Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Slaugos fakultetas

Reabilitacijos klinika

Gabrielė Tamulytė

ASMENŲ, SERGANČIŲ DEGENERACINĖMIS SĄNARIŲ LIGOMIS, FUNKCINĖS BŪKLĖS IR SKAUSMO INTENSYVUMO KAITA, TAIKANT BENDRĄJĄ KRIOTERAPIJĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Medicina

Mokslinis vadovas

Doc. Dr. E. Milinavičienė

2

Turinys

SANTRAUKA ... 4

SUMMARY ... 5

INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1 Daugiadisciplininė kompleksinė reabilitacijos programa ... 10

1.2 Krioterapijos istorija ir fiziologiniai mechanizmai ... 11

1.3 Krioterapijos apibendrinimas ... 11

Krioterapijos rūšys ... 11

Krioterapijos panaudojimo sritys ... 12

Krioterapijos indikacijos, kontraindikacijos ir nepageidaujami reiškiniai ... 12

1.4 Degeneracinės ligos... 13

Osteoartritas ir bendroji krioterapija ... 13

Reumatoidinis artritas ir bendroji krioterapija ... 14

Ankilozinis spondilitas ir bendroji krioterapija ... 15

Įvairios degeneracinės sąnarių ligos ir bendroji krioterapija ... 16

2 TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 17

2.1 Tyrimo organizavimas... 17

2.2 Tyrimo objektas... 18

2.3 Tyrimo metodai ... 18

2.4 Statistinė duomenų analizė ... 20

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 22

3.1 Anketinių duomenų analizė ... 22

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ... 22

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ... 23

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal diagnozę ... 24

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal skausmo ir vaistų vartojimo dažnį ... 25

3

Funkcinio judėjimo vertinimas modifikuotu Keitel testu ... 26

Savarankiškumo kasdienėse veiklose vertinimas Barthel indeksu ... 27

3.3 Skausmo įvertinimas ... 27

3.4 Apibendrintas kelio sąnarių funkcijos įvertinimas ... 29

4 IŠVADOS ... 30

5 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 31

6 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32

4

SANTRAUKA

Asmenų, sergančių degeneracinėmis sąnarių ligomis, funkcinės būklės ir skausmo intensyvumo kaita, taikant bendrąją krioterapiją, magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. E. Milinavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika.- Kaunas, 2019, 41 psl.

Metodika. Tyrime dalyvavo pacientai sergantys degeneracinėmis sąnarių ligomis. Buvo

lyginamos dvi pacientų grupės – tiriamajai (poveikio) grupei taikyta daugiadisciplinė kompleksinė reabilitacijos programa ir bendrosios krioterapijos procedūros, kontrolinei grupei taikyta tik daugiadisciplinė kompleksinė reabilitacijos programa. Reabilitacijos ir bendrosios krioterapijos poveikis tirtas vertinant skausmo intensyvumą (VAS ir grafine skausmo skalėmis), funkcinę judėjimo būklę (modifikuotu Keitel testu), savarankiškumą kasdienėje veikloje (Barthel indeksu), blauzdos raumenų jėgą ir amplitudę prieš ir po reabilitacijos.

Išvados: Kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse stebėtas statistiškai reikšmingas funkcinės

būklės pagerėjimas po DKRP. Lyginant kontrolinės ir tiriamosios grupės rezultatus po reabilitacijos, nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas bendrosios krioterapijos poveikis pacientų funkciniam judėjimui ir savarankiškumui kasdienėje veikloje. Skausmo intensyvumas po reabilitacijos sumažėjo tiek kontrolinėje grupėje, tiek poveikio grupėje. Bendroji krioterapija neturėjo papildomos įtakos skausmo intensyvumo sumažėjimui. Statistiškai reikšmingo blauzdos raumenų jėgos ir amplitudės pagerėjimo tiriamojoje (poveikio) ir kontrolinėje grupėse nebuvo – įverčių pokytis abejose grupėse buvo statistiškai tapatus. Krioterapija neturėjo papildomos įtakos blauzdos raumenų jėgos ir amplitudės pagerėjimui. DKRP turėjo statistiškai reikšmingą poveikį blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgai, blauzdos amplitudei lenkimo ir tiesimo metu. Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėga statistiškai reikšmingai nepakito. Galima teigti, kad DKRP yra efektyvi asmenų, sergančių degeneracinėmis sąnarių ligomis funkcinės būklės, savarankiškumo kasdienėse veiklose atsikūrimui ir skausmo intensyvumo mažėjimui.

5

SUMMARY

Functional characteristics of the persons with degenerative diseases and the intensity of pain in the application of general cryotherapy, Master's thesis / scientific supervisor doc. dr. E. Milinavičienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Rehabilitation Clinic.- Kaunas, 2019, p. 41

Aim of the study: to evaluate the effect of general cryotherapy on functional condition and

intensity of pain in persons with degenerative joint disease. The objectives of the research are: 1. To evaluate changes in the state and autonomy of functional movement of persons with degenerative joint disease during rehabilitation using general cryotherapy 2. To evaluate the change in intensity of pain in persons with degenerative joint disease during general cryotherapy 3. To evaluate persons with degenerative joints diseases, knee extensor and flexor muscles strength and range of motion changes during rehabilitation using general cryotherapy.

Methodology. Patients with degenerative joint disease were included in the study. Two

groups of patients were compared - complex multidisciplinary rehabilitation program and general cryotherapy procedure applied to the test (exposure) group, with the control group applying only complex multidisciplinary rehabilitation program. The effects of rehabilitation and general cryotherapy were investigated by evaluating the intensity of pain (VAS and graphical pain scales), functional movement test (Modified Keitel test), independence in daily activities (Barthel index), knee extensor and flexor muslces strength and range of motion before and after rehabilitation.

Conclusions: A statistically significant improvement in functional status after rehabilitation

was observed both in the control and test groups. When comparing the results of the control and the test groups after the rehabilitation, the statistically significant positive effect of general cryotherapy on the functional movement and independence of the patients in daily activities was determined. The intensity of pain after rehabilitation decreased both in the control group and in the test group. Cryotherapy had no additional effect on the reduction in pain intensity. There was no statistically significant improvement in the knee extensor and flexor muscles strength and range of motion in the investigated exposure and control groups - the change in the estimates in both groups was statistically identical. Cryotherapy did not have any additional impact on the improvement of knee extensor and flexor muscles strength and range of motion of the lower leg. The rehabilitation program had a statistically significant effect on knee flexor muscle strenght and range of motion. The knee extensor muscle strenght did not change significantly.

6

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimui atlikti 2018-11-27 gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas Nr. BEC – MF– 825

7

SANTRUMPOS

AS – ankilozinis/ankilozuojantis spondilitas BI – Barthel (Bartelio) indeksas

BKP – bendrosios krioterapijos procedūros

DAS – Disease activity score, reumatoidinio artrito ligos aktyvumo indeksas DKRP – daugiadisciplininė kompleksinė reabilitacijos programa

OA – osteoartritas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija RA – reumatoidinis artritas

8

ĮVADAS

Degeneracinės sąnarių ligos yra labai svarbi darbingumą ir funkcionavimą apribojanti būklė. Ši ligų grupė kitaip vadinama artritais/artropatijomis. Artritai gali būti uždegiminiai ir neuždegiminiai (osteoartritai). Remiantis Lietuvos higienos instituto duomenimis su šiomis ligomis susiduria 13% bendrosios populiacijos žmonių mūsų šalyje. Artritas sukelia didžiulę negalią išsivysčiusiose šalyse. Pagrindinis simptomai siejami su šios ligų grupės pasireiškimu yra skausmas, kuris ir paskatina pacientus ieškoti medicininės pagalbos. [1] Pirminis gydymo tikslas yra kontroliuoti ligos eigą, tačiau antrinis, bet ne mažiau svarbus tikslas yra kuo ilgiau išsaugoti paciento gyvenimo kokybę ir pasitenkinimą. Nors ši ligų grupė yra nepagydoma, tačiau mažinant skausmą ir gerinant sąnarių funkciją pacientai gali gyventi visavertį gyvenimą. [2] Paplitimo dažnis gali svyruoti dėl vertinimo metodo (klinikinis/ radiologinis vertinimas), tačiau dažniausiai artritų pažeidžiamas sąnarys yra kelio sąnarys. [3] Artropatijų gydymas susideda iš medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo. Šiame darbe plačiau bus nagrinėjamas vienas iš nemedikamentinio gydymo komponentų – bendroji krioterapija ir jos poveikis pacientų, sergančių degeneracinėmis sąnarių ligomis, funkcinei būklei ir skausmo intensyvumui.

Krioterapija yra kūno šaldymas terapiniais tikslais. Ji skirstoma į vietinę ir bendrinę. Šiuo metu šalčio terapija jau yra gan plačiai taikoma medicinoje, tačiau vietinė krioterapija vis dar išlieka dažniau taikoma šalčio terapijos rūšis. Šiame darbe nagrinėsiu rečiau naudojamos - bendrosios krioterapijos poveikį degeneracinėms ligoms. Bendrosios krioterapijos procedūra yra viena iš fizioterapijos rūšių. Plačiausiai bendroji krioterapija yra taikoma skeleto-raumenų sistemos ligų gydymui. Šiam gydymui naudojama temperatūra žemiau -100°C ir procedūra atliekama specialioje kameroje. Greitas ir sisteminis šalčio poveikis lemia šio gydymo metodo fiziologinį efektyvumą. [1] Savo darbu siekiu nustatyti teigiamą bendrosios krioterapijos poveikį asmenims, sergantiems degeneracinėms ligoms. Lyginsiu pacientų grupę, gaunančią tradicinę daugiadisciplinę kompleksinę reabilitacijos programą, su grupe, kuri papildomai gavo bendrosios krioterapijos procedūras ir nagrinėsiu funkcinės būklės bei skausmo pokyčius.

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: įvertinti bendrosios krioterapijos poveikį funkcinei būklei ir skausmo

intensyvumui asmenims, sergantiems degeneracinėmis sąnarių ligomis.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti asmenų, sergančių degeneracinėmis sąnarių ligomis, funkcinės judėjimo būklės ir savarankiškumo pokyčius reabilitacijos eigoje taikant bendrinę krioterapiją

2. Įvertinti asmenų, sergančių degeneracinėmis sąnarių ligomis, skausmo intensyvumo pokytį reabilitacijos eigoje taikant bendrinę krioterapiją

3. Įvertinti asmenų, sergančių degeneracinėmis sąnarių ligomis, blauzdos raumenų jėgos ir amplitudės pokyčius reabilitacijos eigoje taikant bendrinę krioterapiją

10

1 LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Daugiadisciplininė kompleksinė reabilitacijos programa

Daugiadisciplininės kompleksinės reabilitacijos programos (DKRP) pagrindas yra biopsichosocialinis ligos modelis. Tokie terminai kaip daugiadisciplininė/ biopsichosocialinė/ funkcinė reabilitacija yra plačiai naudojami, tačiau jų apibrėžimas nėra tikslus, tad tai įneša daug painiavos. Nepaisant sudėtingos nomenklatūros, DKRP lėtinį skausmą apibūdina kaip tarpusavio sąveikos rezultatą tarp fizinio, psichologinio ir socialinio/užimtumo faktorių. Pastaraisiais metais daugiadisciplininė kompleksinė reabilitacijos programa tapo alternatyvus gydymo būdas lėtiniam skausmui ir fukcinės būklės pagerinimui. Manoma, kad DKRP sumažina nedarbingų dienų skaičių ir pagreitina pacientų gįžimą į darbą ar kitą kasdienę gyvenimo veiklą. [46]

DKRP sudaro kiekybinis fizinės funkcijos ir psichologinių faktorių vertinimas, kurie įeina į terapinį procesą. Įvairūs testai, kurie matuoja amplitudes, jėgą, išvermę ir kordinaciją yra nuolat kartojami reabilitacijos proceso metu, taip pat pacientas įtraukiamas į procesą ir išsako grįžtamąjį ryšį apie savo sveikatą – visi šie faktoriai leidžia koreguoti reabilitacinį gydymą ir suteikti pacientui pasitenkimą DKRP. DKRP įprastai turi specialią reabilitacinę irangą, kurią naudoja tinkamai apmokyti kineziterapeutai. Taip pat kai kurie reabilitacijos centrai gali pasiūlyti sportinius, aerobinius pratimus, fitneso įrangą. Be to įprastai dar yra siūlomos atsipalaidavimo ir ergonominės programos, taip pat teikiama psichologinė parama viso gydymo metu. Fizinės būklės atsistatymą ir pagerinimą skatina ir užimtumo terapija, kuri koncentruojasi į funkcinių užduočių vykdymą.

DKRP reabilitacijos tikslai: • Atstatyti sąnarių amplitudę

• Atstatyti raumenų koordinaciją ir judesio kontrolę • Pagerinti raumenų ištvermę

• Pagerinti bendrą būklę

• Išmokyti pacientus skirtumų tarp normalaus fizinio krūvio ir persitempimo • Sumažinti baimės ir vengiančio elgesio šablonus

• Spręsti psichologines/ socialines/ užimtumo kliūtis, padėti grįžti į kasdienę veiklą [47] Scascighini ir kt. sisteminėje apžvalgoje aprašyti vidutiniai-stiprūs efektyvuvo įrodymai lėtinio skausmo gydyme sergant raumenų-skeleto sistemos ligomis taikant DKRP [48].

11

1.2 Krioterapijos istorija ir fiziologiniai mechanizmai

Krioterapija yra sudurtinis žodžių derinys: „Krio“ kilo iš graikų kalbos termino „Kruos“, verčiamo kaip šaltis, ir „Terapija“ – analogiška graikiškam žodžiui „Therapeia“. Ledo ir kitų šaltų kompresų naudojimas vietiniam skausmo simptomų gydymui ir uždegimo mažinimui mena daugelį dešimtmečių. Krioterapija yra viena plačiausiai naudojamų fizinės medicinos sričių skeleto-raumenų sistemos gydymui. Šalčio aplikacijos jau nuo seniausių laikų buvo žinomos kaip turinčios teigiamą terapinį žmogaus organizmui. Hipokrato aforizmuose šalčio ir ledo panaudojimas rekomenduotinas kaip būdas sumažinti audinių tinimą ir malšinti skausmą, [4] o senovėje sportininkai dažnai naudodavo ledinio vandens vonias, nes šaltas vanduo padėdavo jiems greičiau atsistatyti tarp sunkių treniruočių. Prieš maždaug 40 metų įvyko revoliucija krioterapijos srityje – Japonijoje prof. Toshiro Yamauchi sugalvojo pradėti taikyti bendrosios krioterapijos procedūrą reumatinių ligų gydymui ir galiausiai šis gydymo būdas paplito po visą pasaulį. [5] Krioterapija turi tris pagrindinius privalumus: skausmą malšinantis poveikis, priešuždegiminis poveikis ir patinimų mažinimas. Organizme sukeliamas staigus ir žymus odos temperatūros sumažėjimas, taip pat raumenų ir sąnarių temperatūros pokyčiai, tačiau lyginant su oda, šis poveikis saikingesnis ir mažiau staigus [4] Krioterapija taip pat skatina arteriolių ir kapiliarų vazokonstrikciją odoje, taip sumažinant vietinę kraujo apytaką šalčio ekspozicijos vietoje. [6] Analgezija atsiranda dėl tiesioginio šalčio poveikio - nervinio impulso sklidimo greičio bei nociceptorių jautrumo slopinimo paviršinėse nervinėse skaidulose [4] bei netiesioginio poveikio - mažinamas audinių tinimas ir raumenų spazmai. Taip pat poveikis pasiektas gerinant nuotaiką, fizinę ištvermę ir skatinant gijimo procesus [6]. Veikiant šiems anksčiau išvardintiems mechanizmams pacientas gali sklandžiau pradėti ir tęsti daugiadisciplininę kompleksinę reabilitacijos programą, kuri turi efektą skausmo mažinimui, gyvenimo kokybės pagerinimui ir grįžimui į darbą. Nors daug fizinės medicinos ir reabilitacijos priemonių, kaip atskiri komponentai, pvz.: masažas, rodo teigiamą lėtinio skausmo mažinimo efektą, tačiau ilgalaikis skausmą malšinantis poveikis yra nepatenkinamas todėl reikia ieškoti papildomų būdų paciento funkcinės būklės pagerinimui [7].

1.3 Krioterapijos apibendrinimas

Krioterapijos rūšys

Krioterapija yra skirstoma į dvi rūšis – vietinę ir bendrinę krioterapiją t.y. metodas gali būti taikomas tiek visam kūnui, tiek atskiroms kūno dalims. Šios fizinės medicinos rūšies populiarumas

12 vis auga sulig kiekvienais metais. Dažniausiai naudojamos krioterapijos procedūros yra ledo ar šalčio kompresai, šalčio „rankovės“ (cuffs), šalto oro srovės (cold air), šaldantys purškalai, ledo vonios ar vonelės, bendrosios krioterapijos procedūros (BKP) ar visų šių procedūrų deriniai [8,9].

Krioterapijos panaudojimo sritys

Viso kūno krioterapija yra gydymo metodas taikomas judamojo-atramos aparato pažeidimams, nervų sistemos ligoms, psichiatrijoje, dermatologijoje, laringologijoje. [6] Pacientų gydymas šalčiu kriokamerose yra labai naudingas skeleto – raumenų sistemai, ypač asmenims, sergantiems osteoartritu, reumatoidiniu artritu, ankilozuojančiu spondilitu, psoriaziniu artritu, esant potrauminiams pakitimams, išsėtinei sklerozei ir spastinei parezei, taip pat ir fibromialgijai. [10-12, 25,26]. Krioterapija yra vienas iš daugelio gydymo būdų, taikomų, asmenims sergantiems reumatinėmis ligomis, tačiau tyrimų išvados yra gana ribotos dėl mažo atliktų darbų skaičiaus ir kokybės [4].

Krioterapijos indikacijos, kontraindikacijos ir nepageidaujami reiškiniai

Bendroji krioterapija yra medicininė procedūra, todėl ji turi turėti indikacijų ir kontraindikacijų sąrašą. Krioterapijos indikacijos: degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos, fibromialgija, osteoporozė, lėtinio skausmo sindromas, fantominis skausmas, lėtinio nuovargio sindromas, raumenų skausmas/maudimas, depresija ir nuotaikos sutrikimai, imuninės sistemos stimuliacija [10].

Krioterapijos kontraindikacijos: klaustrofobija, Raynaud fenomenas, krioglobulinemija, alergija šalčiui/šalčio netoleravimas, atviros žaizdos, gangrena, venų uždegimas ir tromboembolija, ženkli anemija, hemofilija, vietiniai kraujo apytakos sutrikimai, simpatinė neuropatija, galūnių jutimų sutrikimai, hipotirozė, kacheksija, sunkūs psichikos sutrikimai, piknaudžiavimas alkoholiu, gliukokortikoidų vartojimas, ūminės kvėpavimo takų ligos, širdies sistemos ligos, vėžys. [10-12] Šios nepageidaujamos reakcijos yra retos, tačiau gali būti išvengiamos, jei laikomasi visų saugumo reikalavimų. [13,14].

Bendrosios krioterapijos procedūros naudojamos sveikatinimui ir sporto medicinoje tam, kad padėtų palaikyti gerą sveikatos būklę, tačiau ši fizinės medicinos rūšis gali turėti ir nepageidaujamų reakcijų. Bendrosios krioterapijos galimi šalutiniai poveikiai yra skausmas, odos pažaida ar periferinių nervų pažaida. Kai tinkamai atliekama ir prižiūrima procedūros eiga, bendrosios krioterapijos procedūra yra saugi ir nėra žalinga nei plaučiams, nei širdies funkcijai, tačiau yra pastebėtas kliniškai nereikšmingas sistolinio kraujo spaudimo padidėjimas, todėl pacientams sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis nepatartina bendrosios krioterapijos procedūra. [7,15-17]

13 Taip pat dažnai žmonėms kyla klausimų, ar procedūra tikrai tinkama senyvo amžiaus pacientams, nes šie pacientai sudaro didžiąją dalį degeneracinėmis ligomis sergančių žmonių populiacijos. Šiuo metu pasaulyje yra per mažai mokslinių darbų, kurie apibūdintų bendrosios krioterapijos poveikį vyresniems žmonėms, tačiau remiantis publikuotų straipsnių apžvalga, galima teigti, jog bendrosios krioterapijos procedūra yra saugi senyvo amžiaus žmonėms[18].

1.4 Degeneracinės ligos

Sąnario skausmas dažnai yra susijęs su sąnario struktūrų degeneracija ar uždegiminiais pokyčiais, o kartais ir abiem veiksniais iš karto. [19] Remiantis PSO, senėjimas yra natūralus vystymosi etapas. Senstant mažėja vandens kiekies raiščiuose ir sausgyslėse, jie tampa mažiau elastingi, rigidiški, silpni ir visa tai atsiliepia sąnarių mobilumui. Kaulų-raumenų sistemos pokyčiai veda į degeneracinių ligų vystymąsi. Sąnarių osteoartritas yra didžiausia degeneracinių reumatinių ligų grupė. Dažniausi artrito pažeidžiami sąnariai yra: kelių, klubų, stuburo ir plaštakų. Degeneracinės ligos gali būti kartu su uždegiminiu procesu – tuomet jos vadinamos uždegiminėmis reumatinėmis ligomis. Uždegiminės reumatinės ligos, manoma, kad yra sukeliamos kompleksinės genų ir aplinkos sąveikos, o tai gali sukelti imunines ir uždegimines reakcijas organizme – šios laikui bėgant sukelia lėtinius uždegiminius procesus. Dažniausia uždegiminė reumatinė liga – reumatoidinis artritas. [20] Pasak Svraka ir kt. 50% reumatinių ligų yra degeneracinės reumatinės ligos, 10% uždegiminės ir 40% ekstraartikulinės-kilmės. Degeneracinių sąnarių ligų gydymas yra skirtingas, priklausomai nuo ligos sunkumo, paciento lūkesčių ir aktyvumo lygio. Pagrindinis degeneracinių sąnarių ligų gydymas yra medikamentinis, tačiau šalia medikamentinio gydymo gali būti naudojama ir fizinės medicinos gydymo metodai, tarp jų ir krioterapija. Šie metodai padeda didinti raumenų jėgą, sąnarių stabilumą ir judrumą. [21] Kituose skyriuose bus aptariamos dažniausios sąnarių ligos ir bendrosios krioterapijos įtaka joms.

Osteoartritas ir bendroji krioterapija

Osteoartritas – degeneracinė sąnarių liga, kuri pasireiškia sąnarinės kremzlės degeneracija, kaulo kraštų hipertrofija ir sinovijinės membranos pokyčiais. Kai kremzlė minkštėja ir yra, kaulas tampa pažeidžiamas, atsiranda sąlygos kaulo irimui. Tuo pačiu metu vyksta ir naujo nelygaus kaulinio audinio formavimasis, kurį sukelia netolygus osteofitų augimas – dėl šių veiksnių pacientui sukeliamas skausmas ir judesiai tampa riboti. OA (osteoartritas) yra viena dažniausių artrito formų ir tai viena svarbiausių priežasčių, sukeliančių ilgalaikę negalią. Šiuo metu nėra gydymo OA, todėl

14 pagrindinis tikslas yra ligos simptomų valdymas. Galimi gydymo variantai yra medikamentinis gydymas, mankšta, chirurginis gydymas ir šalčio/šilumos terapija. Labiausiai į OA linkęs sąnarys yra kelio, kuris dėl didelės apkrovos, nutukimo, traumų ar kai kurių metabolinių ligų linkęs į greičiausią pažaidą [13]. Dėl šių priežasčių analizės subjektas pasirinktas kelio sąnarys. Daniszewska ir kt. [22] pastebėjo, kad serija BKP su kineziterapija pacientams su kaklinės stuburo dalies OA reikšmingai sumažina skausmą ir pagerina judesio amplitudę. Apžvalgoje lyginamas vietinės ir bendrosios krioterapijos nuskausminimo efektyvumas pacientams su lėtinėmis degeneracinėmis ligomis, Miller ir kt. teigia, kad lyginant vietinę ir bendrinę šalčio terapiją geriausias rezultatas yra pasiekiamas naudojant bendrosios krioterapijos procedūras [23]. Taip pat panašus rezultatas vietinės ir bendrosios krioterapijos procedūrų buvo gautas studijoje, kurią atliko Osowska ir kt., kur gauti panašiai efektyvūs krioterapijos rezultatai abiejose tiriamosiose grupėse nagrinėjant kelio OA. [24] Chrusciak ir kt. pastebėjo, kad po dešimties bendrosios krioterapijos procedūrų statistiškai reikšmingas pagerėjimas pasireiškė 78% pacientų. Pacientams sumažėjo skausmo intensyvumas, dažnis, analgetikų naudojimas ir fizinės veiklos ribojimas [25].

Reumatoidinis artritas ir bendroji krioterapija

Reumatoidinis artritas yra lėtinė, autoimuninė, sisteminė jungiamojo audinio liga, kurios etiologija nėra pilnai suprasta. RA (reumatoidinis artritas) priskiriamas degeneracinių uždegiminių ligų grupei. Liga apibūdinama nespecifiniu simetrinių sąnarių uždegimu, ekstraartikuliniais požymiais ir organų pažaida, kuri veda į negalią ir ankstyvą mirtį [26]. Ši liga, nepaisant gydymo, turi lėtinę eigą su paūmėjimais ir remisijomis. Uždegiminis procesas prasideda sąnarių sinovijoje ir progresuoja iki visiškos sąnarių destrukcijos, deformacijų, neįgalumo ir ankstyvos mirties [27.] Sąnarių destrukcija kiekvienam pacientui yra skirtinga ir yra neįmanoma prognozuoti pogresavimo. Reumatoidinio artrito progresavimas sukelia skausmą, blogėjančią fizinę būklę, nuovargį ir tai lemia funkcinės būklės sutrikimus ir negalią, galiausiai taip blogėja ir gyvenimo kokybė. Priklausomai nuo klinikinės formos ir ligos dinamikos, visapusiškas gydymas yra naudojamas sumažinti ligos aktyvumą ir skausmą, išvengti sąnarių pažaidos ir funkcijos praradimo, kuo ilgiau išsaugoti galimybę dirbti, dalyvauti visuomeninėje veikloje, turėti patenkinamą gyvenimo kokybę. Šiems tikslams įgyvendinti šalia farmakoterapijos naudojama nemažai fizinės medicinos komponentų [28]. Manoma, kad reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams, BKP gali sumažinti DAS, nors mechanizmai nėra pakankamai aiškūs [29]. Nepaisant skiriamos medikamentinės terapijos, reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams labai svarbu sukurti fizinio aktyvumo strategiją, kuri leistų pasiekti teigiamų rezultatų be ligos paūmėjimo rizikos. Krioterapija kartu su kitais fizinės medicinos komponentais yra

15 svarbus komponentas mažinant uždegiminį procesą po fizinio krūvio [30]. Hirvonen ir kt. atliko tyrimą pacientams, sergantiems RA, kuriuo lygino vietinę krioterapiją su bendrąja krioterapija. DAS ir skausmas sumažėjo visose tiriamosiose grupėse statistiškai reikšmingu skirtumu be žymesnių pokyčių tarp grupių. Skausmo sumažėjimas buvo reikšmingai didesnis bendrosios krioterapijos grupėje, lyginant su vietine krioterapija [31]. Kitą šiame darbe aptariamą tyrimą atliko Ksiezopolska-Orlowska ir kt., kuriame lygino RA sergančius pacientus. Buvo dvi pacientų grupės – vieną grupę sudarė pacientai, kurie gavo tik BKP, kitą – pacientai, kurie gavo kineziterapiją ir BKP. Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą ligos aktyvumo sumažėjimą abiejose grupėse, tačiau kombinuotos terapijos grupėje teigiami efektai išsilaikė ilgiau. Skausmo sumažėjimas kombinuotos terapijos grupėje siekė net 30% [32]. Dar vienas tyrimas buvo atliktas Gizinska ir kt. – lyginta bendrosios krioterapijos ir kineziterapijos grupė su grupe, kuri gavo daugiadisciplinę kompleksinę reabilitacijos programą, pacientams sergantiems RA. Rezultatai parodė reikšmingą DAS sumažėjimą abiejose grupėse, tačiau rytinis sąstingis buvo mažesnis tik krioterapijos grupėje. Skausmo sumažėjimas tradicinės reabilitacijos grupėje stebėtas 17% tiriamųjų, krioterapijos grupėje - 21% [33].

Ankilozinis spondilitas ir bendroji krioterapija

Kita nagrinėjama liga taip pat priklauso uždegiminių reumatinių ligų grupei – tai ankilozuojantis spondilitas. Ši liga daugiausiai pažeidžia ašinį skeletą ir sakroilijinius sąnarius. Liga taip pat gali paveikti ir periferinius sąnarius, odą, akis, žarnyną ir plaučius [34]. Pagrindiniai simptomai yra skausmas ir sąstingis apatinėje nugaros dalyje ir kituose stuburo regionuose, kurie gali progresuoti į struktūrinius ir funkcinius pokyčius. Pagrindinis AS (ankilozuojančio spondilito) gydymo metodas išlieka kineziterapija su medikamentais, nors supratimas apie ligą ir jos gydymą labai patobulėjo [35-37]. Studijos parodė, kad medikamentinių ir nemedikamentinių priemonių kombinacija ankilozinio spondilito gydyme turi sinergistinį poveikį, mažina skausmą, gerina funkcinę būklę bei gerina gyevnimo kokybę [23,24,38]. Bendrosios krioterapijos procedūros AS sergantiems pacientams turėjo naudingą įtaką vegetacinei nervų sistemai, lipidų profiliui, antioksidacinei būklei [39], mažino uždegiminius procesus ir pagerino reologines kraujo savybes [40]. Ankilozinio spondilito ir bendrosios krioterapijos sąveikos studijos yra gana ribotos – rasta tik viena kokybiška AS ir BKP studija. Stanek ir kt. atliktoje studijoje buvo tiriama bendrosios krioterapijos procedūrų įtaka BASDAI, BASFI, BASMI indeksams ir skausmo intensyvumui pacientams, sergantiems AS. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: viena grupė gavo tik kineziterapijos procedūras, kita grupė – kineziterapiją ir BKP. Rezultatai parodė statistiškai reikšmingus BASDAI, BASFI, BASMI indeksų ir VAS kitimus lyginant grupes tarpusavyje –

16 rezultatai buvo geresni kombinuotos terapijos grupėje. Grupėje, kuri dalyvavo ir kineziterapijoje ir bendrojoje krioterapijoje, pademonstravo 2 kartus geresnius rezultatus lyginant su kineziterapijos grupe [38].

Įvairios degeneracinės sąnarių ligos ir bendroji krioterapija

Dalis tyrėjų atliko degeneracinių ligų ir krioterapijos nagrinėjimą savo studijose aptardami įvarias degeneracines ligas – šiuos tyrimus ir aptarsiu šioje pastraipoje. Atliktoje prospektyvinėje studijoje, kurį atliko Braun ir kt. dalyvavo pacientai, sergantys AS ir RA. Pacientams sergantiems AS statistiškai reikšmingai sumažėjo BASDAI indeksas ir skausmas pagal VAS. RA sergantiems pacientams statistiškai reikšmingai sumažėjo VAS ir DAS. Skausmo susilpnėjimas buvo stebimas net virš 2 mėnesių RA sergantiems pacientams, o AS sergantiems – virš mėnesio [41]. Lange ir kt. atliktos studijos tikslas buvo palyginti bendrosios krioterapijos poveikius skausmo pažinimui ir ligos aktyvumo mažinimui. Iš tiriamųjų 40% pacientų sirgo RA, 30% AS, 30% psoriaziniu artritu. Rezultatai rodo statistiškai reikšmingą skausmo sumažėjimą, funkcinės būklės pagerėjimą. Tyrėjai taip pat nustatė statistiškai reikšmingą DAS sumažėjimą, pacientams, sergantiems reumatoidiniu ir psoriatiniu artritais po bendrosios krioterapijos procedūrų [42]. Tyrime, kurį atliko Metzger ir kt., dalyvavo pacientai sergantys įvarios etiologijos degeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip: pirmine fibromialgija (40,7%), reumatoidiniu artritu (17,3 %), lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu (16,4 %), ankiloziniu spondilitu (10,9 %), osteoartritu (9,1 %) ir kitomis autoimuninėmis ligomis (5,4%). Gauti nuskausminančio poveikio statistiškai reikšmingi rezultatai, todėl teigiama, kad sumažėjus skausmui galima intensyvesnė kineziterapija, ir tai lemia geresnius reabilitacijos rezultatus [43].

17

2 TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas vyko 2018 metų lapkričio - 2019 kovo mėnesiais. Tyrimas atliktas AB „Eglės sanatorijoje“ Birštono medicininės reabilitacijos skyriuje. Tyrimams atlikti gautas AB „Eglės sanatorijoje“ direktoriaus medicinai pavaduotojo leidimas. Pacientų duomenų apsauga ir konfidencialumas užtikrintas kodavimo principu. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes:

Tiriamajai grupei (n=15) taikyta:

• Daugiadisciplininė kompleksinė reabilitacijos programa • Bendroji krioterapija (n ≥ 5) procedūros

Kontrolinei grupei (n=15) buvo taikyta:

• Daugiadisciplininė kompleksinė reabilitacijos programa

Tiriamieji buvo vertinami du kartus: reabilitacijos pradžioje ir reabilitacijos pabaigoje. Demografiniams duomenims ir skausmo vertinimui naudota autorės sudaryta anketa. Blauzdos raumenų jėgos, amplitudės ir apatinės dalies modifikuotas funkcinės būklės vertinimas Keitel testu pasirinktas pastebėjus, jog visi pacientai skundėsi kelio sąnarių skausmais.Taip pat vertintas savarankiškumas kasdienėse veiklose. Pacientų funkcinė judėjimo būklė ir savarankiškumas vertinti modifikuotu Keitel testu, Barthel indeksu, blauzdos tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėga – Lovett testu, taip pat vertinta blauzdos judesių amplitudė goniometru. Daugiadisciplininės kompleksinės reabilitacijos programos trukmė 17 ± 2,36 dienų. Pacientams kompleksinės reabilitacijos metodikos ir priemonės buvo parengtos individualios reabilitacijos programos atsižvelgus į jų klinikinę ir funkcinę būklę, kurias vykdė reabilitacijos specialistų komanda: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, bendrosios praktikos slaugytojas, psichologas, socialinis darbuotojas, logopedas. Į komandą buvo įtraukti ligonis ir jo šeimos nariai. Antruoju reabilitacijos etapu kiekvieną savaitę vyko reabilitacijos specialistų komandos narių susitikimai, kuriuose buvo vertinami ligonių pasiekti rezultatai, koreguojama reabilitacijos programa ir numatomi uždaviniai tolesniam reabilitacijos etapui. Reabilitacijos programa buvo vykdoma šešias dienas per savaitę. Kompleksinės reabilitacijos programą sudarė: 1. Gydymas vaistais. 2. Individualizuota kineziterapija. 3. Ergoterapija. 4. Fizioterapija. 5. Gydomasis masažas. 6. Psichoterapija. 7. Kalbos korekcija. 8. Socialinio darbuotojo konsultacijos. 9. Ortopedo konsultacijos. 10. Paciento ir jo artimųjų mokymas. Tiriamajai (poveikio) grupei papildomai FMR gydytojo buvo paskirtos bendrosios krioterapijos procedūros (mažiausiai penkios), kurios buvo atliekamos vieną ar du kartus per savaitę, vieną kartą

18 per dieną. Po reabilitacijos, buvo pakartotinai atliktas abiejų grupių tiriamųjų funkcinės judėjimo būklės modifikuotu Keiteil testu ir savarankiškumo vertinimas Barthel indeksu. Pakartotas blauzdos raumenų jėgos ir amplitudės vertinimas. Tyrimo pabaigoje pakartotinai atlikta anketinė apklausa skausmo intensyvumo vertinimui.

2.2 Tyrimo objektas

Asmenų atrankos kriterijai:

• Asmuo, kurio reabilitacijos išlaidos kompensuojamos PSDF lėšomis; • Diagnozuota degeneracinė sąnarių liga;

• Paciento savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime;

• Nėra kontraindikacijų bendrosios krioterapijos procedūrai (tiriamajai-poveikio grupei);

Tyrime dalyvavo AB „Eglės sanatorijoje“ Birštono medicininės reabilitacijos skyriuje reabilituojami pacientai, sergantys degeneracinėmis sąnarių ligomis: 30 asmenų, iš jų 25 moterys (83,3 proc.) ir 5 vyrai (16,7 proc.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes:

• Tiriamoji (poveikio) grupė – 15 (12 moterų ir 3 vyrai); • Kontrolinė grupė – 15 (13 moterų ir 2 vyrai)

Asmenų, sergančių degeneracinėmis sąnarių ligomis, demografiniams duomenims, funkcinei būklei, savarankiškumui kasdienėse veiklose bei skausmo intensyvumui vertinti buvo taikomi šie vertinimo metodai:

• tyrimo autorės sudaryta anketa;

• skausmo vertinimas vizualinė analoginė skausmo skalė (VAS); • grafinė skausmo skalė

• funkcinės judėjimo būklės vertinimas Modifikuotu Keitel testu • savarankiškumo kasdienėje veikloje vertinimas Barthel indeksu • blauzdos raumenų jėgos vertinimas Lovett testu

• blauzdos judesio amplitudės vertinimas goniometru

2.3 Tyrimo metodai

Bendrosios krioterapijos procedūra (BKP) – tai trumpa kūno ekspozicija labai šaltame

ore specialiai suprojektuotose šalčio kamerose. BKP atliekama šalčio kameroje, kuri susideda iš dviejų atskirų patalpų – paruošiamosios ir pagrindinės patalpos. Temperatūra kamerose: paruošiamojoje - nuo - 40 iki - 60 °C, pagrindinėje patalpoje - nuo -100 °C iki -160 °C. Procedūros trukmė: nuo 2 iki 6 min. (po 1 – 3 min. paruošiamojoje ir pagrindinėje kamerose). Rekomenduojama

19 pirmųjų BKP trukmė 2 min.: 30 s. – paruošiamojoje kameroje ir 1,5 min. pagrindinėje kameroje. Temperatūra: - 80 ° C – paruošiamojoje kameroje ir - 120 ° C – pagrindinėje kameroje. Kitų procedūrų trukmė ir temperatūros dydis gali būti koreguojami. BKP gali būti atliekamos kiekvieną dieną, kas antrą ar kas trečią dieną. Procedūrą atlieka darbuotojas (kineziterapeutas/ergoterapeutas/bendrosios praktikos slaugytojas), kuris gamintojo įgalioto atstovo yra supažindintas su kriogeninės kameros tinkamu naudojimu ir vadovaudamasis šios įrangos naudojimo instrukcija. Procedūros parametrus nustato procedūrą atliekantis darbuotojas prieš procedūrą, vadovaudamasis gydytojo paskyrimu. Procedūra atliekama 2 – 3 žmonėms vienu metu.

Paciento pasiruošimas procedūrai:

• Prieš procedūrą rekomenduojama 10 – 20 min. pailsėti, oda procedūros metu turi būti sausa; • Prieš procedūrą būtina nusiimti papuošalus, mobilųjį telefoną ir kitus elektroninius įrenginius

palikti kambaryje ar persirengimo spintelėje;

• Prieš procedūrą persirengti persirengimo kambaryje; Procedūros metu dėvėti:

• medvilninius apatinius rūbus arba maudymosi kostiumą – moterims, glaudes – vyrams, medvilnines/vilnones kojines (privalo turėti pacientas);

• medvilnines/vilnones pirštines, kepurę/ausinukes nuo šalčio, veido kaukę (gali turėti pacientas arba bus duodama prieš procedūrą darbuotojo);

• Procedūros metu dėvimi rūbai turi būti sausi.

Darbuotojas prieš BKP pacientą supažindina su jos atlikimo tvarka ir rekomenduoja jam visos procedūros metu aktyviai judėti (eiti sparčiu tempu vietoje, mosuoti rankomis). BKP metu pacientai yra nuolat stebimi darbuotojo. BKP metu atsiradus savijautos pablogėjimui, žmogus yra išleidžiamas per kriogeninės kameros „atsarginio išėjimo“ duris nepasibaigus BKP. Kitiems pacientams BKP yra tęsiama. Po BKP rekomenduojama 15 – 30 min. trukmės intensyvi fizinė veikla, atitinkanti fizinę būklę (velotreniruotė, greitas ėjimas, treniruotė treniruoklių salėje ir t.t.) [52].

Barthel (Bartelio) indeksas (BI) – naudojamas paciento nepriklausomumo vertinimui. BI

vertina 10 kasdienio gyvenimo sričių, iš kurių aštuonios gali būti apibūdinamos kaip savipriežiūros, o likusios dvi – su judrumu susijusios sritys. Kiekvieno klausimo balai yra susumuojami į bendrą įvertį nuo 0 (visiškai priklausomas) iki 100 (visiškai nepriklausomas). Užduočių vertinimas balais atskirose užduotyse yra skirtingas ( 0-5-10-15 balų). Nepriklausomumas yra apibūdinamas kaip pagalbos nereikalaujantis apsitarnavimas kasdienėje veikloje bei nepriklausomas judrumas. BI yra vienas plačiausiai naudojamų metodų įvertinti funkcinei būklei.

20

Modifikuotas Keitel testas – vertinama viršutinių arba apatinių galūnių funcinė judėjimo

būklė. Šio tyrimo atveju vertinta apatinių galūnių funkcija. Maksimali apatinių galūnių modifikuoto Keitel indekso vertė – 45 balai. Teste atliekama 12 užduočių, skirtų apatinėms galūnėms. Užduočių vertinimas balais atskirose užduotyse yra skirtingas ( 0-2-3-6 balai).

Vizualinė analoginė skausmo skalė (VAS) – tai yra kiekybinis skausmo vertinimas 10cm

linijoje. Skaičiai skalėje atitinka skausmo intensyvumą. Kairiausias skaičius 0 reiškia, kad žmogus šiuo metu skausmo nejaučia, o dešiniausias skaičius 10 – jaučiamas ekstremalus, blogiausias įsivaizduojamas skausmo intensyvumas.

Grafinė skausmo skalė – pateikiamos veido išraiškos, iš kurių pacientas pasirenka vieną,

labiausiai atitinkančią dabartinę jo skausmo būseną. Ši skalė labai tinkama vyresniems, mažiau apsiskaičiusiems žmonėms, nes yra lengvai suprantama. Kairiausias veidukas yra rodantis labai nežymų skausmą/skausmo nebuvimą, dešiniausias veidukas rodo stipriausią skausmą.

Lovett skalė – raumenų jėga vertinama pagal R. Lovett raumenų funkcijos įvertinimo

sistemą. Raumenų jėgos testavimo metu tiriamajam buvo nurodoma pradinė padėtis ir paaiškinamas judesys, kurį atliko vertinama raumenų grupė. Pacientui atlikus pilnos amplitudės judesį kineziterapeutas suteikdavo pasipriešinimą. Raumenų jėga vertinama balais nuo 0 iki 5. Šiam tyrime vertinta blauzdos raumenų jėga, atspindinti kelio sąnario funkciją.

Blauzdos judesių amplitudės matavimas goniometru – atliekant šį matavimą svarbu

naudoti vienodą metodiką, kurios pagrindas yra anatominė padėtis, t.y. 0 laipsnių judesio sąnaryje. Judesių amplitudei sąnariuose matuoti yra naudojami goniometrai. Goniometrą sudaro 2 liniuotės ir kampainis sutvirtinti tarpusavyje. Nejudanti goniometro dalis dedama išilgai anatominės galūnės ašies, goniometro centras turi sutapti su judesio centru sąnaryje, judanti goniometro dalis dedama išilgai galūnės pagal anatominę ašį ir juda kartu su galūne. Šiame tyrime matuota blauzdos judesių amplitudė – maksimalus lenkimas 135°, maksimalus tiesimas 0°. Blauzdos judesių amplitudė atspindi kelio sąnario funkciją.

2.4 Statistinė duomenų analizė

Statistinės duomenų analizės atlikimui naudotas R (The R Project for Statistical Computing) statistinių programų paketas ir Microsoft Office Excel 2019. Skaičiuotos charakteristikos: imties vidurkis, standartinis nuokrypis (SDV), mediana, pasiskirstymo dažnis (vienetais / procentais (%). Analizei naudotas reikšmingumo lygmuo 95%. Duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05. Duomenų normalingumui nustatyti naudotas „Shapiro–Wilk’o” testas. H0- tiriamasis skirstinys nesiskiria nuo

21 skirstiniu naudotas porinis Stjudento t testas, kai imčių vidurkiai priklausomi ir nepriklausomas Stjudento t testas, kai imčių vidurkiai nepriklausomi. Duomenims, kurie nebuvo normaliai pasiskirstę naudotas porinis „Wilcoxon‘o“ testas, kai imčių vidurkiai priklausomi ir neporinis „Wilcoxon‘o two sample test“, kai imčių vidurkiai nepriklausomi.

22

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Anketinių duomenų analizė

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių

Tyrimo metu buvo vertinami 30 tiriamųjų. 15 žmonių kontrolinėje grupėje bei 15 žmonių tiriamojoje grupėje. Apibendrinti duomenys pateikti lentelėje žemiau.

Lentelė 1. Tirtų grupių aprašomoji statistika

Kontrolinės grupės amžiaus pasiskirstymo histograma (Pav. 1.) pateikta žemiau. Historgramoje matyti, kad duomenys pasiskirstę normaliai todėl naudojamas normalusis skirstinys. Didžiausia dalis kontrolinės grupės pacientų – po penkis tiriamuosius buvo dviejuose amžiaus intervaluose: 1) grupėje nuo 50 iki 60 metų, 2) grupėje nuo 60 iki 70 metų. Jauniausias kontrolinės grupės pacientas buvo 36 metų amžiaus, vyriausias 84 metų amžiaus.

Pav. 1. Kontrolinės grupės pasiskirstymas pagal amžių.

Tai pat, pateikiama tiriamosios (poveikio) grupės amžiaus pasiskirstymo histograma (Pav. 2.). Iš histogramos matome, jog duomenys pasiskirstę normaliai. Daugiausiai tiriamųjų – šeši pacientai buvo amžiaus grupėje nuo 50 iki 60 metų. Jauniasias tiriamosios (poveikio) grupės pacientas buvo 35 metų, vyriausias 64 metų amžiaus.

Vidurkis SDV Mediana Min Max

Kontrolė 15 59.87 11.77 60 36 84 Tiriamieji 15 50.33 7.68 51 39 64 Tiriamųjų skaičius (N) Amžius 0 1 2 3 4 5 6 (30-40] (40-50] (50-60] (60-70] (70-80] (80-90] Daž n is Amžius

23

Pav. 2. Tiriamosios (poveikio) grupės pasiskirstymas pagal amžių

Sergamumas neuždegiminėmis degeneracinėmis sąnarių ligomis pastebimai didėja sulig amžiumi dėl degeneracinių procesų kremzlėje ir aplinkiniame jungiamajame audinyje, tačiau degeneracinės uždegiminės sąnarių ligos gali pasireikšti ir jauname amžiuje dėl autoimuninių-uždegiminių procesų [9,31].

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Kontrolinėje grupėje buvo 2 vyrai (13,33%) bei 13 moterų (86,67%). Tiriamojoje grupėje buvo 3 vyrai (20%) ir 12 moterų (80%). Apibendrinti duomenys pateikti žemiau (Pav. 3.)

Pav. 3. Lyčių pasiskirstymas grupėse 0 1 2 3 4 5 6 7 (30-40] (40-50] (50-60] (60-70] Daž n is Amžius 13.33 20.00 86.67 80.00 0 20 40 60 80 100 Kontrolė Tiriamieji Imtie s d alis (% ) Vyrai Moterys

24 Moterys žymiai dažniau serga degeneracinėmis sąnarių ligomis tiek remiantis šio tyrimo duomenimis, tiek mokslinių straipsnių duomenimis. Manoma, kad spartesnius degeneracinius procesus nulemia pomenopauziniai pokyčiai [9,44].

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal diagnozę

Tiriamosiosios ir kontrolinės grupės atstovai turėjo šias ligas: pirminė abipusė gonartrozė, spondilozė su radikulopatija, pirminė abipusė koksartrozė, psoriazinis artritas, reumatoidinis artritas, spondilolistezė ir ankilozinis spondilitas. Apibendrinti rezultatai pateikti žemiau (Pav. 4.)

Pav. 4. Diagnozių pasiskirstymas grupėse

Tiriamojoje grupėje dažniausia liga – reumatoidinis artritas – atitinkamai keturi pacientai (26,67 %). Kontrolinėje grupėje dažniausia liga buvo taip pat reumatoidinis artritas – trys pacientai (20%).

Analizuojant mokslinius straipsnis ir kitus literatūros šaltinius labai sunku rasti vieningą degeneracinių ligų klasifikaciją. Įprastai šios ligos išskiriamos į osteoartritą ir uždegimines degeneracines ligas. Pasak Svraka ir kt. 50% reumatinių ligų yra degeneracinės reumatinės ligos, 10% uždegiminės ir 40% ekstraartikulinės-kilmės [21], tačiau mano tyrime galimai dėl mažos imties, pusė pacientų sirgo uždegiminėmis degeneracinėmis, kita pusė neuždegiminėmis degeneracinėmis ligomis – po 15 pacientų. 0 5 10 15 20 25 30 Ligos d ažn is (% ) Kontrolė Tiriamieji

25

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal skausmo ir vaistų vartojimo dažnį

Anketoje tiriamieji galėjo skausmą diferencijuoti į 12 skirtinų sričių (Pav. 5.). Visi tiriamieji skundėsi kelio sąnarių skausmais (100%). Remiantis Costello ir kt. kelio sąnarys yra dažniausiai artrito pažeidžiamas sąnarys [13]. Apibendrintas skausmo pasiskirstymas pateiktas žemiau (Pav. 5.)

Pav. 5. Skaudančių sričių pasiskirstymas grupėse

Didžioji dalis apklaustųjų nuskausminamuosius vartojo kasdien/ arba beveik kasdien. Vaistų vartojimo dažnumas grupėse pateiktas žemiau (Pav. 6.)

Pav. 6. Vaistų nuo skausmo vartojimo dažnumas

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Ska u sm o d až n is (% ) Kontrolė Tiriamieji 26.67 66.67 6.67 13.33 53.33 33.33 0 10 20 30 40 50 60 70

Nevartoja Kasdien/beveik kasdien 2-3k/sav.

Vais tų n u o ska u sm o v ar to jimo d až n is (% ) Kontrolė Tiriamieji

26 Vaistų nuo skausmo vartojime žmonių nuomonės paprastai išsiskiria – pacientai arba dažnai ir piknaudžiaudami vartoja vaistus nuo skausmo arba nevartoja išvis, dažniausiai dėl to, kad nepadeda - per maža dozė ar pripratimas, arba nevartoja vaistų, nes tai reiškia „viena tablete mažiau“ [45].

3.2 Funkcinės būklės įvertinimas

Funkcinio judėjimo vertinimas modifikuotu Keitel testu

Tiriamosios bei kontrolinės grupės duomenys normaliai pasiskirstę. Atlikus porinį Stjudento t testą (Pav. 7.) nustatyta, jog modifikuoto Keitel testo balas statistiškai reikšmingai (p<0,05) padidėjo 11,67±5.24 balo tiriamojoje grupėje bei 12.80±7.07 balo kontrolinėje grupėje. Svarbu pabrėžti, jog lyginant abiejų grupių rezultatus po reabilitacijos, pritaikant nepriklausomą t testą, nustatyta, kad tiriamosios ir kontrolinės grupės imčių vidurkiai pagal modifikuotą Keitel testą statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi per 4,13±3,87 balo. Bendroji krioterapija turėjo teigiamos įtakos modifikuoto Keitel testo įverčiui.

Tyrimo rezultatai rodo, kad kompleksinė reabilitacija turi lemiamos įtakos funkcinei judėjimo būklei pagerinti tiek tiriamojoje (poveikio), tiek kontrolinėje grupėse. Prie kompleksinės reabilitacijos papildomai pridėjus bendrosios krioterapijos procedūras pasiekiamas reikšmingas funkcinės judėjimo būklės rezultatas. Rasti keli lietuviški tyrimai, kuris rodo, statistiškai reikšmingą teigiamą modifikuoto Keitel testo pokytį prieš ir po DKRP skeleto-raumenų ligoms [49,50]. Tyrimų, kuriuose būtų tirtas Keitel testas prieš ir po bendrosios krioterapijos procedūrų, sergant degeneracinėmis sąnarių ligomis, nerasta.

Pav. 7. Apibendrinti modifikuoto Keitel testo rezultatai

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Kontrolinė Tiriamoji Ke itel in d eksas b ala is Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos ** 78.33* 74.20* 66.67 61.40

*p<0,05 lyginant po reabilitacijos gautus duomenis su duomenimis gautais prieš reabilitaciją **p<0,05 lyginant po reabilitacijos gautus duomenis tarp grupių

27

Savarankiškumo kasdienėse veiklose vertinimas Barthel indeksu

Tiriamosios bei kontrolinės grupės duomenys normaliai pasiskirstę. Atlikus porinį Stjudento t testą (Pav. 8.) nustatyta, jog Barthel indekso balas statistiškai reikšmingai (p<0,05) padidėjo 9,66±5,43 balo tiriamojoje grupėje, bei 9,33±6,18 balo kontrolinėje grupėje. Svarbu pabrėžti, jog lyginant abiejų grupių rezultatus po reabilitacijos, pritaikant nepriklausomą t testą, nustatyta, kad tiriamosios ir kontrolinės grupės imčių vidurkiai pagal Barthel indeksą statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi per 4.00±3.24 balo. Krioterapija turėjo teigiamos įtakos Barthel indekso įverčiui.

Tyrimo rezultatai rodo, kad kompleksinė reabilitacija turi lemiamos įtakos pacientų savarankiškumo kasdienėje veikloje pagerėjimui tiek tiriamojoje (poveikio), tiek kontrolinėje grupėse. Prie kompleksinės reabilitacijos papildomai pridėjus bendrosios krioterapijos procedūras pasiekiamas reikšmingas savarankiškumo kasdienėje veikloje pagerėjimas. Rasti keli lietuviški tyrimai, kuris rodo, statistiškai reikšmingą teigiamą Barthel indekso pokytį prieš ir po DKRP skeleto-raumenų ligoms. [49,50]. Tyrimų, kuriuose būtų tirtas Barthel indeksas prieš ir po bendrosios krioterapijos procedūrų, sergant degeneracinėmis sąnarių ligomis, nerasta

Pav. 8. Apibendrinti Barthel indekso rezultatai

3.3 Skausmo įvertinimas

Skausmo intensyvumas prieš reabilitaciją ir po jos įvertintas dvejais būdais – skausmo VAS skale bei grafiniu vertinimu (skausmo „veidukais“) žr. priedas ANKETA. Po reablitacijos skausmas statistiškai reikšmingai (p<0,05) sumažėjo tiek tiriamojoje tiek kontrolinėje grupėse. Palyginus

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Kontrolė Tiriamieji Bart h el in d eksas b ala is Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos

*p<0,05 lyginant po reabilitacijos gautus duomenis su duomenimis gautais prieš reabilitaciją **p<0,05 lyginant po reabilitacijos gautus duomenis tarp grupių

88.67* 92.67*

79.33 83.00

28 tiriamosios bei kontrolinės grupės duomenis po reabilitacijos nustatyta, jog krioterapija neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos skausmo sumažėjimui.

Tiriamojoje grupėje skausmas sumažėjo 2,36±1,34 VAS balo, kontrolinėje grupėje 1.96±1.02 VAS balo (Pav. 9.).

Pav. 9. Skausmo intensyvumo palyginimas

Remiantis Guillot ir kt. apžvalga pacientams, sergantiems RA, po bendrosios krioterapijos skausmas sumažėjo nuo 5,3 ± 2,0 (p<0,05) iki 3,5 ± 2,6 (p<0,05) [40]. Tyrime, kurį atliko Cruzciak ir kt. pacientams, sergantiems osteoartritu, po bendrosios krioterapijos skausmas sumažėjo nuo 5.1 ±1.9 (p<0,05) iki 2.6 ±1.6 (p<0,05). [37]. Rasti keli lietuviški tyrimai, kuris rodo, statistiškai reikšmingą teigiamą VAS pokytį prieš ir po DKRP skeleto-raumenų ligoms. [49,50] Mano tyrime bendrosios krioterapijos grupėje skausmo pokytis nebuvo žymesnis, negu kontrolinėje grupėje, tačiau kompleksinė reabilitacija turėjo reikšmingos įtakos skausmo sumažėjimui tiek poveikio, tiek tiriamojoje grupėse. Remiantis užsienio šaltiniais, dauguma nurodo VAS sumažėjimą tiek po DKRP, tiek po bendrosios krioterapijos procedūrų, sergant degeneracinėmis sąnarių ligomis. [22-24,31,48]

0 1 2 3 4 5 6 7 8 Kontrolė Tiriamieji Ska u sm o in tes n sy vu m as (VA S b ala i) Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos

*p<0,05 lyginant po reabilitacijos gautus duomenis su duomenimis gautais prieš reabilitaciją **p>0,05 lyginant po reabilitacijos gautus duomenis tarp grupių

3.47* 3.40*

5.43 5.77

29 Skausmą pavaizduojant grafine skausmo skale (‚veidukais“) (Pav. 10.) tiriamojoje grupėje skausmas sumažėjo 1,27±0,65 grafinės skalės vieneto, kontrolinėje grupėje 0.93±0.489 grafinės skalės vieneto.

Pav. 10. Skausmo intensyvumo palyginimas

3.4 Apibendrintas kelio sąnarių funkcijos įvertinimas

Statistiškai reikšmingo pagerėjimo tarp kairiojo ir dešiniojo kelio sąnarių nestebėta – blauzdos raumenų amplitudė ir jėga gerėja panašiai. Krioterapija neturėjo papildomos įtakos kelio sąnarių būklės pagerėjimui. Stebėtas vidutinis blauzdos raumenų lenkimo jėgos padidėjimas 10,38±8,34% yra statistiškai patikimas p<0,05, tačiau pagerėjimą reikia vertinti atsargiai, nes didelė dalis imties nepatyrėjo pagerėjimo. Dažnu atveju blauzdos raumenų tiesimo jėga išliko nepakitusi po reabilitacijos (42,22%). Blauzdos raumenų tiesimo jėgai statistiškai reikšmingo pagerėjimo nepastebėta, p>0.05. Blauzdos raumenų lemnkimo amplitudė statistiškai reikšmingai pagerėjo 11,03±7.01°. Blauzdos raumenų tiesimo amplitudė statistiškai reikšmingai pagerėjo 2,31±1,34°.

Zacharias ir kt. sisteminėje apžvalgoje-metanalizėje buvo analizuoja mokslinė literatūra ir pastebėta, kad po DKRP statistiškai reikšmingai pegerėjo pacientų, sergančių kelio sąnario artroze, kojos tiesimo ir lenkimo per kelio sąnarį funkcija. [51] Tyrimai, kuriuose buvo tiriama krioterapijos įtaką kelio sąnario funkcijai yra neįtraukti, nes tai įprastai apima tik vietinę krioterapiją, kuri mano darbe nėra nagrinėjama. Mano atliktame tyrime po DKRP stebėtas blauzdos raumenų lenkimo jėgos padidėjimas ir amplitudžių per kelio sąnarį pagerėjimas.

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 5 Kontrolė Tiriamieji G ra fin ė ska u sm o s ka lė Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos

*p<0,05 lyginant po reabilitacijos gautus duomenis su duomenimis gautais prieš reabilitaciją **p>0,05 lyginant po reabilitacijos gautus duomenis tarp grupių

2.20* 2.40*

3.33 3.46

30

4 IŠVADOS

1. Kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse stebėtas statistiškai reikšmingas (p<0,05) funkcinės būklės pagerėjimas po DKRP. Funkcinė būklė vertinant modifikuotu Keitel testu pagerėjo 12.80±7.07 balo kontrolinėje, bei 11,67±5.24 balo tiriamojoje grupėje. Atitinkamai 9,33±6,18 ir 9,66±5,43 balo padidėjo kontrolinės ir tiriamosios grupės savarankiškumo Barthel indeksu įvertinimas. Lyginant kontrolinės ir tiriamosios grupės rezultatus po reabilitacijos, nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) teigiamas bendrosios krioterapijos poveikis modifikuoto Keitel ir Barthel testų rezultatams atitinkamai 4,13±3,87 ir 4.00±3.24 balo.

2. Skausmo intensyvumas po reabilitacijos sumažėjo tiek kontrolinei tiek tiriamajai grupėms. Kontrolinėje grupėje skausmas sumažėjo 1.96±1.02 VAS balo, tiriamojoje grupėje 2,36±1,34 VAS balo. Vertinant grafinio skausmo skale, kontrolinėje grupėje sumažėjo 0.93±0.489 grafinės skalės vieneto, tiriamojoje grupėje 1,27±0,65 grafinės skalės vieneto. Bendroji krioterapija neturėjo papildomos įtakos skausmo intensyvumo sumažėjimui. 3. Statistiškai reikšmingo pagerėjimo tarp kairiojo ir dešiniojo kelio sąnarių funkcijos tyrimo

metu nestebėta – sąnarių judesių amplitudė ir jėgos gerėja panašiai. Statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo blauzdos raumenų lenkimo jėga 10,38±8,34% po DKRP. Taip pat, statistiškai reikšmingai po DKRP pagerėjo blauzdos raumenų lenkimo ir tiesimo amplitudės atitinkamai 11,03±7.01° ir 2,31±1,34°. Bendroji krioterapija neturėjo papildomos įtakos sąnarių būklės pagerėjimui.

31

5 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

• Remiantis šio tyrimo ir mokslinių tyrimų duomenimis, bendroji krioterapija yra labai svarbi ir naudinga kompleksinės reabilitacijos dalis, gerinanti paciento funkcinę judėjimo būklę ir savarankiškumą kasdienėje veikloje todėl turėtų būti įtraukta į bendrąsias reablitacijos programas arba siūloma papildomai pacientams sergantiems degeneracinėmis sąnarių ligomis

• Remiantis šiuo tyrimu ir literatūros duomenimis galima teigti, kad daugiadisciplininė kompleksinė reabilitacijos programa reikšmingai pagerina pacientų, sergančių degeneracinėmis sąnarių ligomis, funkcinę būklę ir sumažina skausmo intesnsyvumą, todėl rekomenduojama visuomenę šviesti apie reabilitacijos naudą ir siūlyti reabilitaciją, sergant degeneracinėmis sąnarių ligomis.

32

6 LITERATŪROS SĄRAŠAS

[1] Thomas, D., Maslin, B., Legler, A., Springer, E., Thomas, D., & Springer, E. Role of Alternative Therapies for Chronic Pain Syndromes, 1–7. (2016).

[2] Westerlund T, Smolander J, Uusitalo-Koskinen A, Mikkelsson M. The blood pressure responses to an acute and long-term whole-body cryotherapy (_110_C) in men and women. J Therm Biol 2004;29:285-90.

[3] Demoulin, C., & Vanderthommen, M. Cryotherapy in rheumatic diseases. Joint Bone Spine, 79(2), 117–118. (2018).

[4] Smolander, J., Westerlund, T., Uusitalo, A., Dugue, B., Oksa, J., and Mikkelsson, M. Lung function after acute and repeated exposures to extremely cold air (−110◦C) during whole-body cryotherapy. Clin. Physiol. Funct. Imaging 26, 232–234. (2006).

[5] Banfi, G., Melegati, G., Barassi, A., and d’Eril, G. M. Effects of the wholebody cryotherapy on NTproBNP, hsCRP and troponin I in athletes. J. Sci. Med. Sport 12, 609–610. (2009a).

[6] Lubkowska, A., and Szygula, Z. Changes in blood pressure with compensatory heart rate decrease and in the level of aerobic capacity in response to repeated whole-body cryostimulation in normotensive, young and physically active men. Int. J. Occup. Med. Environ. Health 23, 367–375. (2010).

[7] Lombardi, G., Ziemann, E., Banfi, G., & Lombardi, G. Whole-Body Cryotherapy in Athletes : From Therapy to Stimulation . An Updated Review of the Literature, 8(May), 1–16. (2017). [8] J. Braun and J. Sieper, “Ankylosing spondylitis,” The Lancet, vol.369, no. 9570, pp. 1379–1390, 2007

[9] Brosseau L, Yonge KA, Welch V, Marchand S, Judd M, Wells GA, Tugwell P. Thermotherapy for treatment of osteoarthritis. Cochrane Database of Systematic Reviews 2003, Issue 4. Art. No.: CD004522.

[10] Hohenauer E, Taeymans J, Baeyens JP, Clarys P, Clijsen R. The effect of post-exercise cryotherapy on recovery characteristics: a systematic review and meta-analysis. PLoS One. 2015;10(9):e0139028.

[11] Costello JT, Baker PR, Minett GM, Bieuzen F, Stewart IB, Bleakley C. Whole-body cryotherapy (extreme cold air exposure) for preventing and treating muscle soreness after exercise in adults. Cochrane Database Syst Rev. 2015;9:CD010789.

33 [14] R. van den berg, X. Baraliakos, J. Braun, and D. van der heijde,“First update of the current evidence for the management of ankylosing spondylitis with non-pharmacological treatment and non-biologic drugs: a systematic literature review for the ASAS/EULAR management recommendations in ankylosing spondylitis,” Rheumatology (United Kingdom), vol. 51, no. 8, pp.1388–1396, 2012.

[18] Bonomi FG, De Nardi M, Fappani A. Impact of different treatment of whole body-crytherapy on circulatory parameters. ArchImmunol Ther Exp 2012;60:145–50.

[19] J. Braun, R. van den Berg, X. Baraliakos et al., “2010 update of the ASAS/EULAR recommendations for the management of ankylosing spondylitis,” Annals of the Rheumatic Diseases, vol.70, no. 6, pp. 896–904, 2011.

[20] S. Ozgocmen, O. Akgul, Z. Altay et al., “Expert opinion and key recommendations for the physical therapy and rehabilitation of patients with ankylosing spondylitis,” International Journal of Rheumatic Diseases, vol. 15, no. 3, pp. 229–238, 2012.

[21] Svraka, E., Pecar, M., Jaganjac, A., Hadziomerovic, A., Kaljic, E., & Kovacevic, A. (2017). Physical Therapy in Elderly Suffering from Degenerative Diseases. Materia Socio Medica, 29(4), 272.

[22] Matczak-giemza, M., Nardi, M. De, & Czech, P. Effect of frequent WBC treatments on the back pain therapy in elderly men, 5538, 1–8. (2014).

[23] I. Kjeken, I. Bo, A. Ronningen et al., “A three-week multidisciplinary in-patient rehabilitation programme had positive longterm effects in patients with ankylosing spondylitis: randomized controlled trial,” Journal of RehabilitationMedicine, vol. 45,no. 3, pp. 260–267, 2013.

[24] S. Masiero, L. Bonaldo, M. Pigatto, A. Lo Nigro, R. Ramonda, and L. Punzi, “Rehabilitation treatment in patients with ankylosing spondylitis stabilized with tumor necrosis factor inhibitor therapy. A randomized controlled trial,” The Journal of Rheumatology, vol. 38, no. 7, pp. 1335–1342, 2011.

[25] Stanek, A., Cholewka, A., Gadula, J., Drzazga, Z., Sieron, A., & Sieron-stoltny, K. (2015). Can Whole-Body Cryotherapy with Subsequent Kinesiotherapy Procedures in Closed Type Cryogenic Chamber Improve BASDAI , BASFI , and Some Spine Mobility Parameters and Decrease Pain Intensity in Patients with Ankylosing Spondylitis ?, 2015.

[26] Lange U, Uhlemann C, Müller-Ladner U. Serial whole-body cryotherapy in the criostream for inflammatory rheumatic diseases. A pilot study. Medizinische Klinik 2008;103:383-88.

34 [27] Metzger, D., Zwingmann, C., Protz, W., & Jäckel, W. H. Whole-body cryotherapy in rehabilitation of patients with rheumatoid diseases--pilot study-. Die Rehabilitation, 39(2), 93–100. (2000).

[28] Braun KP, Brookman-Amissah S, Geissler K, et al. Whole-body cryotherapy in patients with inflammatory rheumatic disease. A prospective study. Med Klin (Munich) 2009;104:192e6.

[29] Roubille C, Richer V, Starnino T, et al. The effects of tumour necrosis factorinhibitors, methotrexate, non-steroidal anti-inflammatory drugs and corti-costeroids on cardiovascular events in rheumatoid arthritis, psoriasis andpsoriatic arthritis: a systematic review and meta-analysis. Ann Rheum Dis 2015;74:480–9.

[30] H. Podbielska and A. Skrzek, Eds., Application of Low Temperatures in Biomedicine, Oficyna Wydawnicza Politechniki Wrocławskiej,Wrocław, Poland, 2012.

[31] Welch V, Brosseau L, Shea B, et al. Thermotherapy for treating rheumatoid arthritis. Cochrane Database Syst Rev 2001:CD002826.

[32] Pournot H, Bieuzen F, Louis J, et al. Time-course of changes in inflammatory response after whole-body cryotherapy multi exposures following severe exercise. PLoS One 2011; 6:e22748. [33] Lubkowska A. Cryotherapy: Physiological Considerations and Applications to Physical Therapy, Physical Therapy Perspectives in the 21st Century - Challenges and Possibilities, Dr. Josette Bettany-SaltikovfckLR(Ed.), InTech, 2012.

[34] A. Stanek, T. Wielkoszynski, A. Cholewka et al., “Influence of whole-body cryotherapy on some chosen non-enzymatic parameters of antioxidant status in patients with ankylosing spondylitis,” Acta Balneologica, vol. 53, no. 4, pp. 264–269, 2011.

[35] A. Stanek, G. Cieslar, J. Strzelczyk et al., “Influence of cryogenic temperatures on inflammatory markers in patients with ankylosing spondylitis,” Polish Journal of Environmental Studies, vol.19, no. 1, pp. 167–175, 2010.

[36] Daniszewska P, Kroc A, Barocha M, et al. Evaluation of therapeutic e!ects of cryotherapy in patients with the cervical pain syndrome. Acta Balneol 2014; 56: 100-105.

[37] Chruściak, T. Subjective evaluation of the effectiveness of whole-body cryotherapy in patients with osteoarthritis. Reumatologia/Rheumatology, 6, 291–295. (2016).

[38] D. Aletaha, T. Neogi, A. J. Silman et al., “2010 Rheumatoid arthritis classification criteria: an AmericanCollege ofRheumatology/European League Against Rheumatism collaborative initiative,” Arthritis&Rheumatism, vol. 62,no. 9, pp. 2569–2581,2010.

35 [39] Wojtecka-Lukasik E, Ksiezopolska-Orlowska K, Gaszewska E, Krasowicz-Towalska O, Rzodkiewicz P, Maslinska D, et al. Cryotherapy decreases histamine levels in the blood of patients with rheumatoid arthritis. Inflamm Res 2009;59:253-5.

[40] Guillot X, Tordi N, Mourot L, et al. Cryotherapy in inflammatory diseases: a systematic review. Expert Rev Clin Immunol 2014; 10: 281-294.

[42] Lubkowska A, Szygula Z, Klimek AJ, Torii M. Do sessions of cryostimulation have influence on white blood cell count, level of IL6 and total oxidative and antioxidative status in healthy men? Eur J Appl Physiol 2010;109:67-72.

[43] Miller E, Markiewicz L, Saluk J, Majsterek I. Effect of short-term cryostimulation on antioxidative status and its clinical applications in humans. Eur J Appl Physiol 2012;112:1645-52.

[44] Annil Mahajan , Vishal Tandon, Sourabh Verma, Sudhaa Sharma, Osteoarthritis and menopause, J Indian Rheumatol Assoc 2005 : 13 : 21 – 25.

[45] Sale, J. E. M., Gignac, M., & Hawker, G. How “ Bad ” Does the Pain Have to Be ? A Qualitative Study Examining Adherence to Pain Medication in Older Adults With Osteoarthritis,

55(2), 272–278. (2006).

[46] Klaus Felix Steina, Adriana Miclescub, Effectiveness of multidisciplinary rehabilitation treatment for patients with chronic pain in a primary health care unit, Scandinavian Journal of Pain 4 (2013) 190–197

[47] S. Taimela , S. Negrini, C. Paroli, Functional rehabilitation of low back disorders, EUR MED PHYS 2004;40:29-36

[48] Scascighini L, Toma V, Dober-Spielmann S, Sprott H. Multidisciplinary treatment for chronic pain: a systematic review of interventions and outcomes. Rheumatology 2008;47:670–8.

[49] Sakalauskienė G., Obelienius V., Pilvinienė R., Jauniškienė D. Evaluation of daily outpatient multidisciplinary rehabilitative treatment of patients with musculoskeletal, neurological and traumatic disorders in a municipality outpatient setting. Medicina 52 (2016) 61 – 68

[50] Sakalauskienė G., Jauniškienė D. Age and occupational capacity impact on the dynamics of health indices of patients undergoing ambulatory rehabilitation. Žmogaus ir gamtos sauga 2015 – 1 dalis, ASU

[51] Zacharias A., Green. RA., Semciw AI., Kingsley MIC., Pizzari T. Efficacy of rehabilitation programs for improving muscle strength in people with hip or knee osteoarthritis: a systematic review with meta-analysis. Osteoarthritis and Cartilage, 2014, Vol. 20, p. 1752 - 1773.

36

PRIEDAI

Paciento numeris___________________________

Sveiki, esu 6 kurso medicinos studentė Gabrielė Tamulytė ir rašau baigiamąjį magistro darbą tema: „Asmenų, sergančių degeneracinėmis sąnarių ligomis, funkcinės būklės ir skausmo intensyvumo kaita, taikant bendrąją krioterapiją“. Šio darbo uždaviniai yra nustatyti skausmo intensyvumą bei funkcinės judėjimo būklės kitimus sergant degeneracinėmis sąnarių ligomis. Anketos duomenys bus pateikti kaip statistika baigiamąjame darbe. Anketos yra anonimiškos. Prašome pažymėti vieną pasirinktą atsakymo variantą, nebent klausimas prašo kitaip. Amžių įrašykite.

Būsiu jums labai dėkinga už pagalbą.

1) Amžius: __________ 2) Lytis: 2.1 Vyras 2.2 Moteris 3) Šeimyninė padėtis: 3.1 nevedęs/netekėjusi 3.2 vedęs/ištekėjusi 3.3 išsituokęs/išsituokusi 3.4 našlys/našlė 4) Išsilavinimas: 4.1 nebaigtas vidurinis 4.2 vidurinis

4.3 aukštesnysis (spec. vidurinis) 4.4 aukštasis

5) Kaip dažnai jaučiate skausmą:

5.1 kasdien / beveik kasdien 5.2 3-4 dienas per savaitę 5.3 1-2 dienas per savaitę

6) Kokias NEmedikamentines priemones skausmui malšinti esate išbandęs? (Galimi daugiau nei vienas pasirinkimų)

37 6.2 Kineziterapija

6.3 Kvėpavimo technikos/relaksacija 6.4 Meditacija

6.5 Ultragarsas

6.6 Elektroimpulsinių srovių terapija

6.7 Šilumos (infraraudonųjų spindulių) terapija 6.8 Magnetinio lauko terapija

6.9 Mikrobangų terapija

6.10 Limfodrenažinė terapija (limfodrenažas) 6.11 Parafino terapija (parafino vonelės) 6.12 Purvo terapija

6.13 Vandens terapija (vonios) 6.14 Krioterapija (šalčio kamera) 6.15 Kita

6.16 Nebandžiau jokių NEmedikamentinių priemonių

7) Ar vartojate medikamentus nuo skausmo? 7.1 vartoju kasdien / beveik kasdien

7.2 vartoju 3-4 kartus per savaitę

7.3 vartoju 2-3 kartus per savaitę

7.4 nevartoju

8) Jus varginančio skausmo intensyvumas šiuo metu: (Pažymėkite)

9) Jus varginančio skausmo atitikmuo „veidukų“ skalėje: (Apibraukite)

38 10.1 Stuburo kaklinė dalis (kaklas)

10.2 Stuburo krūtininė dalis (tarp menčių) 10.3 Stuburo juosmeninė dalis (juosmuo) 10.4 Stuburo kryžkaulinė dalis (kryžmuo) 10.5 Petis/peties sąnarys/(-iai)

10.6 Alkūnė/alkūnės sąnarys/(-iai) 10.7 Riešas/riešo sąnarys/(-iai) 10.8 Rankos piršto sąnarys /(-iai) 10.9 Klubas/klubo sąnarys/(-iai)

10.10 Kelis/kelios sąnarys/(-iai) 10.11 Čiurna/čiurnos sąnarys/(-iai) 10.12 Kojos piršto sąnarys/(-iai)