LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

VIDAUS LIGŲ KLINIKA

VIKTORIJA BALČIŪNAITĖ

ALERGINĖS LIGOS IR JOMS BŪDINGI SIMPTOMAI VYRESNIAME AMŽIUJE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Doc. Dr. Palmira Leišytė

TURINYS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

SANTRUMPOS ... 7

SĄVOKOS ...7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1 Demografiniai senėjimo aspektai ... 11

1.2 Funkciniai senėjimo ypatumai ... 12

1.3 Dažniausių alerginių ligų ir joms būdingų simptomų paplitimo ypatumai ... 13

1.3.1 Alerginis rinitas ir bronchinė astma ... 14

1.3.2 Odos alerginės ligos ... 14

1.3.3 Maisto alergija ... 16

1.4 Alerginių ligų ir joms būdingų simptomų rizikos veiksniai ... 16

1.4.1 Rūkymas ... 16

1.4.2 Alkoholis ...17

1.4.3 Oro taršos ir globalinio atšilimo poveikis ... 17

2. TYRIMO METODIKA ... 19

3. REZULTATAI ... 20

3.1. Tiriamųjų imtis ir charakteristika ... 20

3.2. Alerginių ligų dažnis ... 20

3.3. Alerginėms ligoms būdingų simptomų dažnis ... 21

3.4. Alerginėms ligoms būdingų simptomų trukmė ir intensyvumas ... 24

3.5. Gretutinės ligos ir jų dažnis ... 25

3.6.1 Polipragmazija, vitaminas D, alerginė šeimos ananmezė ir alerginės ligos bei joms būdingi

simptomai ... 26

3.6.2 Rūkymas ir padidėjusio jautrumo būklės bei joms būdingi simptomai ... 27

3.6.3 Alkoholis ir padidėjusio jautrumo būklės bei joms būdingi simptomai ... 28

3.6.5 Oro tarša ir padidėjusio jautrumo būklės bei joms būdingi simptomai ... 28

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30 IŠVADOS ... 31 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33 PRIEDAI ... 36

SANTRAUKA

Viktorijos Balčiūnaitės magistro baigiamasis darbas – Alerginės ligos ir joms būdingi simptomai vyresniame amžiuje.

Tyrimo tikslas. Įvertinti alerginių ligų eigos ypatumus ir alerginėms ligoms būdingų simptomų

dažnį vyresniame amžiuje.

Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti alerginių ligų dažnį tarp hospitalizuotų pacientų. 2. Nustatyti

alerginėms ligoms būdingų simptomų dažnį bei eigos ypatumus tarp vyresnio amžiaus pacientų. 2. Įvertinti alerginių ligų eigos ypatumus tarp vyresnio amžiaus pacientų. 3. Įvertinti alerginėms ligoms būdingų simptomų sąsajas su kitomis vyresnio amžiaus pacientų ligomis. 4. Įvertinti alerginėms ligoms būdingų simptomų sąsajas su galimais rizikos veiksniais.

Tyrimo metodai ir dalyviai. Buvo atsitiktinai apklausiami vyresnio amžiaus (virš 65 metų)

pacientai, besigydantys Kauno klinikinės ir Respublikinės Šiaulių ligoninių skyriuose, nuo 2017 metų lapkričio iki 2018 metų kovo mėnesio. Prieš apklausą buvo atliekamas pacientų protinės būklės trumpas tyrimas (MMSE). Adaptuotas (The European Community Respiratory Health sukurta anketa) klausimynas užpildytas tiems, kurių MMSE rezultatai didesni nei 20 balų. Visi duomenys buvo renkami ir apdorojami su Excel 2013 bei statistinės duomenų analizės programos SPSS 23.0 versija.

Tyrimo rezultatai: Buvo apklaustos 97 moterys (55,4 %) ir 78 vyrai (44,6 %), kurių amžiaus

vidurkis – 72,42±7,59 metai. Anamnezėje tik 7,4 % (n=13) buvo nustatyta alerginė liga. Dažniausiai pacientai skundėsi odos niežuliu (25,1 %, n=44) ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms būdingais simptomais: nosies užgulimu (24,0 %, n=42) ir varvėjimu iš nosies (20,0 %, n=35). Gautos varvėjimo iš nosies (r=0,413, p=0,021), užgulusios nosies (r=0,409, p=0,008) ir odos niežulio (r=0,461, p=0,002) vidutinio stiprumo teigiamos Spirmeno korealiacijos. Gretutinių ligų skaičius korealiavo su alerginėms ligoms būdingų simptomų skaičiumi (r=0,418, p<0,001). Alerginėmis ligomis sergantys pacientai vidutiniškai daugiau surūkė cigarečių per parą nei nesergantieji (p=0,001). Pastebėta sąsaja tarp surūkytų cigarečių skaičiaus per parą bei dabartinio oro taršos intensyvumo įvertinimo ir alergijoms būdingų simptomų skaičiaus (r=0,333, p=0,009; r=0,390, p<0,001).

Išvados: Tik 7,4 % pacientams buvo nustatyta alerginė liga. Dažniausiai nurodyti odos niežulio ir

viršutiniams kvėpavimo takams būdingi simptomai. Kuo ilgiau pacientus vargino šie simptomai, tuo jie buvo intensyvesni. Alergijoms būdingų simptomų skaičius didėja, daugėjant gretutinių ligų skaičiui, didėjant oro taršai. Rūkymas ir oro tarša – pagrindiniai išsiaiškinti alerginių ligų ir joms būdingų simptomų rizikos veiksniai tarp tyrimo dalyvių.

SUMMARY

Master thesis of Viktorija Balčiūnaitė.Allergic Diseases and Their Symptoms in The Older Age Patients.

Aim of the study. Evaluate peculiarities of allergic diseases’ course and frequency of characteristic

symptoms of allergic diseases in the elderly.

Objective. 1. Determine the incidence rate of allergic diseases among hospitalized patients. 2.

Determine the frequency of allergic disease related symptoms and the peculiarities of their progression among elderly patients. 3. Evaluate the relationship between allergy related symptoms and other diseases of the elderly. 4. Assess relationship between the symptoms of allergic diseases and potential risk factors.

Methods and participants: A randomized survey of elderly patients (over 65 y/o) undergoing

treatment at Kaunas Clinical and Šiauliai Republican Hospitals from November 2017 to March 2018 was conducted A brief evaluation of the patients’ mental state (MMSE) was performed prior to the survey. An adapted questionnaire (The European Community Respiratory Health Questionnaire) was filled out for those whose MMSE score exceeded 20 points. All data was collected and processed using Excel 2013 and the statistical data analysis program SPSS v.23.0.

Results: 97 women (55.4%) and 78 men (44.6%) were interviewed, with an average age of 72.42

± 7.59 years. Only 7.4% (n = 13) had previously diagnosed allergic disorder. Most frequent complaint was skin pruritus (25.1%, n = 44) and upper respiratory disease symptoms: nasal congestion (24.0%, n = 42) and rhinorrhoea (20.0%, n = 35). A medium correlation of Spearman correlation was observed in rhinorrhoea (r = 0.413, p = 0.021), nasal congestion (r = 0.409, p = 0.008) and skin pruritus (r = 0.461, p = 0.002). The number of symptoms characteristic of allergic diseases correlated with the number of concomitant diseases (r = 0.418, p <0.001). Patients with allergic diseases smoked on average more cigarettes per day than patients without allergies (p = 0.001). Correlation between the number of smoked cigarettes per day, current air pollution intensity and allergy-specific symptoms’ count (r = 0.333, p = 0.009, r = 0.390, p <0.001) was observed.

Conclusions: Only 7.4% of patients had an allergic disease. The most common symptoms were

skin pruritus and those of upper respiratory tract infection. The longer the patients suffered from these symptoms, the more intense they were. Those with more concomitant illnesses also showed symptoms common to allergic diseases. Smoking and air pollution are major identified risk factors for allergic diseases and their symptoms among participants in the study.

PADĖKA

Už pagalbą, pastabas ir pasiūlymus rengiant šį darbą, norėčiau padėkoti savo darbo vadovei – doc. dr. Palmirai Leišytei.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Darbui gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-164. Leidimo išdavimo data – 2017-11-04.

SANTRUMPOS

MMSE – Mini Metal State Examination AKD – alerginis kontaktinis dermatitas AD – atopinis dermatitas

SĄVOKOS

Demografinės senatvės koeficientas – 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis

šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus;

Kserozė – tai nenormalus odos ir gleivinių išsausėjimas, pasireiškiantis odos šiurkštumu, grubumu,

sausumu, o kartais ir įtrūkimais.

MMSE (angl. Mini Metal State Examination) – protinės būklės trumpas tyrimas, skirtas įvertinti

pažintines funkcijas.

Polipragmazija – tai penkių ir daugiau vaistų vartojimas vienu metu. Senyvo amžiaus gyventojai – 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai.

ĮVADAS

Gyventojų senėjimas yra išskirtinai XX ir XXI a. reiškinys, kurį lemia ilgėjanti pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmė ir didėjantis jų skaičius [1]. Šiuo metu mūsų planetoje gyvena apie 962 milijonai 60 metų ir vyresnių gyventojų ir tai sudaro 13 % visos žmonių populiacijos. Prognozuojama, kad šis skaičius iki 2050 metų padvigubės, o iki 2100 metų netgi patrigubės [2].

Jungtinės Tautos ir demografai pagyvenusiais žmonėmis laiko 60 metų ir vyresnius žmones. Tačiau neretai brėžiama ir 65 metų riba. Kai kada pagyvenusiais žmonėmis laikomi pensinio amžiaus asmenys, tačiau šiuo atveju būtų sunku lyginti įvairių šalių statistinius rodiklius, nes pensinis amžius įvairiose šalyse yra skirtingas [3, 4]. Pasaulio populiacija, vyresnė nei 60 metų, auga labai greitai ir tai yra maždaug apie 3 % per metus. Be Japonijos, ypač ryškus gyventojų senėjimas Europoje – šiuo metu pagyvenusių gyventojų (virš 60 metų) dalis sudaro 25 % [4]. Remiantis PSO Europos regioninio biuro duomenimis, Lietuvos demografiniai rodikliai taip pat rodo didėjančią pagyvenusių asmenų dalį. 2005 metais vyresnių nei 65 m. amžiaus gyventojų populiacija Lietuvoje sudarė 16,1 %, 2010 m. – 17,6 %, 2014 m. 18,6 % [5]. Pagal Lietuvos statistikos departamento išankstinius duomenis, 2018 metų pradžioje pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnių) gyveno 552,3 tūkst. Tai sudaro 19,7 % visų gyventojų skaičiaus [6]. Iš pateiktų duomenų matyti, kad populiacijos senėjimas intensyvėja ir parodo, kodėl tai yra viena iš aktualiausių visuomenės problemų.

Pagyvenusiems žmonėms būdinga dauginė patologija ir polipragmazija, atipiška ligų eiga. Su amžiumi taip pat daugėja ir psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas, demencija [7, 8]. Ne išimtis yra ir alerginių ligų bei alerginėms ligoms būdingų simptomų atsiradimas senyvo amžiaus žmonėms, kas smarkiai paveikia pacientų gyvenimo kokybę. Prie problemos aktualumo prisideda ir tai, kad specialistams pasunkėja ligų diferencinė diagnostika dėl pacientų jaučiamų daugybės simptomų, kurie gali būti atsiradę dėl įvairiausių priežasčių. Deja, bet didžiausi pasaulyje epidemiologiniai tyrimai alerginių ligų paplitimui ir ypatumams nustatyti atliekami dažniausiai vaikų populiacijoje. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tokio masto tyrimų, alerginių ligų dėsningumams nustatyti, vyresniame amžiuje trūksta. Taip pat, daugumą tyrimų negalima lyginti tarpusavyje, nes yra naudojami skirtingi diagnostikos kriterijai, tyrimo atlikimo metodikos, stebėjimo laikotarpiai. Todėl visapusiškam alerginių ligų etiologijos ir patogenezės supratimui turi būti atliekami ilgalaikiai populiaciniai epidemiologiniai tyrimai skirtingose pasaulio šalyse, panaudojant vienodas tyrimo metodikas.

Pagrindinis šio darbo tikslas – ištirti alerginių ligų ir joms būdingų simptomų ypatumus tarp vyresnio amžiaus žmonių, besigydančių Kauno klinikinės ligoninės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės terapinio ir chirurginio profilio skyriuose, Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti alerginių ligų ir joms būdingų simptomų dažnį, jų instensyvumo kitimus, ryšį su galimais rizikos veiksniais.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti alerginių ligų eigos ypatumus ir alerginėms ligoms būdingų simptomų

dažnį vyresniame amžiuje.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti alerginių ligų dažnį tarp hospitalizuotų pacientų.

2. Nustatyti alerginėms ligoms būdingų simptomų dažnį bei eigos ypatumus tarp vyresnio amžiaus pacientų.

3. Įvertinti alerginėms ligoms būdingų simptomų sąsajas su kitomis vyresnio amžiaus pacientų ligomis.

4. Įvertinti alerginėms ligoms būdingų simptomų sąsajas su galimais rizikos veiksniais.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Demografiniai senėjimo aspektai

Apžvelgus paskutinius Lietuvos demografinius duomenis, matomas sparčiai progresuojantis gyventojų senėjimas [9]. Remiantis Higienos instituto pateiktais skaičiais, 2014 m. skirtingose Lietuvos savivaldybėse 60 m. ir vyresni asmenys sudarė nuo penktadalio iki trečdalio savivaldybės gyventojų. Kaip matyti 1 pav., demografinės senatvės koeficientas nuo 2005 m. iki 2014 m. kasmet tolydžiai didėjo. 2017 m. pradžioje 550,2 tūkst. (19,3 %) nuolatinių gyventojų buvo pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonės. Palyginti su 2016 m. pradžia, šalyje pagyvenusių žmonių skaičius padidėjo 1,7 tūkst. (0,3 %) [10]. Taip pat, miestuose vyresnio amžiaus asmenų gyveno 2 kartus daugiau nei kaimuose. Šiuos demografinius pokyčius lemia trys pagrindiniai veiksniai: gimstamumo mažėjimas, gyvenimo trukmės ilgėjimas ir migracija [11].

1 pav. Demografinio senatvės koeficiento pokyčiai Lietuvoje 2005-2014 m. pradžioje. [10] Apibendrinant galima teigti, kad senyvo amžiaus žmonių gausėjimas yra ir bus reikšmingas veiksnys, lemiantis kertinius visuomenės ekonominio ir socialinio gyvenimo pokyčius. Todėl reikalinga daugiau dėmesio skirti pagyvenusių žmonių problemoms ir poreikiams.

1.2 Funkciniai senėjimo ypatumai

Įvairaus amžiaus žmogaus anatominės ir fiziologinės ypatybės skiriasi. Žmogui gimus, augant, bręstant ir senstant, vyksta organų ir organizmo sistemų pokyčiai, kurie lemia fiziologinius ir psichologinius sutrikimus. Su amžiumi mažėja ir širdies sistemos adaptacijos galimybės, silpsta organizmo kompensaciniai mechanizmai [12]. Atsiranda įvairūs funkciniai ir morfologiniai pokyčiai griaučių ir raumenų organų sistemose, virškinimo, kvėpavimo ir šlapimo sistemose. Susilpnėja koordinacija, rega ir klausa. Pagyvenusių žmonių sveikatos ir gebėjimų netektys yra susijusios su neišvengiamais kūno ir jo funkcijų pokyčiais. Kaip pateikta 1 lentelėje, pagrindiniai pokyčiai vyksta septyniose žmogaus funkcinėse sistemose.

1 lentelė. Funkciniai pakitimai senstant [12]

Funkcinė sistema Senėjimo pokyčiai

Skeleto – raumenų sistema

Senstant raumenų masė mažėja, sparčiai daugėja riebalų masė. Žymūs skaidulinių audinių pokyčiai. Kūno raumenys netenka jėgos lankstumo, elastingumo. Mažėja kūno masė.

Judėjimo atramos sistema

Nykstant stuburo tarpslanksteliniam audiniui, mažėja ūgis. Esant osteoporozei, kaulai tampa labai trapūs ir lūžta 2 kartus greičiau. Trinka pusiausvyra, orientacija, atrama.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Mažėja kraujagyslių elastingumas. Silpsta širdis ir dėl kraujagyslių sienelių pasidengimo kietomis lipidų plokštelėmis, mažėjant jų spindžiui, didėja arterinis kraujospūdis.

Kvėpavimo sistema Mažėja plaučių gyvybinis tūris, kraujas mažiau prisotinamas deguonimi. Todėl, esant didesniam fiziniam krūviui, dūstama.

Nervų sistema

Pokyčiai pasireiškia centrinėje ir periferinėje nervų sistemose. Lėtėja informacijos priėmimas ir perdavimas. Blogėja atmintis. Lėtėja reakcija ir refleksai. Pakitimai nervų sistemoje lemia jutimus: klausą, skonį, uoslę, lytėjimą, regą. Dažni miego sutrikimai.

Virškinimo sistema

Pokyčiai pasireiškia stemplės ir skrandžio sienelių plonėjimu, lėtesniu maisto patekimu į skrandį, mažesniu virškinimo sulčių išskyrimu, sulėtėjusiu virškinimo procesu. Dažni įvairūs virškinimo sistemos susirgimai. Silpnėja žarnyno funkcija, mažėja maisto

medžiagų pasisavinimas per kraują. Mažėjant kepenų apimčiai ir svoriui, blogėja kraujo ir limfos apytaka.

Šalinimo sistema

Mažėja inkstų apimtis ir svoris, dėl to išfiltruojama iki 50 proc. mažiau kraujo. Dėl sustorėjusių inkstų sienelių, sumažėja šlapimo pūslės tūris. Dėl pakitimų šlapimo takuose bei funkcinių,

neurologinių, psichologinių, sutrikimų dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas.

Apibendrinant galima teigti, kad senėjimas yra natūralus visą gyvenimą besitęsiantis procesas, sąlygotas genetikos ir žmogaus gyvenimo būdo. Kadangi silpnėjant sveikatai organizmas anksčiau ar vėliau nebepajėgia pasipriešinti ligoms ir negalėms, sulaukus vyresnio amžiaus, daugelį pradeda varginti įvairūs sveikatos sutrikimai. Pastebėta, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms, kas penkerius metus prisideda po vieną lėtinę neinfekcinę ligą. Tai apsunkina gydymo pritaikymo galimybes ir diagnostiką [8, 13].

1.3 Dažniausių alerginių ligų ir joms būdingų simptomų paplitimo ypatumai

Nors pirmą kartą hieroglifais aprašyta grėsminga alerginė reakcija yra Egipto papiruse (2641m. pr. Kr.), o Eberso papiruse apibūdintas net astmos gydymas, visgi pats alergologijos mokslas daugiausia išvystytas tik dvidešimtajame amžiuje. Tik 1906 metais alergijos terminą (iš gr. kalbos allos- kitas, pasikeitęs, ergeia- veikimas) pakitusiam reaktyvumui apbūdinti pasiūlė austrų pediatras C. J. von Pirquet ir šiandieniniame moderniame pasaulyje šią sąvoką tenka išgirsti vis dažniau [14]. Alerginių ligų aktualumą ir svarbumą parodo statistika. EAACI duomenimis, alerginės ligos paliečia daugiau nei vieną milijardą pasaulio žmonių. Daugiausiai susirgimų skaičius išaugo per paskutinius 20-30 metų, o jei sergamumas didės tokiais pat tempais kaip iki šiol, 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs 4 milijardai pasaulio žmonių. Todėl alergija dažnai dar vadinama XXI a. epidemija [15]. Dėl šios priežasties tampa vis svarbiau pažinti alergines ligas ir joms būdingus simptomus, nes tai – aktuali visuomenės sveikatos problema.

Alergija yra neįprasta reakcija į aplinkoje esančias mums įprastas medžiagas: maisto produktus, namų dulkes, mikroskopinius grybus, augalų žiedadulkes, naminių gyvūnėlių kailį, buitines chemines medžiagas, vaistus ir kt. Alergijos terminas laiko atžvilgiu šiek tiek pakito ir dabar šis terminas yra tolygus padidėjusiam jautrumui; alergija, arba padidėjęs jautrumas, ‒ tai sustiprėjęs imuninės sistemos atsakas į

išorines antigenines ar alergines medžiagas [16]. Senyvame amžiuje padidėjusio jautrumo reakcijoms atsirasti ypač daug įtakos turi gretutinės ligos, polifarmacija ir šalutiniai vaistų poveikiai [17].

1.3.1 Alerginis rinitas ir bronchinė astma

Rinitas yra vienas iš dažniausių sveikatos sutrikimų ir gali pasireikšti bet kurioje amžiaus grupėje. JAV epizodinio arba nuolatinio alerginio rinito simptomų, tokių kaip čiaudulys, sloga arba užgulta nosis, paplitimas yra 10,0 ‒ 30,0 % tarp suaugusiųjų ir 20,0 ‒ 40,0 % tarp vaikų, o alerginis rinitas yra šeštoje vietoje tarp dažniausių lėtinių susirgimų [18, 19]. Per pastaruosius tris dešimtmečius stebėtas alerginio rinito paplitimo didėjimas pramoninėse pasaulio šalyse, o Anglijoje, Švedijoje ir Australijoje pranešama apie paplitimo padvigubėjimą [19]. Nustatyta, kad Jungtinėse Valstijose net 32 % senyvo amžiaus žmonių skundžiasi nosies varvėjimu [20]. Kita vertus, esant su amžiumi susijusiais nosies gleivinės pakitimams, alerginis rinitas gali būti vyresniems per dažnai klaidingai diagnozuotas.

Astma yra lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, kuri priklauso nuo genetinių ir aplinkos veiksnių [21]. Nacionalinio astmos tyrimo (1995-1997 m.) duomenimis, bronchų astmos paplitimas buvo 20,7 % tarp 2 ‒ 15 m., 13,6 % tarp 16 ‒ 44 m. ir tik 10,0 % vyresnių negu 45 metų amžiaus piliečių [22]. Jungtinėje Karalystėje bronchų astma serga 10,1 mln. žmonių, tai sudaro 16,1 % visos populiacijos ir yra didžiausias skaičius pasaulyje [23]. Skandinavijoje ir Vakarų Europoje bronchų astma serga 20,6 mln. žmonių, tai yra 5,5 % populiacijos [23]. Ir nors švokštimas, dusulys, krūtinės spaudimas yra tipiniai astmai būdingi simptomai, jie taip pat gali vyresnio amžiaus pacientams pasireikšti sergant obstrukcine plaučių liga, širdies nepakankamumu, plaučių embolija, vėžiniais susirgimais, esant gastroezofaginiam refliuksui [24].

1.3.2 Odos alerginės ligos

Senstant sutrinka odos išorinio sluoksnio natūralių aliejų gamyba, todėl oda netenka daug drėgmės, dėl sulėtėjusio epidermio atsinaujinimo greičio ji plonėja, prarandamas apsauginis poodinių riebalų sluoksnis, todėl oda tampa vis labiau pažeidžiama, atsiranda sąlygos pasireikšti įvairioms odos ligoms ir niežėjimui – dažniausiam vyresnių nei 65 metų žmonių odos nusiskundimui [25]. Niežėjimas yra simptomas, ne liga. Jo subjektyvų pojūtį gali sukelti daugelis odos (atopinis dermatitas, žvynelinė) bei sisteminių ligų (cukrinis diabetas, hipotireozė, kepenų cirozė, lėtinis inkstų nepakankamumas). Niežėjimas

patofiziologiškai gali pasireikšti dėl odos nervinių galūnėlių dirginimo (derminis), aferentinių nervų laidų pažeidimo (neuropatinis), impulsų kylimo centrinėje nervų sistemoje, nesant neuronų pažeidimo (neurogeninis), sergant psichikos ligomis (psichogeninis) ir dėl kelių priežasčių vienu metu (mišrus) [26]. Odos sausumui, arba kitaip kserozei, atsirasti įtakos turi medikamentų vartojimas (diuretikai, opiatai, aspirinas, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai), dažnas maudimasis, netinkama mityba, įvairūs aplinkos veiksniai (šaltas oras, kondicionieriai) ir kita [28, 27]. Dėl tokių su amžiumi susijusių pokyčių audiniuose, aplinkos veiksnių padidėja epitelinio barjero pralaidumas, kuris sudaro sąlygas antigenams lengviau patekti į organizmą ir ilgainiui vystosi lėtinis uždegiminis procesas [29]. Tai padidina riziką atsirasti infekcijoms, kartu ir suaktyvina imuninį atsaką.

Alerginis kontaktinis dermatitas (AKD) vyresniame amžiuje yra retas susirgimas [30, 31]. Jį gali sukelti vietiniai medikamentai, vartojami gydant kojų opas, ar parafenilenediaminas, kuris įeina į juodų plaukų dažų sudėtį [30].

Dilgėlinė (su ar be angioedemos), ypač lėtinė spontaninė dilgėlinė, yra dažna vyresnio amžiaus žmonėms. Angioedema be dilgėlinės bėrimo gali būti dėl bradikinino produkcijos padidėjimo. Išskirtiniais atvejais, esant paveldėtai C1 inhibitoriaus (HAE-C1-INH) stokai, angioedemos pradžia būna vyresniame amžiuje. Kita vertus, įgyto C1 inhibotoriaus (AAE-C1-INH) stoka dažniau pasireiškia senyvo amžiaus žmonėms. Nustatyta, kad vartojantiems angiotenziną konvertuojančio fermento inbitorius, angioedemos dažnis yra 0,1-2,2 %. Todėl ši liga turi būti įtarta visiems pacientams, vartojantiems šiuos medikamentus [32]. Visais atvejais reikia atkreipti dėmesį į vartojamų medikamentų sukeltus šalutinius poveikius. Kol kas nėra išsiaiškinta, ar šių reiškinių atsiradimui turi įtakos vartojamų vaistų kiekis bei pakitęs jų metabolizmas ir išskyrimas [33].

Nors atopinis dermatitas (AD) yra itin retas susirgimas tarp senyvo amžiaus žmonių lyginant su vaikais ir jaunais suaugusiais žmonėmis, industrializuotose šalyse sergamumas AD dažnėja senėjant populiacijai. Neseniai buvo išskirti nauji AD subtipai ir aprašyti, kaip pasireiškia senyvo amžiaus pacientams. AD lydintis niežėjimas vyresniems nebūna taip išreikštas, o odos pažeidimai gali būti nuo paprasčiausios eritemos iki sunkios lichenifikacijos, kuri alkūnių ir kelio raukšlių yra mažiau būdinga negu suaugusiesiems [34, 35]. Taip pat, dažniau sergančių AD pasitaiko vyrų nei moterų. Diagnozuojant AD vyresniame amžiuje kyla sunkumų, nes kaip minėta anksčiau, tokie pacientai gali jausti niežėjimą dėl daugelio priežasčių. Todėl reikia daugiau objektyvių ir specifiškesnių kriterijų, nei dabar naudojami standartiniai klinikiniai kriterijai, norint diagnozuoti AD vyresniems pacientams. Tolimesnės studijos turėtų būti atliekamos norint suprasti IgE reikšmę alerginių ligų atsiradimui vyresniame amžiuje [36].

1.3.3 Maisto alergija

Su amžiumi kinta virškinamojo trakto vietinis imuninis atsakas, sumažėja IgA sekrecija, žarnyno pralaidumas padidėja, dėl ko didėja rizika atsirasti maisto alergijai. Kaip ir kitos alergijos, maisto alergija taip pat dažnėja vyresniame amžiuje, tačiau ji gali būti užslepiama simptomų, atsirandančių dėl anatominių ir funkcinių pokyčių, vitamino D trūkumo ar vartojamų vaistų šalutinio poveikio, mikroelementų trūkumo (geležies, zinko) [37, 38]. Kitas rizikos veiksnys maisto alergijai pasireiškti yra sutrikęs virškinimas dėl atrofinio gastrito bei vartojami anticidiniai medikamentai. Protonų siurblio inhibitoriai yra dažniausiai vartojami vaistai tarp vyresnio amžiaus žmonių. Nustatyta, kad Italijoje 40,9 % vyresni nei 65 metų asmenys vartoja šiuos medikamentus [39]. Manoma, kad nesuvirškinti baltymai gali išlikti ilgesnį laiką, pereiti epitelinį barjerą ir taip stimuliuoti imunines ląsteles.

Keli atlikti tyrimai teigia, kad maisto alergija yra per dažnai klaidingai diagnozuojama. Žvelgiant į epidemiologinius tyrimus, išsivysčiusiose šalyse labai retai maisto alergija pasireiškia vyresniems asmenims. Tačiau šios studijos daugiausiai buvo koncentruotos į vaikus ir jaunus žmones [40, 41]. Kitas tyrimas atliktas tiriant geriatrinius pacientus slaugos namuose teigia, kad 24,8% (vidutinis amžiaus vidurkis 77 metai) asmenims buvo rasti specifiniai IgE prieš maisto alergenus [42]. Pasireiškę simptomai gali būti labai įvairūs: dilgėlinė, angioedema, egzema, rinitas, astma, diarėja, anafilaksinės reakcijos [38]. Dažniausi maisto dalykai, kurie sukelia vyresniems žmonėms alergiją, yra: vaisiai, daržovės, riešutai, žuvis. Kadangi nustatyto maisto produkto nevartojimas yra pagrindinis ir efektyviausias šios ligos gydymo būdas, todėl tokių pacientų gyvenimo kokybė ypač nukenčia – alergiški žmonės turi priprasti prie papildomo diskomforto, nes nuolatos turi kontroliuoti tai, ką valgo. Dėl šios priežasties iškyla papildomų sunkumų socialiniame gyvenime.

1.4 Alerginių ligų ir joms būdingų simptomų rizikos veiksniai 1.4.1 Rūkymas

Jau seniai žmonėms yra žinomas tabakas, tačiau dabar, dėl jo žalos sveikatai, bandoma įvairiausiais būdais apriboti rūkymą [43]. Ne tik jo dūmai kenkia, bet ir pačioje cigaretėje yra nemažai medžiagų, galinčių vienaip ar kitaip paveikti organizmą: nikotinas, dervos, CO, acto aldehidas, amoniakas, kakava, celiuliozė, furfurolas, glicerolis, guano derva, mentolis, propileno glikolis, sorbitolis, cukrus, vanilė, saldynmedis [44].

Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad patys tabako dūmai nesukelia alerginių reakcijų, tačiau yra vienas iš dirgiklių, galinčių sukelti alerginėms ligoms būdingus simptomus: akių ašarojimą bei paraudimą, nosies užgulimą ar varvėjimą, čiaudulį, kosulį, dusulį. Medžiaga turi turėti baltiminę dalį, kad organizmas galėtų ją atpažinti kaip alergeną. Deginant tabako lapus, tokie alergenai yra sunaikinami [45]. Tai paaiškina, kodėl paskirti antihistamininiai vaistai asmenims po susidūrimo su tokiais dūmais, nepalengvina užgulusios nosies ir akių ašarojimo simptomų [46].

Studijos parodė, kad tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas gali pabloginti jau esamų alerginių ligų eigą. Ypač paveikiamas viršutinius kvėpavimo takus dengiančio epitelio vientisumas ir dėl to alergenai lengviau gali patekti į žmogaus organizmą [47]. Taip pat pastebėta, kad rūkantiems asmenims ir jaučiantiems alerginėms ligoms būdingus simptomus, bendrojo imunoglobulino E kocentracija kraujo serume būna didesnė nei nerūkantiems žmonėms [48]. Tai rodo, kad organizmas jautriai reaguoja į aplinkoje esančius alergenus ir yra didesnė rizika pasireikšti alerginėms ligoms. Toks nustatytas ryšys yra svarbus visuomenei, bandant atrasti alerginių ligų daugėjimo priežastis.

1.4.2 Alkoholis

Aluje, vyne ir likeryje viena iš sudedamųjų dalių yra histaminas. Jį gamina mielės ir bakterijos fermentacijos proceso metu. Žinoma, kad histiminas yra svarbus alerginių ligų simptomų atsiradimui. O vynas ir alus taip pat dar turi sulfitų, kurie gali paskatinti astmos atsiradimą. Į alkoholinius gėrimus dažnai dedami įvairūs priedai pvz.: tartrazinas, natrio benzoatas – gali sukelti dilgėlinę ir astmą. Kai kuriems žmonėms alkoholis gali padidinti tikimybę anafilaksijos šokui atsirasti nuo kitų maisto produktų [49].

Kai kuriose šalyse alkoholio suvartojimas labai greitai auga ir ši problema ypač aktuali Lietuvoje. Dažnas ir ilgas alkoholio vartojimas gali sukelti alergines ligas arba pabloginti jų simptomus [50].

1.4.3 Oro taršos ir globalinio atšilimo poveikis

Tai yra visiškai nauja teorija, kuria bandoma paaiškinti alergenų daugėjimo ir temperatūros kilimo tarpusavio ryšiu. Eksperimeto metu su gyvūnais nustatyta, kad dyzelino degimo produktai turi įtakos pakeičiant organizmo imuninį atsaką į alergenus. Net maža degimo produktų koncentracija kvėpavimo takuose gali sukelti uždegimines reakcijas. JAV ir Kanadoje atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad

vaikai, gyvenantys užterštose vietovėse, dažniau kreipėsi į gydytojus ar buvo gydyti ligoninėje dėl bronchų astmos paūmėjimo. Vokiečių autorių duomenimis, didėjant azoto dvideginio koncentracijai ore, dažniau pasireiškia alerginio rinokonjunktyvito simptomai [51]. Per pastaruosius du dešimtmečius Honkonge stebėtas ekonomikos augimas ir todėl buvo prognozuojamas alerginių susirgimų augimas. 1995 ir 2002 metais, atlikus I ir III ISAAC tyrimus, paaiškėjo, kad tarp 13-14 metų amžiaus moksleivių bronchų astmos paplitimas išliko beveik nepakitęs (atitinkamai 11,2 % ir 10,2 %) ir ligai būdingi simptomai netgi sumažėjo. Tai galėjo lemti tame dešimtmetyje šalies vyriausybės priimtas įstatymas, draudžiantis naudoti kurą, kuriame yra sieros dioksido [52].

Padidėjęs anglies dioksido kiekis atmosferoje sukuria idealias sąlygas augalų augimui. Tyrimais nustatyta, kad kai kurių augalų augimo sezonas prailgo paskutiniais metais. Pavyzdys: vienmetė arba daugiametė žolė ambrozija, kilusi iš Amerikos, yra vienas iš augalų, sukeliantis žiedadulkių alergiją. Šios žolės žydėjimas 2009 m. mėnesiu ilgesnis yra nei buvo 1995 m. kai kuriose Amerikos šalies dalyse. Anglies dioksido didėjimas lemia tai, kad daugiau per ilgesnį žydėjimo laikotarpį yra išskiriama žiedadulkių. Tai reiškia, daugiau alergenų aplinkoje, dėl ko alerginių simptomų buvimas prailgsta. O dėl ozono pakitimų, daugėja augalą veikiančių streso veiksnių, o dėl to ir stiprėja žiedadulkių poveikis kaip alergenų ir sunkėja alerginiai simptomai [15].

2 TYRIMO METODIKA

Momentinis tyrimas, anketinė apklausa

Tiriamasis objektas: Kauno klinikinės ligoninės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės terapinio ir

chirurginio profilio skyriuose, Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre besigydantys vyresnio amžiaus (virš 65 metų) pacientai.

Tiriamųjų atranka ir imtis: atsitiktinai apklausiami pacientai, besigydantys Kauno klinikinės

ligoninės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės terapinio ir chirurginio profilio skyriuose, Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, nuo 2017 metų lapkričio iki 2018 metų kovo mėnesio. Prieš apklausą buvo atliekamas pacientų protinės būklės trumpas tyrimas (MMSE) (žr. 1 priedą). Prieš atliekant tyrimą pasirinktose gydymo įstaigose, buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (2017 m. Nr. BEC-MF-164).

Tyrimo metodai: supažindinus pacientą su tyrimu ir gavus jo sutikimą, visų pirma turėjo būti

atliktas MMSE testas. Surinkusiesiems mažiau 21 balų skaičiaus (esant vidutiniam ir ryškiam pažinimo funkcijos sutrikimui), toliau anketa nebuvo pildoma dėl galimų netikslių duomenų. Adaptuotas klausimynas (The European Community Respiratory Health sukurta anketa) buvo parengtas, remiantis panašių tarptautinių tyrimų patirtimi ir metodika. Klausimynas pateiktas lietuvių kalba, jį sudarė keturios dalys: 59 tiek atviro, tiek uždaro tipų klausimai (žr. 2 priedą).

Duomenys buvo renkami ir apdorojami su Excel 2013 bei statistinės duomenų analizės SPSS (angl.: Statistical Package for Social Sciences) 23.0 programa. Buvo atliekama aprašomoji ir lyginamoji surinktų duomenų analizė. Pagal matuojamą reiškinį kintamieji buvo suskirstyti į kiekybinius, kokybinius ir jiems atitinkamai pritaikyti skaičiavimo metodai. Kiekybiniai dydžiai pateikti kaip aritmetiniai vidurkiai su standartiniu nuokrypiu, o jų palyginimui taikyti Man Vitnio ir Kruskalo Voliso bei Vilkoksono testai. Kokybiniai dydžiai pateikti nurodant abtraktųjį skaičių ir procentus. Jų palyginimui taikytas Chi kvadrato testas. Ryšio stiprumui nustatyti tarp dydžių, skaičiuoti Spirmeno ir Kendalo koreliacijos koeficientai.

3 REZULTATAI

3.1 Tiriamųjų imtis ir charakteristika

Iš viso apklausta 200 pacientų (111 moterų ir 89 vyrai). Atlikus MMSE prieš pateikiant klausimyną, mažiau 21 balų skaičiaus surinko 25 pacientai, kurių amžiaus vidurkis buvo 83,4±6,71. Šie pacientai nebetęsė anketos pildymo, todėl toliau bus analizuojami 175 apklaustieji.

Didžioji dalis pacientų apklausta Vidaus ligų skyriuje (36,6 %, n=64), o mažiausia – Gastroenterologijos skyriuje (4,6 %, n=8). Taip pat apklausti asmenys, gulėję Geriatrijos (15,4 %, n=27), Chirurgijos (14,3 %, n=25), Kardiologijos (12,0 %, n=21), Odos ligų (9,3 %, n=16) ir Neurologijos skyriuose (8,0 %, n=14). Paliatyvios pagalbos ir Ilgalaikio gydymo skyriuose 6 pacientams atliktas MMSE ir visi surinko mažiau 20 balų skaičiaus.

Tiriamųjų tarpe buvo 97 moterys (55,4 %) ir 78 vyrai (44,6 %). Amžiaus vidurkis tarp abiejų lyčių buvo panašus. Moterų amžiaus vidurkis 71,30±7,05 metai, tuo tarpu vyrų – 73,81±8,04 metai. Bendras pacientų amžiaus vidurkis yra 72,42±7,59 metai. Kadangi jaunų pagyvenusių žmonių buvo daugiau, todėl tiriamieji suskirstyti į dvi amžiaus grupes – nuo 65 iki 69 metų (pirmoji amžiaus grupė) ir daugiau 70 metų (antroji amžiaus grupė). Atitinkamai pagal amžiaus grupes 84 (48,0 %) ir 91 (52,0 %) pacientas pasiskirstė. Vyriausiam asmeniui buvo 93 metai.

Didžiausia dalis žmonių gyveno didmiestyje (39,4 %, n=69) ir mieste (36,6 %, n=64). Kaimo gyventojų buvo 24 % (n=42).

3.2 Alerginių ligų dažnis

Į klausimą, ar buvo bent kartą atliktas alerginis tyrimas, teigiamai atsakė tik 47 (26,9 %) pacientai. Likusioji dalis apklaustųjų (50,3 %, n=88) teigė, kad jiems nebuvo daryti alerginiai testai, o nežino ar nepamena – 40 (22,9 %) tiriamųjų. Tiek moterims, tiek vyrams atliktų alerginių tyrimų skaičius nesiskyrė (p>0,05). Pirmoje amžiaus grupėje atliktas tyrimas 21 (25,0 %) pacientui, antroje amžiaus grupėje – 26 (28,6 %) pacientams, tačiau žymiai daugiau antros amžiaus grupės žmonių (35,2 %, n=32) nei pirmos (9,8 %, n=8), nežinojo arba neprisiminė, ar kada jie buvo tirti dėl alerginių ligų (p<0,001). Didmiesčiuose gyvenantiems pacientams buvo daugiau atlikta alerginių testų (36,2 %, n=25), nei gyvenantiems mieste (23,4 %, n=15) ar kaime (16,7 %, n=7), tačiau statistinio reikšmingumo nenustatyta (p>0,05).

Tik labai mažai daliai apklaustųjų (7,4 %, n=13) buvo nustatyta alerginė liga. Nesirgo jokia alergine liga 141 (80,6 %) pacientas, o nežino 21 (12,0 %) pacientas. Sergančių moterų amžiaus vidurkis buvo 74,29±10,06 metai, o vyrų – 77,83±6,62 metai ir nuo moterų amžiaus vidurkio nesiskyrė (p=0,628). Alerginėmis ligomis sergančiųjų iš didmiesčio ir miesto atitinkamai buvo 4 (30,8%) ir 7 (53,8%), o kaime – 2 (15,4%, p=0,397). Dauguma pacientų nurodė, kad jiems yra nustatytas alerginis kontaktinis dermatitas (AKD)(1 lentelė). Jauniausias pacientas, kuris AKD susirgo pirmą kartą, buvo 17 metų, o vyriausias – 62 metų. Atopiniu dermatitu sirgo 2 pacientai, kuriems ligos pasireiškė jauname amžiuje – 11 ir 27 metų. Taip pat 2 pacientai nurodė, kad serga astma, kuriems pirmas astmos priepuolis buvo 40 ir 67 metų. Visiems sergantiesiems alerginėmis ligomis buvo dėl to taikytas gydymas.

1 lentelė. Alerginių ligų pasireiškimo dažnis Alerginės ligos Alerginis kontaktinis dermatitas Bronchinė astma Atopinis dermatitas Dilgėlinė Maisto alergija Alergija vaistams Kita Lytis Moteris (n=7) % 4 57,1 2 28,6 - 1 14,3 - - - Vyras (n=6) % 1 16,7 - 2 33,3 - 1 16,7 1 16,7 3 50 Bendrai (n=13) % 5 38,5 2 15,4 2 15,4 1 7,7 1 7,7 1 7,7 3 23,1

3.3 Alerginėms ligoms būdingų simptomų dažnis

Nemaža dalis senyvo amžiaus žmonių (33,7 %, n=59) teigė, kad nejaučia jokių alergijoms būdingų simptomų: moterų 33,0 % (n=32), vyrų 34,6 % (n=27, p=0,821). Likusioji dalis apklaustųjų skundėsi bent vienu simptomu (21,1 %, n=37). Kad vargina keli simptomai, nurodė 25,7 % (n=45) pacientų, o kad trys ir daugiau simptomų – 19,4 % (n=34) pacientų. Dažniausiai nurodyti alergijoms būdingi simptomai buvo šie: odos niežulys (25,1 %, n=44), užgulusi nosis (24,0 %, n=42), varvėjimas iš nosies (20,0 %, n=35), oro

trūkumas (15,4 %, n=27), čiaudulys (11,4 %, n=20). Kiek vyrų ir moterų skundėsi nurodytais simptomais, pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Alergijoms būdingų simptomų dažnis

Simptomas

Tiriamųjų dalis (proc.)

P reikšmė Visi tiriamieji (n=175) Moterys (n=97) Vyrai (n=78)

Varvėjimas iš nosies 20,0 21,6 17,9 0,543

Užgulusi nosis 24,0 24,7 23,1 0,798

Čiaudulys 11,4 16,5 5,1 0,019

Akių paraudimas, skausmas ar

ašarojimas 14,9 19,6 9,0 0,050 Nuolatinis kosulys 2,3 1,0 3,8 0,215

Oro trūkumas (dusimas) 15,4 17,5 12,8 0,392

Švokštimas/švilpimas kvėpuojant 1,7 2,1 1,3 0,693

Burnos, lūpų, ryklės perštėjimas,

niežulys ar patinimas 5,7 5,2 6,4 0,722 Apsunkintas rijimas - - - -

Pilvo skausmai 1,7 0,0 3,8 0,051

Viduriavimas arba vėmimas 0,6 0,0 1,3 0,263

Odos niežulys 25,1 21,6 29,5 0,235

Bėrimas, dilgėlinė 8,0 6,2 10,3 0,324

Sąnarių sustingimas 6,3 7,2 5,1 0,572

Apalpimas, galvos svaigimas 6,9 8,2 5,1 0,417

Nepasireiškė 33,7 33,0 34,6 0,821

Daugiau moterų negų vyrų skundėsi čiauduliu 16,5 % (p=0,019). Palyginus abi amžiaus grupes, vyresnio amžiaus apklaustųjų (84,6 %, n=77) patikimai daugiau skundėsi alergijoms būdingais simptomais, negu pirmoje amžiaus grupėje (46,4 %, n=39)(p<0,001). Pirmoje amžiaus grupėje nurodyti simptomai: varvėjimas iš nosies 10,7 % (n=9), akių paraudumas, skausmas ar ašarojimas 6,0 % (n=5), oro trūkumas 4,8 % (n=4), odos niežulys 13,1 % (n=11). Antros amžiaus grupės pacientai dažniau skundėsi varvėjimu iš nosies 28,6 % (n=26, p=0,003), akių paraudimu, skausmu ar ašarojimu 23,1 % (n=21, p=0,001), oro

trūkumu 25,3 % (n=23)(p<0,001), odos niežuliu 36,3 % (n=33)(p<0,001). Statistiškai reikšmingai abiejose amžiaus grupėse nesiskiria nurodytų užgulusios nosies (p=0,263), čiaudulio (p=0,216), nuolatinio kosulio (p=0,052), švokštimo/švilpimo kvėpuojant (p=0,608), burnos, lūpų, ryklės perštėjimo, niežulio ar patinimo (p=0,602), pilvo skausmų (p=0,093), viduriavimo arba vėmimo (p=0,335), bėrimo, dilgėlinės (p=0,129), sąnarių sukaustymo (p=0,284), apalpimo, galvos svaigimo (p=0,29) simptomų skaičius. Antroje amžiaus grupėje 30,8 % (n=28) apklaustųjų turėjo 3 ir daugiau simptomų, kai pirmoje amžiaus grupėje – 7,1 % (n=6)(p<0,001). Daugiau pacientų, nurodžiusių, kad jiems nepasireiškia jokie simptomai, buvo iš miesto 39,1 (n=25) ir kaimo 42,9 % (n=18), kai didmiesčio tik 23,2 % (n=16), tačiau statistinio reikšmingumo nenustatyta (p=0,055). Rinitu daugiau skundėsi pacientai, gyvenantys didmiestyje 30,4 % (n=21) nei mieste 14,1% (n=9) ar kaime 11,9 % (n=5)(p=0,02). Taip pat, dažniau didmiestyje gyvenantiems pasireiškė oro trūkumas 26,1 % (n=18), kai mieste – 7,8 % (n=5), kaime – 9,5 % (n=4)(p=0,007). Akių paraudimo, ašarojimo 29 % (n=20)(p<0,001) ir čiaudulio 21,7 % (n=15)(p=0,002) problemą dažniau turėjo didmiesčio gyventojai nei miesto ar kaimo. Esant 3 ir daugiau simptomų, statistiškai reikšmingai (p<0,001) daugiau pacientų buvo iš didmiesčio (39,1 %, n=27) nei miesto (7,8 %, n=5) ir kaimo (4,8 %, n=2). Visi alerginėmis ligomis sergantys žmonės (100 %, n=13) skundėsi bent vienu simptomu lyginant su nesergančiais asmenimis (63,6 %, n=103)(p=0,008). Iš sergančiųjų skundėsi bent 2 simptomais 69,2 % (n=9), bent 3 – 30,8 % (n=4) pacientų. Taip pat, atmetus alergijomis sergančiuosius, likusiesiams nustatytas jaučiamų simptomų dažnis ir kaip matyti 1 pav., sumažėja pacientų, besiskundžiančių odos niežuliu, bėrimu, varvėjimu iš nosies.

1 pav. Alergijoms būdingų simptomų pasiskirstymas tarp pacientų, nesergančių alerginėmis ligomis 19,8% 25,3% 11,7% 15,4% 1,2% 15,4% 0,5% 6,2% 0,0% 1,9% 0,6% 20,4% 1,9% 6,8% 7,4% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% Da žnis

3.4 Alerginėms ligoms būdingų simptomų trukmė ir intensyvumas

Senyvo amžiaus pacientai nurodė, kad tik varvėjimo iš nosies ir čiaudulio trukmė statistiškai reikšmingai ilgėjo laikui bėgant (2 lentelė).

2 lentelė. Alergijoms būdingų simptomų trukmė ir intensyvumas

Simptomas

Simptomo trukmė Simptomo intensyvumas

Spirmino koreliacijos koeficientas P reikšmė Spirmino koreliacijos koeficientas P reikšmė

Varvėjimas iš nosies 0,399 0,026 0,413 0,021

Užgulusi nosis 0,389 0,012 0,409 0,008 Čiaudulys -0,826 <0,001 -0,190 0,421 Akių paraudimas, skausmas ar ašarojimas 0,435 0,027 0,285 0,159 Nuolatinis kosulys 0,949 0,051 0,211 0,789 Oro trūkumas (dusimas) 0,631 <0,001 0,112 0,576 Švokštimas/švilpimas kvėpuojant -0,866 0,333 -0,500 0,667 Burnos, lūpų, ryklės perštėjimas, niežulys ar patinimas 0,469 0,171 -0,197 0,586 Apsunkintas rijimas - - - - Pilvo skausmai 0,866 0,333 -0,500 0,667 Viduriavimas arba vėmimas - - - - Odos niežulys 0,477 0,001 0,461 0,002 Bėrimas, dilgėlinė 0,294 0,308 0,473 0,088 Sąnarių sustingimas -0,349 0,292 -0,036 0,917

Apalpimas, galvos

svaigimas 0,028 0,931 0,073 0,822

Rinito trukmės vidurkis buvo 5,58±4,98 min., o dabar – 9,87±6,27 min. (p<0,001). Čiaudulio laiko vidurkis anksčiau buvo 0,22±0,59, dabar – 0,74±2,66 min. (p=0,019). Tiriant simptomų trukmės priklausomybę nuo ligos pradžios laiko, gautos varvėjimo iš nosies (r=0,399, p=0,026), užgulusios nosies (r=0,389, p=0,012), akių paraudimo, skausmo ar ašarojimo (r=0,435, p=0,027), oro trūkumo (r=0,631, p<0,001) ir odos niežulio (r=0,477, p=0,001) vidutinio stiprumo teigiamos Spirmeno korealiacijos. Tarp čiaudulio ir ligos pradžios laiko gauta neigiama Spirmeno korealiacija (n=-0,826, p<0,001). Tiriant simptomų intensyvumo priklausomybę nuo ligos pradžios laiko, gautos varvėjimo iš nosies (r=0,413)(p=0,021), užgulusios nosies (r=0,409, p=0,008) ir odos niežulio (r=0,461, p=0,002) vidutinio stiprumo teigiamos Spirmeno korealiacijos.

3.5 Gretutinės ligos ir jų dažnis

Iš apklaustųjų nesirgo jokia gretutine liga 24 (13,7 %) pacientai. Likusiųjų nurodytos gretutinės ligos pateiktos 2 pav.

2 pav. Gretutinės ligos tarp vyresnio amžiaus pacientų

61,7% 6,3% 11,4% 15,4% 22,3% 5,1% 17,7% 6,9% 3,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (n=108) Kvėpavimo sistemos ligos (n=11) Virškinimo sistemos ligos (n=20) Inkstų ir šlapimo sistemos ligos (n=27) Nervų sistemos ligos (n=39) Odos ligos (n=9) Kaulų sąnarių ligos (n=31) Autoimuninės ligos (n=12) Kita (n=6)

Bent viena gretutine liga sirgo 79 (45,1 %) pacientai, o daugiausiai 4 gretutines ligas turėjo 14 (8,0 %) pacientų. Tarp vyrų ir moterų bei gyvenamos vietos gretutinių ligų skaičius nesiskyrė (p>0,05). Antroje amžiaus grupėje kvėpavimo ligomis sirgo 10 (11,0 %), inkstų ir šlapimo sistemos ligomis – 23 (25,3 %) pacientai. Pirmoje amžiaus grupėje kvėpavimo ligomis sirgo 1 (1,2 %)(p=0,008), inkstų ir šlapimo sistemos ligomis – 4 (4,8 %) pacientai (p<0,001). Sergamumas kitomis ligomis amžiaus grupėse nesiskyrė (p>0,05). Tačiau rastas reikšmingas skirtumas (p=0,016) tarp pirmos (20,2 %, n=17) ir antros (7,7 %, n=7) amžiaus grupių nesirgusiųjų gretutinėmis ligomis. Nustatyta, kad pirmoje amžiaus grupėje 6,0 % (n=5) sirgo trijomis ar daugiau ligomis, kai antroje amžiaus grupėje tokių pacientų buvo net 25,3 % (n=23, p<0,001). Iš jų nė vieno alerginėms ligoms būdingo simptomo neturėjo 23 (95,8 %), bent du simptomus nurodė 1 (4,2 %) pacientai. Tie, kas sirgo gretutinėmis ligomis (86,3 %, n=151), nė vieno simptomo nepažymėjo 36 (23,8 %), bent vieną simptomą nurodė 37 (24,5 %), bent du – 44 (29,1 %), 3 ir daugiau – 34 (22,5 %)(p<0,001). Turintiems 3 ir daugiau gretutines ligas (16,0 %, n=28), pasireiškiančių simptomų skaičius didėja (p<0,001)(žr. 3 lentelę). Stebėta vidutinio stiprumo sąsaja tarp gretutinių ligų skaičiaus ir pasireiškiančių simptomų skaičiaus (r=0,418, p<0,001).

3 lentelė. Pacientų, sergančių 3 ir daugiau gretutinėmis ligomis palyginimas su jaučiamų simptomų

skaičiumi.

3 ir daugiau gretutinių

ligų

Tiriamųjų, jaučiančių simptomus, dalis (proc.)

Iš viso (n=28) Nejaučia simptomų(n=3) Bent 1 simptomas (n=4) Bent 2 simptomai (n=5) 3 ir daugiau simptomų (n=16) 5,1 10,8 11,1 47,1* 16

*- skiriasi lyginant su kitomis grupėmis (p<0,001)

3.6. Rizikos veiksniai

3.6.1 Polipragmazija, vitaminas D, alerginė šeimos ananmezė ir alerginės ligos bei joms būdingi simptomai

Pastoviai vartojančių vaistus buvo 86,9 % (n=152) apklaustieji: 1-2 vaistus vartojo 17,7 % (n=31), 3-5 vaistus – 41,1 % (n=72), 6-10 vaistų – 28,0 % (n=49). Didesnį vaistų kiekį (6-10) vartojo antros amžiaus grupės asmenys (40,7 %, n=37) negu pirmos grupės (14,3 %, n=12)(p<0,001). Nuo lyties ar gyvenamos

vietos nepriklausė vartojamų vaistų kiekis (p>0,05). Nevartojo vaistų tik maža dalis vyresnio amžiaus žmonių (13,1 %, n=23). Nustatyta, kad esant 3 ir daugiau simptomų, 6-10 vaistų vartojo 51,0 % (n=25), o nevartojančių nebuvo (p<0,001).

Vitaminas D buvo tirtas kraujyje 33,1 % (n=58) visų tyrimo dalyvių, netirtas – 54,3 % (n=95), o nežino – 12,6 % (n=22) vyresnio amžiaus pacientų. Visgi net 74,1 % (n=43) tirtų pacientų buvo nustatytas vitamino D trūkumas, bet jį vartojo tik 29,1 % (n=51) iš visų apklaustųjų. Vitamino D trūkumą turintys 69,8 % (n=30) ir jo neturintys 66,7 % (n=10) pacientai, skundėsi jaučiantys alerginėms ligoms būdingus simptomus, tačiau gauti statistiškai nereikšmingi duomenys (p=0,823). Alerginėmis ligomis tarp vitamino D trūkumą turėjusiųjų sirgo 11,6 % (n=5), o nesant jo trūkumui – 13,3 % (n=2, p=0,861).

Nustatyta, kad 119 pacientų giminėje neturėjo alergiškų asmenų. 56 apklaustieji teigė, kad giminėje buvo 1 ar 2 šeimos nariai, kuriems nustatyta alerginė liga. Iš sirgusiųjų alerginėmis ligomis, tik 1,7 % (n=2) pacientų nenurodė giminėje alerginių ligų. Likusieji 19,6 % (n=11) turėjo giminėje bent vieną šeimos narį sergantį alergine liga (p<0,001).

3.6.2 Rūkymas ir padidėjusio jautrumo būklės bei joms būdingi simptomai

Bent metus laiko buvo rūkę 34,9 % (n=61) asmenys, o iki šiol rūkančiųjų buvo tik 9,1 % (n=16). Dažniausiai bent metus laiko rūkė vyrai 53,8 % (n=42), o tokių moterų buvo tik 19,6 % (n=19)(p<0,001). Vis dar rūkančių vyrų (17,9 %, n=14) taip pat buvo daugiau nei moterų (2,1 %, n=2)(p<0,001). Daugiausiai pacientų 40,4 % (n=46), kurie per visą gyvenimą nerūkė, nesiskundė jokiais simptomais. Iš rūkančiųjų bent metus laiko tokių buvo tik 21,3 % (n=13)(p=0,091). Iš šiuo metu rūkančių asmenų jokių simptomų nenurodė 37,5 % (n=6), o nerūkantys – 33,3 % (n=53), tačiau statistinio reikšmingumo nenustatyta (p=0,475). Nustatyta vidutinio stiprumo sąsaja tarp simptomų skaičiaus ir anksčiau surūkytų cigarečių skaičiaus (r=0,333, p=0,009). Alerginėms ligoms būdingų simptomų pasireiškimo dažnis nepriklausė nuo rūkymo stažo (p>0,05). Tačiau stebėta, kad alerginių ligų pasireiškimas priklausė nuo surūkytų cigarečių skaičiaus per dieną (p=0,001). Esant alerginei ligai vidutiniškai surūkydavo 10,00±4,82 cigarečių per dieną, o nesant alerginei ligai – 22,00±5,42 cigarečių.

3.6.3 Alkoholis ir padidėjusio jautrumo būklės bei joms būdingi simptomai

Alkoholinių gėrimų niekada nevartojo 8,0 % (n=14), ragavo – 35,4 % (n=62), gerdavo – 49,5 % (n=99) apklaustųjų. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių 62,3 % (n=109) nurodė, kad šiuo metu alkoholio negeria. Po 15 % (n=30) asmenų geria rečiau nei kartą per metus ir vieną ar du kartus per metus. Tik 3 % (n=6) pacientų geria kartą per porą mėnesių. Vis dar vartojančių alkoholį vyrų yra 50,0 % (n=39), o moterų – 27,8 % (n=27)(p=0,003). Anksčiau taip pat dauguma vyrų (76,9 %, n=60) nei moterų (40,2 %, n=39) gėrė alkoholinius gėrimus (p<0,001). Pirmoje amžiaus grupėje geriančių (50,0 %, n=42) yra mažiau nei antroje amžiaus grupėje (26,4 %, n=24)(p=0,001). Tarp miestų alkoholio vartojimas nesiskyrė (p>0,05). Gauta, kad mažiau pacientų 18,2 % (n=18), anksčiau vartojusių alkoholį, jaučia 3 ir daugiau simptomų nei visai neragavusių alkoholinių gėrimų 50 % (n=7)(p=0,004). Tačiau dauguma šiuo metu negeriančių pacientų 26,6 % (n=29) jautė 3 ir daugiau simptomų lyginant su vartojančiais bent vieną ar du kartus per metus (6,7 %, n=2)(p<0,001). Alerginėms ligoms būdingų simptomų pasireiškimo dažnis nuo alkoholio vartojimo nepriklausė (p>0,05).

3.6.5 Oro tarša ir padidėjusio jautrumo būklės bei joms būdingi simptomai

Pacientai į klausimą, kaip dažnai lengvasis transportas važiuoja pro jų gyvenamą vietą, atsakė šitaip: nuolatos 24,0 % (n=42), dažnai 37,7 % (n=66), retai 38,3 % (n=67). Taip pat klausta, kaip dažnai važiuoja sunkusis transportas ir atsakymai pasiskirstė taip: nuolatos 4,0 % (n=7), dažnai 20,0 % (n=35), retai 76,0 % (n=133).

4 lentelė. Oro taršos intensyvumo subektyvus vertinimas (balais)

Požymis Pacientų skaičius (n/%) Vidurkis ± st. nuokrypis (balai) Mediana (balai) Intervalas (min-max balais) P reikšmė Lengvasis transportas Nuolatos 42 /24 7,07±1,00 7 4-9 <0,001 Dažnai 66/37,7 4,79±1,16 5 2-7 Retai 67/38,3 3,34±1,14 3 2-6 Sunkusis transportas Nuolatos 42/4 6,86±2,04 8 3-8 <0,001 Dažnai 66/20 5,05±1,44 6 3-7

Retai 67/76 4,47±1,77 4 2-9 Gyvenamoji vieta Didmiestis 69 5,62±1,81 6 2-9 <0,001 Miestas 64 4,42±1,60 4 2-8 Kaimas 42 3,95±1,58 4 2-7

Patvirtinta sąsaja (3 pav.) tarp dabartinio oro taršos įvertinimo balais ir alerginėms ligoms būdingų simptomų skaičiaus (r=0,390, p<0,001). Tie asmenys, kurie jaučia simptomus, dabar oro taršą įvertino 5,30±1,80 balais, o kas nejaučia jokių simptomų – 3,76±1,37 balais (p<0,001).

Įvertinta buvusi oro tarša ir vaikystėje, tačiau statištiskai reikšmingų sąsajų nenustatyta.

3pav. Oro taršos subjektyvaus vertinimo sąsajos su alergijoms būdingų simptomų skaičiumi .

4 REZULTATŲ APTARIMAS

Apklausos metu ištirti 175 vyresni nei 65 metų pacientai. Iš jų 13 pacientų buvo nustatyta alerginė liga, bet tokia imtis nėra pakankamai didelė. Pasiskirstymas tarp lyčių tolygus, amžiaus vidurkis taip pat panašus. Daugiau apklausta jaunų pagyvenusių asmenų, nes senyvo amžiaus stacionarizuotiems pacientams dažniau buvo sunki būklė, sutrikusios pažintinės funkcijos.

Net pusė pacientų (50,3 %, n=88) teigė, kad jiems nė karto gyvenime nebuvo atliktas alerginis testas. Nemaža dalis apklaustųjų (22,9 %, n=40) negalėjo atsakyti į šitą klausimą, nes neatsiminė arba nežinojo, kas yra alerginis testas. Didžiausia problema buvo su vyresniais nei 70 metų pacientais, nes net 32 (35,2 %) asmenys iš 91 negalėjo atsakyti į klausimą dėl atminties sutrikimo. Todėl tiksliai įvertinti, koks yra alerginių testų atlikimo dažnis, negalima.

Tik labai mažai daliai apklaustųjų (7,4 %, n=13) buvo nustatyta alerginė liga. Sergančių moterų ir vyrų amžiaus vidurkis buvo panašus. Dauguma pacientų nurodė, kad jiems yra nustatytas AKD. Vėliausiai AKD prasidėjo 62 metų, AD – 27 metų, bronchinė astma – 67 metų pacientui. Visiems sergantiesiems alerginėmis ligomis buvo taikytas gydymas.

Šio tyrimo metu hospitalizuotus vyresnio amžiaus pacientus dažniausiai vargino odos niežulys (25,1 %) ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms būdingi simptomai: užgulusi nosis (24,0 %), varvėjimas iš nosies (20,0 %), čiaudulys (11,4 %). Labai panašūs duomenys buvo gauti ir kituose keliuose užsienyje atliktuose tyrimuose. Turkijoje retrospektyvinio tyrimo metu įvertinus 4000 į ligoninę besikreipusių pacientų (vyresnių nei 65 m.) nusiskundimus, buvo nustatyta, kad 11,5 % pacientų kreipėsi dėl niežulio. Pacientiems, vyresniems nei 85 m., lėtinis niežulys pasireiškė dar dažniau ir juo skundėsi 19,5 % tirtų asmenų. Kito amerikiečių tyrimo metu ištyrus 68 pacientus 50 – 91 m., buvo nustatyta, kad niežulys yra pats dažniausias su oda susijęs nusiskundimas, sudaręs 29 % visų pacientų nusiskundimų [52]. Portugalijoje atlikto tyrimo metu dalyvavo 3678 asmenys. Rinitas buvo stebėtas 29,8 % pacientų. Ryškaus sergamumo skirtumo tarp moterų ir vyrų bei tarp kaimo ir miesto gyventojų nebuvo, tačiau stebėti nedideli statistiškai reikšmingi sergamumo rinitu skirtumai tarp gyventojų, gyvenančių skirtinguose šalies regionuose. Rinito simptomatika 39 % individų prasidėjo 20 – 40 m., 19,6 % – iki 20 m., 16,5 % – tarp 40 m. ir 60 m. Tik 4,6 % rinito pradžia buvo sulaukus viš 60 m. 60,1 % apklaustųjų bendra simptomų trukmė buvo ilgesnė nei 25 m. [53].

Pagrindiniai šiuo tyrimu nustatyti rizikos veiksniai, reikšmingi alergijoms būdingų simptomų pasireiškimui – rūkymas ir oro tarša. Įrodyta, kad simptomų dažnis priklausė nuo surūkytų cigarečių per parą (r=0,333, p=0,009) bei nuo oro taršos subjektyvaus įvertinimo balais (r=0,390, p<0,001). R. Ptašeko

ir kitų Lietuvos mokslininkų parengtoje apžvalgoje apie aplinkos veikiamų Lietuvos miestų gyventojų patologiją, teigiama, kad miesto populiacijoje didėja sergamumas alerginėmis ligomis ir ypač vaikų tarpe. Vaikų alerginėmis ligomis sergamumas buvo didžiausias Šiaulių miesto centre,tačiau net ir santykinai švariuose Dainuose (pietvakarinė miesto dalis) sergamumas buvo taip pat pakankamai aukštas [50].

Būtina pabrėžti, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dažniausiai atlikti didelio masto tyrimai yra su vaikais, paaugliais ir suaugusiais asmenimis iki 64 metų [48, 49]. Nėra mokslinių tyrimų, kurie būtų tyrinėję alerginių ligų bei joms būdingų simptomų dažnio pasireiškimo tarp hospitalizuotų pacientų, jų eigos ir intesyvumo ypatumus. Todėl šis tyrimas yra pirmas ir šiuo metu palyginti rezultatų kol kas negalima.

IŠVADOS

1. Tarp hospitalizuotų vyresnio (>65 m.) amžiaus pacientų tik 7,4 % sirgo alerginėmis ligomis. Dauguma jų sirgo (38,5 %) alerginiu kontaktiniu dermatitu.

2. Hospitalizuotus vyresnio amžiaus pacientus dažniausiai vargino odos niežulys (25,1 %) ir viršutinių

kvėpavimo takų ligoms būdingi simptomai: užgulusi nosis (24,0 %), varvėjimas iš nosies (20,0 %), čiaudulys (11,4 %). Moterys dažniau (16,5 %) skundėsi čiauduliu nei vyrai (5,1%) (p=0,015).

3. Kuo anskčiau pasireiškė varvėjimo iš nosies, užgulusios nosies ir odos niežulio simptomai, tuo jie

buvo intensyvesni (p<0,05). Varvėjimo iš nosies ir čiaudulio trukmė statistiškai reikšmingai ilgėjo bėgant laikui (p<0,05).

4. Didėjant alergijoms būdingų simptomų skaičiui, daugėja gretutinių ligų (p<0,001).

5. Rūkymas ir oro tarša – pagrindiniai rizikos veiksniai, reikšmingi alergijoms būdingų simptomų

pasireiškimui: nustatytos sąsajos tarp simptomų skaičiaus ir surūkytų cigarečių skaičiaus per parą (r=0,333, p=0,009), tarp simptomų skaičiaus ir oro taršos subjektyvaus įvertinimo balais (r=0,390, p<0,001). Nuo rūkymo priklausė ir alerginių ligų pasireiškimo dažnis (p=0,001). Alerginėmis ligomis sergantys pacientai vidutiniškai daugiau surūkė cigarečių per parą nei nesergantieji (p=0,001).

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Roser M. Our World in Data. Life Expectancy. [cited 2018 Jan 25]. Available from: https://ourworldindata.org/life-expectancy.

2. Ec.europa.eu. The 2018 Ageing Report Underlying Assumptions and Projection Methodologies. [cited 2018 Jan 16]. Available from: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/ip065_en.pdf.

3. WHO. Proposed working definition of an older person in Africa for the MDS Project. 2002 [cited 2018 Mar 17]. Available from: http://www.who.int/healthinfo/survey/ageingdefnolder/en/.

4. United Nations, Department of Economic and Social Affairs, Population Division (2017). World Population Prospects: The 2017 Revision, Key Findings and Advance Tables. [cited 2018 Mar 15]. Available from: https://esa.un.org/unpd/wpp/Publications/Files/WPP2017_KeyFindings.pdf.

5. World Health Organization. Regional Office for Europe. [cited 2018 Mar 15]. Available from: http://data.euro.who.int/hfadb/.

6. Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pagyvenę žmonės. 2011. [žiūrėta 2018 m. kovo 20 d.]. Internetinė prieiga: http://www. stat.gov.lt/lt/news/view/?id=9183&PHPSASSID.

7. Alzheimer’s Society. United against dementia. Risk factors for dementia. [cited 2018 Mar 20].

Available from:

https://www.alzheimers.org.uk/download/downloads/id/1770/factsheet_risk_factors_for_dementia. pdf.

8. Filipavičiūtė R, Gaigalienė B, Čeremnych J, ir kt. Ilgaamžių žmonių sergamumas lėtinėmis ligomis.

Gerontologija; 2010. t. 11, nr. 1, p. 14-20.

9. Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pagyvenę žmonės. 2011. [žiūrėta 2018 m. kovo 31 d.]. Internetinė prieiga: http://www. stat.gov.lt/lt/news/view/?id=9183&PHPSASSID.

10. Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos metraštis 2013. [žiūrėta 2018 m. kovo 20 d.].

Internetinė prieiga: https://www.google.lt/#q=lietuvos+statistikos+metra%C5%A1tis.

11. Šurkienė G, Stukas R, Alekna V, Melvidaitė A. Populiacijos senėjimas kaip visuomenės sveikatos

problema. Gerontologija; 2012. t. 13, nr. 4, p. 235-239.

12. L.B.H. Suaugusiojo raida, Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2003.

13. Alekna V, Melvidaitė A, Stukas R, Šurkienė G, Šurkienė G. Populiacijos senėjimas kaip visuomenės

sveikatos problema. Gerontologija; 2012. t. 13, nr. 4, p. 235-239.

14. Igea JM. The history of the idea of allergy. Eurapean Journal of Allergy and Clinical Immunology;

2013. t. 68, p. 966–973.

15. Agache L, Cezmi A. Global Atlas of Allergy. The European Academy of Allergy and Clinical

Immunology; 2014. p. 112-147.

16. Dubakienė R. Alerginių ligų vadovas, Vilnius: Vaistų žinios, 2003.

17. Huang H, Milgrom H. Allergic disorders at a venerable age: a mini-review. Gerontology; 2014. t.

60, p. 99-107.

18. Brawley A, Silverman B, Kearney S, Guanzon D. Allergic rhinitis in children with

attentiondeficit/hyperactivity disorder. Annals of Allergy, Asthma, and Immunology; 2004. t. 92, p. 663.

20. Nyenhuis S, Baptist AP. Rhinitis in the elderly. Immunol Allergy Clin N Am; 2016. t. 36, p.

343-357.

21. Rohr A, Columbo M. Asthma in the elderly: the effect of choline supplementation. Allergy Asthma

Clin Immunol; 2016. t. 12, p. 15.

22. Smyth RL. Asthma: a major pediatric health issue. Respir Res; 2002. t. 3, p. 3-7.

23. Masoli M, Fabian D, Holt S, Beasley R. Global Burden of Asthma ir Pocket Guide for Asthma

Management and Prevention in Children. 2003 [cited 2017 Nov 02]. Available from: http://www.ginasthma.org/ReportItem.asp?l1=2&l2=2&intId=94.

24. Viswanathan RK, Mathur SK. Role of allergen sensitization in older adults. Curr Allergy Asthma

Rep; 2011. t. 11, p. 427-433.

25. Ward JR, Bernhard JD. Willan's itch and other causes of pruritus in the eldery. Int J dermatol.; 2005.

t. 44, p. 267-273.

26. Reich A, Ständer S, Szepietowski JC. Pruritus in the elderly. Clin Dermatol.; 2011. t. 29, p. 15-23. 27. Reich A, Ständer S, Szepietowski JC. Drug-induced pruritus:a review. Acta Derm Venereol.; 2009.

t. 89, p. 236-244.

28. White-Chu EF, Reddy M. Dry skin in the elderly: complexities of a common problem. Clinics in

Dermatology; 2011. t. 29, p. 37-42.

29. Svoboda M, Bilkova Z, Muthny T. Could tight junctions regulate the barrier function of the aged

skin? J Dermatol Sci; 2016. t. 81, p. 147-152.

30. Balato A, Balato N, Costanzo L, Ayala F. Contact sensitization in the elderly. Clinics in

Dermatology; 2011. t. 29, p. 24-30.

31. Piaserico S, Larese F, Recchia GP, Corradin MT, Scardigli F, Gennaro F et al. North-East Italy

Contact Dermatitis Group. Allergic contact sensitivity in elderly patients. Aging Clin Exp Res.; 2004. t. 50, p. 379-381.

32. Malde B, Regalado J, Greenberger PA. Investigation of angioedema associated with the use of

angiotensin-converting enzyme inhibitors and angiotensin receptor blockers. nn Allergy Asthma Immunol.; 2007. t. 98, p. 57-63.

33. Ahmed AM, Pritchard S, Reichenberg. A review of cutaneous drug eruptions. Clin Geriatr Med;

2013. t. 29, p. 527-545.

34. Tanei R, Hasegawa Y. Atopic dermatitis in older adults: a viewpoint from geriatric dermatology.

Geriatr Gerontol Int; 2016. t. 16, p. 75-86.

35. Milgrom H, Huang H. Allergic disorders at a venerable age: a mini-review. Gerontology; 2014. t.

60, p. 99-107.

36. Tanei R, Hasegawa Y, Sawabe M. Abundant immunoglobulin E-positive cells in skin lesions support

an allergic etiology of atopic dermatitis in the elderly. J Eur Acad Dermatol Venereol; 2013. t. 27, p. 952-960.

37. Diesner SC, Pietschmann P, Jensen-Jarolim E. Food allergy: only a pediatric disease? Gerontology;

2011. t. 57, p. 28-32.

38. Mohrenschlager M, Ring J. Food allergy: an increasing problem for the elderly. Gerontology; 2011.

t. 57, p. 33-36.

39. Onder G, Marengoni A, Russo P, et al. Medicines Utilization Monitoring Center Health Database

Network. Advanced age and medication prescription: more years, less medications? A nationwide report from the Italian Medicines Agency. J Am Med Dir Assoc.; 2016. t. 17, p. 168-172.

41. Zuberbier T, Edenharter G, Worm M, Ehlers I, Reimann S, Hantke T et al. Prevalence of adverse

reactions to food in Germany - a population study. Allergy; 2004. t. 59, p. 338-345.

42. Bakos N, Scholl I, Szalai K, Kundi M, Untersmayr E, Jensen-Jarolim E. Risk assessment in elderly

for sensitization to food and respiratory allergens. Immunol Lett; 2006. t. 107, p. 15-21.

43. Anthonisen NR, Skeans MA, Wise RA, Manfreda J, Kanner RE, Connett JE, Lung Health Study

Research Group. The effects of a smoking cessation intervention on 14.5-year mortality: a randomized clinical trial. Ann Intern Med.; 2005. t. 142, p. 233.

44. Services, U.S. Department of Health and Human. A Report of the Surgeon General: How Tobacco

Smoke Causes Disease: What It Means to You. CDC; 2010.

45. Håkansson K, von Buchwald C, Thomsen SF, Thyssen JP, Backer V, Linneberg A. Nonallergic

rhinitis and its association with smoking and lower airway disease: A general population study. Am J Rhinol Allergy; 2011. t. 25, p. 9-25.

46. Higgins TS, Reh DD. Environmental pollutants and allergic rhinitis. Curr Opin Otolaryngol Head

Neck Surg.; 2012.

47. Gangl K, Reininger R, Bernhard D, Campana R, Pree I, Reisinger J et al. Cigarette smoke facilitates

allergen penetration across respiratory epithe. Allergy; 2009. t. 64, p. 398-405.

48. Kavaliūnas A. Padidėjussio jautrumo maisto produktams ir alergijos maistui paplitimas tarp Vilniaus

miesto gyventojų. 2011.

49. Griška E. Vaikų bronchų astmos, alerginio rinito, atopinio dermatito bei jų simptomų paplitimas ir

kaita (ISAAC tyrimas). 2008.

50. Ptašekas R, Zurlytė I, Meilūnas M, Dapkūnas S, Stoškuvienė D, Jonauskas G, et al. Environmental

pathology of city inhabitants in Lithuania. Ekologija; 2004. 3:6-16.

51. Bartra J, Mullol J, del CA, Davila I, Ferrer M, Jauregui I, et al. Air pollution and allergens. J Investig

Allergol Clin Immunol.; 2007. 17 Suppl 2:3-8.

52. Weisshaar E, Dalgard F. Epidemiology of itch: adding to the burden of skin morbidity. Acta Derm

Venereol; 2009. 89:339-50.

53. Pite H, Pereira AM, Morais-Almeida M, Nunes C, Bousquet J, Fonseca JA. Prevalence of asthma

PRIEDAI

Priedas Nr. 1 – Trumpasis protinės būklės tyrimas