LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Medicinos fakultetas

Guoda Vilkaitė

Uždegiminių rodiklių (C-reaktyvaus baltymo, PCT-Q, laktatų) palyginimas ir interpretacija pediatrijoje

Medicinos vientisųjų studijų Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Doc. Eglė Tamulevičienė

Kaunas, 2018

Turinys

Santrauka

Abstract... Error! Bookmark not defined. Interesų konfliktas: ...7

Santrumpos...8

Sąvokos ...9

Įvadas ...10

Darbo tikslas ir uždaviniai ...11

Literatūros apžvalga...12

C- reaktyvinis baltymas...12

PCT – Q...13

Laktatai...13

Uždegiminių rodiklių kitimo laike palyginimas ...14

Tyrimo metodika...16

Rezultatai ir jų aptarimas...20

Išvados ...27

Rekomendacijos...29

Literatūra ...30

Santrauka

Guoda Vilkaitė, darbo vadovas Doc. Eglė Tamulevičienė

Uždegiminių rodiklių (C-reaktyvaus baltymo, PCT-Q, laktatų) palyginimas ir interpretacija pediatrijoje

Studijos objektas: literatūros duomenų analizė apie vaikų uždegiminių rodiklių pokyčius, jų jautrumą ir specifiškumą sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis bei jų palyginimas tarpusavyje.

Uždaviniai: CRB, PCT-Q, laktatų jautrumas ir specifiškumas nustatant infekcines ligas.

Uždegiminių rodiklių tarpusavio palyginimas

Metodai: Sisteminė literatūros apžvalga atlikta 2017m. naudojant PubMed duomenų bazės paieškos sistemą. Paieškai atlikti pasitelkti šie raktažodžiai ir jų deriniai: uždegiminiai rodikliai (inflammation biomarkers), CRB (CRP), PCT-Q (procalcitonin), bakterinė infekcija (bacterial infektion), laktatai ( blood lactatic acid), vaikai (children). Pasirinkti nagrinėti 9 straipsniai.

Rezultatai: Pasirinkti 9 straipsniai: visi 9 nagrinėjo CRB, 8 PCT-Q ir 1 laktatus. Straipsniuose buvo vertinamas ankščiau minėtų rodiklių jautrumas, specifiškumas, TS+, TS-, sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis. Žymenis PCT-Q ir CRB buvo naudingi diagnozuojant bakterines infekcijas ir visuose straipsniuose buvo lyginami tarpusavyje, bei bandoma ištirti, kuris žymuo patikimesnis bei pateikia geresnius rezultatus diagnozuojant bakterinę infekciją.

CRB, PCT-Q jautrumas ir specifiškumas skirtinguose tyrimuose skyrėsi, geresniu jautrumu ir specifiškumu pasižymi PCT-Q, tačiau jis yra gerokai brangesnis tyrimas, nei CRB. Ne visuose tyrimuose PCT-Q buvo įvertintas kaip jautresnis ar specifiškesnis, kai kurie tyrimai PCT-Q ir CRB teigia esant lygiaverčiais tyrimais ar turinčius nereikšmingą skirtumą.

Išvados: Visos studijos pabrėžia, kad svarbiausia yra atsižvelgti į klinikinius simptomus, vaiko būklę, įtariamą infekciją, kitus laboratorinius ar instrumentinius tyrimus. Nėra vieno rodiklio, kuris galėtų diagnozuoti infekciją, reikia žvelgti į visumą ir vertinti PCT-Q, CRB, laktatų nustatymą pagal esamą būklės sunkumą bei gretutines patologijas.

Rekomendacijos: Jei yra galimybė nustatyti abu rodiklius CRB ir PCT-Q rinktis reikėtų atsižvelgiant į kliniką, kiek laiko vaikas karščiuoja, kokia infekcija yra įtariama. PCT-Q vertėtų rinktis, kai vaikas karščiuoja <8 val., įtariamos invazyvios infekcijos: sepsis, meningitas,

pneumonea sukelta pneumonija. PCT-Q rodiklis labiau tinkamas atmesti infekciją nei ją

patvirtini. Jei vaikas karščiuoja >12 val., įtariama ne tokia invazyvi infekcija pakanka CRB

tyrimo.

Abstract

Guoda Vilkaitė, darbo vadovas Doc. Eglė Tamulevičienė

Inflammation biomarkers (C-reactive protein, prokalcitonin and lactatic acid) comparison and interpretation.

Object of the study: analysis of literature data on changes in children's inflammatory parameters, their sensitivity and specificity in the presence of various infectious diseases and their comparison with each other.

Aim: to determine CRP, PCT-Q, lactate, sensitivity and specificity in the detection of infectious diseases. Comparison of CRP, PCT-Q, lactate inflammation biomarkers.

Methods: A systematic review of the literature was made in 2017. PubMed database was search for the following keywords and their combinations: inflammation biomarkers, CRP, PCT-Q, bacterial infection, blood lactatic acid, children. 9 articles was chose to review.

Results: Selected 9 articles: all 9 analyzed CRP, 8 PCT-Q and 1 lactate. The articles evaluated the sensitivity, specificity, TS +, TS- of CRP and PCT-Q, with various infectious diseases. The PCT-Q and CRP markers were useful in the diagnosis of bacterial infections, and all the articles compared PCT-Q and CRP, and wanted to find out which marker is more reliable and provides better results in the diagnosis of bacterial infection. CRP, PCT-Q sensitivity and specificity were different in different studies, PCT-Q was admitted to have better sensitivity and specificity, but it is more expensive test to do than CRP. In most studies, PCT-Q has been evaluated as more sensitive and specific, in some of the PCT-Q and CRP studies, those biomarkers were evaluated as equivalent to each other or with insignificant difference.

Conclusions: All studies emphasize the importance of taking into account clinical symptoms, child's condition, suspected infection, and other laboratory or instrumental test. There is no single indicator that can diagnose the infection, you need to look to all information you have and evaluate the determination of PCT-Q, CRP, lactate according to the present state of seriousness and related pathologies.

Recommendations: If it is possible to identify both CRP and PCT-Q, the choice should be based

on the clinic, how long the child has temperature, what kind of infection is suspected. PCT-Q

should be chosen when the child has fever <8 hours, suspected invasive infections: sepsis,

meningitis, pneumonia caused by S.

ruling out the infection than ruling it in. If the child has a fever> 12 hours, and less invasive

infection is suspected the CRP test is good to ruling in or out the bacterial infection.

Interesų konfliktas: Autoriui interesų konflikto nebuvo.

Santrumpos

CRB– C- reaktyvusis baltymas

CRP (angliškai) - C reaktyvus baltymas PCT-Q - prokalcitoninas

IL-1– interleukinas 1 IL-6– interleukinas 6

TNF– α– naviko nekrozės faktorius alfa Val. – valandos

TS+ - teigiamas tikėtinumo santykis TS- - negiamas tikėtinumo santykis Nr. – numeris

SBI – sunki bakterinė infekcija

Non-SBI – nesunki bakterinė infekcija

Sąvokos

Jautrumas (angl. sensitivity) – rodiklis, apibūdinantis diagnostikos metodo tikslumą ir rodantis tikimybę, kad sergančio žmogaus tyrimo duomenys patvirtina ligą. Jautrumas yra santykis tarp teisingai identifikuotų tyrimo metu ir teisingai identifikuotų „auksinio standarto“ būdu individų.

Jautrumas parodo tyrimo gebėjimą diagnozuoti ligą, kai asmuo iš tikrųjų serga, kitaip tariant tai teisingai teigiamų rezultatų dalis iš rezultatų visumos [8]

Neigiamas tikėtinumo santykis (TS-) – kiek kartų neigiamas testo atsakymas sumažina ligos tikimybę [7]

Specifiškumas (angl. specificity) – rodiklis, apibūdinantis diagnostikos metodo tikslumą ir rodantis tikimybę, kad sveiko žmogaus tyrimo duomenys patvirtina, jog jis tikrai yra sveikas.

Specifiškumas yra santykis tarp neteisingai identifikuotų tyrimo metu ir“auksinio standarto”

metu neteisingai identikikuotų individų. Specifiškumas parodo tyrimo gebėjimą nustatyti, jog susirgimo nėra, kai jo iš tikrųjų nėra, kitaip tariant tai teisingai neigiamų rezultatų dalis iš rezultatų visumos.[8]

Šansų santykis (angl. Odds ratio) (OD) - apskaičiuojamas, lyginant šansus, jog baigtis įvyks, esant tam tikro veiksnio ekspozicijai, ir baigtis įvyks, nepatiriant tokios ekspozicijos. [

]

Teigiamas tikėtinumo santykis (TS+) – teigimas tikėtinumo santykis yra mato vienetas

atspindintis kiek kartų teigiamas diagnostinis testo atsakymas padidina ligos buvimo tikimybę

[7]

Įvadas

Vaikų amžiuje dažniausiai kreipiamasi į šeimos gydytoją ar skubios pakalbos skyrių dėl

infekcijos sukeltų negalavimų, kurie ligos pradžioje yra nespecifiniai - karščiavimas, silpnumas,

apetito stoka ir kiti. Klinika yra labai svarbi diagnozuojant infekcinę ligą, tačiau jos išraiška ligos

pradžioje ne visada korealiuoja su tolimesne ligos eiga, jos sunkumu ir komplikacijomis . Atlikus

bendrą kraujo tyrimą gydytojai, kurie įtaria bakterinę infekciją vertina leukocitų kiekį, tačiau šis

rodiklis gali būti mažai informatyvus jei ligos stadija ankstyva, sutrikęs imunitetas, vaikas

vartoja antibiotikus ar kitos priežastys. Lietuvoje dažniausia atliekamas uždegiminis rodiklis yra

C-reaktyvusis baltymas (CRB), kuris yra lengvai prieinamas visose gydymo įstaigose, rečiau –

prokalcitoninas (PCT-Q), laktatai. Uždegiminių rodiklių nustatymas padeda apspręsti dėl

tolimesnės gydymo taktikos, padeda įtarti infekcijos pobūdį – ar tai virusinis ar bakterinis

susirgimas, taip pat apsispręsti bakterinio susirgimo sunkumą derinant su klinika ir kitais

instrumentiniais ar laboratoriniais tytimais. Nėra vieningos nuomonės, kuris rodiklis (CRB, PCT-

Q, laktatai) yra jautriausias, specifiškiausias nustatant vaikų infekcinius susirgimus. Šio darbo

tikslas yra atlikti literatūros duomenų analizę apie vaikų uždegiminių rodiklių pokyčius sergant

įvairiomis ligomis, įvertinti atskiro rodiklio pranašumus ir trūkumus, bei palyginti juos

tarpusavyje.

Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas: Atlikti literatūros duomenų analizę apie vaikų uždegiminių rodiklių pokyčius, jų jautrumą ir specifiškumą sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis bei palyginti juos tarpusavyje.

Uždaviniai:

1. CRB jautrumas ir specifiškumas nustatant infekcines ligas

2. PCT-Q jautrumas ir specifiškumas nustatant infekcines ligas

3. Laktatų jautrumas ir specifiškumas nustatant ifekcines ligas

4. Uždegiminių rodiklių tarpusavio palyginimas

Literatūros apžvalga C- reaktyvinis baltymas

CRB – tai ciklinis pentamerinis oligoproteinas, sudarytas iš penkių identiškų neglikolizuotų polipeptidinių subvienetų (monomerų), susijungusių nekovalentinemis jungtimis.

Kiekvieną monomerą sudaro 187 aminorugštys, kurios išsidėstydamos suformuoja stabilią disko formos pentamerinę strukturą, užkoduotą pirmojoje chromosomoje. Baltymo molekulinė masė (110–144 kDa, vidutiniškai apie 125 kDa), jis elektroforetiniame lauke juda su globulinais. C – reaktyvinis baltymas – ūmios uždegimo fazės serumo baltymas, sintezuojamas hepatocitų. CRB sintezę skatina uždegiminis procesas – ūminės infekcijos (bakterinė, virusinė, parazitinė), traumos (mechaninės, fizinės arba cheminės), operacijos, audinių nekrozė bei kiti pažeidimai.

CRB baltymas vertingas diferencijuojant bakterines ir virusines infekcijas. Bakterinė infekcija

vyksta ląstelės išorėje, suardoma dvisluoksnė membranos struktūra, kurią pažeidus

atidengiamafosfocholino molekulė, prie kurios jungiasi CRB. Ši sąveika aktyvuoja tolimesnę

CRB sintexę, kepenų ląstelėms informaciją perduodama interleukinų. Daugelio virusinių

infekcijų metu minėtas mechanizmas neaktyvuojamas, nes virusinė infekcija – viduląstelinis

procesas, todėl nebūna didelio CRB padidėjimo. Dėl tos pačios priežasties viduląstelinių

(atipinių) bakterinių infekcijų metu CRB kiekis didėja nežymiai. Normalus kiekis pas

suagusiuosius yra 0-5 mg/l, vaikus – pirmą para po gimimo 1 – 15mg/l, 2 – 5 parą 1-8mg/l,

vėliau naudojamos tos pačios normos kaip suaugusiųjų. Ūminio uždegimo metu CRB

koncentracija padidėja po 6-9 valandų, padidėja du kartus kas 8 valandas ir po 50 valandų

pasiekia maksimumą. Svarbu, kad diagnostinė CRB vertė sumažėja, jei kartu su uždegimu yra

trauma ar nudegimai. Taip pat praėjus 2 dienoms po chirurginės intervencijos ar traumos, CRB

rodiklis gali būti padidėjęs ir turi sugrįžti į normą per 3-5 dienas, jei nesivysto infekcinis

procesas. Kai CRB 20mg/l kai T ( laikas) ≤ 24h, bakterinės infekcijos rizika 10%, jei T > 24h –

PCT – Q

Prokalcitoninas - baltymas sudarytas iš 116 amino rūgščių, gaminama skydliaukėje.

Sveikiems žmonėms beveik visas prokalcitoninas suskaidomas ir įkraujo serumą patenka labai mažas kiekis (< 0,05 ng/ml). Pusinis eliminacijos laikas

metu prokalcitoniną išskiris parenchiminių organų (kepenų, plaučių, inkstų) ląstelės, taip pat riebalinės ir raumenų ląstelės. Prokalcitonino išsiskyrimas stimuliuojamas tiek tiesiogiai mikrobų toksinų, tiek netiesiogiai per uždegiminius faktorius ( IL – 1, IL – 6, TNF – α ). Nuo bakterinės infekcijos pradžios PCT-Q kiekis padidėja po 2-3 valandų, plato fazę pasiekia per 6 – 12val.

PCT-Q normalus kiekis kraujyje < 0,05 μg/l, <0,5 μg/l – galima lokali infekcija, ≥ 0,5 - < 2 μg/l – nesant traumas, didelės apimties chirurginės operacijos, kardiogeninio šoko, ir jei yra patvirtinta infekcija – galimas sepsis, rekomeduojama kartoti tyrimą po 6 – 24 val., ≥ 2 - <

10μg/l – sepsis, didelė rizika išsivystyti organų nepakankamumui, jei laikosi padidėjimas > 4 dienas – reikėtų persvarstyti gydymo taktiką, jei ≥ 10 μg/l- sunkus sepsis su sepsiniu šoku, dažniausiai su daugelio organų funkcijos sutrikimu, didelė rizika letaliai išeičiai. Svarbu, kad PCT-Q padidėjimą gali sukelti ne tik bakterinių ligų sukelėjai, taip pat PCT-Q gali būti padidėjas: naujagimiams < 48 val. amžiaus ( fiziologinis padidėjimas), pirmos paros po sunkios traumos, didelės apimties chiruginės operacijos, esant dideliems nudegimų plotams, gydymas su OKT – 3 antikūnais ir kitais vaistais, kurie stimuliuoja citokinų išsiskyrimą. Taip pat sergant sistemine grybeline infekcija ar ūmia maliarija, pacientams su užsitesusiu ar sunkiu kardiogeniniu šoku, sunkia kepenų ciroze, ūmiu ar letiniu virusiniu hepatitu, pacientams su mažųjų ląstelių plaučių vėžiu, skydliaukės meduliarine C – ląstelių karcinoma [2,3].

Laktatai

Laktatai – tai pieno rūgšties disocijuota forma. Pieno rūgštis – yra stipri rūgštis, todėl biologiniuose skysčiuose egzistuoja disocijuotoje formoje ( CH

CH(OH)COO

). Kiekvienas organas sintetina laktatus, ypač raumenys ir eritrocitai. Laktatų metabolizmas vyksta kepenyse ( 50%), dalis išskiriama pro inkstus (20%). Kasos ląstelės neturi laktatdehidrogenazės – todėl negali gaminti ir atpalaiduoti laktatų iš ląstelės. Smegenims laktatai yra apsauginis substratas.

Laktatų koncentracijos kraujyje norma 0.5-1.5 mmol/L. Sunkios būklės ligoniams 0.5-2.00

mmol/L. Vidutinio sunkumo hiperlaktatemija 2-5mmol/L. Sunki hiperlaktatemija > 5mmol/L.

Laktatai dažniausiai nustatomi iš arterinio kraujo. Laktatų koncentracija pradeda didėti esant audinių hipoperfuzijai arba pablogėjus klirensui. Padidėja dėl: audinių hipoperfuzijos, suaktyvėjusios glikolizės, uždegiminiai mediatoriai slopina piruvatdehidrogenazės sintezę dėl ko pablogėja laktatų klirensas ir tai sukelia kepenų disfunkciją. Ženkliai padidėja laktatų sintezė plaučiuose, žarnyne, leukocituose. Padidėjusi laktatų koncentracija atspindi sunkią ląstelių disfunkciją. Šis rodiklis koreliuoja su ligos sunkumu, koreliuoja su ligos sunkumu ir susijęs su blogesnėmis išeitimis traumų, šoko, sepsio atvejais, nustatyta, kad serumo laktatų kiekis didesnis nei 2,5 mmol/l susijęs su didesniu mirtingumu, o serumo laktatų kiekiui esant > 5 mmol/l ir pH <

7,35 – mirtingumas siekia 75%.[4]

Uždegiminių rodiklių kitimo laike palyginimas

Pirmame paveiksle vaizduojama uždegiminių rodiklių augimo dinamiką, patekus

endotoksinui į žmogaus organizmą, PCT – Q kiekis pradeda intensyviai augti po 3 – 4 valandų ir

pasiekia maksimumą tarp 12 – 24 valandos, ir po 24 valandų pradeda mažėti. CRB pamažu

pradeda augti apie 6 – 9 valandą nuo endotoksino patekimo į organizmą, vėliau auga dvigubai,

kas 12 valandų ir pasiekia maksimumą maždaug po 48 valandų ir po to pradeda mažėti. IL – 6

pradeda augti maždaug po 1 valandos patekus sukelėjui į organizmą, pasiekia maksimumą per 2

– 3 valandas ir pradeda mažėti, po 24 valandų visai išnyksta. TNF α gyvuoja labai trumpai ir

skaitinės reikšmės yra labai mažos, auga tik patekus endotoksinui į organizmą, pasiekia

maksimumą per 2-3 valandas ir išnyksta apie 9 valandą po toksino patekimo į organizmą. [3]

Paveikslas Nr.1 Uždegiminų rodiklių augimo dinamika endotoksinui patekus į žmogaus organizmą [3]

Paveikslas Nr.1 Uždegiminų rodiklių augimo dinamika endotoksinui patekus į žmogaus organizmą [3]

Paveikslas Nr.1 Uždegiminų rodiklių augimo dinamika endotoksinui patekus į žmogaus

organizmą [3]

Tyrimo metodika

Sisteminė literatūros apžvalga atlikta 2017m. naudojant PubMed duomenų bazės

paieškos sistemą. Paieškai atlikti pasitelkti šie raktažodžiai ir jų deriniai: uždegiminiai rodikliai

(inflammation biomarkers), CRB (CRP), PCT-Q (procalcitonin), bakterinė infekcija (bacterial

infektion), laktatai ( blood lactatic acid), vaikai (children). Atlikus paiešką PubMed duomenų

bazėje su paieškos raktažodžias PCT-Q, vaikų amžiuje, infekcija rastos 522 publikacijos,

peržiurėti pavadinimai, atsirinkta 30 tinkančių straipsnių (Lentelė nr. 1), peržiūrėtos santraukos,

17 atmesta, nes negalima buvo perskaityti visą straipsnį, 5 atmesti dėl kartojimosi, apžvalgai

pasirinkti 8 straipsniai. Taip pat duomenų bazėje įvesta raktažodžiai CRB, vaikai, infekcija, viso

rasti 1176 straipsniai, peržiūrėti pavadinimai, atrinkti 35 tinkantys straipsniai, peržiūrėtos

santraukos, atrinkti 9 straipsniai, atitinkantys kriterijus, iš kurių 8 jau buvo įtraukti, nes nagrinėjo

ir PCT-Q. Taip pat paieškoje įvesta paieška su raktažodžiais laktatai, vaikai, infekcija, rastos 3

publikacijos, kurios iš dalies atitiko pasirinktus kriterijus, pasirinktas vienas straipsnis. Palyginus

visus pasirinktus straipsnius 7 straipsniai sutapo, juose buvo nagrinėjama CRB ir PCT-Q, 1

straipsnis nagrinėjo tik CRB, 1 straipsnis visus rodiklius. Viso pasirinkta 9 straipsniai, kurie

atitiko paieškos rezultatus, kuriuose buvo analizuojami uždegiminių rodiklių (CRB, PCT-Q,

laktatų) skaitinės vertės, specifiškumas, jautrumas diagnozuojant virusines, bakterines, sunkias

bakterines infekcijas, sepsį vaikų amžiuje. ( Lentelė Nr.2, Lentelė Nr. 3).

Lentelė nr. 1 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai

Kriterijus Įtraukimo kriterijus Atmetimo kriterijus

Laikotarpis 2000-2017m. Ankščiau paskelbti straipsniai

Kalba Anglų Kitos kalbos

Tyrimo vieta Visos pasaulio šalys

Tyrimų tipai Stebėjimo analitiniai tyrimai:

koreliaciniai, momentiniai, atvejo ir kontrolės, kohortiniai Kokybiniai tyrimai,

metaanalizės, apžvalgos

Tyrimų dalyviai Vaikai Suaugusieji, ne infekcinės

ligos Analizuojami veiksniai Uždegiminių rodiklių: CRB,

PCT – Q, laktatų, kiekio kitimas ir korealiacija su infekcijos sunkumu pediatrijoje

Kiti uždegiminiai rodikliai

Publikacijų prieinamumas Atvira prieiga iš LSMU kompiuterių tinklo

Ribota prieiga iš LSMU tinklo

Lentelė Nr. 2 Sisteminės literatūros šaltinių paieškos ir atrankos schema Atlikus paiešką PubMed duomenų bazėje buvo rasta viso 522

publikacijos susijusios su PCT-Q, 1176 publikacijos susijusios su CRB ir 3 publikacijos susijusios su laktatais.

Atrinkta 30 straipsnių tinkamų PCT-Q, 35 straipnsiai CRB, 3 straipsniai apie laktatus

Peržiūrėti straipsnių pavadinimai

Atmesta apie PCT-Q – 17 straipsnių dėl nepilno teksto, 5 dėl kartojimosi, apie CRB atmesti 26 straipsniai, laktatų neįtraukti 2 straipsniai Peržiūrėtos atrinktų straipsnių santraukos

Viso pasirinkti 8 straipsniai apie PCT-Q, 9 straipsniai apie CRB, 1 straipsnis apie

laktatus Palyginti atrinkti straipsniai, 7 iš jų

buvo pasirinkti prie abiejų (PCT-Q ir

CRB), 1 tik apie CRB ir vienas

nagrinėjantis visus rodiklius (PCT-Q,

Lentelė Nr. 3 Pasirinktų literatūros šaltinių chrakateristika.

Nr. Autoriai, metai,

pavadinimas Imtis Tyrimo tipas

1. Lanziotti V, Póvoa P, Soares M, Silva J, Barbosa A, Salluh J. Use of biomarkers in pediatric sepsis: literature review 2016m.

n – 274 straipsniai iš Pub Med duomenų bazės įskaitant

orginalius ir apžvalgos straipsnius

Sisteminė literatūros apžvalga

2. Sanders S, Barnett A, Correa- Velez I, Coulthard M, Doust J. Systematic Review of the Diagnostic Accuracy of C- Reactive Protein to Detect Bacterial Infection in Nonhospitalized Infants and Children with Fever. 2008

n = 2046 (10 studijų), tirti abu rodikliai (PCT- Q, CRB)

Meta analizė ir sisteminė apžvalga

3. Van den Bruel A, Thompson M, Haj-Hassan T, Stevens R, Moll H, Lakhanpaul M et al.

Diagnostic value of laboratory tests in identifying serious infections in febrile children:

systematic review 2011m.

CRB – n=1379 ( 5 studijos), PCT-Q – n=850 (3 studijos)

Sisteminė apžvalga

4. Giulia B, Luisa A, Concetta S, Bruna L, Chiara B, Marcello C. Procalcitonin and

community-acquired

pneumonia (CAP) in children.

2015m.

Išnagrinėti 13

straipsnių ir 1 sisteminė apžvalga, tirti abu rodikliai (PCT-Q ir CRB)

Sisteminė literatūros apžvalga

5. Agnello L, Bellia C, Di Gangi M, Lo Sasso B, Calvaruso L, Bivona G et al. Utility of serum procalcitonin and C- reactive protein in severity assessment of community- acquired pneumonia in children. 2016m.

n-119 tirti abu rodiklai, PCT-Q ir CRB)

Skerspjūvio tyrimas (cross- sectional study)

6. Carrol E. Procalcitonin as a n-108 (n=64

7. Yo C, Hsieh P, Lee S, Wu J, Chang S, Tasi K et al.

Comparison of the Test Characteristics of

Procalcitonin to C-Reactive Protein and Leukocytosis for the Detection of Serious Bacterial Infections in Children Presenting With Fever Without Source: A Systematic Review and Meta- analysis. 2012m.

N=1883 (8 studijos apie PCT-Q), n=1265 (6 studijos apie CRB)

Sisteminė apžvalga ir metaanalizė

8. Andreola B, Bressan S, Callegaro S, Liverani A, Plebani M, Da Dalt L.

Procalcitonin and C-Reactive Protein as Diagnostic Markers of Severe Bacterial Infections in Febrile Infants and

Children in the Emergency Department. 2007m.

n-408 ( n=94 diagnozuota SBI, n=314 Non-SBI), tirti abu rodikliai (CRB, PCT-Q)

Perspektyvinė studija

9. Jia Y, Wang Y, Yu X.

Relationship between blood lactic acid, blood

procalcitonin, C-reactive protein and neonatal sepsis and corresponding prognostic significance in sick children.

2017m.

n=90, tirti visi rodikliai, CRB, PCT-Q, laktatai

Skerspjūvio tyrimas (cross- sectional study)

Rezultatai ir jų aptarimas

Lanziotti V. ir kitų autorių [5] atlikta apžvalga 2016m., straipsnių, kuriuos įvertinus nustatyta, kad uždegiminių biomarkerių didėjimas tiesiogiai susijęs su blogesne ligos eiga bei prognoze. Taip pat atsiranda vis naujų biožymenų, kurių korealiacija su ligos sunkumu, rizika ir prognoze yra daug žadantys, tačiau dar trūksta duomenų apie juos. Tyrimo metu nustatyta, kad vaikų amžiaus grupėje buvo atlikta mažiau studijų palyginus su suaugusiujų ar net naujagimių amžiaus grupėmis. Dažniausiai studijuojami uždegiminiai rodikliai buvo CRB ir PCT-Q.

Apžvalgos metu nustatyta, kad CRB žymuo naudojamas dažniausiai, nes yra pigiausias tyrimas,

pasiekia aukščiausią skaitine vertę po 36 – 50 val., po infekcijos patekimo į organizmą, CRB

vertės neveikia imunosupresija, inkstų disfunkcija ar gliukokortikoidų vartojimas. Šio tyrimo

didžiausi trūkumai tai, kad yra varijuojantis jautrumas diagnozuojant bakterinę infekciją, bei

mažas tikslumas diagnozuojant ar tai yra bakterinė, virusinė infekcija bei jos sunkumą. PCT-Q

privalumai, kad pasiekia aukščiausią skaitinę vertę per 24 – 36 val. po infekcijos patekimo į

organizmą, tai pat jis yra specifiškesnis bakterinei infekcijai, tačiau turi ir trūkumų, dėl įvairaus

jautrumo ir specifiškumo atskirų ligų atvejais, gali kisti rodikliai esant inkstų disfunkcijai, kas

gali sąlygoti iškreiptus koncentracijos kraujyje dydžius. Taip pat yra atlikta mažiau didelės

apimties studijų, kurios turėtų patikimą prognostinę reikšmę. Svarbu ir tai, kad šio žymens

nustatymas ligoninėse yra brangesnis, nei CRB. Šioje apžvalgoje išanalizuotų straipsnių

duomenys formuoja išvadą, kad biomarkerių vaidmuo diagnozuojant sepsį yra daug žadantis

tačiau taip pat gali kelti daug iššūkių. Nei CRB, nei PCT-Q negali visiškai nuspėti paciento ligos

eigos ir jos sunkumo, autoriai pripažįsta, kad skirtingų individų kompleksinės imuninės reakcijos

į sukelėją, genetinis populiacijos įvairovė neleidžia manyti, kad vienas biožymuo gali būti

naudojamas nustatyti ar paneigti sepsį. Biožymenys turėtų būti naudojami kartu su klinikine

ligos išraiška. Daugiausia vilčių teikia kelių žymenų nustatymas, kuris gali palengvinti

diagnostiką ir ligos eigos sunkumo suvaldymą [5].

vėžys, inkstų nepakankamumas buvo neįtraukiama į tyrimą. Tyrimui buvo atrinktos 10 (n=2046) studijų: septyniose ( n=1091) studijose buvo tiriama CRB jautrumas diagnozuojant sunkias bei lengvas bakterines infekcijas ir virusinius susirgimus, 3-ose (n-722) studijose buvo tiriama tik jautrumas diagnozuojant bakterines ir virusines infekcijas. Išanalizuotose 7-iose studijose sunkių bakterinių susirgimų paplitimas buvo tarp 11% ir 29%. Tyrimo išvadose pateikiamas jautrumas diagnozuojant sunkias bakterines infekcijas buvo 0,77 (77%) ( 95% CI nuo 0,68 iki 0,83) ir 0,79 (79%) ( 95% CI nuo 0,74 iki 0,83) specifiškumas. Teigiamas tikėtinumo santykis (TS+) 3,64 ( 95% CI 0,74 iki 0,83), o neigiamas (TS-) 0,29 ( 95% CI 0,22 iki 0,4). Atliktose studijose CRB buvo nepriklausomas rodiklis nustatant sunkią baterinę infekciją. Kitose trijose studijose (n=722) sunkios bakterinės infekcijos paplitimas buvo 28%, 35% ir 82%. Šiose studijose reportuotas CRB jautrumas buvo 0,44 (95% CI 0,35 iki 0,54), 0,58 (95% CI 0,44 iki 0,72) ir 0,22 ( CI 0,15 iki 0,28), kas rodo, kad atliktose studijose CRB jautrumas buvo gerokai mažesnis diagnozuojant sunkias bakterines infekcijas. Specifiškumas buvo panašus kaip prieš tai atliktose studijose atitinkamai 0,86 ( 95% CI 0,82 iki 0,90), 0,96 ( 95% CI 0,91 iki 1,00) ir 0,94 ( 95% 0,86 iki 1,00). Metaanalizės išvadose teigiama, kad CRB suteikia vidutiniškai patikimą informaciją norint atmesti sunkią bakterinę infekciją karščiuojantiems vaikams. Mažas CRB rodiklio jautrumas neleidžia visiškai atmesti bakterinės infekcijos, tačiau jei yra nustatytas teigiamas CRB jis turi aukštą specifiškumą diagnozuojant bakterinis infekcijas. CRB duomenis reikėtų derinti su klinikine ligos išraiška. [6]

Van den Bruel A. 2011m. [10] straipsnis, kuris lygina atliekamus tyrimus uždegimui nustatyti, vaikams su temperatūra. Į apžvalgą įtrauktos penkios studijos, kuriose buvo atliktas CRB tyrimas (n=1379) ir trys studijos, kuriose buvo atliekamas PCT-Q rodiklio nustatymas.

Šiose studijose sunkių bakterinių infekcijų paplitimas tarp tiriamųjų buvo nuo 4,5% iki 29,3%.

Studijose buvo nustatyta, kad CRB TS+ = 3,15 ( 95% CI 2,67 iki 3,71), TS- =0,33 ( CI 95% 0,22

iki -0,49). Nustatyta rekomendacija įtarti sunkią infekciją CRB turėtų būti >80mg/l (vienas

tyrimas) teigiamas tikėtinumo santykis 8,4 (95% 5,1 iki 14,1), o atmesti sunkią infekcija CRB

lygis turėtų būti <20mg/l. PCT-Q rekomenduojama vertė įtarti sunkią bakterinę infekciją turėtų

būti >2 ng/ml (dviejuose tyrimuose TS+ = 13,7 ( 95% CI 7,4 iki 25,3) ir TS+ = 3,6 (95% CI 1,4

iki 8,9). PCT-Q vertė < 0,5ng/ml leidžia atmesti sunkią bakterinę infekciją. Tyrime nustatyta,

kad geriausių rezultatų pasiekta atliekant: CRB, PCT-Q ir šlapimo tyrimus, TS+ = 4,92 ( CI 95%

3,26 iki 7,43), o TS- = 0,07 ( 95% CI 0,02 iki 0,27). Tyrimo išvadose autoriai neišskiria konkrečiai vieno rodiklio, kuris būtų patikimesnis diagnozuojant ligą, tačiau pabrėžia, kad nustatyti CRB ar PCT-Q yra naudinga norint apsręsti tolimesnį gydymą ir atmesti bakterinės infekcijos tikimybę tyrimų rezultatus derinant su klinikine ligos išraiška bei rodiklių dydžiu [9,10].

Tyrimai, kuriuos atliko Giulia B. ir kiti autoriai 2015m. [12] bei Agnello L. ir kiti autoriai 2016m. [17] nagrinėja vaikų visuomenėje įgytas pneumonijas ir kaip PCT-Q ir CRB gali padėti jas diagnuozuoti. Straipsnyje Gulia B. [12] atlikto sisteminę apžvalga į kurią įtraukė 13 straipsnių ir vieną literatūros apžvalgą. Agnello L. [17] straipsnyje atliktas palyginamasis tyrimas vaikų sergančių visuomenėje įgyta pneumonijos forma, uždegiminių rodiklių CRB ir PCT-Q palyginimas, korealiacija su ligos sunkumu ir uždegiminių rodiklių augimu ligos fone.

Informacija apie PCT-Q suagusiųjų amžiuje yra gerai ištirta, tačiau vaikų amžiuje informacijos

yra nedaug ir ji yra prieštaringa. Visuomenėje įgyta pneumonija kaip studijos objektas buvo

pasirinkta, nes tai yra antra dažniausia vaikų mirties priežastis besivystančiose šalyse ir viena

dažniausių hospitalizacijos priežasčių vaikų amžiuje išsivysčiusiose šalyse. Daugelis Gulia B

[12] tyrinėtų studijų buvo mažos apimties, tai yra didelis trūkumas padaryti labiau

apibendrinančias išvadas. Visose straipsnyje aptartose studijose tyrimų rezultatai buvo labai

skirtingi. Toikka [15] ir Moulin [16] studija pateikė gana prieštaringus rezultatus, studijos lygino

PCT-Q, CRB ir IL6, abi studijos parodė, kad PCT-Q pranašesnis už IL6, tačiau kilo ginčų dėl

PCT-Q ir CRB, Toikka [15] autoriai teigia, kad PCT-Q ir CRB reikšmių nustatymas davė iš

dalies panašius rezultatus , kai PCT ≥ 2.0 ng/ml, CRB≥ 150 mg/l, PCT-Q ir CRB specifiškumas

lygus 80%, o jautrumas PCT-Q – 50%, o CRB- 31%, o Moulin [16] studija parodė, kad PCT-Q

reikšmė >1ng/ml geriau diferencijuoja bakterinę infekciją nuo virusinės negu CRB≥ 20mg/ml,

jautrumas yra panašus, bet PCT yra daug specifiškesnis diagnozuojant bakterinę infekciją nuo

virusinės 40% CRB ir 86% PCT-Q. Rezultatuose autoriai teigia, kad naujausia surinkta

informacija leidžia teigti, kad geriausias žymuo naudoti norint nustatyti visuomenėje įgytą

detalesnių studijų reikia geresniam supratimui apie PCT-Q vaidmenį diagnozuojant pneumoniją.

Agnello L. [

] tyrimas, kuris buvo atliktas 2013 – 2014m., šiame straipsnyje buvo atsižvelgta į buvusių tyrimų trūkumus, buvo įsitikinta, kad vaikai 48val. negavo antibiotikų, suderinta tyrimų metodika nustatyti CRB ir PCT-Q, bei laikytasi gabenimo instrukcijų. Vis del to vėl susidurta su mažu tiriamųjų kiekiu. Tyrimu rezultatai vėl buvo prieštaringi, daugelis senesnių studijų atliktų 2000 – 2014 metais teigia, kad PCT-Q yra jautresnis ir specifiškesnis diagnozuojant bakterinės etiologijos pneumoniją, negu CRB [15,16,18,19,20]. Ši Agnello M. 2016m. [17] vykdyta studija nerado patikimų rezultatų, kad PCT-Q būtų ženkliai pranašesnis už CRB, diagnozuojant ir vertinant sunkią bakterinę pneumonija, taip pat pastebėta, kad CRB geriau korealiuoja su ligos sunkumu ir jos valdymu.

Dar viena studija, Carrol E 2002m. [21], kurios tikslas nustatyti PCT-Q ir CRB jautrumą, specifiškumą nustatant meningokokinę infekciją, vaikams su temperatūra ir petechiniu bėrimu.

Viso tirta 108 vaikai, 64 vaikų diagnozė patvirtinta mikrobiologiškai, 44 vaikų mikrobiologinių testų rezultatai buvo neigiami. Tyrimo duomenimis, kai prokalcitonino ribos buvo >2ng/ml, jautrumas 94% (95% CI 90 iki 98), specifiškumas 93%(95% CI 88 iki 98), o CRB jautrumas kai riba >30mg/l buvo tik 81% ( 95% CI 74 iki 88), specifiškumas 89% (95% CI 83 iki 95). Todėl studija patvirtino, kad PCT-Q aukšta koncentracija (>2ng/l) yra požymis sunkios bakterinės infekcijos. PCT-Q yra jautresnis ir specifiškesnis biožymuo negu CRB, ir geriau nuspėja meningokokinę infekciją vaikams su temperatūra ir bėrimu. [21]

Didelė apžvalginė studija atlikta Yo C ir kitų autorių 2012m. [22] vaikų skubios pagalbos skyriuje ar vaikų ligų klinikoje, vaikai atvyko su neaiškios kilmės karščiavimu. Karščiavimo išeitys buvo tokios ligos kaip šlapimą gaminančių organų infekcijos, bakteremija, pielonefritas, pneumonija, bakterinis meningitas, bakterinis gastroenteritas, celiulitas, osteoartritas, kaulų ar sąnarių infekcijos. Diagnozuojant dažniausiai buvo imamos reikšmės PCT-Q >0,5ng/l, CRB

>40mg/l nustatyti infekciją. Apibendrinti studijų rezultatai pateikiami lentelėje Nr. 4.

Lentelė Nr. 4 Studijų analizės apibendrinimas pagal skirtingas charakteristikas Yo C ir kiti, 2012m. [22]

Rodiklis Studijų kiekis

Jautrumas (95% CI)

Specifiškumas (95% CI)

TS+ TS- Šansų

santykis (OD) (95%

CI)

PCT-Q 8 0,83 (0,71-

0,91

0,69 (0,59- 0,85)

2,69 (1,87- 3,87)

0,25 (0,15- 0,40)

10,6 (6,9- 16,0)

CRB 6 0,74 (0,65-

0,82)

0,76 (0,70 – 0,81)

3,10 (2,48- 3,87)

0,34 (0,25- 0,46)

9,83 (7,05- 13,7) Prokalcitoninas yra biožymuo, kuris jautresnis diagnozuojant sunkią bakterinę infekcija, vaikams su neaiškios kilmės karščiavimu negu CRB, tačiau TS+ (2 iš 5 pacientų turės kliniškai ar mikrobilogiškai patvirtintą sunkią bakterinę infekciją) ir TS- (tik 1 iš 20 pacientų su neigiamu PCT-Q rodikliu turės patvirtintą sunkią bakterinę infekciją) rodo, kad jis yra tinkamesnis žymuo atmesti sunkią bakterinę infekciją negu ją įtarti. Vaikai į skubios pagalbos skyrių dažniausiai patenka ankščiu negu suaugusieji, per kelias valandas nuo karščiavimo pradžios, todėl PCT-Q tirti geriau, nes pradeda didėti ankščiau nei CRB ( Paveikslas Nr.1), kas įtakoja mažą CRB jautrumą [22].

Andreola B ir kiti 2007 m [23] atliko tyrimą su 408 pacientais: n=94 sirgo sunkia bakterine infekcija (SBI), kiti n=314 sirgo nesunkia bakterine infekcija (Non-SBI). N=50 sirgo pielonefritu, n=24 pneumonija, n=7 meningitu, n=6 neaiškios kilmės bakteremija, n=2 sepsiu, n=2 osteomielitu, n=2 septiniu artritu. Taigi pacientai sirgo labai skirtingomis uždegiminėmis ligomis.

Lentelė Nr. 5 Sunkia ir nesunkia bakterine infekcija sergančių vaikų labaratorinių rodiklių

CRB (mg/l) 68,5 (39,0-120,0) 13 (3-31) 0,0001

Lentelė Nr. 6 PTC-Q ir CRB jautrumo, specifiškumo, TS+, TS- palyginimas skirtingose koncentracijose. Andreola B ir kiti 2007 m.[23]

Jautrumas (95%

CI)

Specifiškumas (95% CI)

TS+ TS-

PCT-Q

>0,5 ng/ml 73,4 (63,3-82,0) 76,4 (71,3-81,0) 3,10 0,35

>1 ng/ml 63,8 (53,3-73,5) 89,8 (85,9-92,9) 6,24 0,40

>2 ng/ml 47,9 (37,5-58,4) 96,5 (93,8-98,2) 13,62 0,54 CRB

> 20 mg/l 88,3 (80,0-94,0) 60,8 (55,2-66,3) 2,25 0,19

>40mg/l 71,3 (61,0-80,1) 81,2 (76,4-85,4) 3,79 0,35

>80mg/l 46,0 (36,4-57,4) 94,6 (91,5-96,8) 8,65 0,56

Tyrimo duomenys atspindi rodiklių koreliaciją su jautrumu ir specifiškumu: abiejų rodiklių skaitinėms reikšmėms augant, jautrumas mažėja, tačiau specifiškumas didėja. Studija nustatė, kad PCT-Q, bet ne CRB koncentracijos yra žymiai didesnės vaikų grupėje su labiau invazinėmis bakterinėmis infekcijomis tokiomis kaip sepsis, meningitas. Tai paaiškina, kodėl studijose, kuriose nagrinėjami sepsis ir meningitas, PCT-Q yra pranašesnis diagnostinis žymuo negu CRB, nes yra jautresnis minėtų ligų diagnostikai ir geriau korealiuoja su jų sunkumu.

Svarbu, kad PCT-Q yra naudingesnis, kai atvyksta vaikai karščiuojantys <8 val, nes jo koncentracija kraujyje didėja ankščiau. Abu rodikliai yra tinkami nustatyti SBI vaikams skubios pagalbos skyriuje. PCT-Q turi pranašumų nustatant infekciją ankstyvoje stadijoje. CRB tinka diagnozuoti infekciją, kurios simptomai tęsiasi ilgesnį laiką, tai yra >12 val., jis yra pakankamai jautrus ir lengvai prieinamas diagnostinis žymuo infekcijai nustatyt bei jos eigos sekimui [23].

Jia Y. ir kitų autorių 2017m. [24] atlikta straipsnio analizė kaip iš dalies atitinkančio

kriterijus, nes vaikai buvo 3-28d. amžiaus naujagimiai, kurie pateko į intensyvios terapijos

skyrių. Straipsnis pasirinktas nes jame aptariamas ir laktatų pokytis sergant SBI. Atlikus paiešką PubMed duomenų apie laktatus vaikų amžiuje duomenų yra labai mažai. Tikėtina to priežastis yra sunkus tikslaus laktatų kiekio nustatymas: kraujas turi būti paimtas labai metodiškai ir atsargiai, kad neiškreiptų tyrimų rezultatų, taip pat laktatai gali būti padidėję ir dėl kitų ligų, traumų ar net po sporto, todėl tai yra gana nepatikimas rodiklis nustatyti bakterinę infekciją.

Laktatus patariama naudoti nustatant paciento audinių aprūpinimą deguonimi, metabolinį statusą,

nepakankamą audinių perfuziją. Pagal tyrimą kuris išnagrinėjo 52 šoko atvejus, jei laktatai <1,4

mmol/, mirtingumas 0, jei <4,4 mmol/l – 22%, <8,7mmol/l – 78%, >13mmo/l – 100%. Taigi

laktatai yra labiau likęs kaip žymuo sepsio sunkumui nustatyi, nes CRB ar PCT-Q nustatyti

lengviau ir jie turi gerą korealiaciją su infekcijos sunkumu, ypač PCT-Q. O laktatai išlieka ypač

svarbus žymuo sepsio sunkumo kontrolei, kuris būtinas nustatyti pacientui su sepsiu

hospitalizacijos metu [24].

Išvados

Pasitelkus atliktų studijų analizių rezultatus galima pateikti tokias išvadas:

1. CRB išlieka pagrindiniu rodikliu diagnozuojant infekcines ligas dėl mažesnės kainos, geresnio prieinamumo, lengvesnės diagnostikos, todėl kad CRB yra daugiau tyrinėtas, taip pat svarbu, kad jo rodikliai nekinta, kai yra imunosupresija, inkstų disfunkcija ar vartojami gliukokortikoidai, tuo tarpu PCT-Q rodiklius tai gali iškreipti. CRB yra jautresnis ir specifiškesnis, kai atvyksta vaikas karščiuojantis >12 val. ir su mažiau invazyvia bakterine infekcija.

2. PCT-Q nemažai studijų rodo, kad diagnozuojant tokias ligas kaip: S. Pneumonae sukeltą visuomenėje įgytą pneumoniją, sepsį, meningitą ar jeigu vaikas atvykęs į skubios pagalbos skyrių ir karščiuojantis < 8 val. PCT-Q yra jautrus ir specifiškas šių infekcijų diagnostikai.

3. Laktatai yra labai mažai naudojami praktikoje nustatyti infekcinius susirgimus dėl sudėtingo tikslios jų koncentracijos nustatymo, lengvo rezultatų iškreipimo, nes gali kisti esant gretutiniams susirgimams. Šiuo metu jis daugiau naudojamas audinių perfuzijai, audinių deguonies pasisavinimui nustatyti, būklės sunkumui įvertinti, bei visuomet tiriama, kai įtariamas sepsis bei sekant sepsio eigą.

4. Visi nagrinėti šaltiniai teigia, kad žinių apie suaugusiųjų sergančių bakterine infekciją uždegiminius žymenis yra daugiau, nes atlikta daugiau studijų. Daugelis atliktų studijų apie vaikų uždegiminius rodiklius (PCT-Q, CRB) buvo mažos apimties, nors studijų atlikta nemažai, dažnai tiriamųjų grupė buvo apie 100 individų, iš kurių ne visi sirgo bakterine infekcija. Ne visuose straipsniuose buvo įvardintos: tyrimo atlikimo sąlygos:

kraujo paėmimo metodika, priemonės, transportavimas, laikymo sąlygos, aparatai,

reagentai, kuriuos naudojama nustatyti uždegiminių rodiklių koncentraciją, tai galėjo

iškreipti rezultatus ypač apžvalginiuose tyrimuose. Jautrumas ir specifiškumas atliktose

studijose skiriasi, daugelyje studijų PCT-Q jautrumas yra didesnis nei CRB, o

specifiškumas yra labai panašus ar didesnis nei CRB, kas rodo, jog ypač ankstyvose ligos

stadijose būtų naudingiau diagnozuoti PCT-Q, tačiau jis nėra tiriamas, dėl kelis kartus

didesnės kainos nei CRB tyrimo. Tačiau ne visose studijose PCT-Q įvardijamas kaip

pranašesnis už CRB, kelios studijos teigia, kad abu rodikliai panašiai jautriai ir

specifiškai diagnozuoja infekcinę ligą. Tad negalima teigti, kad vienas rodiklis yra

patikimai geresnis už kitą. Svarbu pasirinkti tinkamas PCT-Q ir CRB koncentracijas, kad

būtų galima patikimai patvirtinti ar paneigti infekciją [23]. Visos studijos pabrėžia, kad

svarbiausia yra atsižvelgti į klinikinius simptomus, vaiko būklę, įtariamą infekciją kitus

laboratorinius ar instrumentinius tyrimus, nėra vieno rodiklio kuris galėtų diagnozuoti

infekciją reikia žvelgti į visumą ir vertinti PCT-Q, CRB, laktatų nustatymą pagal esamą

būklės sunkumą bei gretutines patologijas.

Rekomendacijos

Jei yra galimybė nustatyti abu rodiklius CRB ir PCT-Q rinktis reikėtų atsižvelgiant į

kliniką, kiek laiko vaikas karščiuoja, kokia infekcija yra įtariama. PCT-Q vertėtų rinktis, kai

vaikas karščiuoja <8 val., įtariamos invazyvios infekcijos: sepsis, meningitas,

sukelta pneumonija. PCT-Q rodiklis labiau tinkamas atmesti infekciją nei ją patvirtini. Jei vaikas

karščiuoja >12 val., įtariama ne tokia invazyvi infekcija pakanka CRB tyrimo. Ligos sekimui yra

tinkamas CRB tyrimas, nes jį teisingai monitoruojant, jo vertė tolimesniam gydymo sekimui ir

vertinimui yra tolygi PCT-Q vertei, ir kai kada net pranašesnė.

Literatūra

1. R. Umantienė, R, Maknauskaitė, B. Tartūtienė, Prof. P. Grybauskas.Eritrocitų nusėdimo greičio ir C-reaktyviojo baltymo informatyvumas sergant uždegiminėmis ligomis. Biomedicina. 2002 gegužė; 2(1).

2. Prokalcitoninas sisteminės uždegiminės reakcijos į infekciją žymuo. D. Raigardienė 2004m. Medicina ( Kaunas) 40 (7).

3. Home - B·R·A·H·M·S PCT (Procalcitonin) [Internet]. Procalcitonin.com. 2018 [cited 30 April 2018]. Available from: https://www.procalcitonin.com/

4. Andersen L, Mackenhauer J, Roberts J, Berg K, Cocchi M, Donnino M. Etiology and Therapeutic Approach to Elevated Lactate Levels. Mayo Clinic Proceedings.

2013;88(10):1127-1140.

5. Lanziotti V, Póvoa P, Soares M, Silva J, Barbosa A, Salluh J. Use of biomarkers in pediatric sepsis: literature review. Revista Brasileira de Terapia Intensiva. 2016;28(4).

6. Sanders S, Barnett A, Correa-Velez I, Coulthard M, Doust J. Systematic Review of the Diagnostic Accuracy of C-Reactive Protein to Detect Bacterial Infection in Nonhospitalized Infants and Children with Fever. The Journal of Pediatrics.

2008;153(4):570-574.e3.

7. Bernotas Tumas [Internet]

2015 [cited May 1 2018]

8. Wall S. Cancer Epidemiology: Principles and Methods. Isabel dos Santos Silva.

IARC Press, Lyon, France, 1999. No. of pages: ix +442. Price: £40.00 ISBN 92-832- 0405-0. Statistics in Medicine. 2001;20(5):821-822.

9. Attia M. Review: C-reactive protein has moderate diagnostic accuracy for serious

bacterial infection in children with fever. Evidence-Based Medicine. 2009;14(2):56-

56.

12. Giulia B, Luisa A, Concetta S, Bruna L, Chiara B, Marcello C. Procalcitonin and community-acquired pneumonia (CAP) in children. Clinica Chimica Acta.

2015;451:215-218.

13. Don M, Valent F, Korppi M, Canciani M. Differentiation of bacterial and viral community-acquired pneumonia in children. Pediatrics International. 2009;51(1):91- 96.

14. Cohen J, Leis A, Lecarpentier T, Raymond J, Gendrel D, Chalumeau M.

Procalcitonin Predicts Response to Beta-Lactam Treatment in Hospitalized Children with Community-Acquired Pneumonia. PLoS ONE. 2012;7(5):e36927.

15. TOIKKA P, IRJALA K, JUVÉN T, VIRKKI R, MERTSOLA J, LEINONEN M et al.

Serum procalcitonin, C-reactive protein and interleukin-6 for distinguishing bacterial and viral pneumonia in children. The Pediatric Infectious Disease Journal.

2000;19(7):598-602.

16. Moulin F. Procalcitonin in children admitted to hospital with community acquired pneumonia. Archives of Disease in Childhood. 2001;84(4):332-336.

17. Agnello L, Bellia C, Di Gangi M, Lo Sasso B, Calvaruso L, Bivona G et al. Utility of serum procalcitonin and C-reactive protein in severity assessment of community- acquired pneumonia in children. Clinical Biochemistry. 2016;49(1-2):47-50.

18. Nascimento-Carvalho C, Cardoso M, Barral A, Araújo-Neto C, Guerin S, Saukkoriipi A et al. Procalcitonin is useful in identifying bacteraemia among children with

pneumonia. Scandinavian Journal of Infectious Diseases. 2010;42(9):644-649.

19. Boussekey N, Leroy O, Alfandari S, Devos P, Georges H, Guery B. Procalcitonin kinetics in the prognosis of severe community-acquired pneumonia. Intensive Care Medicine. 2006;32(3):469-472.

20. Tamura M, Watanabe M, Nakajima A, Kurai D, Ishii H, Takata S et al. Serial quantification of procalcitonin (PCT) predicts clinical outcome and prognosis in patients with community-acquired pneumonia (CAP). Journal of Infection and Chemotherapy. 2014;20(2):97-103.

21. Carrol E. Procalcitonin as a diagnostic marker of meningococcal disease in children

presenting with fever and a rash. Archives of Disease in Childhood. 2002;86(4):282-

285.

22. Yo C, Hsieh P, Lee S, Wu J, Chang S, Tasi K et al. Comparison of the Test Characteristics of Procalcitonin to C-Reactive Protein and Leukocytosis for the Detection of Serious Bacterial Infections in Children Presenting With Fever Without Source: A Systematic Review and Meta-analysis. Annals of Emergency Medicine.

2012;60(5):591-600.

23. Andreola B, Bressan S, Callegaro S, Liverani A, Plebani M, Da Dalt L. Procalcitonin and C-Reactive Protein as Diagnostic Markers of Severe Bacterial Infections in Febrile Infants and Children in the Emergency Department. The Pediatric Infectious Disease Journal. 2007;26(8):672-677.

24. Jia Y, Wang Y, Yu X. Relationship between blood lactic acid, blood procalcitonin, C-

reactive protein and neonatal sepsis and corresponding prognostic significance in sick

children. Experimental and Therapeutic Medicine. 2017;14(3):2189-2193.