kad bendrauti su pacientų artimaisiais yra sudėtinga―, p= 0,286 > 0,05, „Manau, kad bendrauti su pacientais yra sudėtinga―, p=0,143 > 0,05, (5 lentelė).

3 lentelė. Kolmogorovo–Smirnovo testo rezultatai

PNJSS streso subskalės teiginiai Vidurkis SN p – reikšmė

Manau, kad įstaigos vizija ir realybė skiriasi 52,59 27,23 p= 0,157 Manau, kad bendrauti su pacientų artimaisiais yra sudėtinga 51,41 27,25 p= 0,286 Manau, kad bendrauti su pacientais yra sudėtinga 45,10 26,48 p=0,143

Todėl toliau šiame tyrime hipotezėms tikrinti bus naudojami neparametriniai tyrimo metodai. Ranginiai arba kiekybiniai kintamieji, kurių reikšmių skirstinys populiacijoje nebuvo normalusis (Gauso), aprašyti, pateikiant jų reikšmių medianą, minimalią bei maksimalią reikšmes bei reikšmių vidurkį. Hipotezės apie jų reikšmių skirtumus lyginamosiose grupėse tikrintos taikant neparametrinius

(37)

hipotezių tikrinimo kriterijus: Mano-Vitnio U kriterijus ─ dviejų nepriklausomų lyginamų grupių atveju, o Kruskalio-Voliso kriterijus ─ daugiau dviejų nepriklausomų lyginamų grupių atveju. Kokybiniai kintamieji aprašyti, pateikiant jų reikšmių daţnį bei santykinį daţnį (proc.). Kokybinių poţymių tarpusavio ryšiai analizuoti taikant Chi kvadrato (χ²) poţymių nepriklausomumo (homogeniškumo) kriterijų (arba esant nepakankamiems tikėtiniems daţniams ─ tikslusis Chi kvadrato kriterijus ar Fišerio kriterijus). Kiekybinių kintamųjų, netenkinančių normalaus (Gauso) skirstinio sąlygų, o taip pat ranginiams kintamiesiems, tarpusavio ryšiai buvo analizuojami taikant Spearman (rS) koreliacijos koeficientą, nurodantį ryšio stiprumą mononiškumo (didėijmo-maţėjimo) prasme.

Išvadoms apie statistinių hipotezių tikrinimo rezultatus daryti naudotos p reikšmės: tikrinamas skirtumas ar ryšys laikytas statistikai reikšmingu, kai p reikšmė buvo maţesnė uţ pasirinktą reikšmingumo lygmenį  = 0,05.

Ryšys tarp psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe ir nuovargio vertintas apskaičiavus Spearman'o koreliacijos koeficientą. Koeficientų dydţių interpretacija pavaizduota 3 lentelėje.

4 lentelė. Koreliacijos r vertinimų interpretacija

r reikšmė Interpretacija

Nuo 0,9 iki 1, 0 (nuo − 0,9 iki − 1,0) Labai stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija Nuo 0,7 iki 0,9 (nuo − 0,7 iki − 0,9) Stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija Nuo 0,5 iki 0,7 (nuo − 0,5 iki − 0,3) Vidutinė teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija Nuo 0,3 iki 0,5 (nuo – 0,3 iki − 0,5) Silpna teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija Nuo 0,3 iki − 0,3 Labai silpna korialiacija arba jokios

(38)

Tyrimo respondentai buvo suskirstyti į penkias amţiaus grupes. Daugiausiai respondentų (35 proc.; n=76) buvo 41–50 metų amţiaus grupėje.

Daugiau nei du trečdaliai, t.y. 62,7 proc. (n=136) psichikos sveikatos slaugytojų buvo įgiję aukštesnįjį išsimokslinimą (baigę medicinos mokyklą).

Daugiau nei pusė respondentų ─ 60 proc. (n=130) dabartinėje įstaigoje dirbo ilgiau nei 16 metų. Bendrosios tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos pateiktos 4 lentelėje.

5 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų pasiskirstymas, atsiţvelgiant į sociodemografines charakteristikas

Sociodemografinės charakteristikos Iš viso: 100 proc. (n=217) Lytis Vyrai 1,8 (4) Moterys 98,2 (213) Amţius Iki 30 metų 6,9 (15) 31–40 metų 24,9 (54) 41–50 metų 35,0 (76) 51–60 metų 26,3 (57) 60 metų ir daugiau 6,9 (15) Išsilavinimas

Aukštesnysis (medicinos mokykla) 62,7 (136) Aukštasis neuniversitetinis (kolegija) 24,4 (53) Aukštasis universitetinis Darbo staţas 12,9 (28) Iki 5 metų 12,9 (28) 5–15 metų 27,2 (59) 16–25 metų 30,9 (67) 25 metai ir daugiau 29,0 (63)

(39)

3. 2. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė

Psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe buvo tirtas streso vertinimo metodika ─ PNJSS klausimynu, kurį sudaro 4 subskalės, susijusios su darbo stresoriais psichiatrinėje slaugoje: „Psichiatrinės

slaugos gabumai“, „Pacientų požiūris“, Požiūris į slaugą“ ir „Bendravimas“. Subskalė „Bendras PNJSS“ rodo bendrą psichikos sveikatos slaugytojų streso lygį, kurios įvertis gaunamas sudėjus visus

klausimyno subskalių teiginių įverčius.

Gauti PNJSS klausimyno subskalių teiginių įverčiai nuo 0 iki 100 šiame tyrime buvo įvertinti procentais. Aukštesnis įvertis procentais rodė aukštesnį psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe.

3.2.1. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe duomenų analizė įverčių grupėse

pagal PNJSS klausimyno subskales

Psichikos sveikatos slaugytojų stresas darbe buvo suskirstytas į tris grupes ir vertintas streso įverčiu iki 25 (silpnas streso lygis), streso įverčiu nuo 25 iki 50 (vidutinis streso lygis) ir streso įverčiu daugiau kaip 50, kuris rodė aukštą respondentų streso darbe lygį.

Įvertinus psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe, pagal PNJSS klausimyno subskales įverčių grupėse, nustatyta, kad aukštą streso lygį (>50) apklausoje dalyvavę respondentai daţniausiai patyrė su darbu susijusiose subskalėse „Poţiūris į slaugymą“ ir „Bendravimas“, atitinkamai ─ 74,7 proc. (n=162) ir 47,0 proc. (n=102). Apskaičiavus bendrą PNJSS stresą darbe, matome, kad didţioji dauguma ─ 82,9 proc. (n=180) respondentų nurodė patiriantys vidutinį stresą darbe (įvertis nuo 25 iki 50) (6 lentelė).

6 lentelė. Psichikos sveikatos slaugytojų streso darbe daţnumas įverčių grupėse pagal PNJSS klausimyno subskales

PNJSS KLAUSIMYNO SUBSKALĖ Streso įvertis iki 25 Streso įvertis 25-50 Streso įvertis daugiau kaip 50 Iš viso : 100 proc. (n=217)

Psichiatrinės slaugos gabumai 43,8 (95) 53,0 (115) 3,2 (7)

Pacientų poţiūris 24,4 (53) 54,4 (118) 21,2 (46)

Poţiūris į slaugymą 2,8 (6) 22,6 (49) 74,7 (162)

Bendravimas 20,3 (44) 32,7 (71) 47,0 (102)

(40)

7 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Psichiatrinės slaugos gabumai“ vidurkiai (n=217)

STRESO SUBSKALĖS

GRUPĖ Streso subskalės grupės teiginiai

Vidurkis proc. SN Mediana Min Įvertis Max įvertis P SI CH IA T R INĖ S SL AUG O S G AB UM AI

Manau, kad aš sugebu slaugyti ir tinkamai reaguoti

į situaciją 21,0 15,88 18 0 100

Manau, kad aš galiu paaiškinti, kaip atlieku savo

darbą 18,9 13,30 18 0 85

Manau, kad aš turiu gebėjimų uţsiimti slauga 19,8 13,97 19 0 100 Manau, kad mano patirtis yra naudinga mano darbe 19,4 13,82 18 0 100

Jaučiu, kad mano kaip slaugytojos (-o) funkcija

yra aiškiai apibrėţta 29,2 20,45 25 0 100

Manau, kad aš suprantu savo pacientus 25,2 16,58 23 0 100 Manau, kad aš galiu išreikšti savo nuomonę kitų

akivaizdoje 28,6 19,82 25 0 100

Manau, kad aš turiu reikalingų ţinių apie su slauga susijusius įstatymus, institucijas, nuostatas,

taisykles, kurios būtinos slaugant

27,0 18,23 23 0 100

Manau, kad mano profesinio tobulėjimo kryptis

nėra aiškiai apibrėţta 46,7 26,87 55 0 100

Psichiatrinės slaugos darbo stresorių grupėje „Pacientų poţiūris“, didţiausiu vidurkiu ─ 45,1 proc. (SN=27,6; mediana=44) buvo įvertintas daţniausiai stresą keliantis veiksnys ─ iš pacientų jaučiama grėsmė ir keliamas baimės jausmas. Rečiausias stresorius skalėje buvo ─ jaučiamas neigiamas pacientų nusistatymas apklaustųjų atţvilgiu (vidurkis=27,8 proc.; SN=22,.49; mediana=23) (8 lentelė).

(41)

8 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Pacientų poţiūris“ vidurkiai (n=217)

STRESO SUBSKALĖS

GRUPĖ Streso subskalės grupės teiginiai

Vidurkis proc. SN Mediana Min įvertis Max įvertis P ACIE N T Ų P O Ţ IŪR IS

Jaučiu, kad pacientai yra neigiamai nusistatę

mano atţvilgiu 27,8 22,49 23 0 100

Jaučiu, kad yra pacientų, kurie turi nemalonų

poţiūrį į mane 33,5 24,29 26 0 100

Jaučiu, kad yra pacientų, kurie kelia

grėsmę ir kurie mane gąsdina 45,1 27,63 44 0 100

Jaučiu, kad pacientų elgesys man gali daryti

įtaką 36,5 25,32 30 0 100

Jaučiu, kad pacientai savo reikalavimais man

daro spaudimą 40,4 26,08 33 0 100

Jaučiu, kad pacientai iš manęs reikalauja

neįmanomų dalykų 39,7 26,40 35 0 100

Streso subskalės grupėje „Poţiūris į slaugymą― nustatyta, kad didţiausią stresą (vidurkis=67,7 proc.; SN=25,06; mediana=75) respondentams kėlė skirtingas atskirų slaugytojų supratimas apie slaugą bei idealios ir realios slaugos skirtumai (vidurkis=58,7 proc.; SN=26,80; mediana=65). Tuo tarpu, gebėjimas uţsiimti visokeriopa slauga buvo rečiausiai psichikos sveikatos slaugytojų stresą darbe keliantis veiksnys (vidurkis=31,7 proc.; SN=21,23; mediana=25) (9 lentelė).

9 lentelė. PNJSS klausimyno streso subskalės teiginių grupės „Poţiūris į slaugymą“ vidurkiai (n=217)

STRESO SUBSKALĖS

GRUPĖ Streso subskalės grupės teiginiai

Vidurkis

proc. SN Mediana

Min

Įvertis Įvertis Max

P O Ţ IŪR IS Į SL AUG Y M Ą

Manau, kad įstaigos vizija ir realybė skiriasi 52,4 27,33 50 0 100

Manau, kad yra skirtumas tarp mano

įsivaizduojamos idealios ir realios slaugos 58,7 26,80 65 0 100 Manau, kad atskirų slaugytojų supratimas

apie slaugą yra skirtingas 67,7 25,06 75 0 100

Jaučiu, kad mano ir mano vadovybės nuomonės

skiriasi 52,1 26,99 51 0 100

Manau, kad aš turiu gebėjimų uţsiimti

visokeriopa slauga 31,7

21,23

25 0 100

Streso subskalės grupėje „Bendravimas“ paaiškėjo, jog psichikos sveikatos slaugytojams stresą darbe daţniau kėlė bendravimas su pacientų artimaisiais (vidurkis ─ 51,4 proc.; SN=27,26; mediana=53) (10 lentelė).

Riferimenti

Documenti correlati

Nedirbantys naktimis dažniau (67,4 proc.) nei dirbantys naktinį darbą (57,3 proc.), atsakė, kad darbo santykiai kolektyve yra geri, taip pat didesnioji dalis (11,6 proc.)

Tačiau mūsų tyrimo duomenimis Respublikinėse psichiatrijos profilio ligoninėse dirbančių slaugytojų nuomonė apie agresijos pasireiškimo dažnį priklausė nuo jų amžiaus

Apibendrinant psichikos sveikatos slaugytojų streso, pasitenkinimo darbu bei ketinimo keisti darbą sąsajas galima teigti, jog patiriamo streso darbe dažnumas didina

Analizuojant psichikos sveikatos slaugytojų poţiūrį į pacientų lytiškumą tarp atskirų Psichiatrijos klinikos sektoriuje dirbančiųjų, reikšmingai didesnė

susijęs su tikimybe, kad darbo rezultatai atitinka individo laukiamus rezultatus. Kuo daugiau žmonės supranta gaunantys jų verto atlygio, tuo aukštesnis yra pasitenkinimas

Darbo tikslas - išanalizuoti LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje dirbančių slaugytojų patiriamo streso darbe ir profesinio išsekimo veiksnius..

Tikslas: Įvertinti slaugytojų patiriamo streso darbe ir streso įveikos veiksnius bei jų ryšį su mokymų poreikiu, rūšiuojant pagal būtinosios pagalbos poreikį pacientus,

atliktoje dešimties Europos Sąjungos šalių ligoninių darbo sąlygų tyrime nustatyta, kad Danijoje pirmą vietą pagal diagnozuotus profesinius susirgimus sveikatos priežiūros