KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Sveikatos vadybos katedra
EGLĖ VANSEVIČIENĖ
PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS CENTRŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ
PRIEINAMUMAS PACIENTŲ POŢIŪRIU
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas: Doc. L. Šumskas
SANTRAUKA
PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS CENTRŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ
PRIEINAMUMAS PACIENTŲ POŢIŪRIU
Visuomenės sveikatos vadyba. Eglė Vansevičienė. Mokslinis vadovas doc. L. Šumskas. Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2007, -70 p.
Darbo tikslas - Ištirti mieto ir kaimo pirminės sveikatos prieţiūros centrų teikiamų paslaugų prieinamumą pacientų poţiūriu.
Darbo uţdaviniai:1) Ištirti pacientų pasitenkinimą teikiamomis pirminiuose sveikatos prieţiūros centrų paslaugomis; 2) Nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos nepakankamam sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumui. 3) Palyginti kaimo ir miesto pirminių sveikatos prieţiūros centrų paslaugų prieinamumą pacientų poţiūriu. 4) Pateikti praktines rekomendacija šių centrų darbo kokybei pagerinti.
Tyrimo metodika. 2007 metų sausio 3 – balandţio 15 dienomis Kauno Centro poliklinikoje ir Simno poliklinikoje Alytaus rajone vyko anoniminė anketinė apklausa. Jos metu apklausta 510 pacientų, kurie laukė eilė pas savo šeimos gydytoją. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama naudojant kompiuterinį paketą SPSS 10, 0 versijos statistinį duomenų analizės paketą bei Excel duomenų analizės paketą. Skirtumai buvo laikomi statistikai patikimi kai apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05.
Rezultatai. 45 proc. respondentų buvo patenkinti gydytojo teikiama pagalba. Daţniausios nepasitenkinimo prieţastys gydytojo darbu buvotos, jog reikėjo ilgai laukti, kol pateko pas gydytoją (58 proc.), nebuvo reikalingų gydytojų – specialistų PSP įstaigoje(57 proc.) bei nepakankamai suteikė informacijos apie gydymosi galimybes (56 proc.), sveikatos būklę bei gydymą (51 proc.). Dauguma tyrime dalyvavusių pacientų buvo nepatenkinti PSP teikiamomis paslaugomis. Juos vargino eilės prie gydytojų kabinetų (86 proc.), specialistų trūkumas (80 proc.), netvarka registratūroje (69 proc.) bei nepakankamas gydytojo dėmesys pacientams (66 proc.). Kreipimąsi į gydymosi įstaigą trikdė gydymo ir procedūrų baimė, baimė kad nustatys ligą bei paciento nuomonės sumenkinimas. Kaime pacientai iki gydymo įstaigos vaţiuodami sugaišta iki 30 min., o mieste
60min.p<0,05 Kaime daugiau ţinojo apie galimybę registruotis telefonu. p<0,05 Daugumą kaime gyvenančių pacientų, gydytojas priėmė tą pačią dieną, o mieste laukė 4-7 d. p<0,05 Miestiečiai daugiau nurodė nepasitenkinimo prieţasčių PSPC ir jie turėjo daugiau psichologinių problemų, kurios įtakojo pacientų nuomonę apie savo gydymo įstaigą. p<0,05
Išvados. Apie pusė visų apklaustųjų teigiamai vertino gydytojo teikiamas paslaugas, o moterų nuomonė buvo pozityvesnė negu vyrų. p<0,05. Kaime gyvenantys pacientai teigiamiau vertino šeimos gydytojo paslaugas nei tie, kurie gyveno mieste. p<0,05 Studentus ir dirbančiuosius labiausiai tenkino gydytojo teikiama pagalba. p<0,05. Pastebėta, jog jauniausi pacientai, studentai savo lankomo sveikatos prieţiūros centro paslaugas vertino pozityviausiai. p<0,05 Respondentai nurodė, kad eilės prie gydytojo kabineto, specialistų trūkumas, netvarka registratūroje bei nepakankamas gydytojo dėmesys jiems dėl „popierizmo“ – daţniausios nepakankamo prieinamumo prieţastys. Darbinė padėtis, amţius, šeimyninė padėtis bei išsilavinimas įtakojo pacientų nuomonę apie prieinamumą. p<0,05 Mieste pirminių sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų paslaugų prieinamumas, apklaustųjų poţiūriu, buvo prastesnis negu kaime. Apie galimybę registruotis telefonu ţinojo dauguma visų apklaustųjų, tačiau šia paslauga daugiausia pasinaudojo dirbantieji ir studentai bei jaunesnio amţiaus pacientai. p<0,05 Kaime gyvenantys ţmonės daugiau ţinojo apie galimybę uţsiregistruoti greičiau, t. y. telefonu. p<0,05 Apklaustieji iš miesto nurodė, kad eilėje pas gydytoją jie laukė ilgiausiai (iki 60 min.), o apklaustiesiems iš kaimo teko perpus trumpiau. p<0,05 Miestiečius labiau piktino netvarka registratūroje, eilės prie gydytojo kabinetų, nepakankamas gydytojo dėmesys pacientui bei specialistų trūkumas PSP centre negu asmenis iš kaimo. p<0,05 Raktiniai ţodţiai: pirminė sveikatos prieţiūra, paslaugų prieinamumas, pasitenkinimas, miestas ir kaimas.
SUMMARY
OPINION OF PATIENTS ON ACCESSIBILITY OF SERVICES IN PRIMARY HEALTH CARE CENTRES
Eglė Vansevičienė. Thesis supervisor L. Šumskas MD, PhD, Associate Professor. Department of Health Management, Faculty of Public Health of Kaunas University of Medicine. Kaunas, 2007, - 70 p.
Aim. To evaluate accessibility, satisfaction on patients‟ quality of health services in primary health care centers in rural and urban settings in Lithuania. Research objectives were as following: 1) to establish patient‟s satisfaction in primary health care centers; 2) to identify what factors affects the poor accessibility to health care; 3) to compare opinion, attitudes of patients on health care services in urban and rural settings.
Methods. Two samples of respondents (patients of one primary health care center in small rural town Simnas and one in big city Kaunas) were selected. Anonymous questionnaire was filled in by 308 patients in Simnas (Primary Health care Centre) and 202 in Kaunas (Central Policlinic), response rate was 77% and 26%, respectively. Questionnaire form was developed by the authors has covered 31 question on different issues of quality of health care services: health status and reasons of visit to health care center; different issues on accessibility to health services (waiting time, registration for services, transportation and distance), satisfaction by competencies of physician, reasons of dissatisfaction, satisfaction by services provided by the health care institution.
SPSS 10,0 and Excel statistical packages were used for making statistical data anlysis. Statistically significant difference was established when p<0,05.
Results. 45 % of respondents were satisfied by the competencies of their family doctors. 58% of patients were not satisfied by length of waiting time; 57% indicated lack of doctors-specialists in health care centers. Some patients (56%) complained of insufficient information about their health status and diseases, alternative ways of treatment. Most of respondents were not satisfied of their health care centers help. Waiting time at the doors of the family doctors (86%) also was the reason of complains. Patients were afraid of treatment and procedures, also they were afraid of diagnosed diseases. Average Transportation time to approach primary health care center for rural patients was 30 minutes and for urban patients 60 minutes (p<0,05). Respondents from rural area were better informed about possibility of contacting their family doctor by phone tan in the city (p<0,05).
Waiting time for appointment to the family doctor was 0-1 day in rural town and 4-7 days bin the city. Patients from the city have expressed higher number of complains on accessibility than respondents from the small town ( p<0,05).
Conclusion. Half of all respondents were satisfied of their family doctor competence, women were more tolerant then men. p<0,05 Respondents who lived in small rural town were more satisfied by their doctors competence than respondents in city Kaunas (p<0.05). Students and employees of the physical work were the most satisfied by the competencies of their family doctor ( p<0,05). The youngest group of adult patients were the mostly satisfied group of customers (p<0.05). Waiting time at the door of doctor‟s office, lack of doctors in narrow specialties, problems of registration for appointment, lack of attention to the patients inquiries are the main problems, which affect accessibility of primary health care. Work status, age, family status and education also had relation on patient‟s opinion about accessibility in primary health care. Limited number of patients used phone to contact he family doctor p<0,05 Patient who lived in small town knew more about registration by phone. Patients from Kaunas were exposed for longer waiting time at the doors of doctors office (60 min.) in comparison with patients from Simnas (30 min., p<0,05). Respondents in the city were more dissatisfied by the problems in registration office, long waiting time and lack of relevant attention to the inquiries of the patients.
TURINYS
SANTRAUKA ... 2 SUMMARY ... 4 TURINYS ... 6 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 8 LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 9 1. ĮVADAS ... 102. DARBOTIKSLASIRUŢDAVINIAI ... 13
3. LITERATŪROSAPŢVALGA ... 14
3.1 PASLAUGŲ KOKYBĖ ... 14
3.2 SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PRIEINAMUMO SĄVOKA ... 20
3.3 PASITENKINIMAS-SUBJEKTYVUS MATAS ... 26
4 TYRIMOMETODIKAIRKONTINGENTAS ... 32
4.1 TIRIAMOJO DARBO EIGA ... 32
4.2 ANKETOS SUDARYMAS ... 32
4.3 TIRIAMŲJŲ RESPONDENTŲ IMTIES DYDŢIO NUSTATYMAS ... 33
4.4 BANDOMASIS TYRIMAS ... 33
4.5 ANKETINĖS APKLAUSOS ORGANIZAVIMAS ... 33
4.6 STATISTINĖ ANALIZĖ ... 34
5 REZULTATAIIRJŲAPTARIMAS ... 35
5.1 TIRIAMOJO KONTINGENTO CHARAKTERISTIKA ... 35
5.2 PACIENTŲ PASITENKINIMAS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS CENTRŲ PASLAUGOMIS ... 39
5.3 VEIKSNIAI, KURIE ĮTAKOJO NEPAKANKAMĄ SVEIKATOS PPIEŢIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ ... 45
5.4 KAIMO IR MIESTO PIRMINIŲ SVEIKATOS PRIEŢIŪROS CENTRŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS PACIENTŲ POŢIŪRIU ... 51
REKOMENDACIJOS ... 62 LITERATŪROSSĄRAŠAS ... 63 PRIEDAI ... ..68
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbinę padėtį... 36
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiksmus susirgus. ... 38
3 pav. Respondentų pasitenkinimas gydytojo teikiamomis paslaugomis... 39
4 pav. Pacientų pasitenkinimo ryšys sugyvenamąją vieta. ... 40
5 pav. Respondentų pasitenkinimas sveikatos prieţiūros įstaigos teikiamomis paslaugomis ... 42
6 pav. Respondentų išsilavinimo ryšys su lankymosi poliklinikoje daţnumu. ... 43
7 pav. Respondentų noras lankytis privačiame pirminiame sveikatos prieţiūros centre. ... 44
8 pav. Problemos, kurių kilo respondentams vykstant į savo polikliniką pagal gyvenamąją vietą... 45
9 pav. Respondentų amţiaus ryšys su problema nuvykti į polikliniką pagal gyvenamąją vietą. ... 46
10 pav. Išsilavinimo reikšmė nuvykimui į polikliniką pagal gyvenamąją vietą. ... 47
11 pav. Laikas, kurį pacientai sugaišo vykdami iki savo pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos. ... 51
12 pav. Laikas kurį pacientai sugaišo laukdami registratūroje tol, kol uţsiregistravo pas savo šeimos gydytoją. ... 52
13 pav. Respondentų gyvenamosios vietos ryšys su laiku praleistu registratūroje. ... 53
14 pav. Gyvenamosios vietos ryšys su informacija apie galimybę uţsiregistruoti pas gydytoją telefonu. ... 54
15 pav. Laikas, per kurį pacientai patenka pas gydytoją po uţsiregistravimo. ... 55
16 pav. Gyvenamosios vietos ryšys su laiku, kurį pacientai laukia po registracijos. ... 56
17 pav. Gyvenamosios vietos ryšys su laukimu eilėje prie gydytojo kabineto. ... 57
18 pav. Vizito laikas, kurį pacientai praleidţia su savo šeimos gydytoju . ... 58
19 pav. Gyvenamosios vietos ryšys su šeimos problemomis, kurios trukdė pacientams apsilankymui pas savo šeimos gydytoją. ... 59
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 Lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių. ... 35
2 Lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą. ... 36
3 Lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lankymosi daţnumą. ... 37
4 Lentelė. Respondentų nepasitenkinimo gydytojo darbu prieţastys. ... 41
5 Lentelė. Respondentų pasitenkinimas gydytojo bendravimu. ... 42
6 Lentelė. Vidinės (psichologinės) respondentų problemos, kurios trukdė nuvykti pas gydytoją. ... 48
7 Lentelė. Respondentų nepasitenkinimo įstaigos darbu prieţastys. ... 49
1. ĮVADAS
Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad viena iš priskirtųjų savivaldybės funkcijų yra pirminė asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūra. Savivaldybės organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūrą ir yra atsakingos uţ PSP paslaugas savo gyventojams. Jau 1978m. Alma-Atos konferencijoje buvo priimta pirminės sveikatos prieţiūros (PSP) koncepcija, teigianti, kad PSP yra esminė sveikatos prieţiūra, paremta praktiniu moksliniu patyrimu, socialiai priimtinais metodais ir technologijomis, kurios padaro ją prieinamą individams ir šeimoms bendruomenėje, ir teikiama bendruomenei ir šaliai priimtinais kaštais. Pagal šią koncepciją daugelis Europos šalių pradėjo pertvarkyti PSP. Pirminė sveikatos prieţiūra organizuojama trimis lygiais, tai: greitoji medicinos pagalba (GMP), slaugos institucijų veikla ir PSP tarnybų pagrindas - bendrosios praktikos gydytojo (BPG) institucija.
Lietuvos 1997-2010 m. sveikatos programos artimuosiuose uţdaviniuose (iki 2005m.) numatyta ne tik ambulatorinės pagalbos mastų išplėtimas per bendrosios praktikos gydytojo instituciją, apylinkių terapeutų ir pediatrų perkvalifikavimas į BPG bei jų kabinetų steigimas, bet ir sudarymas sąlygų privačių sveikatos prieţiūros įstaigų tinklui plėstis. 2003-03-18 Vyriausybės nutarimu Nr. 335 patvirtintoje sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijoje vienas iš prioritetų yra paslaugų prieinamumo gerinimas, prioritetinį dėmesį skiriant bendrosios praktikos gydytojų veiklos plėtojimui kaimo vietovėse
Pirminė sveikatos prieţiūra turi pasirūpinti kompleksine sveikatos prieţiūra asmenims, šeimai, bendruomenei. Antrinės ir tretinės sveikatos tarnybos turėtų vaidinti pagalbinį vaidmenį, atlikdamos tik tas diagnostines ir terapines procedūras, kurios yra specializuotos arba labai brangios ir neprieinamos PSP grandţiai. PSP turėtų išspręsti 80% sveikatos problemų. [47]
PSP, tapę viešosiomis įstaigomis, susidūrė su naujais sunkumais: steigėjai vis maţiau ar visai neskiria lėšų, o organizacijos pinigus privalo „ uţsidirbti“ pačios, teikdamos kokybiškas ir aptarnaujamų pacientų lūkesčius atitinkančias sveikatos prieţiūros paslaugas. Riboti finansiniai ištekliai įpareigoja įstaigas juos panaudoti kuo racionaliau ir efektyviau, todėl tapo svarbu, kad priimami sprendimai būtų orientuoti į pacientų poreikių tenkinimą. [6]
Ambulatorinių asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra vienas sveikatos prieţiūros kokybės vertinimo sudedamųjų rodiklių. Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę nulemia
ne tik techninės įstaigų galimybės: teikiamų paslaugų įvairovė, medicinos technologijų lygis, medicinos įrangos galimybės, bet ir vadybos priemonių taikymas gyventojams aptarnauti – kaip gyventojams organizuojama sveikatos prieţiūra, tinkamas visuomenės informavimas (ką gyventojai ţino apie sveikatos prieţiūros organizavimą, paslaugų įvairovę). Vienas svarbių vadybos rodiklių daugelyje šalių yra įstaigų administracijos pastangos įvertinti, kokie gyventojų poreikiai ir kaip pacientai vertina teikiamas paslaugas, medicinos personalo darbo kokybę. [2]
Nuo kokybiškų ir profesionalių paslaugų priklauso ne tik gydymo įstaigos įvaizdis, galimybė konkuruoti su kitomis įstaigomis, bet ir ţmonių sveikata. Todėl PSP įstaigų teikiamų paslaugų kokybės problema yra ypač aktuali. [40]
Sveikatos prieţiūros sistemos orientacija į pacientą, jo poreikius pastaraisiais dešimtmečiais susilaukusi daug dėmesio daugelyje pasaulio šalių tampa vis svarbesne sveikatos reformos tendencija ir Lietuvoje[15]. Kadangi pacientas apibrėţiamas kaip sveikatos prieţiūros paslaugų vartotojas, jis turi teisę tikėtis, kad sistema atsiţvelgs į poreikius bei lūkesčius ir juos išpildys. [53] Paciento nuomonė apie jam teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas imta vertinti ne tik sveikatos prieţiūros organizatorių, bet ir mokslininkų siekiant pateikti moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas sveikatos prieţiūros paslaugų kokybei gerinti. Visuotinai pripaţinta, kad būtent pacientas turi vertinti, ar sveikatos prieţiūros sistema orientuota į jo poreikius, o paciento lūkesčių įgyvendinimas.[15]
Paciento lūkesčiai svarbūs ne tik kaip jo nuomonė, jų įgyvendinimas turi įtakos paciento pasitenkinimui sveikatos prieţiūros paslaugomis, gydymo reţimo bei gydymo laikymuisi, bet ir gydymo rezultatams. Nors Lietuvoje pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip pacientas vertina teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas, o pirminės sveikatos prieţiūros grandyje, kur pacientas lankosi daţniausiai, jo nuomone dar tik pradėta domėtis vertinant bendrąsias tendencijas bei lūkesčių įgyvendinimo poveikį paciento pasitenkinimui bei kokybei sveikatos prieţiūros centruose teikiamoms paslaugoms. [15] Nors pasitenkinimo ar nepasitenkinimo jausmus gali sukelti paciento dvasinė būsena, nusiteikimas, adekvatūs ar neadekvatūs lūkesčiai, emocinis nusiteikimas – tai subjektyvus reiškinys. [40]
2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose nurodoma, jog sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjai turėtų adekvačiai reaguoti į sveikatos paslaugų vartotojų lūkesčius, jų nuomonę apie sveikatos prieţiūrą, jos kokybę, nes pacientų vertinimai apie teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas yra vertingi gerinant sveikatos prieţiūrą. Šiandien nekyla abejonių, kad analizuoti
sveikatos prieţiūros teikiamų paslaugų kokybę remiantis tik medicinos personalo profesinės kvalifikacijos vertinimu, statistiniais gyventojų sveikatos rodikliais (mirtingumo, sergamumo, komplikacijų, invalidumo, nedarbingumo daţniu) yra nevisavertiška. Atsiţvelgiant į tai, pacientų nuomonė apie sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę tampa neatsiejama kokybės vertinimo dalimi. Pacientai, tiesiogiai dalyvaudami sveikatos prieţiūros procese, gali nurodyti tai, kas jiems yra svarbiausia, o kas maţiau reikšminga. Pacientų vertinimai gali būti panaudojami nustatant silpnąsias sveikatos prieţiūros grandis, kurioms sveikatos prieţiūros įstaigų vadovai, šalies politikai turėtų skirti didesnį dėmesį. Pacientų dalyvavimas sveikatos prieţiūros procese, jų bendradarbiavimas su šeimos gydytoju ir kitu medicinos personalu yra tiesiogiai susiję su jų lūkesčių bei poreikių atitikimu naudojantis sveikatos prieţiūros paslaugomis.
Nustatyta, kad sveikatos prieţiūros įstaigų vadovų, mokslininkų ir pacientų vertinimai apie teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas tam tikrais aspektais skiriasi. Todėl akivaizdu, jog nuolatiniai pacientų poreikių ir pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimai sudaro realias prielaidas sveikatos prieţiūros paslaugoms gerinti.[29, 30] Todėl sveikatos prieţiūros modernizacija didţiąja dalimi priklauso nuo visų sveikatos prieţiūros sistemos dalyvių vaidmens priimant sprendimus.[11]
Pacientų pasitenkinimo tyrimai populiarūs visame pasaulyje, nes jų rezultatai objektyvi prielaida paslaugų kokybei gerinti, jie svarbūs planuojant sveikatos apsaugos sistemos struktūrą ir veiklą.
Paslaugų prieinamumas taip pat ne kartą tirtas, tačiau kiekvienam administraciniam vienetui būdingas savas sveikatos prieţiūros tinklo išdėstymas, todėl būtina atlikti tyrimą, įvertinti privalumus ir trūkumus, pateikti pasiūlymus, kad paslaugų kokybė gerėtų. Tyrimų, kuriuose būtų palyginta miesto ir kaimo sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų paslaugų prieinamumas bei pasitenkinimas, atlikta nedaug, todėl šis tyrimas labai svarbus, tiriant jų skirtumus.
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
DARBO TIKSLAS – Ištirti mieto ir kaimo pirminės sveikatos prieţiūros centrų teikiamų paslaugų prieinamumą pacientų poţiūriu.
DARBO UŢDAVINIAI:
1. Ištirti pacientų pasitenkinimą teikiamomis pirminiuose sveikatos prieţiūros centrų paslaugomis.
2. Nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos nepakankamam sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumui.
3. Palyginti kaimo ir miesto pirminių sveikatos prieţiūros centrų paslaugų prieinamumą pacientų poţiūriu .
3. LITERATŪROS APŢVALGA
3.1 PASLAUGŲ KOKYBĖ
Pastaraisiais dešimtmečiais didelio visuomenės bei mokslininkų dėmesio susilaukė įvairūs sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės aspektai. Europoje vykstant sveikatos reformoms sveikatos prieţiūros kokybė, jos uţtikrinimas bei nuolatinis gerinimas tampa daugelio valstybių kasdienine praktika, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos prieţiūros prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, pacientų saugai ir kitiems komponentams. Europos šalys narės ir kandidatės įgyvendina kokybės uţtikrinimo strategijas, dėl kai kurių sveikatos prieţiūros sistemų nesaugumo, stebimi ryškūs veiklos, praktikos ir rezultatų skirtumai, neefektyvus sveikatos prieţiūros technologijų panaudojimas, dideli nuostoliai dėl blogos kokybės, vartotojų nepasitenkinimas, nevienodas sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas, nepakeliami kaštai visuomenei. [24] Sveikatos prieţiūros paslaugos vis daţniau vertinamos tiek profesionalų, administratorių, tiek pacientų poţiūriu. Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė, nors ir labai daţnai nagrinėjama tarptautinėje medicinos literatūroje, negali būti apibrėţiama vienu terminu.
Mokslinėje literatūroje pateikiamos savitos kokybės sampratos, tačiau dauguma autorių akcentuoja pacientų poreikių tenkinimą, kaip vieną iš svarbiausių sveikatos prieţiūros kokybės aspektų. Kokybė prasideda nuo ţinojimo, kas yra vartotojas ir ko jis nori. [29]
M. Marshall ir kt. apibūdinimu „kokybė turi keletą skirtingų dimensijų. Pacientai, profesionalai ir vadybininkai suteiks skirtingą vertę šioms dimensijoms.[43] Kokybės rodikliai rodo vieną iš būdų naudoti informaciją kokybės skirtumams tirti išplėstinių standartų poţiūriu, tarp skirtingų organizacijų ir laiko. Bandymai apibrėţti sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę vienu terminu arba sakiniu daţniau klaidina negu padeda. Taigi sveikatos prieţiūros paslaugų vertinimas atskirais rodikliais (dimensijomis, aspektais) laikomas vertingesniu procesu negu ieškojimas „absoliučios kokybės“ apibrėţimo. [13] Kokybė parodo prekės ar paslaugos tobulumą. Kokybė yra kriterijus, kuris gali būti apibūdinamas taip: paslauga kokybiška yra tada, kai patenkina kliento poreikius ar viršija jo lūkesčius.
Tarptautiniame standarte ISO 9400 – 2:1991 teigiama, kad kokybė – tai objekto savybių visuma, įgalinanti tenkinti išreikštus ir numanomus poreikius. [3] Pirmiausia ji orientuota į vartotoją,
nes vertinama ne atskira paslaugos savybė, bet jos visuma, kuri sudaro sąlygas tenkinti poreikius. Todėl sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjai turi nuolatos stengtis suţinoti tiek esamus, tiek numanomus vartotojų – pacientų poreikius, kad galėtų gerinti sveikatos prieţiūros kokybę.
Skirtingų kokybės dimensijų identifikavimas padeda nustatyti kokybės problemų prigimtį, potencialius sprendimus bei perspektyvas dirbančiųjų sveikatos prieţiūroje bei jos paslaugų vartotojų. Be to, neretai subjektyvios paciento nuomonės tyrimas atskleidţia silpnąsias sistemos grandis bei galimus problemų sprendimo būdus. Todėl paciento pasitenkinimas (ar nepasitenkinimas) atskirais sveikatos prieţiūros paslaugų aspektais tampa svarbia sveikatos prieţiūros sistemos vertinimo dalimi bei vienu (nors ir subjektyviu) sveikatos paslaugų kokybės rodiklių. Paciento poreikių bei prioritetų tyrimas yra svarbus ir planuojant permainas sveikatos prieţiūros sistemoje.[11] Kokybė sveikatos prieţiūroje apibūdinama kaip poreikių tenkinimas maţiausiomis kainomis, laikantis įstatymų.
Jeigu paslauga atitinka paciento lūkesčius, tai dar nereiškia kokybiškų paslaugų, paslauga gali atitikti paciento lūkesčius, jo reikalavimus, bet sunaudoti daug resursų, kurie reikalingi kitų pacientų gydymui. Kokybė – tai ir efektyvus resursų panaudojimas. Gautos paslaugos ir lūkesčių neatitikimas yra paslaugos vertinimas iš vartotojo – paciento pozicijų. Tai yra skirtumas tarp to, ko tikėtasi ir tarp to, kas gauta realiai. Kai gauta paslauga maţesnės kokybės nei buvo tikėtasi, kokybė vartotojo – paciento poţiūriu yra maţesnė nei patenkinama. Kai gauta paslauga atitinka paciento lūkesčius, kokybė yra gera. O kai paslaugos kokybė yra aukštesnė nei laukta kokybė, tada kokybės lygis yra aukštas ir net suteikia vartotojui pasitenkinimą. [20]
Taigi laukiamą kokybę formuoja vartotojo lūkesčiai. Lūkesčius formuoja vartotojo poreikiai, ankstesnis patyrimą, bendravimas su kitais vartotojais, tiesioginiai ir netiesioginiai paţadai. Nerealios vartotojo viltys ar nepagrįsti teikėjo paţadai gali tapti nekokybiškos paslaugos ir vartotojo nepasitenkinimo prieţastimi.
Donabedian (1980) sveikatos prieţiūros kokybę pasiūlė nagrinėti trimis kategorijomis: 1. Sveikatos prieţiūros struktūra;
2. Sveikatos prieţiūros procesu; 3. Sveikatos prieţiūros rezultatais. [7]
Struktūra apima vietą, įrenginius, personalą bei valdymą, kuriuo siekiama uţtikrinti sveikatos prieţiūros kokybę. Struktūra – tai visa, kas įgalina pacientą patekti pas gydytoją (paslaugos
prieinamumas geografine ir finansine prasme, įstaigos ištekliai ir jų administravimas). Proceso sąvoką įeina tai, ką konkrečiai atlieka medicinos personalas, vykdantis sveikatos prieţiūrą ( personalo veikla, diagnozuojant ir gydant pacientus, ir racionalus išteklių, reikalingų šiai funkcijai atlikti, panaudojimas). Procesas prasideda, kai pacientas pirmą kartą kreipiasi į gydymo įstaigą. Rezultatas rodo, kaip buvo įvykdyti gydymo uţdaviniai, kaip paciento gydymas atitinka standartus ir lūkesčius. Rezultatas atspindi paciento, visuomenės ir gydytojo lūkesčius. [3]
Sveikatos prieţiūros kokybė apibūdinama šiomis savybėmis: 1. Naudingumu; 2. Ekonominiu efektyvumu; 3. Tinkamumu; 4. Priimtinumu; 5. Prieinamumu; 6. Lygybe.[9, 41]
Literatūroje išskiriami šie kokybiškos sveikatos prieţiūros bruoţai:
1. Saugumas – būtina išvengti ar turi būti sumaţinti galimi pavojai ir apie juos paaiškinama pacientui;
2. Kompetencija – prieţiūros tiekėjų įgūdţiai ir ţinios turi atitikti pacientų poreikius. Jie turi būti reguliuojami, tobulinami, vertinami;
3. Tęstinumas – visos teikiamos prieţiūros paslaugos turi būti koordinuojami tiek sveikatos prieţiūros įstaigų, tiek uţ jos ribų tarp visų paslaugas teikiančių asmenų;
4. Prieinamumas ir lygios galimybės – paslaugos turi būti teikiamos tinkamose vietose, tinkamu laiku. Informacija apie paslaugas, jų kokybę turi būti prieinama sveikatos prieţiūra visiems pacientams vienodomis sąlygomis;
5. Racionalus resursu panaudojimas – jie turi būti išdėstyti racionaliausiu būdu, kad būtų minimaliai prarasta personalo laiko ir medţiagų;
6. Efektyvumas – sveikatos prieţiūros rezultatai turi būti nuolat vertinami, norint įsitikinti, kad jie gerina pacientų sveikatą, gyvenimo trukmę ir kokybę;
8. Pasitenkinimas – pacientų pasitenkinimas ir gydymo įstaigos atsakas į jo lūkesčius yra pagrindinis kriterijus, kuriuo vertinama teikiamų paslaugų kokybė;
9. Sugebėjimas prisitaikyti ir tobulėti – sveikatos prieţiūros struktūros turi sugebėti prisitaikyt ir tobulinti savo organizaciją ir procedūras, lygiuotis į technikos, mokslo ir ekonomikos vystimąsi ir pacientų lūkesčius. [17]
Ramsty L.( 2000) ir Cambell J. L. (2006) atliktose studijose išskyrė keltą sričių sveikatos prieţiūroje, kurios įtakojo pacientus-vartotojus:
1. Prieinamumas;
2. Gydytojo kompetencija;
3. Gydytojo – paciento bendradarbiavimas; 4. Gydytojo vidinės savybes.
5. Efektyvus SP organizavimas ir koordinavimas [5, 42].
J. Ovretveit sveikatos prieţiūros kokybę nagrinėjos, remiantis trimis pagrindiniais kokybės aspektais:
1. Pacientų poreikių tenkinimo kokybė – t.y. pacientų poreikių bei lūkesčių sveikatos prieţiūroje tenkinimas, t.y. sveikatos prieţiūros kokybės vertinimas pacientų poţiūriu; 2. Profesionalioji kokybė – t.y. medicinos personalo profesionalumas parenkant ir atliekant
įvairias medicinines procedūras bei metodus, kurie yra svarbūs tenkinant pacientų poreikius. Profesionalioji kokybė atspindi sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų paslaugų profesionalumą.
3. Valdymo kokybė – t.y. našus ir produktyvus lėšų panaudojimas, tenkinant vartotojų poreikius. Ji atspindi sveikatos prieţiūros įstaigų darbo organizavimą bei administravimą. [33]
Šios kokybės dimensijos apjungia įvairių sveikatos prieţiūros kokybe suinteresuotų grupių ( pacientų, sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjų, finansuojančių institucijų) kokybės supratimą. [33]
Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė tampa svarbiu kriterijumi sveikatos prieţiūros įstaigoms sudarant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Įvairiose Europos šalyse atliktų tyrimų duomenimis, prieita išvados, kad paslaugų kokybę galima gerinti ne tik skyrus papildomų lėšų
įstaigoms ar išplėtus įstaigų tinklą, bet ir tinkamai panaudojus gaunamas lėšas organizacijos struktūrai tobulinti bei jos funkcionavimą vadybos priemonėmis. [14]
Pirminė sveikatos prieţiūra (PASP) laikoma prioritetine, nes jai tenka spręsti daugumą asmens sveikatos problemų. Pasaulinės sveikatos organizacijos programoje „Sveikata visiems XXI amţiuje“ teigiama, kad PASP paslaugų apmokėjimo sistemos turi skatinti siekti:
• geresnių sveikatos prieţiūros rezultatų; • geresnės paslaugų kokybės;
• kaštų efektyvumo.
Kartu siekiama organizuoti šios sveikatos prieţiūros grandies darbą taip, kad būtų: • gerinamas prieinamumas;
• realizuojama šeimos gydytojo kaip „sveikatos sistemos vartininko“ („Gate – keeper“) funkcija. [20]
Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos plane (2006) siekiama tobulinti sveikatos sistemos valdymą, koordinavimą ir finansavimą, vykdyti sveikatos prieţiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimą, prioritetą teikiant pirminės sveikatos prieţiūros ir ambulatorinių paslaugų, ypač kaimo ambulatorijose plėtrai, uţtikrinant gyventojams sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę, saugą ir prieinamumą. Vykdyti sveikatos programas. Uţtikrinti naujų bei modernių gydymo metodų diegimą ir gydymo proceso tobulinimą. Tobulinti sveikatos sistemos administracinius gebėjimus, uţtikrinti personalo kvalifikacijos kėlimą, socialinių garantijų medikams plėtojimą, racionaliai naudoti lėšas, suformuoti veiksmingą valstybės, apskričių ir savivaldybių sveikatos prieţiūros įstaigų sistemą. [45]
Plėtojant pirminę sveikatos prieţiūros grandį, kuriantis privačioms struktūroms, didėjant konkurencijai tarp pirminės sveikatos prieţiūros centrų, labai svarbu, kad teikiamos paslaugos būtų ne tik kokybiškos, bet ir tenkintų sveikatos prieţiūros paslaugų vartotojų poreikius bei lūkesčius.
Anot Ţėbienės ir kt.(2004) ,sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos sėkmė priklauso nuo pacientų vilčių ir lūkesčių išpildymo. [51]
Remiantis literatūros duomenimis, matyti, kad pastaraisiais metais vykdant sveikatos prieţiūros kokybės tyrimus pirminėje sveikatos prieţiūros grandyje, didţiausias dėmesys skiriamas pacientų vertinimams apie sveikatos prieţiūros prieinamumą ir priimtinumą (laukimo trukmė, konsultacijos telefonu ir registracija, teritorinis ir finansinis paslaugų prieinamumas, patalpos,
aprūpinimas įranga, bendradarbiavimas, prieţiūros tęstinumas), medicininę prieţiūrą (diagnostika, gydymas, kompetencija), bendravimą (paciento poreikių išsiaiškinimas, humaniškumas, paciento įtraukimas priimant su jo sveikata susijusius sprendimus) ir informacijos suteikimą ir paramą (tinkamos ir suprantamos informacijos suteikimas, atsiţvelgimas į paciento psichologines ir socialines problemas, bendravimas su paciento artimaisiais). [29]
Krupat E. (2002) atliktoje studijoje buvo teigiama, kad daugelis pacientų ateidami į sveikatos prieţiūros įstaigą turi informacijos apie gydytojus, įstaigą, tvarką. Jie tikisi, kad jų problemos bus išspręstos. Nepateisinus jų vilčių pacientai blogiau vertina paslaugų kokybę. [19]
UAB „Rait“ atliko apklausą „Pacientai apie ţalos patirtis sveikatos prieţiūros įstaigose“. Pasak apklausos rezultatus komentavusios „Rait“ direktorės I. Nausėdienės, visoje Lietuvoje buvo apklausta 1050 gyventojų, 16–74 metų amţiaus. Iš jų 380 teigė patyrę ţalą sveikatos prieţiūros įstaigose. Tai sudaro beveik 25 proc. 94,4 proc. apklaustųjų naudojasi valstybinių sveikatos prieţiūros įstaigų paslaugomis, iš jų patenkinti paslaugomis 43,3 proc. Pacientai, kurie gydosi ir privačiose įstaigose (56,5 proc.), lieka patenkinti paslaugomis beveik 80 proc. Daugiausia ţalos pacientai jaučiasi patyrę ambulatorinėse sveikatos prieţiūros įstaigose (53,9 proc.), stacionaruose (42,1 proc.), GMP (10,5 proc.), privačiose ambulatorinėse sveikatos prieţiūros įstaigose (5 proc.).
Patirtos ţalos pobūdį pacientai apibūdina tokiais kriterijais: pakenkta sveikatai (56,5 proc.), finansinės išlaidos (39,8 proc.), patirta moralinė trauma (38,7 proc.), kilo pavojus gyvybei (23,8 proc.), paţeminta garbė ir orumas (15,4 proc.).
Apklausoje įdomiai pasiskirstė prieţastys, dėl kurių pacientai teigia patyrę ţalą. Tai netinkamai gydyta liga (30,4 proc.), laiku nesuteiktos paslaugos (30,1 proc.), klaidingai diagnozuota liga (27,5 proc.), netinkamai paskirta vaistų (26,4 proc.), nediagnozuota liga (18,8 proc.), blogai atliktas darbas (4,2 proc.). Nors beveik ketvirtadalis iš tų 380 pacientų jautė skriaudą, dėl patirtos ţalos atlyginimo kreipėsi tik 7,3 proc.
Vertindami sveikatos prieţiūros įstaigų darbą, pacientai pabrėţė prastą darbo organizavimą ir su tuo siejo nekokybišką paslaugų teikimą, kuris nepalankiai veikia gydytojo ir paciento santykius.
Nemaţiau įspūdingi ir svarbūs UAB „Spinter tyrimai“ atlikti gydytojų apklausos rezultatai. Apklausoje dalyvavo 305 respondentai. Tai BPG, gydytojai specialistai, terapeutai, felčeriai, kurių darbo staţas – 5–32 metai. Medikų buvo klausiama, kokie, jų nuomone, pacientų teisių paţeidimai daţniausiai sukelia konfliktą. Tai – išsamios informacijos apie gydymą nesuteikimas (30,3 proc.),
nekokybiškos paslaugos (22 proc.), debatai dėl ţalos atlyginimo (17,5 proc.), dėl nesuteiktos pagalbos (7,5 proc.). [18]
3.2 SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PRIEINAMUMO SĄVOKA
Sveikatos prieţiūros prieinamumas gali būti vertinamas įvairiais aspektais: gyventojų galimybe patekti pas gydytoją, pasinaudoti sveikatos prieţiūros sistemos paslaugomis ir šių paslaugų vartojimu, gyventojų aprūpinimu sveikatos prieţiūros ištekliais (gydytojų, slaugytojų, pirminės sveikatos prieţiūros centrų, stacionarinių lovų skaičius tūkstančiui gyventojų), sergamumo, mirtingumo bei mirštamumo rodikliais. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nurodoma, jog sveikatos prieţiūros prieinamumas yra „valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei“. [29]
Organizacinis prieinamumas įvertinamas atsakant į klausimus, ar uţtikrinama sveikatos prieţiūros įstaigų infrastruktūra teritorijoje, ar visų baziniame paslaugų krepšelyje nustatytų rūšių paslaugos prieinamos, ar pakanka specialistų, resursų, ar naudojamos tinkamos technologijos (vadybos ir medicinos technikos), ar tinkamas įstaigos darbo laikas, ar yra ir kokios pacientų eilės. Vertinant komunikacinį prieinamumą būtina gilintis į atstumą iki sveikatos prieţiūros įstaigos, ar yra tinkamas ir prieinamas viešasis transportas, ar gyventojams yra prieinamos susisiekimo ir kitos priemonės (telefonas, internetas ir kt.). Ekonominis prieinamumas siekia atsakyti į klausimus, kiek gyventojams tenka mokėti ir primokėti uţ sveikatos prieţiūros paslaugas, ar galioja ir kaip vykdomas solidarumo principas. [16]
Vertinant ekonominį prieinamumą, reikia paţymėti, kad, nacionalinės sveikatos sąskaitos duomenimis, privačios gyventojų išlaidos tiek mieste, tiek kaime didėja ir 2004 metais sudaro 29 proc. nuo visų sveikatos išlaidų. Turimų mokslinių tyrimų duomenys (Atviros Lietuvos fonde Sveikatos ekonomikos centro atlikti tyrimai) rodo, kad dinamikoje nuo 1998 iki 2001 m. maţėja privatūs gyventojų mokėjimai, susiję su dovanomis medicinos personalui, tačiau auga privačios išlaidos vaistams ambulatorinėse sveikatos prieţiūros įstaigose. [13]
Sveikatos prieţiūros prieinamumo sąvoka minima Lietuvos Respublikos teisės akte – Lietuvos respublikos sveikatos sistemos įstatyme. Šio įstatymo 2 str. prieinamumas apibūdinamas, kaip valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinant asmenų
sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą. Šios sąlygos išdėstytos ir kituose sveikatos sistemos įstatymų straipsniuose, o taip pat ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme. [17, 23]
Sveikatos prieţiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei. [47]
Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumu laikoma galimybė ligos ar sveikatos sutrikimo atveju pasinaudoti sveikatos prieţiūros teikiamomis paslaugomis [28], tačiau vėliau įsigilinant sveikatos prieţiūrai į rinkos dėsnius, paslaugų prieinamumą papildė paslaugų efektyvumas, atsiţvelgiant į jų kaštus ir rezultatus [26].
Prieinamumas apibūdinamas kaip santykis tarp pasiūlos ir paklausos, įvertinant pagal tam tikrus parametrus:
Geografinė sveikatos prieţiūros įstaigų padėtis. Ji įvertina paslaugų tinklo narių išsidėstymą vienas kito atţvilgiu iki įstaigos ir laiką, per kurį pacientas gali pasiekti įstaigą, t.y. susisiekimo galimybės.
Įstaigos teikiančios sveikatos prieţiūros paslaugas darbo organizavimas ( pacientų registracija ir priėmimo tvarka, sveikatos prieţiūros įstaigos ir joje dirbančių darbuotojų darbo laikas, medicinos pagalba namuose).
Informacijos prieinamumas (informacija apie įstaigą, teikiamas paslaugas, personalą, paciento galimybė pateikti pasiūlymus, nusiskundimus), t. y. vertinamas pateiktos informacijos apie sveikatos prieţiūros įstaigą kiekis.[51]
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad paslaugų kokybė yra svarbiausias paslaugų prieinamumo elementas, kuris gali pasunkinti prieinamumo analizę. Bloga paslaugų kokybė gali sukelti pacientui nepasitenkinimą suteiktoms paslaugoms ir nusiteikti vertinti prastai net ir tas paslaugas, kurios gali būti suteiktos kokybiškai, t.y. atbaidyti nuo naudojimosi paslaugomis. Prasti paslaugų teikimo rezultatai jau savaime yra nepageidaujami ir atbaido net ir būsimus pacientus.
Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas gali būti apibūdinamas ir netiesioginiais rodikliais, tokiais kaip: lankymasis pas gydytoją ir pacientų lankymais namuose skaičius, naudojimasis greitosios medicinos pagalbos ir ligoninės paslaugomis. Neigiamai paslaugų
prieinamumą gali įtakoti atstumai iki sveikatos prieţiūros įstaigų, kelių tinklas, galimybė naudotis visuomeniniu transportu. Todėl labai svarbus gyventojų pasitenkinimas gautomis paslaugomis sveikatos prieţiūros įstaigoje, atliekant apklausas ir pan. [9]
Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra vienas iš pagrindinių elementų sveikatos prieţiūros organizavime. Jis uţtikrinamas tada, kada sveikatos prieţiūros paslaugos prieinamos daugumai, o pagrindinės paslaugos visiems šalies gyventojams. Siekiama, kad paslaugos būtų teikiamos arti namų, o paslaugų kaina būtų priimtina ir neturtingiems asmenims. Europos Bendrijų Komisijos Komunikate Tarybai ir Europos Parlamente teigiama, kad Medicinos paslaugų prieinamumas yra būtina sąlyga visiems visuomenės nariams.
Reikalavimai Sveikatos prieţiūros sistemai, apskritai paslaugų prieinamumui yra skirtingi tarp įvairių gyventojų grupių ir keičiasi priklausomai nuo ţmonių amţiaus, lyties, išsimokslinimo, pajamų. [1, 11]
Vertinant pacientų nuomonę, taikomos autorių parengtos įvairios anketos, kurios respondentams padeda įvertinti įvairias sveikatos prieţiūros paslaugų dimensijas. Svarbu ţinoti daţniausiai pacientų nurodomas pastabas ir spręsti tokias aktualias problemas, kaip medicinos pagalbos organizavimas nedarbo dienomis, kreipiantis į pirminės sveikatos prieţiūros gydytojus. Ambulatorinių asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra vienas sveikatos prieţiūros kokybės vertinimo sudedamųjų rodiklių. Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę nulemia ne tik techninės įstaigų galimybės: teikiamų paslaugų įvairovė, medicinos technologijų lygis, medicinos įrangos galimybės, bet ir vadybos priemonių taikymas gyventojams aptarnauti – kaip gyventojams organizuojama sveikatos prieţiūra, tinkamas visuomenės informavimas (ką gyventojai ţino apie sveikatos prieţiūros organizavimą, paslaugų įvairovę). Vienas svarbių vadybos rodiklių daugelyje šalių yra įstaigų administracijos pastangos įvertinti, kokie gyventojų poreikiai ir kaip pacientai vertina teikiamas paslaugas, medicinos personalo darbo kokybę.[16]
Sveikatos prieţiūros prieinamumu domimasi visame pasaulyje. Nors ir skiriasi ekonominis šalių išsivystymas, tačiau duomenys gauti apie paslaugų prieinamumą panašūs.
Rosen I.M. su bendraautoriais nurodo, kad JAV taip pat yra sunkumų dėl pirminės sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumo . Tai priklauso nuo keturių teikiamų programų tipų, pacientų lyties. Kai kurie gyventojai nurodo, kad ilgai negali patekti pas gydytoją terapeutą dėl darbo valandų nesutapimo. Kitiems prieinamumą apsunkina paslaugų konfidencialumas.
O.Malley A.S. su bendraautoriais nurodo JAV egzistuojančius sunkumus: prieinamumas, terapeuto ir paciento santykiai, visavertė pagalba, specialistų darbo koordinavimas, pagalbos tęstinumas, atsiskaitymai. Yra sunkumų, kai pirminė pagalba reikalinga savaitgaliais arba vakarais. Vienas jų . laikas, kai pagalba reikalinga pacientui esančiam kitame mieste arba visuomeniniame transporte. Šią situaciją amerikiečiai netgi pavadino .geografiniu prieinamumu.
Biotinas M. su bendraautoriais nurodo, kad Ispanijoje, Katalonijoje, taip pat yra atliekami sociologiniai tyrimai norint išsiaiškinti, ar reformuotose 186 pirminės sveikatos prieţiūros centruose yra teikiama reikiamos kokybės sveikatos priţiūra. Ispanai analizavo tokius kriterijus: struktūra, materialinės galimybės, darbo organizavimas, siuntimų sistema, pagalbos suteikimas ir tęstinumas, paslaugų konfidencialumas. Gauti geri rezultatai aiškinami geru sveikatos apsaugos profesionalų darbu, nors yra ir nepatenkinamų atsakymų: tenka ilgai laukti siuntimų, skiepijimo.[15]
3.2 Sveikatos prieţiūrą įtakojantys veiksniai
Tiesiogiai ( nuo asmens priklausantys) veiksniai
1. Gaunamos pajamos
Gedtham U. ir Sunberg G. (1998). atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad dideles pajamas gaunantys respondentai daţniau lankėsi tiek pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose, tiek stacionare. Tačiau maţesnes pajamas gaunantys respondentai daugiau laiko praleisdavo ligoninėje, nes jie laiku nesikreipdavo į specialistus. Be to gaunantys maţas pajamas, turėdavo daugiau išlaidų, susijusių su jų gydymu ir jų sveikatos prieţiūros paslaugų poreikis buvo didesnis nei gaunamų didesnes pajamas. [8]
Kuo didesnės pajamos, tuo geriau savo sveikatos būklę vertina didesnė dalis gyventojų. Daţniau į ligonines kreipėsi kaimo vietovių gyventojai, maţesnes pajamas turintys gyventojai, kurie daţniau ir sirgo. [14]
Milašauskienės Ţ, Juodrytės I. ir kt.(2004) atliktoje studijoje teigė, kad ekonominė padėtis buvo reikšmingai susijusi su vertinimais apie teikiamas paslaugas, nustatytas ryšys tarp išsimokslinimo, lyties, šeimyninės padėties ir naudojimosi sveikatos prieţiūros įstaigų paslaugomis daţnumo. [29]
2. Išsilavinimas
S. Dunlop ir kiti atliktame tyrime pastebėjo, kad vidurinį išsilavinimą turintys asmenys buvo linkę daţniau kreiptis BPG paslaugomis nei tie asmenys, kurie turėjos maţesnį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą turintys ţmonės maţiau serga, geriau vertina savo sveikatos būklę ir mano, kad sveikatos sutrikimai maţiau riboja jų veiklos galimybes. [14]
3. Socialinis draudimas
Daugelio autorių atliktuose tyrimuose minima, kad gyventojų pasirinkimą naudotis ar nesinaudoti sveikatos prieţiūros paslaugomis lemia jų apsidraudimas sveikatos draudimu ir ar jie gali susimokėti uţ suteiktas paslaugas. [32]
1998 m. registruotų individualių įmonių buvo apie 95 tūkstančius, apsidraudusių socialiniu draudimu individualių įmonių savininkų - apie 40 tūkstančių; ūkininkų bei jų šeimos narių buvo apie 282 tūkstančius, iš jų apsidraudę socialiniu draudimu buvo maţdaug 1,7 tūkstančio. [22]
Netiesioginiai ( nuo asmens nepriklausantys) veiksniai
1. Gydytojų skaičius ( tankumas)
Akivaizdu, kad maţesnis tam tikroje teritorijoje dirbančių gydytojų tankumas įtakoja asmens galimybes jam patogiu būdu gauti jam reikalingas sveikatos prieţiūros paslaugas, nes jam reikia daugiau laiko ir pinigų, kad patektų pas gydytoją.
2. Sergamumo ir mirtingumo geografiniai skirtumai
Daţniau sergantys gyventojai daţniau naudojasi sveikatos prieţiūros įstaigų paslaugomis negu rečiau sergantys gyventojai [38], todėl suprantama, kad tų regionų, apskričių gyventojai, kreipiasi į sveikatos prieţiūros įstaigas daţniau, kurie naudojasi SP paslaugomis.
Kairio J, Gurevičiaus R. (2002), atliktame tyrime teigiama, kad didėjant amţiui, poliklinikoje pacientai apsilanko daţniau. [15]
Atstumas iki artimiausios sveikatos prieţiūros įstaigos yra laikoma vienu iš svarbiausių pirminės ir antrinės sveikatos prieţiūros prieinamumo barjerų. Ţemesnį socialini – ekonominį statusą turintys gyventojai, turi toliau keliauti , norėdami gauti aukštos kokybės medicinos paslaugas. Thorogood ir kiti nustatė, kad pas gydytojus daţniau lankysis tie, kurie neturi automobilio. Benzeval ir Judge teigia, kas neturėdami automobilio gyventojau daţniau naudojosi ligoninės stacionaro paslaugomis.[44]
Taigi neturintiems automobilio iškyla didesnės kliūtys patekti į gydymo įstaigą, jei ji yra toli nuo namų, iki kurios pėsčiomis per toli, o viešasis transportas nevaţinėja ar vaţinėja retai ar nepatogiu metu. Tokiu atveju ţmogus rinksis tą gydymo įstaigą, kuri arčiau namų, nors ir ţinos, kad ta įstaiga jam tiktų ir labiau norėtų gydytis joje, o ne toje, kuri arti namų. Be to atstumas įtakoja ir laiko sąnaudas, kurių reikia nuvykt į savo pasirinktą gydymo įstaigą.
Kairio J, Ţėbienės E. ir kt. (2004) atliktame tyrime konstatuojama, kad daugiau rajonų centrų, kaimų ir miestelių gyventojų, turinčių maţas pajamas, nurodė susisiekimą su ambulatorine pirminės sveikatos prieţiūros įstaiga kaip nepatogų. [16]
Pečiūra R. su bendraautoriais (2006) teigė, kad daugelio kaimų gyventojai gali atvykti visuomeniniu transportu į rajono centrą tik kartą per dieną, daţniausiai – anksti ryte. [37]
3.3 PASITENKINIMAS-SUBJEKTYVUS MATAS
Įgyvendinant Lietuvos sveikatos prieţiūros reformą, pertvarkant sveikatos prieţiūros sektorių ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę, siekiama pagerinti šalies gyventojų sveikatą. Lietuvos sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimo programoje numatyta, kad kokybiška sveikatos prieţiūra yra tokia, kai tenkinami vartotojo, jo šeimos poreikiai bei pateisinami jų lūkesčiai. Vienas pagrindinių sveikatos prieţiūros paslaugų tiekėjų tikslų - optimalus pacientų poreikių tenkinimas. Pacientų poreikių tenkinimo kokybe turėtų rūpintis visi sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojai, siekdami pritraukti kuo daugiau paslaugų vartotojų. Jeigu blogai tenkinami pacientų poreikiai, tai daugelis nepatenkintų pacientų stengsis daugiau nesinaudoti tos sveikatos prieţiūros įstaigos paslaugomis, informuos apie blogai teikiamas paslaugas kitus potencialius pacientus. Teikiamų paslaugų kokybę įtakoja daugelis veiksnių, todėl, norint įvertinti pokyčius, būtina numatyti pagrindinius rodmenis, pagal kuriuos bus atliekami kokybės pokyčių tyrimai. Ţinoma, kad pacientų pasitenkinimo lygį, gydantis ligoninėje, įtakoja fizinė aplinka (palatų ir skyriaus .vara, tvarka, ramybė, maisto kokybė bei kitos paslaugos), personalo (gydytojų ir slaugytojų) bendravimas ir elgesys (dėmesys, pagarba, ligonį dominančios informacijos suteikimas), taip pat gydymo rezultatų įtaka bendrajai paciento būklei. Daugelis mokslininkų teigia, kad pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis yra labai subjektyvus ir priklauso nuo paciento amţiaus, lyties, išsimokslinimo, ligos stadijos bei pobūdţio, jo lūkesčių bei asmeninės patirties. Tačiau norint gerinti teikiamų paslaugų kokybę, sveikatos prieţiūros paslaugų tiekėjams būtina ţinoti, kaip pacientai vertina jiems teikiamas paslaugas bei pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos pacientų pasitenkinimui.
Vakarų Europoje ir JAV pacientų pasitenkinimo sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybe tyrimai buvo pradėti prieš trisdešimt metų. Lietuvos sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimo programoje, parengtoje 1998 m., nurodoma, kad trūksta kokybiškos sveikatos prieţiūros
vertinimo kriterijų, gydymo įstaigų vadovams ir medicinos personalui ţinių kokybės gerinimo klausimais, gydymo įstaigos neturi iki galo parengtos ir funkcionuojančios kokybės vertinimo sistemos. [31]
Pasitenkinimas „ minkštas“ matas ir jo patikimumą ir valdumą sunku vertinti. Galima teigti, kad dauguma vartotojų yra nepatenkinti, tačiau jie retai skundţiasi teikėjams ar trečiosioms šalims. O taip vartotojai, nėra pakankamai kompetentingi spręsti apie sveikatos prieţiūros įstaigos medicininį techninį aprūpinimą. [1]
Pasitenkinimas yra vartotojų teigiamas paslaugų vertinimas ir yra susietas su lūkesčių pasitenkinimu ar nepasitenkinimu. Pacientų pasitenkinimas paslaugomis yra susijęs su keletu faktorių, pagrįstų paslaugų kokybės lūkesčiais: gydytojų elgesiu, informacinių šaltinių kokybe, gydytojų profesine kompetencija bei įgūdţiais, gydytojo visuomeniniais santykiais, pacientų demografiniais rodikliais [1]. Analizuojant emocinės paramos lūkesčius, pastebėta tendencija, kad su amţiumi emocinės paramos poreikis tarp pacientų didėja ir moterų lūkesčių buvo aukštesni. [51]
Pasitenkinimas sveikatos prieţiūra vis didėja, dėl:
1. Pacientų supratimo apie sveikatos prieţiūros paslaugas;
2. Nepatenkinti pacientai atima daug laiko ir energijos; į kitą gydymo įstaigą nukreipia potencialius naujus pacientus;
3. Pacientai neturi pakankamai ţinių apie gydytojų kompetenciją, tokiu būdu formuodami nuomone apie gydymo įstaigą kitokiais metodais. [34]
Todėl svarbu stebėti ko pacientas tikisi, kokie jo lūkesčiai, stengiantis kiek įmanoma daugiau juos patenkinti. Daţniausiai ţmonės susirūpinę dėl gydytojo sugebėjimo jį suprasti. Taigi gydytojo bendravimo įgūdţiai gali pagerinti pacientų pasitenkinimo lygį. Gydytojai turi suprasti, kad pacientų lūkesčiai, poreikiai turi būti stebimi ir kontroliuojami, tokiu būdu uţkertant kelią neteisingam paciento supratimui apie gydytojo klinikinę kompetenciją, bei maţinant nepagrįstų pretenzijų apie suteiktas paslaugas skaičių. [1, 12, 28, 39]
Daţniausiai vartotojų pasitenkinimas aiškinamas neatitikimo modeliu, t. y. vartotojo gautos ir laukiamos paslaugos sąlytyje:
1. Teigiamas neatitikimas – gauta paslauga geresnė nei tikėtasi ( pasitenkinimas); 2. Neigiamas neatitikimas – paslauga blogesnė nei tikėtasi ( nepasitenkinimas);
3. Neutrali būsena – paslauga pateisina lūkesčius [28].
Kokios būsenos bus vartotojas priklausys ar jo lūkesčiai buvo patenkinti ar ne. Lūkesčiai tai išankstinė vartotojo nuomonė apie paslaugą. [4] Jie priklauso nuo išorinių ir vidinių veiksnių.
1. Išoriniai veiksniai: rinkodaros veiksniai, kitų ţmonių rekomendacijos, įvairi gauta informacija bei aplinkos stimulai;
2. Vidiniams : motyvai, suvokimas, patirtis, nuomonė.
Nemaţa dalis mokslininkų vis dar tapatina kokybės ir pasitenkinimo sąvokas, tačiau vartotojų pasitenkinimo ekspertai teigia, kad šios sąvokos skirtingos. Pasitenkinimas – vidinis emocinis atsakas, o kokybė – racionalus pasireiškimas. Jei vartotojo lūkesčiai patenkinami, kokybės lygis tenkina jį, tikėtina, kad jis ir toliau naudosis įstaigos paslaugomis. [27]
Perron N. su bendraautoriais (2003) atliktoje studijoje teigė, kad paciento išklausymas, jo jausmų supratimas bei lūkesčių patenkinimas – svarbiausi komponentai sėkmingame gydytojo – paciento tarpusavio bendravime, teigiamam suteiktų paslaugų vertinimui. Taip pat paciento lūkesčių supratimas priklauso nuo socialinių – kultūrinių charakteristikų [39], o McKinley (2002) konkretizavo, kad priklauso ir nuo socialinės klasės, amţiaus, lyties, kultūros, bei suteiktos paslaugos pobūdţio. [28]
Anot G. Končiaus, auditoriai konstatavo, kad dėl netolygaus šeimos gydytojams tenkančio krūvio yra rizika, kad ne visiems gyventojams uţtikrinamas tinkamas sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė. Apklausų duomenimis, gyventojai skundţiasi dėl ilgų eilių registratūrose, gydytojų priimamuosiuose, kai kuriose gydymo įstaigose planinę šeimos gydytojų pagalbą galima gauti tik po 4-5 darbo dienų. Didţiausią nepasitenkinimą gyventojams kelia tai, kai gydytojai jiems neskiria pakankamai laiko, yra nedėmesingi, nesuteikia išsamios informacijos. Auditorių nuomone, 10 minučių, kurias šeimos gydytojai gali skirti vienam pacientui, nėra pakankamas. Todėl vienam šeimos gydytojui turėtų būti priskiriama maţiau gyventojų, nei šiuo metu nustatyta 2000 maksimali gyventojų norma. [18]
Sveikatos ekonomikos centro atliktoje apklausoje (2001) teigiama, kad daţniausios pacientų nepasitenkinimo prieţastys buvo :nepakankamas medicinos personalo dėmesys 33 proc., sugaištama daug laiko, kol suteikiamas gydymas 32,7 proc., ilgai tenka laukti eilėje nemokamam gydymui arba protezavimui 30,9 proc., gydymas per brangiai kainuoja 39,2 proc., bloga gydymo kokybė 17,2 proc., neoficialūs mokėjimai 15,2 proc., nesuteikiama išsami informacija apie būklę bei gydymą 14,6 proc, informacijos stoka apie gydymosi galimybes 13,2 proc. [46]
Tačiau paciento teisė į informaciją suteikia galimybę ţinoti apie savo sveikatos būklę, tyrimus, gydymo metodus. O ţinojimas visuomet suteikia teisę rinktis. Pacientas gali paprašyti gydytojo paaiškinti kai kuriuos medicinos terminus paprastesniais, suprantamesniais ţodţiais, pakomentuoti medicininio tyrimo duomenis plačiau (pvz., kokie jie, palyginti su norma, ir kaip tai atsiliepia sveikatos būklei), pasiteirauti, kokie gydymo metodai gali būti taikomi jo ligos atveju, kuo vienas gydymo metodas pranašesnis uţ kitą, kokiais vaistais planuojama gydyti ir kokių vaistų dar būtų galima vartoti papildomai (jei reikia). Taip pat galima suţinoti apie alternatyvius gydymo būdus, mitybos ypatumus (nesvarbu, kokia liga pacientas serga), nes tinkama mityba yra vienas iš sveikatą gerinančių veiksnių ir t.t. [46] Ţinoma, visa tai priklauso nuo paciento noro ţinoti, domėtis savo sveikata, bei bendradarbiavimo su gydytoju. [52]
Aišku, kad yra dalis pacientų, kuriems sunku objektyviai vertinti gautą informaciją apie jų sveikatos būklę ir numatomą gydymą ar procedūras. Jie labiau linkę pasitikėti giminių, draugų, kaimynų patarimais ir pasakojimais, kaip šie buvo gydyti vienos ar kitos ligos atveju. Tokie pacientai nori būtent tokių tyrimų, tokių vaistų, kokie buvo skirti jų artimiesiems, ir, nors gydytojas argumentuotai paaiškina, kas šiuo atveju pacientui būtų geriausia, kai kurie nesutinka ir ieško kito, „sukalbamesnio“, gydytojo. [35]
Tai Seale M.ir Pescosolido B. (2003) teigė, kad kiekvieno paciento patirtis, t. y. gautos sveikatos prieţiūros paslaugos, gali formuoti potencialių pacientų nuomonę apie įstaigą, tiek apie juose dirbančius gydytojus. [49]
Kita dalis pacientų gydymo ar kokio nors medicininio tyrimo atsisako iš baimės, o sergantieji sunkiomis, onkologinėmis ligomis ir iš nevilties, manydami: „man jau vis tiek nebe daug liko, tai kam čia gydytis, kaip bus taip“. Netiki, kad gali padėti.
Be to, gydytojai yra per daug uţsiėmę (didelis pacientų srautas, įvairių dokumentų pildymas ir t.t.), kad išsamiai paaiškintų sveikatos būklę, gydymo planą ar atsakytų į visus paciento uţduodamus klausimus. Taip pat reikia prisiminti, kad pacientas nėra gydytojas, jis kai kurių klausimų gali ir nepaklausti, nes paprasčiausia neturi specifinių medicinos ţinių. [35]
Didelis pacientų nepasitenkinimas kyla dėl nepakankamos informacijos apie ligą, gydymą ir pan. Atliktoje Kauno apskrities BPG gydytojų apklausoje ar reikia informuoti pacientus – 50,2 proc. atsakė, kad reikia, bet ne visada – 32,3 proc., 17,5 proc. medikų galvoja, kad nėra reikalo gaišti laiką tokiai informacijai teikti. 69 proc. Kauno apskrities pacientų įsitikinę, kad tokia informacija būtina, 70 proc. pacientų norėtų turėti ligos istorijos kopiją. Įdomu, kad mūsų medikai nesistengia gerai
išaiškinti pacientui diagnozę ir galimas gydymo pasekmes. Tai liudija tokie apklausos rezultatai: tik 32 proc. pacientų suprato visą informaciją, 54,1 proc. suprato iš dalies, 12 proc. nesuprato. Kardinaliai skiriasi medikų ir pacientų nuomonė apie gydymo tinkamumą: jeigu 84 proc. medikų atrodo, kad jie gydo tinkamai, tai tik 48,4 proc. pacientų su tuo sutiktų. Atliktoje Kauno apskrities apklausoje buvo pasidomėta ir apie pacientų informuotumą dėl ligos diagnozės, tyrimų rezultatų, ligos prognozę, ligos komplikacijas, kitus gydymo būdus. Paaiškėjo, kad tik 54 proc. kaţką ţino apie ligos prognozę, 50,2 proc. pacientų buvo supaţindinti su ligos komplikacijomis, o su kitais gydymo būdais tesupaţindinti 37,2 proc.[43]
Bendradarbiavimas tarp gydytojo ir paciento sukuria pasitikėjimo jausmą vienas kitu. Be pasitikėjimo negali būti nei tęstinumo, nei pasitenkinimo [49]. Subjektyvi paciento nuomonė apie gydytojo darbą turi įtakos tolimesniam bendradarbiavimui su gydytojo, rėţimo bei gydymosi laikymuisi, taigi ir tolimesnei sveikatos būklei. [16]
4 TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
4.1 TIRIAMOJO DARBO EIGA
1. Sudaryta anketa pacientų anoniminei apklausai, kurioje atsispindėtų pacientų pasitenkinimas sveikatos prieţiūros įstaiga, bendravimas su gydytoju, sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas, nepasitenkinimo prieţastys tiriamose įstaigose.
2. Pagal statistinę lentelę paskaičiuota pacientų tiriamoji imtis, kad būtų galima gauti statistikai reikšmingus rezultatus su 5 proc. paklaida.
3. Atliktas bandomasis tyrimas.
4. Atliktos apklausos Kauno Centro poliklinikoje ir Simno poliklinikoje Alytaus rajone 2007 m. sausį – 2007 m. balandį.
5. Atlikta surinktų duomenų statistinė analizė.
6. Pateiktos miesto ir kaimo pacientų vertinimų išvados.
7. Parengtos praktinės rekomendacijos šioms pirminėms sveikatos prieţiūros įstaigoms.
4.2 ANKETOS SUDARYMAS
Sudaryta anoniminė anketa pacientų poţiūriui apie sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą, pasitenkinimą, neigiamus veiksnius miesto ir kaimo pirminiuose sveikatos prieţiūros centruose Kaune ir Alytaus rajone. Abiejose anketose pateikti klausimai vienodi.
Pacientų apklausai skirtoje anketoje, kurioje atsispindi demografinės bei socialinės respondentų charakteristikos, lankymosi SP įstaigoje daţnis, prieţastys, SP paslaugų prieinamumas, pasitenkinimas gydytojo teikiamomis paslaugomis, nepasitenkinimo gydytojo darbu prieţastys, gydytojo – paciento bendravimas, pasitenkinimas įstaigos darbu ir nepasitenkinimo prieţastys, buvo pateikta 31 klausimas ( 1 priedas). Pirmi septyni klausimai atspindi demografines ir socialines pacientų charakteristikas. Kaip pacientai vertina sveikatos būklę, lankymosi daţnį, prieţastis atspindi 8 – 11 klausimai. 12 – 21 klausimai – SP paslaugų prieinamumo aspektai ( t. y. eilės prie gydytojo kabineto durų, laikas nuo registracijos pas gydytoją iki patekimo pas jį, registracija telefonu, susisiekimo galimybės ir pan.). 22 – 24 klausimai atspindi pacientų pasitenkinimą gydytojo teikiamomis paslaugomis, nepasitenkinimo prieţastis bei bendrą sprendimų priėmimą ( gydytojo
kvalifikacija, dėmesys pacientui, paciento informavimas apie gydymą, paciento išklausymas ir pan.). Pacientų pasitenkinimas įstaigos darbu nagrinėjamas 25, 29 – 31 klausimuose ( t. y. ar savo šeimos gydytoją, SP įstaigą rekomenduotų savo paţįstamiems ir ar lankytųsi privačioje SP įstaigoje , jeigu nereikėtų mokėti uţ suteiktas paslaugas), o nepasitenkinimo prieţastys nagrinėjamos 26 klausime ( t. y. įstaiga toli nuo namų, gydytoja negali atvykti į namus, eilės prie gydytojo kabinetų, maţai dėmesio pacientui ir pan.). Apie papildomas išlaidas klausiama 27 klausime. 28 klausimas atspindi pacientų vidines (psichologines) prieţastis, kurios trukdo nuvykti pas savo šeimos gydytoją.
4.3 TIRIAMŲJŲ RESPONDENTŲ IMTIES DYDŢIO NUSTATYMAS
Tiriamiesiems pasirinkti 18 – 65 ir daugiau metų amţiaus pacientai, kurie laukė vizito pas savo šeimos gydytoją. Všį Kauno Centro poliklinikoje prisirašiusiųjų pacientų skaičius 47800, o Všį Simno poliklinikoje Alytaus rajone - 3987. Skaičiuojant pagal imties dydţių lentelę, respondentų skaičius turėtų būti 390 Kaune, o Alytaus rajone – 364, norint gauti statistiškai patikimus tyrimo rezultatus su 5 proc. paklaida. [50]
4.4 BANDOMASIS TYRIMAS
Bandomasis tyrimas atliktas 2006 metų gruodţio 28 – 29 dienomis. Tiriamose įstaigose buvo išdalinta po 20 anketų. Apklausa parodė, kad klausimai pacientams buvo suprantami.
4.5 ANKETINĖS APKLAUSOS ORGANIZAVIMAS
Anoniminė anketinė apklausa buvo atliekama nuo 2007 metų sausio mėnesio iki balandţio 15 dienos.
Anketas dalino registratūros darbuotojai kiekvienam apsilankiusiam nuo 18 metų asmeniui iš eilės. Registratorės neaiškino kaip pildyti anketas. Uţpildytas anketas pacientai galėjo grąţinti į registratūrą, tačiau dėl daugumos negrąţintų anketų Kauno Centro poliklinikoje, apklausą pradėjau vykdyti pati, prašydama kiekvieno paciento uţpildyti anketą ir graţinti į registratūrą.
Respondentų atsako daţnis 26 proc. Kauno Centro poliklinikoje ir 77 proc. Simno poliklinikoje Alytaus rajone t. y. Kaune buvo išdalinta 780 anketų, o Simne – 400.
4.6 STATISTINĖ ANALIZĖ
Statistinė duomenų analizė buvo atliekama naudojant kompiuterinį paketą SPSS 10, 0 versijos statistinį duomenų analizės paketą bei Excel duomenų analizės paketą. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami grafikuose bei lentelėse. Statistinis duomenų reikšmingumas vertinamas pagal Chi kvadrato kriterijų bei statistinį reikšmingumą. Skirtumai buvo laikomi statistikai patikimi ( t. y. reikšmingais), kai apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05.
5
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5.1 TIRIAMOJO KONTINGENTO CHARAKTERISTIKA
Tyrimo metu apklausta 510 Všį Kauno Centro ir Simno Alytaus rajone poliklinikų pacientai kurie lankėsi pas savo šeimos gydytojus: 180 vyrai (35 proc.) ir 330 moterys (65 proc.). Mieste gyveno 158 (31 proc.), o kaime 352 (69 proc.) visų apklaustų pacientų.
46 proc. tyrime dalyvavusių respondentų buvo 18 – 45 metų amţiaus, o 38 proc. - vyresni nei 55 metų. Apklaustųjų pacientų amţiaus struktūra pateikta 1 lentelėje.
1 Lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių.
Amţius (metai) Pacientų skaičius
Abs. sk. Proc. 18 – 24 72 14 25 – 34 82 16 35 – 44 84 16 45 – 55 80 16 55 – 64 98 20 64 ir vyresni 94 18 Iš viso 510 100
51 proc. respondentai buvo vedę, 33 proc. - išsiskyrę/-usios arba našliai/-ės ir tik 16 proc. nevedę.
44 proc. apklaustų respondentų buvo įgiję vidurinį išsilavinimą, 31 proc. aukštąjį ir tik 25 proc. nebaigtą vidurinį išsilavinimą (2 lentelė).
2 Lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.
Išsimokslinimas Pacientų skaičius
Abs. sk. Proc. Pradinis 34 7 Nebaigtas vidurinis 94 18 Vidurinis 122 24 Spec. vidurinis 100 20 Aukštasis 160 31 Iš viso 510 100
Dauguma apklausoje dalyvavusių pacientų turi nuolatinį darbą (51 proc.), o 25 proc. apklaustųjų pensininkai (1 pav.). Pensininkai (62 proc.)daţniausiai lankėsi sveikatos prieţiūros įstaigose, rečiausiai nedirbantieji ir studentai, atitinkamai 93 proc. ir 62 proc. (p<0,05).
51%
16%
8%
25%
Dirbantis/-i Nedirbantis/-i Studentas/-ė Pensininkas/-ė
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbinę padėtį.
28 proc. respondentų vidutinės pajamos per mėnesį, tenkančios vienam šeimos nariui siekė iki 400 lt, kiek daugiau tvirtino (35 proc.), kad per mėnesį jie turi tenkintis nuo 401 lt. iki 800 lt. pajamomis, tik 6 proc. apklaustųjų teko didesnė nei 1600 lt suma.
Dauguma apklausoje dalyvavusių pacientų savo sveikatos būklę vertino gerai (46 proc.), 33 proc. teigė, kad ji vidutiniška, o 21 proc. skundėsi bloga sveikata.
Iš visų apsilankiusių pas savo šeimos gydytoją apklaustų pacientų, 52 proc. teigė, kad jie lankosi retai, kiti teigė kad lankosi kas 1 – 3 mėnesius(3 lentelė) .
3 Lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lankymosi daţnumą.
Vizitų daţnumas Pacientų skaičius
Abs. sk. Proc.
Rečiau nei 1 kartą per metus 135 27
1 kartą per metus 126 25
Kas 3 mėnesius. 108 21
Kartą per mėnesį 124 24
Pagal reikalą 16 3
Iš viso 510 100
210 (41 proc.) pacientų tvirtino, kad susirgę pirmiausiai gydosi patys, kiek maţiau (39 proc.) apklaustųjų kreipiasi į savo šeimos gydytoją, vis dar 1 proc. respondentų susirgę kvietė greitąją medicinos pagalbą (2 pav.).
41%
39%
5%1%
7% 7%
Bandote gydytis pats Kreipiatės į šeimos gydytoją ar apylinkės terapeutą Iš karto kreipiatės į gydytojus specialistus Kreipiatės į ligoninės priėmimo skyrių
Kviečiate greitąją medicinos pagalbą Kreipiatės į privačiai dirbantį gydytoją
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiksmus susirgus.
50 proc. apklaustųjų į savo šeimos gydytoją kreipėsi dėl ligos, 26 proc. dėl kompensuojamų vaistų išrašymo, 9 proc. reikėjo siuntimo pas gydytojus – specialistus tyrimams ar procedūroms ir tik 15 proc. respondentų lankėsi dėl profilaktinio patikrinimo.
