Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) atskirų tetraploidinių veislių žaliavų palyginamoji cheminė analizė bei panaudojimo galimybių hiperlipidemijos profilaktikai ir pagalbinei terapijai apžvalga

(1)

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ CHEMIJOS KATEDRA

DARIUS MOTIEJŪNAS

Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) atskirų tetraploidinių veislių

žaliavų palyginamoji cheminė analizė bei panaudojimo galimybių

hiperlipidemijos profilaktikai ir pagalbinei terapijai apžvalga

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Doc. Dr. Audronė Dagilytė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Kaunas 2015

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ CHEMIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

Data

DARIUS MOTIEJŪNAS

Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) atskirų tetraploidinių veislių

žaliavų palyginamoji cheminė analizė bei panaudojimo galimybių

hiperlipidemijos profilaktikai ir pagalbinei terapijai apžvalga

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Audronė Dagilytė Data

Recenzentas Darbą atliko

Vardas, pavardė, parašas Magistrantas

Darius Motiejūnas

(3)

TURINYS

SANTARUKA...5 SUMMARY...7 SANTRUMPOS...9 ĮVADAS...10 1. LITERATŪROS APŽVALGA...11

1.1 Pupinių šeimos augalai...11

1.1.1 Raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.)...11

1.1.2 Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) charakteristika...11

1.1.3 Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) cheminė sudėtis, panaudojimo galimybės medicinoje...12

1.1.4 Širdies ir kraujagyslių ligos, hiperlipidemija...13

1.1.4.1 Hiperlipidemija: atsiradimo priežastys, sukeliamos ligos, jos gydymas ir profilaktika...14

1.1.4.2 Preparatai vartojami hiperlipidemijos gydyme...15

1.1.4.3 Augalinės žaliavos naudojamos hiperlipidemijos gydyme...16

1.2 Analizės metodai...18

2. EKSPERIMENTINĖ DALIS...18

2.1 Tyrimų objektas...18

2.2 Naudotos medžiagos ir reagentai...19

2.3 Naudota aparatūra...20

2.4 Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) etanolinio ekstrakto ruošimas...20

2.5 Spektrofotometrinis suminio fenolių kiekio nustatymas...22

2.5.1 Galo rūgšties kreivės sudarymas...23

2.6 Fotometrinis DPPH radikalų surišimo metodas...24

2.7 Suminis flavonoidų kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu...24

2.8 Fotometrinis dvivalentės geležies (Fe²+) jonų surišimo metodas...25

3. REZULTATAI...26

3.1 Fenolinių junginių kiekio nustatymas skirtingų raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) augalo dalių ekstraktuose spektrofotometrinės analizės metodu...26

(4)

3.2 Flavonoidų kiekio nustatymas skirtingų raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) augalo dalių

ekstraktuose spektrofotometrinės analizės metodu...29

3.3 Antioksidacinio aktyvumo nustatymas skirtingų raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) augalo dalių ekstraktuose spektrofotometrinės analizės metodu...33

3.4 Chelatinio aktyvumo nustatymas skirtingų raudonojo dobilo (Trifolium pratnse L.) augalo dalių ekstraktuose spektrofotometrinės analizės metodu...37

4. REZULTATŲ APTARIMAS...41

5. IŠVADOS...55

6. Praktinės rekomendacijos...56

(5)

SANTRAUKA

Darbo tikslas: Atlikti Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) penkių atskirų tetraploidinių veislių žaliavų palyginamąją cheminę analizę bei apžvelgti panaudojimo galimybes hiperlipidemijos profilaktikai ir pagalbinei terapijai.

Darbo uždaviniai: Nustatyti bendrą fenolinių junginių ir flavonoidų kiekį Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) penkių tetraploidinių veislių skirtingais būdais ruoštų vaistinių augalinių žaliavų mėginiuose. Ištirti žaliavų antioksidacines savybes. Įvertinti augalinių žaliavų chelatines savybes. Remiantis gautais biologiškai aktyvių junginių analizės rezultatais prognozuoti terapines pritaikymo širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimams perspektyvas.

Tyrimo objektai ir metodai: Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) penkių tetraploidinių veislių ekotipų - Sadūnai raudonųjų dobilų lietuviška veislė, Vyliai raudonųjų dobilų lietuviška veislė. Liet. katalogo Nr.2177, raudonųjų dobilų laukinis ekotipas, surinktas natūralioje pievoje Lietuvoje, Raseinių raj., 1998 metais, Liet. katalogo Nr.2331, raudonųjų dobilų laukinis ekotipas surinktas natūralioje pievoje Kaliningrado srityje, 2002 metais, Liet. katalogo Nr.2739, raudonųjų dobilų laukinis ekotipas surinktas natūralioje pievoje Latvijoje, 2008 metais - želmenų, antžeminės viso augalo masės žaliavos ir vienos veislės sėklų žaliava, skirtingais būdais ruošta, auginta ir rinkta Lietuvos tyrimų centro žemės ūkio ir miškininkystės institute Kėdainiuose, Lietuvoje. Bendras fenolinių junginių kiekis - pagal Galo rūgšties kalibracinę kreivę; antioksidantinis aktyvumas - nustatant DPPH laisvojo radikalo inaktyvinimą; bendras flavonoidų kiekis - nustatomas spektrofotometriniu metodu pagal rutiną; pereinamųjų jonų surišimo geba - nustatant Fe2+

jonų surišimą.

Tyrimo rezultatai: Didžiausias kiekis fenolinių junginių nustatytas Vylių veislės žieduose – 56,42 mg/g. Sadūnų veislės sėklose nustatyta 7,38 mg/g fenolinių junginių. Didžiausias kiekis flavonoidų nustatytas Sadūnų veislės žieduose – 39,16 mg/g. Sadūnų veislės sėklose nustatyta 3,79 mg/g flavonoidų. Didžiausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas Sadūnų veislės žieduose – 90,74 proc. bei lapuose – 89,09 proc. Sadūnų veislės sėklose buvo nustatytas 22,92 proc. antioksidacinis aktyvumas. Didžiausias chelatinis aktyvumas buvo nustatytas liet. katalogo 2739 laukinio ekotipo veislės lapuose – 68,01 proc., Sadūnų veislės sėklose nustatytas 15,51 proc. chelatinis aktyvumas. Remiantis gautais rezultatais, patys naudingiausi augalai pagal sukauptų fenolinių junginių bei flavonoidų kiekį ir pagal antioksidacinį aktyvumą yra raudonojo dobilo veislės Sadūnai ir Vyliai.

(6)

Abiejų veislių žaliavų ruošimas turėtu būti džiovinimas, nes paprastai džiovintose abiejų veislių žaliavose buvo išekstrahuoti didžiausi kiekiai veikliųjų medžiagų.

Išvados: Buvo nustatyta, kad didžiausi fenolinių junginių bei flavonoidų kiekiai kaupiami Raudonojo dobilo žieduose, o mažiausi stiebuose. Didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu pasižymi taip pat augalinių žaliavų žiedai. Taip pat nustatyta, kad dideliu ir vidutinišku chelatiniu aktyvumu pasižymi įvairios augalo dalys, bei viso augalo žaliavos. Remiantis gautais biologiškai aktyvių junginių analizės rezultatais bei literatūros duomenimis galima teigti, kad dėl savo sudėtyje esančių žymių fenolinių junginių ir ypač flavonoidų kiekių raudonasis dobilas gali būti naudojamas, kaip pagalbinė priemonė terapijai nuo padidėjusio cholesterolio kiekio žmogaus organizme.

(7)

SUMMARY

Aim: Perform Red clover (Trifolium pratense L.), five separate tetraploid varieties comparative chemical analysis of raw materials, and review the use of the possibilities for prevention and treatment of hyperlipidemia adjunctive therapy.

Objectives: Determine the total quantity of phenolic compounds and flavonoids in red clover (Trifolium pratense L.) five tetraploid varieties in different ways prepared for medicinal plant materials samples. To investigate the antioxidant properties of the raw materials. To evaluate the chelating properties of the medicinal plant materials. To predict the prospects of the therapeutic applications for cardiovascular diseases according to analysis’results of the biologically active compounds.

Materials and methods: Red clover (Trifolium pratense L.) ecotypes five tetraploid varieties - Sadūnai Lithuanian variety of red clover, red clover Vyliai Lithuanian breed. Lith. Directory Nr.2177, red clover, wild ecotype, collected in the wild meadow Lithuania, Raseiniai district., in 1998, Lith. Directory No.2331, red clover, wild ecotype collected natural meadow in the Kaliningrad region, in 2002, Lith. Directory No.2739, red clover, wild ecotype collected in the wild meadow in Latvia, in 2008 - the blade, ground whole plant mass of raw material and one variety of seeds raw material, prepared in different ways, and produced and collected Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry Institute in Kedainiai, Lithuania. Total phenolic compounds quantification - by gallic acid calibration curve; The antioxidant activity - setting DPPH free radical inactivation; total flavonoid content - determined by spectrophotometry according to rutin; transient ion binding ability - to define the Fe2+ ion binding.

Results: Maximum amount of phenolic compounds in the variety of Vyliai are set in flowers - 56.42 mg / g. Sadūnai seed varieties found 7.38 mg / g of phenolic compounds. The highest amount of flavonoids are set in Sadūnai variety‘ flowers - 39.16 mg / g. Sadūnai seed varieties found 3.79 mg / g of flavonoids. The highest antioxidant activity was set in Sadūnai variety‘ flowers - 90.74 percent. and sheets - 89.09 percent. Sadūnai seed varieties has been established 22.92 percent. antioxidant activity. The biggest chelating activity was determined in Lith. Directory 2739 wild ecotype variety leaves - 68.01 per cent., Sadūnai seed varieties - 15.51 percent. chelating activity. Based on the results, a red clover variety Sadūnai and Vyliai are the most useful plants collected by phenolics and flavonoids content and antioxidant by chelating activity . Both varieties of raw material should be prepared by drying, because the two varieties of dried raw materials were to extract the maximum quantities of active substances.

(8)

Conclusions: The highest phenolics and flavonoids amounts were found in Red clover flowers, and the lowest in stems. The highest antioxidant activity also determined in plants materials flowers. It was also found that large and medium chelating activity is characterized by various parts of the plant, and the whole of the plant material. Based on the analysis of biologically active compounds and the results of the literature suggests that due to its composition contained phenolic compounds and especially flavonoids red clover quantities can be used as an aid in therapy to treat high cholesterol levels in the human body.

(9)

SANTRUMPOS

PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija MI - Miokardo infarktas

ŠKL- Širdies ir kraujagyslių ligos IŠL – Išeminė Širdies Liga

MTL- Ch - Mažo Tankio Lipoproteinų Cholesterolis DTL- Ch – Didelio Tankio Lipoproteinų Cholesterolis HMG- CoA - Hidroksilmetilglutaril kofermentas A LMTL- Labai mažo tankio lipoproteinai

(10)

ĮVADAS

Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) žaliavos naudojamos žemės ūkyje bei farmacijos pramonėje įvairių preparatų, papildų hipercholesterolemijos gydymui, kaip fitoestrogenų analogai menopauzės atveju. Raudonojo dobilo diploidinių ir tetraploidinių veislių augalai kaupia skirtingus kiekius veikliųjų medžiagų, todėl svarbu atrinkti labiausiai tinkamas veisles, kurios galėtų būti kultivuojamos ir naudojamos žaliavų paruošoms panaudijimui farmacijos pramonėje. Pupinių šeimai priklausantis Raudonasis dobilas yra vienas iš augalų kaupiantis fenolinius junginius ir flavonoidus, kurie gali padėti sumažinti MTL koncentraciją organizme ir gali būti naudojamas hiperlipidemijos pagalbinėje terapijoje [36,44].

Hiperlipidemija yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir dabar tai yra viena iš didžiausių visuomenės labiausiai paplitusių problemų [21]. Remiantis Pasauline sveikatos organizacija dažniausia mirties priežastimis yra įvardijamos širdies ir kraujagyslių ligos, kurios sudaro beveik trečdalį mirčių visame Pasaulyje. Pagal PSO apskaičiavimus kas metus skaičius mirusiųjų nuo ŠKL vis augs, o 2030 metais šis skaičius turėtu siekti apie 23,6 milijono žmonių per metus [32].

Darbo tikslas: atlikti Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) penkių atskirų tetraploidinių veislių žaliavų palyginamąją cheminę analizę bei apžvelgti panaudojimo galimybes

hiperlipidemijos profilaktikai ir pagalbinei terapijai. Darbo uždaviniai:

1. Ištirti suminį fenolinių junginių kiekį Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) penkių tetraploidinių veislių ekotipų antžeminės viso augalo masės ir vienos veislės sėklų žaliavose. 2. Ištirti suminį flavonoidų kiekį Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) penkių

tetraploidinių veislių ekotipų antžeminės viso augalo masės ir vienos veislės sėklų žaliavose. 3. Ištirti Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) penkių tetraploidinių veislių ekotipų

antžeminės viso augalo masės žaliavos ir vienos veislės sėklų antioksidacinį aktyvumą. 4. Ištirti Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) penkių tetraploidinių veislių ekotipų

antžeminės viso augalo masės žaliavos ir vienos veislės sėklų chelatinį aktyvumą.

5. Remiantis gautais biologiškai aktyvių junginių analizės rezultatais bei literatūros duomenimis apžvelgti Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) žaliavų panaudojimo hiperlipidemijos profilaktikai bei pagalbinei terapijai galimybes.

(11)

LITERATŪROS APŽVALGA Pupinių šeimos augalai

Pupiniai augalai tai gausi šeima, kuri kaupia daug įvairių flavonoidų rūšių, tokių kaip izoflavonai ir 5- deoksi (ISO) flavonoidai. Flavonoidai vaidina svarbų vaidmenį prieš patogeninius mikroorganizmus ir cheminių signalų simbiozėje fiksuojant azotą. Ankštinių šeimos augalų kaupiami flavonoidai atlieka įvairias svarbias funkcijas tiek žmogaus, tiek gyvūnų organizmuose. Flavonoidai gali būti suskirstyti į poklasius, tokius kaip chalkonai, flavononai, flavonai, dihidroflavonoliai, flavonoliai, antocianidinai ir katechinai [47].

Raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.)

Raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.) tai pupinių šeimos, daugiametis, 20-50 cm. aukščio augalas su ilga, šakota šaknimi, auga vidutinėse klimato juostose [1,10,26]. Raudonieji dobilai priklauso pupinių šeimos augalams, dera vidutinio pH dirvožemiuose, taip pat gali augti ir sausesniuose dirvožemiuose. Žydėjimo laikotarpis yra birželio ir liepos mėnesiai [24].

Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) charakteristika

Tai trumpos vegetacijos, bet daugiametis žolinis augalas, kuris gali turėti 7 poras arba 14 porų chromosomų, tai yra raudonieji dobilai gali būti diploidiniai arba tetraploidiniai [26]. Tetraploidiniams raudoniesiems dobilams būdingas didesnis kiekis baltymų, taip pat fosforo ir kalio, bei mažesnis kiekis ląstelienos negu diploidiniams raudoniesiems dobilams [24]. Atliktų tyrimų metu buvo įrodyta, kad tetraploidinių dobilų našumas ir derlingumas yra didesnis negu diploidinių dobilų [14]. Tetraploidiniai dobilai taip pat yra labiau atsparesni ligoms negu diploidiniai dobilai [35].

(12)

Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) cheminė sudėtis, panaudojimo galimybės medicinoje

Raudonieji dobilai kaupia iki 35,54% izoflavonų, 1,11% flavonoidų, 0,06% pterokarpanų, ≤ 0,03% kumarinų ir ≤ 0,03% tiramino junginių [35]. Pagrindiniai raudonųjų dobilų izoflavonai yra biochaninas A ir formononetinas. Kiti izoflavonai daugiausia randami lapuose yra daidzeinas, genisteinas, pratenseinas, prunetinas, pseudobaptigeninas, kalykosinas, metilorobolas, afrormosinas, teksasinas, irilinas B ir irilonas, taip pat kaupia ir flavonoidus tokius kaip kvercetinas ir kepferolis. Taip pat raudoniesiems dobilams yra būdinga kaupti ir fenolines medžiagas, tokias kaip kofeino, rozmarino ir chlorogeno rūgštis [18]. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyti 22 izoflavonoidų junginiai iš kurių 20 buvo kiekybiškai išmatuoti ir tai sudarė daugiau negu 36 proc. viso augalo masės. Tarp jų nustatyti ir keturi svarbiausi izoflavonai, tai daidzeinas, genisteinas, formononetinas ir biochaninas A [35]. Taip pat nustatidėnami izoflavonoidus Nancy J. Engelmann, Adam Reppert, Gad Yousef, Randy B. Rogers ir Mary Ann Lila nustatytė 13 izoflavonų, tarp jų ir pagrindinius izoflavonoidus: biochaniną A, formononetiną, genisteiną ir daidzeiną. Bandymui buvo pasirinktos „ Winslow“ rūšies sėklos ir pasodintos, stebint jų augima ir flavonoidų išgavimą. Biochanino A raudonojo dobilo žaliavoje buvo nustatyta 1,2 ± 1,0 mg/g, genisteino nustatyta 1,8 ± 0,6 mg/g, formononetino nustatyta 5,2 ± 2,4 mg/g, o daidzeino nustatyta 1,5 ± 0,6 mg/g [36]. Taip pat atlikto tyrimo metu, buvo nustatytas raudonojo dobilo antioksidacinis bei chelatinis aktyvumai [18].

Biochaninas A - tai P-metilo izoflavonas. Tai yra natūralus organinis junginys, jis daugiausia žinomas, kaip flavonoidų klasės junginys. Jis randamas daugiausia raudonajame dobile, liucernoje ir kituose pupinių šeimos augaluose. Šis junginys pasižymi priešuždegiminiu, anti-kancerogeniniu ir antihiperlipideminiu poveikiu. Taip pat įrodyta, jog biochanino A užtenka suvartoti 10 mg/kg, kad pradėtu veikti antihiperlipidemiškai [42].

Formononetinas tai – izoflavonoidas randamas daugiausia dobiluose, kuris pasižymi priešgrybėlinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, be to ir kaip antioksidantas. Antioksidantai tai – junginiai , kurie slopina oksidaciją, neutralizuodami laisvuosius radikalus. Žmogaus organizme veikia, kaip nukenksmintojas ir nuo osidacinio streso [23,41].

Genisteinas – tai pagrindinis biochanino A metabolitas [27]. Daidzeinas – tai pagrindinis formononetino metabolitas [23].

Raudonųjų dobilų ekstraktų panaudojimo galimybės yra plačios. Raudonieji dobilai gali padėti apsaugoti nuo cholesterolio padidėjimo, tai yra padidinti DTL koncentraciją ir sumažinti

(13)

MTL koncentraciją. Taip pat, dėl sudėtyje esančių izoflavonoidų, turinčių fitoestrogeninį poveikį, raudonojo dobilo ekstraktai gali palengvinti menopauzės simptomus tokius kaip prakaitavimą arba karščio bangas. Kadangi per menopauzę moterims gali nukristi estrogenų kiekis, gali prasidėti osteoporozė. Atlikti tyrimai parodė, kad raudonojo dobilo ekstrakte esantys izoflavonai gali padidinti kaulų tankį ir taip neleisti išsivystyti osteoporozei. Sumažėjęs estrogenų kiekis lemia didesnį cholesterolio kiekį, todėl dobilai šiuo keliu taip pat veikia prieš hiperlipidemiją. Taip pat buvo pradėti tyrimai dėl izoflavonų poveikiui prieš vėžį ir tyrimai parodė, kad raudonojo dobilo kaupiami izoflavonai gali nužudyti vėžines ląsteles mėgintuvėlyje ir organizme lėtinti vėžinių ląstelių dauginimąsi [44]. Atliktų tyrimų su gyvūnais įrodyta, kad raudonųjų dobilų ekstraktai gali apsaugoti ir nuo toksinio priešvežnių vaistų poveikio [48].

Širdies ir kraujagyslių ligos, hiperlipidemija

Širdies ir kraujagyslių ligos, kurias sudaro daugiausiai miokardo infarktas, krūtinės angina bei insultas yra pirmaujančios ligos tarp mirštančiu žmonių nuo šių ligų, visame pasaulyje. Dėl sergamumo ŠKL visame pasaulyje įvyko 17 milijonų mirčių, iš jų 7,6 milijonų mirčių įvyko dėl širdies priepuoliu (tokių, kaip MI) ir 5,7 milijonų mirčių įvyko dėl insultų (PSO 2008 metų duomenys). Pagal PSO apskaičiuota, kad nuo 1990 metų iki 2020 metų sergamumo lygis širdies ir kraujagyslių ligomis padidės 29 proc. tarp vyrų ir 48 proc. tarp moterų [45]. Šios ligos atsiranda dėl mūsų didelio ir smarkaus gyvenimo tempo ir nemokėjimo rūpintis savimi ir savo artimu, taip pat ir žalingų įpročių tokie kaip, tabako vartojimas, fizinio aktyvumo stoka ir nesveika mityba [12,45]. Vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo priežasčių yra aukštas cholesterolio kiekis mūsų organizme [45]. Cholesterolio padidėjimas pradžioje nesukelia jokio požymio, kol nepažeidžiamos kraujagyslės [8]. Taip pat ši liga yra žinoma, kaip rizikos veiksnys susirgti širdies išeminėmis ir širdies vainikinių kraujagyslių ligomis. Ryšys tarp padidėjusio cholesterolio ir ŠKL yra senai žinomas ir patvirtintas [8,30 ]. Hiperlipidemija nustatoma, kai bendras cholesterolio kiekis kraujo serume būna didesnis negu 5,2 mmol/l. Neesant hiperlipidemijos susirgimui žmogaus organizmo kraujo serume didelio tankio lipoproteinų cholesterolio turi būti daugiau negu 0,9 mmol/l, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio turi būti mažiau negu 3,4 mmol/l, triglicerolių turi būti moterims ne daugiau 1,6 mmol/l, o vyrams ne daugiau 1,88 mmol/l, taip pat C reaktyviojo baltymo organizme turi būti ne daugiau negu 1 mg/l [8]. Pagrindinis kraujo lipidų rodiklis yra MTL-Ch, kurio kiekio padidėjimas tiesiogiai lemia riziką susirgti ŠKL [8]. Lietuvoje 2008 metais nuo ŠKL mirė 19,7 tūkst. žmonių, o daugiausia mirusiųjų buvo 65 metų ir vyresni [4]. Atintilipideminiai vaistai, kurie

(14)

yra hidroksilmetilglutaril kofermento A (HMG CoA) inhibitoriai, labai sumažina ŠKL riziką didelės ŠLK rizikos ir sergantiems išemine širdies liga (IŠL) pacientams iki 25-38 proc.[11].

Hiperlipidemija: atsiradimo priežastys, sukeliamos ligos, jos gydymas ir profilaktika

Hiperlipidemija tai yra nevienalytė grupė sutrikimų, kurių išraiška plazmos koncentracijoje padidėjęs trigliceridų ir/arba cholesterolio kiekis. Šie lipidų sutrikimai gali būti paveldimi arba ne paveldimi [25].

Nepaveldimos hiperlipidemijos atsiradimo priežastys dažniausiai būna mityba, nesaikingas ir dažnas alkoholio vartojimas, įvairių estrogenų terapija ir kitos. Taip pat hiperlipidemija gali sukelti ir ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, nefrozė arba hipotiroidizmas [25]. Padidėjusi cholesterolio koncentracija, tai vienas svarbiausiu veiksnių, skatinančių endotelio disfunkcija, aterosklerozės ir aterotrombozės atsiradimą [7].

Naudojant acetilcholino testą, buvo įrodyta jog endotelio funkcijos sutrikimas prasideda ankstyvose aterosklerozės stadijose. Taip pat sutrikus smulkiųjų kraujagyslių endotelio funkcijai pacientams, kuriems nerasta reikšmingų epikardo arterijų pokyčių, miokardo išemiją gali sukelti aktyvi fizinė veikla, nes padidėjus deguonies poreikiui miokarde, endotelio disfunkcija dėl vyraujančios konstrukcijos stiprina išemiją. Endotelio disfunkcija yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti IŠL [6].

Aterosklerozė tai lėtinė kraujagyslių liga, kuri gali prasidėti ir jauname amžiuje. Aterosklerozė vystosi lėtai, todėl sunku pastebėti šią ligą. Ši liga ypač būdinga mažai sportuojantiems asmenims. Cholesterolio bei trigliceridų matavimai kraujo serume padeda ankščiau nustatyti šios ligos atsiradimą. Aterosklerozės vystymasis sumažėja sumažinus MTL kiekį kraujyje, todėl yra labai svarbu nustatyti bendrą cholesterolio kiekį dar esant ikiklinikinei aterosklerozės stadijai. Išsivysčiusi koronarinė širdies liga ir trombų formavimasis yra svarbiausi miokardo infarkto rizikos veiksniai [8].

Aterotrombozė pasireiškia stadijomis - visu pirma pasireiškia endotelio funkcijos sutrikimas, vėliau formuojasi riebalinės dėmės ir aterosklerozinės plokštelės. Visiems šiems sutrikimas pradėjus progresuoti, plyšta plokštelės dangalas ir susidaro trombas. Aterotrobozė pasireiškia Smegenų kraujotakoje, širdies ir periferinių arterijų kraujotakose. Smegenų kraujatakoje pasireiškimai būna tokie, kaip išeminis insultas ir praeinantys smegenų kraujotakos priepoliai.

(15)

Širdies kraujotakoje pasireiškia MI , krutinės stabilia arba nestabilia angina. Periferinių arterijų kraujotakoje pasireiškia kritinė galųnių išemija ir protarpinis šlubavimas [2].

Hiperlipidemijos gydymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti paciento saugumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų [4]. Cholesterolio mažinimui skiriama daug priemonių, tokių kaip mitybos reguliavimas, didinamas fizinis aktyvumas ir svarbiausia - vaistai. Atliktų tyrimu metu buvo nustatyta, kad vien tik susireguliavus savo mityba cholesterolio kiekis gali nukristi beveik 30 proc. [7].

Preparatai vartojami hiperlipidemijos gydymui

Nikotino rūgštis (vitaminas B3). Niacinas arba nikotino rūgštis gali būti geras vaistas pagalbininkas, nes jis ne tik gali sumažinti cholesterolio kiekį, bet ir veikia kaip B grupės vitaminas. Jis sudarytas iš piridino ir piridino-3-karboksilinės rūgšties. Tai yra vandenyje tirpstantis vitaminas, kuris ilgą laiką yra naudojamas nuo lipidų apykaitos sutrikimų ir atskirų aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių sutrikimų gydymui. Pirmą kartą šio preparato antilipideminis poveikis ištirtas prieš 50 metų, o veikimo mechanizmas ištirtas daug vėliau. Nikotino rūgštis aktyviai didina DTL koncentraciją, bei mažina LMTL kartu ir MTL, taip pat mažina ir trigliceridų koncentraciją organizme [46].

Fibratai. Fibratai arba fibrinės rūgštys turi savybę mažinti cholesterolio kiekį organizme. Fenofibratas ir gemfibrozilis tai fibratai daugiausia naudojami JAV, o bezafibratas ir ciprofibratas daugiausia naudojamas Europoje. Šie fibratai turi poveiki mažinant MTL, LMTL ir trigliceridų koncentraciją serume ir yra naudojami esant hiperlipidemijai. Fibratai gali sumažinti MTL kiekį nuo 30 iki 50 proc. ir padidinti DTL nuo 2 iki 20 proc. [28].

Tulžies rūgščių sekvestrantų atstovai. Tai tulžies rūgštis sujungiančios medžiagos tokios kaip choelstiraminas, kolestipolis, kolestimidas ir kolesevelamas. Šie junginiai padeda sumažinti tulžies koncentraciją kepenyse ir sumažinti cholesterolio kiekį kepenyse.Tulžies rūgštis surišančių medžiagų poveikis įrodytas daugiau negu prieš du dešimtmečius. Gydimas tulžies rūgščių seksventrantais padėjo sumažinti MTL nuo 13 iki 20 proc. ir tai sumažino 19 proc. koronarinių ligų sergamumą [17].

Cholesterolio absorbcijos slopikliai. Cholesterolio absorbcijos slopiklis ezetemibas buvo sukurtas kaip potencialus acylcholesterolio aciltransferazės (ACAT) inhibitorius, bet veliau

(16)

nustatyta, kad jis mažina žarnyne esantį cholesterolį, nors tikslus ezetemibo veikimo mechanizmas ir nėra žinomas [33].

Hiperlipidemijai gydyti naudojamos keletas vaistų grupių, tačiau reikšmingiausia hiperlipidemijai gydyti šiuo metu naudojama vaistų grupė yra 3-hidroksi-3-metilgliutaril- koenzimo A reduktazės inhibitoriai (statinai) [4, 7]. Daugiausiai naudojami statinai, nes jie aktyviausiai sumažina MTL koncentraciją organizme, veiksmingiausiai sumažina kitų lipidų žalingą perteklių, labiausiai padidina DTL koncentraciją organizme ir labiausiai sumažina mirčių nuo ŠKL [7]. Angiografiniai tyrimai parodė, kad žmonės vartojantys cholesterolį mažinančius vaistus, lėtina koronarinių kraujagyslių aterosklerozės progresavimą ir tai gali sukelti regresiją [30]. Vieni iš pirmųjų pranešimų apie statinų naudojimo nauda mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pasirodė 1990 metais [45]. Dažniausiai naudojami statinai – atorvastatinas, lovastatinas, pravastatinas, simvastatinas, fluvastatinas, rosuvastatinas. Atorvastatino 10 mg dozė gauta per dieną sumažina MTL-Ch koncentaciją 39 proc.,lovastatino 40 mg dienoje sumažina MTL-Ch konentraciją 31 proc., pravastatino 40 mg dozė dienoje sumažina 34 proc. MTL-Ch, simvastatino 20-40 mg dozė dienoje sumažina Ch koncentraciją 35-41 proc., fluvastatino 40-80 mg dozė dienoje sumažina MTL-Ch koncentraciją 25-35 proc., o rozuvastatino 5-10 mg dienoje sumažina MTL-MTL-Ch koncentraciją 39-45 proc.[11]. Atliktais tyrimais įrodyta, kurie truko 6 savaites, kad geriausiomis savybėmis mažinant MTL-Ch koncentraciją parodė rosuvastatinas, lyginant jį su tokiais pačiais arba kiek didesniais kiekiais kitų statinų [4]. Buvo gauta pranešimų, kad dėl statinų vartojimo galimai padidėjo diabeto rizika. Taip pat buvo gauta pranešimų, dėl statinų vartojimo nuovargio ir energijos trūkumo. Beto visų rūšių statinai neparodė bandymuose jokios galimos rizikos mirtingumo padidėjimui [45]. Kitų atliktų tyrimu metu buvo nustatinejama fluvastatino naudojimo IŠL sergančių ligonių tarpe su placebu ir tyrimas parodė, kad gydymas fluvastatinu sumažino IŠL ligomis sergančių ligonių mirtingumą [5].

Augalinės žaliavos naudojamos hiperlipidemijos gydyme

Kaip natūralūs vaistiniai preparatai cholesteroliui mažinti gali būti naudojami:

Raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.) – pupinių šeimos daugiametis augalas. Kaip žaliava naudojami žiedynai ir žolė. Liaudies medicinoje dobilų preparatai vartojamas nuo cholesterolio padidėjimo [9]. Atlikti tyrimai su cholesterolemija sergančiais triušiais parodė, kad raudonasis dobilas žymiai sumažino bendrąjį trigliceridų ir MTL-Ch kiekį, bei padidino DTL-Ch kiekį organizme [16].

(17)

Sėjamasis linas (Linum usitatissimum L.) – tai lininių šeimos vienametis žolinis augalas [9]. Linai efektyviai mažina cholesterolio kiekį mūsų organizme, dėl jo kaupiamų lignanų buvimo. Manoma, kad lignanai slopina 7α-hidroksilazę ir acil-CoA cholesteroltransferazę, kurie dalyvauja cholesterolio metabolizme.

Vaistinė melisa (Melissa officinalis L.)- notrelinių šeimos daugiametis, aromatinis augalas užaugantis 30 – 120 cm. Apie melisos gydomąsias savybes žmonės žinojo jau senai, taip pat gydomos savybės buvo minimos tam tikrose farmakopėjose. Vaistinės melisos ekstraktai ilgai buvo naudojami, kaip širdies tonikas. Atlikto eksperimentinio tyrimo metu su žiurkėmis parodė, jog vaistinės melisos ekstraktas padėjo sumažinti žiūrkių organizmo bendrą trigliceridų bei bendrą cholesterolio kiekį [19].

Paprastasis raugerškis ( Berberis vulgaris L.) – raugerškinių šeimos vasaržalis, užaugantis iki 3 m aukščio, tankus, dygliuotas krūmas [36]. Paprastojo raugerškio šaknys turi antioksidacinių savybių ir kaupia kelėta alkaloidų, kurie kontroliuoja cholesterolio sintėzę. Atliktų tyrymų metu su žiūrkėmis, augalo šaknų ekstraktai taip pat padėjo sumažinti bendrą trigliceridų bei bendrą cholesterolio kiekį žiūrkių organizme [19].

Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) – Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 60 cm aukščio [13]. Česnakas kaupia glikozidą alijiną, kuris pasižymi priešvėžiniu poveikiu, vėžinėse ląstelėse veikia oksidacijos ir redukcijos procesus, taip pat manoma, kad glikozidas alicinas blokuoja fermentus HMG-CoA reduktazę, gliukozės-6-fosfatdehidrogenazę ir skvaleno epoksidazę, taip slopindamas cholesterolio sintezę [9, 15]. Taip pat česnako preparatai plačiai naudojami gydant hipertenziją, nes česnako preparatai atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis [13]. Česnakas taip pat gali būti skiriamas aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Tyrimais įrodyta, kad česnakas slopina trombocitų adheziją ir agregaciją arterijose, kurios susijusios su aterosklerozės atsiradimu [9].

Tikrasis artišokas (Cynara scolymus L.) – tai astrinių šeimos, dvimetis augalas. Šis augalas plačiai auginamas visoje Europoje ir Amerikoje. Medicinoje šis augalas daugiausia naudojamas hepatito gydymui ir padidėjusio cholesterolio kiekio mažinimui [43]. Manoma, kad augalo kaupiamos medžiagos, tokios kaip cinarozidas ir jo darinys liuteolinas, kaip ir statinai, slopina HMG-CoA reduktazę [15].

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.) – tai erškėtinių šeimos daugiametis dygliuotas medis arba krūmas [9]. Gudobelių preparatai gali būti naudojami

(18)

hipertoninės ligos gydymui, širdies ritmo reguliavimui, širdies ir galvos kraujagyslių stiprinimui, nemigai gydyti, menopauzės metu medžiagų apykaitos gerinimui taip pat cholesterolio kiekio mažinimui [9,29].

Paprastasis amalas (Viscum album L.) – tai amalinių šeimos daugiametis, visžalis krūmas, parazituojantis ant lapuočių medžių. Amalo preparatus galima vartoti esant aterosklerozei, hipertonines ligos metu, inkstų ligų profilaktikai, esant skrandžio opoms, esant šlapimo nelaikymui, įvairioms nervų ligoms [9]. Amalo lapu ekstraktas efektyviai mažina trigliceridų, cholesterolio ir MTL kiekį organizme [39].

Analizės metodai

Bendram fenolinių junginių kiekiui nustatyti buvo pasirinktas spektrofotometrinis metodas naudojant Folin- Ciocalteu reagentą pagal galo rugšties kreivės ekvivalentą. Antioksidaciniam aktyvumui įvertinti buvo pasirinktas elektronų perdavimo reakcijomis pagrįstas DPPH (2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo) radikalų surišimo metodas. Bendram flavonoidų kiekiui nustatyti buvo pasirinktas metodas, ekstraktą veikiant aliuminio chlorido ir heksametilentetramino tirpalais, acto rūgštimi parūgštintoje terpėje ir gautą absorbcijos koeficiento dydį lyginant su rutino etaloninio tirpalo absorbcijos koeficientu. Chelatinėms ekstraktų savybėms įvertinti buvo naudojamas metodas spektrofotometru matuojant Fe(II) ir ferozino komplekso absorbcijos sumažėjimą. Buvo pasirinkti šie tyrimo metodai, atsižvelgiant į literatūroje aprašytus tyrimus, kur naudoti šie analizės metodai, taip pat atsižvelgta į rekomendacijas, kad šie metodai yra vieni patikimiausių analizės metodų [20,36,37,38].

EKSPERIMENTINĖ DALIS Tyrimų objektas

Raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislės: Sadūnai, Vyliai, liet. katalogo Nr.2739- raudonųjų dobilų laukinis ekotipas surinktas natūralioje pievoje Latvijoje 2008 metais, liet. katalogo Nr.2331- raudonųjų dobilų laukinis ekotipas surinktas natūralioje pievoje Kaliningrado srityje 2002 metais, liet. katalogo Nr.2177 raudonųjų dobilų laukinis ekotipas surinktas natūralioje pievoje Lietuvoje, Raseinių raj., 1998 metais.

(19)

Tirtos 2013 ir 2014 metų derliaus žaliavos, surinktos natūralioje pievoje Latvijoje 2008 metais, Kaliningrado srityje 2002 metais ir Lietuvoje, Raseinių raj., 1998 metais, o išaugintos Kedainiuose.

Vidutinė temperatūra Kėdainiuose 2013.06.01 – 06.30 ir 2013.07.01 – 07.31 buvo 22,75 laipsniai pagal Celsijų dienomis, o kritulių visoje Lietuvoje kiekis birželio mėnesį buvo apie 59 mm, o liepa apie 82 mm. Vidutinė temperatūra Kėdainiuose 2014.06.01 – 06.30 ir 2014.07.01 – 07.31 buvo 21,45 laipsniai pagal Celsijų dienomis, o kritulių visoje Lietuvoje kiekis birželio mėnesį buvo apie 57 mm, o liepa apie 39 mm.

Bandiniai:

Sadūnai: visas augalas 2013 metų derliaus, sėklos 2013 metų, visas augalas 2014 metų derliaus, žiedai 2014 metų derliaus, lapai 2014 metų derliaus, stiebai 2014 metų derliaus ir viso augalo liofilizuoto džiovinimo 2014 metų derliaus.

Vyliai: visas augalas 2013 metų derliaus, visas augalas 2014 metų derliaus, žiedai 2014 metų derliaus, lapai 2014 metų derliaus, stiebai 2014 metų derliaus ir viso augalo liofilizuoto džiovinimo 2014 metų derliaus.

Liet. katalogo Nr.2739: visas augalas 2013 metų derliaus, visas augalas 2014 metų derliaus, žiedai 2014 metų derliaus, lapai 2014 metų derliaus, stiebai 2014 metų derliaus ir viso augalo liofilizuoto džiovinimo 2014 metų derliaus.

Naudotos medžiagos ir reagentai Acto rūgštis 100%, Sigma – Aldrich, Vokietija;

(20)

2,2-difenil-1-pikrilhidrazilas 95%, Alfa Aesar, Vokietija; FeCl2 99,5%, Alfa Aesar, Vokietija;

Ferozinas (ferrozine monosodium salt) ≥97%, Fluka analythical, JAV; Folin – Ciocalteau reagentas, Sigma – Aldrich, Šveicarija;

Galo rūgšties monohidratas ≥98,0%, Sigma – Aldrich, Kinija; Heksametileno tetraminas ≥99,5%, Sigma – Aldrich, Rusija;

Natrio karbonatas, bevandenis 99,5 – 100,5%, Sigma – Aldrich, Prancūzija; Maistinis rektifikuotas etilo alkoholis 96%, Lietuva;

Rutino hidratas ≥94%, Sigma –Aldrich, Vokietija.

Naudota aparatūra

Spektrofotometras Genesys 2, Thermo Spectronic, Spestronic instruments, JAV; Ultragarsinė vonelė Elma S40H (U= 230V, V=40Hz) Elmasonic, Vokietija; Purtyklė IKA KS 130 Basic, IKA-WERKE, Vokietija.

Raudonojo dobilo (Trifolium pretense L.) etanolinio ekstrakto ruošimas

Etanolinis ekstraktas bus ruošiamas ultragarso vonelėje. Ekstrahento parinkimas: Pasidarome kiekvienos žaliavos po tris mėginius. Santykis 1:20, imame 0,5 gramus augalinės žaliavos ir 10 mililitrų įvairių koncentracijų etanolio: 40 proc., 60 proc., 70 proc.,80 proc., 96 proc. Užpilame ekstrahentu ir purtom 1 valandą, purtytuvo greitis 320 apsisukimų per minutę. Paliekame 24 valandoms nusistovėti ir vėliau vėl purtom 1 valandą, purtytuvo greitis 320 apsisukimų per minutę.

(21)

1 pav. Fenolinių junginių kiekio įvairavimas nustatant optimalią etanolio koncentraciją

Pagal gautus duomenis, nustatant fenolinius junginius pagal galo rūgšties kreivę, renkamės ekstraktams 70 proc. etanolį.

Ekstrakcijos laiko parinkimas ekstrahuojant ultragarsu. Matuojame ekstraktą po 5, 10, 15, 20 ir 25 minučių. Ekstrakto gaminimo santykis 1:400, imame 0,05 gramus augalinės žaliavos ir 20 mililitrų 70 proc. etanolio. Lyginamasis tirpalas 70 proc. etanolis.

2 pav. Fenolinių junginių kiekio įvairavimas nustatant optimalią ekstrakcijos trukmę

Pagal gautus duomenis, tiriant fenolinius junginius pagal galo rūgšties kreivę, efektyviausias laikas ultra garso vonelėje yra 15 minučių.

(22)

Ekstrahavimo temperatūros parinkimas. Ekstrahuojame prie 30, 40, 50, 60, 70, 80 laipsnių pagal Celsijų. Ekstrakto gaminimo santykis 1:400, imame 0,05 gramus augalinės žaliavos ir 20 mililitrų 70 proc. etanolio. Lyginamasis tirpalas 70 proc. etanolis.

3 pav. Fenolinių junginių kiekio įvairavimas nustatant optimalią ekstrakcijos temperatūrą

Pagal gautus duomenis, nustatant fenolinius junginius pagal galo rūgšties kreivę, geriausi rezultatai yra esant temperatūrai 50 laipsnių pagal Celsijų ultragarso vonelėje.

Sprendžiant pagal visus gautus duomenis optimalios sąlygos ekstraktų gamybai yra sekančios: 1:400 arba į 0,05 gramus augalinės žaliavos ir 20 mililitrų 70 proc. etanolį bei ekstrahuoti ultragarsu 15 minučių 50 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje.

Spektrofotometrinis suminio fenolių kiekio nustatymas

Bendras fenolinių junginių kiekis nustatomas spektrofotometriniu metodu naudojant Folin- Ciocalteu reagentą.

1 mililitras tiriamojo ekstrakto sumaišomas su 5 mililitrais 0,2N Folin- Ciocalteu reagento ir su 4 mililitrais 7,5 proc. natrio karbonato tirpalo. Po 1 valandos matuojamas optinis tankis, esant 765 nanometrų šviesos bangos ilgiui. Palyginamasis tirpalas imamas 70 proc. etanolis. Bendras fenolinių junginių kiekis išreiškiamas galo rūgšties ekvivalentu (GRE), (mg/g).

(23)

Galo rūgšties kreivės sudarymas

Bendras fenolinių junginių kiekis išreiškiamas galo rūgšties ekvivalentais pagal kalibracinę kreivę. Ji sudaroma paruošiant etaloninius galo rūgšties tirpalus 96 proc. etanolyje (0,0109375, 0,021875, 0,04375, 0,0875, 0,175, 0,350 mg/ml). Kaip lyginamasis tirpalas buvo naudojamas išgrynintas vanduo. Pagal paruoštų tirpalų eilę buvo išmatuotas optinis tankis ir sudaryta galo rūgšties tirpalo kreivė:

4 pav. Galo rūgšties kreivė

Fenolinių junginių kiekio apskaičiavimas:

Fenolinių junginių kiekio apskaičiavimas vyksta pagal galo rūgšties tirpalo kreivę pav.3. Ieškoma x reikšmė.

y= 9,3076x + 0,1377

y- optinis tankis gautas iš etanolinio ekstrakto. Fenolinių junginių kiekis =

(24)

Fotometrinis DPPH radikalų surišimo metodas

Tai yra antioksidantinio aktyvum įvertinimui taikomas elektronų perdavimo reakcijomis pagrįstas DPPH (2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo) radikalų surišimo metodas.

Kiekvieną dieną ruošiamas šviežias 6 × 10 -5 M DPPH (2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo) tirpalas ir laikomas tamsaus stiklo butelyje apsaugančiame nuo saulės spindulių. Imame 50 mikrolitrų etanolionio ekstrakto ir sumaišoma kvarcinėje kiuvetėje su 2 mililitrais 6 x 10 -5 M DPPH (2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo) tirpalo 96 proc. etanolyje. Tuščias bandinys paruošiamas su 50 mikrolitrų etanoliu. Spektrofotometru išmatuojamas mėginių absorbcijos pusiausvyra po 30 minučių.

Antiradikalinis ekstraktų aktyvumas išreiškiamas surišto DPPH procentais: DPPH surišimas= [(Ab-Aa)/Ab]x 100%

Ab- tuščio bandinio absorbcijos dydis po 0 min.

Aa- bandinio su tiriamuoju ekstraktu absorbcijos dydis po 30 min

Suminis flavonoidų kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu

Bendras flavonoidų kiekis nustatomas tiriamąjį ekstraktą veikiant aliuminio chlorido ir heksametilentetramino tirpalais, acto rūgštimi parūgštintoje terpėje. Duomenys įvertinami gautą atbsorbcijos koeficiento dydį lyginant su rutino etaloninio tirpalo absorbcijos koeficientu.

Tiriamasis tirpalas ruošiamas į 25 ml matavimo kolbutę įpilant 1 ml etanolinio ekstrakto, 10 ml 96 proc. etanolio, 0,5 ml 33 proc. acto rūgšties tirpalo, 1,5 ml 10 proc. aliuminio chlorido tirpalo, 2 ml 5 proc. heksametilentetramino tirpalo; kolbutės turinys skiedžiamas išgrynintu vandeniu iki žymės, gerai sumaišomas. Praėjus 30 minučių matuojamas absorbcijos dydis ir lyginamas su palyginamuoju tirpalu esant bangos ilgiui 407 nm.

Palyginamasis tirpalas paruošiamas į 25 ml matavimo kolbutę įpilant 1 ml etanolinio ekstrakto, 10 ml 96 proc. etanolio, 0,5 ml 33 proc. acto rūgšties tirpalo ir kolbutės turinį praskiedžiant iki žymės su išgrynintu vandeniu.

(25)

Etaloninio tiriamojo ir palyginamojo tirpalo paruošimas vykdomas vietoje 1 ml ekstrakto pilant 1 ml etaloninio rutino tirpalo. Etaloninis rutino tirpalas ruošiamas 0,05 g tirpinant etanolyje 100 ml talpos matavimo kolbutėje.

Flavonoidų kiekio apskaičiavimas:

Flavonoidų suminis kiekis, perskaičiuotas rutinu ir išreikštas mg/g.

Kur: mR- rutino masė gramais, sunaudota etaloniniam rutino tirpalui ruošti. A - Augalinio ekstrakto tiriamojo tirpalo absorbcijos dydis.

V- augalinio ekstrakto tūris, ml.

m- augalinio bandinio masė g, sunaudota ekstraktui paruošti. AR- etaloninio rutino tirpalo absorbcijos dydis.

VR- etaloninio rutino tirpalo tūris, ml.

Fotometrinis dvivalentės geležies (Fe²+) jonų surišimo metodas

Fenolinių junginių antioksidantinės savybės priklauso nuo jiems būdingo gebėjimo surišti pereinamųjų metalų ( Fe²+, Cu²+) jonus. Chelatinės ekstraktų savybės įvertinamos matuojant Fe(II) ir ferozino komplekso absorbcijos sumažėjimą prie 562 nm bangos ilgio.

Į 1 ml tiriamojo ekstrakto įdedama 50 µl 2 mM FeCl2 tirpalo, gerai sumaišoma. Reakcija inicijuojama įdėjus 0,2 ml 5 mM ferozino tirpalo. Gerai sumaišoma, paliekama 10 minučių kambario temperatūroje. Po to spektrofotometru matuojamas reakcijos mišinio absorbcijos dydis prie 562 nm bangos ilgio. Tuščias bandinys paruošiamas į 1 ml etanolio įdedant tokį patį kiekį FeCl2 ir ferozino tirpalų.

Aktyvumo apskaičiavimas išreiškiant surišta dvivalentę geležį (Fe²+) procentais Dvivalentės geležies jonų surišimas išreiškiamas procentais:

(26)

Ab- tuščio bandinio absorbcijos dydis;

Aa- bandinio su tiriamuoju ekstraktu absorbcijos dydis.

REZULTATAI

Fenolinių junginių kiekio nustatymas skirtingų raudonojo dobilo (Trifolium pretense L.) augalo dalių ekstraktuose spektrofotometrinės analizės metodu

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė Sadūnai. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 2 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir skaičiuojamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 5:

5 pav. Bendras fenolinių junginių kiekis

Pagal gautus duomenis galima spręsti, kad didžiausią kiekį fenolinių junginių kaupia Sadūnų veislės žiedai 54,03 ± 0,3 mg/g, kiek mažesnį kiekį kaupia lapai 39,57 ± 0,82 mg/g. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 17,80 ± 0,12 mg/g, stiebuose 9,15 ± 0,33 mg/g, sėklose fenolinių junginių buvo nustatyta 7,38 ± 0,33 mg/g, Sadūnų veislės liofilizuotoje formoje buvo nustatyta 30,05 ± 0,12 mg/g ir Sadūnų 2014 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 34,93 ± 0,27 mg/g fenolinių junginių.

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė Vyliai. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 2 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir skaičiuojamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 6:

17,80 39,57 9,15 54,03 7,38 30,05 34,93 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 Sadūnai 2013m

Lapai 2014m Stiebai 2014m Žiedai 2014m Sadūnai sėklos Sadūnai liofilizuota

2014m

Sadūnai 2014m

(27)

Pagal gautus duomenis matoma, jog didžiausią kiekį fenolinų junginių kaupia Vylių veislės žiedai 56,42 ± 0,03 mg/g. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 17,31 ± 0,09 mg/g, lapuose 33,10 ± 0,73 mg/g, stiebuose 12,39 ± 3,10 mg/g, liofilizuotoje vylių veislės formoje buvo nustatyta 34,35 ± 0,24 mg/g ir viso augalo žaliavoje 2014 metų derliaus žaliavoje buvo nustatyta 34,76 ± 0,4 mg/g fenolinių junginių.

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė liet. katalogo Nr.2739- raudonųjų dobilų laukinis ekotipas. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 2 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir vedamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 7:

17,31 33,10 12,39 56,42 34,35 34,76 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 Vyliai visas augalas 2013m

Lapai 2014m Stiebai 2014m Žiedai 2014m Vyliai liofilizuota 2014m

Vyliai visas augalas 2014m

Bendras fenolinių junginių kiekis, mg/g

16,52 29,73 11,01 46,17 31,73 31,84 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 2739 visas augalas 2013m

Lapai 2014m Stiebai 2014m Žiedai 2014m 2739 liofilizuota 2014m

2739 visas augalas 2014m

(28)

Pagal gautus duomenis matoma, jog didžiausią kiekį fenolinų junginių kaupia liet. katalogo Nr.2739- raudonųjų dobilų laukinio ekotipo veislės žiedai 46,17 ± 1,7 mg/g. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 16,52 ± 0,12 mg/g, lapuose 29,73 ± 0,03 mg/g, stiebuose 11,01 ± 2,01 mg/g, liofilizuotoje vylių veislės formoje buvo nustatyta 31,73 ± 0,36 mg/g ir viso augalo žaliavoje 2014 metų derliaus žaliavoje buvo nustatyta 31,84 ± 0,21 mg/g fenolinių junginių.

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė liet. katalogo Nr.2331- raudonųjų dobilų laukinis ekotipas. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 2 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 8:

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė liet. katalogo Nr.2177- raudonųjų dobilų laukinis ekotipas. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 2 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir vedamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav.

17,80 36,78 7,34 47,29 26,06 31,17 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 50,00 2331 visas augalas 2013m

(29)

9:

Flavonoidų kiekio nustatymas skirtingų raudonojo dobilo (Trifolium pretense L.) augalo dalių ekstraktuose spektrofotometrinės analizės metodu

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė Sadūnai. Eksrtaktai buvo gaminami ir tiriami po 3 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir vedamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 10:

18,26 34,24 10,97 50,17 24,79 33,71 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 2177 visas augalas 2013m

(30)

10 pav. Bendras flavonoidų kiekis

Iš gautų rezultatų galima spręsti, jog Sadūnų veislėje didžiausią kiekį flavonoidų kaupia žiedai 39,16 ± 0,42 mg/g. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 17,40 ± 0,64 mg/g flavonoidų, lapuose 20,07 ± 0,24 mg/g flavonoidų, stiebuose 2,67 ± 0,24 mg/g flavonoidų, sėklose 3,79 ± 0,84 mg/g flavonoidų, liofilizuotoje formoje viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 10,39 ± 0,64 mg/g flavonoidų ir 2014 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 11,65 ± 0,64 mg/g flavonoidų.

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė Vyliai. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 3 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir vedamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 11:

17,40 20,07 2,67 39,16 3,79 10,39 11,65 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 Sadūnai 2013m

2014m

Sadūnai 2014m

Bendras flavonoidų kiekis, mg/g

7,58 8,84 2,25 34,95 15,30 17,12 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 Vyliai visas augalas 2013m

(31)

Iš gautų rezultatų galima spręsti, jog vylių veislėje didžiausią kiekį flavonoidų kaupia žiedai 34,95 ± 1,11 mg/g. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 7,58 ± 0,42 mg/g flavonoidų, lapuose 8,84 ± 0,42 mg/g flavonoidų, stiebuose 2,25 ± 0,24 mg/g flavonoidų, liofilizuotoje formoje viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 15,30 ± 0,49 mg/g flavonoidų ir 2014 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 17,12 ± 0,64 mg/g flavonoidų.

Schemoje matoma, kad didžiausią kiekį flavonoidų kaupia liet. katalogo Nr.2739 veislės žiedai 30,18 ± 0,64 mg/g flavonoidų. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 10,81 ± 0,24 mg/g flavonoidų, lapuose 10,25 ± 0,24 mg/g flavonoidų, stiebuose 2,95 ± 0,42 mg/g flavonoidų, liofilizuotoje formoje viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 11,09 ± 0,49 mg/g flavonoidų ir 2014 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 13,75 ± 0,24 mg/g flavonoidų.

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė liet. katalogo Nr.2331- raudonųjų dobilų laukinis ekotipas. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 3 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir vedamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 13: 10,81 _10,25 2,95 30,18 11,09 13,75 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 2739 visas augalas 2013m

(32)

Iš schemos matoma, kad didžiausią kiekį flavonoidų kaupia liet. katalogo Nr.2331 veislės žiedai 33,82 ± 0,64 mg/g flavonoidų. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 8,14 ± 0,49 mg/g flavonoidų, lapuose 11,37 ± 0,42 mg/g flavonoidų, stiebuose 3,51 ± 0,49 mg/g flavonoidų, liofilizuotoje formoje viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 9,68 ± 0,42 mg/g flavonoidų ir 2014 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 11,09 ± 0,64 mg/g flavonoidų.

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė liet. katalogo Nr.2177- raudonųjų dobilų laukinis ekotipas. Eksrtaktai buvo gaminami ir tiriami po 3 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir vedamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 14: 8,14 11,37 3,51 33,82 9,68 11,09 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 2331 visas augalas 2013m

(33)

Iš schemos matoma, kad didžiausią kiekį flavonoidų kaupia liet. katalogo Nr.2177 veislės žiedai 30,60 ± 0,24 mg/g flavonoidų. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 7,44 ± 0,24 mg/g flavonoidų, lapuose 8,14 ± 0,49 mg/g flavonoidų, stiebuose 9,40 ± 0,64 mg/g flavonoidų, liofilizuotoje formoje viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 17,68 ± 0,42 mg/g flavonoidų ir 2014 metų derliaus viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 12,77 ± 0,64 mg/g flavonoidų.

Antioksidacinio aktyvumo nustatymas skirtingų raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) augalo dalių ekstraktuose spektrofotometrinės analizės metodu

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė Sadūnai. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 3 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir vedamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 15:

7,44 8,14 9,40 30,60 17,68 12,77 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 2177 visas augalas 2013m

(34)

15 pav. Antioksidacinis aktyvumas, proc.

Pagal gautus rezultatus matoma, jog didžiausiu atioksidantiniu aktyvumu pasižymi Sadūnų veislės žiedai 90,74 ± 0,94 proc. 2013 metų derliaus viso augalo žaliava turi 44,15 ± 0,51 proc. antioksidantinį aktyvumą aktyvumą, lapai turi 89,09 ± 0,3 proc. antioksidantinį aktyvumą, stiebai turi 35,78 ± 0,79 proc. antioksidantinį aktyvumą, sadūnų veislės sėklos turi 22,92 ± 13,01 proc. antioksidantinį aktyvumą, liofilizuota sadūnų forma turi 39,59 ± 9,49 proc. antioksidantinį aktyvumą, o sadūnų veislės 2014 metų derliaus viso augalo žaliava turi 70,30 ± 2,51 proc. antioksidantinį aktyvumą.

44,15 89,09 35,78 90,74 22,92 39,59 70,30 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00 100,00 Sadūnai 2013m

2014m

Sadūnai 2014m

(35)

Didžiausią antioksidacinį aktyvumą turi Vylių veislės žiedai tai yra 84,53 ± 0,65 proc. 2013 metų derliaus viso augalo žaliava turi 5,52 ± 1,29 proc. antioksidantinį aktyvumą, lapai turi 26,28 ± 0,66 proc. antioksidantinį aktyvumą, stiebai turi 1,82 ± 0,7 proc. antioksidantinį aktyvumą, liofilizuota Vylių veislės forma turi 38,32 ± 4,14 proc. antioksidantinį aktyvumą ir 2014 metų derliaus viso augalo žaliava turi 33,72 ± 3,10 proc. antioksidantinį aktyvumą.

5,52 26,28 1,82 84,53 38,32 33,72 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00 Vyliai visas augalas 2013m

Lapai 2014m Stiebai 2014m Žiedai 2014m Vyliai liofilizuota 2014m Vyliai visas augalas 2014m

Antioksidacinis aktyvumas, %

10,08 26,41 14,51 65,45 34,65 36,54 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 2739 visas augalas 2013m

(36)

Iš schemos matoma, kad dižiausią antioksidantinį aktyvumą turi liet. katalogo Nr.2739 veislės žiedai 65,45 ± 1,24 proc. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavai buvo nustatytas 10,08 ± 1,18 proc. antioksidantinis aktyvumas, lapuose buvo nustatytas 26,41 ± 1,22 proc. antioksidantinis aktyvumas, stiebuose – 14,51 ± 0,73 proc. antioksidantinis aktyvumas, liofilizuotoje formoje – 34,65 ± 6,1 proc. antioksidantinis aktyvumas ir 2014 metų viso augalo žaliavoje buvo nustatytas 36,54 ± 8,06 proc. antioksidantinis aktyvumas.

Schemoje matoma, kad dižiausią antioksidantinį aktyvumą turi liet. katalogo Nr.2331 veislės žiedai 88,51 ± 0,68 proc. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavai buvo nustatytas 43,33 ± 2,12 proc. antioksidantinis aktyvumas, lapuose buvo nustatytas 56,22 ± 1,38 proc. antioksidantinis aktyvumas, stiebuose – 37,05 ± 0,77 proc. antioksidantinis aktyvumas, liofilizuotoje formoje – 23,40 ± 3,04 proc. antioksidantinis aktyvumas ir 2014 metų viso augalo žaliavoje buvo nustatytas 35,59 ± 3,34 proc. antioksidantinis aktyvumas.

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė liet. katalogo Nr.2177- raudonųjų dobilų laukinis ekotipas. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 3 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir vedamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 19: 43,33 56,22 37,05 88,51 23,40 35,59 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00 100,00 2331 visas augalas 2013m

(37)

Schemoje matoma, kad dižiausią antioksidantinį aktyvumą turi liet. katalogo Nr.2177 veislės žiedai 88,06 ± 0,38 proc. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavai buvo nustatytas 23,22 ± 0,58 proc. antioksidantinis aktyvumas, lapuose buvo nustatytas 48,44 ± 0,43 proc. antioksidantinis aktyvumas, stiebuose – 32,35 ± 1,08 proc. antioksidantinis aktyvumas, liofilizuotoje formoje – 24,43 ± 1,92 proc. antioksidantinis aktyvumas ir 2014 metų viso augalo žaliavoje buvo nustatytas 34,80 ± 2,56 proc. antioksidantinis aktyvumas.

Chelatinio aktyvumo nustatymas skirtingų raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) augalo dalių ekstraktuose spektrofotometrinės analizės metodu

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė Sadūnai. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 3 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir vedamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 20:

23,22 48,44 32,35 88,06 24,43 34,80 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00 100,00 2177 visas augalas 2013m

(38)

20 pav. Fotometrinis geležies surišimas

Pagal gautus rezultatus galima spręsti, kad didžiausias chelatinis aktyvumas yra Sadūnų vieslės žieduose 66,78 ± 0,12 proc. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavos chelatinis aktyvumas yra 53,13 ± 0,17 proc., lapų chelatinis aktyvumas yra 27,52 ± 0,07 proc., stiebų chelatinis aktyvumas yra 34,87 ± 0,24 proc., sėklų chelatinis aktyvumas yra 15,51 ± 0,14 proc., liofilizuotos formos chelatinis aktyvumas yra 34,00 ± 0,11 proc., 2014 metų derliaus viso augalo žaliavos chelatinis aktyvumas yra 57,27 ± 0,14 proc.

53,13 27,52 34,87 66,78 15,51 34,00 57,27 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 Sadūnai 2013m

2014m

Sadūnai 2014m

Fotometrinis geležies jonų surišimas, %

48,04 34,30 39,98 _38,86 41,95 56,38 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 Vyliai visas augalas 2013m

(39)

Iš schemos galima spręsti, kad didžiausias chelatinis aktyvumas yra Vylių vieslės 2014 metų derliaus viso augalo žaliavoje 56,38 ± 0,25 proc. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavos chelatinis aktyvumas 48,04 ± 0,14 proc., lapų chelatinis aktyvumas yra 34,30 ± 0,21 proc., stiebų chelatinis aktyvumas yra 39,98 ± 0,14 proc., žiedų chelatinis aktyvumas yra 38,86 ± 0,14 proc., liofilizuotos formos chelatinis aktyvumas yra 41,95 ± 0,13 proc.

Iš gautų rezultatų matoma, kad didžiausią chelatinį aktyvumą turi liet. katalogo Nr.2739 veislės lapai 68,01 ± 0,09 proc. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavos chelatinis aktyvumas 39,88 ± 0,12 proc., stiebų chelatinis aktyvumas yra 30,30 ± 0,15 proc., žiedų chelatinis aktyvumas yra 66,61 ± 0,12 proc., liofilizuotos formos chelatinis aktyvumas yra 35,57 ± 0,09 proc., 2014 metų derliaus viso augalo žaliavos chelatinis aktyvumas yra 27,56 ± 0,11 proc.

Tiriama raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė liet. katalogo Nr.2331- raudonųjų dobilų laukinis ekotipas. Ekstraktai buvo gaminami ir tiriami po 3 kartus. Pagal pateiktas formules buvo skaičiuojami rezultatai ir vedamas rezultatų vidurkis. Gauti rezultatai pateikiami pav. 23: 39,88 68,01 30,30 66,61 35,57 27,56 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 2739 visas augalas 2013m

(40)

Iš gautų rezultatų matoma, kad didžiausią chelatinį aktyvumą turi liet. katalogo Nr.2331 veislės žiedai 57,97 ± 0,17 proc. 2013 metų derliaus viso augalo žaliavos chelatinis aktyvumas 47,42 ± 0,12 proc., lapų chelatinis aktyvumas yra 27,39 ± 0,11 proc., stiebų chelatinis aktyvumas yra 22,29 ± 0,2 proc., liofilizuotos formos chelatinis aktyvumas yra 43,36 ± 0,14 proc., 2014 metų derliaus viso augalo žaliavos chelatinis aktyvumas yra 57,63 ± 0,17 proc.

47,42 27,39 22,29 57,97 43,36 57,63 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 2331 visas augalas 2013m

Fotometrinis geležies jonų surišimas, %

48,97 36,45 23,29 47,97 39,31 46,74 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 2177 visas augalas 2013m

(41)

Iš gautų rezultatų matoma, kad didžiausią chelatinį aktyvumą turi liet. katalogo Nr.2177 veislės 2013 metų derliaus viso augalo žaliava 48,97 ± 0,1 proc. Lapų chelatinis aktyvumas 36,45 ± 0,11 proc., stiebų chelatinis aktyvumas yra 23,29 ± 0,1 proc., žiedų chelatinis aktyvumas yra 47,97 ± 0,09 proc. liofilizuotos formos chelatinis aktyvumas yra 39,31 ± 0,2 proc., 2014 metų derliaus viso augalo žaliavos chelatinis aktyvumas yra 46,74 ± 0,23 proc.

REZULTATŲ APTARIMAS Sadūnų veislė:

Sprendžiant iš gautų rezultatų, galima matyti, jog didžiausius kiekius fenolių junginių kiekius kaupia Sadūnų veislės žiedai – 54,03 ± 0,3 mg/g, 39,57 ± 0,82 mg/g kaupia lapai, Sadūnų veislės liofilizuota 2014 metų viso augalo žaliava kaupia 30,05 ± 0,12 mg/g fenolinių junginių, o 2014 metų viso augalo žaliava kaupia 34,93 ± 0,27 mg/g fenolinių junginių. Mažiausius kiekius sukaupė 2013 metų viso augalo žaliava – 17,40 ± 0,12 mg/g, stiebai – 9,15 ± 0,33 mg/g ir sėklos – 7,38 ± 0,33 mg/g.

Didžiausius kiekius flavonoidų Sadūnų veislėje sukaupė žiedai – 39,16 ± 0,42 mg/g, 2013 metų viso augalo žaliava – 17,40 ± 0,64 mg/g ir lapai – 20,07 ± 0,24 mg/g. Mažiausi kiekiai nustatyti stiebuose – 2,67 ± 0,24 mg/g, sėklose – 3,79 ± 0,84 mg/g, liofilizuoto džiovinimo viso augalo žaliavoje – 10,39 ± 0,64 mg/g ir 2014 metų viso augalo žaliavoje buvo nustatyta 11,65 ± 0,64 mg/g flavonoidų.

Didžiausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas Sadūnų veislės žieduose - 90,74 ± 0,94 proc., lapuose – 89,09 ± 0,3 proc. ir 2014 metų viso augalo žaliavoje – 70,30 ± 2,51 proc. Mažesnis antioksidacinis aktyvumas nustatytas 2013 metų viso augalo žaliavoje – 44,15 ± 0,51 proc., stiebuose – 35,87 ± 0,79 proc., sėklose – 22,92 ± 13,01 proc., liofilizuoto džiovinimo žaliavoje – 39,59 ± 9,49 proc.

Didžiausias chelatinis aktyvumas nustatytas Sadūnų veislės žieduose – 66,78 ± 0,12 proc., 2013 metų viso augalo žaliavoje – 53,13 ± 0,17 proc. ir 2014 metų viso augalo žaliavoje – 57,27 ± 0,14 proc. Mažiausias chelatinis aktyvumas nustatytas lapuose – 27,52 ± 0,07 proc., stiebuose – 34,87 ± 0,24 proc., sėklose – 15,51 ± 0,14 proc. ir liofilizuoto džiovinimo žaliavoje – 34,00 ± 0,11 proc.