9-12 KLASIŲ KAUNO MIESTO MOKINIŲ INTUITYVAUS VALGYMO YPATUMAI IR JO SĄSAJOS SU STRESO ĮVEIKOS STRATEGIJOMIS

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Sveikatos psichologijos katedra

UGNĖ VASILIAUSKAITĖ

9-12 KLASIŲ KAUNO MIESTO MOKINIŲ INTUITYVAUS

VALGYMO YPATUMAI IR JO SĄSAJOS

SU STRESO ĮVEIKOS STRATEGIJOMIS

Leidžiama ginti _____________________ (Rengimo komisijos pirmininkas,

vardas ir pavardė, parašas)

Studentas Ugnė Vasiliauskaitė_______________

Darbo vadovas dr. Vinga Indriūnienė_______________ (parašas)

Data

2

SANTRAUKA

Vasiliauskaitė, U. (2017). 9-12 klasių Kauno miesto mokinių intuityvaus valgymo ir jo ypatumų sąsajos su streso įveikos strategijomis (Sveikatos psichologijos magistrantūros baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė dr. Vinga Indriūnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 61 p.

Raktiniai žodžiai: intuityvus valgymas, mityba, streso įveikos strategijos. Tyrimo problema – žinių trūkumas apie psichologiškai sveiką mitybą

Tyrimo tikslas - nustatyti 9-12 klasių Kauno miesto mokinių intuityvaus valgymo ypatumus ir jo sąsajas su pasirenkamais maisto produktais bei streso įveikos strategijomis.

Tyrimo dalyviai: 9-12 klasių Kauno miesto mokiniai (n=373), merginų 53 proc. ir vaikinų 47 proc., amžiaus vidurkis 16,24 metai (nuo 14 iki 19 metų), 73 proc. tiriamųjų yra normalios kūno masės ir 23,5 proc. per didelės/mažos kūno masės.

Instrumentai: intuityvaus valgymo išreikštumui išmatuoti naudota Intuityvaus valgymo skalė 2 (IES-2, angl. Intuitive Eating Scale-2; Tylka ir Kroon Van Diest, 2013); streso įveikos strategijoms įvertinti naudotas Keturių faktorių streso įveikos klausimynas (Valickas, Želvienė ir Grakauskas, 2010; Grakauskas ir Valickas, 2006); įvertinti mokinių sveikų produktų vartojimą naudota Maisto produktų skalė (Petkevičiūtė-Galvydienė ir Perminas, 2008); fiziniam išreikštumui nustatyti naudoti Fizinio aktyvumo laisvalaikio metu klausimai (LTPAQ, angl. Leisure-Time Physical Activity Questionnaire; Goddin, 1997); 5 demografiniai klausimai apie lytį, amžių, klasę, ūgį, kūno masę; bei papildomi klausimai apie mitybos įpročius ir motyvaciją.

Tyrimo rezultatai parodė, kad nėra statistiškai reikšmingų mitybos įpročių skirtumų tarp intuityviai ir neintuityviai valgančių mokinių. Vaikinai valgo intuityviau nei merginos; tačiau merginos renkasi sveikesnius produktus nei vaikinai. Vyresnių klasių mokiniai renkasi sveikesnius produktus nei jaunesnių klasių. Pastebėta, kad fiziškai aktyvesni mokiniai valgo intuityviau, dažniau valgo dėl fizinių priežasčių, dažniau pasikliauja alkio ir sotumo signalais, dažniau renkasi maistą pagal organizmo poreikius nei fiziškai mažiau aktyvūs mokiniai. Fiziškai mažiau aktyvūs mokiniai dažniau besąlygiškai sau leidžia valgyti norimą maistą nei fiziškai aktyvesni mokiniai. Normalios kūno masės mokiniai dažniau renkasi maistą pagal kūno poreikius, renkasi sveikesnius maisto produktus nei masės neatitinkančios normos ribų mokiniai. Mokinių intuityvus valgymas nėra statistiškai reikšmingai susijęs su sveikesnių maisto produktų vartojimu. Kuo mokiniai intuityviau valgo, tuo dažniau naudoja problemų sprendimo strategiją, ir rečiau naudoja emocinės iškrovos strategiją. Kuo mokiniai vartoja sveikesnius produktus, tuo rečiau naudoja emocinės iškrovos, socialinės paramos ir vengimo strategijas.

3

SUMMARY

Vasiliauskaitė, U. (2017). Relationship between intuitive eating and stress coping strategies among 9-12 grade students from Kaunas city (Master thesis in Psychology). Scientific adviser dr. Vinga Indriūnienė. Lithuanian University of Health Science, Medical Academy of Health, Department of Psychology: Kaunas. – 61 p.

Key words: intuitive eating, nutrition, stress coping strategies.

The research problem - lack of knowledge about psychological healthy nutrition.

Objective – to investigate links between intuitive eating, eating habbits and stress coping strategies.

The subject of the study: 9-12 grade students from Kaunas (n=373), 53 proc. of girls and 47 proc. of boys, average age 16,24 years old (from 14 to 19 years old), 73 proc. subjects of normal weight and 23,5 proc. subjects obese or too low weight.

Design: measuring expression of intuitive eating: IES-2, Intuitive Eating Scale-2 (Tylka & Kroon Van Diest, 2013); measuring expression of stress coping strategies: Four factor stress coping questionnaire (lt., Keturių faktorių streso įveikos klausimynas; Valickas, Želvienė & Grakauskas, 2010; Grakauskas & Valickas, 2006); measuring healthy eating: Food choice scale (Petkevičiūtė-Galvydienė & Perminas, 2008); Leisure-Time Physical Activity Questionnaire (LTPAQ, Goddin, 1997); 5 demographic questions about sex, age, grade, height, body weight; and general questions about eating habits and motivation.

The study results showed that there was no statistically significant eating habits difference between students eating intuitively or not. Boys eat more intuitively than girls. Girls choosing healthier products than boys. Senior students choose healthier products than younger students. It is observed that physically active students eat more intuitively, more often eating for physical reasons, more often relying on hunger and satiety signals, more often choose food by body needs than physically less active students. Less physically active students more often use unconditional permission to eat than physically active students. Normal weight students often choose food according to body needs, choosing healthier food products than obese or too low body weight students. Students intuitive eating is not statistically significantly associated with healthier food consumption. More often students eat intuitively more often uses the problem-solving strategy, and uses less emotional discharge strategy. More often students consume healthier products more often use less emotional discharge, social support and avoidance strategies.

4

TURINYS

1.2. Tyrimo objektas, problema, aktualumas ir naujumas 8

1.3. Darbo tikslas ir uždaviniai 9

1.4. Literatūros apžvalga 10

1.4.1. Intuityvus valgymas 10

1.4.2. Mityba 17

1.4.3. Streso įveikos strategijos 19

1.4.4. Mityba ir stresas 20

2. TYRIMO METODAI 23

2.1. Tyrimo eiga ir imtis 23

2.2. Tyrimo instrumentai 25

2.2.1. Intuityvaus valgymo skalė 2 25

2.2.2. Keturių faktorių streso įveikos klausimynas 28

2.2.3. Klausimai apie mitybą 30

2.2.4. Demografiniai ir kiti klausimai 31

2.3. Duomenų analizės metodai 31

3. REZULTATAI 33

3.1. Mokinių intuityvaus valgymo ir jo ypatumų įvertinimas 33

3.1.1. Mokinių intuityvaus valgymo įvertinimas 33

3.1.2. Intuityvaus valgymo ypatumai 34

3.2. Mokinių intuityvaus valgymo, maisto produktų pasirinkimo ir streso įveikos strategijų

palyginimas skirtingose grupėse 38

3.2.1. Mokinių intuityvaus valgymo, pasirenkamų maisto produktų ir streso įveikos

palyginimas pagal lytį 39

3.2.2. Mokinių intuityvaus valgymo, pasirenkamų maisto produktų, streso įveikos

palyginimas pagal klasę 40

3.2.3. Mokinių intuityvaus valgymo, pasirenkamų maisto produktų ir streso įveikos

palyginimas pagal fizinį aktyvumą 41

3.2.4. Mokinių intuityvaus valgymo, pasirenkamų maisto produktų ir streso įveikos

palyginimas pagal kūno masės indeksą 42

3.3. Mokinių intuityvaus valgymo sąsajos su pasirenkamais maisto produktais ir streso

įveikos strategijomis 44

3.3.1. Mokinių intuityvaus valgymo sąsajos su pasirenkamais maisto produktais 44 3.3.2. Mokinių intuityvaus valgymo sąsajos su streso įveikos strategijomis 46 3.3.3. Mokinių streso įveikos strategijų sąsajos su pasirenkamais maisto produktais 46

4. REZULTATŲ APTARIMAS 48

4.1. 9-12 klasių mokinių intuityvus valgymas ir jo ypatumai 48 4.2. 9-12 klasių mokinių intuityvaus valgymo, pasirenkamų maisto produktų ir streso

įveikos strategijų skirtumai lyties, klasės, fizinio aktyvumo ir kūno masės indekso grupėse 50 4.3. 9-12 klasių mokinių intuityvaus valgymo sąsajos su pasirenkamais maisto produktais ir

streso įveikos strategijomis 52

IŠVADOS 55

LITERATŪROS SĄRAŠAS 57

5

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Intuityvus valgymas – tai adaptyvus valgymo stilius, pasikliaujant alkio ir sotumo signalais, nesilaikant griežtų apribojimų ar/ir taisyklių, pagrįstas gebėjimu mėgautis maistu (Tribole ir Resch, 1995).

Emocinis valgymas – tai emocinių dirgiklių sukeltas valgymas, naudojamas kaip neadaptyvi streso

įveikos strategija (Hawks ir kt., 2005).

Hedoninis alkis – tai sąlyginis refleksas į tam tikrą stimulą (pvz., kvapą, išvaizdą, traškėjimą, matyma

kaip valgo kitas), kurio metu pajuntami fiziologiniai pojūčiai būdingi alkiui, tačiau maisto vartojimo priežastis yra malonumas (Monteleone ir kt., 2012).

Streso įveikos strategija – „tai asmens kognityvinės ir elgesio pastangos susidoroti su vidiniais ar išoriniais reikalavimais, kurie asmens yra suvokiami kaip reikalaujantys daug pastangų ar viršijantys jo turimus išteklius” (cituota: Sapranavičiūtė ir Perminas, 2011, p. 98).

6

1. ĮVADAS

1.1. Įžanga

Šiuo metu pasaulyje išsivysčiusiose visuomenėse viena pagrindinių problemų yra viršsvoris ir nutukimas (Pasaulinę Sveikatos Organizaciją, cit. Hennecke, ir Freund, 2014; Stroebe, 2008). Šią situaciją pakeisti vien didesnio fizinio aktyvumo nepakanka, reikia keisti ir mitybą. Vienas iš populiarių siūlomų būdų kontroliuoti svorį yra dieta.

Mitybos specialistų požiūriu, dieta – tai organizmo sveikatinimas, pagrįstas mitybos kontrole laikantis iš anksto nustatyto mitybos plano, įtraukiant daugiau vaisių, daržovių, sumažinant riebalų ir cukraus suvartojimą, ir pan. Tačiau dieta dažnai lydima badavimo, persivalgymų, nereguliarios mitybos, tam tikro maisto ribojimo, nereguliaraus fizinio aktyvumo (Sproesser ir kt., 2017; Russell, 2014; Hennecke ir Freund, 2014). Pasak Moldovan ir David (2011) nutukimo gydymas yra labai retai veiksmingas ilguoju laikotarpiu, o valgymo sutrikimų gydymas pagal Wilson ir kitų autorių tyrimą (2007) veiksmingas tik 50 proc. klientų (Belon, 2016).

Tyrimai rodo, kad dauguma besilaikančių dietos yra normalaus kūno svorio, tuo tarpu dieta kartais padidina kūno svorį ir blogina sveikatą (Mann ir kt., 2007; cit. Hennecke ir Freund, 2014). Neigiami dietos laikymosi aspektai: valgymo sutrikimai, depresija, nepasitenkinimas kūnu, žema savivertė, nesaugumo jausmas, emocinė įtampa, brendimo baimė (paaugliams), emocijų reguliacijos sunkumai, nepasitikėjimas asmeniniuose santykiuose (Hennecke, ir Freund, 2014; Gillen ir kt., 2012; Ackard, ir kt., 2002).

Psichologai mitybos srityje daugiausia tyrimų atliko, siekiant geriau suprasti valgymo sutrikimus, nagrinėdami patologiją ir jos priežastis. Šios žinios svarbios, tačiau valgymo sutrikimai yra būdingi tik labai mažai populiacijos daliai. Todėl svarbu žinoti apie adaptyviai valgančios asmenybės bruožus.

2015 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido nutarimą „Dėl nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“, kuriuo siekiama gerinti gyventojų mitybą; organizuoti sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos ugdymą; tobulinti specialistų įgūdžius; organizuoti ir vykdyti gyventojų mitybos ir maitinimosi įpročius.

Viena iš adaptyvaus valgymo alternatyvų yra intuityvus valgymas. Nors Lietuvoje yra vos keli darbai, kuriuose minimas intuityvus valgymas, pasaulyje sparčiai populiarėja. Tribole ir Resch (1995) šį spartų intuityvaus valgymo populiarėjimą vadina „judėjimu prieš dieta“ ir kūno idealus.

Intuityvus valgymas – tai valgymo stilius, pasikliaujant alkio ir sotumo signalais, nesilaikant griežtų apribojimų ir taisyklių. Intuityvų valgymą sudaro 4 pagrindiniai principai, kurių reikia

7 laikytis: 1. Leisti sau valgyti geidžiamą maistą; 2. Valgyti dėl fiziologinių priežasčių; 3. Pasikliauti alkio ir sotumo signalais pasirenkant mitybos laiką ir maisto kiekį; 4. Valgyti produktus, kurie reikalingi organizmui (Tylka, 2006). Dauguma autorių intuityvų valgymą vadina psichologiškai sveika mityba, kuri padeda sveikatinti organizmą, sureguliuoti kūno masę. Intuityvus valgymas siejamas su adaptyvia emocijų reguliacija, adaptyviomis streso įveikos strategijomis, pasitenkinimu kūnu, psichologine gerove, mėgavimusi maistu, retesniais mitybos sutrikimų simptomais, mažesniu depresijos išreikštumu, pasitikėjimu savimu, pasitenkinimu gyvenimu (Van Dyke ir Drinkwater, 2012; KroonVan Diest, 2007).

Intuityvaus valgymo programa moko iš naujo pažinti kūną ir natūralų gebėjimą reguliuoti gaunamą maistą pasikliaujant alkio ir sotumo signalais, neskirstyti maisto į gerą ir blogą bei atsisakyti kaltės jausmo valgant norimą maistą (Cole ir Horacek, 2010; Hawks ir kt., 2005). Mityba sureguliuota taip, kad pasiekiamas natūralus kūno svoris, kuris yra unikalus kiekvienam asmeniui atskirai, tačiau sveikatai palankus. Todėl kartais tai gali reikšti masės priaugimą. Intuityvaus valgymo programų metu pastebėta, kad dalyviams yra paprasčiau laikytis intuityvaus valgymo principų, nei mitybos taisyklių ir apribojimų. Taip pat, yra mažesnis atkryčių skaičius ilgalaikėje perspektyvoje: pasiekti rezultatai gerėja, nes suformuoti įgūdžiai pamažu tampa stabiliu įpročiu (Van Dyke ir Drinkwater, 2014). Kadangi intuityvus valgymas yra lanksti, papildomų resursų nereikalaujanti mityba.

Intuityvaus valgymo nauda psichologinei gerovei ir gyvenimo kokybei neabejojama. Tačiau šiuo metu trūksta žinių, kaip intuityvus valgymas yra susijęs su fiziologiškai sveika mityba. Šiuo darbu yra siekiama suprasti kaip intuityvus valgymas ir pasirenkami produktai bei streso įveikos strategijos yra susiję.

8

1.2. Tyrimo objektas, problema, aktualumas ir naujumas

Tyrimo objektas yra mokinių intuityvus valgymas.

Problemos apibrėžimas. Žinių trūkumas apie psichologiškai sveiką mitybą.

Darbo aktualumas. Šiuo metu yra pakankamai daug atliktų mokslinių tyrimų apie valgymo sutrikimus, nutukimo priežastis bei gydymą (Belon, 2016). Tačiau psichologinė gerovė nėra tik simptomų nebuvimas, bet mokslinės informacijos apie sveiką mitybą iš psichologijos perspektyvos labai mažai. Lietuvoje psichologijos tyrimų apie adaptyvią mitybą pavyko rasti vos kelis. Todėl psichologijos srities specialistai yra priversti taikyti savo įgūdžius, moksliškai nepatvirtintais metodais, arba jų iš vis nepanaudoti. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, koks intuityvaus valgymo poveikis fiziologiškai sveikai mitybai ir kaip tai siejasi su streso įveikos strategijomis.

Darbo naujumas. Pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjamas intuityvus valgymas paauglių tarpe. Užsienio autorių darbai pakankamai daug dėmesio skyrė psichologinei gerovei nagrinėti, tačiau liko neaišku, ar intuityvus valgymas yra fiziologiškai sveika mityba.

9

1.3. Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas:

Nustatyti 9-12 klasių Kauno miesto mokinių intuityvaus valgymo ypatumus ir jo sąsajas su pasirenkamais maisto produktais bei streso įveikos strategijomis.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti 9-12 klasių mokinių intuityvų valgymą ir jo ypatumus;

2. Palyginti 9-12 klasių mokinių intuityvų valgymą, pasirenkamus maisto produktus ir streso įveikos strategijas skirtingose (lyties, klasės, fizinio aktyvumo, kūno masės indekso) grupėse;

3. Nustatyti 9-12 klasių mokinių intuityvaus valgymo sąsajas su pasirenkamais maisto produktais bei streso įveikos strategijomis.

10

1.4. Literatūros apžvalga

1.4.1. Intuityvus valgymas

Intuityvaus valgymo samprata

Intuityvaus valgymo sąvoką suformulavo ir pradėjo taikyti mitybos specialistės Tribole ir Resch (1995), remiantis kokybine informacija, gautą per ilgamečius stebėjimus ir praktinį darbą su klientais, turinčiais viršsvorį. Buvo ieškoma alternatyva dietai, nes dieta pasiekiami trumpalaikiai tikslai, o ilgalaikėje perspektyvoje kartais net žalinga. Tribole ir Resch pradėjo vystyti įdėją apie „kūno išmintį“, tikėdamos, kad kūnas instinktyviai žino, kokio, kiek ir kada maisto reikia; išskyrus tuos atvejus, kai yra specifinių sveikatos sutrikimų (pvz. diabetas, alergija ar pan.).

Šiuo metu (2017) Lietuvoje vienintelė sertifikuota intuityvaus valgymo specialistė Aušra Jauniškytė-Ingeleviienė, kuri teikia paslaugas Universitetiniame valgymo sutrikimų skyriuje Vilniaus psichikos sveikatos centre. Lietuvoje prisidėjo prie intuityvaus valgymo populiarinimo, išversdama į lietuvių kalbą knygą „Intuityvus valgymas. Revoliucinė programa, kuri padeda“ (angl. Intuitive Eating. A Revolutionary Program That Works, aut.: Evelyn Tribole ir Elyse Resch).

Intuityvus valgymas – tai adaptyvus valgymo stilius, pasikliaujant fiziniais alkio ir sotumo signalais, nesilaikant mitybos apribojimų ar taisyklių. Intuityviai valgantys asmenys valgo dažniau dėl fizinių priežasčių nei emocinių (Tylka ir Wilcox, 2006). Tai psichologiškai sveikas valgymas, kuris pagrįstas saikingumu, lankstumu, ir susijęs su valgymo sutrikimų nebuvimu ir retesniu emociniu ir situaciniu valgymu(Tylka,ir Wilcox, 2006; Tribole ir Resch, 1995).

Intuityvų valgymą paaiškina/sudaro trys pagrindiniai komponentai:

1. Išalkus besąlyginis sau leidimas valgyti, tai ko nori. Tai maisto pasirinkimas, neklasifikuojant jo į „tinkamą“ ir „netinkamą“,neignoruoti alkio signalų (Belon, 2016; Tylka ir Van Diest, 2013; Van Diest, 2007Faith, ir kt., 2004). Gebėjimas mėgautis maistu nejaučiant kaltės. Intuityvaus valgymo specialistai atlikę stebėjimus teigia, kad asmenys, kurie sau neleidžia valgyti trokštamo maisto, dažnai apie jį galvoja, todėl tampa labai sunku susilaikyti nuo besaikio jo vartojimo (Polivy ir Herman, 1999; cit. Tylka ir Van Diest, 2013). Neturintis sveikatos sutrikimų žmogus intuityviai žino, kas yra naudinga jo organizmui, todėl siekia valgyti maistingą maistą, kuris suteikia energijos, sveikatina, organizmą papildo trūkstamomis medžiagomis(Tylka ir Wilcox, 2006; Tribole ir Resch, 1995).

11 2. Valgymas dėl fiziologinio alkio. Tai reiškia, kad asmuo valgo pajutęs alkį, o ne sąlygojus situacijai (gražiai atrodo, kvepia, nemokamas maistas, pasiūlė draugai, reklamos įtaka ir pan.), ar emocijoms (nuoboduliui, liūdesiui ar kitoms emocijoms); ir naudoja kitus emocijų reguliacijos būdus nei valgymas. Kuo dažniau asmuo maitinasi dėl fiziologinio poreikio nei emocinių priežasčių, tuo mažesnis persivalgymas ar susirūpinimas maistu (Tylka ir Wilcox, 2006).

3. Gebėjimas atpažinti ir vadovautis fiziologinio alkio ir sotumo signalais, pasirenkant maistą, jo kiekį ir laiką maitintis. Tai individo gebėjimas suprasti: kada, kiek ir ką reikia valgyti, kad pagerintų savo savijautą; kada nustoti valgyti, pasikliaujant fiziologiniais signalais.Taip pat labai svarbu mokėti toleruoti minimalų alkio jausmą (Van Diest, 2007; Tribole, ir Resch, 1995).

4. Organizmo poreikius atitinkantis maistas. Tai maisto pasirinkimas, kuris tuo reikalingas organizmui: suteiktų energijos, ištvermės, sveikatintų, papildytų organizmą trūkstamomis medžiagomis (Tyka ir Van Diest, 2013).

Avalos ir Tylka 2006 metais sudarė intuityvaus valgymo instrumentą, o 2013 metais Tylka patobulino skalę, siekiant geresnio vidinio suderinamumo ir įtraukiant naują poskalę, kas psichologams leido skalę naudoti dirbant individualiai su klientais. Po intuityvaus valgymo skalės sukūrimo tarp mokslininkų padidėjo susidomėjimas šiuo reiškiniu. Psichologijoje buvo nagrinėjamas tokiais aspektais: lyties; kūno masės indekso; amžiaus; fizinio aktyvumo; mitybos; mitybos sutrikimų simptomų; auklėjimo; žinių apie sveikatą; asmenybės tipo; emocijų reguliacijos, streso įveikos strategijų naudojimo. Pavyzdžiui: Tylka, parengė 1 ir 2 intuityvaus valgymo instrumento versijas, intuityvų valgymą nagrinėjo įvairiose amžiaus moterų grupėse, ieškant sąsajų su požiūriu į kūną, kūno sudaiktinimu, emocijų reguliacija, valgymo sutrikimais ir kt.; Dockendorff parengė intuityvaus valgymo instrumentą, atliko tyrimus apie paauglių intuityvų valgymą ir jo sąsajas su požiūriu į kūną; fiziniu aktyvumu; Van Dyke, Hawks nagrinėja intuityvaus valgymo ir sveikatos sąsajas; Wilcox kartu su Tylka nagrinėja įvairius intuityvaus valgymo aspektus; Denny daug dėmesio skiria intuityvaus valgymo ir valgymo sutrikimų sąsajoms nagrinėti; Healy ir kt., Bush ir kt., Tylka ir kt. nagrinėja intuityvaus valgymo programos pritaikomumą ir efektyvumą.

Intuityvus valgymas yra siejamas su gyvenimo kokybe ir mažu kiekiu valgymo sutrikimų simptomų (Tylka ir Wilcox, 2006). Tačiau Tylka ir Wilcox (2006) tyrimas parodė, kad intuityvus valgymas nėra tik valgymo sutrikimų simptomų nebuvimas ar priešinga forma. Intuityvus valgymas yra susijęs su daugeliu asmenybės adaptyvių bruožų kaip: psichologine gerove; savigarba; pasitenkinimu gyvenimu; geresniu savęs pažinimu; aktyviais streso įveikos būdais; optimizmu ir neigiamai susijęs su nepasitenkinimu kūnu; valgymo sutrikimais (Van Dyke ir Drinkwater, 2014;

12

Tylka ir Kroon Van Diest, 2013;Augustus-Horvath ir Tylka, 2011; Hawks ir kt., 2005).Taip pat

dauguma autorių pastebi, kad vakarų kultūroje intuityvus valgymas yra susijęs su mažesniu kūno masės indeksu (Van Dyke ir Drinkwater, 2014; Herbert, ir kt., 2013; Hawks ir kt., 2005). Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad paauglių tarpe intuityvus valgymas susijęs su normaliu kūno masės indeksu (Dockendorff ir kt.; 2012).

Intuityvaus valgymo pokyčiai vaikystėje ir paauglystėje

Avalos ir Tylka (2005) pasiūlė, kad intuityvus valgymas yra vienas iš savęs pažinimo būdų. Kiti autoriai (Carper ir kt., 2000; Tribole ir Resch, 1995) teigia panašiai, kad intuityvus valgymas yra įgimtas, bet gebėjimas jį išlaikyti priklauso nuo gebėjimo priimti aplinką. Intuityvus valgymas, tai natūralus atsakas į alkio signalus, kai individas rūpinasi gera mityba ir pastoviu svoriu (Smith ir Hawks, 2006).

Van Diest (2007) domėjosi, kodėl prigimtinis instinktas intuityviai valgyti ilgainiui sutrinka. Van Diest (2007) remdamasi kitų autorių darbais (pagal Birch, 1999; Birch irFisher, 2000; Cuttingir kt., 1999; Fisher ir Birch, 1999) teigia, kad vaiko valgymo įpročiai formuojasi perimant valgymo įpročius iš tėvų, bei gaunant žinutes iš tėvų apie jų valgymą. Jei tėvai siunčia neigiamas žinutes apie vaiko valgymo įpročius, kūno svorį, sudėjimą, fizinę išvaizdą, vaiko nepasitenkinimas kūnu ir neadaptyvus valgymas didėja (Striegel-Moore ir Kearney-Cooke, 1994; Smolakir kt., 1999; cit. Van Diest, 2007). Tėvų žinutės galėtų būti susijusius su tokiu elgesiu: nelankstus valgymo tvarkaraštis; porcijų dydis, komentarai apie valgymo įpročius (per daug, per mažai). Toks tėvų elgesys susijęs su vaikų didesniu kūno masės indeksu (ir riebalų kiekiu kūne), nepasitenkinimu kūnu ir valgymo sutrikimų simptomais (Dickens ir Ogden, 2014;Van Diest, 2007). Snoek ir kt. (2009) atlikę tyrimų apžvalgą teigia, kad yra ne mažiau svarbus tėvų požiūris į jų pačių valgymo įpročius ir kūną. Vaikams būdingiausia susitapatinti su tos pačios lyties asmeniu (mergaitės su motina, berniukai su tėvu). Požiūrio į savo valgymo įpročius ir kūną didžiausia įtaka paauglystės laikotarpiu, jei vaikus ir tėvus sieja glaudus ryšys, ir yra būdingiau mergaitėms nei berniukams. Tai gali būti dėl motinos ir dukros glaudesnių ryšių nei berniuko su tėvu.

Birchkelis (1999) dešimtmečius nagrinėjo vaikų valgymo elgesį;ir pastebėjo, kad tam tikro maisto draudimai turi tik trumpalaikį poveikį. Nepaisant to, kad tėvai vadovaujasi šiuolaikinėmis mitybos rekomendacijomis, draudžiamas maistas tampa trokštamu objektu. Atlikus bandymą paaiškėjo, kad vaikams suteikus galimybę rinktis maistą, jie dažniau renkasi draustą maistą, šį reiškinį lydi kaltės ir gėdos jausmas. Naujų tyrimųrezultatai panašūs, maisto skirstymas į „gerą“ ir „bloga“ yra susijęs su neigiamais mitybos padariniais, pradėjus gyventi savarankiškai: kūno masės indekso didėjimu; nesveiko maisto vartojimu; persivalgymu ir valgymo sutrikimų simptomais

13 (Beasley ir kt., 2004; Piggfordir kt., 2008; Racetteir kt., 2005; Huang ir kt., 2003; Papadakiir kt., 2007; ColicBaric ir Šatalic, 2002; cit. Dickens ir Ogden, 2014).

Tyrimai, kuriuose buvo tiriamas ir maisto kontrolės nebuvimas parodė, kad vaikų kūno masės indeksas ir kūno riebalų masė yra nepastovi (Wardle ir kt., 2002; cit. Dickens ir Ogden, 2014). Tai reiškia, kad vaikas savarankiškai pasirinkdamas maistą ir mitybos rėžimą, nebūtinai pasirinks nesveiką maistą ir jo vartojimo būdą. Dickens ir Ogden (2014) teigia, kad yra svarbu suteikti vaikui autonomiją: leisti savarankiškai daryti sprendimus, renkantis maistą. Vaiką galima paskatinti daryti vienus ar kitus sprendimus, tėvų ar aplinkos pavyzdiniu elgesiu bei suteikiant žinių apie mitybą. Yra svarbu, kad vaikas galėtų pasirinkti optimaliausią variantą tarp to ko jis nori, kas skanu ir sveika, tai padaryti galima, kai vaikui suteikiama autonomija pasirinkti ir žinios, nusprendžiant, koks maistas jam naudingas ir kuris mažiau.

Dickens ir Ogden (2014) apklausė tėvus, kurių vaikai (17-18 metų) planuoja išsikraustyti iš namų ir gyventi savarankiškai; po metų buvo apklausti ir jų vaikai. Pirmiausia buvo tiriami tėvų valgymo įpročiai, kaip ir kokius valgymo įpročius tėvai formuoja vaikams, vaikų valgymo įpročiai gyvenant su tėvais ir pradėjus savarankišką gyvenimą. Apklausoje buvo klausiama apie tėvų dietą; valgymo stilių; vaikų mitybos kontrolę; tėvų gebėjimą laikytis tų pačių mitybos taisyklių, kaip ir vaikai; spaudimą valgyti. Po metų buvo apklausti jų vaikai (pradėję savarankišką gyvenimą) apie jų dietą ir valgymo stilių. Tyrimo metu buvo gautas statistiškai reikšmingas, silpnas ryšys tarp vaikų ir tėvų emocinio valgymo, net pradėjus savarankišką gyvenimą. Tėvų kontrolė ir draudimai, ar jų nebuvimas vaikystėje neturėjo statiškai reikšmingo ryšio su dieta ir valgymo stiliumi suaugus

(Dickens ir Ogden, 2014).

Šie rezultatai skiriasi nuo prieš tai darytų tyrimų, gali būti dėl daugumos dalyvių, nepaisant jų mitybos šeimoje, patiriamo streso: didelis užimtumas, nauja gyvenamoji vieta, nauji draugais, nauja mokymosi įstaiga, naujas ar pirmas darbas, finansų sumažėjimas, - bei streso įveikos strategijų pasirinkimu. Svarbu, kad šiame tyrime buvo jaunų suaugusiųjų, kurie rinkosi sveiką mitybą, nepaisant tėvų nesveikos mitybos ir vaikystėje netinkamai formuotų valgymo įpročių. Pavyzdžiui, Van Diest (2007) darytas tyrimas atskleidė, kad vaiko intuityvų valgymą neigiamai veikia priverstinis valgymas, buvimas prie suaugusiųjų, kurie apimti minčių apie maistą ir kūno svorį, arba turintys neadaptyvių asmenybės bruožų, tokių kaip nepasitenkinimas kūnu, depresija, neadaptyvus perfekcionizmas, žema savigarba, mažas optimizmo lygis, pažeminta nuotaika.

Šie tyrimai galėtų paaiškinti idėją, kad adaptyvi mityba gali būti susijusi su adaptyviomis streso įveikos strategijomis bei turimomis žiniomis apie sveikatą.

14 Intuityvus valgymas ir sveikata

Smith ir Hawks (2006) atlikę straipsnių apžvalgą teigia, kad intuityvus valgymas susijęs su mažesniu kūno masės indeksu, žemesniu kraujo spaudimu, mažesne širdies infarkto rizika. Smith ir Hawks (2006) teigimu intuityvaus valgymo programos sumažina emocinio valgymo simptomus ir dietos apribojimus. Atlikti tyrimai rodo, kad asmenys pakeitę valgymo stilių į intuityvų jaučia didesnę savigarbą ir geresnį požiūrį į kūną, nei tie kurie nedalyvavo intuityvaus valgymo programoje (Smith ir Hawks, 2006).Bacon ir kiti autorių (2005) tyrimo duomenimisintuityvus valgymas sumažina cholesterolio kiekį kraujyje, kraujo spaudimą, padidina fizinį aktyvumą ir išlaiko pastovų, pagerina psichologinę gerovę, lyginant su kontroline grupe, kurios duomenys šiose srityse nepakito arba suprastėjo. Rezultatai gauti po 2 metų apklausus 30-45 metų amžiaus moteris, kurios mokėsi intuityvaus valgymo, ir kontrolinę grupę, kuri laikėsi įprastų mitybos taisyklių.

Intuityvus valgymas ir požiūris į kūną

Dauguma tyrimų patvirtina, kad kūno vaizdo problemos lemia valgymo sutrikimus (Schoenefeld ir Webb, 2013; Wood-Barcalow ir Tylka, 2010; Madanat ir kt., 2007; Avalos ir Tylka, 2006; Bacon ir kt., 2005), taip kaip teigiamas savęs vertinimas yra teigiamai susijęs su intuityviu valgymu (Avalos et al., 2005; Tylka, 2006). Intuityvus valgymas yra susijęs su gebėjimu priimti savo kūną, net ir tokiomis sąlygomis, kaip medijų, kultūrinio, draugų ar šeimos spaudimas. Tai savaime pasiūlo idėją, kad intuityviai valgantys asmenys yra linkę naudoti adaptyvius streso įveikos būdus.

Intuityvus valgymas ir kūno masės indeksas

Dauguma tyrimų patvirtina, kad tarp intuityvus valgymas yra susijęs su normaliu kūno masės indeksu yra (Herbert ir kt. 2013; Smith ir Hawks, 2006). Tačiau yra tyrimų, kurių rezultatai priešingi. Bacon ir kiti autoriai (2005) vykdė dviejų metų eksperimentą, kurio metu buvo vykdoma 6 mėnesių sveikatingumo programa, kuria siekta padidinti savęs priėmimą (priimti savo unikalumą: kūno sudėjimą, svorį, išvaizdos išskirtinumus), fizinį aktyvumą (bandoma įtraukti dalyvius į socialinę bendruomenę, mokoma mėgautis gyvenimo kokybe, fiziniu aktyvumu), ir mokoma intuityvios mitybos pagrindų (normalizuojamas valgymas, atsisakant valgymo taisyklių, mokoma atpažinti fiziologinius alkio ir sotumo signalus). Tyrime dalyvavo 78 nutukusios moterys, kurių amžius svyravo nuo 30 iki 45 metų. Kontrolinė grupė, kuri laikėsi dietos, programos metu numetė 5,2 proc. savo kūno masės, tačiau dviejų metų laikotarpyje kūno masė į grįžo į prieš tai buvusias ribas. Dalyvėms, kurios dalyvavo programoje (mokėsi intuityvaus valgymo), akivaizdžių kūno masės pokyčių (2 metų laikotarpiu) nebuvo, tačiau sumažėjo cholesterolio kiekis kraujyje, sumažėjo

15 kraujo spaudimas, padidėjo fizinis aktyvumas ir išliko pastovus, pagerėjo psichologinė gerovė, lyginant su kontroline grupe, kurios duomenys šiose srityse nepakito.

Russell (2014) atliko paskutinių 10 metų tyrimų sisteminę apžvalgą, kurios metu pastebėta tendencija, kad tarp 18-25 metų amžiaus merginų intuityvaus valgymo ir kūno masės ryšys yra nežymus, o 26-65 metų amžiaus moterų tarpe – išryškėja sąsaja.

Rezultatų skirtumus galima paaiškinti keliais būdais. Tyrimai atliekami apklausiant apie esamą situaciją arba atliekant eksperimentą. Pirmu atveju intuityviai valgantys asmenys turi vidinę motyvaciją intuityviai valgyti, dažniausiai šie įpročiai suformuojami dar vaikystėje. Tokie asmenys naudoja adaptyvius emocijų reguliacijos būdus, turi aukštą savigarbos jausmą. Antru atveju asmenys yra veikiami išorinės motyvacijos, stengiasi keisti jau nusistovėjusius mitybos įpročius. Tačiau problema yra kompleksinė, su vienas kitą stiprinančiais veiksniais: neigiamas požiūris į savo kūną, mažas fizinis aktyvumas, iškreiptas požiūris į sveiką mitybą, neadaptyvūs emocijų reguliacijos būdai, skrandžio tūrio padidėjimas, sulėtėjusi medžiagų apykaita, o intuityvus valgymas neriboja kalorijų sunaudojimo, todėl kūno masės indekso pokyčiai yra labai lėti. Todėl tokiais atvejais, kai kūno masės indekso ir intuityvaus valgymo ryšys yra labai mažas arba statistiškai nereikšmingas reiktų interpretuoti ne kaip intuityvaus valgymo žemą efektyvumą, o intuityvaus valgymo programos trūkumus.

Intuityvus valgymas ir fizinis aktyvumas

Jauni suaugusieji, kurie yra motyvuoti maitintis pasikliaujant fiziniais alkio ir sotumo signalais, yra motyvuoti užsiimti ir aktyvia fizine veikla, nei tie, kurie laikosi griežtos dietos ar vadovaujasi emociniu alkiu(Gast ir kt., 2015). Gast ir kt. (2015) rado ryšį tarp intuityvaus valgymo, fizinio aktyvumo ir savęs priežiūros, tokiems asmenims svarbiau yra sveikas kūnas, nesiekiant lieknumo ir priimant kūną, koks yra. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad kaltės ir gėdos jausmas labiausiai motyvuoja užsiimti fizine veikla tuos asmenis, kurie linkę į emocinį valgymą arba laikosi griežtos dietos (Gast ir kt., 2015).

Field ir kt. (2010) atlikę 4 metų tęstinius tyrimus pastebėjo, kad porcijų mažinimas kartu su fiziniu aktyvumu paaugliams padeda sėkmingai sukontroliuoti kūno svorį ir lengviau atpažinti sotumo signalus.

Intuityvus valgymas ir lytis

Nors kai kurie autoriai teigia, kad nėra esminių intuityvaus valgymo skirtumų tarp lyčių (Van Diest, 2007), tačiau dauguma tyrimų šio reiškinio neanalizavo išsamiau. Van Diest (2007) atliko tyrimą su koledžo studentais (17-22 metų amžiaus), kurio metu išsiaiškino, kad vyriškos lyties tiriamieji valgo intuityviau nei moteriškos, be to vyrai yra linkę valgyti dėl fizinių priežasčių,

16 priešingai nei moterys, kurios dažniau nei vyrai valgo dėl emocinių priežasčių, ir sunkiau atpažįsta bei vadovaujasi alkio ir sotumo signalais.

Tiriant 17-22 metų amžiaus moteriškos lyties asmenis nebuvo pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys tarp amžiaus ir intuityvaus valgymo, tačiau tirant to paties amžiaus vyriškos lyties asmenų grupę amžiaus įtaka buvo reikšminga (Gast ir kt., 2015).. Tai galėjo atsitikti, dėl vyriškos lyties vėlesnio brendimo ir mažo amžiaus skirtumo tarp grupių. Intuityviai valgantys vyriškos lyties asmenis jaunesniame amžiuje yra motyvuoti taip maitintis ir sportuotis, dėl asmeninių priežasčių, o vyresniame amžiuje dėl sveikatos ir psichologinės gerovės. Visose amžiaus grupės intuityvus valgymas yra siejamas su savigarba, optimizmu, aktyviais streso įveikos būdais ir pasitenkinimu gyvenimu, prognozuoja teigiamą požiūrį į savo kūną ir gerą bendrą būklę; pastebimas neigiamas ryšys su perfekcionizmu, nerimu, valgymo sutrikimų simptomais, kūno gėda (Tylka, 2006; Tylka ir Van Diest, 2013).

Intuityvus valgymas ir dėmesingas valgymas

Intuityvus valgymas ir dėmesingas valgymas naudojami, dirbant su valgymo sutrikimais. Tai yra valgymo stilius pagrįstas sąmoningu valgymu ir „kūno išmintimi“. Esminis skirtumas valgant intuityviai yra meditacijos nebuvimas, mėgavimosi maistu sąvoka. Intuityviai valgantis mėgaujasi maisto teikiama nauda, o dėmesingame valgyme ir pojūčiai suteikia malonumą.

Intuityvus valgymas ir žinios apie mitybą

Smith ir Hawks (2006) atliko bandymą, kuriame dalyvavo 343 studentės. 54 proc. tiriamųjų norėjo numesti svorio, tačiau tik 15,9 proc. tiriamųjų turėjo per didelę kūno masę; 23,6 proc. tiriamųjų nurodė didesnį kūno masės indeksą nei yra iš tikrųjų. Tyrimo metu gauti tokie duomenys, intuityvus valgymas turi statistiškai reikšmingą: silpną ryšį su kūno masės indeksu, labai silpną ryšį su sveikos mitybos sąmoningumu; ir vidutinį ryšį su pasitenkinimu valgant. Tačiau gauti duomenys rodo, kad didėjant sveikos mitybos sąmoningumui, mažėja pasitenkinimas valgant. Tai rodo, kad yra svarbu maitintis pasikliaujant, ko reikia kūnui ir nesivadovauti mitybos taisyklėmis, siekiant psichologinės gerovės. Tačiau svarba ir supratimas apie sveikatą negali būti anuliuojami, tiesiog reikia rasti būdą kaip ir kokią informaciją pateikti siekiantiems maitintis intuityviai. Svarbu yra paminėti, kad nebuvo tiriamas fizinis aktyvumas, kuris galėjo lemti rezultatus.

Remiantis Smith ir Hawks (2006) duomenimis Russell (2014) atliko tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, ar asmenų, turinčių daugiau žinių mitybos srityje intuityvus valgymas yra žemesnis, nei tų, kurie turi mažiau žinių. Už užmokestį buvo surinktos dvi tiriamųjų grupės: mitybos specialybės studentės ir kitų sričių studentės, 16-26 metų amžiaus. Apklausus 258 studentes paaiškėjo, kad visų kūno masės indeksas svyravo normos ribose; tačiau 65,1 proc. norėjo sumažinti kūno svorį; 5 proc.

17 tiriamųjų norėjo turėti žemesnį kūno masės indeksą nei yra nustatytos ribos; 21,7 proc. norėjo išlaikyti tą patį svorį. Nebuvo rastas tendencija tarp kūno masės indekso ir mokymosi programos, tačiau priešingai nei prognozuota – mitybos specialybės studentės valgė žymiai intuityviau nei kitų sričių studentės, nepaisant to, kad jos buvo mokomos sudaryti dietas, skaičiuoti kalorijas, riboti maisto produktus.

Smith ir Hawks (2006) bei Russell (2014) rezultatų skirtumai galėjo atsirasti, nes mitybos specialybės studentės buvo mokomos ne tik mitybos taisyklių, bet ir biologijos, visuomenės sveikatos pagrindų, psichologijos, apie valgymo sutrikimus, bei konsultavimo.Vienas iš Russell (2014) paaiškinimų, kad nauja karta tampa labiau ortoreksiška (angl. orthorexia nervosa): iškreiptos mintys apie sveiką mitybą; kategoriškas vengimas maisto, kuris gali būti bent kiek nesveikas ar žalingas; neįprastas dėmesys savo sveikatai; santykinai daug laiko skiriama planavimui, apsipirkimui, ruošimui ir maisto vartojimui, kuris suprantamas kaip sveikas; nelankstus supratimas, kas yra sveikas maistas. Tai patvirtina informaciją, kad žinios apie sveikatą, supratimas kaip veikia žmogaus organizmas, adaptyvių emocijų reguliacijos būdų išmanymas gali būti teigiamai susijęs su intuityviu valgymu. Tačiau informacija turi būti pateikiama tinkamai: pateikti kelias alternatyvas; apimti platesnę sveikatos sąvoką nei produktai, kalorijos, rėžimas; atkreipti dėmesį į psichologinę gerovę; mokyti pažinti savo organizmo poreikius, atpažinti ir įveikti emocinį valgymą; ir labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą.

1.4.2. Mityba

Van Diest (2007) tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma tiriamųjų turėjo iškreiptą vaizdą apie adaptyvią mitybą: renkantis maisto produktus ir formuojant valgymo įpročius. Griežta dieta su taisyklėmis mažina psichologinę ir padidina riziką dėl neadaptyvios mitybos (Van Diest, 2007, pagal Tribole ir Resch, 2003). Autoriai Sproesserir kt. (2017), Hennecke ir Freund (2014) konkrečiai išskyrė neadaptyvaus valgymo – dietų pasėkmes: Tačiau dieta dažnai lydima badavimo, persivalgymų, nereguliarios mitybos, tam tikro maisto ribojimo, nereguliaraus fizinio aktyvumo.

„Dauguma Lietuvos gyventojų nesilaiko sveikos mitybos principų, tai yra jų mityba nesubalansuota, neatitinka normų, valgoma per mažai daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, žuvų ir jų produktų, per daug vartojama riebalų, druskos, cukraus. Tokia mityba atsispindi gyventojų sergamumo ir mirtingumo sveikatos rodikliuose (pavyzdžiui, mirtingumas nuo kraujotakos organų ligų – didžiausias ES). 54,7 procento Lietuvos gyventojų – nutukę arba turi antsvorio (kūno masės

18 indeksas – didesnis kaip 25). Nutukusiems žmonėms didesnė tikimybė susirgti kraujotakos sistemos ligomis, vėžiu, cukriniu diabetu.“ (LR Vyriausybė, 2015, TAR, 2015-12-16, Nr. 19827, p. 3-4)

Jaunų žmonių valgymo stilius dažnai būna žalingas. Išnagrinėjus įvairius tyrimus buvo pastebėta, kad jauni žmonės dažnai renkasi nesveikus užkandžius, greitą maistą, valgo permažai sveiko maisto, kaip vaisiai, daržovės (Stok, 2014). Jaunų žmonių netinkamos mitybos pasekmės: viršsvoris, nutukimas, širdies-kraujagyslių ligos ir net vėžiniai susirgimai (Stok, 2014). Von Soest ir Wichstrom (2014) atlikę straipsnių sisteminę apžvalgą apie paauglių mitybą pastebėjo, kad dietos laikymasis siejamas su didesniu alkoholio suvartojimu vėlesniame amžiuje, mažina savivertę, didina depresijos ir valgymo sutrikimų tikimybę tarp moterų. Valgymo įpročiai, kurie susiformuoja paauglystėje iki pilnametystės, yra tęsiami ir suaugus ir juos pakeisti tampa labai sunku (Lien ir kt., 2001; Lytle ir kt., 2000; cit. Stok, 2014), todėl svarbu laiku suteikti žinių apie mitybą ir padėti formuoti tinkamą valgymo stilių.

Neumark-Sztainer ir kt. (2012) atlikę 10 metų tyrimų apžvalgą nustatė, kad paauglių tiek dietos laikymasis, tiek netinkama mityba ilgalaikėje perspektyvoje padidino kūno masę, ir paskatino persivalgymo simptomus, tiek turintiems viršsvorio problemų, tiek turintiems normalų kūno svorį. Tačiau tie patys tyrimai parodė, kad ryšys mažėja, jei dietos laikėsi mažiau kartų, trumpiau ir seniau.Gillen ir kt. (2012) duomenimis po dietos grįžęs svoris, dažnai pastumi imtis drastiškų svorio mažinimo priemonių, ypač moterų tarpe. Nuo 1992 m. per 10 metų labai išaugo tendencija paauglių tarpe: praleidinėti valgymus, suvartojant nepakankamai maisto; persivalgyti tarp vyrų; ir naudoti dietines piliules tarp moterų (Neumark-Sztainer, 2012).

Dažniausia paauglių dietos laikymosi priežastis yra socialinis spaudimas: liekno kūno kultas, o medijos transliuojamos žinutės apie naujas dietas ir greitus kūno masės pokyčius daro įtaką renkantis svorio kontrolės priemonę: nesveiką mitybą, kartais linkusią į kraštutinius atvejus (Hennecke ir Freund, 2014; Neumark-Sztainer ir kt., 2012; Lally ir kt., 2011).

Žmonės gali klaidingai suvokti, kas yra sveika, adaptyvi mityba, dėl visuomenėje nusistovėjusių normų: reikia valgyti daug vaisių, daržovių, įtraukti kuo daugiau baltymų. Todėl žmonių mityba tampa nelanksti, eliminuojami tam tikri produktai, kuriuose yra riebalų ir angliavandenių. Tačiau toks pasirinkimas sukelia emocinę įtampą: kaltę, pyktį, mintys nukreipiamos į mitybą, ne tik valgymo metu.Dažniausiai draudžiamas maistas, turintis daug cukraus, druskos ar riebalų.

19 Mityba ir motyvai

Sproesser, ir kt. (2017), remiantis kitais autoriais, išskyrė pagrindinius žmonių motyvus renkantis maistą ir jų vartojimo būdą: su sveikata susiję motyvai (sveikatinimas, natūralumas, svorio kontrolė); ekonominiai motyvai (įpročiai, patogumas, kaina); emociniai motyvai (malonumas, emocijų reguliacija); socialiniai motyvai (socialumas, tradicijos, socialinės normos, įvaizdis); juslės-biologiniai motyvai (mėgimas, alkis, skaniai atrodo). Spoesser, ir kt. (2017) autoriai atliko tyrimą su 2,77 tūkst. studentų, pateikiant savižinos klausimyną, išsiaiškino, kad dažniausias motyvas valgyti yra alkis ir maisto poreikis; antroje vietoje sveikata; ir skonis (valgo ir renkasi maistą, kurį mėgsta). Geras savęs vertinimas yra susijęs su teigiamais valgymo motyvais: sveikatinimu; natūralaus maisto pasirinkimu; mėgavimusi maistu; valgymu dėl alkio. Tačiau tas pats tyrimas parodė, kad tiriamųjų požiūris į savo mitybos motyvus yra gan nerealistiškas, daugumos atsakymai panašūs. Tačiau pildant, kokia tiriamųjų nuomonė, apie aplinkinių asmenų mitybos motyvus, kaip svarbiausius išskyrė tradicijas, emocijų reguliaciją, malonumą, įvaizdį. Viršsvorį turintys asmenys mano, kad normalaus svorio asmenims visi veiksniai yra svarbūs, o tokio pačio svorio asmenims, tokie patys motyvai kaip ir jiems.

Mityba ir intuityvus valgymas

Belon (2016) atliko tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar intuityvus valgymas yra susijęs su sveika mityba. Buvo tikimąsi, kad sveika mityba bus neigiamai susijusi su valgymo sutrikimais, nepasitenkinimu kūnu, kūno masės indeksu, nesveikais mitybos būdais, emociniu valgymu, ir hedoniniu valgymu (aplinkos įtakotu); o intuityvus valgymas koreliuos su žemesniu kūno masės indeksu. Rezultatai parodė, kad sveikos mitybos pasirinkimas neužtikrina valgymo sutrikimo nebuvimą ir deramą veikų produktų vartojimą. Tačiau intuityvaus valgymas turėjo teigiamą koreliaciją su sveika mityba ir neigiamą su valgymo sutrikimais ir netinkamais maisto vartojimo įpročiais.

1.4.3. Streso įveikos strategijos

Paauglystė, labai svarbus vystymosi periodas, kai pereinama iš vaikystės į suaugusiųjų gyvenimą. Jaunas žmogus susiduria su daugybę naujų iššūkių ir pokyčių. Suaugus dauguma rūpesčių atrodo itin paprastai įveikiami, bet paauglystės laikotarpiu, nėra susiformavę streso įveikos įgūdžiai (Wilson irk t., 2005). Todėl vaikų ir paauglių, patirtas stresas, įveikiamas neadptyviais būdais, kaip maisto ir gėrimų suvartojimas. Taip nutukimas tarp vaikų ir paauglių apima vis didesnį mąstą, o suaugus prie iškreipto maisto vartojimo, dažnai atsiranda problemos su alkoholiu.

20 Stresui suvokti ir nagrinėti psichologai naudojasi Lazaruso pasiūlytu transakcinio streso įveikimo modeliu. “Remiantis šiuo požiūriu, streso įveikimas – tai asmens kognityvinės ir elgesio pastangos susidoroti su vidiniais ar išoriniais reikalavimais, kurie asmens yra suvokiami kaip reikalaujantys daug pastangų ar viršijantys jo turimus išteklius” (Sapranavičiūtė ir Perminas, 2011, p. 98). Lazarusas išskyrė du įveikimo būdus:

 streso įveikimas nukreiptas į problemą;  streso įveikimas nukreiptas į emocijas.

“Naudodamas į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją žmogus mobilizuoja savo veiksmus, siekdamas pakeisti problemą turinčio asmens ir aplinkos santykį. Į emocijas orientuotos streso įveikimo strategijos tikslas – reguliuoti dėl stresoriaus kilusias emocijas, nepakeičiant pačios stresogeninės situacijos realybės” (Sapranavičiūtė ir Perminas, 2011, p. 98).

Streso įveikos strategijos pasirinkimą sąlygoja daugybė veiksnių, tokie kaip kultūriniai, aplinkos, asmenybės tipas, amžius, lytis, išsilavinimas (Compas ir kt., 2014; Wilson irk t., 2005). Pastaruoju metu daugėjantys tyrimai apie jaunimo patiriamą stresą rodo, kad šiuolaikinių vaikų patiriamų stresogeninių situacijų skaičius daug sparčiau auga, nei praeitos kartos. Tai sąlygoja bendras sveikatos problemas (širdies kraujagyslių ligos, uždegimai, infekcijos), bei psichinę sveikatą: aukštas depresijų lygis, valgymo sutrikimai (Schneiderman ir kt., 2005; Wilson irk t., 2005). Deja, tokios pasėkmės jaunuolius lydi ir suaugusiųjų gyvenime.

Kartais taip atsitinka, kad asmuo susiduręs su stresu padidina suvalgomo maisto kiekį. Specialistai šį reiškinį pavadino emociniu valgymu, pastebėję, kad persivalgymo priepuoliai sutampa su patiriamu stresu ir jo kiekiu. Tyrimai rodo, kad emociniai valgytojai, patyrę stresą, maišo alkio jausmą su streso fiziologiniais smptomais, taip padidindami maisto kiekį ir persivalgydami. Kiti autoriai teigia, kad valgymas yra streso įveikos strategija (Raspopow ir kt., 2013).

1.4.4. Mityba ir stresas

Brendimo laikotarpyje ir įgaunant daugiau patirties keičiasi streso įveikos strategijos. Kaita greitai pastebima jau ankstyvoje paauglystėje, kaip atsakas į vis didėjantį stresogeninių situacijų skaičių. Išmokus susidoroti su naujomis kliūtimis vidurinėje paauglystėje streso įveikos strategijos stabilizuojasi ir tampa pastovesnės (Martyn-Nemeth ir kt., 2009). Wilson ir kiti (2005) apžvelgę kitų autorių darbus pastebi, kad paaugliai yra linkę naudoti agresiją, pyktį, kitų kaltinimą, tuo tarpu paauglės, linkusios slėpti savo emocijas ir ruminuoti. Daugelis autorių sieja badavimą, dietų

21 laikymąsi, persivalgymą ir kitus mitybos sutrikimus su į emocijas nukreiptomis ir vengimo streso įveikos strategijomis (Akey ir kt., 2013; Martyn-Nemeth ir kt., 2009; Wolf ir kt., 2000) Didelis streso kiekis ir prasti įgūdžiai įveikiant stresą yra asocijuojami su psichologinėmis problemomis: valgymo sutrikimais, depresija.

Martyn-Nemeth ir kiti (2009) teigia, kad streso įveikos strategijų išmanymas paaugliams padėtų net ir nuolatos patiriant stresą išlaikyti gerą sveikatos būklę. Todėl yra svarbu išsiaiškinti ar streso įveikos strategijos yra ir gali būti siejamos su sveika mityba ir kaip tai susiję su intuitvia mityba. Autorė pastebi, kad vengimo įveikos strategijos susijusios su persivalgymu ir nesveika mityba paauglių tarpe, be to paaugliai naudojantys vengimo strategiją daug dažniau pakliūva į stresogenines situacijas. Kartais vengimo strategija turi ir kitą išraišką, pavyzdžiui verksmingumas, rėkimas, svaigiųjų medžiagų vartojimas, rizikingas seksualinis elgesys. Kaip Martyn-Nemeth ir kiti (2009) pastebi mažas pasitikėjimas savimi yra susijęs su vengimo strategija. Socialinės paramos ieškojimas nėra siejamas su stresu ar įveikos formomis.

Kartais socialinės paramos ieškojimas gali būti siejamas ir su mitybos sutrikimais. Tai priklauso nuo to, ar naudojantis šią įveikos formą pasiekia tikslą – socialinę paramą. Socialinės paramos ieškoma, norint numalšinti mintis, siekiant sumažinti streso sukeltą poveikį mintims ir fizinei sveikatai. Socialinė parama, glaudžiai susijusi su kitais streso įveikos būdais, apima emocinę, materialinę ir informacinę pagalbą (Wonderlich-Tierney ir Vander Wal, 2010). Jei socialinės paramos neranda, tuomet žmogus gali ieškoti kitų būdų sau padėti, pavyzdžiui valgant, vartojant svaigalus ir pan. Socialinės paramos ieškojimas gali būti siejamas su mitybos sutrikimais, ar nesveikų produktų vartojimu.

Tokios ir panašios neadaptyvios streso įveikos strategijos įtakoja paauglių emocinį valgymą, priešingai, problemų sprendimo strategija neigiamai koreliuoja su gėrimų vartojimu (Hasking, 2006). Hasking siūlo naudoti streso įveikos programas kaip prevencinę priemonę kovojant prieš nesaikingą maisto ir gėrimų vartojimą. Yra atlikti bandymai, kurie rodo tiesioginę streso įveikos programų naudą. Pavyzdžiui, dalyviai buvo mokomi streso įveikos strategijų, po kelių savaičių programos paaiškėjo, kad dalyvių kraujyje sumažėjo cukraus ir insulino kiekis, lyginant su kitais panašios būklės jaunuoliais, kurie nedalyvavo bandyme (Grey ir kt., 2004).

Martyn-Nemeth ir kiti (2009) pabrėžia, kad sveika mityba ir įpročiai priklauso nuo daugybės veiksnių ir streso įveika, tik vienas iš jų. Ne kiekvienas susidūręs su neįveikiamos kliūtimis griebiasi maisto, gėrimų ar kitų neadaptyvių ir net žalingų įveikos būdų. Taigi, autorė išskiria keletą svarbių komponentų: pasitikėjimas savimi ir socialinė parama, ir tik tuomet įveikos strategijos.

Hasking (2006) tirdama valgymo įpročius ir streso įveikos strategijas papildė iki šiol darytus tyrimus. Autorė atlikusi regresinę analizę pastebėjo, kad lytis nedaro esminės įtakos mitybos elgesiui. Tiesiog lytims yra būdingos vienos ar kitos streso įveikos formos, kurių naudojimas yra

22 susijęs su mitybos pasirinkimu. Neproduktyvios streso įveikos strategijos yra susijusios su netinkamu mitybos elgesiu, o adaptyvių streso įveikos strategijų naudojimas, susijęs su sveikatai palankiu elgesiu (Regehr ir kt., 2013; Hasking, 2006; Grossman ir kt., 2004).

Tylka (2006) intuityvų valgymą sieja su pasitikėjimu savimi, pasitenkinimu gyvenimu, optimizmu ir aktyviomis streso įveikos strategijomis. Gebėjimas savęs nevaržyti taisyklėmis ir leisti sau mėgautis maistu, pasikliauti kūno pojūčiais, gebėti atsilaikyti prieš aplinkinių spaudimą bei aplinkos daromą poveikį yra dalis intuityvaus valgymo (Kelly ir kt., 2014). Asmuo linkęs spręsti savo problemas, rečiau imasi valgymo, kaip emocijų malšinimo būdo. Todėl yra manoma, kad toks asmuo rinksis sveikesniu produktus.

Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti kaip streso įveikos strategijų pasirinkimas gali lemti studentų mitybos pasirinkimus. Perminas ir Galvydienė (2008) mano, kad žmonės besilaikantys dietos, turi geresnį vidinės kontrolės lokusą ir geba siekti užsibrėžtų tikslų, yra lankstesni, susidūrę su iššūkiais. Visgi, sąsajų tarp adaptyvesnių streso įveikos strategijų ir sveikesnės mitybos bendrai imtyje nebuvo rasta, tačiau neadaptyvios streso įveikos strategijos yra susijusios su mažiau sveika mityba. Taip pat, paaiškėjo, kad studentai vaikinai naudoja mažiau adaptyvias streso įveikos formas, ne merginos. Merginų polinkis naudoti į problemą orientuotą strategiją susijęs su sveikesne mityba, taip pat, atsigręžimas į religiją yra susijęs su sveikesne mityba. Merginų prastesnę mitybą sąlygoja pernelyg didelis dėmesys savo jausmas (Perminas ir Galvydienė, 2008).

Šiuo metu yra pavieniai tyrimai, kurie duoda pagrindą tolimesniems tyrimams. Nėra aišku, kaip intuityvus valgymas, streso įveikos strategijos ir sveikesnės mitybos pasirinkimas gali būti susiję. Nors daugelis intuityvaus valgymo tyrėjų teigia, kad toks ryšys yra (Augustys-Horvath, 2011; Tylka, 2006; Tylka ir Wilcox, 2006; Avalos ir Tylka, 2006) visgi trūksta įrodymų. Todėl šiame darbe bus nagrinėjamos šios sąsajos.

23

2. TYRIMO METODAI

2.1. Tyrimo eiga ir imtis

Tyrimo vieta: tyrimas buvo atliktas keturiose Kauno miesto gimnazijose. Kada tyrimas atliktas: laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki balandžio 21 d.

Tyrimo vykdymo procesas: tyrimas buvo vykdomas pertraukų (anketas pateikė darbo autorė) arba klasės valandėlės metu (anketas pateikė atsakingas asmuo).

Tyrimo dalyviai: 9-12 klasių Kauno miesto mokiniai, iš lietuvių bendrojo ugdymo mokyklų.

Tyrimo imtis buvo apskaičiuota iš anksto. Tikslių duomenų apie šiuo metu Kauno mieste 9-12 klasių mokinius nepavyko, todėl buvo paskaičiuota santykinai. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenimis (2016 m.), Kauno mieste mokosi apie 36 tūkst. mokinių, todėl buvo laikoma, kad generalinė aibė 12 tūkst. Kauno miesto 9-12 klasių mokinių. Apskaičiavus (patikimumo intervalas 95 proc.; paklaida 5 proc.) imties tūrį, gautas rezultatas 373 mokiniai (skaičiuoklė: http://www.raosoft.com/samplesize.html).

Tyrimo imties dydis: 383 mokiniai, tyrimo imtis reprezentatyvi.

Atrankos strategija: sluoksniuotoji atsitiktinė imtis pagal amžių, lytį, fizinį aktyvumą. Apklausoje buvo apklausti 383 Kauno miesto mokiniai. Jiems buvo pateiktos popierinės apklausos variantas. Tyrime dalyvavo panašus skaičius moterų ir vyrų, atitinkamai 53 proc. ir 47 proc., rezultatai pateikti 2.1. lentelėje. Amžiaus vidurkis: 16,24 metai, svyravo nuo 14 iki 19 metų. Kadangi amžius atitiko klases metus, buvo pasirinkta duomenis analizuoti klasėmis, kad rezultatai neišsikreiptų. Tačiau ne visi tyrimo dalyviai pateikė informaciją apie jų masę ir ūgį. Kaip matome iš pateiktos 2.1. lentelės net 73 proc. tiriamųjų yra normalaus kūno svorio (žr.kūno masės indeksas), todėl vėliau tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal kūno masės indeksą: 1. normalios kūno masės (73,1 proc.) ir 2 per didelės/mažos kūno masės (23,5 proc.).

24 2.1. lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį, klasę, kūno masės indeksą, fizinį aktyvumą

Kategorijos Santykis, proc. Viso:

Lytis Moterys 53,3 204 Vyrai 46,7 179 Klasė 9 klasė 39,4 151 10 klasė 35,8 137 11 klasė 9,1 35 12 klasė 15,7 60

Kūno masės indeksas Per mažas _Normalus 15,4 _{73,1 280} 59

Antsvoris 8,1 31

Fizinis aktyvumas, k. per savaitę

5 ir daugiau 29,2 112

3-4 kartai 36,0 138

1-2 kartai 27,4 105

nesportuoja 6,8 26

Kita informacija apie tyrimo dalyvius: Tyrimo dalyvių buvo klausiama apie jiems svarbiausius kriterijus renkantis maistą. 36 proc. dalyvių šiuo metu siekia numesti arba priaugti masės, tai yra 9 proc. daugiau, nei turinčių kitokį nei normali kūno masė. Šiame tyrime svarbiausias motyvas yra maisto skonis, net 74 proc. dalyvių šį motyvą išreiškė, kaip vieną iš svarbiausių (žr. 2.1. pav.). Tarp lyčių skirtumas nežymus. Antroje vietoje, pagal svarbumą, yra sveikatos gerinimas, tačiau sveikata yra žymiai mažiau svarbi - 49 proc. Maisto kaina svarbi 40 proc. tiriamųjų, ši tendencija labiausiai pastebima tarp vyrų. Šeima ar draugai daro įtaką tik 32 proc. dalyvių.

25 Taip pat, tyrimo dalyvių buvo prašoma įvertini 10-balėje sistemoje, kiek svarbu sveikai maitintis. Moterims nežymiai svarbiau (vidurkis: 7,26; st. nuokrypis 1,9), nei vyrams (vidurkis: 6,88; st. nuokrypis 2,16). Kadangi vyrų standartinis nuokrypis yra aukštesnis nei moterų, vyrų tarpe yra įvairesnių atsakymų, tiek kuriems svarbu ar mažiau svarbu sveikai maitintis.

2.2. Tyrimo instrumentai

Atliekant tyrimą apie mokinių intuityvaus valgymo ir jo ypatumus bei sąsajas su streso įveikos strategijomis, buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas. Tyrimo dalyviams pateikta retrospektyvinė apklausa apie mitybos įpročius, naudojamus produktus, pilni kitų autorių sudaryti klausimynai: intuityviam valgymui ir streso įveikos strategijoms įvertinti, bei demografiniai klausimai.

2.2.1. Intuityvaus valgymo skalė 2

Intuityvaus valgymo skalė 2 (IES-2, angl. Intuitive Eating Scale-2) paimta iš Konsultavimo psichologijos žurnalo (angl. Journal or Counseling Psychology, 2013) Tylka ir Kroon Van Diest mokslinio darbo: The Intuitive Eating Scale–2: Item refinement and psychometric evaluation with college women and men. Yra gautas atskiras autorės T. L. Tylka leidimas (2017-02-16) naudoti ir išversti skalę. Skalė išversta iš anglų kalbos, atliekant du vertimus: iš anglų į lietuvių (vertė Ugnė Vasiliauskaitė, darbo autorė) ir iš lietuvių kalbos į anglų (vertė Eglė Steponė, pranešimas anglų kalba: Severity of anxiety and depression symptoms and health related quality of life among women with stress urinary incontinence (Steponė ir kt., 28th ECNP Congress, Amsterdam, 2015).

Norint įvertinti Intuityvaus valgymo skalės 2 vidinį skalės ir poskalių patikimumą buvo atliktas pilotinis tyrimas Kauno „Saulės“ gimnazijoje, apklausiant tris 11 mokinių klases. Viso buvo išdalintos 33 anketos, viena negrįžo, viena grįžo nepilnai užpildyta. Tyrimas atliktas gavus iš mokyklos vadovybės sutikimą, respondentai dalyvavo savanoriškai, suteikiant teisę atsisakyti.

Intuityvaus valgymo skalė 2, sudaryta remiantis ankstesne versija: Intuityvaus valgymo skalė (Tylka, 2006). IES-2 skirta matuoti, kiek individai yra linkę vadovautis fiziniais alkio ir sotumo signalais pasirenkant kada, ką ir kiek valgyti bei gebėjimą toleruoti alkį. Antra versija buvo

26 patobulinta pridedant naują Maisto pagal organizmo poreikius poskalę. Autorė skalės patikimumą patikrino su jaunais suaugusiaisiais, amžiaus vidurkis 20,27 metų.

Skalė sudaryta Likerto skalės principu, Intuityvaus valgymo skalę sudaro 23 teiginiai, į kuriuos galimi 5 atsakymo variantai (1- Visiškai nesutinku; 2- Nesutinku; 3- Nei sutinku, nei nesutinku; 4- Sutinku; 5- Visiškai sutinku), pavyzdžiui: „Aš stengiuosi išvengti tam tikro maisto, kuriame per daug riebalų, angliavandenių ar kalorijų.“; „Aš leidžiu sau valgyti maistą, kurio tuo metu noriu.“; „Pastebiu, kad valgau patyrus įtampą, net kai fiziologiškai nesu alkanas/-a.“ (žr. priedas). Skalę sudaro 4 poskales:

 Besąlyginio sau leidimo valgyti poskalė (kl.: 1; 2; 3; 4; 5; 6);

 Valgymo dėl fizinių priežasčių poskalė (kl.: 7; 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14);  Pasikliovimo alkio ir sotumo signalais poskalė (kl.: 15; 16; 17; 18; 19; 20);  Maisto pagal organizmo poreikius poskalė (kl.: 21; 22; 23).

Bendras skalės įvertinimas gaunamas sudėjus visus atsakymų balus. Galimas maksimalus įvertinimas: 115; minimalus: 23. Kuo aukštesnis balas, tuo asmuo intuityviau valgo. Autorė Tylka siūlo laikyti, kad nuo 70 balų sumos yra silpnai išreikštas intuityvus valgymas.

Norint įvertinti Intuityvaus valgymo skalės 2 ir jos poskalių patikimumą ir suderinamumą, yra apskaičiuoti Chronbach alfa koeficientai ir palyginti, su pilotinio tyrimo bei Tylka (2013) gautais rezultatais (žr. 2.2. lentelė).

Kaip matome lentelėje, bendra skalės Cronbach alfa 0,842; panašūs rezultatai ir poskalių: Valgymo dėl fizinių priežasčių; Pasikliovimo alkio ir sotumo signalais; - tai yra aukštas skalių suderinamumas ir patikimumas (p>0,800). Poskalių: Besąlyginio leidimo; ir Maistas kūnui, - nežymiai mažesnis, bet geras (p>0,700). Šis rezultatas panašus į autorių, o atsiradęs skirtumas Maisto pagal organizmo poreikius poskalėje gali būti dėl mažesnės imties ir mažo klausimų skaičius.

Bendrai skalė ar atskiros jos poskalės: Valgymas dėl fizinių priežasčių; Pasikliovimo alkio ir sotumo signalais poskalės, - gali būti taikoma ir individualiai diagnostikai, nes Cronbacho alfa >0,800 (Vaitkevičius, Saudargienė, 2006).

27 2.2. lentelė Intuityvaus valgymo skalės 2 ir jos poskalių vidinio suderinamumo ir patikimumo

rezultatai Skalės pavadinimas Tyrimo grupės (N=381) Chronbach alfa koeficientas Pilotinio tyrimo (N=31) Chronbach alfa koeficientas Tylka ir Van Diest* (N=2600) Chronbach alfa koeficientas Klausimų skaičius

Intuityvaus valgymo skalė 2 0,842 0,780 0,880 23

Intuityvaus valgymo p

oskalės:

Besąlyginio sau leidimo valgyti 0,765 0,636 0,810 6

Valgymo dėl fizinių priežasčių 0,852 0,854 0,920 8

Pasikliovimo alkio ir sotumo signalais 0,835 0,811 0,850 6

Maisto pagal organizmo poreikius 0,762 0,816 0,830 3

*(Tylka ir Kroon Van Diest, 2013).

Patikrinus bendrą intuityvaus valgymo skalės normalumą, gauti rezultatai rodo, kad skirstinys statiškai reikšmingai nesiskiria nuo normaliojo p>0,05, kai p=0,085 (žr. 2.3. lentelė; 2.1. priedas). Todėl interpretuojant intuityvaus valgymo bendrą skalę bus naudojami parametriniai kriterijai.

Tačiau, kaip iš lentelės matyti, poskalių skirstiniai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo normaliojo (p<0,05) (žr. 2.3. lentelė; 2.1. priedas). Todėl buvo patikrintas Intuityvaus valgymo 2 poskalių imties asimetrijos (skewness) ir eksceso (kurtosis) koeficientai, gauti rezultatai yra tarp -1 ir 1 (žr. 1 priedas); taip pat patikrintos normalumo kreivės (žr. 2.2. priedas: 6.2.-6.5. pav.). Todėl ir šiems duomenims analizuoti bus naudojami parametriniai analizės metodai (pagal Elliott ir Woodward, 2016).

2.3. lentelė. Intuityvaus valgymo skalės 2 ir jos poskalių normalumo rezultatai Skalės pavadinimas Tyrimo grupės (N=383) Shapiro – Vilk kriterijausreikšmė Klausimų skaičius

Intuityvaus valgymo skalė 2 0,085 23

Intuityvaus valgymo poskalės:

Besąlyginio sau leidimo valgyti 0,001 6

Valgymo dėl fizinių priežasčių 0,001 8

Pasikliovimo alkio ir sotumo signalais 0,001 6

28 2.2.2. Keturių faktorių streso įveikos klausimynas

Keturių faktorių streso įveikos klausimynas (Ž. Grakauskas; G. Valickas, 2010), publikuotas žurnale Psichologija (originaliai, angl. Psychology), 2006 m.: „Streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelio taikymas". Vėliau instrumentas buvo patobulintas, pakoreguoti ir sukeisti vietomis klausimai (Valickas, Želvienė, ir Grakauskas, 2010), taip pasiektas geresnis patikimumas ir suderinamumas.

Yra gautas Ž. Grakausko leidimas (2017-03-13) naudoti klausimyną. Klausimynas skirtas įvertinti dažniausiai taikomas streso įveikos strategijas. Keturių faktorių streso įveikos klausimynas sudarytas Likerto skalės principu: pateikti 24 teiginiai, į kuriuos galimi 5 atsakymo variantai (1- Niekada; 2- Retai; 3- Vidutiniškai (nei retai, nei dažnai); 4- Dažnai; 5- Visada), pavyzdžiui: „Manau, kad laikas išspręs visas problemas“; „Juokaudamas apie tai, kas įvyko, bandau pakelti sau nuotaiką“. Klausimynas suskirstytas į keturias streso įveikos skales:

 Socialinės paramos. Parodo, kiek žmogus yra linkęs ieškoti socialinės paramos. Emocinės paramos teiginiai: 7, 19, 23; ir instrumentinės socialinės paramos teiginiai: 3, 11, 15. Autorių skalės vidurkis 19,81, dispersija 5,07 (Valickas ir kt., 2010).

 Problemų sprendimo. Parodo, kiek žmogus yra linkęs į problemos sprendimą orientuotas streso įveikos strategijas. Problemos analizės teiginiai: 1, 9; sprendimo paieškos teiginiai: 13, 17; sprendimo įgyvendinimo planavimo teiginys: 21; ir žinių, kurios galėtų padėti spręsti iškilusią problemą, kaupimą teiginys: 5. Autorių skalės vidurkis 21,50, dispersija 3,96 (Valickas ir kt., 2010).

 Emocinės iškrovos. Parodo, kiek žmogus yra linkęs ieškoti kaltųjų ir išlieti susikaupusias neigiamas emocijas. „Nusprendus, kad ne pats esi kaltas dėl susidariusios situacijos teiginys“: 16; iškrovos ant aplinkinių teiginiai: 4, 8, 20; likimo kaltinimo teiginys: 12; savęs kaltinimo teiginys: 10 teiginys. Autorių skalės vidurkis 13,91, dispersija 4,03 (Valickas ir kt., 2010).

 Vengimo. Parodo psichologinio vengimo strategiją. Įvairūs dėmesio nukreipimo būdų teiginiai: 2, 24, 18; arba teigiama situacijos interpretacija: 6, 14, 22 teiginiai. Autorių skalės vidurkis 18,07, dispersija 3,78 (Valickas ir kt., 2010).

Kiekviena skalė vertinama atskirai, sudedant kiekvieno teiginio balus. Kiekvienoje skalėje po 6 teiginius, todėl maksimali balų suma: 30; minimali balų suma: 6. Kuo didesnė balų suma, tuo pastovesnė ir dažniau naudojama strategija.

Norint įvertinti Keturių faktorių streso įveikos skalių vidinį suderinamumą ir patikimumą, yra apskaičiuoti Chronbach alfa koeficientai. Iš rezultatų pateiktų 2.4. lentelėje matyti, kad klausimyno suderinamumas ir patikimumas yra tinkamas naudoti respondentų grupėms palyginti

29 (pagal Vaitkevičius ir Saudargienė, 2006), mažiausias patikimumas yra Vengimo skalės (p=0,586), tačiau tenkina patenkinti sąlyga p>0,500. Autorių gauti rezultatai yra aukštesni 0,661. Tai galėjo atsitikti, nes buvo tirta ne tik 9-12 klasių mokinių (amžiaus vidurkis 16,24), bet ir studentų (amžiaus vidurkis 20,36) tarpe. Socialinės paramos patikimumas (p=0,811) yra aukščiausias, kaip autorių tyrime (p=0,864).

2.4. lentelė. Keturių faktorių streso įveikos skalės ir jo poskalių vidinio suderinamumo ir patikimumo rezultatai Skalės pavadinimas Tyrimo grupės (N=381) Chronbach alfa koeficientas Valickas ir kt.* (N=311) Chronbach alfa koeficientas Klausimų skaičius

Keturių faktorių streso įveikos skalės:

Socialinės paramos 0,811 0,864 6

Problemų sprendimo 0,689 0,760 6

Emocinės iškrovos 0,703 0,692 6

Vengimo 0,586 0,661 6

*(Valickas, ir kt., 2010)

Patikrintas Keturių faktorių streso įveikos skalių normalumas. Rezultatai pateikti 2.5. lentelėje, iš kurios matyti, kad skirstiniai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo normaliojo (p<0,05) (žr. 2.1. priedas: 6.2. lent.). Todėl buvo patikrintas skalių imties asimetrijos (skewness) ir eksceso (kurtosis) koeficientai, gauti rezultatai yra tarp -1 ir 1 (žr. 1 priedas). Imtis taip pat reprezentatyvi, normalumo kreivės normos ribose (žr. 2.2. priedas: 6.7. – 6.10. pav.). Todėl ir šiems duomenims analizuoti bus naudojami parametriniai analizės metodai (pagal Elliott ir Woodward, 2016).

2.5. lentelė. Keturių faktorių streso įveikos skalių normalumo rezultatai Skalės pavadinimas Tyrimo grupės (N=383) Shapiro – Vilk kriterijausreikšmė Klausimų skaičius

Keturių faktorių streso įveikos poskalės:

Socialinės paramos 0,022 6

Problemų sprendimo 0,002 6

Emocinės iškrovos 0,001 6