BENAS AKRANGLIS
5 kursas, 10 grupėEFEKTYVIAUSI METODAI VAIKŲ STRESUI IR NERIMUI
MAŢINTI ODONTOLOGINIAME KABINETE
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas:
Lekt. Dr. Jaunė Razmienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŢIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
EFEKTYVIAUSI METODAI VAIKŲ STRESUI IR NERIMUI MAŢINTI ODONTOLOGINIAME KABINETE
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko magistrantas:
Benas Akranglis 5 kursas, 10 grupė
20…..m………
Darbo vadovas:
Lekt. Dr. Jaunė Razmienė
20…..m………
KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO
DARBO VERTINIMOLENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)Recenzavimo data: ... Eil.
Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1.
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2. Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3. Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4.
Įvadas, tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5. Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uţdaviniai 0,4 0,2 0
6. Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7.
Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8.
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
10. Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11.
Medţiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12.
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13.
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14.
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15.
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0
16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18. Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas?
0,4 0,2 0
19. Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20.
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21. Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22. Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23.
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24.
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0
25. Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26. Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27.
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28.
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29. Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30.
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33. Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34. Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35. Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36. Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37. Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38. Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
39. Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40.
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo
41.
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42. Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44.
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
_____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ ____________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 11 SANTRUMPOS ... 12 ĮVADAS ... 13 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 151.1. Aplinkos išvaizdos įtaka skausmo supratimui. ... 15
1.2. Dantų gydymo baimės tipai. ... 15
1.2.1. Specifinio stimulo baimė. ... 16
1.2.2. Nepasitikėjimas personalu. ... 16
1.2.3. Bendrinis nerimas. ... 17
1.2.4. Nenumatytų atvejų baimė. ... 17
1.3. Vaikų odontologijoje naudojami streso valdymo metodai. ... 18
1.3.1. Psichologinės priemonės. ... 18
1.3.2. Informacinės technologijos. ... 19
1.3.3. Aromaterapija. ... 20
1.3.4. Sąmoninga sedacija. ... 21
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI ... 23
2.1. Tiriamųjų atrankos kriterijai. ... 23
2.2. Tiriamosios imties sudarymas. ... 23
2.3. Anketos renkamų duomenų rinkimas ir analizavimas. ... 23
2.4. Statistinė duomenų analizė. ... 24
3. TYRIMO REZULTATAI ... 25
3.1. Tiriamojo kontingento charakteristika ... 25
3.2. Kiekvienos metodikos efektyvumas vertinant dešimtbalėje sistemoje; ... 27
3.3. Privataus ir valstybinio sektorių gydytojų metodikų pasirinkimas ... 28
3.5. Aplinkos draugiškumo sąsaja su metodikos pasirinkimu ... 30
3.6. Covid-19 pandemijos esančio poreikio sustiprintoms AAP pasekmės vaikų streso valdyme. ... 31
3.7. Gydytojų kvalifikacijos ir metodikos pasirinkimo sąsaja ... 32
3.8. Gydytojų poţiūris į alternatyvius vaikų stresą maţinančius metodus ... 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34 PADĖKA ... 36 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 37 IŠVADOS ... 38 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 39 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40 PRIEDAI ... 43
Efektyviausi metodai vaikų stresui ir nerimui maţinti odontologiniame kabinete
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Kiekvienas gydytojas odontologas kasdieninėje praktikoje sutinka pacientų, kuriems pasireiškia įvairaus sunkumo nerimas odontologiniame kabinete. Yra daug metodų, kaip galima su juo susidoroti, tačiau ne visi yra naudojami dėl neţinomo jų
efektyvumo. Šio darbo tikslas yra nustatyti, kokius efektyviausius metodus naudoja visų specializacijų gydytojai odontologai, siekdami susidoroti su vaikų stresu ir nerimu.
Medţiaga ir metodai. Internetinės apklausos pagalba buvo surinkta 217 anketų, kuriose gydytojai odontologai atsakė į klausimus. Atlikti tyrimo analizei buvo reikalingi respondentai,
dirbantys su vaikais, todėl atlikus tiramųjų atranką liko 211 anketų. Klausimyną sudarė klausimai apie gydytojų darbo specifiką su vaikais ir jų naudojamos metodikos, jų efektyvumo vertinimas
dešimtbalėje sistemoje. Tiriamos metodikos buvo įvardintos kaip: psichologinės priemonės, dovanos įteikimas, meno terapija, aromaterapija, informacinės technologijos ir sąmoninga sedacija. Metodikų vertinimo rezultatams vertinti ir pateikti buvo naudojamos „Microsoft Office Excel Proffesional Plus 2010― ir „IBM SPSS v23― programos. Skirtumai laikomi statistiškai patikimais esant ne didesnei nei 5% paklaidai (p<0,05).
Rezultatai. Psichologines priemones rinkosi daugiausiai gydytojų odontologų ir šios metodikos įvertinimas buvo geriausias. Ţemesnis įvertinimas teko dovanos įteikimui ir sąmoningos sedacijos būdui. Prasčiausiai vertinama buvo meno terapija, informacinės technologijos ir
aromaterapija.
Išvados. Nustatyta, kad efektyviausia priemonė odontologijos praktikoje pagal gydytojų odontologų įvertinimus yra psichologinės priemonės.
The Most Effective Methods for Stress and Anxiety Alleviation in Pediatric Dentistry
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Each dentist in their dental practice meets patients that demonstrate a wide variety of dental anxiety in the dental office. There are a lot of
methods to alleviate dental anxiety although not all of them are used because of their unknown efficacy. The purpose of this research is to identify the most effective methods used by dentists to manage pediatric stress and anxiety during dental treatment.
Material and the methods. With the help of an online survey, we have gathered 217 questionnaire answers from general and other specialty dentists. For the results to be accurate this research needed practitioners to be working with pediatric patients, therefore after a brief selection of the answers, 211 were included in this research. The online consisted of questions about the nature of the doctor’s practice and their preferred methods for pediatric patient dental anxiety alleviation including a rating in a ten point scale. The methods for this research were named as follows: psychological methods, gifting, art therapy, aromatherapy, information technology and conscious sedation. To present the results „Microsoft Office Excel Professional Plus 2010― and „IBM SPSS v23―programs were used. The differences were deemed as statistically significant if there was no more than a 5% error (p<0,05).
Results. Psychological methods were the most popular among dentists and the rating was the greatest. Gifting and conscious sedation was found to be less popular and had a slightly lower rating. Finally art therapy, aromatherapy and information technology was found to have the lowest rating.
Conclusions. It was found that the most effective method as described by dentists in the dental practice is psychological methods.
12
SANTRUMPOS
AAP – asmens apsaugos priemonės; Angl –vertimas iš anglų kalbos; CNS – centrinė nervų sistema; Lot. – vertimas iš lotynų kalbos; Pan – panašiai;
ŠSD – širdies susitraukimų daţnis;
13
ĮVADAS
Kasdieninėje odontologo praktikoje atsiranda įvairaus amţiaus grupių pacientų, kurie reikalauja specifinių bendravimo įgūdţių, darbo eigos bei gydymo metodų taikymo. Viena iš reikliausių amţiaus grupių yra nepilnamečiai pacientai. Nerimas, baimė ir stresas dantų gydymo klinikose yra ţinomas visame pasaulyje. Ši problema yra daţniausiai siejama vaikų odontologijoje, o vidutinis baimės ir nerimo ankstyvame amţiuje rodiklis vyrauja tarp 10 ir 20%.[1] Tai sukuria keblumą taikant bet kokį odontologinį gydymą. Jei su pacientais nėra elgiamasi tinkamai, įmanoma pasiekti būseną, ţinomą kaip ydingą dantų gydymo baimės ciklą.[2]
Ţmonės, labai bijantys dantų gydymo, yra labiau linkę atidėti profilaktinius apsilankymus arba vengti dantų gydymo bet kokia kaina. Taip pat, tokius ţmones, įskaitant suaugusius, sudėtinga gydyti, vizitui reikia skirti daugiau laiko, jie demonstruoja elgsenos problemas, kurie kelia stresą ne tik jiems patiems, bet ir gydančiam personalui.[2] Tyrimai rodo, jog bandant gydyti pacientus, kurie skundţiasi baime ar nerimu, sukelia daug streso pačiam gydytojui odontologui.[2;3] Streso kilmę gydytojai nurodo kylančią apţiūros ir gydymo metu, o pats šaltinis gali būti skirstomas į dvi plačias grupes: stresas, sukeltas vaiko, arba sukeltas vaiko globėjo, kuris daţniausiai yra atţalos mama.[1] Galiausiai, pacientai dėl tokios elgsenos, kai vengiama vizitų, daţnai turi prastą burnos sveikatos būklę bei apleidţia individualią burnos higieną.[1;2;4] Priešingai nei gydant suaugusiuosius, vaikų
odontologijoje egzistuoja triada tarp jaunojo paciento, jo tėvų/globėjų ir gydančio gydytojo. Kitų tyrimų duomenimis, dantų gydymo baimė vaikams, jaunesniems nei 8 metai, reikšmingai koreliuoja su tėvų ar globėjų patiriamu stresu ar jų reakcija į odontologinį gydymą. Todėl tai, kaip tėvai ir jų vaikai emociškai reaguoja į dantų gydymą, diktuoja jų pasirinkimą tęsti odontologinę prieţiūrą.[1]
Epidemiologinio tyrimo duomenimis, kas dešimtas Australijos pilietis patiria aukštą nerimo lygį odontologiniame kabinete. Ankstyva šio nerimo diagnostika gali pagerinti dantų gydymo kokybę, nes nerimaujantys pacientai lankosi dantų patikrinimams, tačiau vengia reikalingo tęstinio gydymo. Kadangi dantų gydymo baimė turi tiesioginę įtaką burnos ir dantų sveikatos būklei ir daţniausiai turi indikacijas mišrioms sanacijoms, šie pacientai turi būti gydomi atsargiai, atsiţvelgiant ir į jų elgseną. Todėl tikslinga ne tik įvertinti dantų ir burnos būklę pirminio apsilankymo metu, bet ir vertinti
psichologinį paciento statusą. Vėlesnis gydymas galimas derinant procedūrų planavimą su pacientu.[4] Šiuo metu yra ţinoma, jog vaikai, kurie serga įvairiais genetikos, psichikos ar kitais
fiziniais neįgalumais, yra gydomi stacionarizuojant, tai yra, gydomi bendroje nejautroje. Tokį gydymą atlieka gydytojo vaikų odontologo ir gydytojo anesteziologo komanda. Vis dėlto, svarbu paminėti, jog naudojami vagotoniniai ir kiti anesteziologiniai preparatai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tokių
14 kaip bradikardija, ūminė išemija, hipotermija.[7] Keičiantis tėvų poţiūriui į vaikų dantų gydymą, atsiranda didesnė paklausa gydyti bendroje nejautroje ir tuos vaikus, kurie neturi jokių rimtų sveikatą paţeidţiančių ligų, tačiau sunkiai kooperuoja su įprastu odontologiniu gydymu. Remiantis odontologų profesinės etikos kodeksu ir medicinos norma „gydytojas vaikų odontologas. teisės, pareigos,
kompetencija ir atsakomybė― 13.2.23. skyriumi Gydytojas vaikų odontologas turi išmanyti: vaikų dantų gydymo bendroje nejautroje indikacijas.[5;6]
Siekiant sumaţinti gydymo visiškoje bendrinėje nejautroje reikalingumą, turime ieškoti esamų nefarmakologinių streso maţinimo priemonių.
Yra ţinoma keli metodai, kaip galima įveiktį jaunųjų pacientų stresą. Pirmiausia turime paţinti maţąjį pacientą, todėl kalbamės su juo jam suprantama kalba, stengiamės nukreipti jo dėmesį nuo stresą keliančių objektų, daţniausiai adatų ir preparavimo antgalių. Pavykus pasiekti kompromisinį elgesį, galime skirti paskatinančiąją priemonę, sakykime, įvairias dovanas. Labai svarbi ir gydomosios aplinkos išvaizda, todėl kabinetas gali būti įrengtas kaip draugiška aplinka vaikams. Taip pat galime pasitelkti papildomas priemones, pavyzdţiui, daugialypės medijos prietaisus: kompiuterio ekraną, išmanųjį telefoną ir pan.[8]
Šio darbo tikslas – nustatyti, kokius efektyviausius metodus gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai naudoja savo praktikoje, siekdami susidoroti su vaikų stresu ir nerimu, kaip jie juos vertina subjektyviai bei nagrinėti mokslinę literatūrą, siekiant suprasti vaikams keliamą stresą, alternatyvius ir ţinomus metodus stresui ir nerimui malšinti.
Šio darbo uţdaviniai – apklausti Lietuvos gydytojus odontologus ir gydytojus odontologus specialistus, analizuoti anketų duomenis, pateikti jų naudojamų metodų efektyvumą, ryšį su kitais odontologų darbo aspektais.
15
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Aplinkos išvaizdos įtaka skausmo supratimui.
Spalvų patyrimas yra visur ţmogaus gyvenime sutinkamas faktorius, lemiantis įvairias funkcijas, pavyzdţiui, poelgius, supratimą ir emocijas. Didelė dalis tyrimų tiria spalvų fizikines savybes, fiziologiją ir psichologiją, tačiau yra disproporcija, kaip asocijuojasi jų fizikinės savybės ir psichologija. Vis dėlto tyrimai teigia, jog ilgesnių bangų ilgių spalvos (raudona arba geltona) sukelia didesnius susijaudinimo lygius nei trumpesnių bangų spalvos (ţalia arba mėlyna), tačiau naujesni tyrimai visgi nesutaria su tokiomis išvadomis. Be to, ţalia ir mėlyna spalvos daţniau minimos kaip „gerosios― ir malonesnės nei raudona ar geltona, kurios apibūdinamos kaip „stiprios ir aktyvios― spalvos. Egzistuoja klinikiniai bandymai, siekiant ištirti skirtingų spalvų įtaką skausmo pojūčiui. Tyrime buvo naudotos raudona, ţalia, oranţinė, mėlyna, geltona, roţinė bei juoda spalva, kaip
kontrolinė. Bandymai parodė, jog spalvos išties turi įtakos skausmo supratimui lyginant su situacija, kai spalva nematoma. Pavyzdţiui, raudona spalva lyginant su ţalia ar mėlyna, sukelia stipresnį skausmo pojūtį po vizualinio dirgiklio.[9]
Kiti autoriai teigia, kad spalvos turi įtakos psichologiniam funkcionavimui, kurį suformuoja išmokstamos asociacijos. Nuo kūdikystės individai susiduria su subtiliomis situacijomis tarp pačio išgyvenamo veiksmo, ţinutės ar patirties ir spalvos. Pasikartojant šioms situacijoms atsiranda stiprios asocijacijos, kurios aktyvuoja tam tikrą mechanizmą, išvydus ją sukeliančią spalvą. Kai tik įsitvirtina toks prisiminimas, konkretus susidūrimas su spalva iššaukia nesąmoningus pojūčius, pavyzdţiui, suţemina skausmo slenkstį.[10]
Toliau įsigilinus į spalvų teikiamą psichologinį poveikį, galime imti pavyzdį ir iš grafinio dizaino specialistų, kurie teigia, kad raudona yra pati stipriausia, provokuojanti, ir jos derinys su juoda yra skausmingas, keliantis nerimą. Ji yra naudojama ten, kur reikalinga energinga nuotaika, dėmesys, ji taip pat greitina reakcijas. Medicinos aplinkoje raudona turėtų būti vengiama, kadangi streso siekiama išvengti. Toliau išskiriama mėlyna ir ţydra spalvos, teikiančios raminamąjį efektą, turbūt patį
reikšmingiausią streso valdymui pasiekti. Ţalia, kita vertus, XIX a. asocijavosi su nuodais – arsenu, tačiau taip pat teigiama, kad ji maţina baimės jausmą.[11]
1.2. Dantų gydymo baimės tipai.
Stengiantis odontologinio kabineto personalui suprasti nerimaujančių pacientų stresą, yra išvesti sistemiški metodai dantų gydymo baimei nustatyti. Vienas metodas siūlo skirstyti dantų gydymo baimės etiologiją į egzogeninę ir endogeninę. Egzogeninė baimė atsiranda iš tiesioginės ar
16 netiesioginės įtakos, o endogeninė baimė išsivysto iš padidėjusio organizmo paţeidţiamumo
besivystančiam nerimui. Pastaroji grupė, be dantų gydymo baimės, daţniausiai turi ir kartu lydinčius psichologinius sutrikimus, tokius kaip nerimas ar kiti emociniai sutrikimai (depresija, bipolinis sutrikimas).[12]
Sietlo sistema (angl. The Seattle system) buvo sukurta toliau klasifikuoti dantų gydymo baimę į kategorijas. Ši sistema apibūdina klinikines charakteristikas remiantis į keturias dantų gydymo baimės grupes: specifinio stimulo baimė (gręţimo, adatos, odontologinių kvapų ir pan.),
nepasitikėjimas personalu, bendrinis nerimas (dėl kitų, nesusijusių baimių) ir nenumatytų atvejų baimė (panikos priepuoliai, alpimas ir pan.).[2,12] Toliau gilinsimės į kiekvieną iš šių tipų.
1.2.1. Specifinio stimulo baimė.
Ţmonės, kuriems pasireiškia tokio tipo baimė, visada nurodo konkrečias nerimą keliančias odontologijos dalis. Daţniausiai tai bus injekcijos, gręţimo antgalio skleidţiami garsai, preparuojamo danties kvapas, danties jautrumas, skausmas gydymo metu. Tokio tipo pacientus reikia palaipsniui supaţindinti su nerimą keliančiais dirgikliais, skatinant naudoti atsipalaidavimo pratimus. Tokia metodika vadinama sistemine desensitizacija. Paprastai kelis kartus neskausmingai atliekant
procedūras, pacientai geriau vertina procedūras ir po truputį baimė specifiniam stimului išnyksta.[2]
1.2.2. Nepasitikėjimas personalu.
Kyla iš baimės nesugebėti kontroliuoti gydymo eigos. Tokie pacientai daţnai keičia dantų gydytojus, dėl neigiamos patirties sudarant gydymo planą, daţnai pateikia neigiamus atsiliepimus apie juos. Taip pat jie bandys priversti gydytojus pasijusti blogai dėl gydymo kainos naudodami lėkštus juokelius bei sarkazmą, pavyzdţiui: nepasitikintis pacientas po gydymo plano sudarymo juokaus, kad sumoka uţ gydytojo atostogas ar automobilį ir pan. Bendrąja prasme šie ţmonės neatrodys bijantys skausmo ar bet kokio gydymo etapo, tačiau vienintele baime tampa kontrolės ar savęs pasitikėjimo praradimas, todėl jie tampa agresyvūs gydančiojo personalo atţvilgiu.
Šio tipo pacientai geriausiai kooperuoja tuomet, kai informatyviai paaiškinama gydymo eiga, etapai, prieš bet kokią intervenciją prašomas leidimas ją atlikti. Tokiu atveju buitine kalba aiškinami terminai, gydymo planas detaliai aprašomas gydymo kortelėje. Pasirinktinai siūloma ir kito gydytojo nuomonė, siekiant skatinti pasitikėjimą gydančiuojo personalu. Bendraujant su pacientu atsiklausiama konkrečių dalykų, pavyzdţiui, ar galima juos paguldyti odontologinėje kėdėje,
paaiškinama kiekviena procedūra, jei reikia, parodomas ir kiekvienas instrumentas. Turbūt svarbiausias aspektas yra gydymo plano pakeitimas, konkrečiau, atsiradus reikiamybei atlikti endodontinį gydymą
17 ar kitas šalutines procedūras, pacientas turi būti informuotas kaip įmanoma anksčiau gydymo eigoje, kitaip toliau skatinamas abejojimas gydytojo kompetencija. Jei viską atliekame teisingai, tokie pacientai palaipsniui atgauna pasitikėjimą savimi ir gydytoju bei atliekant tolimesnį gydymą nekyla kėblumų.[2]
1.2.3. Bendrinis nerimas.
Skirtingai, nuo pirmojo tipo pacientų, šie negali nurodyti specifinio baimę keliančio dirgiklio. Atsiklausus, kas juos neramina, ţmogus negali nurodyti nieko konkretaus, arba nurodo, jog dantų gydymas apskritai yra siaubinga patirtis. Taip pat tokie pacientai daţniau turi ir gretutinių baimių (aukščio, vandens, skrydţio ir pan.). Nemiga prieš vizito dieną yra daţnas fenomenas, o po jo pacientas jaučiasi fiziškai bei emociškai išsekęs.
Gydant tokį pacientą taip pat labai svarbi komunikacija tarp gydytojo ir paciento. Kadangi tokio baimės tipo ţmonės nerimauja dėl gydymo ateities, svarbu gerai juos nuteikti, kalbėti apie esamą vizitą irgi pravartu, nes, pozityviai nuteikus, bus lengviau nusiraminti. Paciento grįţtamasis ryšys apie tam tikrą atliktą gydymą yra vienas svarbiausių baimės valdymo aspektų šioje situacijoje, nes tuomet galima graduoti procedūras pagal keliamą nerimo lygį.[2]
1.2.4. Nenumatytų atvejų baimė.
Tokio tipo baimė kyla iš perdėto mąstymo, kad dantų gydymo metu atsitiks nelaimė, tarkim, ištiks širdies smūgis arba bus suleista netinkamų vaistų vykdant vietinę anesteziją. Taip pat atsiranda nerimas taikant koferdamo sistemą baiminantis uţdusimo pavojaus arba esant per daug instrumentų burnoje. Situacijoje, kai baiminamasi alerginės reakcijos į anestetiką ar jo komponentą (vazokonstriktorių), pacientas gali jausti nerimą, padidintą sujaudinimą ar hiperaktyvumą.[2;14] Tai vadinama autonominiu sujaudinimu, kurio metu jaučiant menkiausią dirgiklio buvimą ant kūno, įvyksta autonominė reakcija, pasireiškianti hiperventiliacija, širdies palpitacijomis ar pykinimu.[2;15]
Labai svarbu nuodugniai nagrinėti tokio paciento medicininę istoriją, vengti pasisakymų: „tai labai retai kam atsitinka― arba „jums viskas bus gerai―. Pagalbinė priemonė – alergologo
konsultacija bei tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar alergija kokia nors odontologinei medţiagai egzistuoja. Kita vertus, adrenalinas yra endokrininės sistemos sekretuojamas natūralus hormonas, todėl alergijos jam negali būti, tačiau kiekvienas galime jam būti jautrus skirtingai. Paaiškinus organizmo santykį su adrenalinu, galima pasiūlyti injekuoti nedidelį kiekį anestetiko su vazokonstriktoriumi ir įvertinti kaip
18 jaučiasi pacientas. Jeigu pasireiškia autonominis sujaudinimas, skatiname pacientą nusiraminti ir atlikti raminančius pratimus.[2]
Situacijoje, kai atsiranda baimė uţspringti ar uţdusti, naudojama sisteminė desensitizacija, pamaţu pratinant pacientą prie koferdamo sistemos, kelių instrumentų burnos ertmėje ir prašoma lėtai kvėpuoti per nosį.[2]
1.3. Vaikų odontologijoje naudojami streso valdymo metodai.
Yra daug ţinomų vaikų odontologijoje esančių metodikų valdyti stresą, nerimą, kurios turi daug įtakos vaiko burnos ir dantų sveikatos būklei trumpalaikiui ir ilgalaikiui laikotarpiams. Labai svarbi gydymo planavimo komunikacija tarp gydytojo, paciento ir paciento tėvų, nes dantų gydymo nerimas gali atsirasti dėl daugelio faktorių, pavyzdţiui, traumuojanti ankstesnė patirtis, netiesioginis mokymasis iš nerimaujančių tėvų ar tiesiog individualus asmens charakteris, kurį taip pat gali suformuoti netinkamas medijos poţiūris į dantų gydytojo profesiją, prastas gydymo reikalingumo supratimas, susidorojimo su stresu lygis, vizualinių objektų supratimas ir gulima padėtis odontologinėje kėdėje, susijusi su asmens paţeidţiamumu. Nerimas taip pat gali būti išprovokuojamas jutiminiais dirgikliais, pavyzdţiui, adatomis, gręţimo antgaliais, jų sukeliamais garsais ir vibracijomis.[13;20]
Plačiausia streso ir nerimo malšinimo priemonių grupė yra psichologinės priemonės, į kurias įeina daugelis bendravimo su maţuoju pacientu būdų. Metodai, susiję tik su dėmesio nukreipimu, yra skiriami prie informacinių technologijų panaudojimo. Netiesioginis metodas – aromaterapija, visiškai nesusijęs su komunikacija. Metodas, kurio metu įtraukiami medikamentai stresui ir nerimui maţinti, vadinami sąmoninga sedacija.
1.3.1 . Psichologinės priemonės.
Visi vaikai, neatsiţvelgiant į jų paţeidţiamumą ir gydymo reikalingumą, gerai vertina teisingą prisistatymą ir ţinių atnaujinimą apie dantų gydymą ir susidorojimą su tam tikrais dantų patikrinimo ar gydymo dirgikliais. Daugeliui vaikų lengva prisiminti ir išmokti dantų gydymo ypatumus, tačiau kai kuriems reikia daugiau laiko priprasti. Pasikalbėjus su pacientu apie jo nerimą keliančias procedūras plačiau papasakojame, ką galima daryti su tam tikru dirgikliu. Vėliau po truputį rodomi provokuojantys instrumentai, nuo maţiausiai invazyvių (odontologinis veidrodėlis, pincetas, ligninas ir pan.) pereinat prie labiau invazyvių (zondas, preparavimo antgalis). Šioje fazėje reikia ne tik supaţindinti su instrumentais, bet ir leisti pacientui pačiam pamatyti, palaikyti juos. Gavus paciento leidimą galima atlikti apţiūrą, atlikti profilaktines fluoro aplikacijas, silantavimą, jei pacientas
pakankamai įsidrąsinęs, ir operacinį karieso gydymą. Ši aptarta metodika plačiau ţinoma kaip „sakyk-rodyk-daryk― (angl. tell-show-do).[2;20]
19 Kai vaikai dėl kokios nors prieţasties negali susidoroti su dantų gydymu, dėl išsivysčiusios dantų gydymo baimės ar odontofobijos naudojama sisteminė desensitizacija (angl. Systematic
desensitization). Šios metodikos naudojimas prasideda nuo esminės streso problemos suradimo ir
išaiškinimo pacientui ir jo tėvams. Kitaip tariant, jei nesurandama pirminė problema, dėl ko vaikas patiria stresą, gydymas yra neįmanomas ir negalimas.[20]
Sisteminės desensitizacijos tikslas yra laipsniškai, neinvazyviai parodyti nerimaujančiam pacientui, kad dantų gydymas nėra skausmingas. Tai, ţinoma, galima pasiekti tik su vietine anestezija, tačiau šioje situacijoje atsiranda kitas stresą keliantis dirgiklis – injektorius, adata. Atlikus injekciją be jokio skausmo, tolimesnis gydymas palengvėja tiek gydytojui, tiek pacientui. Tą galima pasiekti naudojant aplikacinę nejautrą injekcijos vietoje. Aišku, pirmas vaiko vizitas neturėtų prasidėti nuo radikalaus gydymo, o nuo aplinkos, personalo paţinimo, neinvazyvių priemonių odontologiniame gydyme patyrimo. Visi šie dalykai privalo formuoti teigiamą poţiūrį į odontologiją, dantų gydymą ir nesukelti neigiamos patirties.[2;20] Šaltinio autoriai teigia, kad vaikų dantų gydymas yra tarsi pinigų laikymas banke – kiekvienas pozityvus vizitas – tai pinigų įnešimas, o kiekvienas negatyvus vizitas – pinigų išnešimas. Atėjus dienai, kai reikės pradėti radikalų gydymą, rezultatas priklausys nuo to, kiek esame sukaupę pozityvių vizitų. [20]
1.3.2 . Informacinės technologijos.
Šių laikų technologijos vis daţniau yra panaudojamos skirtingose medicinos srityse, ypatingai odontologijoje. Šiuo metu vaikai, nepriklausomai nuo amţiaus grupės, naudojasi mobiliaisiais telefonais ţaisdami ţaidimus ir naršydami internete, siekiant įgyti įvairių ţinių ir papramogauti. Kadangi dantų gydymo baimė yra labai paplitusi pasaulyje tarp vaikų ir suaugusiųjų, ieškomi nauji būdai, kaip šią problemą spręsti inovatyviai. Einamieji mobiliųjų aplikacijų tyrimai naudojami elgsenos formavimui sukūrė kelią pasinėrimui į virtualią realybę. Tai yra daug ţadanti dėmesio nukreipimo forma, taikoma vaikams, leidţianti lengviau priprasti prie odontologijos kabineto bei pagerinanti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento.[21]
Tyrimas, atliktas 2019 m. rugsėjo mėn. Indijoje, kuriame buvo lyginama psichologinė „sakyk-rodyk-daryk― metodika su taktika, kurios metu naudojama mobili programėlė „Maţasis mielas dantų gydytojas― (angl. Little Lovely Dentist app) gydant vaikus, kurių amţius 7-11 m. Tyrimo metu buvo registruojami streso rodikliai: širdies susitraukimo daţnis ir vaiko nuotaika prieš ir po gydymo naudojant vizualinę nuotaikos skalę (angl. RMS pictorial scale). Tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingą (p<0,05) skirtumą tarp šių dviejų priemonių (p≤0,001) vertinant vaikų nuotaiką prieš vizitą, jo metu ir po jo. Statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas vertinant ŠSD (p=0.093). [21]
20 Kitas inovatyvus metodas – virtualios realybės akiniai (VR). Virtuali realybė yra
kompiuterinė technologija, leidţianti pasinerti į dirbtiną trimatį pasaulį. Šios technologijos panaudojimas grindţiamas ribota ţmogaus dėmesio geba. Skausmui patirti be kūne esančių nociceptorių reikalingas dėmesys, kurį gebant nukreipti, pavyzdţiui, naudojant virtualios realybės akinius, galima sulėtinti atsaką į skausmingą dirgiklį. Vaikai visais laikais mėgavosi ţaidimais, kurių metu galima „apsimesti―. Pasinerdami į dominančią veiklą, vaikai tarsi tampa giliai atsitraukę nuo pasaulio ir geba ignoruoti įvairius dirgiklius. [22;23]
Lentelė nr. 1 Galimi teigiami ir neigiami virtualios realybės panaudojimo aspektai.[23]
VR nauda VR šalutiniai poveikiai
Suteikia dėmesio nukreipimą nuo skausmo Sukelia galvos apsvaigimą, pykinimą Skatina fizinį aktyvumą Galimas susidūrimas su artimais objektais Skatina vaizduotės vystymąsi Atsiranda socialinės izoliacijos rizika Puoselėja supratimą apie savo sveikatą Jaunesniame amţiuje gali sukurti netikslius
prisiminimus Galimai skatina kortikalinį perstatymą
Nors galima ir įţvelgti pozityvias VR panaudojimo galimybes, privalome atsverti galimus šalutinius jos poveikius bandant integruoti į odontologijos sritį. Dėl naudojamų instrumentų ir gydymo metodų prigimties odontologijoje (gulimoji padėtis, aštrūs instrumentai, rizika uţspringti, greitai besisukantys grąţteliai ir pan.), reikalingi tolimesni tyrimai, kurių tikslas būtų sumaţinti galimus judesius procedūrų metu.
1.3.3 . Aromaterapija.
Nors ir maţai ţinoma, tačiau kvapų terapija, dar publikuojama kaip aromaterapija, turi teigiamą poveikį ţmonių emocinei būklei, tačiau ne visi kvapai gali pasiekti teigiamą efektą.
Pirmiausia, sisteminės literatūros analizės pagalba, tyrimo metu 2019 m. atrasta, kad naudojant kvapus galima sumaţinti stresą, aukštą kraujospūdį, malšinti depresiją, gerinti miego kokybę, maţinti nerimą pacientams priešoperaciniu laikotarpiu.[24] Remiantis tokiais duomenimis galime toliau gilintis į aromaterapijos panaudojimą ir odontologijoje, ypatingai vaikų dantų gydyme. Kaip ir ţinome, vaikams baimė gydant dantis gali išsivystyti ţymiai daţniau nei suaugusiems, todėl buvo ieškoma būdų, kaip galima sumaţinti jų nerimą ir stresą naudojant kvapų terapiją.
Eterinių aliejų poveikis aiškinamas lakių molekulių inhaliavimu, kuris gali veikti vienu iš dviejų ţinomų būdų: tiesiogiai dirgindamas nosyje esančius kvapo receptorius, kurie perduoda
informaciją migdolui (lot. corpus amygdaloideum) ir limbinei sistemai, stimuliuodamas hormonų, kurie sukelia malonumo jausmą, sekreciją (encefalino, endorfino ir seratonino).[7;25] Kitas mechanizmas
21 grindţiamas tiesioginiu poveikiu, kurio metu lakiosios molekulės per plaučių alveoles yra
absorbuojamos į sisteminę kraujotaką ir tiesiogiai veikia receptorius smegenyse.[25]
Tyrime su levandų eteriniu aliejumi, panaudojant jį kaip aromaterapijos elementą, buvo nustatyta, kad vaikų odontologijoje šis kvapas yra pageidautinas, kai reikalinga atlikti chirurgines intervencijas arba tuomet, kai vaikas rodo nerimą net ir prieš dantų gydymą. Šiame tyrime taip pat buvo matuojamas kraujospūdis bei atliekama pulsoksimetrija, renkama informacija apie vaiko patiriamą stresą, skausmą prieš ir po procedūrų. Tyrime taip pat dalyvavo ir kontrolinė grupė, su kuria ir buvo lyginami rezultatai.[7]
Kitame tyrime, publikuotame 2012 m., buvo tiriamas apelsinų eterinio aliejaus poveikis, naudojant jį kaip aromaterapijos priemonę. Šio tyrimo metu taip pat buvo matuojami vaikų, kuriems reikalingas dantų gydymas, seilių kortizolio koncentracija ir ŠSD kaip patiriamo streso rodikliai (prieš ir po procedūrų). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad apelsinų eterinis aliejus turėjo poveikį – sumaţino vaikų, kuriems reikalingas dantų gydymas, streso rodiklius – kortizolio koncentraciją seilėse, ŠSD.[25]
1.3.4 . Sąmoninga sedacija.
Ši sąvoka apibrėţiama kaip hipnotinių ir/arba analgetinių vaistų naudojimas, kada yra pasiekimas kontroliuojamas sąmonės slopinimas, bet išlaikomi apsauginiai refleksai. Sąmoningos sedacijos metu, norint atlikti diagnostines arba gydymo procedūras be pašalinių reiškinių ar komplikacijų, nuolat stebimi paciento gyvybės rodikliai. Sedaciniai preparatai gali būti vartojami įvairiais būdais: peroraliai, per nosį, į raumenis, į veną ar po oda. [20;26;27]
Sąmoningos sedacijos tikslas – išvengti dantų gydymo baimės, odontofobijos išsivystymo dėl nemalonių potyrių dantų gydymo metu. Taip pat siekiama sumaţinti skausmo ir diskomforto patyrimą gydymo metu, pasiekti amneziją. [20] Tam, kad ţinotume, kada galima naudoti šią metodiką, reikia ţinoti indikacijas.
Lentelė nr. 2 Sąmoningos sedacijos indikacijos ir kontraindikacijos.[20;26]
Bendrinės indikacijos Vietinės (dentalinės) indikacijos Sunkus susidorojimas su stresu.
Skubi pagalba (ekstrakcijos, traumų gydymas). Pacientai patiriantys baimę ir nerimą dantų
gydymo metu, išsivysčius odontofobijai.
Reikalinga sumaţinti paciento skausmo supratimą
(išvengti skaumo sukelto baimės gydymo metu). Vidutinio dydţio ir sudėtingumo gydomosios procedūros ar ištyrimai.
Pacientai sergantys psichikos sutrikimais, protiniu atsilikimu (esant baimei).
22 Pabrėţtina, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai ir atsiţvelgiant į
gretutines patologijas, o gydymo procedūrų metu vertinami ir monitoruojami gyvybiniai rodikliai.[28] Sudėtingesniems atvejams turėtų būti taikoma bendrinė anestezija, kurios metu pacientą privaloma priţiūrėti gydytojui anesteziologui.[20]
Sedaciniai preparatai turi tęstinumą, todėl didinant naudojamo preparato dozę pereinama nuo silpnos sedacijos į vidutinę, gilią ar net bendrinę anesteziją. Kintant paciento sedacijos lygiui, maţėja atsakai į dirgiklius, silpnėja gyvybiniai refleksai, tokie kaip ŠSD, kvėpavimo daţnis. Naudojant sedaciją suaugusiems pacientamas, šią koncentraciją lengva reguliuoti iš lėto keičiant preparato kiekio tiekimą į veną. Tačiau, siekiant sąmoningos sedacijos efektyvumo vaikų amţiuje, intraveninė sedacija vengiama dėl vaiko baimės adatoms, todėl, naudojant preparatus peroraliai, yra sudėtinga kontroliuoti tiek preparato koncentraciją, tiek jų sukeliamą sedacinį poveikį. Tai sukuria keblią situaciją, kadangi per maţa koncentracija nesukels reikiamo rezultato, o per didelė gali sukelti per didelį centrinės nervų sistemos (CNS) slopinimą, viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją. Kitos komplikacijos apima alergines reakcijas, vazovagalines reakcijas, haliucinacijas, pykinimą ir vėmimą, hipersalivaciją, arterinę
hipotenziją arba hipertenziją, todėl priţiūrintis gydytojas turi sugebėti sukontroliuoti paciento gyvybines funkcijas iki kol jis atgaus gebėjimą jas savireguliuoti .[20;27;28]
23
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI
2.1. Tiriamųjų atrankos kriterijai.
Tiriamieji buvo Lietuvos gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai
(Gydytojai vaikų odontologai, Gydytojai endodontologai, Gydytojai periodontologai, Gydytojai burnos chirurgai, Gydytojai ortodontai, Gydytojai odontologai ortopedai, Gydytojai burnos, veido ir
ţandikaulių chirurgai), kuriems elektroninė duomenų rinkimo anketa buvo pateikta dalinantis ja per internetines platformas (socialinių tinklų grupės, forumus) (priedas nr. 2).
Tyrimo pradţia: 2020-11-20 gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą Nr. BEC-OF-07, išdavimo data 2020-11-18 (priedas nr.1)
2.2. Tiriamosios imties sudarymas.
Pagal imties nustatymo formulę (Paniotto formulė) buvo apskaičiuota tiriamųjų imtis[28]:
n – imties dydis;
Δ – imties paklaidos dydis arba ribinė atrankos paklaida (socialinių mokslų tyrimuose priimtina 5-10 % paklaida, tai yra ∆ = 0,05 iki 0,1) [28];
N – tyrinėjamos visumos dydis.
Pagal skaičiavimus reikalinga imtis yra n=368 respondentai, pritaikant 5% paklaidos dydį (Δ=0,05). Atrankinė visumos dalis buvo nustatyta remiantis duomenimis iš Valstybinės akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnybos. Šios duomenų bazės duomenimis, šio darbo rašomuoju
laikotarpiu, yra 4546 gydytojai odontologai ir odontologai specialistai, kurių licencijos nėra panaikintos ar neaktyvios, todėl šis skaičius sudarys tyrimo atrankinę visumą, todėl N= 4546.
2.3. Anketos renkamų duomenų rinkimas ir analizavimas.
Anketa buvo sudaryta magistro baigiamojo darbo autoriaus. Klausimuose buvo renkama informacija apie tiriamųjų naudojamus streso maţinimo metodus dirbant su vaikais bei bendra tiriamųjų informacija (amţius, lytis, darbo patirtis metais, kvalifikacija ir pan.). Metodai buvo vertinami dešimtbalėje sistemoje (1- labai blogai vertinama, 10- labai gerai vertinama). Preambulėje buvo suteikta visa informacija apie tyrimą, duomenų apsaugą ir tyrėjo kontaktai (priedas nr.2)
Anketų duomenų atranka: iš viso tyrime dalyvavo 217 gydytojų odontologų ir gydytojų ondontologų specialistų. Iš viso 6 anketos buvo atmestos, nes tiriamieji atsakė, jog su vaikais nedirba, todėl šių anketų duomenys statistinėje analizėje nedalyvavo.
24 Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Lietuvoje, buvo sudėtinga surinkti pakankamai duomenų statistinei duomenų analizei, todėl paprastai imsime n= 211.
2.4. Statistinė duomenų analizė.
Duomenims tvarkyti ir statistiškai analizuoti buvo pasitelkta standartiniais programinės įrangos paketais: „Microsoft Office Excell Proffensional Plus 2010― ir „IBM SPSS v23―. Kelioms nepriklausomoms imtims buvo taikytas Kruskal-Wallis testas. Normalusis kiekybinių dydţių skirstinys buvo nustatytas Kolmogorov-Smirnov ir Mann-Whitney testais. Kiekybinių kintamųjų rezultatai pateikti vidurkiais, mediana ir moda su standartiniu nuokrypiu (SD). Skirtumai laikomi statistiškai patikimais, esant ne didesnei nei 5% paklaidai (p<0,05).
25
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tiriamojo kontingento charakteristika.
Diagrama Nr.1. Tiriamųjų lyčių pasiskirstymas.
Iš viso tyrime dalyvavo 211 Lietuvos gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų specialistų. Vyrų buvo apytiksliai 10 kartų maţiau nei moterų dalyvavusių apklausoje.
Diagrama Nr.2. Tiriamųjų amţiaus pasiskirstymas.
91% 9% Moteris Vyras 20,4% 37,4% 21,3% 20,9% Amţiaus grupė 18-25 25-35 35-45 >45
26 Iš 211 dalyvavusių 43 priklausė 18-25 m. amţiaus grupei, 79; 25-35 m. amţiaus grupei, 45; 35-45 amţiaus grupei ir 44 vyresnių nei 45 m. amţiaus grupei.
Diagrama Nr.3 Tiriamųjų darbo staţo grupėmis pasiskirstymas.
Atlikus tyrimą pastebėta, kad aktyviausiai dalyvavo maţiau darbo staţo turintys gydytojai, didėjant darbo staţui dalyvavimas tyrime maţėjo.
Diagrama Nr.4 Gydytojų odontologų pagal specializacijas pasiskirstymas.
41%
15%
22%
16%
6%
1-5 metai 5-10 metų 10-20 metų 20-30 metų >30 metų 162 32 4 4 2 7 Gydytojas odontologas(-ė) Gydytojas vaikų odontologas(-ė) Gydytojas endodontologas(-ė) Gydytojas periodontologas(-ė) Gydytojas burnos chirurgas(-ė) Gydytojas ortodontas(-ė)Gydytojo specialybė:
27 Tyrime aktyviausiai dalyvavo gydytojai odontologai. Iš gydytojų odontologų – specialistų aktyviausiai dalyvavo vaikų odontologai.
Diagrama Nr.5 Gydytojų praktikos atlikimo vietos pasiskirstymas.
Apytiksliai pusė tyrime dalyvavusiųjų nurodė, kad praktiką atlieka tik privačioje įstaigoje, kiek maţiau nei ketvirtadalis nurodė, jog praktiką atlieka tik valstybinėje įstaigoje, o beveik trečdalis nurodė, kad praktiką atlieka abiejų tipų klinikose.
3.2. Kiekvienos metodikos efektyvumas vertinant dešimtbalėje sistemoje.
Diagrama Nr.6 Metodikų vertinimas.
48%
23% 29%
Privati įstaiga
Vastybinė įstaiga
28 Diagramoje matomos kiekvienos metodikos vertinimo rezultatas, minimali reikšmė,
pirmasis kvartilis, mediana, trečiasis kvartilis, maksimali reikšmė. Metodikos buvo vertinamos dešimtbalėje sistemoje (1- labai prastai, 10- puikiai).
Atlikus Kolmogorov-Smirnov testą buvo gauta, kad visų metodikų balų skirstiniai
netenkina normalumo sąlygos, todėl reikšmingumui įvertinti, atsiţvelgiant į kokybinius kintamuosius, taikysime neparametrinius metodus. Dėl to rezultatai yra pateikiami mediana (pirmasis ir trečiasis kvartiliai, SP).
3.3. Privataus ir valstybinio sektorių gydytojų metodikų pasirinkimas. Diagrama Nr.7 Streso maţinimo metodų palyginimas pagal gydytojų praktikos vietą.
Diagramoje matomas kiekvienos metodikos naudojimas pagal gydytojo praktikos atlikimo principą, nurodant kiek jų iš viso pasirinko tam tikrą metodiką.
Atlikus statistinę duomenų analizę nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p>0,05) skirtumas tarp įstaigos tipo ir gydytojo pasirenkamos streso valdymo priemonės.
48,1% 50,80% 63,60% 100,00% 49,30% 37,50% 22,9% 23,5% 18,2% 0,0% 22,7% 25,0% 29,0% 25,8% 18,2% 0,0% 28,0% 37,5% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% P si chologi nė s prie monės Dova nos į teikim as Meno ter apij a Ar om at era pi ja Inf or mac inė s t ec hnologi jos S ąmoni nga seda cij a n=210 n=132 n=11 n=5 n=75 n=16 Privati įstaiga Valstybinė įstaiga Abi įstaigos
29
3.4. Darbo staţo ir gydytojų amţiaus įtaka metodikos pasirinkimui.
Diagrama Nr. 8 Informacinių technologijų naudojimas skirtingose amţiaus grupėse.
Tyrimo duomenimis, daţniausiai informacines technologijas naudoja 25-35 m. amţiaus odontologai, kiek maţiau 35-45 m. amţiaus odontologai ir 18-25 m. odontologai, o maţiausiai vyresni nei 45 m. odontologai.
Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pasiskirstymas tarp pirmų trijų amţiaus grupių (18-25m.;25-35m.;35-45m.) ir vyresnių nei 45 m. odontologų (p= 0,007). Likusios metodikos, atlikus statistinę duomenų analizę, neparodė statistiškai reikšmingo (p>0,05) skirtumo tarp amţiaus grupių ir tam tikros metodikos.
Diagrama Nr. 9 Informacinių technologijų naudojimas pagal darbo patirtį metais.
32,60% 46,80% 37,80% 15,90% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 18-25 25-35 35-45 >45
Amziusgr Amţius, metai
44,0% 22,7% 21,3% 10,7% 1,3% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 1-5 m. 5-10 m. 10-20 m. 20-30 m. >30 m. Darbo patirtis
30 Diagramoje matoma, kad didėjant gydytojų staţui maţėja informacinių technologijų
populiarumas.
Atlikus statistinę duomenų analizę, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas tarp 1-5 m. staţą turinčių ir turinčių daugiau nei 30 m. staţą grupių (p=0,04), taip pat ir tarp 5-10 m. darbo staţą turinčių ir turinčių daugiau nei 30 m. staţą grupių (p=0,04). Likusios metodikos, atlikus statistinę duomenų analizę neparodė statistiškai reikšmingo (p>0,05) skirtumo tarp darbo staţo ir tam tikros metodikos.
3.5. Aplinkos draugiškumo sąsaja su metodikos pasirinkimu.
Diagrama Nr.10 Gydytojų pasirinktos metodikos atsiţvelgiant į darbo vietos aplinkos draugiškumą
vaikams.
Diagramoje matomi duomenys rodo, kaip gydytojai vertina aromaterapiją, informacines technologijas bei sąmoningą sedaciją priklausomai nuo jų esamos aplinkos draugiškumo vaikų atţvilgiu. Duomenys pateikti kaip minimali reikšmė, pirmasis kvartilis, mediana, trečiasis kvartilis, maksimali reikšmė.
Atlikus Kruskal-Wallis testą, stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp aplinkos draugiškumo ir aromaterapijos vertinimo (p=0,049), informacinių technologijų vertinimo (p=0,009 ) ir yra neţymus skirtumas sąmoningos sedacijos vertinime (p=0,051). Statistiškai
reikšmingas (p>0,05) skirtumas nebuvo nustatytas psichologinėms priemonėms (p=0,174), dovanos įteikimui (p=0,163) ir meno terapijai (p=0,263).
31
3.6. Covid-19 pandemijos esančio poreikio sustiprintoms AAP pasekmės vaikų streso
valdyme.
Diagrama Nr.11 Vaikų elgsenos pokyčio vertinimas dėl pastiprinto AAP naudojimo.
Duomenys rodo, jog didţioji dalis gydytojų nepastebėjo arba teigia, kad vaikų elgesys nepasikeitė pandemijos metu naudojant AAP. Maţesnė dalis teigė, kad dėl pandemijos pasekmių vaikų elgesys vaikams kėlė didelį stresą, pusė iš jų tvirtina, kad pasitelkus streso valdymo metodus vaikų elgesys normalizavosi.
Diagrama Nr.12 Gydytojų naudojamų priemonių pokyčio vertinimas dėl AAP naudojimo.
1,4% 16,1% 16,6% 33,2% 32,2% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
Neţino AAP Kelia didelį stresą vaikams Pasitelkus streso maţinimo priemones sumaţėjo Nepastebėjo elgesio pasikeitimo Vaikų elgesys nepasikeitė n=3 n=34 n=35 n=70 n=68 14,2% 2,8% 82,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Naudoja kitas priemones Priemonių nebenaudoja Naudojamos priemonės nepasikeitė
32 Vis dėlto, diagramos duomenimis, didţioji dalis teigė, kad jų naudojamos priemonės
nepasikeitė, likusieji nebenaudojo priemonių arba rinkosi kitas.
3.7. Gydytojų kvalifikacijos ir metodikos pasirinkimo sąsaja.
Dėl maţo skaičiaus gydytojų specialistų dalyvavusių apklausoje, toliau skiriamos dvi grupės. Pirmoji – vaikų odontologai, antroji – visi likę specialistai ir gydytojai odontologai.
Diagrama Nr.13 Informacinių technologijų metodikos vertinimas tarp specialistų.
Duomenyse matoma minimali reikšmė, pirmasis kvartilis, mediana, trečiasis kvartilis, maksimali reikšmė.
Atlikus statistinę duomenų analizę bei remiantis neparametriniu Mann-Whitney U testu, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas tarp vaikų odontologų vertinimo ir kitų odontologų bei odontologų specialistų (p=0,001).
33
3.8 Gydytojų poţiūris į alternatyvius vaikų stresą maţinančius metodus.
Diagrama Nr. 14. Gydytojų poţiūris į alternatyvias priemones.
Diagramos duomenimis, didţioji dauguma gydytojų norėtų pasinaudoti galimybe išbandyti kitas, maţiau ţinomas priemones.
11,95% 7,97% 18,33% 61,75% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%
Nekeistų priemonių Nemano, jog alternatyvios priemonės sumaţintų stresą Neinvestuotų į naujas priemones Esant galimybei, išbandytų alternatyvias priemones
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrime buvo vertinamos šešios skirtingos metodikos: psichologinės priemonės, dovanos įteikimas, meno terapija, aromaterapija, informacinės technologijos ir sąmoninga sedacija. Šios metodikos buvo pasirinktos iš jau ţinomų ir plačiai naudojamų bei maţiau ţinomų metodikų vaikų odontologijoje. Visi metodai yra mokomi LSMU odontologijos fakulteto burnos prieţiūros ir vaikų odontologijos klinikoje. Maţiau ţinomi metodai, pavyzdţiui, informacinės technologijos, meno terapija ir aromaterapija, taip pat buvo įtraukti, tačiau išsamiau atliekamus tyrimus apie šias metodikas radau ieškodamas „PubMed― mokslinių ţinių duomenų bazėje.
Geriausiai gydytojai vertina psichologines priemones 9,0 (7,0-10,0 SD=1,56), kiek prasčiau vertinama sąmoninga sedacija 7,0 (4,0-9,0 SD=3,104) ir dovanos įteikimas 8 (6,0-9,0 SD=2,002). Prasčiau odontologai vertino meno terapiją 4 (3,0-6,0 SD=2,994) ir informacines technologijas 4 (1,0-7,0 SD=3,104), o prasčiausiai – aromaterapiją 2 (1,0-3,0 SD=2,603). Nepaisant ţemo maţai ţinomų metodikų įvertinimo, gydytojai odontologai yra pakankamai atviri naujovėms ir norėtų išbandyti jas (Diagrama Nr. 14). Nors ir nėra panašių tyrimų, vertinančių visas metodikas, rezultatai atrodo logiški, nes psichologinės priemonės finansiniu poţiūriu yra pigiausios, o šis rodiklis kinta tolygiai su rezultatais. Tai reiškia, jog kuo pigesnė priemonė, tuo ją geriau vertina odontologai.
Kita vertus, šio tyrimo rezultatai panašūs į mokslinės literatūros pavyzdţius. Sąmoninga sedacija, nors ir nepuikiai vertinama Lietuvos gydytojų odontologų, tačiau yra aprašoma kaip efektyvi priemonė valdant vaikų stresą minimaliai invazyviu būdu.[17] Atsiranda didelis kontrastas kalbant apie informacines technologijas ir jų vertinamą efektyvumą. Kitų tyrimų duomenimis odontologinėje
praktikoje naudojami išmanūs prietaisai gali padėti vystyti vaiko pasitikėjimą gydytoju ir maţina patiriamo streso kiekį, todėl išvados sako, jog tai yra efektyvi priemonė.[21;22;23] Aromaterapija, kuriai atiteko pats ţemiausiais odontologų įvertinimas, tyrimuose taip pat rodo, jog galima sumaţinti pacientų patiriamą įtampą prieš įvairias skausmingas intervencijas ar chirurgines operacijas.[7;24] Meno terapija, pagal sisteminę literatūros apţvalgą išties yra maţai tiriama sritis, kai kalbame apie streso malšinimą ir pabrėţiama, kad konkrečių išvadų teikti negalima.[29]
Beveik pusė respondentų nurodė, jog dirba privačioje įstaigoje (Diagrama Nr. 5), o tai atsispindi ir jų metodikos pasirinkime (Diagrama Nr. 7). Pastaroje matoma, jog gydytojai, dirbantys privačioje klinikoje, daţniau naudoja streso maţinimo metodikas lyginant su tais gydytojais, kurie dirba abiejuose sektoriuose ir tik valstybiniame.
Šiame tyrime buvo analizuojama, ar gydytojo amţius ir darbo patirtis, kurie yra tiesiogiai susiję rodikliai, turi įtakos metodikos pasirinkimui. Tyrimas neparodė statistiškai reikšmingo skirtumo
35 tarp gydytojų amţiaus ir metodikos pasirinkimo, išskyrus informacines technologijas (Diagrama Nr. 8-9). Statistinės analizės pagalba, buvo surastas reikšmingas pasiskirstymas tarp amţiaus grupių,
gydytojų staţo ir informacinių technologijų metodikos pasirinkimo. Tai reiškia, jog didėjant gydytojų amţiui ir staţui, maţėja informacinių technologijų panaudojimas odontologijos praktikoje.
Vienas iš kelių faktorių, lemiančių vaikų komfortą, tai yra, aplinkos draugiškumas, taip pat buvo vertinamas šiame tyrime. Diagramoje Nr. 10 matomas palyginimas, jog nors statistiškai reikšmingi buvo tik aromaterapija, informacinės technologijos ir sąmoninga sedacija, draugiška aplinka odontologiniame kabinete vertė gydytojus geriau vertinti šias priemones. Kaip ir diskutuota anksčiau, bazinis draugiškos aplinkos dalykas – spalvos, turinčios įtakos ţmogaus streso išgyvenimui.[9,10,11] Tiriant gydytojų odontologų specializaciją, tai yra kvalifikaciją, buvo surasta, jog vaikų odontologai, lyginant su visų kitų specializacijų gydytojais, įskaitant ir gydytojus odontologus,
neturinčius specializacijos, geriau vertina informacines technologijas (Diagrama Nr. 13). Lentelė rodo, kad vaikų odontologai vertina informacines technologijas 8 balais (7,0-9,0 SD=1,681) , o gydytojai odontologai ir likę specialistai 6 balais (2,0-8,0 SD=3,154). Tai parodo disproporciją tarp specialistų nuomonių.
Kadangi šis tyrimas vyko Covid-19 viruso pandemijos metu, odontologijos sektoriuje buvo privaloma sustiprinti naudojimąsi AAP: vienkartiniais chalatais, kombinezonais, respiratoriais, veido skydais ir pan. Klausimyne apie pandemijos sukeltus AAP naudojimo padarinius
(Diagrama Nr. 11) buvo išsiaiškinta, kad vaikų elgesys nesikeitė, tačiau beveik trečdalis respondentų nurodė, jog vaikų elgesys vis tik pasikeitė ir tik pusei iš jų pavyko suvaldyti vaikų stresą pasitelkus papildomas priemones. Kita vertus, didţioji apklausos respondentų dauguma nurodė, jog jų
naudojamos streso valdymo priemonės nepasikeitė.
Turbūt didţiausias šio tyrimo trūkumas yra netolygiai pasiskirsčiusi gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų specialistų proporcija (Diagrama Nr. 4). Atliekant tolimesnius tyrimus turėtų būti renkamos skirtingos tiriamųjų imtys priklausomai nuo gydytojų specialybės. Taip pat reikėtų pabrėţti, jog šio tyrimo imtis nesiekė apskaičiuoto minimalaus respondentų kiekio, todėl šie rezultatai neatitinka didţiosios atrankinės visumos nuomonės. Pagerinti rezultatams reikėtų geriau suorganizuoti tyrimą, kuomet galima in vivo sąlygomis panaudoti konkrečią priemonę su kuo daugiau gydytojų bei vertinti jų bei pacientų reakciją į naudojamas priemones, taip padidinant rezultatų tikslumą ir
36
PADĖKA
Atliekant odontologijos praktiką įvairiose klinikose mokslų metu man teko susidurti su vaikais, kurie įvairiai reaguoja į dantų gydymą, todėl norėčiau padėkoti savo tėčiui, gyd. odontologui Sauliui Akrangliui, uţ pavyzdį, kaip galima valdyti vaikų stresą ieškant originalių būdų. Taip pat norėčiau padėkoti lekt. Jaunei Razmienei uţ pagalbą ir konsultavimą rengiant baigiamąjį magistro darbą.
37
INTERESŲ KONFLIKTAS
Man, Benui Akrangliui, atliekant šį tyrimą ir ieškant informacijos interesų konflikto nebuvo.
38
IŠVADOS
Analizuojant anketų duomenis ir atlikus statistinę jų analizę buvo nustatyta, kad:
Metodikų efektyvumas:
Efektyviausia odontologų nurodyta metodika yra psichologinės priemonės, kuri vertinama 9,0 balais (7,0-10,0 SD=1,56);
Kiek silpniau vertinama sąmoninga sedacija 7,0 balais (4,0-9,0 SD=3,104) ir dovanos įteikimą 8 balais (6,0-9,0 SD=2,002);
Prasčiausiai odontologai vertino meno terapiją 4 balais (3,0-6,0 SD=2,994) ir informacines technologijas 4 balais (1,0-7,0 SD=3,104) , o aromaterapiją – 2 balais (1,0-3,0 SD=2,603).
Ryšys su kitais odontologo darbo aspektais:
Kuo vyresnis gydytojas odontologas ir kuo daugiau staţo turi, tuo yra maţiau tikėtina, kad savo praktikoje naudos informacines technologijas;
Įstaigose su draugiška vaikams aplinka aromaterapija, informacinės technologijos ir sąmoninga sedacija vertinama geriau, nei tose įstaigose, kuriose nėra draugiškos aplinkos vaikams;
Covid-19 pandemijos sukelto sustiprinto AAP naudojimas nesukėlė reikšmingo pasikeitimo vaikų elgesyje odontologijos kabinete;
Vaikų odontologai geriau vertina informacines technologijas nei visų kitų specializacijų gydytojai odontologai.
39
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Manau, kad kiekvienas gydytojas turi tam tikrą metodą, nebūtinai priskiriamą vienai kategorija, tačiau turėtų būti daugiau bendravimo tarp kolegų rengiant naujų metodikų pristatymus remiantis klinikiniais tyrimais ir klinikine patirtimi. Tokiu būdu galima praplėsti jaunų gydytojų ir jau ilgiau besipraktikuojančių gydytojų ţinias apie vaikų odontologijoje naudojamas streso ir nerimo valdymo metodikas. Pagal atliktą tyrimą psichologinės priemonės yra populiariausia ir labiausiai prieinama priemonė odontologams, kadangi nereikalauja papildomų išlaidų ar inventoriaus, o tik gerų bendravimo įgūdţių, todėl yra taip plačiai naudojama ir priimtina tiek gydytojams, tiek pacientams ir jų tėvams. Dar vienas teigiamas naujų, alternatyvių metodų panaudojimas galėtų būti taikomas ne tik vaikų odontologijoje, bet ir gydant suaugusiuosius, kadangi taip galima ne tik malšinti stresą ir nerimą, bet ir pagerinti jų komfortą dantų gydymo metu.
40
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pop-Jordanova N, Sarakinova O, Pop-Stefanova-Trposka M, Zabokova-Bilbilova E,
Kostadinovska E. Anxiety, Stress and Coping Patterns in Children in Dental Settings. Open Access Maced J Med Sci. 2018 Apr 10;6(4):692-697. doi: 10.3889/oamjms.2018.184. PMID: 29731943; PMCID: PMC5927506.
2. Armfield JM, Heaton LJ. Management of fear and anxiety in the dental clinic: a review. Aust Dent J. 2013 Dec;58(4):390-407; quiz 531. doi: 10.1111/adj.12118. PMID: 24320894. 3. Brahm CO, Lundgren J, Carlsson SG, Nilsson P, Corbeil J, Hägglin C. Dentists' views on
fearful patients. Problems and promises. Swed Dent J. 2012;36(2):79-89. PMID: 22876395 4. Eitner S, Wichmann M, Paulsen A, Holst S. Dental anxiety--an epidemiological study on its
clinical correlation and effects on oral health. J Oral Rehabil. 2006 Aug;33(8):588-93. doi: 10.1111/j.1365-2842.2005.01589.x. PMID: 16856956.
5. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl lietuvos medicinos normos mn 45:2009 „gydytojas vaikų odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė―
URL: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.342366?jfwid=2r1mcfcu
6. Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai. Odontologų profesinės etikos kodeksas. Interneto URL: https://odontologurumai.lt/lt/dokumentai/item/odontolog-profesins-etikos-kodeksas 7. Arslan I, Aydinoglu S, Karan NB. Can lavender oil inhalation help to overcome dental anxiety
and pain in children? A randomized clinical trial. Eur J Pediatr. 2020 Jun;179(6):985-992. doi: 10.1007/s00431-020-03595-7. Epub 2020 Feb 6. PMID: 32030454.
8. Rajeswari SR, Chandrasekhar R, Vinay C, Uloopi KS, RojaRamya KS, Ramesh MV. Effectiveness of Cognitive Behavioral Play Therapy and Audiovisual Distraction for Management of Preoperative Anxiety in Children. Int J Clin Pediatr Dent. 2019 Sep-Oct;12(5):419-422. doi: 10.5005/jp-journals-10005-1661. PMID: 32440048; PMCID: PMC7229371.
9. Wiercioch-Kuzianik K, Bąbel P. Color Hurts. The Effect of Color on Pain Perception. Pain Med. 2019 Oct 1;20(10):1955-1962. doi: 10.1093/pm/pny285. PMID: 30649442.
10. Elliot AJ, Maier MA, Moller AC, Friedman R, Meinhardt J. Color and psychological functioning: the effect of red on performance attainment. J Exp Psychol Gen. 2007 Feb;136(1):154-68. doi: 10.1037/0096-3445.136.1.154. PMID: 17324089.
11. Kačinskienė V. Kompozicijos ir grafinio dizaino pagrindai. Mokymo priemonė su praktinėmis uţduotimis. Klaipėda: Socialinių mokslų kolegija, 2013. p 182-190.
41 12. Carl-Otto Brahm. The fearful patient in routine dental care.2018, Gothenburg, Sweden ISBN
978-91-629-0431-9
13. Appukuttan D.P, Strategies to manage patients with dental anxiety and dental phobia: literature review, Clin Cosmet Investig Dent. 2016 2016:8 p35—50 DOI
URL: https://doi.org/10.2147/CCIDE.S63626
14. Gawkrodger DJ. Investigation of reactions to dental materials. Br J Dermatol. 2005 Sep;153(3):479-85. doi: 10.1111/j.1365-2133.2005.06821.x. PMID: 16120131.
15. Alkozei, A., Creswell, C., Cooper, P. J., & Allen, J. J. B. (2015). Autonomic arousal in
childhood anxiety disorders: Associations with state anxiety and social anxiety disorder. Journal of Affective Disorders, 175, 25–33. doi:10.1016/j.jad.2014.11.056
16. Birnie KA, Noel M, Chambers CT, Uman LS, Parker JA. Psychological interventions for needle-related procedural pain and distress in children and adolescents. Cochrane Database Syst Rev. 2018 Oct 4;10(10):CD005179. doi: 10.1002/14651858.CD005179.pub4. PMID:
30284240; PMCID: PMC6517234.
17. Nelson TM, Xu Z. Pediatric dental sedation: challenges and opportunities. Clin Cosmet Investig Dent. 2015 Aug 26;7:97-106. doi: 10.2147/CCIDE.S64250. PMID: 26345425; PMCID:
PMC4555969.
18. Gomes HS, Miranda AR, Viana KA, Batista AC, Costa PS, Daher A, Machado GC, Sado-Filho J, Vieira LA, Corrêa-Faria P, Hosey MT, Costa LR. Intranasal sedation using ketamine and midazolam for pediatric dental treatment (NASO): study protocol for a randomized controlled trial. Trials. 2017 Apr 11;18(1):172. doi: 10.1186/s13063-017-1919-2. PMID: 28399933; PMCID: PMC5387269.
19. Arane K, Behboudi A, Goldman RD. Virtual reality for pain and anxiety management in children. Can Fam Physician. 2017 Dec;63(12):932-934. PMID: 29237632; PMCID: PMC5729140.
20. Göran K, Poulsen S, Espelid I, Haubek D, Pediatric dentistry: a clinical approach, 3red edition, Chichester: John Wiley and Sons; 2017 p 55-101
21. Elicherla SR, Bandi S, Nuvvula S, Challa RS, Saikiran KV, Priyanka VJ. Comparative evaluation of the effectiveness of a mobile app (Little Lovely Dentist) and the tell-show-do technique in the management of dental anxiety and fear: a randomized controlled trial. J Dent Anesth Pain Med. 2019 Dec;19(6):369-378. doi: 10.17245/jdapm.2019.19.6.369. Epub 2019 Dec 27. PMID: 31942452; PMCID: PMC6946830.
42 22. Arane K, Behboudi A, Goldman RD. Virtual reality for pain and anxiety management in
children. Can Fam Physician. 2017 Dec;63(12):932-934. PMID: 29237632; PMCID: PMC5729140.
23. Won AS, Bailey J, Bailenson J, Tataru C, Yoon IA, Golianu B. Immersive Virtual Reality for Pediatric Pain. Children (Basel). 2017 Jun 23;4(7):52. doi: 10.3390/children4070052. PMID: 28644422; PMCID: PMC5532544.
24. Freeman M, Ayers C, Peterson C, Kansagara D. Aromatherapy and Essential Oils: A Map of the Evidence. Washington (DC): Department of Veterans Affairs (US); 2019 Sep. PMID: 31851445.
25. Jafarzadeh M, Arman S, Pour FF. Effect of aromatherapy with orange essential oil on salivary cortisol and pulse rate in children during dental treatment: A randomized controlled clinical trial. Adv Biomed Res. 2013 Mar 6;2:10. doi: 10.4103/2277-9175.107968. PMID: 23930255; PMCID: PMC3732892.
26. Attri JP, Sharan R, Makkar V, Gupta KK, Khetarpal R, Kataria AP. Conscious Sedation: Emerging Trends in Pediatric Dentistry. Anesth Essays Res. 2017 Apr-Jun;11(2):277-281. doi: 10.4103/0259-1162.171458. PMID: 28663606; PMCID: PMC5490120.
27. Lietuvos Anesteziologų Reanimatologų Draugija. Procedūrinė Sedacija ir Analgezija. Rekomendacijos. Klinikinių gairių sekcija. 2019; p1-13.
URL:
http://anest-rean.lt/bandymas/wp-content/uploads/2019/05/Procedu%CC%84rine%CC%87-sedacija-ir-nuskausminimas.pdf 28. Ruţevičius J. MAGISTRANTŪROS STUDIJOS: BAIGIAMOJO DARBO PROJEKTŲ (BDP)
IR MAGISTRO DARBO (MD) RAŠYMAS. Mokomoji knyga. Vilnius 2016 p 19-20.
29. Abbing A, Ponstein A, van Hooren S, de Sonneville L, Swaab H, Baars E. The effectiveness of art therapy for anxiety in adults: A systematic review of randomised and non-randomised controlled trials. PLoS One. 2018 Dec 17;13(12):e0208716. doi:
43
PRIEDAI
44
Priedas Nr2.
Lietuvos gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų
specialistų, dirbančių su nepilnamečiais pacientais,
naudojamos priemonės vaikų streso ir nerimo
malšinimui odontologiniame kabinete.
Esu V k. LSMU MA Odontologijos fakulteto studentas Benas Akranglis ir atlieku tyrimą, kurio tikslas yra ištirti efektyviausius metodus dirbant su vaikais, kaip juos veikia tam tikri veiksniai siekiant sumaţinti jiems keliamą stresą odontologiniame kabinete.
Pildydami šią anketą prisidėtumėte prie baigiamojo mokslinio darbo, kuriuo bus nustatomi efektyviausi šiais laikais naudojami metodai, todėl kiekvienas galime prisidėti ir nulemti svarbų rezultatą.
Tiriamųjų konfidencialumas yra uţtikrinamas, nes anketa yra anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebus klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
Iškilus bet kokiam klausimui apie anketą ar jos vykdymą, į mane galite kreiptis šiais kontaktais: Tel. +37067900513
El. Paštu benas.akranglis@gmail.com
*Privaloma
1. Ar dirbate su pacientais vaikais? Jei atsakėte ne, toliau pildyti būtina
1. Taip 2. Ne
2. Kokio pobūdţio vietoje dirbate? (Galimi keli variantai). * 1. Mieste
2. Uţmiestyje (rajone)
3. Koks jūsų praktikos atlikimo principas? (Galimi keli variantai). * 1. Dirbu valstybinio lygio klinikoje
2. Dirbu privačioje klinikoje
3. Dirbu ir privačioje ir valstybinio lygio klinikoje
4. Ar jūsų darbo vietos aplinka draugiška vaikams? (Yra atskira vaikų zona, ţaislai, pastelinės sienų, lubų, grindų, baldų spalvos). *
1. Taip
2. Negaliu įvertinti 3. Ne
45
5. Jūsų specialybė: *
1. Gydytojas odontologas(-ė)
2. Gydytojas vaikų odontologas(-ė) 3. Gydytojas endodontologas(-ė)
4. Gydytojas periodontologas(-ė)
5. Gydytojas burnos chirurgas(-ė)
6. Gydytojas ortodontas(-ė)
7. Gydytojas odontologas - ortopedas(-ė)
8. Gydytojas burnos, veido ir ţandikaulių chirurgas(-ė)
6. Jūsų amţius: * 1. 18-25 2. 25-35 3. 35-45 4. 45-60 5. >60 7. Lytis: * 1. Vyras 2. Moteris 8. Jūsų darbo staţas * 1. 1-5 metai 2. 5-10 metų 3. 10-20 metų 4. 20-30 metų
5. Daugiau nei 30 metų
9. Kiek vaikų pacientų vidutiniškai tenka priimti per dieną? *
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
10. Ar daţnai tenka atidėti vizitą dėl vaikui kilusios baimės, streso? *
0 1 2 3 4 5
0 Nei vieno 10 ir daugiau
