LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Gaudenta Žaltauskienė
PACIENTŲ SAUGOS KULTŪROS VERTINIMO SĄSAJOS SU MEDICINOS
DARBUOTOJŲ DARBE PATIRIAMO STRESO ĮVEIKOS BŪDAIS X
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANČIOJE
ĮSTAIGOJE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė:
doc. dr. S. Laskienė
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
TVIRTINU: Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. R. Kalėdienė 2019 m. ___ mėn. ___ d.
Gaudenta Žaltauskienė
PACIENTŲ SAUGOS KULTŪROS VERTINIMO SĄSAJOS SU MEDICINOS
DARBUOTOJŲ DARBE PATIRIAMO STRESO ĮVEIKOS BŪDAIS X
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANČIOJE
ĮSTAIGOJE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas: ________ doc. dr. S. Laskienė (parašas) 2019 m. ___ mėn. ___ d. Recenzentas: Studentas: ________ ________ G. Žaltauskienė (parašas) (parašas) 2019 m. ___ mėn. ___ d. 2019 m. ___ mėn. ___ d. KAUNAS, 2019
3
TURINYS
SANTRAUKA ………...………..4 SUMMARY ……….……..…..7 PADĖKA ………..…..10 SANTRUMPOS ……….….…....…...11 PAGRINDINĖS SĄVOKOS ……….…………...12 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ……….…….…....13 LENTELIŲ SĄRAŠAS ……… ………....14 ĮVADAS……….………….……...…...16Darbo aktualumas ir naujumas ……….………….….16
Darbo tikslas ir uždaviniai ……….……..……....18
1. LITERATŪROS APŽVALGA ……….………...….…..………19
1.1 Pacientų saugos kultūra vadybiniu aspektu ……….…...19
1.2 Darbe patiriamo streso įveikos būdai .………..….…...25
1.3 Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su pacientų saugos kultūra ir medicinos darbuotojų darbe patiriamo streso įveikos būdais asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ...29
2. TYRIMO METODIKA ……….………...…………...…..…...34
3. REZULTATAI ………...…..…….……….………...41
3.1 Asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į pacientų saugos kultūrą vertinimas ……….…...41
3.2 Asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų darbe patiriamo streso įveikos būdai .………..….………...53
3.3 Asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų požiūrio į pacientų saugos kultūrą ir darbe patiriamo sreso įveikos būdų sąsajos ... 57
4. REZULTATŲ APTARIMAS ……….………...……..…..….. 59
IŠVADOS ………...……….…...62
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ……...………...63
LITERATŪRA ……….………...………...….…64
4
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Žaltauskienė G. Pacientų saugos kultūros vertinimo sąsajos su medicinos darbuotojų darbe patiriamo streso įveikos būdais X asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje / Magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc. dr. S. Laskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. – Kaunas, 2019. - 72 p.
Darbo tikslas - nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų požiūrį į
pacientų saugos kultūrą ir sąsajas su darbe patiriamo streso įveikos būdais.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti X asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų požiūrį į pacientų saugos kultūrą.
2. Nustatyti X asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų darbe patiriamo streso įveikos būdus.
3. Nustatyti sąsajas tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų požiūrio į pacientų saugos kultūrą ir darbe patiriamo streso įveikos būdų.
Metodika. Empiriniam tyrimui buvo pasirinkta anketavimo forma. Klausimynas atskleidžia
pacientų saugos kultūros (darbo vieta / skyrius, vadovas, komunikacija, nepageidaujami įvykiai (dažnumas, kiekis), saugos lygis bei ligoninė) bei streso įveikos būdų (socialinės paramos, problemų sprendimo, emocinės iškrovos ir vengimo) įgyvendinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Išdalinta 160 anketų, tinkamos
duomenų analizei - 127 anketos: 20 vadovų (15,7 proc.), 30 gydytojų (23,6 proc.), 35 tiriamieji - slaugos personalas (27,6 proc.), 42 tiriamieji - kiti specialistai (33,1 proc.). Atsako dažnis – 79,375 proc. Statistinei duomenų analizei naudoti Microsoft Office Excel 2010 bei IBM SPSS 22.0 programiniai paketai.
Tiriamasis kontingentas. Atliktas vienmomentinis anoniminis tyrimas, kuriame dalyvavo X
asmens sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai bei kiti asmens sveikatos priežiūroje dalyvaujantys medicinos darbuotojai), tyrimo metu buvę darbo vietoje arba budėję ateinančių dviejų savaičių bėgyje ir sutikę dalyvauti tyrime. Tyrimas buvo vykdomas 2018 m. kovo – balandžio mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo gautas įstaigos, kurioje buvo suplanuota atlikti tyrimą, vadovo sutikimas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC - VSV (M) - 42.
5
Rezultatai. Nustatyta, kad daugiau negu pusė tiriamųjų mano, jog pacientų saugos kultūrą lemia
komandinis darbas – darbuotojų tarpusavio palaikymas, pagarba ir pagalba, o daugiau nei pusei tyrimo dalyvių reikšmingiausias pacientų saugos kultūros komponentas – bendradarbiavimas. Analizuojant tyrimo metu gautus rezultatus, susijusius su ataskaitų skaičiumi apie nepageidaujamus įvykius, kurios pateiktos per 12 mėnesių, nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrimo dalyvių nepateikė nei vienos ataskaitos, susijusios su NĮ, 5 tiriamieji (3,9 proc.) pateikė 1-2 ataskaitas, 5 tiriamieji (3,9 proc.) pateikė 3-5 ataskaitas ir 3 tiriamieji (2,4 proc.) pateikė 6-10 ataskaitų. Darbo vieta ir bendradarbiavimas lemia geresnį nepageidaujamų įvykių valdymą. Nustatyta, kad didžioji dauguma tyrimo dalyvių (72,4 proc.) naudoja streso įveikos būdą vengimas, beveik penktadalis tiriamųjų renkasi problemos sprendimo, dešimtoji tiriamųjų dalis – emocinės iškrovos ir vienas tiriamasis – socialinės paramos būdą. Nustatyta, kad darbuotojų naudojamą streso įveikos būdą - problemų sprendimą - reikšmingai sąlygoja darbo vieta, kurioje užtikrinama pacientų saugos kultūra. Skyriuose, kur pacientų saugos kultūros užtikrinimas grindžiamas tarpusavio bendradarbiavimu, medicinos darbuotojai reikšmingai dažniau renkasi streso įveikos būdą vengimas.
Išvados. 1. Daugiau nei pusė tiriamųjų pacientų saugos kultūros lygį asmens sveikatos priežiūros
įstaigoje vertina patenkinamai, daugiau negu trečdalis – labai gerai, dešimtadalis – prastai. Nepageidaujamų įvykių valdymo vertinimas statistiškai reikšmingai priklauso nuo darbo pagal specialybę stažo. Bendradarbiavimo vertinimas statistiškai reikšmingai priklauso nuo tyrimo dalyvių bendro darbo stažo. Medicinos darbuotojų savo kompetencijos vertinimas statistiškai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo darbo trukmės per savaitę - kuo ilgesnė darbo trukmė, tuo pozityviau vertinama kompetencija (p=0,001). Nustatyta, kad administracijos veiksmų, susijusių su pacientų saugos kultūros užtikrinimu, sureikšminimas mažina padalinio vadovų veiklos įtaką pacientų saugos kultūrai – gautas neigiamas statistiškai reikšmingai silpnas koreliacijos koeficientas (r = -0,183, p<0,05). 2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojai streso įveikai
dažniausiai renkasi vengimo būdą. Darbe patiriamo streso įveikos būdų pasirinkimui darbuotojų pareigos ir savo kompetencijos vertinimas reikšmingos įtakos neturi. Darbe patiriamo streso įveikos būdo pasirinkimui reikšmingą įtaką daro bendras darbo stažas, darbo stažas X įstaigoje bei darbo per savaitę trukmė. Medicinos darbuotojai dirbantys daugiau nei 20 metų (tiek pagal bendrą darbo pagal specialybę stažą, tiek pagal darbo stažą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje) statistiškai reikšmingai dažniau naudoja emocinės iškrovos būdą nei turintys 10 metų arba mažesnį nei 10 metų darbo stažą (p=0,030). Medicinos darbuotojai dirbantys 20 - 39 val. per savaitę statistiškai reikšmingai rečiau nei dirbantys trumpiau arba dirbantys 40 - 59 val. per savaitę streso įveikai naudoja problemos sprendimo būdą. 3. Vertinant pacientų saugos kultūros dimensijų ir medicinos
6
personalo darbe patiriamo streso įveikos būdų sąsajas, nustatyta, kad, kuo palankiau vertinama pacientų saugos kultūros dimensija “darbo vieta”, tuo dažniau darbuotojai renkasi streso įveiką problemos sprendimas. Jei pozityviai vertinama pacientų saugos kultūros dimensija “bendradarbiavimas”, tuomet medicinos darbuotojai dažniau renkasi streso įveiką - vengimas (p=0,001). Tiriamieji, pritariantys, kad pacientų saugos kultūrą turi užtikrinti administracija, streso metu rečiau renkasi streso įveiką - emocinė iškrova – gautas statistiškai reikšmingas silpnas neigiamas koreliacijos koeficientas (r = - 0,183, p=0,045).
Raktiniai žodžiai. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pacientų saugos kultūra, darbe patiriamas
7
SUMMARY
Public health management
Žaltauskienė G. Links between patients safety culture assessment and the ways to overcome stress at medical staff work in the X personal health care institution / Operation ofmaster / Scientific instructor dr. S. Laskienė; Lithuanian university of health sciences, Medical academy, the Faculty of Public Health, Department of Health Management. – Kaunas, 2019. - 72 p.
The aim of the study – to determine attitude of the personal health care medical staff towards
patients safety culture and interfaces with ways to overcome stress at work.
Objectives:
1. To determine attitude of medical staff to the patients safety culture in the X personal health care institution.
2. To determine ways to overcome stress at medical staff work in the X personal health care institution.
3. To determine links between patients safety culture assessment with ways to overcome stress at medical staff work.
Methods. The form of the questionnaire was chosen for empirical study. The questionnaire discloses the implementation of patients safety culture (workplace / department, manager, communication, undesirable events (frequency, quantity), safety level and hospital) and the implementation of ways to overcome stress (social support, problem solving, emotional discharge and avoidance) in the personal health care institution. There were distributed 160 questionnaires, 127 questionnaires were used for statistical data analysis: 20 managers (15.7%), 30 doctors (23.6%), 35 research participants - nursing staff (27.6%), 42 research participants - other specialists (33, 1 percent). The response rate - 79.375 percent. There were used Microsoft Office Excel 2010 and IBM SPSS 22.0 software packages for statistical data analysis.
Contingent. Instantaneous anonymous study was carried out involving X personal health care
professionals (doctors, nurses and other medical staff involved in personal health care) who were in the workplace during the study or on duty for the next two weeks and agreed to participate in the study. The study was conducted in 2018 March - April. The study was obtained with the consent of the head of the institution where the study was planned and the issue of the Bioethics Center of the Lithuanian University of Health Sciences. BEC – VSV (M) - 42.
Results.More than half of the respondents found that the patients safety culture is determined by teamwork - mutual support, respect and assistance – and more than half research participants -
8
operation. Analyzing the results of the study in relation to the number of reports on undesirable events submitted within 12 months, it was found that more than half research participants did not submit any reports related to the undesirable events, 5 participants (3.9 %) submitted 1-2 reports, 5 participants (3.9%) submitted 3-5 reports and 3 participants (2.4%) reported 6-10 reports. Workplace and co-operation lead to better management of undesirable events. It was found that the vast majority of the survey participants (72.4%) use avoidance, almost one fifth of the respondents choose the solution of the problem, the tenth part of the respondents - emotional discharge and one research participant - the way of social support. It was determined that the way employees deal with stress - problem solving - is significantly influenced by the workplace where the patients safety culture is ensured. In the sections where patients safety culture is based on mutual co-operation, medical workers use the avoidance of stress management significantly more often.
Conclusions. 1. More than half of the respondents the level of patients safety culture assesse satisfactorily in the personal health care institution, more than one third - very good, tenth - poor. The evaluation of the management of undesirable events is statistically significant depending on the length of service. Evaluation of co-operation statistically significantly depends on the total length of work of the research participants. The assessment of the competence of the medical staff varies statistically significantly depending on the duration of the work per week - the longer the duration of the work, the more positive the assessment of competence (p = 0,001). It was determined that the prominence of the administration's actions related to ensuring the patients safety culture reduces the influence of the division's managers on the patients safety culture - a negative statistically significant weak correlation coefficient was obtained (r = - 0,183, p<0.05). 2. Medical staff in the personal health care institution usually choose an avoidance approach to overcome stress. Employee responsibilities and assessment of their competence didn’t have significant impact to choosing ways to overcome stress at work. The choice of the way to overcome the stress at work is influenced by the total length of service, length of service in the personal health care institution and the duration of the weekly work. Medical staff who have worked for more than 20 years (both according to the total length of service in the specialty and according to the length of service at the personal health care institution) use the emotional discharge method statistically significantly more often than having 10 years or less than 10 years of service (p=0,030). Medical staff working 20-39 hours weekly statistically significantly less than those working shorter or working 40-59 hours use problem solving for stress management. 3. Evaluating the links between patients safety culture
dimensions and ways of coping with stress at work of medical staff, it has been found that the patients safety culture dimension "workplace" is more favorably assessed, the more often workers
9
choose problem solving for stress management. If the patients safety culture dimension “co-operation” is assessed positively, then medical workers are more likely to choose the avoidance method (p = 0,001). The research participants who support the administration must ensure the patients safety culture less often choose the emotional discharge method – there were obtained statistically significant weak negative correlation coefficient (r = - 0,183, p=0,045).
Key words. Personal health care institution, patients safety culture, stress at medical staff work,
10
PADĖKA
Dėkoju magistro baigiamojo darbo vadovei doc. dr. S. Laskienei už nuoširdumą, geranoriškumą, kantrybę, suteiktą pagalbą bei žinias rašant magistro baigiamąjį darbą.
Dėkoju visiems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomenės sveikatos vadybos programos dėstytojams už suteiktas žinias.
11
SANTRUMPOS
EU-OSHA (angl. European Ombudsman Award for Good Administration) - Europos Sąjungos informavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais agentūra.
ES - Europos Sąjunga. NĮ - nepageidaujamas įvykis.
ASPĮ - asmens sveikatos priežiūros įstaiga. EK - Euopos Komisija.
BAS - bendrasis adaptacijos sindromas. JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos.
12
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ):
1) įstaiga ar įmonė, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka akredituota sveikatos priežiūros paslaugoms ir patarnavimams (toliau – paslaugos) teikti;
2) įstaiga ar įmonė, užsiimanti kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, akredituotas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti (1).
Darbe patiriamas stresas – emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į nemalonius ir
kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus visuma (2).
Pacientų saugos kultūra - individualaus ir organizacinio elgesio modelis, nukreiptas nuolat
mažinti žalą pacientui, kuri gali būti padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (3).
Streso įveika - nuolat besikeičiančios kognityvinės ir elgesio pastangos suvaldyti specifinius
13
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Bendras pacientų saugos kultūros lygio vertinimas X asmens sveikatos priežiūros
įstaigoje (N=127) ... 41
2 pav. Pacientų saugos kultūros komponento “NĮ valdymas” teiginių vertinimas (N=127)
... 45
3 pav. Ataskaitų skaičiaus apie NĮ, pateiktų per 12 mėnesių, pasiskirstymas (N=127)
... 48
4 pav. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimo palyginimas priklausomai nuo tyrimo
dalyvių bendro darbo stažo (m±SN) ... 49
5 pav. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimo palyginimas priklausomai nuo tyrimo
dalyvių darbo X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje trukmės (m±SN) ………... 50
6 pav. Subjektyvus tyrimo dalyvių savo kompetencijos, užtikrinant pacientų saugą,
vertinimas (N=127) ... 51
7 pav. Vyraujančių darbe patiriamo streso įveikos būdų pasiskirstymas (N=127)
14
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Streso darbe požymiai ... 26
2 lentelė. Klausimyno vidinio nuoseklumo rodikliai ... 37
3 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos (N=127) ... 38
4 lentelė. Bendras pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimas (proc.) ... 41
5 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensiją „Darbo vieta“ atspindinčių teiginių vertinimas (N=127) ... 42
6 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensiją „Vadovavimas” atspindinčių teiginių vertinimas (N=127) ... 43
7 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensiją „Bendradarbiavimas” atspindinčių teiginių vertinimas (N=127)... 44
8 lentelė. Praneštų nepageidaujamų įvykių dažnumas priklausomai nuo tiriamųjų pareigų (N=127) ... 45
9 lentelė. Praneštų nepageidaujamų įvykių dažnumas priklausomai nuo tiriamųjų bendro darbo stažo (N=127) ... 46
10 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensiją „Administracijos veiksmai” atspindinčių teiginių vertinimas (N=127) ... 46
11 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimo palyginimas priklausomai nuo tyrimo dalyvių pareigų (m±SN) ... 48
12 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimo palyginimas priklausomai nuo tyrimo dalyvių darbo per savaitę trukmės (m±SN) ... 50
13 lentelė. Kompetencijos vertinimo, užtikrinant pacientų saugą, priklausomybė nuo darbo stažo pagal profesiją X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, skyriuje ir darbo trukmės per savaitę (daugialypė regresija)... 51
14 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensijų sąsajos (Spearman koreliacija (r)) ... 52
15
15 lentelė. Darbe patiriamo streso įveikos būdų vertinimo palyginimas priklausomai nuo
tyrimo dalyvių pareigų (m±SN) ... 54
16 lentelė. Darbe patiriamo streso įveikos būdų vertinimo palyginimas priklausomai nuo
tyrimo dalyvių bendro darbo stažo (m±SN) ………...………...…… 54
17 lentelė. Darbe patiriamo streso įveikos būdų vertinimo palyginimas priklausomai nuo
tyrimo dalyvių darbo X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje trukmės (m±SN) ………… 55
18 lentelė. Darbe patiriamo streso įveikos būdų vertinimo palyginimas priklausomai nuo
tyrimo dalyvių darbo per savaitę trukmės (m±SN) ……….………. 55
19 lentelė. Streso įveikos būdų pasirinkimo palyginimas priklausomai nuo tyrimo dalyvių savo
kompetencijos vertinimo (m±SN) ……….…... 55
20 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensijų ir medicinos personalo darbe patiriamo streso
įveikos būdų sąsajos (Spearman koreliacija (r)) ………..…………. 57
21 lentelė. Medicinos personalo darbe patiriamo streso įveikos būdų priklausomybė nuo
16
ĮVADAS
Aktualumas. Pastaruoju metu mokslininkai skiria ypatingą dėmesį darbe patiriamo
streso ir jo pasekoje kylančių problemų analizei. Europos Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto 2012 m. kampanijos „Psichosocialinės rizikos veiksniai darbe“ (Campaign on psychosocial risks at work in 2012) dokumente teigiama, kad „darbe patiriamas stresas yra viena didžiausių sveikatos ir saugos problemų, su kuriomis susiduriame. Tyrimai rodo, kad stresas yra 50–60 % visų nedarbo dienų priežastis. Jo sukeliami nuostoliai milžiniški – kenčia žmonės, blogėja ekonominiai rodikliai. Stresas yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema, su kuria susiduria 22 % darbuotojų, dirbančių 27-ose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse (2005 m. duomenys)“ (5). Europos Sąjungos informavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais agentūros (EU-OSHA, angl. European Ombudsman Award for Good Administration) Europos mastu atliktos nuomonių apklausos duomenimis apytiksliai pusė darbuotojų mano, kad su darbu susijęs stresas yra įprastas jų darbo vietoje. Dažniausiai nurodomos šios su darbu susijusio streso priežastys: darbo reorganizavimas arba menkos darbo garantijos, ilgas darbo laikas arba per didelis darbo krūvis ir priekabiavimas bei smurtas darbe. EU-OSHA teikia informaciją apie naujausius duomenis ir tyrimais pagrįstus įrodymus, susijusius su darbe patiriamo streso ir kylančios psichosocialinės rizikos paplitimu ir poveikiu darbuotojų saugai ir sveikatai. Manoma, kad prevencinis, holistinis ir sisteminis požiūris į psichosocialinės rizikos valdymą yra pats veiksmingiausias. EU-OSHA atliekamoje įmonių apklausoje apie naują ir atsirandančią riziką nagrinėjama, kaip psichosocialinė rizika suprantama ir valdoma Europos įmonėse – taip stengiamasi išsiaiškinti svarbiausias paskatas, kliūtis ir sritis, kuriose reikia teikti paramą. Apklausos duomenys rodo vyraujant įsitikinimą, kad psichosocialinę riziką sunkiau valdyti nei „įprastą“ darbuotojų saugai ir sveikatai kylančią riziką. Todėl būtina didinti informuotumą ir kurti paprastas praktines priemones, padedančias lengviau spręsti su darbu susijusio streso, smurto ir priekabiavimo problemas (6).
Naujumas. Neabejotina, kad psichosocialinės rizikos valdymas asmens sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje tiesiogiai siejasi su pacientų saugos kultūra. Pasaulyje yra atlikta nemažai tyrimų, kuriuose vertinamas sveikatos priežiūros specialistų požiūris į pacientų saugos kultūrą ligoninėse. Gausu straipsnių, kuriuose analizuojamos sveikatos priežiūros specialistų darbe patiriamo streso priežastys ir streso valdymo būdai. Darbe patiriamas stresas yra pats svarbiausias psichosocialinės rizikos darbe faktorius, todėl svarbu organizuoti darbą taip, kad sumažinti šio faktoriaus keliamas grėsmes tiek pačių darbuotojų sveikatai, tiek pacientams
17
suteikiamos paslaugos kokybei (5). Tačiau sąsajos tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų požiūrio į pacientų saugos kultūrą ir vieno iš psichosocialinės rizikos darbe faktorių – darbe patiriamo streso įveikos būdų - netirtos.
18
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų
požiūrį į pacientų saugos kultūrą ir sąsajas su darbe patiriamo streso įveikos būdais.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti X asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų požiūrį į pacientų saugos kultūrą.
2. Nustatyti X asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų darbe patiriamo streso įveikos būdus.
3. Nustatyti sąsajas tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų požiūrio į pacientų saugos kultūrą ir darbe patiriamo sreso įveikos būdų.
19
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Pacientų saugos kultūra vadybiniu aspektu
Pacientų saugos gerinimas yra vienas ES sveikatos politikos prioritetų. Greita medicinos mokslo ir praktikos pažanga, sveikatos priežiūros technologijų vystymasis, nuolatinė teisinės bazės kaita bei nuolat vykstantys sveikatos priežiūros struktūrų ir procesų pertvarkymai daro sveikatos priežiūrą vis sudėtingesnę ir rizikingesnę, sudaro prielaidas techninių - organizacinių veiksnių sąlygotoms klaidoms atsirasti. Sveikatos priežiūros sektoriuje net elementariausios klaidos gali tapti tragiškų pasekmių priežastimi, todėl sveikatos priežiūros kokybė, jos užtikrinimas ir nuolatinis gerinimas, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros saugai, tampa svarbiu iššūkiu visoms pasaulio valstybėms organizuojant ir pertvarkant sveikatos priežiūros sistemas (7).
Susirūpinti pacientų sauga skatina Europos statistika: kasmet nuo 8 iki 12 proc. ES ligoninėse besigydančių žmonių kenčia dėl nepageidaujamų reiškinių, 37 tūkst. pacientų miršta dėl infekcijų. Be to, tai yra ir didelė finansinė problema: dėl hospitalinių infekcijų atsiradusios išlaidos sudaro apie 7 mlrd. eurų kasmet (8).
2009 m. Europos Komisijos užsakytas pacientų saugos tyrimas Eurobarometras Nr. 327 parodė, kad pacientų saugos rekomendacijų įgyvendinimas ES šalyse yra labai nevienodas. Valstybėse, kur nepakankamos technologijos, maži atlyginimai, per mažas sveikatos priežiūrai skiriamo bendrojo vidaus produkto procentas, mažiau skiriama dėmesio ir pacientų saugai. Situaciją taip pat blogina didėjanti tose šalyse jaunų ir kvalifikuotų specialistų emigracija. Be to, investavimas į pacientų saugą dažnai interpretuojamas kaip papildomos išlaidos. Kita vertus, pacientų sauga labai priklauso ir nuo lyderių – įstaigų bei institucijų vadovų (9). 2014 m. Higienos institutas, atlikęs nepageidaujamų įvykių (NĮ) registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemos diegimo galimybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) tyrimą, konstatavo, kad Lietuvoje nėra susiformavusi pacientų saugos kultūra, o kartu ir supratimas apie NĮ registravimo svarbą – dėl baimės būti nubaustiems NĮ stengiamasi nuslėpti. Dabartinė nacionalinė NĮ registravimo sistema yra įteisinta, bet neveiksni. Norint užtikrinti tinkamą pacientų saugą, Higienos institutas rekomenduoja ugdyti supratimą apie pacientų saugos kultūrą ir jos svarbą tarp sveikatos priežiūros specialistų (3).
Saugos kultūra – individualaus ir organizacinio elgesio bendrais įsitikinimais ir vertybėmis pagrįstas kompleksinis modelis, nukreiptas nuolat mažinti žalą pacientui, kuri gali būti
20
padaryta teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas (3). Pacientų saugos kultūrą galima įvardinti kaip vieną organizacijos kultūros aspektų. Tai galima įkūnyti per bendras vertybes, įsitikinimus, normas ir procedūras, susijusias su pacientų sauga tarp organizacijos, padalinio ar komandos narių. Ji įtakoja gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų elgesį, nuostatas ir supratimą darbe teikiant santykinį prioritetą pacientų saugai, lyginant su kitais tikslais. Kultūra taip pat formuoja gydytojų ir kitų kolegų suvokimą apie „normalų elgesį“, susijusį su pacientų sauga. Ji padeda suvokti, kas yra pagirtina, ir, kas yra baudžiama. Pacientų saugos kultūros plėtojimas yra esminis didelių pastangų elementas, siekiant pagerinti pacientų saugą ir sveikatos priežiūros kokybę (10). Saugos kultūra padeda ASPĮ tobulinti jų klinikinę praktiką. Esminis dalykas siekiant geros klinikinės praktikos yra pripažinimas, kad nėra įmanoma visada pasiekti geriausią klinikinį rezultatą. Mokymąsis iš klaidų yra svarbi ir neatsiejama nuolatinio kokybės gerinimo dalis. Kita svarbi saugos kultūros nauda ASPĮ:
galimybė sumažinti klaidų pasikartojimo dažnį ir sunkumą, didinant atskaitomybę ir mokymąsi iš nepageidaujamų įvykių;
galimybė sumažinti fizinę ir psichologinę žalą pacientams, nes sveikatos priežiūros specialistai bus geriau informuoti apie pacientų saugos koncepciją.
mažesnis skaičius darbuotojų, kenčiančių nuo nelaimės, kaltės, gėdos, pasitikėjimo ir moralinių įsitkinimų praradimo skaičiaus;
trumpėja laukimo laikas pas gydytoją, nes pacientai, kurie patiria nepageidaujamą įvykį, ligoninėje praleidžia vidutiniškai 7-8 dienas ilgiau negu įprasta.
mažėja patirtos išlaidos papildomam gydymui;
mažėja išteklių sunaudojimas dėl gaunamų skundų ir pretenzijų (11, 12).
Pacientų saugos kultūra – viena sudėtinių pacientų saugos dalių, užimanti bene pamatinę vietą pacientų saugoje. Ji veikia sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų požiūrį, nuostatas ir elgesį darbe teikiant santykinį prioritetą pacientų saugai (12). Jungtinės Karalystės nacionalinė pacientų saugos agentūra pacientų saugos kultūrą apibrėžia kaip sąmoningą darbuotojų supratimą, kad dirbant galima suklysti. Šis supratimas skatina žmones būti atvirus ir teisingus bei kalbėtis apie klaidas (13). A. M. Wisniewski ir kt. (14) skiria šias saugos kultūros dalis:
Komandinis darbas: žmonių gebėjimas dirbti kartu, bendrauti, pasitikėti, kooperuotis ir suteikti bei priimti vieni kitų pagalbą.
21
Pasitenkinimas darbu. Apibūdina, kaip darbuotojai vertina savo darbą bei nematerialius dalykus, susijusius su juo.
Streso pripažinimas. Parodo darbuotojų streso bei nuovargio supratimą ir jų gebėjimą pripažinti, kad suprastėja darbo kokybė, esant tokioms sąlygoms.
Vadovų požiūris į saugą. Įvertina, kaip vadovai aprūpina darbuotojus bei ligoninę atitinkamais reikalingais ištekliais, norėdami sukurti pozityvią saugos kultūrą.
Darbo sąlygos. Apibrėžia, ar darbuotojai gauna ir suvokia teikiamų mokymų naudą bei supranta savo darbo atsakomybę.
Pacientų sauga ir pacientų saugos kultūra yra glaudžiai susijusios viena su kita, o jų sudedamosios dalys neatsiejamos. Pacientų saugos kultūros plėtojimas yra esminis didelių pastangų reikalaujantis procesas siekiant pagerinti pacientų saugą ir sveikatos priežiūros kokybę (12). Organizacijose, kuriose vykdoma saugos kultūros koncepcija, personalas žino apie galimas klaidas ir stengiasi dirbti taip, kad jų nebūtų (15). Sveikatos priežiūros įstaigos vadovai, inicijuodami lyderystės, komandinio darbo ir elgesio pokyčius, skatintų darbuotojus pripažinti riziką, susijusią su sveikatos priežiūra; prisiimti atsakomybę už rizikos sumažinimą; orientuoti sveikatos priežiūros procesą ir rezultatus pacientų saugai gerinti; atvirai bendrauti, pranešant apie klaidas ne bausmių aplinkoje; mokytis iš klaidų (16). Mokslinių tyrimų duomenimis, pacientų saugos kultūros lygis tiesiogiai proporcingai susijęs su paciento gydymo stacionare laiku. Per mažas pacientų saugai skiriamas dėmesys gali lemti prastą sveikatos priežiūrą, medicinines klaidas, todėl ilgėja gydymo stacionare laikas (15). Finansinė ASPĮ saugos kultūros nauda pasireiškia išlaidų pacientų papildomam gydymui ir išteklių, sunaudojamų dėl gaunamų skundų ir pretenzijų, sumažėjimu (17). Atvirumas ir sąžiningumas – pagrindiniai saugos kultūros prioritetai. Kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas privalo būti atviras su pacientu, kritiškai vertinti savo veiksmus ir prisiimti atsakomybę už kiekvieną iš jų. Siekiant sukurti atvirą ir sąžiningą aplinką, svarbu suvokti, kad žmonės nėra tobuli. Jei jie deda pakankamai pastangų, dar nereiškia, kad nepadarys klaidų, o taisomųjų ir drausminių priemonių taikymas tik sumažina sveikatos priežiūros specialistų motyvaciją (17, 18).
Kiekvienos Europos Sąjungos narės valstybės sveikatos priežiūros politika nėra griežtai ES taisyklių reglamentuojama, todėl formuojama nacionaliniu pagrindu (19). Visi konkrečios šalies laimėjimai ir nesėkmės sveikatos priežiūros srityje yra susiję su jos vykdoma sveikatos priežiūros politika. Europos Komisijos (EK) nuomone, kiekviena ES šalis turi daugiau dėmesio skirti probleminėms pacientų saugos sritims (20). Atlikti tyrimai rodo, kad NĮ ES šalių sveikatos priežiūros sistemose daugėja. Dėl dažnų NĮ atvejų ES valstybių patiriami finansiniai nuostoliai
22
tampa nepakeliami. Jungtinėje Karalystėje nacionalinė sveikatos tarnyba teisminiams ieškiniams patenkinti išleidžia apie 400 mln. svarų sterlingų, o sveikatos priežiūros sistema dėl ligoninėse įvykusių infekcijų per metus praranda daugiau kaip 1 mlrd. svarų sterlingų (21). Kaip matyti iš EK pateiktos ataskaitos, nepaisant pacientų saugai skiriamo dėmesio, iniciatyvų ir pastangų, dauguma ES šalių, tarp jų ir Lietuva, įgyvendindamos ir gerindamos pacientų saugos politiką, susiduria su problemomis (20).
Nepageidaujamų įvykių priežastys yra sisteminės, tačiau jų išraiška yra konkrečių žmonių konkretūs veiksmai ir konkreti atsakomybė. Jų pagrindiniai dalyviai yra žmonės (medikai, vadybininkai ir pacientai) ir sveikatos priežiūros technologijos (darbo priemonės, sąlygos ir procesai). A. Coulter ir CA Vincent išskyrė septynis veiksnius, kurie lemia nepageidaujamų įvykių atsiradimą (22, 23):
įstaigos, organizacijos faktoriai (nepakankamas dėmesys įstaigoje sprendžiant pacientų saugumo problemas, spaudimas, kad nebūtų atskleista klaida);
administraciniai ir valdymo veiksniai (finansiniai ištekliai, politikos tikslai ir standartai, pacientų saugumo kultūra ir prioritetai);
darbo aplinkos veiksniai (personalo kvalifikacija, darbo krūviai, naktinis ir pamaininis darbas, įrangos ir aparatūros stoka, jos naujumas, priežiūra, vadovaujančių asmenų palaikymas);
komandinio darbo veiksniai (žodinis ir rašytinis bendravimas įstaigoje, priežiūra ir noras padėti kolegoms, ypač nepatyrusiems, komandos lyderis);
individualūs medicinos darbuotojo veiksniai (žinios ir gebėjimai, motyvacijos stoka, požiūris, nuostatos, fizinė ir psichinė sveikata);
užduočių ir darbo veiksniai (protokolų, gydymo algoritmų buvimas ir naudojimasis jais, testų ir tyrimų rezultatų prieinamumas);
paciento veiksniai (būsenos kompleksiškumas, rimtumas, amžius, bendravimo gebėjimai, asmenybė, išsilavinimas ir kiti socialiniai veiksniai).
Dažnai veikia keli veiksniai, todėl būna sudėtinga išskirti pagrindinę priežastį, lėmusią konkretų įvykį ar paciento sveikatos sutrikdymą. Ne visada nepageidaujami įvykai yra susiję su teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis – šių įvykių priežasčių struktūroje asmeninės
23
paciento savybės pripažįstamos kaip viena iš septynių pagrindinių priežasčių (22). Paciento savybės ir elgesys dažnai net sąmoningai gali turėti įtakos nepageidaujamų įvykių atsiradimui ir žalai. Tokios paciento savybės kaip amžius, bendravimo (komunikacijos) gebėjimai, gyvenimo būdo įpročiai (rūkymas, alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimas) yra rizikos veiksniai, galintys vienaip ar kitaip nulemti nepageidaujamo įvykio atsiradimą. Taip pat labai svarbu paciento požiūris į gydymą, jo elgesys gydymo metu, bendravimo su medicinos darbuotojais ypatumai ir atsakomybė už savo paties slaugos procesą. Todėl imantis nepageidaujamų įvykių prevencijos ir pacientų saugos gerinimo strategijos siūloma labiau atkreipti dėmesį į pačių pacientų vaidmenį, skatinant juos pačius aktyviau dalyvauti slaugos procese (24, 25).
Lietuvoje NĮ problema dažniausiai sprendžiama mažai veiksmingu būdu: nustatomas klaidą padaręs medikas, jis nubaudžiamas, pacientui atlyginama žala, tačiau nesigilinama į tikrąsias įvykių priežastis. Sveikatos priežiūros darbuotojai, baimindamiesi situacijos paviešinimo ir bausminių sankcijų, stengiasi nuslėpti įvykusią klaidą. Toks problemos sprendimo būdas yra žalingas tiek pacientui, tiek dirbančiam sveikatos priežiūros personalui, nes NĮ nėra sistemiškai analizuojami nustatant pagrindines tokių įvykių priežastis ir įdiegiant korekcinius veiksmus joms šalinti (26). Higienos instituto tyrimo rezultatai parodė, kad apie kolegos klaidą ir dėl jos įvykusį NĮ galėtų pranešti 46,5 proc. tyrimo dalyvių, tačiau tik tuo atveju, jei būtų garantuotas informacijos konfidencialumas. Tokia pati dalis respondentų (46,5 proc.) teigė galėsiantys pranešti apie dėl kolegos klaidos įvykusį NĮ, jei būtų garantuotas informacijos anonimiškumas (26), o 2010 m. Higienos instituto tyrimo rezultatai parodė, kad 60,3 proc. respondentų sunku pranešti apie NĮ (savo ir kolegos) (27). Galima daryti prielaidą, kad tarp sveikatos priežiūros specialistų vyrauja gana stereotipiškas supratimas apie NĮ. NĮ suvokiamas kaip netinkamai atlikta užduotis ir nekokybiškas darbas, todėl pranešimas apie NĮ traktuojamas kaip nuoroda į darbuotojo kompetencijos stoką kitaip tariant, kenkimas sau arba klaidą padariusiam asmeniui. Kaip pasekmė klaidos yra slepiamos, o patirtis, kad ir kokia ji būtų, neperduodama. Bausmės ne tik nepadeda išvengti klaidų ir jų padarinių, bet priešingai – verčia sveikatos priežiūros vadybininkus ir specialistus slėpti klaidas, sukelia visuomenės nepasitikėjimą sveikatos priežiūra ir medikais. Kol taip yra, klaidos kartosis, jų dažnis ir finansiniai bei nefinansiniai nuostoliai didės (26). Pacientų sauga ir pacientų saugos kultūra labai priklauso nuo lyderių – įstaigų ir institucijų vadovų. Sveikatos priežiūros organizacijos, turinčios tą pačią infrastruktūrą, tačiau skirtingai vertinančios pacientų saugos vaidmenį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procese, pasiekia skirtingų rezultatų. Ne tik turimos patalpos ir naujausios sveikatos priežiūros technologijos nulemia gydymo įstaigos sėkmę, bet
24
svarbiausia – specialistai, jų darbo stilius ir vertybių sistema (28). Vystantis sveikatos priežiūros sistemai, ji vis labiau tampa biosocialine – į paciento sveikatinimą įtraukiamas įvairesnių specialistų ratas. Kokybiška sveikatos priežiūra priklauso ne tik nuo jų žinių, įgūdžių ir elgesio, bet ir nuo to, kaip jie dirba komandoje (29). Todėl svarbu sveikatos priežiūros įstaigose puoselėti komandinio darbo principus, skiriant lėšas ne tik infrastruktūrai gerinti, bet ir darbuotojų gebėjimams, organizacijai vystyti, jos kultūrai gerinti, taip pat motyvuojant personalą dirbti komandoje; organizuojant komandinio darbo, rizikos valdymo, vadybinių gebėjimų ugdymą nuosekliųjų studijų būdu ir tęstinio mokymosi metu (28).
Apibendrinant galima teigti, kad pacientų saugos kultūra vadybiniu aspektu – tai individualaus ir organizacinio elgesio bendrais įsitikinimais ir vertybėmis pagrįstas kompleksinis modelis, nukreiptas nuolat mažinti žalą pacientui, kuri gali būti padaryta teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas (30). Nagrinėjant politikų vaidmenį pacientų saugos kultūroje, rekomenduojama, kad turėtų būti dedamos visos pastangos sukurti atvirą ir nebaudžiamą aplinką ASPĮ ir visoje sveikatos sistemoje, kurioje yra saugu pranešti apie nepageidaujamus įvykius. Jungtinės Karalystės Vyriausybė deklaravo, kad buvimas atvirais ir sąžiningais turi tapti sveikatos priežiūros prioritetu. Tai labai svarbus sveikatos politikų žingsnis (18, 31).
25
1.2 Darbe patiriamo streso įveikos būdai
Darbe patiriamo streso ir jo sukeltų sveikatos sutrikimų analizė dažniausiai pateikiama medicinos, psichologijos, sociologijos bei vadybos srityse dirbančių mokslininkų darbuose. Nuo dvidešimto amžiaus aštuntojo dešimtmečio darbe patiriamo streso tyrimai sparčiai augo. Pirmieji stresą darbe sukeliančius veiksnius savo studijose nagrinėjo Matteson ir Ivancevich (32), Cox (33). Pirmąjį darbe patiriamo streso valdymo modelį sukonstravo Karasek (34), o vėliau šį modelį tobulino Lazarus (35), Matteson ir Ivancevich (36), Spector (37), Siegrist (38).
A. Bandzienės daktaro disertacijoje analizuojamas kompleksinis streso darbe valdymas (39). Atlikusi mokslinės literatūros analizę, A. Bandzienė teigia, kad egzistuoja tokios streso nagrinėjimo kryptys kaip fiziologinė (streso apraiškų), inžinerinė (streso priežasčių), interakcinė (streso tarpininkų), transakcinė. Fiziologinės streso sampratos šalininkai sureikšmina streso sukeltas pasekmes, tuo pačiu ignoruojama streso prigimtis ir stresas vertinamas kaip fiziologinis atsakas į neigiamą ar kenksmingą aplinką. Ši samprata dažnai sutinkama medicinoje, nes čia svarbu diagnozuoti ir gydyti simptomus (40). Inžinerinės streso sampratos šalininkams svarbūs streso sukėlėjai, o stresas darbe vertinamas kaip aplinkos veiksnys, sukeliantis sveikatos sutrikimus. Minėtos streso sampratos neįvertina kognityvinių ir situacinių veiksnių streso procese ir neatsižvelgia į individualius žmogaus psichologinės prigimties skirtumus (41). Interakcinės streso teorijos šalininkai, kaip teigia A. Bandzienė, akcentuoja individo ir jo darbo aplinkos sąveiką, sutelkdami dėmesį individualių stresorių suvokimui ir vertinimui. Šios teorijos kūrėjai Karasek ir French analizuoja individo – aplinkos atitikimą - kaip asmens sugebėjimai ir požiūris atitinka darbe keliamus reikalavimus ir kaip pati darbinė aplinka atitinka darbuotojo lūkesčius. Minėtų autorių teigimu, stresas kyla atsiradus neatitikimui vienu arba abiem aspektais (39).
Transakcinės streso sampratos pradininkas R. Lazarus analizavo tų pačių stresorių, esant toms pačioms sąlygoms, skirtingą poveikį įvairiems žmonėms. Situacijos vertinimas ir streso įveikimo mechanizmas, minėto autoriaus manymu, yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką skirtingam streso poveikiui, todėl transakcinės sampratos šalininkai pagrindinį dėmesį skiria būtent šiems aspektams. Lazarus teigia, kad stresas - ypatingas asmens ir aplinkos santykis, kuris asmens yra įvertintas kaip apsunkintas arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę jo gerovei (4).
Apibendrinant galima teigti, kad stresas gali būti vertinamas kaip asmens reakcija į aplinkos sukeltus veiksnius ir, kaip veiksnys, sukeliantis tą reakciją, ir, kaip sąveika tarp asmens ir aplinkos, atsižvelgiant į situacijos kontekstą.
26
Pasirenkant streso įveikos būdą, svarbu žinoti, kad, pasak H. Selje, organizmas, reaguodamas į stresą, pereina tris prisitaikymo stadijas: aliarmas (jėgų pasipriešinimui), prisitaikymas (bandymai įveikti stresą), išsekimas (stresoriui veikiant ilgai yra išsekinamas organizmas). Tokia organizmo reakcija į stresą, minėto autoriaus teigimu, pasireiškia kaip bendrasis adaptacijos sindromas (BAS) (40).
Medicinos darbuotojai profesinėje veikloje susiduria su plačiu spektru potencialių stresorių. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys stresą, yra silpna parama, dažnai kintančios aplinkybės, resursų ir darbuotojų trūkumas, susidūrimas su sunkiomis ligomis sergančiais ir mirštančiais pacientais (41, 42, 43). Stresas darbe ne tik sukelia sveikatos sutrikimus, bet turi didžiulį poveikį darbo rezultatams. Stresas tampa pavojingas sveikatai ir saugai, kai jis trunka ilgai (1 lentelė) (5, 44).
1 lentelė. Streso darbe požymiai. Sudaryta autorės (5, 44)
STRESO DARBE POŽYMIAI
Organizacijos lygmeniu Asmens lygmeniu
Dažni nebuvimai darbe Didelė darbuotojų kaita
Nepunktualumas Drausmės problemos Agresyvus bendravimas Sumažėjusi paslaugų kiekybė Pablogėjusi paslaugų kokybė Nelaimingi atsitikimai darbe
Motyvacijos stoka Klaidos Skundai
Padidėję kompensacijų kaštai Padažnėjęs kreipimasis į ASPĮ
Miego problemos Depresija Dirglumas Susvetimėjimas
Išsekimas Blogi santykiai šeimoje
Piktnaudžiavimas narkotikais, tabaku, alkoholiu Smurtas, bauginimai arba prievarta Sunku susikaupti, priimti sprendimus Nugaros, širdies problemos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, aukštas kraujo
spaudimas. ,,Perdegimas darbe“
Mokslininkų teigimu, Lietuvoje vis daugiau sveikatos priežiūros darbuotojų, ypač slaugos specialistų, patiria pervargimą, emocinį išsekimą, neprofesionalumą, konfliktus darbo aplinkoje. Tokie reiškiniai rodo „perdegimo“ sindromo paplitimą tarp sveikatos priežiūros darbuotojų (45). Dar aštuntajame dešimtmetyje vokiečių psichoanalitikas H. J. Freudenbergeris (1974) „perdegimo“ sindromą apibūdino kaip sudėtingą procesą, susidedantį iš trijų sudedamųjų dalių: emocinio išsekimo (pasireiškiančio persidirbimu, fiziniu, psichiniu išsekimu, nesugebėjimu vykdyti keliamų reikalavimų); depersonalizacijos (pasireiškiančios atsainiu požiūriu į atliekamą darbą, pareigas, abejinga ar negatyvia reakcija į aptarnaujamųjų kontingentą ) ir sumažėjusio
27
veiksmingumo (atspindinčio nekompetentingumo, darbo pasiekimų bei efektyvumo trūkumu). H. J.
Freudenbergerio teigimu nuo „sudegimo“ kenčia tie žmonės, kurie įsipareigoja ir aukojasi kitiems, kol galiausiai juos slegianti našta tampa nebepakenčiama. Dauguma mokslininkų ir psichologų „perdegimo“ sindromą apibrėžia, kaip nesugebėjimą suderinti tai, ko tikėjomės, su tuo, ką turime (46). Manoma, kad tai susiję su pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai progresuojančia medicinos mokslo pažanga, technologijų tobulėjimu ir dėl to didėjančiais reikalavimais, kvalifikacija, atsakomybe, didesniu slaugomų pacientų skaičiumi, darbo krūviu (45).
Pasirinkus tinkamą streso įveikos būdą, galima valdyti stresą ir išvengti organizacijoje neigiamų jo apraiškų. Streso įveika Lazarus teorijoje apibrėžiama kaip nuolat kintančios asmens kognityvinės ir elgesio pastangos siekiant įveikti / valdyti specifinius išorinius ir / ar vidinius reikalavimus, kurie paties žmogaus vertinami kaip keliantys grėsmę arba viršijantys turimus. Streso įveika yra dinamiškas procesas, susijęs su konkrečios situacijos kontekstu, t.y. ją lemia situacijos keliamų reikalavimų ir turimų išteklių įvertinimas. Tai asmens pastangos įveikti keliamus reikalavimus, nesvarbu, ar šios pastangos yra sėkmingos, ar ne. Tam tikra streso įveikos strategija negali būti laikoma „efektyvia“ ar „neefektyvia“, neatsižvelgiant į konkretų kontekstą, kuriame ji naudojama (47).
Kaip teigia R. S. Lazarus (Lazarus, 1993), streso įveikimas – tai procesas, kurio metu individas kognityvine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti jį apsunkinančiai veikiančią aplinkos įtaką. R. S. Lazarus išskiria du streso įveikimo būdus: 1) į problemą orientuotą ir 2) į emocijas orientuotą. Į problemą orientuotas streso įveikimo būdas pasižymi aktyviais individo, siekiančio pašalinti stresoriaus įtaką, veiksmais – jo metu yra siekiama išspręsti iškilusias problemas. Į emocijas orientuotas įveikimo būdas keičia ne aplinką, o aplinkos suvokimą – selektyviai atkreipiamas dėmesys į tam tikrus aplinkos faktus, jie tendencingai interpretuojami. Šis įveikimas mažina stresinės situacijos sukeltą distresą. Streso įveikimo efektyvumas priklauso nuo turimų išteklių: fizinių (sveikatos, energijos), psichologinių (teigiamų nuostatų, kognityvinių sugebėjimų), socialinių (socialinės kompetencijos, socialinės paramos), materialinių bei sugebėjimo jais pasinaudoti (Lazarus, Folkman, 1984) (48).
Streso poveikis sveikatai priklauso nuo taikomų streso įveikos strategijų veiksmingumo (49). Mokslininkai išskiria keturias pagrindines streso įveikos strategijas: 1) socialinės paramos; 2) problemų sprendimo; 3) emocinės iškrovos; 4) vengimo. Su socialine parama susijusios streso įveikos strategijos apima instrumentinę ir emocinę socialinę paramą. Į problemos sprendimą nukreiptos streso įveikos strategijos apima problemos analizę, sprendimo paiešką, sprendimo įgyvendinimo planavimą ir žinių, kurios galėtų padėti spręsti iškilusią problemą,
28
kaupimą. Emocinės iškrovos streso įveikos strategijos apima bandymus įveikti stresinę situaciją, ieškant kaltųjų, ir ant jų išliejant susikaupusias neigiamas emocijas. Taikant psichologinio vengimo strategijas stresinė situacija įveikiama naudojant įvairius dėmesio nukreipimo būdus arba teigiamai interpretuojant situaciją (48, 49).
Užsienyje mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad į problemos sprendimą nukreipta streso įveika yra veiksmingesnė „perdegimo“ prevencijoje nei į emocijas nukreipta streso įveikos strategija (50, 51). Įveikos strategijos veiksmingumas taip pat priklauso ir nuo situacijos, kurioje ši strategija yra taikoma. Tam tikros įveikos strategijos gali puikiai veikti vienose situacijose, bet gali būti visiškai nenaudingos kitose (52). Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad pozityvios streso įveikos strategijos yra susijusios su pasitenkinimu darbu (53).
Europos Komisija yra parengusi priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą. Dar 1989 m. Tarybos direktyvoje (89/391) išdėstytos pagrindinės sveikatos ir saugos darbe nuostatos bei numatyta, jog darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų žalos dėl darbo, įskaitant stresą darbe. Visos Europos Sąjungos valstybės narės įgyvendino šią direktyvą nacionaliniuose teisės aktuose, o kai kurios parengė rekomendacijas dėl streso darbe prevencijos (6).
Apibendrinant mokslinės literatūros analizę galima teigti, kad darbe patiriamo streso įveikos būdai yra labai skirtingi ir individualūs, nesugebėjimas veiksmingai susidoroti su stresu ne tik neigiamai atsiliepia medicinos darbuotojų fizinei ir psichinei sveikatai, bet tuo pačiu metu suprastėja ir jų teikiamų paslaugų kokybė. Daugelio stresą darbo vietoje keliančių situacijų pakeisti neįmanoma, todėl svarbu, kad medicinos darbuotojai kuo sėkmingiau įveiktų stresą, su kuriuo susiduria. Intervencijos, skirtos ugdyti ir tobulinti veiksmingus streso įveikos įgūdžius, padidintų pasitenkinimą darbu ir pagerintų jų teikiamų paslaugų kokybę (54).
29
1.3 Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su pacientų saugos kultūra ir
medicinos darbuotojų darbe patiriamo streso įveikos būdais asmens
sveikatos priežiūros įstaigoje
Išanalizavome mokslinius tyrimus, atliktus per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvoje tyrimai pasirinkti iš Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos (eLABa) duomenų bazės, o užsienyje atlikti tyrimai pasirinkti naudojantis EBSCO (eIFL.net duomenų bazių paketas) bei PubMede (pagrindinė biomedicinos mokslų srities duomenų bazė) duomenų bazėmis įvedant paieškos žodžius: pacientų saugos kultūra sveikatos priežiūroje (angl.
patient safety culture in health care), darbe patiriamas stresas (angl. stress at work), darbe
patiriamo streso įveikos būdai (angl. stress management at work).
Lietuvos ir užsienio autorių atliktuose darbuose nerasta tyrimų tiesiogiai nagrinėjančių pacientų saugos kultūros vertinimo sąsajas su medicinos darbuotojų darbe patiriamo streso įveikos būdais asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Kol kas pacientų saugos kultūra ir medicinos darbuotojų darbe patiriamo streso įveikos būdai nagrinėjami kaip dvi atskiros temos.
Pirmą kartą apie pacientų saugą pradėta kalbėti palyginti neseniai. 1999 m. Amerikos medicinos institutas (angl. „American Medicine Institute“) publikacijoje „Klysti yra žmogiška: saugesnė sveikatos priežiūra“ atkreipė dėmesį, kad dėl medikų klaidų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kasmet miršta nuo 40 000 iki 98 000 žmonių. Šis pranešimas tapo iššūkiu sveikatos priežiūros sistemai bei „kaltinimo ir bausmių kultūrai“, egzistuojančiai ir JAV, ir kitų šalių sveikatos priežiūros sistemose. Publikacijos autoriai įžvelgė naują sisteminį požiūrį į sveikatos paslaugų saugumą ir klaidų medicinoje prevenciją: „Klaidos yra organizacinių - sisteminių veiksnių ir prielaidų, o ne individualaus neprofesionalumo ar aplaidumo pasekmė“ (21).
Harvardo medicinos mokslininkų T. A. Brennanas ir bendraautorių atliktas tyrimas – vienas iš pagrindinių tyrimų, atkreipusių dėmesį į klaidų asmens sveikatos priežiūros įstaigose problemą. Mokslininkai išanalizavę 30 121 paciento medicinos dokumentus iš 51 Niujorko valstijos ligoninės nustatė, kad 3,7 proc. hospitalizacijos atvejų susiję su nepageidaujamais įvykiais (55). Taikant šio tyrimo metodologiją, vėliau tokio pobūdžio moksliniai tyrimai atlikti ir kitose šalyse: Didžiojoje Britanijoje (56), Naujojoje Zelandijoje (57), Danijoje (58) ir kt.
Kanadoje atliktas pacientų saugos kultūros tyrimas, siekiant įvertinti ryšį tarp darbuotojų pacientų saugos kultūros vertinimo ir sveikatos priežiūros paslaugų intensyviosios terapijos skyriuje vertinimo šeimos narių požiūriu. Nustatytas teigiamas ryšys tarp darbuotojų pozityvaus pacientų saugos kultūros vertinimo ir šeimos pasitenkinimo rodo, kad, tobulinant
30
organizacijos kultūrą, galima pagerinti šeimos narių pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis (59).
Vokietijoje atliktas tyrimas „Darbo valandos, darbinis stresas, pasitenkinimas darbu ir nelaimingų atsitikimų procentas medikų ir kitų medicinos darbuotojų tarpe“ nustatė, jog medikai, dirbantys daugiau nei 48 valandas per savaitę, turi dvigubai didesnę širdies infarkto riziką, dažniau patiria nelaimingus atsitikimus darbo ir ne darbo vietoje bei didesnį darbinį stresą. Taip pat nustatyta, jog darbe patiriamas stresas įtakoja asmeninių santykių kokybę, o darbinis klimatas tiesiogiai susijęs su požiūriu į saugumą ir į sveikatą (60).
Olandijoje atliktas tyrimas „Stresas, pasitenkinimas darbu ir profesinis perdegimas olandų medicinos darbuotojų imtyje“ atskleidė, jog 55% medicinos darbuotojų teigia patiriantys didžiulį stresą, kurio priežastys – šeimos ir darbo pareigų nesuderinamumas, nesugebėjimas atitikti profesinių standartų, emocinis perdegimas (61).
Lambert atliko eilę tyrimų, kurių rezultatai yra dažnai aptariami kitų autorių tyrimuose. Jis tyrinėjo darbo vietos stresorių, demografinių charakteristikų ir įveikimo strategijų įtaką fizinei ir psichologinei ligoninių slaugytojų sveikatai skirtingose šalyse (Japonijoje, Tailande, Pietų Korėjoje ir JAV) (54). Šis tyrimas parodė, kad slaugytojai turi panašius darbo vietos stresorius ir įveikimo strategijas. Skyrėsi tik fizinės bei psichologinės sveikatos prognozuojami požymiai. Vėliau Lambert atliko dar kelis panašius tyrimus. Vienas tokių tyrimų buvo atliktas Kinijoje (62). Tyrimo tikslas – nustatyti, kokie yra bendri stresoriai, pagrindiniai streso įveikimo būdai ir kokių kintamųjų (darbo vietos stresorių, streso įveikimo strategijų, psichologinių atsparumų ar demografinių charakteristikų) kombinacija geriausiai prognozuoja slaugytojų fizinę bei psichologinę sveikatą. Apklausoje dalyvavo 480 slaugytojų iš skirtingų didžiausių Kinijos miestų ligoninių. Kaip pagrindiniai stresoriai darbo vietoje buvo įvardyti darbo krūvis ir darbas su terminalinės būklės pacientais. Panašūs rezultatai buvo gauti ir kitame Lambert tyrime (54), kuriame buvo tiriami slaugytojai iš Japonijos, Pietų Korėjos ir JAV. Tai įrodo, kad pagrindiniai stresoriai skirtingose šalyse yra panašūs ir tarp svarbiausių yra darbo krūvis ir darbas su terminalinės būklės pacientais.
J. Bakanaitė 2014 m. atliko tyrimą, skirtą išsiaiškinti ligoninės gydytojų ir slaugytojų požiūriui į pacientų saugos gerinimo galimybes. Autorė nustatė, kad didžioji dauguma medicinos darbuotojų mano, jog sveikatos priežiūros profesionalus bei pacientus mokyti apie pacientų saugą yra svarbu. Daugiau negu pusė tiriamųjų teigia, kad tinkamiausia yra privaloma nepageidaujamų įvykių registravimo sistema, kuriai būdingas konfidencialumas. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis gydytojų negu slaugytojų mano, kad pacientus mokyti jų saugos klausimais yra labai svarbu.
31
Taip pat didesnė dalis gydytojų kaip tinkamiausią įvardija privalomą nepageidaujamų įvykių registravimo sistemą, o didesnė dalis slaugytojų teigia, kad sistemai turėtų būti būdingas konfidencialumas (63).
Asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į pacientų saugą bendrojo pobūdžio ligoninėse vertinimą Lietuvoje 2015 m. atliko L. Marmienė. Autorė nustatė, kad sveikatos priežiūros specialistų požiūris į pacientų saugos kultūrą yra nepakankamai pozityvus. Nepalankiai vertinama aplinka nepageidaujamiems įvykiams ir neatitiktims registruoti, sveikatos priežiūros specialistai jaučiasi nesaugūs pranešdami apie nesėkmes. Palankiausiai vertinamas komandinis darbas, rečiau pritariama teiginiams apie bendravimo atvirumą ir tinkamus ligoninės vadovybės veiksmus, susijusius su pacientų sauga. Asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūris į pacientų saugos kultūrą priklauso nuo ligoninės, kurioje jie dirba, lygmens. Neatitikčių valdymas, diskusijos apie nepageidaujamus įvykius ir neatitiktis, darbuotojų skatinimas registruoti neatitiktis aktyviausiai vyko respublikos lygmens ligoninėse (64).
K. Liutkevičiūtės ir O. Riklikienės darbe formuluojama išvada, kad klaidą medicinoje lemia ne vieno žmogaus neteisėti veiksmai, o daugelis kitų veiksnių: organizacinių, ekonominių, darbo vietos ir aplinkos, žmogiškųjų (45).
Išsivysčiusiose šalyse jau nuo XX a. pradžios stresui darbe, kaip ypač aktualiai profesinės sveikatos problemai, skiriamas ypatingas dėmesys. Streso reiškinys daugiausia tirtas psichologijos, medicinos mokslų srityje, tačiau vis dažniau šis klausimas keliamas darbo psichologijos, vadybos mokslų tyrimuose. Įvairių pasaulio šalių institutuose ir universitetuose yra vykdomi tyrimai, išskiriant sąrašus specialybių, kurių darbuotojai stresą patiria dažniausiai. Tokiuose sąrašuose medicinos darbuotojų profesija visuomet užima ne žemesnę nei penktą vietą (65). Pagrindinė visų medicinos darbuotojų užduotis – užtikrinti kiek įmanoma geresnę paciento savijautą.
Analizuojant mokslinius tyrimus, susijusius su darbe patiriamo streso pobūdžiu ir streso įveikos būdais, tenka konstatuoti, kad dažniausiai tiriami slaugytojų darbe patiriamo streso emociniai veiksniai: įvairaus pobūdžio (psichologinio, fizinio ar kita) smurto apraiškos, slaugytojų vidinių nuostatų prieštaravimai bei nepasitenkinimas darbu ar atlyginimu.
V. Ožeraitienės ir bendraautorių (2015) tyrimas atskleidė, jog dirbdami su psichomotoriškai sujaudintais pacientais slaugytojai jautė verbalinį smurtą, fizinį smurtą ir patyrė tai kelis kartus per savaitę. Dažniausia verbalinė agresija pasireiškė keiksmažodžiais. Priekabiavimą patyrė 80 proc., bauginimą ir gąsdinimą – 65,3 proc., grasinimus – 45,3 proc. slaugytojų.
32
Dažniausia fizinio smurto apraiška buvo rankų griebimas iki skausmo, spardymas kojomis, spjūviai į veidą, kandžiojimas, smūgiavimas bei seksualinis priekabiavimas (66).
A. Alčauskienės (2014) atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis slaugytojų, dirbančių skubios pagalbos skyriuje, susiduria su užgauliojimais ir daugiau nei du trečdaliai patiria grasinimus iš pacientų, tarp kurių dominuoja neblaivūs, narkotines medžiagas vartojantys, vyriškos lyties atstovai. Dažniausiai smurtą patiria slaugytojai, dirbantys nuo 18 val. iki 24 val. (67).
N.Istominos ir bendraautorių (2011) atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog slaugytojų darbo aplinka, slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, nėra saugi, o tai neigiamai veikia jų savijautą, - beveik 87 proc. slaugytojų darbe patiria stresą (68).
V. Jakubynaitės ir V. Ožeraitienės (2013) atlikto tyrimo duomenimis, slaugytojoms, patyrusioms fizinį ar psichologinį smurtą, dažniau pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai nei smurto darbe nepatyrusioms slaugytojoms (69).
Kaip teigia G. Jonikienė ir V. Grigaliūnienė (2014), per mažas atlygis už darbą bei ilgos darbo valandos tiesiogiai veikia slaugytojų emocinę sveikatą (70).
A.Kazimėnienės ir V.Grigaliūnienės (2015) atlikto tyrimo rezultatai patvirtino A ir B tipo asmenybės elgsenos teoriją, teigiančią, jog A tipo asmenybės elgesys yra save žalojantis ir jį būtina keisti į B tipo elgesį. Tiriant operacinės slaugytojų patiriamo streso raišką nustatyta, jog operacinės slaugytojų reakcija į streso veiksnius priklauso nuo asmenybės elgesio tipo. Mokslininkų teigimu, svarbus aspektas, nuo kurio priklauso psichologinė komandos atmosfera, jos veiklos rezultatai, operacijos sėkmė ir paciento sveikata, yra A ir B asmenybės tipų atstovų bendradarbiavimas, tarpusavio pagalba operacinės slaugytojų darbe (71).
D.Krušinskaitės (2013) atlikto tyrimo duomenimis, darbe patiriamo streso dažnumas buvo reikšmingai susijęs su slaugytojų amžiumi ir darbo krūviu: stresinės situacijos dažniau pasireiškia jaunesnio amžiaus ir didesniu krūviu dirbančioms slaugytojoms (72).
V. Kandrašovienės (2016) atlikto tyrimo rezultatai patvirtino slaugytojų amžiaus ir darbe patiriamo streso sąsajas: jaunesnio amžiaus psichikos sveikatos slaugos specialistai didesnį stresą darbe jautė dėl praktikinių gebėjimų, žinių bei požiūrio į psichiatrinę slaugą, o vyresnio amžiaus slaugytojams didesnį stresą kėlė požiūrių į slaugą skirtumai tarp kitų slaugytojų ir medicinos personalo (73).
K. Lementauskaitė 2015 m. atliko tyrimą ,,Medicinos personalo patiriamas profesinis stresas regioninėje ligoninėje“ ir nustatė, kad tiriamiesiems dažniausiai stresą sukėlė tokie veiksniai: grasinimai, kad pablogės darbo sąlygos; netikėti, staigūs darbinių situacijų pokyčiai; bloga vadovavimo kokybė; netinkamas darbo organizavimas; per didelis darbo krūvis; nepagrįsta
33
atsakomybė už nevaldomas situacijas darbe; darbas su sunkios būklės pacientais; konfliktai su pacientais; informacijos stoka apie pacientų būklę; didesnė dalis vyresnio amžiaus (nuo 55 metų) medicinos personalo patiria stresą ir “profesinį perdegimo” sindromą, kurių intensyvumas ir dažnis priklauso nuo tiriamųjų amžiaus, išsilavinimo bei darbo vietos – ligoninės skyriaus. Personalas geba įvertinti savo patiriamo streso priežastis, tačiau regioninės ligoninės administracija neskiria ypatingo dėmesio darbuotojų būklės analizavimui ar darbo sąlygų gerinimui (74).
Gydytojų darbe patiriamas stresas ir jo valdymas dažniausiai analizuojamas atsižvelgiant į specialybę. Šeimos gydytojo darbe patiriamas stresas ir jo valdymas analizuotas I. Ramanauskienės 2010 metais, siekiant įvertinti šeimos gydytojų darbe patiriamą stresą, veiksnius, streso pasireiškimo dažnį bei streso valdymą. Tyrimo metu nustatyta, kad tyrimo dalyviams stresą įveikti dažniausiai padeda sportas (72,3 proc.), sveika gyvensena (58,8 proc.). Neigiamus streso slopinimo būdus renkasi apie 5 - 10 proc. respondentų. Psichologinę pagalbą stresui valdyti pasitelkia tik 8,8 proc. respondentų. Daugiau negu pusės tyrime dalyvavusių gydytojų teigimu, jų patiriamo darbe streso dažnumas nėra didesnis nei kitų žmonių (75).
Dažniau analizuojama tema medicinos darbuotojų perdegimo sindromas, kuris yra tiesiogiai susijęs su stresu, išsekimu, emocijomis, įtampa dirbant bei nepakankamu poilsiu. Nustatyta, kad tie sveikatos priežiūros specialistai, kurie pasižymi emociniu stabilumu, moka atsipalaiduoti, turi daugiau dvasinių jėgų ir patyrimo kovoti su streso grėsme, yra ištvermingesni, morališkai tvirtesni, gali padėti ne tik sau, bet ir kitiems kolegoms valdyti sudėtingas situacijas. Bendras darbas komandoje, sutarimas su kolegomis ir savitarpio pagalba, įsiklausymas į kito nuomonę yra tie veiklos elementai, be kurių sklandus darbas neįsivaizduojamas (76). Pejušković B., Lečić-Toševski D., Priebe S., Tošković O. (2011) teigimu, svarbu skatinti medicinos darbuotojų fizinį aktyvumą, taip pat įvairius terapijos metodus (77).
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje trūksta tyrimų, kuriuose valstybės mastu būtų nagrinėjamos pacientų saugos kultūros problemos ir medicinos darbuotojų profesinėje veikloje patiriamo streso įveikos būdai. Nesant politinės valios kurti ne baimės, kaltinimo, o atvirą, tarpusavio pasitikėjimu paremtą kultūrą, neskiriant lėšų pacientų saugos gerinimui, informacijos platinimui apie pacientų saugos kultūrą, mokymo programų rengimui ir įgyvendinimui, pacientų saugos kultūros gerinimo tolimesni žingsniai Lietuvoje lėti (46).
