1
2 Santrauka
Šio darbo tikslas - sukurti optimalios sudėties linimentą ir enderminį pleistrą su ramunėlėmis ir medetkomis, kuris galėtų būti naudojamas kaip antibakterinė, priešuţdegiminė priemonė odos ligom gygyti. Parinkti optimalūs skystų ir tirštų ramunėlių ir medetkų ekstraktų gamybos metodai.
Ekstraktai gaminti naudojant skirtingos koncentracijos etanolį ir taikant skirtingos ekstrakcijos metodus. Kiekybiškai ekstraktuose nustatytas sausas likutis, flavonoidų, saponinų kiekis. Kuriant enderminį pleistrą ir linimentą su ramunėlėmis ir medetkomis, buvo pagaminti skirtingos sudėties preparatai su skystaisiais, tirštaisiais ir sausaisiais ramunėlių ir medetkų ekstraktais, ir enderminis pleistras su ramunėlių ir medetkų ţiedynais. Buvo rasta optimali linimento ir enderminio pleistro sudėtis. Linimentams ir pleistrams atlikti veikliųjų medţiagų atpalaidavimo testai su agaro geliu, tirtas linimentų koloidinis stabilumas, termostabilumas, vienalytiškumas. Atliktas optimalios sudėties linimento stabilumo tyrimas.
The technology and it’s evaluation of liniment and endermal patch with Camomillae and Calendula
Summary
There was a purpose to create an optimal structure endermal patch and liniment with Chamomillae and Calendula, witch could be used as an antibacterial, antiinflammatory phytopreparation for skin disorders. The optimal production method of camomillae and calendula liguid and intermediate consistency extract was developed. The extracts were made using different ethanol concentration and extraction methods. Flavonoid and saponin content, dry residue were determined. During the development of endermal patch and liniment with Camomillae and Calendula, there was made different structure preparations with liguid, intermediate consistency and solid chamomillae and calendula extracts, and endermal patch with camomillae and calendula flowers. The optimal structure of liniment and endermal patch with Camomillae and Calendula was founded. The guality of liniment and patch was analysed with the dissolution test of active ingredients with agar-agar. The colloidal stability, thermostability, homogeneity of liniment were determined. Also, the stability testing of liniment with optimal structure was carried out.
3 TURINYS
SANTRAUKA...2
ĮVADAS...5
1. TYRIMŲ APŢVALGA...7
1.1. Augalinių preparatų reikšmė...7
1.2. Lietuvoje ir uţsienyje registruoti augaliniai preparatai su ramunėlėmis ir medetkomis...7
1.3. Reikalavimai, keliami ekstraktams...12
1.4. Reikalavimai, keliami pleistrams...14
1.5. Reikalavimai, keliami linimentams...16
1.6. Vaistinė ramunėlė (Matricaria recutica L.)...18
1.7. Vaistinė medetka (Calendula officinalis L...21
2. TYRIMO METODAI...24
2.1. Tyrimo objektai...24
2.2. Ţaliavų charakterizavimas...24
2.3. Vaistinės augalinės ţaliavos analizės metodai...25
2.4. Biologiškai aktyvių junginių nustatymas vaistinėje augalinėje ţaliavoje...27
2.5. Skystųjų ir tirštųjų ekstraktų gamybos metodai...29
2.6. Pagamintų ekstraktų analizės metodai...32
2.7. Enderminio pleistro gamybos metodika...35
2.8. Enderminio pleistro veikliosios medţiagos atpalaidavimo testas, panaudojant agaro gelį...36
2.9. Linimentų analizės metodai...36
2.10. Statistinė duomenų analizė...38
2.11. Naudota aparatūra ir reagentai...39
3. TYRIMO REZULTATAI...41
3.1. Drėgmės kiekio ir pelenų kiekio ţaliavoje nustatymas...41
3.2. Biologiškai aktyvių junginių (saponinų , flavonoidų ir eterinio aliejaus) nustatymas augalinėje ţaliavoje...41
3.3. Skysto ramunėlių ekstrakto technologijos kūrimas...43
3.3.1. Etanolio koncentracijos ir ekstrakcijos metodo įtaka sauso likučio kiekiui...44
4 3.3.2. Ekstrahento koncentracijos ir ekstrakcijos metodo įtaka išekstrahuotam biologiškai
aktyvių junginių kiekiui...45
3.4. Skystojo medetkų ekstrakto technologijos kūrimas...45
3.4.1.Saponinų kokybinis nustatymas medetkų ekstraktuose, pagamintuose skirtingais ekstrakcijos metodais...46
3.4.2. Chromatografijos mėginys saponinams nustatyti...46
3.4.3. Tapatybės reakcijos flavonoidams nustatyti medetkų ekstraktuose, pagamintuose skirtingais metodais...47
3.4.4. Ekstrakcijos metodo įtaka flavonoidų išeigai ir sausojo likučio dydţiui...47
3.5.Tirštojo ramunėlių ekstrakto technologijos kūrimas...48
3.6. Medetkų tirštojo ekstrakto technologijos kūrimas...50
3.7. Sausojo ramunėlių ir medetkų ekstraktų analizė...51
3.8.Enderminio pleistro su ramunėlių ir medetkų ekstraktais technologijos kūrimas...52
3.9. Enderminių pleistrų su ramunėlių ir medetkų ekstraktais analizė...53
3.10. Enderminio pleistro su ramunėlių ir medetkų ţiedynais technologijos kūrimas. Pleistro optimalios sudėties paieška...55
3.11. Pagamintų pleistrų su ramunėlių ir medetkų ţiedynais analizė...56
3.12. Linimento gamyba, panaudojant ramunėlių ir medetkų ekstraktus...58
3.13. Pagamintų linimentų analizė...60
3.14. Satistinės duomenų analizės rezultatai...66
IŠVADOS...69
LITERATŪRA...70
SANTRUMPOS...72
PRIEDAI...73
5
ĮVADAS
Darbo aktualumas
Susidomėjimas fitoterapija didėja, kadangi vystosi cheminių vaistų sukeltos ligos (netgi ir pediatrijoje), ypač „be saiko“ vartojant temperatūrą maţinančių, uţdegimą slopinančių, antibakterinių, antihistamininių bei kitų vaistų. Daţnėja ligos, kurioms būdinga lėtinė intoksikacija, energinių resursų išsekimas: disbakteriozė, distrofijos, organizmo saugos sistemų paţaidos ir kitos sisteminės ligos (2). Augalinis preparatas – taip pat cheminių biologiškai veiklių junginių visuma.
Biologiškai aktyvūs junginiai patekę į organizmą, skatina ar slopina ląstelių, audinių, organų funkcijas (3). Augaliniai preparatai veikia organizme daug „atsargiau“, skatindami organizmą aktyviai priešintis ligos patogenui ir stiprindami tuos mechanizmus, kurie reikalingi išgijimui.
Daţniausiai jie skatina imuninę sistemą, bioenergetiką, bioreguliacijos ir bioinformacijos procesus, adaptaciją, organų ir viso organizmo funkcijų atsinaujinimą. Augaliniai preparatai tai natūralūs medţiagų apykaitos reguliatoriai, mobilizuoja savigydos sistemas (imuninę, endokrininę, detoksikacinę, nervų) (1,4,5).
Dabar pasaulyje 35–40 proc. visų vaistų gaminama iš augalinių ţaliavų. Vaistinės augalinės ţaliavos, iš jų pagaminti preparatai pasiţymi farmakologinio veikimo įvairove ir turi maţesnį šalutinį poveikį ţmogaus organizmui negu cheminiai vaistai. Įvairių šalių farmakopėjose aprašoma daugiau kaip 1000 vaistinių augalų rūšių, o Lietuvoje leidţiamos vartoti 189 jų rūšys (6).
Lietuvoje registruotų augalinės kilmės vaistų kiekis maţėja. Per dvejus metus jis sumaţėjo 118 vaistų pavadinimų, nes Lietuvos gamintojai maţai dėmesio skiria geros gamybos praktikos įdiegimui šių preparatų gamybos procese (6). Tačiau susidomėjimas fitoterapija tikrai nemaţėja.
Taigi augalinių preparatų kūrimas Lietuvoje iki šiol yra reikšmingas ir svarbus.
Darbo tikslas: parinkti optimalias enderminio pleistro ir linimento su ramunėlėmis ir medetkomis gamybos sąlygas, pritaikyti analizės metodus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir apibendrinti literatūros duomenis apie vaistinių ramunėlių ir vaistinių medetkų cheminę sudėtį ir farmakologines ypatybes, apie ekstraktų, linimentų ir pleistrų gamybos metodus, jiems keliamus Europos farmakopėjos reikalavimus.
2. Parinkti optimalius ramunėlių ir medetkų ekstraktų gamybos metodus.
6 3. Surasti pleistro ir linimento optimalią sudėtį, gamybai naudojant ramunėlių ir medetkų ţiedynus, bei jų ekstraktus.
4. Parinkti ir pritaikyti ramunėlių ir medetkų ţiedynams, ekstraktams, linimentams ir enderminiams pleistrams šiuolaikinius analizės metodus.
Darbo naujumas ir praktinė reikšmė
Šiuo metu Lietuvoje daţnėja odos susirgimų dėl organizmo įsijautrinimo po pakartotinių cheminių, fizikinių, biologinių dirgiklių. Odos ligų prieţastis gali būti vis daţniau vartojamos kosmetinės medţiagos (lakai, plaukų daţai, kvepalai). Šie neigiami aplinkos faktoriai iššaukia įvairias alergines ligas, alerginius dermatitus, ţvynelines, spuogus, odos nieţulį. Negydant odos ligų, sutrinka odos epidermio apsauginė funkcija, gali prasidėti antrinė odos infekcija. Daţniausiai odos ligos, ypač esant pūslinėm formom, gydomos antibiotikais, ţvynelinės, dermatitai – gliukokortikoidų tepalais, antihistamininiais vaistais (27, 28). Remiantis literatūros duomenimis gliukokortikoidiniai preparatai vartojami išoriškai daugiau kaip keturias savaites gali sukelti odos atrofiją, folikulitus, odos spalvos pakitimus, gali pasireikšti sisteminis gliukokortikoidų poveikis, kai vaistas vartojamas dideliuose plotuose (29). Antibiotikai, antihistamininiai vaistai gali sukelti odos padidėjusio jautrumo reakcijų, ypač vartojant juos ilgesnį laiką, gali pasireikšti sisteminis poveikis (30). Odos ligų gydyme labai svarbi profilaktika - tepami tepalai, geliai, minkštinamieji linimentai kurie veikia išorinį odos paviršių, drėkina jį, didina odos tamprumą, elsatingumą. Gydant odos ligas labai svarbu atkurti barjerinę epidermio funkciją, vartoti preparatus, saugančius nuo odos išdţiūvimo, nepageidaujamų išorės veiksnių.
Iki šiol Lietuvoje nėra sukurta išorinio preparato su augaliniais ekstraktais, skirtų odos ligų gydymui ir profilaktikai. Akivaizdu, kad aktualu kurti naujus augalinius preparatus, skirtus išoriniam vartojimui, kurie veiktų priešuţdegimiškai, būtų skirti gydyti lėtines odos ligas, blogai gyjančias ţaizdas, paraudimus, nudegimus. Lietuvoje negaminami linimentai ir pleistrai su ramunėlių ir medetkų ekstraktais. Pagamintas linimentas ir pleistras su ramunėlių ir medektų ekstraktais skirtas gydyti odos išorinį paviršių, stabdantis drėgmės netekimą, odos paviršiaus įtrūkimus, turintis priešuţdegiminį, antimikrobinį, ţaizdas gydantį poveikį. Pasirenkant augaliniams preparatams ţaliavas buvo remiamasi mokslinių tyrimų rezultatais ir tradicinės medicinos patirtimi.
Siekiant garantuoti kuriamo augalinio preparato priešuţdegiminį, antimikrobinį, ţaizdas gydantį
7 veikimą, pasirinkti vaistinės ramunėlės ir vaistinės medetkos augalai. Manoma, šių augalų kaupiamos veikliosios medţiagos papildo ir sustiprina viena kitos veikimą (28, 34).
Pasirinktos augalinės ţaliavos jau nuo seno naudojamos odos ligoms gydyti kaip puiki priešuţdegiminė, antibakterinė priemonė. Vaistinė ramunėlė ir vaistinė medetka yra populiarios ir dabar, paplitusios mūsų krašte.
1.TYRIMŲ APŽVALGA 1.1. Augalinių preparatų reikšmė
Fitoterapija vystėsi tūkstančius metų ir turi pačią seniausią gydymo patirtį. Moksliškai įrodyta, kad negalavimus gydo augaluose kaupiamos veikliosios medţiagos, tam tikri cheminiai junginiai:
alkaloidai, glikozidai, vitaminai, mineralinės medţiagos. Gydymui ar preparatų ruošimui naudojamos tos augalo dalys, kuriose daugiausia šių medţiagų. Biologiškai aktyvių medţiagų išlieka tik tinkamai surinktoje ir paruoštoje vaistinėje ţaliavoje (2,3,11).
Esant lėtiniams susirgimams ir kasdieniniams negalavimams, nebūtina gydytis cheminiais preparatais. Tokiu atveju terapija augaliniais vaistais netgi labiau prasminga, kadangi ji rečiau sukelia pašalinį poveikį (27).
Augaliniai vaistai turi atitikti vaisto sudėties reikalavimus dėl kokybės, veiksmingumo ir saugumo. Gydymui turi būti parinkti tie vaistai, kurie pakankamai veiksmingi bei saugūs ţmogaus sveikatai (maţiausia ţalos rizika). Augaliniai vaistai gali pranokti sintetinius. Tik augalinių vaistų poveikio pasireiškimui daţnai reikia ilgesnio laiko tarpo. Jie retai sušvelnina ar išgydo ligas spontaniškai (1,7).
Europos ir pasaulio šalyse daug ligų gydoma augaliniais preparatais. Pastebėta, kad kai kuriais atvejais reikalingas greitas ir veiksmingas gydymas, ypač ūmių ligų atvejais. Tačiau kai kuriais atvejais vyrauja subjektyvūs simptomai ir būtina tik koreguoti sutrikusią organizmo funkciją, sergant lėtinėmis ligomis, ar esant kasdieniniams negalavimams. Susidarius tokiai situacijai reikalingi švelniai veikiantys augalinės kilmės preparatai (5,11).
1.2. Lietuvoje ir užsienyje registruoti augaliniai preparatai su ramunėlėmis ir medetkomis Augaliniai preparatai tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse sudaro apie dešimtadalį visų registruotų vaistų (5). Augalinės kilmės preparatai sudaro 7,38 proc. visų Lietuvoje registruotų
8 vaistų. Iš viso Lietuvoje registruotos 26 vaistų formos, gaminamos iš augalinės kilmės vaistinių ţaliavų (7, 9).
1 lentelė. Lietuvoje registruotų augalinių preparatų su ramunėlėmis ir medetkomis sąrašas.
Eil.
nr.
Preparato pavadinimas, vaisto forma, dozavimas
Veikliosios medţiagos Patvirtintos indikacijos
1 Medetkų tinktūra Valentis, tinktūra, tepti paţeistą vietą 2-3 kartus per dieną keliais mililitrais tinktūros 5-6 dienas.
Medetkų ţiedynų tinktūra 1:10, ekstrahentas 70%
(V/V) etanolis
Preparatas skatina epitelio
atsinaujinimą, todėl tinka pragulų, odos nušalimo, nudegimo, smulkių traumų gijimų skatinimui. Tinka skalavimui, esant burnos gleivinės, gerklės, migdolinių liaukų
uţdegimui, odos ir gleivinės išopėjimui ir nubrozdinimui.
2 Acnofan, kremas, vartoti išoriškai - uţtepti taškais ant paţeistų odos vietų 2-3 kartus per dieną.
Medetkų ekstraktas, ramunėlių ekstraktas, cinko oksidas,
arbatmedţių eterinis aliejus, vitaminas A, cetilo ir sterilo alkoholis, 1,2- propilenglikolis, alantoinas.
Veido odos prieţiūrai, esant polinkiui spuogams ir pūliniams bėrimams.
3 Propolio ir medetkų purškalas, tolygiai purkšti paţeistą vietą vieną sekundę 1-3 kartus per dieną.
Propolio ištrauka, medetkų ekstraktas, glicerinas, etanolis.
Naudojamas gydant blogai gyjančias ţaizdas, nudegimus, egzemą, odos įdrėskimus, vabzdţių įgėlimus, grybelines odos ligas.
4 Šaltalankių ir medetkų aliejaus purškalas, vieną sekundę purkšti tolygiai ant odos arba gleivinės 3 kartus per dieną.
Šaltalankių aliejus, medetkų aliejus (1 dalis medetkos ţiedynų ir 7 dalys saulėgraţų aliejaus).
Saulės nudegimams, paţeistai odai, spuoguotai odai. Turi antimikrobinių savybių.
5 Kamistad N gel, gelis, tepti 0,5 cm ilgio gelio juostelę 3 kartus per parą.
Lidokaino
hidrochloridas 20 mg, ramunėlių ţiedynų ekstraktas 185 mg (1:4- 5). Ekstrahentas 50%
(V/V) etanolis.
Burnos gleivinės ir lūpų uţdegimui gydyti.
6 Kamistad Baby, gelis, švariu pirštu ar vatos lazdele švelniai patepti vaikučio dantenas ţirnio
Ramunėlių ţiedynų ekstraktas.
Ekstrahentas 50%
(V/V) etanolis.
Vaikams dygstant pirmiesiems dantukams.
9 dydţio gelio gabalėliu 2-3
kartus per dieną ir lengvai pamasaţuokite.
7 Myrrhamile, gerklės purškalas, purkšti į gerklę 4 - 6 kartus per dieną po kelias vienu purkštuvo galvutės paspaudimu išpurškiamas dozes.
10 ml miros tinktūros (1:5), 35 ml vaistinių ramunių skystojo ekstrakto (1:1) ekstrahentas 50%
(V/V) etanolis, 5 ml eukaliptų tinktūros (1:5), 30 ml šalavijų tinktūros (1:5) bei 85 % glicerolio.
Burnos ir gerklės gleivinių uţdegimai (tonzilitas, faringitas, laringitas, stomatitas, gingivitas), burnos ir gerklės infekcijų profilaktika, burnos higiena.
8 Dentosept, skystis, 15%
vandeniniu tirpalu skalauti gerklę.
13 g vaistinės ramunės ţiedynų (flos
Matricaria), 13 g ąţuolo ţievės (cortex Quercus), 13 g šalavijo lapų (folii Salviae), 6,5 g kalninės arnikos ţolės (herbae Arnicae), 6,5 g balinio ajero šakniastiebių (rhizoma Calami), 6,5 g pipirmėtės ţolės (herba Menthae piperitae) ir 6,5 g vaistinio čiobrelio ţolės (herba Thymi).
Ekstrahentas 70%
(V/V) etanolis.
Burnos gleivinės ir lieţuvio katarui, pūliniam burnos
gleivinės ir (arba) dantenų, paviršiniam ir giliam priedančio audinių,
infekcijos ar nuodų sukeltam burnos, dantenų karpų uţdegimui maţinti.
9 Hemorol, į tiesiąją ţarną įkišamos medicininės ţvakutės, naudoti prieš naktį vieną ţvakutę.
50 mg Chamomillae extr. spiss.(sauso ramunių
ekstrakto); 20 mg Genistae scop. extr.
spiss. (sauso darţinių proţirnių ūglių
ekstrakto); 20 mg Hippocastani cort. extr.
spiss. (sauso paprastųjų kaštonų ţievės
ekstrakto); 20 mg Belladonnae extr. spiss.
(sauso šunvyšnių ekstrakto); 20 mg Tormentillae extr.
spiss. (sauso miškinių sidabraţolių ekstrakto);
Tiesiosios ţarnos veninio rezginio mazgai, lėtinis tiesiosios ţarnos uţdegimas, kraujavimas, venų sienelių paţeidimas, skausmą sukeliantis vidurių uţkietėjimas. Be to, vaistas tinka įtrūkusiai tiesiosios ţarnos gleivinei gydyti bei jos dirginimui maţinti.
10 20 mg Milefolii extr.
spiss. (sauso paprastųjų kraujaţolių ekstrakto);
100 mg Anaesthesinum (anestezino).
10 Medetkų tepalas, tepti paţeistas vietas 2-3 kartus per dieną.
Medetkų tinktūra 100mg/g, parafinas.
Naudojamas kūno prieţiūrai, gydant blogai gyjančias ţaizdas, nudegimus, egzemą, odos įdrėskimus, vabzdţių įgėlimus, grybelines odos ligas.
11 Traumeel S, tepalas, ryte ir vakare, prireikus ir
daţniau, paţeistą vietą arba įdrėskimą patepti ir įtrinti. Jei reikia, uţdėti su šiuo tepalu tvarstį.
Arnica D3 1,5g, Calendula 0,45g Ø, Hamamelis Ø 0,45g , Echinacea angustifolia Ø 0,15g, Echinacea purpurea Ø 0,15g Chamomilla Ø 0,15g, Symphytum D4 0,1 g, Bellis perennis Ø 0,1 g, Hypericum D6 0,09 g, Millefolium Ø 0,09 g, Aconitum D1 0,05 g, Belladonna D1 0,05 g, 0,04 g, 0,04 g,
Mercurius solubilis Hahnemanni D6 0,04 g, Hepar sulfuris D6 0,025 g/100 g.
Įvairios traumos, patempimas, išnirimas, sutrenkimas, kraujosruvos, hemartrozė, kaulų lūţiai, dėl uţdegimo atsiradęs organų ir audinių pakitimas, taip pat jų degeneracija (pvz., periodontitas, dantenų pūliavimas, parodontozė),taip pat jei paţeistas atraminis arba judėjimo aparatas (tendovaginitas, bursitas, epikondilitas), klubo, kelio bei maţųjų sąnarių artrozė.
Analizuojant lentelėje pateiktus duomenis pastebėta, kad iš 11 registruotų augalų preparatų didţiąją dalį sudaro preparatai iš dviejų ar daugiau veikliųjų medţiagų -72,73 %, ir 27,27 % sudaro vienkomponenčiai preparatai, pagaminti iš vienos augalinės ţaliavos.
Iš lentelėje pateiktų 11 preparatų, remiantis nustatytomis indikacijomis, penki (45,45 %) vartojami, esant odos nudegimui, sunkiai gyjančioms ţaizdoms, grybelinėms ligoms, esant spuoguotai odai, keturi (36,36 %) vartojami, esant burnos gleivinės uţdegimams, 1 (9 %) naudojamas, esant įvairioms traumoms, sąnarių patempimui, kaulų lūţiam, 1 (9 %) vartojamas, esant hemorojui.
11 2 lentelė. Užsienyje registruotos augalinių preparatų su ramunėlėmis ir medetkomis vaistų formos.
Eil.
nr.
Preparato pavadinimas, gamintojas, dozavimas
Veikliosios medţiagos Patvirtintos indikacijos
1 Calendula Ointment,
Hyland's Standard Homeopathics
Calendula Products, nuplauti paţeistą vietą šiltu vandeniu, tepti tris kartus per dieną.
Medetkų ekstraktas , ekstrahentas petrolatas, lanolino 5 %.
Įpjovimai, nubrozdinimai, nudegimai nuo saulės.
2 Calendula Spray, Hyland's Standard Homeopathics Calendula Products, purkšti ant paţeistos vietos kiek reikia.
22% medetkų ekstraktas, glicerinas, vanduo.
Įpjovimai, nubrozdinimai, nudegimai nuo saulės.
3 Calendula Gel, Boiron, paţeistą vietą nuplauname šiltu vandeniu, nusausiname, po to plonu sluoksniu
uţtepame geliu 3kartus per dieną.
Calendula Officinalis 1X 7%, išvalytas vanduo, natrio hidroksidas, natrio metilparabenas.
Įpjovimai, įbrėţimai,
nudegimai, egzemos, vabzdţių įgėlimai.
4 Calendula Cream, Nature Works, ant švarios odos 3 kartus per dieną.
Medetkų
ekstraktas,vanduo, skvalenas, avokado aliejus, jojoba aliejus, glicerino stereatas, pantenolis, stearino rūgštis, cetilo alkoholis, tokoferolio acetatas.
Įbrėţimai, nudegimai, egzemos.
5 Standardized Chamomile
Extract, Nature's Way 345mg, 60 caps., viena kapsulė per dieną, intensyviam gydymui 2 kapsulės per dieną,
uţsigeriant stikline vandens.
Sausasis ramunėlių ekstraktas 125mg (1.2 % apigenino)
Virškinimui gerinti.
6 Gastritix Formula
Chamomile Supplement, Nature's Way, 474 mg - 100 caps, 2 kapsulės per dieną po valgio.
Sausasis ramunėlių ekstraktas (62 mg), 1.2%
apigenino),ţenšenio šaknis 237mg, svilaroţės šaknys 50mg.
Ramina virškinamąjį traktą.
7 Chamomile Tincture, 100%
Organic , Herbal Remedies USA, 30-60 lašiukų įlašinti į vandenį ir gerti 2-3 kartus per
Skystasis ramunėlių ekstraktas (ekstrahentas 45 % etanolis), vanduo.
Raminanti priemonė, egzemai gydyti.
12 dieną.
8 Aromatherapy Scent
Inhaler, Earth Solutions inhaliatorius nemigai gydyti.
Levandų, rosmarinų, ramunėlių eteriniai aliejai.
Nemiga.
9 Babuna - Sleep, Liquid Extract – 30 ml,
Nutramedix, U.S., skystasis ekstraktas, 5-15 lašiukų 30 minučių prieš miegą.
Ramunėlių ekstraktas, standartizuotas pagal azuleną.
Pagerina serotonino apykaitą, nemigai gydyti, antibakterinis, antivirusinis, antiseptinis veikimas.
10 Chamomile Extract
Powder- pudra.
Sausasis ramunėlių ekstraktas
Sutrūkinėjusiems speneliams maitinančioms, maţos odos infekcijos, įbrėţimai.
Palyginus uţsienyje ir Lieuvoje registruotus preparatus su ramunėlėmis ir medetkomis, uţsienyje gana daug vienkomponenčių preparatų (arba su ramunėlėmis, arba su medetkomis).
Vaistų formos įvairesnės, nei Lietuvoje. Gaminami purškalai, geliai, skystieji ekstraktai, kremai, sausieji ekstraktai kapsulėse, inhaliatoriai, pudros. Visi rasti literatūroje produktai su medetkomis naudojami įbrėţimams, nudegimams, egzemoms, mikorţaizdelėms gydyti. Iš lentelėje pateiktų preparatų su ramunėlėmis matome, kad 2 preparatai naudojami virškinimui gerinti, 3 preparatai kaip raminanti priemonė ir 1 preparatas įbrėţimams, odos infekcijoms gydyti.
1.3. Reikalavimai, keliami ekstraktams
Ekstraktai yra kietos, skystos ar tirštos konsistencijos koncentruoti preparatai, daţniausiai gaunami iš išdţiovintos (sausos) medţiagos. Ekstraktai priklauso Galininiams preparatams t. y.
preparatams, kurie daţniausiai gaunami ekstrahuojant augalinę ar gyvulinę ţaliavą ir gautą ištrauką toliau apdorojant įvairiais metodais. Skirtingai nuo tinktūrų, ekstraktai yra koncentruotesnės ištraukos, ir juos gaminant parenkami tokie metodai, kad iš ţaliavos kiek galima daugiau būtų išekstrahuojama ţaliavos (42).
Ekstraktai aprašomi Europos farmakopėjoje (Ph. Eur. 1997:0756), Vokietijos (DAB 10), Austrijos (ÖAB 90), Nyderlandų (Ned. 6), Šiaurės šalių (Nord. 63), Rusijos (SSSR GF-11), Japonijos (Jap. 61), Didţiosios Britanijos (BP 68), JAV (USP XVII) ir kitų šalių farmakopėjose (32).
Skystiesiems ekstraktams gaminti buvo taikyti perkoliacijos ir reperkoliacijos (daugkartinės perkoliacijos) metodai, kurie aprašyti Ph. Eur. 01/2002: 0792 straipsnyje
13
Skysti ekstraktai (Extracta fluida) - tai koncentruotos ištraukos, apvalytos nuo balastinių medţiagų. Nepriklausomai nuo ţaliavos rūšies, skysti ekstraktai gaminami santykiu 1:1, t.y. iš 1 svorio dalies ţaliavos gaunama 1 tūrio dalis skysto ekstrakto. Jų gamybai naudojamas ekstrahentas beveik visada yra įvairios koncentracijos etanolis (Ph. Eur. 1997:0756).
Tiršti ekstraktai (Extracta spissa)- koncentruotos ištraukos iš augalinės ţaliavos, turintys klampios masės konsistenciją. Juose yra 25 % drėgmės. Tirštą konsistenciją jiems suteikia ekstrahento pašalinimas iš ekstrakto vakuuminio garintuvo pagalba, esant 50-60 ºC temperatūrai.
Tirštų ekstraktų gamyboje naudojami įvairūs tirpikliai - vanduo, etanolis, eteris, kartais įmaišoma rūgščių, šarmų, etanolio. Naudojami kaip surišanti medţiaga (31, 33).
Sausi ekstraktai (Extracta sicca)- koncentruotos ištraukos iš augalinės ţaliavos, turinčios birios masės konsistenciją. Juose, kaip ir tirštuose ekstraktuose, veikliųjų medţiagų yra daugiau negu ţaliavoje. Drėgmės ne daugiau kaip 5%. Šiuo metu sausųjų ekstraktų gamyba nepaliaujamai auga, nepaisant jų gamybos sudėtingumo. Šių ekstraktų trūkumas: drėgsta ore, todėl turi būti laikomi sausoje vietoje, sandariai uţdarytame inde. Gamyba nesiskiria nuo tirštų ekstraktų gamybos. Yra tik viena papildoma stadija - ištraukos dţiovinimas. Sausi ekstraktai išleidţiami gryname pavidale arba mišinyje su pieno cukrumi, gliukoze, magnio karbonatu, kai gamybos metu gaunamas didesnis nei nustatyta veikliųjų medţiagų kiekis (36, 42).
Iš vaistinių augalinių ţaliavų gaminami ekstraktai turi atitikti Europos farmakopėjos straipsnio
“Ekstraktai” (Ph. Eur. 01/2002:0792) nustatytus reikalavimus.
Ekstraktai gaminami maceracijos, perkoliacijos, reperkoliacijos ir kitais įteisintais metodais.
Pagamintuose skystuose ekstraktuose būtina nustatyti: santykinį tankį, etanolio kiekį ir sausos liekanos kiekį. Tirštuose ekstraktuose papildomai nustatomas drėgmės kiekis. Sausuose ekstraktuose nustatomas nuodţiūvis (Ph. Eur. 1997, 2.2.32). Kiekybiškai vertinamos preparate esančios biologiškai aktyvios medţiagos.
Ekstraktai turi būti laikomi gerai uţdarytuose induose nuo šviesos apsaugotoje vietoje.
Gaminant ekstraktus daţniausiai ekstrahentas naudojamas etanolis. Etanolis turi atitikti Ph. Eur.
01/2002:1317 reikalavimus.
14 Pagaminti ekstraktai turi atitikti farmacinių preparatų mikrobinio uţterštumo testą (Ph. Eur.
01/2002) (2, 6, 13).
Vaistinė augalinė ţaliava, vartojama preparatams gaminti turi tenkinti atitinkamo farmakopėjos straipsnio reikalavimus (35, 36).
1.4. Reikalavimai, keliami pleistrams
Pleistrai - išorinio naudojimo vaisto forma. Priklauso pusiau kietiems preparatams vartoti ant odos. Pagal Europos farmakopėjos straipsnį 01/2002: 0132 pusiau kieti preparatai vartoti ant odos yra skirti gauti veikliųjų medţiagų vietinį poveikį arba poveikį per odą, minkštinantį ar apsauginį veikimą. Pleistrai suminkštėja esant kūno temperatūrai ir prilimpa prie odos. Pleistrai lengvai pašalinami nuo odos ir nepalieka ţymės. Tai viena seniausių vaistų formų, kuri įtraukta į viso pasaulio farmakopėjas. Pleistro masę sudaro vaistinės medţiagos ir pagrindas. Vaistinės medţiagos gali būti antibiotikai, siera, salicilo rūgštis, ekstraktai, tinktūros (31, 36).
Pleistrai gali būti klasifikuojami atsiţvelgiant į agregatinę būseną:
Kietieji - suminkštėja, esant kūno temperatūrai, o esant kambario temperatūrai išlieka stangrūs.
Skystieji (odos klijai) - skysčiai, kurių tirpikliui išgaravus, lieka ant odos tampri plėvelė.
Pagal paskirtį ir gydomąjį poveikį pleistrai klasifikuojami:
Epiderminiai - tai lipnūs pleistrai, veikliųjų medţiagų gali ir nebūti. Naudojami kaip perrišimo medţiaga, tvarsčiams tvirtinti, ţaizdos kraštams sujungti, apsaugoti odą nuo išorės veiksnių.
Enderminiai (odos) pleistrai- turi veikliųjų medţiagų. Vartojami gydant odos ligas.
Transderminiai (perodiniai) pleistrai- turi vaistinių medţiagų, kurios įsiskverbia giliai po oda, veikia giliai esančius audinius (31, 32).
Kalbant apie enderminius ir transderminius pleistrus, jie yra minkštos konsistencijos, nes taip sudaromos sąlygos vaistinėms medţiagoms išsiskirti ir prasiskverbti į reikiamą audinių gylį arba garantuoti rezorbcinį poveikį (43).
Atsiţvelgiant į pagrindo sudėtį, pleistrai klasifikuojami į:
Vaškų - dervų pleistrai- pagrindą sudaro parafino, vazelino, petrolatumo, riebalų, dervų (kanifolijos) ir vaško lydiniai, kurie suteikia masei lipnumo. Pradinės medţiagos turi būti bevandenės, nes esant drėgmei, masė tampa klampi, o laikant masė trupa ir lūţinėja.
Pvz.: nuospaudų pleistras (Emplastrum ad clavos pedum). Sudėtis: salicilo rūgšties 20
15 dalių, kanifolijos 27 dalys, parafino 26 dalys, petrolatumo 27 dalys. Barkūno pleistras (Emplastrum Meliloti). Sudėtis: geltonasis vaškas 6 dalys, kanifolijos 2 dalys, saulėgrąţų aliejaus 10 dalių, geltonojo barūno ţolės 2 dalys arba 90 % (V/V) etanoliu uţpilama ţolė, palaikoma ir lydoma su jau paruoštu lydiniu iš geltonojo vaško 50 dalių, saulėgrąţų aliejaus 12,5 dalių ir alyvuogių aliejaus 12,5 dalių.
Švino pleistrai - būtinas komponentas švino muilas. Švino muilas lengvai lydosi su dervomis, vaškais, vaistinėmis medţiagomis, patvarus laikant. Tačiau švino muilas yra neindiferentiškas.
Skystieji pleistrai - odos klijai. Tai lakūs skysčiai, jiems išgaravus lieka tvirta, elastinga plėvelė. Pastaruoju metu naudojami skystieji pleistrai – aerozoliai, skystieji pleistrai flakonėliais. Skirti rankų ir kojų įtrūkimams gydyti.
Kaučiuko pleistrai - gaminami iš sintetinio ar natūralaus nevulkanizuoto kaučiuko.
Dedama ir kanifolijos, kad padidintume kaučiuko lipnumą. Kaučiuko pleistrams priklauso leukopleistras, baktericidinis ir pipirinis pleistras, garstyčių lapeliai (kaučiuko klijai ir garstyčių sėklos)
Šiuo metu Europos ir pasaulio šalyse vartojami pleistrai į kuriuos įeina skopolaminas (gydomas judesių sutrikimas), estrogenai (menopausiniam periodui, menopauzinei osteoporozei), nitroglicerinas (anginai gydyti), lidokainas (skausmui malšinti), medicininės paskirties pleistrai:
pleistrai lieknėjimui, odos prieţiūros pleistrai (gydomieji ir kosmetiniai), aromatiniai pleistrai, pleistrai nuo knarkimo (44).
Pleistrų vartojimo privalumas yra tai, kad ši vaisto forma patogi vartoti pacientams, pleistras paprastai uţsideda ir nusiima nuo odos, neskausminga vaisto forma, nereikia daţnai vartoti, geras bioprieinamumas, palaikoma pastovi vaisto koncentracija plazmoje, maţa pašalinio poveikio tikimybė, palaikoma tokia pati vaisto koncentracija iki dozavimo intervalo pabaigos. Pleistrų
vartojimo trūkumas yra tai, kad ši vaisto forma gali sukelti vietinį dirginimą aplikacijos vietoje. Taip pat pleistrai gali sukelti nieţulį, eritremą, vietinę edemą (43, 44).
Pleistrai yra lankstūs farmaciniai preparatai, turintys vieną ar daugiau veikliųjų medţiagų (Ph.
Eur. 01/2002:1011). Pleistrams privaloma atlikti testą, parodantį tinkamą veikliosios medţiagos atpalaidavimą t.y. pleistrų tirpimo testą (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.4).
16 Priklausomai nuo pleistro sudėties, matmenų ir pavidalo gali būti naudojami disko agregato, kameros, besisukančio cilindro metodai. Gali būti naudojama membrana. Ji gali būti iš įvairių medţiagų, pvz., inertinės akytos celiuliozės ar silikonų, ir turi neveikti veikliosios medţiagos (medţiagų) atpalaidavimo iš pleistro kinetikos. Be to, joje turi nebūti trukdančių medţiagų (pvz., riebalų). Prieš testą membrana gali būti atitinkamai paveikta, pvz., laikant ją testavimo terpėje 24 h.
Membrana turi būti uţdedama ant pleistro atpalaiduojančio paviršiaus, išvengiant burbulų susidarymo. Pleistrai turi atitikti vienadozių preparatų turinio vienodumo testą C ( Ph. Eur. 01/2002 2.9.6), pleistrų mikrobiologinės kokybės testą (Ph. Eur. 2001,5.1.4 ).
1.5. Reikalavimai, keliami linimentams
Linimentai priklauso pusiau kietiems odos preparatams, skystiems tepalams. Tai tiršti skysčiai arba į drebučius panaši masė, kuri lydosi kūno temperatūroje. Linimentai yra tirpalai ar emulsijos aliejaus arba alkoholio pagrindu, turintys gydomųjų medţiagų skirtų vartoti išoriškai. Preparatai gali būti skysti arba pusiau kieti, tepami ant paţeistos vietos. Gali būti įtrinami į odą. Jie skiriasi nuo kitų tepalų tuo, kad pagrindui daţniausiai naudojami augaliniai aliejai, medicininis muilas, vazelino aliejus (31, 45).
Linimentai pagal sudėtį skirstomi į:
Homogeninius - tai skaidrūs tarpusavyje tirpstančių medţiagų mišiniai ar į drebučius panašūs mišiniai. Jie gaminami pagal tirpinimo ir skysčių maišymo taisykles. Muilo linimentai priskiriami homogeninių linimentų grupei. Jie yra drebučių pavidalo, lydosi kūno temperatūroje. Skystis lengvai reazorbuojasi, garantuoja greitą veikimą. Muilo linimentuose daţnai rašomi eteriniai aliejai, amoniako tirpalai, kamparas.
Emulsinius - tai heterogeninės sistemos iš tarpusavyje nesimaišančių skysčių. Daţniausiai pasitaikančios v/a sistemos, nes a/v nestabilios.
Suspensinius - juos gaminant didţiausias dėmesys skiriamas kietiems ingredientams susmulkinti ir tokioms dispersinėms terpėms (pakankamai klampioms) susidaryti, kurios garantuotų pakankamai patvarias, lengvai resuspenduojamas sistemas. Vartojamo skysčio tūris turi atitikti apie pusę smulkinamos medţiagos masės (Deriagino taisyklė). Suspensiniai linimentai pasiţymi nedideliu sedimentaciniu stabilumu, išsisluoksniuoja. Stabilumui pagerinti galima naudoti tirštiklius. Jų dedama nuo 3-5 % bendrai jų masei. Daţnai naudojamas aerosilas (31,32).
17 Alkoholiniai linimentai naudojami, nes yra švelniai sutraukianti, giliai prasiskverbianti vaisto forma. Linimentai naudojami kaip atitraukiamieji vaistai (maţinantys kitos kūno vietos skausmą).
Tokia vaisto forma lengviau skverbiasi į odą nei linimentai su aliejiniu pagrindu. Riebaliniai linimentai švelniau veikia, yra daţniau naudojami , kai reikalingas masaţas. Linimentai negali būti naudojami ant paţeistos odos, ant atviros ţaizdos.
Linimentai priklauso dermatologinių vaistų grupei. Daţniausiai linimentai naudojami nieţuliui maţinti, kaip sutraukianti priemonė, analgetinė priemonė malšinanti raumenų, sąnarių skausmus (37, 45).
Gaminami linimentai turi atitikti Europos farmakopėjos straipsnio „ Pusiau kieti preparatai skirti ant odos“ (Ph. Eur. 01/2002:0132) reikalavimus. Linimentai turi atitikti kokybės reikalavimus, keliamus tepalams.
Reikalavimai keliami linimentams:
Tapatybės nustatymas atliekamas organoleptiškai: bendra išvaizda, spalva, kvapas būdingi panaudotiems pagrindams bei veikliosioms medţiagoms.
Turi būti minkštos konsistencijos, kad būtų galima kokybiškai uţtepti ant odos.
Konsistencija nustatoma objektyviai.
Kietosios dalelės turi vienodai pasiskirstyti pagrinde ir būti optimalaus smulkumo. Dalelių dydis nustatomas elektroniniu mikroskopu.
Išlikti stabilūs saugojimo metu, turi nekisti sudėtis saugojimo ir vartojimo metu.
Turi būti reikiamas kiekis veikliosios medţiagos tepale. Atliekamas vaistinių medţiagų tapatybės nustatymas, atliekamas testas, parodantis atitinkamą veikliosios medţiagos atpalaidavimą.
Neturi būti mechaninių dalelių.
Turi būti garantuota mikrobiologinė kokybė gamybos, saugojimo ir vartojimo metu.
Turi būti vienalytiškas. Linimento vienalytiškumas nustatomas uţtepus tepalo mėginius ant objektinių stiklelių ir uţdengus antru tokiu pat stikleliu, stebime šviesoje. Neturi būti atskirų dalelių (31, 37).
Gaminant, pakuojant, laikant,platinant linimentus, reikia uţtikrinti jų mikrobiologinę kokybę (Ph.
Eur. 01/2002,5.1.4). Yra atliekami sterilumo (Ph. Eur. 01/2002 2.6.1) testai, jei etiketėje nurodyta,
18 kad preparatas yra sterilus. Linimentai, pateikiami vienadozėse talpyklėse, turi atitikti paimamos masės ar tūrio testą (Ph. Eur. 01/2002 2/9.28).
Norint uţtikrinti linimento reologines savybes, atliekami šie neprivalomi testai: konsistencijos matavmai penetrometru (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.9), klampos (tariamosios klampos) matavimas (Ph.
Eur. 01/2002 2.2.10).
Atliekamas testas, parodantis atitinkamą veikliosios medţiagos išsiskyrimą (atpalaidavimą), tiriamas preparato homogeniškumas mikroskopu.
Linimentai turi būti laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, uţdaruose induose. Linimentai su lakiomis medţiagomis turi būti laikomi ne aukštesnėje kaip 10º C temperatūroje. Tiršti linimentai fasuojami į plačiakaklius indus.
Linimentai-emulsijos ir linimentai-suspensijos parduodami uţklijavus etiketę “Prieš vartojimą suplakti”. Pagrindinė etiketė “ Išoriniai”, “Laikyti tamsioje vėsioje vietoje”, “Saugoti nuo vaikų”.
1.6. Vaistinė ramunėlė (Matricaria recutica L.)
Vaistinė ramunėlė viena seniausiai naudojamų vaistinių augalų. Ji priklauso astrinių (graiţaţiedţių) Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke) šeimai. Vienmetis, aromatingas, 10-60 cm aukščio ţolinis augalas su stačiu išsišakojusi plonu stiebu, augantis visoje Lietuvoje, dirbamuose laukuose ir pakelėse, dykvietėse ir šiukšlynuose. Kraštiniai ţiedai lieţuviški, balti;
viduriniai - vamzdiški, geltoni. Ţiedynas – graiţas.
Kita Lietuvoje auganti rūšis - bevainikė ramunė (Chamomilla matricarioides L.) - taip pat tinka vaistinei ţaliavai. Skiriasi nuo vaistinės ramunėlės tuo, kad jos graiţai neturi baltų lieţuvėlinių ţiedų. Išskiria specifinį kvapą. Kaip ir vaistinė ramunė naudojama medicinoje, arbatų gamybai. Moksliškai įrodyta, kad bevainikė ramunėlės graiţuose yra maţiau eterinių aliejų (0,2%).
Bevainikės ramunės preparatai naudojami tik išoriškai. Jų sudėtyje nėra kai kurių veikliųjų medţiagų, kurias kaupia vaistinė ramunėlė (8, 14, 20).
Vaistinė ţaliava - ramunėlių ţiedynai (Matricariae flos), kurie renkami augalo ţydėjimo pradţioje. Renkant reikia nesumaišyti su nevaistinėmis ramunių rūšimis bei dirviniu (Anthemis arvensis L.) ir dvokiančiuoju bobramuniais (Anthemis cotula L.). Vaistinei ţaliavai tinkamos
19 ramunėlių rūšys maloniai kvepia, o galimos priemaišos - bekvapės arba nemalonaus kvapo (21, 22).
Egiptiečiai naudojo ramunėlių ţiedynus maliarijai gydyti. Švieţios ţolės kvapas panašus į tam tikrų obuolių kvapą. Graikai pavadino šį augalą “kamai-melon” (ţemės obuolys angl.) (19, 20).
Hipokratas teigė, kad šis augalas sumaţina kraujo priplūdimą, gydo dismenorėją. Galenas rekomendavo šį augalą kaip uţdegimą maţinantį, arbatas naudoti nuo skausmingų mėnesinių.
Ramunėlių ekstraktai, eteriniai aliejai, arbatos, kompresai, garai, tepalai buvo nuo seno naudojami kaip liaudiški vaistai, taip pat skiriami gydytojų (12,13).
Ramunėlės panaudojimas labai platus, tačiau daţniausiai ramunėlė naudojama esant konjungtivitams, esant odos, gleivinės uţdegimams. Ramunėlių ekstraktai ir eteriniai aliejai įeina į kosmetinių kremų ir higienos produktų sudėtį (17).
1 pav. Vaistinė ramunėlė
Vaistinės ramunėlės ţiedynai kaupia:
0,24%- 1,9% eterinį aliejų. Šis eterinis aliejaus gaunamas garų distiliacijos būdu. Švieţio eterinio aliejaus spalva nuo spindinčiai mėlynos iki tamsiai ţalios, laikui bėgant tampa tamsiai geltonos spalvos (12,13). Eteriniame aliejuje yra α- bisabololio (iki 50%) chamazuleno, ciklinių seksviterpenų, kurie lemia ramunėlės priešuţdegiminį poveikį ir silpną antibakterinį poveikį. Eteriniame aliejuje taip pat yra bisabololio oksido, farnizino, dicikloeterio, kurie lemia priešuţdegiminį, antispazmolitinį poveikį. Taip pat jos sudėtyje yra farnizinas ir pinenas. Turi švelnų raminantį poveikį. Bevainikė ramunėlė turi maţiau chamazuleno, savo sudėtyje turi angelinę rūgštį ir tiglinę rūgštį (14).
Vaistinėje ramunėlėje rasti svarbūs flavonoidai kaip apigeninas, luteolinas, kvercetinas.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad flavonoidai daugiau ar maţiau slopina piktybinių ląstelių
20 proliferaciją in vitro. Dėl esančių flavonoidų, ramunėlė jau nuo seno naudojama kaip spazmus atpalaiduojanti, tulţies sekreciją gerinanti, lygiųjų raumenų spazmus atpalaiduojanti, raminanti priemonė, gydomas viduriavimas, vidurių pūtimas, skatinamas prakaitavimas (16).
Kai kurie alkilinti flavonoidai kaip krisopleninas, krisoplenolis ir jaceidinas taip pat pastebėti turintys priešuţdegiminį, antispazminį veikimą. Kitos klasės junginiai taip pat pastebėti ramunėlėje, tokie kaip kumarinai, herniarinas, umbeliferonas. Jie turi priešuţdegiminį veikimą (18).
Vaistinėje ramunėlėje yra fenolinių karbociklinių rūgščių tokių kaip vanilinė, anyţinė. Kiti junginiai yra matricinas, anteminė rūgštis.
Taip pat vaistinė ramunėlė kaupia gleives, kumarinus, choliną, umbeliferoną, salicilo rūgštį, dicikloeterį, 12% mineralinių medţiagų (19,20).
Antioksidacinis poveikis. Buvo nustatyta, kad chamazulenas apsaugo organizmą nuo lipidų peroksidacijos, veikia kaip antioksidantas. Chamazuleno poveikis buvo sulygintas net su kvercetino ir propilo galaktozės antioksidaciniu veikimu. Įrodyta, kad chamazulenas slopina leukotrienų sintezę ţiurkėse (17).
Eterinių aliejų antimikrobinis efektas. Vokiečių mokslininkas Paul Schnitzler (Vokietijos higienos institutas), nustatė, kad 0.05% ramunėlių eterinis aliejus veikia Gram+ bakterijas (Staphylococcus aureus, Bacillus subtilis) ir Gram- bakterijas (E. coli, Pseudomonas aeruginosa), taip pat ir grybus kaip Candida albicans. Antibakterinis efektas priklauso nuo chamazuleno, bisabololio ir bisabololio oksido kiekio, esančio eteriniame aliejuje (33). Dėl antiseptinio poveikio skalaujama burna esant gleivinių ar dantenų uţdegimui, gydomi odos bėrimai, saulės nudeginta ar nušalusi oda. Taip pat iš ramunėlių ekstraktų gaminami tepalai, geliai, tirpalai skalavimui (21).
Antivirusinis efektas. 2006 metais Vokietijoje nustatyta, kad ramunėlių eterinis aliejus turi antivirusinių savybių. Antivirusinis efektas alkoholinių Vaistinės ramunėlės ekstraktų taip pat buvo ištirtas. Nustatyta, kad jis slopina RNR sintezę (15, 34).
Tyrimais in vivo įrodyta, kad ramunėlės flavonoidai - apigeninas, liuteolinas absorbuojasi į gilesnius odos sluoksnius, tai rodo, kad vaistinė ramunėlė gali buti naudojama uţdegimui gydyti gilesniuose odos sluoksniuose. Pastebėta, kad flavonoidas apigeninas vienas iš svarbiausių
21 komponentų, lemiančių priešuţdegiminį veikimą. Įrodyta, kad apigeninas slopina prostaglandinų ir leukotrienų sintezę (14).
Retai pasitaiko alerginės reakcijos ar ţmonių, jautrių vaistinės ramunėlės preparatams. Ţmonėms jautriems ţilei ar chrizantemoms ar kitiems augalams iš Graiţaţiedţių šeimos yra didesnė tikimybė, kad Vaistinė ramunėlė sukels alerginę reakciją. Rekomenduojama nevartoti preparato, esant alergijai astrinių šeimos augalams, aukštam kraujospūdţiui (18).
1.7. Vaistinė medetka (Calendula officinalis L.)
1 pav. Vaistinė medetka
Vaistinė medetka (lot. Calendula officinalis, angl. Pot Marigold, vok. Ringelblume) – astrinių (Asteraceae) šeimos, medetkų (Calendula) genties augalas. Tai vienmetis, kvapnus augalas. Aukštis iki 60 cm. Stiebas šakotas, briaunuotas, apaugęs šiurkščiais, viršutinė dalis - liaukiniais plaukeliais.
Ţiedai graiţiški geltoni arba oranţiniai. Vaistinė medetka savaime neauga. Ji daţnai auginama darţuose, gėlynuose (8, 12, 22). Vaistinė augalinė ţaliava – medetkos ţiedynai. Kuo daugiau lieţuviškų ţiedų, tuo ţaliava geresnė. Ţiedai renkami iki 18 kartų per vasarą. Vaistinei ţaliavai renkami medetkos graiţai visą vegetacijos laikotarpį, kai lieţuviški ţiedai yra horizontalūs, be graiţkočių. Dţiovinta ţaliava yra geltonai oranţinės spalvos, kvepianti, sūraus ir kartu kartaus skonio (8, 13).
Amerikos pilietinio karo metu augalas buvo plačiai naudojamas kovos laukuose, nes daktarai juo gydydavo atviras ţaizdas (22, 23). Dabar tepalais ir tinktūromis išoriškai gydomos sunkiai gyjančioms ţaizdos, nudegimai, plaunamos pūlingos ţaizdos, dedami kompresai nusideginus.
Uţpilais bei nuovirais skalaujama gerklė sergant angina, faringitu, stomatitu. Galima skalauti burnos
22 ertmę nuo stomatito, pamasaţuoti dantenas, esant uţdegimui. Dėl baktericidinių savybių medetkų tinktūra gali būti gydomi inkštirai (19, 24, 25).
Pagrindiniai komponentai, esantys medetkų ţiedynuose yra triterpeniniai saponinai (22-10%), eteriniai aliejai (15%), proteinai (2%), flavonoidai (0,62-1,173%). Frakcijonuoti komponentai yra karotenoidai (liuteinas, flavoksantinas, auroksantinas), flavonoidai (kvercetinas, narcisinas, retinas), triterpenoidai (faradiolio monoesteris, arnidiolio monoesteris, ursadiolis, oleino rūgštis, kalenduadiolio monoesteris), saponinai (kalendasaponinai A,B,C,D). Kiti elementai (polisaharidai, seksviterpenai, steroliai, neosperidozidai, kalendeno 3% , kuris suteikia spalvą, 6,8% organinių rūgščių, dervų, gleivių, mineralinių druskų, vitamino C (24, 33).
Remiantis moksliniais straipsniais, nustatyta, kad priešuţdegiminį vaistinės medetkos poveikį lemia flavonoidai, ypač kvercetinas. Pastebėta, kad jie slopina fermentą lipooksigenazę, kuri atsakinga uţ uţdegiminį procesą (23).
Pagrindinis komponentas - triterpenoidai. Triterpeniniai saponinai lemia baktericidinį – ţaizdų gijimą skatinantį poveikį. Manoma, kad 10 jų lemia priešuţdegiminį, patinimą maţinantį poveikį.
Ypač faradiolis ir faradiolio esteris prilygsta indometacino veikimui (18, 23). Kitos sudėtinės dalys kaip saponinai, mikroelementai, flavonoidai, polisacharidai taip pat lemia priešuţdegiminį, patinimą maţinantį, antioksidacinį, ţaizdas gydantį medetkų poveikį (19). Flavonoidai skatina tulţies išsiskyrimą, todėl šiam tikslui geriami medetkos uţpilai ir nuovirai. Eterinis aliejus apsprendţia priešuţdegiminį, antibakterinį veikimą (11,12).
Ţaizdas gydantis ir epitelio sluoksnį atstatantis poveikis. Šį poveikį lemia medetkų ţiedynuose esantys polisacharidai (gleivės), flavonoidai (kvercetinas), triterpenai ir karotenai. Nustatyta, kad šie junginiai veikia glikoproteinų metabolizmą ir kolageno skaidulas. Pasak ESCOP (The European Scientific Cooperative on Phytotherapy angl.), medetką rekomenduojama gydant odos ir gleivinės uţdegimus, nudegimus, sumušimus, ţaizdas (11,33).
Drėkinantis poveikis. Šis poveikis yra dėl medetkos ţiedynuose esančių saponinų ir polisacharidų. Šie cheminiai junginiai sulaiko vandenį, todėl augaliniai preparatai gali būti naudojami esant saulės nudegimams (10).
23 Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad išoriškai medetka skatina ţaizdų gijimą. Ji padeda regeneruoti paţeistus audinius, ir veikia priešuţdegimiškai. Atlikti klinikiniai tyrimai su ţiurkėmis rodo, kad 5%
medetkų tepalas ţenkliai pagerino ţaizdos fiziologinę regeneraciją ir epitelizaciją, nes pastebėta, kad paţeistame audinyje padidėjęs glikoproteinų, nukleoproteinų, kolageno metabolizmas per regeneracijos procesą (23).
Nustatyta, kad polisacharidai, esantys medetkų ţiedynuose lemia audinių sugyjimą, padengia ţaizdą gličiu sluoksniu. Šis efektas netgi sulyginamas su dekstranu. Dėl šio efekto sumaţėja uţdegimas audiniuose, apsaugomi audiniai nuo išorės infekcijų, palengvina audinių hidrataciją (3, 25).
Antioksidacinis poveikis. Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad medetkos ekstraktas sumaţina laisvų superoksido radikalų ir hidroksilo radikalų kiekį ţaizdoje, vartojant terapinę dozę. Taip pat įrodyta, kad medetkų ekstraktas sumaţina lipidų peroksidaciją liposomose (23).
Imunostimuliuojantis efektas. Naujausiais nepriklausomais tyrimais in vivo įrodyta, kad medetkoje esantys polisacharidai stimuliuoja ţmogaus granuliocituose fagocitozę, taip pat ir pelių granuliocituose. Etanolinis medetkų ekstraktas stimuliuoja limfocitų proliferaciją in vitro (25).
Antimikrobinis efektas. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad medetkų ekstraktas veikia anaerobines ir fakultatyvines aerobines periodonto bakterijas in vitro, veikia įvairios rūšies grybus dėl jos sudėtyje esančių eterinių aliejų. Šis efektas netgi sulygintas su amfotericino B ir nistatino efektu (23, 24).
Analgetinis efektas. Nustatyta, kad naudojant išoriškai preparatą su medetka 3 kartus per dieną 14 dienų, pastebėta, kad sumţėjęs skausmas, patinimas, ţaizdos jautrumas, jautrumas karščiui (5).
Preparatai su medetkomis gali sustiprinti imunitetą slopinančių vaistų poveikį, tokių kaip prednizolonas, hidrokortizonas, budezonidas, deksametazonas. Medetka stimuliuodama imunitetą, gali pakeisti imunitetą slopinančių vaistų efektą. Vietiškai preparatai naudojami 3-4 kartus per dieną ant paţeistos vietos. Į vidų: 20-60 lašų 3-4 kartus per dieną skysto ekstrakto (23).
Kai kuriems ţmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos naudojant medetkos preparatus.
Atsargiai skirti ţmonėms, kurie alergiški Graiţaţiedţių šeimos augalams. Nustatyta, 2 % ištirtų pacientų medetkų ekstraktas sukėlė alerginę odos reakciją. Jei atsirado sunkus kvėpavimas, odos išbėrimas, nieţulys, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją (25).
24 Medicininėje literatūroje nėra nurodyta, kad medetka gali sukelti pašalinį poveikį. Jei esate nėščia ar maitinate krūtimi prieš pradedant vartoti preparatą su medetkomis, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Medicininėje literatūroje nėra nurodyta apie pašalinį poveikį vaikams. Jei vaikas alergiškas, preparatai su medetkomis neturėtų būti skiriami vaikams jaunesniems kaip 10 metų (28).
2.TYRIMO METODAI
2.1.Tyrimo objektai
Vaistinių ramunėlių ţiedynai (Matricariae flos, Ph. Eur. 01/2008:0404) Vaistinių medetkų ţiedynai (Calendulae flos, Eur. Ph. 01/2008:1297).
Skystieji, tirštieji ir sausieji ramunėlių ir medetkų ekstraktai Linimentas su ramunėlėmis ir medetkomis
Enderminis pleistras su ramunėlėmis ir medetkomis 2.2. Žaliavų charakterizavimas
Ekstraktų gamybai buvo naudojamos Lietuvos Respublikos vaistinių augalų tiekėjų AB
„Švenčionių vaistaţolių fabrikas“ ir UAB „ Acorus Caliamus“ ţaliavos. Vaistinių augalų ţaliavos atitiko Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus. Tai įrodė kartu su vaistingų augalų ţaliavomis pateikti kokybės paţymėjimai.
Į skystųjų, tirštųjų ir sausųjų ekstraktų sudėtį įėjo vaistiniai augalai: vaistinės ramunėlės ţiedynai (Matricariae flos, Ph. Eur. 01/2008:0404) ir vaistinės medetkos ţiedynai (Calendulae flos, Eur. Ph. 01/2008:1297).
Sausieji ramunėlių ir medetkų ekstraktai gauti iš gamintojo „ Naturex“. Sausieji ekstraktai atitiko Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus. Tai įrodė kartu pateikti kokybės paţymėjimai.
Tyrimams naudojamas etanolis atitiko Ph. Eur. 01/2002:1317 straipsnio reikalavimus (t.y.
išvaizda, rūgštingumas arba šarmingumas, santykinis tankis, absorbcija, lakiosios priemaišos).
Išgrynintas vanduo atitiko Ph. Eur. 01/2002:0008 straipsnio keliamus reikalavimus ( t.y.
rūgštingumas arba šarmingumas, oksiduojamos medţiagos, chloridai, sulfatai, amonis, kalcis, ir magnis, mikrobinis uţterštumas) (36).
25 Gaminant linimentą, kaip veiklioji medţiaga panaudoti pagaminti skystieji, tirštieji ir gauti iš anksto pagaminti sausieji medetkų ir ramunėlių ekstraktai. Pagalbinės linimentų medţiagos:
saulėgrąţų aliejus, emulgatorius T2, išgrynintas vanduo. Pagalbinių medţiagų kokybę patvirtino kartu pateikti kokybės paţymėjimai.
Endermaliniam pleistrui gaminti kaip veiklioji medţiaga buvo naudojami ramunėlių ir medetkų ţiedynai iš Lietuvos Respublikos vaistinių augalų tiekėjų AB „ Švenčionių vaistaţolių fabrikas“, UAB „ Acorus Caliamus“ ir pagaminti skystieji, tirštieji ir gauti iš anksto pagaminti sausieji medetkų ir ramunėlių ekstraktai.
Pagalbinės medţiagos: saulėgąţų aliejus, kanifolija, geltonasis vaškas atitinka kokybės reikalavimus. Kokybę patvirtina kartu pateikti kokybės paţymėjimai.
2.3.Vaistinės augalinės žaliavos analizės metodai
Drėgmės kiekio nustatymas. Atsisveriame 3 g ţaliavos iš anksto išdţiovintame iki pastovios masės ir pasvertame biukse. Ţaliavą su biuksu įdedame į dţiovinimo spintą, įkaitintą iki 100-105 ºC temperatūros ir paliekame joje dţiūti iki pastovios masės, t.y. tokios masės, kai du paskutinieji svėrimai, praėjus 30 min., po dţiovinimo ir 30 min. po atvėsinimo, skyrėsi ne daugiau kaip 0,01 g (41).
Drėgmės kiekį X% apskaičiuojame pagal formulę:
X , kur
m - ţaliavos masė (g) prieš dţiovinimą;
- ţaliavos masė (g) po dţiovinimo. Gauti rezultatai pateikti 1 lentelėje.
Pelenų kiekio nustatymas.Susmulkintą ţaliavą pasvėrėme iškaitintame iki pastovios masės ir pasvertame porcelianiniame tiglyje. Tiglį su ţaliava atsargiai šildėme degiklio liepsnoje, iš pradţių leisdami ţiedynams suanglėti ţemesnėje temperatūroje. Po to suanglėjusias daleles sudeginome laipsniškai didinant temperatūrą, galutinai iškaitinomekaitinimo spintoje, po to palikome atvėsti eksikatoriuje ir pasvėrėme.
Kaitinome iki pastovios masės.
Bendrą pelenų kiekį X% apskaičiavome pagal formulę:
X=
, kur- pelenų masė (g);
26 - ţaliavos masė (g).
Bendrą pelenų kiekį absoliučiai sausai ţaliavai apskaičiavome pagal formulę:
= , kur
X - bendras pelenų kiekis %;
W - ţaliavos drėgmė % (41).
Bandymo rezultatai pateikti 1 lentelėje
Žaliavos smulkumo nustatymas. Norint parinkti augalinių ţaliavų dalelių vienodas frakcijas, reikia atlikti sietų analizės testą .
Analizei atlikti reikia 100 g susmulkintos augalinės ţaliavos persijoti pro sietų rinkinį. Pačiame viršuje yra didţiausias sietas kvadratinėmis angelėmis, kurių skersmuo yra 11200 µm. Toliau sietai yra išdėstyti maţėjimo tvarka. Naudotasi Ph. Eur. 01/2002, 2.1.4 nurodytais (atitinkančiais ISO standartų reikalavimus) sietais kvadratinėmis angelėmis. Sietų komplektas uţdengiamas dangteliu ir dugneliu, sijojama sukamaisiais judesiais. Sijojimo pabaiga nustatoma, kai nusijotos ţaliavos kiekis po 1 min sijojimo sudaro ne daugiau kaip 1 proc. likusios ant sieto ţaliavos.
Sijojant pjaustytą ar sumaltą ţaliavą naudojami du sietai. Po sijojimo atskirai sveriama likusi ant viršutinio sieto ir išbirusi pro apatinį sietą ţaliava. Apskaičiuojamas jų procentinis mėginio masės kiekis.
Susmulkintų lapų, ţiedų, ţolių pro sietą Nr. 11200 turi prabyrėti ne maţiau kaip 85 proc.
ţaliavos masės, o pro sietą Nr. 4000 - ne daugiau kaip 40 proc; ţievių šaknų - pro sietą Nr. 11200 turi prabyrėti ne maţiau kaip 90 proc. ţaliavos masės, o pro sietą Nr. 2800 - ne daugiau kaip 40 proc.
Stambių, vidutinio stambumo ir vidutinio smulkumo miltelių 25,0 - 100,0 ėminys sijojamas 10 min, smulkių ir labai smulkių miltelių ėminys turi neviršyti 25,0 g ir yra sijojamas 20 min.
Vidutinis smulkiausios frakcijos dydis skaičiuojamas iš formulės (46):
D
d - vidutinis smulkiausios frakcijos dalelių dydis, mm.
- sieto angų dydis µm, per kurias atitinkamai praeina ir nepraeina smulkiausios ţaliavos dalelės.
27 2.4. Biologiškai aktyvių junginių nustatymas vaistinėje augalinėje žaliavoje
Saponinų nustatymas medetkų žiedynuose. Tapatybės reakcijoms atlikti gaminome išdţiovintos ţaliavos vandeninę ištrauką 1:10 (m/V), šildėme vandens vonioje 15 min. Ištrauka nufiltruojame, atliekamos tapatybės reakcijos.
Putų susidarymo reakcija. Paimami du mėgintuvėliai, į vieną įpilama 5 ml vandenilio chlorido rūgšties 0,1 M tirpalo, o į kitą 5 ml natrio hidroksido tirpalo 0,1 M. Vėliau į abu mėgintuvėlius įlašinama po 0,1 ml pagamintos ištraukos. Jei ţaliavoje yra triterpeninių saponinų, abiejuose mėgintuvėliuose susidaro vienodo tūrio ir pastovumo putų. Jei ţaliavoje yra steroidinių saponinų, tai šarminėje aplinkoje putų susidaro daugiau ir jos pastovesnės.
Saponinų nusodinimo reakcija atliekama triterpeniniams saponinams nustatyti. Į 2 ml ištraukos mėgintuvėlyje įpilame 0,1 ml cholesterolio etanolinio sočiojo tirpalo (m/V).
Susidaro nuosėdos.
Spalvinės reakcijos saponinams nustatyti:
Libermano ir Buchardo reakcija. Į 2 ml vandeninės ištraukos įpilama 1 ml ledinės acto rūgšties, acto rūgšties anhidrido ir sulfato rūgšties mišinio (1:50 V/V).
Lafono reakcija. Į 2 ml vandeninės ištraukos įpilama 1 ml sulfato rūgšties, 1 ml etanolio 96 % (m/V) ir įlašinama geleţies (III) sulfato 10 % (m/V) tirpalo. Šildant atsiranda mėlynai ţalia spalva.
Į 2 ml vandeninės ištraukos įpilamas 1 ml natrio nitrato 10 % (m/V) tirpalo ir įlašinama 0,05 ml sulfato rūgšties. Tirpalas nusidaţo raudona spalva (39, 40).
Flavonoidų nustatymas ramunėlių ir medetkų žiedynuose. Pagal Eur. Ph. 01/2008:0404 ir Eur. Ph. 01/2008:1297 straipsnius vaistinės ramunėlės ir vaistinės medetkos ţiedynai standartizuojami pagal flavonoidų kiekį. Todėl tiriant vaistinės ramunėlės ir vaistinės medetkos ţaliavos kokybę atliekamos reakcijos flavonoidams nustatyti.
Ţaliavos paruošimas. Ţaliava susmulkinama, uţpilama 70% (V/V) 20 ml etilo alkoholiu.
Ištrauka sujungiama su grįţtamuoju šaldytuvu, virinama vandens vonioje 10 min., atvėsinta ištrauka filtruojama pro popierinį lankstytąjį filtrą. Atliekamos tapatybės reakcijos:
28 1. Cianidinė reakcija. Į 2 ml ištraukos įlašinama 0,3 ml vandenilio chlorido rūgšties ir pridedama 15 mg Zn. Reakcijai pagreitinti mišinys pašildomas 3 min. verdančio vandens vonioje. Jei ištraukoje yra flavonoidų cinkas juos, esant vandenilio chlorido rūgščiai, redukuoja iki antocianų, kurie suteikia ištraukai oranţinę spalvą.
2. Reakcija su borato ir citrinų rūgštimis. Į 2 ml tiriamosios ištraukos įpilamas toks pat tūris borato rūgšties 1 % ir citrinų rūgšties 1 % tirpalų etanolyje 96 % (V/V) mišinio 1:1. Susidaro ryškiai geltona spalva su gelsvai ţalia fluorescencija.
3. Reakcija su amoniako tirpalu. Į 1 ml tiriamosios ištraukos įlašinama 0,2 ml amoniako tirpalo ir šildoma. Flavonoidai su amoniako tirpalu nusidaţo geltona spalva, kuri šildant pereina į oranţinę ar raudoną.
4. Reakcija su švino subacetatu. Į 1 ml tiriamosios ištraukos įlašinama 0,05 ml švino subacetatu tirpalo. Gelsvai oranţinė spalva rodo, kad yra flavonoidų (39, 40).
Flavonoidų nustatymas medetkų žiedynuose plonasluoksnės chromatografijos metodu (Eur. Ph. 01/2008:1297). Tiriamasis tirpalas. Sumaišome 1.0 g išdţiovintos ţolės su 10 ml metanolio. Dţioviname ant vandens vonios apie 10 min. Atvėsiname ir filtruojame.
Etaloninis tirpalas. Ištirpiname 1,0 mg kavos rūgšties, 1,0 mg chlorogeno rūgšties ir 2,5 mg rutino 10 ml metanolyje.
Naudojama TLC silikagelio plokštelė. Mobili fazė: bevandenė skruzdţių rūgštis:vanduo:etilo acetatas (10:10:80 V/V/V). Ant starto linijos uţdedame 20 µl tiriamojo tirpalo, 10 µl etaloninio tirpalo. Chromatografuojama kylančios chromatografijos metodu. Eliuento nueitas kelias 10 cm.
Tirpiklių mišiniui pasiekus finišo liniją, plokštelė iš kameros išimama, dţiovinama 100-105 ºC temperatūroje, apipurškiama difenilboro rūgšties amino etilo esteriu metanolyje, po to apipurškiama makrogoliu 400 metanolyje. Dţiovinama ore 30 min, analizuojama UV šviesoje, esant 365 nm bangos ilgiui.
Eterinio aliejaus nustatymas vaistinės ramunėlės žiedynuose plonasluoksnės chromatografijos metodu pagal Ph.Eur. 01/2008:0404.Tiriamasis tirpalas. 50 µl tiriamo tirpalo sumaišome su 1 ml ksileno.
Etaloninis tirpalas. Ištirpiname 2 µl chamazuleno, 5 µl α- bisabololio, 10 mg bornilo acetato 5 ml toluene. Naudojama plokštelė: TLC silikagelio. Mobili fazė: etilo acetatas: toluenas (5:95 V/V).
29 Eliuento nueitas kelias 10 cm. Dţiovinama ore. Apipurškiama anisaldehido tirpalu ir kaitinama 100- 105 ºC temperatūroje 5-10 min. Analizuojama dienos šviesoje.
Pagal Ph.Eur. 01/2008:0404 straipsnį vaistinės ramunėlės ţiedynuose eterinio aliejaus kiekis turi būti 4 ml/ kg (35).
2.5. Skystųjų ir tirštųjų ekstraktų gamybos metodai
Skystųjų ekstraktų gamyba perkoliacijos būdu. Perkoliacijos metodo esmė- pro ekstrahuojamos ţaliavos sluoksnį tam tikru greičiu košiamas ekstrahentas. Tuo metu ištirpsta ir difunduoja iš ţaliavos į tirpiklį ekstrakcinės medţiagos. Metodas efektyvus, nes ţaliava nuolat plaunama vis švieţiomis tirpiklio porcijomis. Tokiu būdu palaikomas didelis koncentracijos skirtumas, sudaromos palankios sąlygos intensyviai difuzijai, ţaliava visiškai išsiekstrahuoja.
Ekstrahuojama ţaliava nejuda, juda tik ekstrahentas.
Perkoliatoriai- tai cilindrinės arba kūgio formos indai, pagaminti iš įvairios kokybės metalo, kuris nurūdija ir nereaguoja su tirpikliais. Apačioje perkoliatorius turi čiaupą. Perkoliatoriai gali būti įvairių konstrukcijų, bet visada perkoliatoriaus aukščio ir pločio santykis turi būti -3:1 (32, 36).
Gaminant skystuosius ekstraktus perkoliacijos būdu, ţaliava susmulkinama, brinkinama lėkštelėje 3 valandas. Pakraunama į perkoliatorių. Perkoliatorių dugne įdedame gabalėlį marlės.
Ţaliava dedama taip, kad tarp ţaliavos neliktų didelių oro tarpų. Ant pakrautos ţaliavos uţklojame marlę. Atsukamas perkoliatoriaus čiaupas, pamaţu pilamas ekstrahentas, to ko iš čiaupo jis pradeda tekėti lygia srove. Čiaupas uţsukamas, į perkoliatorių grąţinamas iš jo išbėgęs skystis, ir pripilame tiek ekstrahento, kad virš ţaliavos būtų 8- 10 mm sluoksnis (33, 37).
Mirkymas. Perkoliatoriai uţdengiami, paliekami stovėti 48 valandas.
Perkoliacija. Po 48 valandų pradedama rinkti ištrauka. Atsukamas perkoliatoriaus čiaupas, renkama ištekanti ištrauka, visą laiką į perkoliatorių iš viršaus pilama grynojo tirpiklio.
Perkoliuojama perkoliatoriaus tūrio dalis per valandą greičiu. Ištraukos ištekėjimo greitis reguliuojamas apatiniu čiaupu.
Iš 100 masės dalių pirmiausia surenkama 85 dalys ištraukos. Paskui ištrauka pradedama rinkti į kitą indą ir perkoliuojama tol, kol visiškai ekstrahuojama ţaliava. Norėdami visiškai išsekinti ţaliavą, į kiekvieną perkoliatorių papildomai pilama švaraus ekstrahento. Antroji, maţiau koncentruota, ištrauka vakuuminiu garinimo aparatu, esant 50-60 ºC temperatūrai, koncentruojama
30 (kol sutirštės iki 15 dalių). Gauta masė sumaišoma su pirmąja ištrauka ir pridedama dar tiek grynojo ekstrahento , kad susidarytų 100 dalių skystojo ekstrakto.
Ištraukų valymas. Ekstraktui leidţiama pastovėti 3 paras, esant ne aukštesnei kaip 8 ºC temperatūrai. Po to filtruojama (32, 35).
Šis metodas racionalus, nes šildoma tik 15% ištraukos. Šiuo metodu galima išekstrahuoti 95%
veikliųjų medţiagų, esančių ţaliavoje. Kadangi ţaliava nuolat plaunama vis švieţiomis tirpiklio porcijomis, susidaro didelis koncentracijos skirtumas, visiškai išsiekstrahuoja ţaliava.
Trūkumai: reikia daug sąnaudų, reikia skaičiuoti ištraukos dalis, atskirai jas rinkti, šildyti, garinti vakuumu, maišyti, sunaudojama daug tirpiklio (5-8 kartus daugiau), negu pagamintos augalinės ţaliavos. Šildant susidaro etanolio nuostoliai, veikliosios medţiagos gali suirti (33, 37).
Skystųjų ekstraktų gamyba reperkoliacijos būdu. Seniai buvo ieškoma ekstraktų gamybos metodų, kuriuos taikant būtų galima išvengti garinimo. 1866 metais amerikietis vaistininkas Skibas pasiūlė reperkoliacijos idėją (28).
Metodo esmė - ţaliava dalijama į kelias dalis, ir kiekviena kita dalis ekstahuojama ne grynuoju tirpikliu, o ištrauka, gauta iš ankstesnės dalies. Ištrauka, pereidama per keletą perkoliatorių, pasidaro labai koncentruota (35).
Reperkoliacijos variantai:
1 variantas. Reperkoliacija, turinti baigiamąjį ciklą ir negarinama, kai ţaliava dalijama į tris nelygias dalis. Ţaliava susmulkinama iki reikiamo dydţio dalelių, po to brinkinama 4 valandas lėkštelėse.
Ţaliavos pakrovimas. Pasibaigus maceracijos stadijai, 100 dalių (50 g) ţaliavos dalijama į 3 nelygias dalis, į pirmą perkoliatorių pakraunama 50 dalių (25 g), į antrą perkoliatorių 30 dalių (15 g), ir į trečią perkoliatorių 20 dalių (10 g) ţaliavos. Perkoliatoriai uţdengiami, paliekami stovėti 48 valandas. Po 48 valandų pradedama rinkti ištrauka. Iš pirmo perkoliatoriaus surenkama 20 dalių koncentruoto perkoliato, o toliau silpnesnė ištrauka perkoliuoja ţaliavą antrame perkoliatoriuje. Iš antro perkoiatoriaus surenkama 30 tūrio dalių koncentruotos ištraukos ir vėl silpnesne ištrauka perkoliuojama kitu trečiu perkoliatoriumi. Iš šio gaunama 50 tūrio dalių koncentruotos ištraukos.
Visos koncentruotos ištraukos sujungiamos ir gaunama 100 dalių paruošto preparato. Ištraukų
