LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Eglė Milukaitė
KARDIOLOGINIŲ LIGONIŲ PSICHOLOGINIAI YPATUMAI IR
STRESO ĮVEIKOS BŪDAI
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinio darbo vadovė Doc. dr. Vilija Malinauskienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
Kardiologinių ligonių psichologiniai ypatumai ir streso įveikos būdai Eglė Milukaitė
Mokslinis vadovas doc. dr. Vilija Malinauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas, 2013. 52 psl.
Kardiologiniai ligoniai po kardiochirurginės operacijos ar esant jos būtinybei daţnai susiduria su potrauminio streso, nerimo ir depresijos simptomais,kurie gali turėti neigiamų rezultatų kardiologinėsligos gydyme.
Darbo tikslas: įvertinti kardiologinių ligonių psichologinius ypatumus ir streso įveikos būdus.
Darbo uţdaviniai: Ištirti potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomų paplitimą atsiţvelgiant į kardiologinių ligonių lytį ir amţių; nustatyti su potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomais susijusius kardiologinės ligos simptomų intensyvumą atspindinčius rodiklius; nustatyti, ar hospitalizacijos metu jaučami nerimo ir depresijos simptomai siejosi su potrauminio streso simptomų išsivystimu praėjus vienam mėnesiui po ligonių hospitalizacijos; nustatyti ligonių streso įveikos būdų naudojimą priklausomai nuo lyties, amţiaus, išsilavinimo; įvertinti potrauminio streso simptomų pasireiškimą priklausomai nuo ligonių naudojamo streso įveikos būdo.
Tyrimo metodika: Anoniminei apklausai atlikti naudoti šie klausimynai: hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HAD), potrauminio streso sutrikimo simptomų skalė, streso įveikos strategijų klausimynas (COPE), Kardiologinių simptomų intensyvumo skalė. Tyrime dalyvavo 201 respondentas: 138 kardiologiniai ligoniai, neturėję chirurginių intervencijų, ir 63 kardiochirurginiai ligoniai, turėję chirurginių intervencijų. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį paketą SSPS 13.0.
Rezultatai: Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad potrauminio streso simptomai pasireiškia 22,5 proc. kardiologinių ligonių ir 23,8 proc. kardiochirurginių ligonių. Nerimo simptomai
nustatyti 10,1 proc. kardiologinių ligonių ir 22,2 proc. kardiochirurgininių ligonių. Depresijos simptomai pasireiškėškė 5,8 proc. kardiologinių ligonių ir 6,3 proc. kardiochirurginių ligonių. Ligoniai (vidurkis 70,03±11,35), kuriems nepasireiškia potrauminio streso sindromo simptomai, daugiau naudoja streso įveikos būdą nukreiptą į problemą, negu ligoniai (vidurkis 65,97±11,05), kuriems pasireiškia potrauminio streso sindromo simptomai (p=0,040). Į emocijas nukreiptas streso įveikimo būdas taip pat labiau išreikštas tarp ligonių (vidurkis 67,07±11,17), kuriems nepasireiškia potrauminio streso sindromo simptomai, palyginus su ligoniais (vidurkis 62,95±11,05), kuriems pasireiškia potrauminio streso sindromo simptomai (p=0,034). Maţiau adaptyvų streso įveikos būdas labiau išreikštas jaunesniųjų grupėje (vidurkis 54,23±5,47) (p=0,026) bei ligonių grupėje, turinčių pradinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą.
Išvados: Potrauminio streso ir depresijos simptomai pasireiškia vienodai daţnai kardiologiniams ir kardiochirurginiams ligoniams, tačiau nerimo sutrikimas labiau paplitęs tarp kardiologinių ligonių. Nerimo sutrikimo simptomai daţniau pasireiškia jaunesniems ligoniams, tačiau potrauminio streso ir depresijos simptomų pasireiškimui amţius neturi reikšmės. Psichikos sutrikimų simptomų pasireiškimas priklauso nuo mirties baimės jausmo, stipraus dusulio, išgąsčio ir bejėgiškumo jausmo. Potrauminio streso simptomų išsivystymas, praėjus vienam mėnesiui po hospitalizacijos, siejosi su nerimo ir depresijos simptomais hospitalizavimo metu. Potrauminio streso simptomų pasireiškimas priklauso nuo ligonio streso įveikos būdo ir daţniau pasireiškia naudojant maţiau nukreiptą į problemą ir emocijas streso įveikos būdus.
Raktaţodţiai: potrauminis stresas, nerimas, depresija, kardiologiniai ligoniai, kariochirurginiai ligoniai, streso įveika.
SUMMARY
Public health (health ecology)
Psychological Pecularities and Coping Strategies among Cardiological Units Eglė Milukaitė
Scientific supervisor assoc. prof. dr. Vilija Malinauskienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational medicine, Kaunas; 2013. 52 pages.
In necessity of or after cardiological surgery cardiological patients are often faced with post-traumatic stress, anxiety and depression symptoms, which may have negative results for the treatment of cardiological disease.
Aim of the study: to evaluate psychological characteristics and coping with stress techniques of cardiological patients.
Objectives: to investigate the occurence of post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms depending on gender and age of cardiological patients; to determine indicators reflecting the intensity of cardiological disease symptoms associated with post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms; to determine whether anxiety and depression symptoms faced during hospitalization were associated with the development of post-traumatic stress symptoms within one month after hospitalization; to evaluate the use of stress coping techniques depending on gender, age, education; to assess the occurrence of post-traumatic stress symptoms depending on the method of coping with stress used by patients.
Methods. The following questionnaires used to carry out an anonymous survey: Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD), Post-traumatic Stress Disorder Symptoms Scale, Stress Coping Strategies Questionnaire (COPE), Cardiac Symptoms Intensity Scale. The survey included 201 respondents: 138 cardiological patients who did not have surgical interventions and 63 cardiological patients who had surgical interventions. The data was processed and analyzed using the statistical package SSPS 13.0
Results. It was found by the survey that 22.5 percent of cardiological patients and 23.8 percent of cardiosurgical patients face post-traumatic stress symptoms. 10.1 percent of
cardiologcial patients and 22.2 percent of cardiosurgical patients face anxiety symptoms. 5.8 percent of cardiological patients and 6.3 percent cardiosurgical patients faced depression symptoms. Patients (avg. 70.03 ± 11.35), who do not face symptoms of post-traumatic stress syndrome use of problem-oriented method of coping with stress more than patients (avg 65.97 ± 11.05), who face post-traumatic stress syndrome symptoms (p = 0.040). The emotion-oriented method of coping with stress is also more prevalent among the patients (avg 67.07 ± 11.17) which do not face symptoms of post-traumatic stress syndrome, as compared with the patients (avg 62.95 ± 11.05) which face symptoms of post-traumatic stress syndrome (p = 0.034). Less adaptive manner of coping with stress is more expressed in group of younger patients (avg 54.23 ± 5.47) (p = 0.026) and the group of patients of primary or incomplete secondary education.
Conclusions. Cardiological and cardiosurgical patients equally face post-traumatic stress and depression symptoms, but anxiety disorder is more prevalent among cardiological patients. Anxiety disorder is more common with younger patients, but occurrence of post-traumatic stress and depressive symptoms do not correlate with the age. Occurrence of mental disorders symptoms is associated with the fear of death, severe shortness of breath, feeling scared and helpless. Development of post-traumatic stress symptoms within one month after hospitalization was associated with anxiety and depression symptoms during hospitalization. The occurrence of post-traumatic stress symptoms depends on the patient's manner of coping with stress and occurs more often when less directed to the problem and emotions techniques of coping with stress are used.
Key words: post-traumatic stress, anxiety, depression, cardiological patients, cardiosurgical patients, coping with stress.
ĮVADAS 7
DARBO TIKLSAS IR UŢDAVINIAI 8
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Potraumnio streso samprata 10
1.2. Potrauminio streso sutrikimo pasireiškimas tarp kardiologinių ligonių 12
1.3. Nerimo samprata 14
1.4. Nerimo sutrikimo paplitimas tarp kardiologinių ligonių 14
1.5. Depresijos samprata 15
1.6. Depresijos pasireiškimas tarp kardiologinių ligonių 15
1.7. Streso įveikos būdai 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1. Tiriamieji 19
2.2. Tyrimo metodai 21
2.3. Tyrimo eiga ir analizė 23
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Potrauminio streso simptomų paplitimas 25
3.2. Nerimo sutrikimo paplitimas 28
3.3. Depresijos simptomų paplitimas 31
3.4. Amţiaus sąsajos su pasichikos sveikatos sutrikimų simptomais ir lytimi 33 3.5. Kardiologinių ir kadiochirurginių ligonių amţiaus sąsajos su psichikos
sveikatos sutrikimų simptomais 36
3.6. Veiksniai, turintys įtakos kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių
psichikos sveikatos sutrikimams 38
3.7. Kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių streso įveika 39
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS 43
IŠVADOS 46
LITERATŪRA 47
ĮVADAS
Širdies ir kraujagyslių ligos, ūminis širdies infarktas paplitęs išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis (2011), sergamumas bei mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų didėja visame pasaulyje. Lietuvoje, pagal Higienos instituto mirtingumo rodiklius (2011), didţiausias mirtingumas yra nuo kraujotakos sitemos ligų ir išeminės širdies ligos. Kardiologinės ligos gali būti prastesnio kasdienio funkcionavimo, suprastėjusios gyvenimo kokybės bei mirties prieţastimi [10; 42; 45].
Širdies ir kraujagyslių ligos, ūmus miokardo infarktas, kaip kardiologinės ligos komplikacija, daţnai patiriamas kaip gyvenimą sukrečiantis įvykis [11]. Kardiologinės operacijos būtinybė, chirurgija, širdies koronarų šuntavimas gali būti stiprūs stresoriai, paveikiantys ligonį fiziškai bei emociškai. Mokslininkai pastebėję, kad po kardiologinės operacijos ligonis turi psichologinių pokyčių [10], kurie laiku nepastebėti gali turėti neigiamų pasėkmių kardiologinio ligonio sveikatai bei tolimesniam kardiologinės ligos gydymui [17; 43]. Nustatyta, kad daţniausiai nepastebėti neigiami psichologiniai pokyčiai sukelia pakartoti ūmų miokardo infarktą, ko pasekoje gali būti ir mirtis [42; 45].
Ūmiu miokardo infarktu susirgusiems ligoniams pasireiškia stiprus skausmas, kurį daţnai lydi mirties baimė, bejėgiškumas [18; 19], todėl jie jaučia didelį sukrėtimą. Operacijos būtinybė kardiologiniams ligoniams daţnai sukelia papildomus išgyvenimus, stresą, įtampą, baimę, nerimą. Atlikti moksliniai tyrimai nustatė, kad kardiochirurginės operacijos rezultatams įtakos turi potrauminio streso, nerimo ir depresijos atsiradimas [46].
Potrauminio streso sutrikimas – tai specifinis emocinis sutrikimas, kuris atsiranda po patirto fizinio arba emocinio streso, sunkių psichologinių traumų, galinčių emociškai traumuoti kiekvieną ţmogų [10]. Pagrindinis šio sutrikimo poţymis – pasikartojantys traumuojančio įvykio efektai (traumuojančio įvykio išgyvenimas, patirtų situacijų vengimas, dirglumas). Asmenims, kurie išgyvena potrauminios streso sutrikimą, atsiranda perdėtas dirglumas, emocinis tuštumas, sunku susikoncentruoti, daţnai vystosi psichologinė amnezija bei pasireiškia somatiniai sutrikimai [48].
Po ilgų mokslininkų diskusijų, prieita prie išvados, jog ūminis širdies infarktas bei kardiochirurginės operacijos taip pat yra traumuojantis įvykis bei rizikos veiksnys atsirasti streso reakcijoms, kurios pagal DSM-IV ligų klasifikaciją skirstomos į ūmų stresą, ūmus
stresas ir potrauminį stresą. Paskutinysis pasireiškia ne anksčiau negu mėnesis po traumavusio įvykio pradţios [11].
Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais nustatyta, kad potrauminis stresas pasireiškia vidutiniškai 15 proc. [18; 50], depresija 7-40 proc. ligonių [14; 28; 34; 49], praėjus metams po kardiochirurginės operacijos. Potrauminis stresas, nerimas, depresija sustiprina neigiamas pasėkmes kardiologinės ligos gydyme: suprastėja gyvenimo kokybė, sunkumai darbe, socialiniame ir kasdieniame funkcionavime, padidėja tikimybė pakartotinai hospitalizacijai bei mirčiai [7; 8; 10; 12; 17; 42; 43; 45]. Tačiau gydant kardiologinę ligą daţnai yra neatsiţvelgiama į emocinę būklę, kuri vėliau gali virsti sunkiu psichikos sutrikimu su neigiamais gydymo rezultatais. Šie faktai rodo, kad problema yra aktuali sveikatos gerinimo srityje.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti kardiologinių ligonių psichologinius ypatumus ir streso įveikos būdus.
Darbo uţdaviniai:
1. Ištirti potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomų paplitimą atsiţvelgiant į kardiologinių ligonių lytį ir amţių,operacios patirtį.
2. Nustatyti su potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomais susijusius kardiologinės ligos simptomų intensyvumą atspindinčius rodiklius.
3. Nustatyti, ar hospitalizacijos metu jaučiami nerimo ir depresijos simptomai siejosi su potrauminio streso simptomų išsivystimu praėjus vienam mėnesiui po ligonių hospitalizacijos.
4. Nustatyti ligonių streso įveikos būdų naudojimą priklausomai nuo lyties, amţiaus, išsilavinimo.
5. Įvertinti potrauminio streso simptomų pasireiškimą priklausomai nuo ligonių naudojamo streso įveikos būdo.
Ginamieji teiginiai:
1. Potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomai daţniau pasireiškia tarp moterų negu vyrų,tarp kardiochirurginių ligonių daţniau negu tarp kardiologinių. 2. Potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomai daţniau paplitę tarp
jaunesnio amţiaus kardiologinių ligonių.
3. Potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomų pasireiškimas priklauso nuo kardiologinių simptomų intensyvumo.
4. Hospitalizacijos metu jaučiami nerimo ir depresijos simptomai siejasi su potrauminio streso simptomų išsivystimu praėjus vienam mėnesiui po ligonių hospitalizacijos. 5. Kardiologinių ligonių streso įveika priklauso nuo lyties, amţiaus ir išsilavinimo. 6. Potrauminio streso pasireiškimas priklauso nuo naudojamo streso įveiko būdo.
1.
LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Potraumnio streso samprata
Potrauminio streso sutrikimas – tai emocinis sutrikimas, kuris atsiranda po patirto fizinio arba emocinio streso, sunkių psichologinių traumų, galinčių emociškai traumuoti kiekvieną ţmogų. Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys traumuojančio įvykio efektai bei silpstanti reakcija į stresorių. Asmenims, kurie išgyvena potrauminios streso sutrikimą, atsiranda perdėtas dirglumas, emocinis tuštumas, sunku susikoncentruoti, daţnai vystosi psichologinė amnezija bei pasireiškia somatiniai sutrikimai [9].
Pagal tarptautinę ligų kodų sistemą TLK-10, kurią sudarė Pasaulio sveikatos organizacija, Potrauminio streso sutrikimas apibrėţiamas kaip pavėluota arba uţsitęsusi reakciją į įvykį, situaciją, kuri sukelia didelį distresą [48]. Pagrindiniai potrauminio streso simptomai:
1. Traumavęs įvykis nuolat išgyvenamas vienu ar keliais iš šių būdų: - pasikartojantys, jaudinantys įvykio prisiminimai;
- pasikartojantys košmariški sapnai apie įvykį;
- elgesys ar pojūtis, tarytum traumavęs įvykis vėl kartojasi;
- stiprus psichologinis distresas susidūrus su įvykiais, kurie primena traumavusį įvykį; - fiziologinės reakcijos prisiminus įvykį.
2. Nuolatinis traumavusį įvykį primenančių stimulų vengimas: - pastangos išvengti minčių , veiklos, situacijų;
- nesugebėjimas atsiminti svarbaus traumavusio įvykio aspektų; - sumaţėjęs domėjimasis svarbia veikla ar dalyvavimas joje; - atitrūkimo ar susvetimėjimo jausmas;
- nublankusios emocijos; - netikėjimas ateitimi.
3. Nuolatiniai padidėjusio dirglumo simptomai: - sunku uţmigti ar išsimiegoti;
- irzlumas ar pykčio proverţiai; - sunku susikaupti;
- didesnis reaktyvumas;
Sutrikimas paprastai pasireiškia ne anksčiau nei po kelių savaičių, bet ne vėliau negu po 6 mėnesių po traumavusio įvykio. Ūmi potrauminio streso sutrikimo eiga trunka maţiau nei tris mėnesius, o lėtinis potrauminio streso pasireiškimas tęsiasi ilgiau negu tris mėnesius, kartais trunka ir keletą metų. Sutrikimo eiga būna su paūmėjimais, tačiau laiku parinkus tinkama gydymą (somatinį, medikamentinį ar psichoterapinį), pasveikstama. Laiku nepradėjus gydymo, potrauminio streso sutrikimas gali virsti lėtiniu, uţsitęsti daug metų bei pereiti į asmenybės deformaciją, traumine neurozę ar depresiją. Nepaisant to, kad ilgai nediagnozuojamas ir negydomas potrauminio streso surikimas sukelia sunkesnius psichikos sutrikimus, jis gali sukelti ir kitas komplikacijas, tokias kaip padidėjęs širdies vainikinių arterijų ligų daţnis [9].
Nustatyta, kad ūmus streso sutrikimas pereina į potrauminį streso sutrikimą. Tam didelės įtakos turi ligonio disociaciniai simptomai – atminties, sąmoningumo, aplinkos suvokimas. Potrauminio streso sutrikimo pasireiškimui reikšmės turi šie rizikos veiksniai [26]:
Nerimo sutrikimai šeimos anamnezėje.
Smurtas vaikystėje.
Ankstyvas atskyrimas nuo tėvų.
Socialinė paramos stoka.
Moteriška lytis.
Piktnaudţiavimas narkotikais ar alkoholiu.
Prieš traumuojantį įvykį sirgęs psichikos liga, ypatingai depresija.
Pasikartojantis traumuojantis įvykis.
Tikimybė, kad traumuojantis įvykis vėl kartosis.
Miego sutrikimai, tokie kaip nemiga ar mieguistumas dieną, kurie tęsiasi net mėnesį po traumuojančio įvykio.
Bejėgiškumo pojūtis traumuojančio įvykio metu.
Itin išreikšta ūmi reakcija į stresą.
1.2. Potrauminio streso sutrikimo pasireiškimas tarp kardiologinių ligonių
Pagal DSM –IV (1994, Amerikos Psichiatrų Asociacija), liga ar galima grėsmė gyvenimui priskiriama traumuojančiam įvykiui [11]. Ūminis širdies infarktas ţinomas kaip širdies smūgis, kuomet dėl deguonies trūkumo širdies raumuo arba jo dalis miršta arba negrįţtamai pakinta, dėl ko daţnai atsiranda komplikacijų. Miokardo infarktas gali būti ir kitos kardiologinės ligos komplikacija. Nepaisant to, Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenimis (2011), širdies ligos yra viena iš pirmaujančių mirtį sukeliančių prieţasčių. Todėl kardiologinės ligos priskiriamos prie traumuojančių įvykių, kurie sukelia stiprias emocijas, iššūkius kasdieniam ţmogaus funkcionavimui. Kardiologiniams ligoniams išsivystęs potrauminis stresas pakenkia gyvybingumui, psichinei sveikatai [10], didina psichologines kančias ir neigiamą prognozę [17; 43]. Šios neigiamos potrauminio streso išsivystymo pasėkmės kardiologiniams ligoniams rodo, jog problema yra aktuali ir svarbi.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 15 proc. ligonių, kaip pasėkmė po miokardo infarkto, buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas [18; 50]. Tačiau yra šalių, kuriose šis psichikos sutrikimas yra paplitęs gerokai labiau negu vidutiniškai. Pavyzdţiui, Didţiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad 30 proc. respondentų po ūminio širdies infarkto patiria stiprų potrauminį stresą, 42 proc., dalinai patiria potrauminį stresą ir tik 28 proc. ūminis širdies infarktas nesukelia jokių psichikos pokyčių [6]. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad potrauminio streso simptomai pasireiškia 12,2 proc. kardiologinių ligonių, kuriems po kardiochirurginės operacijos praėjo 12 mėnesių. Pakartotinė tiriamosios grupės apklausa parodė, kad kardiologinių ligonių grupė, kuriai pasireiškia potrauminio streso simptomai, nesuaţėjo (12,8 proc.), kai po operacijos praėjo 36 mėnesiai [5]. Remiantis mokslininkų tyrimais, galime spręsti, kad potrauminio streso paplitimas yra daţnai paplitęs tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių.
Remiantis Wikman A. ir kitais autoriais, didelę įtaką potrauminio streso sutrikimo pasireiškimui turi kardiologinio ligonio demografinė situacija: išsilavinimo [51], ţemesnės socialinės padėties, etninių maţumų ligoniams potrauminio streso ir depresijos simptomai pasireiškia daţniau [50]. Kitas autorius, R. Von Kanel, labiau akcentuoja tai, kad ţmogaus psichologinė būsena ir emocijos priklauso nuo ligonio išsilavinimo [23]. Ţemesnės socialinės padėties ţmonės turi ţemesnį išsilavinimą, ko pasekoje prastesnę ekonominę situaciją ar neigiamai susiklosčiusią šeimyninę padėtį, kuomet jaučiasi vienišas (pvz.: išsiskyręs, našlys). Būtent šie veiksniai suformuoja poţiūrį, emocijas ir reakciją į stresą, todėl
tyrimo metu galima daryti prielaidą, kad ţemesnio išsilavinimo kardiologiniams ir kardiochirurginiams ligoniams daţniau pasireiškia potrauminio streso simptomai.
Autorių atlikti tyrimai rodo, kad kardiologiniai ligoniai, kuriems pasireiškia potrauminio streso sutrikimas, daugiausia išreiškia šiuos simptomus: grįţtantys vaizdai apie ūmų širdies infarktą, mintyse dar kartą išgyvenamas ūmus širdies infarktas. Nustatyta, kad fizinės reakcijos, prisiminus ligą, bei nakties košmarai – rečiausiai pasireiškiantys potrauminios treso sutrikimo simptomai tarp kardiologijos ligonių [24].
Potrauminio streso simptomai stipriai susiję su pakartotiniu ūmiu miokardo infarktu. Taip pat šio psichikos sutrikimo pasireiškimas priklauso nuo to, ar kardiologinis ligonis sirgo depresija praeityje. Jeigu ligonio anamnezėje buvo depresija, tuomet jam gerokai daţniau ir stipriau pasireiškia prislėgta, bloga nuotaika po miokardo infarkto [50]. Tai rodo potrauminio streso ir depresijos sąryšį tarpusavyje. Yra duomenų, kad po miokardo infarkto išsyvystęs potrauminis stresas, gali būti depresijos rizikos veiksnys [45]. Todėl gydytojai, gydydami širdies ligas, turėtų atkreipti dėmesį ir į ligonio psichinę būklę.
Atliktuose moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad potrauminis stresas daţniau pasireiškia tarp jaunesnio amţiaus ligonių, sergančių širdies ligomis [25; 45; 46; 50]. Tiriamųjų, kuriems pasireiškia potrauminis stresas ar potrauminio streso simptomai, amţius svyruoja nuo 54 iki 60 metų [25; 50]. Šis pasireiškimas siejamas su tuo, kad jaunesni ligoniai ţymiai stipriau jaučia mirties baimę, nepilnavertiškumo, bejėgiškumo jausmą [18; 19], kadangi kardiochirurginės operacijos gali turėti neigiamų pasėkmių sveikatai, būti prastesnės gyvenimo kokybės, nedarbingumo, socialinės atskirties prieţastimi.
Daugelyje mokslininkų tyrimų ieškotas potrauminio streso simptomų daţnio paplitimas tarp lyčių. Tačiau rezultatai parodė, kad potrauminio streso sutrikimas vienodai daţnai paplitęs tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų [18; 19; 24; 50]. Nors bendras potrauminio streso paplitimas labiau pasireiškia tarp moterų [44]. Iš to galime spręsti, kad moteriška lytis nėra rizikos veiknys potrauminio streso pasireiškimui ligoniams sergantiems širdies liga.
Pagal Spidler ir Pedersen (2005), po kardiochirurginės operacijos išsivystę potrauminio streso simptomai yra stiprus veiksnys atsirasti prastesnei gyvenimo kokybei. Nustatyta, kad kardiologiniams ligoniams, po ūmaus širdies infarkto pasireiškę potrauminio streso sindromas padidina pakartotino kardiologinio susirgimo tikimybę ir mirtingumą [42; 45]. Pagal D. Edmonson ir kitus (2011), ligoniai, kuriems po ūminio širdies infarkto pasireiškia įkyrios mintys, emocinė įtampa, naktiniai košmarai bei grįţtantys vaizdai apie ligą turi didesnę riziką pakartotiniam ūminiui širdies infarktui pasireikšti [12]. Šie autorių teiginiai, leidţia spręsti apie potrauminio streso ţalą ligoniams, sergantiems širdies ligomis.
1.3. Nerimo samprata
Nerimas – tai psichinė būsena, atsirandanti laukiant nelaimės ar esant grėsmės nuojautai. Psichiatrijoje – baimingumo ir ir psichinės būsenos įtampa, kuri pasireiškia kaip psichinis nerimas. Pataloginis – reakcija į vidinį dirgiklį, kuris yra autonominis, intensyvus ir labai padidėjęs. Nerimą jaučiantis ţmogus nuolat ką nors veikia: maigo rankomis nosinę, sukinėja rašiklį, vaikštinėja, negali susikaupti, susikoncentruoti ir produktyviai dirbti.
Pagrindiniai nerimo poţymiai gali būti psichiniai (baimės pojūtis, padidėjęs dirglumas, bloga nuojata, sumaţėjusi dėmesio koncentracija, negalėjimas atsipalaiduoti) ir somatiniai (galvos skausmas ar svaigimas, svaigulys, padaţnėjęs kvėpavimas, dusulys, sunkus kvėpavimas, skausmas krūtinėje, smaugimo jausmas, įtemti raumenys, drebulys, padaţnėjęs kvėpavimas, nenusedėjimas vietoje, krūpčiojimas) [48; 26]. Maţdaug 25 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų yra sirgę nerimo sutrikimu. Galima manyti, kad paplitimo daţnis iš tikrųjų yra didesnis, nes pacientai, kuriems nepasireiškia klinikiniai nerimo simptomai į gydytojus daţniausiai nesikreripia. Literatūroje nurodoma, kad nerimo sutrikimo paplitimas daţnenis moterų tarpe [41].
1.4. Nerimo sutrikimo paplitimas tarp kardiologinių ligonių
Autorių atlikti tyrimai rodo, kad nerimas yra plačiai paplitęs tarp kardiologinių ligonių ir gali sukelti neigiamų pasėkmių ligos eigoje. Nustatyta, kad nerimo sutrikimas pasireiškia apie 20 proc. kardiologinių ligonių nepriklausomai nuo kardiologinėss ligos stadijos [16; 36; 49]. Yra duomenų, kad 10 proc. kardiologinių ligonių nerimas pasireiškia per pirmus metus nuo kardiologinės ligos diagnozavimo [31]. Nors nėra skiriama daug dėmesio kardiologinių ligonių nerimui ir jo gydymui, negydomas nerimas gali turėti neigiamų pasėkmių kardiologiniams ligoniams, priklausomai nuo kardiologinės ligos sunkumo, depresijos pasireiškimo ar gyvenimo būdo [16; 31; 33; 38]. Jiems gali atsirasti širdies ligos paūmėjimas, ištikti arba pasikartoti ūminis infarktas ar mirtis [22; 39; 47]. Remiantis šiais atliktais tyrimais, galima teigti, jog nerimo paplitimas tarp širdies ligomis sergančių ligonių yra svarbi problema.
Tyrėjai, A. Bunevičius ir kiti, Lietuvoje yra atlikę tyrimą, kurio metu buvo tirti kardiologiniai, kuriems pasireiškia nerimo sutrikimai. Tyrimas buvo atliekamas Elgesio medicinos institute, kuriame atvykdavo kardiologiniai ligoniai reabilitacijos programos iš
visos Lietuvos. Beveik penktadalis (19 proc.) kardiologinių ligonių buvo pašalinti iš tyrimo, nes jiem jau buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas (ligoniai vartojo psichotropinius vaistus). Likusiems nustatyta, kad 7 proc. ligonių pasireiškia nerimo sutrikimai [3]. Nors šis tyrimas neatspindi nerimo sutrikimų paplitimo Lietuvos realios situacijos, tačiau parodo, kad nerimo sutrikimai yra ryški problema ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
1.5. Depresijos samprata
Depresija yra tam tikrų psichikos simptomų pasireiškimas. Pagal TLK-10, depresija priskiriama prie nuotaikos (afektinių) sutrikimų. Išskiriami pagrindiniai depresijos simptomai: bloga, liūdna nuotaika, padidėjęs nuovargis, sutrikęs miegas, energijos stoka, apatija. Būdingi ir kiti įprasti poţymiai: sumaţėjusi koncentracija, prasta savivertė, kaltės jausmas, pesimistiškas ateities vaizdas, apetito stoka. Daţnai pasireiškia irzlumas bei nerimas. Pagal epizodus depresija skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią. Diagnozuojama po dviejų savaičių nuo daţniausiai pasireiškiančių simptomų. Negydomas depresijos epizodas gali tęstis iki 6 mėnesių, o po pirmojo epizodo didţiajai daliai ligonių išsivysto ir antrasis epizodas [9; 48].
Pagrindinė depresijos prieţastis – biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Nustatyta, kad biologiniai veiksniai turi sąsajas su depresijos pasireiškumu, tačiau pirmajam depresijos epizodui atsirasti turi neigiami gyvenimo įvykiai.
Depresija, kaip ir didţioji dalis psichikos sutrikimų, siejama su gyvenimo kokybės suprasėjimu dėl prasto darbingumo ir produktyvumo, suprastėjusių tarpasmeninių santykių. Sergant depresija atsiranda alkoholizmo, valkatavimo ir kitų asocialinių problemų rizika [26].
1.6. Depresijos pasireiškimas tarp kardiologinių ligonių
Per paskutiniu 20 metų atlikta daug mokslinių tyrimų, kuriuose ieškotos sąsajos tarp kardiologinės ligos ir psichikos sutrikimų. Gaunamos dvi išvados [32]:
1. Depresija turi ryšį su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
2. Depresijos pasireiškimas sukelia neigaimas pasėkmes, serganties širdies ir kraujagyslių ligomis.
Depresijos simptomai po ūminio širdies infarkto daţnai yra sunkiai pastebimi, dėl to, kad pasireiškia pesismizmas, susidomėjimo praradimas, liūdesys, apetito stoka, sulėtėjęs mąstymas, nuovargis, energijos stoka, miego sutrikimas. Nors kai kurie pasireiškę simptomai atrodo, kaip normali emocinė būsena po sunkios ir skausmingos kardiochirurginės operacijos. Tačiau pasireiškę ir nepastebėti somatiniai depresijos simptomai yra neigiama pasėkmė tolesniam ūminio širdies infarkto gydymui. Pagal M. K. Coyle, depresijos pasireiškimas siejamas su ūminio širdies infarkto pasikartojimu bei hospitalizacija, neretai ir su mirtimi [7]. Kaip ir kiti tyrime analizuojami psichikos sutrikimai, potrauminis stresas, nerimas, taip ir depresijos paplitimas yra aktuali problema dėl to, kad turi neigiamų pasėkmių kardiologiniams ligoniams ir yra siejama su padidėjusia mirtingumo rizika [8].
Depresijos paplitimą tarp kardiologinių ligonių rodo ir atlikti moksliniai tyrimai. Remiantis jais, depreijos simptomai pasireiškia 7-40 proc. ligonių po širdies ir kraujagyslių operacijos [14; 34; 28; 49]. Depresijos atsiradimui didelės įtakos turi ir prieš operaciją pasireiškiantys depresijos simptomai.
Autorių atlikti darbai rodo, kad moterims, sergančiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, depresijos simptomai pasireiškia daţniau negu vyrams. Tačiau galima daryti prielaidą, kad taip yra todėl, jog, bendrame kontekste, sergamumas depresija labiau pasireiškia tarp moterų negu tarp vyrų [3].
Remiantis Amerikos širdies asociacijos rekomendacijomis, kardiologiniams ligoniams turi būti taikomas skryningas (angl. Screening – patikrinimas), kurio metu būtų širdies ligomis sergantys ligoniai turi būti tikrinami tam, kad sumaţinti depresijos paplitimą [13; 30]. Pritaikius šį prevencinį metodą būtų sumaţintas derpresijos paplitimas tarp kardiologinių ligonių, išvengta ūminio širdies infarkto bei galimų mirčių.
1.7. Streso įveikos būdai
Jau daugelį metų streso įveika (angl.- coping) nagrinėjama įvairiose mokslo srityse: medicinoje, visuomenės sveikatoje ir slaugoje. Streso įveika abibūdinama kaip pastangos, kuriomis bandoma suvaldyti specifinius reikalavimus, individo suprantamus kaip grėmę ar nesėkmę. Streso įveika – tai procesas, kurio metu ţmogus protine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti neigiamą aplinką [29]. Pagal S. Folkman ir T. Moskowitz (2003), streso įveika yra procesas, kurio metu ţmogus įvertina grėsmę, pakenkimą tikslams [15]. Remiantis
šiais autorių darbais, galime apibrėţti, jog streso įveika – tai įvairūs būdai, kuriuos individas naudoja norėdamas neigimą situaciją padaryti teigiama.
Pagal R.S. Lazarus klasifikaciją, išskiriami du streso įveikos būdai priklausomai nuo atliekamų veiksmų, norint suvaldyti problemą:
1. Į problemą orientuotas būdas pasireiškia aktyviu veikimu siekiant pašalinti problemą keičiant aplinką arba patį save [29]. Šiam būdui būdingas planavimas, susikoncentravimas į problemą, darbų atidėjimas ir tikslus veikimas norint išspręsti problemą. Taip pat šiam įveikos būdui priskiriamas instrumentinės pagalbos ieškojimas, kuomet individas ieško informacijos apie susidarusių situaciją, bando gauti patarimą.
2. Į emocijas orientuotas būdas pasireiškia pagrįstu tam tikrų faktų suvokimu ir interpretavimu, todėl maţina problemos sukeltą distresą, pagerina emocijas [29]. Šiam būdui būdingas socialinės ir emocinės paramos ieškojimas, atsigręţimas į religiją. Individas susiduręs su problema gali ją prrimti su humoru, poztiviu perinterpretavimu, neigimu.
Dauguma autorių, tyrinėjančių streso įveikos būdus, pritaria šia klasifikacijai [4; 15; 35]. Tačiau yra tyrinėtojų, kurie teigia, kad vis dėlto šie du streso įveikos būdai neapibrėţia visos įvairovės. Todėl išskiriamas ir vengimo [35] ir socialinės paramos ieškojimo [1] būdas, kuris yra maţiau adaptyvus. Šiam streso įveikos būdui būdinga stiprus susikoncentravimas į jausmus bei jų išliejimas, elgesio, mąstymo pakeitimas. Jis pasireiškia neigiamomis emocijomis. Neretai individas, bandydamas nukreipti neigiamas mintis, kaip streso įveikos būdo priemone, renkasi svaigalų, alkoholio vartojimą, socialinės paramos ieškojimą.
Streso įveikimo būdai gali būti skirstomi atsiţvelgiant į įveikimo laiką, kryptį susidoroti su stresoriumi ar jo vengti. Streso įveikos būdą individas pasirenka priklausomai nuo situacijos, jos įvertinimo ir interpretavimo. Kartais gali būti ir taip, kad vienoje situacijoje pasirinktas būdas padės efektyviai išspręsti problema, tačiau kitoje situacijoje pasirinkimas bus neefektyvus. Teigiama, kad adaptyvus streso įveikos būdas efektyvesnis [14], todėl greičiau padeda išspręsti problemą, ko pasekoje pagerėja ţmogaus emocinė būsena ir gyvenimas.
Streso įveikos būdo pasirinkimui įtakos turi ir asmens vidiniai, ir išoriniai ištėkliai bei sugebėjimai jais pasinaudoti. Vidiniams ištėkliams priklauso: optimizmas [40] ištvermingumas [27], vidinė darna [21], viltis [37]. Tarp išorinių ištėklių išskiriama socialiniai
ištėkliai [41]. Atlikti tyrimai rodo, kad yra svarbu individo turimi tiek vidiniai, tiek išoriniai ištėkliai streso kilmei ir įveikai [20]. Todėl galima daryti prielaidą, kad esant silpniems išoriniams ir vidiniams ištėkliams, individas sunkiau susidoroja su problema, ko pasekoje gali išsivystiti psichikos sutrikimas (pvz.: nerimas, depresija, potrauminio stresas).
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1. Tiriamieji
Atliktas momentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 201 respondentai. Tiriamąją grupę sudarė 138 LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos klinikos ligoniai, neturėję chirurginių intervencijų, ir 63 LSMUL Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių (kardiochirurginiai) klinikos ligoniai, turėję kardiochirurginių intervencijų, besigydantys nuo miokardo infarkto, nestabiolios krūtinės anginos, išeminės širdies ligos.
Tiriamųjų demografinės charakteristikos. Vyrai sudarė 64,2 proc. (n = 129) , moterys 35,8 proc. ligonių (n = 72). Iš jų kardiologiniai ligoniai, neturėję širdies operacijos, sudarė 66,7 proc. vyrų ir 33,3 proc. moterų. Kardiochirurginius ligonius, turėjusius širdies operaciją, sudarė 58,7 proc. vyrų ir 41,3 proc. moterų (1 pav.)
1 pav. Kardiologinių ir kardiolochirurginių ligonių pasiskirstymas tarp lyčių.
Tiriamieji pagal amţių buvo suskirstyti į grupes: 24-44 m. sudarė 6,5 proc. ligonių, 45-59 m. sudarė 37,7 proc. ligonių ir 60-81 m. sudarė 58,7 proc. Buvo tirtas kardiologinių bei kardiochirurginių ligonių pasiskirstymas amţiaus grupese. Daugiausiai kardiologinių ligonių buvo vyriausio amţiaus grupėje nuo 60 iki 81 m. (58,7 proc.) palyginus su vidutinio amţiaus grupe 45-59 m. ( 37,7 proc.) ir jauniausių ligonių grupe 24-44 m (3,6 proc.). Priešingai nei kardiologinių ligonių, kardiochirurginių ligonių daugiausia buvo vidutinio amţiaus grupėje 45-59 m. (58,7 proc.), vyriausio amţiaus bei jauniausių ligonių
24-71,3 28,7 63,9 36,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Kardiologiniai ligoniai Kardiochirurginiai
ligoniai
Vyrai Moterys %
44 m. buvo maţiausiai (12,7 proc.). Apibendrinus amţiaus grupių pasiskirstymą tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių, matome, kad tarp kardiologinių ligonių vyrauja vyriausio amţiaus grupė 60-81 m. (58,7 proc.) palyginus su karciochirurginiais ligoniais, iš kurių didţioji dalis vidutinio amţiaus grupės ligoniai 45-59 m. (58,7 proc.) (p < 0,0001) (1 lent.).
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, išsilavinimą bei šeimyninę padėtį
Tiriamųjų charakteristikos Grupės Kardiologiniai ligoniai (proc.) Kardiochirurginiai ligoniai (proc.) Viso Ligonių (proc.) X² - reikšmė; l.l. p - reikšmė Lytis Vyras 66,7 58,7 64,2 1,185; 1,0 0,276 Moteris 33,3 41,3 35,8 Amţius 24-44 m. 3,6 12,7 6,5 17,805 2,0 <0,0001 45-59 m. 37,7 58,7 44,3 60-81 m. 58,7 28,6 49,3 Išsilavinimas Vidurinis 13,8 25,4 17,4 8,348 2,0 0,015 Profesinis 59,4 63,5 60,7 Aukštasis 26,8 11,1 21,9 Šeimynine padetis Vedęs 76,8 65,1 73,1 6,756 4,0 0,149 Nevedęs 2,9 3,2 3,0 Išsiskyręs 6,5 12,7 8,5 Našlys 10,9 19,0 13,4 Gyvena nesusituokęs 2,9 0,0 2,0
Analizuojant tiriamųjų demografinius duomenis, buvo tirtas ligonių pasiskirstymas pagal išsilavinimą. Nustatyta, kad daugiausia tiriamųjų buvo vidurinio (arba profesinio) išsilavinimo (60,7 proc. ) grupėje palyginus su aukštojo išsilavinimo (21,9 proc.) bei nebaigto vidurinio išsilavinimo (17,4 proc.) grupėmis. Taip pat statistiškai analizuotas išsilavinimo pasiskirstymas tarp kardiologinių bei kardiochirurginių ligonių. Gautas rezultatas parodė, kad kardiologinių ligonių grupėje daugiausiai buvo vidurinio išsilavinimo tiriamieji (59,4 proc.), vidutiniškai aukštojo išsilavinimo tiriamųjų (26,8 proc.) bei maţiausiai nebaigto vidurinio išsilavinimo tiriamųjų (13,8 proc.). Kardiochirurginiai ligoniai pagal išsilavinimą pasiskirstė kitokia tvarka: daugiausiai buvo vidurinio išsilavinimo tiriamųjų (63,5 proc.), vidutiniškai - nebaigto vidurinio išsilavinimo (25,4 proc.) ir maţiausiai – aukštojo išsilavinimo (11,1 proc.) grupėse. Palyginus išsilavinimo pasiskirstymą tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių, matome, kad abiejose grupėse daugiausiai buvo vidurinio išsilavinimo ligonių, tačiau dvigubai daugiau kardiochirurginių ligonių turi nebaigtą vidurinį
išsilavinimą palyginus su kardiologiniais ligoniais, bet aukštąjį išsilavinimą turi daugiau negu dvigubai kardiologinių ligonių palyginus su kardiochirurginiais ligoniais (p = 0,015) (1 lent.). Tikrinant tiriamųjų demografines charakteristikas, analizuotas šeimyninės padėties pasiskirstymas tarp tirtų ligonių. Iš viso buvo išskirtos penkios grupės tiriamųjų, kurių daugiausia buvo vedusių (73,1 proc.), našlių (13,4 proc.), išsiskyrusių (8,5 proc.) nevedusių (3,0 proc.) bei maţiausią grupę sudarė gyvenantys nesusituokę (2,0 proc.). Analizuojant kardiologinius ligonius, vedusių buvo daugiausiai (76,8 proc.) lyginant su našliais (10,9 proc.) ir išsiskyrusiais (6,5 proc.). Maţiausios tiriamosios grupės buvo dvi: nevedę ir gyvenantys nesusituokę (2,9 proc.). Kardiochirurginiai ligoniai išsidėstė panašia seka, nuo didţiausos link maţiausios tiriamosios grupės, kaip ir kardiologiniai ligoniai: vedę (65,1 proc.), našliai (19,0 proc.), išsiskyrę (12,7 proc.). Maţiausią grupę buvo nevedę (3,2 proc.), o gyvenančių nesusituokus nebuvo (0,0 proc.). Apibendrinat šeimyninę padėtį, kardiologiniai ir kardiochirurginiai ligoniai nesiskyrė (p = 0,149) (1 lent.).
Tiriamųjų demografinės charakteristikos statistinė analizė. Analizei atlikti naudotas Chi-kvadrato testas, parodė daţnio paplitimą tarp demografinių charakteristikų, lyties, amţiaus, išsilavinimo ir šeimyninės padėties, pasiskirstymą dviejose tiriamose grupėse: kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių. Apibendrinant galima teigti, kad statistiškai nereikšmingas skirumas (p > 0,005) tarp lyties (p = 0,27) ir šeimyninės padėties (p = 0,149) parodė, kad tarp šių tiriamųjų grupių jie pasiskirstę vienodai daţnai. Analizuojant amţių, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,0001), parodė, kad tarp kardiologinių ligonių daugiausiai vyriausio amţiaus ligonių, priešingai negu tarp kardiochirginių (p = 0,015). Pagal išsilavinimą, daugiausia vidurinio išsilavinimo abiejose tiriamosiose grupėse, tačiau dvigubai daugiau kardiochirurginių ligonių, turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, negu kardiologinių ligonių, bet aukštąjį išsilavinimą turi daugiau negu dvigubai kardiologinių ligonių palyginus su kardiochirurginiais ligoniais (p = 0,015).
2.2. Tyrimo metodai
Tyrimo anketą sudarė keturi klausimynai: hospitalinė nerimo ir depresijos skalė, potrauminio streso sutrikimo simptomų skalė ir streso įveikos strategijų klausimynas, kardiologinių simptomų intensyvumo skalė.
Hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression scale, HAD) naudojama įvertinti ligonius, kuriems pasireiškia nerimas ir depresija, bei jų sunkumo laipsnį.
Skalę sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 skirti įvertinti depresijos simptomų pasireiškimui ir kiti 7 – nerimo simptomų pasireiškimui. Nerimo ir depresijos sutrikimų sunkumo laipsnis vertinamas pagal simptomų pasireiškimą: 0-7 balai – nėpasireiškia depresijos ir nerimo simptomai, 8-10 balų – vidutiniškai pasireiškia, o 11-21 balai – stipriai pasireiškia depresijos ir nerimo simptomai [2].
Potrauminio streso sutrikimo simptomų skalė (angl. PTSD Symptom Scale – self report version, PSS-SR) buvo naudojama ligonių potrauminio streso sindromo simptomų įvertinimui. Skalę sudaro 17 teiginių, atitinkančių DSM-IV nustatytus potrauminio streso sutrikimo simptomus. Joje vertinami pagrindiniai potrauminio streso simptomai praėjus vienam mėnesiui po hospitalizacijos:
1. Penki klausimai skirti pasikartojančių trauminio įvykio išgyvenimų įvertinimui: „Ar Jums ateina į galvą slegiančios mintys ar vaizdai, susiję su Jūsų širdies problemomis, nors to nenorite?“
2. Septyni klausimai skirti vertinti vengimą bei emocinijų praradimą: „Ar jaučiatės emociškai sustingęs, pavyzdţiui jaučiate liūdesį, bet negalite verkti, nejaučiate šiltų jausmų?“
3. Penki klausimai, vertinantys pastovaus sudirgimo jausmą: „Ar esate sudirgęs ar būna pykčio priepuolių?“.
Kiekvienas šios skalės teiginys vertinimas 4 balų skale, priklausomai nuo teiginių pasireiškimo ar daţnumo: „niekada“, „kartą neseniai“, „šiek tiek“, „labai daţnai“. Jei ligonis atsako į vieną klausimą iš pasikartojančių trauminio įvykio išgyvenimo simptomų grupės, tris klausimus iš vengimo ir emocijų praradimo grupės bei du klausimus, kuriais vertinimas pastovus sudirgimas, teigiama, kad ligoniui pasireiškia potrauminio streso sutrikimo simptomai [10].
Streso įveikos strategijų klausimynas (COPE) skirtas tirti asmens adaptacijos sutrikimų ypatumams. Jį sudaro 60 teiginių. Kiekviename teiginyje asmuo turi įvertinti savo elgesio būdą, atitinkamoje situacijoje, 4 balų skale nuo „niekada“ iki labai daţnai“. Kuo didesnis balas, tuo daţniau naudojama strategija. Klausimyną sudaro trys streso įveikimo strategijos:
1. Į problemą nukreiptas įveikimas.
Šiam strategijos būdui priskiriamas aktyvus stresogeninės situacijos įveikimas, planavimas ir elgesio strategijų kūrimas, koncentravimasis į įveikos elgesį, skubotų planų vengimas bei socialinės instrumentinės paramos ieškojimas siekiant gauti patarimą, pagalbą ar informaciją iš kitų.
2. Į emocijas nukreiptas įveikimas.
Šiam stresogeninės situacijos įveikos būdui būdingas socialinės emocinės paramos ieškojimas, pozytivus situacijos peirnterpretavimas, stresinės situacijos realumo priėmimas ar neigimas, atsigręţimas į religiją bei neprarastas humoro jausmas.
3. Maţiau adaptyvus įveikimas.
Šis stresogeninių situacijų įveikos būdas pasireiškia asmens neigiamomis emocijomis. Jam būdinga koncentravimasis į jausmus ir jų išreiškimas, elgesio pakeitimas, mąstymo pasikeitimas, nukreipiantis mintis nuo streso, svaigalų vartojimas norint išvengti problemų.
Kardiologinių simptomų intensyvumo skalė skirta apie su kardiologine liga susijusių
simptomų intensyvumui tirti. Ją sudaro 6 klausimai apie šiuos kardiologinius simptomus: stiprus skausmas krūtinėje ir jo pasireiškimo laikas, mirties baimė, dusulys, išgąstis, bejėgiškumas, dusulys. Atsakymų variantus sudaro 10 atsakymų simptomų stiprėjimo kryptimi: „skausmo krūtinėje nejaučiu“, „vos juntamas skausmas“, „labai nedidelio intensyvumo skausmas“, „nedidelio ntensyvumo skausmas“, „vidutinio intensyvumo skausmas“, „stiprokas skausmas“, „stiprus skausmas“, „labai stiprus skausmas“, „sunkiai pakeliamas skausmas“, „nepakeliamas skausmas“.
2.3. Tyrimo eiga ir analizė
Tyrimas buvo atliekamas 2012 m. geguţės-balandţio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje ir Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikoje. Palatose tyrimo dalyviai buvo parinkti atsitiktinai. Gavus jų sutikimą konfidencialiai dalyvauti tyrime, išdalintos anketos, supaţindinta su baigiamojo darbo tikslais, uţdaviniais. Klausimyną sudarė bendrų (demografinių klausimų) klausimynas, kardiologinės ligos simptomų intensyvumo klausimynas, hospitalinė nerimo ir/ar depresijos skalė, stresinių situacijų įveikos strategijų klausimynas. Potrauminio streso sindromo simptomų skalė naudota praėjus mėnesiui po hospitalizacijos telefoninės apklausos metu.
Atlikus apklausą tiriamųjų duomenys buvo suvesti SSPS 13.0 for Windows. Šiuo statistiniu paketu išanalizuoti duomenys, skaičiuotas tiriamųjų pasiskirstymas, gauti rezultatai statistiškai aprašyti. Nustatyti paplitimo daţniui tarp dviejų tiriamųjų grupių buvo naudotas Chi-kvadrato testas. Statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,05) parodė poţymių daţnio pasiskirstymą tarp tiriamųjų grupių. Apskaičiuotas Pirsono koreliacijos koeficientas
ryšio tarp psichikos sutrikimų simptomų pasireiškimo ir veiksnių, darančių įtaką jų atsiradimui, nustatymui. Pirsono koreliacijos koficientas skirtas įvertinti tiesinio ryšio stiprumui, kuris gali svyruoti nuo labia silpno iki funkcinio ryšio (2 lent.).
2 lentelė. Ryšio nustatymas pagal Pirsono koreliacijos koeficiento reikšmes.
Neigiamos reikšmės Ryšys Teigiamos reikšmės
0,00 Nėra 0,00 -0,19 – -0,01 Labai silpnas 0,01 – 0,19 -0,39 – -0,20 Silpnas 0,20 – 0,39 -0,69 – -0,40 Vidutinis 0,40 – 0,69 -0,89 – -0,70 Stiprus 0,70 – 0,89 -0,99 – -0,90 Labai stiprus 0,90 – 0,99 -1,00 Visiškai tikslus 1,00
Kadangi tiriamųjų amţius atitiko normalinio pasiskirstymo reikalavimus, apskaičiuoti amţiaus vidurkiai psichikos sveikatos sutrikimų simptomų grupėse, lyties ir turėjusių širdies operaciją bei neturėjusių širdies operacijos ligonių grupėse One-way ANOVA ir dviejų nepriklausomų imčių (T-test) testas. Kadangi stresogeninių situacijų įveikos strategijoms tirti klausimyno atsakymų suma atitiko normalinio pasiskirstymo reikalavimus, statistinėje duomenų analizėje buvo panaudoti tie patys testai.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Potrauminio streso simptomų paplitimas
Taikant Chi-kvadrato testą paskaičiuotas potrauminio streso sutrikimo simptomų daţnumas tiriamųjų grupėse. Potrauminio streso sutrikimo simptomai nustatyti 22,5 proc. kardiologinių pacientų, kurie nepatyrė širdies operacijos ir 23,8 proc. kardiochirurginių pacientų, kurie patyrė širdies operaciją. Potrauminio streso sutrikimo simptomai nebuvo nustatyti 77,5 proc. kardiologinių pacientų, kurie nepatyrė širdies operacijos ir 76,2 proc. kardiologinių pacientų, kurie patyrė širdies operaciją (1 pav.).
1 pav. Potrauminio streso simptomų pasiskirstymas kardiologinių ir kariochirurginių ligonių grupėse
Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta (p = 0,83). Tiek patyrusiems, tiek nepatyrusiems širdies operacijos kardiologiniams ligoniams vienodai daţnai pasireiškia potrauminio streso sutrikimo simptomai.
Tyrimo metu tirtas potrauminio streso simptomų pasiskirstymas tarp lyčių. Jo metu nustatyta, kad 25 proc. moterų ir 21,7 proc. vyrų jaučia potrauminio streso sindromo simptomus (2 pav.). Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p = 0,594).
77,5 22,5 76,2 23,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Nenustatyti PTS simptomai Nustatyti PTS simptomai Kardiologiniai ligoniai Kardiochiruginiai ligoniai x² = 0,044, l.l. = 1, p = 0,83 %
2 pav. Potrauminio streso sindromo simptomų pasiskirstymas tarp lyčių
Tyrimo metu, taikant Chi-kvadrato testą, buvo ieškomas potrauminio streso simptomų paplitimas tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių bei lyčių. Rezultatai parodė, kad 24,3 proc. vyrų, patyrusių širdies operaciją, ir 20,7 proc. vyrų, nepatyrusių širdies operacijos, pasireiškia portrauminio streso simptomai (3 pav). Kadangi rezultatai nėra statistiškai patikimi (p = 0,647), jie nepatvirtina tyrimo metu iškeltos hipotezės, kad kardiochirurginiams ligoniams daţniau pasireiškia psichikos sutrikimų, šiuo atveju potrauminio streso, simptomai. Todėl apibendrinant gautus duomenis, galime teigti, kad potrauminio streso simptomai pasireiškia vienodai daţnai tarp kardiologinių ir kadiochirurgijos ligonių vyrų.
3 pav. Potrauminio streso simptomų pasiskirstymas tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių bei lyčių
78,3 21,7 75 25 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Nenustatyti PTS simtomai Nustatyti PTS simtomai
Vyrai Moterys x²=0,284, l.l. = 1, p =0,594 79,3 20,7 73,9 26,1 75,7 24,3 76,9 23,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Nėra PTS simptomų simptomaiPTS Nėra PTS simptomų simptomaiPTS Vyrai Moterys Kardiologiniai ligoniai Kardiochiruginiai ligoniai ᵡ² = 0,209, l.l = 2, p = 0,647 ᵡ² = 0,080, l.l. = 1, p = 0,777 %
Taip pat statistiškai analizuotas potrauminio streso simptomų palitimas tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių moterų. Apskaičiavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad 23,1 proc. moterų, patyrusių širdies operaciją, ir 26,1 proc. moterų, nepatyrusių širdies operacijos, pasireiškia potrauminio streso simptomai (3 pav.). Šie rezultatai nėra statistiškai reikšmingi (p = 0,777), taigi taip pat neatspindi hipotezės, jog kardiochirurginiams ligoniams potrauminio streso sindromo simptomai pasireiškia daţniau. Kardiologinių ir kardiochirurginių ligonėms moterims vienodai daţnai pasiereiškia potrauminio streso sutrikimo simptomai.
4 pav. Kardiologinių ligonių potrauminio streso simptomų daţnio pasiskirstymas tarp lyčių.
Apdorojant duomenis ieškotas ryšys tarp kardiologinių ligonių potrauminio streso sindromo simptomų paplitimo daţnis tarp lyčių. Kadangi gautas rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,471), todėl galime stręsti, kad potrauminios stresos sindromo simptomai moterims (26,1 proc.) pasireiškia vienodai daţnai kaip ir vyrams (20,7 proc.), kurie nepatyrė širdies operacijos (4 pav.). Toks pats daţnių paplitimas nustatytas tarp ligonių patyrusių širdies operaciją. Duomenys parodė, kad vyrams (24,3 proc.) ir moterims (23,1 proc.) veinodai daţnai pasireiškia potrauminio streso simptomai (5 pav.).
20,7 79,3 26,1 73,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Nustatyti PTS simptomai Nenustatyti PTS simptomai
Vyrai Moterys %
5 pav. Kardiochirurginių ligonių potrauminio streso simptomų pasiskirstymas tarp lyčių
3.2. Nerimo sutrikimo paplitimas
Tyrimo metu, naudojant Chi-kvadrato testą, ieškotas nerimo sutrikimo daţnio pasiskirstymas tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių, norint patikrinti iškeltą hipotezę, kad psichikos sutrikimai daţniau pasireiškia kardiochirurginiams ligoniams negu kardiologiniams ligoniams. Nustatyta, kad dvigubai daugiau kardiochirurginių ligonių jaučia nerimo simptomus (22,2 proc.) negu kardiologiniai ligoniai (10,1 proc.). Didelei daliai kardiochirurginių lignonių (34,9 proc.) dalinai nustatyti nerimo simptomai, tuo tarpu maţesnė dalis kardiologinių ligonių (26,1 proc.) dalinai jaučia nerimo simptomus. Nerimo nejaučia maţiau negu pusė (42,9 proc.) kardiochirurginių ligonių, priešingai negu kardiologiniai ligoniai, kurių didţioji dalis (63,8 proc.) nejaučia nerimo simptomų (6 pav.).
Statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,011) tarp kardiochiruginių ir kardiologinių ligonių grupių nerimo paplitimo daţnio įrodo tyrimo metu iškeltą hipotezę, kad nerimas daţniau pasireiškia kardiochiruginiams ligoniams palyginus su kardiologiniais ligoniais.
24,3 75,7 23,1 76,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Nustatyti PTS simptomai Nenustatyti PTS simptomai
Vyrai Moterys %
6 pav. Nerimo simptomų pasiskirstymas tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių
Tyrimo metu tirtas nerimo paplitimo daţnis tarp lyčių. Tyrimas parodė, kad 10,9 proc. vyrų ir 19,4 proc. moterų pasireiškia nerimo simptomai. Dalinai pasireiškiančius nerimo simptomus nurodė panašiai abi lytys – 29,5 proc. vyrų ir 27,8 proc. moterų. Likusi dalis ligonių – 59,7 proc. vyrų ir 52,8 proc. moterų – nenurodė jaučiantys nerimo simptomus (7 pav.). Kadangi skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p = 0,237), galime spręsti, kad nerimo sutrikimo simptomai vienodai daţnai pasireiškia tarp abiejų lyčių – tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų.
7 pav. Nerimo simptomų daţnio pasiskirstymas tarp lyčių
Naudojant Chi-kvadrato testą, ieškotas nerimo simptomų pasireiškimo daţnis tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių bei lyčių. Gauti rezultatai parodė, kad nerimo
63,8 26,1 10,1 42,9 34,9 22,2 0 10 20 30 40 50 60 70
Nejaučia nerimo Dalinai jaučia nerimą Jaučia nerimą Kardiologiniai ligoniai Kardiochirurginiai ligoniai % x²=9,004,l.l.=2, p=0,011 59,7 29,5 10,9 52,8 27,8 19,4 0 10 20 30 40 50 60 70
Nejaučia nerimo Dalinai jaučia
nerimą Jaučia nerimą
Vyrai Moterys %
simptomai pasireiškia 13,5 proc. vyrų, patyrusių širdies operaciją ir 9,8 proc. vyrų nepatyrusių širdies operacijos. Dalinai nerimo simptomų pasireiškimas nustatytas 32,4 proc. kardiochirurginių ir 28,3 proc. kardiologinių ligonių. Likusiai daliai kardiochirurginių (54,1 proc.) ir kardiologinių (62 proc.) nerimo simptomai nepasireiškia. Kadangi statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p = 0,680), galime teigti, kad nerimo sutrikimai, nepaisant to, ar ligonis patyrė širdies operaciją, ar nepatyrė, pasireiškia vienodai daţnai.
Ieškant daţnio tarp moterų, patyrusių širdies operaciją ir nepatyrusių širdies operacijos, taip pat taikytas Chi-kvadrato testas. Gauti rezultatai parodė, kad nerimą jaučia 10,9 proc. kardiologinių ligonių moterų ir 34,6 proc. kardiochirurginių ligonių moterų. Dalinai nerimą jaučia 21,7 proc. moterų, kurioms nebuvo atlikta širdies operacija, ir 38,5 proc. moterų, kurioms buvo atlikta širdies operacija. Nerimo nejaučiančios ligonės taip pat skyrėsi procentine išraiška: 67,4 proc. kardiologinių ir 26,9 proc. kardiochirurginių ligonių moterų (8 pav.).
Gautas statistiškai reikšmingas rezultatas (p < 0,003) parodė, kad moterims, patyrusioms širdies operaciją, nerimo simptomai pasireiškia daţniau negu moterims, nepatyrusioms širdies operacijos. Taigi galime daryti išvadą, kad moterys jautriau priima kardiochirurginės operacijos būtinybę.
8 pav. Nerimo simptomų daţnio paplitimas tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių bei lyčių 62 28,3 9,8 67,4 21,7 10,9 54,1 32,4 13,5 26,9 38,5 34,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Nejaučia nerimo Dalinai jaučia nerimą Jaučia
nerimą Nejaučia nerimo
Dalinai jaučia nerimą Jaučia nerimą Vyrai Moterys Kardiologiniai ligoniai Kardiochirurginiai ligoniai ᵡ² = 0,770, l.l. = 2, p = 0,680 ᵡ² = 11,644, l.l. = 2, p = 0,003
3.3. Depresijos simptomų paplitimas
Norint patikrinti hipotezę, kad depresijos simptomai pasireiškia daţniau kardiochirurginiams negu kardiologiniams ligoniams, taikytas Chi-kvadrato testas. Nustatyta, kad depresijos simptomai pasireiškia 6,3 proc. ligonių, patyrusiems kardiochirurginę operaciją ir 5,8 proc. ligonių, nepatyrusių kardiochirurginės operacijos. Dalinai simptomai pasireiškia 25,4 proc. kardiochirurginių ligoniams ir 21,7 proc. kardiologinių ligonių. Daugiau nei pusei ligonių, kuriems nebuvo atlikta širdies operacija (72,5 proc.), ir ligonių, kuriems buvo atlikta širdies operacija (68,3 proc.), nenustatyti depresijos simptomai (9 pav.). Gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas (p = 0,826) parodė, kad depresijos simptomai vienodai daţnai pasireiškia tiek kardiologiniams, tiek kardiochirurginiams ligoniams.
9 pav. Depresijos simptomų paplitimas tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių
Tyrimo metu atliktas Chi-kvadrato testas, kad būtų patikrinta hipotezė, jog psichikos sutrikimai, šiuo atveju depresija, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis moterims pasireiškia daţniau negu vyrams. Gavome reultatus, kad 8,3 proc. moterų ir 4,7 proc. vyrui pasireiškia depresijos simptomai (10 pav.). Nepilnai depresijos simptomai pasireiškia 27,1 proc. vyrų ir 15,3 proc. moterų. Didţiajai daliai ligonių (68,2 proc. vyrų, 76,4 proc. moterų), sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, depresijos simptomai nepasireiškia. Chi-kvadrato testas parodė, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo (p = 0,115), todėl galima spręsti, kad depresijos simptomai vienodai daţnai pasireiškia tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių bei lyčių. Atliekant statistinę analizę kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių bei
72,5 21,7 5,8 68,3 25,4 6,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Nenustatyti depresijos simptomai Dalinai nustatyti depresijos simptomai Nustatyti depresijos simptomai Kardiologiniai ligoniai Kardiochirurginiai ligoniai % x² = 0,383, ll = 2, p = 0,826
lyčių, gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas (vyrai p = 0,197; moterys p = 0,384), parodė, kad depresija vienodai daţnai paplitus tarp lyčių, nepriklausmonai nuoto,arligonis patyrė kardiochirurginę operaciją (11 pav.).
10 pav. Depresijos simptomų dažnio pasiskirstymas tarp lyčių
11 pav. Depresijos simptomų dažnio paplitimas tarp kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių bei lyčių
68,2 27,1 4,7 76,4 15,3 8,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Nenustatyti depresijos simptomai Dalinai nustatyti depresijos simptomai Nustatyti depresijos simptomai Vyrai Moterys % x² =4,32, ll = 2, p =0,115 72,8 22,8 4,3 71,1 19,6 8,7 56,8 37,8 5,4 84,6 7,7 7,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Nen u staty ti d ep resij o s sim p to m ai Dali n ai n u staty ti d ep res ij o s sim p to m ai Nu staty ti d ep resij o s sim p to m ai Nen u staty ti d ep resij o s sim p to m ai Dalin ai n u staty ti d ep resij o s sim p to m ai Nu staty ti d ep resij o s sim p to m ai Vyrai Moterys Kardiologiniai ligoniai Kardiochirurginiai ligoniai ᵡ²= 1,913, l.l. = 2, p = 0,384 ᵡ² = 3,254, l.l. = 2, p = 0,197
3.4. Amţiaus sąsajos su pasichikos sveikatos sutrikimų simptomais ir lytimi Tam, kad būtų patikrinta hipotezė, jog psichikos sveikatos sutrikimų, potrauminio streso, nerimo ir depresijos, simptomai daţniau pasireiškia jaunesnio amţiaus ligoniams turintiems kardiologinę ligą, ieškotas amţiaus vidurkio pasiskirstymas tiriamose grupėse. Statistišksi reikšmingas skitumas (p < 0,0001) parodė, kad kardiochirurginiai ligoniai buvo jaunesni uţ kardiologinius ligonius.
Naudojant Fisher‘io testą ir T- testą ieškotas amţiaus vidurkių pasiskirstymas tarp ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriems pasireiškia psichikos sveikatos sutrikimų, potrauminio streso sindromo, nerimo ir depresijos, simptomai (3 lent.). Gautas rezultatas parodė, kad potrauminio streso simptomai daţniau pasireiškia vyresnio amţiaus ligoniams (vidurkis 59,76±10,06) negu ligoniams, kuriems nepasireiškia potrauminio streso sindromo simptomai (vidurkis 58,09±11,84). Tačiau pagal gautą T-testo statistiškai nereikšmingą rezultatą (p = 0,387), galime spręsti, kad potrauminio streso simptomai pasireiškia nepriklausomai nuo amţiaus. Toks pats statistiškai nereikšmingas rezultatas (p=1,197) gautas skaičiuojant amţiaus vidurkį tarp ligonių, kuriems pasireiškia, dalinai pasireiškia bei nepasireiškia depresijos simptomai, naudojant Fisher’io testą.
3 lentelė. Amžiaus vidurkis tiriamose grupėse
Amţiaus vidurkis Standartinis nuokrypis t-reikšmė p-reikšmė F skirstinys Lytis Vyrai 59,1860 10,33 1,183 0,238 - Moterys 57,1944 13,21 Pacientai Kardiologiniai 61,2681 10,35 5,477 <0,0001 - Kardiochirurginiai 52,3492 11,44 Potrauminio streso simptomai Nepasireiškia 58,0903 11,84 -0,868 0,387 - Pasireiškia 59,7609 10,06 Nerimo simptomai Nepasireiškia 60,8000 10,21 - 0,001 6,737 Dalinai pasireiškia 56,4655 12,30 Pasireiškia 53,0714 12,27 Depresijos simptomai Nepasireiškia 58,3077 12,38 - 0,304 1,197 Dalinai pasireiškia 57,7174 9,27 Pasireiškia 63,3333 5,19
Tiriant amţiaus vidurkį tarp nerimo simptomų pasireiškimo, gauta, kad kardiologinę ligą turintiems ligoniams, nerimo simptomai pasireiškia jauniausiems (vidurkis 53,07±12,27), dalinai pasireiškia šiek tiek vyresniems (vidurkis 46,46±12,30) ir visiškai nepasireiškia vyresniems ligoniams (vidurkis 60,80±10,21). Gautas rezultatas – statistiškai reikšmingas (p = 0,001), todėl remiantis statistiniu rezultatu ir gauta nuoseklia amţiaus vidurkių seka, galima spręsti apie tai, kad psichikos sutrikimo – nerimo simptomai pasireiškia jaunesnio amţiaus ligoniams, serganties širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tokia pati statistinė analizė, norint patikrinti ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, amţiaus vidurkį, kuriems pasireiškia ar nepasireiškia potrauminio streso sindromo, nerimo ir depresijos simptomai, atlikta ir tarp lyčių.
Nustatyta, kad vyrams potrauminio streso simptomai daţniau pasireiškia jaunesniems ligoniams (vidurkis 58,10±9,55) negu vyresniems (vidurkis 59,48±10,56). Tačiau kadangi rezultatas nėra statistiškai patikimas (p = 0,535), galima teigti, kad potrauminio streso simptomų pasireiškimas nepriklauso nuo amţiaus vidurkio. Statistiškai nereikšmingas rezultatas (p =0,463) gautas analizuojant amţiaus vidurkio pasiskirstymą tarp depresijos simptomų pasireiškimo, dalinio pasireiškimo ar visiško jų nebuvimo. Nerimo simptomai pasireiškia priklausomai nuo amţiaus. Taikant Fisher‘io testą, buvo nustatyta, kad nerimo simptomai pasireiškia jauniausiems ligoniams (vidurkis 53,78±10,18), dalinai pasireiškia šiek tiek vyresniems ligoniams (vidurkis 57,76±11,62) ir visiškai nepasireiškia – vyriausiems (60,87±9,33) kardiologiniams bei kardiochirurginiams ligoniams. Tyrimo metu gautas statistiškai reikšmingas rezultatas (p = 0,036) parodė, kad vyrams nerimo simptomai pasireiškia jaunesniame amţiuje, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis (4 lent.).
4 lentelė. Vyrų amžiaus vidurkis tiriamose grupėse Amţiaus vidurkis Standartinis nuokrypis t-reikšmė p-reikšmė F skirstinys Pacientai Kardiologinių 60,9348 9,72 3,132 0,002 - Kardiochirurginių 54,8378 10,66 Potruminio streso simptomai Nepasireiškia 59,4851 10,56 0,623 0,535 - Pasireiškia 58,1071 9,55 Depresijos simptomai Nepasireiškia 59,7273 10,88 - 0,463 0,774 Dalinai pasireiškia 57,4286 9,50 Pasireiškia 61,5000 5,00 Nerimo simptomai Nepasireiškia 60,8701 9,33 - 0,036 3,416 Dalinai pasireiškia 57,7632 11,62 Pasireiškia 53,7857 10,18
5 lentelė. Moterų amžiaus vidurkis tiriamose grupėse Amţiaus vidurkis Standartinis nuokrypis t-reikšmė p-reikšmė F skirstinys Pacientai Kardiologinių 61,9348 11,60 4,583 <0,0001 - Kardiochirurginių 48,8077 11,79 Potruminio streso simptomai Nepasireiškia 55,4815 13,64 -1,942 0,056 - Pasireiškia 62,3333 10,57 Depresijos simptomai Nepasireiškia 56,0364 14,27 - 0,258 0,383 Dalinai pasireiškia 58,6364 8,85 Pasireiškia 65,1667 5,11 Nerimo simptomai Nepasireiškia 60,6579 11,92 - 0,057 2,958 Dalinai pasireiškia 54,0000 13,46 Pasireiškia 52,3271 14,43
Atlikus statistinę analizę tiriant moterų amţiaus vidurkį tarp psichikos sveikatos sutrikimų (potrauminio streso, nerimo, depresijos) simptomų pasireiškimo ir nepasireiškimo, negavome statistiškai reikšmingų rezultatų. Todėl galime teigti, kad, moterų tarpe,
kardiologiniams ir kardiochirurginiams ligoniams psichikos sveikatos sutrikimai pasireiškia nepriklausomai nuo amţiaus (5 lent.).
3.5. Kardiologinių ir kadiochirurginių ligonių amţiaus sąsajos su psichikos sveikatos sutrikimų simptomais
Atliekant tyrimą buvo lyginami kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių amţiaus vidurkiai pagal potrauminio streso, nerimo ir depresijos simptomų pasireiškimą. Naudojant T-testą ieškotas kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių amţiaus vidurkis tarp potrauminio streso simptomų pasireiškimo ir nepasireiškimo. Gautas rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,460), todėl galima sieti su tuo, kad amţius nesisiejo su potrauminio streso pasireiškimu kardiologiniams ligoniams (lent. 5).Naudojant ANOVA tyrimą buvo lygintas kitų psichikos sutrikimų, nerimo ir depresijos, simptomų pasireiškimas. Tačiau gauti duomenys parodė, kad abiejose tiriamose grupėse rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi (nerimas p=0,719; depresija p=0,496) (lent.6).
Apibendrinti duomenys rodo, kad kardiologinių ligonių amţiaus vidurkis tarp potrauminio streso sindromo, nerimo ir depresijos simptomus patiriančių ligonių nesiskyrė. Todėl šių psichikos sutrikimų pasireiškimas nepriklauso nuo ligonio amţiaus.
6 lentelė. Kardiologinių ligonių amžiaus vidurkis tiriamose grupėse Amţiaus vidurkis Standartinis nuokrypis t-reikšmė p-reikšmė F skirstinys Lytis Vyrai 60,9348 9,72 -0,533 0,595 - Moterys 61,9348 11,93 Potruminio streso sindromas Nepasireiškia 60,9159 10,38 -0,741 0,460 - Pasireiškia 62,4839 10,32 Depresijos simptomai Nepasireiškia 61,0100 11,12 - 0,496 0,706 Dalinai pasireiškia 61,0000 8,51 Pasireiškia 65,5000 5,07 Nerimo simptomai Nepasireiškia 61,8068 10,70 - 0,719 0,331 Dalinai pasireiškia 60,4167 10,32 Pasireiškia 60,0714 8,46
Naudojant statistinį modelį ANOVA, tyrimo metu analizuotas kardiochirurginių ligonių amţiaus vidurkis pagal nerimo simptomų pasireiškimą. Nustatyta, kad nerimo simptomai nustatyti jaunesnio amţiaus ligoniams (vidurkis 46,07±11,65), vyresniame amţiuje (vidurkis 50,00±12,76) nustatyti dalinai pasireiškiantys simptomai. Simptomai nenustatyti didėjant amţiui (vidurkis 57,51±7,69) (6 lent.). Šios statistinės analizės metu gauta chronologinė seka, buvo statistiškai reikšminga (p = 0,004), todėl tyrimas rodo, kad kardiochirurginių ligonių amţiaus vidurkis yra reikšmingas tarp nerimo smptomų sutrikimo pasireiškimo.
Taip pat tirtas kardiochirurginių ligonių amţiaus vidurkis tarp depresijos bei potrauminio streso simptomų pasireiškimo. Abiejose tiriamosiose grupėse rezultati buvo statistiškai nereikšmingi (depresijos simptomai, p=0,489; potrauminio streso simptomai p=0,494) (7 lent.). Iš to galima spręsti, kad amţiaus vidurkis neturi reikšmės šių psichikos sveikatos surtrikimų sutrikimų pasireiškimui.
Atlikus kardiologinių ir kardiochirurginių ligonių amţiaus vidurkių statistinę analizę tiriamosiose grupėse, galime daryti išvadą, kad kardiologiniams ligoniams potrauminio streso, nerimo ir depreijos simptomai pasireiškė nepriklausomai nuo amţiaus. Kardiochirurginiams ligoniams nerimo simptomai pasireiškia jaunesniame amţiuje. Tuo tarpu potrauminio streso sindromo simptomai ir jų pasireiškimas kardiochirurginiams ligoniams nepriklausė nuo amţiaus. Tai rodo, kad psichikos sveikatos sutrikimų simptomai atsiranda nepaisant ligonio amţiaus ir nepriklauso nuo to, ar jie turėjo širdies operaciją. Tačiau jaunesnis amţius turi didesnę riziką nerimo pasireiškimui ligoniams, turėjusiems širdies opraciją.
