LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KATEDRA

Roberta Augaitytė

„ASMENŲ, PATYRUSIŲ TRAUMINĮ GALVOS SMEGENŲ SUŢALOJIMĄ, MOTYVACIJOS IR SENSOMOTORINIŲ REAKCIJŲ GREIČIO ATSIGAVIMO SĄSAJOS

NUSTATYMAS ANKSTYVUOJU REABILITACIJOS LAIKOTARPIU“

Magistrantūros studijų programos ,, Fizinė medicina ir reabilitacija“( valst.kodas 621B30002) baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Doc. Dr. Eglė Lendraitienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė

Prof. Dr. J. Macijauskienė ______________ 2016

„ASMENŲ, PATYRUSIŲ TRAUMINĮ GALVOS SMEGENŲ SUŢALOJIMĄ, MOTYVACIJOS IR SENSOMOTORINIŲ REAKCIJŲ GREIČIO ATSIGAVIMO SĄSAJOS

NUSTATYMAS ANKSTYVUOJU REABILITACIJOS LAIKOTARPIU“

Magistrantūros studijų programos ,, Fizinė medicina ir reabilitacija“ ( valst.kodas 621B30002)baigiamasis darbas

Darbo vadovė:

Doc.Dr. Eglė Lendraitienė 2016 Recenzentas

Doc. Dr. Renata Ţumbakytė– Šermukšnienė 2016 Darbą atliko Studentė: Roberta Augaitytė 2016 KAUNAS, 2016

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 13

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 14

1. 1. Trauminis galvos smegenų suţalojimą: epidemiologija, etiologija ... 14

1. 2. Trauminio galvos smegenų suţalojimoklasifikacija ... 15

1. 3. Trauminio galvos smegenų suţalojimorizika, simptomai ir padariniai ... 16

1. 4. Asmenų patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą paţinimo ir elgsenos sutrikimas ir lavinimas ir reabilitacija ... 18

1. 5. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą reabilitacija ... 20

1. 6. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, sensomotorinių reakcijų vertinimas ir reabilitacija ... 21

1. 7. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, motyvacijos įtaka reabilitacijai ... 22

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS ... 24

2.1 Kontingentas ... 24

2.2. Tyrimo metodai ... 25

2.3. Tyrimo organizavimas ... 29

2.4. Matematinė statistika ... 29

3.1. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, sensomotorinių reakcijų greičio

vertinimas kineziterapijos pradţioje ir pabaigoje ... 31

3.2. Asmenų, patyrusių trauminį galos smegenų suţalojimą, motyvacijos vertinimas ... 34

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

IŠVADOS ... 40

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41

MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ APRAŠAS ... 42

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43

SANTRAUKA

Augaitytė R. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, motyvacijos ir sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimo sąsajos nustatymas ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu. Fizinės medicinos ir reabilitacijos baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė Doc. Dr. Eglė Lendraitienė; Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, 2016.

Tyrimo tikslas: Nustatyti asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą motyvacijos ir sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimo sąsają ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu.

Tyrimo uţdaviniai:

1) Įvertinti asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą sensomotorinių reakcijų greitį, ankstyvosios reabilitacijos pradţioje.

2) Įvertinti asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą motyvacijos ir sensomotorinių reakcijų greitį, ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje.

3) Nustatyti asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, motyvacijos įtaką sensomotorinių reakcijų greičio rodiklių pokyčiams prieš ir po ankstyvosios reabilitacijos.

Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 25 asmenys, patyrę vidutinio sunkumo trauminį galvos smegenų suţalojimą. Visiems tiriamiesiems ankstyvosios reabilitacijos pradţioje ir pabaigoje buvo ištirtas sensomotorinių reakcijų greitis, naudojant „Sensoneck“ sistemą. Taip pat ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje pateiktas asmenų patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą reabilitacijos taikymo motyvacijos tyrimo klausimynas.

Tyrimo rezultatai:Tyrimo rezultatai parodė, jog labiau motyvuotų asmenų ankstyvoji reabilitacija buvo efektyvesnė, ir tiriamiesiems patyrusiems trauminį galvos smegenų suţalojimą, sutrikusios sensomotorinių reakcijų greitis atsistatė greičiau. ,, Kryţiaus“ atkartojimo laikas po kineziterapijos sutrumpėjo 3,08 sekundėmis, ,, X raidės”atkartojimas sutrumpėjo 0,28 sekundėmis ,, apskritimo”ir ,,begalybės“atkartojimo laikas sutrumpėjo 1,84 sekundėmis.

Išvados:

1)Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų, sensomotorinių reakcijų greičio vertinimas ankstyvosios reabilitacijos pradţioje buvo vidutinis.

2)Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje ištirta motyvacija parodė, jog dauguma pacientų motyvuoti reabilituotis, ir tiriamųjų laikas, atkartojant kiekvieną figūrą atskirai, sutrumpėjo ir statistiškai reikšmingai pagerėjo.

3) Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, motyvacija visos ankstyvosios reabilitacijos metu turėjo įtakos sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimui. Labiau motyvuotų pacientų laikas atkartojant kiekvieną figūrą atskirai sutrumpėjo.

ABSTRACT

Augaitytė R. The Identification of Connection between Motivation and Recovery of the Speed of Sensorimotor Reactions during the Early Period of Rehabilitation for Persons who Suffered Traumatic Brain Injury. Final Thesis of Physical Medicine and Rehabilitation / supervisor: Assoc. Prof. Dr. Eglė Lendraitienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic, 2016.

The aim of the research was to identify the connection between the motivation and recovery of the speed of sensorimotor reactions during the early period of rehabilitation for persons who suffered traumatic brain injury.

The objectives of the research are as follows:

1) To assess the speed of sensorimotor reactions at the beginning of rehabilitation for persons who suffered traumatic brain injury;

2) To assess the motivation and speed of sensorimotor reactions at the end of rehabilitation for persons who suffered traumatic brain injury;

3) To assess the impact of motivation on the change of speed rate of sensorimotor reactions before and after the early rehabilitation.

The methods of the research: 25 people participated in the research who have suffered moderate severity traumatic injury of the brain. The speed of sensorimotor reactions was assessed applying Sensoneck system for all participants of the research at the beginning and at the end of the early rehabilitation. Also at the beginning of the early rehabilitation the patients, who have suffered traumatic injury of the brain, have been given the questionnaire on the motivation of rehabilitation application.

The results of the research: Theresultsof the research have shown that the early rehabilitation was more effective and the speed of disordered sensorimotor reactions of patients with traumatic injury of the brain has recovered quicker for motivated patients. The time of “Cross” repetition after the physical therapy became shorter by 3.08 s, “X” letter repletion became shorter by 0.28 s, “circle” and “infinity” repetition time became shorter by 1.84 s.

Conclusions:

1) The speed of sensorimotor reactions at the beginning of rehabilitation for persons who suffered traumatic brain injury was average;

2) The examined motivation at the end of rehabilitation for persons who suffered traumatic brain injury had shown that the majority of patients are motivated for rehabilitation, and the time needed to repeat each figure separately became shorter and it statistically significantly improved;

3) The motivation of persons who suffered traumatic brain injury had an impact on the recovery of the speed of sensorimotor reactions during the whole period of early rehabilitation. The time needed to repeat each figure separately became shorter for more motivated patients.

PADĖKA

Noriu padėkoti savo magistrantūros baigiamojo darbo vadovei Doc. Dr. Eglei Lendraitienei uţ pagalbą ir visapusišką palaikymą.

SANTRUMPOS

TPBTT – Trumpas protinės būklės tyrimo testas GKS – Glasgow„o komų skalė

ĮVADAS

Trauminis galvos smegenų suţalojmas (TGSS) – vienas sudėtingiausių šiuolaikinės medicinos klausimų, nes net ir taikant naujausias saugos ir pasaugos ( profilaktikos) priemones – jų daţnėja ir jos sunkėja.Šiuo metu TGSS yra rimta visuomeninė problema, sukelianti didelį mirštatumą[33]. Pusę visų TGSS įvyksta dėl automobilių, motociklų, dviratininkų, bei pėsčiųjų apdairumo.Daţniausiai TGSS patiria jauni suaugusieji, produktyvaus, darbingo amţiaus ţmonės, todėl neretai sutrinka jų profesiniai gebėjimai bei sveikata, kas sumenkina jų gyvenimo kokybę [41].

Kasmet TGSS gydymas kainuoja daugiau nei 76 mlrd. dolerių tiesioginių ar netiesioginių medicininių išlaidų. Junginių Amerikos Valstijų ligų ir kontrolės prevencijos 2010 metų statistika parodė:

 JAV tai yra vieną iš pagrindinių 50.000 ţmonių mirties prieţasčių;

 Kasmet daugiau nei 280.000 ţmonių paguldoma į ligoninę su patirtu TGSS;

 Daugiau nei 2.2 milijono ţmonių apsilankė skubios medicinos skyriuje [59].

Daţnai asmuo patyręs TGSS gali jausti tuos pačius simptomus, kuriuos kartais jautė ir prieš patirdamas traumą,pvz.: galvos svaigimas, pykinimas it t.t [36]. Tačiau patirtas TGSS sukelia ne tik išorinius pakitimus( sumušimas, pamėlynavimas, guzas), bet daţniausiai sukelia vidines problemas (hematomas, skysčių kaupimasi)[1].

Patirtas TGSS gali paveikti beveik viską - įskaitant kaip ţmogus ateityje vaikščios, kalbės, galvos[4]. Literatūroje aprašoma daugybe būdų, kurios padėtų atkurti sutrikusias funkcijas, kurios buvo paveiktos patyrus TGSS. Vienas efektyviausių gydymo būdų - efektyvios reabilitacijos taikymas.

Reabilitacijos specialistai savo darbe didţiausią dėmesį skiria į šių sutrikusių funkcijų nulemtas judėjimo problemas – koordinacijos, pusiausvyros, raumenų jėgos, eisenos sutrikimų atsigavimą[58].Tačiau reabilitacijos proceso eigoje pacientas, norintis pasiekti pasveikimo ar didesnio prarastų funkcijų kompensavimo, turi aktyviai dalyvauti pats. Jo dalyvavimas priklauso nuo to, kokie motyvai lemia jo dalyvavimą reabilitacijoje[23]. Tik tuomet, kai reabilitacijos programoje dalyvauja ir specialistas ir pacientas, galima tikėtis efektyvesnių rezultatų.Kineziterapija, patyrusiems TGSS ţmonėms, taikoma siekiant išvengti galimų komplikacijų, padėti atgauti sutrikusias funkcijas. Kineziterapija apima ligonio tyrimą, suformuluojami artimieji ir tolimieji tikslai, sudaroma individualus gydymo planas, atsiţvelgiant į kiekvieno paciento individualius sugebėjimus, bei savijautą [28].

Temos naujumas ir aktualumas. Kalbant apie TGSS, literatūroje daug dėmesio skiriama traumų etiologijai, aptariama prieţastys, pasekmės, daug nagrinėjama TGSS metu sutrikusių funkcijų atsigavimas. Tačiau maţai atlikta tyrimų, kuriose būtų tirta pacientų patyrusių TGSS, motyvacijos įtaka sutrikusių funkcijų atsigavimui. Apţvelgus literatūros duomenis, galima teigti, jog tai nauja niša, kurioje trūksta duomenų ir atliktų mokslinių tyrimų, todėl mūsų darbu siekiama suţinoti, ar motyvacija daro įtaką, pacientų patyrusių TGSS sutrikusių funkcijų atsigavimui.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas: Nustatyti asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą motyvacijos ir sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimo sąsają ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu.

Darbo uţdaviniai:

 Įvertinti asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą sensomotorinių reakcijų greitį, ankstyvosios reabilitacijos pradţioje.

 Įvertinti asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą motyvacijos ir sensomotorinių reakcijų greitį, ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje.

 Nustatyti asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, motyvacijos įtaką sensomotorinių reakcijų greičio rodiklių pokyčiams prieš ir po ankstyvosios reabilitacijos.

1.LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Galvos smegenų traumos: epidemiologija, etiologija

Visame pasaulyje TGSS yra aktuali medicininė bei socialinė problema [19].

Trauminis galvos smegenų suţalojimas (TGSS) – apibūdinamas kaip būklė, kai kinetinės energijos poveikis kaukolei ir galvos smegenims sukelia funkcinių ar morfologinių smegenų pokyčių ir sutrigdo jų veiklą.Išsivysčiusiose šalyse, trauminis galvos smegenų paţeidimas yra lydinti mirties ir neįgalumo prieţastis tarp jaunų suaugusiųjų [41].

Pagal JAV Nacionalinio Sveikatos Statistikos Centro ( National Center of Health Statistics (NCHS)) duomenis: Kasmet medicininės pagalbos dėl TGSS kreipiasi 1975 000 gyv., 366 000 gydomi ligoninėje, 75 000 miršta. Tai rimta sveikatos problema tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek visame pasaulyje[12].

Kasmet TGSS įvairiose pasaulio šalyse įvyksta vidutiniškai 1 proc. gyventojų [24,59]. Kaip nurodo įvairūs tyrinėtojai, kaukolės ir galvos smegenų suţalojimai yra daţnesni nei kitų kūno dalių ir sudaro apie 25–51 proc. visų traumų [59]. Vyrų galvos smegenys suţalojamos 2–3 kartus daţniau nei moterų [8,28]. Tačiau sunkesnė būklė ir blogesnės prognozės būdingesnės moterims, negu vyrams [49].

Daţniausiai TGSS patiria jauni, produktyvaus, darbingo amţiaus ţmonės, todėl neretai sutrinka jų profesiniai gebėjimai bei sveikata, kas sumenkina jų gyvenimo kokybę.[...] Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) visų galvos smegenų suţalojimų struktūroje sudaro apie 80–90 proc., sumušimas (kontūzija) – 1–13 proc., hematomos – 1–9 proc. [8]. Kitų autorių duomenimis Europoje, pagal traumos sunkumą, GSP pasiskirstymas yra toks: 79 proc. ‒ lengvų, 12 proc. ‒ vidutinio sunkumo, ir 9 proc. ‒ sunkių traumų [8].

Daţniausios TGSS patyrimo prieţastys yra buitinės traumos, kurios sudaro 49-78 proc [8].Buitinių traumų struktūroje iki 20 – 36 proc. sudaro smurtinės traumos. Antroje vietoje autoįvykio metu patirtos traumos, jos sudaro 12- 21 proc. visų patiriamų traumų.Atsiţvelgiant į tokias prieţastis didėjantį traumų skaičių galima paaiškinti technikos paţanga, įtemptu gyvenimo ritmu, padidėjusiu transporto priemonių greičiu, chuliganizmu, narkomanija, etniniais konfliktais [49].

Apibendrinant galime teigti, jog TGSS yra viena rimčiausių visuomenės problemų, kurią daţniausiai patiria jauno, darbingo amţiaus ţmonės autoįvykių ir buitinių traumų metu. Daţnai patirtas TGSS baigiasi mirtimi.

1.2. Galvos smegenų traumų klasifikacija

TGSS klasifikuojamos pagal suţalojimo pobūdį ir sunkumą.

Pagal suţalojimo pobūdį traumos skirstomas į difuzinius ir lokalius:

Patyrus difuzinį galvos smegenų traumą įvyksta potrauminis apkvaitimas, galvos smegenų apkvaitimas, difuzinis aksonų suţalojimas. Sutrinka visų galvos smegenų veikla. Patyrus lokalinį galvos smegenų suţalojimą, sutrinka tik pakenktos smegenų dalies funkcija [8].

Atsiţvelgiant į traumos sunkumą skiriamos, lengvos, vidutinės ir sunkios TGSS.

 Lengvas trauminis galvos smegenų suţalojimas - nukentėjusio asmens sąmonės būklė apţiūrint yra 14-15 balų pagal Glasgow komos skalę. Galimas trumpalaikis (iki 5 minučių) sąmonės praradimas, sutrikęs ţvalumas ar atmintis (potrauminė amnezija iki 30 minučių). Nėra jokių ţidininių neurologinių simptomų, galvos kompiuterinėje tomografijoje nėra smegenų pokyčių ar kaukolės smegeninės dalies lūţių [8].

Po lengvo TGSS, ligonis nejaučia pasekmių, tik bendrus potrauminius reiškinius: galvos skausmą, nerįmą, nuovargį, atminties sutrikimus. Daţniausiai šie simptomai praeina 3 mėnesių laikotarpyje [49].

 Vidutinio sunkumo trauminis galvos smegenų suţalojimas - nukentėjusio asmens sąmonės būklė po traumos lieka 9-13 balų pagal Glasgow komos skalę. Po traumos sąmonės netenkama ilgiau nei 5 minutėms, potrauminė amnezija trunka ilgiau nei 30 minučių. Tiriant ligonį daţni ţidininiai neurologiniai simptomai. Galvos kompiuterinėje tomografijoje daţniausiai matyti kaukolės smegeninės dalies, pamato lūţiai, trauminiai smegenų pokyčiai [8]

 Sunkus trauminis galvos smegenų suţalojimas - pacientas ne maţiau kaip 6 valandas po traumos lieka ištiktas komos, pagal Glasgow komos skalę 3-8 balai. Tiriant ligonį paprastai nustatoma ţidininių neurologinių simptomų. Galvos kompiuterinėje tomografijoje daţniausiai matyti kaukolės smegeninės dalies, pamato lūţiai, trauminiai smegenų pokyčiai [8]

Po vidutinio ir sunkaus TGSS, pasekmės būna sunkios. Gali pasireikšti paralyţius, jutimų, koordinacijos, pusiausvyros sutrikimai, dezorientacija laike, erdvėje, nevalinga dubens organų funkcijos veikla, atminties sutrikimai [54].

Daţnai lengva GST gali komplikuotis ir pasidaryti vidutinio sunkumo ar net sunki. Dėl šios prieţasties yra skiriamas pirminis ir antrinis smegenų paţeidimas [3]. Pirminį smegenų paţeidimą lemia tiesioginis mechaninis poveikis smegenims ar smegenų kraujagyslėms (pavyzdţiui, skalpo suţalojimai, kaukolės skliauto ir pamato lūţiai, kietojo smegenų dangalo suţalojimai, smegenų

suţalojimai). Antrinį smegenų paţeidimą gali sukelti vidiniai kaukolės ir bendrieji veiksniai (pavyzdţiui, intrakranijinė hemoragija, smegenų strigimas, smegenų hipoksija, pneumocefalija, medţiagų apykaitos sutrikimai, infekcija ir epilepsija) [3,20,28].

1.3. TRAUMINIO GALVOS SMEGENŲ SUŢALOJIMO RIZIKA, SIMPTOMAI

IR PADARINIAI

Patirtas TGSS paţeidţia smegenų ląsteles ir gali susidaryti cheminiai pokyčiai smegenyse. Laiku nediagnozavus TGSS, gali prasidėti epilepsijos priepuoliai, skysčių kaupimasis aplink smegenis, įvairūs nervų paţeidimai. Visi šie pokyčiai gali sukelti atminties sutrikimą ar net praradimą, komunikavimo problemas, nuolatinius elgesio pokyčius, negebėjimą valdyti tam tikrų kūno dalių, paralyţių, komą ar netgi mirtį [7]

Atlikti tyrimai parodė:

 Vyrai 2-3 kartus daţniau patiria TGSS nei moterys;

 Daţniausiai TGSS patiria vaikai nuo 9- 15 metų, ir darbingo amţiaus ţmonių grupė 19- 55 metų;

 Didesnę riziką patirti TGSS turi karinių profesijų atstovai;

 Afrikos Amerikiečiai turi didţiausią mirštatumo procentą nuo patirto TGSS [16,23].

TRAUMINIO GALVOS SMEGENŲ SUŢALOJIMO SIMPTOMAI

TGSS gali turėti plataus mąsto fizines ir psichologines pasekmes. Vienos jų pasireiškia iškart, po patirtos traumos, kitom pasireikšti gali uţtrukti ir kelios dienos ar savaitės. Konkretūs simptomai, kurie atsiranda po TGSS saţalojimo tiesiogiai priklausos nuo jo klinikinės formos:

 Smegenų sukrėtimas. Šis tipas pasiţymi ţalos ir lūţio kaukolės kaulų nėra. Sudėtis smegenų, skysčio ir jo slėgis yra normalus. Simptomai – galvos svaigimas, spengimas ausyse, silpnumas, prakaitavimas, paraudimas, mieguistumas o kartais – trumpalaikės atminties praradimas.

 Kraujosruvos smegenyse – nurodo jog tai sunkaus tipo TGSS, kurio poveikis gali neigiamai paveikti nukentėjusiojo sveikatą, net po kelių dešimtmečių. Simptomai –

sąmonės praradimas, pykinimas, pasikartojantis vėmimas, sutrinka klausa, regėjimas, kalba ir t.t.

 Suspaudimas į smegenis. Šio paţeidimo simptomai:stiprus galvos skausmas, pasikartojantis vėmimas, padidėjęs kraujospūdis, anisocoria (vienašalis midriazė), ţidinio epilepsijos priepuoliai, sutrikusi sąmonė iki komos pradţios [10].

Ţmonės turėtų nedelsiant kreiptis į medikus, jei jiems pasireiškia šie simptomai:

 Sąmonės praradimas iki kelių sekundţių;

 Sumaţėjęs sąmonės lygis, t.y sunku paţinti aplinkinius, daiktus it t.t;

 Traukuliai arba priepuoliai;

 Dvejinimasis akyse;

 Pykinimas ar vėmimas;

 Neaiški kalba;

 Rankų, kojų silpnumas.

Taip pat gali pasireikšti ir šie simptomai:

 Dezorientacija;

 Pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai;

 Sunku sutelkti dėmesį, ar priimti sprendimus;

 Neryškus matymas;

 Spengimas ausyse;

 Skonio sutrikimai;

 Jautrumas šviesai;

 Nuotaikos pokyčiai;[40].

TRAUMINIO GALVOS SMEGENŲ SUŢALOJIMO PADARINIAI

Asmenų, patyrusių TGSS, mirštamumas priklauso ne tik nuo traumos sunkumo, bet ir nuo šalies sveikatos sistemos efektyvumo. Lietuvos statistikoje įtrauktas tik mirtingumas nuo išorinių prieţasčių( eismo įvykiai, kritimai, apsinuodijimai, nušalimai, nuskendimai). Šis rodiklis 2010 metai buvo 123,1/100 000 gyventojų ir pastaraisiais metais šis rodiklis maţėja dėl maţėjančių eismo įvykių skaičiaus ( mirtingumas eismo įvykių metu 2000 metais buvo 22/10 000 gyventojų, o 2010 metais, sumaţėjo iki 11,3/10 000 gyventojų) [41,59].

Literatūros šaltiniuose teigiama, jog daţniausiai traumuojami jauni 15- 30 metų asmenys. Kiti autoriai teigia, jog TGSS labiausiai paplitusios 20-39 metų ţmonių tarpe. TGSS yra viena pagrindinių ţmonių iki 45 metų mirties prieţasčių [54].

Autorių teigimu TGSS prieţastys yra dvi. Pirmoji prieţastis yra pirminis galvos smegenų paţeidimas – sumušimas, lūţusių kaulų įspaudimas, difuzinis aksoninis paţeidimas, smegenų kamieno sumušimas. Antroji prieţastis – antrinis smegenų paţeidimas, nulemtas hipoksijos, išemijos (pirminės ar padidėjus intrakranijiniam slėgiui), hematomos, smegenų edemos [8].

Ligoniams patyrusiems TGSS, daţniausiai nustatomos šios komplikacijos:

 Padidėjęs raumenų tonusas;

 Epilepsija;

 Potrauminė hidrocefalija;

 Galvinių nervų paţeidimas;

 Potrauminė hipertermija;

 Miego sutrikimai;

 Kvėpavimo sistemos komplikacijos;

 Virškinimo sistemos komplikacijos;

 Tromboflebitas;

 Kaulų ir raumenų sistemos komplikacijos [51].

1.4. ASMENŲ PATYRUSIŲ TRAUMINĮ GALVOS SMEGENŲ SUŢALOJIMĄ

PAŢINIMO IR ELGSENOS SUTRIKIMAS IR LAVINIMAS

Prieš pradėdami taikyti reabilitacijos programą, būtina atlikti paciento paţintini vertinimą, kurio metu reikalingas tiek daugiadisciplininis reabilitacijos komandos, tiek šeimos / artimųjų ir slaugytojų indėlis.

Paţintinio vertinimo metu nustatomos asmens funkcinės paţintinės galimybės per uţimtumo terapijos vertinimą namų, darbo, mokyklos ar bendruomenės kontekste. Vertinimui būtinas tiesioginis asmeninis kontaktas [5].

Pacientams patyrusiems TGSS elgsenos sutrikimai iš visų galimų sutrikimų daţnai išlieka ilgiausiai ir turi didţiausios įtakos socialinei integracijai. Pacientams gali pasireikšti:

 Dezorientacija. Tai paciento nesugebėjimas orientuotis laike ar erdvėje. Tokiems pacientams svarbu padėti susigaudyti, suteikti teisingą informaciją. Vienas iš tokių būdų – atminties knygos vedimas. Artimieji gali surašyti visa informaciją apie patį pacientą, jo artimuosius,

gydymą, procedūrų tvarkaraštį. Vėliau knygos pildymą perima pats pacientas, tai lavina jų atmintį.

 Dėmesio sukoncentravimo sunkumas. Tokiems pacientams sunku sutelkti dėmesį net trumpam laikotarpiui, tokiam kaip 10 – 15 sekundţių. Esant dėmesio koncentracijos problemoms, pacientams padeda kreipimasis vardu, tikslios paprastos ţodinės komandos, įvairios uţduotys.

 Atminties sutrikimai. Pacientai patyrę TGSS daţniausiai atsimena tik anksčiau buvusius įvykius ir neatsimena kas atsitiko prieš patiriant traumą ar po jos. Tokiu atveju daţnai padeda kompensacinės priemonės - atminties knygos, dienotvarkės, kompiuterizuotos programos, kurios garsiniu signalu primena pacientui svarbius laikus ar įvykius.

 Problemų sprendimo sunkumai. Po TGSS pacientams sunku priimti konkrečius sprendimus, rasti tinkamą variantą, suprasti abstrakčius dalykus. Taikant kineziterapijos procedūras, kineziterapeutui rekomenduojama nenaudoti humoro, į kineziterapijos procedūras įtraukti maţiau įvairių priemonių, sieti kineziterapijos uţsiėmimus su paciento pomėgiais. Procedūros metu galima naudoti įvairius klausimus, reikalaujančius aiškaus paciento mąstymo (,,kodėl? O kas, jeigu..?“). Labai svarbu ugdyti paciento saugumo jausmą.

 Elgesio sutrikimai. Elgesio sutrikimai daţniausiai pasireiškia irzlumu, jaudinimusi, sumaţėjusia emocijų kontrole, susitvardymo stoka. Tokiems pacientams, turintiems elgesio sutrikimų rekomenduojama suteikti galimybę jiems patiems rūpintis savimi, būti nepriklausomiems, patiems priimti sprendimus. Labai svarbu motyvuoti pacientus, maţinti įtampą, bei pašalinti nereikalingus dirgiklius.

 Agresyvus elgesys. Agresyvumo elgesys pacientams patyrusiems TGSS pasireiškia kalbos, elgesio pokyčiais, pykčiu prieš save ir aplinkinius. Labai svarbu apsaugoti pacientus nuo ţalos sau pačiam ir šalia esantiems. Taikant kineziterapijos procedūras labai svarbu kineziterpeutui išlikti ramiam, suprasti dirgiklius, kurie sukelia agresiją ir juos pašalinti [9,22].

1.5. ASMENŲ PATYRUSIŲ TRAUMINĮ GALVOS SMEGENŲ SUŢALOJIMĄ,

REABILITACIJA

Ilgą laiką prioritetinė medicinos kryptis buvo ūminių ligų diagnostika, gydymas ir profilaktika. Tačiau ilgėjant gyventojų amţiui pradėjo vyrauti lėtinės ligos, kurių profilaktika ir

gydymo efektyvumas yra maţesnis negu ūminių ligų. Medicinos paţanga, kurios dėka vis daugiau išlieka gyvi po sunkių traumų ir ligų, lemia tai, kad gydytojams vis daţniau tenka susidurti su ligų ir traumų pasekmėmis, kurios sutrikdo pagrindines ţmogaus biosocialines funkcijas. Jų sugraţinimui reikalingas ne tik medicininių, bet ir socialinių, pedagoginių, profesinių priemonių kompleksas. Todėl sergančiųjų reabilitacijai skiriama vis daugiau dėmesio [29].

TGSS yra viena didţiausių visuomenės problemų, kuri paţeidţia ţmogaus psichines, elgesio, paţinimo bei motorikos funkcijas. Vis labiau akcentuojama, kad reabilitacija po TGSS turi apimti įvairias sritis, nes po šio tipo traumų būdingi ne tik motoriniai ir sensoriniai sutrikimai, bet ir motyvacijos potrauminiam atsigavimui stoka bei kitos psichologinės problemos. Po TGSS esant įvairiam sutrikimų spektrui, būtina taikyti kompleksinę reabilitaciją. Po TGSS reabilitacija turi būti organizuojama taip, kad pacientas aktyviai dalyvautų funkcinių judesių mokyme, suvokimo ir paţinimo lavinime [28]. Todėl šiuo reabilitacijos laikotarpiu didelis vaidmuo tenka kineziterapeutui.

TGSS patyrusiems asmenims kineziterapija pradedama taikyti jau intensyvios terapijos skyriuje, kai tik pacientų būklė stabilizuojasi. Gydoma pasyviais pratimais galūnėms ir pasyviąja kvėpavimo mankšta.

Ankstyvieji kineziterapijos tikslai:

 Komplikacijų prevencija;

 Prarastų funkcijų graţinimas [33].

Prieš pradedant taikyti kineziterapiją asmenims, patyrusiems TGSS, pirmiausia pacientai ištiriami, įvertinami irtik tuomet sudaromas gydymo planas. Kineziterapijos tikslai ir metodai priklauso nuo to, kokio sunkumo galvos traumą pacientas patyrė, bei nuo pačio paciento būklės.

Pagerėjus bendrai fizinei būklei, bei pacientui sustiprėjus, jis keliamas į stacionarą, kur didţiausios problemos ankstyvajame reabilitacijos etape yra šios:

 Motorikos( pusiausvyros, koordinacijos) sutrikimai;

 Padidėjusi kontraktūrų tikimybė;

 Netaisyklinga eisena;

 Sumaţėjusi judesių amplitudė,

 Sumaţėjęs funkcinis supratimas;

 Susilpnėjusi komunikacija [5].

1.6. ASMENŲ PATYRUSIŲ TRAUMINĮ GALVOS SMEGENŲ SUŢALOJIMĄ,

SENSOMOTORINIŲ REAKCIJŲ SUTRIKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

TGSS sukelia kelis smegenų pakenkimo tipus, kurie paveikia galvos smegenų ţievę, poţievinę branduolinę struktūrą, ir jų plačiai paplitusias baltosios medţiagos jungtis [57]. Kaip ir buvo minima, jog daţniausiai TGSS patiria jauni, darbingo amţiaus ţmonės, todėl neretai sutrinka jų profesiniai gebėjimai bei sveikata[42]. Vienas iš daţniausių sutrikimų tai sensomotorinių reakcijų sutrikimas.

Terminas “ sensomotorika” reiškia procesų, apimančių pojūčius ir atsakomajį judesį, visumą (60).

Remiantis literatūros šaltiniais, sensomotoriką galima apibūdinti, kaip sensomotorinį veiklos komponentą kuris jungia tris funkcijų tipus: jutimus, nervų – raumenų – skeleto bei motorinę funkcijas. Jutimai apima suvokimo procesą. Nervų – raumenų – skeleto funkcijas apima refleksus, judėjimo galimybę, raumenų tonusą, ištvermę, jėga ir pusiausvyrą. Motorinė funkcija – judesio koordinaciją, vikrumą bei kontrolę[62]. Sutrikus bent vienai iš sensomotorinį komponentą sudarančių funkcijų, galima daryti prielaidą apie sensomotorinių reakcijų sutrikimą.

Vienas labiausiai paplitusių ir daţniausiai naudojamų metodų sensomotorinėms reakcijoms ištirti yra,, Sensoneck sistema“. Sistemą sudaryta iš ausinių su specialiu lazeriniu ţymekliu ir plakato, kuriame yra skirtingomis spalvomis pavaizduotos skirtingos geometrinės figūros. Plakatas kabinamas ant sienos. Asmuo procedūros metu lazeriniu ţymekliu turi stengtis atkartoti kiekvieną figūrą kuo tiksliau, kurios palaipsniui vis sunkinamos. Pradedama nuo ,, kryţiaus“ atkartojimo, tuomet ,,X raidė“; ,, Apskritimas“; ir ,, aštuonetas“. Atlikimas vertinamas pagal atlikimo greitį ( sekundėmis) [46].

Taip pat daţnai asmenims patyrusiems TGSS, naudojamas Cognistat atrankinis tyrimo instrumentas, kuris parodo paţintinių funkcijų funkcionavimą ne bendru balu, o pagal atskiras sritisCognistat įvertina protinį funkcionavimą penkiose didţiosiose srityse: kalba, konstravimas, atmintis, skaičiavimas ir mąstymas. Dėmesys, sąmoningumo lygis ir orientacija vertinami atskirai. Kalbos sritis skirstoma į: spontaninį kalbėjimą, supratimą, pakartojimą ir įvardijimą. Kai nėra spontaninio kalbėjimo, ši dalis nėra įtraukiama į tyrimą. Skaitymas ir rašymas nėra vertinami [11,13]. Mąstymas išskirtas į dvi dalis: panašumus ir nuovoką. Beveik visas atminties sritis galima ištirti ir išmatuoti pavyzdţiais. Šio testo balų skaičiavimo sistema, kuri atskirai apskaičiuoja balus kiekvienai sričiai, buvo sukurta taip, kad vienos srities įvertinimas nepaveiktų kitos srities vertinimo [36].

Kineziterapijos procedūrų metu, pacientams buvo taikomos specialiai paruoštos uţduotys, skirtos sensomotorinių reakcijų lavinimui. Kineziterapijos procedūrų metu, tiriamieji atliko šias uţduotis:

 „Kaladėlių pernešimas“tiriamajam reikėjo iš vieno stalo galo pernešti po vieną kaladėlę į kitą stalo galą, pastatant bokštą.

 Kineziterapeutui ir tiriamajam stovint vienam prieš kitą, kineziterpeutas meta kamuolį į ţemę, jam atsimušus tiriamasis turi pagauti dešine ranka, ir tą patį kartoti perėmęs kamuolį į kairę ranką.

 Ţaidimas „ laikrodukas“, jo metu tiriamasis turėjo stovėti vietoje, įsivaizduodamas, jog stovi laikrodţio viduryje. Tuomet kineziterapeutui pasakius koją ir valanda, tiriamasis, turėjo, pastatyti koją reikiamoje padėtyje.

 Taikomos ţodţių dėlionės. Ant lapelių buvo uţrašomos raidės. Kineziterapeutui pasakius ţodį, tiriamasis turėdavo iš atskirai turimų raidţių sudėlioti reikiamą ţodį.

 Bei taikomos įvairios dėlionės, reikalaujančios dėmesio, susikoncentravimo. Visos uţduotys buvo atliekamos fiksuojant laiką.

1.7. ASMENŲ, PATYRUSIŲ TRAUMINĮ GALVOS SMEGENŲ SUŢALOJIMĄ,

MOTYVACIJA REABILITACIJAI

Jei asmenims patirtas TGSS nesunaikina audinių, audinys gali palaipsniui atkurti savo funkciją.Šis procesas gali uţtukti nuo 6 mėnesių iki kelerių metų, tačiau taikoma efektyvi reabilitacija šitą procesą gali pagreitinti [24].Asmenims patyrusiems TGSS, motyvacijos stoka yra viena iš pagrindiniųproblemų, kuo greičiau pradėti ankstyvąją reabilitaciją [4]. Kad asmuo norėtų pradėti reabilituotis ir dirbti kuo greičiau atstatant jų sutrikusias funkcijas, tam turi būti palanki motyvacija. Motyvacija yra skirstoma į du tipus: vidinę ir išorinę.

Vidinė motyvacija remiasi savaiminiais faktoriais. Kiekvienas ţmogus kaţką laiko sau svarbiu dalyku, ir norėdamas tai pasiekti, nukreipia į jį savo veiksmus.Tuo tarpu išorinės motyvacijos pagrindas – dalykai veikiami aplinkos [15].

Reabilitacijos proceso eigoje asmuo, norintis pasiekti pasveikimo ar didesnio prarastų funkcijų kompensavimo, turi aktyviai dalyvauti. Dalyvavimas priklauso nuo to ar asmuo nori, ir kaip nori dalyvauti reabilitacijos procese, tai yra kokie motyvai skatina jį tai daryti[47].

Nustatyta, jog apie 20- 25 proc, asmenų kineziterapijos atsisako per pirmus 8 mėnesius po reabilitacijos, 40 -45 proc. atsisako po 6 – 12 mėnesių. Psichosocialiai faktoriai, kurie įtakoja kineziterapijos nutraukimą yra motyvacija, nuotaikų kaita, aplinkinių bei socialinis palaikymas, bendradarbiavimas tarp kineziterapeuto ir paciento [43].

Japonijos reabilitologai pripaţino paciento motyvacijos naudą reabilitacijos rezultatams. Motyvacija laikoma išpuoselėtų santykių su pacientu pasekme[14]. Nepavykstant uţmegzti kontakto tarp specialisto ir paciento, pacientas gali pasiduoti, nutraukti gydymo eigą, ir ieškoti kitų, alternatyvų gydymuisi.

Autoriai teigią jog vienas iš pagrindinių veiksnių, maţinančių pacientų, patyrusių TGSS norą kuo greičiau pradėti reabilitaciją, tai nuolat jaučiamas nuovargis. Literatūroje nurodoma, jog daugiau nei 70 proc. asmenų nors kartą patyrusių TGSS, atsisakė reabilitacijos, vien todėl, jog nuolatos jautė nuovargį, kuris trikdė pradėdi aktyvę fizinę veiklą [49,50].

Kiti literatūros šaltiniai teigia, jog motyvacijos sumaţėjimą reabilitacijoje lemia pacientų amţius. Vyresnio amţiaus ţmonės maţiau įsitraukia į sveikimo procesą [38,49].

Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti, per kiek laiko atstatomos sutrikusios smegenų funkcijos, taikant intensyvią terapiją. Gauti rezultatai parodė, jog taikant ilgesnę ir intensyvią reabilitaciją, daugiau nei 50 proc.tiriamųjų atsistatė sutrikusios galvos smegenų funkcijos[49].

Mūsų patirtis rodo, kad labiau motyvuotos reabilitacijai yra darbingo amţiaus moterys, įvardindamos, jog joms svarbu kuo greičiau atstatyti sutrikusias funkcijas, kad galėtų grįţti į visuomeninę veiklą ir darbą. Maţiau motyvuoti yra vyrai ir vyresnio amţiaus ţmonės, teigdami, jog nuolatos jaučia nuovargį, skausmą, silpnumą, jėgų neturėjimą aktyviai fiziniai veiklai, ir maţai tiki reabilitacijos efektyvumu ir nauda.

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas, išduotas 2015m. lapkričio 12d. Protokolo NR. BEC – 71. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos Slaugos fakulteto Reabilitacijos klinikos vadovas raštu patvirtino, jog tyrimo atlikimui neprieštarauja.

2.1. Kontingentas

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų, galvos smegenų traumų skyriuje. Tyrime dalyvavo 25 asmenys, 12 vyrų (48proc) ir 13 moterų( 52 proc), patyrę vidutinio sunkumo TGSS.( ţr.1 pav)

1 pav. Tiriamųjų patyrusių TGSS, pasiskirstymas pagal lytį

Visi tyrime dalyvavę pacientai buvo darbingo amţiaus ţmonės. Vyrų patyrusių TGSS amţiaus vidurkis 39,62±6,42m., moterų 53,15±9,21 metai (ţr.2 pav).

48% 52%

Vyrai Moterys

2pav. Tiriamųjų patyrusių TGSS, pasiskirstymas pagal amžių

Pacientai atrinkti pagal šiuos kriterijus:

 Paţintinės funkcijos įvertintos Trumpu protinės būklės vertinimo testu – ne maţiau, kaip 11balų iš 30, tai reikškia, kad jiems buvo nustatytas vidutinio sunkumo paţintinių funkcijų sutrikimas.

 Pacientai patyrę TGSS ( pagal Glasgow komos skalę (GSK)< kaip 9 – 12 balai) - vidutinio sunkumo TGSS.

 Savarankiškai vaikštantys

 Nesutrikęs regėjimas

2.2. Tyrimo metodai

1. Sensomotorinių reakcijų greičio vertinimas –,, Sensoneck sistema”.

2. Motyvacijos vertinimui – pateiktas asmenų patyrusių TGSS reabilitacijos taikymo motyvacijos tyrimo klausimynas.

Sensomotorinių reakcijų greičio vertinimas – sistemą sudaro: ausinės su lazeriniu ţymekliu, kuris aktyvuojamas uţsidėjus ausines ir specialus orientyrinis spalvotų linijų plakatas, pakabintas ant sienos. Procedūros atlikimo metu, pacientas turi stengtis lazeriniu ţymekliu atkartoti

39,62 53,15 0 10 20 30 40 50 60 vyrai moterys M e tai

kiekvieną skirtingą, spalvotą figūrą. Šis atlikimas reikalauja sensomotorinės kontrolės. Atlikimas palaipsniui sunkinama pasirenkant vis sudėtingesnias figūras.

Sensomotorinės reakcijos vertinamos pagal keturių uţduočių: ,,atkartoti kryţių”; ,,atkartoti X raidę” ; ,,atkartoti apskritimą”; ,,atkartoti aštuonetą” atlikimo greitį (sekundėmis) [46].

Rezultatų vertinimas:

 10-20s – sensomotorinių reakcijų greitis- greitas;

 20-30s – sensomotorinių reakcijų greitis – vidutinis;

 40-60s – sensomotorinių reakcijų greitis – lėtas.

Motyvacijos vertinimo klausimynas( 3 priedas)–Klausimyną sudaro 31 klausimas apie reabilitacijos naudą pacientų atsigavimui patyrus TGSS. Įkiekvieną klausimą tiriamasis galėjo atsakyti: ,, Visiškai sutinku“; ,,Sutinku“; ,,Nei sutinku nei nesutinku“; ,,Sutinku“; ,,Visiskai nesutinku“. Klausimai buvo suskirstyti į tris veiksnių grupes 1) kineziterapijos efektyvumas, asmenims patyrusiems TGSS; 2) kineziterapeuto įtaka paciento norui reabilituotis; 3) asmeninis poţiūris į kineziterapiją ir aplinkybės, kurios gali įtakoti asmenų patyrusių TGSS motyvaciją reabilituotis [6].

Trumpas protinės būklės tyrimo testas (TPBTT)(4 priedas) – TPBTT naudojamas kaipvertinimo priemonė, norint nustatyti paţintinių funkcijų sutrikimą.Jis buvo pasiūlytas kaip vertinga, nuosekli ir greita priemonė neurologiniams ligoniams, ištirti jų paţintines funkcijas. TPBT yra viena plačiausiai naudojamų priemonių Europoje kognityvinių funkcijų tikrinimui. Tačiau minima, kad

kalbos nesupratimas, ţemas išsilavinimas gali neigiamai paveikti šio testo rezultatus Jis taikomas

kiekybiniam paţintinių funkcijų vertinimui.

Vertinama:

 Orientacija laike ir erdvėje ( 10 balų);

 Dėmesys ir skaičiavimas ( 5 balai);

 Kalba ( 8 balai);

 3 ţodţių įsiminimas ( 3 balai);

 Trumpalaikė atmintis ( 3 balai);

 Kalbos konstrukciniai gebėjimai ( 1 balas).

TPBTT nesudėtingas testas, atliekamas gana greitai. Maţiausias testo rezultatas – 0, didţiausias – 30.Teigiama, kad optimali riba yra 23/24 balai, atskirti asmenis su kognityviniais sutrikimais ir be jų.

Rezultatų vertinimas:

 0 – 10 – sunkus paţintinis sutrikimas;

 11 – 20 – vidutinis paţintinis sutrikimas;

 21 – 24 – lengvas paţintinis sutrikimas;

 25 – 30 – nėra paţintinių funkcjų sutrikimų.

Šis testas buvo naudojamas kaip atrankos kriterijus, norint atlikti tyrimą [41].

Glasgow komos skalė(GKS (5 priedas) -Ši skalė labiausiai paplitusi, norint įvertinti paciento sąmonę bei neurologinę būklę, po TGSS.Pagrinde GKS naudojama siekiant geriau įvertinti

ūminės smegenų traumos sunkumą. Testas yra paprastas ir patikimas Vertinama balais, kuomet į vieną

sumuojami trys atskiri ( atsimerkimo, ţodinis atsakas, motorinis atsakas) įvertinimai. Minimalus GKS balų skaičius -3, maksimalus -15 balų.Pašaliniai veiksniai kaip narkotikų vartojimas, apsinuodijimas alkoholiu, šokas, gali įtakoti paciento sąmonės lygį, todėl šie veiksniai gali lemti netikslius GKS rezultatus.

Rezultatų vertinimas:

 13 ir > - lengvas;

 9 – 12 – vidutinis;

 8 ir < - sunkus( koma).

2.3. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų, galvos smegenų traumų skyriuje nuo 2015 spalio iki 2016 balandţio mėnesio. Visi tiriamieji buvo testuojami ankstyvosios reabilitacijos pradţioje ir pabaigoje. Vidutiniškai visiems pacientams buvo atliktos 10±2 kineziterapijos procedūrų. Kineziterapijos programa buvo sudaryta individualiai atsiţvelgiant į kiekvieno asmens savijautą, gebėjimus bei funkcinės veiklos sutrikimą. Kineziterapijos uţsiėmimai vykdavo kartą per dieną. Procedūrą sudarė trys dalys: Įvadinė, pagrindinė ir baigiamoji. Procedūros pradţioje (5-7 min) dėmesys buvo skiriamas kvėpavimo mankštai. Raumenų apšilimui taikyti lengvi, didelės jėgos nereikalaujantys dinaminiai pratimai. Pagrindinė dalis trukdavo (30min). Iš jų 15-20min skiriama pusiausvyros, koordinacijos lavinimui, raumenų stiprinimo pratimai su įvairiomis kineziterapinėmis priemonėmis( lazdelė, kamuolys ir kt.)10 -15 min buvo skiriamos sensomotorinių reakcijų greičio lavinimui. Įvairūs pratimai ţaidimo formoje. Baigiamojoje dalyje buvo atliekami kvėpavimo pratimai bei raumenų atpalaidavimo pratimai.

2.4. Matematinė statistika

Tyrimo duomenys buvo surinkti ir apskaičiuoti naudojant SPSS 17.0 ir EXCEL programinis paketas. Gautiems duomenims įvertinti buvo skaičiuojamas: aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis, Spearman„o korealicijos koeficientas, reikšmių vidurkiai, medianos, standartinio nuokrypio reikšmes ir kt.

3. TYRIMO REZULTATAI

Tiriamųjų kontingentą sudarė 25 asmenys patyrę vidutinio sunkumo TGSS, iš kurių 12 moterų ir 13 vyrų.Gauti rezultatai parodė, kad moterys daţniau nei vyrai patiria TGSS.

Įvertinus tiriamųjų kontingentą po TGSS, buvo nustatytos patirtos aplinkybės.(ţr.3 pav.)

3 pav. Tiriamųjų patyrusių TGSS, pasiskirstymas pagal traumos aplinkybes

Įvertinus tiriamųjų kontingentą pagal lytį bei patirtos traumos pobūdį, buvo nustatyta, kuri lytis, kokiomis aplinkybėmis TGSS patiria daţniau.(ţr. 4 pav).

4 pav. Tiriamųjų patyrusių TGSS, pasiskirstymas pagal lytį ir patirtos traumos pobūdį.

17 8 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Butinė trauma Autoįvykis 0 2 4 6 8 10 12 Moterys Vyrai 11 4 2 8

Iš 4 paveikslo matyti, jog tiriamųjų pasiskirstymas pagal lyti ir patirtos traumos pobūdį, parodė, jog moterys TGSS daţniau patiria buitinių įvykių metu, tuo tarpu vyrai du kart daţniau TGSS patiria autoįvykio metu.

3.1. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, sensomotorinių

reakcijų greičio vertinimas kineziterapijo pradţioje ir pabaigoje

Prieš pradedant taikyti kineziterapiją, visiems tiriamiesiems buvo atliktas sensomotorinių reakcijų greičio vertinimas. Toks pat testas buvo pakartotinai atliktas ir ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje. Testo metu buvo atkartojamos skirtingų spalvų ir skirtingo sudėtingumo figūros. Pradedama nuo kryţiaus atkartojimo (ţr. 5 pav).

Iš pateikto 5 paveikslėlio matyti, jog kineziterapijos pradţioje tiriamieji „kryţių“ vidutiniškai atkartoji per 24,52±1,21s, o kineziterapijos pabaigoje per 21,44±1,15s. Tai parodo, jog po kineziterapijos,, kryţiaus“ atkartojimo laikas sutrumpėjo 3,08 sekundėmis p≤0,05.

5 pav. Asmenų patyrusių TGSS,,kryžiaus atkartojimas“ kineziterapijos pradžioje ir pabaigoje

* p<0.05, lyginant skirstinius

Sensomotorinių reakcijų greičio vertinime, atkartojamos figūros palaipsniui buvo sunkinamos( ţr.6 pav). Kineziterapijos pradţioje tiriamieji ,,X raidę“ atkartojo per 26,56±1,34s, o kineziterapijos pabaigoje per 26,28±1,29s.

24,52 21,44 0 5 10 15 20 25 30

6 pav.Asmenų patyrusių TGSS,,X raidėsatkartojimas“kineziterapijos pradžioje ir pabaigoje

* p<0.05, lyginant skirstinius

Apskritimo atkartojimo laikas po kineziterapijos visų tiriamųjų patyrusių TGSS, vidutiniškai sutrumpėjo 1,84s. kineziterapijos pradţioje apskritimą tiriamieji atkartojo per 27,68±1,30s, o kineziterapijos pabaigoje per 25,84±1,29s.(ţr. 7 pav).

7 pav.Asmenų patyrusių TGSS ,, apskritimoatkartojimas“kineziterapijos pradžioje ir pabaigoje * p<0.05, lyginant skirstinius 26,56 26,28 23,5 24 24,5 25 25,5 26 26,5 27 27,5 28 28,5

Prieš kineziterapiją Po kineziterapijos

Lai kas sek u n d ė m is 27,68 25,84 22 23 24 25 26 27 28 29 30

Prieš kineziterapiją Po kineziterapijos

Lai kas sek u n d ė m is *

Visų tiriamųjų ilgiausias vidutinis laikas buvo atkartojant begalybės figūrą. kineziterapijos pradţioje tiriamieji patyrę TGSS, begalybės figūrą atkartojo per 29,56s±1,41s, o kineziterapijos pabaigoje per 27,72±1,39s. Bendras visų tiriamųjų aktartojimo laikas kineziterapijos pabaigoje sutrumpėjo 1,84s.(ţr. 8 pav).

8 pav.Asmenų patyrusių TGSS,, begalybėsatkartojimas“kineziterapijospradžioje ir pabaigoje

* p<0.05, lyginant skirstinius

Taigi, iš gautų duomenų, galima teigti, jog X raidės figūrą tiriamiesiems atkartoti buvo sunkiausia, nes bendras visų tiriamųjų atkartojimo laikas sutrumpėjo neţenkliai 0,28s.

29,56 27,72 24 25 26 27 28 29 30 31 32

pries kineziterapiją po kineziterapijos

La ika s se ku n d ė m is *

3.2. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, motyvacijos

vertinimas

Kineziterapijos pradţioje, pacientams buvo pateiktas asmenų patyrusių TGSS reabilitacijos taikymo motyvacijos tyrimo klausimynas,kurį sudarė 31 klausimas. Klausimai buvo suskirstyti į tris grupes 1) kineziterapijos efektyvumas, asmenims patyrusiems TGSS; 2) kineziterapeuto įtaka paciento norui reabilituoti; 3) asmeninis poţiūris į reabilitaciją ir aplinkybės; kurios gali įtakoti paciento motyvaciją reabilituotis.

Iš ištirtų 25 tiriamųjų, 19 tiriamųjų (76 proc) sutiko, jog turint galimybę, jie norėtų daugiau laiko skirti kineziterapijai, 5 tiriamieji (20proc) šiuo klausimu nuomonės neturėjo, ir tik 1 (4proc) tiriamasis su tuo nesutiko. Į uţduotą klausimą ar kineziterapija jų manymu jiems padėtų, didţioji dauguma tiriamųjų 21 ( 84proc) atsakė teigiamai, 1( 4proc) teigė, jog jo nuomone kineziterapija greičiausiai nepadėtų, ir 3 (12proc) tiriamųjų nuomonės nepareiškė. Gauti duomenys parodė, jog daugiau nei puse tiriamųjų 19(76proc), jaudinasi, jog kineziterapija būtų kiek įmanoma greitesnė.4(16proc) tiriamųjų mano, jog kineziterapija yra naudinga, bet jiems jos nereikia, tačiau didţioji tiriamųjų dalis 15(60proc) nesutiko su šiuo teiginiu.(ţr.9 pav)

Iš gautų tyrimo duomenų galime teigti, jog dauguma tiriamųjų mano, jog kineziterapija yra naudinga, ji padės greičiau atstatyti prarastas funkcijas.

9 pav. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų sužalojimą, kineziterapijos efektyvumas

Visiškai

nesutinku Nesutinku

Nei sutinku

nei nesutinku Sutinku

Visiškai sutinku Turint galimybę aš norėčiau

daugiau laiko skirti

kineziterapijai 0/0proc 1/4proc 5/20proc 11/44 proc 8/32proc

Kineziterapija greičiausiai padėtų 0/0proc 1/4proc 3/12proc 13/52proc 8/32proc Kineziterapija labai naudinga 0/0proc 1/4proc 5/20proc 14/56proc 5/20proc Kineziterapija neturi nieko

bendro su mano poreikiais 6/24proc 7/28proc 8/32proc 4/16proc 0/0proc Aš labai jaudinuosi, kad gydymas

būtų kiek įmanoma greitesnis 0/proc 4/16proc 2/8proc 17/68proc 2/8proc Kineziterapija yra naudinga, bet

aš nemanau, kad man jos reikia 5/20proc 10/proc 6/24proc 2/8 proc 2/8proc Aš susidomėjusi kineziterapija

bet tai ne man 4/16proc 12/48proc 6/24proc 3/12proc 0/proc

Aš neturiu laiko kineziterapijai 10/40proc 5/20proc 6/24proc 2/8proc 2/8proc Kineziterapija padės man

Iš 10 lentelės pateiktų duomenų, matyti, jog beveik visi tiriamieji 23(92proc) į klausimą ar norėtų pamatyti kineziterapeutą prieš kineziterapiją atsakė teigiamai, ir tik 2(8proc) apklaustieji, šiuo klausimu nuomonės neturėjo.23(92proc) apklaustųjų sutinka su teigimu, jog kineziterapeutas turėtų daryti dalykus, kurie pacientams yra svarbūs, ir 2(8proc) tiriamųjų nuomonės neišsakė. Pagal gautus duomenis nustatyta, jog 22(84proc) tiriamųjų pasitiki kineziterapeutu, jeigu ţino, kad jis padės išspręsti pacientų problemas,2(8proc) atsakė neigiamai, ir 1(4proc) tiriamasis nuomonės neturėjo. 23(92proc) tiriamųjų mano, jog kineziterapeutas ţino ko jiems geriausiai reikia kineziterapijos metu, ir klauso jų nurodymų, ir 2(8 proc) tiriamųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Iš istirtų 25 asmenų, 3(12proc) mano jog kineziterapeutas tik gaišina jų laiką,tačiau daugiau nei puse apklaustųjų 17(68proc) mano priešingai ir su šituo teiginiu nesutinka (ţr.10 pav).

Iš gautų duomenų, galime daryti išvadą, jog asmenys patyrę TGSS kineziterapijos metu klausytų kineziterapeuto nurodymų, nes mano, jog kineziterapeutas ţino ko jiems reikia, ir padės greičiau atstatyti sutrikusias ar prarastas funkcijas.

10 pav. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų sužalojimą, kineziterepeuto įtaka paciento norui reabilituotis

Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku Jei būtų rekomenduojama, aš norėčiau

pamatyti kineziterapeutą 0/0proc 0/0proc 2/8proc 13/52proc 10/40proc Kineziterapeutas negali padėti su

mano problemomis 2/8proc 14/56proc 7/28proc 2/8proc 0/0proc

Kineziterapeutas tikriausiai tinkamas

gydyti vaikams 6/24proc 3/12proc 13/52proc 3/12proc 0/0proc

Kineziterapeutas turėtų daryti dalykus,

kurie man svarbūs 0/0proc 0/0proc 2/8proc 10/40proc 13/52proc

Aš pasitikiu kineziterapeutu, kuris man

padės išspręsti mano problemas 0/0proc 2/8proc 1/4proc 7/24proc 15/60proc Norėčiau paprašyti kineziterapeuto,

dėl papildomų kineziterapijos

uţduočių 1/4proc 4/16proc 8/32proc 10/40proc 2/8proc

Aš visuomet laikausi medicinos nurodymų, nes manau, kad jie man

padeda 0/0proc 0/0proc 2/8proc 9/36proc 14/56proc

Kineziterapeutas ţino ko man reikia, ir

aš klausau jo nurodymų 0/0proc 0/0proc 2/8proc 10/40proc 13/52proc Aš darysiu tai, ka man sako

kineziterapeutas, net jei tai neturi

prasmės 2/8proc 6/24proc 8/32proc 6/24proc 3/12proc

Kineziterapeutai gaišina mano laiką 6/24proc 11/44proc 5/20proc 2/8proc 1/4proc Kineziterapeutas neturėtų pasakyti,jog

aš turiu problemą, neţinodamas mano

būklės iki traumos 2/8proc 0/0proc 6/24proc 7/28proc 10/40proc

11 lentelėje pateikti duomenys, kaip asmenųnorą reabilituotis lemia jų asmeninis poţiūris. Iš 25 apklaustųjų, 1(4proc) teigė, jog jam šiuo metu geriau, nei bet kada, tuo tarpu 19(76proc) su šiuo teiginiu visiškai nesutiko.Į klausimą ar jie mano, jog šiuo metu su jais nėra nieko blogo, 16(64proc) apklaustųjų nei sutiko, nei nesutiko 4(16proc) pasisakė teigiamai. Daugiau nei puse tiriamųjų 18(72proc) visiškai nesutiko su tuo, jog jie jausis taip pat, nepriklausomai nuo to, gydysis ar ne, 1(4proc) atsakė teigiamai, ir 6(24proc) apklaustųjų nuomonės neturėjo. 4(16proc) tiriamųjų teigia, jog jų problema yra jų paties reikalas, tuo tarpu daugiau nei puse tiriamųjų 13(52proc) su šiuo teiginiu nesutiko (ţr.11 pav).

Apibendrinus gautus duomenis, galima teigti, jog asmenų, patyrusių TGSS, norui reabilituotis įtakoja jų asmeninė nuomonė apie reabilitaciją, ir jų suvokimą apie patirtą traumą.

11 pav. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų sužalojimą, asmeninis požiūris į reabilitaciją ir aplinkybės Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku Iš pradţių aš turėjau keletą problemų,

bet dabar viskas gerai 1/4proc 8/32proc 11/44proc 4/16proc 1/4proc Dabar man geriau nei bet kada 12/48proc 7/28proc 5/20proc 0/0proc 1/4proc Aš visuomet turėjau problemų, kaip ir

dabar 2/8proc 8/32proc 7/28proc 7/28proc 1/4proc

Aš turiu tam tikrų problemų, bet

dabar jaučiuosi gerai 1/4proc 15/60proc 8/32proc 1/4proc 0/0proc Tai nėra nieko blogo su manimi 0/0proc 5/20proc 16/64proc 4/16proc 0/0proc Aš jausiuosi taip pat, gydysiuos ar ne 5/20proc 13/52proc 6/24proc 1/4proc 0/0proc Galvos trauma turėjo maţą poveikį

mano galimybėms 2/8proc 10/40proc 5/20proc 5/20proc 3/12proc

Aš neturiu jokių problemų vertų

dėmesio 3/12proc 12/48proc 5/20proc 4/16proc 1/4proc

Mano problema yra mano paties

Motyvacijos ir sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimo sąsajos:

Remiantis Spearman„o koreliacijos koeficientu, tarp sensomotorinių reakcijų vertinimo ir asmenų patyrusių vidutinio sunkumo TGSS motyvacijos, buvo nustatytos šios statistiškai reikšmingos koreliacijos.

Kryţiaus figūros atkartojimo laiką ankstyvojoje reabilitacijoje įtakojo tiriamųjų manymas, jog jiems kineziterapijos uţsiėmimų metu geriau nei bet kada(p≤0,01) r=0,505**.X raidės atkartojimas su motyvacijos klausimyno atsakytais klausimais statistiškai reikšmingų sąsajų nepastebėta. Apskritimo atkartojimo laikui ankstyvojoje reabilitacijoje įtakojo tiriamųjų manymas,kad patirta galvos trauma jų nuomone turėjo maţą poveikį jų galimybėms (p≤ 0,04), r=0,430**.Begalybės figūros atkartojimo laikui su motyvacijos klausimynu uţduotais klausimai statistiškai reikšmingų sąsajų nepastebėta.

Apibendrinus gautus duomenis, galima daryti išvadą, jog asmenims patyrusiems TGSS, sensomotorinių reakcijų atsigavimo ir motyvacija yra glaudţiai susijusi, nes tiriamieji mano, jog patyrus TGSS, reabilitacijos metu jiems yra geriau nei bet kada, ir patirtas TGSS turėjo maţą poveikį jų galimybėms.

TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Trauminis galvos smegenų suţalojimas – tai būklė, kai kinetinės energijos poveikis kaukolei ir galvos smegenims sukelia funkcinių ar morfologinių smegenų pokyčių ir sutrikdo jų veiklą[8]. TGSS yra kompleksinis procesas įtraukiantis didţiulį spektrą simptomų ir ilgalaikių pasekmių [10]. Europoje kasmet apie 1,6 mln. pacientų paguldomi į ligoninę dėl TGSS. JAV literatūros duomenimis, asmenims, patyrusiems vidutinio sunkumo TGSS 70 proc patyrusiųjų, kenčia nuo liekamųjų reiškinių,7 proc nuo jų miršta. Asmenims patyrusiems sunkų TGSS, 100 proc. kenčia nuo liekamųjų reikškinių, ir netgi 58 proc nuo jų miršta [31]. Nors įvairiose pasaulio valstybėse atvejų daţnis gali skirtis, apibendrinti duomenys rodo, jog TGSS per metus patiria 235 iš 100 000 asmenų, iš kurių 66 000 miršta[53].

Šio tyrimo metu, atlikome asmenų, patyrusių vidutinio sunkumo TGSS, motyvacijos ir sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimo sąsajų nustatymą, ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu.

Tyrime dalyvavo 25 asmenys, patyrę vidutinio sunkumo TGSS. Įvertinome tiriamųjų pasiskirstymą, pagal amţių, lytį, traumos aplinkybes. Mūsų duomenimis, tyrime dalyvavo 12 vyrų ir 13 moterų, kurių vidutinis amţiaus vidurkis, vyrų (39,62±2,34), moterų (53,15±2,29) metai.Nors uţsienio autoriai teigia, jog vyrai TGSS, patiria 2-3 kartus daţniau nei moterys.

Irdesel J., Aydiner S.B., (2007) nurodo, jog daţniausiai TGSS patiriami autoįvykio ir griūvimo metu. Mūsų išanalizuoti duomenys parodė, kad iš 25 tiriamųjų, TGSS autoįvykio metu patyrė 8 tiriamieji (32proc), ir 17 tiriamųjų (68 proc) buitinių traumų metu.

Asmenų, po TGSS sensomotorinių reakcijų greitį vertinome ,,Sensoneck“ sistema. Tiriamiesiems reikėjo atlikti keturias: ,, X atkartojimo“; ,,+ atkartojimo“ ; ,, O atkartojimo“ ; ,,∞ atkartojimo“ uţduotis. Tyrimo duomenys parodė,kad ,,X raidės“ atkartojimo laikas sutrumpėjo 3,08s; pagal figūros atkartojimo laiką, galime daryti prielaidą, jog tiriamiesiems ,,X raidės” atkartojimas buvo sunkiausias. ,,+ atkartojimas” sutrumpėjo neţymiai 0,28s; ,,O atkartojimo” laikas sutrumpėjo 1,84s; ,,∞ atkartojimo” laikas taip pat sutrumpėjo 1.84s. Remiantis gautais duomenimis, galima daryti išvadą, jog ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje nustatytas trumpesnis kiekvienos figūros atkartojimo laikas, nei ankstyvosios reabilitacijos pradţioje. (<0,05).

Perţvelgus literatūrą, buvo atliktas panašus tyrimas, kuriame buvo lyginami dviejų grupių: asmenų patyrusių TGSS ir GSI sensomotorinių reakcijų duomenys. Tyrimo kontingentą sudarė 30 asmenų, kurie buvo įsiskirstyti į dvi grupes. Kiekvieną grupę sudarė po 15 asmenų. Abiejų grupių tiriamiesiems buvo įvertintos sensomotorinės reakcijos ,,Sensoneck“ sistema.

Remiantis tyrimo rezultatais, ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje nustatytas abiejų tiriamųjų grupių, visų keturių uţduočių atlikimo laiko statistiškai reikšmingas pagerėjimas(p<0,05). Taip pat nustatyta, jog galvos smegenų traumą patyrusiems pacientams visas keturias uţduotis atlikti reikėjo maţiau laiko, nei asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą[41].

Mūsų atliktame tyrime motyvacija buvo vertinama pacientų, patyrusių TGSS reabilitacijos taikymo motyvacijos tyrimo klausimynu. Klausimyno, kurį sudaro 31 klausimas, klausimai buvo suskirstyti į tris grupes, kurios gali įtakoti paciento norą reabilituotis. 1) kineziterapijos efektyvumas, asmenims patyrusiems TGSS; 2) kineziterapeuto įtaka paciento norui reabilituoti; 3) asmeninis poţiūris į reabilitaciją ir aplinkybės.

Iš analizuotų gautų duomenų, galime teigti, jog dauguma asmenų patyrusių TGSS21( 84proc) sutinka, kad reabilitacija yra naudinga, ir jiems padėtų. Daugiau nei pusę tiriamųjų 19(76proc) pasisakė, jog turint galimybę jie norėtų daugiau skirti laiko kineziterapijai.

Iš 25 apklaustųjų, beveik visi 23(92proc) teigė, jog prieš reabilitaciją jie norėtų pamatyti kineziterapeutą,nes mano, kad kineziterapeutas geriausiai ţino, ko jiems reikia visos rebailitacijos metu ir mano, jog jis turi daryti dalykus, kurie pacientams yra svarbūs. Tik nedidelė dalis apklaustųjų 3(12proc) mano, jog kineziterapeutas tik gaišina jų laiką.

Analizuojant, tiriamųjų asmeninę nuomonę, didelę tiriamųjų dalį reabilituotis įtakojo tai, jog daugiau nei puse 19(76proc) pasisakė, jog šiuo metu jie jaučiasi daug blogiau nei iki traumos. Tik nedidelė dalis 4(16 proc) mano, jog jų bėdos yra jų pačių reikalas.

Iš atlikto tyrimo duomenų matosi, jog didesnė dalis tiriamųjų motyvuoti reabilituotis, nes mano, kad reabilitacija yra naudinga, ir padės jiems greičiau atstatyti prarastas ar sutrikusias funkcijas.

Uţsienio literatūros autoriai teigia, jog viena iš pagrindinių prieţasčių, pradėti kuo reabilituotis asmenims patyrusiems TGSS, tai nuolatinis nuovargio jausmas[34,58].

Taip pat motyvaciją įtakoja paties paciento nusiteikimas dalyvauti reabilitacijoje, ir poţiūris į sveikatą, taip pat kineziterapeuto ir paciento bendradarbiavimas. Pasak C. Lloyd, R. King, M. McCarthy et al. Nurodo statistiškai patikimą priklausomybę tarp motyvacijos ir sveikimo proceso.

Apibendrinant galime teigti, jog paciento norą reabilituotis lemia paciento ir specialisto bendradarbiavimas, reikiamos informacijos gavimas, aplinkinių bei šeimos narių palaikymas.

IŠVADOS

1) Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų, sensomotorinių reakcijų greičio vertinimas ankstyvosios reabilitacijos pradţioje buvo vidutinis.

2) Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, ankstyvosios reabilitacijos pabaigoje ištirta motyvacija parodė, jog dauguma asmenų motyvuoti reabilituotis, ir tiriamųjų laikas, atkartojant kiekvieną figūrą atskirai, sutrumpėjo ir statistiškai reikšmingai pagerėjo.

3) Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, motyvacija visos ankstyvosios reabilitacijos metu turėjo įtakos sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimui. Labiau motyvuotų pacientų laikas atkartojant kiekvieną figūrą atskirai sutrumpėjo.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1) Siekiant efektyvesnio asmenų, patyrusių vidutinio sunkumo TGSS, sutrikusių sensomotorinių funkcijų atsigavimo, rekomenduojama skirti uţduotis reikalaujančias dėmesio koncentracijos, susikaupimo, greitos reakcijos, orientacijos laike ir erdvėje.

2) Kad asmenys, patyrę vidutinio sunkumo TGSS, būtų kuo labiau motyvuoti pradėti ankstyvąją reabilitaciją, rekomenduojama dar prieš reabilitacijos pradţią pacientui susipaţinti su kineziterapeutu, kartu aptarti gydymo eigą, atsiţvelgiant į paciento norus. Kineziterapeuto ir paciento tarpusavio bendradarbiavimas, suteiks pacientui daugiau pasitikėjimo savimi, kineziterapeutu, kuris visą laiką su juo dirbs.

MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ APRAŠAS

reakcijų greičio atsigavimo nustatymas, ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpis.

,,Slaugos ir reabilitacijos teorija ir praktika 2016”. [ Kaunas, 2016 m. Balandţio 29 d]. 2. Augaitytė R. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų suţalojimą, motyvacijos ir

sensomotorinių reakcijų greičio atsigavimo sąsajų nustatymas ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu. ,,Jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų konferencija“. [Kaunas, 2016 m. Geguţės 25 -27 d].

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Agency for Healthcare Research and quality. National Guideline Clearinghouse. Traumatic brain injury medical treatment guidelines. Denver(CO): Colorado Division of Workers Compensation,2012, Nov 26.119p.

2. Avesani R., Roncari L., Khansefid M., Formisano R., Boldrini P., Zampolini M. et al. The Italian National Registry of severe acquired brain injury: epidemiological, clinical and functional data of 1469 patients. Eur J Phys Rehabil Med 2013. From National Library of Medicine.

3. Balestreri M., Czosnyka M., Chatfield D. A., et al. Predictive value of Glasgow Coma Scale after brain trauma: change in trend over the past ten years. J Neurol Neurosurg

Psychiatry 2004; 75: 161–62.

4. Bilgin S., Kose N., Karakaya J., Mut M. Traumatic brain injury shows better functional recovery than brain tumor: a rehabilitative perspective. European Journal of Physical and Rehabilitation Medicine. 2014, 50(1):17-23

5. Bhambhani Y, Rowland G, Farag M. Effects of circuit training on body composition and peak cardiorespiratory responses in patients with moderate to severe traumatic brain injury. Arch Phys Med Rehabil. 2005 Feb;86(2):268-76.

6. Boosman H, van Heugten CM, Winkens I, Smeets SM, Visser-Meily JM, Further validation of the Motivation for Traumatic Brain injury Rehabilitation Questionnare (MOT-Q) in patients with acquired brain injury. Neuropsychol Rehabil.2016;26(1):87-102.

7. Bradford. A., live science contributor. Traumatic Brain Injury: Causes, Symptoms & Treatment. 2016. March.

8. Budrys, V. Klinikinė Neurologija. Vilnius, 2009.

9. Cancelliere C., Cassidy J. D., Côté P., Hincapié C. A., Hartvigsen J., Carroll L. J. et al. Protocol for a systematic review of prognosis after mild traumatic brain injury: an update of the WHO Collaborating Centre Task Force findings. Cancelliere et al. Systematic Reviews 2012. From National Library of Medicine.

10. Centers for Diseases Control and Prevention (2012). How many people have TBI? 11. Cognistat. The World‟s most reliable screening tool for cognitive assessment.

12. Das M., Mohapatra S., Mohapatra S. S. New perspectives on central and peripheral immune responses to acute traumatic brain injury. Journal of Neuroinflammation 2012. From National Library of Medicine.

14. Elhan A. H., Kutlay S., Kucukdeveci A.A., Cotuk C., Ozturk G., Tesio L. et al. Psychometric Properties of The Mini Mental State Examination in Patients with Acquired Brain Injury in Turkey. J Rehabil Med 2005. From National Library of Medicine .

15. Felser, G. Motyvacijos būdai: asmens sėkmę lemiantys faktoriai, praktinis psichologijos panaudojimas. Vilnius 2006.

16. Foul M, Xu L, Wald MM, Coronado VG. Traumatic brain injury in the United States: Emergency Department Visits, Hospitalizations and Deaths 2002- 2006. Atlanta (GA): Centers for disease Control and Prevention, National Center for Injury Prevention and Control; 2010.

17. Finkenstein E, Corso, P, Miller T and associates. The Incidence and economic burden of Injuries in the United states. New York: Oxford University Press,2006.

18. Franckevičiūtė, E., Kriščiūnas, A. Veiksnių turinčių įtakos ligonių po galvos smegenų traumos kineizterapijos efektyvumui, įvertinimas. Medicina (Kaunas) 2006;42(9),p.732 – 737.

19. Grinkevičiūtė D., Kėvalas R., Tamašauskas A., Matukevičius A., Gurskis V., Liesiesė R. Sunki vaikų galvos smegenų trauma. Ar yra optimalus gydymo būdas?. Medicinas. Kaunas 2006; 42(4).

20. Haddad S. H., Arabi Y. M. Critical care management of severe traumatic brain injury in adults. Scandinavian Journal of Trauma, Resuscitation and Emergency Medicine 2012. From National Library of Medicine.Higienos institutas. Sveikatos informacijos centras. Mirties prieţastys. 2010; 18.

21. Hoge, C. W., McGurk, D., Thomas, J. L., Cox, A., Engel, C. C, M.P.H., & Castro, C. A.(2008).Mild Traumatic brain injury. Soldiers returning from Iraq.New England journal of Medicine, 358,453-463.

22. Irdesel J, Aydiner SB, Akgoz S. Rehabilitation outcome after traumatic brain injury. Neurocirugia (Astur). 2007 Feb;18(1):5-15.

23. Ivins BJ, Schwab K, Warden D, Harvey S, Hoilien M, Powell J, et.al. Traumatic brain injury inU.S. army paratroopers: prevalence and character. Journal of Trauma Injury, Infection and Critical Care 2003;55(4).

24. Ye Xiong, MD, PhD, Asim Mahmood, MD, and Michael Chopp, PhD. Emerging treatment for traumatic Brain Injury. 2009 Mar.

25. Jančauskaite. D., Motyvacijos įtaka ergoterapijoje pacientų savarankiškumui.2008. 26. Jeffrey Nicholl, MD; W. Curt la France, JR., MD, MPH. Neuropsychiatric Sequelae of