1
SANDRA GRAŽULYTĖ
5 kursas, 3 grupė
JAUNUOLIŲ SAVIVERTĖS IR DANTŲ ESTETINĖS
IŠVAIZDOS VERTINIMO TARPUSAVIO SĄVEIKA, BEI
PROFESIONALAUS DANTŲ BALINIMO POREIKIS
Baigiamasis magistro darbasDarbo vadovas
Prof. Eglė Slabšinskienė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
JAUNUOLIŲ SAVIVERTĖS IR DANTŲ ESTETINĖS IŠVAIZDOS VERTINIMO TARPUSAVIO SĄVEIKA, BEI PROFESIONALAUS DANTŲ BALINIMO POREIKIS
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantas...
(parašas) (parašas) Darbo vadovas ... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ...
(mėnuo, diena) 20....m. ... (mėnuo, diena)
3
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data:...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų
tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
4 12
Medžiaga ir metodai (2
balai)
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą
ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojamiliteratūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
5 32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl.
(-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2
balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
6
7 TURINYS SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ...10 SANTRUMPOS ...11 ĮVADAS ...12
1. JAUNUOLIŲ SAVIVERTĖS IR DANTŲ ESTETINĖS IŠVAIZDOS TARPUSAVIO SĄVEIKOS BEI PROFESIONALAUS DANTŲ BALINIMO POREIKIO TEORINIAI ASPEKTAI ...14
1.1.Savivertės samprata ...14
1.2.Savivertės vertinimo instrumentai ir metodai ...16
1.3.Dantų estetinės išvaizdos vertinimas ...16
1.4.Dantų estetinės išvaizdos vertinimo instrumentai ...18
1.5.Profesionalaus dantų balinimo būdai, charakteristikos ...20
1.6.Jaunuolių savivertės ir dantų estetinės išvaizdos sąsajos, bei dantų balinimo poreikis ...22
2. MEDŽIAGA IR METODAI ...24
2.1. Tyrimo imties dydžio nustatymas ir eiga ...24
2.2. Tyrimo etika ...25
2.3. Tyrimo medžiagos ...25
2.3.1. PIDAQ klausimynas ...25
2.3.2. Anketos II dalies klausimynas ...26
2.3.3. M. Rosenbergo savivertės skalė ...26
2.3.4. Statistiniai tyrimo metodai ...27
3. REZULTATAI ...29
3.1. Bendrosios populiacijos imties charakteristika ...29
3.2. Savivertės sąsajos su sociodemografiniais veiksniais ...30
3.3. Dantų estetinės išvaizdos sąsajos su sociodemografiniais veiksniais ...31
3.4. Dantų būklės poveikis savivertei ...32
3.5. Savivertės ir dantų estetinės išvaizdos sąsajos ...39
REZULTATŲ APTARIMAS ...40
8
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...44
PADĖKA ...45
INTERESŲ KONFLIKTAS ...46
LITERATŪRA ...47
PRIEDAS NR. 1 BIOETIKOS CENTRO LEIDIMAS ...54
9 Jaunuolių savivertės ir dantų estetinės išvaizdos vertinimo tarpusavio sąveika, bei profesionalaus dantų
balinimo poreikis
SANTRAUKA
Burnos sveikata yra neatskiriama bendrosios sveikatos dalis, kuri gali turėti įtakos savivertės lygiui [1]. Tarp jaunuolių socialiniai santykiai tiesiogiai priklauso nuo fizinio patrauklumo [2], todėl estetiniai pokyčiai gali turėti tiesioginės įtakos savivertei ir gyvenimo kokybei [3].
Darbo tikslas: išanalizuoti jaunuolių savivertės ir dantų estetinės išvaizdos tarpusavio sąveiką bei profesionalaus dantų balinimo poreikį.
Medžiaga ir metodai: tyrimui naudota anoniminė anketa, kurią sudarė trys dalys: PIDAQ (Psychosocial Impact of Dental Aesthetics Questionnaire), klausimai apie respondentų požiūrį į savo dantis, M. Rosenberg’o savivertės skalė. Kuo didesnė PIDAQ suma, tuo didesnė šypsenos įtaka psichosocialinei būklei. Kuo didesnė Rosenberg’o skalės reikšmė - tuo aukštesnė respondento savivertė. Apklausti LSMU besimokantys jaunuoliai iki 29 m. Duomenys apdoroti ,,IBM SPSS 22.00‘‘ ir „Microsoft Excel 2016“ programomis. Gauti rezultatai statistiškai reikšmingais laikomi, kai jų patikimumo lygmuo ≤ 0,05.
Rezultatai: dalyvavo 413 respondentų, iš jų 90,8% moterys ir 9,2% vyrų. Savivertės vidurkis – 19,12±6,18. Nustatyta, kad 217 (52,5) respondentų turi žemą savivertę ir 196 (47,5) - aukštą savivertę. PIDAQ vidurkis - 35,11±21,01. Respondentams šypsenos estetika daro žemą įtaką jų psichosocialinei būsenai. Tas pats pasakytina apie pasitikėjimą savo dantų būkle - 12,61±6,51, psichologinę įtaką - 10,52±6,74, socialinę įtaką - 7,99±7,17 ir dantų estetikos svarbą - 3,99±3,88. Šypsenos estetikos psichosocialinė įtaka yra vienoda abiejose lyties ir amžiaus grupėse (p>0,05). Daugumai respondentų nepatinka jų dantų spalva ir pritarė, jog labiau pasitikėtų savimi, jei turėtų baltesnę šypseną, bei išreiškė planus ateityje balintis dantis, bet savivertės grupėse skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05). Išvados: Tyrimo metu nenustatyta statistiškai reikšmingų ryšių tarp savivertės ir dantų estetinės išvaizdos (p>0,05).
Raktiniai žodžiai: self concept, self esteem, tooth bleaching, tooth whitening, social impact, social change.
10 Evaluation of - possible association between self-esteem and dental aesthetics and the need for
professional teeth whitening among young people. SUMMARY
Oral health is an integral part of general health that can affect self-esteem levels [1]. Social relationships between young people are directly dependent on physical attractiveness [2], so aesthetic changes can have a direct impact on self-esteem and quality of life [3].
Aim of the work. To analyze Evaluation of - possible association between self-esteem and dental aesthetics and the need for professional teeth whitening among young people.
Materials and methods: Anonymous questionnaire was used for the study, which consisted of three parts: PIDAQ (Psychosocial Impact of Dental Aesthetics Questionnaire), questions about respondents' attitudes towards their teeth, M. Rosenberg self – esteem scale. The higher the PIDAQ value, the greater the influence of the smile on the psychosocial state. The higher the M. Rosenberg value, the higher the respondent’s self-esteem. Young people up to 29 years old studying in LSMU were interviewed. Only the results obtained with the confidence level of ≤ 0.05 were considered as statistically significant
Results: 413 respondents in a distribution of 90,8% women and 9,2% men answered the survey. Self-esteem mean value - 19,12±6,18. it was determined that 271 (52,5) respondents have low self-Self-esteem and 196 (47,5) – high self-esteem. PIDAQ mean value 35,11±21,01. The effect of a smile on the psychosocial state is of low importance. The same can be said about dental self-confidence - 12,61±6,51, psychological impact - 10,52±6,74, social impact 7,99±7,17 and the aesthetic concern - 3,99±3,88. Psychosocial impact of dental aesthetics is the same in both gender and age groups (p>0,05). Most respondents did not like the color of their teeth and agreed that they would be more confident if they had a whiter smile, and expressed plans for future whitening of teeth, but the difference in self-esteem groups is not statistically significant (p>0,05).
Conclusions. No statistically significant relationships were found between self-esteem and dental aesthetics (p>0,05).
11 SANTRUMPOS
AC – Aesthetic Concern (liet. estetikos svarba)
DIP – Dental Impact Profile (liet. dantų įtakos indeksas)
DSC – Dental Self-Confidence (liet. pasitikėjimas savo dantų būkle)
GOHAI – General Oral Health Assessment Index (liet. bendrasis burnos sveikatos vertinimo indeksas HRQoL – Health-related quality of life (liet. gyvenimo kokybė, susijusi su sveikata)
OHIP – Oral Health Impact Profile (liet. burnos sveikatos įtakos indeksas)
OHRQoL, OH-Qol – Oral Health – Related Quality of Life (liet. gyvenimo kokybė, susijusi su burnos sveikata)
OIDP – Oral Impact on Daily Performace (liet. burnos sveikata kasdieniniame gyvenime)
OQLQ – Orthognathic Quality of Life Questionnaire (liet. klausimynas „Sąkandžio įtaka gyvenimo kokybei“
PI – Psychological Impact (liet. psichologinė įtaka)
PIDAQ – Psychosocial Impact of Dental Aesthetics Questionnaire (liet. klausimynas „Šypsenos estetikos svarba psichosocialinei būklei“)
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija QoL – Quality of life (liet. gyvenimo kokybė)
RDA - radioactive dentin abrasion arba relative dentin abrasivity (liet. santykinis dentino abrazyvumas) RSE – Rosenberg Self-Esteem Scale (liet. Rosenbergo savivertės skalė)
SI – Social Impact (liet. socialinė įtaka)
SvSNT – Savęs vertinimo sistemos netiesioginis tyrimas
Statistinių rodiklių žymėjimas: ∆ – imties paklaidos dydis n – imties dydis
N – populiacijos dydis
12
ĮVADAS
Temos aktualumas. Lietuvoje jaunuoliais laikomi 14-29 metų asmenys, tačiau Europoje šis amžius varijuoja priklausomai nuo nacionalinio konteksto, socialinio ir ekonominio visuomenės vystymosi ir kitų veiksnių [4]. Savivertė yra daugiau psichologinė koncepcija. Asmens sveikata kartu su kitais veiksniais vaidina svarbų vaidmenį, kuriant savivertės dimensiją. Burnos sveikata yra neatskiriama bendrosios sveikatos dalis, kuri gali turėti įtakos savivertės lygiui [1]. Bendri dantų sutrikimai, tokie kaip dantų trauma, dantų praradimas ir negydomi pažeidimai, gali paveikti savivertę ir taip paveikti gyvenimo kokybę. Burnos sveikata turi didelį poveikį žmonių bendrai sveikatai ir gerovei. Pripažįstama, kad jaunuolių burnos sveikata turi išskirtinių poreikių dėl padidėjusios trauminių sužalojimų rizikos, padidėjusio estetikos poreikio [5].
Problematika. Tarp jaunuolių socialiniai santykiai tiesiogiai priklauso nuo fizinio patrauklumo [2], todėl estetiniai pokyčiai gali turėti tiesioginės įtakos savivertei ir gyvenimo kokybei [3]. Tačiau yra labai nedaug tyrimų atlikta, kurie suteikia įrodymų, kad savivertė yra sustiprinta po profesionalaus dantų balinimo [6]. Kadangi jaunystė yra pagrindas tolesniems gyvenimo sprendimams, tokiu būdu šiuo tyrimu siekiama įvertinti jaunuolių dantų estetinės išvaizdos sąveiką su savivertės požiūriu, bei profesionalaus dantų balinimo poreikiu.
Mokslinis ištirtumas. Dantų sutrikimų poveikį paauglių savivertės lygiui tyrė P. Kaur ir kiti (2017) [5]. Dantų balinimo poveikį gyvenimo kokybės pokyčiams tyrė P. Kovacevic ir kiti (2020) [6]. Dantų balinimo koncepciją tyrė M. Epple ir kiti. (2019) [7].
Hipotezė. Jaunuolių savivertės lygis įtakoja jaunuolių požiūrį apie jų dantų estetitinę išvaizdą ir poreikį balintis dantis.
Tikslas. Išanalizuoti jaunuolių savivertės ir dantų estetinės išvaizdos tarpusavio sąveiką bei profesionalaus dantų balinimo poreikį.
Tikslui pasiekti keliami uždaviniai:
1. Įvertinti ir nustatyti ar yra ryšys tarp jaunuolių amžiaus ir savivertės. 2. Įvertinti jaunuolių šypsenos estetikos įtaką jų psichosocialinei būsenai. 3. Ivertinti ir nustatyti jaunuolių dantų būklės poveikį savivertei.
4. Įvertinti ir nustatyti jaunuolių poreikį balintis dantis, žinias apie neigiamą balinimo poveikį bei ar yra ryšys tarp dantų balinimo poreikio ir savivertės.
13 5. Įvertinti ar yra jaunuolių tarpe savivertės ir dantų estetinės išvaizdos sąsaja.
Tyrimo metodai:
Mokslinės literatūros lyginamoji analizė;
Kiekybinis tyrimas. Anketa. (PIDAQ klausimynas; M. Rosenberg’o skalė) Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas ir pagrindinės dalys – literatūros analizė, metodika, rezultatų analizė bei rezultatų aptarimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, praktinės rekomendacijos, naudota mokslinė literatūra, bei tyrimą papildantys priedai.
Teorinėje darbo dalyje atskleista jaunuolių savivertės bei dantų estetinės išvaizdos tarpusavio sąsajos bei profesionalaus dantų balinimo poreikio teoriniai aspektai. Išanalizuota jaunuolių savivertės sąvoka, aptartas dantų estetinės išvaizdos vertinimas, profesionalaus dantų balinimo koncepcija.
Metodinėje dalyje nustatytas tinkamiausias metodas tyrimo atlikimui. Pasirinktas kiekybinis tyrimas, atlikta jaunuolių apklausa pagal PIDAQ klausimyną, Rosenbergo skalę.
Rezultatų dalyje išanalizuoti rezultatai.
14
1. JAUNUOLIŲ SAVIVERTĖS IR DANTŲ ESTETINĖS IŠVAIZDOS
TARPUSAVIO SĄVEIKOS BEI PROFESIONALAUS DANTŲ BALINIMO
POREIKIO TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Savivertės samprata
Savivertė yra viena iš socialinės psichologijos pagrindinių konstrukcijų [8]. Savivertės terminui psichologijos moksle vartojami savęs vertinimo, savigarbos, savimonės, savivaizdžio, pasitikėjimo savimi ir kt. terminai. Užsienio literatūroje, autoriai vartoja sąvokas feeling, esteem, confidence, evaluation, respect, image, love, concept, apprisal, self-assessment, self-attitude, self-rating, self-judgement, self ir pan. Psichologijos žodynas savęs vertinimą įvardina kaip „asmens savęs, galimybių, savybių bei padėties tarp kitų vertinimą", savivertės lygis priklauso nuo asmens veiklos rezultatų, lyginant su kito asmens pasiekimais [9;10]. Taigi, vertinimas psichosocialiniu aspektu – tai savęs, galimybių bei savybių palyginimas su kitų asmenų bei užimamos psichosocialinės padėties vertinimas. Toks vertinimas lemia tarpasmeninių santykių pobūdį: pasitikėjimą savimi bendraujant, reakcijas į savo ir aplinkinių asmenų sėkmę ar nesėkmę ir į ypač aplinkinių asmenų pritarimą ar kritiką, pvz. tėvų, draugų. Pagrindiniai savivertės proceso šaltiniai - vidinis laimėjimo jausmas bei aplinkinių pripažinimas [11].
Autorės B. Balsevičienė ir L. Šinkariova (2010) savivertę (angl. self-esteem) apibrėžia, kaip asmens nuomonę apie save patį ir kiek laiko save vertingu, lyginant su kitais asmenimis [12]. Pabrėžiama, kad savivertė, ar dar kitaip apibrėžiama savigarba, gali būti tiek pozityvi, tiek negatyvi.
Žemos savivertės požymiai [13]:
Pasitikėjimo stoka. Asmenys, kurių savivertės lygis žemas, pasižymi nepasitikėjimu savimi, bejėgiškumo jausmu, nepasitikint savimi sunkiau užmegzti santykius su aplinkiniais, nepasitikėjimą savimi parodo ir laikysena, apsauginiai kūno kalbos ženklai.
Baimė išreikšti savo mintis. Menkai save vertinantys asmenys dažnai bijo išreikšti savo mintis, ką tuo metu galvoja, išsakyti savo nuomonę. Su tokio tipo asmenimis yra sunkiau bendrauti, bijodamas išreikšti savo mintis žmogus dažnai sutinka su kito nuomone.
Savęs nuvertinimas. Tai dažnas menkos savivertės požymis. Save nuvertinantys žmonės pasižymi pesimizmu.
15 Aukštos savivertės požymiai [14]:
Pasitikėjimas savo jėgomis;
Drąsa;
Komunikabilumas;
Sugebėjimas susidoroti su iššūkiais;
Atsakomybės jausmas.
Savivertė yra labai svarbus asmens būsenos pusiausvyros rodmuo, kuris įtakoja asmens nuomonę apie savę patį ir pasaulį, savo elgesį ir patiriamas bei išgyvenamas emocijas. Asmens savivertė formuojama ir lavinama visą gyvenimą. Savivertės problema, žema jaunuolio savivertė, gali įtakoti depresiškumą. Depresija laikomas tam tikras nuotaikos būsenų intensyvumas, pasireiškiantis pesimizmu, liūdesiu, aktyvumo sumažėjimu. Taip pat žmogus, turintis žemą savivertę patiria daugiau problemų tarpasmeniniuose santykiuose: siekia pritarimo, nori įtikti, gali vengti artumo ar siekti išskirtinumo [11].
Tyrimais (Lu ir kiti) nustatyta, jog suvokiama fizinė išvaizda, savivertė ir pasitenkinimas gyvenimu teigiamai koreliuoja tarpusavyje [15].
Pastebėtina, kad vertinant save svarbu jausmų reikšmingumas, asmeninis saugumas, asmenybės vientisumo principas. Išskirtos dimensijos, nusakančios kriterijus savivertės vertinimui: aplaidumas, uždarumas, paklusnumas, emocinis nestabilumas, pažiūros [14].
Autoriai J.A. McMullin ir J. Cairney tyrė savivertės, amžiaus, klasės ir lyties sąsajas ir nustatė, kad vyresnio amžiaus grupei priklausančių vyrų ir moterų savivertė yra žemesnė, nei jaunesnių asmenų. Be to, visose amžiaus grupėse moterų savivertė yra žemesnė nei vyrų. Socialinė klasė neturi įtakos jaunų vyrų ar moterų savivertės lygiui, tačiau daro įtaką vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Nuo vidutinio amžiaus socialinių klasių savivertė skiriasi, todėl vyrai ir moterys iš žemesnės socialinės klasės patiria žemiausią savivertės lygį [16].
Savivertės ir fizinės išvaizdos vertinimas yra tarpusavyje susijęs. Tyrimais nustatyta, kad jaunuoliai, turintys antsvorio ar nutukę, labiau neigiamai vertina savo išvaizdą ir kūną, o šis neigiamas suvokimas gali sukelti bandymus rūkyti cigaretes. Rūkymas gali būti naudojamas susidoroti su žemu savęs vertinimu, antsvoriui ar nutukimui valdyti ar dėl kitų psichologinių priežasčių [17].
Apibendrintai galima teigti, kad savivertė, tai savęs, savo galimybių ir savybių palyginimas ir vertinimas su kitų žmonių psichosocialine padėtimi. Pastebėtina, kad vertinant save svarbu jausmų reikšmingumas, asmeninis saugumas, asmenybės vientisumo principas.
16 1.2. Savivertės vertinimo instrumentai ir metodai
Savivertės vertinimui naudojamos pagrindinės trys savęs įvertinimo metodikos: tiesioginio, netiesioginio bei psichosemantinio tipo. Kaip pavyzdys, tiesioginiai metodai vadovaujasi tiriamojo pateikta informacija. Minėtų metodų privalumas – paprastumas, tačiau pasitaiko atvejų kai vertinamo asmens informacija gali būti iškreipiama. Šio tipo metodikoms priklauso tokie metodai kaip tiriamojo asmens savybių rangavimas, poliarinius profilius analizuojantis Dembo-Rubenštein metodas, V. Stolino vertinimo skalė, M. H. Kuhn testas, vertinantis 20 teiginių apie save. Tiesioginių metodų grupei yra priskiriamas vienas populiariausių Lietuvoje laikomas M. Rosenbergo savigarbos nustatymo skalė [18].
Rosenbergo savivertės skalė buvo plačiai naudojama visose psichologijos srityse vertinant visuotinę savivertę (Rosenberg, 1965, 1979). Beveik nuo pat pradžių buvo diskutuojama dėl skalės konstrukcijos pagrįstumo, o ypač dėl faktorių struktūros [19, 20]. Skalė susideda iš 10 elementų, 5 išreikšti teigiamais teiginiais ir 5 neigiamais teiginiais. Rosenbergo skalė paprastai vertinama kaip Likerto skalė. Tiriamieji gali atsakyti pažymėdami vieną iš keturių galimų atsakymų: visiškai sutinku, sutinku, nesutinku ir visiškai nesutinku [21].
Netiesioginiams metodams yra priskiriami tokie metodai kaip F. Hoppe „pretenzijų lygis, savęs vertinimo sistemos netiesioginis tyrimas, dar kitaip vadinamas SvSNT bei projekciniai metodai. Naudojant šiuos metodus yra pateikiami savęs vertinimo ypatumai, tačiau vertinimo rezultatuose nėra socialinio pasireiškimo [22].
Dažniausiai naudojami psichosemantiniai savęs vertinimo metodai yra repertuarinių gardelių technika bei semantinio diferencijavimo skalės [22].
Dažniausiai savivertės vertinimas atliekamas pasirenkant tokias metodikas kaip Dembo-Rubenštein, tiriamojo asmenes savybių rangavimas, F. Hoppe bei M. Rosenberg savigarbos skalė. Lietuvoje atliekamuose tyrimos dažniausiai yra naudojama M. Rosenberg savivertės skalė.
1.3. Dantų estetinės išvaizdos vertinimas
Šypsena ir dantų estetinė išvaizda yra svarbūs bruožai, kurie lemia veido patrauklumą. Atliktais tyrimais įrodyta, kad veidas yra labai svarbus vertinant asmens išvaizdos patrauklumą, kad burna lemia veido grožį nurodė trečdalis respondentų [23]. Nauji tyrimai pagrįsti metodikomis, kuriose vyrauja nuotraukų manipuliacijos, kuriomis vertinama dantų estetikos svarba socialiniam vertinimui.
17 Naudojamos to paties žmogaus nuotraukos, tik programomis keičiama šypsena [24]. Nustatytas ryšys tarp dantų karieso ir sumažėjusio bendro fizinio patrauklumo. Taip pat nuotraukos, kuriose dantys kompiuterinių programų pagalba buvo pateikti baltesni, vertintos daugiau teigiamai [25].
Pastebėtina, kad daug mokslinių diskusijų kelia dantenų matomumas besišypsant. Viršutinė šypsenos linija su žymiu dantenų matomumu vertinama kaip estetikos problema daugiau vyrams, nes jiems būdinga turėti žemesnę šypsenos liniją [26; 27].
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šypsenos patrauklumą yra dantų padėtis dantų lanke, dantų simetriškumas bei dantų spalva [23]. Aliekant asmens šypsenos estetikos vertinimą, nustatyta, kad viršutiniai priekiniai keturi dantys yra svarbiausi [25; 28]. Įprastai svarbūs veido išvaizdos vertinimui požymiai tokie kaip dantų plotis, dantų formos neatitikimai, kuomet yra nedideli nukrypimai nuo simetrijos ar standartų, neturi didelės įtakos asmens šypsenos estetikos suvokimui [28]. Tyrimais nustatyta, kad dantys, dantų matomumas ir viršutinės lūpos padėtis buvo kritiniai veiksniai, leidžiantys suvokti šypsenos patrauklumą (socialinė dimensija). Dantų spalva ir dantenų atvaizdavimas buvo kritiniai veiksniai, patenkinantys šypsenos išvaizdą (individualus matmuo). Dalyviai, šypsodamiesi su dantenų matomumu (nuo dviejų iki keturių milimetrų), savo šypsenos liniją suvokė kaip estetiškiausią. Šypsenos su neproporcingu dantenų matomumu buvo vertinamos neigiamai ir koreliuodavo su asmenybės neurotizmo ypatumais ir saviverte [29].
Tyrimais nustatyta, kad dauguma respondentų yra nepatenkinti savo dantų spalva, taip pat 38% respondentų norėtų dantų spalvą pakeisti [28].
Dantų balinimas yra multi-milijoninės vertės industrija. Nepaisant to, kad tai yra „natūralios“ dantų spalvos diapazonas, daugelis dažniausiai nepatenkinti savo dantų spalva, pavyzdžiui, maždaug 34% suaugusiųjų amerikiečių yra nepatenkinti savo dabartine dantų spalva. Oficialiais duomenimis 2006 m. odontologijos sektorius iš dantų balinimo ir laminačių procedūrų uždirbo maždaug 371,9 mln. USD, kai tuo tarpu iš kitų procedūrų 138,8 mln. USD. Amerikos kosmetinės odontologijos akademija (AACD) praneša, kad dantų balinimo pramonė 1996–2000 m. išaugo daugiau nei 300%. 2001 m. išleidus nereceptinį („OTC“) produktą „CrestWhitestrips®“, kasmet jo parduota už 225 mln. USD. 2011 m. AACD vykdytoje apklausoje „baltesni ir šviesesni dantys“ buvo pažymėtas kaip dažniausiai pasitaikantis atsakymas į klausimą „ką norėtumėte patobulinti savo šypsenoje?“ [30].
Fizinė išvaizda daro didelę įtaką žmonių gyvenimams, o veido estetika gali vaidinti svarbų vaidmenį, ypač kalbant apie socialinę sąveiką. Todėl tokių savybių kaip dantų spalva, forma, dydis, padėtis ir ekspozicija suvokimas gali tapti psichosocialiai svarbu, neatsižvelgiant į tai, ar yra
18 reikšmingas funkcinis, ar estetinis sutrikimas [31]. Grožio priežiūros intervencijos gali sumažinti nerimą ir pagerinti gyvenimo kokybę (QoL), kūno įvaizdį ir savivertę [31].
Socialinių medijų platformose randama įvairaus tipo reklamos, kurios naudojamos skleisti dezinformacijai ar klaidinančią informaciją teigti kaip tikrus mokslu pagrįstus faktus. Odontologijos srityje taip pat padaugėjo klaidinančių naujienų (angl. fake news), tokių kaip saugūs balinimo produktai naudoti namuose ir stiprinantys dantis. Tokių ir panašaus tipo naujienų gausu video platformoje „YouTube“ ir kitose socialinėse medijose. Moksliniais tyrimais pagrįsta odontologija nepateikia visų atsakymų, todėl pacientai ieško ir dažnai randa nepatvirtintos informacijos. Yra prieinamų įrankių, kurie gali būti naudojami tokios informacijos tikslumui patikrinti ir padėti sumažinti klaidinančių naujienų įtaką. Idealus būdas kovoti su klaidinančios informacijos įtaka yra suteikti žmonėms galimybę skelbti ir sukurti „tikrų žinių“ aplinką [32].
Apibendrintai galima teigti, kad šypsena ir dantų estetinė išvaizda yra svarbūs bruožai, kurie lemia veido patrauklumą. Nuotraukose, kuriose dantys kompiuterinių programų pagalba padaryti baltesni, vertintos daugiau teigiamai. Pagrindinis veiksnys, lemiantis šypsenos patrauklumą yra dantų padėtis, dantų simetriškumas ir dantų spalva.
1.4. Dantų estetinės išvaizdos vertinimo instrumentai
Psichosocialinis dantų estetikos klausimyno (PIDAQ) poveikis yra labai vertinga informacija apie su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės aspektus (OHRQoL). Ši savęs vertinimo priemonė buvo sukurta siekiant įvertinti psichosocialinį dantų estetikos poveikį jaunuoliams.
2006 metais sudarytas klausimynas PIDAQ, kuris sukurtas ortodontijos specialistų, bendradarbiaujant su psichologais. Klausimynas apima estetikos svarbą, savivertę, psichologinę ir socialinę įtaką bei apibūdina šypsenos svarbą psichosocialinei jaunuolio būklei [33]. PIDAQ klausimynas taikytas skirtingose šalyse - Turkijoje, Italijoje, Maroke,Malaizijoje, kt. [34,35].
Dauguma klausimynų, įskaitant PIDAQ, buvo sukurti anglakalbėse šalyse ir parašyti angliškai. Kai jie naudojami kitose šalyse, juos reikia tinkamai išversti ir pritaikyti, atsižvelgiant į kultūrinius ir socialinius naujojo regiono, kuriame jie bus naudojami, aspektus, išsaugant jų psichometrines savybes [36].
PIDAQ yra psichometrinis prietaisas, kuriame yra 23 elementai. Struktūriškai jį sudaro keturios subskalės, viena teigiama ir trys neigiamos, kurios atstovauja 4 sritims: estetinis rūpestis (AC; 3 elementai), psichologinis poveikis (PI; 6 elementai), socialinis poveikis (SI; 8 elementai) ir
19 pasitikėjimas dėl dantų (DSC; 6 elementai). Kiekvienam elementui naudojama penkių balų Likerto skalė, svyruojanti nuo 0 (be dantų estetikos poveikio QoL) iki 4 (maksimalus dantų estetikos poveikis). Atsakymo variantai yra tokie: 0 = visai ne; 1 = šiek tiek; 2 = vidutiniškai; 3 = stipriai; ir 4 = labai stipriai [37].
Savivertei, gyvenimo kokybei bei burnos sveikatos sąsajoms nustatyti naudojami pagrindiniai instrumentai: OHIP (Oral Health Impact Profile), DIP (Dental Impact Profile), OIDP (Oral Impacts on Daily Performace), OQLQ (Orthognathic Quality of Life Questionnaire) ir t.t [38]. Be PIDAQ dantų estetika gali būti vertinama metodais, kaip GOHAI, OHIP, OIDP, OH-Qol aprašas [39].
GOHAI. Bendrasis burnos sveikatos vertinimo indeksas (GOHAI “General Oral Health Assessment Index”). GOHAI sukūrė Atchison ir Dolan 1990 m. [39], klinikinių ar epidemiologinių tyrimų metu buvo plačiai naudojamas vertinant burnos sveikatą. Šis klausimynas, patvirtintas iš pradžių JAV, vėliau išverstas į prancūzų kalbą [9]. GOHAI vertina savęs suvokiamą burnos sveikatą pateikdamas 12 klausimų, nagrinėjančių dantų ligų skausmą, diskomfortą, disfunkcijas ir psichosocialinį poveikį [40].
OHIP. Iš pradžių OHIP sudarė 49 klausimai, tačiau dėl nepatogaus naudojimo sukurta trumpesnė, 14 klausimų, versija – OHIP-14, galiausiai liko tik 5 klausimai, skirti išsiaiškinti ar burnos sveikata susijusi su psichosocialinėmis aplinkybėmis [41].
Poveikio burnos sveikatai indeksas (OHIP-14) yra 14 elementų klausimynas, skirtas įvertinti funkcinį apribojimą, diskomfortą ar negalią, priskiriamas burnos ertmės būklėms. OHIP-14 gautas iš originalios išplėstinės versijos iš 49 straipsnių, remiantis teoriniu modeliu, kurį sukūrė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) [42], ir pritaikyta burnos sveikatai - Locker (1988) [43]. Šiame modelyje burnos ertmės ligos padariniai yra hierarchiškai susijusę nuo biologinio lygio (sutrikimo) iki elgesio lygio (funkcinis apribojimas, diskomfortas ir negalia) ir galiausiai socialinio lygio (kliūtis). OHIP-14, nepaisant trumpo klausimyno yra patikimas; jautrus pokyčiams (14-15); ir turi tinkamą tarpkultūrinį nuoseklumą [44].
OIDP. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės (OHRQoL) priemonės vaidina svarbų vaidmenį suprantant subjektyvią paciento patirtį burnos sveikatos priežiūros srityje. „Oral Impacts on Daily Performance“ (OIDP) skalė yra patvirtinta „OHRQoL“ priemonė, kuri matuoja poveikį ir mastą, kuriuo asmens burnos sveikata gali pakenkti kasdieninei asmens veiklai. Jis paprastai naudojamas palengvinant burnos sveikatos paslaugų planavimą [44].
HRQoL. HRQoL įvertinimas pacientui atspindi ligos ir vėlesnio jos gydymo poveikį paciento savijautai. Viename iš esamų apibrėžimų HRQoL laikomas „subjektyviu sveikatos būklės, sveikatos
20 priežiūros ir sveikatos skatinimo įtakos asmens gebėjimui palaikyti tokį funkcionavimo lygį, kuris leidžia jam atlikti svarbią veiklą ir įtakojančią bendrą gerovę, įvertinimu“. Arba, „tai, kiek keičiasi gyvenimo trukmei priskiriama vertė, atsižvelgiant į fizinių, psichologinių, socialinių ir mažėjančių galimybių apribojimų suvokimą dėl ligos vertės, jos pasekmės, gydymas ir (arba) ar sveikatos politika“. Jis taip pat buvo suprantamas kaip „subjektyvus suvokimas, kuriam įtakos turi dabartinė sveikatos būklė, gebėjimas atlikti asmeniui svarbią veiklą“. Šiam vertinimui buvo pasiūlyta, kad svarbiausios HRQoL dimensijos yra: socialinis, fizinis ir kognityvinis funkcionavimas, mobilumas, asmens priežiūra ir emocinė gerovė [45].
Apibendrintai galima teigti, kad dantų estetika gali būti vertinama metodais, kaip GOHAI, OHIP, OIDP, OH-Qol aprašu, PIDAQ. PIDAQ testavimas pasirinktas ir šiame darbe.
1.5. Profesionalaus dantų balinimo būdai, charakteristikos
Šiuolaikinė odontologija, su pažangiomis inovacijomis, gali pasiūlyti saugių dantų balinimo būdų. Dantų balinimas – kosmetinė dantų gydymo procedūra, norint turėti šviesesnio atspalvio dantis [46;47]. Įprastai dantų balinimui naudojamas vandenilio peroksidas. Dantų balinimui išbandytos įvairios medžiagos, bet daugiausiai mokslinėje literatūroje pastebimas balinimas vandenilio peroksidu arba karbamido peroksidu (silpna vandenilio peroksido forma) [48].
Profesionalūs dantų balinimo būdai: II. Dantų cheminis balinimas;
III. Balinimas „Zoom“ tirpalu ir „Zoom“ lempa; IV. Balinimas kapomis;
V. Balinimas lazeriu.
Cheminis dantų balinimas. Dantų balinimas tai oksidacijos – redukcijos procesas, kai oksiduojančios medžiagos – laisvieji radikalai, su lengvai besiredukuojančiais nesuporuotais elektronais – įsiskverbia į medžiagą. Balinant dantis, kaip oksiduojanti medžiaga įprastai naudojamas vandenilio peroksidas, kuris suskyla į laisvuosius radikalus – HO2 (hidroperoksilą) ir O2 (deguonį).
Radikalai yra aktyvūs, gali laisvai judėti tarp mikroskopinių danties emalio gijų, įsiskverbti į dentiną,stambiamolekulinius pigmentų junginius skaidant į mažesnius, mažiau šviesą atspindinčius junginius [49].
Dantų balinimas yra procesas, pašviesinantis danties spalvą. Balinimas gali būti atliekamas fiziškai pašalinus dėmę arba atliekant cheminę reakciją, kad pašviesėtų danties spalva. Balinimas čia
21 apibrėžiamas kaip cheminis chromogenų skilimas. Veiklioji medžiaga daugumoje balinimo produktų yra vandenilio peroksidas (H2O2), tiekiamas kaip vandenilio peroksidas arba karbamido peroksidas.
Karbamido peroksidas yra stabilus kompleksas, kuris susilieja su vandeniu ir išskiria vandenilio peroksidą. Kadangi karbamido peroksidas išskiria vandenilio peroksidą, daugelio dantų balinimo metodų balinančioji medžiaga yra vandenilio peroksidas [50,51].
Dantų balinimas UV spinduliais. Zoom sistema. Pristatoma kaip viena efektyviausių dantų balinimo procedūrų, kurios trukmė iki 1,5 valandos. Šio balinimo metu yra naudojamas 6% vandenilio peroksidas ir amorfinio kalcio fosfatas, kuris yra aktyvuojamas iki 500 nm ilgio mėlyna šviesa, o dantenos apsaugomos specialia medžiaga [52].
Viena pagrindinių sistemos „Zoom“ teigiamų savybių yra tokia kad ši procedūra tinka ir tada, kai kiti balinimo būdai esti mažiau veiksmingi, t.y. gali pašviesinti tamsias emalio dėmes, atsiradusias dėl kavos vartojimo ar rūkymo, kai pacientas turi skaidrų emalio kraštą, kuris ilgainių įgyją pilkšvą atspalvį ar dantims, pažeistiems dėl tetraciklinų vartojimo.
Zoom lempos šviesa aktyvuoja vandenilio peroksidą ir padeda jam įsiskverbti į danties paviršių. Tyrimais įrodyta, kad Zoom lempos panaudojimas padidina Zoom gelio efektyvumą 33% ir daugiau [52].
Ultra violetinius spindulius regeneruoja LED ar halogeninė šviesa. Procedūros metu gelis užtepamas ant dantų ir pakaitinamas UV spinduliais. Spinduliams veikiant peroksidas gali greičiau įsiskverbti į dantų emalį, gaunamas šviesesnis dantų atspalvis. UV spinduliai kaitresni už LED šviesos šaltinius, dėl to yra didesnė danties audinių pažeidimo tikimybė. Siekiant išvengti ar sušvelninti pažeidimų tikimybę, dantys tepami specialiu dantų emalį stiprinančiu geliu. Procedūros su UV metu naudojamos paciento saugos priemonės – akiniai, burnos mikštųjų audinių apsauga [52].
Balinimas kapomis. Atliekant dantų balinimą kapomis galima pasirinkti standartines kapas ar kapas pagal dantų antspaudus. Į kapas įdedama balinanti medžiaga 10-22% karbamido peroksidas. Šio tipo peroksidas yra vandenilio peroksidas, tačiau chemiškai suskaidytas į karbamido kristalus. Karbamido peroksidas veikia lėčiau palyginus su vandenilio peroksidu. 1% įprasto vandenilio peroksido atitinka 2,8% karbamido peroksido [53]. Kapos su balinančia medžiaga nešiojamos dieną nuo 2 iki 4 valandų, ar užsidedamos nakties metu [54,55].
Dantų balinimas lazeriu. Dantų balinimas lazeriu yra veiksminga bei pažangi dantų balinimo priemonė. Rezultatai pastebimi iš karto po procedūros. Lazerio monochrominės savybės bei speciali želė leidžia greitai, veiksmingai išbalinti dantis per vieną ar kelis kartus [56].
22 Dantų spalva nustatoma „Vita“ spalvų skale. Dantų balinimo lazeriu metu ant dantų uždedamas 25–45% vandenilio peroksidas, kuris aktyvinamas lazeriu. Lazerio spinduliai pagreitina cheminę oksidacijos reakciją ir dantys bąla greičiau [56]. Siekiant išvengti vandenilio peroksido patekimo ant dantenų, dantų kaklelių, naudojamos apsauginės medžiagos. Taip pat stebimos emalio erozijos ir pan. Po atliktos balinimo procedūros kiekvieno paciento išgauta dantų spalva yra labai individuali ir skirtinga, kadangi rezultatas priklauso nuo tokių parametrų kaip emalio storis, danties kietųjų audinių struktūros, paciento amžiaus, asmeminių įpročių, įgimtos dantų spalvos ir kt. faktorių [56].
Dantų balinimas lazeriu nerekomenduojamas pacientams, nešiojantiems dantų protezus, užklotus ar vainikėlius [56].
Autorius M. Epple (2019) teigia, kad dažniausiai naudojamos balinimo priemonės yra abrazyvai (mechaninis dėmių pašalinimas), agentai (chromoforų nusėdimo prevencija), dažikliai (skirti sukelti baltą spalvą), proteazės (baltymų skilimas), peroksidai (organinių chromoforų oksidacija) ir paviršiaus aktyviosios medžiagos (hidrofobinių junginių pašalinimas iš danties paviršiaus). Balinimas naudojant peroksidus yra veiksmingas, tačiau gali pasireikšti šalutinis poveikis, pvz., dantų jautrumas arba natūralios organinės emalio ir dentino matricos pažeidimas. Abrazyvų naudojimas balinant dantis yra ribotas dėl galimo dantų nusidėvėjimo, ypač kai naudojamos didelės RDA vertės dantų pastos. Kitų balinamųjų medžiagų poveikis in vivo dažnai būna neaiškus, nes trūksta placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų [7].
Apibendrintai galima teigti, kad profesionalus dantų balinimas gali būti atliktas dažniausiai naudojant vandenilio peroksidą arba karbamido peroksidą. Poveikiui pastiprinti naudojamos UV lempos, ar balinimas lazeriu. Dantų balinimui gali būti pritaikytos dantų kapos.
1.6. Jaunuolių savivertės ir dantų estetinės išvaizdos sąsajos, bei dantų balinimo poreikis
Jaunuolių savivertės vertinimas ir dantų estetinės išvaizdos ryšys įrodytas tyrimais [57, 58]. Ryšys tarp dantų estetinės išvaizdos ir burnos sveikatos yra specifinis. Skirtingi asmenys turi skirtingą požiūrį į burnos sveikatą ir dantų išvaizdos estetiką, todėl turi ir skirtingus poreikius. Asmuo, besirūpinantis burnos sveikata, daugiau laiko skiria burnos sveikatai, kartu daugiau dėmesio skiria ir dantų estetinei išvaizdai. Pasireiškus nepasitenkinimui šypsena, dantų padėtimi, spalva, galimi nemalonūs išgyvenimai, kurie gali demotyvuoti asmenį rūpintis burnos ertmės sveikata. Visi šie
23 faktoriai jaunuoliui gali stipriai sumažinti savivertę ir pasitikėjimą savimi. Nustatyta, kad savivertę įtakoja psichosocialinis požiūris į dantų estetiką [59].
Teigiama, kad jaunuoliui psichologiniai aspektai yra svarbūs pasirenkant gydymo planą, tačiau nėra priimta vieningo psichometrinio instrumento, kuris padėtų objektyviai įvertinti kaip dantų estetika veikia paciento poreikius. Vertinant yra daugiau atsižvelgiama į paciento patyrimą, patirtį ir gydytojo kompetencijas sudaryti pacientui gydymo planą. Estetikos įtakojamas psichosocialinis poveikis lemia paciento ne tik gyvenimo kokybę, bet ir gydymo sėkmingumą [60].
Iš pradžių savivertės, burnos sveikatos bei gyvenimo kokybės tyrimai buvo skirti asmenims, kenčiantiems nuo periodonto ligų, dantų eilių defektų, netinkamų protezų. Vėliau dėmesys buvo skiriamas vaikams bei paaugliams. 2002 metais vertinti jaunuoliai pagal OQLQ instrumentą, kuris skirtas įvertinti veido bei burnos deformacijų įtaką gyvenimo kokybei bei savivertei. OHIP-14 didesni rezultatai sietini su didesnėmis PIDAQ reikšmėmis, tai rodo, kad burnos sveikata bei dantų išvaizdos estetika lemia psichosoacialinę būklę [61]. Atlikti tyrimai naudojant PIDAQ klausimyną parodė, kad tokie veiksniai kaip pacientui šypsantis matoma per daug priekinių dantų ir dantenų, sąkandžio patalogijos, turi įtakos paciento paciento psichologinei gerovei [57].
Tiriant dantų estetikos įtaką asmens psichosocialinei būsenai, kyla diskusijų ne vien dėl tam tikrų dantų estetikos detalių svarbos, bet ir aiškinantis lyties, socio-ekonominių rodiklių svarbą. Mokslininkai teigia, kad moterims dantų estetika daro didesnę įtaka psichosocialiniam gyvenimui [62]. Teigtina, kad moterys labiau rūpinasi sveikata, burnos sveikata, veido išvaizda [63]. Tačiau kiti tyrimai parodė, kad tiek moterims, tiek vyrams vienodai svarbi šypsenos estetika [64]. Taigi, tam tikri žmogaus elgesio ypatumai, išsilavinimo lygis, psichologinės savybės gali turėti įtakos veido – dantų išvaizdos estetikos suvokimui, sveikatos būklės pasitenkinimui [65].
Teigiama, kad balinti dantis gali prireikti norint pagerinti savivertę ir pagerinti socialinį gyvenimą, tai nėra pagrindinis sveikatos priežiūros poreikis - baltesni dantys neprilygsta geresnei sveikatai [60].
Apibendrintai galima teigti, kad nustatytas ryšys tarp dantų estetinės išvaizdos ir jaunuolio savivertės. Jaunuoliui prasta dantų estetinė išvaizda gali sumažinti pasitikėjimą savimi. Savivertę labiausiai įtakoja psichosocialinis požiūris į dantų estetiką.
24
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo imties dydžio nustatymas ir eiga
Teorinėje darbo dalyje atskleista savivertės samprata, požiūris į dantų estetiką, įvardinti profesionalaus dantų balinimo būdai, aptartos jaunuolių savivertės ir dantų estetinės išvaizdos sąsajos, bei dantų balinimo poreikis.
Tyrimas skirtas įvertinti ir išsamiau apžvelgti šiandieninę situaciją Lietuvoje dėl jaunuolių požiūrio į savivertę, dantų estetinę išvaizdą bei dantų balinimo poreikį. Dėl vidinių asmenybinių psichologinių problemų, kurios nulemia žemą savivertę, žmogus renkasi balinti dantis, nors to gal visiškai nereikia; savivertę galbūt mažina visai kitokie veiksniai. Tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje neatlikta.
Pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų centro pateiktą informaciją Farmacijos, Gyvūnų mokslų, Slaugos, Visuomenės sveikatos fakultetuose lietuvių kalba studijuoja 1477 studentai iki 29 metų imtinai. Pagal Paniotto formulę apskaičiuota reikalinga imtis [66]:
𝑛 = 𝑥 ∆2 + 1 𝑁 = 1 0.052+ 1 1477 = 314 N – populiacijos dydis ∆ – imties paklaidos dydis n – imties dydis
Imtis padidinta iki 413 siekiant patikimesnio rezultato atliekant tyrimą ir motyvuojant tuo, jog dalis anketų statistinių duomenų analizės metu gali būti netinkamos vertinimui.
Tyrimo metodas – kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa. Apklausa yra plačiai paplitęs tyrimo metodas, kuris yra sąlyginai lengvas, būdingas greitas duomenų surinkimas. Sudaryta respondentų apklausai atlikti skirta tinkama anketa turi pasižymėti aiškumu, nedviprasmiškumu ir būti patikima. Tyrimo metu anketinės apklausos būdu yra užtikrinamas anonimiškumas, kas padidina tyrimo metų gautų duomenų ir rezultatų objektyvumą [66].
2021 m. vasario 9 d. gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr.: BEC – OF – 55 atlikti mokslinį tyrimą, elektroninė anketos versija buvo patalpinta internetiniame portale https://apklausa.lt (Priedas Nr. 1, Priedas Nr. 2). Anketos nuoroda buvo siunčiama el. paštu tik
25 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos, Gyvūnų mokslų, Slaugos, Visuomenės sveikatos fakultetų studentams. Tyrimas buvo organizuotas 2021m. vasario 10 – kovo 10 dienomis.
Atrinktos tinkamos naudoti anketos. Pašalintos netinkamos anketos: 1. studentų, vyresnių nei 29 m. amžiaus;
2. klaidingai užpildytos ir neatitinkančios logikos anketos.
2.2. Tyrimo etika
Empirinis tyrimas atliktas vadovaujantis etikos normomis, taikytinomis socialiniuose tyrimuose: 1. Respondentai šiame tyrime dalyvavo savanoriškai ir jiems buvo suteikta galimybė pasitraukti iš tyrimo bet kuriuo tyrimo atlikimo metu.
2. Respondentai buvo supažindinti su tyrimo tema, tikslu, rezultatų pateikimo forma. 3. Užtikrintas respondentų anonimiškumas.
4. Respondentai informuojami, kad pabaigus atlikti tyrimą, jie gali būti supažindinami su apibendrintais tyrimo rezultatais.
2.3. Tyrimo medžiagos
Pagrindinis tyrimo instrumentas yra trijų dalių klausimynas, kurį sudaro: 1. PIDAQ klausimynas (23 klausimai);
2. Bendroji dalis – sociodemografiniai rodikliai bei klausimai apie respondentų požiūrį į savo dantis (16 klausimų);
3. M. Rosenbergo savivertės klausimynas (10 klausimų);
Toliau šiame skyriuje pateikiama klausimynų analizė.
2.3.1. PIDAQ klausimynas
PIDAQ dalį sudaro 23 elementai, kurie apima veiksnius, kaip [35]: 1. Pasitikėjimas ir pasitenkinimas savo dantimis (1-7 klausimas). 2. Socialinis poveikis (8-15);
26 4. Estetinė priežiūra (21-23)
Kiekvienas PIDAQ klausimyno teiginys buvo vertinamas, kokią įtaką, t.y. teigiamą ar neigiamą, dantų estetika darė respondentams pagal taškus nuo 0 iki 4. Vertinimui naudojama 5 taškų Likerto tipo skalė, kai atsakymai - 0: visiškai nepritariu, 1: truputį pritariu, 2: nei pritariu, nei nepritariu, 3: stipriai pritariu, 4: labai stipriai pritariu. Norint apskaičiuoti rezultatus pagal šį klausimyną, kievieno respondento atveju skaičiuojama visų teiginių taškų suma. Rezultatų intervalas gali svyruoti nuo 0 iki 92 taškų.
Tikslu gauti teisingą respondentui daromos įtakos vertinimą, klausimyno dalies teiginiai apie pasitikėjimą ir pasitenkinimą savo dantų būklę, buvo vertinami ir skaičiuojami priešingai nei likusios klausimyno dalys. Kuo didesnė viso klausimyno taškų suma, tuo yra didesnė dantų estetikos daroma įtaka asmeniui [35].
PIDAQ klausimynas yra viešinamas internete anglų kalboje.
2.3.2. Anketos II dalies klausimynas
Anketos II dalį sudaro 16 klausimų. 1-2 klausimai skirti respondentų charakteristikai identifikuoti (lytis, amžius). 3 klausimu siekiama sužinoti, kaip dažnai respondentas lankosi pas specialistą. 4-8 klausimais siekiama įvertinti respondentų požiūrį į savo dantis. 9 klausimu siekiama įvertinti psichologinį pasitikėjimą dantimis. 10-16 klausimu siekiama išsiaiškinti respondentų požiūrį į dantų balinimą.
2.3.3. M. Rosenbergo savivertės skalė
Savęs vertinimo samprata yra būtina norint žinoti, kaip respondentai suvokia bei vertina save, kad galėtų interpretuoti savo elgesį. RSE (Rosenbergo savivertės anketa) yra viena iš populiariausių ir geriausiai naudojamų „savęs vertinimo“ priemonių.
Iš pradžių skalė buvo sukurta siekiant įvertinti jaunuolių savigarbos globalumą, kai savivertės ar savęs priėmimo jausmas yra paprastai laikomas standartas, pagal kurį lyginamos kitos savigarbos priemonės. Šios skalės nauda yra ta, kad ji yra trumpa, lengvai ir greitai administruojama. Skalė yra bandymas pasiekti vienmatę pasaulinės savigarbos priemonę [19;21].
Skalėje yra dešimt aspektų, kurie suskirstyti į 5 teigiamus ir 5 neigiamus teiginius, kurie vertinami naudojant keturių taškų atsaką nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku.
27 Vertinimas: VS=3, S=2, N=1; VN=0, o žvaigždute pažymėti elementai vertinami atvirkščiai, t.y. VS=0; S=1; N=2, VN=3, kur VS reiškia visiškai sutinku, S – sutinku, N – nesutinku, VN – visiškai nesutinku. Bendras rodiklis gaunamas susumavus visus atsakymus. Balų suma gali varijuoti nuo 0 iki 30 balų. Atsakymai sumuojami, kuo didesnis balas, tuo didesnis savęs vertinimas [19;21].
Norint tiriamajame darbe naudoti M. Rosenberg savivertės klausimyną, leidimas yra neprivalomas, kadangi autoriaus sutuoktinė dr. F. Rosenberg atliekamiems moksliniams tyrimams yra pateikusi sutikimą versti šią skalę ir naudoti ją savivertės nustatymui. Informaciją apie dr. F. Rosenberg sutikimą naudoti skalę moksliniams tyrimams yra pateiktas JAV Marylando universiteto internetiniame puslapyje https://socy.umd.edu/.
Rezultatų skyriuje vertinama, kaip savęs vertinimas koreliuoja su dantų estetinės išvaizdos vertinimu bei požiūriu į dantų balinimo poreikį.
Apibendrintai galima teigti, kad tyrimo metodas – kiekybinis – anketa. Tyrimo instrumentas, sudarytas pagal PIDAQ bei Rosenbergo vertinimo skales, vadovaujantis moksliniais straipsniais autorių Campos ir kitų,[64]– PIDAQ; Sarkova ir kitų [63] – Rosenbergo savivertės skalė.
2.3.4. Statistiniai tyrimo metodai
Atlikta gautų duomenų statistinė analizė naudojant ,,IBM SPSS 22.00‘‘ ir „Microsoft Excel 2016“ programos paketus. Duomenys pateikti paveikslėliuose ir lentelėse. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tiriamos statistinės hipotezės apie vidurkių dažnių skirtumus ir požymių tarpusavio priklausomumą. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Kiekybinių kintamųjų skirstiniai įvertinti naudojant Kolmogorov-Smirnov testą.
Kiekybinių kintamųjų skirstiniai netenkino normalumo sąlygos, skirtumui tarp nepriklausomų kintamųjų įvertinti taikytas neparametrinis metodas – Mann-Whitney testas. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti taikytas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Skalių vidinis patikimumas (validumas) įvertinamas Cronbach alfa koeficientu. Ryšiui tarp požymių nustatyti buvo taikytas Spearman koreliacijos koeficientas. Koreliacijų stiprumo interpretacijai remiamasi V. Čekanavičiaus, G. Murausko nurodytomis koreliacijų (r) reikšmėmis [67]:
Nuo 0,9 iki 1, 0 (nuo –0,9 iki –1) – labai stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija; Nuo 0,7 iki 0,9 (nuo –0,7 iki –0,9) – stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija; Nuo 0,5 iki 0,7 (nuo –0,5 iki –0,7) – vidutinė teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija; Nuo 0,3 iki 0,5 (nuo –0,3 iki –0,5) – silpna teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija;
28 Nuo 0,3 iki –0,3 – labai silpna koreliacija.
29
3. REZULTATAI
Patikimumas. Prieš pradedant analizuoti tyrimo duomenis buvo patikrintas Cronbach‘o alpha, kuris yra parodytas 1 ir 2 lentelėse. Pirmoje lentelėje skelbiami tyrimo metu gauti „savivertės“ patikimumo (Cronbach‘o alfa) skalės rezultatas. Antroje lentelėje skelbiami tyrimo metu gauti „PIDAQ“ skalės ir subskalių patikimumo (Cronbach‘o alfa) rezultatai.
Nustatyta gera savivertės skalės Chronbach alpha reikšmė (lentelė nr. 1).
Lentelė Nr. 1. Savivertės skalės koeficientas.
Visa savivertė
Cronbach‘o alpha 0,873
Gautos geros ir puikios Chronbach alpha reikšmės. Nustatyta stipri vidinė skalių konsistencija (lentelė nr. 2).
Lentelė Nr. 2. PIDAQ skalės ir atskirų subskalių Chronbach alpha koeficientas.
PIDAQ skalėir atskirossubskalės Cronbach‘o alpha
Visa PIDAQ skalė 0,954
Pasitikėjimas savo dantų būkle (DSC) 0,929
Socialinė įtaka (SI) 0,866
Psichologinė įtaka (PI) 0,905
Estetikos svarba (EC) 0,938
3.1. Bendrosios populiacijos imties charakteristika
Tyrime dalyvavo 413 respondentų: 375 (90,8%) moterų ir 38 (9,2%) vyrai. Respondentų amžiaus vidurkis: 21,83 metai (± 2,82), mediana – 21,00. Respondentai atsakydami į anketos klausimus, turėjo priskirti save tam tikrai amžiaus grupei. Jauniausiojo apklausos dalyvio amžius – 18 metų, vyriausiojo – 29 metai. Pagal gautus duomenis respondentai suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 18-21 m. – 229 (55,4%) ir 22-29 m. – 184 (44,6%).
30 3.2. Savivertės sąsajos su sociodemografiniais veiksniais
Savivertės skalės balų suma varijuoja nuo 1 iki 30 balų, o vidurkis – 19,12±6,18, mediana -19,00. Pagal medianą buvo sudarytos dvi savivertės respondentų grupės. Respondentai, kurių savivertė nuo 1 iki 19 balų buvo priskirti žemos savivertės grupei, o nuo 20 iki 30 balų - aukštos savivertės grupei.
Analizuojant duomenis matome, kad 217 (52,5) respondentai turi žemą savivertę ir 196 (47,5) turi aukštą savivertę (lentelė nr. 3).
Lentelė Nr. 3. Savivertės grupių aprašomoji statistika (N=413).
Savivertės grupės Dažnis n (%)
Žema 217 (52,5)
Aukšta 196 (47,5)
Palyginus tiriamųjų pasiskirstymą savivertės grupėse pagal sociodemografinius kriterijus, buvo nustatyta, kad tiriamųjų lytis turėjo statistinę reikšmę (p<0,05). Dviejose savivertės grupėse ((204 (54,4); 171 (45,6)) moterų savivertė yra aukštesne lyginant su vyrų. Amžiaus grupėse tiriamųjų savivertė statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (lentelės nr. 4-5).
Lentelė Nr. 4. Savivertės grupių pasiskirstymas pagal lytį (N=413).
Savivertės grupės Lytis χ2 df p
Moterys n (%) Vyrai n (%)
Žema 204 (54,4) 13 (34,2) 5,640 1 0,018
Aukšta 171 (45,6) 25 (65,8)
χ2-chi-kvadrato kriterijus, df – laisvės laipsnių skaičius, p reikšmė.
Lentelė Nr. 5. Savivertės grupių pasiskirstymas pagal amžių (N=413).
Savivertės grupės Amžius χ2 df p
18-21 m. n (%) 22-29 m. n (%) Žema 126 (55,0) 91 (49,5) 1,267 1 0,260 Aukšta 103 (45,0) 93 (50,5)
31 3.3. Dantų estetinės išvaizdos sąsajos su sociodemografiniais veiksniais
Atlikus statistinę duomenų analizę apskaičiuota, kad PIDAQ taškų suma varijuoja nuo 0 iki 92, o vidurkis - 35,11±21,01. Remiantis bendrais rezultatais, galima teigti, kad respondentams šypsenos estetika daro žemą įtaką jų psichosocialinei būsenai. Tą patį galima pasakyti ir apie pasitikėjimą savo dantų būkle DSC - 12,61±6,51, psichologinę įtaką PI - 10,52±6,74, socialinę įtaką SI - 7,99±7,17 ir dantų estetikos svarbą EC - 3,99±3,88 (lentelė nr. 6).
Lentelė Nr. 6. PIDAQ skalės ir atskirų subskalių aprašomoji statistika (N=413).
PIDAQ skalėir atskirossubskalės Vidurkis ±
st. nuokrypis
Minimumas Maximumas
Visa PIDAQ skalė 35,11±21,01 0 92
Pasitikėjimas savo dantų būkle (DSC) 12,61±6,51 0 24
Socialinė įtaka (SI) 7,99±7,17 0 32
Psichologinė įtaka (PI) 10,52±6,74 0 24
Estetikos svarba (EC) 3,99±3,88 0 12
Analizuojant detaliau, po atliktų nepriklausomų imčių palyginimo testo pastebėta, jog šypsenos estetikos psichosocialinė įtaka yra vienoda abiejose lyties ir amžiaus grupėse (p>0,05). Pastebėta, kad moterims dantų išvaizda turi didesnę reikšmę jų psichologinei būsenai (10,61±6,80), bet šis polinkis nėra statistiškai patikimas. Vyrams dantų išvaizda turi didesnę reikšmę socialiniam gyvenimui (8,68±7,04) ir dantų estetikos svarbai (4,32±3,58), bet šis polinkis nėra statistiškai patikimas. 22-29 m. respondentai yra linkę geriau vertinti savo šypsenos estetiką. Dantų išvaizda turi didesnę reikšmę jų socialiniam gyvenimui (8,40±7,33), bet šis polinkis nėra statistiškai patikimas.18-21 m. respondentams dantų išvaizda turi didesnę reikšmę jų psichologinei būsenai (10,67±6,90) ir dantų estetikos svarbai (4,06±3,95), bet šis polinkis nėra statistiškai patikimas (lentelė nr. 7-8).
Lentelė Nr. 7. Dantų estetinės išvaizdos pasiskirstymas pagal lytį(N=413).
PIDAQ skalė Lytis
Mann-Whitney U
p
Moterys Vyrai
Pasitikėjimas savo dantų būkle (DSC) 12,77±6,54 11,03±6,01 5956,000 0,095
32
Psichologinė įtaka (PI) 10,61±6,80 9,63±6,12 6586,000 0,442
Estetikos svarba (EC) 3,96±3,91 4,32±3,58 6572,500 0,420
Mann-Whitney t testas dviem nepriklausomoms imtims,p reikšmė.
Lentelė Nr. 8. Dantų estetinės išvaizdos pasiskirstymas pagal lytį (N=413).
PIDAQ skalė Amžius
Mann-Whitney U p 18-21 m. 22-29 m. Vidurkis ± st. nuokrypis Vidurkis ± st. nuokrypis
Pasitikėjimas savo dantų būkle (DSC) 12,55±6,47 12,69±6,56 20732,000 0,780
Socialinė įtaka (SI) 7,66±7,04 8,40±7,33 19778,000 0,283
Psichologinė įtaka (PI) 10,67±6,90 10,33±6,55 20578,000 0,684
Estetikos svarba (EC) 4,06±3,95 3,91±3,80 20660,000 0,729
Mann-Whitney t testas dviem nepriklausomoms imtims,p reikšmė.
3.4. Dantų būklės poveikis savivertei
Atlikus Chi kvadrato analizes nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp savivertės grupių ir poveikio dantų būklei (p>0,05).
Didesnė procentinė dalis respondentų rūpinimosi savo dantų išvaizda apsilankant pas specialistą kartą per pastaruosius metus, tačiau savivertės grupėse skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05) (1 pav.).
1 pav. Savivertės priklausomybė nuo rūpinimosi savo dantų išvaizda apsilankant pas specialistą dažnis per pastaruosius metus vertinimo, χ2=3,288; df=1; p=0,349.
8.8 36.9 24.9 29.5 13.3 34.7 27.6 24.5 0 5 10 15 20 25 30 35 40
Niekada Kartą Du kartus Daugiau nei du
kartus P ro ce n ta i (%) Žema Aukšta
33 Didesnei daliai respondentų nepatinka jų dantų spalva, statistiškai reikšmingo skirtumo savivertės grupėse nenustatyta (p>0,05) (2 pav.).
2 pav. Savivertės priklausomybė nuo dantų spalvos patikimo vertinimo,χ2=1,353; df=2; p=0,508.
Dauguma tiriamųjų atsakė, kad viršutiniai priekiniai dantys nėra pažeisti karieso, tačiau savivertės grupėse statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05) (3 pav.).
3 pav. Savivertės priklausomybė nuo viršutinių priekinių dantų karieso pažeidimo vertinimo, χ2=1,374; df=1; p=0,241. 33.6 57.1 9.2 31.6 55.6 12.8 0 10 20 30 40 50 60
Taip Ne Neturiu nuomonės
P ro ce n ta i (% ) Žema Aukšta 20.4 79.6 15.9 84.1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Taip Ne P ro ce n ta i (% ) Žema Aukšta
34 Didesnė procentinė dalis respondentų pažymėjo, kad viršutiniai priekiniai dantys nėra plombuoti, savivertės grupėse nerasta statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) (4 pav.).
4 pav. Savivertės priklausomybė nuo viršutinių priekinių dantų plombavimo vertinimo, χ2=0,206; df=1; p=0,650.
Didžioji dalis tiriamųjų nepritarė, kad jų viršutiniai priekiniai dantys netaisyklingos formos, skirtumas savivertės grupėse nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05) (5 pav.).
5 pav. Savivertės priklausomybė nuo viršutinių priekinių dantų netaisyklingos formos vertinimo, χ2=0,112; df=1; p=0,738. 28.6 71.4 30.6 69.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Taip Ne P ro ce n tai ( % ) Žema Aukšta 25.9 74.1 24.5 75.5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Taip Ne P ro ce n ta i (% ) Žema Aukšta
35 Taip pat daugelis respondentų pažymėjo, kad viršutiniai priekiniai dantys nėra susigrūdę, tačiau savivertės grupėse statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05) (6 pav.).
6 pav. Savivertės priklausomybė nuo viršutinių priekinių dantų susigrūdimo vertinimo, χ2=0,041; df=1; p=0,839.
Gauta, kad daugelis respondentų pritaria, jog labiau pasitikėtų savimi, jei turėtų baltesnę šypseną, bet savivertės grupėse skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05) (7 pav.).
7 pav. Savivertės priklausomybė nuo didesnio pasitikėjimo savimi turint baltesnę šypseną vertinimo, χ2=3,609; df=2; p=0,165. 17.6 82.4 16.8 83.2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Taip Ne P roc en tai (% ) Žema Aukšta 77.9 11.1 11.1 70.9 17.3 11.7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Taip Ne Neturiu nuomonės
P roc en tai (% ) Žema Aukšta
36 Dantų balinimas nebuvo atliktas beveik visiems respondentams, tačiau savivertės grupėse nerasta statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) (8 pav.).
8 pav. Savivertės priklausomybė nuo dantų balinimo atlikimo anksčiau vertinimo, χ2=1,010; df=1; p=0,315.
Tyrimas parodė, kad 378 (91,5%) respondentai nesibalino dantų nei vieno karto, 30 (7,3%) respondentų – 1-2 kartus, 5 (1,2%) respondentai – 3-4 kartus.
Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų (208 (50,4%)) žino, koks yra dantų balinimo neigiamas poveikis dantų kietiesiems audiniams, o kita beveik pusė respondentų (205(49,6%)) – nežino koks yra dantų balinimo neigiamas poveikis dantų kietiesiems audiniams.
Didesnė procentinė dalis respondentų nesidomėjo (285(69,0%)) neigiamu poveikiu dantų kietiesiems audiniams prieš atliekant dantų balinimą, savivertės grupėse skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05) (9 pav.). O likusieji 128 (31,0%) respondentai - domėjosi neigiamu poveikiu dantų kietiesiems audiniams.
8.3 91.7 11.2 88.8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Taip Ne P ro ce n tai ( % ) Žema Aukšta
37 9 pav. Savivertės priklausomybė nuo domėjimosi neigiamu poveikiu dantų kietiesiems audiniams prieš
atliekant dantų balinimą vertinimo, χ2=0,603; df=1; p=0,438.
Atsakymai parodė, kad daugelis respondentų žino, kad dantų balinimas sukelia tokius šalutinius poveikius kaip padidėjusį dantų jautrumą, danties kietųjų audinių trapumą ir dantenų pažeidimus, savivertės grupėse nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų (p>0,05) (lentelė nr.9).
Lentelė Nr. 9. Savivertės priklausomybė nuožinojimo apie dantų balinimo sukeliamus šalutinius poveikius vertinimo (N=413).
Žema n (%)
Aukšta n (%)
Padidėjęs dantų jautrumas Visiškai nepritariu 3 (1,4) 3 (1,5)
Truputį pritariu 20 (9,2) 21 (10,7)
Nei pritariu, nei nepritariu
23 (10,6) 24 (12,2)
Stipriai pritariu 88 (40,6) 75 (38,3)
Labai stipriai pritariu 88 (38,2) 73 (37,2) χ2=0,657; df=4; p=0,956
Danties kietųjų audinių trapumas Visiškai nepritariu 12 (5,5) 8 (4,1)
Truputį pritariu 27 (12,4) 26 (13,3)
Nei pritariu, nei nepritariu
71 (32,7) 58 (29,6)
Stipriai pritariu 74 (34,1) 69 (35,2)
Labai stipriai pritariu 33 (15,2) 35 (17,9) χ2=1,298; df=4; p=0,862
Dantenų pažeidimai Visiškai nepritariu 18 (8,3) 14 (7,1)
Truputį pritariu 35 (16,1) 33 (16,8) 35.8 64.2 32,0 68,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Taip Ne P ro ce n ta i (% ) Žema Aukšta
38 Nei pritariu, nei
nepritariu
82 (37,8) 80 (40,8)
Stipriai pritariu 61 (28,1) 44 (22,4)
Labai stipriai pritariu 21 (9,7) 25 (12,8) χ2=2,623; df=4; p=0,623
Poveikis dantų restauracijoms Visiškai nepritariu 23 (10,6) 11 (5,6)
Truputį pritariu 25 (11,5) 23 (11,7)
Nei pritariu, nei nepritariu
107 (49,3) 107 (54,6)
Stipriai pritariu 43 (19,8) 33 (16,8)
Labai stipriai pritariu 19 (8,8) 22 (11,2) χ2=4,799; df=4; p=0,309
Poveikis burnos gleivinei Visiškai nepritariu 26 (12,0) 15 (7,7)
Truputį pritariu 41 (18,9) 36 (18,4)
Nei pritariu, nei nepritariu
92 (42,4) 94 (48,0)
Stipriai pritariu 40 (18,4) 31 (15,8)
Labai stipriai pritariu 18 (8,3) 20 (10,2) χ2=3,485; df=4; p=0,480
χ2-chi-kvadrato kriterijus, df – laisvės laipsnių skaičius, p reikšmė.
Daugelis respondentų žino tokius dantų balinimo būdus: balinančioji dantų pastą (97,3%), juosteles (78,7%), balinimą lazeriu (65,9%), balinimą UV spinduliais (63,9%), kapas (63,2%) ir dantų pieštuką (55,4%) (10 pav.).
10 pav. Dantų balinimo būdų žinojimas (%)
97.3 78.7 55.4 29.8 63.2 65.9 63.9 32.2 18.6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Balinančioji dantų pasta Juostelės Dantų pieštukas Dantų pudra Kapos Balinimas lazeriu Balinimas UV spinduliais Rūgštinis balinimas ZOOM balinimo sistema
39 Didžioji dalis tiriamųjų planuoja ateityje balintis dantis. Taip pat daugelis tiriamųjų neturi nuomonės šio klausimu. Savivertės grupėse skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05) (11 pav.).
11 pav. Savivertės priklausomybė nuo planų ateityje balinti dantis vertinimo, χ2=0,394; df=2; p=0,821.
3.5. Savivertės ir dantų estetinės išvaizdos sąsajos
Tolimesnėje duomenų analizėje buvo tikrinama savivertės sąsaja su dantų estetine išvaizda. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikta Spearman duomenų koreliacinė analizė. Spearman koreliacine analize parodė, jog nenustatyta statistiškai reikšmingų ryšių tarp savivertės ir dantų estetinės išvaizdos (p>0,05) (lentelė nr. 10).
Lentelė Nr. 10. Savivertės ir dantų estetinės išvaizdos sąsajos (N=413).
PIDAQ Pasitikėjimas
savo dantų būkle (DSC) Socialinė įtaka (SI) Psichologinė įtaka (PI) Estetikos svarba (EC) Savivertė r -0,087 -0,058 -0,093 -0,072 -0,089 p 0,076 0,240 0,059 0,146 0,070
r- Spearman koreliacijos koeficientas, p reikšmė.
43.3 23.5 33.2 42.9 21.4 35.7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Taip Ne Neturiu nuomonės
P roc en tai (% ) Žema Aukšta
