SKIRTINGŲ VALSTYBIŲ BULIŲ REPRODUKTORIŲ VEISLINIŲ VERČIŲ IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIŲ ĮVERTINIMAS GERINANT LIETUVOS PIENINIŲ GALVIJŲ POPULIACIJĄ

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA GYVŪNŲ MOKSLŲ STUDIJŲ PROGRAMA

AISTĖ CIMBALAITĖ

SKIRTINGŲ VALSTYBIŲ BULIŲ REPRODUKTORIŲ VEISLINIŲ VERČIŲ

IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIŲ ĮVERTINIMAS GERINANT LIETUVOS

PIENINIŲ GALVIJŲ POPULIACIJĄ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Prof. Vida Juozaitienė

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingų valstybių bulių reproduktorių veislinių verčių ir jų tarpusavio ryšių įvertinimas gerinant Lietuvos pieninių galvijų populiaciją“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTI-TUTE)

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

(3)

3 Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretoriaus (-ės) vardas, pavardė) (parašas)

(4)

4

TURINYS

SANTRUMPOS ... 6 SANTRAUKA ... 7 SUMMARY ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 1.1.BLUP metodas ... 10

1.1.1.Pieninių galvijų genetinio vertinimo sistema Lietuvoje ... 11

1.1.2. Pieninių galvijų genetinio vertinimo sistemos pasaulyje ... 12

1.1.2.1. Tarptautinė bulių vertinimo tarnyba (INTERBULL) ... 14

1.1.2.2. Veislinės vertės indeksai ... 15

1.1.2.2.1. Vokiškas bendrasis veislinės vertės indeksas (RZG) ... 17

1.1.2.2.2. Produktyvumo indeksas (RZM) ... 18

1.1.2.2.3. Ūkinio naudojimo trukmės indeksas (RZN) ... 18

1.1.2.2.4. Bendrasis eksterjero indeksas (RZE) ... 19

1.1.2.2.5. Dukterų vaisos indeksas (RZR) ... 19

1.2.Genominis bulių vertinimas ... 20

1.2.1. Pieninių galvijų genominis vertinimas ir selekcija ... 21

1.2.2. Pagal genomą įvertintų bulių patikimumas ... 23

2. DARBO ATLIKIMO METODIKA ... 25

3. TYRIMO REZULTATAI ... 27

3.1. Tiriamų bulių pasiskirstymas pagal valstybes ... 27

3.1.1. Veisimo įmonėse naudojamų visų pieninių veislių bulių pasiskirstymas pagal valstybes 27 3.1.2. Veisimo įmonėse naudojamų bulių įvertintų pagal genomą pasiskirstymas pagal valstybes ... 28

3.2. Skirtingų valstybių bulių įvertintų pagal genomą veislinių verčių palyginamoji analizė ... 29

3.2.1.Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal bendrą produktyvumo indeksą palyginamoji analizė ... 29

3.2.2. Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal somatinių ląstelių indeksą palyginamoji analizė ... 29

3.2.3.Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal bendrą eksterjero indeksą palyginamoji analizė ... 30

3.2.4.Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal pieninio tipo indeksą palyginamoji analizė ... 31

(5)

5 3.2.5.Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal kūno, kojų ir tešmens indeksus

palyginamoji analizė ... 32

3.2.6.Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal dukterų vaisos indeksą palyginamoji analizė ... 33

3.2.7.Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal ūkinio naudojimo trukmės indeksą palyginamoji analizė ... 33

3.2.8.Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal bendros veislinės vertės indeksą palyginamoji analizė ... 34

3.3.Bulių veislinių verčių koreliacija ... 36

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40

IŠVADOS IR PASIūLYMAI ... 43

(6)

6 SANTRUMPOS

BLUP - Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas; ICAR - Tarptautinis gyvulių apskaitos komitetas;

INTERBULL – Tarptautinė bulių vertinimo tarnyba; TPI – JAV bendrasis veislinės vertės indeksas; MACE – „Daugybinis skirtingų šalių vertinimas“; RZE – bendrasis eksterjero indeksas;

RZG – bendrasis veislinės vertės indeksas; RZM – produktyvumo indeksas;

RZN – ūkinio naudojimo trukmės indeksas; RZR – dukterų vaisos indeksas;

RZS – somatinių ląstelių indeksas;

VĮ ŽŪIKVC – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras; VVV – veislinių verčių vertinimas.

(7)

7 SANTRAUKA

„Skirtingų valstybių bulių reproduktorių veislinių verčių ir jų tarpusavio ryšių įvertinimas gerinant Lietuvos pieninių galvijų populiaciją“

Aistė Cimbalaitė Magistro baigiamasis darbas

Darbo apimtis-46 puslapiai, pateikta 11 lentelių,21 paveikslas. Naudotasi 36 literatūros šaltiniais. Darbo tikslas – įvertinti karvių sėklinimui Lietuvoje naudojamų skirtingų valstybių bulių repro-duktorių veislinės vertės indeksus gerinant Lietuvos pieninių galvijų populiaciją.

Darbo uždaviniai: atlikti karvių sėklinimui Lietuvoje naudojamų bulių veislinių verčių palygina-mąją analizę; nustatyti bulių veislinių verčių koreliacijos koeficientus.

Darbo metu buvo įvertinti 104 buliai iš dviejų šalies veislininkystės įmonių. Pagal šalis visi buliai buvo suskirstyti į penkias grupes: JAV, Kanados, Liuksemburgo, Nyderlandų, Vokietijos ir šios grupės buvo lygintos tarpusavyje. Tyrimų duomenys įvertinti naudojant SPSS-25 statistinį paketą. Duomenų analizei atlikti įvertinta aprašomosios statistikos rodikliai bei atlikta koreliacinė analizė. Duomenys statistiškai patikimi laikyti, kai p ≤ 0,05.

Pagal atliktus tyrimų duomenis nustatyta:

1) Didžiausiu pieningumo indeksu, pieno riebalų kiekio ir baltymų kiekio veislinės vertės vidurkiu pasižymėjo Lietuvoje karvių sėklinimui naudojami Nyderlandų buliai. Bendrojo veislinės vertės indekso didžiausia reikšmė taip pat buvo nustatyta Nyderlandų bulių grupėje.

2) Atlikus bulių veislinių verčių koreliacinę analizę, didžiausia teigiama koreliacija nustatyta tarp bendro kūno išsivystymo ir bendro produktyvumo indekso (r = 0,283), pieno (r = 0,264), baltymų (r = 0,289) ir riebalų kiekio (r = 0,204) (p < 0,01). Statistiškai patikima neigiama koreliacija nustatyta tarp tešmens ir bendro produktyvumo indekso (r = -0,249), riebalų (r = -0,235) ir baltymų kiekio (r = -0,216), tačiau teigiama su somatinių ląstelių indeksu (r = 0,247) (p < 0,01).

3) Išanalizavus vaisos indekso ryšį su produktyvumo veislinės vertės rodikliais, buvo nustatyta statistiškai patikima neigiama koreliacija su bendru produktyvumo indeksu (r = -0,204, p < 0,01), pieno (r = -0,241, p < 0,01), baltymų (r = -0,195, p < 0,05) ir riebalų kiekio indeksu (r = -0,130, p < 0,05). Didėjant vaisos indeksui, mažėja karvių produktyvumo rodikliai. Šis nepalanki genetiškai sąlygota prik-lausomybė rodo selekcijos pagal vaisos savybes gerinimo būtinybę.

Siūloma ūkininkams pasirenkant bulius karvių sėklinimui, atsižvelgti į bulių veislinės vertės rodiklius ir jų tarpusavio ryšius .

(8)

8 SUMMARY

“Comparative analysis of breeding values and their relationship between breeding bulls from different countries in improving the breeding value of dairy cattle in Lithuania”

Aistė Cimbalaitė Master‘s Thesis

Volume of Theses - 46 pages, 11 tables and 21 pictures presented. 36 literature sources used. Aim of the Theses - to evaluate the breeding value indices for bull breeders from different countries. Which are used for cows' insemination in Lithuania. In order to improve the Lithuanian dairy cattle population.

Tasks of the Theses: to perform a comparative analysis of breeding values of bulls, which are used for insemination of cows in Lithuania; to determine the correlation coefficients of bull breeding values. During the study, 104 bulls from two breeding companies were evaluated. All bulls were divided into five groups by countries: USA, Canada, Luxembourg, the Netherlands, Germany, and these groups were compared with each other. The data of the study were evaluated using the SPSS-25 statistical package. For the analysis of the data, the indicators of descriptive statistics were evaluated and the correlation analysis was performed. The data are statistically reliable at P ≤ 0.05.

According to the research data there was found:

1) The Dutch bulls, which are used for cows' insemination in Lithuania had the highest milk yield index, the average of the breeding value of the milk fat content and the protein content. The maximum value of the general breeding value index was also found in the group of Dutch bulls.

2) The analysis of bull breeding values correlation showed the highest positive correlation between total body development and total productivity index (r = 0.283), milk (r = 0.264), protein (r = 0.289) and fat content (r = 0.204) (P < 0.01). A statistically significant negative correlation was found between udder and total productivity index (r = -0.249), fat (r = -0.235) and protein content (r = -0.216). However, positive with somatic cell index (r = 0.247) (P < 0.01).

3) After analyzing the relationship between fertility rate and productivity breeding value indicators, a statistically significant negative correlation was found with the total productivity index (r = 0.204, P < 0.01), milk (r = 0.241, P < 0.01), protein (r = 0.195, P < 0.05) and fat content index (r = -0.130, P < 0.05). As the fertility rate increases, the productivity of cows decreases. This unfavorable genetic dependence indicates the need to improve selection based on fertility traits.

The farmers are invited to take into account the breeding value of bulls and their interrelationships when selecting bulls for insemination.

(9)

9 ĮVADAS

Viena svarbiausių karvių bandų produktyvumo ir veislinių savybių genetinio gerinimo priemonių – aukštos veislinės vertės, gerai savo savybes perduodantys buliai reproduktoriai. Pastaruoju metu Lie-tuvoje pieniniai galvijai intensyviai gerinami panaudojant aukštos veislinės vertės užsieninius bulius.

Gyvulių veislinės vertės nustatymo metodai nuolat tobulinami, atsižvelgiant į veislininkystės aps-kaitos ypatybes, sukauptos informacijos kiekius ir genetinius populiacijų struktūros pokyčius (1). Vei-sėjai, veislininkystės įmonės bei ūkininkai privalo kruopščiai atsirinkti bulius, kurie bus naudojami vei-simui, o tam į pagalbą yra pasitelkiami visame pasaulyje naudojami veislinės vertės indeksai, pagal ku-riuos galima įvertinti bulių genetinius duomenis.

Selekcija, jos intensyvumas yra susiję su daugeliu genetinių faktorių. Norint vykdyti efektyvią selekciją privalome žinoti gyvulių veislines vertes, genetinį potencialą, atskirų požymių paveldimumą ir atskirų gyvulių gebėjimą perduoti tuos požymius kuo mažiau pakitusius (2).

Galvijų selekcija pageidaujamų savybių linkme - ilgas ir sudėtingas procesas, kuris labai priklauso nuo buliaus veislinės vertės. Jai nustatyti klasikiniais vertinimo metodais sugaištama ne vienus metus, tačiau galvijų genomo analizė atveria naujus veislininkystės horizontus (3). Taikant šį metodą gyvūnai gali būti atrenkami labai ankstyvame amžiuje ir tai suteikia galimybes radikaliai pertvarkyti veisimo schemas. Dauguma tyrimų per pastarąjį dešimtmetį buvo sutelkti į genomo atrankos galimybes, ypač kaip padidinti genomo veislinių verčių tikslumą (4). Bulių genomo vertinimas ir genominė selekcija - naujovė, kuri užsienio šalių veislininkystės įmonėse pastaraisiais metais sparčiai diegiama (3).

Darbo tikslas: įvertinti karvių sėklinimui naudojamų skirtingų valstybių bulių reproduktorių veis-linės vertės indeksus gerinant Lietuvos pieninių galvijų populiaciją.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti bulių veislinių verčių palyginamąją analizę. 2. Nustatyti bulių veislinių verčių koreliacijos koeficientus.

(10)

10 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. BLUP metodas

Bulių vertinimas pagal palikuonių produktyvumą pradėtas 19 a. pabaigoje Vakarų Europoje (Da-nijoje, Olandijoje ir kt.). Danijoje po antrojo pasaulinio karo 25 metus vienodose sąlygose buvo laikoma po 20 kiekvieno tikrinamo buliaus palikuonių (buliaus patikrinimo stotys). Tačiau šiose stotyse atliktų vertinimų duomenys žymiai skirdavosi nuo masiniais duomenimis remiantis atliktų vertinimų (5).

Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius metodika parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International Committee for Animal Recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International Bull Evaluation Service; INTERBULL) pat-virtintomis rekomendacijomis ir 2006 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimu Nr. 2006/427/EB, nusta-tančiu grynaveislių veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus (OL 2006) (6).

Pastaraisiais metais pasaulyje yra labiausiai taikomas BLUP veislinių bulių vertinimo metodas (5). BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. The Best Linear Unbiased

Pre-diction) yra naudojamas įvairiose šalyse gyvulių veislinei vertei nustatyti. Dabartiniu metu BLUP

mate-matinis tiesinio prognozavimo metodas teoriškai ir praktiškai labiausiai pagrįstas bei plačiausiai įvai-riose pasaulio šalyse gyvulių veislinei vertei nustatyti naudojamas metodas. Šis metodas sudaro gali-mybę vienu metu įvertinti paveldimumo ir aplinkos sąlygų įtaką. Šio metodo esmė – aplinkos faktorių eliminavimas matematiniais statistiniais metodais. Į gyvulio vertės apskaičiavimo modelį įtraukiami ap-linkos veiksmai, įtakojantys veislinės vertės nustatymo tikslumą: laktacija, apsiveršiavimo sezonas, ban-dos produktyvumo lygis ir kt. Nustatant galvijų veislinę vertę pagal skirtingus požymius, yra apskai-čiuojamas ir kiekvieną požymį įtakojančio aplinkos faktoriaus poveikis. BLUP metodas leidžia atsiž-velgti į gyvulio genetinį pagerėjimą, keičiant genetinį atskaitos lygį. Šio metodo naudojimas galvijų veislinei vertei nustatyti turi didelę reikšmę vertingų bulių išaiškinimui ir panaudojimui atitinkamai populiacijai gerinti (7). Kaip jau minėta, BLUP metodas leidžia išvengti vertinimo paklaidų dėl aplinkos įtakos ir kai kurių genetinių faktorių. Tačiau kiekviena šalis stengiasi adaptuoti minėtą modelį savomis sąlygomis (5).

Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8-10 metų amžiaus bulių slankioji bazė, į kurią yra įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 dukterų, o bulių indeksų vidurkis lygus 100, o standartinis nuokrypis lygus 12 (6). Veislininkystės įmonių buliai, kurie gauna įvertinimo indeksą di-desnį už 100, yra gerintojai, ir naudojami karvių ir telyčių sėklinimui. Buliai, kurių veislinės vertės in-deksas mažesnis už 100, yra brokuojami, jų sperma karvių ir telyčių sėklinimui nenaudojama (7).

(11)

11 Gauti veislinės vertės rezultatai skelbiami, kai bulius turi 25 ir daugiau dukterų bei yra vertintas 5 ir daugiau ūkių. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veisli-ninkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos nariams bei būtinai nurodoma įvertinimo data (6).

1.1.1. Pieninių galvijų genetinio vertinimo sistema Lietuvoje

Nuo 2001 m. galvijų veislinė vertė BLUP metodu pradėta nustatyti pagal pieno produkcijos ir sudėties rodiklius diegiamas veislinės vertės nustatymas pagal reprodukcijos, somatinių ląstelių skai-čiaus piene ir ilgaamžiškumo požymius (1).

Atsižvelgiant į galvijų ūkio plėtojimo sritis ir sukūrus vientisą veislininkystės sistemą buvo pradėta Lietuvos juodmargių selekcija pagal ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius: pieningumą, pieno riebumą ir baltymingumą, tinkamumą mechanizuotai melžti, ir kitas savybes (2).

Po Nepriklausomybės Lietuvoje buvo pertvarkomas galvijų selekcijos darbas, didinamas pieninių galvijų fenotipinis ir genetinis produktyvumo potencialas, diegiamos naujosios veislininkystės techno-logijos. BLUP metodas plačiai naudojamas skirtingose pasaulio valstybėse pieninių galvijų genetiniam įvertinimui. Norint plėstis į pasaulines rinkas ir į Europos Sąjungą buvo reikalinga įgyvendinti ir sude-rinti standartus, metodus ir normas gyvulių produktyvumo kontrolės ir identifikavimo srityje, kurias pateikia kompetentingos tarptautinės organizacijos (8). Svarbu Lietuvoje sukurti geriausiai šalies ūkines sąlygas ir pieninių galvijų populiacijų struktūrą atitinkančius BLUP metodo modelius, nes pieninių gal-vijų požymių vertinimo sistemos pasaulyje skiriasi. Šis metodas padėjo, jog kontroliuojamų karvių duktyvumas didėtų. Objektyviam gyvulių veislinės vertės nustatymui turi būti vykdoma tiksli jų pro-duktyvumo kontrolė ir veislininkystės apskaita. Šiuo metu kontroliuojamų veislinių bandų duomenys yra kaupiami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau ŽŪIKVC) informacinėse sis-temose. Produktyvumo kontrolės duomenys yra nepamainomas pagalbininkas ūkyje, vertinant bandos sveikatingumą, mitybą, šėrimą ir produktyvumą. Tik žinant šiuos rodiklius, galima suformuoti produk-tyvią, sveiką bandą, ūkį vedantį pelningumo link. Lietuvoje gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugą vykdo UAB „Pieno tyrimai“ (9).

Nuo 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojo naujos pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų organiza-vimo ir pagalbos veislininkystei taisyklės, kuriose patvirtinti nauji gyvūnų produktyvumo tyrimų meto-dai, apskaitos būmeto-dai, valstybės parama vykdant produktyvumo tyrimus ir kiti ES reglamentus ir ICAR rekomendacijas atitinkantys reikalavimai. Tendencingas tiriamųjų karvių produktyvumo didėjimas rodo,

(12)

12 kad dauguma tiriamųjų gyvūnų laikytojų daug dėmesio skiria nuosekliam veislininkystės darbui. Jie nuolat domisi naujovėmis žemės ūkyje, diegia naujas, tobulesnes technologijas, sėkmingai vykdo pro-duktyvumo tyrimus ir sumaniai naudojasi gautais duomenimis. To pasekoje, Lietuvoje tiriamųjų karvių produktyvumo didėjimas (1 pav.) akivaizdus - nuo 2010 iki 2019 m. vidutiniškai iš karvės per metus buvo gauta 1648 kg pieno daugiau (9).

1 pav. Tiriamųjų karvių metinio pieno kiekio (kg) kitimas 2010-2019 m. (9)

1.1.2. Pieninių galvijų genetinio vertinimo sistemos pasaulyje

BLUP metodas plačiai naudojamas skirtingose pasaulio valstybėse pieniniams galvijams genetiš-kai įvertinti.

Veislinės vertės skirtingose šalyse apskaičiuojamos skirtingai (1 lentelė) - naudojant skirtingus genetinius modelius ir genetinius parametrus. Taip pat bruožų apibrėžimai gali skirtis įvairiose šalyse, o genotipas ir tam tikra aplinka gali sąveikauti tarpusavyje. INTERBULL centre galima palyginti įvairių šalių bulių veisimo vertes. Kiekviena šalis narė bulių veisimo vertę perskaičiuoja į savo šalies skalę (10). Išanalizavus ir susisteminus tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL) veikloje daly-vaujančių valstybių pieninių galvijų populiacijų genetinio vertinimo duomenis nustatyta, kad šiuo metu pasaulyje pieninių galvijų vertinimui naudojami produktyvumo, eksterjero, reprodukcijos požymiai su-siję su karvių sveikata (11).

(13)

13 1 lentelė. Šalių pateiktos nacionalinės galvijų veislinės vertės vertinimo formos (pagal Interbull )

Valstybė Produkty-vumas Eksterje-ras Tešmens sveikatingu-mas Ilgaamžišku-mas Veršiavimo lengvumas Repro-dukcinės savybės Kitos savy-bės Airija + + + + + + - Argentina + - - - - Australija + + + + + + + Austrija + + + + + + + Belgija + + + + + + - Čekija + + + + - + - Danija + + + + + + + Didžioji Britanija + + + + + + + Estija + + + - - - - Ispanija + + + + + + - Italija + + + + + + + Izraelis + + - + + + - Japonija + + + - - - - JAV + + + + + + - Kanada + + + + + + + Kroatija + - + - - - - Latvija + + - - - - - Lenkija + + + + - + - Lietuva + + - - - - - Liuksemburgas + + + + + + + Meksika + - - - - Naujoji Zelandija + + + + + + + Nyderlandai + + + + + + + Pietų Afrika + + + + - + - Pietų Korėja + + + - - - - Prancūzija + + + + + + + Slovakija + - + - + - - Slovėnija + + + + - - + Suomija + + + + + + + Švedija + + + + + + + Šveicarija + + + + + + + Urugvajus + - - - - + - Vengrija + + + + + - - Vokietija + + + + + + +

(14)

14 1.1.2.1. Tarptautinė bulių vertinimo tarnyba (INTERBULL)

Tarptautiniai genetiniai vertinimai yra visuotinis galvijų genetinių privalumų nustatymas pagal individualius bruožus. INTERBULL vertina 6 veislių bulius pagal 7 požymių grupes (pieno gamybą, tešmens sveikatą, raumeningumą, ilgaamžiškumą, veršiavimąsi, patelių vaisingumą ir produktyvumą). Ateityje bus įtraukiama ir daugiau bruožų.

INTERBULL naudoja moksliškai pažangų metodą, kuris vadinamas "Daugybiniu skirtingų šalių vertinimu" (angl. Multiple Across Country Evaluation - MACE), kad būtų galima apskaičiuoti tarptau-tines genetarptau-tines vertes (11).

MACE turi du pagrindinius pranašumus prieš kitus metodus:

1. Visų žinomų gyvūnų tarpusavio santykių naudojimas - MACE sujungia kiekvienos šalies in-formaciją, naudodama visus žinomus ryšius tarp gyvūnų ir tarp populiacijų.

2. Genotipinė aplinkos sąveika - MACE atskleidžia gyvūnų tarpusavio priklausomybę tarp tam tikrų šalių. Tai atsitinka, kai gyvūnai tam tikroje aplinkoje parodo geresnius rezultatus nei kitose šalyse arba kai genetiniai vertinimo metodai skiriasi tarp šalių. Dėl šios priežasties kiekvienai dalyvaujančiai šaliai apskaičiuojamas atskiras rezultatų rinkinys. Šis procesas pavaizduotas 2 paveikslėlyje:

2 pav. Tarptautinių genetinių verčių apskaičiavimas (12)

Tarptautinės genetinės vertės, apskaičiuotos pagal šalių A ir B (ir jų vėlesnius) reitingus, gali skir-tis viena nuo kitos. Kiekvienai šaliai (INTERBULL narei) suteikiamas atskiras tarptautinių bulių ir jų požymių genetinių įvertinimų sąrašas, išreikštas jos vienetais ir artimas jos bazinei gyvūnų grupei. Tai suteikia tam tikrų šalių pranašumą, leidžiantį atpažinti tuos gyvūnus iš viso pasaulio, kurie atskleis savo

(15)

15 geriausias savybes būtent tos šalies sąlygomis. Šiuo metu rezultatai prieinami šalims narėms penkis kar-tus per mekar-tus: trys iš jų (balandis, rugpjūtis ir gruodis) yra oficialūs skelbimo rezultatai, kiti du (sausis ir rugsėjis) yra bandymų rezultatai, kurie gali būti naudojami šalims tobulinti savo modelius, metodikas. Pateikti rezultatai apima daugiau nei nei 150 000 bulių iš šešių veislių grupių (12).

1.1.2.2. Veislinės vertės indeksai

Daugelį metų dauguma atrankos indeksų visame pasaulyje buvo nukreipti į pieno gamybos didi-nimą. Nacionaliniai atrankos indeksai buvo paremti pieno išeigos gerinimu, vėliau ir baltymų-riebalų išeigos gerinimu. Per pastaruosius metus išaugo susidomėjimas išplėsti atrankos indeksus, įtraukiant tokius funkcinius bruožus kaip reprodukcija ir sveikata. Pagrindinės šio poslinkio priežastys buvo didė-jantis gamintojų ir vartotojų susirūpinimas pastebėtu melžiamų karvių sveikatos pablogėjimu ir repro-dukcija. Keletas tyrimų parodė, kad vien tik produkcijos atranka daro neigiamą poveikį tešmens sveika-tai ir reprodukcijai (13).

Kiekvienos šalies bendrasis veislinės vertės indeksas skiriasi savo sudėtimi, kiekviena šalis nusp-rendžia, kokius požymius ir kokiu svoriu įtraukti į indekso sudėtį (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Holšteinų nacionalinių bendrosios veislinės vertės indekso sudėtis proc. (14,15)

Šalis Baltymai, kg Riebalai, kg Pienas, kg Pieninis tipas Ilgaam-žiskumas Tešmens sveikata Vaisingumas Kitos savybės Australija - APR 28 7 -12 - 17 8 19 10 Kanada - LPI 31 20 - 27 7 5 10 - Prancūzija - ISU 40 10 - 13 13 13 13 - Vokietija - RZG 36 9 - 15 20 7 10 3 Didžioji Bri-tanija - PLI 22 12 -11 4 21 11 19 - Airija - EBI 21 4 -10 - 8 3 25 29 Italija - PFT 39 2 -8 23 8 10 10 - Japonija - NTP 53 19 - 24 - 4 - - Nyderlandai- NVI 14 9 -3 28 11 14 14 5

(16)

16 Naujoji Ze-landija - BW 40 12 -15 - 6 7 8 13 Pietų Afrika - BVI 26 26 - 45 - 3 - - Ispanija - ICO 30 5 -22 29 8 3 3 - Šveicarija - ISEL 34 11 - 20 10 8 15 2 JAV - TPI 27 16 - 29 9 5 11 3

Bulių įvertinimo pagal eksterjero požymius indeksų reikšmė atskirose šalyse skiriasi. Tai priklauso nuo to, kokiais vienetais ir kokioje nuokrypių skalėje eksterjero indeksai yra skaičiuojami. Todėl dažnai, žiūrint skirtingose šalyse įvertintų bulių duomenis, galime klaidingai palyginti bulių veislinę vertę pagal eksterjero ar kitus požymius. Žemiau pateikiamas 3 paveikslėlis leidžia lengviau įsivaizduoti, kaip ski-riasi atskirų šalių, pavyzdžiui Olandijos, Danijos, Vokietijos, Kanados ir JAV, bulių įvertinimo duome-nys standartinės nuokrypių kreivės atžvilgiu. Kreivės aukštis parodo, kiek daug bulių iš visos populiaci-jos gauna skalėje nurodytą įvertinimo indeksą. Matome, kad kreivė aukščiausia ties viduriu. Tai reiškia, kad didžiausia dalis visų populiacijoje įvertintų bulių turi vidutinius įvertinimus. Daug mažiau bulių turi labai blogus arba labai gerus įvertinimus. Visa kreivė apima visus 100 proc. bulių. Pavyzdžiui, 95 proc. visų Olandijos holšteinų įvertintų bulių gauna indeksą nuo 92 iki 108, o Vokietijoje – nuo 76 iki 124. Likusius 5 procentus sudaro: 2,5 proc. geriausi ir 2,5 proc. blogiausi buliai. Geriausiems 2,5 proc. bulių pagal olandišką metodiką Olandijoje apskaičiuojamas indeksas olandiškoje skalėje yra nuo 108 iki 112, o Vokietijoje ta pati 2,5 proc. bulių dalis gautų indeksą didesniais skaičiais, t.y. nuo 124 iki 136. Taigi, Vokietijoje pagal jų nuokrypių skalę įvertintų bulių gerintojų eksterjero požymių indekso padidėjimas virš 100 yra 3 kartus didesnis, negu Olandijoje įvertintų tokių pat bulių gerintojų, nors jų veislinė vertė tos populiacijos atžvilgiu yra ta pati. Panašiai yra ir su kai kuriais kitais pieninių galvijų požymiais (16).

(17)

17 1.1.2.2.1. Vokiškas bendrasis veislinės vertės indeksas (RZG)

Norint pasiekti maksimalų genetinį augimą veisiant pieninius galvijus, taikomas bendras nuopelnų indeksas, siekiant pagerinti visus požymius atsižvelgiant į jų santykinę svarbą veisimo tiksle. Šis bendras nuopelnų indeksas vadinamas RZG (vok. Relativ Zuchtwert Gesamt) ir yra taikomas juodmargiams ir žalmargiams holšteinams. Santykinės veislinės vertės laikomos informacinėmis savybėmis. Įtraukti bruožai ir santykinis svoris pateikiami diagramoje (4 pav.) (17).

Bendras nuopelnų indeksas (RZG) sujungia visas ekonomiškai svarbias veisimo vertes, atsižvel-giant į jų svarbą veisimo tikslui pasiekti. Veislinės vertės yra apibrėžiamos kaip paveldima gyvūnų įtaka jų palikuonių našumui atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą. Jie apskaičiuojami remiantis atlikimo ban-dymais ir palikuonių duomenimis. Įvertinimas naudojant BLUP (geriausias tiesinis nešališkas numaty-mas) leidžia pataisyti poveikį aplinkai. Veislinės vertės yra standartizuojamos vidutiniškai 100 ir nurodo riedėjimo bazę: kuo didesnė vertė, tuo geresnis bulius (18).

RZG skelbiamas tik tuo atveju, jei bulius turi oficialų produktyvumo indeksą (RZM), somatinių ląstelių indeksą (RZS) ir eksterjero ypatybes (RZE). RZG yra standartizuotas iki 100 vidurkio bazėje (karvių bazė su visomis karvėmis, kurios yra 4–6 metų, gimusios 2011–2013 m.), o genetinis standartinis nuokrypis yra 12 taškų (17).

4 pav. RZG indekso sudėtis (17)

RZM

45%

RZN

20%

Tešmuo, kojos

ir nagos

15%

RZS

7%

RZR

10%

RZKm

3%

(18)

18 1.1.2.2.2. Produktyvumo indeksas (RZM)

Kadangi Vokietijoje ir Vakarų Europoje mokėjimas už pieną yra pagrįstas komponentais, ypač baltymų ir riebalų kiekiu, visa tai yra apibendrinama santykiniame produktyvumo indekse (RZM) (19). Daugelis šalių, rinkdamosios reproduktorius daug dėmesio skiria pieno gamybai, nes tai paprastai yra didelės ekonominės svarbos sritis. Dabartiniame Vokietijos bendro nuopelnų indekse RZG produkcija (RZM) turi didžiausią svorį, nes šis indeksas ypač pagrįstas ekonomine nauda.

Vokietijoje yra 5 produkcijos vertės: pieno išeiga, riebalų išeiga, baltymų išeiga, riebalų kiekis ir baltymų kiekis. Juodmargių ir žalmargių holšteinų atveju RZM apima šiuos rodiklius indekse: riebalų kg (70 proc.), baltymų kg (25 proc.) ir baltymų procentas (5 proc.).

Didžiausia dalis visų populiacijoje įvertintų bulių turi vidutinius įvertinimus. Daug mažiau bulių turi labai blogus arba labai gerus įvertinimus:

50,0 proc. bulių RZM yra > 100, 17,0 proc. bulių RZM yra > 112, 2,5 proc. bulių RZM yra > 124,

0,5 proc. bulių RZM yra didesnis kaip 136. (17).

1.1.2.2.3. Ūkinio naudojimo trukmės indeksas (RZN)

Atsižvelgiant į tai, kad pieno gamybos pelningumui didelę reikšmę turi ilgas produktyvus gyveni-mas, šis bruožas turi didžiausią svorį (20 proc.) bendrame nuopelnų indekse (19). Karvių ilgaamžišku-mas yra svarbus pelnui iš pieno gamybos, nes dėl ilgaamžiškumo sumažėja auginimo išlaidos ir gyvūnai gali pasiekti savo amžių, priklausomą nuo maksimalios pieno gamybos (20).

Norint apibrėžti šį bruožą, reikia daryti skirtumą tarp savanoriško skerdimo (ūkininko sprendi-mas) ir sveikatos problemų (privalomo) skerdimo. Tai vadinama funkciniu bandos gyvenimu ir yra a-pibrėžiama kaip karvės sugebėjimas išlikti sveikai bandoje, nepriklausomai nuo skirtingų ūkininko sa-vanoriškų skerdimo strategijų.

Tyrimai parodė, kad tam tikri bruožai turi didelę įtaką tiesioginiam karvės ilgaamžiškumui ir gali būti naudojami kaip papildoma informacija. Šiuo metu apskaičiuotos somatinių ląstelių vertės, kūno gy-lio, nagų ir kojų, tešmens gylio ir motinos veršiavimosi lengvumas yra laikomos informacinėmis savy-bėmis. Siekiant padidinti RZN tikslumą, sprendimai, gauti iš tiesioginio produktyvaus gyvenimo truk-mės įvertinimo, derinami su kitų bruožų įvertinimais. (17).

(19)

19 3 lentelė. RZN indekso sudėtis (17)

RZN EBV bandos gyvenimas Laikas iki 50 proc. dukterų

yra paskerdžiamos

metai dienos metai dienos

88 -0,49 -179 2,83 1033

100 0,00 0 3,08 1124

112 0,53 193 3,48 1273

1.1.2.2.4. Bendrasis eksterjero indeksas RZE

Dalinės pieno tipo, kūno, kojų ir nagų bei tešmens veislinės vertės susideda iš atskirų rodiklių, taip pat kompleksų iš linijinio aprašo ir yra apibendrintos RZE (21).

Šiuolaikinė holšteino melžiama karvė turi galimybę gaminti didelius pieno kiekius. Didėjant pro-dukcijos lygiui, pagerėjo ir tešmens kokybė, todėl skerdimas dėl blogo tešmens tapo gana retas. Pasta-ruoju metu tarptautiniais veisimo tikslais buvo imtasi reikšmingų priemonių, kad bent kiek sustabdyti aukštesnių karvių ir didesnio kūno svorio tendenciją ir pabrėžti funkcinį raumeningumą bei produktyvų gyvenimą visą gyvenimą. Vokietijos santykinės veislinės vertės indekso (RZE) sudėtis: 10 proc. sudėti-nio pieno tipo, 20proc. sudėtisudėti-nio kūno, 30 proc. sudėtisudėti-nio pėdų ir kojų, 40 proc. sudėtisudėti-nio tešmens (17).

1.1.2.2.5. Dukterų vaisos indeksas (RZR)

Išsamus bruožo apibrėžimas ir santrumpos yra šios:

NRh / NRc = įrašoma, ar pakartotinis sėklinimas įregistruojamas per 56 dienas po pirmojo sėklinimo (telyčios (h) / karvės (c)).

FLh / FLc = laikas nuo pirmo iki sėkmingo sėklinimo (dienomis). CFc = laikas po apsiveršiavimo iki pirmojo sėklinimo (dienomis).

4 lentelė. RZR indekso sudėtis (17)

CF

_{25 proc.}

Dukterų vaisos

indeksas RZR

NR

telyčios 12,5 proc.; karvės

25 proc. Santykinis apvaisi-_{nimo indeksas}

75 proc.

FL

telyčios 12,5 proc.; karvės 25 proc.

(20)

20 1.2. Genominis bulių vertinimas

XX amžiuje genetinis gyvulių rūšių tobulėjimas buvo grindžiamas gyvulių požymių ir kilmės re-gistravimu. Pastaraisiais dešimtmečiais veislinėms vertėms vertinti (VVV) buvo naudojama geriausio linijinio objektyvaus prognozavimo (BLUP) metodas (22). Galvijų selekcija pageidaujamų savybių linkme - ilgas ir sudėtingas procesas, kuris labai priklauso nuo buliaus veislinės vertės. Jai nustatyti klasikiniais vertinimo metodais sugaištama ne vienus metus. Galvijų genomo analizė atveria naujas veis-lininkystės galimybes. Užsienio šalių veisveis-lininkystės įmonėse sparčiai diegiamas bulių genomo vertini-mas. Taikant šį metodą iš spermos, kraujo ar plaukų šaknelių pavyzdžio galima nustatyti, kokius ūkiškai naudingų savybių genus gyvūnas yra paveldėjęs iš tėvų ir perduos palikuonims. Genams atpažinti nau-dojami žymenys (kitaip – markeriai). Tai labai supaprastina veislinių bulių vertinimą ir atranką, nes nustačius genus, galima gana tiksliai pasakyti, ko vertas bus galvijas, kai užaugs (3).

Genominė atranka iš tikrųjų pakeitė galvijų veisimą. Užuot laukę penkerius metus, kad gautume buliaus dukterų rezultatus, dabar jau iš naujagimio buliuko žinom, kokių dukterų galim iš jo tikėtis atei-tyje. Genominės atrankos patikimumas darosi vis artimesnis dukterinės informacijos patikimumui. Pro-dukcijos genomo veislinių verčių patikimumas yra 75 proc., tuo tarpu dukterų įrodytų bulių patikimumas yra 90 proc. (23). Theo H. E. Meuwissen su mokslininkais pristatė metodologiją, skirtą veislinėms ver-tėms įvertinti, naudojant viso genomo tankius žymenis. Selekcija, pagrįsta šiomis veislinių verčių geno-minėmis prognozėmis, buvo pavadinta genomine selekcija (22).

Genominė analizė - revoliucija veislininkystės sistemoje. Tai, kas buvo atlikta per 50 metų tradi-ciniais metodais, genetiniais tyrimais dabar galima atlikti gerokai greičiau (3). Dabar selekcininkai nau-doja tūkstančius genetinių žymeklių, kad pasirinktų ir patobulintų gyvūnus. Per pastaruosius metus pie-niniams galvijams atlikti genomo vertinimai labai pagerino atrankos patikimumą (24). Buliukus veislei atrinkdavo tik pagal jo tėvų savybes, apie patį gyvulį nežinojo nieko. Tai buvo labai komplikuota ir brangi sistema. Taip pat, tam reikėdavo turėti ir didelę sėklinamų karvių populiaciją. Galop apie 90 proc. spermos tekdavo išmesti, nes paaiškėdavo, kad metų metus tikrinamų bulių veislinė vertė prasta. Dabar viską galima padaryti per vieną savaitę ir gerokai pigiau - ištirti buliaus genomą kainuoja apie 100 eurų. Be to, jau galima ištirti ir embriono genomą, t. y. blogos veislinės vertės buliai tiesiog negimsta (3).

Genominiai tyrimai taip pat naudojami geriausioms bandos patelėms nustatyti. Tai svarbu tuo, kad ūkininkai apvaisintų geriausias pateles, o prasčiausias pateles apvaisintų mėsinių bulių sperma, tuomet vidutinis produktyvumo rodiklis bandoje didės. Tai padidina pieno ūkio pelningumą, nes geriausios kar-vės augina dar geresnes dukteris bandoje, o prastesnės karkar-vės yra skirtos mėsos gamybai (23).

(21)

21 Genomo vertinimo patikimumas yra mažesnis negu klasikinio metodo pagal dukterų produkty-vumą, tačiau tie skirtumai nėra tokie dideli (25). Genomo vertės patikimumas būsimiems palikuonims siekia 60 - 70 proc. produktyvumui, 42 proc. - eksterjerui, kitiems funkciniams požymiams 40 - 50 proc. (1). Genominis vertinimas oficialiai pripažintas ICAR ir „Interbull" nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio (3).

1.2.1. Pieninių galvijų genominis vertinimas ir selekcija

Genominės selekcijos taikymas naudingas daugeliui gyvūnų ir augalų rūšių genetinio tobulinimo programoms. Šis metodas labai pravartus galvijų veisimo programose, nes tradicinių palikuonių tikrinimo intervalas yra ilgas, o jaunų bulių atranka palikuonių testavimui netiksli. Dėl šių priežasčių genominės selekcijos pieniniams galvijams pastaraisiais metais buvo imtasi labai daug (26). Gyvūnai gali būti atrenkami labai ankstyvame amžiuje ir tai atvėrė galimybes radikaliai pertvarkyti veisimo schemas. Dauguma tyrimų per pastarąjį dešimtmetį buvo sutelkti į genomo atrankos galimybes, ypač kaip padidinti genomo veisimo verčių tikslumą. Pastaruoju metu didelis susidomėjimas kilo genomo technologijos pritaikymu veisimo schemoms (27). Reguliarus ir oficialus genominis vertinimas, kuris yra genominės selekcijos pagrindas, pirmą kartą buvo pritaikytas 2009 m. Holšteinų veislei JAV ir Kanadoje, šiose šalyse tai puikiai prigijo. Kaip pavaizduota 5 paveikslėlyje, einant metais genominių bulių panaudojimas JAV ūkiuose sparčiai augo. 2009 m. 20 proc. ūkiuose buvo naudojami jauni pagal genomą įvertinti buliai (mėlyna spalva žymimi), o net 80 proc. įrodyti gal dukteris. Po 10 metų situacija visai kitokia, 2019 m. net 75 proc. buvo naudojami genominiai buliai ir tik 25 proc. įrodyti pagal dukteris (28).

(22)

22 Didėjanti genominės selekcijos sėkmė, kurią parodo pagerėjusi pieninių ir mėsinių galvijų produkcija, paskatino naudoti genominio vertinimo įrankius ir šį selekcijos metodą įtraukti į veisimo programas visame pasaulyje (29). Žinoma, jaunų individų genominės veislės nustatymas nėra toks tikslus kaip palikuonių, bet pakankamai tikslus. Tai suteikia sąlygas naudoti dvi strategijas: galimas tikslesnis vertinamųjų bulių ikiselekcinis procesas ir (arba) jauni buliai gali būti tiesiogiai naudojami nelaukiant duomenų apie palikuonis. Genominę selekciją taip pat galima taikyti bulių motinoms, taip sudarant sąlygas anksčiau ir tiksliau atrinkti elitines karves (22). Tai ypač naudinga, nes dauguma karvių per savo gyvenimą niekada neįgis didelio patikimumo. Tik karvės, turinčios daug (paprastai veislinių) palikuonių, atliks įprastinius genetinius vertinimus. Todėl genominiu būdu patikrintos telyčios gali būti tokios pačios patikimos kaip dauguma vyresnių karvių, turinčių palikuonių (30).

Genominiai indeksai apskaičiuojami naudojant informaciją, gautą iš gyvūno genetinės medžiagos (DNR). Dėl to indekso patikimumas padidėja nuo maždaug 35 proc. iki maždaug 50–60 proc. Todėl jauni buliai gali būti naudojami labiau pasitikėdami tuo, kad jo dukterys geriau atitiks lūkesčius, nei bulius, kurio indeksas pagrįstas tik tėvais. Jei kruopščiai atrenkami, jauni buliai, turintys genomo indek-sus, jie suteikia pieninėms bandoms galimybę padaryti didesnę genetinę pažangą.

Tačiau genomo indekso patikimumas vis tiek yra mažesnis nei tipiško buliaus, įrodyto melžiamų dukterų produktyvumu. Todėl pavieniai jauni buliai, turintys genominį indeksą, turėtų būti naudojami saikingai (30,31). Nėra griežtų genominių bulių naudojimo taisyklių, nors bet kokius mažo patikimumo bulius reikia naudoti atsargiai. Jų naudojimą iš dalies turėtų reguliuoti ūkininko požiūris į riziką, o kai kurie gali pasirūpinti, kad būtų naudojami tik labai patikimi buliai, turintys daug dukterinės informaci-jos. Tačiau tokiu atveju ūkininkas gali praleisti potencialų genetinį pelną, kurį galėtų gauti jaunesni bu-liai, turintys didesnį genetinį pranašumą. Visoje bandoje paprastai rekomenduojama naudoti patikrintų ir jaunų genominių bulių derinį, kad būtų galima rasti pusiausvyrą tarp rizikos ir naudos, tačiau tikslus kiekvieno jų dydis priklauso nuo asmeninio pasirinkimo (31).

Diagramoje (žr. 6 pav.) pateikiami „DairyCo“ rekomenduojami atskirų bulių spermos naudojimo lygiai, esant skirtingiems patikimumo lygiams. Praktiškai tik 7 proc. bandos rekomenduojama sėklinti jaunais buliais, neturinčiais informacijos apie genomą; iki 12,5 proc. galėtų būti sėklinama genomu pa-tikrintam jaunam buliui; apie 25 proc. gali būti sėklinama buliais įvertintais viena dukterų karta, o 50 proc. bandos gali būti sėklinama buliu, kurio indeksas yra labai patikimas (30).

(23)

23 6 pav. Rekomenduojamas skirtingų bulių panaudojimas bandoje, proc.

1.2.2. Pagal genomą įvertintų bulių patikimumas

Lietuvos ūkininkai vis dar labai nedrąsiai žiūri į genomiškai įvertintus bulius, tačiau juos galime įsigyti jau 10 metų. Per šį laikotarpį buvo atlikta daugybė tyrimų ir vertinimų, kaip skiriasi šių bulių dukterų prog-nozės nuo realių rezultatų (32).

Genominės atrankos patikimumas vis artimesnis dukterinės informacijos patikimumui. Produkci-jos genomo verčių patikimumas yra 75 proc., tuo tarpu dukterimis įrodytų bulių patikimumas yra 90 proc. Lyginant sveikatos savybes, genominio vertinimo ir įrodytų dukterimis verčių patikimumai yra artimesni: 50 proc. ir 63 proc. Eksterjero patikimumas yra 65 proc. genominio ir 80 proc. dukterimis įrodyto. Taigi dar reikia didesnio genominio vertinimo patikimumo, tačiau naudojant jaunus genominius bulius genetinis progresas vyksta greičiau (23).

Genetikė Ashley Mikshowsky (32) išanalizavo beveik 6 000 Hošteinų bulių, kurie į rinką buvo paleisti nuo 2010 sausio iki 2015 balandžio ir jau yra įvertinti pagal dukteris.

Septintame paveikslėlyje galime matyti TPI rezultatus. Mėlyna linija žymi TPI prognozes geno-miniams buliams, oranžinė – tų pačių bulių realius rezultatus (2015 metų balandį gimusių bulių dukterys vertintos 2018 metų rugpjūtį.). Tarpas tarp šių linijų žymi skirtumą, tarp prognozės ir realaus rezultato. Kaip galime matyti, šis skirtumas nuolat mažėja ir paskutiniais duomenimis siekia vos 105 TPI taškus. Nuolat didėja ir pačių bulių TPI prognozės.

Bulių patikimumas B u li ų p an a u d o ji m as b a n d o je

(24)

24 7 pav. TPI rezultatai 2010-2015m. laikotarpyje (32)

Kitas tyrimas buvo atliktas su 2014-aisiais į rinką paleistais 1 073 genominiais buliais. Ši grupė pasirinkta, kadangi jau galima vertinti bulių dukteris pagal produkciją, sveikatą ir eksterjerą.

Aštuntame paveikslėlyje matyti, kad 2014-ųjų metų genominių bulių prognozė buvo vidutiniškai 110 TPI taškų geresnė, nei reali situacija, 2018-ųjų rugpjūtį įvertinus jų dukteris. Beveik 120 bulių ge-nominis ir vertinimas pagal dukteris skyrėsi vos 20 taškų. Bulių, kurių prognozuojami rezultatai skyrėsi nuo realių per daugiau nei 300 TPI taškų buvo tik apie 30 (mažiau nei 3 proc.)

8 pav. Pagal genomą įvertintų bulių rezultatų prognozės (32)

Žvelgdami į šiuos duomenis galime sakyti, kad genominių bulių prognozės iki šiol nėra visiškai tikslios. Tai tiesa, tačiau atotrūkis nuolat mažėja ir šiandien jis jau nesudaro reikšmingo skirtumo. Nes-varbu, ar rinktis genominius, ar įvertintus bulius, svarbiausia įsitikinti, kad jie atitiktų ūkio viziją (32).

B

u

li

ų

s

k

ai

či

u

s

TPI pokyčiai T P I i n d ek sas

(25)

25 2. DARBO ATLIKIMO METODIKA

Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2019–2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų univer-sitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo katedroje.

Buvo surinkti duomenys apie 104 bulius iš dviejų veislininkystės įmonių „X“ ir „Y“. Bulių gene-tiniai įvertinimai surinkti iš veislininkystės įmonių katalogų ir vokiškosios tarptautinės ūkinių gyvūnų duomenų bazės VIT (www.vit.de). Kiekvienas bulius analizuotas pagal šiuos pasirinktus genetinius veislinės vertės indeksus:

RZG – bendrąjį veislinės vertės indeksą; RZM – produktyvumo indeksą;

RZE – bendrąjį eksterjero indeksą (pieninio tipo, kūno, galūnių ir tešmens išsivystymo indeksai); RZS – somatinių ląstelių indeksą;

RZR – dukterų vaisos indeksą;

RZN – ūkinio naudojimo trukmės indeksą.

Pagal šalis visi buliai suskirstyti į penkias grupes: JAV, Kanados, Liuksemburgo, Nyderlandų, Vokietijos ir grupės buvo lygintos tarpusavyje.

Tyrimų duomenys įvertinti naudojant SPSS-25 statistinį paketą. Pavaizduoti diagramoms naudota Microsoft Office Excel 2010 programa. Duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo apskaičiuoti tirtų rodiklių aritmetiniai vidurkiai (

x

) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p), tiesinės koreliacijos (Pearson) koeficientas (r) tarp tirtų rodiklių.

Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas Stjudento T-testu arba naudojant vieno faktoriaus ANOVA metodo LSD kriterijų. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Rezultatai laikyti patikimais, kai patikimumas buvo P < 0,05, nepatikimais, kai P > 0,05.

(26)

26 9 pav. Tyrimų schema

(27)

27 3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamų bulių pasiskirstymas pagal valstybes

3.1.1. Veisimo įmonėse naudojamų visų pieninių veislių bulių pasiskirstymas pagal valstybes

Atlikta analizė parodė, kad 2019 m. įmonėje AB „Lietuvos veislininkystė“ (10 pav.) didžiausia pasiūla buvo bulių iš Lietuvos – 38 proc., o įmonėje UAB „Litgenas“ (11 pav.) didžiausia pasiūla iš Vokietijos – 50 proc.

10 pav. „Lietuvos veislininkystės“ bulių pasiskirstymas pagal valstybes

11 pav. „Litgeno“ bulių pasiskirstymas pagal valstybes Vokietija 50% JAV 38% Nyderlandai 8% Čekija 3% Liuksemburgas_1% Lietuva 38% Nyderlandai 24% Kanada 17% JAV 15% Austrija 3% Šveicarija 3%

(28)

28 3.1.2. Veisimo įmonėse naudojamų bulių įvertintų pagal genomą pasiskirstymas pagal valstybes

Kaip matome iš 12 paveiksle pateiktų statistinės analizės rezultatų, daugiausia bulių įvertintų pagal genomą naudojamų Lietuvoje buvo iš Vokietijos - 51,9 proc., Nyderlandų - 21,2 proc., JAV - 19,2 proc.

12 pav. Bulių įvertintų pagal genomą pasiskirstymas pagal valstybes

Kaip rodo 5 lentelė, bulių vertinimui pagal genomą Kanadoje, Liuksemburge, Vokietijoje naudojama daugiausiai selekcionuojamų požymių, o Nyderlanduose - naudojamas tik produktyvumo požymis. Pateikta 5 lentelė padeda įvertinti skirtingose valstybėse pieninių galvijų selekcinių programų prioritetus ir aktualiausias gerinimo kryptis.

5 lentelė. Genominiam bulių vertinimui naudojami selekcionuojami požymiai

Valstybė P ro d u k ty v u m a s E k st er je ra s T eš m en s sv ei k a ti n g u m a s Il g a a m ži šk u m a s V er ši a v im o le n g v u m a s R ep ro d u k ci n ės sa v y b ės K it o s sa v y b ės JAV + + + + + + - Kanada + + + + + + + Liuksemburgas + + + + + + + Nyderlandai + - - - - Vokietija + + + + + + + JAV 19,2% Kanada 5,8% Liuksemburgas 1,9% Nyderlandai 21,2% Vokietija 51,9%

(29)

29 3.2. Skirtingų valstybių bulių įvertintų pagal genomą veislinių verčių palyginamoji analizė

3.2.1. Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal bendrą produktyvumo indeksą palyginamoji analizė

Pagal gautus bendro produktyvumo indekso (RZM) analizės rezultatus tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė buvo nustatyta Nyderlandų bulių grupėje: 141,05 ± 1,83, o mažiausia RZM reikšmė rasta Kanados bulių grupėje: 132,00 ± 4,27. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta RZM reikšmė: 136,84 ± 0,90. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp Nyderlandų ir Vokietijos bulių grupių (p < 0,010).

13 pav. Produktyvumo indekso (RZM) palyginimas tarp tirtų skirtingų valstybių bulių grupių

3.2.2. Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal somatinių ląstelių indeksą palyginamoji analizė

Įvertinus gautus somatinių ląstelių indekso (RZS) analizės rezultatus tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė buvo nustatyta Liuksemburgo bulių grupėje ir siekė 122,50 ± 10,50. Mažiausia (RZS) reikšmė nustatyta JAV bulių grupėje: 113,05 ± 1,98. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta (RZS) reikšmė:115,60 ± 0,78.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp JAV ir Nyderlandų bulių grupių (p=0,012), bei tarp Nyderlandų ir Vokietijos bulių grupių (p=0,011).

138,35 132 136 141,05 135,13 126 128 130 132 134 136 138 140 142

JAV Kanada Liuksemburgas Nyderlandai Vokietija

R

Z

M

(30)

30 14 pav. Somatinių ląstelių indekso (RZS) palyginimas tarp tirtų skirtingų valstybių bulių grupių

3.2.3. Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal bendrą eksterjero indeksą palyginamoji analizė

Įvertinus gautus bendro eksterjero indekso (RZE) analizės rezultatus nustatyta, kad didžiausia bendro eksterjero indekso vertė buvo Kanados bulių grupėje ir sudarė 125,83 ± 2,76, o mažiausia – JAV bulių grupėje ir sudarė 191,75 ± 1,28. Vokietijos grupės bulių nustatyta RZE reikšmė buvo vidutinė, palyginus su visų kitų šalių bulių grupėmis: 121,90 ± 0,99. Visų tirtų bulių nustatytas RZE reikšmės vidurkis – 121,85 ± 0,65. Vertinant bendrojo eksterjero indekso dydį, statistiškai patikimo skirtumo tarp mūsų vertintų bulių grupių nenustatyta (p > 0,05).

113,05 115 122,5 119,95 114,64 108 110 112 114 116 118 120 122 124

R

Z

S

(31)

31 15 pav. Bendro eksterjero indekso (RZE) palyginimas tarp tirtų skirtingų valstybių bulių grupių

3.2.4. Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal pieninio tipo indeksą palyginamoji analizė

Palyginus gautus pieninio tipo indekso analizės rezultatus, didžiausia pieninio tipo indekso reikšmė nustatyta Kanados bulių grupėje: 112,00 ± 1,84 ir Nyderlandų bulių grupėje: 111,95 ± 2,09. Mažiausios reikšmės nustatytos JAV bulių grupėje: 107,55 ± 1,16 ir Vokietijos bulių grupėje: 107,70 ± 1,04. Visų tirtų bulių nustatytas pieninio tipo indekso reikšmės vidurkis – 108,90 ± 0,76.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp JAV ir Kanados bulių grupių (p=0,035), bei tarp Kanados ir Vokietijos bulių grupių (p=0,036).

16 pav. Pieninio tipo indekso palyginimas tarp tirtų skirtingų valstybių bulių grupių 119,75 125,83 119,85 122,64 121,96 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127

R

Z

E

Vidutinis visų šalių bulių RZE

107,55 112 110 111,95 107,7 105 106 107 108 109 110 111 112 113

P ie ni ni o ti p o i nde ks as

(32)

32 3.2.5. Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal kūno, kojų ir tešmens indeksus

palyginamoji analizė

Pagal gautus kūno išsivystymo, kojų ir tešmens indeksų analizės rezultatus tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia kūno indekso reikšmė buvo nustatyta Nyderlandų bulių grupėje: 107,50 ± 1,92, o mažiausia kūno indekso reikšmė rasta Liuksemburgo bulių grupėje: 101,50 ± 4,50. Vidutinė visų tirtų bulių kūno indekso reikšmė buvo 104,00 ± 0,68, o statistiškai patikimų skirtumų šiuo atveju nenustatyta (p > 0,05).

Didžiausia kojų indekso reikšmė nustatyta Nyderlandų bulių grupėje: 116,32 ± 1,70, o mažiausia kojų indekso reikšmė nustatyta JAV bulių grupėje: 107,90 ± 1,50. Vidutinė visų tirtų bulių kojų indekso reikšmė: 111,51 ± 0,75.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp JAV ir Nyderlandų bulių grupių (p=0,002), tarp JAV ir Vokietijos bulių grupių (p=0,018), tarp Kanados ir Nyderlandų bulių grupių (p=0,040), tarp Liuksemburgo ir Nyderlandų bulių grupių (p=0,003), bei tarp Nyderlandų ir Vokietijos bulių grupių (p=0,018).

Didžiausia tešmens indekso reikšmė nustatyta Kanados bulių grupėje: 130,17 ± 3,30, o mažiausia tešmens indekso reikšmė rasta Liuksemburgo 121,50 ± 6,50. Vidutinė visų tirtų bulių tešmens indekso reikšmė: 123,91 ± 0,80. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp JAV ir Kanados bulių grupių (p=0,043).

Taigi, Nyderlandų bulių grupė turėjo didžiausias reikšmes pagal kūno išsivystymo ir kojų indeksus, o Liuksemburgo bulių grupė turėjo žemiausias reikšmes pagal du indeksus: kūno ir tešmens.

(33)

33 3.2.6. Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal dukterų vaisos indeksą palyginamoji

analizė

Pagal gautus dukterų vaisos indekso (RZR) analizės rezultatus tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė buvo nustatyta Kanados bulių grupėje: 118,30 ± 2,30, o mažiausia RZR reikšmė rasta Liuksemburgo bulių grupėje: 108 ± 4,00. Nyderlandų grupės bulių nustatyta RZR reikšmė buvo vidutinė, palyginus su visų kitų šalių bulių grupėmis: 111,55 ± 1,77. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta RZR reikšmė: 111,36 ± 0,78.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp Kanados ir Nyderlandų bulių grupių (p=0,037), bei tarp Kanados ir Vokietijos bulių grupių (p=0,013).

18 pav. Dukterų vaisos indekso (RZR) palyginimas tarp tirtų skirtingų valstybių bulių grupių

3.2.7. Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal ūkinio naudojimo trukmės indeksą palyginamoji analizė

Vertinant mūsų gautus ūkinio naudojimo indekso (RZN) analizės rezultatus tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė nustatyta Nyderlandų bulių grupėje ir sudarė 125,55 ± 1,17. Mažiausia RZN reikšmė buvo nustatyta JAV bulių grupėje: 121,55 ± 1,19. Vokietijos grupės bulių nustatyta RZN reikšmė buvo vidutinė, palyginus su visų kitų šalių bulių grupėmis: 123,59 ± 0,97. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta RZN reikšmė: 123,53 ± 0,62.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp JAV ir Nyderlandų bulių grupių (p=0,013), bei tarp Liuksemburgo ir Nyderlandų bulių grupių (p=0,028).

112,85 118,33 108 111,55 110,07 102 104 106 108 110 112 114 116 118 120

R

Z

R

(34)

34 19 pav. Ūkinio naudojimo trukmės (RZN) palyginimas tarp tirtų skirtingų valstybių bulių grupių

3.2.8. Skirtingų valstybių bulių veislinių verčių pagal bendros veislinės vertės indeksą palyginamoji analizė

Pagal gautus bendrus veislinės vertės indekso analizės rezultatus tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė buvo nustatyta Nyderlandų bulių grupėje: 147,82 ± 1,90, o mažiausia RZG reikšmė nustatyta Kanados bulių grupėje: 144,67 ± 3,61. Liuksemburgo grupės bulių (146,50 ± 7,50) ir Vokietijos grupės bulių (146,24 ± 1,14) nustatyta RZG reikšmė buvo vidutinė, palyginus su visų kitų šalių bulių grupėmis. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta RZG reikšmė: 146,69 ± 0,79.

Vertinant bendrą veislinės vertės indekso dydį, statistiškai patikimo skirtumo tarp vertintų bulių grupių nenustatyta (p > 0,05).

Bendros veislinės vertės variacijos tyrimo metu buvo nustatyta, jog bulių, kurių bendrasis veislinės vertės indeksas yra 120-130 balų, įvertinimo duomenimis iš 104 bulių buvo 3, t. y. 2,88 proc., 130-140 balų – 16 bulių (15,38 proc.), 140-150 balų – 41 bulius (39,42 proc.), 150-160 balų - 42, (40,38 proc.), 160-170 balų – 2 (1,92 proc.). Taigi, daugiausia iš tiriamų bulių turėjo 150-160 veislinės vertės indekso (RZG) balus.

Iš JAV tiriamosios grupės daugiausiai bulių turėjo 150-160 balų, Kanados – 140-150 balų, Liuksemburgo 130-140 balų ir 150-160 balus, Nyderlandų – 150-160 balus, Vokietijos – 140-150 balus veislinės vertės indekso rezultatus.

121,55 122,5 122,5 125,55 123,59 119 120 121 122 123 124 125 126

R

Z

N

(35)

35 20 pav. Bendros veislinės vertės indekso (RZG) palyginimas tarp tirtų skirtingų valstybių bulių grupių

21 pav. Bulių veislinių verčių pasiskirstymo histograma (RZG) 147,3 144,67 146,5 147,82 146,24 143 143,5 144 144,5 145 145,5 146 146,5 147 147,5 148 148,5

R

Z

G

Vidutinis visų šalių bulių RZG

0 3 8 9 0 0 1 3 2 0 0 1 0 1 0 0 4 7 10 1 3 7 23 20 1 0 5 10 15 20 25 1 2 0 -1 3 0 1 3 0 -1 4 0 1 4 0 -1 5 0 1 5 0 -1 6 0 1 6 0 -1 7 0 1 2 0 -1 3 0 1 3 0 -1 4 0 1 4 0 -1 5 0 1 5 0 -1 6 0 1 6 0 -1 7 0 1 2 0 -1 3 0 1 3 0 -1 4 0 1 4 0 -1 5 0 1 5 0 -1 6 0 1 6 0 -1 7 0 1 2 0 -1 3 0 1 3 0 -1 4 0 1 4 0 -1 5 0 1 5 0 -1 6 0 1 6 0 -1 7 0 1 2 0 -1 3 0 1 3 0 -1 4 0 1 4 0 -1 5 0 1 5 0 -1 6 0 1 6 0 -1 7 0

B

u

li

ų

s

k

a

ič

iu

s

(36)

36 3.3. Bulių veislinių verčių koreliacija

6 lentelė. Vokietijos bulių grupės eksterjero rodiklių bendrųjų įvertinimų ir produktyvumo

koreliacijos koeficientai

* p<0,05; ** p<0,01

7 lentelė. Visų šalių bulių eksterjero rodiklių bendrųjų įvertinimų ir produktyvumo koreliacijos

koeficientai Rodikliai Bendra veislinė vertė Bendras produkty-vumo in-deksas Pienas, kg Riebalai, % Riebalai, kg Baltymai, % Baltymai, kg Somatinių ląstelių indeksas Bendras eksterjero indeksas 0,156* -0,166* 0,008 -0,180* -0,195* -0,194* -0,117 0,029 Pieninis tipas 0,087 0,199* 0,142 -0,065 0,090 0,072 0,253** -0,169* Kūnas 0,002 0,283** 0,264** -0,063 0,204** -0,091 0,289** -0,127* Kojos 0,108 -0,128 0,014 -0,130 -0,128 -0,185* -0,108 -0,235* Tešmuo 0,129 -0,249** -0,100 -0,111 -0,235** -0,127 -0,216** 0,247** * p<0,05; ** p<0,01 Rodikliai Bendra veislinė vertė Bendras produkty-vumo in-deksas Pienas, kg Riebalai, % Riebalai, kg Baltymai, % Baltymai, kg Somatinių ląstelių indeksas Bendras eksterjero indeksas 0,165* -0,043 0,115 -0,170* -0,052 -0,153* -0,025 0,057 Pieninis tipas -0,007 0,205** 0,147* -0,014 0,155* 0,016 0,220** 0,158* Kūnas -0,074 0,144* 0,116* -0,030 0,093 0,033 0,175* 0,206** Kojos 0,093 0,030 0,089 -0,052 0,067 -0,153* 0,026 0,020 Tešmuo 0,116* -0,130* -0,027 -0,080 -0,108* -0,124* -0,123* 0,138*

(37)

37 Atlikus karvių eksterjero rodiklių bendrųjų įvertinimų ir produktyvumo koreliacinę analizę Vokietijos bulių grupėje (žr. 6 lentelę), didžiausia koreliacija nustatyta tarp pieninio tipo ir produktyvumo indekso, baltymų kiekio (p < 0,01), t. y. ryškėjant pieniniui tipui, didėja produktyvumo indeksas ir baltymų kiekis. Taip pat pakankamai didelė teigiama koreliacija nustatyta tarp bendro kūno išsivystymo ir somatinių ląstelių indekso (p < 0,01).

Atlikus karvių eksterjero rodiklių bendrųjų įvertinimų ir produktyvumo koreliacinę analizę visų šalių bulių grupėje (žr. 7 lentelę), didžiausia koreliacija nustatyta tarp bendro kūno išsivystymo ir bendro produktyvumo indekso, pieno, baltymų ir riebalų kiekio (p < 0,01), t. y. didėjant bendram kūno vertinimui didėja visi produktyvumo rodikliai. Pakankamai didelė statistiškai patikima neigiama koreliacija nustatyta tarp tešmens ir bendro produktyvumo indekso, riebalų ir baltymų kiekio (p < 0,01), tačiau teigiama su somatinių ląstelių indeksu (p < 0,01).

8 lentelė. Vokietijos bulių grupės vaisos, ūkinio naudojimo indeksų ir produktyvumo koreliacijos koeficientai

Rodikliai Bendra veislinė vertė Bendras produktyvumo indeksas Pienas, kg Riebalai, % Riebalai, kg Baltymai, % Baltymai, kg Somatinių ląstelių indeksas Vaisos indeksas 0,188* -0,076 -0,097 0,054 -0,050 0,100 -0,071 -0,124* Ūkinio naudojimo indeksas 0,573** 0,101 0,036 0,067 0,117* 0,022 0,081 0,339** * p<0,05; ** p<0,01

9 lentelė. Visų šalių bulių vaisos, ūkinio naudojimo indeksų ir produktyvumo koreliacijos koeficientai

Rodikliai Bendra veislinė vertė Bendras produktyvumo indeksas Pienas, kg Riebalai, % Riebalai, kg Baltymai, % Baltymai, kg Somatinių ląstelių indeksas Vaisos indeksas 0,032 -0,204** -0,241** 0,107* -0,130* 0,171* -0,195** 0,009 Ūkinio naudojimo indeksas 0,404** 0,059 0,028 0,033 0,077 -0,007 0,045 0,304** * p<0,05; ** p<0,01

(38)

38 Atlikus karvių vaisos indekso ir produktyvumo koreliacinę analizę Vokietijos bulių grupėje (žr. 8 lentelę), didžiausia teigiama koreliacija nustatyta tarp vaisos indekso ir bendros veislinės vertės (p < 0,01), visų šalių bulių grupėje (žr. 9 lentelę) pakankamai didelė statistiškai patikima neigiama koreliacija nustatyta tarp vaisos indekso ir bendro produktyvumo indekso (p < 0,01), pieno (p < 0,01), baltymų ir riebalų kiekio (p < 0,05). Didėjant vaisos indeksui, mažėja visi produktyvumo rodikliai.

Vokietijos ir visų šalių bulių grupėje vidutinė statistiškai patikima teigiama koreliacija nustatyta tarp ūkinio naudojimo indekso ir bendros veislinės vertės, somatinių ląstelių indekso (p < 0,01).

10 lentelė. Vokietijos bulių grupės eksterjero rodiklių bendrųjų indeksų koreliacijos koeficientai

Rodikliai Pieninis tipas Kūnas Kojos Tešmuo

Pieninis tipas

Kūnas 0,161*

Kojos 0,173* 0,025

Tešmuo -0,128* -0,199* 0,264**

Bendras eksterjero indeksas 0,169* 0,003 0,635** 0,852** * p<0,05; ** p<0,01

11 lentelė. Visų šalių bulių eksterjero rodiklių bendrųjų indeksų koreliacijos koeficientai

*p<0,05; ** p<0,01

Rodikliai Pieninis tipas Kūnas Kojos Tešmuo

Pieninis tipas

Kūnas 0,289**

Kojos 0,268** 0,035

Tešmuo -0,085 -0,087 0,208**

(39)

39 Atlikus karvių eksterjero rodiklių bendrųjų indeksų koreliacinę analizę Vokietijos ir visų šalių bulių grupėse, statistiškai patikima teigiama koreliacija nustatyta tarp pieninio tipo ir bendro kūno, galūnių išsivystymo indeksų, t. y. esant ryškesniam pieniniam tipui, kūno ir galūnių indeksai didėja. Taip pat teigiama koreliacija nustatyta tarp tešmens ir kojų indeksų (p < 0,01), tačiau silpna, bet statistiškai patikima neigiama koreliacija nustatyta Vokietijos bulių grupėje tarp tešmens ir pieninio tipo, kūno išsivystymo indeksų (p < 0,01). Ir žinoma, visi eksterjero indeksai teigiamai stipriai koreliuoja su bendruoju eksterjero indeksu, didžiausia koreliacija yra tarp tešmens ir bendrojo indekso (p < 0,01), nes 40 proc. sudėtinio tešmens indekso vertės įeina į RZE indekso sudėtį. Tai reiškia, jog tešmens išsivystymo gerėjimas daro didžiausią įtaką bendram eksterjero indeksui.

(40)

40 4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu buvo įvertinta dviejų veislininkystės įmonių, kurios turi didžiausią rinką Lietuvos ūkiuose, bulių įvertintų pagal genomą spermos pasiūla. Lietuvoje didžiausia pasiūla genominių bulių spermos buvo iš JAV, Kanados, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Vokietijos.

Atlikus bulių veislinių verčių palyginamąją analizę, buvo nustatyta, jog produktyvumo indekso (RZM) vidutinė reikšmė siekė 136,84 ± 0,90, taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp Nyderlandų ir Vokietijos bulių grupių (p=0,010),o didžiausia šio indekso reikšmė buvo Nyderlandų bulių grupėje (141,05 ± 1,83). Tai parodė, jog geriausiai šis indeksas buvo išreikštas Nyderlandų bulių grupėje. Lyginant somatinių ląstelių indeksą (RZS) tarp tirtų bulių grupių, buvo nustatyta, jog šio in-dekso vidutinė reikšmė siekė 115,60 ± 0,78.

Bendras eksterjero indeksas (RZE) (125,83 ± 2,76), pieninio tipo indeksas (112,00 ± 1,84), teš-mens indeksas (130,17 ± 3,30) buvo didžiausias Kanados bulių grupėje. Bendras kūno išsivystymo in-deksas buvo didžiausias Nyderlandų bulių grupėje (107,50 ± 1,92), taip pat kaip ir galūnių išsivystymo indeksas, kuris sudarė 116,32 ± 1,70.

Vertinant dukterų vaisos indekso (RZR) analizės rezultatus didžiausia reikšmė buvo nustatyta Ka-nados bulių grupėje 118,30 ± 2,30, vidutinė visų grupių indekso reikšmė siekė 111,36 ± 0,78.

Lyginant ūkinio naudojimo trukmės indeksą (RZN) tarp tirtų bulių grupių, buvo nustatyti statis-tiškai reikšmingi skirtumai tarp JAV ir Nyderlandų bulių grupių (p=0,013), bei tarp Liuksemburgo ir Nyderlandų bulių grupių (p=0,028), o Nyderlandų bulių grupės reikšmė buvo didžiausia ir siekė 125,60 ± 1,17, tai rodo jog geriausiai šis indeksas buvo išreikštas Nyderlandų bulių grupėje. Vidutinė ūkinio naudojimo indekso reikšmė tarp tirtų bulių grupių buvo 123,53 ± 0,62, todėl visi buliai yra šio požymio gerintojai. Grayaa et al. (33) teigimu, karvių augintojui yra daug priežasčių, kodėl norima, kad karvės išgyventų ilgiau, svarbiausia, žinoma, ekonominė nauda. Tačiau pasiekti ilgą bandos gyvenimą ūkyje vis dar didelis iššūkis, pvz., Belgijoje mažiau nei trečdalis karvių pasiekia ketvirtąją laktaciją, Kanadoje (25 proc.) ir Nyderlanduose (13 proc.) pirmaveršių karvių palieka bandą per pirmąją laktaciją, o Tunise daugiau nei 57 proc. karvių yra išbrokuotos po pirmųjų dviejų laktacijų ir tik 7 proc. iš jų pasiekia penktą laktaciją. Tai padėtis, kuri iš esmės nepasikeitė ir pastaraisiais metais.

Bendrojo veislinės vertės indekso (RZG) vidutinė reikšmė visose grupėse sudarė 146,69 ± 0,79, visų šalių buliai yra gerintojai, nes jų vertės yra gerokai virš 100. Höhler et al. (18) teigimu, veislinės vertės yra standartizuojamos vidutiniškai 100 ir nurodo riedėjimo bazę: kuo didesnė vertė, tuo geresnis bulius. Vokietijos holšteinų bulių RZG pagal gimimo metus 1992–2008 m. padidėjo 39,3 proc. Ši raida rodo, kad pieno primilžio padidėjimas grindžiamas ne tik geresniu gyvūnų laikymu, bet ir sėkmingu