LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KATEDRA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

REABILITACIJOS KATEDRA

VAIVA ŠIAUČIŪNAITĖ

RAUMENŲ AKTYVUMO IR LAIKYSENOS POKYČIAI SĖDINT ANT

NESTABILIŲ PAVIRŠIŲ

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30002) baigiamasis darbas

Darbo vadovas: doc. dr. Gražina Krutulytė

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

REABILITACIJOS KATEDRA

TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanas Jūratė Macijauskienė

2016 m. 05 mėn. 23 d.

RAUMENŲ AKTYVUMO IR LAIKYSENOS POKYČIAI SĖDINT ANT

NESTABILIŲ PAVIRŠIŲ

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30002) baigiamasis darbas

Darbo vadovas

doc. dr. Gražina Krutulytė 2016 05 23

Recenzentas Darbą atliko doc. dr. Jūratė Samėnienė Studentė

2016 m. 05 mėn. 23 d. Vaiva Šiaučiūnaitė 2016 m. 05 mėn. 23 d.

3

SANTRAUKA

Šiaučiūnaitė V. Raumenų aktyvumo ir laikysenos pokyčiai sėdint ant nestabilių paviršių, magistrantės baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. Gražina Krutulytė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra, - Kaunas, 2016, - 64 psl.

Tyrimo tikslas: Nustatyti raumenų ir laikysenos pokyčius sėdint ant nestabilių paviršių.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti biuro darbuotojų raumenų aktyvumą sėdint ant skirtingų paviršių; 2. Įvertinti biuro darbuotojų laikyseną sėdint ant skirtingų paviršių; 3. Įvertinti skirtingų sėdimųjų paviršių poveikį biuro darbuotojų raumenų aktyvumui po 6 savaičių; 4. Įvertinti skirtingų sėdimųjų paviršių poveikį biuro darbuotojų laikysenai po 6 savaičių.

Tyrimo metodai ir organizavimas. Pilotiniame tyrime dalyvavo 38 savanoriai. Iš 38 asmenų atrinkome 20 biuro darbuotojų. Jiems buvo išdalintos anketos. 1. Tyrimai atlikti su „Qualisys“ 3D judesių analizės ir matavimo sistema, kurių metu buvo stebimi laikysenos pokyčiai sėdint ant nestabilių paviršių. Naudojant apčiuopos metodą 19mm skersmens 17 šviesą atspindinčių žymeklių buvo tvirtinami ant kontrolinių taškų: C7,T7,L3 keterinių, petinių ataugų, aukščiausių klubakaulių skiauterių kraštų, priekinių viršutinių ir užpakalinių klubakaulių dyglių, šoninių šlaunies, blauzdos ir čiurnos kaulų paviršių. Žymekliai dedami kairėje ir dešinėje kūno pusėse, simetriškai. Gauti duomenys analizuoti EMG, QTM programiniais paketais. Naudojant šią programa išmatuoti žmogaus stuburo slankstelių (C7, Th7 ir L3) kampai esant skirtingoms padėtims. 2. Keturių kanalų elektromiografu Myotrace 400 nustatyti 4 raumenų aktyvumo elektriniai impulsai panaudojant vienkartinius elektrodus. Elektrodai tvirtinami ant dešinės pusės raumenų : dauginio raumens, krūtininės tiesiamojo nugaros raumens dalies, pilvo tiesiojo, pilvo skersinio – vidinio įstrižinio pilvo raumens, įžeminimui skirtas viengubas elektrodas tvirtinamas ant 1-ojo juosmens slankstelio keterinės ataugos. Buvo įvertintas maksimalus valingas raumens susitraukimas. Raumenų aktyvumo tyrimų rezultatams apdoroti, naudota EMG programinę įrangą 3. Sėdėjimui buvo pasirinkti 3 skirtingi sėdimieji paviršiai, Back app kėdė, Human Tool balno tipo plokštuma, klūpima kėdė Thatsit™. Tiriant asmenų raumenų aktyvumą, tiriamieji turėjo atlikti šiuos pratimus: sukryžiavus rankas ant krūtinės po 10s sėdėti ant pasirinkto paviršiaus ištiesta nugara, pasvirus per liemenį į priekį ir pasvirus per liemenį atgal. Norėdami

4

pamatyti ilgalaikio sėdėjimo efektą tiriamiesiems po pirminio ištyrimo 6 savaitėms buvo duotas vienas iš sėdimųjų paviršių. Po 6 savaičių tiriamiesiams buvo atliktas pakartotinis tyrimas. Rezultatai. Iš 20-ies tiriamųjų nugaros skausmą jautė 65%. Apatinės nugaros dalies skausmus jautė (23%), menčių ir kaklo regionų skausmus jautė (15%) darbuotojai, o mišrius skausmus jautė (62%) darbuotojų. 100% tiriamųjų nugaros skausmas buvo lėtinis. Lyginant momentinį sėdėjimą ant paprastos kėdės ir Back app balansinės kėdės tiesiamojo nugaros raumens elektrinis aktyvumas padidėjo 7,92%. Naudojant Human tool balansinę plokštumą raumenų elektrinis aktyvumas padidėjo 9,21%, ant Thatsit balans sumažėjo 0,22%. Dauginio raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant Back app balansinės kėdės reikšmingai padidėjo 9,37%. Ant Human tool pusiausvyros platformos dauginio raumens elektrinis aktyvumas padidėjo 13,5%. Thatsit balans klūpima kėdė reikšmingai padidino dauginio raumens aktyvumą 5,36%. Tiesiojo pilvo raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant Back app balansinės kėdės padidėjo 9,58%. Human tool padidino tiesiojo pilvo raumens aktyvumą 3,73%. Ant Thatsit balans kėdės raumens elektrinis aktyvumas padidėjo 4,51%. Skersinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas reikšmingai padidėjo 10,22%. Sėdint ant Human tool plokštumos raumens aktyvumas taip pat reikšmingai padidėjo 9,37%. Thatsit balans kėdė reikšmingai padidino raumens aktyvumą 12,15%. Po 6 savaičių sėdėjimo ant nestabilių paviršių matosi nereikšmingas tiesiamojo nugaros raumens aktyvumo padidėjimas 4,41%. Tuo tarpu dauginio raumens aktyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo 8,88 % .Pilvo tiesiojo raumens aktyvumas nereikšmingai sumažėjo 3,54%, o skersinio pilvo raumens aktyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo 5,19%.

Tiriant biuro darbuotojų laikyseną sėdint ant nestabilių sėdimųjų paviršių nustatėme, kiek laipsnių pasikeitė C7, Th7, L3 stuburo kampas. Sėdint ant Back app kėdės stuburo kampas padidėjo nuo 153 laipsnių iki 155 laipsnių. Sėdėjimas ant Human tool reikšmingai padidino stuburo kampą nuo 155 laipsnių iki 157. Po 6 savaičių dinaminio sėdėjimo vėl atsisėdus ant paprastos kėdės stuburo kampo skirtumas reikšmingai padidėjo dviem laipsniais.

Išvados. 1. Sėdint ant skirtingų nestabilių paviršių padidėjo biuro darbuotojų tiesiamojo nugaros, dauginio ir skersinio pilvo raumens aktyvumas p<0,05, 2. Sėdint ant skirtingų nestabilių paviršių biuro darbuotojų C7, Th7, L3 stuburo kampas padidėjo p<0,05, 3. Sėdėjimas 6 savaites ant nestabilių sėdimųjų paviršių padidino biuro darbuotojų dauginio ir skersinio pilvo raumens aktyvumą p<0,05, 4. Sėdėjimas 6 savaites ant nestabilių sėdimųjų paviršių padidino biuro darbuotojų C7, Th7, L3 stuburo kampą p<0,05.

5

ABSTRACT

Šiaučiūnaitė V. The effect of different unstable surfaces on trunk muscle activity and posture while sitting in office workers, master’s thesis/ supervisor of work doc. dr. Gražina Krutulytė,

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of nursing, Rehabilitation cathedral, - Kaunas,

2016, -64 pages. Purpose:

To determine muscle activity and posture changes while sitting on unstable surfaces. Tasks:

1. Evaluate muscle activity while sitting on different unstable surfaces; 2. Assess sitting posture on different surfaces;

3. Evaluate muscle activity after 6 weeks of sitting on different unstable surfaces; 4. Assess sitting posture after 6 weeks of sitting on different unstable surfaces. Methods:

There wereexamined 38 people who voluntarily agreed to participate in the pilot study. 20 office workers were select for further studies. To track the posture and movements of the torso and pelvis were used mocap system (QualiSys) with 17 reflective markers 19mm diameter. Using palpation method markers were affixed to the following locations:

 C7, T7, L3 spacer brackets growths  Acromion

 Top edge of the iliac crest  Posterior superior iliac spine  Anterior superior iliac spine  Lateral thigh and calf surface  Lateral ankle bone joint surface

Participants was given three tests:

10s sitting straight on the selected surface, hands crossed on their chest 10s sitting bent forward hands crossed on their chest

10s sitting leaned back, hands crossed on their chest

6

saddle-type plane, plain wooden surface, buckling chair Thatsit ™ balans®.

Using electromyography (EMG NORAX) was observed in these muscle activity during all of these tests static and dynamic seating fluctuating back and forth without stopping: • m. Thoracic erector spinae

• m. Multifidus

• m. Rectus abdominis

• m. Transversus abdominis – internal oblique

Results: From 20 subject 65% felt back pain: 23% felt lower back pain 15% - upper back pain, 62% felt compound pain. All subjects (100%) had chronic back pain. Comparing instant sitting on simple chair and Back app thoracic erector spinae muscle activity incresed 7,92%. Sitting on Human tool balance platform muscle activity increased 9,21%, and on Thatsit balans reduced 0,22%. Multifidus activity was statisticaly significantly increased by sitting on Back app chair 9,37%. Sitting on Human tool multifidus activity increased 13,5%. Thatsit balans statisticaly significantly increased multifidus activity 5,36%. Rectus abdominis activity was increased by sitting on Back app 9,58%. Human tool increased muscle activity 3,73%. And Thatsit balans increased muscle activity 4,51%. Transversus abdominis activity was statisticaly significantly increased by sitting on Back app 10,22%, Human 9,37% and on Thatsit balans 12,15%. After 6 weeks sitting on unstable surfaces thoracic erector spinae activity was significantly increased 4,41%. Multifidus activity was significantly increased 8,88 % .Rectus abdominis activity was reduced 3,54%, and transversus abdominis activity was significantly increased 5,19%. Measuring C7, Th7, L3 spine angle we observed that sitting on Back app this angle increased from 153 to 155 degrees. Human tool significantly increased this angle from 155 to 157 degrees. After 6 weeks sitting on unstable surfaces this angle was significantly incresed by 2 degrees. Conclusion:

1. Erector spinae, multifidus and rectus abdominis activity was significantly increased by instant sitting on unstable surfaces p<0,05, 2. C7, Th7, L3 spine angle was significantly increased by instant sitting on unstable surfaces p<0,05, 3. Sitting on unstable surfaces for 6 weeks significantly increased multifidus and transversus abdominis muscles activity p<0,05, 4. Sitting on unstable surfaces for 6 weeks significantly increased C7, Th7, L3 spine angle p<0,05.

7

TURINYS

ĮVADAS ... 8

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1.1. Darbo tikslas ... 10

1.2. Darbo uždaviniai ... 10

2. LITERATŪROS ANALIZĖ ... 11

2.1.Laikysena ... 11

2.1.1. Laikysena sėdint ... 13

2.2. Stuburo stabilumas ir reikšmė skausmo atsiradimui ... 16

2.3. Dinaminis sėdėjimas ... 23

3. TYRIMO METODIKA ... 26

3.1. Tyrimo organizavimas ... 26

3.2. Tyrime naudota įranga: ... 27

3.3. Ištyrimo eiga: ... 32

3.4. Rezultatų apdorojimas ... 36

3.5. Matematinė statistika ... 38

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 39

4.1. Anketinės apaklausos rezultatai ... 39

4.2. Elektromiografijos rezultatai ... 42

4.2.1. Momentino raumenų elektrinio aktyvumo tyrimo rezultatai ... 42

4.2.2. Raumenų elektrinio aktyvumo tyrimo rezultatai po 6 savaičių... 46

4.3. Laikysenos vertinimo rezultatai ... 47

4.3.1. Momentinio laikysenos vertinimo rezultatai ... 47

4.3.2. Laikysenos vertinimo rezultatai po 6 savaičių ... 48

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50

IŠVADOS ... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54

LITERATŪROS SĄRAŠAS: ... 55

PRIEDAI ... 61

(1 priedas)Bioetikos komisijos leidimas... 61

8

ĮVADAS

Nuolatinė adaptacija prie prastos laikysenos sėdint turbūt yra vienas iš didžiausių kaltininkų susijusių su stuburo vystimosi sutrikimais, skausmu ir judėjimo disfunkcija. Modernioje visuomenėje ilgas sėdėjimas, prasidedantis mokykloje, santykinai sumažino bendrą žmonių fizinio aktyvumo lygį. Pakitusi stuburo dalių padėtis keičia motorinę atmintį, raumenų aktyvavimo poreikį, sukuria kompensacinius mechanizmus ir lydi prie miofasciinės matricos pasikeitimų.

Nuo pramoninės industrijos pradžios XIX amžiaus viduryje labai pažengė technologijos, darydamos labai didelę įtaką žmonių gyvenimui. Tai labiau apima darbą kompiuteriu dirbantiems žmonėms. Tai iliustruoja faktas kad daugiau nei 41% Europos darbuotojų naudoja kompiuterį bent ketvirtadalį darbo dienos. Tai padidina statinę kūno padėtį ir pasikartojančius peties, rankos ir riešo judesius, kurie yra susiję su skeleto raumenų sistemos ligomis. (Mark Lidegaard, 2013)

Darbo aplinka, kuri yra žalinga žmonių sveikatai, netinkama darbo poza, nepatogus darbo įrangos išdėstymas gali turėti įtakos sveikatos sutrikimams atsirasti. Pritaikant ergonomikos principus, tobulinant darbo aplinką galima vykdyti kompiuteriu dirbančių specialistų profilaktinę sveikatinimo darbe veiklą.

Yra įrodymų, kad reguliuojamos kėdės, kurios mažina klubų lenkimą ir skatina lordozinį sėdėjimą siejamos su sumažėjusia juosmens raumenų įtampa ir padidėjusia jėga per dviejų metų sėdėjimo laikotarpį, tačiau tai nesumažina apatinės nugaros dalies skausmų dažnio. (Koskelo et al. 2007)

Balno tipo kėdė siejama su reikšmingai sumažėjusiu juosmeninės stuburo dalies diskomfortu, tačiau tuo pat metu reikšmingu diskomfortu sėdmenyse. (Gadge and Innes 2007)

Kitas svarbus faktorius sėdint yra stuburo judėjimo laipsniai. Sėdint ilgą laiką žmonės linkę ieškoti patogios padėties dažnai ją keisdami, taip keisdami ir apkrovas stubure. (Callaghan and McGill 2001) Buvo iškelta hipotezė, kad dinaminis sėdėjimas ant nestabilių paviršių palengvina stuburo judesius ir padeda išvengi raumenų nuovargio (van Dieen et al. 2001). Dinaminis sėdėjimas buvo siūlomas stuburo susitraukimo mažinimui. (van Dieen et al. 2001). Deja, kolkas

9

atliktų tyrimų rezulatai pateikia mažus juosmeninės dalies pokyčių ir liemens raumenų aktyvacijos rezultatus (van Dieen et al. 2001, Gregory et al. 2006, McGill et al. 2006, O’Sullivan et al. 2006, Kingma and van Dieen 2009).

Todėl šiuo darbu siekėme nustatyti kokį poveikį nestabilūs sėdimieji paviršiai turi biuro darbuotojų raumenų aktyvumui ir laikysenai.

10

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

1.1. Darbo tikslas

Nustatyti raumenų aktyvumo ir laikysenos pokyčius sėdint ant nestabilių paviršių.

1.2. Darbo uždaviniai

1. Įvertinti biuro darbuotojų raumenų aktyvumą sėdint ant skirtingų paviršių; 2. Įvertinti biuro darbuotojų laikyseną sėdint ant skirtingų paviršių;

3. Įvertinti skirtingų sėdimųjų paviršių poveikį biuro darbuotojų raumenų aktyvumui po 6 savaičių;

11

2. LITERATŪROS ANALIZĖ

2.1.Laikysena

Laikysena – kūno dalių sąryšis ir paprastai tai siejama su statine kūno padėtimi (Küster, 2004). Laikysena nėra fiksuota būsena - tai mūsų kūno padėtis erdvėje, kiekvieno žmogaus individuali, įprastinė poza ne tik sėdint ar stovint (statinė padėtis) bet einant, bėgant, tupint, klūpant ar gulint. Ją apibūdina stuburo ir krūtinės ląstos forma, galvos, pečių lanko, rankų, pilvo, dubens ir kojų laikymo būdas. Vieno sąnario padėtis įtakoja kitų ar kito sąnario padėtį. Ji susijusi su įgimtomis judamojo aparato savybėmis, nervų sistemos būkle, su fiziniu išsivystymu, profesija (K. Muckus, 2006). Laikysena didžiąja dalimi yra išmoktinas procesas. Ji pradeda formuotis vaikystėje ir nusistovi su augimo pabaiga, nors tam tikru mastu keičiasi per visą gyvenimą. Taisyklingos kūno laikysenos mokymas ir ištyrimas yra kineziterapijos mokslo ir klinikinės praktikos dalis. (Patricia Griegel-Morris et. al., 2013) Taisyklinga laikysena grindžiama pusiausvyra tarp atskirų raumenų grupių. Ji apsaugo svorį laikančias struktūras nuo traumų ir patologinių perkrovų. Amerikos ortopedijos chirurgų akademijos komisija laikyseną apibrėžia keliais aspektais: gerą laikyseną apibrėžia kaip pusiausvyrą tarp griaučių ir raumenų sistemos; tai apsaugo svorį laikančias struktūras nuo traumų ir deformacijų nepriklausomai nuo padėties (stovint, gulint, tupint, susilenkus), t.y. kai šios struktūros veikia arba neveikia. Kai laikysena gera nereikia papildomų pastangų, ji nevargina ir nesukelia skausmo. Raumenų veikla ekonomiška, sudaromos optimalios sąlygos vidaus organams, sąnariai yra optimalioje padėtyje. Optimali laikysena vaizduojama kaip minimali raumenų veikla kartu su minimaliu sąnarių apkrovimu. Bloga laikysena – ydinga atskirų kūno dalių sąveika, ji pernelyg apkrauna svorį laikančias struktūras, mažėja kūno pusiausvyros ekonomiškumas virš atramos pagrindo, atsiranda raumenų jėgos asimetrija.Bloga laikysena dažna raumenų skausmo, sąnarių sustingimo ar bendro diskomforto priežastis. (Jane Johnson, 2012)

Laikysena skirstoma į statinę ir dinaminę. Statinė laikysena – tai laikysena ramybėje, be judesio, gulint, sėdint ar stovint, šių padėčių variacijos. Dinaminė laikysena- laikysena judant ar rengiantis judėti (Lynn S. Lippert 2006).

12

1 lentelė. Veiksniai įtakojantys laikyseną

(Jane Johnson, 2012) Faktorius Pavyzdžiai

Struktūriniai ar anatominiai

Viso ar vienos stuburo dalies skoliozė Papildomi šonkauliai

Papildomi slanksteliai Ilgųjų kaulų

Ilgio skirtumas viršutinėje ar apatinėje kūno dalyje

Amžius Laikysena keičiasi priklausomai nuo amžiaus, kai iš vaiko tampama suaugusiu

Fiziologiniai Laikysena keičiasi, priklausomai nuo to ar jaučiamės energingi ar pavargę. Skausmas ir diskomfortas gali paveikti laikyseną, kai mes ieškome padėties mažinančios šiuos simptomus. Tai gali būti laikina arba gali tapti ilgalaikė laikysenos pasikeitimo pasekmė.

Fiziologiniai pokyčiai susiję su nėštumu yra laikini, tačiau kartais tai gali tapti pastovios ar kompensacinės laikysenos rezultatas.

Patologiniai Ligos paveikia mūsų laikysenas ypač kai yra paveikiami kaulai ir sąnariai. Poslinkiai gyjant kaulų lūžiams gali būti matomi kaip kaulų kontūro pakitimai.

Specifinės būklės gali padidinti arba sumažinti raumenų tonusą (pvz. Po insulto).

Profesiniai Laikysenos skirtumai tarp biuro darbuotojų ir darbininkų, tarp aktyvaus darbo ir sėdimo.

Rekreaciniai Laikysenos skirtumai tarp pvz. žmogaus tenisininko ir dviratininko.

13

Aplinkos Kai žmogui šalta jis adaptuojasi į kitokią laikysena, nei kai jam būna šilta. Socialiniai ir

kultūriniai

Žmonės, kurie užauga sėdėdami sukryžiuotomis kojomis ar tupinėdami išvysto kitokias laikysenas nei tie kurie sėdi ant kėdžių.

Emociniai Dažniausiai laikysena trumpam nesąmoningai prisitaiko prie emocijos kurią jaučiam, bet jeigu tai yra nuolatinė būsena, laikysena išlieka pakitusi.

Žmonės, kurie bijo skausmo gali adaptuotis prie tam tikros gynybinės laikysenos.

2.1.1. Laikysena sėdint

Ilgas sėdėjimas darbo vietoje yra susijęs su griaučių raumenų disfunkcija. Raumenų disfunkcija pasireiškia skausmu ir įtampa kaklo, pečių, juosmens regionuose. Modifikuojamų ir nemodifikuojamų rizikos veiksnių diapazonas yra susijęs su griaučių – raumenų sistemos pažeidimų simptomais. Nemodifikuojami rizikos veiksniai yra genetinis polinkis, struktūriniai stuburo iškrypimai ar sutrikimai ir moteriškoji lytis. Modifikuojami rizikos veiksniai yra kūno padėties keitimas, pobūdis, trukmė, užduočių ir darbo reikalavimai, taip pat fizinės savybės dirbti (Sjan-Mari van Niekerk et al. 2012).

Laisvai sėdint nugaros slankstelių apkrova yra didesnė, negu laisvai stovint, kadangi dubeniui pasvirus atgal išsitiesia nugaros išlinkimas. Viršutinės kūno dalies svorio jėgos linija pasislenka į priekį, dėl to didėja jos petys ir lenkimo momentas. (K. Muckus, 2006). (1 pav.).

14

1 pav. Stuburo juosmens dalies ir dubens tarpusavio padėtys stovint (A), laisvai sėdint (B) ir sėdint išsitiesus (C). dw- viršutinės kūno dalies jėgos petys.

(Mockus, 2006, iš Lindh, 1989)

Taisyklinga laikysena sėdint ir dubens padėtis daro labai didelę įtaką ne tik kaklinei, bet ir krūtininei stuburo daliai. Tiesesnė krūtininės stuburo dalies laikysena padeda išlaikyti taisyklingą smakro padėtį. Kai kaklinė dalis tiesi, galvos padėtis yra neutrali. (2 pav.). (Neumann, 2002)

2 pav. Sėdimos laikysenos įtaka stuburo linkiu bei kūno svorio centro kitimui. A – pakumpusi laikysena; B – taisyklinga laikysena

(Donald A. Neumann., 2002)

Kūno svoris Kūno svoris

15

Sėdėjimas yra susijęs su didesne juosmeninės dalies fleksija negu stovint, tačiau nėra susitarimo, kokia turi būti optimali laikysena sėdint (O’Sullivan et al. 2010). Tiek stovinčio, tiek sėdinčio asmens susikūprinusi laikysena gali provokuoti nugaros skausmą. Sėdint susikūprinus paraspinaliniai raumenys ilsisi, todėl pasyvioms stuburo struktūroms tenka didesnis krūvis (O'Sullivan ir kt. 2006). Priešingai, daugiau lordozinis sėdėjimas yra susijęs su didesniu liemens raumenų aktyvumu (Claus et al. 2009).

Skeleto struktūrų pozicija yra tiesiogiai įtakojama gretimų struktūrų. Žmonėms su griaučių - raumenų sistemos skausmais dažnai yra vertinama kaklinės, krūtininės ir juosmeninės stuburo dalių padėtys. Norint normaliai, saugiai judėti, labai svarbu išlaikyti šias stuburo dalis tinkamose padėtyse. Kadangi šie stuburo regionai yra susijungę per slankstelius, pokyčiai viename regione gali turėti įtakos kituose regionuose. Tai vyksta grandinine reakcija. Ši grandininė reakcija keliauja per visą stuburą, nuo dubens iki galvos. Prastą laikyseną sėdint Brugger (2002) apibūdina krumpliaračių grandinės mechnanizmu, kur pirmas krumpliaratis skatina užpakalinį dubens pasvyrimą (prieš laikrodžio rodyklę), kuris sumažina fiziologinę stuburo juosmeninę lordozę. Tai pakeičia normalios krūtininės kifozės kryptį (pagal laikrodžio rodyklę) ir toliau pereina ir į kaklinę stuburo dalį. Paskutinis krumpliaratis įtakoja įprastą blogai laikysenai į priekį palinkusios galvos padėtį. (Phillip Page et al, 2009)

3. pav. Cogwheel blogos laikysenos krumpliaračio mechanizmas

Iš Phillip Page, Clare Frank, Robert Lardner “Assessment and Treatment of Muscle Imbalance: The Janda Approach”

16

Atlikti tyrimai rodo, kad sėdimas gyvenimo būdas - stilius, veda prie sumažėjusio raumenų susitraukimo, lėto lipidų klirenso iš kraujo ir sumažėjusio organizmo jautrumo insulinui. Abu yra rizikos veiksniai lydintys link nutukimo, II tipo diabeto, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat ilgalaikis sėdėjimas taip pat gali sukurti diskomfortą sėdmenyse dėl ilgalaikio sėdynkaulių kontaktinio slėgio su sėdimuoju paviršiumi (kai slėgis didesnis nei 50 mm Hg) (Noro et al., 2012) Ilgalaikis kojų nejudrumas gali sumažinti pakinklio venų kraujotaką beveik 40% (Hitos et al., 2007). Taigi, tai yra gili visuomenės sveikatos problema, kuri nusipelno tiek individo, tiek visuomenės dėmesio (Owen, 2012 ).

2.2. Stuburo stabilumas ir reikšmė skausmo atsiradimui

Viena iš teorijų teigia, kad stuburo stabilumas yra gebėjimas atlaikyti kompensacijos jėgas. Nustatyta, kad stuburas gali atlaikyti 90N kompensacijos jėgą (pašalinus visus pasyvius elementus). Tam, kad išlaikyti juosmeninę stuburo dalį mechaniškai stabilioje pusiausvyroje reikalinga raumenų antagonistų veikla. Agonistų ir antagonistų koaktyvacija yra labai svarbus judesių valdymo bruožas, kuris laikui bėgant vystosi nuo kūdykystės suteikdamas vertikalią laikyseną ir pusiausvyrą iki ketvirtų gyvenimo metų (Phillip Page, 2009). Prasta judesių valdymo kontrolė - demonstruojama, kaip lėta agonistų - antagonistų koaktyvacija - vyksta lygiagrečiai su sumažėjusiu sąnarių stabilumu. Biomechaniniai ir neurofiziologiniai stuburo stabilumo tyrimai rodo, kad reabilitacijos metodai turėtų koncentruotis į agonistų ir antagonistų koordinacijos lavinimą, greitą stabilizatorių susitraukimą, aerobinę raumenų ištvermę. Bendras judesių sistemos reabilitacijos tikslas yra treniruoti judesių valdymo kontrolę paciento kasdieninėje veikloje (Craig Liebenson, 2006). Autoriai mano, kad ši prasta judesių valdymo kontrolė yra vienas didžiausių maždaug 50-ies procentų apatinės nugaros dalies skausmo šaltinių, kurių priežastis nėra išaiškinta. (Mannion. et. al 2001). Ši teorija paaiškina juosmens – dubens stabilumą ir valdymą, bet nepaaiškina, kaip veikia atliekant daugybę žmogui būdingų funkcinių judesių. Žmogui judant, lenkiantis ir tiesiantis stuburo slanksteliai rotuoja ir slenka vienas kito atžvilgiu, čia reikalingas stabilumas, kad judesiai tarp slankstelių vyktų tokia amplitude kokia reikalinga, kad vienos struktūros užtikrintų kitų struktūrų tinkamą veiklą. Stabilumas turi būti užtikrinamas keliais tarpusavyje susijusiais lygiais: tarpslankstelinis valdymas, dubens padėties juosmeninės stuburo dalies atžvilgiu valdymas ir viso kūno pusiausvyros valdymas. Liemuo sudaro didelę kūno masės dalį, taigi liemens judesiai yra svarbūs išlaikant kūno pusiausvyrą. Kai

17

kūno pusiausvyra sutrinka dėl išorinių veiksnių (netikėtas atramos paviršiaus judesys) ar vidinių (reakcijos jėgos dėl kojų judesių/jėgų dėl liemens judesių) kūno svorio centras pasislinks virš naujo atramos ploto, ar pasikeis kūno orientacija. (Donald A. Neumann, 2009)

Liemens funkcija valdyti pusiausvyrą gali nesutapti su slankstelių (stuburo padėties valdymu ar tarpslanksteliniais judesiais). Taip liemens padėtis negali būti išlaikoma stabili, jei kūno masės centras juda virš atramos paviršiaus. Tačiau, jei tokioje situacijoje išlaikoma pusiausvyra, audinių pažaida nesukeliama. Kitas svarbus aspektas stuburo slankstelių valdyme yra dubens ir stuburo padėties valdymas. Čia svarbu stuburo linkių ir padėties valdymas. Sėdintis žmogus kelia rankas aukštyn, kūno masės centras pasislenka pirmyn, stuburas lenkiasi, turi keistis dubens padėtis siekant išlaikyti pusiausvyrą. (Josephine Key, 2010). Dar vienas stuburo valdymo veiksnys – tarpslankstelinis (segemento) slinkimas ir rotacija, t.y. koordinacija tarp slankstelio slinkimo ir rotacijos atliekant judesius. Nepakankamas valdymas gali būti nugaros skausmo priežastimi. Ši liemens funkcija užtikrinanti pusiausvyrą nesutampa su stuburo padėties ir tarpslankstelinių judesių valdymu. Dubens padėties valdymas vykdomas tokiais pačiais judesiais kaip ir tarpslankstelinis valdymas. Čia svarbu kontroliuoti ryšį tarp dubens segmentų. Stovint kryžkaulinis klubo sąnarys yra veikiamas šlyties jėgų, viršutinės kūno dalies svorio jėgos perduodamos į kojas. Sėdint, pasikeičia stuburo ir dubens padėtis priklausomai nuo sėdimo paviršiaus konfigūracijos, aukščio, formos bei stabilumo, keičiasi stuburo ir dubent padėties santykis. Apibendrinant kūno padėties valdymas priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie visi yra reikšmingi. Ši sudėtinga sistema turi veikti darniai ir sklandžiai. (Lynn S. Lippert, 2006) Dauguma šiuolaikinių nugaros skausmo gydymo būdų fiziniais pratimais yra grindžiami prielaida, kad blogas stuburo stabilumo valdymas vystosi del pasikartojančių stuburo struktūrų mikrotraumų. Ši paprasta biomechaninė hipotezė nepakankamai paaiškina skausmo ištakų kompleksiškumą. Mechaninės kilmės nugaros skausmas, yra pripažįstamas mokslininkų kaip audinių apkrovos pasėkmė, ko pasekoje vystosi (per ilgą laiko tarpą) audinių ir stuktūrų, susijusių su tarpslanksteliniu disku ir kitomis stuburo ir kryžkaulio segmentų stuktūromis, pažaida. McGill įrodė, kad rizika patirti audinių pažaidą yra susijusi su veikiančių jėgų dydžiu t.y. kai jos didesnės nei audinių jėga. Audinių pažaida yra didelės kompensacijos jėgos veikimas į stuburo struktūras (netaisyklingas svorio kėlimas ar darbo padėtys). Biomechanikos ir anatomijos mokslo studijos įrodė, kad labai svarbu laikysenos strategijų mokymas išlaikant

18

neutralią stuburo padėtį, taip pat taisyklingas sunkių objektų kėlimas, atsimetrijos mažinimas dirbant statinėse padėtyse bei sėdint. (McGill et al., 2003)

Jau minėta agonistų - antagonistų raumeninė koaktyvacija yra esminė sąnarių stabilumo ypatybė. Apatinės nugaros dalies raumenys judina, stabilizuoja liemenį atliekant judesius kojomis ir prisiima dalį jėgų, veikiančių šią sritį. Janda iškėlė prielaidą kad yra grupė posturalinių raumenų: dvilypis raumuo, viršutinis tapecinis raumuo, galvos sukamasis raumuo, tiesiamasis nugaros raumuo. Jie yra įtraukiami atliekant statines užduotis, tokias kaip stovėjimas ar sėdėjimas. Tokie raumenys turi tendencija tapti hiperaktyviais. Jis taip pat apibrėžia kitą, fazinių raumenų grupę, kurie yra įtraukiami į stabilizavimą ar į tokių judesių atlikimą kaip galvos lenkimas, rankos kėlimas, juosmens išrietimas (gilieji kaklo lenkiamieji raumenys, apatiniai mentės stabilizatoriai, pilvo raumenys). Šie raumenys turi tendenciją nusilpti. Mokslininkui tokios idėjos kilo stebint žmones, sergančius neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip cerebrinis paralyžius ar galvos smegenų infarktas. Jis taip pat pastebėjo, kad tokia pati tendencija matoma ir asmenims suvaržytiems, tačiau nesergantiems neurologinėmis ligomis, būnantiems ilgą laiką sėdimoje padėtyje ar netinkamai treniruojantiems savo raumenis. (Phillip Page et al. 2009). Specifiniai raumenys, tokie kaip vidinis platusis raumuo, dauginiai ar gilieji kaklo lenkėjai ir į uždegimą ar traumą reguoja pradėdami slopintis ir atrofuotis. Kiti raumenys, tokie kaip viršutinis trapecinis, galvos sukamasis raumuo, podyglinis ar juosmeninė tiesiamojo nugaros raumens dalis į uždegimą ar perkrovas reaguoja įsitempdami, taptami hiperaktyvūs. (Zhao WP et al, 2000). Tiesusis pilvo raumuo

Liemens priekyje ties vidurine linija yra ilgas, plokščias tiesusis pilvo raumuo (m. rectus abdominis) (4 pav.). Abiejų pusių raumenis vieną nuo kito skiria baltoji linija. Raumuo prasideda nuo gaktikaulio skiauterės ir prisitvirtina prie V-o, VI-o, VII-o šonkaulių kremzlių. Raumuo turi 3-4 horizontalius sausgyslinius intarpus, kurie padalina raumenį į kelis segmentus, kurie gali susitraukinėti atskirai. Šis raumuo, esantis priekinėje vidurinėje linijoje, yra stiprus liemens lenkėjas ir drauge su kitais priekiniais liemens raumenimis, įeina į pilvo preso sudėtį.

19 4 pav. Tiesusis pilvo raumuo

(www.sportsinjuryclinic.net) Skersinis pilvo raumuo

Pilvo skersinis raumuo yra giliausiai iš visų pilvo raumenų (5 pav.) Jo skaidulos eina horizontaliai, skersai pilvo. Raumens tvirtinimosi pradžia yra kirkšninio raiščio šoninė dalis, klubakaulio skiauterės vidinė lūpa, juosmeninė krūtinės fascija, šonkaulių lankas. Raumuo baigiasi sausplėve, kuri įsilieja į baltąją pilvo liniją.

5 pav. Skersinis pilvo raumuo

20

Užpakalinė skersinio pilvo raumens dalis į juosmeninius slankstelius eina per juosmeninę krūtinės fasciją (pav. 6). Juosmeninę krūtinės fasciją sudaro trys lapeliai: užpakalinis, vidurinis ir priekinis. Užpakalinis lapelis didelis, storas fibrozinis pluoštas prasideda nuo krūtininių, juosmeninių ir sakralinių slankstelių keterinių ataugų, siekia plačiausiąjį nugaros raumenį, eina kaudaline kryptimi iki kryžkaulio ir klubakaulio ir susipina su priešingos pusės didžiojo sėdmens raumens fascija. Giliosios fascijos skaidulos tęsiasi kartu su užpakaliniu išilginiu stuburo raiščiu. Užpakalinis lapelis eina į šoną virš nugaros tiesiamojo raumens ir ties jo lateraliniu paviršium sudaro liniją, nuo kurios prasideda skersinis pilvo raumuo ir vidinis įstrižinis pilvo raumuo. Toliau jis tampa viduriniu lapeliu eina medialine kryptimi priekiniu tiesiamojo nugaros raumens paviršiumi ir prisitvirtina prie juosmeninių slankstelių skersinių ataugų ir tarpskersinių raiščių. Šie du lapeliai pilnai apsupa stuburo tiesiamųjų raumenų grupę. Priekinis fascijos lapelis išeina iš kvadratinio juosmens raumens fascijos, susijungia su viduriniu sluoksniu ir prisitvirtina prie juosmeninių slankstelių skersinių ataugų ir tarpskersinių raiščių. McGill (2010) apibūdina fasciją kaip stabilizuojantį korsetą, kuris kaip žiedas kartu su pilvo raumenimis ir jų fascijomis apgaubia pilvą. Fascija yra ypač ryški juosmens srityje, sujungia stuburo kaulus ir giliuosius pilvo raumenis, svarbi dinamiškai stabilizuojant juosmeninę stuburo dalį. (Rober Schleip et al. 2012)

6 pav. Juosmeninė krūtinės fascija Paviršinė (a) ir gilioji (b) užpakalinio paviršiaus lamina.

Skersinis pilvo raumuo prisideda prie liemens - dubens stabilumo, dėl savo skaidulų išsidėstymo turi mažai galimybių generuoti juosmens judesius, tačiau jis yra aktyvus esant rotacijoms. Ir sukuriant intraabdominalinį slėgį, susidariusį dėl fascijos įtampų įtakos (Julie Hides, Warren Stanton et al. 2011).

21

Dauginiai raumenys

Užpakaliniai stuburo raumenys ištiesia ir stabilizuoja stuburą, susitraukiant pilvo raumenims. Medialiausias ir didžiausias iš jų – dauginis raumuo (lot. Multifidus spinae) (pav. 7). Dauginis raumuo sudarytas iš raumens pluoštų, užpildančių šoninę vagą abejose stuburo slankstelių keterų pusėse. Šis raumuo prasideda nuo kryžkaulio nugarinio paviršiaus, tęsiasi per juosmens ir krūtinės slankstelių skersines ataugas ir prisitvirtina prie visų juosmens, krūtinės ir kaklo slankstelių (išskyrus atlantą) keterinių ataugų (Drake et al., 2010).

7 pav. Dauginiai raumenys

(www.sportsinjuryclinic.net)

Dauginiai raumenys vaidina svarbų vaidmenį stovint, sėdint, einant, atliekant liemens judesius, bei keliant ką nors sunkaus (American Osteopathic Association et all, 2010). Šie raumenys vaidina labai svarbų vaidmenį stabilizuojant juosmeninę stuburo dalį. Jie vertikaliai laiko ir apsaugo slankstelių diskus nuo spaudimo (Ward et all, 2009). Nustatyta, kad esant skausmui sutrinka juosmeninės dalies raumenų funkcija. Raumenų disfunkcija prasideda pirmo skausmo epizodo metu. Disfunkcija pasireiškia raumens kompozicijos, dydžio, konsistencijos, nuovargio slenksčio ir aktyvacijos pakitimais. Juosmeninės stuburo dalies dauginiai raumenys sukuria

22

kompresijos jėgas į juosmeninius slankstelius. Atlikti elektromiografiniai tyrimai naudojant paviršinius elektrodus parodė, kad raumenys aktyvuojami nevienodai atliekant skirtingas užduotis. Mokslinikai tyrė juosmeninius dauginius raumenis L4 – L5 lygyje 87-iems procentams, besiskundžiantiems nugaros skausmu ir 25 asimptominiams asmenimis lenkiantis pirmyn ir grįžtant į pradinę padėtį. Nustatyta, kad besiskundžančių nugaros skausmu, raumenų aktyvumas sumažėjo tiesiantis, lyginant su kontroline grupe.

Tiesiamasis nugaros raumuo

Lateraliau dauginio raumens yra tiesiamasis nugaros raumuo (lot. M. erector spinae), iš kelių dalių sudarytas sudėtinis raumuo. (pav. 8). Tai visas raumenų kompleksas, kurį sudaro klubinis šonkaulių raumuo, ilgiausias raumuo ir keterinis raumuo. Viena šio raumens dalis yra tarp juosmeninių slankstelių skersinių ataugų ir klubakaulio skiauterės, kita – tarp krūtininės stuburo dalies ir kryžkaulio, dar kita – tarp šonkaulių ir kryžkaulio bei klubakaulio skiauterės. Šias raumenų grupes skiria fascijos. (Heinrichas Hesas et al. 2005)

8 pav. Tiesiamasis nugaros raumuo

(www.melbournesportsacupuncture.com)

Elektromiografiniais tyrimais nustatyta, kad visas raumuo susitraukdamas abiejose pusėse tiesia liemenį. Nugaros tiesiamojo krūtininės dalies raumenį apie 75% sudaro I tipo skaidulos

23

(lėtosios), kai juosmeninės dalies – apie 57% I tipo skaidulos ir 43% II tipo skaidulos. Tai, kad nugaros tiesiamojo krūtininės dalies raumenį sudaro lėtosios skaidulos, rodo kad šioje dalyje raumuo vaidina svarbų vaidmenį laikant stuburą ir stabilizuojant stuburinius šonkaulių sąnarius.

2.3. Dinaminis sėdėjimas

Sėdejimas turėtų būti patogus, išlaikantis taisyklingą laikysena, saugoti audinius ir fiziologinę būklę. Optimaliai sėdint regėjimas, kvėpavimas, rijimas ir viršutinių galūnių funkcijos yra optimalios. Sėdint be atramos aktyvuojasi nugaros raumenys, kad nugalėti dubens rotaciją atgal ir išlaikyti juosmeninės stuburo dalies lordozinį linkį. Dubuo pasisuka (rotuojasi) pirmyn, gravitacijos jėgų veikimo linija seka per sėdimuosius gumburus. Optimali padėtis sėdint nedidelis dubens pasvirimas pirmyn (nėra rotacijos) juosmeninė stuburo dalies nedidelė lordozė, krūtininė stuburo dalis nedidelė kifozė, nedidelis kaklinės stuburo dalies tieimas, šlaunys neutralioje padėtyje ( nei vidinė, nei išorinė rotacija) 90 laipsnių lenkimas klubų, kelių, čiurnos sanariuose, liemuo tiesus. (Pries E. et al., 2015)

Daugeliui žmonių sėdėjimas ant nestabilių paviršių, kėdžių, kamuolių yra reklamuojamas kaip aktyvus sėdėjimas ir siūlomas kaip alternatyva paprastai biuro kėdei padedanti sumažinti juosmeninės nugaros dalies skausmą ir pagerinti raumenų darbą, jėgą ir kraujotaką. Deja tam įvertinti yra atlikta labai mažai tyrimų. (Gregory, Dunk & Callaghan, 2006; McGill, Kavcic & Harvey, 2006; Schult et al., 2013). Biuro kėdės dizainas ir komfortabilumas tapo labai svarbūs aspektai, kaip prevencija griaučių - raumenų sistemos sutrikimams dirbantiems biure. (De Looze et al., 2003; Groenesteijn et al., 2009; Vink, 2005). Dinaminiu sėdimų paviršių dizainu siekiama sumažinti žalą, patiriamą sėdimo darbo metu didinant sėdinčiojo judėjimą, keičiant raumenų veiklą. Dinaminis sėdėjimas šiuo metu yra apibrėžtas kaip susijęs su "padidėjusiu judėjimu sėdint, kuris yra palengvinamas specialių kėdžių arba įrangos naudojimu. Tačiau yra prieštaringų įrodymų, kad dinaminis sėdėjimas sukuria sėdinčiojo laikysenos ar raumenų veiklos svyravimus, kurie rodo, kad dabartinis dinamiškų sėdimų paviršių dizainas neįvykdo savo tikslų. Dinaminės kėdės buvo pristatytos spręsti ilgo sėdėjimo pasėkmes, didinant judėjimą mažėjant statinei raumenų veiklai. Tačiau savo sisteminėje apžvalgoje, autoriai padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad dinaminis sėdėjimas yra veiksminga priemonė keičianti raumenų aktyvumą sėdėjimo metu. (O'Sullivan et al. 2013). Yra stiprių įrodymų dabartinėje literatūroje, kad neutrali pozicija juosmeninės stuburo dalies yra mažiausiai žalinga tiems, kurie gyvenime yra skundęsi nespecifiniais lėtiniais juosmeninės nugaros dalies skausmais

24

(O'Sullivan et al, 2010.). Neutrali padėtis yra subalansuotas vidurys tarp individualios pilnos kifozės ir lordozės (McGill, 2003) nei sususilenkiant, nei išsitiesiant (McGill ir Fenwick, 2009), yra pasiekiamas dubens pasvirimas šiek tiek pirmyn išlaikant atsipalaidavusią krūtininę stuburo dalį. (O'Sullivan et al., 2010). Žmonės, kuriems pasireiškia juosmeninės stuburo dalies skausmas, linkę mažiau judėti, negu žmonės be nugaros skausmų (Telfer et al., 2009;), todėl yra pabrėžiama sėdimo paviršiaus skatinančio judėjimą dizaino svarba, net kai žmogus palaiko optimalią laikyseną. Stuburui nejudant sumažėja skysčio kitimas ir tarpslankstelinių diskų mityba (Holm Nachemson,1983). Dinamiškų sėdimųjų dizaino tikslas yra generuoti judėjimą, mažinti statinį raumenų aktyvumas, nuovargį, nugaros apkrovą, stuburo kanalo susitraukimą (spinal shrinkage) ir nugaros skausmus. (Jennifer Pynt et al. 2014)

Atliktuose tyrimuose dinaminis sėdėjimas ant kėdžių su ir be atlošo parodė liemens aktyvumo skirtumą (Kingma and van Dieen, 2009), tuo tarpu statiškas sėdėjimas ant kėdžių su ir be atlošo nepateikė jokių reikšmingų pokyčių (McGill et al., 2006).Mitja Gerževič ir Veronika Mikuletič atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti liemens raumenų aktyvumo ir jaučiamo diskomforto skirtumus dirbant kompiuteriu, sėdint ant paprastos kėdės ir ant kėdės su nestabiliu paviršiumi Active Chair®. 14 sveikų savanorių (6 vyrai ir 8 moterys), 22,42,2 metų amžiaus), svoris 65 +-11,8 kg, ūgis 169,9 +- 11,6 cm atliko keturias 15min trukmės kompiuterizuotas biuro užduotis. Elektromiografu buvo fiksuojamas 8 liemens raumenų aktyvumas (dešiniojo ir kairiojo trapecinio raumens, tiesiamojo nugaros, tiesiojo pilvo, išorinio įstrižinio pilvo raumens. Rezultatai parodė, kad pilvo raumenų aktyvumo vidurkis 1 valandos darbo metu sėdint ant Active Chair buvo tik 1,35% lyginant su maksimaliu valingu susitraukimu ir neturėjo reikšmingo skirtumo nuo sėdėjimo ant paprastos kėdės. (p=0.323) Active chair dešiniojo nugaros tiesiamojo raumens aktyvumas buvo reikšmingai mažesnis (p=0.002), o kairiojo išorinio įstrižinio pilvo raumens buvo didesnis (p=0,026) palyginus sėdėjimą ant paprastos kėdės. Bendras diskomforto lygis sėdint ant Active Chair pradžioje (40.2 ± 26.0 mm; p = .001), o pabaigoje (65.7 ± 25.7 mm; p < 0,001) dirbant 1 valandą tyrimo pabaigoje buvo reikšmingai didesnis nei sėdint ant paprastos kėdės. Tačiau diskomforto lygis tapo statistiškai reikšmingas praėjus 45 minutėms (61.0 ± 20.9mm; p = .024). Jie padarė išvadą, kad sėdėjimas ant Active Chair® padidina kai kurių raumenų aktyvumą, tačiau tai yra santykinai mažas skirtumas atsižvelgiant į raumenų aktyvumą valingo maksimalaus susitraukimo metu. Bendras diskomforto lygis sėdint ant Active Chair® didesnis nei standartinės biuro kėdės (Mitja Gerževič et al., 2014).

25

Kitas atliktas tyrimas parodė, kad didesnis liemens raumenų aktyvumas yra susijęs su sėdėjimu, kai apatinė nugaros dalis yra lordozinėje padėtyje (Claus et al. 2009). Reguliuojamos kėdės mažinančios klubų lenkimą ir didinančios juosmeninės stuburo dalies lordozę yra susijusios su sumažėjusia juosmens raumenų įtampa ir padidino raumenų jėgą asmenims sėdėjusiems ant jų 2 metus, bet deja nesumažino juosmeninės nugaros dalies skausmų. (Koskelo et al. 2007). Back app yra komerciškai prieinama kėdė, su kuria galima reguliuoti ir sėdėjimo aukštį ir nestabilumą, taip pat kėdės pagrindas yra balno formos, kuris sumažina lenkimo per klubų sąnarius kampą. Atlikti tyrimai su šia kėde parodė, kad ji susijusi su sumažėjusiu liemens lenkimu sėdint, tačiau nepadidina liemens raumenų aktyvumo. (Kieran O’Sullivan et. al 2015)

26

3. TYRIMO METODIKA

Tyrimas buvo atliktas nuo 2015 m. balandžio iki 2016 vasario mėnesio. Tyrimai atlikti Kauno technologijos universitete, Mechatronikos institute, Biomechatronikos laboratorijoje (Studentų g. 56, Kaunas). Šiam tyrimui atlikti buvo gautas LSMU bioetikos komisijos leidimas (1 priedas).

3.1. Tyrimo organizavimas

Pilotiniame tyrime dalyvavo 38 asmenys, kurie savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime ir buvo supažindinti su tyrimų metodais ir eiga. (9 pav.). Iš 38 asmenų atrinkome 20 sėdimą biuro darbuotojų. Jiems buvo išdalintos anketos. Anketa buvo sudaryta remianatis Roland-Morris, Oswestry, klausimynais. (2priedas). Anketoje buvo klausimai apie darbo trukmę, pareigas, nugaros skausmų eigą, pobūdį, skausmo, darbo, miego bei laisvalaikio santykį bei apie asmenų fizinį aktyvumą.

27

38 asmenys

amžiaus vidurkis 40,7 ± 13,91

Momentinis ištyrimas

20 Biuro darbuotojų amžiaus vidurkis 50,2 ± 9,16

Ištyrimas

Laikysenai įvertinti - Qualysis 3D judesių analizės

Raumenų aktyvumo pokyčiams įvertinti – Noraxon elektromiografas

Netabilūs sėdimieji paviršiai (6 savaitės)

Pakartotinis ištyrimas Anketinė apklausa

9 pav. Tyrimo organizavimas

3.2. Tyrime naudota įranga:

1. Tyrimai atlikti su „Qualisys“ 3D judesių analizės ir matavimo sistema, kurių metu buvo stebimi laikysenos pokyčiai sėdint ant nestabilių paviršių.

Qualisys sudedamosios dalys:

• Šešios aukšto dažnio (500 Hz) skaitmeninės kameros ProReflex (10 pav.). Jos fiksuoja prie žmogaus kūno atitinkamų vietų pritvirtintų žymeklių judėjimą.

28 10 pav. Skaitmeninė vaizdo kamera ProReflex

 Žymekliai (11 pav.), kurie yra tvirtinami ant tiriamojo objekto kontrolinių taškų. Žymekliai yra pagaminti iš polistirolo, kuris yra uždengtas šviesą atspindinčia medžiaga. Žymeklių dydžiai yra nuo Ø2,5 mm iki Ø40 mm skersmens, dydis parenkamas priklausomai nuo tiriamo objekto dydžio ir atstumo tarp objekto ir kamerų.

11 pav. Žymekliai

Ties tiriamojo kūno kontroliniais taškais (dažniausiai sąnariais) yra užklijuojami specialūs, šviesą atspindintys žymekliai (šiame tyrime buvo naudojami 17 šviesą atspindinčių žymeklių 19mm skersmens). Naudojant apčiuopos metodą žymekliai buvo tvirtinami ant kontrolinių taškų:

 C7,T7,L3 keterinių ataugų  Petinių ataugų (nugarinė dalis)

 Aukščiausių klubakaulių skiauterių kraštų  Priekinių viršutinių klubakaulių dyglių  Užpakalinių viršutinių klubakaulių dyglių

29

 Šoninių šlaunies paviršių  Šoninių blauzdos paviršių

 Šoninių čiurnos kaulų sąnarinių paviršių

Žymekliai dedami kairėje ir dešinėje kūno pusėse, t.y. simetriškai. (12 pav.)

12 pav. Šviesą atspindinčių žymeklių tvirtinimo vietos

 Kalibravimo įranga, kurią sudaro kalibravimo lazdelė su tiksliai žinomu atstumu tarp dviejų gale esančių žymeklių ir L formos kampainis (13 pav.). Ant kampainio trumpesnės kraštinės yra įtvirtinti du žymekliai, o ant ilgesnės - trys. Pagal tai, kur kalibravimo kampainis yra padėtas ir kur yra trumpoji kraštinė, sistema yra kalibruojama ir nustatomos x ir y ašys.

30 13 pav. Kalibravimo įranga

 Taip pat buvo naudojama viena Panasonic NV – GS330 kamera. Ji sinchronizuota su 3D judesių ir analizės sistema. Kamera paleidžiama per QTM programą.

2. Keturių kanalų elektromiografu Myotrace 400 (14 pav.) nustatyti 4 raumenų aktyvumo elektriniai impulsai panaudojant vienkartinius elektrodus (15 pav.)

31 15 pav. Vienkartinis elektrodas

3. Skirtingi sėdimieji paviršiai: paprasta kėdė (16 pav.), Back app kėdė (17 pav.), Human Tool balno tipo plokštuma (18 pav.), klūpima kėdė Thatsit™ balans®( 19 pav).

32

18 pav. Human Tool plokštuma 19 pav. Thatsit™ balans®

3.3. Ištyrimo eiga:

 Prieš tyrimą tiriamasis asmuo supažindinamas su tyrimo tikslu, eiga.

 Ties tiriamojo kūno kontroliniais taškais buvo užklijuojami specialūs šviesą atspindintys žymekliai.

 Paruošiama oda EMG registravimui (oda nuvaloma spiritu);

 Vieta elektrodui tvirtinti paruošiama skutimosi peiliuku pašalinant plaukus, tokiu būdu kokybiškiau pritvirtinimas elektrodas. Elektrodai tvirtinami ant dešinės pusės raumenų (pav. 20):

1. Dauginio raumens (lot. m. multifidus) – elektrodai tvirtinami 2-3 cm lateraliai nuo 5-ojo juosmeninio slankstelio keterinės ataugos pagal skaidulų ėjimo kryptį.

2. Krūtininė tiesiamojo nugaros raumens dalis – elektrodai tvirtinami 5 cm lateraliai nuo 9-ojo krūtininio slankstelio keterinės ataugos pagal skaidulų ėjimo kryptį.

3. Pilvo tiesusis (1 cm virš bambos ir 2 cm į šonus nuo vidurio linijos) 4. Pilvo skersinis – vidinis įstrižinis pilvo raumuo

33

5. Įžeminimui skirtas viengubas elektrodas tvirtinamas ant pasirinkto slankstelio keterinės ataugos.

20 pav. Elektrodų tvirtinimosi vietos: (A) nugarinė pusė (B) priekinė pusė. (a) krūtininė tiesiamojo nugaros raumens dalis, (b) dauginis raumuo, (c) elektrodas įžeminimui, (d) tiesusis

pilvo raumuo, (e) vidinis įstrižinis pilvo raumuo - skersinis pilvo raumuo

 Surašomi tiriamojo duomenys:  Amžius

 Ūgis  Svoris

Buvo įvertintas maksimalus valingas raumens susitraukimas. Maksimaliam valingam testuojamų raumenų susitraukimui pasiekti buvo panaudoti du judesiai:

1. Pradinė padėtis sėdint ant kėdės, pėdos atremtos į žemę klubų plotyje. Rankos sukryžiuotos ant krūtinės. Tiriamasis turi lenktis per liemenį pirmyn, tyrėjas stovėdamas priešais tiriamajį, uždėjęs rankas ant pečių krūtininės dalies suteikia pasipriešinimą. Tiriamasis turi 5 s nugalėti tyrėjo jėgą.

(a) (b) (c) (e) (d)

A

B

34

2. Pradinė padėtis sėdint ant kėdės, pėdos atremtos į žemę klubų plotyje. Rankos sukryžiuotos ant krūtinės. Tiriamasis turi tiesti liemenį, loštis atgal. Tyrėjas stovėdamas už tiriamojo nugaros, uždėjęs rankas pečių nugarinės dalies suteikia tiriamajam pasipriešinimą. Tiriamasis turi 5 s nugalėti tyrėjo jėgą.

Tiriant asmenų raumenų aktyvumą, tiriamasis turėjo atlikti šiuos pratimus: (21 pav.)  10s sėdėti ant pasirinkto paviršiaus ištiesta nugara, rankas sukryžiavus ant krūtinės;  10s sėdėti pasvirus per liemenį į priekį sukryžiavus rankas ant krūtinės;

35

21 pav. Pratimai, kuriuos turėjo atlikti tiriamieji

Norėdami pamatyti ilgalaikio sėdėjimo efektą tiriamiesiems po pirmojo ištyrimo 6-ioms savaitėms buvo duotas vienas iš sėdimųjų paviršių. Tiriamieji buvo įspėti, kad pirmąsias dienas gali jausti diskomfortą, todėl buvo patariama pirmąsias dienas sėdėti su pertraukomis, kol kūnas priprast prie pasikeitusio sėdimo paviršiaus. Tiriamieji sėdėjo 8val per dieną, 5 dienas per savaitę, iš viso 6 savaitės. Po 6 savaičių tiriamiesiams pakartotinai buvo ištirtas raumenų elektrinis aktyvumas ir laikysena, atliekant tuos pačius testus kaip pirmojo tyrimo metu.

36

3.4. Rezultatų apdorojimas

Gauti duomenys analizuoti EMG, QTM (Qualisys Track Manager) programiniais paketais. Kiekvienas kūno taškas, kurį žymėjo šviesą atspindintis žymeklis, buvo aprašytas programa QTM. Po to sujungus šiuos taškus gautas trimatis žmogaus kūno modelis. Naudojant šią programa išmatuotas žmogaus stuburo slankstelių (C7, Th7 ir L3) kampas (22 pav.) esant skirtingoms padėtims (23 pav).

37

23 pav. Stuburo kampas sėdint skirtingomis padėtimis

Raumenų aktyvumo tyrimų rezultatams apdoroti, naudota EMG programinę įrangą (MyoResearch XP MT400 4CH). Ant tiriamojo kūno buvo užklijuoti elektrodai. Raumenų elektrinio aktyvumo duomenys buvo įrašomi į duomenų bazę. Duomenys MyoResearch XP MT400 4CH programa:

38

išlyginti (smoothing). Nustatytas algoritmas – vidurkis, bei pažymima, kad lange reikšmės butų vaizduojamos kas 50 ms.;

filtruoti (filtering) parenkant „Finite Impulse Response“ (FIR) filtrą. Parametrai pateikti 24 paveiksle. Atrinktiems signalams nurodyti tokie parametrai, kaip:

24 pav. FIR filtro parametrų parinkimas

Gauta kreivė buvo suskaidyta į pratimų atlikimo fazes. Kiekvienos fazės metu buvo nustatyta vidutinė raumens aktyvumo reikšmė.

3.5. Matematinė statistika

Tyrimo rezultatai buvo apdoroti taikant matematinės statistikos metodus. Duomenims analizuoti buvo taikyta SPSS 22.0 programa. Duomenys pateikti kaip mediana (aritmetinis vidurkis (m) ± standartinis nuokrypis (SD)). Dviems priklausomoms imtims įvertinti buvo taikomas Vilkoksono kriterijus. Skirtumai, kai p<0,05 buvo laikyti statistiškai reikšmingais.

39

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1. Anketinės apaklausos rezultatai

Pilotiniame tyrime dalyvavo 40 asmenų 30 (75%) moterų ir 10 (25%) vyrų, (25 pav.) kurių amžiaus vidurkis yra 40,7±13,91 metai (pav.), Iš 40 asmenų atrinkome 20 sėdimą darbą (100%moterų 50,2 ± 9,16 metai).

25 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Vidutinė darbuotojų darbo trukmė 18,95 ± 8,75 metų, 7,85 ± 0,67 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.

Iš 20-ies tiriamųjų nugaros skausmą jautė 13 (65%) asmenų. Tik apatinės nugaros dalies skausmus jautė 3 darbuotojai (23%), menčių ir kaklo regionų skausmus jautė 2 (15%) darbuotojai, o skausmus ir apatinėje ir viršutinėje nugaros dalyse jautė 8 (62%) darbuotojai. (26

10

30

vyrai moterys

40

pav.) Anketinės apklausos duomenimis visų 13-os (100%) asmenų nugaros skausmai yra lėtiniai, kadangi trunka ilgiau nei 3 mėnesius.

26 pav. Tiriamųjų nugaros skausmo pasiskirstymas pagal sritį

Anketos duomenimis 6 (46%) tiriamųjų nugaros skausmas trikdo darbą, 7 (54%) tiriamųjų tuo nesiskundžia (27 pav.).

27 pav. Tiriamųjų darbo ir skausmo santykis 3

2 8

apatinė nugaros dalis viršutinė nugaros dalis mišriai

6 7

Trikdo darbą Netrikdo darbo

41

Nugaros skausmas trikdo 5 (38,46%), netrikdo 8 (61,54%) tiriamųjų miegui. ( 28 pav.).

28 pav. Tiriamųjų laisvalaikio ir skausmo santykis

5

8 Trikdo miegą

42

4.2. Elektromiografijos rezultatai

4.2.1. Momentino raumenų elektrinio aktyvumo tyrimo rezultatai

Tyrimo metu palyginom skirtingų kėdžių įtaką raumenų elektriniam aktyvumui. Ištyrimo metu buvo matuojamas maksimalus valingas pilvo ir nugaros raumenų susitraukimas. Kadangi kiekvieno asmens fizinės savybės skiriasi, norėdami palyginti visų asmenų raumenų elektrinį aktyvumą ištyrėme valingus pilvo ir nugaros raumenų susitraukimus. Šį skaičių išreiškėme procentais ir nuo jo skaičiavome ir lyginome tiriamųjų rezultatus. Lyginom momentinį sėdėjimą ant paprastos kėdės ir Back app balansinės kėdės. Sėdint tiesiai ant paprastos kėdės tiesiamojo nugaros raumens elektrinis aktyvumas buvo 16,05%, ant Back app kėdės padidėjo iki 23,97%, skaičiuojant nuo maksimalaus valingo nugaros raumenų susitraukimo p=0,052. Naudojant Human tool balansinę plokštumą raumenų elektrinis aktyvumas padidėjo iki 25,26% p=0,010,o ant Thatsit balans sumažėjo iki 15,83% lyginant su paprasta kėde p=0,601 (29 pav.)

16,05 23.97 25.26 15.83 0 5 10 15 20 25 30

Paprasta kėdė Back app Human tool Thatsit balans

R au m e n ų e le kt ri n is ak tyv u m as (p ro ce n tais ) Sėdimieji paviršiai

Tiesiamasis nugaros raumuo

43

29 pav. Tiesiamojo nugaros raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant skirtingų sėdimųjų paviršių, lyginant p reikšmes su paprasta kėde

Dauginio raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant paprastos kėdės buvo 10,47% nuo maksimalaus valingo nugaros raumenų susitraukimo, sėdint ant Back app balansinės kėdės jis reikšmingai padidėjo 19,84% p=0,010. Ant Human tool pusiausvyros platformos dauginio raumens elektrinis aktyvumas padidėjo 23,97% p=0,052. Thatsit balans klūpima kėdė reikšmingai sumažino dauginio raumens aktyvumą iki 15,83% lyginant su paprasta kėde p=0,004 (30 pav.). 10.47 19.84 16.56 23.155 0 5 10 15 20 25

Paprasta kėdė Back app Human tool Thatsit balans

R au m e n ų e le kt ri n is ak tyv u m as (p ro ce n tais )

Skirtingi sėdimieji paviršiai

Dauginis raumuo

44

30 pav. Dauginio raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant skirtingų sėdimųjų paviršių lyginant p reikšmes su paprasta kėde

Tiesiojo pilvo raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant paprastos kėdės buvo 18,41% p=0,062. Sėdint ant Back app balansinės kėdės raumens elektrinis aktyvumas padidėjo iki 27,99% p=0,526. Human tool balansinė sėdėjimo plokštuma padidino tiesiojo pilvo raumens elektrinį aktvumą iki 22,14% lyginant su paprasta kėde. Ant Thatsit balans klūpimos kėdės raumens elektrinis aktyvumas padidėjo iki 22,92% p=0,191 (31 pav.).

31 pav. Tiesiojo pilvo raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant skirtingų sėdimųjų paviršių, lyginant p reikšmes su paprasta kėde

18.405 27.985 22.135 24.92 0 5 10 15 20 25 30

Paprasta kėdė Back app Human tool Thatsit balans

R au m e n ų e le kt ri n is ak tyv u m as ( p ro ce n tais ) Sėdimieji paviršiai

Tiesusis pilvo raumuo

45

Skersinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant paprastos kėdės buvo 12,77%. Back app balansinė kėdė raumens aktyvumą reikšmingai padidino iki 22,99% p=0,009. Sėdint ant Human tool plokštumos raumens elektrinis aktyvumas taip pat reikšmingai padidėjo iki 22,14% p=0,028. Thatsit balans klūpima kėdė reikšmingai padidino raumens aktyvumą iki 24,92% p=0,010 (32 pav.).

32 pav. Skersinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant skirtingų sėdimųjų paviršių, lyginant p reikšmes su paprasta kėde

12.765 22.99 _22.62 23.59 0 5 10 15 20 25

Paprasta kėdė Back app Human tool Thatsit balans

R au m e n ų e le kt ri n is ak tyv u m as (p ro n ce n tais ) Sėdimieji paviršiai

Skersinis pilvo raumuo

46

4.2.2. Raumenų elektrinio aktyvumo tyrimo rezultatai po 6 savaičių

Tiriamieji po raumenų elektrinio aktyvumo ir laikysenos ištyrimo 6 savaites sėdėjo ant trijų skirtingų nestabilių sėdimųjų paviršių (dviejų balansinių kėdžių ir vienos balno tipo nestabilios plokštumos). Prieš tyrimą nugaros tiesiojo raumens elektrinis aktyvumas išreikštas procentais nuo maksimalaus valingo nugaros raumenų susitraukimo buvo 16,05%, po 6 savaičių sėdėjimo ant nestabilių paviršių matosi statistiškai nereikšmingas raumens elektrinio aktyvumo padidėjimas iki 20,46 % (p=1,000). Tuo tarpu dauginio raumens elektrinis aktyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo nuo 10,47 % iki 19,35 % (p=0,019). Pilvo tiesiojo raumens aktyvumas nereikšmingai sumažėjo nuo 18,41 % iki 14,87%. (p=0,911). Skersinio pilvo raumens aktyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo nuo 12,77 % iki 17,96% (p=0,044) (pav. 33).

33 pav. Raumenų aktyvumo pokyčiai prieš ir po sėdėjimo ant nestabilių paviršių, lyginant skirstinius 16.05 10.47 18.41 12.77 20.46 _19.35 14.87 17.96 0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00 Tiesiamasis nugaros raumuo

Dauginis raumuo Tiesusis pilvo raumuo Skersinis pilvo raumuo R au m en ų akty vumas (proc en tais ) Raumenys prieš po p=1,000 p=0,019 p=0.911 p=0,044

47

4.3. Laikysenos vertinimo rezultatai

4.3.1. Momentinio laikysenos vertinimo rezultatai

Tiriamiesiems buvo matuojamas stuburo kampas tarp C7, Th7 ir L3 stuburo slankstelių. Momentinio ištyrimo metu ištyrus 38 asmenis sėdint ant paprastos kėdės stuburo kampas buvo 151,5 laipsniai, sėdint ant Back app balansinės kėdės stuburo kampas padidėjo iki 153 laipsnių p=0,125, o Human tool sėdimasis paviršius reikšmingai padidino stuburo kampą iki 155 laipsnių p=0,007 (34 pav.).

34 pav. Stuburo kampo pokytis sėdint ant skirtingų sėdimųjų paviršių, lyginant p reikšmes su paprasta kėde 151.5 153 155 149 150 151 152 153 154 155 156

Paprasta kėdė Back app Human tool

Nu ga ros k am p as (laip sn ia is) Sėdimieji paviršiai Laipsniai p=0,125 p=0,007

48

4.3.2. Laikysenos vertinimo rezultatai po 6 savaičių

Po 6 savaičių sėdėjimo ant nestabilių sėdimųjų paviršių pakartotinai buvo matuojamas stuburo kampas. Rezultatuose matome, kiek laipsnių pasikeitė C7, Th7, L3 stuburo kampas sėdint ant nestabilių sėdimųjų paviršių. Po 6 savaičių dinaminio sėdėjimo ant Back app kėdės stuburo kampas padidėjo nuo 153 laipsnių iki 155 laipsnių (p=0,129) (35 pav.)

35 pav. Stuburo kampas po 6 savaičių naudojant Back app 152 152.5 153 153.5 154 154.5 155 155.5 prieš po Stuburo kampas p=0,129

49

Sėdėjimas ant Human tool reikšmingai padidino stuburo kampą nuo 155 laipsnių iki 157 (p=0,015) (36 pav.)

36 pav. Stuburo kampas po 6 savaičių naudojant Human tool 155 157 154 154.5 155 155.5 156 156.5 157 157.5 prieš po Stuburo kampas p=0,015

50

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Darbo kompiuteriu trukmė šiuolaikinėje darbo aplinkoje išaugo dramatiškai. (B. Juul-Kristensen ir kt.,2004) Ilgalaikis sėdėjimas gali pasireikšti griaučių – raumenų sistemos pažeidimo simptomais. Musų tyrime, iš 20-ies tiriamųjų nugaros skausmą jautė net 13 (65%) asmenų. Mūsų tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad iš visų mūsų tiriamųjų didžioji dauguma jautė mišrius, viršutinės ir apatinės nugaros dalių, skausmus. Tik apatinės nugaros dalies skausmus jautė (23%), menčių ir kaklo regionų skausmus jautė (15%) darbuotojai, o skausmus ir apatinėje ir viršutinėje nugaros dalyse jautė (62%) darbuotojų. Vieno atlikto tyrimo duomenimis didelis darbo krūvis buvo reikšmingai susijęs su apatinės nugaros dalies skausmais. Moterys buvo linkę dažniau pranešti apie pečių skausmus. (Chiung-Yu Cho ir kt., 2012)

Įvertinus tiriamųjų skausmo trukmę, pastebėjome, kad visus 100% tiriamųjų nugaros skausmai vargina daugiau nei 3 mėnesius. Tai reiškia, kad skausmas yra lėtinis. Vieno tyrimo, kurio tikslas – išanalizuoti stuburo skausmus kenčiančių ligonių, kuriems taikomos įvairios reabilitacijos priemonės, gyvenimo kokybės pokyčius vertinant juos Quebec ir Roland-Morris klausimynais bei VAS skale ūmus skausmas vargino 22%, poūmis– 11%, lėtinis – 67% (J. Samėnienė ir kt. 2005).

Buvo tiriama ar skausmas trukdo tiriamųjų gyvenimo kokybei, į ją įtraukėme tokius kriterijus kaip darbo, laisvalaikio bei miego trikdymas. Nebuvo statistiškai reikšmingų rezultatų, kadangi visi kriterijai pasiskirstė labai panašiai. Tačiau kitų tyrimų metu buvo nustatytas abipusis ryšys tarp skausmo ir miego kokybės: skausmas (ir ūmus, ir lėtinis) gali iššaukti miego sutrikimus ir atvirkščiai: miego sutrikimai gali sukelti skausmą. Rekomenduojama miego trukmė – 8 val. Netinkamas miego režimas įtakoja darbingumą, naujos informacijos įsisavinimo kokybę, nuovargio, skausmo (ypač galvos ir stuburo) atsiradimą. Miego kokybė ypač priklauso nuo tinkamos stuburo padėties miego metu. Jeigu visą naktį stuburas yra pertemptas ir iškreiptas, didelė tikimybė, kad sudirginti stuburo nervai ir pablogėjusi kraujotaka dienos metu iššauks nugaros skausmą (Bergholdt al., 2008).

Tyrimo metu palyginome skirtingų kėdžių įtaką raumenų elektriniam aktyvumui. Lyginant momentinį sėdėjimą ant paprastos kėdės ir Back app balansinės kėdės tiesiamojo nugaros raumens elektrinis aktyvumas padidėjo 7,92%. Naudojant Human tool balansinę

51

plokštumą raumenų elektrinis aktyvumas padidėjo 9,21%, ant Thatsit balans sumažėjo 0,22%. Dauginio raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant Back app balansinės kėdės reikšmingai padidėjo 9,37%. Ant Human tool pusiausvyros platformos dauginio raumens elektrinis aktyvumas padidėjo 13,5%. Thatsit balans klūpima kėdė reikšmingai padidino dauginio raumens aktyvumą 5,36%. Kieran O‘Sulivan atliktas tyrimas parodė, kad sėdėjimas ant Back app kėdės statistiškai reikšmingai sumažino juosmens klubinio šonkaulių raumens aktyvumą. Naudojant Human tool balansinę plokštumą raumenų elektrinis aktyvumas padidėjo iki 25,26% ,o ant Thatsit balans sumažėjo iki 15,83% lyginant su paprasta kėde. Jackson JA et al. (2013) atliko tyrimą, kurio metu 6 vyrai ir 6 moterys turėjo dvi valandas sėdėti ant gimnastikos kamuolio. Buvo tiriamas liemens raumenų aktyvumas ir tiriamųjų jaučiamas diskomfortas. Deja autoriai nenustatė kamuolių teikiamo reikšmingo poveikio raumenų aktyvumui, tačiau juosmeninės stuburo dalies diskomforto lygis tarp tiriamųjų sumažėjo. Mūsų tyrimo metu tiesiojo pilvo raumens elektrinis aktyvumas sėdint ant Back app balansinės kėdės raumens aktyvumas padidėjo 9,58%. Human tool padidino tiesiojo pilvo raumens aktyvumą 3,73%. Ant Thatsit balans kėdės raumens elektrinis aktyvumas padidėjo 4,51%. Skersinio pilvo raumens elektrinis aktyvumas reikšmingai padidėjo 10,22%. Sėdint ant Human tool plokštumos raumens aktyvumas taip pat reikšmingai padidėjo 9,37%. Thatsit balans kėdė reikšmingai padidino raumens aktyvumą 12,15%. Po 6 savaičių sėdėjimo ant nestabilių paviršių matosi nereikšmingas tiesiamojo nugaros raumens aktyvumo padidėjimas 4,41%. Tuo tarpu dauginio raumens aktyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo 8,88 % .Pilvo tiesiojo raumens aktyvumas nereikšmingai sumažėjo 3,54%, o skersinio pilvo raumens aktyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo 5,19%. Rasouli O. et al. (2011) atliko ultragarsinį tyrimą ieškodami ryšio tarp skersinio pilvo raumens pločio ir sėdėjimo ant gimnastikos kamuolio. Jie nustatė, kad asmenims jaučiantiems nugaros skausmus, taip pat ir nejaučiantiems nugaros skausmų sėdėjimas ant gimnastikos kamuolio padidina skersinio pilvo raumens plotį lyginant su sėdinčiais ant paprastos kėdės.

Autoriai teigia, kad fiziniai darbo vietos matavimai yra reikšmingi nustatant darbuotojų laikyseną. Darbuotojų laikysena buvo matuojama rankiniu goniometru. Maža koreliacija buvo stebima tarp darbuotojų pozos ir fizinių darbo vietos dydžių. (Mark Lidegaard, 2013). Mūsų tyrimo metu tyrėme sėdimą darbą dirbančių asmenų laikyseną. Rezultatuose matome, kiek laipsnių pasikeitė C7, Th7, L3 stuburo kampas sėdint ant nestabilių sėdimųjų paviršių. Po 6 savaičių dinaminio sėdėjimo vėl atsisėdus ant paprastos kėdės stuburo kampo skirtumas

52

reikšmingai padidėjo dviem laipsniais. O’Sulivan atliktas tyrimas parodė, kad sėdint ant nestabilių paviršių 5 minutes sumažėjo tiriamųjų lordozinis juosmeninės stuburo dalies linkis, ypatingai ši tendencija matėsi pas moteris. (O'Sullivan et al. 2006)

Po 6 savaičių dinaminio sėdėjimo ant Back app kėdės stuburo kampas padidėjo nuo 153 laipsnių iki 155 laipsnių. Sėdėjimas ant Human tool reikšmingai padidino stuburo kampą nuo 155 laipsnių iki 157. Kieran O’Sulivan (2012) atliktas tyrimas parodė, kad sėdėjimas ant Back app kėdės statistiškai reikšmingai sumažino juosmeninės stuburo dalies fleksiją. O‘Sullivan (2006) atliktas tyrimas parodė, kad dinaminis sėdėjimas padidino krūtininės stuburo dalies tiesimą.

Apibendrinę savo ir kitų autorių atliktus tyrimus, galime teigti, kad ilgalaikis sėdėjimas naudojant nestabilius sėdimuosius paviršius gali reikšmingai paveikti biuro darbuotojų raumenų aktyvumą bei laikyseną, tačiau šie pokyčiai nėra tokie žymūs, kad naudodami šias pagalbines priemones galėtume pamiršti fizinį aktyvumą.