Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Gintarė Pilvelytė
KAUNO MIESTO GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTIES
DARBUOTOJŲ PROFESINIO STRESO ĮVERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, sveikatos ekologija)
Studentas Vadovas Gintarė Pilvelytė dr. Gintarė Kalinienė (data) (data)
SANTRUMPOS
n - tiriamųjų skaičius p – statistinis reikšmingumas pvz. – pavyzdys (-iai)
GMP – Greitoji medicinos pagalba Proc. – procentai
SĄVOKOS
Stresas - psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos, vidaus veiksniai, kurie yra vadinami stresoriais.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 2
SĄVOKOS ... 3
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1.Streso samprata ir teorijos ... 9
1.2.Stresogeniniai veiksniai greitosios medicinos darbuotojų darbo vietoje ... 11
1.3.Streso išraiškos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbe ... 13
1.3.1.Perdegimo sindromą sąlygojantys veiksniai ... 13
1.4.Greitosios medicinos pagalbos darbo aplinkos stresogeninių veiksnių sąsajos su streso išraiškomis Lietuvoje ir užsienyje ... 16
2.TYRIMO METODIKA ... 17
2.1.Tyrimo imtis ... 17
2.2.Tyrimo organizavimas... 17
2.3.Tyrimo instrumentas ... 18
2.4.Statistinės analizės metodai ... 21
3.TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 22
3.1. Tiriamųjų demografinės charakteristikos ... 22
3.2.Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančiųjų stresogeniai veiksniai ... 23
3.3. Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančiųjų streso išraiškos ... 28
3.4. Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančiųjų darbo aplinkos stresogeninių veiksnių sąsajas su streso išraiškomis ... 32
3.5. Tyrimo privalumai ir trūkumai ... 36
IŠVADOS ... 37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 38
LITERATŪRA ... 39
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos ekologija
KAUNO MIESTO GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTIES DARBUOTOJŲ PROFESINIO STRESO ĮVERTINIMAS
Gintarė Pilvelytė
Mokslinė vadovė dr. Gintarė Kalinienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. – Kaunas, 2018. – 47p.
Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų darbo aplinkos stresogeninius veiksnius bei jų sąsajas su patiriamo streso išraiškomis.
Metodika: Tyrimo objektas – Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Tyrimo metodas – vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 149 Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Atsako dažnis 72,68 proc. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS 22.0 for Windows. Surinktų duomenų skirtumų patikimumas buvo vertinamas chi – kvadrato (χ²) kriterijumi. Statistinė išvada laikyta patikima, kai p < 0,05
Rezultatai: Apie du trečdaliai darbuotojų patiria vidutinį arba aukštą stresogeninių darbo aplinkos veiksnių neigiamą poveikį sveikatai. Vyriausi respondentai (> 60 m.) patiria didžiausią stresą dėl darbo laiko stokos. Taip pat nustatyta, kad vadovybės paramos trūkumas yra statistiškai reikšmingai susijęs su tiriamųjų lytimi, darbo stažu ir amžiumi. Trumpiau dirbantys darbuotojai (iki 10 m.) patiria aukštą paramos trūkumą nei ilgiau dirbantys darbuotojai. Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje darbuotojai patiria somatinį stresą. Daugiau nei pusė darbuotojų patiria aukštą emocinio išsekimo lygį arba vidutinį emocinio išsekimo lygį. Didžioji dalis darbuotojų patiria aukštą depersonalizacijos lygį. Darbo laiko stoka yra patikimai susijusi su emociniu išsekimu. Dauguma darbuotojų, kurie turi mažiau laiko darbui turi aukštą emocinį išsekimo lygį (p<0,05). Taip pat nustatyta, kad vadovybės paramos trūkumas yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu (p<0,05). Nustatyta, kad kolegų paramos trūkumas yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu. Nustatyta, kad fizinio krūvio lygis yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu.
Išvada: Tarp GMP darbuotojų aplinkos stresogeninių veiksnių ir streso išraiškų nustatytas patikimas ryšys.
Raktiniai žodžiai: stresas, paramedikai, slaugytojai, greitoji pagalba, streso išraiškos, stresogeniniai veiksniai.
SUMMARY
Public healthASSESSMENT OF THE PROFESSIONAL STRESS OF THE AMBULANCE WORKERS IN KAUNAS CITY
Gintarė Pilvelytė
Supervisor: dr. Gintarė Kalinienė
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Public Health Faculty, Department of Environmental and Occupational Medicine. – Kaunas, 2017. – 47 p.
The aim of work: To investigate and assess the stressful factors of the work environment of the Kaunas City ambulance station workers and find links with stress related expressions.
Methods: The object of the research was Kaunas City emergency medical staff. Research method – an anonymous survey. 149 emergency medical staff from Kaunas City ambulance participated in the research. The response rate – 72,68 %. Statistical analysis of the data was performed using the statistical software package SPSS 22.0 for Windows. The reliability of the differences between the collected data was evaluated using chi-square (χ²) criterion. The result was statistically significant if the pvalue < 0.05
Results: About two thirds of employees experience moderate or high impact of health effects due stressful working environment factors. Older respondents (> 60 years old) suffer higher stress due to lack of working time. It was also found that the lack of management support is statistically significant in relation to the sex of the subjects, length of service and age. Short-time employees (up to 10 years old) suffer more lack of support than the longer-term workers. Workers experience somatic stress. More than half of the employees experience a high level of emotional exhaustion or average emotional exhaustion. The majority of employees experience a high level of depersonalization. The lack of working time is reliably linked to emotional exhaustion. Most workers with less time to work have a high emotional exhaustion (p <0.05). It was also found that lack of leadership support is reliably linked to emotional exclusion (p <0,05). The lack of peer support has been found to reliably relate to emotional exhaustion. It has been determined that the level of physical activity is reliably related to emotional exhaustion. The lack of management support has a significant impact on the level of depersonalization.
Conclusions: Stressfullenvironment are statistically significant linked to stress harmfull impact for ambulance workers in Kaunas.
ĮVADAS
Darbo aplinkoje patiriamas stresas yra vienas iš sveikatos ir saugos problemų. Patiriamas stresas tarp sveikatos priežiūros specialistų yra globali problema, kuri apima tiek išsivysčiusias šalis, tiek besivystančias [17].
Ištirta, kad dėl 50-60 proc. visų nedarbo dienų yra dėl patiriamo streso darbe. Stresas yra antra pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema. Su patiriamo streso problema susiduria 22 proc. darbuotojų, kurie dirba 27 Europos valstybėse. Streso poveikis neigiamai veikia darbuotojų sveikatą bei darbo našumą. 2002 metais buvo apskaičiuota, kad dėl patiriamo streso darbe 15 Europos Sąjungos valstybių buvo 20 mlrd. eurų nuostolis [20].
Mokslininkai vis dažniau atlieka tyrimų susijusiu su greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesine sveikata. Per pastaruosius metus, mokslininkai vis labiau supranta, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai savo darbe susiduria su daugybe stresorių, kurie gali sukelti su sveikata susijusių problemų [4,31]. Užsienio šalių tyrinėtojai teigia, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbas yra sukeliantis stresą [16].
Panašių Lietuvoje atliktų tyrimų apie stresogeninių veiksnių paplitimą ir streso išraiškas tarp greitosios medicinos pagalbos darbuotojų yra keletas. D. Zdavavičienė analizavo veiksnius, kurie sukelia didžiausią stresą organizuojant darbą, tarp greitosios medicinos pagalbos darbuotojų bei įvertino streso išreikštumo lygį tarp greitosios medicinos darbuotojų tarpe [37]. R. Baranauskaitė tyrė streso ir perdegimo sindromo pasireiškimą tarp slaugytojų, dirbančių skirtinguose profiliuose.
Teorinė reikšmė. Šiame darbe yra pirmą kartą tiriama greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbe stresą sukeliantys veiksniai bei jų sąsajos su streso išraiškomis.
Praktinė reikšmė. Šio darbo rezultatai bus pristatomi Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų darbo aplinkos stresogeninius veiksnius bei jų sąsajas su patiriamo streso išraiškomis.
Uždaviniai
1. Ištirti ir įvertinti greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančiųjų stresogeninius veiksnius 2. Įvertinti greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančiųjų streso išraiškas.
3. Įvertinti greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančiųjų darbo aplinkos stresogeninius veiksnius bei jų sąsajas su streso išraiškomis.
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Streso samprata ir teorijos
Keturi iš dešimties žmonių teigia kartais patiriantys stresą (Saad, 2001 ). Streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Kartais ji taikoma grėsmei arba iššūkiui, o kartais – atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti [42].
Situacijos, kurios sukelia stresą vadinamos stresogeninėmis. Stresogeninės situacijos sukelia psichologinius ir/arba fiziologinius sveikatos pakitimus. Greitosios medicinos darbuotojai - gydytojai, slaugytojai, paramedikai savo darbe dažnai susiduria su stregonenėmis situacijomis bei jų sukeltomis pasekmėmis: padidėjusiu žalingu elgesiu, profesiniu perdegimu, negatyviu požiūriu į darbą bei kitomis streso išraiškomis [38].
Stresas yra sveikatos priežiūros darbuotojų kasdieninio gyvenimo dalis. Mokslininkai nagrinėjantys stresą remiasi skirtingais streso modeliais. Kaip teigia De Jonge, Van Breukelen ir Nijhuis, streso darbe modeliai yra orientuoti į situaciją ir orientuoti į asmenį. Streso modelis orientuotas į situaciją fokusuojasi į įvykius arba veiksnius, kurie vyksta darbo aplinkoje.
Tai pat mokslininkai nagrinėjantys stresą remiasi ir skirtingomis streso teorijomis, kurios skirtingai aiškina streso apibrėžimus, tačiau galima išskirti kelis pagrindinius požiūrius į stresą [37]:
• Stresas kaip organizmo reakcija
• Stresas kaip stresogeninis veiksnys ar įvykis
• Stresas kaip transakcijos procesas
Domėtis stresu pradėta 1956m. Monrealio universitete (Kanada). Mokslininkas H. Selye, pristatydamas savo atliktų tyrimų rezultatus, pavartojo pirmą kartą žodį ,,stresas‘‘. Streso žodis yra kilęs iš lotyniško žodžio ,,stringere‘‘, kuris reiškia ,,stipriai tempti‘‘ [32]. Vėliau šis mokslininkas sukūrė streso teoriją, kuri teigė, kad stresas yra organizmo reakcija į kenksmingus dirgiklius [28,37]. Šis mokslininkas tyrė organizmo pokyčius, kurie atsiranda žmonėms, patyrusiems stresą. Reakcija į stresą susideda ir trijų stadijų – pavojaus, pasipriešinimo ir išsekimo. H. Selye teigė, kad stresas – psichinė ir fiziologinė įtampa, kuri atsiranda dėl išorinių arba vidinių dirgiklių [37].
Kita mokslininkų grupė (T.J. Homles ir R.H. Raihe) 1967 metais padarė išsamesnius tyrimus nei H. Selye ir atkreipė dėmesį, ne tik reakcijas į stresą bet ir streso sukėlėjus. Pagal šią teoriją stresas - kiekvienas gyvenimo įvykis, kuris gali būti stresogeniškas, jei jis yra reikalaujantis adaptacijos. Šie mokslininkai išsamiau išanalizavo stresorius ir bandė nustatyti stresorių vertinimo požymius. Vertinti požymius buvo sukurta skalė, kurios esmė yra įvertinti asmens patirtus stresogeninius įvykius bei prognozuoti sveikatos pokyčius ateityje. Tačiau šios dvi teorijos nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl tas pats stresorius skirtingai veikia skirtingus žmones.
1975 metais Lazarus nustatė, kad streso lygis priklauso nuo asmens individualaus situacijos vertinimo. Žmogus vertindamas situaciją pereina kelis etapus [28]:
1. Situacijos suvokimas. Stresorius gali būti priimamas kaip neigiamas (ignoruojamas), teigiamas (priimtinas) suvokiamas kaip pavojingas (sukeliantis stresą).
2. Įveikimo galimybės vertinimas. Susidūrus su stresoriumi, žmogus gali nieko nedaryti arba ieškoti įveikimo galimybių. Pats žmogus, vertindamas stresogeninę situaciją ją interpretuoja ir sukelią streso reakcija bei reguliuoja įveikimo galimybes.
Lazarus stresą apibūdina kaip individo ir jį supančios aplinkos santykį, kurį individas vertina kaip apsunkinantį arba viršijantį jo sugebėjimus.
Apibendrinant galima teigti, kad vieningo požiūrio į stresą nėra. Mokslininkai yra suformulavę keletą streso teorijų, kurios yra orientuotos į organizmo reakciją, stresogeninius veiksnius ir transakcija. Stresas priklauso nuo daugelio žmogaus asmenių savybių bei tyrėjo streso teorijos pasirinkimo.
1.2.Stresogeniniai veiksniai greitosios medicinos darbuotojų darbo vietoje
Darbuotojai, kurie dirba vidutinės arba didelės rizikos darbus, kurie gali sukelti stresą, pavyzdžiui, greitosios medicinos darbuotojai dažnai susiduria su stresorias savo darbe [34].
Greitosios pagalbos darbuotojų darbe yra būdinga teikti skubiai medicinos pagalbą ir transportuoti pacientus į gydimo įstaigą. Per iškviesimus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams tenka gaivinti, sunkiai nešti pacientus, ir tuo pačiu metu gali tekti susidoroti ir su psichologiškai sunkiomis užduotimis [34].
Greitosios medicinos darbuotojai turi dažnai atlikti skubias užduotis, pvz.: imtis skubių veiksmų, siekiant optimaliai suteikti pagalbą pacientams. Pagalba yra dažnai teikiama sudėtingomis aplinkybėmis, kurios yra dažnai stresogeniškos, pvz.: nepatogi darbo poza, nepažystama aplinka bei trukdant atlikti darbą pašaliniams asmenims ar pacientų giminaičiams [7]. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai taip pat atlieka ir neskubias užduotis, pvz.: transportuoja pacientus, kurie yra terminalinės būklės ar sergantys lėtinėmis ligomis iš vienos gydimo įstaigos į kitą, transportavimo metu GMP specialistai gali patirti stresą, kuris gali būti toks pats ar net didesnis kaip skubių atvejų metu [30]. Jau daugiau kaip dvidešimt metų yra išsiaiškinta, kad šie darbo veiksniai greitosios medicinos darbuotojus veikia kaip stresoriai [39, 26].
Vieni mokslininkai teigia, kad ypač neigiamą poveikį sveikatai, greitosios medicinos darbuotojams sukelia su darbu susiję stresoriai, pavyzdžiui, pamaininis darbas, darbo perkrovos, konfliktai darbe, socialinės paramos stoka [33,34]. Kiti mokslininkai teigia, kad ypač neigiamą poveikį sveikatai sukelia stresoriai, kurie yra susiję ir su nesėkmingu pacientų gaivinimu [23].
Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis, buvo nustatyta, kad dažniausi stresoriai tarp greitosios medicinos darbuotojų yra paramos trūkumas iš kolegų, savarankiškumo stoka, konfliktinės situacijos, per mažas atlygis už darbą, informacijos trūkumas vykstant į iškvietimą bei paramos stoka iš tiesioginio vadovo. Šiuos stresorius per vienų metų laikotarpį patyrė 66 proc. darbuotojų. Nyderlandų greitosios medicinos darbuotojai nurodė, kad jiems didžiausią stresą sukelia kai tenka susidurti su mirusias vaikais, raminti nevilties apimtus pacientus ar jų artimuosius [34].
Australų mokslininkai atlikto keletas tyrimų ekonomiškai besivystančiose šalyse ir nustatė, kad 50 proc. greitosios medicinos darbuotojų, per vienerius metus savo darbe susidurė su konfliktiškai pacientais arba jų artimaisiais arba net 25 proc. smurtaujančias prieš greitosios medicinos specialistus [9].
Stresas yra psichikos bei viso organizmo būsena, kai yra pasitelkiama funkcinių rezervų mobilizacija, siekiant įveikti stresogeninę situaciją [41].
Analizuojant veiksnius, kurie sukelia stresą Greitosios medicinos pagalbos darbe, galime juos išskirti į keletą veiksnių: [41]
✓ Darbo užduočių veiksniai (atsakingumas, sunkumas, monotoniškumas) ✓ Darbo turinio veiksniai (sprendimų ribojimas, abejojimas dėl sprendimų) ✓ Vaidmenų darbe veiksniai (kontaktas su pacientais ir jų artimaisiais)
✓ Karjeros ir pareigybių veiksniai (apribotos karjeros galimybės, netenkinantis atlyginimas, darbo sąlygų pavojingumas)
✓ Darbo laiko veiksniai (viršvalandžiai, darbas pamainomis, naktimis)
✓ Mikroklimato darbe veiksniai (netenkinantys santykiai su kolegomis ir tiesioginiais vadovais, paramos stoka iš kolegų)
✓ Baimė dėl darbo praradimo (baimė prarasti darbą, nedarbo rodikliai šalyje)
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dažnai susiduria su pacientais, kurie yra apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų ir konfliktiškai nusiteikę. Didelis darbo krūvis, emocinė įtampa darbo metu didina konfliktų atsiradimą tarp GMP darbuotojų [41,29].
Didžiosios Britanijos Saugos ir sveikatos agentūra nagrinėdama streso veiksnių paplitimą darbe, stresorių neskirsto pagal lygmenis, be to atsiriboja nuo stresorių esančių už darbovietės ribų. Šie specialistai teigia, kad stresą darbe sukelia šeši stresoriai (reikalavimai, kontrolė, tarpusavio santykiai, pokyčiai, vaidmenys, parama) [29].
Apibendrinat galima teigti, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbe yra daug stresogeninių veiksnių. Daugelis jų susijęs su sudėtingomis darbo užduotimis, vadovybės paramos trūkumu, sudėtingomis darbo sąlygomis.
1.3.Streso išraiškos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbe
Daugiau nei 35 proc. darbuotojų teigia, kad jų atliekamas darbas reikšmingai siejasi su jų sveikata. Europos Sąjungoje atliktų darbo sąlygų tyrimas atskleidė, kad europiečių dažniausios su sveikata susijusios problemos yra nugaros skausmas (24,7 proc.), raumenų skausmas (22,8 proc.), nuovargis (22,9 proc.) bei stresas (22,3 proc.) [30].
Atliktais moksliniais tyrimais yra patvirtinta, kad fizinis smurtas ar grubus elgesys bei psichologinis smurtas, kuris yra patiriamas greitosios medicinos darbuotojų darbe, mažina darbuotojų pasitenkinimą savo darbu, mažina motyvaciją bei tampa dažnai darbo keitimo priežastimi. Taip pat darbuotojai jaučia įtampa, kuriai esant sumažėjo darbo kokybė, dėl dėmesio koncentracijos, todėl pasitaiko klaidų teikiant pagalba.
Taip pat nustatyta, kad darbuotojai patiria miego sutrikimą, nerimą, padidėjusį jautrumą, dažnus galvos ar pilvo skausmus jei darbe dažnai susiduria su stresoriais.
Apklausus 720 Švedijoje dirbančių greitosios medicinos specialistų buvo nustatyta, kad su stresu darbe susiduria 59 proc. darbuotojų, o nuolatinį stresą patiria apie 10 proc. apklaustųjų. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad stresą patiria apie 71 proc. darbuotojų. Naujoje Zelandijoje stresą patiria 35 proc. greitosios medicinos darbuotojų [37].
Įvairių šalių mokslininkai yra tyrę, kokie dažniausi stresoriai ir kokios streso išraiškos vyrauja tarp GMP brigados darbuotojų.
1.3.1.Perdegimo sindromą sąlygojantys veiksniai
Perdegimas ir stresas yra dažna problema tarp sveikatos priežiūros darbuotojų [11]. Perdegimo sindromas yra psichologinė būklė, kuri atsiranda dėl ilgalaikio stresorių poveikio darbe. Kadangi medicinos darbuotojams yra būdingas aukšto lygio stresas, todėl jiems padidėja perdegimo sindromo rizika [1,43]. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad profesinio perdegimo sindromą patiria apie 50 proc. medicinos gydytojų ir trečdalis slaugytojų. Nagrinėjant literatūrą, įdomu pastebėti, kad dažniau profesinį perdegimą patiria, tie sveikatos priežiūros specialistai, kurie turi didelį darbo valandų skaičių.
Perdegimo sindromu buvo pradėti domėtis XX a. ir jis nustatytas 1970 metais tarp specialistų, kurie užsiima paslaugų teikimu žmonėms, daugiausiai sveikatos priežiūros sektoriuje. Tada perdegimo sindromas buvo apibūdintas kaip nepajėgumas įveikti streso darbe arba didelis energijos resursų naudojimas, kuris palaipsniui sukelia perdegimą (30). Perdegimui vertinti yra matuojama trys skalės: emocinis išsekimas, depersonalizacija ir sumažėję asmeniniai laimėjimai [25,22,27] (1 pav. [35]).
1pav. profesinio perdegimo sindromo sudedamosios dalys
Darbuotojai, kurie patiria visus tris profesinio perdegimo simptomus, turi didžiausią riziką perdegimui. Sunkaus profesinio perdegimo lygiai, iš medicinos personalo, dažniausiai yra tarp anestiozologų, onkologų ir GMP darbuotojų (30). 2014 m. Graikijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo tiriama koks yra išsekimo lygis tarp GMP darbuotojų ir biuro darbuotojų. Buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingai aukštas emocinio išsekimo lygis yra tarp GMP darbuotojų nei tarp biuro darbuotojų [25].
Prancūzijoje buvo atliktas tyrimas tarp intensyvios terapijos medikų ir buvo nustatyta, kad 46,5 proc. respondentų (n=253) patiria aukštą perdegimo sindromą. Taip pat šis tyrimas atskleidė, kad darbo valandų skaičius per savaitę, budėjimai po 24 val. yra didieji stresoriai, kurie lemia aukštą profesinio perdegimo lygį [27].
Perdegimo sindromo sukeliančius veiksnius galima suskirstyti į kelias grupes(1 lentelė) [28] 1. Individualūs
2. Organizaciniai
Individualūs perdegimo veiksniai atsiranda dėl asmenybių savybių, pvz.: lytis, amžius ir t.t. Ch. Maslasch nustatė, kas perdegimas dažniausias yra tarp jaunų specialistų (19-25 m.) ir darbuotojų, kurie yra vidutinio amžiaus (40-50 m.). Mokslininkai teigia, kad jaunų žmonių profesinis perdegimas yra siejamas su darbuotojų lūkesčiais pradėjus dirbti ir darbo realybe, kuri nepateisina jų lūkesčių bei patiriamu stresu pradėjus dirbti. Vyresnio amžiaus profesinis perdegimas yra siejamas su vidutinio amžiaus krize, jei darbuotojai jaučia, kad nepasitenkina savo darbu, jaučiasi emociškai išsekę, atsiranda didesnė tikimybė profesiniam perdegimui.
PROFESINIO PERDEGIMO SINDROMO SUDEDAMOSIOS DALYS
EMOCINIS IŠSEKIMAS Fizinių ir emocinių išteklių išeikvojimas, negebėjimas vykdyti paskirtų užduočių, persidirbimo jausmas DEPERSONALIZACIJA Neigimas, abejingumas, atsainus požiūris į darbą, bendradarbius, pacientus SUMAŽĖJĘ ASMENINIAI LAIMĖJIMAI Žmogaus bejėgiškumo jausmas, kompetencijos
stokos jausmas, darbo pasiekimų trūkumas,
1 lentelė. Profesinio perdegimo proceso veiksniai
Individualūs veiksniai Organizaciniai veiksniai
Amžius Darbo sąlygos
Lytis Darbo krūvis
Išsilavinimas Darbo dienos trukmė
Šeimyninė padėtis Laiko deficitas
Darbo stažas Darbo turinys
Asmeninės savybės Pacientų skaičius
Neurotiškumas Pacientų problemų sudėtingumas ir svarba
Dalyvavimas priimant sprendimus Grįžtamasis ryšys
Teigiama, kad didžiausias streso pasireiškimas yra greitosios medicinos pagalbos, neurologijos, priėmimo skyriaus, onkologijos, traumatologijos, neurologijos darbuotojų darbe. Streso pasireiškimas yra siejamas su profesiniu perdegimo rizika [13].
Olandijoje atlikto tyrimo metu, buvo apklausta 123 greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Šio tyrimo metu nustatyta, kad 80 proc. respondentų patiria stresą darbe, daugiau nei dešimtadaliui buvo nustatytas ir perdegimo sindromas. Nustatyta, kad 85 proc. Olandijoje dirbančių greitosios medicinos pagalbos specialistų per penkerių metų laikotarpį bent kartą savo darbe susidūrė su veiksnias, kurie sukelia stresą, pavyzdžiui: vaiko mirtis (25 proc.), smurtas (13proc.), paciento mirtis teikiant medicininę pagalbą (23 proc.), pagalbos teikimas suicidams (bandantiems nusižudyti) (10 proc.), darbo organizacinės problemos (8 proc.) [34].
1.4.Greitosios medicinos pagalbos darbo aplinkos stresogeninių veiksnių sąsajos su
streso išraiškomis Lietuvoje ir užsienyje
Paskutiniu metu, greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjai vis daugiau sulaukia dėmesio iš mokslininkų. Pastaraisiais metais, mokslininkai vis daugiau atranda įrodymų, kad GMP personalas patenka į rizikos grupes dėl su darbu susijusių veiksnių [12]. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai yra labiau linkę turėti psichikos sveikatos problemų nei dauguma likusios populiacijos [24]. Mokslininkai nustatė, kad dėl greitosios medicinos personalo darbo specifikos, GMP personalas patiria aukšto lygio stresą, dėl didelio streso atsiranda nerimas, depresija, perdegimo sindromas [19,15,3].
Profesinis perdegimas ir stresas yra dažnos problemos tarp greitosios medicinos pagalbos specialistų. Mokslininkai teigia, kad profesinio perdegimo sindromas atsiranda kaip atsakas į ilgai trunkančius stresorius [36].
Mokslininkai tyrinėję, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbo vietoje esantys stresoriai yra susiję su streso išraiškomis. Nustatė, kad lėtinio streso formos reikšmingai susiję su alkoholio vartojimu tarp greitosios medicinos specialistų [6]. Tyrinėtojai tyrę Danijos GMP darbuotojų su sveikata susijusius veiksnius, nustatė, jog 42 proc. darbuotojų patiria kaulų ir raumenų skausmus bei 20 proc. miego sutrikimus. Šie nusiskundimai reikšmingai siejasi su patiriamais psichosocialiniais stresorias darbe [14].
Cerdeira J.C su kolegomis tyrė, kokias streso išraiškas patiria greitosios medicinos darbuotojai kai pacientai arba jų artimieji yra konfliktiškai nusiteikę. Ištyrus retrospektyviu kohortiniu metodu 441 grietosios medicinos pagalbos darbuotojus (135 gydytojai, 127 slaugytojai, 179 paramedikai). Nustatyta, kad GMP specialistai, kurie buvo patyrė konfliktines situacijas su pacientais ar jų artimaisiais reikšmingai dažniau patyrė nerimą, emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir perdegimo sindromą lyginat su GMP specialistais, kurie nepatyrė konfliktinių situacijų [5].
Medicinos personalas, kuris teikia GMP paslaugas, dažnai savo darbe susiduria su situacijomis, kurios sukelia tiek emocinį tiek fizinį stresą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dažnai atsiduria situacijose, kurių eiga sunku nuspėti, pvz.: sprendimų priėmimas, esant ligoniui ūmioje fazėje; susidūrimas su pacientų artimaisiais nelauktose situacijose [8,39].
2.TYRIMO METODIKA
2.1.Tyrimo imtis
Gavus bioetikos centro leidimą, buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos darbuotojų stresą sukeliančius veiksnius ir jų sąsajas su streso išraiškomis.
Tyrime dalyvavo visi Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos brigadų darbuotojai ( medikai, slaugytojai, paramedikai, vairuotojai – paramedikai, vairuotojai). Iš viso 2015m. šioje įstaigoje buvo 205 GMP brigadų darbuotojai, apklausiamų darbuotojų skaičius pateiktas 1 lentelėje.
1 Lentelė. Darbuotojų skaičius Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje 2015-12-31.
PAREIGYBĖ FIZINIAI ASMENYS
Medicinos gydytojai 37
Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistai 75
Paramedikai 30
Paramedikai - vairuotojai 51
Vairuotojai 12
2.2.Tyrimo organizavimas
2016 metais buvo gautas leidimas vykdyti tyrimą iš Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos įstaigos vadovo. Vadovas buvo supažindintas su tyrimo tema, tikslu ir tyrimo instrumentu. Toliau dokumentai buvo pateikti LSMU Bioetikos centrui ir 2016m. rugsėjį buvo gautas Bioetikos centro leidimas tyrimui.
Tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Siekiant ištirti ir įvertinti stresą sukeliančius veiksnius ir sąsajas su streso išraiškomis. Anoniminė anketinė apklausa buvo vykdoma gruodžio ir sausio mėnesiais. Tyrimo dalyviai buvo supažindinti su anketos tikslu. Siekiant užtikrinti tiriamųjų anonimiškumą buvo neprašoma tyrimo dalyvių rašyti jokių asmeninių domenų. Tyrimo dalyviams anketos buvo dalijamos rytinės pamainos metu prieš 8 ir 9 val. ryto ir prašoma užpildyti per kelias savaites. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo išdalinta 205 anketos, tolimesniam anketų analizavimui buvo tinkamos 149 antekos (atsako dažnis 72,68 proc.)
2.3.Tyrimo instrumentas
Siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai sukelia stresą greitosios medicinos darbuotojų darbo vietoje buvo naudojama NASS klausimynas (angl. The Norwegian Ambulance Stress Survey). Šis klausimynas buvo išverstas iš anglų kalbos magistrantės ir darbo vadovės, klausimyną pervertė anglų kalbos dėstytoja, nesutapimai pakoreguoti. Klausimynas yra sudarytas iš septynių skalių, kiekvienoje skalėje nuo 3 iki 6 klausimų, iš viso 34 teiginiai, kurie yra susiję su stresiniais įvykiais greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbe [32].
2 lentelė. NASS klausimyno skalės.
Visi 34 teiginių atsakymai suskirstyti į skalę nuo 0 iki 9. Teiginiuose klausiama, kaip dažnai su pateikta teiginyje situacija susidūrė darbuotojai 0(niekada) iki 9 (labai dažnai) (2).
Darbo laiko stokos skalė vertinama klausimyne teiginiais nuo 1 iki 5. Šie teiginiai analizuoja darbo veiklos sudėtingumą, dokumentacijos kiekį, pvz.: ,,Mano užduotis dažnai pasikeičia iš paprastos į sudėtingą,‘‘ ,,Neužtenka laiko darbui atlikti‘‘.
Sudėtingo darbo užduočių skalė klausimyne yra vertinama nuo 6 iki 10 klausimo. Šioje skalėje analizuojama darbe priimamų sprendimų sudėtingumas, atsakomybė, pvz.: ,, Priimu sudėtingus sprendimus‘‘, ,,Nuolat priskiriamos naujos pareigos‘‘.
Vadovybės paramos trūkumas yra vertinamas klausimyne teiginiais nuo 11 iki 17. Šioje skalėje vertinama bendravimas su tiesioginiu darbdaviu, pvz.: ,, Trūksta pripažinimo už gerai atliktą darbą‘‘, ,,Darbe yra prastas ar netinkamas vadovavimas‘‘.
Kolegų paramos trūkumas yra vertinimas klausimyne teiginiais nuo 18 iki 20. Šie teiginiai analizuoja kolegų darbštumą ir motyvacija atlikti savo darbą, pvz.: ,, Mano kolegos yra mažai motyvuoti dirbti‘‘.
Skalė Teiginių skaičius
Darbo laiko stoka 6
Sudėtingos darbo užduotys 5
Vadovybės paramos trūkumas 6
Kolegų paramos trūkumas 3
Užduotys nesusijusios su GMP 5
GMP užduotys 6
Klausimai apie nesusijusias užduotis su GMP klausimyne pateikiama nuo 21 iki 25 teiginio. Šias klausimais siekiama išsiaiškinti vidinius darbuotojų jausmus dirbant, pvz.: ,,Negaliu išreikšti savo nuomonės pacientams ar jų artimiesiems‘‘, ,,Nerodau emocijų pacientams ar jų artimiesiems‘‘. Kiti klausimai yra apie GMP užduotis ir fizinius krūvius darbe. Šios skalės analizuoja apie darbo sąlygas iškvietimo vietoje, pvz.: ,,Rūpinuosi sunkiai sužeistais ar mirštančiais pacientais‘‘.
Daugelio šalių mokslininkai tyrinėję profesinį perdegimą nustatė, kad jį lemia žmogaus individualios savybės bei darbo organizaciniai veiksniai. Moksliškai įrodyta, kad perdegimo sindromo išraiškos gali būti tiek psichologinio pobūdžio tiek fiziologinio.
Profesiniu perdegimui tirti naudotas Ch. Maslach klausimynas. Šis klausimynas buvo sukurtas 1981 m. klausimyno tikslas yra nustatyti, profesinio perdegimo paplitimą sveikatos priežiūroje dirbančių asmenų populiacijose. Klausimynas sudarytas iš 22 teiginių, kiekvienas teiginys turi po šešis galimus atsakymus. Ch. Maslach ,,perdegimo‘‘ sindromo klausimynas yra vertinimas išskirstytas į tris skales:
• Emocinio išsekimo (angl. emotional exhaution) • Depersonalizacijos (angl. depersonalization)
• Sumažėjusio veiksmingumo (angl. personal accomplishment)
Emocinį išsekimą sudaro nuo 1 iki 9 teiginiai. Šie teiginiai analizuoja asmens nuovargį, persidirbimą, išsekimą (pvz.: ,,Jaučiuosi išsunkta (-s), išsekusi (-ęs) darbo dienos pabaigoje‘‘, ,,Jaučiu, kad per sunkai dirbu savo darbe‘‘).
Depersonalizacija vertinama teiginiais nuo 10 iki 14. Depersonalizacija yra apibūdinamas emocinis abejingumas, atsiribojimas nuo kolegų ir pacientų bei ciniškas bei formalus bendravimas su kolegomis ir pacientais. Depersonalizacijos skalė klausimyne įvertinama 5 teiginiai, pvz.: ,,Nerimauju, kad dirbdama (-s) šį darbą, aš tampu emociškai abejinga, ,,jaučiu, kad su pacientais elgiuosi kaip su beasmeniais objektais‘‘ .
Sumažėjusio veiksmingumo vertinimo skalę sudaro teiginiai nuo 14 iki 22. Ši skalė vertina kaip žmogus vertina darbe savo kompetencija ir darbo efektyvumą, tam nustatyti yra klausimyne pateikti 8 teiginiai, pvz.: ,,Jaučiuosi labai energinga (-s)‘‘, Nuveikiau daug prasmingų, vertingų dalykų šiame darbe‘‘.
Ch. Maslach perdegimo sindromo išsivystymui įvertinti naudojama Likerto balų skalė, kuri yra nuo 0 iki 6 balų - 0 balų įvertinamas atsakymas niekada, 1 balas – kartą per metus, 2 balai – kartą per mėnesį ar mažiau, 3 balai – kartą per savaitę, 4 balai – kelis kartus per savaitę ir maksimalus balų skaičius (6) jei respondentas kasdien patiria veiksnį. Perdegimo sindromo vertinimas priklauso nuo surinktų balų skaičiaus, kurie pateikiami žemiau esančioje lentelėje. Kuo daugiau yra surenkama balų, tuo didesnis yra didesne tikimybė.
3 lentelė. Perdegimo sindromo klausimyno vertinimas
Skalės Balų suma
ŽEMAS VIDUTINIS AUKŠTAS
Emocinis išsekimas 0 – 15 16 - 25 26 – 54
Depersonalizacija 0 – 2 3 - 8 9 - 30
Sumažėjęs veiksmingumas 0 - 33 34 - 42 43 - 48
Stresui bei bendrai ir psichologinei darbuotojų sveikatai, įvertinti naudojamos penkios skalės iš Kopenhagos psichosocialinio klausimyno.
4 lentelė. Kopenhagos psichosocialinio klausimyno skalės
Pavadinimas Klausimų skaičius
Bendra sveikata 4
Psichinė sveikata 5
Elgsenos stresas 8
Somatinis stresas 7
Kognityvinis stresas 4
Visi skalių klausimai turėjo penkis galimus atsakymų variantus (visada, dažnai kartais, retai, niekada, beveik niekada arba visiškai sutinku, sutinku, iš dalies sutinku, beveik nesutinku, visiškai nesutinku). Vadovaujantis klausimyno autorių metodika [18] atsakymų variantai buvo perversti į balų sistemą 0-100. Kiekvienos skalės įvertinimą atitiko paskaičiuotas balų skalės balų vidurkis. Jis suskirstytas atsižvelgiant į tercilių ribas – didelis, vidutinis ar žemas stebimo reiškinio lygis.
Norint nustatyti klausimynų skalių vidinį patikimumą buvo skaičiuojamos Cronbacho alfa (angl. Cronbach’s alpha) koeficientas. Skalės koeficientas priklauso nuo skalėje esančių kintamųjų skaičiaus. Kuo daugiau kintamųjų skalėje, tuo koeficientas aukštesnis. Cronbacho alfa reikšmės patektos 5 lentelėje (41).
Cronbacho alfa Vidinis suderinamumas
α ≥ 0,9 patikimumas puikus 0,9 >α ≥ 0,8 patikimumas geras 0,8 > α ≥ 0,7 patikimumas priimtinas 0,7 > α ≥ 0,6 patikimumas abejotinas 0,6 > α ≥ 0,5 patikimumas prastas 0,5 > α patikimumas nepriimtinas
Klausimynų sklalių Cronbacho alfa pateikta 6 lentelėje.
Skalės Klausimų skaičius Cronbacho
alfa NASS klausimynas (angl. The Norwegian Ambulance Stress Survey)
Darbo laiko stoka 6 0,7
Sudėtingos darbo užduotys 5 0,55
Vadovybės paramos trūkumas 6 0,83
Kolegų paramos trūkumas 3 0,76
Užduotys nesusijusios su GMP 5 0,70
GMP užduotys 6 0,72
Fiziniai krūviai 3 0,84
Perdegimo sindromo klausimyno
Emocinis išsekimas 0,94
Depersonalizacija 0,84
Sumažėjęs veiksmingumas 0,89
Kopenhagos psichosocialinis klausimynas (angl. Copenhagen psychosocial questionnaire)
Bendra sveikata 4
Psichinė sveikata 5
Elgsenos stresas 8 0,88
Somatinis stresas 7 0,9
Kognityvinis stresas 4 0,892
2.4.Statistinės analizės metodai
Duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojant SPSS (22 versija) programinį paketą.
Atsakymai į anketos klausimus buvo koduojami ir suvedami į SPSS duomenų analizės sistemą. Tikrinant statistinių išvadų reikšmingumą buvo vertinamas Chi kvadrato kriterijus (χ^2), siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių / ranginių požymių ryšį. Statistiniam reikšmingumui tikrinti naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0.05. Nulinė hipotezė buvo atmetama, o alternatyvi – priimama, kai p reikšmė neviršino reikšmingumo lygmens (p < 0.05). Tokie atvejai buvo laikomi statistiškai reikšmingais.3.TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Tiriamųjų demografinės charakteristikos
Tyrime dalyvavo 149 Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos darbuotojai iš kurių didžioji dalis buvo moterys (61.1 %). Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal amžių matyti, kad dauguma yra 41-50 m. (31.5 %) arba 31-40 m. (26.8 %) amžiaus asmenys. Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal išsilavinimą matyti, kad dauguma turi įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (40.9 %). Dauguma tyrime dalyvavusių darbuotojų gyvena mieste (79.2 %), o likusi dalis - kaime (28.2 %). Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal šeimyninę padėtį matyti, kad didžioji dalis yra ištekėjusios arba vedę asmenys (62.4 %).Tiriamųjų pasiskirstymas pagal profesija, taip pat, nėra tolygus. Dauguma respondentų yra skubios pagalbos slaugos specialistai (43.6 %). Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal darbo stažą matyti, kad dauguma turi 11-20 m. (30.2 %) arba iki 5 m. darbo stažą (27.5 %). Detali respondentų demografinė statistika pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų demografinės charakteristikos.
N Proc. Lytis Moterys 91 61,1 Vyrai 58 38,9 Amžiaus grupė 18-30 36 24,2 31-40 40 26,8 41-50 47 31,5 51-60 19 12,8 61-70 6 4 71 ir daugiau 1 0,7
Šeimyninė padėtis Ištekėjusi/vedęs 93 62,4
Gyvena partnerystėje 15 10,1
Gyvena viena (-as) 28 18,8
Išsiskyrusi (-ęs) 13 8,7
Išsilavinimas Vidurinis 4 2,7
Profesinis 42 28,2
Aukštasis neuniversitetinis 61 40,9
Aukštasis universitetinis 42 28,2
Darbo stažas Iki 5 41 27,5
5-10 31 20,8
21-30 20 13,4
31-40 10 6,7
41 ir daugiau 2 1,3
3.2.Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančiųjų stresogeniai veiksniai
Atlikus anketinę apklausą nustatyta, kad dauguma darbuotojų dirba pilnu etatu (41.6 %), tačiau penktadalis (20.8 %) darbuotojų nurodė dirbantys daugiau nei 1.25 etato (1 pav.). Tai rodo, kad darbuotojų darbo krūvis iš esmės yra didelis.
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal patiriamą darbo krūvį
Vertinant tiriamųjų darbo grafiko ypatumus nustatyta, kad dauguma respondentų nurodė dirbantys tik paromis (44.3 %). Likusi dalis dirba tik dienomis bei dienomis ir naktimis (atitinkamai, 33.5 % ir 22.1 %) (2 pav.)
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal turimą darbo grafiką
Tiriamųjų, taip pat klausta, ar per paskutinius 6 mėn. sumažėjo jų darbo krūvis. Didžioji dalis respondentų nurodė, kad jų darbo krūvis nesumažėjo (96 %) ir tik 4 % darbuotojų teigė, jog jų darbo krūvis sumažėjo (3 pav.).
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal patiriamą darbo krūvį ir jo pokyčius per pastaruosius 6 mėn.
Vertinant patiriamo streso darbe aspektą matyti, kad respondentų pasiskirstymas pagal patiriamo streso dažnumą, labiau krypsta į daugiau patiriamo streso pusę, nes dauguma tiriamųjų nurodė, jog darbe visada patiria stresą (31.5 %). Tokia pat dalis respondentų įsitikinę, kad patiria stresą dažnai (31.5 %) ir iš to seka, kad beveik du trečdaliai darbuotojų patiria stresą nuolat arba labai
dažnai. Tuo tarpu, retai stresą patiria tik 17.4 % respondentų. Tai rodo, kad visumoje, darbuotojai kenčia nuo patiriamo streso darbinėje aplinkoje.
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal patiriamą stresą darbe
Toliau apžvelgsime, kokį poveikį turi stresogeniniai darbo aplinkos veiksniai darbuotojo savijautai. Tam tikslui sugrupuoti sresogeniniai veiksnių skalių įverčiai į tris grupes, pagal daromo poveikio stiprumą (žemą, vidutinį ir aukštą) ir respondentų procentinis pasiskirstymas kiekvienu aspektu pavaizduotas (5 pav).
Iš stulpelinės diagramos matyti, kad didžiausią stresą darbuotojai patiria iš GMP užduočių, nes daugiausiai darbuotojų yra aukšto GMP lygio kategorijoje (38.9 %). Tuo tarpu, mažiausią stresą darbuotojai patiria iš užduočių, nesusijusių su GMP, nes daugiausiai darbuotojų patenka į šio požymio žemą kategoriją (38.3 %) (5 pav.). Visumoje galima teigti, kad apytiksliai du trečdaliai darbuotojų patiria vidutinį arba aukštą stresogeninių darbo aplinkos veiksnių neigiamą poveikį sveikatai.
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal patiriamą psicho-socialinių darbo aplinkos veiksnių poveikį
Toliau analizuotas stresogeninių darbo aplinkos veiksnių išreikštumas tarp vyrų ir moterų, skirtingą darbo stažą turinčių darbuotojų ir skirtingo amžiaus darbuotojų. Tam tikslui rezultatai pavaizduoti kontingencijos procentinių dažnių lentelėje. Norint nustatyti, ar psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių išreikštumas yra susijęs su minėtais demografiniais rodikliais taikytas Chi-kvadrato kriterijus ir įvertintas ryšių statistinis reikšmingumas.
Remiantis Chi-kvadrato kriterijaus rezultatais nustatyta, kad darbo laiko stokos pasireiškimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su tiriamųjų amžiumi, nes chi = 13.35; lls = 4; p = 0.01* (4 lentelė). Galima teigti, kad vyriausi respondentai (> 60 m.) patiria didžiausią stresą dėl darbo laiko stokos (85.7 %), lyginant su 18-40 m. ir 41-60 m. amžiaus darbuotojais (atitinkamai, 30.3 5 ir 30.3 %), kuriems darbo laiko stokos veiksnys turi aukšta įtaką (2 lentelė).
Taip pat nustatyta, kad vadovybės paramos trūkumas yra statistiškai reikšmingai susijęs su tiriamųjų lytimi, darbo stažu ir amžiumi, nes p < 0.05 (žr. 4 lentelę). Galima teigti, kad moterys patiria žemesnį vadovybės paramos trūkumą nei vyrai (atitinkamai, 44 % ir 25.9 %). Taip pat, trumpiau dirbantys darbuotojai (iki 10 m.) patiria didžiausią (aukštą) paramos trūkumą (43.1 %) nei ilgiau dirbantys (11-30 m. ir > 30 m.) darbuotojai (atitinkamai, 27.7 % ir 25 %). Atitinkamai, jaunesni darbuotojai (18-40 m.) patiria didžiausią (aukštą) paramos trūkumą (42.1 %) nei vyresni (41-60 m. ir > 60 m.) darbuotojai (atitinkamai, 28.8 % ir 14.3 %) (3 lentelė).
Nustatyta, kad užduočių, nesusijusiu su GMP užduotimis gavimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su darbuotojų darbo stažu ir amžiumi, nes p < 0.05 (žr. 3 lentelę). Galima teigti, kad trumpiau dirbantys darbuotojai (iki 10 m.) gauna daugiau užduočių, nesusijusių su GMP (41.7 %) nei ilgiau dirbantys (11-30 m. ir > 30 m.) darbuotojai (atitinkamai, 33.3 % ir 43.4 %). Atitinkamai, jaunesni
33,6 35,6 36,9 30,9 38,3 33,6 34,2 33,6 33,6 28,2 36,2 30,2 27,5 37,6 32,9 30,9 34,9 32,9 31,5 38,9 28,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Darbo laiko stoka Sudėtingos darbo užduotys Vadovybės paramos trūkumas Kolegų paramos trūkumas Užduotys nesusijusios su GMP GMP užduotys Fiziniai krūviai
%
darbuotojai (18-40 m.) gauna daugiau užduočių, nesusijusių su GMP (43.4%) nei vyresni (41-60 m. ir > 60 m.) darbuotojai (atitinkamai, 19.7 % ir 14.3 %) (2 lentelė).
Nustatyta, kad GMP užduočių gavimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su darbuotojų lytimi, neschi = 14.78; lls = 2; p = 0.001* (4 lentelė). Galima teigti, kad vyrai reikšmingai labiau patiria aukštą stresą dėl GMP užduočių gavimo (53.4 %) nei moterys (29.7 %).
Kitų psicholocialinių veiksnių išreikštumas darbuotojų demografinėse grupėse yra panašus, nes reikšmingi skirtumai grupėse nenustatyti (p > 0.05) (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymas skirtigose demografinėse grupėse (N, %)
Demografiniai veiksniai
Jūsų lytis Darbo stažas Amžius
Vyras Moteris Iki 10 m. 11-30 m. > 30 m. 18-40 m. 41-60 m. > 60 m.
Darbo laiko stoka
Žemas 24 (41.4) 26 (28.6) 24 (33.3) 25 (38.5) 1 (8.3) 22 (28.9) 28 (42.4) 0 (0) Vidutinis 19 (32.8) 31 (34.1) 25 (34.7) 22 (33.8) 3 (25) 31 (40.8) 18 (27.3) 1 (14.3)
Aukštas 15 (25.9) 34 (37.4) 23 (31.9) 18 (27.7) 8 (66.7) 23 (30.3) 20 (30.3) 6 (85.7)
Sudėtingos darbo užduotys
Žemas 20 (34.5) 33 (36.3) 21 (29.2) 29 (44.6) 3 (25) 23 (30.3) 29 (43.9) 1 (14.3) Vidutinis 24 (41.4) 26 (28.6) 25 (34.7) 20 (30.8) 5 (41.7) 24 (31.6) 23 (34.8) 3 (42.9) Aukštas 14 (24.1) 32 (35.2) 26 (36.1) 16 (24.6) 4 (33.3) 29 (38.2) 14 (21.2) 3 (42.9)
Vadovybės paramos trūkumas
Žemas 15 (25.9) 40 (44) 16 (22.2) 34 (52.3) 5 (41.7) 18 (23.7) 34 (51.5) 3 (42.9) Vidutinis 24 (41.4) 18 (19.8) 25 (34.7) 13 (20) 4 (33.3) 26 (34.2) 13 (19.7) 3 (42.9) Aukštas 19 (32.8) 33 (36.3) 31 (43.1) 18 (27.7) 3 (25) 32 (42.1) 19 (28.8) 1 (14.3)
Kolegų paramos trūkumas
Žemas 13 (22.4) 33 (36.3) 17 (23.6) 25 (38.5) 4 (33.3) 20 (26.3) 24 (36.4) 2 (28.6) Vidutinis 25 (43.1) 29 (31.9) 29 (40.3) 22 (33.8) 3 (25) 29 (38.2) 23 (34.8) 2 (28.6) Aukštas 20 (34.5) 29 (31.9) 26 (36.1) 18 (27.7) 5 (41.7) 27 (35.5) 19 (28.8) 3 (42.9) Užduotys nesusijusios su GMP Žemas 23 (39.7) 34 (37.4) 18 (25) 34 (52.3) 5 (41.7) 22 (28.9) 31 (47) 4 (57.1) Vidutinis 20 (34.5) 25 (27.5) 24 (33.3) 18 (27.7) 3 (25) 21 (27.6) 22 (33.3) 2 (28.6) Aukštas 15 (25.9) 32 (35.2) 30 (41.7) 13 (20) 4 (33.3) 33 (43.4) 13 (19.7) 1 (14.3) GMP užduotys Žemas 9 (15.5) 41 (45.1) 20 (27.8) 25 (38.5) 5 (41.7) 25 (32.9) 22 (33.3) 3 (42.9) Vidutinis 18 (31) 23 (25.3) 26 (36.1) 15 (23.1) 0 (0) 23 (30.3) 18 (27.3) 0 (0) Aukštas 31 (53.4) 27 (29.7) 26 (36.1) 25 (38.5) 7 (58.3) 28 (36.8) 26 (39.4) 4 (57.1) Fiziniai krūviai Žemas 19 (32.8) 32 (35.2) 22 (30.6) 24 (36.9) 5 (41.7) 21 (27.6) 27 (40.9) 3 (42.9) Vidutinis 21 (36.2) 35 (38.5) 29 (40.3) 23 (35.4) 4 (33.3) 34 (44.7) 22 (33.3) 0 (0) Aukštas 18 (31) 24 (26.4) 21 (29.2) 18 (27.7) 3 (25) 21 (27.6) 17 (25.8) 4 (57.1)
3 lentelė. Ryšių tarp psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir demografinių rodiklių statistinio reikšmingumo vertinimas naudojant Chi-kvadrato kriterijų (Chi2, lls, p - reikšmė)
Lytis Darbo stažas Amžius
Darbo laiko stoka chi = 3.17; lls = 2;
p = 0.205
chi = 7.75; lls = 4; p = 0.101
chi = 13.35; lls = 4; p = 0.01*
Sudėtingos darbo užduotys chi = 3.16; lls = 2; p = 0.206
chi = 4.61; lls = 4; p = 0.33
chi = 6.72; lls = 4; p = 0.151
Vadovybės paramos trūkumas chi = 9.13; lls = 2;
p = 0.01*
chi = 13.88; lls = 4; p = 0.008*
chi = 13.37; lls = 4; p = 0.01*
Kolegų paramos trūkumas chi = 3.51; lls = 2; p = 0.173
chi = 4.35; lls = 4; p = 0.36
chi = 2.1; lls = 4; p = 0.717
Užduotys nesusijusios su GMP chi = 1.6; lls = 2; p = 0.45 chi = 12.27; lls = 4; p = 0.015* chi = 11.07; lls = 4; p = 0.026* GMP užduotys chi = 14.78; lls = 2; p = 0.001* chi = 8.43; lls = 4; p = 0.077 chi = 3.01; lls = 4; p = 0.556
Fiziniai krūviai chi = 0.38; lls = 2;
p = 0.827
chi = 0.97; lls = 4; p = 0.914
chi = 8.19; lls = 4; p = 0.085
Apibendrinant galima sakyti, kad didžiausią stresą darbuotojai patiria dėl tiesioginių GMP užduočių. Tuo tarpu, mažiausią stresą darbuotojai patiria iš užduočių, nesusijusių su GMP. Apie du trečdaliai darbuotojų patiria vidutinį arba aukštą stresogeninių darbo aplinkos veiksnių neigiamą poveikį sveikatai. Vyriausi respondentai (> 60 m.) patiria didžiausią stresą dėl darbo laiko stokos. Taip pat nustatyta, kad vadovybės paramos trūkumas yra statistiškai reikšmingai susijęs su tiriamųjų lytimi, darbo stažu ir amžiumi. Trumpiau dirbantys darbuotojai (iki 10 m.) patiria aukštą paramos trūkumą nei ilgiau dirbantys darbuotojai. Atitinkamai, jaunesni darbuotojai patiria aukštą paramos trūkumą nei vyresni darbuotojai.
3.3. Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančiųjų streso išraiškos
Įvertinus tiriamųjų pasiskirstymas pagal skirtingų streso tipų patiriamą streso lygį bei savijautą. Atlikus kognityvinio, somatinio ir kitų streso skalių grupavimą į tris lygius (žemas, vidutinis, aukštas), pagal streso išreikštume, rezultatai pavaizduoti 6 pav. Iš diagramos matyti, kad vertinant kognityvinį aspektą, daugumos darbuotojų patiria vidutinį (42.3 %) arba žemą (32.9 %) streso lygį. Vertinant somatinio streso aspektą, ryškios tendencijos nėra, nes panašus skaičius
respondentų (apie trečdalis) patiria tiek žemą, tiek vidutinį, tiek aukštą stresą. Vertinant elgsenos stresą matyti, kad dauguma darbuotojų patiria žemą arba vidutinį stresą (atitinkamai, po 34.9 %) ir mažesnė dalis darbuotojų patiria aukštą elgsenos stresą (30.2 %).
Vertinant darbuotojų psichnę sveikatą matyti, kad daugumos darbuotojų psichinė sveikata yra prasta (43.6 %) ir tik 14.1 % darbuotojų gali pasigirti gera psichine sveikata. Palyginus darbuotojų pasiskirstymą pagal bendrą sveikatos lygį matyti, kad daugumos darbuotojų sveikata yra prasta (57 %) ir tik penktadalio darbuotojų (19.7 %) sveikata yra gera (6 pav.).
6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal skirtingų streso tipų patiriamą streso lygį
Apibendrinant psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių įtaką sveikatai galima teigti, kad labiausiai patiriamas somatinis stresas. Be to, darbuotojų bendra sveikata yra ženkliai blogesnė nei psichinė sveikata, nors pastaroji, visumoje, yra taip pat prasta.
Toliau atlikta darbuotojų emocinės būklės vertinimo analizė. Siekta nustatyti, koks yra darbuotojų emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir veiksmingumo lygis. Tam tikslui analizuotas respondentų pasiskirstymas pagal emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir sumažėjusio veiksmingumo lygį. Sugrupavus emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir sumažėjusio veiksmingumo skalių įverčius į tris grupes, pagal požymio lygmenį, apžvelgtas respondentų pasiskirstymas šiais aspektais.
57,0 43,6 34,9 31,5 32,9 23,5 42,3 34,9 33,6 42,3 19,5 14,1 30,2 34,9 24,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Bendra sveikata Psichinė sveikata Elgsenos stresas Somatinis stresas Kognityvinis stresas %
Gauti rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų patiria aukštą emocinio išsekimo lygį (56.4 %) arba vidutinį emocinio išsekimo lygį (43 %). Tai rodo, kad emocinis išsekimas yra labai paplitusi problema tarp darbuotojų.
Taip pat nustatyta, kad didžioji dalis darbuotojų patiria aukštą depersonalizacijos lygį (86.6 %). Tai rodo, kad asmenybės susvetimėjimas darbuotojų tarpe yra ypač svarbi problema, nes ji yra dar labiau paplitusi nei emocinis išsekimas.
Analizuojant darbuotojų pasiskirstymą pagal darbinio veiksmingumo lygį matyti, kad didžioji dalis darbuotojų patiria vidutinį veiksmingumo sumažėjimą (47 %) (4 lentelė). Tai rodo, kad ši emocinės būklės problema yra mažiausiai išreikštą, lyginant su depersonalizacija arba emociniu išsekimu.
4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir sumažėjusį veiksmingumą N Procentas Emocinis išsekimas Žemas 1 0.7 Vidutinis 64 43.0 Aukštas 84 56.4 Depersonalizacija Vidutinis 20 13.4 Aukštas 129 86.6 Sumažėjęs veiksmingumas Žemas 36 24.2 Vidutinis 70 47.0 Aukštas 43 28.9
Sekančiame tyrimo etape analizuotas skirtingų lyčių, darbo stažo bei amžiaus darbuotojų emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir veiksmingumo darbe lygis. Siekta nustatyti, ar emocinis išsekimas, depersonalizacija ir veiksmingumo darbe lygis yra aukštesnis moterų tarpe ar vyresniųjų bei didesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų grupėje. Kaip ir ankstesniame etape, rezultatai pavaizduoti kontingencijos lentelėje ir pritaikytas Chi-kvadrato kriterijus.
Chi-kvadrato rezultatai parodė, kad emocinis išsekimas, depersonalizacija ir sumažusio veiksmingumo lygis nėra statistiškai reikšmingais susijęs nei su vienu demografiniu rodikliu, nes p > 0.05, visoms rodiklių poroms (žr. 6 lentelę). Tai reiškia, jog iš esmės, emocinis išsekimas ir kiti psichologiniai aspektai vienodai veikia skirtingos lyties, amžiaus ir darbo stažo darbuotojus.
Iš 5 lentelės matyti, kad (aukštas) emocinis išsekimas yra kiek aukštesnis vyrų tarpe (62.1 %) bei 41-60 m. darbuotojų grupėje (57.6 %), o taip pat, 11-30 m. darbo stažą turinčių darbuotojų grupėje
(60 %) nei kitose grupėse, tačiau skirtumas nėra reikšminis. Be to, matyti, kad (aukšta) depersonalizacija yra kiek aukštesnė vyrų tarpe (93.1 %) bei 41-60 m. darbuotojų grupėje, o taip pat, 11-30 m. darbo stažą turinčių darbuotojų grupėje (92.3 %) nei kitose grupėse, tačiau skirtumas nėra reikšminis. Be to, matyti, kad (aukšta) sumažėjęs veiksmingumas yra kiek aukštesnis moterų tarpe (33 %) bei vyresnių nei 60 m. darbuotojų grupėje (42.9 %), o taip pat, daugiau nei 30 m. darbo stažą turinčių darbuotojų grupėje (33.3 %) nei kitose grupėse, tačiau skirtumas nėra reikšminis.
5 lentelė. Emocinis išsekimas, depersonalizacija ir sumažėjusio veiksmingumo lygis skirtigose demografinėse grupėse (N, %)
Demografiniai veiksniai
Jūsų lytis Amžius Darbo stažas
Vyras Moteris 18-40 m. 41-60 m. Daugiau nei 60 m. Iki 10 m. 11-30 m. Daugiau nei 30 m. Emocinis išsekimas Žemas 0 (0) 1 (1.1) 1 (1.3) 0 (0) 0 (0) 0 (0) 1 (1.5) 0 (0) Vidutinis 22 (37.9) 42 (46.2) 33 (43.4) 28 (42.4) 3 (42.9) 33 (45.8) 25 (38.5) 6 (50) Aukštas 36 (62.1) 48 (52.7) 42 (55.3) 38 (57.6) 4 (57.1) 39 (54.2) 39 (60) 6 (50) Depersonalizacija Vidutinis 4 (6.9) 16 (17.6) 13 (17.1) 6 (9.1) 1 (14.3) 13 (18.1) 5 (7.7) 2 (16.7) Aukštas 54 (93.1) 75 (82.4) 63 (82.9) 60 (90.9) 6 (85.7) 59 (81.9) 60 (92.3) 10 (83.3) Sumažėjęs veiksmingumas Žemas 16 (27.6) 20 (22) 19 (25) 17 (25.8) 0 (0) 14 (19.4) 20 (30.8) 2 (16.7) Vidutinis 29 (50) 41 (45.1) 33 (43.4) 33 (50) 4 (57.1) 35 (48.6) 29 (44.6) 6 (50) Aukštas 13 (22.4) 30 (33) 24 (31.6) 16 (24.2) 3 (42.9) 23 (31.9) 16 (24.6) 4 (33.3)
6 lentelė. Ryšių tarp emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir sumažėjusio veiksmingumo bei demografinių rodiklių statistinio reikšmingumo vertinimas naudojant Chi-kvadrato kriterijų (Chi2,
lls, p - reikšmė)
Lytis Darbo stažas Amžius
Emocinis išsekimas chi = 1.74; lls = 2; p = 0.419 chi = 1; lls = 4; p = 0.909 chi = 2.18; lls = 4; p = 0.703 Depersonalizacija chi = 3.48; lls = 1; p = 0.062 chi = 1.96; lls = 2; p = 0.376 chi = 3.28; lls = 2; p = 0.194 Sumažėjęs veiksmingumas chi = 2.01; lls = 2; p = 0.366 chi = 3.43; lls = 4; p = 0.489 chi = 2.98; lls = 4; p = 0.56
Apibendrinant psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių įtaką sveikatai galima teigti, kad labiausiai patiriamas somatinis stresas. Daugiau nei pusė darbuotojų patiria aukštą emocinio išsekimo lygį arba vidutinį emocinio išsekimo lygį. Didžioji dalis darbuotojų patiria aukštą depersonalizacijos lygį. Emocinis išsekimas, depersonalizacija ir sumažusio veiksmingumo lygis nėra statistiškai reikšmingais susijęs nei su vienu demografiniu rodikliu.
3.4. Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančiųjų darbo aplinkos stresogeninių
veiksnių sąsajas su streso išraiškomis
Vienas iš pagrindinių tyrimo tikslų buvo įvertinti emocinio išsekimo lygio pasiskirstymą atsižvelgiant į stresogeninių darbo aplinkos veiksnių išreikštumą. Kitaip tariant, nustatyti, ar didesnis stresogeninių veiksnių poveikis turi reikšmės emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir sumažėjusio darbinio veiksmingumo lygiui. Tam tikslui įvertinti ryšiai tarp emocinio išsekimo lygio, depersonalizacijos lygio ir sumažėjusio veiksmingumo lygio bei stresogeniniu darbo aplinkos veiksnių išreikštumu.
Pirmiausiai nustatyta, ar emocinis išsekimas yra susijęs su stresogeninės darbo aplinkos veiksnių išreikštumu. Tam tikslui taikytas Chi-kvadrato kriterijus, o apibendrinti rezultatai pavaizduoti kontingencijos lentelėje. Iš 7 lentelės matyti, kad beveik visi psichosocalinės darbo aplinkos veiksniais, išskyrus sudėtingus darbo uždavinius (chi = 7.28; lls = 4; p = 0.122 > 0.05), statistiškai reikšmingai susiję su emocinio išsekimo lygiu, nes p < 0.05.
Galima teigti, kad darbo laiko stoka yra patikimai susijusi su emociniu išsekimu, nes chi = 14.17; lls = 4; p = 0.007*. Iš tiesų, dauguma darbuotojų, kurie turi mažiau darbo laiko turi aukštą emocinį išsekimo lygį (40.5 %). Taip pat nustatyta, kad vadovybės paramos trūkumas yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu, nes chi = 15.58; lls = 4; p = 0.004*. Iš tiesų, dauguma darbuotojų, kuriems labiausiai trūksta vadovybės paramos, turi aukštą emocinį išsekimo lygį (44 %). Nustatyta, kad kolegų paramos trūkumas yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu, nes chi = 16.81; lls = 4; p = 0.002*. Iš tiesų, dauguma darbuotojų, kuriems labiausiai arba vidutiniškai trūksta kolegų paramos, turi aukštą emocinį išsekimo lygį (atitinkamai, 40.5 % ir 41.7 %). Nustatyta, kad užduočių, nesusijusių su GMP, apimtys, yra patikimai susijusios su emociniu išsekimu, nes chi = 11.2; lls = 4; p = 0.024*. Iš tiesų, dauguma darbuotojų, kuriuos labiausiai veikia užduočių, nesusijusių su GMP, apimtys, turi aukštą emocinį išsekimo lygį (41.7 %). Nustatyta, kad GMP užduočių stresogeninis veiksnys yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu, nes chi = 11.62; lls = 4; p = 0.02*. Iš tiesų, dauguma darbuotojų, kuriuos labiausiai veikia GMP užduotys, turi aukštą emocinį išsekimo lygį (48.8 %). Nustatyta, kad fizinio krūvio lygis yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu, nes chi =
10.87; lls = 4; p = 0.028*. Iš tiesų, dauguma darbuotojų (48.8 %), kurie patiria aukštą fizinį krūvį, dažniau turi aukštą emocinio išsekimo lygį, nei pvz. patiriantys žemą fizinį krūvį (23.8 %) (7 lentelė). Apibendrinant galima teigti, kad iš esmės visi smarkiai pasireiškiantys psichosocalinės darbo aplinkos bei streso veiksniai lemia didesnį darbuotojų emocinį išsekimą. Yra viena išimtis - sudėtingos darbo sąlygos reikšmingo poveikio emocinio išsekimo lygiui neturėjo.
7 lentelė. Emocinio išsekimo lygio pasiskirstymas atsižvelgiant į psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius (N, %) Emocinis išsekimas Chi2, lls, p Žem as Vid u ti n is Au kšta s
Darbo laiko stoka
Žemas 1 (100) 31 (48.4) 18 (21.4) chi = 14.17; lls = 4; p = 0.007* Vidutinis 0 (0) 18 (28.1) 32 (38.1) Aukštas 0 (0) 15 (23.4) 34 (40.5) Sudėtingos darbo užduotys Žemas 1 (100) 28 (43.8) 24 (28.6) chi = 7.28; lls = 4; p = 0.122 Vidutinis 0 (0) 22 (34.4) 28 (33.3) Aukštas 0 (0) 14 (21.9) 32 (38.1) Vadovybės paramos trūkumas Žemas 1 (100) 34 (53.1) 20 (23.8) chi = 15.58; lls = 4; p = 0.004* Vidutinis 0 (0) 15 (23.4) 27 (32.1) Aukštas 0 (0) 15 (23.4) 37 (44) Kolegų paramos trūkumas Žemas 1 (100) 30 (46.9) 15 (17.9) chi = 16.81; lls = 4; p = 0.002* Vidutinis 0 (0) 19 (29.7) 35 (41.7) Aukštas 0 (0) 15 (23.4) 34 (40.5) Užduotys nesusijusios su GMP Žemas 1 (100) 31 (48.4) 25 (29.8) chi = 11.2; lls = 4; p = 0.024* Vidutinis 0 (0) 21 (32.8) 24 (28.6) Aukštas 0 (0) 12 (18.8) 35 (41.7) GMP užduotys Žemas 1 (100) 29 (45.3) 20 (23.8) chi = 11.62; lls = 4; p = 0.02* Vidutinis 0 (0) 18 (28.1) 23 (27.4) Aukštas 0 (0) 17 (26.6) 41 (48.8) Fiziniai krūviai Žemas 1 (100) 30 (46.9) 20 (23.8) chi = 10.87; lls = 4; p = 0.028* Vidutinis 0 (0) 18 (28.1) 38 (45.2) Aukštas 0 (0) 16 (25) 26 (31)
Toliau analizuota, ar depersonalizacijos lygis yra susijęs su stresogeninias darbo aplinkos veiksnių išreikštumu. Iš 8 lentelės matyti, kad reikšmingą poveikį depersonalizacijos lygiui turi kolegų paramos trūkumas (chi = 6.47; lls = 2; p = 0.039*) bei GMP užduotys (chi = 8.26; lls = 2; p = 0.016*) (8 lentelė). Visų kitų veiksnių poveikis nėra statistiškai reikšmingas, nes p > 0.05.
Galima teigti, kad tie darbuotojai, kurie patiria mažesnį paramos trūkumą, turi žemesnį depersonalizacijos lygį, nes iš lentelės matyti, jog dauguma darbuotojų, patiriančių vidutinę depersonalizaciją, turi žemą kolegų paramos trūkumą (55 %). Tuo tarpu, dauguma darbuotojų, patiriančių aukštą depersonalizaciją, turi vidutinį kolegų paramos trūkumą (38.8 %). Galima teigti, kad tie darbuotojai, kurie susiduria su mažesniu GMP užduočių skaičiumi, turi žemesnį depersonalizacijos lygį. Matyti, kad dauguma darbuotojų, patiriančių vidutinę depersonalizaciją, turi žemą GMP užduočių skaičių (60 %). Tuo tarpu, dauguma darbuotojų, patiriančių aukštą depersonalizaciją, turi aukštą GMP užduočių skaičių (42.6 %) (8 lentelė).
8 lentelė. Depersonalizacijos lygio pasiskirstymas atsižvelgiant į psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius (N, %) Depersonalizacija Chi2, lls, p V idut ini s A ukšt as
Darbo laiko stoka
Žemas 10 (50) 40 (31) chi = 3.19; lls = 2; p = 0.203 Vidutinis 4 (20) 46 (35.7) Aukštas 6 (30) 43 (33.3) Sudėtingos darbo užduotys Žemas 8 (40) 45 (34.9) chi = 0.22; lls = 2; p = 0.896 Vidutinis 6 (30) 44 (34.1) Aukštas 6 (30) 40 (31) Vadovybės paramos trūkumas Žemas 9 (45) 46 (35.7) chi = 1.09; lls = 2; p = 0.581 Vidutinis 6 (30) 36 (27.9) Aukštas 5 (25) 47 (36.4) Kolegų paramos trūkumas Žemas 11 (55) 35 (27.1) chi = 6.47; lls = 2; p = 0.039* Vidutinis 4 (20) 50 (38.8) Aukštas 5 (25) 44 (34.1) Užduotys nesusijusios su GMP Žemas 9 (45) 48 (37.2) chi = 0.5; lls = 2; p = 0.779 Vidutinis 5 (25) 40 (31) Aukštas 6 (30) 41 (31.8) GMP užduotys Žemas 12 (60) 38 (29.5) chi = 8.26; lls = 2; p = 0.016* Vidutinis 5 (25) 36 (27.9) Aukštas 3 (15) 55 (42.6) Fiziniai krūviai Žemas 9 (45) 42 (32.6) chi = 1.37; lls = 2; p = 0.503 Vidutinis 7 (35) 49 (38) Aukštas 4 (20) 38 (29.5)
Sekančiame tyrimo etape analizuota, ar sumažėjęs veiksmingumo lygis yra susijęs su psichosocalinės darbo aplinkos veiksnių išreikštumu. Iš 9 lentelės matyti, kad reikšmingą poveikį depersonalizacijos lygiui turi vadovybės paramos trūkumas (chi = 21.98; lls = 4; p = 0.000*) bei GMP
užduotys (chi = 30.56; lls = 4; p = 0.000*) (9 lentelė). Visų kitų veiksnių poveikis nėra statistiškai reikšmingas, nes p > 0.05.
Galima teigti, kad tie darbuotojai, kurie iš vadovybės gauna labai mažai paramos, turi mažesnį sumažėjusį darbo veiksmingumą arba kitaip tariant, yra mažiau aktyvūs darbinėje veikloje. Tai patvirtina tai, jog dauguma darbuotojų, kurie turi aukštą vadovybės paramos trūkumą, turi žemą sumažėjusį veiksmingumą (55.6 %). Tuo tarpu, dauguma darbuotojų, kurie turi žemą vadovybės paramos trūkumą, turi didesnį sumažėjusį veiksmingumą (58.1 %). Galima teigti, kad tie darbuotojai, kurie turi daugiau GMP užduočių, yra labiau veiksnūs darbuotojai nei tie, kurie turi mažiau GMP užduočių. Tai patvirtina faktas, jog dauguma darbuotojų, kurie turi daug GMP užduočių, turi žemą sumažėjusį veiksmingumą (50 %). Tuo tarpu, dauguma darbuotojų, kurie turi mažiau GMP užduočių, turi didesnį sumažėjusį veiksmingumą (65.1 %)(9 lentelė).
9 lentelė. Sumažėjusio veiksmingumo lygio pasiskirstymas atsižvelgiant į psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius (N, %) Sumažėjęs veiksmingumas Chi2, lls, p Žem as V idut ini s A ukšt as
Darbo laiko stoka
Žemas 10 (27.8) 20 (28.6) 20 (46.5) chi = 6.12; lls = 4; p = 0.191 Vidutinis 11 (30.6) 25 (35.7) 14 (32.6) Aukštas 15 (41.7) 25 (35.7) 9 (20.9) Sudėtingos darbo užduotys Žemas 13 (36.1) 19 (27.1) 21 (48.8) chi = 9.08; lls = 4; p = 0.059 Vidutinis 8 (22.2) 29 (41.4) 13 (30.2) Aukštas 15 (41.7) 22 (31.4) 9 (20.9) Vadovybės paramos trūkumas Žemas 7 (19.4) 23 (32.9) 25 (58.1) chi = 21.98; lls = 4; p = 0* Vidutinis 9 (25) 19 (27.1) 14 (32.6) Aukštas 20 (55.6) 28 (40) 4 (9.3) Kolegų paramos trūkumas Žemas 7 (19.4) 20 (28.6) 19 (44.2) chi = 8.16; lls = 4; p = 0.086 Vidutinis 14 (38.9) 24 (34.3) 16 (37.2) Aukštas 15 (41.7) 26 (37.1) 8 (18.6) Užduotys nesusijusios su GMP Žemas 13 (36.1) 22 (31.4) 22 (51.2) chi = 8.5; lls = 4; p = 0.075 Vidutinis 8 (22.2) 23 (32.9) 14 (32.6) Aukštas 15 (41.7) 25 (35.7) 7 (16.3) GMP užduotys Žemas 9 (25) 13 (18.6) 28 (65.1) chi = 30.56; lls = 4; p = 0* Vidutinis 9 (25) 22 (31.4) 10 (23.3) Aukštas 18 (50) 35 (50) 5 (11.6) Fiziniai krūviai Žemas 10 (27.8) 19 (27.1) 22 (51.2) chi = 7.9; lls = 4; p = 0.095 Vidutinis 14 (38.9) 30 (42.9) 12 (27.9) Aukštas 12 (33.3) 21 (30) 9 (20.9)
Apibendrinant darbo laiko stoka yra patikimai susijusi su emociniu išsekimu. Dauguma darbuotojų, kurie turi mažiau darbo laiko turi aukštą emocinį išsekimo lygį .Taip pat nustatyta, kad vadovybės paramos trūkumas yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu. Nustatyta, kad kolegų paramos trūkumas yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu. Nustatyta, kad fizinio krūvio lygis yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu. Reikšmingą poveikį depersonalizacijos lygiui turi vadovybės paramos trūkumas.
3.5. Tyrimo privalumai ir trūkumai
Kaip ir visuose tyrimuose, šiame darbe buvo keli metodologiniai apribojimai. Visų pirma, įvertinant situaciją reikia atkreipti dėmesį į tai, kokioje politinėje bei ekonominėje aplinkoje respondentai pildė anketas. Taip pat pasitaiko atvejų, kada respondentai anketas pildo nenuoširdžiai ar neatidžiai, nutylėdami tikruosius savo motyvus. Antra, svarbi anketos apimtis, tyrime buvo naudojama ilga anketa su daug klausimų. Ilga anketa tiriamuosius atbaido, ilgos anketos nėra noro atidžiai skaityti, todėl galimi paviršutiniški atsakymai. Taip pat naudojant vienmomentinį tyrimo metodą, sumažėja galimybės ieškoti priežastinių ryšių. Norint pilnai išnagrinėti greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų darbo aplinkos stresogeninius veiksnius ir streso išraiškas reikėtų taikyti kokybinį tyrimą arba kiekybinį tyrimą taikyti kartu su kokybiniu.
Visgi tyrimo metu nustatytas ryšys tarp stresogeninių darbo veiksnių ir streso išraiškų. Kuo didesnį stresą patiria greitosios medicinos pagalbos darbuotojai patiria, tuo daugiau pasireiškia streso išraiškų.
IŠVADOS
1. Didžiausią stresą darbuotojai patiria dėl tiesioginių GMP užduočių. Apie du trečdaliai darbuotojų patiria vidutinį arba aukštą stresogeninių darbo aplinkos veiksnių neigiamą poveikį sveikatai. Vyriausi respondentai (> 60 m.) patiria didžiausią stresą dėl darbo laiko stokos. Taip pat nustatyta, kad vadovybės paramos trūkumas yra statistiškai reikšmingai susijęs su tiriamųjų lytimi, darbo stažu ir amžiumi. Trumpiau dirbantys darbuotojai (iki 10 m.) patiria aukštą paramos trūkumą nei ilgiau dirbantys darbuotojai. Atitinkamai, jaunesni darbuotojai patiria aukštą paramos trūkumą nei vyresni darbuotojai.
2. Įvertinus greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančius darbuotojus galima teigti, kad labiausiai yra patiriamas somatinis stresas. Daugiau nei pusė darbuotojų patiria aukštą emocinio išsekimo lygį arba vidutinį emocinio išsekimo lygį. Didžioji dalis darbuotojų patiria aukštą depersonalizacijos lygį.
3. Darbo laiko stoka yra patikimai susijusi su emociniu išsekimu. Dauguma darbuotojų, kurie turi mažiau darbo laiko turi aukštą emocinį išsekimo lygį (p<0,05) .Taip pat nustatyta, kad vadovybės paramos trūkumas yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu (p<0,05). Nustatyta, kad kolegų paramos trūkumas yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu. Nustatyta, kad fizinio krūvio lygis yra patikimai susijęs su emociniu išsekimu. Reikšmingą poveikį depersonalizacijos lygiui turi vadovybės paramos trūkumas.
