KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Alina Vaškelytė NEIŠNEŠIOTŲNAUJAGIMIŲTĖVŲPOREIKIAI NAUJAGIMIŲ INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUJE

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Alina Vaš

kelytė

NEIŠNEŠIOTŲNAUJAGIMIŲTĖVŲPOREIKIAI NAUJAGIMIŲ

INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUJE

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai, Slauga (11 B)

Disertacija rengta 2004-2008 metais Kauno medicinos universitete

Mokslinėvadovė

Doc. dr. Rūta Butkevičienė(Kauno medicinos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S).

Konsultantė

Doc. dr. JūratėMacijauskienė(Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, slauga – 11 B).

Turinys

SANTRUMPOS...5

1. ĮVADAS...6

2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10

3. LITERATŪROS APŽVALGA...11

3.1. Naujagimio besilaukianti šeima...11

3.1.1. Neišnešioto naujagimio gimimas ir jo poveikis šeimai...14

3.1.2. Išsiskyrimas su naujagimiu...16

3.1.3. Tėvo vaidmuo šeimoje gimus neišnešiotam naujagimiui...18

3.1.4. Vaidmenųderinimas šeimoje gimus neišnešiotam naujagimiui...20

3.2. Naujagimiųpriežiūra intensyviosios terapijos skyriuje...21

3.2.1. Betty Neuman sistemųmodelis...22

3.2.2. Įšeimąorientuota slauga.………..……….22

3.2.3. Naujagimiųvystymąsi skatinanti slauga ...25

3.2.4. Neišnešiotų naujagimių sveikatos ugdymo teorija, sukurta, remiantis Levine energijos išsaugojimo slaugos modeliu ...29

3.2.5. Prieraišumo ugdymo teorija...31

3.3. Šeimos prisitaikymo procesas...35

3.4. Poreikiai ir jųvertinimas...42

4. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI...48

4.1. Tyrimo eiga ir imtis...48

4.2. Tyrimo priemonė...51

4.3. Respondentųsocialinės ir demografinės charakteristikos...54

4.4. Tyrimo duomenųanalizė...57

5. REZULTATAI...59

5.1. Tėvųporeikiųvertinimas, atsižvelgiant įsvarbą...59

5.2. Tikrumo poreikiųanalizė...64

5.3. Artimumo poreikiųanalizė...68

5.4. Informacijos poreikiųanalizė...71

5.5. Paramos poreikiųanalizė...74

5.6. Komforto poreikiųanalizė...79

5.7. Tėvųir slaugytojųpapildomai pateikti poreikiai...82

5.8. Interviu analizė...84

5.8.1. Naujagimio sveikata ir priežiūra...84

5.8.3. Pirmos dienos ir skyriaus aplinka...89

5.8.4. Parama ir įveikties būdai...93

5.8.5. Palatoje su kitomis mamomis...96

5.8.6. Galimybėtrumpam išvykti išligoninės...98

5.9. Stebėjimo rezultatai ir tyrėjos patirtis interviu metu...100

6. REZULTATŲAPTARIMAS...102 7. IŠVADOS...119 8. REKOMENDACIJOS...121 9. BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS...123 10. Publikacijos...135 11. PRIEDAI...137

SANTRUMPOS

NITS – naujagimiųintensyviosios terapijos skyrius

ITS – intensyviosios terapijos skyrius

VITS – vaikųintensyviosios terapijos skyrius

ŠPVPITS - Šeimųporeikiųvertinimo priemonėintensyviosios terapijos skyriuje (angl. Critical Care Family Needs Inventory – CCFNI)

ŠPVPNITS - Šeimųporeikiųvertinimo priemonėnaujagimiųintensyviosios terapijos skyriuje (angl. Neonatal Intensive Care Unit Family Needs Inventory – NICU Family Needs Inventory)

ŠPVPVITS - Šeimųporeikiųvertinimo priemonėvaikųintensyviosios terapijos skyriuje (angl. Pediatric Intensive Care Unit Family Needs Inventory – PICU Family Needs Inventory)

NPQ - Kristjansdottir‘s paguldytų įligoninęvaikų tėvų poreikių klausimynas (angl. Kristjansdottir‘s needs of parents of hospitalized children questionnaire - NPQ)

NIVSVP – individuali, naujagimio vystymąsi skatinanti slauga, ir vertinimo programa (angl. Newborn Individualized Developmental Care and Assessment Program – NIDCAP)

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

JK – JungtinėKaralystė

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

1. Į

VADAS

Darbo aktualumas

Svarbiausias kiekvienos visuomenės uždavinys yra garantuoti sveikąvaikųgyvenimo pradžią. Sveikas gimimas yra sveiko gyvenimo pagrindas. Atsižvelgiant įEuropos šaliųpatyrimąir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, 1991 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo pradėta neišnešiotųnaujagimiųregistracija nuo 22-os nėštumo savaitės ir nuo 500 g svorio [1.83]. Lietuvos sveikatos informacijos centro Naujagimiųregistro duomenimis, šalyje kasmet gimsta daugiau nei 29 tūkstančiai naujagimių, išjųdaugiau kaip 5 proc. - neišnešiotųnaujagimių. Šiųnaujagimių išgyvenamumas kasmet didėja. Neišnešiotųnaujagimių, kuriųsvoris yra nuo 1000 g iki 1500 g, išgyvenamumas padidėjo nuo 61,7 proc. 2000 m. iki 90,8 proc. 2005 m. [83].

Kūdikio gimimas yra stresąsukeliantis įvykis šeimoje. Šis laikotarpis sukelia daugiausiai pokyčiųnei bet kuris kitas šeimos raidos laikotarpis. Tėvams reikia išmokti naujųvaidmenų, kurti naujus tarpusavio ryšius ir peržiūrėti jau egzistuojančius ryšius šeimoje [135,111]. Taip pat svarbu, kad būsimieji tėvai būtų pasirengęmotinystei ir tėvystei, dar nėštumo metu susipažintų su naujagimio prisitaikymu ir slaugos ypatybėmis, žindymo svarba vaiko ir motinos sveikatai. Svarbu, kad kiekvienas naujagimis būtųlaukiamas, mylimas ir nuo pat pirmųjųgyvenimo minučių glaudžiamas mamos glėbyje [20].

Esant įprastai naujagimio laukimo ir jo gimimo eigai, šis laikotarpis daugeliui šeimųyra susijęs su teigiamais stresoriais [54]. Tačiau kartais susidaro sudėtinga situacija, jei naujagimio laukimo ar jo gimimo metu ištinka netikėti ir nenumatyti įvykiai, pvz., priešlaikinis gimdymas. Neišnešioto naujagimio gimimas ir guldymas įnaujagimiųintensyviosios terapijos skyrių(NITS), jo atskyrimas nuo šeimos sukelia tėvams stresą[1]. Neišnešiotas naujagimis ir jįsupanti aplinka neatitinka „idealaus“ kūdikio įvaizdžio, todėl tėvams reikia palikti savo svajones ir sutikti realybę. Susidūrimas su priešlaikiniu gimdymu sukelia daugybęir emocinių, ir praktiniųproblemų. Tėčiams ir mamoms, kurie neturi galimybiųpasilikti ligoninėje su savo naujagimiu, atrodo, jog dienos įsipareigojimųneįmanoma suderinti su poreikiu praleisti laikąprie neišnešioto naujagimio lovelės. Pats skaudžiausias jiems yra išsiskyrimas su vyresniais vaikais, kurie jaučiasi atstumti ir nesulaukia pakankamo dėmesio ir tėvųmeilės [84]. Kartais skirtumas tarp to, ko tikėjosi, ir realybės yra toks didelis, kad tėvams gali pritrūkti turimos patirties ir socialiniųįgūdžiųįveikti emocijas. Todėl pagalba neišnešiotam naujagimiui neatskiriama nuo pagalbos jo šeimai kuri padeda įveikti šio laikotarpio sunkumus [21].

Europos šaliųmokslininkai vaiko laukimosi, gimdymo ir auginimo laikotarpįtiria labai išsamiai, apimdami daugelįaspektų. Pagalbos šeimoms būtinumas yra pagrįstas holistiniu požiūriu į šeimąir jos situaciją. Gimus neišnešiotam naujagimiui, šeima turi suvokti, kad vaiko sveikatos

sutrikimas apima ne tik biomedicininę, bet ir psichologinę, socialinęir ekonominęvisos šeimos veiklą, todėl vienos srities pokytis sukelia ir kitųsričiųpokyčius. Vaikas yra neatskiriama savo aplinkos, pirmiausia – šeimos dalis, todėl vaiko sveikatos būklės problemos turėtų būti sprendžiamos neatsiejamai nuo visos šeimos problemų sprendimo. Tik gimęs neišnešiotas naujagimis yra visiškai priklausomas nuo jįsupančiųžmonių, t.y. kūdikio tėvųir specialistų. Savo ruožtu tėvai yra labai priklausomi nuo gydymo įstaigos aplinkos, kuriąsudaro įstaigos fizinė aplinka, skyriuje vyraujančios taisyklės ir specialistųpožiūris įkūdikįir šeimą. Visi šie aspektai yra tarpusavyje susijęir lemia kūdikiui ir šeimai teikiamųpaslaugųkokybę[18].

Pagrindinis neonatologijos slaugos tikslas yra skatinti tėvus dalyvauti prižiūrint naujagimius ir kokybiškai slaugyti juos. Tai garantuoja naujagimio ir visos šeimos gerovę. Svarbi specialistų užduotis - skatinti ir padėti tėvams surasti individualųbūdąįsijungti įsavo naujagimio priežiūrą. Svarbu, kad slaugytojai, kurie slaugo naujagimius ir dirba su jųšeimos nariais, būtųsusipažinęsu vaiko ligos ir kritinės būklės bei streso įtaka šeimos veiklai. Naujagimio gulėjimo ligoninėje metu šeimąveikia daugelis stresorių, kurie gali sukelti ir trumpalaikes, ir ilgalaikes neigiamas pasekmes jos veiklai [85]. Atliktųtyrimųrezultatai rodo, kad ypačpirmomis paromis po gimdymo tėvams reikia pagalbos suvokti, kas įvyko, priimti realybętokią, kokia ji yra ištikrųjų. NITS personalo nariai šiuo sudėtingu šeimai laikotarpiu turi unikaliągalimybępadėti sumažinti tėvųstresą, suteikdami informaciją, paramąir supratimą, tai padeda įveikti baimęir netikrumą[84,85]. Tik žinodami ir suprasdami tėvųišgyvenimus, jųporeikius ir kylančius sunkumus, specialistai gali planuoti pagalbąšeimai. Netinkamas atsakas įporeikius gali priversti šeimos narius patirti didelį nerimą, baimę. Nepatenkinti poreikiai gali pagreitinti įtampąir sukelti kritinęsituaciją[1]. Tačiau NITS slaugytojai tėvųporeikius gali suprasti skirtingai nei šiuos poreikius išsako patys tėvai. Todėl priešpatenkindami neišnešiotųnaujagimiųtėvųporeikius, slaugytojai pirmiausia turi sužinoti, kokius poreikius šie tėvai išsako [1,159].

Šio mokslinio darbo temos plėtotės schema pateikta 6 priede.

Mokslinis naujumas

Užsienio mokslininkųdarbuose plačiai analizuojami šeimos nariųporeikiai, kai pacientas -vaikas ar suaugęs žmogus, yra intensyviosios terapijos skyriuje. Čia poreikiai skirstomi, atsižvelgiant įsvarbą, nustatomos svarbiausios ir mažiausiai svarbios poreikiųgrupės, išskiriami papildomi šeimos nariųporeikiai, atskirųtiriamųjųgrupiųporeikiai [81,93,126,151]. Tėvų, kurių naujagimiai gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, poreikiai analizuojami, remiantis NITS aplinkos pritaikymu naujagimiųir tėvųporeikiams, taip pat naujagimiųskyriuje taikomo „Įšeimą orientuotos slaugos“ modeliu [81,159]. Kelley Ward JAV (2001) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad

tikrumo poreikius NITS naujagimiųtėvai vertino kaip svarbiausius, paramos poreikius - kaip mažiausiai svarbiąporeikiųgrupę[159].

Lietuvoje buvo tirti tėvų, auginančių neįgalius vaikus, poreikiai [16,17,18,19], tačiau naujagimiųtėvųporeikiai NITS nėra išsamiai tyrinėti. Dėl skirtingos šaliųsocialinės, ekonominės, politinės ir kultūrinės specifikos svarbu ištirti ir Lietuvos neišnešiotųnaujagimiųtėvųporeikius NITS. Šiame darbe analizuojami neišnešiotųnaujagimiųtėvųišsakyti poreikiai, būtini šeimos veiklai garantuoti. Tiriama kaip priešlaikinis gimdymas ir neišnešioto naujagimio guldymas įNITS veikia naujagimio tėvus, jųbendravimą, ryšius su neišnešiotu naujagimiu ir kitais šeimoje esančiais vaikais. Tyrimui atlikti buvo naudojama „Šeimųporeikiųvertinimo priemonėNITS“ (ŠPVPNITS), išversta įlietuviųkalbąir pritaikyta mūsųšaliai. Todėl buvo galima lyginti šio tyrimo duomenis su tyrimais, atliktais kitose šalyse, naudojant tąpačiąpriemonę.

Daugelio užsienio mokslininkų darbuose viena ištolesnių tyrimųrekomendacijųbuvo rekomendacija tirti slaugytojųpožiūrįįtėvųporeikius NITS. Todėl šio tyrimo metu analizuojamas naujas ir mūsųšalyje netirtas reiškinys - kaip neišnešiotųnaujagimiųtėvųporeikius supranta ir vertina slaugytojai, slaugantys šiuos naujagimius NITS.

Dar vienas svarbus aspektas, kurįpažymi skirtingųšaliųtyrėjai - šeimųporeikiųtyrimui naudojant „Šeimųporeikiųvertinimo priemonės“ skirtingas versijas, visapusiškam poreikiųtyrimui tikslinga naudoti ir kokybinio tyrimo elementus. Mūsųtyrimo metu buvo taikoma metodų trianguliacija - vienas išmišriųtyrimo metodų, kai kiekybinėir kokybinėtyrimo dalys yra vykdomos atskirai, atliekama atskira duomenųanalizėir pateikiami rezultatai, tačiau abiejųtyrimų aptarimas pateikiamas bendrai integruojant juos tarpusavyje [62,129]. Šio tyrimo metu, derinant tarpusavyje kiekybinįir kokybinįtyrimo metodus, siekėme išsamiai ir visapusiškai nustatyti pacientųšeimos nariųporeikius,

Kokybinio tyrimo metu buvo siekta „išvidaus“ paanalizuoti tiriamąjįreiškinį, atskleisti subjektyviątikrovę, kokiąmato, suvokia ir išgyvena individai [53,70] – neišnešiotųnaujagimių tėvai NITS.

Praktinėreikšmė

Mūsųšalyje daugelio ligoniniųnaujagimiųskyriuose vyksta žymūs pokyčiai: pritaikoma aplinka prie naujagimiųporeikių, sudaromos geresnes sąlygas tėvams daugiau laiko praleisti su savo naujagimiais, juos slaugyti ir prižiūrėti. KMUK Neonatologijos klinikai 2004 m. suteiktas „Naujagimiui palankios ligoninės“ vardas. Remiantis „Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyva“ (angl. Baby Friendly Hospital Initiative), kurios tikslas yra garantuoti motinos teisę žindyti savo kūdikį, o kūdikio – teisęgauti geriausiąmaistąir jausti ryšįsu motina [27,60], labai svarbu yra tinkamai patenkinti naujagimiųtėvams kylančius poreikius.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, Lietuvoje naujagimiųtėvųporeikiai NITS nėra išsamiai tirti, todėl neaišku, kuo pagrįsti vykdomi pokyčiai ir įkokius reiškinius dar reikėtųatkreipti dėmesį, siekiant patenkinti tėvųporeikius NITS. Tik žinodami ir suprasdami tėvųišgyvenimus, jųporeikius bei kylančius sunkumus, specialistai gali planuoti pagalbąšeimoms. Šio tyrimo rezultatai padės slaugytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su naujagimiais ir jųtėvais NITS, suprasti ir tinkamai vertinti tėvams kylančius poreikius ir juos patenkinti. Tyrimo metu nustatyti svarbiausi neišnešiotųnaujagimiųtėvųporeikiai padės slaugytojams ir kitiems personalo nariams geriau suprasti ir atpažinti tėvųporeikius. Atliktas tėvųir slaugytojųporeikiųvertinimųlyginimas leis specialistams suprasti, kokie tėvųporeikiai jiems yra svarbiausi ir kokius poreikius slaugytojai vertina skirtingai nei tėvai. Tai padės planuojant individualųdarbąsu neišnešiotųnaujagimiųtėvais ir padidins galimybęsuteikti kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas naujagimiųtėvams naujagimiųintensyviosios terapijos skyriuje.

2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – ištirti neišnešiotųnaujagimiųtėvųporeikius naujagimiųintensyviosios terapijos skyriuje.

Uždaviniai:

1. Nustatyti tėvųporeikius, remiantis tėvųir slaugytojųpožiūriu.

2. Palyginti tėvųporeikius atskirose poreikiųgrupėse, remiantis tėvųir slaugytojųpožiūriu. 3. Palyginti tėvųporeikius atskirose poreikiųgrupėse, remiantis mamųir tėčiųpožiūriu. 4. Nustatyti ryšius tarp tėvųporeikiųir jųsocialiniųir demografiniųcharakteristikų. 5. Atskleisti mamų, gulinčiųligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikius

ir lūkesčius.

Hipotezės

1. Tėvų požiūriu, neišnešiotų naujagimių tėvams naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje svarbiausi yra informacijos poreikiai.

2. Neišnešiotųnaujagimiųtėvai naujagimiųintensyviosios terapijos skyriuje ir slaugytojai, dirbantys šiame skyriuje, skirtingai vertina visas penkias tėvųporeikiųgrupes.

Kokybinio tyrimo klausimas

Kokie yra mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikiai ir lūkesčiai?

3. LITERATŪROS APŽVALGA

Literatūros apžvalgoje aptariami šeimos lūkesčiai ir viltys, besilaukiant naujagimio. Analizuojama situacija šeimoje, įvykus priešlaikiniam gimdymui, kai gimęs neišnešiotas naujagimis „atskiriamas nuo tėvų“ ir guldomas įNITS. Aptariami teoriniai modeliai, taikomi slaugant neišnešiotus naujagimius, ir šių modelių praktinio taikymo nauda, plėtojant tėvų ryšius su naujagimiais. Analizuojami neišnešiotųnaujagimiųtėvams kylantys poreikiai, kai jųnaujagimiai gydomi NITS. Pabrėžiama slaugytojųsvarba, teikiant pagalbąnaujagimiams ir šeimoms, ypatingai atkreipiamas dėmesys įtėvųporeikiųpatenkinimą, skatinimąjuos aktyviai slaugyti ir prižiūrėti savo neišnešiotus naujagimius. Aptariamas šeimos prisitaikymo procesas, susitaikymas su situacija -neišnešioto naujagimio gimimu.

Šeimų, susilaukusiųneišnešiotųnaujagimių, poreikiųtyrimo teorinėanalizėšiame darbe pateikiama pagal schemą(1 pav.).

3.1. Naujagimio besilaukianti š

eima

Šeima yra sistema, labiausiai turinti įtakąindivido funkcionavimui. Tai - pirminėsistema, tenkinanti individo poreikius. Šeimos sistemos nariai yra tie asmenys, kurie turi stipresnįtarpusavio ryšįnei su kitais asmenimis [65]. Friedman su bendraautoriais (2003) pateikėDuvall sukurtąšeimos raidos modelį. Čia nurodyti aštuoni šeimos raidos tarpsniai [44]:

 susituokusi pora;

 pirmagimio susilaukusi pora;

 šeima, turinti ikimokyklinio amžiaus vaikų;  šeima, turinti mokyklinio amžiaus vaikų;  šeima, turinti paauglį;

 šeima, išleidžianti vaikus įgyvenimą;  „tuščio lizdo“ šeima;

 šeima, sulaukusi senatvės.

Kiekvienu šeimos raidos tarpsniu pabrėžiama atsakomybėir uždaviniai, kurie keičiasi kintant raidos tarpsniams. Įnaująraidos tarpsnįšeima pereina, kai keičiasi vyriausiojo vaiko raidos tarpsnis, šeima pasipildo nauju nariu arba netenka savo nario. Šiame darbe analizuojamas vienas iš šeimos raidos tarpsnių- šeima, susilaukusi naujagimio.

1 pav. Teorinės tyrimo analizės schema

Tyrėjai teigia, kad vaiko laukimas šeimoje - vienas išlabai svarbiųir visa apimančiųšeimos raidos tarpsniųir gyvenimo reiškinių. Kiekviena šeima, laukdama naujagimio, svajoja apie sveiką, gražųir mylimąnaująšeimos narį. Savo svajonėse jie susikuria idealųvaiką, kuriam priskiria daugelįteigiamųsavybiųir gabumų. Sveiko vaiko gimimas psichologiškai ir kultūriškai yra esminė tėvųvaidmens dalis [7,73].

Tėvystės reiškinįanalizuoja daugelis disciplinų. Viena išjųyra slauga. Slaugytojai, dirbantys su individais ar šeimomis, turi turėti teoriniųir praktiniųžiniųapie tėvystės procesą, kuris veikia sveikatos rezultatus. Gage, Everett ir Bullock savo publikacijoje pateikia Hoghughi (1998) sukurtą tėvystės svarbos apibūdinimą: „Tėvystė yra svarbiausias visuomenės sveikatos išteklius

Naujagimio besilaukianti šeima

Neišnešioto naujagimio gimimas ir jo poveikis šeimai

Išsiskyrimas su naujagimiu

Tėvo vaidmuo šeimoje gimus neišnešiotam naujagimiui

Vaidmenųderinimas šeimoje

Naujagimiųpriežiūra intensyviosios terapijos skyriuje

Betty Neuman sistemųmodelis Naujagimiųvystymąsi skatinanti slauga Įšeimąorientuota slauga Sveikatos ugdymo teorija Prieraišumo ugdymo

teorija

Šeimos prisitaikymo procesas Slaugytojųsvarba pagalbos šeimai procese

bendruomenėje“. Tėvystės pagrindas yra ugdyti vaikųsveikatąir gerovę, skatinti fizinęir emocinę raidą, neleisti kilti sveikatos ir socialinėms problemoms [45].

Nėštumas ir vaiko gimimas suvokiamas kaip normalus gyvenimo procesas. Tapimas tėvais iš pradžiųtampa kritinis pereinamuoju laikotarpiu, jis gali būti dvejopas: pilnatvės pojūtis ir įtampos laikotarpis, kai nauji tėvai mokosi rūpintis savo naujagimiu [45,54]. Moters gyvenimas pastojus daugeliu atvejųvisiškai pasikeičia. Ji išlėto, bet aiškiai ima suvokti, kad pasaulio centras glūdi jos pačios kūne [162].

Winnikot (2000) aprašo, kaip motinystėveikia moters gyvenimąpirmaisiais mėnesiais. Motinos būsena apibūdinama kaip labai padidėjusio jautrumo būsena. Moteris aiškiai jaučia, kad greitai taps motina ir jos gyvenime tai yra svarbiausia [162]. Vaiko gimimas ir auginimas yra pati didžiausia atsakomybė, tekusi naujiems tėvams [111,112]. Priklausomybėnuo gimusio kūdikio sukelia daugiausiai šeimos pokyčių, nei bet kuris kitas šeimos rados laikotarpis. Reikia išmokti naujųvaidmenų, keisti naujus tarpusavio ryšius ir peržiūrėti jau egzistuojančius ryšius šeimoje [112]. Mama visiškai užimta vaiko priežiūra. Jis suvokiamas kaip jos pačios dalis. Winnicott (2000) teigia, kad šiuo laikotarpiu moteris didžiąja dalimi yra kūdikio, o kūdikis yra jos [162].

Tėvųtarpusavio santykiai pasikeičia, nes jie nebegali kaip anksčiau pirmiausia patenkinti savo ar vienas kito poreikių[7]. Pasak Gage ir kt. (2006), vyras ir moteris tampa tėvais tuo pačiu metu, tačiau tėvystės procesas vyksta skirtingai [45]. Tėvas pajėgus apsaugoti motinąnuo visko, kas galėtųtrikdyti jųryšį, nuo bet kokiųpoveikių, galinčiųįsiterpti tarp moters ir jos vaiko [162]. Draper (2003) savo publikacijoje pateikėvyro tėvystės raidą, kuri pereina tris fazes: 1) atsiskyrimo, kuri prasideda nuo moters nėštumo pradžios; 2) ribojimo, kai vis labiau ryškėjantys moters nėštumo požymiai sukelia jausmą, jog jis yra svetimas; 3) įsitraukimo, kai vyras prisitaiko prie naujo tėvo vaidmens ir dalyvauja prižiūrint savo naujagimį[34].

Pasak Nystrom (2004), virsmas tėvais išpradžiųyra sunkus darbas, reikia įvairiapusės paramos išdaugelio šaltinių[112]. Pereinamuoju įmotinystęlaikotarpiu svarbiausias paramos teikėjas yra naujagimio tėvas, kuriam taip pat yra pereinamasis laikotarpis įtėvystę. Geri tarpusavio santykiai padeda palaikyti puikiąmamos nuotaikąir emocinębūsenąnėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu [36,63,79]. Naujos motinystės būsena yra įtampos ir vienišumo laikotarpis, ir jei tėvai neturi tinkamos paramos, neigiamos pasekmės gali ir trumpą, ir ilgąlaikotarpįveikti mamą, vaikąir šeimą[95]. Daugeliui jaunųtėvų, padovanojusiųpasauliui sveikąvaiką, išdidumas, dalyvavimas šio stebuklo metu padeda išvengti naktiniųbudėjimųir „pririšimo“ išbandymų[7].

3.1.1. Neišnešioto naujagimio gimimas ir jo poveikis šeimai

Šiame darbe analizuojama šeima, susidūrusi su paties mažiausio ir labiausiai priklausomo nuo kitų- naujagimio sveikatos problemomis. Pasaulyje net trim procentams per metus gimusiųvaikų, kuriems nustatoma raidos sutrikimų, priskiriami ir mažo svorio ar neišnešioti naujagimiai [51]. Viena išdažniausiai taikomųkoncepcijų, analizuojant šeimos reakcijąįneišnešioto naujagimio gimimąir šeimos prisitaikymo galimybes, yra netekties teorija [23]. Remiantis šia teorija, priešlaikinis gimimas sukelia daugybęšeimos sistemos pokyčių: sielvartą, sveiko, laiku gimusio naujagimio netektį, ryšio ir prisirišimo sutrikdymąir tėvystęnaujagimio, turinčio specialiųporeikių. Daugeliu atvejųkyla labai reali naujagimio mirties grėsmė[63,96]. Kiekviena liga ar negalia sudrumsčia normalųšeimos funkcionavimąir sukelia įvairiųsunkumųbei reakcijų, „šeimos sistemos suirimas yra grėsmėjos socialiniam vientisumui“ [87,96]. Visi tėvai, sužinoję, kad jų naujagimis turi tam tikrųsveikatos problemų, patiria šokąir puola įneviltį[7].

Priešlaikinis gimdymas ir naujagimio guldymas įnaujagimiųintensyviosios terapijos skyrių visiškai pakeičia šeimos lūkesčius ir situaciją[1,41]. Yra daugybėmotinystės ir tėvystės mokyklų, įvairūs kursai ar paskaitos tėvams apie gimdymą, naujagimio priežiūrąir auginimą[38]. Dabar gana plačiai ir išsamiai diskutuojama apie natūralaus maitinimo svarbą naujagimio augimui ir vystymuisi. Daugelyje populiarių, jauniems tėvams skirtųžurnalųir knygųgalima surasti naudingos ir profesionalios informacijos. Tačiau nei viena iššiųmokyklųnemoko ir neaiškina šeimai apie neišnešiotąnaujagimįir jo priežiūrą. Nėštumo metu daugelis tėvųnet nesvarsto priešlaikinio gimdymo ar naujagimio ligos galimybės [41]. Todėl susidūręsu šia problema, jie dažnai net neįsivaizduoja, kaip reikės prižiūrėti, auginti savo naujagimį, su kokiomis problemomis jie gali susidurti ateityje [63].

Daugelis tėvųneišnešioto naujagimio gimimąišgyvena kaip bauginantįir pavojingąįvykį, galingągrėsmę, kuriąjie apibūdina kaip kritimąišlaimės, lengvumo ir džiugesio aukštumųį nevilties bedugnę[7]. Linden, Paroli ir Doron cituoja rašytojąEmily Kingsley, kuri yra mama, patekusi įpanašiąsituaciją. Savo motinystės patirtįji lygina su kelione įšalį, įkuriątėvai niekada neplanavo nukeliauti. Tėvai, rengdamiesi turėti naujagimį, jaučiasi tarsi planuodami nuostabias atostogas svajoniųšalyje. Bet jei jųvaikas gimsta neišnešiotas ir turi daug problemų, jie suvokia, kad lėktuvas nusileido ne išsvajotoje šalyje, bet visai priešingoje žemyno pusėje [84].

Neišnešioti naujagimiai atrodo kitaip nei išnešioti. Augdami ir vystydamiesi priešlaikągimę naujagimiai dažniau turi įvairiųsveikatos problemųnei laiku gimęjųbendraamžiai [86]. Gimę22-37-ąnėštumo savaitęjie sveria 500 g ir daugiau. Neišnešiotiems naujagimiams būdingi ypatumai: santykiškai didelėgalvos apimtis, maži momenėliai, minkšti ausųkaušeliai, dažnai odądengia varškinėmasė, oda ryškiai rausva dėl plono epidermio ir paviršiuje aiškiai matomųkraujagyslių, dėl

prastai išsivysčiusio poodinio riebalinio sluoksnio oda atrodo raukšlėta, galūnės liesos, o pirštukai ilgi, nagai maži, nesiekia pirštųgalų, berniukųsėklidės nenusileidusios įkapšelius, mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, krūtųspeneliai vos pastebimi, neiškilęviršodos, naujagimio kūnas, ypačveidas, pečiai, rankos, padengtas tankiais plaukeliais, kurie pamažu nuslenka [107]. Nepakankama imuninėfunkcija. Kosulio refleksas ir riksmas silpni. Dėl kvėpavimo sistemos nebrandumo, nepakankamos surfaktanto sintezės neišnešiotiems naujagimiams kliniškai atsiranda kvėpavimo funkcijos nepakankamumo požymių, dažnai jie nesugeba patys kvėpuoti, todėl gali būti prijungiami prie dirbtinės plaučiųventiliacijos aparato. Virškinimo sistemos nebrandumui būdingas fermentinis nepakankamumas, labili kraujotaka žarnyne, kuriąžalingai veikia deguonies stoka, netinkama mityba, infekcija. Aktyvus čiulpimo refleksas atsiranda tik 34-tąnėštumo savaitę, todėl nesugebantys čiulpti ir ryti naujagimiai maitinami pro nosies-skrandžio zondą. Dėl savo fiziologiniųypatumų, santykiškai didelio kūno paviršiaus, plono poodinio riebalųsluoksnio, mažų glikogeno ir rudųjųriebalųatsargų, būdingo raumenųhipotonuso neišnešioti naujagimiai įaplinką atiduoda daugiau šilumos nei sugeba pagaminti. Todėl jie yra slaugomi inkubatoriuose [107]. Pirmą kartąpamatęsavo neišnešiotą, neįprastos išvaizdos naujagimįtėvai dažniausiai pasimeta ir išsigąsta.

Danijos (2005) universitetinėje vaikųligoninėje atlikto kokybinio tyrimo metu buvo tiriama sunkiai sergančiųnaujagimiųtėvųpatirtis. Hall savo publikacijoje pateikėtyrimo rezultatųanalizę ir išskyrėpagrindinętyrimo temąir potemius (2 pav.) [52].

2 pav. Sunkiai sergančiųnaujagimiųtėvųpatirtis: tyrimo tema ir potemiai

(parengta remiantis Hall, 2005)

Buvimas nepažįstamame pasaulyje – kai naujagimis sunkiai serga, tėvai atsiduria svetimame, jiems nepažįstamame pasaulyje, kuris skiriasi nuo to, kurįjie žino ir turi patirties gyventi. Šios kritinės situacijos metu tėvai išgyvena šoką, išgąstį, rūpestį, liūdesįir kančią[52,53]. Jackson,

Poreikis būti ten Kas vyksta?

Virsmas savo paties gyvenimo žiūrovu Budrumas

Ternestedt ir Schollin savo publikacijoje pateikėneišnešiotųnaujagimiųtėvųpatirtįtėvystės proceso metu per pirmuosius 18 mėnesiųpo naujagimio gimimo. Kokybinio tyrimo metu ryškėjo motinųir tėvųtėvystės patirties ypatybės: atstūmimas, atsakomybė, pasitikėjimas ir artimumas, kurios apibūdino neišnešioto naujagimio tėvystės reiškinį[63].

Priešlaikinis gimdymas dažniausiai įvyksta netikėtai ir tėvai neturi galimybiųpasirengti juos ištikusiai krizei [41,63,84]. Tam tikrais atvejais, jei nėštumas laikomas rizikingu, šeima ilgąlaiką gyvena jausdama baimę ir nerimą, ar nebus priešlaikinio gimdymo. Gimus neišnešiotam naujagimiui, šeimos viltys ir svajonės tarsi „sušąla įledą“. Pirmoji savaitėpo neišnešioto naujagimio gimimo yra įtampos ir nerimo metas šeimai [8]. Tėčiai ir mamos skirtingai apibūdina savo virsmo neišnešioto naujagimio tėvais patirtį. Mamos dažnai kaltina save, jog nesugebėjo išnešioti ir laiku pagimdyti naujagimį, jos jaučia poreikįdaugiau dalyvauti ir kuo daugiau kontroliuoti savo naujagimio slaugąir priežiūrą, nes jaučiasi tarsi „pasiskolinusios naujagimįiš personalo“. Pasak Nogueira ir kt. (2005), beveik visos neišnešiotus naujagimius pagimdžiusios mamos jaučia kaltės jausmą– jos mano esančios blogos mamos, nes dėl jųkaltės naujagimis išvydo pasaulįper anksti ir neteko saugios aplinkos gimdoje [113]. Tėčiai jaučiasi esantys svetimi asmenys greito ir netikėto naujagimio gimimo metu. Dažniausiai jie turi dirbti ir negali taip dažnai lankyti naujagimį, todėl tėčiai patiki naujagimio priežiūrąpersonalui ir jaučiasi tikri dėl jo priežiūros [63].

Kitųtyrimųrezultatai papildo neišnešiotųnaujagimiųtėvųpatirtį, kai viltis ir nusivylimas eina greta ir priklauso nuo naujagimio būklės [63,84]. Net jei neišnešioto naujagimio būklėgerėja, daugelis mamųir tėčiųnėra pasirengęsavo išgyvenimais dalytis su giminėmis ir draugais, kurie nori pamatyti kūdikįir daugiau apie jįsužinoti [84].

3.1.2. Išsiskyrimas su naujagimiu

Darbe analizuojamas šeimos, susilaukusios naujagimio, raidos tarpsnis. Tuo pačiu metu šeimoje gimęs naujagimis taip pat pereina tam tikrąasmenybės raidos tarpsnį. Anot psichologo Erikson vystymosi teorijos, vaiko raidos tarpsnis nuo gimimo iki vieneriųmetų vadinamas „saugumo – nesaugumo“ laikotarpiu. Motina vadovauja vaiko poreikiams, t. y. šiuo laikotarpiu išmokstama gauti, o vėliau imti išaplinkos. Pradinis pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu, žmonėmis ir daiktais formuojasi šiuo laikotarpiu [23,156]. Kūdikystėje vienas išsvarbiausiųrizikos veiksnių sergančio vaiko raidai yra paguldymas įligoninę, ypačjeigu šalia kūdikio nėra motinos [21]. Kai pagrindiniai vaiko poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, gali kilti nepasitikėjimo polinkis [23,103].

Priešlaikągimęs naujagimis, atsižvelgiant įgestacinįamžių, dėl mažo svorio, fiziologiniųir morfologiniųfunkcijųir sistemųnebrandumo dažniausiai iškarto po gimimo guldomas įNITS, kur

tėvai pirmąkartąjįpamato [84]. Šio skyriaus aplinka visiškai nepanaši įšeimos sukurtąnaujagimio aplinkąnamuose, kur jie tikėjosi greitai po gimdymo sugrįžti su naujuoju šeimos nariu. Tyrėjai savo publikacijose analizuoja aplinkos įtakąnaujagimiųšeimos nariams ir pažymi, kad NITS aplinka dažniausiai yra svetima ir neįprasta daugeliui tėvų: triukšmas, šviesos ir karštis, daugybėaparatūros ir aplink vaikštantys personalo nariai. Nesuprantamas profesionalųelgesys, medicininiai terminai tėvams gali sukelti neįveikiamąizoliacijos jausmą[41,42,99]. Neišnešiotas naujagimis ir tai, ką tėvai pamato, neatitinka „idealaus“ kūdikio įvaizdžio. Todėl jie turi palikti savo svajones ir sutikti realybę[23,84]. Remiantis jau minėta netekties teorija, tėvai tik tada galės priimti neišnešiotą naujagimįtokį, „koks yra“, ir tinkamai juo rūpinsis, kai „apraudos“ tąnaujagimį, kurio laukėir tikėjosi [23].

Socialinis naujagimio tapatumas tiesiogiai apibūdinamas per šeimos socialinįtapatumąir naujagimio santykįsu šeima. Neišnešioto naujagimio guldymas įNITS atskiria jįnuo šeimos, sukelia šeimos sistemos įtampąir kelia grėsmęsocialiniam vientisumui [41,96,161]. Atliktųtyrimų rezultatai teigia, jog specialistai, dirbantys su neišnešiotais naujagimiais ir jųtėvais, pastebi tokias pirmines tėvųreakcijas - šoką, netikėtumą, nuliūdimą, nusivylimąir kaltę. Šias reakcijas lemia priešlaikinis gimdymas, neįprasta naujagimio išvaizda, naujagimio guldymas įligoninęir tėvus bauginanti NITS aplinka [1,86]. Tyrimųrezultatai teigia, kad išsiskyrimo jausmas vyrauja, kai tik tapusi mama moteris jaučia ryšio ir sąveikos su naujagimiu trūkumą, jaučiasi nepriklausanti nei naujagimiui, nei NITS specialistųkomandai, kuri rūpinasi naujagimiu. Tai neigiamai veikia jos požiūrįįsave kaip įmotiną. Ir priešingai, kai vyksta pastovus bendravimas su personalo nariais, mama jaučiasi svarbi dalyvaudama slaugant savo naujagimį, tenkindama jo individualius poreikius [161].

Sepa, Frodi ir Ludvigsson (2004) atlikto tyrimo metu buvo nustatyta koreliacija tarp tėvų patiriamos įtampos, paramos trūkumo ir konfidencialumo ar saugumo trūkumo. Labai aukštas motinų, kuriųneišnešiotas naujagimis paguldytas įNITS, įtampos lygis, sukeltas nepalankaus motiniško požiūrio, mamos ir naujagimio sąveikos, prasto motinos gebėjimo suprasti naujagimio nuotaikas ir elgesį, nepakankamo naujagimio ir motinos tarpusavio ryšio [135]. Kiti tyrėjai savo publikacijose pastebi, kad neišnešiotųnaujagimiųmamos patiria didesnįįtampos ir nerimo lygįnei tėčiai [41]. Prie daugybės įvairiausiųemocijųišgyvenimo prisideda padidėjęs ištikimybės savo atskirtam naujagimiui jausmas [25]. Kiekvienai mamai, pagimdžiusiai neišnešiotąnaujagimį, ir visoms mamos, kuriųnaujagimiai guli NITS, atskirti nuo jų, kyla didžiulėpogimdyvinės depresijos rizika [41,132,133]. Tai gali turėti niokojantįpoveikįabiem: mamai ir naujagimiui (3 pav.) [132].

3 pav. Keturios perspektyvos, susijusios su mamųišgyvenamu pogimdyminiu stresu

(parengta remiantis W.B. Saunders, 2003)

Remiantis Sepa, Frodi ir Ludvigsson (2004) tyrimųduomenimis, galima daryti išvadą, kad tėvųpatiriama įtampa ir nepasitenkinimas tėvųvaidmens atlikimu yra du labai svarbūs šios situacijos reiškiniai. Įdomu yra tai, kad tėvųdemografiniai rodikliai nebuvo susijęsu jųpatiriamos įtampos lygiu [135]. Lyginant tėčiųir mamųpatiriamąįtampągimus neišnešiotam naujagimiui, buvo nustatyta keletas skirtumų: mamos patyrėdaug didesnęnei tėčiai įtampą, susijusią su tėvų vaidmeniu, nekompetencija ir santuokos sukeltomis problemomis, o tėčiųaukštesnis įtampos lygis buvo susijęs su jųsocialine atskirtimi [89,147].

3.1.3. Tėvo vaidmuo šeimoje gimus neišnešiotam naujagimiui

Atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia ne tik mamos, bet ir tėčio vaidmenįšeimoje gimus naujagimiui [38,45,84]. Tradiciškai tėtis nėštumo, gimdymo ir vaiko auginimo metu laikomas paramos teikėju mamai [45,79]. Vyrai yra mokomi nėštumo metu dalyvauti ir padėti motinai gimdymo metu, tačiau nėra mokomi tėvystės įgūdžių[45].

Lee, Miles ir Holditch-Davis (2005) tyrėtėčiųparamąmotinoms, gimus neišnešiotam naujagimiui šeimoje. Tyrimo metu buvo vertinamos keturios paramos rūšys: informacinė, emocinė,

Visapusiškas praradimas

Kontrol ės praradimas Savojo ašpraradimas Ryšiųpraradimas Nuomonės praradimas

Neatitikimas tarp motinystės lūkesčiųir realybės

Prieštaraujantys lūkesčiai Sudužusios svajonės Moralinio pasmerkimo baimė

Baimėjausti stigmą Kultūrinėaplinka

Laimėjimai

Nepasidavimas Pastangos ištverti Sugrįžimas įvisuomenę

Permainos

Lėtinis kritimas žemyn

Nerimas ir užvaldžiusios įkyrios mintys Pyktis

Suvokimo pablogėjimas Atsiskyrimas

Kaltė

praktinėir pagarbos. Gauti rezultatai parodė, kad neišnešiotus naujagimius pagimdžiusios mamos sulaukėaukšto lygio paramos išsavo naujagimio tėčių. Ištekėjusios mamos išsakėdidesnį pasitenkinimąvyrųteikiama parama, o berniukus pagimdžiusios mamos teigė, kad sulaukėdaugiau paramos išsavo naujagimiųtėčių,nei moterys, pagimdžiusios mergaites [34].

Mokslininkai pažymi, kad mamos ir naujagimio gulėjimo ligoninėje metu tėvas tampa ypatingai pažeidžiamas, nes jis gali būti nepasirengęs prisiimti globėjo vaidmens ir būti tiesiogiai atsakingas užnaujagimįir jo mamą[84,136]. Vyrams būdinga slėpti savo emocijas, todėl kritinis priešlaikinio gimdymo momentas ir vėlesnis laikotarpis, kol naujagimis yra NITS, gali būti paradoksaliai lengviausiai tėčiųišgyvenamas laikotarpis. Vėliau, kai praeina kritinis laikotarpis ir jie pradeda suvokti, kas atsitiko, emocijos gali išsiveržti įpaviršių. Atlikti tyrimai parodė, kad tėčio reakcija įpriešlaikinįgimdymągali būti skirtinga nuo mamos reakcijos galbūt ir todėl, kad kompensuotųperdėtąpartnerės pesimizmąar optimizmą[77,84]. Jei skirtumai netampa per daug kraštutiniai, jie padeda porai įveikti krizę. Priešingu atveju tėvųtarpusavio nesusipratimai, pyktis ir neapykanta yra labai sunki naujo nario priėmimo pradžia [84].

Pasak Linden ir kt. (2000), dažniausiai pirmomis paromis ir savaitėmis po gimdymo tėčiai išgyvena daugelįbemiegiųvalandų, blaškydamiesi tarp ligoninės, namųir darbo; dalydami save tarp daugybės sprendimųpriėmimųir susitarimų, nes tai padeda „laikytis“. Psichologųatlikti tyrimai, apklausus neišnešiotųnaujagimiųtėvus, rodo labai didelįsusirūpinimo, sielvarto ir baimės lygįkartu su teigiamais jausmais, pvz. su nuostaba, viltimi ir meile. Nusivylimas ir viltis, rūpestis ir palengvėjimas, melancholija ir laimė. Šiųkontrastiškųjausmųkaita gali būti tokia nepakeliama, kad kai kurie tėčiai tarsi atskiria savo emocijas nuo problemų, nesąmoningai bandydami išlaikyti savo stabilumą. Todėl jie gali elgtis nenatūraliai šaltai ir racionaliai. Jei šie signalai klaidingai suprantami, šeimoje tai gali sukelti nusivylimą, sumaištįir tarpusavio santykiųnesusipratimus [13,84].

Dudley ir Carr, tyręsergančiųvaikųtėčiųpatirtį, teigia, jog kiekvienas tėtis, turi savo individualųbūdąįveikti įtampą, sukeltąpriešlaikinio kūdikio gimimo. Bet neišnešiotųnaujagimių tėčiai turi keletąbendrųbruožų:skausmąir netekties jausmą,nes gimdymas ir gimęs kūdikis nėra tai, kąjie planavo ir apie kąsvajojo; suvokimą, kad žmonai reikia emocinės ir praktinės paramos, nes naujagimis yra ligoninėje, o namuose likusiems vyresniems vaikams reikia tėvo rūpesčio ir meilės; gebėjimąkompetentingai balansuoti tarp skirtingųgyvenimo pusių; stiprųtroškimąįveikti šiąšeimos krizękuo geriau [35].

3.1.4. Vaidmenųderinimas šeimoje gimus neišnešiotam naujagimiui

Pasak Lee ir kt. (2005), svarbus reiškinys, vertinant šeimos struktūrą, yra tarpusavio ryšys, siejantis šeimąįvienąvisumą[79]. Tai ir šeimos dvasinis tonas, „mes“ jausmas; šeimos nariųryšių glaudumas. Šeimos normos (tai, kaip šeima elgiasi ir kąnors atlieka) yra ryšio raiškos priemonės [65]. Tokiųsituacijųmetu sunkiausia yra suvokti, kad vieno šeimos nario liga nesustabdo šeimos gyvenimo – išlieka santykiai su sveikais nariais, įvairūs poreikiai, reikalavimai, įsipareigojimai. Čia labiausiai reikalinga pagalba – išmokti gyventi vieniems kitus papildant, vieniems kitų neskriaudžiant, visiškai atsiduodant paciento poreikiams ir reikalavimams. Svarbūs bruožai, daug pasakantys apie šeimos funkcionavimą, yra bendravimas šeimoje, sprendimųpriėmimo būdai, atliekami vaidmenys [87]. Tyrimųrezultatai teigia, kad šeimos bendravimas yra kompleksinis dinaminis procesas, veikiamas tokiųveiksniųkaip amžius, lytis, sistema, socioekonominėpadėtis, išsilavinimas, kultūra, valdžia, politika. Veiksmingas bendravimas padeda šeimai susidoroti su kasdiene įtampa, dalytis jausmais, dirbti šeimos labui. Šeimos, kurios turi veiklos sunkumų, dažniausiai turi bendravimo sunkumų[23,87]. Šeimos funkcijos – pirminis bendrųžmogiškųjų individo poreikiųtenkinimas, vaikųpriežiūra ir auginimas, kultūros pratęsimas. Norint atlikti šias funkcijas, suaugęšeimos nariai atlieka tam tikrądarbą– sukuria būstą, aprūpina pajamomis, atlieka tėvystės vaidmenį, prižiūri vaikus. [65]. Vaidmenys šeimoje yra vienas svarbiausių šeimos struktūros elementų, padedančiųgeriau suprasti šeimos sistemos teoriją. Jie padeda suvokti sąveiką šeimos sistemos viduje, taip pat tarp šeimos nariųir juos supančiųsistemų[23]. Vaidmenųteorija apima tokias sąvokas, kaip lūkesčiai, vaidmens svarba, įtampa, konfliktai, vaidmenų nesuderinamumas, neaiškumas, nepajėgumas, dalyvavimas, derybos, modeliavimas, papildomi vaidmenys ir perėjimas. Mead (1934) pabrėžėžmogaus gebėjimąprisiimti vaidmenis. Vaidmenys nuolat keičiasi visąindivido gyvenimą, kintant aplinkai, painokai gyvenimo patirčiai. Oficialūs vaidmenys šeimoje – mamos, tėčio, sesers, brolio, seneliųvaidmenys [14]. Žinant, kaip atliekamos šeimos funkcijos ir vaidmenys, galima geriau suprasti šeimos funkcionavimą[65].

Vaiko liga ar negalia sutrikdo įprastą šeimos modelį. Gimus šeimoje neišnešiotam naujagimiui, padidėja tam tikrųfunkcijųreikalavimai, sumažėja galimybėatlikti visas kitas šeimos funkcijas [23]. Literatūroje aprašomi dažni atvejai, kai šeimoje gimus nesveikam vaikui, vienas iš tėvųpalieka šeimą. Dažniausiai tai padaro vyras, nepakeldamas gėdos, rūpinimosi vaiku ir jo motina naštos. Tačiau manoma, kad neįgalus vaikas nėra šeimos iširimo priežastis, jis galbūt tik paryškina vedybinius nesutarimus, susiformavusius dar iki jam gimstant [131]. Kai vaikas suserga, nesvarbu, lėtine ar ūmine liga, tėvai patiria tėvystės išbandymą. Jie turi atsisakyti svajonės būti sveiko vaiko tėvais ir susitaikyti su mintimi, kad yra sergančio vaiko tėvai. Šio vaidmens priėmimas

susilpnina nerimą, kaltės ir bejėgiškumo jausmą, skatina domėtis ir priimti reikiamąinformaciją apie vaiko ligą, susipažinti su gydymo įstaigos personalu ir sveikatos sistemos ypatumais [18,113].

Tyrimųmetu nustatyta, kad susidūrimas su priešlaikiniu gimdymu tėvams sukelia daugybę emocinių ir praktinių problemų tuo pačiu metu. Atrodo, jog neįmanoma suderinti dienos įsipareigojimų su poreikiu praleisti laiką prie naujagimio lovelės. Neišnešiotas naujagimis ligoninėje gali praleisti keletąmėnesiųir jo lankymas šeimai gali būti sudėtingas finansiškai ir varginantis fiziškai [39,41]. Pasak Linden su bendraautoriais (2000), pats skaudžiausias tėvams yra išsiskyrimas su vyresniais vaikais, kurie jaučiasi atstumti ir nesulaukia pakankamo dėmesio ir tėvų meilės [84]. Vargina skambučiai įnaujagimiųskyrių, lankymasis palatoje, laiko leidimas prie neišnešioto naujagimio inkubatoriaus, pokalbiai su gydytojais ir slaugytojais, bandymas suprasti, ką jie sako. Tėvai dažniausiai neturi laiko pailsėti ir atsipalaiduoti, todėl labai dažnai jie būna pavargę ir išsekę. Tačiau jie privalo tai daryti ir jie tai daro [84]. Visi šie veiksniai turi įtakątėvųtarpusavio santykiams, tačiau kai kuriųporųkartu išgyventa patirtis paverčia jųsantykius artimesniais [41].

3.2. Naujagimiųpriež

iūra intensyviosios terapijos skyriuje

Įvairiose šalyse atliktųtyrimųmetu kalbant su tėvais apie intensyviosios terapijos skyriaus aplinkos sukeliamąįtampą, jie išskiria: neįprastąnaujagimio išvaizdą, jo elgesįir emocijas, skausmingas procedūras, kurias vaikas turi iškęsti, neįprastus garsus ir šviesas, personalo bendravimą, tėvųvaidmenųpokyčius. Tačiau didžiausiąstresątėvams kelia vaiko elgesys ir emocijos bei nepasitenkinimas tėvųvaidmeniu, kai jie nesugeba suprasti ir atpažinti naujagimio poreikių, negali užmegzti ir palaikyti su juo tarpusavio ryšio [99,100,135]. Maguire (2007) atlikto tyrimo metu buvo tiriama trumpalaikiųprocedūrųįtaka tėvams NITS. Jųmetu tėvai buvo mokomi atpažinti neišnešiotų naujagimių nuotaikas ir elgesįbei pasitikėti savimi, kai slaugo savo naujagimius. Rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingai pagerėjo mamųžinios ir įgūdžiai atpažinti neišnešiotųnaujagimiųnuotaikas ir elgesįbei priimti slaugytojųparamą[91]. Tai patvirtina Lou (2008) Danijoje atlikto tyrimo duomenys. Čia teigiama, kad tėvųkompetencijųplėtra turi prasidėti NITS, slaugytojai privalo aktyviai padėti ir mokyti tėvus [86].

Užsienio literatūroje pabrėžiama, jog supratimas, kas kelia tėvams stresąNITS ir kaip jie stengiasi prisitaikyti prie susidariusios situacijos, padeda atitinkamai įrengti skyriaus aplinką. Ypatingas dėmesys skiriamas tinkamam patalpųišdėstymui, apšvietimui, triukšmo sumažinimui. Specialiai šeimoms įrengti kambariai netoli NITS leidžia jiems pailsėti ir susitikti su kitais tėvais, kuriųneišnešioti naujagimiai taip pat yra NITS. Daugelyje skyriųyra galimybėšeimos nariams laisvai bet kuriuo metu lankyti naujagimį[41]. Blackburn (1999) atlikto tyrimo metu didžioji dalis apklaustųmamųteigė, kad NITS aplinka yra draugiška, linksma, tėvai jaučiasi laukiami, o socialinė

parama mamoms garantuoja jųgerovę[10]. Aplinkos pakeitimas, susijęs su naujagimiųvystymąsi skatinančia slauga, sukuria patraukliąir laukiamąaplinkątėvams. Tai teigiamai veikia šeimos prisitaikymą [1]. NITS naujagimiams slaugyti, skyriaus aplinkai pritaikyti, atsižvelgiant į naujagimiųir jųtėvųporeikius, yra taikoma keletas tarpusavyje susijusiųslaugos modeliųir teorijų.

3.2.1. Betty Neuman sistemųmodelis

Betty Neuman sistemųmodelis (Betty Neuman‘s Systems Model) slaugos atvejais pateikia holistinįpožiūrįįslaugos gavėjo plėtros ir analizės struktūrą[6,108,109]. Šis modelis gali būti naudojamas kaip priemonėšeimos situacijai vertinti ir kaip pagalba, esant šeimos funkcijų sutrikimui. Betty Neuman sistemųmodelis apima keletąveiksnių:

1. Atpažįsta nepalankius veiksnius, kurie gali būti psichologiniai, fiziologiniai, vystymosi ar sociokultūriniai. Nurodo specifiniųpriemonių, naudojamųesamos situacijos atvejais, pasirinkimo galimybes.

2. Nustato įtampos šaltinius, kurie gali būti vidiniai (intrasisteminiai), išoriniai (intersisteminiai) ir visos sistemos (ekstrasisteminiai). Numato pagalbos būdus.

3. Įvertina atsako lygį, įtampos poveikio stiprumąir simptomus. Nurodo taikytiną pagalbos rūšį, kuri priklauso nuo nepalankaus veiksnio pobūdžio ir atsiradimo laiko.

4. Nustato šeimos galimybiųir motyvacijos ribas taikyti pagalbąir priimti pokyčius [160].

Modelis 1980 m. buvo pritaikytas naudoti šeimai, čia paslaugos gavėjas laikomas vienu iš šeimos sistemos komponentų. Todėl Betty Neuman sistemųslaugos modelis gali būti taikomas daugeliui sveikatos priežiūros sričių, taip pat ir NITS. Čia paslaugos gavėjo sistemąsudaro naujagimio tėvai ar šeimos nariai [108,109]. Neuman (1995) teigia, kad įšeimąorientuota slauga apima tėvųdalyvavimąir bendradarbiavimąsu sveikatos priežiūros specialistais, kartu siekiant bendrųtikslųir garantuojant sveikatos priežiūrąligoninėje esančiam naujagimiui [108]. Betty Neuman sistemųslaugos modelio esmėyra struktūra, siejanti šeimąįvienąvisumą, o šeimoje atliekamos skirtingos funkcijos sudaro jos struktūros pagrindą. Slaugytojams, dirbantiems su šeimomis, turinčiomis sergantįnaujagimį, Betty Neuman sistemųmodelis yra puikios gairės sukurti ir plėtoti slaugos planą, skirtąneišnešioto naujagimio ir jo šeimos slaugai ir priežiūrai [160].

3.2.2. Įšeimąorientuota slauga

Užsienio literatūroje plačiai analizuojama įšeimąorientuotos slaugos (Family-Centered Care) įtaka naujagimiųslaugai. Skirtingi autoriai teigia, kad slaugytojai, kurie slaugydami neišnešiotus

naujagimius praktiškai taiko įšeimąorientuotos slaugos elementus, dažniausiai pastebi teigiamąšio slaugos būdo įtakąšeimos gerovei. Užsimezgęteigiami santykiai tarp specialistų, dirbančiųsu neišnešiotais naujagimiais, ir jųtėvųgali turėti reikšmingąįtakąšeimos požiūriui įneišnešioto naujagimio gimimą[10, 142,150].

Savo publikacijoje Shields su bendraautoriais (2004) analizuoja įšeimąorientuotos slaugos atsiradimąir taikymąvaikųslaugai. Tyrėjai pastebi, kad iki 1950 m. pabaigos ligoniniųaplinka nebuvo saugi vaikams. Buvo manoma, kad tėvųlankymasis ligoninėje trukdo kokybiškai vaikų priežiūrai, nes po tėvųapsilankymo vaikai tampa suirzęir nuliūdę. Tačiau mokslininkai pradėjo kalbėti apie tai, kad vaikai, kuriųnelanko tėvai, patiria emocinętraumą, kuri gali turėti ilgalaikes pasekmes paaugliams ir net suaugusiems žmonėms. Tik 1956 m. Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbėpranešimąapie vaikųgerovęligoninėje. Buvo rekomenduojama neriboti vaikųlankymąir suteikti galimybęmamoms pasilikti ligoninėje su vaiku, kad personalas galėtųgeriau suprasti ir tenkinti vaikųporeikius. Šis procesas turėjo svarbiąreikšmępediatrijos humanizacijai [140].

Didžioji dalis informacijos apie įšeimąorientuotąslaugąatkeliavo išJungtinės Karalystės (JK) ir JungtiniųAmerikos Valstijų(JAV). Išsivysčiusiose šalyse įšeimąorientuota slauga buvo suvokiama kaip tėvųatliekama slauga, kur slaugytojas yra konsultantas, palaikantis nuoširdųir atvirądialogąsu šeima [134,140]. Šiam reiškiniui apibrėžti buvo naudojama keletas terminų[140]:

- partnerystėslaugos metu; - tėvųįtraukimas;

- tėvųir slaugytojųpartnerystė; - tėvųdalyvavimas;

- tėvųatliekama slauga.

1992 m. JAV buvo įkurtas įšeimąorientuotos slaugos institutas, kurio uždavinys buvo sukurti nacionalinęprogramą, sustiprinti šeimos reikšmę slaugant naujagimius, vaikus ir paauglius [101,140].

Shields su bendraautoriais (2004) pateikėkitųtyrėjųapibrėžtus įšeimąorientuotos slaugos elementus, kuriuos, naudodamasis JAV patirtimi ir literatūra, aprašėShelton su kolegomis (1987) ir papildėJonson (1990) [137,140]:

- šeimos, kaip pastovumo, suvokimo svarba vaiko gyvenime;

- šeimos ir profesionalųbendradarbiavimo palengvinimas visuose sveikatos priežiūros lygiuose;

- pagarba rasinei, etinei, kultūrinei, socioekonominei šeimųįvairovei;

- šeimos stiprybės ir individualumo suvokimas, naudojant skirtingus įveikties būdus; - nuolatinis dalijimasis išsamia ir objektyvia informacija apie šeimą;

- atsižvelgimas įvaiko ir šeimos išsakytus poreikius kaip įsveikatos priežiūros dalį; - parengimas strategijos, kuri suteiktųšeimoms emocinęir finansinęparamą;

- sukūrimas tokios sveikatos priežiūros sistemos, kuri būtų lanksti, kultūriškai kompetentinga ir atitinkanti šeimos poreikius.

Įšeimąorientuota slauga - požiūris įsveikatos priežiūros planavimą, vykdymąir įvertinimą, kuris yra pagrįstas tikslingu bendradarbiavimu tarp sveikatos priežiūros teikėjų, paciento ir šeimos. Šios srities profesionalai teigia, kad emocinė, socialinėir plėtojamoji parama yra sudėtinės sveikatos priežiūros dalys. Šeimos vaidmuo yra gyvybiškai svarbus, garantuojant naujagimių, vaikų, suaugusiųjųir visųamžiaus grupiųšeimos nariųsveikatąir gerovę. Slaugytojųir tėvų bendradarbiavimas ir bendras sprendimųpriėmimas yra esminis šios filosofijos elementas [50, 59, 122, 134,140, 142,160].

Mokslininkųpateikti pranašumai, taikant įšeimąorientuotąslaugą, susijęsu teigiamomis pasekmėmis: mažėja ligoninės lovų skaičius, sutrumpėja gulėjimo ligoninėje laikas, mažėja kartotinio patekimo įligoninęatvejųskaičius, skubios pagalbos poreikis ir tėvųnepasitenkinimas sveikatos priežiūra [140]. Šis slaugos būdas šeimos nariams padeda lengviau susidoroti su įtampa, baime, pakitusiais tėvystės vaidmenimis, pagerina emocinęir fizinęgerovę[92,97,122].

Meyer ir kt. (1994) atlikto tyrimo metu NITS buvo taikytos naujagimiams ir jųtėvams individualios įšeimąorientuotos priemonės. Tyrimo rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingai sumažėjo tiriamosios grupės motinų depresijos simptomų, palyginti su kontrolinės grupės motinomis. Tiriamosios grupės motinos, maitindamos naujagimius, rečiau pertraukdavo maitinimą, rečiau stimuliuodavo naujagimio žindimą, dažniau šypsojosi, greičiau reaguodavo įnaujagimio siunčiamus elgesio signalus, buvo geresnis fizinis sąlytis tarp motinos ir naujagimio, naujagimiai parodydavo mažiau nepasitenkinimo ženklų[97].

Kai kurie tyrėjai savo publikacijose nurodo galimas kliūtis, taikant įšeimąorientuotąslaugą. Jos susijusios su tuo, kad šeima gali jausti, jog išjųtikimasi dalyvauti slaugant vaikąir prisiimti daugiau atsakomybės, nei jie yra pasirengę, arba šeima gauna daugiau informacijos nei sugeba išgirsti ir suvokti tuo metu [140]. Tačiau tuo pačiu metu atliktųtyrimųrezultatai teigia, kad nepakankamas ir neveiksmingas tėvųir profesionalų bendravimas, nesutarimai dėl įtakos ir kontrolės gali trukdyti atviram ir abipusiam bendradarbiavimui [27]. Tai gali sukelti šeimai įtampą, pyktį, nepasitenkinimą[27,140].

Savo publikacijoje Shields su bendraautoriais (2004) analizuoja ir kitus vaiko sveikatos priežiūros modelius, kurie yra taikomi praktinio darbo metu [140]:

- Standartinis modelis. Remdamiesi šiuo modeliu sveikatos priežiūros darbuotojai planuoja priežiūrąir slaugą, atsižvelgdami įligąir gydymo poreikius, iššeimos tikėdamiesi pagalbos vykdant gydymo rekomendacijas.

- Įprofesionalus orientuotas modelis. Jis apima įvaikąir įšeimąorientuotąslaugos modelius. Įvaikąorientuoto modelio taikymo atveju vaiko poreikiai įvertinami slaugos plane, bet remiantis standartiniu modeliu. Taikydami įšeimąorientuotą modelį, profesionalai įvertina geriausius vaiko ir šeimos priežiūros ir pagalbos būdus. Sveikatos priežiūros teikėjai, kaip ekspertai, nustato vaiko ir šeimos poreikius, kurie jiems atrodo svarbūs. Galimos šio modelio kliūtys - išskiriami poreikiai, kuriuos mato profesionalai, bet ne tie, kuriuos išsako patys pacientai ar šeimos nariai. Tai gali tapti tėvųir profesionalųįtampos, pykčio ir susierzinimo priežastimi. Nepavyko rasti duomenųapie pranašumus, taikant įprofesionalus orientuotąmodelį, tačiau manoma, kad pranašumai turėtųbūti tokie patys kaip ir taikant įšeimąorientuotąslaugą.

3.2.3. Naujagimiųvystymąsi skatinanti slauga

Atlikdami tyrimus, kurių metu buvo tiriama naujagimių vystymąsi skatinančios slaugos (Developmental Care) įtaka neišnešiotųnaujagimiųaugimui ir vystymuisi, mokslininkai teigia, kad priešlaikinis gimdymas ir neišnešioto naujagimio guldymas įNITS sutrikdo ir pakeičia aplinką, kurioje neišnešiotas naujagimis turėtųaugti ir vystytis. Ši aplinka labai skiriasi nuo motinos gimdos, kuri yra pritaikyta naujagimio augimui ir vystymuisi. Todėl galima suvokti, kad NITS aplinka nėra tinkama patenkinti šiųnaujagimiųvystymosi poreikių. Gali sumažėti neišnešioto naujagimio išgyvenamumo galimybės ir atsirasti neurologinio vystymosi neigiamųpasekmių. Neonatologijos slaugytojai ir kiti NITS komandos nariai stengiasi pritaikyti šio skyriaus aplinką, sudaryti neišnešiotiems naujagimiams sąlygas, kuo labiau panašias įmotinos gimdą, kad jie galėtųaugti ir vystytis. Naujagimiųvystymąsi skatinančios slaugos esmėyra slaugymas pritaikant NITS aplinką neišnešioto naujagimio poreikiams. Tai yra naujagimiųslaugos centrinis konceptas [1,2,9].

Aita ir Snider (2003) savo darbe pateikia naujagimiųvystymąsi skatinančios slaugos reikšmę ir teigia, kad tokia naujagimiųslauga gali garantuoti šeimos ir naujagimio gerovęšiuo svarbiu laikotarpiu. Todėl tėvųįtraukimas įnaujagimiųslaugąir priežiūrąNITS yra būtinas. Jis yra dviplanis: slaugytoja turi suteikti tėvams informacijos, kaip atpažinti naujagimio elgesįir ženklus, kurie parodo vystymosi poreikius; tėvai turi būti laikomi aktyviais dalyviais ir įtraukiami sudarant planą, individualizuojant procedūras, kuriųmetu jie patys dalyvauja [1]

Naujagimiųvystymąsi skatinančios slaugos samprata siekia XIX a., o slaugos apibrėžimas randamas net XII a. slaugos mokslo leidiniuose [1]. Tačiau šiuolaikinės naujagimiųvystymąsi skatinančios slaugos NITS sąvokos pradininkėir autorėyra amerikiečiųpsichologėHeidelize Als. Ji sukūrėmodelį„Elgesio plėtra taikant suderintąaktyvumą“ (angl. Model of the synactive

organization of behavioral development). Jis leidžia įvertinti psichomotorinįneišnešiotųnaujagimių vystymąsi. Šio modelio esmėyra judėjimo ir dėmesio sutelkimo sistemos, kurios tarpusavyje sąveikaudamos padeda neišnešiotam naujagimiui prisitaikyti NITS aplinkoje ir sudaro sąlygas savireguliacijai [1,2,3,4].

Suderinto aktyvumo modelįsudaro penkios sistemos:

- Autonominėsistema (angl. autonomic system) – reguliuoja neišnešioto naujagimio fiziologinįstabilumą(širdies susitraukimųdažnį, kvėpavimo dažnįir kt.).

- Motorinėsistema (angl. motoric system) – lemia kūno laikyseną, raumenųtonusą, judesius.

- Būsenos organizacinėsistema (angl. state organization system) – reguliuoja miego ir budrumo būsenas.

- Dėmesingumo ir sąveikos sistema (angl. attentional-interactive system) – lemia neišnešioto naujagimio gebėjimąsocialiai, emocionaliai ir kongnityviai (pažinti aplinką) sąveikauti su aplinka.

- Reguliacinėsistema (angl. reguliatory system) – apima neišnešioto naujagimio pastangas savo elgesiu prisitaikyti prie NITS aplinkos [1,2,3,4].

Remiantis šiuo modeliu, buvo sukurta neišnešioto naujagimio stebėjimo ir vertinimo priemonė „Naujagimio individualizuotąvystomąsi skatinanti slauga ir vertinimo programa“ (NIVSSVP) (angl. Newborn Individualized Developmental Care and Assesment Program – NIDCAP). Taikant šiąpriemonę, neišnešioto naujagimio psichomotorinėbūklėįvertinama, stebint jo elgesįir nuotaikas, susijusias su autonomine, motorine ir būsenos organizacine sistemomis [1,5,127,149].

Aita ir Snider (2003) cituoja psichologąGreenspan (1988), kuris taip pat studijavo naujagimių vystymąsi ir savo publikacijose teigia, kad naujagimiųvystymąsi skatinanti slauga turi apimti ir emociniųveiksniųvertinimą, o ne tik fiziologinįir kognityvinįvystymąsi. Jis pažymi, kad jei nėra įvertinamas emocinis naujagimio vystymasis, nuotaikųir elgesio vertinimas, kurie yra svarbūs vėlesnėms vystymosi problemoms nustatyti, gali būti prarasti labai svarbūs naujagimio vertinimo aspektai. Tai suteikia naujagimiųvystymąsi skatinančios slaugos turiniui naująaspektą, garantuoja naujagimio gerovę. Jis nėra artimai susijęs su fiziniais naujagimio vystymosi aspektais, bet labai susijęs su psichologiniais ir socialiniais vystymosi aspektais [1].

Dauguma vystymąsi skatinančios slaugos apibrėžimųir praktinio taikymo sričių, pateiktų slaugos mokslinėje literatūroje, yra panašios ir dažniausiai susijusios su neišnešiotu naujagimiu. Čia naujagimis yra pagrindinis vystymąsi skatinančios slaugos gavėjas, apsuptas šeimos ir sveikatos priežiūros specialistųkomandos. Kenner (2000) pateikėišsamiąvystymąsi skatinančios slaugos sampratą, apibrėždama jąkaip „filosofijąir mąstymo būdą, apimantįnaujagimįir šeimą“ [71].

Neonatologijos slaugytojai turi atpažinti naujagimio nuotaikas ir paaiškinti jas šeimos nariams. Naujagimiųvystymąsi skatinanti slauga nubrėžia gaires NITS praktikai: čia slaugytojai, gydytojai, plėtojamosios priežiūros specialistai, fizioterapeutai ir kineziterapeutai dirba kartu, kad įgyvendintų šiąsampratą[2,9,71].

Vystymąsi skatinančios slaugos esmėyra labai artima įšeimąorientuotai slaugai, kurios tikslas - teikti optimaliąslaugą, skatinančiąindividualųvystymąsi. Apibendrinant vystymąsi skatinančiąslaugągalima apibrėžti kaip plėtros procesą, kurio metu individualizuotos priežiūros priemonės patenkina neišnešiotųnaujagimiųvystymosi poreikius per individualų bendravimą sąveikos metu. Gretebeck, Shaffer, Bishop-Kurylo savo publikacijoje diskutuoja apie įšeimą orientuotos, naujagimiųvystymąsi skatinančios slaugos įdiegimo įNITS galimybes ir rezultatus. Atlikto tyrimo metu vystymąsi skatinančios slaugos elementai buvo taikomi penkioms sritims: aplinkos pritaikymo, slaugytojųdarbo struktūros, naujagimiųmaitinimo, šeimos įtraukimo ir šeimos mokymo. Labai greitai buvo nustatyti teigiami klinikiniai rezultatai [48].

Tyrėjai savo darbuose remiasi Walker ir Avant (1995) pateiktais trimis lemiamais naujagimių vystymąsi skatinančios slaugos požymiais: sąveika, individualizavimu, vertinimo procesu.

Sąveika. Naujagimiųvystymąsi skatinanti slauga vykdoma per sąveiką, kuri yra svarbiausias šios sąvokos požymis. Sąveika vyksta per tarpusavio veiksmąir atoveiksmįtarp naujagimio ir profesionalų, taip pat tarp naujagimio ir tėvų. Per šiąsąveikąnaujagimis išsako vystymosi poreikius, kurie patenkinami slaugos priemonėmis. Sąveikos su neišnešiotu naujagimiu metu slaugytojai ir kiti komandos nariai, taip pat ir tėvai turi mokėti atpažinti naujagimio nuotaikas ir elgesį, nes jis bendrauja tik nežodiniais ženklais.

Individualizavimas. Individualios priemonės - slaugos ir kitų specialistų veiksmai, tenkinantys naujagimio vystymosi poreikius, garantuojantys jo individualumą. Sveikatos priežiūros profesionalųatliekami veiksmai yra individualizuojami, atsižvelgiant įneišnešioto naujagimio gestacinįamžių, jo prisitaikymąprie atliekamųveiksmų, taip pat atsižvelgiant įnaujagimio nuotaikas ir elgesį.

Vertinimo procesas. Atliekant naujagimių vystymąsi skatinančią slaugą, vyksta nepertraukiamas vertinimas ir naujagimio vystymosi poreikiųįvertinimas. Tai leidžia slaugytojams individualizuoti priemones, atsižvelgiant įneišnešioto naujagimio vystymosi poreikius, bendraujant su juo per sąveiką[1,55].

Greta lemiamųpožymių, naujagimiųvystymąsi skatinanti slauga išskiria tris principinius prioritetus: žinios apie naujagimio vystymąsi; visų profesionalų, dirbančių NITS, bendradarbiavimas; šeimos įtraukimas.

Žinios apie naujagimio vystymąsi. Visi profesionalai, dirbantys su neišnešiotais naujagimiais, privalo turėti žiniųapie šiųnaujagimio vystymąsi, kad galėtųsuprasti ir atpažinti jųnuotaikas ir

elgesį, kurįjie parodo sąveikos metu. Taip pat žiniųir informacijos dalijimasis tarp slaugytojųir kitųNITS profesionalųskatina tarpusavio bendradarbiavimą.

NITS dirbančiųprofesionalųbendradarbiavimas. Su naujagimiais dirbančiųNITS specialistų komandos nariai turi būti susipažinęsu naujagimio vystymąsi skatinančios slaugos planu ir dalyvauti jįįgyvendinant.

Šeimos nariųįtraukimas įneišnešioto naujagimio slaugą. Tai atliekama dviem kryptimis: 1) svarbus informacijos pasidalijimas tarp tėvųir slaugytojųsu kitais komandos nariais, kaip atpažinti naujagimio nuotaikas ir elgesįtenkinant jo vystymosi poreikius; 2) tėvai turi būti aktyviai įtraukiami įslaugos procedūrųplanavimąir procedūrų, kurias jie gali atlikti savo naujagimiui, individualizavimą[1,55].

Publikacijose pateikiami du svarbūs naujagimiųvystymąsi skatinantys rezultatai:

- Neišnešioto naujagimio augimas. Naujagimiųvystymąsi skatinančios slaugos taikymas neišnešiotam naujagimiui jo buvimo ligoninėje metu pagerina šiųnaujagimiųaugimą. Symington ir Pirelli (2002) savo publikacijoje analizuoja tyrimus, atliktus taikant neišnešiotų naujagimiųvystymąsi skatinančiąslaugą, ir pateikia naujagimiųaugimo rezultatus: sutrumpėja neišnešiotųnaujagimiųgulėjimo ligoninėje trukmė, sumažėja deguonies poreikis, greičiau auga svoris, pagerėja maitinimosi įgūdžiai [64]. Atlikus 3 m. vaikųtyrimus, nustatyta, kad jųmotorinė funkcija yra geriau išsivysčiusi, kokybiškesnis fizinis sąlytis su tėvais, reikšmingesnis akių kontaktas vaiko ir mamos sąveikos metu [1,55,143].

- Šeimos prisitaikymas. Kitas labai svarbus naujagimiųvystymąsi skatinančios slaugos rezultatas yra pagalba šeimai prisitaikyti prie susidariusios situacijos. Šiame darbe jau buvo analizuota tėvųpatirtis ir emocijos, kurias jie patiria, gimus neišnešiotam naujagimiui ir jįguldant į NITS. Todėl NITS slaugytojai turėtųkuo anksčiau įtraukti tėvus įneišnešioto naujagimio priežiūros procesą, kad padėtųjiems atlikti tėvųvaidmenis ir sumažintųsu tuo susijusiąįtampą[1,55].

JAV ir Anglijoje atliktųtyrimųautoriai rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistams leisti tėvams pamatyti ir paliesti naujagimįiškarto po gimdymo, dar iki jo guldymo įNITS. Šis ankstyvas veiksmas gali sumažinti tėvųįtmpą, kaltės jausmądėl priešlaikinio gimdymo ir padėti prisitaikyti prie situacijos [42,138]. Pasak Hendricks-Munoz ir Prendergast (2007), NITS aplinkos pokyčiai taip pat glaudžiai susijęsu naujagimiųvystymąsi skatinančia slauga. Patrauklios ir draugiškos tėvams NITS aplinkos sukūrimas pagerina tėvųprisitaikymąprie naujos aplinkos [57].

Aita ir Snider (2003) pateikia naujagimiųvystymąsi skatinančios slaugos taikymo praktiškai galimybes. Kai kuriuose JAV NITS vystymąsi skatinančios slaugos specialistas yra vienas iš komandos narių, dirbančiųsu naujagimiais. Jo uždavinys - kartu su slaugytojais ir kitais komandos nariais suplanuoti kiekvieno naujagimio individualizuotąvystymąsi skatinančią slaugą, kuri patenkintųnaujagimio individualius vystymosi poreikius [1].

Skirtingų autoriųpublikacijose yra pateikiama keletas skirtingųpriemonių, skatinančių neišnešiotųnaujagimiųvystymąsi. Aita ir Snider (2003) bei Ariagno su bendraautoriais (2006) pateikėapibendrintas pagrindines priemones, svarbias neišnešiotųnaujagimiųvystymuisi: šalutinių aplinkos dirgiklių, pvz. šviesos ir triukšmo, sumažinimas; fiziologinės padėties naujagimiui, esančiam inkubatoriuje ar lovelėje, suteikimas; procedūrųatlikimas tam tikrais laiko tarpais, tarp kuriųturi būti ramybės laikotarpiai naujagimiui pailsėti [1,5]. Šiųpriemoniųtikslas - palaikyti naujagimio vystymąsi, skatinant fiziologinę, motorinęir būsenos sistemas, garantuojant ramybės laikotarpius. Tačiau tyrėjai pažymi, kad gali kilti sunkumųvystymąsi skatinančiąslaugątaikant NITS praktinio darbo metu, kai reikia nustatyti kiekvieno neišnešioto naujagimio individualius poreikius, atsižvelgiant įjo nuotaikas ir elgesį, pritaikyti aplinką, atsižvelgiant įkiekvieno neišnešioto naujagimio vystymosi poreikius [57,94,127].

Naujagimiųvystymąsi skatinanti slauga yra daugiau nei neišnešiotųnaujagimiųvystymasis ir augimas NITS. Ji pagrįsta bendradarbiavimo tarp profesionalųprincipais, kai komandos nariai dalijasi informacija, siekdami bendrųtikslų. Tuo pačiu metu naujagimiųvystymąsi skatinančios slaugos įgyvendinimas skatina įšeimąorientuotąslaugą, kai tėvai įtraukiami įneišnešiotų naujagimiųslaugąiškarto po gimimo. Ši naujagimiųvystymąsi skatinanti slauga neišnešiotą naujagimįsuvokia kaip asmenybę, kurios fiziniam, psichologiniam ir socialiniam vystymuisi reikia šeimos. Komandos nariųtikslas – garantuoti kokybiškąneišnešioto naujagimio slaugą, kol jis yra NITS ir išvykus įnamus [1].

3.2.4. Neišnešiotų naujagimių sveikatos ugdymo teorija, sukurta remiantis Levine energijos išsaugojimo slaugos modeliu

Mokslininkai savo publikacijose analizuoja dar vienąteorijąapie neišnešiotųnaujagimių sveikatos ugdymą, sukurta, remiantis „Levine energijos išsaugojimo slaugos modeliu“ (A Theory of Health Promotion for Preterm Infants Based on Levine’s Conservation Model of Nursing). Kaip jau buvo minėta šiame darbe, tik gimęs neišnešiotas naujagimis, patekęs įjam nepritaikytąaplinką, susiduria su daugybe pokyčių, su kuriais nesusiduria laiku gimęs naujagimis. Daugelis svarbiausių naujagimio organų sistemų subręsta paskutinįnėštumo trimestrą, todėl gimus neišnešiotam naujagimiui, jo organųsistemos turi baigti vystytis jau po gimimo [96,114,159]. Šios teorijos taikymas praktiškai pagrįstas neišnešioto naujagimio ir jo šeimos vienove. Pasak tyrėjų, NITS slaugytojai privalo atlikti neišnešioto naujagimio ir jo šeimos slaugą, kad padėtųprisitaikyti šiuo potencialios krizės laikotarpiu ir pasiektųgalutinįtikslą– sujungtųsveikąnaujagimįsu stabilia šeima. Levine energijos išsaugojimo modelis slaugos metu teikia tobuląkonceptualiąšios aplinkos struktūrą, sukuria teorinįholistinės slaugos praktikos NITS pagrindą[96,114]:

A. Priešlaikinis gimimas sutrikdo vaisiaus augimąir vystymąsi gimdoje. Priešlaikągimę naujagimiai nėra visiškai pasirengęs išgyventi aplinkoje, kuri nėra jiems pritaikyta, todėl jie yra slaugomi NITS. Aplinkos iššūkiai sutrikdo vientisumątarp šeimos ir neišnešioto naujagimio. Šio vientisumo sutrikdymas taip apibūdinamas:

- grėsmėenergijos pusiausvyrai - dėl fiziologinio nebrandumo neišnešiotas naujagimis negali savarankiškai išgyventi aplinkoje;

- grėsmėstruktūriniam vientisumui - potenciali abipusių ir negrįžtamų struktūrinių pažeidimųgalimybė, naujagimiui esant NITS aplinkoje;

- grėsmėasmeniniam vientisumui - neurologinis ir sensorinis nebrandumas, prisitaikant prie aplinkos neigiamųveiksnių;

- grėsmėsocialiniam vientisumui - šeimos sistemos sutrikdymas.

B. Neišnešiotas naujagimis ir šeima įvientisumo sutrikdymąreaguoja prisitaikymo proceso metu. NITS slaugytojai planuoja ir įgyvendina gydomąsias ir palaikomąsias slaugos priemones, kurios remia šeimos ir neišnešioto naujagimio prisitaikymo pastangas. Slaugos priemoniųtikslas – skatinti vientisumo raidąper:

- energijos išsaugojimą;

- struktūrinio vientisumo išsaugojimą; - asmeninio vientisumo išsaugojimą; - socialinio vientisumo išsaugojimą.

C. Tada slaugos rezultatas yra šeimos ir naujagimio sveikata bei vientisumas, kuriuos parodo:

- fiziologinis stabilumas ir augimas; - minimalus struktūrinis pažeidimas; - psichomotorinėkompetencija;

- stabili šeimos sistema, integruojant neišnešiotąnaujagimįįšeimą[76,96].

Tyrėjai pateikia slaugos įtaką, taikant šią teoriją praktinio darbo metu. Slaugytojai, naudodamiesi žiniomis ir įgūdžiais, sukuria aplinką, kur prisitaikymo procesas gali vykti sėkmingiausiai. Neišnešioto naujagimio ir šeimos slauga turi būti gydomoji ir palaikomoji, tiesiogiai nukreipta vientisumąpalaikyti per keturis pateiktus išsaugojimo principus. Atsižvelgiant į neišnešiotumo laipsnį, naujagimio pereinamasis fiziologinio prisitaikymo laikotarpis gali tęstis nuo keleto valandųiki keleto mėnesių. Šeimos prisitaikymas dažniausiai trunka tol, kol matoma aiški ilgalaikiųraidos rezultatųįtaka neišnešioto naujagimio ugdymui ir socialinei integracijai [96,114].

Mefford (2004) savo darbe pateikia tyrimą, kuris buvo atliktas šios teorijos pagrįstumui patikrinti. Retrospektyvinio tyrimo III lygio NITS metu dalyvavo 235 neišnešioti naujagimiai. Tyrimas patvirtino šios teorijos naudąneišnešiotųnaujagimiųsveikatos ugdymui ir pateikėišvadą,

kad neišnešiotųnaujagimiųsveikatos ugdymo teorija, grindžiama Levine energijos išsaugojimo modeliu, idealiai tinka taikyti slaugant naujagimius NITS [96,114]. Įdiegdami individualųpritaikytą „Minimalaus naujagimio lietimo“ protokolą, NITS slaugytojai gali atlikti kokybiškągydomąjąir palaikomąją slaugą, sukeldami mažiausiai įtampos ir labiausiai apsaugodami neišnešiotus naujagimius nuo išorės dirgiklių[76]. Mellien (2006) atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad taikant šįslaugos modelį, neišnešioti naujagimiai gali išlaikyti stabiliąkūno temperatūrą, kai organizme padidėja metabolinis aktyvumas, būdami ant mamos rankųtaip pat kaip ir slaugomi inkubatoriuje [98].

Mokslininkai, kalbėdami apie slaugytojųdarbo reikšmę, nurodo, kad slaugytojai turi skatinti mamas liesti, palaikyti rankose savo neišnešiotus naujagimius, nebijoti šalčio poveikio ir svorio netekimo [98]. Šiųskyriųslaugytojai privalo gerai išmanyti ne tik kritinius fiziologinės naujagimio būklės pokyčius, bet ir suprasti subtilius neišnešiotųnaujagimiųrodomus elgesio ženklus ir tenkinti šeimos psichosocialinius poreikius [76,96].

3.2.5. Prieraišumo ugdymo teorija

Artimo ryšio tarp motinos ir naujagimio svarba pirmąkartąbuvo aprašyta Lamb ir Hwang (1982) ir kritiškai išanalizuota Eyer (1992). Motinos ir kūdikio sąveika formuojasi dar nėštumo laikotarpiu, kai kūdikio ir motinos ryšys yra išskirtinis [20,43]. Manoma, kad prieraišumas pradeda formuotis ketvirtąnėštumo savaitę. Iki dvyliktos nėštumo savaitės vaisiaus smegenys pradeda priimti garsus, o trečiąnėštumo mėnesįjos užkoduojamos kalbėti ta kalba, kuriągirdi įsčiose [20].

Mokslininkai analizuoja prieraišumo svarbąvaiko raidai ir teigia, kad kūdikio prieraišumo esmėyra ryšys tarp jo ir tėvų, kuris išugdomas palengva, per nuolatinįjųtarpusavio ryšį. Neišnešiotas naujagimis ilgai atskiriamas nuo motinos, todėl atsiduria prieraišumo rizikos grupėje, nes tėvai negali nuolat fiziškai ir emociškai bendrauti su juo [45,46,82,84]. Tyrėjai pabrėžia, kad neišnešioto naujagimio gulėjimo ligoninėje metu, kai šalia jo nuolat yra daug besikeičiančių žmonių, svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas motinos ir vaiko bendravimui. Reikia išmokyti mamąstebėti naujagimio nuotaikas ir elgesį, atpažinti ir suprasti jo poreikius ir juos tenkinti. Nepaisant akivaizdžios klinikinės svarbos, prieraišumo hipotezėvis dar nėra galutinai išaiškinta, tačiau aišku, kad specialistai, dirbantys su šeimomis ir naujagimiais, turėtųsuprasti prieraišumo svarbąkūdikio raidai ir žinoti būdus jam skatini [20,43,85,144,162].

Mokslininkai prieraišumo svarbąvaiko raidai apibūdina kaip saugųir stiprųvaiko prisirišimą prie tėvų, kuris veikia jo fizinęir intelektualiąraidą, formuoja pagrindus psichologiniam brendimui, padeda vaikui ugdyti pasitikėjimąir pačiu savimi, ir aplinkiniais žmonėmis. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio fiziologiniųporeikiųtenkinimas yra viena svarbiausiųprisirišimo proceso dalių