LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
GIEDRĖ PAČKAUSKAITĖ
PAVOJINGŲ VAISTŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA IR SĄVEIKA SU
KITOMIS MEDŽIAGOMIS AMBULATORINĖJE PRAKTIKOJE BEI
FARMACININKO VAIDMUO JOS IŠVENGIANT
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Lekt. dr. Rimas Jonas Jankūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
TVIRTINU:
V. Briedis ... ...
PAVOJINGŲ VAISTŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA IR SĄVEIKA SU
KITOMIS MEDŽIAGOMIS AMBULATORINĖJE PRAKTIKOJE BEI
FARMACININKO VAIDMUO JOS IŠVENGIANT
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Lekt. dr. Rimas Jonas Jankūnas Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė
Giedrė Pačkauskaitė Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 7
SANTRUMPOS ... 11
ĮVADAS ... 12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Vaistų sąveikų paplitimas... 14
1.2. Vaistų sąveikų klasifikacija ... 15
1.2.1. Vaistų sąveikų klasifikacija pagal sukeliamą naudą arba žalą pacientui: ... 16
1.2.2. Farmacinė sąveika ... 16
1.2.3. Farmakokinetinė sąveika ... 16
1.2.4.Farmakodinaminė sąveika ... 19
1.3. Lietuvoje labiausiai suvartojamų vaistų analizė ... 19
1.4. AKF inhibitoriai, sąveika su kalio preparatais ... 21
1.5. HMG KoA reduktazės inhibitoriai, sąveika su greipfrutais ar jų sultimis ... 23
1.6. Farmacininko vaidmuo siekiant išvengti pavojingų vaistų sąveikų ... 24
2. DARBO METODIKA IR METODAI ... 26
2.1. Tyrimo organizavimas... 26
2.2. Tyrimo objektas... 26
2.3. Tiriamųjų imtis ... 26
2.4. Tyrimo metodai ... 26
2.5. Tyrimo instrumentas ... 27
2.6. Tyrimo instrumento validacija ... 27
2.7. Tyrimo eiga ... 28
2.8. Tyrimo kontingentas ... 28
2.8.1. Farmacininkų anketų demografiniai duomenys ... 28
2.8.2. AKF inhibitorius vartojančių pacientų demografiniai duomenys ... 29
33
3.1.1. Farmacininkų informacijos šaltinių naudojimo vertinimas ... 33
3.1.2. Farmacininkų konsultavimo vaistinėje vertinimas ... 35
3.1.3 Farmacininkų turimų žinių apie pateiktų sąveikų svarbą vertinimas ... 38
3.2. AKF inhibitorius vartojančių pacientų anketų vertinimas ... 40
3.2.1. Pacientų AKF inhibitorių ir kalio preparatų vartojimo vertinimas ... 40
3.2.2 AKF inhibitorius vartojančių pacientų žinojimas apie galimas sąveikas ... 41
3.2.3. AKF inhibitorius vartojančių pacientų konsultavimo vaistinėje vertinimas ... 42
3.3. Statinus vartojančių pacientų anketų vertinimas ... 45
3.3.1. Pacientų statinų ir greipfrutų ar jų sulčių vartojimo vertinimas ... 45
3.3.2 Statinus vartojančių pacientų žinojimas apie galimas sąveikas ... 46
3.3.3. Statinus vartojančių pacientų konsultavimo vaistinėje vertinimas ... 47
3.4. Farmacininkų ir pacientų atsakymų palyginimas ... 49
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51
5. IŠVADOS ... 53
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55
SANTRAUKA
PAVOJINGA VAISTŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA IR SĄVEIKA SU KITOMIS MEDŽIAGOMIS AMBULATORINĖJE PRAKTIKOJE BEI FARMACININKO VAIDMUO JOS
IŠVENGIANT
Giedrės Pačkauskaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas – dr. Rimas Jonas Jankūnas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Fiziologijos ir farmakologijos institutas. – Kaunas.
Raktiniai žodžiai: Farmacininkai,statinai,AKFinhibitoriai,pacientai,vaistai,sąveikos.
Tikslas: Išanalizuoti pavojingas vaistų tarpusavio sąveikas ir sąveikas su kitomis medžiagomis bei
atskleisti farmacininko vaidmenį siekiant jų išvengti ambulatorinėje praktikoje.
Uždaviniai: 1) Iš nagrinėtos mokslinės literatūros išrinkti pavojingas vaistų sąveikas siekiant įvertinti
farmacininko vaidmenį. 2) Įvertinti pacientų žinias apie jų vartojamų vaistų tam tikras sąveikas. 3) Išanalizavus pacientų ir vaistininkų anketų rezultatus, įvertinti praktinį farmacininko vaidmenį siekiant išvengti nepageidaujamos vaistų sąveikos.
Tyrimo objektas ir metodai: Tyrimo dalyviai – farmacininkai, pacientai vartojantys AKF inhibitorius
arba statinus. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo metu farmacininkams iš viso išdalinta 230 anketų, atsakomumas 77,8 %.Pacientams išdalinta iš viso 550 anketų, atsakomumas 73,5 %.Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0 programinį statistinės analizės paketą.
Rezultatai: AKF inhibitorius kartu su kalio preparatais vartoja 39 %. pacientų. Statinus kartu
greipfrutais ar jų sultimis vartoja 14 %respondentų. Apie galimas vaistų sąveikas žino apie 50 % pacientų. Apie sąveikas iš farmacininkų sužino 21 – 34 % respondentų. 89 %farmacininkų nurodė, kad informuoja apie galimas sąveikas. Dirbantys mieste ar ilgiau nei 21 metus, rečiau informuoja apie galimas sąveikas, nei tie, kurie dirba iki 5 metų, ar mažesniame mieste ar kaime. PCS laikant pagrindiniu šaltiniu, farmacininkų žinios apie sąveikas padidėja 2,4 kartus, tai nulemia ir dažnesnį pacientų informavimą apie sąveikas. Pacientų žinios apie sąveikas padidėja apie 25 % farmacininkams teiraujantis apie kitų vaistų vartojimą.
Išvados.1. Atsižvelgiant į vaistų suvartojimo ir literatūros duomenis, tarp dažniausių sąveikų
ambulatorinėje praktikoje yra AKFI sąveika su kalio preparatais ir statinų sąveika su greipfrutų sulčių sudėtinėmis medžiagomis. 2. Pacientų žinios apie sąveikas nepakankamos apie AKF inhibitorių ir statinų galimas sąveikas žino apie 50 % šiuos vaistus vartojančių pacientų, o net 39 % pacientų vartoja pavojingą AKF inhibitorių ir kalio preparatų derinį. 3.Nors farmacininkai gali svariai prisidėti siekiant
pacientų, beveik pusė pacientų vartoja pavojingą AKF ir kalio preparatų derinį, su amžiumi su derinio vartojimas dažnėja.4. PCS skaitymas ir pacientų teiravimasis apie papildomų preparatų vartojimą pagerina farmacininkų vaidmenį siekiant išvengti pavojingų vaistų sąveikų.
SUMMARY
DANGEROUS DRUG INTERACTIONS AND INTERACTIONS WITH OTHER SUBSTANCES IN AMBULATORY CARE PRACTICE AND PHARMACIST ROLE IN AVOIDING THEM.
Aim: Analyze dangerous drug interactions and interactions with others substances in ambulatory care
practice and reveal the pharmacist role in order to avoid them.
Tasks: 1. Choose dangerous drug interactions from analyzed scientific literature in pursuance to reveal
pharmacist role in avoiding them. 2. Estimate practical role of pharmacist with on the basis of analyzed anonymous questionnaire.
Objectives and methods: The participants of the research project – pharmacists working in
community pharmacies, patients taking statins and patients taking ACE inhibitors. Test method – an anonymous questionnaire. In total there were 230 questionnaires distributed to pharmacists, 179 questionnaires were returned fully completed (response rate 77,80proc.). In total there were distributed 550 questionnaires to patients, 406 questionnaires were returned fully completed (response rate 73,50 proc.). The statistical analysis was performed using SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0
Results: 39 % of respondents are taking ACE inhibitors with potassium supplements. 14 % of
respondents are taking statins with grapefruits. About possible drug interaction know about 50 % of patients who are taking ACE inhibitors or statins. 89 % of pharmacists claim that they inform patients about drug interaction, but according to patients – 21-34 % of them know about interactions from pharmacists. Those pharmacists who work in cities or those who work longer than 21 years know and inform less about drug interactions than those, who work in cities or work less than 5 years. Pharmacists who read SPC know about drug interaction 2,4 times more. Patient knowledge about drug interaction increase about 25 % when pharmacists inquire patient what drug they are taking.
Conclusion:1.According to drug consumption and literature common drug interactions are ACE
inhibitors with potassium supplements and statins with grapefruit or grapefruit juice components. 2. Pacients knowledge about drug interactions is not sufficient – about 50 proc. of patient who are taking ACE inhibitors or statins knows about drug interaction. Too much of patients (39 %) are taking ACE inhibitors with potassium supplements. 3. Pharmacists role is not sufficient despite that they can significantly take part in avoiding drug interaction: pharmacists inquire half of patients if they are taking additiniol drugs or supplements. Almost half of the patients who are taking ACE inhibitors consume potassium supplements. Consumption of this combination increase with age. 4. SPC reading
9
PADĖKA
Noriu padėkoti magistrinio darbo vadovui, lekt. dr. Rimui Jonui Jankūnui už motyvaciją, išsakytas pastabas ir patarimus, visokeriopą pagalbą ir efektyvų bendradarbiavimą rašant šį magistro baigiamąjį darbą.
SĄVOKOS
Ambulatorinis gydymas – darbe minima sąvoka, kuri nurodo, kad ambulatorinė gydymo įstaiga teikia
medicininę pagalbą ateinantiems į ją ar namuose esantiems ligoniams.
Farmacininkas – darbe minima sąvoka, kuri naudojama įvardinti tiek neuniversitetines studijas
baigusius ir turinčius profesinio bakalauro laipsnius farmakotechnikus, tiek vaistininkus, įgijusius vaistininko profesinę kvalifikaciją ir turinčius farmacijos magistro laipsnį.
Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų
receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1]
Nepageidaujama reakcija – nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą [1]
Pacientas – tai darbe minima sąvoka, kuria nurodomi asmenys, kuris reikalinga bet kokia medicininė
pagalba.
Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu [1] Vaistas (Vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti,
kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.[1]
11
SANTRUMPOS
AKFI – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (inhibitorius)
AUC – tai plotas po kreive (angl. Area under the curve), kuris rodo vaisto koncentracijos kitimą kraujo plazmoje per tam tikrą laiką.
ATC– anatominis terapinis cheminis kodas
EMA – Europos vaistų agentūra (angl. European Medicines Agency) PCS – preparatų charakteristikų
santraukos PL – vaistų pakuotės lapelis
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija (angl. WHO –World Health Organisation) NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
TNS –Tarptautinis Normalizuotas Santykis (angl. INS – International Normalized Ratio) VVKT– Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
ĮVADAS
Nuo aprašytos pirmosios klinikinės sąveikos prabėgo daugiau nei pusė šimtmečio, tačiau ši, pavojingų vaistų sąveikų, tema ir toliau išlieka aktualia siekiant gerinti racionalų vaistų vartojimą. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad nėra vieno apibendrinančio skaičiaus, parodančio šios problemos mastą. Remiantis moksliniais tyrimais, sąveikų paplitimą galima interpretuoti skirtingai, tačiau neabejotinai jos yra ne vien teorinės – tai pagrindžia mokslinėje literatūroje aprašyti klinikiniai atvejai. Dėl vaistų sąveikų nukenčia ir pacientas, ir valstybės ekonomika, o priežasčių galima ieškoti tiek gydytojo kabinete, tiek vaistinėje. Į farmacininką, esant sveikatos sutrikimams, pacientui kreiptis patogiausia ir greičiausia. Farmacininkui tenka iš tiesų svarbus vaidmuo – jis turi suteikti pacientui farmacinę paslaugą. Jos metu specialistas gali ne tik suteikti informaciją, kurios nespėjo perduoti gydytojas paciento vizito metu, tačiau gali gauti informacijos iš paciento apie jo vartojamus vaistus, papildus, gyvenseną, taip pat vykdyti išrašytų receptų kontrolę ir taip įvertinti, ar paskirtų vaistų vartojimas ambulatorinėje praktikoje yra racionalus. Farmacininkas, turėdamas galimybę identifikuoti pavojingas vaistų sąveikas, gali svariai prisėdėti prie jų išvengimo .
Įvertinus vaistų suvartojimą ir remiantis literatūros duomenimis apie jų pavojingumą, buvo pasirinkta tirti AKF inhibitorių ir kalio bei statinų ir greipfrutų vaisių ar jų sulčių sąveikas. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti farmacininko vaidmenį siekiant išvengti pavojingų vaistų sąveikų ambulatorinėje praktikoje. Tyrimo praktinė reikšmė – išsiaiškinus farmacininko vaidmenį bei išanalizavus gautus rezultatus, bus galima atskleisti esamą situaciją ir pateikti praktines rekomendacijas. Anoniminis anketinis tyrimas pasirinktinas dėl didelio grįžtamojo ryšio, dėl galimo problemos atskleidimo bei respondentui priimtino tyrimo patogumo. Tyrimo objektas – farmacininkai, dirbantys vaistinėse, AKF inhibitorius arba statinus vartojantys pacientai. Tam tikros pacientų grupės pasirinktos atlikus labiausiai Lietuvoje suvartojamų vaistų analizę ir įvertinus preparatus, kurių suvartojimas per pastaruosius metus išaugo labiausiai. Gavus skirtingus tyrimo objektų rezultatus juos galima palyginti ir taip dar labiau atskleisti farmacininko vaidmenį siekiant išvengti pavojingų vaistų sąveikų.
13
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Išanalizuoti pavojingas vaistų tarpusavio sąveikas ir sąveikas su kitomis medžiagomis bei
atskleisti farmacininko vaidmenį siekiant jų išvengti ambulatorinėje praktikoje.
Uždaviniai:
1) Iš nagrinėtos mokslinės literatūros išrinkti pavojingas vaistų sąveikas siekiant įvertinti farmacininko vaidmenį.
2) Įvertinti pacientų žinias apie jų vartojamų vaistų tam tikras sąveikas.
3) Išanalizavus pacientų ir vaistininkų anketų rezultatus, įvertinti praktinį farmacininko vaidmenį siekiant išvengti nepageidaujamos vaistų sąveikos.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaistų sąveikų paplitimas
Remiantis Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo vaisto apibrėžimo sąvoka, vaistas turi būti skirtas gydyti arba vartoti profilaktiškai, arba gali būti skiriamas siekiant nustatyti tam tikras ligas.[1] Jis turi būti saugus, efektyvus ir patikimas, tačiau vaistas dėl neracionalaus vartojimo gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir pakenkti paciento sveikatai. Savigyda, vaistų perdozavimas ir vaistų sąveikos yra racionalaus vaistų vartojimo problemos. Paskutinioji – vaistų sąveikų problema – minėta dar 1985 metais, Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) surengtoje konferencijoje Nairobyje,
Kenijoje, kaip svarbus veiksnys į kurį sveikatos specialistams būtina atsižvelgti ir įvertinti [2]. Siekiant pagrįsti šios problemos aktualumą, svarbu pateikti jos egzistavimo įrodymus – epidemiologinius tyrimus.
2010 metais Rumunijoje atliktame tyrime nustatyta, kad 6 proc. hospitalizacijos priežasčių yra nepageidaujamos vaistų reakcijos, iš kurių daugiau nei ketvirtadalis – 25,9 proc.– pasireiškė būtent dėl vaistų tarpusavio sąveikos [3]. Amerikoje, Filadelfijos universitete, atliktas panašus tyrimas, kuris parodė beveik tuos pačius rezultatus – tarp hospitalizuotų pacientų, dėl nepageidaujamų vaistų reakcijų, nepageidaujamos vaistų sąveikos, sudarė 26 proc [4]. 2012 metais Rumunijoje buvo atliktas dar vienas tyrimas dėl vaistų sąveikų, tirti kompensuojamųjų vaistų receptai. Tyrimo rezultatai parodė, kad 34,42 proc. pacientams buvo tikimybė pasireikšti bent vienai vaistų sąveikai, pavojingos sąveikos sudarė 19,84proc. dalį visų sąveikų kiekio, o vidutinio pavojingumo daugiausiai – 76,19proc., o mažiausiai pavojingos sąveikos – 3,97 proc. [5]. Meksikoje atliktame tyrime net 80 proc. ambulatoriškai besigydantiems pacientams galėjo pasireikšti bent viena sąveika, 3,8proc. nustatytos sunkios sąveikos, kurių siekiant išvengti reiktų atsisakyti tam tikrų vaistų vartojimo [6]. Pietų
Brazilijoje atliktame tyrime 521 pacientui iš 827 galėjo pasireikšti bent viena vaisto sąveika, 320 pacientų buvo tikimybė pasireikšti 2 ar 3 sąveikoms. 12,1proc. pacientų turėjo riziką pasireikšti pavojingoms sąveikoms [7].
Taip pat reikėtų įvertinti ir Europos ekonomiškai stabilių valstybių atliktų tyrimų rezultatus. Vokietijoje atliktame tyrime buvo vertinami receptai (iš viso parduota 43.129 receptinių vaistų) 63 vaistinėse. Kasdien, t.y. 153 dienas, buvo nustatoma vidutiniškai apie 17 galimų sąveikų, tiriant pacientų vartojamus vaistus. 6 proc. išrašytų receptų buvo galima tikėtis vienos sąveikos pasireiškimo. 76proc. nustatytas galimas sąveikas sudarė dvidešimties vaistų grupė: širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti skirti vaistai, NVNU, peroraliniai kontraceptikai ir antibakteriniai vaistai [8]. Reikėtų
15
išskirti ir Šveicarijoje atliktą tyrimą, kuriame išsamiai išanalizuoti nuo 2006 metų iki 2010 metų
1.654.987 receptai, iš kurių 27 proc. nustatytos galimos vaistų sąveikas. Reakcijos, dėl kurių tam tikrų vaistų reikėtų nevartoti, sudarė 3 proc. o didžiąją dalį sukeltų sąveikų sukėlė tos pačios vaistų grupės [9].
Vertinant epidemiologinį vaistų sąveikų paplitimą įvairiose šalyse ir žemynuose, negalima pateikti vieno apibendrinančio skaičiaus, tačiau atlikti tyrimai įrodo, kad tai yra egzistuojanti problema sveikatos apsaugos ir farmakologinio budrumo sistemose. Deja, bet Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimų nebuvo atlikta, nors galima paminėti ,,Vaistų vartojimo problemų tyrimą Lietuvos vaistinėse“. Šiame tyrime nurodoma, kad farmacijos specialistai be vartojimo patogumo, nurodymų laikymosi ir veiksmingumo, vertina ir galimą receptinių vaistų sąveiką, tačiau nereceptiniams vaistams dėmesio skiriama nepakankamai [10]. Nuo 1985 metų PSO konferencijos, vaistų sąveikos lieka vis dar aktualia tema, kuriai reiktų skirti daugiau dėmesio, diskusijų bei realių veiksmų.
1.2. Vaistų sąveikų klasifikacija
Klinikinės vaistų sąveikos problemos pirmą kartą paminėtos 1960 m. pabaigoje. Apie vaistų antagonistinius ir sinergistinius poveikius jau buvo žinoma, tačiau mokslininkų nuostabą sukėlė tai, kad vaistai gali keisti ir vienas kito farmakokinetiką: absorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir eliminaciją. Reikėtų paminėti, kad pirmoji kliniškai pasireiškusi sąveika nustatyta tarp monoaminoksidazės inhibitoriaus ir sūryje esančio tiramino. Tai buvo penas tolimesniems tyrimams, nuvedusiems į 1965 – uosius metus, kur Londone įvyko pirmasis vaistų sąveikoms skirtas tarptautinis simpoziumas, o dar po penkerių metų švedai paskelbė vieną iš pirmųjų vaistų sąveikų klasifikacijų [11]. Šiuo metu ji gana plačiai išnagrinėta ir papildyta. 1 paveiksle pateikiama dažniausiai mokslinėje literatūroje naudojama klasifikacija.
Galimos vaisto sąveikos: Pagal sukeliamą naudą 1. Vaistas – vaistas arba žalą pacientui: 2. Vaistas – liga 1. Naudinga sąveika 3. Vaistas – maistas 2. Nenaudinga arba
žalinga sveikatai
Pagal sąveikos mechanizmą: 1.Farmacinė sąveika
2.Farmakokinetinė sąveika
1.Farmacinė sąveika
3.Farmakodinaminė sąveika 2.Farmakokinetinė sąveika
1.2.1. Vaistų sąveikų klasifikacija pagal sukeliamą naudą arba žalą pacientui:
1. Naudinga sąveika – tai tokia sąveika, kurios metu stiprėja gydomasis poveikis ir (arba) sumažėja šalutiniai vaisto poveikiai.
2. Nenaudinga arba žalinga sveikatai – sąveikos metu silpnėja vaisto gydomasis poveikis ir (arba) pasireiškia vaisto šalutiniai poveikiai.
1.2.2. Farmacinė sąveika
Ši sąveika įvyksta prieš vaistui patenkant į žmogaus organizmą. Tai dažniausiai nutinka intraveniniams vaistams, kurie pakinta esant švirkšte ar infuzinėje sistemoje dėl fizikinių ar cheminių reakcijų. Dėl šios sąveikos gali susidaryti nauji junginiai, pakisti tirpalo spalva, atsirasti akimi matomų dalelių. Šios sąveikos dažniausia pasekmė yra venų pažeidimas dūrio vietoje arba galima tarpusavio vaistų sąveika leidžiant vaistus pro neišvalytą kateterį [15]. Ši sąveika didesnę reikšmę ir tikimybę turi pasireikšti stacionare besigydantiems pacientams, tačiau ją lengva numatyti ir jos paprasta išvengti laikantis nurodymų dėl vaisto ruošimo ir vartojimo metodo.
1.2.3. Farmakokinetinė sąveika
Dėl vaistų sąveikų gali atsirasti pakitimai absorbcijos, pasiskirstymo, metabolizmo ir eliminacijos metu.
Absorbcinei sąveikai būdingi tam tikri fiziologiniai pakitimai, kurie gali paveikti vaisto farmakokinetiką. Vienas iš veiksnių gali būti skrandžio pH sumažėjimas ar padidėjimas. H2 receptorių antagonistai didina skrandžio pH ir slopina ketokonazolo rezorbciją, tačiau protono siurblių inhibitoriai (pvz. omeprozolis, esomeprozolis), sumažindami pH, gali pagerinti kitų vaistų absorbciją (pvz. beta-blokatorių) [14][16]. Iš absorbcijos metu galimų sąveikų nemažą įtaką daro baltymas P – glikoproteinas, kuris yra ir virškinimo trakte. Ypač kliniškai reikšmingos sąveikos gali būti jungiantis prie P – glikoproteinų vaistams, pasižymintiems siauru terapiniu efektu (digoksinas, priešvėžiniai vaistai).Tokių vaistų klinikinis poveikis ypač sustiprėja kartu vartojant ir makrolidų grupės antibiotikus (eritromiciną, klaritromiciną) [17].
17
Pasiskirstymo metu galima stipri vaistų konkurencija siekiant prisijungti prie plazmos baltymų. Tai – konkurencinė sąveika, kurios metu vienas preparatas, išstumdamas kitą, jungiasi su plazmos baltymais, o neprisijungusio vaisto veikimas stiprėja. Tokią sąveiką iliustruoja netiesioginio veikimo antikoagulianto varfarino ir nesteroidinio vaisto nuo uždegimo – diklofenako sąveika.
Diklofenakas, konkurenciniu būdu, nutraukia varfarino jungtis su plazmos baltymai ir taip prie jų prisijungia. Dėl to ilgėja protrombino laikas, TNS, atsiranda nukraujavimo pavojus.
Metabolizme didžiausia darbą atlieka citochromo P450 fermentų šeima. 2 paveiksle pateikiamos 5 pagrindinės izofermentų šeimos, dalyvaujančios metabolizme. Išskiriami trys būdai, kaip vaistas gali sąveikauti su fermentais:
Vaistų-substratų konkurencija dėl tam tikro CYP šeimos izofermento.
Fermentų indukcija. Vaistas, aktyvinantis CYP izofermentus ir taip skatinantis vaistų metabolizmą.
Fermentų slopinimas. Vaistas, inhibuojantis CYP izofermentus ir sumažinantis vaistų metabolizmą, bet prailginantis jų veikimo laiką ir taip padidinantis riziką pasireikšti vaisto šalutiniams poveikiams bei sąveikoms [18].
\
2. Paveikslas. CYP450 izofermentų kiekio pasiskirstymas, dalyvaujant vaistų metabolizme[20] Vaistų (karbamazepinas, rifampicinas, taip pat jonažolės preparatai) indukuojamasis poveikis CYP450 fermentams pasireiškia po tam tikro laiko (po 7 – 10 dienų) ir gali pareikalauti lygiai tiek pat laiko induokuojamajam veikimui sustoti, priklausomai nuo vaisto pusinės eliminacijos laiko.
Vaistų metabolizmo inhibavimas (amiodaronas, androgeniniai vaistai, klaritromicinas, flukonozolis, omeprozolis, verapamilis, taip pat greipfrutų sultys) trunka greičiau nei aktyvavimas. Inhibavus tam tikrus citochromo izofermentus, sulėtėja tų vaistų metabolizmas, kuriuos ir skaido
inhibuoti CYP fermentai [14]. Literatūroje yra aprašytas atvejis, kai jauna 28 metų moteris po inksto persodinimo operacijos, siekiant išvengti atmetimo reakcijos, gėrė ciklosporiną – imunosupresantą, kalcineurino inhibitorių, slopinantį T limfocitų funkciją. Pacientė, nepasitarusi su medikais, užsiėmė savigyda jonažolės preparatais. Sąveika tarp augalinio jonažolės ir ciklosporino preparatų naudojimo sukėlė imunosupresanto koncentracijos sumažėjimą, įvyko transplantuoto organo atmetimo reakcija [21].
Eliminacijos sąveika gali įvykti inkstuose. Pagrindiniai eliminacijos proceso pricipai yra trys:
1) glomerulų filtracija; 2) kanalėlių reabsorbcija. 3) kanalėlių sekrecija;
Nors inkstų funkcija gali svyruoti ir jauniems žmonėms, tačiau senyvo amžiaus pacientams inkstų funkcijos sutrikimai pasitaiko dažniau. Tai dažniausiai pasireiškia glomerulų filtracijos bei inkstų kanalėlių funkcijos sumažėjimu, dėl to sumažėja vaisto eliminacija ir gali pailgėti veikimas [22].
Esant lengvam ar vidutiniam inkstų funkcijos sutrikimui, geriant per dieną 5 mg enalaprilio, enalaprilato AUC tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė, buvo maždaug dvigubai didesnis nei pacientų, kurių inkstų funkcija normali, o esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas <30 ml/min.), AUC padidėja maždaug 8 kartus [23]. Vaistai, kurie turi įtakos šlapimo pH, gali pakeisti vaistų, kurie yra silpnos rūgštys ar bazės, pH ir taip pakeisti eliminacijos laiką, nes keičia jų reabsorbciją inkstų kanalėliuose. Pvz., silpnų rūgščių inkstų klirensas padidėja vartojant salicilatus, o sumažėja šarminant – vartojant antacidinius vaistus, tiazidinius diuretikius, kalcio karbonatą.
Kai kuriems vaistams ypač svarbi ekskrecija pro inkstų kanalėlius. Čia dalyvauja P – glikoproteinai, organiniai katijoniniai ir anijoniniai nešikliai. Šių nešiklių inhibavimas gali sulėtinti vaisto ekskreciją iš organizmo. Vartojant amiodaroną, klaritromiciną ar eritromiciną, ketokonazolį, galimas P – glikopoteinų inhibavimas, kuris dalyvauja šalinant digoksiną ir dabigatraną [14]. Taip pat vaistų eksrekciją gali pakeisti beta – adrenoreceptorių blokatorių naudojimas, dėl jų savybės sumažinti kraujo tėkmę inkstuose [24].
19
1.2.4.Farmakodinaminė sąveika
Lowell A. Goldsmith, et al (2012) šios sąveikos esmę nusako pateikdami labai tikslų klausimą: ,,kaip vaistas veikia organizmą?“. Šios sąveikos metu, skirtingai negu farmakokinetinės, nesikeičia vaisto koncentracija kraujo plazmoje, tačiau gali kisti vaisto poveikis tam tikrai biologinei sistemai. Tai gali įvykti, kai veikiami tie patys receptoriai (tiesioginė sąveika) ir kai paveikiama ta pati fiziologinė sistema (netiesioginė sąveika). Farmakodinaminės tiesioginės sąveikos metu vaistai keičia vienas kito jungimąsi prie tam tikrų receptorių, pvz., su G baltymu susijusių receptorių, su fermentais susijusių receptorių ar viduląstelinių receptorių, taip pat ir vadinamųjų ,,Atsarginių“ receptorių.
Galimas vaistų sąveikas galima suskirstyti į tiesiogines ir netiesiogines:
Tiesioginės sąveikos pavyzdžiai: vartojant geriamuosius salicilatus ir NVNU didėja virškinimo trakto pažeidimo rizika, vartojant NVNU su varfarinu stiprėja pastarojo poveikis taip pat padidėja kraujavimo rizika, vartojant fluorchinolonų grupės antibiotikus kartu su benzodiazepinais didėja QT tarpo pailgėjimo pavojus.
Netiesioginės sąveikos metu vaistai veikia tą pačią fiziologinę sistemą. Pavyzdžiui, vartojant NVNU ir antihipertenzinius vaistus mažėja hipertenzinis vaistų poveikis, vartojant diltiazemą su verapamiliu galima hipotenzija.
Nuo 60 – ųjų iki dabar atlikta nemažai tyrimų. Atlikti vaistų sąveikų tyrimai leidžia nuspręsti, kiek sąveika gali būti pavojinga, pateikti sąveikų pavyzdžiai bei aprašyti mokslinėje literatūroje rasti sąveikų klinikinių atvejų pavyzdžiai parodo, kad vaisto sąveikos gali vykti ne tik tarp vaisto, bet ir vartojant augalinius preparatus. Norint užtikrinti racionalų vaistų vartojimą, reikalingas sąveikų išmanymas, o jų klasifikacija tampa pagrindu, galinčiu padėti išvengti žalos pacientui, taip pat ekonomiškai sumažinti gydymo išlaidas, atsiradusias dėl papildomo gydymo.
1.3. Lietuvoje labiausiai suvartojamų vaistų analizė
Polifarmacija, amžius, svoris, rasė, ligos (ypač inkstų bei kepenų), mityba, skirtingų gydytojų išrašomi vaistai – tai veiksniai, didinantys sąveikų pasireiškimo tikimybę [26]. Taip pat pastebimas tendencingas vaistų kiekio suvartojimo augimas, arba kitaip – didėjantis DDD – vaisto paros dozės skaičius, tenkantis 1000 gyventojų per parą [27]. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama ATC/DDD metodologija leidžia ne tik sužinoti, kokiomis ligomis labiausiai sergama, bet ir stebėti vaistų suvartojimo tendencijas ir taip nustatyti, su kokioms vaistų grupėms sąveikų pasireiškimo tikimybė didžiausia.
Vertinant situaciją Lietuvoje ir remiantis VVKT pateikta vaistų suvartojimo statistika pagal tenkantį DDD/1000 gyventojų/per dieną, vaistų suvartojimo augimas pastebimas bene visose ATC grupėse. Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų vartojimas kiekvienas metais augo labiausiai, o 2014 metais ši vaistų grupė sudarė 42 proc. visų suvartotų vaistų kiekio. Daugiausiai suvartojamų vaistų, pagal ATC farmakologinį tretinio lygio pogrupį (3 paveikslas), yra gryni AKF inhibitoriai, nors pastebimas ir 2 proc. šios grupės preparatų vartojimo sumažėjimas: 2010 metais – 113,67 DDD/1000gyv./per dieną , 2014 metais – 107,572 DDD/1000 gyv./per dieną. Populiariausi AKF inhibitoriai – ramiprilis ir perindoprilis (atitinkamai suvartojama 33,676 DDD/ 1000gyv./ per dieną ir 25,624 DDD/ 1000 gyv./ per dieną) .Remiantis AKF inhibitorių suvartojimu, šių vaistų grupė pasirinkta tirti tolimesnei aprašytai sąveikai su kalio preparatais. Pagal didžiausią suvartojimo augimą (+ 28 proc., 4 paveikslas) pirmauja ATC C, C10A farmakologinio pogrupio vaistai, priskiriami HMG CoA reduktazės inhibitoriams (2010 metais suvartota 7.85 DDD/ 1000 gyv./ per dieną, o 2014 metais – 19,33 DDD/ 1000 gyv./ per dieną). Šiame pogrupyje 2014 metais daugiausiai suvartota atorvastatino (pagal bendrinį pavadinimą) – 16,441 DDD/ 1000 gyv./ per dieną. Įvertinus statinų vartojimo augimą šių vaistų grupė pasirinkta tolimesniam nagrinėjimui dėl vaistų sąveikos su greipfrutais ar jų sultimis. 120 100 80 60 40 20 0 2010 2011 2012 2013 2014
metai metai metai metai metai
C09A AKF inhibitoriai, gryni B01A Antitromboziniai vaistai C07A Beta adrenoblokatoriai M01A Nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai C09B AKF inhibitoriai, deriniai
3 pav. Daugiausiai suvartojami vaistiniai preparatai pagal ATC farmakologinį pogrupį (tretinis lygis), (DDD/1000gyv./per dieną)
21 P E R 25 20 1 0 0 0 G Y V ./ D IEN Ą 15 10 5 DDD/ 0 2010 2011 2012 2013 2014 metai metai metai metai metai
C10A Lipidus modifikuojančios medžiagos, grynos
4 pav. ATC C, C10A pogrupio – grynų, lipidus modifikuojančių medžiagų suvartojimo augimas
Vertinant Lietuvoje suvartojamų vaistus pagal ATC/DDD metodologiją, mūsų šalyje daugiausiai sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, dažniausiai pacientai gydomi skiriant AKF inhibitorius – perindoprilį ir ramiprilį. Be minėtų preparatų Lietuvoje užregistruota dar 10 AKFI vaistinių preparatų bendriniais pavadinimais: kaptoprilis, enalaprilis, lizinoprilis, kvinaprilis, fosinoprilis, trandolaprilis, spiraprilis bei zofenoprilis. Tai daugiausiai ATC C grupėje užregistruotų vaistinių preparatų [29].
Ypač pastebimas statinų vartojimo augimas. Daugiausiai suvartota HMG CoA reduktazės inhibitoriaus atorvastatino. Taip pat bendriniais pavadinimais Lietuvoje užregistruoti simvastatinas, fluvastatinas ir rosuvastatinas.
1.4. AKF inhibitoriai, sąveika su kalio preparatais
Remiantis preparatų charakteristikų santraukomis ir pakuotės lapeliais AKF inhibitoriai skiriami širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti: arterinei hipertenzijai, esant simptominiam širdies nepakankamumui, taip pat simptominio širdies nepakankamumo profilaktikai, kai yra besimptomė kairiojo širdies skilvelio disfunkcija, esant diabetinėms nefropatijoms bei išeminei širdies ligai. AKF inhibitorių vazodilatacinis poveikis pasižymi slopinant angiotenziną konvertuojantį fermentą [30].
Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį ir saugesnį AKF inhibitorių poveikį, reikia atsižvelgti į tai, kad vartojant šios grupės preparatus ne deriniuose mažėja aldosterono sekrecija, tačiau stiprėja diurezinis ir kalio kaupiamasis poveikis. Papildomai vartojant kalio preparatus su AKF inhibitoriais didėja tikimybė pasireikšti hiperkalemijai.
Šiuo metu Lietuvoje kalį galima įsigyti kaip maisto papildą, registruotas ir receptinis vaistinis preparatas, vaistinėse galima užsisakyti pagaminamą kalio chlorido tirpalą. Vartojant AKF inhibitorius svarbu žinoti ir apie kaliu praturtintą maistą: viename vidutinio dydžio banane kalio yra 425 mg, vidutinio dydžio mange 325 mg, kriaušėje 200 mg, pusėje stiklinės pomidorų sulčių kalio yra 275 mg, ketvirtadalyje avokado yra 245 mg kalio [31].
Hiperkalemija fiksuojama, kai kalio kiekis kraujo serume > 5,5 mmol/l, kraujo plazmoje > 5,0 mmo/l. Tai būklė, kurios metu gali būti nejaučiama jokių simptomų, gali būti jaučiamas raumenų silpnumas, galūnių nutirpimai, bradikardija, padažnėjęs kvėpavimas, gali sutrikti širdies laidžioji sistema. Elektrokardiogramoje matoma Iº AV blokada, T danteliui būdingas simetriškumas ir padidėjimas, o P – dažniausiai būna išnykęs. Ypatingai pavojinga, kai kalio koncentracija siekia9 – 10 mmol/l, nes gali išsivystyti mirtina komplikacija [30,32,33].
Mokslinėje literatūroje pateikiama klinikinių hiperkalemijos atvejų. 79 metų azijietė moteris buvo atvežta į ligoninę, skundėsi pykinimu, vėmimu, bendru silpnumu. Nustatytas 200 širdies susitraukimų dažnis, sistolinis spaudimas siekė 100 mm/Hg. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad kalio koncentracija siekė 9,4 mmol/l. Pacientė kas dieną vartojo 5 mg enalaprilio. Išsiaiškinta, kad serga lengvu inkstų funkcijos nepakankamumu, jokių vaistų ar papildų, galinčių sukelti sąveiką nenustatyta. Nustatyta, kad hiperkalemiją šiuo atveju sukėlė maistas, praturtintas kaliu bei esantis inkstų funkcijos nepakankamumas [34].
Kitame atvejyje aprašyta moteris taip pat vyresnio amžiaus – 67 metų. Pacientė skundėsi galvos svaigimu, silpnumu. Arteriniam kraujo spaudimui sureguliuoti skirtas beta adrenoreceptorių blokatorius, AKF inhibitorius bei spironolaktonas. Pacientė 1 ar 2 kartus per savaitę vartoja kilpinį diuretiką, taip pat kalio ir magnio preparatus. Elektokardiograma parodė AV pilnutinę blokadą. Atlikus biocheminį tyrimą nustatytas kalio kiekis kraujyje buvo 6,7 mmol/l. Nustatyta hiperkalemija, kurią lėmė kalį sulaikančių preparatų bei kalio papildų vartojimas, esanti hipertenzinė nefropatija [35].
Didžiojoje Britanijoje, Birmingamo mieste esančioje kardiologijos klinikoje, įvykęs sąveikos atvejis aprašomas ,,Journal of Human Hypertension“. 67 metų vyras kreipėsi į medikus dėl neaiškaus pykinimo ir vėmimo, išgėręs alkoholio jis pajuto nenumaldomą mieguistumą. Pacientas kas dieną vartojo 20 mg enalaprilio, 100 mg atenololio, 40 mg furosemido ir 75 mg aspirino. Nustatyta sinusinė bradikardija, hiperkalemija – 7,6 mmol/l, inkstų funkcija normos ribose. Išsiaiškinta, kad pacientas žinodamas galimą AKF inhibitorių ir kalio sąveiką, vis tiek maitinosi kaliu praturtintu maistu, nesilaikė gydytojų rekomendacijų ir dėl to pacientui pasireiškė hiperkalemija [36]. Tiriant potencialių sąveikų pasireiškimo galimybę, tirti hospitalizuoti pacientai. Nustatyta, kad iš 500 tirtų pacientų 35,4 proc. sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Daugiausiai
23
apklaustųjų sudarė 65 metų ir vyresni tiriamieji. Nustatytos49 galimos pavojingos vaistų sąveikos, 63proc. pavojingų sąveikų sudarė AKF inhibitoriai su spironolaktonu ar kalio turinčiais preparatais [37]. Kitame tyrime pasirinkta analizuoti 243 pacientus, kuriems iš viso buvo išrašyti 308 receptai. 64 proc. apklaustųjų sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, sąveikos, susijusios su AKF inhibitoriais, buvo dažniausios.
Jeffrey C. Delafuente leidinyje ,,Understanding and preventing drug interactions in elderly patients” pateikia top 10 pavojingiausių sąveikų sąrašą, į kurį įtraukta AKF inhibitorių ir kalio sąveika. Remiantis klinikinias atvejais, vartojant AKF inhibitorius hiperkalemiją sukėlė maisto papildų su kaliu vartojimas, kaliu praturtinta mityba, inkstų funkcijos nepakankamumas, gydytojų rekomendacijų nesilaikymas
1.5. HMG KoA reduktazės inhibitoriai, sąveika su greipfrutais ar jų sultimis
Remiantis PCS ir PL pateikta informacija, HMG Koa reduktazės inhibitoriai kitaip žinomi kaip statinai. Preparatai skiriami gydyti hipercholesterolemijai, siekiant sumažinti bendrąjį cholesterolio bei mažo tankio lipoproteinų (MTL) koncentraciją, kai vien dieta nebepadeda arba derinant kartu su dieta .Taip pat skiriami pacientams, sergantiems pirmine hipercholesterolemija, įskaitant šeiminę (heterozigotinę) hipercholesterolemiją. Preparatus galima skirti nuo 10 metų amžiaus. Statinai skiriami siekiant sumažinti kardiovaskuliarinių reiškinių riziką.
HMG KoA reduktazė dalyvauja 3-hidroksi-3-metilgliutarilkofermentą A verčiant į mevalonatą, kuris yra cholesterolio pirmtakas. Statinai, prisijungdami prie HMG KoA reduktazės ją slopina ir taip sumažina cholesterolio biosintezę kepenyse. Taip pat padeda mažinti MTL kiekį, padidindami MTL receptorių kiekį kepenyse ir taip skatindami jų katabolizmą [31].
Atsižvelgiant į statinų suvartojimo augimą, tampa aktualu kalbėti apie galimas sąveikas ambulatorinėje praktikoje. Viena iš pavojingų sąveikų priskirama statinams su greipfrutais ar jų sultimis. Greipfrutai ar jų sultys dažnai vartojami dėl jų teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Juose gausu vitaminų A ir C, tačiau turi būti atsargiai vartojami su tam tikrais vaistais [38].
Greipfrutuose gausu furanokumarino darinių, kurie yra selektyvus CYP3A4 izofermentų inhibitoriai. Inhibuojant šiuos fermentus pakinta statinų metabolizmas - CYP3A4 koncentracija žarnyne, praėjus 4val. po vaisių ar jų sulčių pavartojimo, sumažėja 47 proc. [39]Atorvastatino, simvastatino ir lovastatino metabolizmas priklauso nuo CYP3A4, fluvastatiną ir rosuvastatiną metabolizuoja CYP2C9, o pravastatinas pašalinamas per inkstus ir jo metabolizmas kepenyse labai minimalus. Kiekvieną dieną kartu išgeriant šių vaisių sulčių kartu su simvastatinu ar lovastatinu, vaistų koncentracija padidėja 260
proc. Jeigu vaistai išgeriami 12 valandų po sulčių išgėrimo, tuomet padidėja 90proc., o atorvastatino koncentracija, nepriklausomai nuo laiko, padidėja 80 proc [39].
Greipfrutų slopinamasis CYP3A4 poveikis pasireškia statinų sisteminio biologinio prieinamumo bei šalutinių reakcijų rizikos didėjimu. Statinų ir greipfrutų ar jų sulčių sąveikos metu gali pasireikšti toksinis poveikis raumenims, galima miopatija su būdingu skausmu ar silpnumu dėl kreatinino kinazės padidėjimo. Ypač pavojingos rabdomiolizės pasekmės – raumenų ląstelių suirimas, inkstų pažeidimas dėl mioglobino išsiskyrimo [39, 40, 41].
„Neurology“ žurnale publikuotas straipsnis, kuriame aprašomas sąveikos atvejis. 40 metų moteris skundėsi itin stipriu apatinių galūnių silpnumu ir skausmu, besitęsiančiu 10 dienų. Hipercholesterolemijos gydymui ji gėrė 40mg simvastatiną, prieš pusmetį dozė didinta iki 80mg per parą. Pacientei diagnozuota rabdomiolizė, o pagrindine jos priežastimi nustatyta sąveika tarp simvastatino ir greipfrutų vaisių: 2 savaites kiekvieną vakarą pacientė jų suvalgydavo po vieną [42].
Remiantis ,,The FDA MEDWATCH” šalutinių reakcijų ataskaitų teikimo sistema, miopatijos, vartojantiems statinus, pasireiškia 1 – 5 proc., o rabdomiolizė priklauso dar ir nuo inkstų bei kepenų funkcijos, ar pacientas serga diabetu bei papildomai vartoja kokius nors vaistus [41]. Siekiant išvengti galimos sąveikos, pacientams, vartojantiems simvastatiną ar lovastatiną,patariama nevartoti greipfrutų ar jų sulčių, o vartojantiems atorvastatiną patariama per dieną neišgerti daugiau kaip 1l šių vaisių sulčių [43].
Remiantis statinų ir greipfrutų ar jų sulčių sąveikos pavojingumu, bei statinų suvartojimo didėjimu, ši sąveika pasirinkta tolimesniam nagrinėjimui eksperimentiniame darbe.
1.6. Farmacininko vaidmuo siekiant išvengti pavojingų vaistų sąveikų
Dažniausiai farmacininkas yra pirmas asmuo į kurį kreipiasi sveikatos sutrikimais besiskundžiantis asmuo, tikėdamasis gauti medicininę konsultaciją. Taip pat norėdamas atsiimti ar įsigyti gydytojo išrašytus receptus, pacientas privalo užsukti į vaistinę, kurioje jam taip pat turi būti suteikta farmacinė paslauga.
LR Farmacijos įstatyme farmacinė paslauga apibrėžiama kaip ,,vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.“[1]Farmacinė paslauga yra labai individuali, apimanti daugelį sričių, reikalaujanti didelio žinių bagažo. ,,Farmacinės paslaugos klinikinio konsultavimo pagrindų“ vadovėlyje ji apibrėžiama labai tiksliu žodžiu – ,,Heterogeniška“. Jai svarbiausias kiekvienas pacientas, bet ne jų visuma, todėl šiuo metu
25
farmacininkas, remdamasis vien savo žiniomis, pacientą konsultuoja individualiai, nepritaikydamas jokio konsultavimo šablono [44].
Siekdamas suteikti kuo aukštesnio lygio farmacinę paslaugą, farmacininkas turi pelnyti paciento pasitikėjimą. Farmacijos mokslų daktarė Gloria Grace, kuri specializavosi bendravimo ir ryšių palaikymo su pacientais srityje, viename savo interviu pasakė, kad bendravimui su pacientu reikalingas pasitikėjimas, efektyvi apklausa, tinkama kalba ir neverbalinis elgesys. Visi šie veiksniai kartu su empatija bei stipriomis žiniomis pavers konsultaciją su pacientu sėkminga [45]. Todėl sėkmingas bendravimas suteikia simbiozinę naudą: pacientas grįžta į vaistinę, o pasitikėdamas farmacininku gali atskleisti savo nusiskundimus bei individualius vaisto vartojimo niuansus.
Farmacininkas, žinodamas, kad juo pasitikima, gali gauti daug asmeninės informacijos, galinčios padėti atskleisti, ar paciento vaistų vartojimas racionalus, koks paciento mitybos racionas, žalingi įpročiai, ar nėra galimos sąveikos. Pastarajai išsiaiškinti gydytojui gali nepakakti laiko apsilankymo metu, todėl farmacininko vaidmuo tampa itin svarbus – jis gali suteikti svarbią informaciją arba ją užtvirtinti.
Amerikoje kasmet užfiksuojama 1,5 milijono nepageidaujamų vaistų reakcijų, kurių dalį sudaro sąveikos. 50 proc. pacientų netinkamai vartoja vaistus, nors juos jiems paskiria gydytojai. Mirštamumas nuo netinkamo vaistų vartojimo didesnis nei nuo alkoholio, ar šaunamųjų ginklų. Tik 4 – 21 proc. pacientų, vartojančių vaistus, poveikis būna optimalus [44, 46]. Lisa E. Hines, ir Daniel C. Malone išskiria priežastis, kodėl vaistų sąveikoms skiriama nepakankamai dėmesio:
1) nepageidaujamos reakcijos, atsiradusios dėl sąveikų, gali sukelti labai plataus spektro poveikius į vaistą – galima mirtis, vaisto netoleravimas, sumažėjęs vaisto efektyvumas. Taip pat simptomai gali būti sunkiai suprantami, kas gali paskatinti nustatyti visiškai naują diagnozę ir nereikalingai padidinti suvartojamų vaistų kiekį
2) gydytojai tarpusavyje nežino, kokius vaistus skiria tam pačiam pacientui [47].
Vertinant tai, kad neracionalus vaistų vartojimo problema yra aktuali ir jai reikia skirti daugiau dėmesio, pasirinkta įvertinti praktinį farmacininko vaidmenį siekiant išvengti pavojingų vaistų sąveikų. Farmacininkas dalyvaudamas grandinėje „farmacijos specialistas – pacientas – gydytojas“, ir joje betarpiškai bendraudamas bei informuodamas kitus grandinės dalyvius, galėtų pagerinti racionalų vaistų vartojimą ir taip prisidėti sumažinant kaštus, skiriamus paciento gydymui dėl sąveikų
2. DARBO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimo pradžioje pasirinktas tyrimo metodas, atlikta mokslinės literatūros, susijusios su magistrinio darbo tema, analizė. Išsikeltas tyrimo tikslas, suformuluoti uždaviniai bei paruoštos anketos.
2.2. Tyrimo objektas
Vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai, įvairaus amžiaus pacientai, vartojantys AKF inhibitorius arba (ir) statinus.
2.3. Tiriamųjų imtis
AKF inhibitorius vartojančių pacientų apklausta 264, statinus vartojančių pacientų – 215. Tyrimo metu apklausti 179 farmacijos specialistai.
Tyrimas atliktas nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio. Iš viso farmacininkams išdalinta 230 anketų, atsakomumas 77,8 proc. Pacientams išdalinta 550 anketų, atsakomumas 73,5 proc..
2.4. Tyrimo metodai
Teorinės analizės metodas. Atlikta mokslinių publikacijų ir tyrimų, susijusių su magistrinio darbo tema, analizė bei aprašymas.
Empirinis analizės metodas. Tyrimui paruoštos dvi anketos. Viena buvo skirta farmacijos specialistams, kita buvo paruošta ir pritaikyta atsakyti į klausimus pacientams, vartojantiems AKF inhibitorius arba statinus, arba ir vienus, ir kitus vaistus. Pacientų anketos skirtos atskleisti, kiek iš jų vartoja kalio preparatus kartu su AKF inhibitoriais ir kiek vartoja statinus kartu su greipfrutais ar jų
27
sultimis. Tyrimas atliktas siekiant išsiaiškinti, ar farmacijos specialistų vaidmuo yra pakankamas siekiant išvengti pavojingų vaistų sąveikų.
Statistiniai tyrimo metodai. Teisingai užpildytų anketų duomenys buvo statistiškai apdoroti naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 17.0 programos versiją. Chi kvadrato (χ²) bei Stjudento t kriterijai naudoti statistiniams ryšiams įvertinti. Rezultatų analizės metu gauti duomenys buvo statistiškai reikšmingi, jei klaidos tikimybe p mažesnė už 0,05. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą.
2.5. Tyrimo instrumentas
Pasirinktas tyrimo instrumentas – anketa (pateikiama magistrinio baigiamojo darbo 1 priede). Sukurtos atskiros anketos farmacijos specialistams ir pacientams.
Farmacijos specialistų anketa sukurta taip, kad būtų atskleisti demografiniai tiriamųjų duomenys, darbo vaistinėje ypatumai (pareigos, darbo vaistinėje patirtis). Anketa atskleidžia pagrindinius farmacijos specialistų žinių šaltinius. Sukurti klausimai, padedantys atskleisti farmacijos specialisto vaidmenį siekiant išvengti pavojingų sąveikų (domėjimasis apie kitų preparatų vartojimą, gebėjimas įvertinti sąveiką), taip pat pateikti klausimai, kuriuose farmacininkai galėjo įsivertinti konsultavimą, žinias apie sąveikas, paciento informavimą apie jas.
Pacientų anketoje pateikti klausimai, skirti atskleisti respondentų demografinius duomenis. Kita klausimų dalis skirta atkleisti kokius AKF inhibitorius ar (ir) statinus vartoja pacientai, bei
žinojimą apie vartojamų preparatų sąveikas, sukurti klausimai skirti įvertinti ar galima sąveika su kalio preparatais, greipfrutais ar jų sultimis. Paskutinioji anketos dalis yra skirta pacientui atskleisti farmacininko konsultavimo apie sąveikas ypatumus
2.6. Tyrimo instrumento validacija
Tyrimo instrumento validacija atlikta ,,Gintarinėje vaistinėje“, įsikūrusioje Baltų pr.7a, Kaune. Apklausti 5 farmacijos specialistai bei 8 pacientai.
Pildant anketas atlikta jų analizė, žodžiu išsiaiškinta apie anketų klausimų aiškumą, žymėjimo suprantamumą. Išanalizavus užpildytas anketas buvo pastebėti keli esminiai klausimų netikslumai, atlikti kelių klausimų pakeitimai, siekiant suteikti respondentui aiškumo, pora klausimų buvo sukonkretizuoti.
2.7. Tyrimo eiga
Vertinant farmacijos specialisto vaidmenį siekiant išvengti pavojingų vaistų sąveikų, atliktas kiekybinio įvertinimo tyrimas, pasitelkiant anoniminę anketą, kaip tyrimo instrumentą, skirtą farmacijos specialistams bei pacientams.
Pacientams anketa sukurta išsirinkus pavojingas vaistų sąveikas, įvertinus mokslinius straipsnius ir publikacijas. Anketa pasirinkta kaip geriausias instrumentas, siekiant atskleisti galimas sąveikas tarp AKF inhibitorių ir kalio preparato bei statinų ir greipfrutų ar jų sulčių.
Tirti pacientai, prisiregistravę VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) filiale – Merkinės ambulatorijoje (Seinų g. 2, Merkinės mstl., Merkinės sen., Varėnos r. sav.), bei pacientai apsilankantys ,,Norfos vaistinės“ filialuose (Panevėžio g.33, Šeduvoje; Dariaus ir Girėno g.46, Skuode; Taikos g.9 Radviliškyje) bei ,,Gintarinės vaistinės“ filialuose ( Baltų pr. 7a, Kaune; Dariaus ir Girėno g. 9, Tirkšliuose).
Leidimai atlikti anoniminę anketinę apklausą derinti su vaistinių vadovais bei ambulatorijos direktore. Gautas sutikimas atlikti apklausą iš vaistinių bei Merkinės ambulatorijos, tyrimo leidimas buvo gautas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro. Leidimai tyrimui atlikti pateikti magistrinio darbo prieduose.
2.8. Tyrimo kontingentas
2.8.1. Farmacininkų anketų demografiniai duomenys
Tyrimo metu teisingai pažymėtų anketų buvo 179. Didžiąją dalį respondentų sudarė moterys – 97 proc., arba 173 respondentai, likusią 3 proc. dalį sudarė vyrai – 6 respondentai. Respondentų amžiaus pasiskirstymas nuo 18 m. iki 30m. sudarė penktadalį respondentų. Grupių nuo 18 iki 30, nuo 31 iki 40, nuo 41 iki 50 ir nuo 51 iki 60 metų amžiaus, pasiskirstymas buvo panašus. Kiekviena iš paminėtų grupių sudarė apie 25 proc. apklaustų respondentų. Mažiausiai buvo dirbančių farmacijos specialistų nuo 61 metų amžiaus – apie 2 proc. Didžioji dalis – 85 proc.– respondentų dirba mieste, likusieji – 15 proc. – dirba miesteliuose arba kaimuose. Į anketos klausimus atsakė 25 proc. farmakotechnikų ir 75proc. vaistininkų. Pagal įdirbį vaistinėje daugiausiai – 32,40 proc.– atsakė, kad dirba daugiau kaip 20 metų, panašiai atsakiusiųjų respondentų dirba iki 5 metų ir iki 20 metų,
29
atitinkamai 19 proc. ir 20,70 proc. Kiek mažiau dirba nuo 6 iki 10 metų, šią dalį dirbančiųjų sudarė 15,10 proc.. Mažiausiai – 12,80 proc.– dirba nuo 11 iki 15 metų (2 lentelė)
1 lentelė. Farmacininkų demografinių duomenų pasiskirstymas
Demografiniai duomenys Respondentų pasiskirstymas proc.
Lytis Vyras 3 proc.
Moteris 97 proc.
18 – 30 metų 20,10 proc.
Amžius 31 – 40 metų 25,70 proc.
41 – 50 metų 26,80 proc. 51 – 60 metų 25,10 proc. 61 ir daugiau metų 2,20 proc. Darbo vieta Miestelis arba kaimas 15 proc.
Miestas 85 proc.
Pareigos Farmakotechnikas (ė) 25 proc. Vaistininkas (ė) 75 proc.
Iki 5 metų 19 proc.
Nuo 6 iki 10 metų 15,10 proc. Įdirbis vaistinėje Nuo 11 iki 15 metų 12,80 proc. Nuo 16 iki 20 metų 20,70 proc. Daugiau kaip 20 metų 32,40 proc.
2.8.2. AKF inhibitorius vartojančių pacientų demografiniai duomenys
Į anketas atsakė 264 pacientai, vartojantys AKF inhibitorius. 70,50 proc. respondentų buvo moterys, 29,50proc.– vyrai. AKF inhibitorius iki 50 metų vartoja gana nedidelė dalis pacientų
(23,50proc.), šios grupės vaistų suvartojimas išauga virš 50 metų ir sudaro 76,50 proc. respondentų (5 pav.). Senstant silpnėja inkstų funkcija ir dėl to didėja hiperkalemijos rizika, į tai reikia dar labiau atsižvelgti kai AKF inhibitorius vartoja vyresnio amžiaus pacientai.
70,50% 76,00% 29,50% 23,50% Vyras Moteris Iki 50 m. nuo 50m.
5 pav. AKF inhibitorius vartojančių respondentų pasiskirstymas proc. pagal amžių ir lytį Išanalizavus anketų rezultatus išsiaiškinta, kad daugiausiai AKF inhibitorius vartojančių pacientų ir atsakiusių į anketos klausimus buvo Kaune – 31 proc. Antroje vietoje – Merkinė(22 proc.). Panašus kiekis respondentų, atsakiusių į klausimus, buvo Skuode, Radviliškyje ir Tirkšliuose, atitinkamai: 14 proc., 13 proc., 13 proc. Mažiausiai atsakiusiųjų buvo Šeduvos miestelyje – 7 proc. (6 pav.) Tirkšliai 13% Radviliškis 13% Šeduva 7% Kaunas 31% Merkinė Skuodas 22% 14%
6pav. AKFI vartojančių respondentų pasiskirstymas proc. pagal gyvenamąją vietą
Lyginant AKFI vartojančių respondentų išsilavinimą, didžiąją dalį sudaro profesinį, aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turintys pacientai – iš viso 77,20 proc. respondentų. Profesinį išsilavinimą turi 10,20 proc., o vidurinį – 12,50 proc. respondentų. (7 pav.)
31
28%
24,60%
24,60%
10,20% 12,50%
7pav. Respondentų pasiskirstymas proc. pagal išsilavinimą
2.8.3. Statinus vartojančių pacientų demografiniai duomenys
Į anketas atsakė iš viso 215 pacientų, vartojančių statinus. 63,70 %. atsakiusiųjų sudarė moterys, likusiąją dalį – 36,30 proc. sudarė vyrai. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausiai statinų suvartojama nuo 50 metų amžiaus – 84,20 proc., iki 50 metų suvartojama žymiai mažiau – 15,80 proc. (8 pav.)
84,20% 63,70%
36,30%
15,80%
Moteris Vyras Iki 50 m. Virš 50 m.
8 pav. Statinus vartojančių respondentų pasiskirstymas proc. pagal amžių ir lytį
Vertinant į anketas atsakiusiųjų pacientų pasiskirstymą, statinus vartojančių pacientų daugiausiai apklausta Kauno mieste – 48 proc., 22 proc. apklausta Merkinės miestelyje, po 10 proc. apklausta Radviliškyje ir Skuode, mažiausiai Tirkšliuose ir Šeduvoje, atitinkamai 7 proc. ir 3 proc. (9 pav.)
Tirkšliai Skuodas 7% 10% Šeduva 3% Kaunas Radviliškis 48% 10% Merkinė 22%
9pav. Statinus vartojančių respondentų pasiskirstymas proc. pagal gyvenamąją vietą
Vertinant statinus vartojančių pacientų atsakymų pasiskirstymą pagal išsilavinimą, profesinį, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą turi panašus skaičius respondentų – 26,60 proc., 25,10proc. ir 23,70 proc. 14,90 proc. pacientų turi vidurinį išsilavinimą ir 10,70 proc. respondentų – pradinį. (10 pav.)
10,70%
25,60% 25,10% 23,70%
14,90%
33
3. REZULTATAI
3.1. Farmacininkų anketų rezultatai
3.1.1. Farmacininkų informacijos šaltinių naudojimo vertinimas
Vertinant mokslinių straipsnių naudojimo dažnumą, iš rezultatų matyti, kad kaip šaltinis jie yra naudojami labai retai arba praktiškai nenaudojami. Farmacinėms žinioms papildyti mokslinius straipsnius, kaip pagrindinį šaltinį, priskyrė 6,70 proc. respondentų, o gana dažnai juos skaito 23,50 proc. Preparatų charakteristikų santraukos (PCS) VVKT ar EMA duomenų bazėse buvo įvardintos kaip pagrindinis žinių šaltinis 39,70proc. respondentų, panašus skaičius respondentų – 38 proc.– remiasi konferencijų metų suteikta informacija. Populiariąja žiniasklaida dalis respondentų naudojasi kaip farmacinių žinių šaltiniu labai retai ar praktiškai nenaudoja, atitinkamai 40,80 proc. ir 24 proc., tačiau net 30 proc. juos naudoja ,,gana dažnai“. Publikacijos medicininiuose žurnaluose ir konferencijos ,,gana dažnai“ naudojamos kaip informacijos šaltinis – 59,80 proc. ir 58,70 proc.
Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad respondentų pagrindiniai farmacinių žinių ar naujienų šaltiniai yra konferencijų metu gauta informacija ir preparatų PCS VVKT ir EMA duomenų bazėse, gana dažnai skaitomos publikacijos medicininiuose žurnaluose. Rečiausiai skaitoma populiarioji žiniasklaida bei moksliniai straipsniai (11 pav.).
Pagrindinis šaltinis Gana dažnai Labai retai naudoju Praktiškai nenaudoju
Moksliniai straipsniai 6,70% 23,50% 39,10% 30,70%
Preparatų charakteristikų santraukos 39,70%
21,20%
32,40%
VVKT/EMA duomenų bazėse 6,70%
Populiarioji žiniasklaida 3,90% 31,30%
40,80% 24%
Publikacijos medicininiuose žurnaluose 17,30% 59,80%
20,10% 2,80% Konferencijos 38% 58,70% 2,20% 1,10%
Remiantis PCS VVKT ir EMA duomenų bazėse skaitymo palyginimu su amžiumi, gauti reikšmingi statistiškai duomenys (p<0,05), parodantys, kad PCS praktiškai nesinaudoja 50 proc. 41 – 50 metų amžiaus grupėje priklausančių vaistinėje dirbančių farmacininkų, taip pat gana didelė dalis – 33,30 proc.– 31-40 metų amžiaus farmacininkų šiuo informaciniu šaltiniu nesinaudoja. (12 pav.)
18-30 31-40 41-50 8,30% 7,90% 8,30% 18,40% 51-60 daugiau kaip 61 m. 0% 0% 32,80% 25,40% 50% 21,10% 23,90% 29,30% 34,20% 17,20% 26,80% 33,30% 18,40% 20,70% 23,90% 0%
Praktiškai nenaudoju Labai retai naudoju Gana dažnai Pagrindinis šaltinis
12 pav. PCS skaitymo palyginimas pagal amžių
Statistiškai gauti patikimi duomenys (p<0,05) tarp farmacininkų PCS skaitymo ir įsivertinimo ar turima pakankamai žinių apie galimas vaistų sąveikas. Anketoje pateiktam teiginiui: ,,Turiu pakankamai žinių apie galimas sąveikas“ įsivertinti buvo pateikti trys galimi atsakymai: ,,Sutinku“, ,Nesutinku“, ,,Neturiu nuomonės“. Remiantis Stjudento t kriterijumi gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) parodantys, kad pacientų pasitikėjimas turimomis žiniomis apie vaistų sąveikas padidėja su gaunamomis žiniomis iš PCS. 16,70 proc. praktiškai neskaitančių PCS, įsivertino save, kaip turintys pakankamai žinių apie sąveikas, o 40,80 proc. respondentų, laikančių PCS pagrindiniu žinių šaltiniu, savo žinias įsivertino kaip pakankamas. (13 pav.
SutinkuNesutinku Neturiu nuomonės
75% 81,60% 65,50% 59,20% 31% 40,80% 18,40% 16,70% 8,30% 3,40% 0% 0%
Praktiškai Labai retai naudoju Gana dažnai Pagrindinis šaltinis
nenaudoju
13 pav. Farmacininkų PCS skaitymo dažnumo(naudojimo) ir turimų žinių apie sąveikas ryšio įvertinimas
35
3.1.2. Farmacininkų konsultavimo vaistinėje vertinimas
Vertinant farmacininkų skiriamą laiką pacientui bei domėjimąsi apie papildomų preparatų vartojimą, matyti, kad laiko, skirto konsultuoti pacientui pakanka beveik 90 proc. respondentų, taip pat dauguma jų – šiek tiek daugiau nei 83 proc., domisi apie kitų preparatų vartojimą. (14 pav.)
VisadaDažniausiaiRetai Neužtenka 72,60% 60,30% 16,80% 9,50%
2%
22,90% 16,80% 0%Laiko skyrimas paciento Domėjimasis apie paciento
konsultavimui vartojamus papildomus vaistus
ar papildus
14pav. Farmacininkų skirto laiko pacientui ir domėjimosi apie papildomą kitų preparatų ar papildų vartojimą vertinimas
Vertinta ar farmacininkams užtenka pacientui skiriamo laiko, pagal jų išdirbtą laiką vaistinėje (p<0,05). Didžioji dalis respondentų atsakė, kad laiko pacientui skirti dažniausiai užtenka. Visada laiko užtenka 38,20 proc. iki 5 metų dirbančių farmacininkų, tai didžiausia dalis pažymėjusių atsakymą ,,Visada“, šioje grupėje nebuvo nė vieno pasisakiusio, kad laiko pakanka retai. Nuo 6 metų dirbantys farmacininkai gana panašiai įvertino turimą laiką paciento konsultavimui – didžiajai daliai respondentų dažniausiai užtenka laiko: nuo 70,40 proc. iki 79,30 proc. Labiausiai paciento konsultavimui laiko trūksta daugiau kaip 21 metus dirbantiems specialistams – 15,50 proc.( 15 pav.) Gauti reikšmingi skirtumai (p<0,05) lyginant iki 5 metų ir virš 21 metus dirbančius farmacininkas. Iki 5 metų laiko visada užtenka 38 proc. respondentų, o virš 21 metus dirbantiems visada laiko užtenka 5 proc. Atsakymo ,,Retai“ užtenka laiko nepasirinko nė vienas respondentas, dirbantis iki 5 metų. O daugiau nei 21 metus pasirinko 16proc. respondentų.
Neužtenka Retai Dažniausiai 0% 15,50% daugiau kaip 21 m. 5,20% Visada 79,30% nuo 16 iki 20 m. nuo 11 iki 15 m. nuo 6 iki 10 m. iki 5 m. 0% 8,10% 0% 18,90% 8,70% 13% 3,70% 11,10%
2,90%
14,80% 0% 73% 78,30% 70,40% 38,20% 58,80%15pav. Respondentų laiko, skirto konsultavimui, palyginimas pagal išdirbtą laiką vaistinėje
Vertinant farmacininkų domėjimąsi pacientų papildomų vaistų ar papildų vartojimu pagal išdirbtą laiką vaistinėje, gauti statistiškai reikšmingi duomenys (p<0,05). Iki 5 metų dirbančių farmacininkų 32 proc. pacientų teiraujasi retai. Nuo 11 iki 15 metų dirbantys vaistinėje farmacininkai teigia, kad visada teiraujasi apie papildomų preparatų ar papildų vartojimą(39,10 proc.), tačiau penktadalis jų teiraujasi retai. Daugiausiai pažymėjusių atsakymą ,,Dažniausiai“ buvo nuo 16 iki 20 metų dirbančių respondentų – 73 proc. Visada teiraujasi apie kitų preparatų vartojimą 29,30 proc. daugiau kaip 21 metus dirbančių farmacininkų ir 25,90 proc. nuo 6 iki 10 metų dirbančių specialistų. Nebuvo nė vieno respondento nesiteiraujančio apie paciento vartojamus vaistus ar papildus. Lyginant rezultatus pagal Stjudento t kriterijų gauti reikšmingi skirtumai (p<0,05) tarp farmacininkų dirbančių iki 5 metų ir virš 21 metų. 29,30 proc. farmacininkų visada teiraujasi pacientų apie papildomų preparatų vartojimą iki 5 metų dirbančių farmacininkų teiraujasi beveik perpus mažiau – 14,70 proc. 6,90 proc. daugiau kaip 21 metus dirbančių farmacininkų ir 32 proc. iki 5 metų dirbančių farmacininkų teiraujasi retai.(16 pav.)
37
Visada Dažniusiai Retai Nesiteirauju
daugiau kaip 21 m. 29,30% 63,80% 6,90% 0% nuo 16 iki 20 m. 8,10% 73% 18,90% 0% nuo 11 iki 15 m. 39,10% 39,10% 21,70% 0% nuo 6 iki 10 m. 25,90% 63,00% 11,10% 0% iki 5 m. 14,70% 52,90% 32% 0%
16 pav. Respondentų teiravimosi lyginimas apie papildomą vaistų ar kitų papildų vartojimą pagal išdirbtą laiką vaistinėje
Analizuojant duomenis, pateiktus 2 lentelėje, daugelis farmacininkų savo žinias apie sąveikas vertina kaip nepakankamas – 67 proc. 31,30 proc. sutinka, kad turi pakankamai žinių apie jas. Beveik 90 proc. respondentų informuoja pacientą apie galimą jo vartojamų vaistų sąveiką. Bendradarbiavimas su gydytoju apie paciento vartojamų vaistų galimas sąveikas nėra pakankamas, gydytojus informuoja 32,40 proc. respondentų, 39,40 proc. neinformuoja, o 28,50 proc. neturi nuomonės. Dažniausiai gali pakankamai laiko skirti pacientui panašus kiekis respondentų kaip ir pateiktame 11 pav. – 71,50 proc., tačiau 24proc. laiko nepakanka. Esant eilei trumpiau konsultuoja 62 proc. respondentų, 27,40 proc. susidariusi eilė nedaro įtakos paciento konsultavimo trukmei. Su teiginiu: ,,Norėčiau gauti daugiau žinių apie sąveikas konferencijų metu” sutiko 99,40 proc. apklaustų farmacininkų.
2 lentelė. Respondentų proc. atsakymų, susijusių su pacientų konsultavimu, pasiskirstymas
Vertinimas Sutinku Nesutin Neturiu
Klausimas ku nuomon
farmacininkui ės
Turiu pakankamai žinių apie galimas sąveikas 31,30 pr
67 proc. 1,7 proc. oc.
Atpažinus galimą vaistų sąveiką informuoju 89,40 pr
5,60proc. 5proc.
pacientą oc.
Atpažinus galimą vaistų sąveiką informuoju 32,40 39,10 28,50
Dažniausiai galiu pakankamai skirti laiko 71,50 pr
24 proc. 4,50 proc
pacientui oc. .
Aš trumpiau konsultuoju pacientą esant eilei
62 proc. 27,40 pr 10,60 pr
oc. oc.
Norėčiau gauti daugiau žinių apie sąveikas 99.40 pr
0 proc. 0,60
konferencijų metų oc. proc.
3.1.3 Farmacininkų turimų žinių apie pateiktų sąveikų svarbą vertinimas
Farmacininkams skirtoje anketoje buvo pateiktos dvi sąveikos – enalaprilio ir kalio preparatų bei atorvastatino sąveika su greipfrutais ar jų sultimis. Respondentai turėjo šias sąveikas įvertinti pagal jų svarbą, pasirinkdami vieną atsakymą – ,,Svarbi“, ,,Nesvarbi“, ,,Nežinoma“.
Atorvastatino ir greipfrutų sąveiką įvardino kaip svarbią 69,80 proc. respondentų, o enalaprilio ir kalio preparatų sąveiką – 64,20 proc. Likusiai daliai – iš viso 35,90 proc. respondentų pastaroji sąveika yra nesvarbi arba nežinoma. Atorvastatino sąveika su greipfrutais nesvarbi arba nežinoma 30,20 proc. respondentų. (17 pav.)
Svarbi Nesvarbi Nežinoma
69,80%
13,40%16,80% Atorvastatinas su greipfrutais ar jų sultimis64,20%
22,30%13,40%
Enalarpilis ir kalio preparatai
17 pav. Farmacininkų pateiktų sąveikų įvertinimas pagal jų svarbą
Vertinant mieste ir kaime ar miestelyje dirbančių farmacininkų žinias apie atorvastatino ir greipfrutų ar jų sulčių sąveiką, pastebėtas reikšmingas skirtumas – sąveiką laiko svarbia 73,90 proc. mieste dirbančių farmacininkų, o tai yra 27,70 proc. daugiau už kaime ar miestelyje dirbančius
