KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Rimantas Banevičius
Akcinės bendrovės darbuotojų poţiūris į sveikatos
prieţiūros prieinamumą
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveiktos vadyba
)Mokslinė vadovė
Prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
AKCINĖS BENDROVĖS DARBUOTOJŲ POŢIŪRIS Į SVEIKATOS
PRIEŢIŪROS PRIEINAMUMĄ.
Rimantas Banevičius
Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.
Ţmonių sveikata priklauso nuo aplinkos, kurioje jie gyvena ir dirba, nuo poţiūrio į savo sveikatą bei galimybių profilaktikai ir gydymui naudotis gydymo įstaigų paslaugomis.
Darbo tikslas. Įvertinti AB,,Ţemaitijos pienas“ darbuotojų poţiūrį į profilaktinius
sveikatos patikrinimus ir sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą.
Tyrimo metodika. 2006 balandţio mėnesį atliktas anoniminis anketinis darbuotojų
tyrimas. Apklausoje dalyvavo bendrovės darbininkai ir administracijos personalas. Buvo išdalintos 250 anketos, gautos 238 uţpildytos anketos (atsakas 95,2 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 10 versijos programiniu paketu.
Rezultatai. Daugelis darbuotojų (82,4 proc.) manė, kad profilaktiniai sveikatos
patikrinimai reikalingi. Darbuotojai geriau negu vidutiniškai – 3,30 balo (vid. 2,5 balo) vertino profilaktinių patikrinimų kokybę ir organizavimą. Respondentai 3,2 balo įvertino patikrinimams sugaištą laiką, gydytojo kruopštumą tikrinant sveikatą - 3,2 balo, numatytų tyrimų atlikimą - 3,80 balo, nusiskundimų išklausymą - 4,1 balo, kraujo spaudimo matavimą – 4,5 balo, patarimų teikimas sveikos gyvensenos klausimais - 1,9 balo. Darbininkai statistiškai reikšmingai geriau, negu administracijos personalas vertino profilaktinių patikrinimų kokybę ir organizavimą.39,1 proc. respondentų per paskutinius 12 mėn. nors kartą kreipėsi į šeimos gydytoją, 57,1 proc. į gydytojo kabinetą buvo pakviesti paskirtu laiku, 64,5 proc. laiku nepakviesti laukė 15-45 min. Respondentai buvo patenkinti ar dalinai patekinti registracijos pas gydytoją tvarka (71,0 proc.), patekimo į ligoninę tvarka (85,7 proc.), sveikatos prieţiūros sistema (60,5 proc.). Darbininkai statistiškai reikšmingai geriau, negu administracijos darbuotojai, vertino registracijos pas gydytoją tvarką ir sveikatos sistemą.
Išvados. Darbuotojai geriau negu vidutiniškai (3,3 balo) vertino sveikatos profilaktinių
patikrinimų organizavimą ir kokybę, tačiau nurodė nepakankamą dėmesįsveikos gyvensenos formavimui. Darbininkai geriau vertino profilaktinius sveikatos patikrinimus, negu administracijos personalas.
Sveikatos prieūros prieinamumas yra ribotas: tik apie pusė darbuotojų pas šeimos gydytoją patenka paskitu laiku, beveik trečdalis nepatenkinti registracijos tvarka ir sveikatos prieţiūros sistema.
Raktaţodţiai: profilaktiniai sveikatos patikrinimai, sveikatos prieţiūros paslaugų
prieinamumas, pieno pramonės darbuotojai.
SUMMARY Management of public health
OPINION OF THE EMPLOYEES OF A JOINT STOCK COMPANY TOWARDS THE ACCESSIBILITY TO THE PRIMARY HEALTH CARE
Rimantas Banevičius
Supervisor Jadvyga Petrauskienė , Habl. Dr. Prof., department of Social medicine<
Faculty of Public Health Management, Kaunas University of Medicine, - Kaunas, 2007, p.
The health of people is influenced by the people’s living and working environment, by the attitude towards their health and by availability of prophylactical and medical treatment services at the medical institutions.
The aim of the study is to evaluate an attitude of the employees of the joint stock
company “Ţemaitijos pienas” towards prophylactical medical checkups and the accessibility to the health care services.
The methodology of the research. An anonymous survey using questionnaire was
carried out among the employees in April 2006. Both employees and administration participated in the survey. 250 questionnaires were distributed, out of which 238 were received back (the response rate of 95,2 perc). Statistical analysis of the data was done with the help of the program package of SPSS 10th version.
The results. Many employees (82,4 perc.) thought that prophylactical medical checkups
were necessary. The employees gave 3,30 points (avg.2,5 points) in evaluating the quality and organization of prophylactic checkups which was better than an average. Respondents gave 3,2 points for the time spent in checkups; 3,2 points for doctor’s carefulness in medical checkup; 3,80 points for carring out default tests; 4,1 points for the adherance to the complaints; 4,5 points for the measuring blood pressure; 1,9 points for the advices on the healthy lifestyle. Looking at the statistics, the employees gave higher evaluation marks than the administrative personnel to the quality and organization of the prophylactical checkups. 39,1 perc. of respondents had visited their family doctor at least once in the last 12 months; 57,1 perc. had seen the doctor at preappointed time; 64,5 perc. of those who had not been invited at the apprinted time had to wait 15-45 min. Respondents gave satisfactory or partial satisfactory evaluation for the registration procedures at the doctor’s office (71,0 perc); the procedures in signing for the hospital; for the system of medical care (60,5 perc.). As the statistical data shows, the employees gave higher evaluation marks than the administrative personnel to the registration procedures at the doctor’s office and to the medical system in general.
Conclusions. The employees evaluated the quality and organization of prophylactical
medical checkups better than average (3,3 points), however, they pointed out the lack of attention towards the formation of healthy lifestyle. The prophylactical medical checkups were valued higher by the employees than the administrative personnel.
The accessibility to the medical care is limited as only half of the employees were able to see the doctor at the appointed time, almost one third were unhappy about the registration procedures and the system of the medical care.
Keywords. Prophylactical medical checkups, accessibility to the health care services,
employees of the dairy industry.
SANTRUMPOS
LR –Lietuvos RespublikaPSO – Pasaulio sveikatos organizacija PSP – Pirminė sveikatos prieţiūra SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
PSPC – Pirminnės sveikatos prieţiūros centras
RVASVT – Rizikos veiksnių analizė ir svarbūs valdymo taškai EML – Elektomagnetinis laukas
DSSĮ – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ATPK – Administracinis teisės paţeidimų kodeksas AB – Akcinė bendrovė
ABF - Akcinės bendrovės filialas UAB – Uţdaroji akcinė bendrovė
TURINYS
ĮVADAS...1
1. LITERATŪROS APŢVALGA...4
Profesinė sveikata ir sauga darbe...4
Pavojai ir rizika, kurie egzistuoja įmonėje ir su kuriais gali susidurti darbuotojai...7
Darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka ir atsakomybė...13
Pirminės sveikatos prieţiūros prieinamumas...21
2. DARBO METODIKA...23
Tyrimo objektas...23
Darbuotojų apklausos organizavimas...24
Socialinė – demografinė respondentų charakteristika...25
Statistinė duomenų analizė...27
3. REZULTATŲ IR JŲ APTARIMAS...28
Darbuotojų poţiūris į profilaktinio sveikatos patikrinimo organizavimą ir kokybę...28
Darbuotojų poţiūris į sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą...35
IŠVADOS ...47
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...48
LITERATŪROS SĄRAŠAS...49
ĮVADAS
„Kiekvi enas ţm ogus gali l aisvai pasirinkti darbą bei versl ą ir turi teisę turėti tinkam as, saugias ir sveikas darbo sąlygas” – teigiama Li et uvos Respublikos Ko nstit ucijoj e [ 24 ]. Kuo geresnė visuomenės sveikata yra būtina Lietuvos valstybės saugumo ir klestėjimo bei atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės kūrimo prielaida [26]. Nuo 1999 metų balandţio 9 dienos Lietuvoje įsigaliojo Profesinės sveikatos prieţiūros įstatymas, kuris nustato darbuotojų, dirbančių įmonėse, įstaigose, organizacijose, ūkinėse bendrijose, ţemės ūkio bendrovėse, ūkininko ūkyje, pas fizinį asmenį pagal darbo sutartis arba narystės pagrindais, profesinės sveikatos prieţiūros pagrindus. Jame išskirti šie profesinės sveikatos prieţiūros tikslai: išsaugoti ir stiprinti darbuotojų sveikatą; pailginti ţmonių darbingą amţių; įvertinti profesinių sveikatos pakenkimų l ygį; maţinti profesinių sveikatos pakenkimų pasekmes. Norint įgyvendinti šiuos tikslus, darbuotojų sveikatos prieţiūra organizuojama vykdant darbuotojų profilaktinius sveikatos tikrinimus, nustatant, registruojant ir atliekant profesinių sveikatos pakenkim ų ekspertizę, taip pat atliekant profesinių sveikatos pakenkimų gydymą, suteikiant medicinos pagalbą, slaugą, reabilitaciją sveikatai grąţinti [25].
Pirmaisiais XX amţiaus dešimtmečiais profilaktinės medicinos metodai buvo l abai ri boti . Kai p pagrindi nės sveikatos stipri nimo priemonės, pradėti profilaktiniai tikrinimai, kad ligos būtų diagnozuojamos ankst yvoj e stadijoj e. 1984 m. P as aul io sveikatos organizacijos (PSO) regioninis Europos komitetas priėmė „Sveikatos visiems 2000” strategiją, kurioje numat yta visuomenės sveikatos problemų sprendimo ir sveikatos stiprinimo priemonių (PSP) visuma. Pabrėţta nacionalinių pirminės sveikatos prieţiūros sistemų, sveikatos programų
plėtojimo svarba. Suvokta, kad norint pagerinti ţmonių sveikatą nepakanka vien plėtoti klinikinę mediciną ar naujas medicinines technologi jas [13].
Ţmonių sveikata ypatingai priklauso nuo aplinkos, kurioje jie gyvena i r dirba [47].
Otavos sveikat os s tipri nimo chartij oje, priimtoje 1986 met ais, akcentuojama, kad s vei kat a yra vi enas s varbi aus ių s ocialinių ir asm eninių gyvenimo išteklių. Labai pakito poţiūris į galimybes stiprinant sveikatą: jos stiprinimo veikla suprantama kaip galimybių kontroliuoti ir stiprinti savo sveikatą suteikimas pačiam ţmogui, sveikatos prieţiūros sistemos darbuotoj ams atli ekant konsultan tų vaidm enį [17 ].
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme numatyta, kad gyventojų sveikatos potencialą ir palaikymo sąlygas lemia ekonominės sistemos raidos s tabilumas i r pri einam a, pri imtina i r t inkam a s vei katos pri eţiūra [ 27]. Svei kat os pri eţiūros pri einamum as – valst ybės nust at yt a tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei [4]. Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas, kaip vienas iš pagrindinių sveikatos prieţiūros organizavimo principų, neabejotinai turi reikšmės gyventojų sveikatos būklei. Jis yra visiems visuomenės nariams būtina sąlyga, numatyta Europos bendrijų komisijos komunikate Tarybai ir Europoje Parlamentui [9].
Maisto pramonė – ypatingos svarbos pramonės šaka, tiesiogiai susijusi su ţmonių sveikata. Todėl labai svarbu uţtikrinti maisto kokybę ir higieną. Pastaroji uţtikrinama tada, kai maisto verslo įmonės įgyvendina rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais grindţiamus išankstinius reikalavimus, vienas iš kurių ir yra – darbuotojų svei kata [10 ].
AB ,,Ţemaitijos pi enas ” darbuotoj ai, kurie darbe gali būti veiki ami profesinės rizikos veiksnių, pagal Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką [7].
Ar šie sveikatos pasitikrinimai atliekami kruopščiai, kaip sveikatos paslaugų prieinamumą vertina AB „Ţemaitijos pienas” darbuotojai bus aiškinamasi šiame darbe.
Darbo tikslas – nus tat yt i ir į verti nti AB „Ţem aitij os pi enas ” darbuotoj ų
poţiūrį į profilaktinius sveikatos patikrinimus ir sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti darbuotojų poţiūrį į profilaktinio sveikatos patikrinimo organizavimą ir kokybę.
2. Įvertinti darbuotojų poţiūrį į sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą.
3. Pal yginti darbininkų ir administracijos personalo poţiūrį į profilaktinius sveikatos patikrinimus ir sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą.
1. L ITERATŪROS APŢVAL GA
1.1. Prof esin ė s veik ata ir sau ga d arb e
Sveikatos potencialą ir jo p alaikymo sąlygas lemia ekonominės sistemos raidos stabilumas, visuomenės socialinio saugumo ir švietimo garantijos, gyventojų uţimtumas ir jų pakankamos pajamos. Įgyvendinant Europos sveikatos politiką „Sveikata visiems XXI amţiuje” [14] bei Li et uvos nacio nali nėj e svei kat os koncepcijoj e išdėst yt ą i r Sveikat os sistemos įstatyme įteisintą aktyvios sveikatos politikos strategiją sudaryta Li et uvos s vei katos program a [29 ].
J oje keli am us ti kslus tikim asi pasi ekt i:
įgyvendinant „Sveikata visiems XXI amţiuje” pol itiką, t.y. realų įvairių ţinybų bendradarbiavimą;
sudarant sąlygas sveikai gyvensenai paversti socialine norma populiarinant sveiką gyvenimo būdą, skatinant asmenis ir šeimas siekti geresnės sveikatos;
sukuriant sveiką aplinką, saugant ją nuo sveikatai pa vojingų veiksnių (nuolatinė vandens, oro, maisto produktų kokybės kontrolė, atliekų ir dirvoţemio nekenksmingumo sveikatai kontrolė, miestų ir gyvenviečių ekologinės situacijos vertinimas bei dirbančiųjų konkrečių sveikatos problemų sprendimas;
organiz uojant tinkamą, prieinamą ir priimtiną sveikatos prieţiūrą, t.y. teikiant PSP prioritetą, harmoningą visos sveikatos sistemos plėtojimą, apimantį sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką, savalaikį ligų išaiškinimą, gydymą, bei sergančiųjų medicininę ir socialinę reabilitaciją [29].
Vienas ţmogaus aplinkos aspektų yra darbo aplinka. Su profesinės rizikos sveikat ai problem a kasdien susiduri a 15 -20 proc. darbingų Lietuvos gyventojų [30].
P rofesinės l i gos yra sukeli amos darbo aplinkos veiksni ų, kurie paţeidţia organizmo sistemas, organus ir sukelia jų funkcijos bei struktūros pakitimus, apribojamas ţmogaus darbingum as , o kart ais ir vis ai prarandam as . Lietuvos Respublikos Profesinių ligų valstybės registre Vyriausybės nust at yt a tvarka 1995 -2 001 metais buvo uţregistruota 4043 profesinės ligos: 3439 (85%) vyrams ir 604 (15%) moterims. Profesinių ligų struktūroje išsiskiria 5 ligos, kurių LR Profesinių ligų registre uţregistruota daugiau nei 100 atvejų - tai nervų sistemos li gos - 143 (3,54%), au si es li gos - 1315 (32,53%), kvėpavimo sistemos li gos - 183 (4,53%), judėj imo aparato li gos - 532 (13,16%), vibracinė liga - 1696 (41,95%). Nervų, kvėpavimo ir judėjimo aparato ligomis statistiškai patikimai daugiau serga moterys, o ausies ir vi bracine li ga - v yrai. Daugi aus i a profesini ų li gų atvejų uţregistruota tarp dirbančių ţemės ūkyje, miškininkystės, kalnakasybos ir karjerų eksploatavimo pramonėje, statyboje, apdirbamojoje pramonėje. Pagrindinai darbo aplinkos veiksniai, sukėlę profesines ligas - fizikiniai, cheminiai, dulkės, biologiniai. Palyginus su kitų Europos Sąjungoje esančių šalių profesinių ligų paplitimu ir dinamika, nustatyta, kad uţsienio šalyse didţiausias sergamumas yra profesinėmis odos ligomis, judėjimo aparato ligomis, kvėpavimo sistemos ligomis, ausies ligomis, profesiniu vėţiu. Daugiausia profesinių ligų atvejų uţregistruota tarp vyresnio amţiaus ţmonių, kuriuos ekspozicija veikė ilgą laiką. Dauguma atvejų yra lėtiniai, kuomet ţmogaus darbingumas yra labai sumaţėjęs[49].
Sveikat os dar be monitori ngas Europoj e ţvel giant iš vis uom enės svei katos perspekt yvos akcentuoja, kad darbas yra vienas svarbiausių ţmonių sveikatos būseną lemiančių veiksnių [ 8]. Profesinės sveikatos skatinimas apibūdinamas kaip darbuotojų, darbdavių ir visuomenės bendros pastangos gerinti sveikatą ir
tobulinant darbo organizavimą ir darbo aplinką;
skatinant darbuotojų aktyvų dalyvavimą sveikatos veikloje; tam padrąsinti personalą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002 metai s
patvirtintas darbų ir veiklos sričių, kuriose leidţiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga uţkrečiamosiomis ligomis sąrašas ir numatyta sveikatos
tikri nimosi tvarka [6 ]. Ki ekvieno darbu ot ojo parei ga yra įm onėj e nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų sveikatą bei gyvybę nustatomos įmonės darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonėmis – darbuotojų saugos ir sveikatos
instrukcijose, kiti e m s įmonės darbuotoj ams – parei gybės apraš ymuose [7 ].
Darbai i r veikl os sri t ys , kuriose lei dţiam a dirbti darbuotoj am s tik iš
anksčiau pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga uţkrečiamosiomis ligomis [46].
Visi mai sto gamybos i r r eali zavimo t echnologi niai et apai išs kyrus druskos, cukraus ir spirito gamybą:
maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų gamybą;
maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų saugojimas (sandėliavimas); maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų transportavimas, taip pat krovim as;
maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų realizavimas (didmeninė ir maţmeninė prekyba);
ţmonių maitinimas viešose ar uţdarose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat transporto priemonėse;
maisto pusgaminių, produktų ir patiekalų įpakavimo medţiagų ir taros gamyba, kai tos medţiagos ir tara vėliau tiesiogiai liečiasi su maistu; maisto produktams gaminti ir realizuoti naudojamų įrenginių,
inventoriaus ir indų (talpyklų) techninė prieţiūra, remontas ir plovim as [46 ].
akušerinė pagalba, gimdyvių , naujagimių ir vaikų slaugymas bei prieţiūra asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose;
reanimacijos, intensyviosios terapijos, chirurginė ir stomatologinė pagal ba;
kitų sveikatos prieţiūros darb uotojų darbas, susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu.
Vaikų mokymas, auklėjimas ir paslaugos:
vaikų (iki 18 metų) mokymas, ugdymas ir auklėjimas; ţaislų vaikams gamyba ir pardavimas.
Paslaugos gyventoj ams:
stacionariose socialinės globos ir slaugo s įstaigose, laikino gyvenimo įstaigose, dienos globos įstaigose, paslaugų gavėjo namuose, kitose įstaigose, teikiančiose socialines paslaugas, bendrabučiuose, sanatorijose, poilsio namuose, reabilitacijos įstaigose ir gydyklose, viešbučiuose, moteliuose, keleiviniuose laivuose, lėktuvuose, trauki niuose ir autobusuose teiki amos pas laugos;
pirčių, saunų, baseinų, maudyklų ir soliariumų paslaugos;
kirpimo, skutimo, manikiūro, pedikiūro ir kūno kosmetikos paslaugos;
Kitos vei klos sri tys:
visų rūšių galvijų, auginamų mėsai ar pienui, priţiūra, melţimas ir pieno ti ekimas;
paukščių prieţiūra paukšt ynuose[46 ].
1.2. Pavojai i r ri zika, kuri e egzis tuoja į mon ėje i r su kuriais gali susidurti d arbu otojai:
Profesinė rizi ka – t raumos ar kit okio darbuotoj o sveikat os pakenkim o galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio poveiki o.
Darbuotojus gali veikti įvairūs profesinės rizikos veiksniai, kurių poveikis sveikatai priklauso nuo trukmės, veiks nio dydţio ir kitų sąlygų. Pagal pasireiškimo būdą ir laiką profesinės rizikos veiksniai skirstomi į pavojingus ir kenksmingus, o pagal prigimtį į fizikinius, fizinius, chemini us, bi ologi ni us, psi chofiziol ogi ni us.
Darbuotojam s pavojingi, kenksmi ngi ir kito kie profesinės rizikos veiksniai, esantys ar galintys pasireikšti įmonėje.
Fizikin iai veiksniai
Triukšmas – tai vienas iš diskomforto šaltinių, trukdantis ţodinį
bendravimą, tikslių darbų atlikimą. Triukšmas gali būti daugelio vietų problema bet kur ne t ik gam yklos e, bet ir mok yklose, baruose, koncertų salėse [36]. Jis yra aktuali aplinkos problema, sukelianti sveikatos sutri kimus [ 34]. Il go periodo veikim o atvej u gali sukelti į vairaus l ygi o klausos organų paţeidimus. Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis, dėl to ţmogus gali iš karto apkursti: suaugusiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis didesnis nei 140 decibelų dB(A), vaikams – 120 dB(A). Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB(A) triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min. 29 sek. J ei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB(A), po tam tikro laiko (5 ir daugiau metų), gali ţymiai susilpnėti klausa [ 50]. PS O duomenimis, Europoj e 450 mi lijonų ţmonių kas di en yra veikiami 55 dB(A) triukšmo lygio; 113 milijonai veikiami 65 dB(A) triukšmo; ir 9,7 milijonai patiria 75 dB(A) triukšmą [57 ]. Šiandieniniame gyvenime, mechanizavus pramonės ir ţemės ūkio gamybą, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas [2]. Ypač tai jaučia p ramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia sveikatą [ 51].
Elektros ir elektromagnetinis laukas . Elektros lauko išdava - prisi lietimo prie elektros l aidininko ar met ali nės dali es t uri nči os įt am pą (kelias atsirandantis per ţemę ar per elementą, turintį ryšį su ţeme) ar prisilietus prie laidininkų, turinčius skirtingus įtampos potencialus.
Elektromagnetinių laukų (EML) šaltiniai yra natūralūs, esantys gamt oje i r di rbti niai , sukurti ţmogaus. Nat ūral us yra ţem ės atmos feros elektrinis ir ţemės magnetiniai laukai, atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidţiama elektromagnetinė spinduliuotė. Ţmogaus sukurtus EML šaltinius galima suski rst yt i į t ris grupes: į vairi ose gam yb os ir buiti es s rit ys e atsi randant ys EML; įvairių daţnių neradiotechninės paskirties EML šaltiniai; radiotechninės ir ryšių paskirties EML šaltiniai [19 ]. Didţiąją paros laiko dalį ţmogus praleidţia uţdaroje erdvėje. O čia – tiek darbe, tiek namuose – mus supa daug elektros ir elektromagnetines bangas skleidţiančių prietaisų. Kompiuterizuojantis, daugėjant mobilių telefonų vartotojų, vystantis įvairioms naujoms technologijoms šių bangų laukas vis didėja, šalia jų vis daugiau laiko praleidţia ne tik suaugusieji [39]. Elektromagnetinė spinduliuotė paveikia visus ţmogaus audinius ir organus, tačiau skirtingai. Silpno intensyvumo elektromagnetinė spinduliuotė centrinę nervų sistemą sti muliuoja, stipraus – slopina [19].
Netinkamas patalp ų mik rokli matas (saugos ir s vei katos aktų
reikalavimų neatitinkanti darbo aplinkos temperatūra, drėgmė, vėdinimas). Patalpose mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Visų jų kompleks inis veikimas ir formuoja ţmonių šiluminę savijautą patalpose, kurią galime vertinti kaip šildančią, šaldančią ar komfortinę[40].
Netinkamas apšvietimas. Šviesa - tai 380 – 780 ilgio
elektromagnetinės bangos, kurias akies tinklainė sugeba transformuoti į nervinė impulsą. Darbo vietos apšvietimas priklauso nuo darbo pobūdţio, - kuo tiksl es nis darbas, smulkesni darbo obj ekt ai , tuo šviesos reiki a daugi au [19]. Netinkam as apšvi eti mas nei gi am ai veiki a ne t ik regėjimą, bet ir nervų sistemą. Patalpų apšvietima s – vienas iš lengviausiai valdomų vei ksni ų, įtakoj anči ų svei kat ą [52 ].darbo vi etų apšviestum as turi ati tikti
darbo sąlygas ir regėjimo higienos normas: šviesos srautas turi tolygiai pasiskirstyti regėjimo lauke ir darbo paviršiuje
Vibracija – periodiniai ki eto kūno j udesiai api e pusi ausv yr os
padėtį, ţmogui sukeliantys purtymo pojūtį. Viso kūno vibracija – vibracija, perduodama per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio ţmogaus atramos paviršius į jo kūną ir veikianti jo organizmą. Vibracija sukelia kaulų bei sąnarių paţeidimus, kenkia nervų sistemai [19].
Nejonizuojamoji spinduliuotė. Jos pavyzdţiai yra šviesa, šiluma ir
garsas. Šviesa – tai elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra m atom as aki ai arba, bendri ne prasm e, el ekt romagnetini s spinduli avim as nuo infraraudonųjų i ki ultravi ol etini ų spi nduli ų. Geras apšvietimas ţmogui yra būtinas, turi didelę įtaką jo psichikai.
Šiluma – energijos perdavimo forma, o šilumos kiekis lygus perduotos ir gautos energijos kiekiui. Labai ţmogų alina darbas tiek per š iltoje, tiek per šaltoje patalpoje.
Gars as – api e jį j au minėt a sk yrel yj e tri ukšmas.
Fizini ai veik sniai
Pavojingi veiksniai, kuriuos gali sukelti mašinos, judančios mašinų dalys (dėl savo formos, santykinės padėties, masės ir stabilumo, elementų pot encin ės ir ki net i nės energijos , m echaninio stiprumo nepakankamumo, energijos mašinos viduje susikaupimo), rankose nešiojamo įrankio mechaninis poveikis (įpjovimas, perdūrimas, sutraiškymas, įtraukimas ir kt.)[1].
Pavoj ingi vei ksni ai , kuri uos gali sukel ti didel iu grei čiu besi sukanči ų mašinos (įrenginio) dalių suirimas.
Pavojingi veiksniai, kurie gali kilti mašinai praradus stabilumą ir (arba) apvirt us.
Pavojingi veiksniai suklupus, paslydus ant slidaus, nelygaus paviršiaus ar uţkliuvus uţ kokio nors daikto.
Pavojingi veiksniai, susiję su mobilių mašinų judėjimu (susidūrus su jomis, jų slydimas į šoną, sutraiškymas, prispaudimas ir kt.), su keliamu kroviniu ar kėlimo priemonė mis.
Pavoj ingi veiksn i ai, kuriuos gali sukelti t ransport avi mo ar krovinių kėlimo įranga.
Pavojingi veiksniai, susiję su transporto priemonėmis (automobilis, sunkveţimis, krautuvas) ir vaţiavimu – netikėtas pajudėjimas iš vietos, pajudėjimas kai nėra vairuotojo (operatoriaus) d arbo vietoje, smūgis, susidūrus su transporto priemone, kelių eismo taisyklių paţeidimai.
Pavojingi veiksniai, susiję su laisvu darbo įrangos dalių ar medţiagos judėjimu (krintančios, besisukančios, slystančios, riedančios, pasvyrančios, atsilaisvinančios, išlekiančios į visas puses, sugriūnančios). Pavojingi veiksniai, kurie gali kilti dėl saugos reikalavimų neuţtikrinimo darboviečių, jų statinių įrengimo, prieţiūros ir naudojimo paţeidimų. Pavojingi veiksniai, kuriuos gali sukelti didelio slėgio medţiagų išmetimas.
Cheminiai veiksni ai
Naudojamos bei gamybos procese išskiriamos pavojingos (labai toksinės, toksinės, kenksmingos, ardančios, dirginančios, aitrinančios) medţiagos ir preparatai, kurių trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis labai kenksmi ngas i r sukeli a li gas. Darbdavys pirmi ausi a privalo nust at yti koki e pavoj ingi chemini ai veiksni ai yra kiekvi enoje darbo viet oj e ir įvertinti keliamą riziką darbuotojų sveikatai [38 ]. Kenksmingos cheminės medţiagos yra tokios medţiagos, kurios dėl savo fizikinių, cheminių ar toksinių savybių, naudojimo būdo ar buvimo darbo aplinkoje gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar sukelti mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Pagal poveikio pasireiškimo greitį kenksmingos cheminės medţiagos skirstomos į ūmau s ir lėtinio poveikio. [19].
Pavojingos (sprogstamosios, oksiduojančios, ypač degios, labai degios, degios) cheminės medţiagos ir preparatai, sukeliantys sprogimo, gaisro pavojų.
Dulkės - tai kietos 1 -150 mm dydţio dalelės susidarančios smulkinant, sijoj ant, gabenant bi rias m edţi agas bei š lifuojant ar poliruoj ant medi eną ar m et alus. Dulkės kai p al ergenai veiki a odą, uţkem ša prakait o liaukas, kas sąlygoja pūlinių procesų atsiradimą. Dirginančiai veikia akių gleivinę, sukeli a konjungt yv itus, keratokonjunkt y vit us. Virškinamojo trakto dirginantis poveikis gana retas. Sukelia uţdegimines reakcijas kvėpavimo takuose, plaučiuose per 10 – 20 metų - pneumokonjozes (būdinga plaučių audinio sklerozė ir lėtinis bronchitas). Organinės dulkės (daţniausiai medvilnės) sukelia bisinozę
Psi chofizi ologiniai veiksni ai
Darbo s unkumas (dinamini s ar st atini s darbas ).
Netinkamas valdymo įrangos išdėstymas darbo vietoje. Pastangos judinant valdymo įrangą.
Net inkam a darbo poz a.
Judėjimo atstumas darbo aplinkoje.
Darbo įtampa (dėmesys, regos ir klausos analizatoriai).
Darbo emocinė įtampa. Ji daţniausiai sukelia emocinį pervargimą – stresą sukeliančių veiksnių susikaupimą, neleidţiantį darbuotojui blaiviai
mąstyti, kritiškai vertinti aplinkybes, priimti tinkamus sprendimus [32 ]. Stresas darbe yra ant roji po nugaros skausmų Europos S ąjungoje
daţniausiai sutinkama (28 proc. darbuotojų)su darbu susijusi sveikatos problema [11 ]. St res ą darbe gali sukelti t oki e ps ichologini ai s oci aliniai vei ksni ai kaip darbo organiz avi mas i r val d ym as, p vz., di del i reikal avim ai atliekamam darbui ir maţa darbo kontrolė, bauginimai ir smurtas darbe. Mokslą apie stresą sukūrė kanadiečių mokslininkas H.Selje. Jo nuomone, stres as – t ai ţmogaus psi chi nės i r fiziologinės įt ampos būs ena,
atsirandanti dėl išorinių ir vidinių dirgiklių arba stresorių poveikio. 1936 m. H.Selje pirmasis pavartojo šį terminą ir sukūrė streso teoriją, kuri yra aktuali ir šiam laikmečiui. JAV darbo apsaugos ir profesinių susirgimų
nacional inio inst itut o duom enimis di rbant ys kompi uteri u g auna ţ ymi ai didesnes stres ines apkrovas negu ki ti dirbanti eji [ 48].
Darbo monot onij a.
Jaunų darbuotojų, nėščių moterų, neįgalių asmenų darbas. Netinkamas darbo patalpų dydis, dizainas.
Asmens savybėms ir poreikiams nepritaikytos darbo vietos [ 28].
1.3. Darbu otojų sveikatos tikrini mo tvarka i r atsakomyb ė
Profil aktika – val st ybi nių, visuom eni nių, privačių pri emonių sistema, higienos priemonių visuma, turinti bendrą tikslą: apsaugoti ţmogų nuo ligų ir paţeidimų. Pirminė profilaktika daţniausiai apibrėţiama kaip grėsmingų faktorių arba ligos atsiradimo ir progres avi mo vengi mas, gyvenant s vei kai i r l aiku gaunant medi cinos pagalbą. Visi veiksmai, nukreipti į sveikus, bet turinčius rizikos faktorių, ţmones, gali būti laikomi pirmine profilaktika. Jų tikslas – pašalinti riziką, kol ji dar nepaţeidė ţmogaus. Ligų profilaktikos aspektais gali būti imunizacij a, svei kat os profil akti ni ai pati krinimai i r kt . [ 53]
Rūpesčiai dėl darbuotojų profilaktinio sveikatos tikrinimo tenka pačiai įmonei. Daţniausiai ji pati sudaro sutartis su tam tikromis gydymo įstaigomis – privačiomis arba viešomis, kuriose dirba šeimos gydytojai .
Tai ne tik padeda laiku pastebėti ir uţkirsti kelią profesinėms ligoms, bet taip pat leidţia ankstyvose stadijose diagnozuoti ir kitas ligas. Li et uva nėra toki a t urti nga val st ybė i r negali s au lei sti kaip, pav yzdţi ui Japonija, kasmet kiekvieno piliečio sveikatą patikrinti iš pagrindų nepriklausomai nuo to, sveikas jis ar ligotas. Europos sąjungos šalyse valstybės lėšomis taip pat atliekama daugiau profil aktinių tyrimų negu pas mus. Suskaičiuota, kad vienas profilaktikai skirtas doleris atsiperka dešimteriopai. Vadinasi, jei jo neskiriama profilaktikai, dešimt kartų daugi au t enka sk irti įvai rioms li goms gyd yt i [31 ].
Asmenų, kuriems leidţiama dirbti tik anksčiau pasitikrinus, o vėliau periodiškai tikrinantis, ar neserga uţkrečiamomis ligomis, sveikatos
Darbuotojų, kuriems leidţiama dirbti tik anksčiau pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems , ar neserga uţkrečiamomis ligomis, svei katos tikrinimosi tvarka [5]. Šių darbuot ojų sveikatą pirminės sveikatos prieţiūros įstaigoje tikrina šeimos gydytojas ar apylinkės terapeutas. Šeimos gyd yt ojai , geri ausiai paţindam i paci ent ą, jo apl ink ą ir gyvenimo būdą, turi galimybę anksti diagnozuoti ar numatyti jam gresiančias ligas, nurodyti rizikos veiksnius bei greičiausiai reagu oti į jo svei katos probl em as [3 ]. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sud erintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru tikrinimo grafiką. Su juo pasirašytinai supaţindinami darbuotojai. Šeimos gydytojas gydytojas ar apylinkės terapeutas, vadovaudamasis savo, konsultantų ir laboratorinių tyrimų duomenimis, sprendţia, ar paci entas pagal sveikatos būklę gali dirbti tam tikrą darbą, vykdyti tam tikrą veiklą, ir tai įrašo paciento medicininėje kortelėje. Ją darbuotojui turi parūpinti darbdavys. Medicininė išvada vienodai privaloma tiek darbdaviui, tiek pačiam dirbančiajam ar juo norinčiam tapti asmeniui. Bet darbdavio pareiga – uţtikrinti, kad darbovietėje dirbtų tik laiku sveikat ą pasitikrinę darbuotojai [41 ]. Asmenims, dirbantiems galimos profesinės rizikos sąlygomis – esant kenksmingų veiksnių ir pavojingą darbą, sveikata turi būti tikrinama ne tik prieš jiems pradedant dirbti, bet ir periodiškai jau dirbant. Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal Vyriausybės nustatytą bei įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Taip pat sveikatą turi tikrintis ir naktį dirbantys bei pamaininiai darbuotojai.
Jauni, iki 18 m. amţiaus, asmenys privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, taip pat privalo tikrintis kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų. Visais atvejais , jei priėmimas į darbą susijęs su jį dirbančio asmens sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis į darbą pateiktų sveikatos būklę patvirtinančią medicininę i švadą. Taip elgtis darbdavį įpareigoja Darbo kodeksas bei Darbuotojų s augos ir sveikatos įstatymas [7].
Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Uţ privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus darbdaviai svei katos pri eţiūros įst ai goms moka V yri aus ybės nust at yt a t varka. Vidutinį darbo uţmokestį darbuotojams uţ darbo laiką, kurio metu jie tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.
Uţ privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų organizavimą atsako darbdaviui ats tovauj anti s asm uo. J is arba jo pavedimu darbdavio į gali ot as asmuo tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su atitinkama asmens sveikatos prieţiūros įstaiga. Su šiuo grafiku susipaţinę darbuotojai pasi rašo. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam uţ tą laiką, kol pasitikrins sveikatą , nemokamas darbo uţmokestis [5].
Siekiant patenkinti informacijos apie darbuotojų saugą ir sveikatą poreikį Europos Sąjun goje įsteigta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. Agentūra siekia pagerinti ţmonių gyvenimo kokybę darbe, skatindama techninės, mokslinės ir ekonominės informacijos judėjimą tarp visų su darbuotojų saugos ir sveikatos klausima is susijusių interesų grupių [11].
Ši tema yra labai aktuali tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Ne visi darbdaviai ir darbuotojai ţino ir supranta su šia sritimi susijusias savo teises ir pareigas. Taip pat ne visi darbdaviai ţino, kaip tinkamai organizuoti darbuotojų sveikat os tikrinimus ir kaip pasielgti, jeigu pagal sveikatos prieţiūros įstaigos išvadą darbuotojas negali dirbti darbo
sutart yj e sul ygt o darbo.
Darbuotojų sveikatos tikrinimai organizuojami remiantis darbuotojų sveikatos išsaugojimo prioriteto, palyginti su dar bo arba gamybos
rezultat ai s, princi pu.
LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (DSSĮ) numato, kad darbdavys, vykdydamas savo įsipareigojimus uţtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, sudaro sąlygas privalomiems sveikatos patikrinimams [28].
DSSĮ įtvirtina darbuotojo pareigą pasitikrinti sveikatą šio įstatymo nustatyta tvarka. DSSĮ suteikia darbuotojui teisę nesutikimo su sveikatos
dirbant ys darbuot oj ai (t ai yra darbuot ojai, kuri e na kti es darbo laiku (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) dirba maţiausiai 3 savo kasdienio darbo laiko val andas) i r pam aininiai darbuotoj ai (t ai yra darbuotoj ai, di rbant ys nuolatinio ar nenuolatinio pobūdţio darbą, kai jie paskiriami į tą pačią darbo vietą, kad atliktų savo kasdienį darbą skirtingu paros ar savaitės laiku pagal pamainų keitimo tvarką, nurodytą kalendoriniame grafike) privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami tikintis periodiškai. Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir dirbdami periodiškai privalo tikrintis sveikatą, sąrašą, taip pat sveikatos patikrinimų tvarką, atsiţvelgdamos į DSSĮ, nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iki bus patvirtinta nauja minėtų ministerijų nustatyta tvarka, darbuotojų privalomo sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. geguţės 31 d. įsakymas Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų svei katos pri eţiūros įstai gos e“ . Ši uo į sak ymu yra pat virti nt a profil akti nių sveikatos tikrinimų apmokėjimo tvarka, profilaktinių sveikatos tikrinimų kainos bei profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys, tarp jų stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių sveikatos tikri nimo t varka, avi acijos darbuotojų sveikatos tikrinim o tvarka, l aiv yno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, geleţinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka, asmenų, kuriems leidţiama dirbti tik anksčiau pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl uţkrečiamųjų ligų, sveikatos tikrinimo tvarka.
Sveikatos tikrinimai atliekami pagal teritorinių visuomenės svei katos centrų pat virti ntus privalomo darbuotoj ų ti kri nimo kontingentus (kiekviena įmonė privalo turėti tokią paţymą). Visuomenės sveikatos centro specialistai parenka kontingentą medicininei apţiūrai ir uţpildo nustatytos formos paţymą, patvirtindami ją savo p arašu. Darbdavys, su teritoriniu visuomenės sveikatos centru suderinęs privalomo sveikatos tikrinimo darbuotojų kontingentą (minėtoje paţymoje yra nurodytas sveikatos tikrinimo periodiškumas), tvirtina įmonės darbuotojų, kuriems prival oma pasit ikrinti svei kat ą, sąrašą i r sveikatos tikrinim o grafi ką, s u
kuriuo darbuotojai supaţindinami pasirašytinai. Pagal DSSĮ darbuotojai sveikatą tikrinasi sveikatos tikrinimo grafike nustatytu laiku.
Asm enų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkoje yra nustatytos ligos ir būklės, kuriomis sergant draudţiama dirbti darbą profesinės rizikos sąlygomis, bendros kontraindikacijos; profesijos ir darbai, kuriuos dirbant ir priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą, tikrinimų periodiškumas ir mastas, papildomos kontraindikacijos bei privalomų sveikatos tikrinimų tvarka, priimant į darbą ar dirbant sveikatai kenksmingomis sąlygomis. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka pirminės sv eikatos prieţiūros įstaigos šeimos gydytojas) arba apylinkės terapeutas, pasitelkę reikalingų specialybių gydytojus, o jei reikia - ir teritorinių visuomenės sveikatos įstaigų specialistus. Šeimos gydytojas ar apylinkės terapeutas, atlikdamas privalomą sveikatos tikrinimą, turi teisę, esant indikacijoms, darbuotojus siųsti pas kitus specialistus konsultuotis ir skirti kitus tyrimus, negu yra nurodyta minėtoje tvarkoje. Šeimos gydytojas ar apylinkės terapeutas, rem damasis tikrini mo duom enimi s pagal bendras i r papildom as indikacijas, nurodytas minėtoje tvarkoje, daro išvadą apie profesinį tinkamumą. Paaiškėjus, kad yra kontraindikacijų, išimties tvarka gali būti leista dirbti tik leidus darbo medicinos gydytojui, tačiau ne ilgiau kaip vienerius m etus .
Sveikat os t ikrinim o ir t yri mų duom en ys įrašomi asm ens s veikat os istorijoje (F 025/a), išvada apie darbuotojo profesinį tinkamumą "dirbti gali ", "dirbti gal i, bet ribot ai " (nurodant kaip), "di rbti negali " įsidarbinančiam - į privalomo sveikatos tikrinimo medicinin ę paţymą (F 047/a), dirbančiam - į asmens medicininę knygelę (F 048/a). Kiekvienas tikrinantis gydytojas įrašus su išvada dėl profesinio tinkamumo daro asmens sveikatos istorijoje (F 025/a). Įrašus apie leidimą dirbti daro šeimos gydytojas ar apylinkės terapeutas.
Darbdavys, siųsdamas darbuotoją tikrintis sveikatos, jam išduoda privalomo sveikatos tikrinimo medicininę paţymą (F 047/a) arba asmens medicininę knygelę (F 048/a), kuriuose nurodoma: darbuotojo vardas,
kenksmingi veiksniai ir pavojingos darbo sąlygos (pagal teritorinio visuomenės sveikatos centro patvirtintą privalomo darbuotojų tikrinimo kontingentų paţymą), darbuotojų, dirbančių su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, gautos metinės efektinės apšvitos dozės. Asmens medicininė knygelė (F 048/a) turi būti su asmens nuotrauka, patvirtinta darbovietės antspaudu [37].
Tikrinti asmens medicininės knygelės (F 048/a) įrašus turi teisę darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, Valstyb inės darbo inspekcijos inspektoriai, visuomenės ir asmens sveikatos prieţiūros įstaigų vadovai ir
jų įgalioti asmenys.
Jeigu darbdavys su konkrečiu pirminio lygio sveikatos prieţiūros centru sudaro sutartį dėl darbuotojų periodinio sveikatos tikrinimo, po periodinio darbuotojų sveikatos tikrinimo surašomas nustatytos formos protokolas, kuriame apibendrinami rezultatai, pateikiamos rekomendacijos įmonės admi nist racij ai .
Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Šia teise gali pasinaudoti ir darbuotojai, kuriems neprivalomas sveikatos tikrinimas (DSSĮ 24 str. 8 d.). Tuo atveju sveikatos patikrinimo laikas parenkamas šalių susitarimu .
Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Uţ darbo laiką, kurio metu darbuotojai tikrinasi sveikatą, darbdavys turi mokėti vidutinį darbo uţmokestį (DSSĮ 24 str. 5 d.). Vidutinį darbo uţmokestį darbuotojui uţ laiką, kurio metu darbuotojas tikrinosi sveikatą savo inici at yva (ne s veikat os tikrinimo grafike nurod yt u l aiku), moka darbdavys tais atvejais, kai medicinos įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai (DSSĮ 24str. 8d.).
Įstatymai nereglamentuoja, kiek laiko darbdavys turi suteikti darbuotojui, kad jis pasitikrintų sveikatą, tačiau to laiko turi būti
pakankamai (laikas turi būti real us).
Asmens sveikatos prieţiūros įstaigų, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, teritorinių visu omenės sveikatos prieţiūros įstaigų
gydytojai, taip pat darbdavys turi teisę, nurodę prieţastį, siųsti darbuotoj us neeili nio sveikatos tikri nimo.
Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio nušalintas nuo darbo ir jam uţ nušalinimo laiką (kol pasitikrins sveikatą) gali būti nemokamas darbo uţmokestis. Toks atsisakymas (jeigu darbuotojas pasirašytinai buvo supaţindintas su sveikatos tikrinimo grafiku) laikomas drausmės paţeidimu, uţ kurį galima skirti drausminę nuobaudą.
Norintis įsidarbinti asmuo, kuris pagal medicininės apţiūros išvadą negali dirbti tam tikro potencialaus darbo, į tą darbą negali būti priimtas. Darbuotojas, kuris pagal sveikatos prieţiūros įstaigos (taip pat Valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos) išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą (DSSĮ 33str. 1d.).
Jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys atleidţia darbuotoją iš darbo įstatymų nustatyta tvarka (pagal LR darbo sutarties įstatymo 26 str. 10 p.), išskyrus atvejį, jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinio susirgimo, kitokio sveikatos pakenkimo) ir jei nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją, nes įmonėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatos galimybes galėtų dirbti, tuo atveju jam mokama įstatymų nustatyto dydţio ligos pašalpa, kol bus gauta valstybinės socialinės medi cinos ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo įstatymų nustatyta tvarka, jeigu jis atsisako būti perkeltas į kitą jo sveikatą, fizines galimybes ir kvalifikaciją atitinkantį darbą (DSSĮ 33str. 3d.).
Nutraukiant darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 10 punktą (kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių
darbo uţmokesčio dydţio išeitinė pašalpa, kuri didinama atsiţvelgiant į darbo staţą toje įmonėje, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kaip jau buvo minėta, atleisti tokį darbuotoją iš darbo leidţiama, jei negalima jo perkelti (jo sutikimu) į kitą darbą (Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 34str. 7d.).
Asmuo (darbuotoj as ), kuris nesutinka su prival omo sveikatos tikrinimo išvadomis, jas gali apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstat ymo numatyta tvarka. Darbdavys, nesutikdamas su išvada dėl darbuotojo profesinio tinkamumo, turi teisę, nurodęs prieţastį, siųsti tokį darbuotoją neeilinio sveikatos patikrinimo.
Darbdaviams, nevykdantiems reikalavimų dėl darbuotojų privalomo svei katos ti kri nimo, pagal Aadmini straci nio tei sės paţeidimų kodeks ą 41 straipsnį gresia administracinė bauda nuo 500 iki 5000 Lt (administracinio teisės paţeidimo protokolą surašo bei administracinę bylą pagal šį protokolą nagrinėja Valstybinė darbo inspekcija).
Panaši ai m aist o pram onės darbuotojų profil akt ini ai s veikat os patikrinimai atliekami ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Lenkijoje pati kri nim us regl am ent uoj anti s įstat ym as [54 ], numat o, kad profilaktiškai darbuotojai sveikatą turi tikrintis trimis atvejais : prieš pradėdami dirbti, periodiškai bei ilgiau kaip 30 dienų nebuvus darbe. Darbdaviai sudaro sutartis su gydymo įstaigomis ir apmoka uţ darbuotojų profilaktinius sveikatos patikrinimus. Sveikatos prieţiūros įstaigoje atli ekami t yrimai prikl auso nuo da rbuotojo amţi aus i r sanit ari nėje knygelėje paţymėtų darbo sąlygų. Kada kitą kartą darbuotojui reikės tikrintis sveikatą, nustato gydytojas. Nepasitikrinusiems sveikatos darbuotojams, dirbti draudţiama. Uţ darbuotojų profilaktinių patikrinimų organizavimą - atsakingi darbdaviai. Kaip jie laikosi įstatyme numatytų reikalavimų, kontroliuoja darbo inspekcija ir veterinarinė tarnyba.
Čekijoje dirbančių ţmonių sveikatos įstatymas [55] nustato darbuotojų sveikatos profilaktinių patikrinimų sąlygas. Darbdavys yr a atsakingas uţ šiuos patikrinimus, juos apmoka bei laisvai gali pasirinkti sveikatos prieţiūros įstaigą. Pirmą kartą, prieš pradedant dirbti, darbuotojas pasitikrina sveikatą savo sąskaita. Sveikatos tikrinimo daţnumas priklauso nuo darbo pobūdţio. Darbo organizacijas kontroliuoja
svei katos minist erij os hi gi enos stot ys , darbo inspekcij a, prek ybos inspekcij a.
Suomijoje profilaktiškai tikrinti darbuotojų sveikatą įpareigoja 1979 metų Profesinės sveikatos prieţiūros aktas. Darbdaviai, organizuodami darbuotojų sveikatos patikrinimus, privalo laikytis šio akto nurodymų. Didelės įmonės turi savo sveikatos patikrinimo centrus su vienu gyd yt oju ar daugiau bei kitu m edicinos personalu. Darbdav ys gali pirkti paslaugas iš privačiai dirbančių gydytojų ar sveikatos prie ţiūros centrų, arba iš municipaliteto. Valstybė padengia pusę darbuotojų profilaktinių sveikatos patikrinimo išlaidų [16].
1.4. Pi rminės s veik atos pri eţiū ros pri ei namu mas
Pirminė sveikatos prieţiūra (PSP) – tai būtina sveikatos prieţiūra, kuri t aikom a vi si ems bendruom enės nari am s bei j ų šeim oms šal iai i r bendruom enei pri ei nam a kaina. PSP tiksl as – spręsti pagrindines bendruomenės sveikatos problemas. Vienas esminių PSP principų – gydyti pacientą kenčiantį nuo kokios nors ligos, o ne ligą, apie kurią pas akoj a paci entas. Tai gi PSP yra visa apimančios, koordinuotos , ilgalaikės sveikatos gerinimo pasla ugos [53].
PSP priei namum as verti namas organizacine, kom uni kacine ir ekonomi ne prasm e.
Organizacin is p ri ei namu mas įvert inamas at sakant į kl aus imus:
- ar uţtik rinam a sveikatos pri eţiūros į st ai gų infras truktūra t erit orij oje; - ar vis ų bazini am e paslaugų krepšel yje nust at yt ų rūši ų pasl augos
pri einamos;
- ar pakanka specialist ų, resursų;
- ar naudoj amos tinkamos t echnologijos; - ar tinkam as įst ai gos darbo l aikas; - ar yra ir kokios paci ent ų eil ės.
Komunikacini s p rieinamu mas verči a gil intis į :
- ar yra tinkam as i r pri einam as vi ešas t ransport as;
Ekonomini s p ri einamu mas siekia ats ak yti į kl ausimu s;
- kiek gyventoj ams t enka mokėti i r primokėti uţ sveikatos prieţiūros pasl augas;
- ar galioj a ir kaip v ykdom as solidarumo princi pas.
Pastaraisiais dešimtmečiais didelio visuomenės bei mokslininkų dėmesio sulaukė įvairūs sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės aspektai. Sveikatos prieţiūros paslaugos vis daţniau vertinamos tiek profesionalų, administratorių, tiek pacientų poţiūriu [ 20]. Egzistuoja keletas poţiūrių, kurie naudojami nustatant veiksnius, turinčius įtakos pasitenkinimui svei katos prieţiūros pasl augomi s. Bene daţni ausi ai paci ent ai vadovauj asi lūkesčiais paremtu poţiūriu. Neatitikimas lūkesčiams tiesiogiai įtakoja suvoktą gautų paslaugų kokybę, o tuo pačiu ir pasitenkinimą. Kuo didesnis suvoktas neatitikimas tarp lūkesčių ir patirties , tuo didesnis pasi te nkinimas ar nepasi tenkinimas [12 ]. Be to, asm eni nis i r subj ekt yvus vertinimo pobūdis reiškia, jog poţiūris į standartus gali labai skirtis. Individų sprendimas labai priklauso nuo jų pačių sąlygojamų aplinkybių, išsilavinimo ir nepretenduoja būti objektyviu įvertinimu [43 ].
Kartais pacientai gali turėti išankstinę neigiamą nuostatą sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo atţvilgiu, atsiradusią dėl ankstesnės nei giam os pati rties ar nei gi amos inform acijos spaudoj e, tel evizijos laidos e.
2. DARBO METODIKA
T yrimo objekt as – AB,,Ţem aiti jos pi enas “ pagrindinės įmonės darbuotojų poţiūris į profilaktinius sveikatos patikrinimus ir sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą.
Li etuvoj e nuo seni ausi ų laikų pienas i r jo produkt ai buvo vienu pagrindinių maisto produktu. Ypač sparčiai pieno pramonė Lietuvoje pradėjo vystytis tarpukario laikotarpiu, kada ji tapo vienu iš didţiausių Europoje pieno produktų eksportuotoju, daugiausia tai buvo sviestas. Po karo s ovi etm ečiu Li et uva t apo maist o gam ybos fabriku Mas kvai i r tuometiniam Leningradui, kada buvo įveţami į Lietuvą pašarai gyvulių auginimui - m ės ai i r pi enui gamint i. Buvo past at yt os ar išpl ėstos pi eno perdirbimo įmonės. Viena tokių 1984 metais pradėjo veikti T elšiuose, į šią gamyklą persikėlė darbuotojai iš dar 1924 metais įkurtos pieninės. Įmonės pagrindinė produkcija buvo sūris ir sviestas, šių produktų 90 procentų buvo išveţama į Rusiją, buvo gaminamas sausas pieno pakaitalas, skirtas gyvuliams šerti bei šv ieţi pieno produktai vietinei rinkai .
Dabar AB yra viena didţi ausi ų pieno perdirbimo įmonė Lietuvoj e, kurios metinė apyvarta sudaro virš 400 milijonų litų. Eksportas sudaro apie 60 procentų visos apyvartos. AB sudaryta iš pagrindinės gamyklos Telšiuose bei dukterinių - ABF ,,Šilutės Rambynas” ir AB ,,Klaipėdos pienas”. Pagrindinė bendrovės produkcija yra fermentiniai sūriai, švieţi pieno produktai, pieno ir išrūgų miltai, lydyti sūriai, sviestas. Bendrovė turi savo distribucijos sistemą su sandėl iais visose didţiuosiuose Lietuvos miest uos e - Vil niuje, Kaune, Klaipėdoje, M arij ampol ėj e, Šiauliuose, An yk š čiuose, Panevėţ yj e, i š kur produktai išveţioj ami į parduotuves. A B prik lauso nuos avas prek ybos tinklas, susidedanti s iš daugi au kaip 100 įvairaus dydţio parduotuvių visoje respublikoje. Bendr ovė pati organiz uoj a pieno suti kim ą iš ūki ninkų.
Norėdam a uţ tikri nti pa st ovų darbą, i švengt i profesini ų susi rgimų,
vykdydama įstatymus bei kokybės valdymo sistemos reikalavimus bendrovė organizuoja pr ofilaktinius sveikatos patikrinimus. Kiekvienas dirbantis AB „Ţemaitijos pienas” profilaktiškai privalo pasitikrinti sveikatą. Vieniems darbuotojams tai privalu daryti kasmet, kitiems – kas
pati kri nim as atli ekamas pagal sut art į su sveikatos pri eţiūros įst ai ga UAB „Telšių sveikata”. Uţ paslaugą moka AB „Ţemaitijos pienas”. Kiekvienas darbuotojas sveikatą gali tikrintis ir kitoje, pagal savo nuoţiūrą pasirinktoje, sveikatos prieţiūros įstai goje, tačiau tuomet uţ suteiktas paslaugas tenka susimokėti pačiam. Po profilaktinio sveikatos patikrinimo gydytojas apie dirbančiojo sveikatos būklę daro įrašą profilaktinių patikrinimų knygelėje. Šios knygelės laikomos pas bendrovės slaugytoją .
2.2. Darbu otojų apk lausos organi zavi mas
Norėdamas išsiaiškinti akcinės bendrovės darbuotojų poţiūrį į sveikatos prieţiūros prieinamumą 20 06 metų balandţio mėnesį atlikome anoniminę anketinę pagrindinės įmonės darb uotojų apklausą. Anketų anoni miškumas buvo garant uot as. Apkl ausos v ykd ymo metu įm onėj e dirbo 517 darbuotojų. Darbuotojams anketos buvo išdalintos sanitarinių higieninių kursų metu, tai padarė bendr uomenės slaugytoja. Imties dydis paskaičiuotas pagal A.J.Jadovo statistikos lentelę [18]. Atsitiktiniai anketinės apklausos dalyviai pasirinkti kas antras pagal tabelinius numerius. Išdalintos 250, uţpildytos 238 anketos, atsakas – 95,2 procento. Respondentų amţius nuo 20 iki 70 metų.
Anketoje patei kt i 32 kl ausim ai (1pri edas ). Daugum a patei ktų kl ausim ų yra uţdaro tipo – su pateiktais atsakymų variantais, iš kurių res pondentai turėjo pasirinkti geriausi ai tinkantį.
Pradini ai kl ausim ai charakt eri zuoj a darbuot oj ą, tol es ni ej i at s ak ym ai leidţia įvertinti darbuotojo sveikatos būklę, likusieji klausimai tiria paci entų poţiūrį į profil akti nius sveikatos patikrinim us bei bendrai į sveikatos prieţiūros prieinamumą.
Buvo apkl austi 238 darbuotoj ai. R es pondentai s uskirs t yti pagal amţių į šias grupes : iki 20 m., 20 – 29 m., 30 – 39 m., 40-59 m. 60 m. ir vyresni. Pirmos grupės respondentų nebuvo. Daugiausiai dirbančiųjų buvo antroje, trečioje, ketvirtoje grupėse - nuo 20 iki 60 metų, šiose amţiaus grupėse darbuotojai pasiskirstė pakankamai tolyg iai 30,7, 30,3, 28,2 procent o. Apklaust i 56 v yrai (23,5 proc.) i r 182 mot er ys (76,5 proc.). Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal amţių reikšmingai nesiskyrė (2.1lent el ė).
2.1 lentelė. Respondentų pasiskirtymas pagal lytį ir amţių
Amžius Vyrai Moterys Iš viso
n % n % n % 20-29 m. 13 23,2 60 33 73 30,7 30-39 m. 20 35,7 52 28,6 72 30,3 40-59 m. 20 35,7 47 25,8 67 28,2 60 m. ir vyresni 3 5,36 23 12,6 26 10,9 Iš viso 56 100,0 182 100,0 238 100,0 χ2= 5,616 , lls = 3, p = 0,132.
Respondentai pagal parei g as pasiskirstė: 124 darbininkai, iš jų 35 v yrai (28,2 proc.) ir 89 mot er ys (71,8 proc.), 114 administ racij os darbuotojų, iš jų 21 vyras (18,4 proc.) ir 93 moterys (81,6 proc.). Darbininkų ir administracijos personalo struktūra pagal lytį reikšmingai nesi sk yrė (2.2 l ent el ė).
2.2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir uţimamas pareigas
Lytis Darbininkai Administracija Iš viso
n % n % n % Vyras 35 28,2 21 18,4 56 23,5 Moteris 89 71,8 93 81,6 182 76,5 Iš viso 124 100,0 114 100,0 238 100,0 χ2 =3,173; lls=1: p=0,075
Amžius Darbininkai Administracija Iš viso n % n % n % 20-29 m. 36 29 37 32,5 73 30,7 30-39 m. 33 26,6 39 34,2 72 30,3 40-59 m. 43 34,7 24 21,1 67 28,2 60 m. ir vyresni 12 9,68 14 12,3 26 10,9 Iš viso 124 100,0 114 100,0 238 100,0 χ2 =5,645; lls=3; p=0,130
Reikšmingų amţiaus skirtumų tarp darbininkų ir administracijos darbuotojų nebuvo nustatyta.
Vertinant respondentus pagal darbo staţą, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp darbininkų ir administracijos personalo nenustatyta (2.4 lentelė).
2.4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo staţą ir pareigas
Stažas Darbininkai Administracija Iš viso
n % n % n % iki 1 m. 25 20,2 21 18,4 46 19,3 1-4 m. 39 31,5 37 32,5 76 31,9 5-9 m. 31 25 20 17,5 51 21,4 10-14 m. 16 12,9 19 16,7 35 14,7 15 -19 m. 7 5,65 6 5,26 13 5,5 20 m. ir daugiau 6 4,84 11 9,65 17 7,1 Iš viso 124 100,0 114 100,0 238 100,0 χ2 =4,165; lls=5; p=0,0,526
52,1 procentai respondentų darbo sąlygas vertino kaip kenksmingas (2.5 lentelė). Darbininkai ir administracijos darbuotojai barbo sąlygas vertino panašiai.
2.5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal darb o sąlygų vertinimą ir uţimamas pareigas
Darbo sąlygų kenksmingumas
Darbininkai Administracija Iš viso
n % n % n % kenksmingos 66 53,2 58 50,9 124 52,1 nekenksmingos 43 34,7 47 41,2 90 37,8 nežinau 15 12,1 9 7,89 24 10,1 Iš viso 124 100,0 114 100,0 238 100,0 χ2 =1,777; lls=2; p=0,411
2.4.S tatis tin ė duomenų an ali zė
Statistinė gautų duomenų analizė atlikta SPSS (Statistica l Package for Soci al S ci ence) 10 vers ijos programi niu paketu i r Mi cros oft Excel programiniu paketu. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami grafikuose ir lentelėse. Įvertinti poţymių pasikartojimo daţniai procentais, tikrinti ryšiai tarp poţymių. Poţymių ryšiams įvertinti taikytas χ2 krit erijus . Porini ai daţnių pal ygi nim ai atlikt i naudoj at z krit erijų.
Respondentų numonė apie profilaktinių patikrinimų kokybę įvertinta balais (maksimalus balų sakičius – 5) ir jų 95 proc. pasikliautini interval ais (P I). P ateiki ant rezul tat us, nurodom as st atist ini ų hipot ezių reikšmingumas. Naudoti šie statistinių hipotezių išvadų reikšmingum o l ygi ai: kai p<0,05, l ygybės hipot ez ė buvo atm et am a ir r yši ai l aik yt i statistiškai reikšmingais, o esant p>0,05, lygybės hipotezė patvirtinta ir ryšiai laikyti statistiškai nereikšmingais.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Darbuotojų poţiū ris į p rofil aktinio s veikatos patik rini mo organi zavi mą ir kokybę
Lietuvos nacionalinėje sveikatos koncepcijoje numatyti gyventojų svei katos t ausojim o bei sti p rinimo, li gų profil aktikos, PS P priorit et ai [33]. PSO ypač akce nt uoj a pozit yvi ą Nacionali nės sve ikatos koncepcijos pusę – siekimą ugdyti sąmoningą visuomenės poţiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, kaip pagrindinę socialiai pilnaverčio gyvenimo sąlygą [29].
Analizuoj ant t yri mo duom enis, kaip respondent ai vertina savo sveikatą, nustatyta, kad 73,17 proc. vyrų ir 47,85 proc. moterų labai gerai ir gerai vertino savo sveikatą. Vyrai statistiškai reikšmingai geriau nei moter ys vertino s avo sveikat ą (3. 1 l ent el ė) (χ2=15,191, lls =3, p=0,002).
3.1 l en telė. Respond entų pasi skirstymas p agal sveikato s vertini mą i r lytį
Sveikatos vertinimas Vyrai Moterys Iš viso
n % n % n % Labai bloga 0 0 0 0 0 0,0 Bloga 3 5,36* 4 2,2 7 2,9 Patenkinama 12 21,4* 91 50 103 43,3 Gera 39 69,6 80 44 119 50,0 Labai gera 2 3,57 7 3,85 9 3,8 Iš viso 56 100,0 182 100,0 238 100,0 χ2 =15,191; lls=3; p=0,002; *-p<0,05 lyginant su moterimis
Tyrimo metu nustatyta statistiškai reikšmingi skirtumai darbuotojų poţiūrio į savo sveikatos būklę amţiaus grupėse (3.2 lentelė). Savo sveikatą gerai vertino 53, 4 proc. 20 -29 metų, 68,1 proc. 30 – 39 metų darbuotoj ai, v yresni o amţi aus darbuotoj ai blogi au vertino s avo s vei katą – 32,8 proc. 40 – 59 amţiaus grupėj e, 34,6 proc. vi rš 6 0 metų (χ2=25,470,
3.2 l en tel ė. Resp ondentų p asiski rs tymas pagal s veik atos ve rtini mą i r amţių Sveikatos vertinimas Amžiaus grupės Iš viso 20 -29 m. 30-39 m. 40-59 m. 60 m. ir vyresni Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Labai blogai 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0 0 0,0 bloga 2 2,7 0 0,0 4 6,0 1 3,8 7 2,9 Patenkinama 27 37,0 22 30,6 38 56,7 16 61,5 103 43,3 Gera 39 53,4 49 68,1 22 32,8 9 34,6 119 50,0 Labai gera 5 6,8 1 1,4 3 4,5 0 0 9 3,8 Iš viso 73 100,0 72 100,0 67 100 26 100,0 238 100,0 χ2=25,470; lls=9;p= 0,002
82,4 proc . darbuot ojų m ano, kad būtina periodiškai ti krintis sveikatą. Statistiškai reikšmingų skirtumų darbuotojų poţiūrio į būtinumą periodiškai tikrintis sveikatą tarp vyrų ir moterų nenustatyta (χ2=1,562, lls
=1, p=0,211).
Profilaktiškai tikrindami esi sveikatą 2,9 proc. darbuotojų sugaišta iki pusės valandos, 5,0 proc. – 0,5 – 1,0 valandos, 20,6 proc. – 1 - 2 val andas, 28,2 proc. – 2 – 3 val andos, 20,2 proc. – 3 – 4 valandos, 23,1 proc. – daugi au kaip 4 valandas. Vert inant darbuotoj ų sugaiš tą laiką profilaktiškai tikrinantis sveikatą, pagal pareigas, ststistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (χ2=6,252, ll s=5, p= 0,282).
Lygi nant sugaišt ą laiką atskiros e amţiaus grupėse nust at yti statistiškai reikšmingi skirtumai, 20 – 29 metų respondentai daţniausiai (32,9 proc.) sugaišta 2 -3 val., 30 -39 metų (29,2 proc.) 2 -3 val., 40 – 59 metų (37,3 proc.) daugiau kaip 4 val., virš 6 0 metų(42,3 proc.) 3 -4 val. (lentelė 3.3) (χ2 =36,437, lls = 15, p = 0,002). Taigi, vyresnio amţiau
3.3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal sugaištą laiką profilaktiškai tikrinantis sveikatą ir amţiaus grupes
Sugai štas laikas Amžiaus grupės 20 -29 m. 30-39 m. 40-59 m. 60 m. ir
vyresni Iš viso
Abs
.sk. Proc. Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc.
iki 30 min. 6 8,2 0,0 1 1,5 0,0 7 2,9 30 min. - 1 val. 6 8,2 4 5,6 1 1,5 1 3,8 12 5,0 1-2 val. 15 20,5 20 27,8 12 17,9 2 7,7 49 20,6 2-3 val. 24 32,9 21 29,2 17 25,4 5 19,2 67 28,2 3-4 val. 13 17, 8 13 18,1 11 16,4 11 42,3 48 20,2 daugi au kaip 4 val. 9 12, 3 14 19,4 25 37,3 7 26,9 55 23,1 Iš viso 73 100 72 100,0 67 100,0 26 100,0 238 100,0 χ2=36,437; lls=15;p= 0,002
Statistiškai reikšmingai skyrėsi sugaištas laikas profilaktiškai tikrinantis sveikatą tarp vyrų ir moterų. Nustatyta, kad 53,5 proc. vyrų sugaišdavo 1 -3 val., o moterų 75,3 proc. sugaišdavo nemaţiau 2 ir virš 4 val. Nustatyta, kad moterys ilgiau sugaišta profilaktiškai tikrinda mosi sveikatą, negu vyrai (χ2= 12,871, lls = 5, p = 0,025) (3.4 lentelė).
3.4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal sugaištą laiką profilaktiškai tikrinant sveikatą ir lytį
Sugaištas laikas Vyrai Moterys Iš viso
n % n % n % iki 30 min. 5 8,93* 2 1,1 7 2,9 30 min. - 1 val. 3 5,36 9 4,95 12 5,0 1-2 val. 15 26,8 34 18,7 49 20,6 2-3 val. 15 26,8 52 28,6 67 28,2 3-4 val. 7 12,5 41 22,5 48 20,2 daugiau kaip 4 val. 11 19,6 44 24,2 55 23,1 Iš viso 56 100,0 182 100,0 238 100,0
χ2
=12,871; lls=5; p=0,025; *-p<0,05 lyginant su moterimis
Statistiškai reikšmingai skyrėsi sveikatos vertinimas darbininkų ir administracijos darbuotojų (χ2=19,285 , lls=3, p= 0,000). Gerai savo
sveikatą vertino 64,0 proc. administracijos darbuotojų ir 37,1 proc. darbininkų (3.5 l ent elė) .
3.5 l en tel ė. Resp ondentų p asiski rs tymas pagal s veik atos vertini mą i r uţimamas pareiga
Sveikatos vertinimas Darbininkai Administracija Iš viso
n % n % n % Labai blogai 0 0 0 0 0 0,0 blogai 4 3,23 3 2,6 7 2,9 Patenkinama 70 56,5* 33 28,9 103 43,3 Gerai 46 37,1* 73 64 119 50,0 Labai gerai 4 3,23 5 4,39 9 3,8 Iš viso 124 100 114 100 238 100,0 χ2 =19,285; lls=3; p=0,000; *-p<0,05 lyginant su administracija
Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad profilaktiškai tikrinantis sveikatą, darbuotoj ai gerai - 4,1 bal o (m aksimalus balų s k ai čius - 5) vertina nusiskundimų dėl sveikatos išklausymą, darbininkai - 4,3 balo, admi nist racij os darbuotojai vertina bl ogi au - 3,9 balo (p=0,0150). Nustatyta, kad kraujo spaudimą matavimo daţnumą profilakt inio tikri nimo m et u darbuotoj ai į vertino 4,5 balo. Geriau šį pati kri nim ą vertino darbi ninkai 4,7 balo, negu admi nistracijos darbuotoj ai - 4,3 balo (p=0,000).
