SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
INDRĖ LATAUSKAITĖ - SAVICKIENĖ
BAZINIŲ KARINIŲ MOKYMŲ KURSANTŲ FUNKCINIO IR
FIZINIO PAJĖGUMO RODIKLIŲ KAITA PER 12 SAVAIČIŲ
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir
reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. Algė Daunoravičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
Tvirtinu
Slaugos fakulteto dekanas Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė
BAZINIŲ KARINIŲ MOKYMŲ KURSANTŲ FUNKCINIO IR
FIZINIO PAJĖGUMO RODIKLIŲ KAITA PER 12 SAVAIČIŲ
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir
reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. Algė Daunoravičienė Data: 2015 05 15
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė
Data: 2015 05 __ Indrė Latauskaitė - Savickienė
Data: 2015 05 15
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 PADĖKA ... 7 SANTRUMPOS ... 8 ŢODYNĖLIS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
1.1. Baziniai kariniai mokymai ... 13
1.2. Bazinių karinių mokymų kursantų fizinis rengimas ... 14
1.2.1. Karių bendrasis fizinis rengimas ... 14
1.2.2. Karių specialusis fizinis rengimas ... 15
1.3. Fizinis aktyvumas, fizinis pajėgumas ir sveikata ... 16
1.3.1. Fizinis aktyvumas ... 16 1.3.2. Fizinė sveikata ... 17 1.3.3. Fizinis pajėgumas ... 17 1.4. Fizinės ypatybės ... 18 1.4.1. Jėga ... 18 1.4.2. Ištvermė ... 20 1.4.3. Greitumas ... 21 1.4.4. Lankstumas ... 22
1.5. Fizinės veiklos ir fizinių pratimų poveikis ... 22
1.5.1. Poveikis griaučių raumenų sistemai ... 24
1.5.2. Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai ... 25
1.5.3. Kvėpavimo sistemos pokyčiai ... 25
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS ... 28 2.1. Tyrimo organizavimas ... 28 2.2. Tiriamieji ... 28 2.3. Tyrimo metodai ... 29 2.3.1. Antropometriniai matavimai ... 29 2.3.2. Spirometrija ... 30
2.3.3. Širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimas ... 31
2.3.4. Fizinio pajėgumo testai ... 32
2.3.5. Funkcinio pajėgumo testavimas ... 33
2.3.6. Statistinė duomenų analizė ... 35
3. TYRIMO REZULTATAI ... 366
3.1. Tiriamųjų antropometrinių matavimų duomenų kaita ... 36
3.2. Kvėpavimo sistemos rodiklių duomenys ... 37
3.3. Širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių duomenų kaita ... 41
3.4. Fizinio pajėgumo rodiklių duomenų kaita ... 45
3.5 Funkcinių ir fizinių rodiklių sąsajos ... 47
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 49
5. IŠVADOS ... 53
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54
PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56
SANTRAUKA
Latauskaitė – Savickienė I. Bazinių karinių mokymų kursantų funkcinio ir fizinio pajėgumo rodiklių kaita per 12 savaičių, magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovė doc. dr. A. Daunoravičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Sporto institutas. – Kaunas, 2015 – 62 p.
Šio tyrimo tikslas – įvertinti bazinių karinių mokymų kursantų funkcinio ir fizinio pajėgumo rodiklių kaitą per 12 savaičių. Tikslui įgyvendinti iškelti tokie uţdaviniai: nustatyti bazinių karinių mokymų kursantų organizmo fizinio pajėgumo rodiklius mokymų pradţioje ir po 12 savaičių, nustatyti bazinių karinių mokymų kursantų organizmo funkcinio pajėgumo rodiklius mokymų pradţioje ir po 12 savaičių, įvertinti tiriamųjų funkcinio ir fizinio pajėgumo sąsajas.
Tyrimas atliktas Jonušo Radvilos mokomajame pulke, triamieji – bazinių karinių mokymų (BKM) kursanatai (n=158), amţius – 18-29 (21,75 ± 0,22) metų. Visi tiriamieji dalyvavo pradinės karo tarnybos mokymuose, kurio trukmė 12 sav., taikytas bendrasis (43 val.) ir specialusis (10 val.) fizinis rengimas.
Testavimai buvo atliekami 2 kartus, mokymų pradţioje ir pabaigoje. Tiriamųjų fiziniai rodikliai vertinti pagal karinėms struktūroms pritaikytą kasmetinį fizinio parengtumo testą (KFPT), funkciniams rodikliams vertinti naudotas spirometras (MICRO PLUS), arterinio kraujo spaudimo matuoklis (OMRON M10-IT), širdies darbo monitorius (POLAR RCXS), Rufjė testas, Harvardo testas. Statistinė duomenų analizė atlikta IBM Statistics SPSS 20.0 statistine programa ir Microsoft Excel 2007 programa.
Gauti rezultatai parodė, kad po dvylikos savaičių trukmės karinių bazinių mokymų padidėjo kursantų fizinis pajėgumas: bendroji ištvermė, pilvo raumenų ir pečių juostos, rankų tiesiamųjų, krūtinės raumenų jėgos ištvermė. Taip pat nustatyta, kad kariniai baziniai mokymai turi teigiamą poveikį vaikinų funkciniam pajėgumui: reikšmngai padidėjo gyvybinė plaučių talpa, forsuoto iškvepiamo oro tūris ir didţiausias iškvėpimo srovės greitis. Stebėtas karių širdies susitraukimų daţnio statistiškai patikimas sumaţėjimas ramybės būsenoje, fizinio krūvio metu ir jo greitesnis atsigavimas po krūvio. Koreliacinė duomenų analizė parodė, kad kvėpavimo sistemos rodiklių pokyčiai turėjo silpną reikšmingą priklausomybę su širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių pokyčiais. Fizinio pajėgumo komponentų – bendrosios ištvermės ir lokaliųjų raumenų grupių jėgos ištvermės – pokyčiai susiję vidutinio stiprumo statistiškai patikimais ryšiais.
SUMMARY
Latauskaitė – Savickienė I. The change of functional and physical capability indicators of basic military training course cadets over 12 weeks. Master thesis. Supervisor Assoc. Prof. Dr. A. Daunoravičienė; Lithuanian University of Health Sciences, the Academy of Medicine, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sport. Kaunas, 2015 – 62 p.
The aim of the study is to evaluate the change of functional and physical capability indicators of basic military cadets over 12 weeks. In order to reach the aim, several objectives are identified: to determine the physical capability indicators of basic military training cadets at the beginning of the course and after 12 weeks; to set the functional capability indicators of cadets at the beginning of the course and after 12 weeks; to assess the interfaces of functional and physical capability of cadets.
The research was conducted in Lithuanian Great Hetman Jonušas Radvila Training Regiment, respondents - basic military training (GCM) cadets (n = 158), age - 18-29 (21.75 ± 0.22) years. All respondents participated in basic military training course, which lasted 12 weeks. It was applied general (lasted 43 hrs.) and special (lasted 10 hrs.) physical training in the course.
The research was carried out two times: at the beginning and at the end of the GCM course. The physical indicators of respondents were evaluated according to annual military physical fitness test (PFT), which is applied to military structures. To assess functional parameters were used these things: spirometer (Micro PLUS), arterial blood pressure cuff (OMRON M10-IT), cardiac monitor (POLAR RCXS) Rufje test, Harvard test. Statistical analysis was performed using statistical program IBM Statistics SPSS 20.0 and Microsoft Excel 2007.
The results showed that after twelve weeks of basic military training cadets' physical fitness has increased: general endurance, strength endurance of abdominal muscles and shoulder, arm extensor, chest muscle. It was also found that basic military training has a positive effect on the functional capability of the guys: vital capacity, forced expiratory volume of air and maximum expiratory flow rate have significantly increased. It was observed that heart rate of trainees was significantly decreased at rest or during exercise and recovered faster after some activity. Correlation analysis of data showed that changes of respiratory system indicators had a weakly important dependence with change of cardiovascular indicators. Changes of general endurance and local muscle group endurance have a statistically reliable connection of medium strength.
PADĖKA
Norėčiau padėkoti savo darbo vadovei doc. dr. Algei Daunoravičienei uţ visapusišką pagalbą ir asmenines pastangas rengiant magistro baigiamąjį darbą.
Dėkoju Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadams uţ suteiktą galimybę tirti bazinių karinių mokymų kursantus.
Uţ pagalbą testuojant kursantus noriu padėkoti, savo kolegoms - Jonušo Radvilos mokomojo pulko fizinio rengimo instruktoriams.
Taip pat dėkoju visiems tiriamiesiems, kurie sutiko dalyvauti mano tyrime ir įdėjo daug pastangų vykdant nurodymus ir atliekant testavimus.
SANTRUMPOS
BKM – baziniai kariniai mokymaiKFPT – kasmetinis fizinio parengtumo testas JRMP – Jonušo Radvilos mokomasis pulkas KMEK – karo medicinos ekspertizės komisija PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija KMI – kūno masės indeksas
ŠSD – širdies susitraukimų daţnis ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema SKS – sistolinis kraujo spaudimas DKS – diastolinis kraujo spaudimas ST – sistolinis tūris
MT – minutinis tūris
HST – Harvardo laipiojimo testas
HSTI – Harvardo laipiojimo testo indeksas VC – gyvybinė plaučių talpa
FVC – forsuota gyvybinė plaučių talpa
FEV1 – forsuotas iškvėpimo tūris per pirmą sekundę
FER – forsuotos gyvybinės plaučių talpos per pirmą sekundę procentinis kiekis PEF – didţiausias iškvėpimo srovės greitis
ŢODYNĖLIS
Profesionaliosios karo tarnybos (PKT) karys– pagal darbo sutartį Lietuvos kariuomenėje tarnybą atliekantis karys.
Kariūnas – generolo Jono Ţemaičio Lietuvos karo akademijoje besimokantis kursantas.
Bazinių karinių mokymų (BKM) kursantas – Jonušo Radvilos mokomajame pulke pradinę karo tarnybą atliekantis kursantas.
Šauktinis (PPKT) – privalomosios pradinės karo tarnybos karys.
Karinis fizinis rengimas (military physical training) – karinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymas, judesių ar veiksmų tobulinimas fiziniais pratimais.
Bendrasis fizinis rengimas (general physical training) – pagrindinių fizinių ypatybių (jėgos, ištvermės, greitumo, lankstumo, vikrumo) lavinimas, siekiat harmoningo fizinio parengtumo.
Specialusis fizinis rengimas (applied physical training) – fizinių ypatybių, judesių arba veiksmų, panašių į konkrečią profesinę veiklą arba atitinkančių ją, ugdymas fiziniais pratimais, norint padidinti profesinio rengimo veiksmingumą, pasiekti didelį ir pastovų darbingumą.
Pilna ţygio ekipuotė – skirta vykdyti ilgalaikes karines uţduotis, susideda iš: atakos ekipuotės (priskirtas ginklas ir amunicijos dirţas/liemenė) ir kuprinės, svoris apytiksliai 30-35 kg.
ĮVADAS
Lietuvoje baziniai kariniai mokymai (BKM) pradėti vykdyti 2009 metų lapkričio mėnesį. Šių mokymų tikslas – parengti Lietuvos kariuomenei karius, gebančius atlikti individualias uţduotis taikos ir kovinių veiksmų metu, ugdyti karių savybes ir vertybes, suteikti teorinių ţinių ir praktinių įgūdţių, būtinų ginklu ginant valstybę (BKM programa, 2015).
Lietuvoje karine tematika atliekamų tyrimų skaičius ganėtinai kuklus. Nedaug atlikta tyrimų vertinant Lietuvos profesionaliosios karo tarnybos karių fizinį rengimą: Savonis ir Čepulėnas (2012, 2010, 2009), Ţarnauskas (2007). Lietuvos karo akademijos kariūnų fizinis rengimas ir karių fizinio parengtumo kaita tirta daugiau (Radţiukynas ir Endrijaitis, 2003; Sipavičius ir kt., 2008). Daugiausia tyrimų atlikta analizuojant privalomosios karo tarnybos karių (šauktinių) fizinio parengtumo ypatumus: Radţiukynas ir kt., 2006; Trinkūnas, 2009; Ivaškienė, 2010 ir kt.
Uţsienio šalių karinėje praktikoje didelis dėmesys skiriamas karių fiziniam rengimui ir jo analizavimui. Atliekama daug tyrimų siekiant išsiaiškinti sudarytų ir taikomų fizinio rengimo programų poveikį ir jų efektyvumą. Mokslininkus bei praktikus domina karių fizinio pajėgumo normų sukūrimas ir pateikimas. Kraemer et. al. (2015), Lester et. al. (2014), Stephens et. al. (2012), Fukuda et. al. (2012), Williams & Rayson (2006), Kraemer et. al. (2004). Paskutiniaisiais metais vykdomi tyrimai, analizuojantys psichinę karių būklę. Gayton & Kehoe (2015), Dretsch et. al. (2015),Lange et. al. (2013), Gubata et. al. (2012), Dedic & Panic (2010).
Nemaţai tyrimų atliekama specifinę kvalifikaciją turintiems kariams t.y. specialiųjų operacijų pajėgų kariams, oro pajėgų, jūrų laivyno kariams: Sporiš et. al. (2014), Grier et. al. (2013), Carlson & Jaenen (2012),Sporiš (2012).
Didţioji dalis JAV atliekamų tyrimų skirti pėstininkų ir motorizuotųjų pėstininkų fizinio rengimo problematikai spręsti: fizinių programų efektyvumui patikrinti; fizinių testavimui normatyvams nustatyti; papildų, vitaminų ir mitybos gairėms nustatyti (Kraemer ir kt. (2015), Wilkinson et. al (2014),Kammerer et. al. (2014), Heinrich et. al. (2012).
JAV atlikti tyrimai rodo, kad nepriklausomai nuo karinio fizinio parengtumo programos taikymo laikotarpio, didėja treniruojamų karių fizinio pajėgumo ir aerobinės ištvermės rodikliai (Hickey et all., 2012; Lester et all., 2014). Taip pat teigiamas rezultatų pokytis nepriklauso nuo tarnybos pobūdţio (Blacker et all., 2011).
Kiekvienais metai į bazinius karinius mokymus planuojamų pašaukti karių skaičius vis didėja, o mokymų įtaka ateinančių tarnauti jaunuolių sveikatai, jų fiziniam bei psichologiniam parengtumui yra maţai ţinoma. Tyrimų tiriančių šių kursantų fizinius ir funkcinius rodiklius atlikta nedaug (Trinkūnas, 2009).
Svarbu išsiaiškinti bazinių karinių mokymų įtaką ne vien tik karinių ţinių atţvilgiu, tačiau ir jų poveikį tarnaujančių jaunuolių funkcinei būklei, fiziniam pajėgumui. Reikalingi tyrimais pagrįsti duomenys apie taikomo fizinio rengimo įtaką, kad būtų galima teikti rekomendacijas fizinio rengimo programos papildymui ar keitimui.
Gauti rezultatai bus naudojami pateikti ir aptarti su kursantais, kaip viena iš priemonių fizinio rengimo pratybose didinti asmeninę motyvaciją ir dar didesnį fizinį tobulėjimą mokymų metu.
Taip pat labai svarbus aspektas yra naujai besiklostanti karinė situacija Lietuvoje ir privalomosios karo tarnybos grąţinimas. Svarbu patikrinti 12 savaičių fizinio rengimo programą, nes jos pagrindu bus rengiama 9 mėnesių karinės tarnybos fizinio lavinimo programa.
Darbo tikslas – įvertinti bazinių karinių mokymų kursantų funkcinio ir fizinio pajėgumo rodiklių kaitą per 12 savaičių.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti bazinių karinių mokymų kursantų funkcinio ir fizinio pajėgumo rodiklių kaitą per 12 savaičių.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti bazinių karinių mokymų kursantų organizmo fizinio pajėgumo rodiklius mokymų pradţioje ir po 12 savaičių.
2. Nustatyti bazinių karinių mokymų kursantų organizmo funkcinio pajėgumo rodiklius mokymų pradţioje ir po 12 savaičių.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Baziniai kariniai mokymai
Lietuvoje baziniai kariniai mokymai (BKM) pradėti vykdyti 2009 metų lapkričio mėnesį. Jų tikslas – parengti Lietuvos kariuomenei karius, gebančius atlikti individualias uţduotis taikos ir kovinių veiksmų metu, ugdyti karių savybes ir vertybes, suteikti teorinių ţinių ir praktinių įgūdţių, būtinų ginklu ginant valstybę. Sėkmingai baigę bazinius karinius mokymus (toliau – BKM) kariai įgyja pagrindinį karinį parengtumą (BKM programa, 2015).
BKM organizuojami Lietuvos kariuomenės Didţiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke (JRMP). Mokymai trunka -12 savaičių, iš viso 567 valandos, iš kurių 508 val. skiriamos mokymui ir 59 val. administracijai. Mokymuose dalyvauja karo prievolininkai, neatlikę privalomosios karo tarnybos ar kitaip neįgiję pagrindinio karinio parengtumo. Didţiąją mokymų dalį sudaro praktiniai uţsiėmimai klasėje ir vietovėje. Kasdien mokymas trunka 8 valandas. Sekmadienis skiriamas karių poilsiui, savarankiškam mokymuisi bei pasiruošimui ateinančios savaitės pratyboms (BKM programa, 2015).
Mokymų metu organizuojamos lauko pratybos, kurios susideda iš programoje numatytų praktinių uţsiėmimų. Šių pratybų tikslas – tobulinti karių ištvermę ir įgūdţius lauko sąlygomis. Vertinami karių sugebėjimai išlaikyti įtampą, veikti padidinto fizinio krūvio ir streso sąlygomis. BKM metu daug dėmesio skiriama karių fizinei būklei. Būtinos fizinės ypatybės (ištvermė, jėga, vikrumas, greitumas, koordinacija ir lankstumas) ugdomos per bendro fizinio rengimo ir specialiojo fizinio rengimo uţsiėmimus, atliekant netikėtas uţduotis ir vykdant rytinę mankštą (BKM programa, 2015).
Siekiant BKM karius pripratinti prie netikėtų uţduočių vykdymo (esant padidintam fiziniam krūviui ir stresui), mokymų metu tiesioginiai vadai skiria trumpas (iki 20 min. trukmės) netikėtas papildomas uţduotis – fizinio lavinimo pratimus (atsispaudimus, susilenkimus, judėjimą vietovėje ir kt.).
Paskutinę mokymų savaitę vykdomos 74 val. trukmės kompleksinės lauko taktikos pratybos, kurių metu kariai nepertraukiamai vykdo karines uţduotis. Poilsiui – miegui skiriama ne daugiau kaip 4 valandos per parą (priklausomai nuo taktinės situacijos). Karinės uţduotys skiriamos iki 5 km nutolusiais atstumais. Didţiąją dalį uţduočių kariai vykdo su pilna ţygio ekipuote ir priskirtais asmeniniais ginklais.
1.2. Bazinių karinių mokymų kursantų fizinis rengimas
Krių fizinis rengimas įvairiapusiškas. Jo metu mokoma fizinių pratimų, lavinamos fizinės ypatybės: greitumas, jėga, ištvermė, lankstumas, vikrumas, pusiausvyra savos straipsnyje teigia Marble (2013). Ugdant karį reikia jį lavinti ne tik fiziškai, bet ir stengtis ištaisyti jo laikysenos trūkumus, stiprinti nervų sistemą, gerinti viso organizmo funkcinę būklę (Williams & Evans, 2007). Rengiant kovotoją, fizinis rengimas turi būti tiksliai suderintas su specialiu karių ugdymu (Marble, 2013):
1) Lavinti tai kas naudojama rikiuotėje (laiksena);
2) Lavinti tai kas pravers lauko pratybose ar kovos sąlygomis (bėgimas, sėlinimas, šliauţimas, kliūčių įveikimas, kovinė savigyna).
Bazinių karinių mokymų fizinio parengtumo program sudaryta iš: bendrojo fizinio parengimo (43 val.) ir specialiojo fizinio parengimo (10 val.). (BKM programa, 2015).
Kiekvieną rytą kariai pradeda rytine mankšta, kuri trunka apie 30 minučių, išskyrus savaitgalio dienas. Beveik kiekvieną darbo dieną į uţsiėmimų planą įtrauktos bendrojo fizinio rengimo ir specialiojo fizinio rengimo pratybos. Kiekvieną mokymų dieną, bet kuriuo metu galima tikėtis papildomų netikėtų uţduočių, kurios įprastai trunka iki 20 minučių ir sudarytos iš bendro fizinio parengimo pratimų.
1.2.1. Karių bendrasis fizinis rengimas
Bendrojo fizinio rengimo pratimai visapusiškai lavina organizmą, jo funkcijas, stiprina sveikatą (Marble, 2013; Yanovich et all., 2008; Williams et all, 2002). Siekiant pagerinti fizinį parengtumą daţniausiai taikomas kartojmo metodas (Skrebė, 2010). Dauguma bendrojo fizinio rengimo pratimų, atliekami daţniau ir greičiau, padidinus judesių amplitudę, dirbant su įrankiais (Heinrich et all, 2012).
Bendrasis fizinis rengimas sudaro didţiąją dalį viso karių fizinio rengimo (Williams, 2005). Treniruočių metu skiriamos ištvermės – bėgimo pratybos (30 arba 40 minučių trukmės), treniruotės ,,ratu“ (8 pratimų komplekso 4 variantai), atsipalaidavimo – tempimo pratimai.
Bėgimo treniruotės skirtos ištvermės lavinimui (Wilkinson, 2014), atliekamos bėgant 30 minučių 75 – 90proc. intensyvumu nuo maksimalaus ŠSD (vidutinis intensyvumas) ir bėgant 40 minučių 65 – 75proc. intensyvumu, nuo maksimalaus ŠSD (didelis intensyvumas).
Treniruotės ,,ratu“ yra efektyvus bendrojo karių fizinio rengimo gerinimo būdas, savo
keitimosi tvarką, poilsio trukmę. Pastaruoju metu treniruotės ,,ratu“ plačiai taikomos daugelio šalių fizinio rengimo pratybose (Knapik, 2014; Harman, 2008; Sporiš, 2014).
Skrebė (2010) išskiria šiuos treniruotės ,,ratu“ tipus: 1. Treniruotė ,,ratu“ be pertraukų (ištvermei lavinti).
2. Treniruotė ,,ratu“ su nustatytos trukmės poilsio pertraukėlėmis (jėgai ir jėgos ištvermei lavinti).
3. Treniruotė ,,ratu“ su ilgomis poilsio pertraukomis (jėgai ir greitumui lavinti). Aleksandravičienė (2010) nurodo šiuos treniruotės ,,ratu“ tikslus:
1. Pagerinti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų funkcinį pajėgumą. 2. Padidinti raumenų pajėgumą ir ištvermę.
3. Sumaţinti kūno riebalų kiekį.
4. Pagerinti lankstumą ir maţinti traumų tikimybę. 5. Reguliuoti cholesterolio kiekį.
6. Pagerinti emocinę būklę ir pasitikėjimą savimi.
Taikant treniruotę ,,ratu“ galima sudaryti pratimų kompleksus, diferencijuotai lavinančius fizines ypatybes (jėgą, ištvermę, greitumą, lankstumą) didinančius bendrą organizmo darbingumą (Skrebė, 2010; Marble, 2013).
Bazinių karinių mokymų metu pagal fizinio rengimo programą taikoma 4 treniruotės ,,ratu“ variantai (3 priedas).
Atsipalaidavimo – tempimo pratimų treniruotės daţniausiai skiriamos po taktinių lauko pratybų raumenų atpalaidavimui ir tempimui, sanarių paslankumui didinti (Lester et all., 2014; Williams & Rayson, 2006a, 2006b).
1.2.2. Karių specialusis fizinis rengimas
Skirtingų kariuomenės rūšių daliniuose skiriasi ir koviniai uţdaviniai. Specialusis karių fizinis rengimas yra vienas iš svarbiausių kovinio rengimo uţduočių, svarbus praktiniams įgūdţiams mūšio metu paruošti (Grier et all., 2013; Kraemer et all., 2004). Skrebė (2010) nurodo pagrindinius specialiojo fizinio rengimo treniruočių uţdavinius:
- jėgos, jėgos ištvermės, greičio ištvermės lavinimas, - didelio intensyvumo treniruočių pakėlimas,
- širdies ir kraujagyslių sistemos gerinimas,
- asmeninių savybių (drąsos, susikaupimo, ryţtingumo, atkaklumo) ugdymas.
kurias sudaro: karinio kliūčių ruoţo įveikimas, granatos metimas iš įvairių padėčių, kovinė savigyna, karinės sportinės estafetės. Taip pat įtraukiamas 8 kilometrų spartusis ţygis su 10 kilogramų ekipuote (BKM programa, 2015).
Specialiojo rengimo treniruotės ir dalis veiksmų įtraukiamos į rytinę mankštą, ir kasdienias fizinio rengimo pratybas dienos eigoje. Specialiojo rengimo įgūdţiai taip pat tobulinami ir kiekvienų taktinių pratybų metu, kurios sudaro didţiąją dalį bendro kario rengimo laiko mokymų metu.
Specialusis karių rengimas ypač svarbus ruošiant karius specifinėms uţduotims atlikti, taikos, misijų vykdymo bei karinių veiksmų metu (Bedno et all., 2014; Grier et all., 2013; Carlson & Jaenen, 2012).
1.3. Fizinis aktyvumas, fizinis pajėgumas ir sveikata
Multidisciplininė (daugiadalykė) sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo (angl. Health – Enhancing Physical Activity) mokslinių tyrimų sritis, kaip teigia Šiupšinskas ir kt. (2008), atsirado, nes buvo tikslinga pateikti moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją apie sporto, fizinių pratimų ir fizinio aktyvumo svarbą sveikatai, organizmo funkcionalumui ir gerovei. Ji jungia sporto mokslus (fizinių pratimų fiziologiją, sporto psichologiją, sporto sociologiją ir taikomąjį fizinį aktyvumą) ir medicinos bei sveikatos mokslus (epidemiologiją, klinikinę mediciną, reabilitaciją, sporto mediciną, profilaktinę mediciną, sveikatos edukologiją ir sveikatos stiprinimą). Pagrindinis šios mokslo srities tikslas – pateikti mokslu pagrįstus duomenis apie sporto, fizinių pratimų ir fizinio aktyvumo svarbą asmens, bendruomenių ir visuomenės gerovei (Knapik & East, 2014). Tyrimai skirti skatinti fizinį aktyvumą, fizinį pajėgumą ir sveikatos nustatymą, plėtoti su sveikata susijusio fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo vertinimo metodus ir nurodyti būdus didinti fizinį aktyvumą (Oja, 2008).
1.3.1. Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas – griaučių raumenų susitraukimo sukeliamų judesių visuma, kuri lemia padidėjusį organizmo energijos suvartojimą, teigia Vancampfort (2014). Mokslo literatūroje fizinis aktyvumas suprantamas daugeliu aspektų, o jo vertinimo metodų gausa labai didelė – nuo populiacinius tyrimus taikomų savianalizės metodų iki eksperimentinių tyrimų metu naudojamų laboratorinių prietaisų. Remiantis populiaciniais tyrimais, fiziniu aktyvumu vadinama asmens fizinės veiklos visuma, kuri apima sportinę veiklą, aktyvų laisvalaikį ir fizinę veiklą per visą darbo dieną (Ferkel et all., 2014). Epidemiologijoje fizinis aktyvumas vertinamas dviem aspektais:
Fizinio aktyvumo įtaka tam tikroms ligoms atsirasti, su fiziniu aktyvumu susijusios elgsenos paplitimas visuomenėje ir ją lemiantys veiksniai bei fizinio aktyvumo ryšiai su kitais elgsenos tipais.
Duomenų taikymas ligų kontrolei, profilaktikai bei sveikatai stiprinti (Šiupšinskas ir kt., 2008).
1.3.2. Fizinė sveikata
Fizinė sveikata – viena iš trijų asmens ir visuomenės gerovės dedamųjų (komponenčių). Račiūnas (2012) atlikęs tyrimą nustatė tiesioginį ryšį tarp fizinio aktyvumo ir fizinės sveikatos, todėl fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo lygio didinimas lemia geresnę fizinę sveikatą.
1.3.3. Fizinis pajėgumas
Fizinis pajėgumas – ţmogaus fizinio aktyvumo nulemtų poţymių visuma. Fiziškai pajėgus ţmogus, nerizikuodamas sveikata, efektyviai ir maţai nuvargdamas, neprarasdamas energijos, patenkina kasdienio gyvenimo ir poilsio reikmes. Paprasčiau tariant, fizinis pajėgumas suprantamas kaip ţmogaus galimybė ilgą laiką atlikti tam tikrą fizinį darbą (Jansonienė, 2012). Fiziniam pajėgumui didesnės reikšmės turi tinkamas fizinio aktyvumo kiekis ir rūšis. Todėl fizinio pajėgumo matavimai yra naudingi, jei pasiekti rezultatai siejami su informacija apie ţmogaus gyvenseną (Hirvonen et all., 2015). Moksliniais tyrimais pagrįsta fizinio pajėgumo vertė sveikatai, nustatyta gana neseniai, tačiau visuomet buvo ţinoma, kad fizinio pajėgumo rezultatai priklauso nuo sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo (Wen-Chyuan Chen et all., 2007). Su sveikata susijęs fizinis pajėgumas apibrėţiamas kaip gebėjimų, susijusių su sveikata, derinys, asmens individualios ypatybės ir funkcinės galimybės (Blacker et all., 2011). Trys pagrindiniai, susiję su sveikata, fizinio pajėgumo matmenys yra aerobinis,
griaučių raumenų ir judėjimo (motorinis) pajėgumai. Juos atspindi širdies ir kvėpavimo sistemų
darbingumas ir ištvermė, raumenų jėga ir ištvermė, sąnarių paslankumas ir kūno kompozicija. Su įgūdţiais susijęs fizinis pajėgumas – ypatybių visuma, leidţianti įveikti tam tikras veiklas ir sporto uţduotis, kurias atlikti reikia specialių įgūdţių (Šiupšinskas ir kt, 2008;Astorino et all., 2012).
Fizinį ţmogaus pajėgumą lemia fizinių ypatybių visuma. Su sveikata susijęs fizinis pajėgumas apima širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermę, griaučių ir raumenų sistemos ypatybes, kūno kompoziciją ir medţiagų apykaitą. Fizinis pajėgumas siejamas su funkcinėmis ţmogaus galimybėmis atlikti fizines uţduotis nepervargstant(Ramirez Lechuga, 2012; Wen-Chyuan Chen et all., 2007).
1.4. Fizinės ypatybės
Atskiri fizinio pajėgumo komponentai turi tam tikrus terminus. Fizinė ypatybė – ţmogaus gebėjimas atlikti konkrečią judamąją uţduotį. Atsiţvelgiant į pastangų pobūdį ir organizmo veiklos fiziologinius, biocheminius ypatumus, yra skiriamos tam tikros fizinės ypatybės: jėga, ištvermė, greitumas, vikrumas, šoklumas, lankstumas, judesių koordinacija (Wen-Chyuan Chen et all., 2007). Fizinių ypatybių santykinį skirstymą pateikia Poderys (2000) (1 pav.).
1 pav. Santykinis fizinių ypatybių skirstymas
Biologinis fizinių ypatybių pagrindas yra organizmo struktūros ir sistemos, padedančios ţmogui judėti, jausti, analizuoti. Tai morfofunkcinės ypatybės: iš vienos pusės, jos yra įgimtos ir santykinai pastavios, iš kitos pusės – joms būdingas prisitaikomumas, t.y. keitimasis, lavėjimas (Berecki-Gisolf, 2014). Kiekbinėms fizinėms ypatybėms turi įtaką tokie veiksniai, kaip ţmogaus amţius, lytis, sveikatos būklė, gyvensena, fizinis aktyvumas (Hickey et all., 2012; Vainoras ir kt., 2008; Aleksandravičienė, 2010; Šiupšinskas ir kt., 2008; Ţumbakytė ir kt, 2008).
Karių kontingentui svarbiausios fizinės ypatybės, nuo kurių priklauso karinių uţduočių sėkmė, t.y. fizinis kario pasirengimas ir treniruotumas atlikti fizinį darbą, teigia Marble (2013).
1.4.1. Jėga
Ţmonių judėjimo funkciją apibūdina ne tik pagrindinių judesių atlikimo kokybė ir įvairovė, bet daţniausiai fizinės ypatybės. Svarbiausią vietą tarp jų uţima jėga. Kartu su kitomis fizinėmis ypatybėmis jėga sąlygoja naujų veiksmų formavimą, sudaro palankias sąlygas naujiems mokėjimams bei įgūdţiams pasireikšti ir jau esamiems tobulinti (Rocha et all., 2011).
Jėga – ţmogaus fizinė ypatybė, sugebėjimas raumenų pastangomis nugalėti išorinį pasipriešinimą arba jam priešintis, įtempiant raumenis. Didinant raumenų jėgą, teigiamai veikiamos
daugelis organizmo funkcinių sistemų. Didėja kaulų mineralinis tankis, stiprėja raiščiai ir sausgyslės, gerinamas sąnarių stabilumas, gerėja raumenų regeneracijos procesai bei raumenų koordinacija, reguliuojami medţiagų apykaitos procesai, aktyvinami endokrininės sistemos funkciniai rodikliai (arterinis kraujo spaudimas, širdies susitraukimo daţnis, sistolinis širdies tūris) (Lopez-Martinez et all, 2013). Jėgos pobūdţio pratimai plačiai taikomi sprendţiant judėjimo ir atramos aparato problemas, atsirandančias dėl sumaţėjusio fizinio aktyvumo, senėjimo ar buitinių ir sportinių traumų, profesinės veiklos ypatumų(Rocha et all., 2011).
Ţmogaus valios pastangomis įgytą raumenų susitraukimo jėgą sąlygoja daugelis veiksnių (2 pav.):
raumenų skaidulų kiekis ir storis, nuo kurių priklauso raumens storis;
raumenų kompozicija, tai pat ir santykis tarp lėtai ir greitai susitraukiančių lėtųjų ir greitųjų skaidulų;
raumens ilgis;
biomechaninės sąlygos: skaidulų išsidėstymas; raumens sausgyslių prisitvirtinimo prie kaulo vieta, raumens ištempimas;
vidinė raumenų koordinacija: nervinių impulsų, siunčiamų į raumenį, skaičius ir daţnumo reguliavimas bei jų siuntimas laiku, reikiamo kiekio motorinių vienetų įtraukimas į veiklą;
tarpraumeninė koordinacija. Kadangi viename veiksme dalyvauja grupė raumenų, jų tarpusavio veiklos tvarkymas yra svarbus veiksnys atliekant įvairius judesius;
emocinė būklė, lemianti nervų ir endokrininės sistemos funkcijas ir kartu veikianti raumenų darbą;
biocheminių procesų eiga raumeninėse skaidulose, fermentų, dalyvaujančių mechaninės energijos gamyboje, kiekis ir aktyvumas;
raumenų elastinės savybės bei tempimo refleksas (Aleksandravičienė ir kt, 2010).
Šiuos pokyčius galima įtakoti įvairiais aerobiniais, jėgos ir ištvemės fiziniais pratimais(Vaara et all, 2014).
2 pav. Jėgą lemiantys veiksniai [1]
1.4.2. Ištvermė
Ištvermė, suvokiama kaip aerobinis darbingumas, yra svarbiausia iš visų su sveikata susijusių fizinių ypatybių. Aerobinio darbingumo lavinimas sukelia kompleksinius ilgalaikius fiziologinius širdies ir kraujagyslų sistemos, kvėpavimo ir raumenų sistemos atsakus. Bendrosios ištvermės lavinimo pratimai stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, pagerina organizmo reguliacinius gebėjimus, kraujo perskirstymo mechanizmą fizinio darbo ir poilsio metu, teigia Vaara (2014).
Fizinio darbo ištvermė apibūdinama kaip ţmogaus organizmo sugebėjimas kuo ilgiau aprūpinti dirbančius raumenis energetinėmis medţiagomis, nervų ir humoralinės sistemos sugebėjimas valdyti raumenyse vykstančius sudėtingus fizinius, cheminius procesus, koordinuoti atskirų organų ir sistemų veiklą, raumenų sugebėjimas kuo ilgiau dirbti tam tikru intensyvumu.
Skiriama bendroji ir specialioji ištvermė. Bendroji ištvermė (sinonimas - širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė) – ištvermės rūšis, kai darbo ar fizinio pratimo atlikimo metu dalyvauja pagrindinės kūno raumenų grupės, darbas esti vidutinio, didelio arba besikeičiančio intensyvumo ir vyksta aerobnėmis sąlygomis. Bendroji ištvermė yra pagrindinė tarp kitų ištvermės rūšių (Marble, 2013; Astorino et all., 2012).
Specialioji ištvermė siejama su sugebėjimu ilgai tęsti konkretų darbą. Jos rūšių yra daug.
Ištvermė gali būti skirstoma pagal darbo trukmę; darbo intensyvumą: aerobinė, anaerobinė; pagal fizines ypatybes: jėgos, greitumo, koordinacijos ir pan. Kiekviena specialios ištvermės rūšis pagrįsta skirtingais fiziologiniais mechanizmais, tai priklauso nuo aktyvinamų raumenų grupių, nuo darbą atliekančių raumenų kiekio, nuo darbo intensyvumo ir kitų veiksnių(Krustrup et all., 2010).
Širdies ir kvėpavimo sistemos (aerobinis) pajėgumas siejamas su širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų sugebėjimu paimti, paskirstyti ir utilizuoti deguonį dirbančiuose raumenyse. Vaara
ir kt. (2014) nurodo, jog aerobinio pobūdţio fiziniai pratimai ţmogaus organizme sukelia labai daug tiek trumpalaikių tiek, ir ilgalaikių adaptacinių pokyčių.
Treniruojant karius, ištvemės lavinimas uţima svarbiausią dalį jų fiziniame rengime (Marble, 2013).
1.4.3. Greitumas
Greitumas – fizinė ypatybė, gebėjimas greitai pradėti judesius (reakcija), greitai juos atlikti (judėjimo greitis), kuo daugiau atlikti (judesių daţnis). Greitumo komponentai judesiui labai svarbūs, nors tarpusavyje gali būti nesusiję: galima pasiţymėti greita reakcija, bet būti lėtų judesių, ir atvirkščiai (Wilkinson, 2014).
Greitumo fizinės ypatybės pasireiškia elementaria ir kompleksine forma. Elementarią greitumo formą sudaro 4 dalys: slaptasis paprasto (gebėjimas greitai reaguoti į signalą) ir sudėtingo judesio reakcijos laikas (gebėjimas greitai pradėti judesį), judesių daţnis (gebėjimas atlikti judesius maksimaliu tempu) ir vienetinis vietinio judesio greitis (Vainoras ir kt, 2008).
Psichomotorinė reakcija vadinamas laikotarpis nuo receptoriaus padirginimo iki raumens
susitraukimo pradţios. Psichomotorinės reakcijos greitis labai svarbus bėgant trumpuosius nuotolius (Milanovič et all., 2014).
Judesių dažnis, priklauso nuo centrinės nervų sistemos paslankumo, motorinių centrų
gebėjimo greitai pereiti iš dirginimo į slopinimą ir atvirkščiai. Judesių daţnis didinamas pratimais, kuriuos darant judesiai atliekami maksimaliu tempu, maţa ar didele jėga (Milanovič et all., 2014).
Raumens susitraukimo greitis, t.y. vienkartinio judesio greitis, kuris priklauso nuo siunčiamų
iš centrinės nervų sistemos į raumenį impulsų dydţio, nuo raumens gebėjimo tuos impulsus priimti, taip pat nuo raumens treniruotumo, jėgos, mechaninės energijos gamybos greičio pačiame raumenyje. Vienkartinio judesio (motorinio akto) greitis rodo. Kaip greitai atliekamas judesys (Vainoras ir kt, 2008).
Milanovič ir kt. (2014) savo straipsnyje rašo, kad kompleksinė greitumno forma atsiranda rungties treniruočių ir varţybų metu, dalyvaujant elementarioms greitumo formoms drauge su kitomis judėjimo savybėmis ir judesių technikos įgūdţiais. Kompleksinei formai priskiriama: gebėjimas greitai pasiekti didelį bėgimo greitį startinio įsibėgėjimo ir bėgant varţybinės veiklos metu, gebėjimas greitai iš vienos veiklos pereiti į kitą. Vainoras ir kt. (2008) išskiria šiuos pagrindinius kompleksinės formos veiksnius:
1) nervinių procesų paslankumas;
3) vidinė ir tarpraumeninė koordinacija; 4) tobula judesių technika;
5) valios savybės, jėga, lankstumas, koordinaciniai gebėjimai;
6) biocheminių procesų greitas sutelkimas alaktatinių anaerobinių energijos šaltinių resintezė.
Ypatingą vietą tarp šių veiksnių turi greitai susitraukiančių oksidacinių – glikolizinių (atsparių nuovargiui), greitai susitraukiančių (neatsparių nuovargiui) skaidulų santykis raumenyse tų rungčių, kurios siejamos su greitumo fizinėmis ypatybėmis, metu(Aagaard et all., 2011).
1.4.4. Lankstumas
Lankstumas – elementari gero judesio atlikimo sąlyga. Nepakankamas sąnarių paslankumas, raumenų, sausgyslių, raiščių elastingumas neigiamai veikia judamąjį aparatą ir įvairias gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas. Raumenų grupės, kurios yra nuolat įtemptos, netenka tamprumo, prasideda raumenų disbalansas, sukeliantis pagrindinių raumenų grupių jėgos ir tamprumo disproporciją (Junior et all., 2011). Raumenų trumpėjimas ir silpimas daţnai yra netaisyklingos laikysenos, griaučių raumenų sistemos traumų prieţastis. Ribotos ampliotudės judesiai yra neracionalūs, jie atliekami papildomai įtemptais raumenimis, todėl greičiau pavargstama. Ilgesni, elastingesni raumenys gali greičiau, platesne amplitude susitraukti (Kim et all., 2011).
Lankstumą lemia šie vidiniai veiksniai: raumeninio audinio elastingumas; sąnario struktūra; sausgyslių, raiščių elastingumas; nervinė raumenų reguliacija; vidinė raumenų temperatūra. Sąnario kapsulė ir raiščiai yra svarbiausios struktūros , ribojančios judesio amplitudę sąnaryje – 47 proc., raumenys ir jų fascijos – 41 proc., sausgyslės – 10 proc., oda – 2 proc. (Ţumbakytė ir kt, 2008).
1.5. Fizinės veiklos ir fizinių pratimų poveikis
Fizinės veiklos ir fizinių pratimų poveikis organizmui labai įvairus. Jį lemia darbo intensyvumas, trukmė, judesių pobūdis, judesių koordinacinis sudėtingumas ir išorinės aplinkos sąlygos. Dėl šių pakitimų organizmo verčiamas prisitaikyti prie fizinių krūvių (Kim et all., 2011).
Skiriama greitoji (ūminė) ir ilgalaikė (lėtoji) adaptacija.
Greitoji adaptacija – organizmo reakcija į atliekamus fizinius pratimus, t.y. greitas organizmo
prisitaikymas prie atliekamo darbo, panaudojant turimus rezervus ir funkcines galimybes. Greitoji organizmo adaptacija – energinių ir struktūrinių resursų daugiau tiekiama tiems organams ir
sistemoms, kurios turi didţiausią krūvį, o neaktyvios sistemos ir organai aprūpinami daug maţiau (Milanovič et all., 2014).
Lėtoji adaptacija – organizme vykstantys struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, kuriuos lemia
nuolat ilgą laiką atliekami fiziniai krūviai, fizinės pratybos ar treniruotės. Besikartojanti organizmo funkcinių sistemų aktyvacija fiziniais krūviais – tai greitosios adaptacijos reakcijų suma (Aagaard et all., 2011). Ilgalaikės adaptacijos mechanizmų schema savo knygoje nurodo Ţumbakytė ir kt. (2008) (3 pav.).
3 pav. Ilgalaikės adaptacijos mechanizmų schema
Ilgalaikė adaptacija turi keturias stadijas (Poderis, 2004):
1. Pasikartojantis organizmo funkcinių sistemų aktyvinimas fiziniais krūviais, t.y. greitosios adaptacijos reakcijų suma.
2. Struktūrinių (morfologinių) pokyčių audiniuose, organuose, funkcinėse organizmo sistemose formavimasis.
3. Pastovaus naujo adaptacijos lygio susiformavimas. Naują adaptacijos lygį lemia atitinkamos padidėjusios energijos atsargos, susiformavęs geras ryšys tarp vykdančių, aprūpinančių ir reguliuojančių sistemų.
4. Pervargimas ir persitreniravimas ir atitinkamos kitos (dėl per didelių, organizmo galimybių neatitinkančių, fizinių krūvių) stadijos, t.y. tam tikrų funkcinių sistemų, organų, jų komponentų susidėvėjimas, netgi tam tikrų ląstelių ţuvimas ir jungiamojo audinio susidarymas vietoj jų.
Fiziniai pratimai – labai stiprus dirgiklis, veikiantis visus organizmo sandaros lygius: subląstelinį, ląstelių audinių, organų, sistemų. Kim ir kt. (2011) teigimu, jeigu treniruotės krūvis nuolat kartojasi tam tikrais intervalais ir yra tam tikro intensyvumo bei apimties, tai organizme besiformuojantys struktūriniai ir funkciniai pakitimai tomis pačiomis sąlygomis leidţia ţmogui atlikti gerokai didesnį darbą.
1.5.1. Poveikis griaučių raumenų sistemai
Kaulai yra gyvi organai, kurie nuolat kinta, atsinaujina.Nuolatinio atsinaujinimo fone
pasireiškia kaulų adaptaciniai pakitimai visuose jų sandaros lygiuose. Ryškiausi pakitimai būna pirmaisiais dvejais treniruočių metais, tačiau kitimai nenutrūksta visą sportavimo laikotarpį ir dar ilgai išlieka po to. Dėl fizinių pratimų pakinta: cheminė kaulų sudėtis, išorinė jų forma, vidinė sandara, augimo ir kaulėjimo procesai (Buckley et all., 2014).
Campbell ir kt. (2013) atlikę tyrimą teigia, kad veikiant fiziniams krūviams, pakinta raumenų išorinė forma, vidinė sandara, bei jų funkcnės savybės. Besiformuojančių pakitimų pobūdis labai priklauso nuo fizinių krūvių kryptingumo. Pakitimų atsiranda ir raumeniniame ir jungiamajame audinyje. Jungiamajame audinyje skaidulos darosi vingiuotesnės, dėl to raumuo susitraukdamas maţiau deformuojasi, o tempiant lengviau išsitempia. Taip pat didėja kraujagyslių vingiuotumas. Šie kitimai daugiau būdingi statiniams ir jėgos krūviams. Vyraujant dinaminiams krūviams, visų šių struktūrų vingiuotumas sumaţėja, jos tampa tiesiasnės. Veikiant statiniams krūviams labai padidėja raumenų apimtis ir svoris t.y. raumenys hipertrofuoja (Vaara et all., 2014). Tai įvyksta dėl pačių raumeninių skaidulų sustorėjimo. Didėja raumenų prisitvirtinimo prie kaulo paviršius, sutrumpėja jų raumeninė dalis, pailgėja sausgyslė. Tarp raumeninių skaidulų daugėja jungiamojo audinio, kuris apsaugo raumenį nuo ištempimo. Aplink skaidulas tankėja kapiliarų tinklas, jie tampa vingiuotesni. Pačioje raumeninėje skaiduloje padaugėja sarkoplazmos, padaugėja pranduolių, miofibrilių ir mitochondrijų. Aktyvuojasi energetinių junginių ir baltymų sintezė, didėja fermentų aktyvumas, padaugėja mioglobino ir glikogeno, nuo to labai priklauso aerobinis darbingumas, kuris kaip minėta anksčiau, yra vienas iš pagrindinių fizinio pajėgumo rodiklių.
Dinaminiai krūviai taip pat padidina raumenų apimtį ir svorį, tačiau maţiau. Ilgėja jų raumeninė dalis, trumpėja sausgyslė. Skaiduloje daugėja miofibrilių, o aplink jas apie du kartus padidėja kapiliarų kiekis, tačiau kapiliarai nesivingiuoja, esti tiesiasni. Veikiant dinaminiams krūviams didesnių adaptacinių pakitimų įvyksta raudonosiose skaidulose, jos daugiau sustorėja, o apie baltasias skaidulas patankėja kapiliarų tinklas (Campbell et all., 2013).
1.5.2. Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai
Veikiant fiziniams pratimams, atsiranda ir funkcinių ir morfologinių ŠKS pokyčių (Astorino et all., 2012). Kinta širdies dydis. Nesportuojančio ţmogaus širdis visutiniškai sveria 310 g, o sportininko, ypač ištvermės sporto šakų atstovų, svoris gali siekti iki 550g. Svoris didėja dėl širdies raumens hipertrofijos. Treniruotos širdies kameros didėja, dėl to didėja ir jos tūris. Treniruoto ţmogaus širdies tūris gali siekti 1200 – 1300 ml (1 ml/kg kūno masės). Galingas širdies raumuo per tą patį laiką pajėgia į kraujo apytakos ratą išstumti daug didesnį kraujo kiekį (Aleksandravičienė ir kt., 2010).
Pagrindiniai širdies funkciniai rodikliai: širdies susitraukimų daţnis (ŠSD), sistolinis tūris (ST) ir minutinis tūris (MT) (Astorino et all., 2012).
ŠSD arba pulsas ramybės metu yra 60 – 80 kartų per minutę. Treniruotų sportininkų, ypač ištvermės sporto šakų atstovų, jis yra maţesnis – 50 – 60 k/min. Treniruotų ţmonių ŠSD fizinio krūvio metu padidėja daug maţiau negu netreniruotų ţmonių. Širdis dirba ekonomiškiau (Vaara et all., 2014). ST – tai kraujo kiekis, kurį širdis išstumia vieno susitraukimo metu. Jis ramybės metu sudaro 70 – 100 ml, o fizinio krūvio metu – 200 ml ir daugiau. Tokius didelius kiekius lemia storas, galingas širdies raumuo, didelė širdis (Poderis, 2004; Vaara et all., 2014).
MT – kraujo kiekis, kurį širdis išstumia į aortą arba plaučių kamieną per 1 min. Ramybės metu jis sudaro 2 – 6 l/min. Fizinio krūvio metu netreniruotų ţmonių MT ddėja iki 16 l/min., o sportninkų iki 30 l/min. ir daugiau. Sportininkų širdis prie fizinio krūvio prisitaiko, didindama ST, o ŠSD maţiau didėja (Poderis, 2004).
Arterinis sportininkų ir nesportuojančių ţmonių kraujospūdis ramybės sąlygomis beveik nesiskiria. Normalus sistolinis kraujo spaudimas yra 100 – 140 mmHg, diastolinis – 60 – 90 mmHg.
Fizinio krūvio metu sistolinis kraujo spaudimas kyla iki 200 - 240 mmHg, diastolinis – maţėja. Pokyčiai priklauso nuo fizinio krūvio dydţio ir asmens treniruotumo. Riamiantis ŠKS reakcija į fizinį krūvį, sprendţiama apie ţmogaus fizinį darbingumą (Berecki-Gisolf, 2014).
1.5.3. Kvėpavimo sistemos pokyčiai
Veikiant nuolatiniams fiziniams krūviams stiprėja kvėpavimo raumenys: diafragma, tarpšonkauliniai raumenys (Astorino et all., 2012). Padidėjus šių raumenų jėgai, didėja krūtinės ląstos
ekskursija, gyvybinė plaučių talpa (VC). VC – vienas iš svarbiausių išorinio kvėpavimo funkcijos
rodiklių. Treniruočių metu VC gali padidėti daugiau nei trečdaliu. Sportininkų VC daug didesnis negu nesportuojančių ţmonių: moterų 5,3 l, vyrų – iki 8,7 l. Veikiant fiziniams krūviams, didėja plaučių ventiliacija – oro tūris, iškvepiamas per 1 min. Ramybės metu ji sudaro 5 – 12 l/min. Krūvio metu ji
labai padidėja dėl kvėpavimo gilėjimo bei daţnėjimo ir sudaro 60 – 120 l/min. (gali būti iki 220 l/min.). Fizinio krūvio metu pradeda veikti pagalbiniai kvėpavimo raumenys. Kvėpavimo daţnumas ramybės metu yra 10 – 16 k/min., fizinio krūvio metu gali padaţnėti iki 50 – 70 k/min. Fiziniai pratimai apie 4 kartus pagerina O2 difuziją iš alveolių oro į kraują (ramybės metu – 15 ml/min., fizinio krūvio metu – apie 65 ml/min.) (Berecki-Gisolf, 2014;Astorino et all., 2012; Poderys, 2004).
1.6. Fizinės ir funkcinės būklės vertinimas
Fizinė būklė vertinama pagal asmens morfologinius fizinius ir funkcinius rodiklius. Labiausiai paplitę rodikliai vertinantys: kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemą, skeleto raumenų jėgos ištvermę ir kūno kompoziciją (sudėtį) (Jørgensen et all., 2009; Myers et all., 2002). Kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemai tirti svarbiausias rodiklis VO2max, kuriam nustatyti naudojama įvairių nuotolių bėgimo testai, tiesioginiai ir netiesioginiai rodiklio nustatymo metodai (Weiglein et all., 2011). Skeleto raumenų jėgos ištvermei matuoti daugiausia taikoma specifiniai karinėms pajėgoms pritaikyti testų kompleksai (Pori et all., 2010; Simpson et all., 2006; Lester et all., 2010; Garber et all., 2011). Antropometriniams rodikliams nusakyti taikomi matavimai: ūgis, kūno svoris, kūno riebalų ir raumens masės procentinis kiekis, liemens apimtis (Bathalon et all., 2006; Mikkola et all., 2012; Tanskanen et all., 2009; Sharp et all., 2008). Be šių testų, siekiant įvertinti ţmogaus fizinę būklę, dar atliekama daugybė kitų fizinio parengtumo ir funkcinio pajėgumo testų (Jørgensen et all., 2009; Marble, 2013; Poteliūnienė, 2003).
Sportininkų tarpe ir nesportuojančių asmenų fiziniam pajėgumui nustatyti naudojami EUROFIT‘o testai.
EUROFIT‘o testai yra savita, tiksli ir patikima įvairių fizinio pajėgumo komponentų (širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermės, jėgos, raumenų ištvermės, lankstumo greitumo, pusiausvyros) vertinimo priemonė (Aleksandravičienė ir kt, 2010; Poderys, 2004).
Lietuvos kariuomenės karių fiziniam parengtumui vertinti naudojama savitas testas – kasmetinis fizinio parengtumo testas (KFPT). Šį testą sudaro atsispaudimų per 2 min., atsilenkimai per 2 min. ir 3000 m. bėgimas.
Atsispaudimų metu vertinama rankų tiesiamųjų, krūtinės priekinių ir deltinių raumenų jėgos ištvermė. Atsilenkimais vertinama pilvo raumenų jėgos ištvermė. Bėgimo metu vertinama - širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos (aerobinį) pajėgumą(Savonis ir kt., 2012).
Panašus karių fizinio pajėgumo testus naudoja ir kitų šalių kariuomenėse. Amerikiečių karių testavimui naudojama Army Physical Fitness Test (APFT), Physical Readiness Test, Assessment of
Recruit Motivation and Strength test. Šių testų pagrindu ir sudarytas Lietuvos kariuomenės KFPT
testas, bei paremtas visas kariškių fizinis rengimas (Fukuda et all., 2012; Myers et all, 2002).
Pasaulinė sveikatos organizacija, Tarpautinė sporto medicinos federacija vertinant ţmogaus aerobines galimybes siūlo kiekybiškai nustatyti fizinį darbingumą tam tikro galingumo krūvių metu.
Sporto medicinoje funkciniam darbingumui nustatyti pasiūlyta daug tiesioginių ir netiesioginių, paprastų ir sudėtinių metodų. Labiausiai paplitęs yra fizinio darbingumo nustatymas remiantis Harvardo laipiojimo testu, Rufjė, Rufjė – Diksono indeksais, PWC170 testu, maksimaliu deguonies suvartojimo rodikliu (Vo2 max), Navaki testu ir kt. (Skirius, 2005).
Lietuvos kariuomenės karių funkciniams rodikliams vertinti naudojama (BKM programa, 2015):
1. Bendrajam fiziniui darbingumui nustatyti - Harvardo laipiojimo testas; 2. Funkciniam pajėgumui nustatyti - Rufjė testas.
Pagal šių testų rezultatus apsprendţiamas kario fizinis pasirengimas ir priskiriama treniravimo pajėgumo grupė, pagal kurią karys treniruojamas visų mokymų metu parenkant atitinkamus treniravimo krūvius.
Uţsienio šalių karių funkciniams rodikliams vertinti taip pat naudojami funkciniai mėginiai ir kiti rodikliai, kurių pagalba galima nusakyti funkcinius organizmo sistemos pokyčius, kaip atsaką į fizinį krūvį (Marble, 2013; Fukuda et all., 2012; Williams & Rayson, 2006a, 2006b).
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimui vykdyti ir atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-FMR (M) – 337 (1 priedas). Tyrimas buvo atliekamas 2014 metų lapkričio – 2015 metų kovo mėnesiais, Lietuvos kariuomenės Jonušo Radvilos mokomajame pulke (JRMP). Tyrimo etapai:
1. Tiriamųjų atranka pagal numatytus atrankos kriterijus. Tiriamieji atrinkti iš penkių BKM mokymų laidų.
2. Gauti tiriamųjų sutikimai dalyvauti tyrime. 3. Tiriamųjų testavimas mokymų pradţioje.
4. 12 savaičių taikomas karių bendrasis ir specialusis fizinis rengimas. 5. Pakartotinas tiriamųjų testavimas po 12 savaičių.
Pirmasis tyrimo testavimas buvo atliekamas pirmosios mokymų savaitės antąją ir trečiąją dienomis, antrasis – paskutiniosios, 12 mokymų savaitės, trečiąją ir ketvirtąją dienomis.
Pirmo ir antro testavimų pirmomis dienomis buvo atliekami antropometriniai matavimai, spirometrijos testas, Rufjė ir Harvardon testai. Antrąją testavimų dieną buvo vykdomas karinio fizinio parengtumo testas (KFPT).
2.2. Tiriamieji
Tiriamieji buvo Jonušo Radvilos mokomojo pulko bazinių karinių mokymų kursantai. Tyrime dalyvauti sutiko 192 asmenys. Tiriamieji buvo supaţindinti su tyrimo tikslu, tyrimo eiga ir rezultatų panaudojimo būdais bei rezultatų anonimiškumu (2 priedas).
Visi tiriamieji buvo vyrai, kurių amţius nuo 18 iki 29 metų, vidurkis 21,75 ± 0,22 metai. Pagal karo medicinos ekspertizės komisijos (KMEK) išrašą tiriamieji sveiki, nusiskundimų sveikata neturintys asmenys, kurių sveikatos grupė atitinka A, B ir C grupių kriterijus t.y. asmenys tinkantys pradinei karo tarnybai atlikti ( A grupė – asmenys neturi sveikatos sutrikimų ir fizinių apribojimų; B grupė – asmenys, turintys 1 laipsnio sveikatos sutrikimų, fizinių apribojimų nėra, C grupė – asmenys turintys 1 laipsnio sveikatos sutrikimai dvejose kategorijose arba 2 laipsnio sveikatos sutrikimų, fizinių apribojimų nėra).
Tyrimo duomenų analizei atrinkti 158 tiriamųjų duomenys. Prieţastys lėmusios kursantų imties sumaţėjimą:
2 kursantai nedalyvavo testavime mokymų pradţioje arba mokymų pabaigoje,
6 patyrė traumą mokymų metu ir nebaigė BKM mokymų (1 – kelio girnelės pasislinkimas, 2 – čiurnos raiščių patempimas ir dalinis plyšimas, 1 – kelio kryţminio raiščio plyšimas, 1 – stipinkaulio lūţis, 1- juosmeninės dalies ūmūs skausmai po kritimo, 1 – peties sąnario išnirimas).
Tyrimo objektas – bazinių karinių mokymų kursantų funkcinio ir fizinio pajėgumo rodikliai.
2.3. Tyrimo metodai
2.3.1. Antropometriniai matavimai
Tiriamųjų ūgis matuotas ūgio matuokle, tvirtinama prie sienos. Ūgis buvo matuotas 0,5 cm tikslumu. Tiriamasis basas stovi nugara į matuoklę taip, kad kulnai, sėdmenys, mentės bei pakaušis liestųsi su ja. Juosmens apimtis matuota centimetrine juostele, ties bamba tiriamajam stovint 4 pav. Tiriamųjų svoris matuotas svarstyklėmis 100 gr tikslumu stovint basomis. Svoris vertintas kilogramais. Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuotas pagal formulę: svoris (kg)/ ūgis2 (m). AKS matuotas automatiniu kraujospūdţio matuokliu. Gyvybinė plaučių talpa matuota spirometru.
Tiriamųjų kūno masė vertinama pagal KMI atsiţvelgiant į pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas (Esmaeilzadeh, 2013) (1 lentelė).
1 lentelė. Kūno masės indeksas pagal PSO Kūno masės indeksas (KMI) Vertinimas
< 18,5 Nepakankamas kūno svoris
18,5 – 24,9 Normalus kūno svoris
25 – 29,9 Antsvoris
30 – 39,9 Vidutinis nutukimas
>40 Nutukimas
Krūtinės ekskursija. Krūtinės apimtis matuojama tiriamajam atsistojus tris kartus maksimaliai įkvėpus, maksimaliai iškvėpus, santyknės ramybės būklės, centimetrinė juostelė dedama nugaros pusėje ties apatiniais menčių kampais, o priekyje ties speneliais (4 pav.). Rezultatas gaunamas iš maksimaliai įkvėpus krūtinės apimties atėmus, maksimaliai iškvėpus krūtinės apimtį.
4 pav. Kūno apimčių matavimo vietos [19]
2.3.2. Spirometrija
Siekiant įvertinti kvėpavimo sistemą buvo atliekamas gyvybinės plaučių talpos vertinimas naudojant spirometrą MICRO PLUS (Cardinal health UK 232 Ltd., Didţioji Britanija) (5 pav.). Spirometrijos tyrimą sudarė du etapai. Pirmiausia tiriamasis stovėdamas visiškai iškvėpė ir maksimaliai įkvėpė, po to - maksimaliai staigiai ir stipriai pūtė į spirometrą. Pabaigoje, iškart po iškvėpimo, atliktas forsuotas įkvėpimas.
5 pav. Spirometras MICRO PLUS
Vertinta FVC – forsuota gyvybinė plaučių talpa. Tai - maksimalus oro tūris, kurį tiriamasis gali iškvėpti po didţiausio įkvėpimo. FEV1 - forsuotas iškvėpimo tūris per pirmą sekundę. Tai - maksimaliai greitai, per vieną sekundę iškvėpiamo oro tūris. FER (FEV1/FVC) – forsuotos gyvybinės
plaučių talpos per pirmą sekundę procentinis kiekis. Jis rodo, kiek FVC procentų tiriamasis iškvėpia iškvėpimo metu per pirmą sekundę. PEF - didţiausias iškvėpimo srovės greitis. Tai - didţiausias srovės greitis forsuoto iškvėpimo pradţioje. Šie rodikliai pateikti absoliučiais skaičiais (litrais (l) ir litrais per sekundę(l/s)) bei procentais nuo būtinojo dydţio. Gaunamos normos atsiţvelgiant į lytį, amţių, ūgį.
Gyvybinės plaučių talpos ir svorio santykis apskaičiuotas pagal formulę: Gyvybinės plaučių talpos ir svorio santykis
Matavimo vienetai: gyvybinė plaučių talpa (ml), svoris (kg).
2 lentelė. Gyvybinės plaučių talpos ir svorio santykio vertinimas [22]
2.3.3. Širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimas
Širdies ir kraujagyslių sistemos būklė vertinta 1 kartą mokymų pradţioje: arterinio kraujo spaudimo matuokliu OMRON M10-IT (6 pav.), ŠSD – širdies darbo monitoriais POLAR RCXS (7 pav).
6 pav. Kraujospūdžio matuoklisOMRON M10-IT 19 - 24 m. 25 - 29 m. Per maţas < 56 < 50 Normalus 56 - 67 50 - 64 Geras 68 - 76 65 - 72 Labai geras >76 >72 Amţius Vertinimas
7 pav. Širdies darbo monitorius POLAR RCXS
Gauti duomenys naudoti apskaičiuojant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę pagal formulę:
ŠKS
3 lentelė. Širdies ir kraujagyslių sistemos būklės vertinimas [22] 19 - 24 m. 25 - 29 m. Per maţas >117 >120 Normalus 102 - 117 108 - 120 Geras 81 - 101 87 - 109 Labai geras < 81 < 87 Vertinimas Amţius
2.3.4. Fizinio pajėgumo testai
Fiziniai rodikliai vertinti pagal kasmetinį karių fizinio parengtumo testą (KFPT). Testą sudaro: atsispaudimai per 2 min, atsilenkimai per 2 min, 3000 m. bėgimas.
Testas atliekamas iš ryto. Pirmiausia atliekamas standartizuotas apšilimas, po to atsispaudimai per 2 min, atsilenkimai per 2 min ir 3000 m. bėgimas. Poilsio trukmė tarp testų – ne daugiau kaip 20 min. Po visų KFPT testo dalių vykdomas atvėsimas pagal pateiktą protokolą. Atsispaudimai ir atsilenkimai atliekami pagal teste nurodytus standartus (8 pav., 9 pav.).
8 pav. Atsispaudimų atlikimo standartas
9 pav. Atsilenkimų atlikimo standartas
Testo rezultatai vertinami atsiţvelgiant į amţių. Taikoma vertinimo lentelė (4 priedas).
2.3.5. Funkcinio pajėgumo testavimas
Funkcinis darbingumas vertintas atlikus Harvardo laipiojimo testą ir apskaičiavus indeksą pagal formulę:
HSTI
- ŠSD vidurkis 3 min. atliekant fizinį krūvį; - ŠSD vidurkis 20 s po fizinio krūvio; - ŠSD vidurkis 1 min po fizinio krūvio; t – laikas (fizinio krūvio atlikimo trukmė).
Taikytas laiptelio aukštis - 50 cm., laipiojimo trukmė - 3 min., metronomo taktas – 120 k/min. Testas buvo atliekamas iš ryto, be apšilimo 10 pav. Kursantam nustatomas ŠSD vidurkis 3 min.
atliekant fizinį krūvį (laipiojant ant pakopos), po to nustatomas ŠSD 20 s po fizinio krūvio (skaičiuojamas paskutinių 15 s vidurkis) ir 1 min po fizinio krūvio (skaičiuojamas paskutinių 15 s vidurkis). Vertinta pagal Skiriaus (2007) pateiktas rezultatų vertinimo normas 4 lentelė.
10 pav. Harvardo testo atlikimas
4 lentelė. Funkcinio darbingumo vertinimas HSTI nesportuojančių asmenų
Funkcinis pajėgumas vertintas atliekant Rufjė testą. Po 5 min gulėjimo ramybės būsenoje ant nugaros skaičiuojamas ramybės pulsas per 15 s ( ), naudojant širdies darbo monitorių. Tada tiriamasis stojasi ir per 45 s pagal nustatytą ritmą atlieka 30 pritūpimų ir vėl atsigula. Skaičiuojamas pulsas per 15 min iš karto po fizinio krūvio ( ), po to dar kartą - per pirmos poilsio minutės paskutiniąsias 15 s ( ) 11 pav. (Karoblis ir kt., 2002; Aleksandravičienė ir kt., 2010).
Funkcinis darbingumas HSTI
Labai geras > 90
Geras 80 - 89
Vidutinis 56 – 79
11 pav. Rufjė testo atlikimas
Rufje indeksas apskaičiuojamas pagal formulę ir vertinama pagal 5 lentelės sportuotojų grafą:
5 lentelė. Ištvermės ir bendro funkcinio pajėgumo vertinimas pagal Rufjė indeksą [1]
2.3.6. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta IBM Statistics SPSS 20.0 statistine programa ir Microsoft Excel 2007 programa. Kokybiniai duomenys aprašomi pateikiant jų reikšmių santykinius daţnius (procentai grupėse). Kiekybiniai kintamieji pateikiami kaip aritmetinis vidurkis (m) ir standartinė įverčio paklaida (SEM). Kiekybiniams duomenims tarp priklausomų imčių palyginti taikytas Stjudento kriterijus. Ranginiams kintamiesiems priklausomose imtyse palyginti taikytas Vilkoksono kriterijus. Kiekybinių charakteristikų sąsajoms nustatyti naudoti tiesinės koreliacinės analizės metodai. Kintamųjų dydţių tarpusavio priklausomumui nustatyti apskaičiuotas Pearson koreliacijos koeficientas. Kintamųjų ryšio stiprumas vertintas, atsiţvelgiant į koreliacijos koeficiento dydį: 0<r≤0,3 ¬ dydţiai silpnai priklausomi, 0,3<r≤0,7 ¬ vidutiniškai priklausomi, 0,7<r≤1, ¬ stipriai priklausomi. Darbe naudotas statistinių hipotezių reikšmingumo lygmuo p<0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų antropometrinių matavimų duomenų kaita
Mokymų pradţioje tiriamųjų ūgis svyravo nuo 165 iki 194 cm, vidurkis - 180,16 ± 0,57 cm. Juosmens apimtis buvo nuo 66 iki 118 cm, vidurkis 80,76 ± 0,61cm.
Vaikinų svoris bazinių karinių mokymų pradţioje buvo 78,89 ± 0,86 kg, o pabaigoje - 78,41 ± 0,66 kg. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatėme p = 0,25 (p≥0,05). Pagal gautus rezultatus buvo apskaičiuotas KMI, kuris mokymų pradţioje buvo 24,31 ± 3,15 kg/m2
, o mokymų pabaigoje 24,15 ± 2,08 kg/m2, skirtumas statistiškai nepatikimas p = 0,20 (p≥0,05). Nors kursantų kūno svorio ir KMI vidurkiai abiejų tyrimų metu buvo panašūs, tačiau analizuojant tiriamųjų pasiskirstymą pagal kūno svorį, nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (p<0,05). Mokymų pradţioje 58,2 proc. vaikinų buvo normalaus kūno svorio, po mokymų tokių tiriamųjų padidėjo – 65,2 proc. Antsvoris abiejų tyrimų metu nustatytas daugiau kaip trečdaliui tiriamųjų. Tuo tarpu vidutinį nutukimą turinčių kursantų atvykus į mokymus buvo 5,7 proc., mokymų pabaigoje – nutukimas neregistruotas.
12 pav. KMI pasiskirstymas mokymų pradžioje ir pabaigoje
Mokymų pradţioje bei pabaigoje buvo vertinta kursantų krūtinės apimtis įkvėpus ir iškvėpus. Pirmo testavimo metu krūtinės apimtis maksimaliai įkvėpus buvo 99,76 ± 0,53 cm, iškvėpus - 94,75 ± 0,54 cm, antro testavimo metu atitinkamai - 102,61 ± 0,45 cm ir 94,15 ± 0,45 cm (13 pav.). Reikšmingas skirtumas nustatytas lyginant krūtinės apimčių po maksimalaus įkvėpimo vidutines reikšmes (p<0,05). Krūtinės apimties iškvėpus vudutinės reikšmės statistiškai reikšmingo pokyčio neturėjo p = 0,07 (p≥0,05).
13 pav. Krūtinės ląstos apimtis įkvėpus ir iškvėpus mokymų pradžioje ir pabaigoje
* - p<0,05 lyginant vidurkius mokymų pradţioje ir mokymų pabaigoje
3.2. Kvėpavimo sistemos rodiklių duomenys
Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamųjų krūtinės ląstos ekskursija mokymų pradţioje buvo 5,01 ± 0,16 cm, o pabaigoje - 8,47 ± 0,19 cm (14 pav.). Skirtumas statistiškai patikimas (p<0,05).
14 pav. Krūtinės ląstos ekskursijos duomenys mokymų pradžioje ir pabaigoje
* - p<0,05 lyginant vidurkius mokymų pradţioje ir mokymų pabaigoje
Atlikus spirometrijos matavimus mokymų pradţioje FVC buvo 5,01 ± 0,06 l, mokymų pabaigoje - 5,51 ± 0,06 l (15 pav.). Gyvybinė plaučių talpa mokymų pabaigoje padidėjo statistiškai (p<0,05).
15 pav. Gyvybinė plaučių talpa (FVC) mokymų pradžioje ir pabaigoje
* - p<0,05 lyginant vidurkius mokymų pradţioje ir mokymų pabaigoje
Iškvepiamas forsuotos gyvybinės plaučių talpos per pirmą sekundę procentinis kiekis (FEV1) mokymų pradţioje buvo 3,71 ± 0,08 l, pabaigoje - 4,02 ± 0,08 l (16 pav.). Iškvepiamo oro tūris per pirmą sekundę mokymų pabaigoje buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p<0,05).
16 pav. Forsutas iškvepiamo oro tūris per pirmą sekundę (FEV1) mokymų pradžioje ir pabaigoje
* - p<0,05 lyginant vidurkius mokymų pradţioje ir mokymų pabaigoje
Forsuotos gyvybinės plaučių talpos per pirmą sekundę procentinis kiekis (FER) mokymų pradţioje buvo 73,61 ± 1,27 proc., pabaigoje - 72,85 ± 1,42 proc. (17 pav.). Gauti duomenys rodo, kad kursantai mokymų pabaigoje per pirmą sekundę iškvėpimo metu vidutiniškai išpūsdavo beveik tokią pat FVC procentinę dalį kaip ir mokymų pradţioje, statistiškai reikšmingas skirtumas nestebimas p=0,73 (p≥0,05).
17 pav. Forsuotos gyvybinės plaučių talpos per pirmą sekundę procentinis kiekis (FER) mokymų pradžioje ir pabaigoje
Kitas vertintas plaučių ventiliacijos rodiklis - didţiausias iškvėpimo srovės greitis (PEF). Mokymų pradţioje šio rodiklio vidutinės reikšmės siekė 338,11 ± 9,43 l/min, antrojo testavimo metu - 383,30 ± 10,44 l/min (18 pav.). Mokymų pabaigoje kursantai statistiškai reikšmingai greičiau iškvėpdavo orą, nei mokymų pradţioje (p<0,05).
18 pav.Didžiausias iškvėpimo srovės greitis (PEF) mokymų pradžioje ir pabaigoje
* - p<0,05 lyginant vidurkius mokymų pradţioje ir mokymų pabaigoje
Iš spirometrijos metu gautų duomenų buvo apskaičiuotas santykis tarp kursantų gyvybinės plaučių talpos ir svorio. Šio rodiklio vidutinės reikšmės mokymų pradţioje buvo 64,34 ± 0,86 ml/kg, mokymų pabaigoje siekė - 70,73 ± 0,80 ml/kg (19 pav.). Gautas skirtumas statistiškai patikimas (p<0,05).
* - p<0,05 lyginant vidurkius mokymų pradţioje ir mokymų pabaigoje
19 pav. Gyvybinės plaučių talpos ir svorio santykis mokymų pradžioje ir pabaigoje
Taip pat buvo stebėtas gyvybinės plaučių talpos ir svorio santykio pasiskirstymas mokymų pradţioje ir pabaigoje (20 pav.). Mokymų pradţioje 20,9 proc. kursantų turėjo per maţą gyvybinės plaučių talpos ir svorio santykį. Didţiausią dalį sudarė tiriamieji, kuriems buvo nustatytas normalus GPT ir svorio santykis – 36,7 proc. Geras GPT ir svorio santykio vertinimas buvo nustatytas 27,2 proc, tiriamųjų ir labai geras – 15,2 proc tiriamųjų. Mokymų pabaigoje vaikinų pasiskirstymas pagal nagrinėjamą rodiklį ţenkliai pakito (p<0,05). Geras ir labai geras GPT ir svorio santykio vertinimas buvo fiksuotas 64,5 proc. kursantų, normalus – 29,7 proc., o per maţas - liko tik 5,7 proc. tiriamųjų.
3.3. Širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių duomenų kaita
Mokymų pradţioje kursantams matuotas arterinis kraujo spaudimas, gauti rezultatai: sistolinis kraujo spaudimas - 133,65 ± 0,99 mm/Hg, diastolinis kraujo spaudimas - 75,25 ± 0,65 mm/Hg, pulsas - 80,97 ± 0,99 k/min (6 lentelė). 14 tiriamųjų nustatytas ribinis hipertenzinis kraujo spaudimas.
6 lentelė. Arterinio kraujo spaudimo (AKS) rezultatai mokymų pradţioje Rodiklis Maţiausia reikšmė Didţiausia reikšmė Vidurkis SKS, mm/Hg 104 170 133,65±0,99 DKS, mm/Hg 53 100 75,25±0,65 Pulsas, k/min 56 120 80,97±0,99
Pagal gautus rezultatus buvo apskaičiuota ir vertinta širdies ir kraujagyslių sistemos būklė (ŠKS) (21 pav.). Per silpna širdies ir kraujagyslių sistemos būklė mokymų pradţioje buvo 30,4 proc. kursantų, normali – 20, 9 proc., gera – 42,4 proc., labai gera – 6,3 proc.
21 pav. Širdies ir kraujagyslių sistemos būklės (ŠKS) vertinimas mokymų pradžioje
Atliekant Rufjė testą ŠSD ramybės būsenoje mokymų pradţioje vidutiniškai siekė 84,28 ± 1,50 k/min, mokymų pabaigoje - 73,13 ± 0,72 k/min. Mokymų pabaigoje ramybės ŠSD vidurkis statistiškai reikšmingai (p<0,05) (22 pav.).
Atlikus fizinį krūvį (per 45 s, 30 pritūpimų) kursantų ŠSD 15 s po fizinio krūvio mokymų pradţioje vidutiniškai siekė 135,41 ± 1,19 k/min, mokymų pabaigoje - 127,87 ± 1,04 k/min. . Mokymų pabaigoje ŠSD po krūvio statistiškai reikšmingai sumaţėjo (p<0,05) (22 pav.).
Išmatavus ŠSD 1 min po fizinio krūvio mokymų pradţioje registruota vidutinė reikšmė buvo 105,08 ± 1,10 k/min, mokymų pabaigoje - 95,26 ± 0,96 k/min, skirtumas statistiškai patikimas (p<0,05) (22 pav.).
22 pav. ŠSD kaita Rufjė testo atlikimo metu mokymų pradžioje ir pabaigoje
* - p<0,05 lyginant vidurkius mokymų pradţioje ir mokymų pabaigoje
Atlikus Rufje testą buvo apskaičiuotas Rufjė testo indeksas (IR), kuris mokymų pradţioje buvo 12,48 ± 0,29, mokymų pabaigoje - 9,63 ± 0,23, vidurkių pokytis statistiškai reikšmingai sumaţėjo mokymų pabaigoje (p<0,05) (25 pav.).
25 pav. Rufjė indeksas mokymų pradžioje ir pabaigoje
